Kineziterapijos Efektyvumas Taikant Vandens Terapija

ŠIAULIŲ KOLEGIJASVEIKATOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS STUDIJŲ KATEDRA

Kineziterapijos studijų programa

............ .................

KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMAS TAIKANT VANDENS TERAPIJĄ

Baigiamasis darbas

Darbo vadovė: ........ .......................

.............., 2006

SANTRAUKA

Nugaros skausmas šiandien yra vienas iš opiausių klausimų, susijusių su žmogaus sveikata.

Medicinos praktikos duomenimis su juo per savo gyvenimą susiduria mažų mažiausiai kas antras

planetos gyventojas, o išsivysčiusiose šalyse šis skaičius dar didesnis. Teigiama, kad nugaros skausmą

ten patiria keturi penktadaliai žmonių. Tai problema, nes skausmas kaip ir kitos lėtinės ligos labai

veikia gyvenimo kokybę. Žmonės jaučiantys nugaros skausmą, patiria ne tik fizinių, bet ir finansinių

bei moralinių nuostolių, susijusių su darbingumo praradimu, dideliu psichologinių stresu. Tam kad

žmonėms būtų kuo mažesnis nugaros skausmas buvo atliktas kokybinis tyrimas su žmonėmis, kurie

serga nugaros juosmeninės dalies radikulopatijomis. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti ar

kineziterapija vandenyje efektyvesnė nei kineziterapija sausumoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog

žmonėms turintiems nugaros skausmus, kineziterapija efektyvesnė vandenyje nei sausumoje.

Operacinės apibrėžtys ir svarbių terminų žodynėlis

Atrofija – patologiniai audinių struktūros pakitimai dėl blogos medžiagų apykaitos, organo arba

audinio dydžio sumažėjimas, dažniausiai pasitaikantis dėl dalies ląstelių sumažėjimo arba visiško jų

išnykimo. [http://www.lass.lt/cgi-bin/zodyn.cgi?A=ZODIS&D=ATROFIJA]

Degeneracija – tam tikrų audinių nykimas.

Dinaminis krūvis – tai toks krūvis, kuris atliekamas judant erdvėje.

Hipermobilumas – tai sąnario judrumas virš anatominės galimybės.

Iritacija – sudirginimas (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius 1980).

Ligos recidyvas – atsinaujinanti liga.

Manualinė terapija – tokia terapija, kuria medikas ją atlieka rankų pagalba.

(V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius 1980).

Nociceptorius – skausmo receptorius (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius 1980).

Parezė – judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius

1980).

Reabilitacija – darbingumo atstatymas. (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius 1980).

Sensorinė informacija – kai informacija gaunama per jutimus. (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų

žodynas, Vilnius 1980).

Statinis krūvis – tai toks krūvis, kuris atliekamas nejudant erdvėje. (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų

žodynas, Vilnius 1980).

Trakcija – raumens ar sąnario tempimas, traukimas. (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius

1980).

Transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS) – raumens stimuliavimas per odą elektros

pagalba. (V. Astrauskas ir kt. – Medicinos terminų žodynas, Vilnius 1980).

Lentelių sąrašas

1.1. lentelė. Veiksniai, įtakojantys nugaros skausmus.............................................................................12

3.1. lentelė. Šalto šilto vandens poveikis.................................................................................................21

6.1. lentelė. Skausmas gyvenime.............................................................................................................29

6.2. lentelė. Busimas kineziterapijos poveikis.........................................................................................29

6.3. lentelė. Kineziterapijos salėje nepatogumai......................................................................................30

6.4. lentelė. Kineziterapijos metu skausmingos padėtys..........................................................................30

6.5. lentelė. Savijauta po kineziterapinės mankštos.................................................................................31

6.6 lentelė. Savijauta po mankštos kitos dienos ryte................................................................................31

6.7. lentelė. Atsiliepimai apie kineziterapiją salėje..................................................................................32

6.8. lentelė. Skausmas gyvenime.............................................................................................................33

6.9. lentelė. Būsimas kineziterapijos poveikis (vandenyje).....................................................................33

6.10. lentelė. Nepatogumai vandenyje.....................................................................................................34

6.11. lentelė. Neskausmingos padėtys vandenyje....................................................................................34

6.12. lentelė. Savijauta po kineziterapijos vandenyje..............................................................................35

6.13. savijauta po mankštos vandenyje kitos dienos ryte........................................................................35

6.14. lentelė. Atsiliepimai apie vandens terapiją.....................................................................................36

TURINYS

ĮVADAS...........................................................................................................................7

1. Nugaros skausmas ir jo priežastys..........................................................................10

2. Nugaros skausmo gydymas......................................................................................15

3. Vandens terapija.......................................................................................................19

4. Radikulopatija...........................................................................................................24

5. Tyrimo metodika ir organizavimas.........................................................................28

6. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas............................................................................29

IŠVADOS.......................................................................................................................37

LITERATŪRA..............................................................................................................38

PRIEDAI........................................................................................................................39

ĮVADAS

Temos aktualumas. Nugaros skausmas šiandien yra vienas iš opiausių klausimų, susijusių su

žmogaus sveikata. Medicinos praktikos duomenimis su juo per savo gyvenimą susiduria mažų

mažiausiai kas antras planetos gyventojas, o išsivysčiusiose šalyse šis skaičius dar didesnis. Teigiama,

kad nugaros skausmą ten patiria keturi penktadaliai žmonių. Tai problema, nes skausmas kaip ir kitos

lėtinės ligos labai veikia gyvenimo kokybę. Žmonės jaučiantys nugaros skausmą, patiria ne tik fizinių,

bet ir finansinių bei moralinių nuostolių, susijusių su darbingumo praradimu, dideliu psichologinių

stresu.

Visi su nedarbingumo netekimu susiję rodikliai išsivysčiusiose šalyse sparčiai padidėjo

pastaraisiais metais. Vien tik dėl strėnų skausmo kasmet JAV prarandama 20 milijonų nedarbo dienų.

Didžiojoje Britanijoje – 33 milijonai, Švedijoje – 34 milijonai. Populiacijos rodikliai tarp šalių ryškiai

skiriasi, todėl neabejotinai didelę įtaką jiems turi egzistuojanti sveikatos priežiūros bei sveikatos

draudimo sistema. Didžiausia dalis nedarbingumo priežasčių bei ilgiausia nedarbo trukmė tenka strėnų

skausmui ir su tuo susijusiam stuburo pažeidimui. Bendrosios išlaidos, susijusios su nugaros skausmo

problema (diagnostika, gydymas, reabilitacija, draudimas) didžiulės, pvz., Švedijoje siekia net iki 20

bilijonų kronų kasmet. (1, p.189) Šiandien jau pripažinta, jog nugaros skausmas tiesiogiai susijęs su

statiniu bei dinaminiu virškrūviu, tenkančiu stuburui, su psichologiniu stresu darbo metu, todėl

suprantamas teiginys, kad darbo organizavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių ligos profilaktikai.

Lietuvoje nugaros skausmo pasekmių mastas nėra tiksliai žinomas. Tai iš dalies susiję su ne

visai tobula raumenų-judesio sistemos ligų statistine apskaita, su diagnozių formulavimo problemomis.

Tačiau yra žinoma, kad beveik trečdalis besikreipiančių į poliklinikas, ambulatorijas turi stuburo

patologijos problemų bei nugaros skausmų ir periferinės nervų sistemos pažeidimų. 1994 metais

Lietuvoje laikinojo nedarbingumo rodikliai dėl nugaros skausmo ir su juo susijusios judėjimo organų

bei periferinės nervų sistemos patologijos sudarė 12,5 % priežasčių struktūroje, t.y. buvo daug mažesni,

nei išsivysčiusių šalių duomenys. Tai galima paaiškinti pereinamojo valstybės vystymosi laikotarpio

finansinėmis ir ekonominėmis problemomis. Tyrimų, atliktų pramonės įmonės darbuotojų

kolektyvuose, duomenimis, nugaros skausmo problema besiskundžiantys darbuotojai sudarė 37,5 %

visų įmonės dirbančiųjų, o tarp visų įmonėje ilgai ir dažnai sergančių grupės žmonių, nugaros skausmui

teko iki 31,75 % atveju sudarė 44,52 % nedarbo dienų. (1, p. 190)

Tyrimo problema. Nugaros skausmas gali pasireikšti: kaip vienintelis epizodas, kaip

besitęsiantis lėtinis skausmas, pasikartojantis, įvairaus stiprumo epizodas. Problemą sudaro ne nugaros

skausmo atvejų skaičius, bet jų trukmė. Ilgalaikis skausmas yra susijęs su nuolatiniu skausmu, kančia,

didelėmis išlaidomis gydymui, nedarbu, o kai kada ir neįgalumu. Nors paprastai nugaros skausmas – tai

simptomas, kuris žmogaus aktyvumą dažniausiai sutrikdo trumpam. Pagrindinė ligonių dalis ūminio

skausmo atveju greitai pasveiksta: strėnų skausmas išnyksta vidutiniškai per savaitę, kaklo ir pečių

juostos skausmas – per dvi savaites. Tik apie 20 % žmonių dėl negalavimo priversti kreiptis į gydytoją

ir jų gydymas tęsiasi vidutiniškai iki 40 dienų. Jei skausmas tęsiasi ir tampa lėtiniu, o taip dažniausiai

būna strėnų skausmo atveju (iki 90 % visų nugaros skausmų), tuomet nedarbo trukmė vidutiniškai

siekia 73 dienas, o, esant komplikacijoms – net iki 200 dienų.

Tyrimo problema įgalino iškelti tyrimo hipotezę: žmonėms, sergantiems radikulopatija,

kineziterapija vandenyje yra efektyvesnė nei kineziterapija sausumoje.

Tyrimo problema ir hipotezė leido apibrėžti tyrimo objektą: kineziterapijos vandenyje

efektyvumas pacientams, sergantiems juosmenine radikulopatija.

Tyrimo objektas ir tyrimo hipotezė sąlygojo šį tyrimo tikslą: įvertinti kineziterapijos vandenyje

efektyvumą, žmonėms, sergantiems juosmenine radikulopatija.

Tyrimo tikslui pasiekti, iškeliami šie uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, ko tikisi pacientai iš kineziterapijos vandenyje bei sausumoje.

2. Išsiaiškinti, ar kineziterapija vandenyje suteikia geresnę psichoemocinę būklę.

3. Išsiaiškinti, kur pacientams patogiau atlikti kineziterapiją ar vandenyje, ar salėje.

4. Išsiaiškinti, ar pacientai jaučia skausmus atliekant kineziterapiją tiek vandenyje, tiek sausumoje,

jei taip, tai kokiose padėtyse.

5. Išsiaiškinti ar skausmas greičiau malšinamas atliekant kineziterapiją vandenyje ar sausumoje.

6. išsiaiškinti, kokia pacientų savijauta po kineziterapinės mankštos vandenyje ir sausumoje bei

kitos dienos ryte.

7. Išsiaiškinti, ar vandens procedūros didina sąnarių mobilumą.

8. išsiaiškinti pacientų atsiliepimus apie kineziterapiją tiek vandenyje, tiek sausumoje.

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Veiklos sritys ir kompetencijos

Pasiekta (pilnai, dalinai,

nepasiekta)

Darbo puslapis

1. Organizuojant ir įvertinant kineziterapinę pagalbą

1.1 Analizuoti ir įvertinti kineziterapinių priemonių efektyvumą Pilnai 29-36

1.2Atlikti kineziterapinį tyrimą, įvertinti tiriamųjų fizinį išsivystymą,

pajėgumą, fizines ypatybesPilnai 29-36

1.3 Sudaryti kineziterapinių priemonių planą ir mokėti paskirstyti krūvį Pilnai 16-18

2.Mokant pacientus (jų šeimas, bendruomenę) sveikatos

priežiūros

2.1 Propaguoti sveikos gyvensenos principus Nepasiekta

2.2 Bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais ir jų šeimos nariais. Dalinai 28

2.3 Skleisti profesinę patirtį Nepasiekta

2.4 Teikti rekomendacijas socialinės rūpybos darbuotojams Pilnai 18

1. NUGAROS SKAUSMAS IR JO PRIEŽASTYS

Nugaros skausmas yra viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Jį patiria nuo 60 iki

90% žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai penkta pagal dažnį priežastis, dėl kurios kreipiamasi į

gydytoją. Ypatingą medicininę ir socialinę reikšmę turi lėtinis skausmas. Nustatyta, kad nuo jo kenčia

apie 11% žmonių [1]. Besiskundžiančių nugaros skausmu daugėja, nepaisant gausėjančių priemonių

jam diagnozuoti ir gydyti. Lėtiniam skausmui gydyti išleidžiama daugiau pinigų nei širdies ligoms,

AIDS ir onkologiniams susirgimams gydyti kartu paėmus. Nugaros skausmams gydyti ir nedarbingumo

dėl šios patologijos kompensacijoms išleidžiama nuo 14 iki 50 milijardų dolerių per metus.

Nedarbingumo dėl nugaros skausmo kompensacijos sudaro apie 41% visų nedarbingumo

kompensacijoms skiriamų lėšų. Tačiau 70-80% šių lėšų tenka 4-5% sergančiųjų, kurie nedirba daugiau

kaip 3 mėnesius. Ilgai stebint ligonius, kurie skundėsi nugaros skausmais, nustatyta, kad 50-60% jų

skausmas linkęs kartotis. [http//www.mip.lt/temp/w200501192151_visas.doc]

Nugaros skausmas pirmiausia yra medicinos problema, nes tai ligoniui reiškia skausmą, kančią,

stresą ir pakitusią elgseną. Medicinos klausimai, kurie sudaro problemos pagrindą, yra susiję su šiais

veiksniais:

1) dideliu nugaros skausmo paplitimu ir nemažais sergamumo rodikliais;

2) komplikuota diagnostika, gydymu ir reabilitacija;

3) ne iki galo išspręsta profilaktika.

Nugaros skausmas yra ir socialinė problema, suteikianti daug ekonominių nuostolių

visuomenei. Socialiniai klausimai, kurie neišvengiamai kyla kartu su medicininiais yra šie:

1) vidutinio amžiaus žmonių ilgalaikis nedarbingumas ir neįgalumas;

2) didžiulės išlaidos nugaros skausmo diagnostikai, gydymui, įvairioms kompensacijoms;

3) psichologinis tiek atskiro žmogaus, tiek visos visuomenės negalavimas. (V. Pauza ir kt.

1998)

Nugaros skausmas įprasta, bet kartu ir nepaprasta problema, nes iki šiol nėra iki galo žinoma

tikroji jo kilmė. Vienais atvejais jo atsiradimas siejamas su dideliais krūviais stuburui, kitais atvejais –

su reumatiniu jo pažeidimu, o dažniausiai – su stuburo audinių degeneracija. Bet nugaros skausmo

tikroji priežastis taip ir lieka neaiški. Statinio bei dinaminio krūvių įtakos stuburui bei nugaros

skausmui negalima nevertinti. Daugelio žmonių darbas su tuo susijęs. Vieni didelę darbo dalį sėdi, kiti

atlieka didelio krūvio judesius, kitų stuburus veikia per didelis statiniai bei dinaminiai krūviai.

Iš vienos pusės, psichologinis stresas yra tiesioginis veiksnys, skatinantis skausmo kaip

sensorinės informacijos stipresnį pajutimą, iš kitos pusės, pats skausmas yra pavojaus signalas ir tuo

pačiu stresas, veikiantis psichinę žmogaus būklę. Kilus psichologinėms problemoms, greičiau susidaro

uždaras skausmo – stresinio atsako ratas, skausmas tęsiasi, tampa lėtiniu. (V. Pauza ir kt. 1998)

Nugaros skausmas gali būti viscerogeninis. Tai skausmas, kuris atsispindi nugaros srities

jungiamojo audinio ir raumenų – judesio sistemos audiniuose. Taip pat gali būti vaskulogeninis. Tai

skausmas, kuris atsispindi nugaroje dėl iritacijos, kylančios iš stambiųjų kraujagyslių sienelėse esančių

nociceptorių, pvz.: aortos, klubinių arterijų ir jų šakų, stambiųjų venų. Neurogeninis skausmas, kurio

pirminė priežastis tiesiogiai susijusi su sensorinių skausmo nervų pažeidimu. Nugaros skausmas gali

vystytis ir kaip psichogeninis, ir tiesiogiai susijęs su psichologinėmis problemomis, asmenybės

pakitimais. Dažniausias skausmas yra vertebrogeninis.

Dažniausiai vyrauja kaklo ir strėnų skausmo problemos. Abiem atvejais skausmas gali apimti

tik stuburą ir aplink jį esančią sritį (vertebralinis skausmas) arba plisti į su stuburu susijusias pečių,

dubens juostos sritis ir galūnes. Dažnesnės rimtos diagnostinės ir gydymo problemos kyla strėnų

skausmo atvejais. Tarpslankstelinio disko išgauba ir besivystanti jo išvarža yra viena iš specifinių

nugaros skausmo priežasčių, dažniau pažeidžianti vyrus nei moteris. Tai vyksta, kai disko minkštasis

branduolys (nucleus pulposus) ima veikti išorinį skaidulinį disko žiedą, jį deformuodamas ir net

ardydamas.

Spinalinė stenozė – kita žinoma nugaros skausmo priežastis. Tipiškas spinalinės stenozės

požymis – kai skausmas atsiranda fizinio aktyvumo metu (pvz., skausmas kojose, nuėjus tam tikrą

nuotolį) ar pamankštinus nugarą ypač lankstantis atgal. Šis skausmas susijęs su susiaurėjusiu nugaros

smegenų kanalo dėl stuburo degeneracijos.

Veiksnius, turinčius įtakos nugaros skausmams atsirasti, galima skirstyti į šias grupes:

1.1. lentelė. Veiksniai, įtakojantys nugaros skausmus.

[http://www.sam.lt/images/Dokumentai/Sveikata/sveik.11(intern).indd.pdf]

Endogeniniai veiksniai Egzogeniniai veiksniai

Tai pagrindiniai veiksniai, kiekvienam žmogui individualūs požymiai, galintys skatinti stuburo patologiją ir su tuo susijusį nugaros skausmą.

Tai bendrieji veiksniai, kurie veikią visą aplinką ir joje esantį (-čius) individą.

Tai stuburo kraujagyslinės anomalijos, medžiagų apykaitos nepilnavertiškumas, fermentinių sistemų defektai, imuninės sistemos deficitas, hipofizės-pagumburio kraujagyslinės anomalijos, medžiagų apykaitos nepilnavertiškumas, silpnas jungiamojo audinio skeleto-raumenų sistemos audinių išsivystymas.

Tai statiniai-dinaminiai virškrūviai stuburui, nuolatinė įtampa pečių-dubens juostų audiniams ir galūnėms, svorių kilnojimas.

Tai veiksniai, kurie skatina ortopedinius stuburo pakitimus, bet kliniškai gali likti iki tam tikro laiko „nebylūs” bei diagnozuojami tik atsitiktinai ar profilaktinio patikrinimo metu.

Protinis darbas bei su juo susijusi protinė įtampa, kai būtinas tikslus ir nepriekaištingas operacinio proceso stebėjimas, skaičiavimas ir pan. Taip pat susiję su blogu darbo organizavimu, kai nėra reguliaraus darbo-poilsio režimo, vyrauja neorganizuotumas, chaotiškumas dėl to patiriama daug emocinių stresų.

Skausmo stiprumas yra susijęs su statiniu ir dinaminiu stuburo krūviu ir jį apibūdina 3 nugaros

skausmo laipsniai:

1 laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas tik vertikalaus statinio stuburo krūvio metu. Tai poveikis

nociceptoriams, esantiems tarpslankstelinėje kremzlėje ar tarpslanksteliniuose diskuose. Jei kremzlė dėl

degeneracijos subliūškusi, galimas ir tiesioginis poveikis šakneliniam nervui išilgai jo eigos.

2 laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas tik horizontalaus dinaminio stuburo krūvio metu

(ligoniui gulint).

3 laipsnis – skausmas, kuris jaučiamas be jokio stuburo krūvio (ramybės metu). (V. Pauza ir kt.

1998)

Dažniausiai nugaros skausmą sukelia:

stuburo disko išvarža;

stuburo slankstelių pasislinkimas;

stuburo kanalo susiaurėjimas;

stuburo nestabilumas;

stuburo slankstelių lūžiai, navikai, atrofijos, uždegimai;

stuburo sąnarių pakenkimas;

http://www.sam.lt/images/Dokumentai/Sveikata/sveik.11(intern).indd.pdf

dubens-kryžmens sąnarių pakenkimas;

tarpslankstelinio disko degeneracija;

stuburo raiščių patempimas;

nugaros raumenų refleksinis įtempimas;

raumenų ir jungiamojo audinio skausmas.

Spaudimas. Spaudimas veikia slankstelių kūnus, tarpslankstelinius diskus, sąnarių

paviršius ir ataugas. Esant sveikam stuburo slanksteliui tik labai stipri trauma gali sutrikdyti slankstelio

atsparumą. Šis pažeidimas sukeltų skausmą, atitinkantį skausminio šoko būklę. Lėtinis uždegimas,

prasta mityba, endokrininiai sutrikimai ar osteoporozė susilpnina slankstelį, todėl net sąlyginai

nedidelis krūvis gali jį pažeisti ir sukelti skausmą. Sąnarių paviršių spaudimas gali sukelti sąnarių

pokyčius ir skausmą. [http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=165&id=&id2=&linkID]

Tempimas. Spaudžiant tarpslankstelinį diską padidėja hidraulinis slėgimas jo viduje, ir

tai sukelia žiedinių skaidulų tempimą ir galimą įtrūkimą.

Bloga laikysena. Daugumą apatinės nugaros dalies skausmų sukelia netaisyklinga

laikysena esant nejudriam stuburui. Dubens išlinkimas padidina juosmens ir kryžmens kampą, todėl

padidėja juosmens lordozė. Esant vėlesnėms stadijoms skausmas kyla dėl sąnarių paviršių sinovinio

audinio sudirginimo, įjautrinimo.

Judėjimo funkcijos sutrikimas. Netaisyklinga stuburo padėtis judant taip pat dirgina

skausmui jautrius audinius. Skausmą sukelia: netaisyklingai atliekami stuburo juosmeninės dalies

judesiai ar judesiai, atliekami esant netaisyklingai padėčiai, per didelis krūvis nugarai esant

taisyklingoje padėtyje, normalus krūvis esant pažeistai nugarai ar kai netaisyklinga nugaros padėtis,

normalus krūvis esant “nepasiruošusiai”, bet sveikai nugarai. Judrumo per kelio sąnarį sumažėjimas

taip pat gali sutrikdyti normalų juosmeninės-kryžmeninės dalies judrumą ir sukelti silpną ar vidutinio

stiprumo skausmą.

Uždegimas. Sumažina raiščių ir aplink sąnarius esančio jungiamojo audinio atsparumą

tempimui. Tarpslankstelinis diskas jau gali būti skausmo šaltinis, ypač jei atsirado degeneracinių

skaidulinio žiedo pokyčių, kurie veikia aplinkinius audinius: šalia stuburo esančius raumenis, stuburo

raiščius, sąnarius ir nervų šaknelių dangalus ar pačias skaidulas.

Sąnarinių paviršių panirimas. Sąnarių paviršiai paskirsto spaudimo jėgą tolygiai ir

sumažina krūvį slankstelių kūnams. Jie taip pat apsaugo diskus nuo pažeidimo atliekant didelės

amplitudės judesius. Sąnarių paviršių panirimą sukelia disko degeneraciniai pakitimai ar kitos kilmės

segmentinis hipermobilumas - nestabilumas. Stuburo nestabilumas gali sukelti net sąnarių paviršių

http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=165&id=&id2=&linkID

įtrūkimus, lūžius. Dėl staigaus pasisukimo ar raumenų įtempimo slankstelio kūnas pasislenka ir

įstringa, o tai sukelia stiprų skausmą ir “surakina” nugarą.

Trauma. Tik maždaug pusei pacientų apatinės nugaros dalies skausmas siejamas su

trauma, todėl jis galėtų būti traktuojamas kaip normalus senėjimo procesas. Degeneraciniai

stuburkaulio pokyčiai prasideda II gyvenimo dešimtmečio gale ir labai dažnai pasitaiko 5 gyvenimo

dešimtmetyje.

Struktūriniai pokyčiai. Nedidelei daliai pacientų yra struktūrinių pokyčių, kurie

nulemia apatinės nugaros dalies skausmą. Dažniausia - spondiliolistezė, kurią sukelia slankstelio

lanko kojytės defektai (spondilolizė) jaunesnio amžiaus žmonėms ir degeneraciniai pokyčiai vyresnio

amžiaus žmonėms. Stuburo juosmeninės dalies skoliozę suaugusiesiems dažniausiai sukelia

degeneraciniai pakitimai. Retesnės apatinės nugaros dalies skausmo priežastys yra pirminiai arba

metastaziniai kaulų augliai, tarpslankstelinių diskų ar stuburo smegenų tarpdangalinių tarpų

infekciniai procesai. [http//www.mip.lt/temp/w200501192151_visas.doc]

2. NUGAROS SKAUSMO GYDYMAS

Nugaros skausmą, jei tai nėra ūminė ir stipri nugaros skausmo ataka, žmogus paprastai pradeda

gydytis pats, nesikreipdamas į gydytoją. Ir pasveiksta apie 90 % žmonių. Bus ar nebus taikomas

gydymas, rezultatas bus panašus. Bet jei skausmas trunka ilgiau, be specialistų pagalbos jau

neįmanoma apsieiti, nes būtinas nuodugnus tyrimas ir tinkamas gydymas. Didelių gydymo problemų

paprastai neatsiranda, jei skausmas yra ūminis ar poūmis, be to nėra susijęs su nervinių skaidulų

pažeidimais (jei nėra šaknelinis).

Problemos atsiranda, kai nugaros skausmas:

1. tampa lėtiniu ir sukelia negalią;

2. veikia žmogaus protinę veiklą;

3. sukelia psichologines ir socialines problemas.

Nugaros skausmo atveju pirmenybę tenka skirti tiems gydymo metodams, kurie labiausiai

padeda atstatyti pažeistą judesio funkciją. Tai paaiškinama tarpslankstelinio disko fiziologiją. Jis neturi

kraujagyslinio audinio ir yra maitinamas difuziniu būdu. Būtent vykstant judesiui, skatina sąnario

mityba. Jei žmogus mažai juda, tai ir atsiranda nugaros skausmas. Nejudrumas taip pat neigiamai

veikia sveikimo procesus, nemažina nugaros skausmus, skatina depresiją.

[http://www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=280]

Į stuburo segmento fiziologijos ypatumus atsižvelgiama, taikant kineziterapiją kaip vieną iš

veiksmingiausių gydymo priemonių. Ūminio nugaros skausmo atveju imobilizacija ir lovos režimas,

tausojant stuburą, skiriamas ne ilgiau kaip 2 – 3 dienas. Bet ir tai nėra visiškas nejudrumas.

Stengiamasi ligonį mokyti pasyvių minimalių judesių, kurie veiktų pažeistą stuburo judesio segmentą.

Pacientą reikia skatinti aktyviai dalyvauti atstatomojo gydymo ir reabilitacijos procese. Kai jie tai

supranta, tai greičiau pasveiksta, greičiau grįžta į darbą, pradeda visuomeninę veiklą.

Nugaros skausmo atveju kineziterapiją sudaro gydomoji bei funkcinė mankšta, masažas,

trakcija, manualinė terapija. Šiuo būdu siekiama atstatyti sutrikusią skeleto-raumenų sistemos funkciją,

netaikant specealių reumatologinio ar chirurginio gydymo metodų. Nereikia jokio poveikio iš šalies,

nei vaistų, nei chirurginio skalpelio. Toks gydymas yra individualus. Kiekvienam ligoniui reikia surasti

optimalų judesio ir funkcijos atstatymo planą. Deja daugelis ligonių dažniausiai dar nesuvokia

kineziterapijos svarbos, būna pasyvūs, laukdami pagalbos iš šalies.

Nors nugaros skausmo gydymas turėtų būti gana individualus, sunku išvengti bendrųjų schemų

ir taisyklių. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis pasirenkamą gydymo schemą ir taktiką, yra skausmo

http://www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=280

stiprumas. Pagal jį sprendžiama, kur ligonis turėtų būti gydomas (ambulatoriškai ar stacionare), kokios

gydymo priemonės turėtų būti pirmiausia taikomos. (V. Pauza ir kt. 1998)

Ūminio, poūmio bei lėtinio skausmo gydymas.

Ūminio skausmo atvejais, esant dideliai raumenų įtampai, pirmiausiai siekiama malšinti

skausmą. Skausmas malšinamas greitai ir visomis įmanomomis priemonėmis. Juk ypatingai stiprus

nugaros skausmas – tai katastrofa! Skausmas malšinamas:

1) ligonio imobilizacija stuburą tausojančioje padėtyje, be skausmo, kiek įmanoma

trumpiau (2 – 3 dienas);

2) skausmą malšinantys vaistai;

3) antiuždegiminiai nesteroidiniai vaistai;

4) poveikis minkštiesiems audiniams (šiluma ar šaltis, švelnus masažas, akupunktūra);

5) transkutaninė elektrinė neurostimuliacija (TENS).

Paaiškėjus, jog ūminis skausmas yra neurogeninis (šaknelinis, rezgininis), papildomai į gydymo

kompleksą įtraukiama saikinga stuburo trakcija. Jei, nepaisant šių priemonių, skausmas ir kiti

simptomai nemažėja, atsiranda neurologinių pažeidimo simptomų, ligonio gydymo taktika aptariama su

anesteziologu, neurochirurgu. (1, p. 203)

Poūmio skausmo atvejais ir kai ūminis skausmas susilpnėja, taikant gydymą, susiduriama su

stuburo judesio segmento funkcinių sutrikimų problema. Šie sutrikimai gali pasireikšti dviem būdais:

1. Gali būti stuburo judesio disfunkcija, pasireiškianti stuburo judesių ribotumu. Tiesioginės

priežastys dažniausiai yra nekoordinuotas judesys, statinis-dinaminis stuburo virškrūvis, nepalanki jo

padėtis. Netiesioginės priežastys – raumenų, raiščių funkcinis nepakankamumas, kojų ilgio asimetrija,

pėdų deformacijos. Sutrikusią stuburo biomechaniką atstatyti, kitus simptomus, pirmiausia nugaros

skausmą, pašalinti galima manualine terapija. Jos specialūs veiksmai – mobilizacija ir manipuliacija

padeda, kai efektyvios, kai yra poūmis nugaros skausmas, arba kartu yra ir atspindžio skausmas,

išsivystęs drauge su stuburo degeneraciniais pakitimais arba be jų.

2. Stuburo judesių hipermobilumas. Jis gali būti bendras: įgimtas arba įgytas (sportuojant,

nėštumo metu). Gali būti ir lokalus, kuria sukėlė virškrūvio traumos, degeneraciniai pakitimai. viena iš

hipermobilumo priežasčių gali būti per didelė manualinė terapija. Todėl svarbu nepamiršti, kad

manualinė terapija kaip ir kiti gydimo metodai turi aiškiai apibrėžtas taikymo indikacijas ir

kontraindikacijas. Kai manualinė terapija taikoma pagal paskirtį, ji labai padeda gydant nugaros

skausmą.

Vėlesniu ir lėtiniu skausmo laikotarpiais atsiranda problemų, susijusių su raumenų, raiščių

funkciniais sutrikimais. Tai besitęsiančio nugaros skausmo ir pakitusios stuburo biomechanikos

komplikacijos. Atsiranda raumenų silpnumo požymių ne tik nugaros raumenyse, bet ir apie

stambiuosius sąnarius pečių lanke, dubens juostoje, galūnėse. Šiuo atveju pirmenybę reikia skirti

raumenų tempimo pratimams, izometrinei mankštai. Jei atsiranda raiščių, fiksuojančių sąnarius,

problemų, gydymui papildomai skiriama antiuždegiminių preparatų injekcijos į aplink sąnarius

esančius audinius.

Etapinis ligonių gydymo – reabilitacijos planas sudaromas, atsižvelgiant į nugaros skausmo

stiprumą. Terapinio profilio stacionare ligonis gydomas, esant stipriam trečiojo laipsnio nugaros

skausmui, kai yra labai sutrikusi stuburo statinė ir dinaminė funkcijos. Gydymas: imobilizacija,

medikamentinė terapija, blokados, ir TENS; jis trunka 3 – 5 dienas. Šiuo atveju ligoniui efektyviai

galėtų padėti skausmo klinikos, nes turi specialią įrangą bei parengtus specialistus. Specializuotame

vertebroneurologijos skyriuje ligonis gydomas, reabilituojamas, esant vidutiniam antrojo laipsnio

nugaros skausmui. Taikoma kineziterapija, fizinė terapija, manualinė terapija, trakcinė terapija,

akupunktūra ir kt. Trukmė: 10 – 14 dienų. Jei dar ligonis nepasveiko, lieka minimalus pirmojo laipsnio

nugaros skausmas, jis siunčiamas sveikatą gražinančiam gydymui į sanatorijų neurologinius skyrius,

kur gydymo programa tęsiama, ypatingą dėmesį skiriant profilaktinėms priemonėms. Šiuo atveju

plačiai taikoma gydomoji fizinė kultūra, masažas, raumenų relaksacijos pratimai, baseinas, sauna. (1, p.

205)

Profilaktika. Ankstyvoji ir efektyvi ligonių, kuriuos vargina nugaros skausmas, reabilitacija

yra pagrindas siekiant išvengti negalios, neįgalumo dėl galimų neurologinių komplikacijų. Tokie

ligoniai – tai jau tretinės profilaktikos objektas. Ligoniai, kurie šiandien yra sveiki, bet praeityje jau

susidūrė su nugaros skausmo atakomis yra antrinės profilaktikos objektas, kurios siekis – išvengti ligos

recidyvo. Žmonės kurie dar nesusidūrė su nugaros skausmo problemomis, priklauso pirminės

profilaktikos sričiai, kurios siekis – nesusirgti. Svarbiausias profilaktikos uždavinys yra nustatyti

rizikos veiksnius. Nugaros skausmo atveju svarbiausi rizikos veiksniai yra egzogeniniai, susiję su

statiniu ir dinaminiu virškrūviu stuburui ir atskiriems jo judesio segmentams. Pirminės profilaktikos

svarbią reikšmę turi optimalus darbo vietos ir proceso organizavimas, stengiantis, kad stuburas ir

nugara būtų kuo mažiau pažeidžiami. Būtina rūpintis paaugliais, jaunimu, mokyti juos taisyklingos

laikysenos, darbo higienos. Antrinės nugaros skausmo profilaktikos atvejais, reikia paruošti ligonius

nugalėti baimę, belaukiant pasikartojančio nugaros skausmo, mokyti efektyvios profilaktikos,

susijusios su įvairių kineziterapijos priemonių taikymu. Ypatingą dėmesį reikia kreipti į ligonius,

kuriems nugaros skausmo ataka buvo neseniai – prieš metus, anksčiau. Po ūminės nugaros skausmo

atakos ligoniams reikia papasakoti ne tik apie individualias profilaktikos priemones, bet ir apie nugaros

skausmo priežastis, taikomą gydymą, galimas pasekmes. (1. p. 206)

Nors judėjimas gali padėti atsikratyti įvairių negalavimų, skaudant nugarai tinka ne visos sporto

šakos.

Rekomenduojamos sporto šakos:

Vaikščiojimas yra geriausia viso kūno mankšta žmonėms, kuriems skauda nugarą. Vaikščiokite

greitai ir pamažu didinkite atstumą.

Plaukimas nugara, krauliu, bet ne krūtine (brasu), nes išlenkiama nugara ir galima pasitempti

juosmens sritį.

Važiavimas dviračiu, bet ne susilenkus į priekį, kaip dviračių lenktynėse.

Bėgimas tinka, jei žmogus yra pakankamai treniruotas ir neturi didelio antsvorio. Pradžioje

kelias savaites rekomenduojamas greitas ėjimas, o po to galima pereiti prie bėgimo ristele. Geriausia

bėgti minkštais paviršiais, pvz., miške.

Nerekomenduojamos sporto šakos:

Tenisas. Dėl staigių rankų mostų galima stipriai patempti nugaros raumenis.

Golfas – tos pačios priežastys, kaip ir žaidžiant tenisą.

Treniruotės su svarmenimis. Sunkių daiktų kėlimas –nugaros priešas!

Irklavimas – gresia nugaros patempimas.

[http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/tik-moterims/moterims-idomu/naujiena/20326/ ]

http://www.maxima.lt/pirkeju-klubas/tik-moterims/moterims-idomu/naujiena/20326/

3. VANDENS TERAPIJA

Vandenyje malonu judėti. Taip veikliausiai yra dėl to, kad mes, kaip ir visos gyvos būtybės,

esame atsiradę vandenyje. Pratimai šiltame jaukaus baseino vandenyje teikia daugiau malonumo nei

atliekami stovint ant sausų grindų ar gulint ant kokios nors kušetės. Tai, kas ant tvirto grunto vargina ir

spaudžia prakaitą, vandenyje teikia malonumą, be to per trumpą laiką pagerina kūno formas, didina

raumenų jėgą, išmokstama puikiai justi savo kūną ir teikia malonių pojūčių sielai.

Vis daugiau žmonių suvokia, kad judant ir mankštinantis vandenyje gerėja savijauta. Esti

nemažai priežasčių, dėl kurių verta žengti į vandenį ir taip iš naujo pajusti ir kūną ir sielą:

Vandens keliamoji galia ir dalinis nesvarumas – mūsų kūnas sveria tik dešimtąją dalį to, kiek

svertų stovėdamas ant žemės.

Sąnariams netenka beveik jokio krūvio – ar tik labai menkas. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie

sportuoti vengia dėl sąnarių skausmo.

Atliekant pratimus vandenyje tikimybė patirti traumą daug mažesnė nei stovint ant žemės.

Treniruotės vandenyje du kartus veiksmingesnės, nes čia veikia įprasta sunkio jėga, taigi

kiekvienas judesys atliekamas priešinantis vandens slėgiui. Tai labai lengva pastebėti,

pavyzdžiui, keliant koją ir kartu lenkiant ją per kelį, paskui vėl pastatant.

Vandenyje taip pat prakaituojama (kartais ir labai gausiai), tačiau to beveik neįmanoma pajusti.

Vandens keliamoji galia tikrai didelė, todėl baseine įmanoma atlikti pratimus, kurių

neįstengtume atlikti ant žemės – jie panašūs į kosmonautų skraidymą beorėje erdvėje.

Kūnas beveik nuogas, todėl juntamas tiesioginis sąlytis su vandeniu.

Ore virš vandens labai daug deguonies, panašiai kaip miške. Kai kuriuose baseinuose į jį dar

prileidžiama sveikatai naudingo jodo, fluoro ar kitų druskų jonų.

Vandenyje kraujotaka geresnė nei sausumoje.

Odą vėsina net ir šiltas vanduo, dėl to lengviau treniruotis.

Be to, fiziškai silpni žmonės žino dar vieno baseino privalumą – niekas negali matyti nerangių

jų judesių. Vanduo paslepia kūną. (2, p. 118)

Treniruojantis tokioje aplinkoje mažiau traumuojami sąnariai, o raumenų masė didėja netgi

keturis kartus sparčiau nei atliekant tą pačią treniruočių programą sausumoje. Taip yra dėl to, kad

vandens tankis daug didesnis nei oro, todėl atliekant kiekvieną judesį reikia įveikti daug didesnį

pasipriešinimą. Treniruotės vandenyje, palyginus su tokiomis pačiomis sausumoje, turi daug

privalumų:

Sausumoje, pavyzdžiui, bėgant ristele ar minant kalnų dviratį, patiriame žemės traukos jėgą.

Kelti svarmenį daug sunkiau nei jį nuleisti ant grindų, nes antruoju atveju žemės traukos jėga

labai sumažina pastangas.

Bėgant tenka atsispirti nuo žemės, o tai reikalauja jėgų. Kojų raumenys ilsisi trumpą laiką prieš

pat pėdai paliečiant žemę.

Kiekvienu judesiu tenka dar ir priešintis vandens poveikiui. Tai dvigubas darbas, kuris idealiai

lavina raumenis.

Dvidešimt minučių atliekant vandens aerobikos pratimus, šioje aplinkoje bėgiojant ristele ar

kitaip sportuojant, raumenys auga du kart ar netgi keturis kartus sparčiau nei juos lavinant

sausumoje. (2, p. 119)

Vandenyje krūvį patiria ne tik kuri nors viena raumenų grupė, bet kartu ir įsijungia ir kitos

grupės. Pavyzdžiui, iki kaklo stovėdami šiltame vandenyje staigiai aukštyn kilstelime dešinę ranką.

Plaštaka ištiesta. Tuo metu krūvį patiria dvigalvis žasto raumuo. Tada ranką greitai nuleidžiame – kol

plaštaka paliečiame šlaunį. Tai darant lavinamas trigalvis žasto raumuo. Tokį pat poveikį patirsime

keldami ištiestą koją, kol ši bus beveik lygiagreti vandens paviršiui, ir vėl nuleisdami.

Tokiu būdu atlikus tik keletą pratimų, kurių trukmė iš viso – 20 min., galima kuo puikiausiai

išmankštinti visą kūną. Iš vandens išlipame atsigaivinę, sustangrėjusiais raumenimis, jaučiamės

žvalesni ir kūnu, ir siela.

Darbuojantis svarmenimis, minant kalnų dviratį, bėgiojant ristele ar irkluojant kanoją,

dažniausiai manoma, jog po tokios treniruotės turės skaudėti raumenis. Neretai taip ir nutinka. Veikiant

keliamajai vandens jėgai, beveik neįmanoma pasiekti ribos, kai ima skaudėti raumenis, ar šis skausmas

juntamas labai menkai. Beveik neskauda raumenų ir po treniruotės, ir ši trunka daug trumpiau nei

sausumoje. Taip sukuriami pratimai, kurie teikia vien malonumą.

Sportuojant gausiai prakaituojama, o tai ne visada malonu. Ypač gausiai drėksta delnai,

pažastys, padai ir kirkšnys, nes čia prakaito liaukos darbuojasi intensyviausiai. Žinoma, vandenyje,

ypač šiltame, prakaituojame ne mažiau, tik to visai ar beveik nepastebime. Tai dar vienas privalumas,

palyginti su treniruotėmis sausumoje, kur visų pirma neišvengiame raumenų ar sąnarių skausmo.

Ne itin intensyvios treniruotės vyksta normalios temperatūros 25-31 ºC vandenyje. Ji daugiau

nei 10 laipsnių mažesnė nei kūno temperatūra. Dėl to mūsų organizmas idealiai vėsinamas, ir šį poveikį

dar sustiprina vanduo, tekantis ir sūkuriuojantis aplink judančias galūnes ar liemenį. (2, p. 120)

Atliekant vandens procedūras, šis skystas vandenilio ir deguonies junginys odą ir visą

organizmą veikia įvairiai. Šaltį, šilumą ar netgi karštį odai ir visam kūnui vanduo perduoda geriau nei

kokia nors terpė. Bet kokių procedūrų poveikio esmė – vandens ir odos temperatūrų skirtumas.

Sudirginami odoje esantys receptoriai, kurie nervais į visą organizmą perduoda impulsus – taip

spartinama medžiagų apykaita.

Šalto ir šilto vandens poveikis:

3.1. lentelė. Šalto šilto vandens poveikis. (Herbertas Krausas)

ŠALTAS VANDUO ŠILTAS ARBA KARŠTAS VANDUO

Sužadina vegetacinę nervų sistemą.

Siaurina kraujagysles, verčia dažniau

plakti širdį, skatina streso hormonų

sekreciją.

Lėtina skrandžio ir žarnyno peristaltiką,

taigi stabdo virškinimą.

Skatina skydliaukės hormonų sekreciją,

dėl to spartėja medžiagų apykaita.

Siaurina vyro bei moters lytinių organų

kraujagysles. Tai mažina kraujo

priplūdimą, slopina lytinį potraukį,

potenciją.

Gerina smegenų veiklą, didina žvalumą,

padeda sutelkti dėmesį, didina

darbingumą, padeda lengviau įveikti

kasdienius nesklandumus.

Malšina skausmą, ramina nervus.

Sužadina parasimpatinę nervų sistemą,

kuriai neturi įtakos mūsų valia.

Plečia kraujagysles, lėtina širdies plakimą,

mažina kraujospūdį.

Didina nuovargį, padeda užmigti.

Skatina kraują plūsti į lytinių organų sritį,

taigi padeda intensyviau justi lytinį

potraukį.

Gerina skrandžio ir žarnyno veiklą.

Stabdo streso ir skydliaukės hormonų

sekreciją, vadinasi, lėtina ląstelių

medžiagų apykaitą.

Atpalaiduoja, ramina.

Gerina ląstelių aprūpinimą maisto

medžiagomis

Kineziterapija vandenyje (vandens terapija) – aktyvūs aerobiniai judesiai vandenyje,

naudojant specialias pagalbines priemones. Atliekant pratimus naudojamos įvairios pagalbinės

priemonės – vienos kaip plūduriavimo objektai, padedantys išsilaikyti vandenyje, taisyklingai atlikti

judesius, kitos – sąnarių amplitudei didinti ir tuo pačiu sustiprinti vandens pasipriešinimą galūnės

atliekamam tam tikros krypties judesiui, t.y. apsunkinamas pratimo atlikimas.

Vandens terapijoje naudojamos pagalbinės priemonės:

Rankų svarmenys. Jie skirti žasto ir dilbio raumenims stiprinti.

Kojų svarmenys. Skirti kojų raumenims stiprinti; tinka pilvo raumenims lavinti.

Vandens pirštinės. Padidina vandens pasipriešinimą

Vandens batai. Jie leidžia didesne jėga priešintis vandens spaudimui.

Vandens platforma. Pritaikyta pusiausvyrai lavinti.

Irkliukai. Naudojami bet kokiems vandens pratimams atlikti. Padidina vandens pasipriešinimą.

Baseino lazdelės. Skirtos kūno iškėlimui, plūduriavimui.

Volelis su rankenom. Skirtas juosmens tempimui ir stiprinimui.

Plaukimo lenta. Suteikia atramą viršutinei kūno daliai, stiprina liemens tiesimą, šlaunų,

sėdmenų raumenis.

Vandens plaukmenys. Naudojami atliekant pratimus giliai vandenyje ar paviršiuje. Jie padidina

vandens pasipriešinimą per visą judesio amplitudę nepriklausomai nuo judesio krypties.

Diskas – balanso plūduras. Galima atlikti daug saugių pratimų kojų ir juosmens raumenims,

sėdint ar stovint. Taip pat galima didinti kojų judesių amplitudę, stiprinti viršutinę kūno dalį ir

gerinti pusiausvyrą bei liemens stabilumą.

Kojų išlaikymo vandens paviršiuje plūdurai. Naudojamas kojų pakėlimui vandenyje.

Plaukimo sija – svarelis. Naudojama liemens stabilizavimui, lankstumo lavinimui, balansui

gerinti.

Svarmenys. Naudojami sąnarių ir judesio mobilizacijai bei raumenų stiprinimui. Skirti

stūmimui

vandenyje, didinant viršutinės kūno dalies judesių amplitudę ir stiprinant raumenis. Naudojami

pilvo ir apatinių nugaros raumenų miklinimui.

Plaukimo diržas. Diržas laiko žmogų vertikalioje padėtyje. Suteikia gerą atramą nugarai (pvz.:

bėgimo metu).

Vandens juosta – plūduras. Palengvina pusiausvyros ir elgsenos vandenyje kontrolę. (D.

Nasevičiūtė, 2005)

Vandens keliamoji galia.

specifinis mūsų kūno svoris mažesnis nei vandens, todėl taip puikiai jaučiamės į jį panirę.

Vandenyje lengviau judėti aukštyn, atlikti šuoliukus ir sunkiau – žemyn pritūpti. Tai reiškia, kad mūsų

griaučiai ir raumenys vandenyje veikia priešingai nei sausumoje. Dėl to treniruotės vandenyje

optimaliai kompensuoja judesius, kuriuos kasdien atliekame sausumoje. Be to, daug mažiau vargsta

sąnariai. (V. Pauza ir kt., 1998)

Vandens pasipriešinimas – labai įdomi savybė, kuria galime naudotis lavindami savo kūną.

Stovėdami baseine tokio pasipriešinimo nejusime. Tačiau truputį pajudinus rankas ar kojas, pajuntamas

nestiprus traukimas ir priešpriešinis poveikis. Tai labiau primena masažą nei gimnastiką. Kuo

staigesnis judesys, tuo labiau vanduo priešinasi judančiajam, ir šiam savaime tenka eikvoti daugiau

jėgų. Pats vanduo iš ties nesipriešina – toks reiškinys pastebimas tik pradėjus judėti. (Klaus Oberbeil)

Kūno lavinimas naudojant vandens keliamąją galią:

Iš poringos, kempinę primenančios medžiagos pagaminti sportiniai prietaisai (jie būna lazdelių

ar svarmenų pavidalo) padeda auginti raumenų masę ir didinti jų jėgą. Tuo tikslu jie spaudžiami

gilyn, dugno link – priešinantis vandens galiai.

Taip pat naudojami ir metaliniai svarmenys. Juos kilnoti vandenyje daug lengviau nei

sausumoje.

Įvairių formų ir dydžių svarmenis galima tvirtinti ant galūnių. Taip galima žingsniuoti po

baseiną taip pat kaip sausumoje.

Norint kad pilvas būtų plokščias, o pečiai tiesūs – geriausia naudotis vandens keliamąja galia.

Bloga laikysena – nuleisti pečiai, glebus pilvas – nusilpę nugaros raumenys. Sunkio jėga

spaudžia žemyn pečius ir pilvą. Vandenyje keliamoji galia teigiamai veikia viršutinę kūno dalį,

todėl taisyklinga laikysena įgyjama labai lengvai. Dvidešimt minučių pavaikščiojus baseine – ir

kopėtėlėmis iš baseino išlipimas bus grakštesnis. (Klaus Oberbeil)

Vandens pasipriešinimą gali padidinti ir speciali įranga. Pavyzdžiui, akytos gumos svarmenėliai

ir lazdelės, kurie yra nardinami į vandenį, ir metaliniai svarmenys, kurie vandenyje keliami aukštyn. Jų

privalumas tas, kad pratimus galima atlikti stovint, nereikia judėti pirmyn. Nepaisant to, galima kuo

įvairiausiai kaitalioti vandens pasipriešinimą ir treniruotės intensyvumą. Taigi tokia įranga tinka kur

yra nedaug vietos. Akytos gumos svarmenėlius galima pritvirtinti prie rankų ar kojų, kai kurie jų

užsegami. Su jais naudinga greitu žingsniu pasivaikščioti po baseiną.

4. RADIKULOPATAIJA

Radikulitai (radikulopatijos) - labai dažnos ligos. Nugaros smegenų

radikulopatija (radikulitas) – tai nugaros smegenų šaknelių pažeidimas

dėl dažniausiai pasitaikančios stuburo osteochondrozės bei diskų

išvaržos. Radikulitams geriau tinka kompleksinis gydymas. Plačiai

taikoma refleksoterapija (akupunktūra), manualinė, lazerinė ir

magnetinė terapija, masažas, fizioterapija, medikamentinis gydymas.

Gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sunkumo ir turėtų

būti individuali kiekvienam pacientui.

[http://www.sam.lt/images/Dokumentai/Sveikata/sveik.11(intern).indd.pdf]

Sergant radikulopatijomis (radikulitais) pažeidžiamos nugaros smegenų

nervų šaknelės. Gali būti kaklinės, krūtininės, juosmeninės, kryžmeninės

radikulopatijos (radikulitai). Dažniausiai būna juosmeninės-kryžmeninės

radikulopatijos. Sergantieji radikulopatija sudaro 5-10% visų sergančiųjų nervų

ligomis. Laikino nedarbingumo atžvilgiu radikulopatija užima antrą vietą po gripo.

Vyrai serga dažniau negu moterys. Pagrindinį sergančiųjų kontingentą sudaro

jauni (30-50 metų) žmonės, t.y. pačios darbingiausios amžiaus grupės atstovai.

[http//www.mip.lt/temp/w200501192151_visas.doc]

Priežastys. Dažniausia radikulopatijos (radikulito) priežastis yra stuburo

osteochondrozė, liaudyje vadinama “druskomis” bei diskų išvaržos. Druskoms ar

diskų išvaržoms atsirasti “padeda” infekcinės ligos, stuburo traumos, sunkus

fizinis darbas, susijęs su įtampa, vibracija. Turi įtakos ir organizmo medžiagų

apykaitos sutrikimai, kraujagyslių ligos. Reikšmės turi ir įgimtas raiščių silpnumas,

diskų augimo defektai, senatviniai pakitimai. Dažnai radikulito atsiradimas

siejamas su priverstine kūno padėtimi, kai žmogui tenka dirbti nuolat sėdint ar

stovint (tada liga prasideda iš lėto ir pamažu stiprėja), arba keliant sunkų daiktą

(keldamas žmogus pajunta smarkų skausmą juosmens srityje, kartais stuburas

net trakšteli). Dažnai ligos pradžią ligoniai sieja ir su peršalimu – gulėjimu ant

drėgnos žemės, sėdėjimu ant šalto akmens, ilgu buvimu šaltame vandenyje.

Peršalus iš tiesų susilpnėja organizmo imuninė reakcija ir gali atsirasti


radikulopatijos (radikulito) simptomų. tarpslankstelinio disko išvarža, tačiau šakneles gali

traumuoti ir kaulinės išaugos (osteofitai), sustorėję stuburo raiščiai bei apie šaknelę susiformavusios

sąaugos, taip pat uždegiminiai, apie šakneles esančių dangalų, pakitimai,stuburo kanalo susiaurėjimas.

Šaknelių pažeidimą taip pat gali sukelti ne stuburo kaulų ir jungiamojo audinio pažeidimo sukeltos

priežastys: stuburo ar tarpslanstelinių diskų trauma, įgimtos stuburo anomalijos, šalia šaknelių esantys

navikai. [http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=165&id=&id2=&linkID]

Klinika. Pagrindinis simptomas yra skausmai. Jie gali būti labai dideli,

vidutiniški ir silpni. Didieji skausmai būna pastovūs net ir ramybės būklėje.

Mažiausias judesys juos dar padidina. Ligoniai paprastai guli priverstinėje

padėtyje. Dėl didelių skausmų negali miegoti. Vidutiniškus skausmus ligoniai taip

pat jaučia ir ramybės būklėje, tačiau pakenčia ir todėl stengiasi po truputį judėti,

ieško įvairių neskausmingų padėčių. Ramybės būklėje tokių skausmų nebūna; jie

atsiranda tik judant, sėdint, stovint, einant. Dėl to ligoniai gali miegoti. O silpnieji

skausmai būna maudžiantys ir atsiranda tik fiziškai dirbant ar atliekant staigius

judesius. Skundų gali būti įvairių, tai priklauso nuo to, kokia stuburo dalis pažeista.

Kai nervų šaknelės pažeistos kaklo srityje, skauda petį, skausmas plinta į sprandą,

pakaušį, ranką, kartais tirpsta rankų pirštai. Skausmas vargina ne tik dirbant, o

bemaž visą laiką, net naktį. Ligai pažeidus juosmens ir kryžkaulio sritį, skausmas

atsiranda juosmenyje, plinta į sėdmenis, kirkšnį, šlaunį. Esant disko išvaržai

skausmas leidžiasi į blauzdą, pėdą, atsiranda tirpimas, jėgos sumažėjimas pėdoj.

Diskų išvaržos, kuri lokalizuojasi prie tarpslankstelinės angos, atveju traumuojama

nervo šaknelė, išeinanti pro šią angą. Kai ligos eiga esti lėtinė ir disko išvaržos

vietoje atsiranda uždegiminių pakitimų, sąaugų bei sustorėja dangalai, gali būti

traumuojama nemaža pro šio patologinio proceso vietą einančių slankstelių ir

atsirasti jų pažeidimo simptomų. Todėl gydytojui svarbu nustatyti, kuri šaknelė

yra pažeista. Skiriami subjektyvūs ir objektyvūs jos pažeidimo simptomai.

Subjektyvūs: skausmas, parestezijos, jėgos sumažėjimas, judesių ribotumas.

Objektyvūs: stuburo statinės būklės pakitimas, ypač konfigūracijos, stuburo

judesių amplitudės sumažėjimas, raumenų tonuso pakitimai, stuburo neurologinių

struktūrų pažeidimo simptomatika (parezės, atrofijos, jutimo sutrikimai).

Atsižvelgiant į subjektyvią ir objektyvią simptomatiką sudaromas individualus

reabilitacinių priemonių kompleksas. [http//www.mip.lt/temp/w200501192151_visas.doc]


Ligos eiga. Ūmiai prasidėjusi liga užtrunka nuo kelių dienų iki 1-1,5

mėnesio, sunkesniais atvejais – iki keleto mėnesių. Tai priklauso nuo ligos

sunkumo ir nuo bendros organizmo būklės. Liga praeina, kai visiškai išnyksta

skausmas. Tačiau išnykus net visiems ligos simptomams gali būti recidyvų

(atsinaujinimų). Pastarieji būna reti ar dažni ir užtrunka įvairų laiką. Tokie

atsinaujinimai gali trukti metais ir baigiasi tik tada, kai nustatoma priežastis ir ji

pašalinama. [[http://www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=280]

Gydymas. Gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sunkumo,

rizikos faktorių ir turėtų būti individuali kiekvienam pacientui. Gydant

radikulopatijas (radikulitus), pirmiausia siekiama sumažinti skausmą, taip pat

atstatyti sutrikusias nervų sistemos funkcijas – motorinę, juntamąją ir kt. Šiuo

metu plačiausiai taikomi medikamentai yra analgetikai – nesteroidiniai

priešuždegiminiai vaistai bei opiatai. Taip pat plačiai naudojami miorelaksantai.

Atliekant epiduralines ir kitas blokadas, naudojami anestetikai ir gliukokortikoidai.

Prieš darant manipuliacinės terapijos seansą reikalinga tiksli manualinė ir

neurologinė diagnostika ir rentgeno nuotraukos. Todėl prieš gydant turi būti

nustatoma, kurie slanksteliai pažeisti ir kokios nervinės šaknelės yra dirginamos.

Manualinės terapijos seansas trunka 40-50 minučių. Iš pradžių naudojamas

masažas, atpalaiduojami aplink stuburą esantys raumenys. Vėliau po truputį

išjudinami stuburo sąnariai. Seanso pabaigoje stuburas ties pažeistais

slanksteliais tempiamas ir sukamas apie savo ašį. Po gydymo reikia iš karto uždėti

platų odinį juosmens diržą arba elastinį juosmens srityje fiksuojantį korsetą.

Šiuolaikinė manualinė terapija yra neskausminga ir pagelbėja, kai gydymas

vaistais nėra veiksmingas, o operuoti netikslinga. Be to, kai kurie vaistai sukelia

nepageidaujamas reakcijas: gadinamos kepenys, inkstai, širdis, atsiranda

alerginės ligos. Šios priežastys pažadino medikų susidomėjimą manualine terapija,

akupunktūra (adatų terapija), lazerine ir magnetine terapija. Radikulopatijai

(radikulitui) gydyti rekomenduojama ir 10-15 seansų adatų terapija, kuri sumažina

skausmą ir normalizuoja visos nervų sistemos funkcinę būklę. Radikulopatijai

(radikulitui) gydyti dar rekomenduojama lazerinė magnetinė terapija. Yra sukurti

lazerinės magnetinės terapijos prietaisai. Perspektyvi lazerio spindulių ir

magnetinio lauko kombinacija, nes magnetinis laukas tęsia lazerio poveikį. (3)


Gydymo poveikis: nuskausmina, slopina uždegimą, mažina kraujagyslių tonusą,

stimuliuoja imuninius procesus. Lazerio gydymo specialistai teigia, kad gydant

lazeriu nėra pastebėta šalutinio poveikio. Gydymo kursas 10-15 procedūrų.

Chirurginis gydymas skubiai taikomas, kai sutrinka nugaros smegenų kraujotaka,

atsiranda vangi parezė bei paralyžius, sutrinka dubens organų funkcija. Kitais

atvejais iš pradžių gydoma konservatyviai ir tik tada, kai šis gydymas neefektyvus

per 2-3 mėnesius, gydoma chirurgiškai. Taip pat būtinas chirurginis gydymas, kai

dėl stuburo struktūrų nestabilumo gresia svarbių nervų sistemos struktūrų

pažeidimas. [http://www.neuro.lt/99_2_red.htm]

Profilaktika. Radikulopatijų (radikulitų) profilaktikai labai svarbu organizmo

grūdinimas, reguliarus kaklo-krūtinės-juosmens raumenų treniravimas. Reikia

daryti specialius raumenis atpalaiduojančius ir stiprinančius pratimus; specialiais

pratimais didinti stuburo ir sąnarių lankstumą. Žmonėms, kurie dirba sėdėdami,

patartinos specialios kėdės su neaukšta, palenkta į priekį sėdyne ir stuburo

linkimo vietoje truputį išlenktu atlošu. Neturint kėdės su išlenktu atlošu, patartina

prie paprastos kėdės atlošo pririšti nedidelę pagalvėlę. Žmonėms, kurie dirba

stovėdami tokį darbą, kuris susijęs su vibracija, siūloma avėti batus guminiais

padais, nes tai apsaugo diskus nuo per didelio apkrovimo. Moterims nepatariama

avėti batų aukšta pakulne, nes tada stuburas juosmens srityje per daug išlinksta į

priekį ir labiau spaudžiami bei traumuojami juosmens tarpslanksteliniai diskai.

Liga paūmėja nuo nepalankių meteorologinių sąlygų, ypač kai esti žema

temperatūra, didelis oro drėgnumas, dirbant drėgnose, šaltose patalpose. Dėl to

svarbu neperšalti. Didelę įtaką daro stuburo trauma. Labiausiai stuburas

traumuojamas keliant nuo žemės sunkius daiktus ar dirbant darbą, susijusį su

vibracija. Fiziškai dirbant svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta, kad stuburas tvirtai

remtųsi į dubenį. Tokioje padėtyje tarpslanksteliniai diskai iš visų pusių yra

spaudžiami vienodai ir nesideformuoja. Net ir nesunkius daiktus nešant ar keliant

susilenkus, diskai deformuojasi, nes toje pusėje, kur stuburas sulenktas, jie

spaudžiami labiau, o priešingoje pusėje labai įsitempia skaidulinis žiedas, jam

trūkus, susidaro disko išvarža, ji sukelia radikulopatiją. Todėl įsidėmėtina, kad

sunkius daiktus reikia nešti išsitiesus ir juos laikyti arčiau liemens. Negalima jų

remti į šoną. Keliant daiktus nuo žemės, negalima susilenkti. Reikia kelti pritūpus.

http://www.neuro.lt/99_2_red.htm

Imant ant rankų vaiką, taip pat negalima sulenkti stuburą. Patartina kojas sulenkti

per kelius, truputį pritūpti ir tada kelti. Dirbant darbą, kai stuburas būna vienoje

padėtyje, reikia kartais pasimankštinti. Kad nepaūmėtų radikulopatija

(radikulitas), patartina nešioti štangistų diržą ar korsetą. Ypač jie dėvėtini dirbant.

Vengti fizinio krūvio, kurio metu gali būti tiesiogiai traumuojamas stuburas (sunkių svorių kilnojimas,

ilgalaikė priverstinė kūno padėtis).

Fiziškai dirbant, laikyti stuburą vertikalioje ašyje, sunkius daiktus kelti atsitūpus, tiesia nugara.Jei yra

nutukimas, reguliuoti kūno svorį. Pasikonsultavus su gydytoju, reguliariai atlikti fizinius pratimus,

stiprinančius nugaros raumenis. Esant lėtiniams nugaros skausmams bei atliekant tam tikrus fizinius

veiksmus, galinčius sukelti stuburo apkrovimą, nešioti juosmenį fiksuojantį korsetą. Vengti darbo

vėsiose, nešildomose patalpose. [http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=4692]

5. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tiriamųjų aprašymas.

http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=4692

Šiame tyrime dalyvavo 10 žmonių, iš kurių buvo 7 vyrai ir 3 moterys. Šių žmonių amžiaus

vidurkis buvo – 45 metai.

Tyrimo metodas.

Tyrimo duomenys buvo renkami imant iš pacientų interviu (pusiau struktūruotas) bei buvo

atliktas stebėjimas, kaip pacientai atlieka mankštas tiek salėje, tiek vandenyje.

Tyrimo organizavimas ir eiga.

Tyrimas atliktas VŠĮ Šiaulių ligoninėje. Visi 10 pacientų turėjo tą pačią ligą – juosmeninės

stuburo dalies radikulopatiją. Jiems patogiu metu buvo atliekamas interviu kur buvo įrašinėjama

diktafonu, iš pradžių jų pačių atsiklausus, ar sutinkantys, kad būtų įrašinėjamas jų balsas. Visi pacientai

atsakinėjo į klausimus ramiai, be jokio diskomforto. Apklausus visus 10 pacientų pradedama analizuoti

gautus rezultatus.

6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Pirmiausiai tyrime dalyvavo 5 pacientai, kurie mankštas atlikinėjo salėje ir iš interviu

gaunami šie rezultatai:

6.1. lentelė. Skausmas gyvenime.

KATEGORIJA SUBKATEGORIJA ĮRODANTYS TEIGINIAI

Visą gyvenimą silpnas ir stiprus skausmas

„...visą gyvenimą skaudėjo nugarą tiek silpniau tiek stipriau.”

Nepilnavertis dėl skausmo„skauda seniai ir jaučiuosi nepilnavertis”

NepilnavertiškumasBejėgiškai jaučiamasi dėl

skausmo

„nėra nieko baisiau už nugaros skausmą, kai nieko negali padaryti...”

Nedidelio skausmo nepatogumas„kenčiu skausmą, jis nėra toks didelis, bet nepatogumas jaučiasi”

Sutrikęs judėjimas dėl skausmo„Dėl skausmo negaliu normaliai vaikščioti”

Pacientams buvo užduotas pirmas klausimas „ką jums reiškia skausmas?” Šiuo klausimu

norima išsiaiškinti ką reiškia skausmas jų gyvenime. Iš gautų duomenų galima teigti, jog pacientams

skausmas didelė kančia gyvenime ir dėl skausmo žmonės negali visiškai gyventi pilnavertį gyvenimą.

6.2. lentelė. Busimas kineziterapijos poveikis.


Kineziterapija mažina skausmus„...kineziterapija salėje sumažins skausmus.”

Gyvenimas be skausmo„tikiuosi gyventi nelydint skausmo...”

Gyvenimo kokybės pagerinimas Judesiai su mažesniu skausmu„...judesius atliksiu su kiek mažiau skaudama nugara”

Nepatogumo atsikratymas„tikiuosi atsikratyti nepatogumo”

Lengvesnis vaikščiojimas„Bent kiek lengviau vaikščioti ir palengvinti gyvenimą”

Pateiktu klausimu „ko tikitės iš kineziterapijos salėje?” ligoniai vienareikšmiškai tvirtino, jog

tiki kineziterapijos efektyvumu ir pasirengę atlikti procedūras be jokios baimės, juo labiau

kineziterapija gali žymiai padėti sutvarkyti jų gyvenimus.

6.3. lentelė. Kineziterapijos salėje nepatogumai.


Trūkumas gryno oro „salėje daug žmonių todėl dažnai trūksta gryno oro”

Nejauku, nes prakaituojama„šiek tiek prakaituojama, todėl darosi pačiam nejauku”

Psichologiniai ir fiziniai nepatogumai

Sunku dėl svorio„dėl svorio sunkiau atlikti pratimus”

Nejauku dėl kitų žmonių dėmesio

„kartais būna nepatogu atlikti pratimus, kai stebi daug žmonių”

Karšta atliekant pratimus„atliekant pratimus pasidaro karšta...”

Klausimu, „kokius nepatogumus jaučiate atliekant kineziterapiją salėje?” pacientai leidžia

suprasti, jog jiems yra gan nepatogu atlikti kineziterapija tokiomis sąlygomis. Didesnė dalis tiriamųjų

skundėsi slegiančiu ir šiltu oru, todėl vos tik pradedant mankštas greitai pradeda žmonės prakaituoti,

jiems ima trūkti oro, o dėl oro trūkumo, suprastėja kraujo pernešimas deguonimi, suprastėja darbo

kokybė. Taip pat didelę įtaka turi ir psichologinis diskomfortas. Pacientams tuomet darosi sunkiau

susikaupti darbui.

6.4. lentelė. Kineziterapijos metu skausmingos padėtys.


Skausmingi atsilenkimai atgal„daugiausiai skauda atsilenkimas atgal”

Neskausmingos padėties ieškojimas

„įvairios, reikia atitaikyti neskausmingą padėtį...”

Skausmai atliekant judesį Skausmingi pasilenkimai į priekį„atsigulus ant nugaros pasilenkimai į priekį”

Skausmingas kelio pritraukimas„atsigulus ant nugaros, kelio pritraukimas prie krūtinės”

Skausminga gulima padėtis ant nugaros

„gulint ant nugaros”

Šiuo atveju aiškinamasi, kokioje padėtyje pacientui sunkiausiai atlikti pratimus ar judesį. Ir

didesnė dalis tiriamųjų skundėsi skausmais gulimoje padėtyje ant nugaros, o tai pasako, jog statinis

krūvis nugarai suteikia šiek tiek skausmo, dėl to stebėjimo metu matėsi, jog pacientas darosi

suvaržomas skausmo, negali taisyklingai atlikti pratimą. O netaisyklingai atliktas pratimas duoda daug

mažiau naudos, nei taisyklingai atliktas. Tuomet pacientui suteikiamos pagalbinės priemonės, ar tai

kamuoliai, ar tai voleliai tam, kad atrastų pacientas tokią padėtį, jog ši būtų neskausminga ir galėtų

pratimą atlikti be skausmo.

6.5. lentelė. Savijauta po kineziterapinės mankštos.


Raumenų nuovargis „jaučiamas raumenų nuovargis”Sumažėjęs skausmas „šiek tiek sumažėja skausmas”

Savijauta po kineziterapijos Išsijudinę sąnariai„...nebloga, kiek išsijudina sąnariai”

Jaučiasi gerai „...visai nieko, jaučiuosi gerai”

Kartais paskauda labiau„ne visada būna gerai, kartais pradeda skaudėti labiau”

Buvo užduotas klausimas apie savijautą po mankštos ir galima teigti, jog po kineziterapinės

mankštos savijauta pagerėja, bet ne tiek kiek norėtų patys pacientai. Šios procedūros jiems yra sunkios,

reikalauja daug fizinių jėgų. O kartais labiau pradeda skaudėti, nei prieš mankštas, o tai gali įtakoti ne

itin tinkamas krūvis.

6.6 lentelė. Savijauta po mankštos kitos dienos ryte.


Nedidelis raumenų skausmas„jaučiu šiek tiek raumenų skausmą, bet jis nedidelis”

Savijauta kitą dieną po mankštos Sunkus atsikėlimas ryte„sunkiau ryte atsikelti, vėliau jau nieko...”

Kai kada paskauda„...lyg ir būtų nieko, bet paskauda kai kada”

Judresni sąnariai „labiau judresni sąnariai..”Jaučiasi vidutiniškai „nei bloga nei gera, per vidurį”

Iš gautų rezultatų aiškiai matoma, jog kitos dienos ryte pacientai kažkiek jaučiasi nepatogiai, šis

nepatogumas galėjo atsirasti dėl pacientų silpno fizinio pasirengimo, o po kelėta mankštų raumenys

ima skaudėti. Šis skausmas išnyksta kiek pasimankštinus ir didesnių nepatogumų nesukelia.

6.7. lentelė. Atsiliepimai apie kineziterapiją salėje.


Palengvėjo, nebeskauda„jaučiuosi gerai, kiek palengvėjo, nebe taip skauda”

Tinkamas gydymas„gydymas man tinka, padeda mažinti skausmus”

Teigiami atsiliepimai apie kineziterapiją

Jaučiasi patenkintas„jaučiuosi patenkintas...”

Mankštų pagalba atsikratė skausmo

„visos mankštos labai geros, padeda atsikratyti skausmo”

Smagus bendravimas su kineziterapeutais

„labai smagu bendrauti su kineziterapeutais”

Pačių pacientų pasakojimų apie kineziterapijos naudą jiems patiems, atsiliepimai teigiami,

jaučia pagerėjimus, tikisi jog nebeskaudės taip, kaip prieš mankštas. Bet nuo to priklauso tik nuo pačių

ligonių, jei jie norės, kad skausmas būtų pažabotas, ligoniai privalės aktyviai reguliariai mankštintis

tam, kad išlaikyti normalią judesių amplitudę bei sustiprinti raumenis, kurie buvo nusilpę.

Vėliau tyrime dalyvavo 5 pacientai, kurie mankštas atlikinėjo vandenyje ir iš interviu

gaunami šie rezultatai. Klausimai tiriamiesiems buvo užduodami tie patys, kaip ir pacientams, kurie

kineziterapiją atliko salėje.

6.8. lentelė. Skausmas gyvenime.


Nepageidaujamas „nepageidaujamas dalykas...”„Juodas gyvenimas” „juoda gyvenimo atkarpa...”

Gyvenimo kokybės suprastėjimas

Nuolatinis stresas„patiriamas nuolatinis stresas...”

Prasta gyvenimo kokybė„gyvenimo kokybės suprastėjimas...”

Prarastas darbingumas „darbingumo praradimas...”

Šie tiriamieji taip pat skundžiasi gyvenimo kokybės nepilnavertiškumu, susiduria su

nuolatiniais skausmo priepuoliais, jaučiasi sukaustyti. Kai kurie netgi praranda darbingumą, o praradus

darbingumą, iškyla didesnių psichologinių problemų. Tokiems pacientams taip pat reikalingi

psichologai.

6.9. lentelė. Būsimas kineziterapijos poveikis (vandenyje).


Skausmo mažinimas „greitas skausmo mažinimas”Greitas pasveikimas „greitai pasveikti”

Kuo greitesnis pasveikimas Fizinės būklės gerinimas„bent kiek pagerinti fizinę būklę”

Pajusti pagerėjimą „pasijusti geriau nei dabar...”Darbingumo atgavimas „atgauti prarastą darbingumą”

Šie tiriamieji pacientai tikisi kuo greičiau pasveikti, nes juos užgriuvo gyvenimo nesėkmės.

6.10. lentelė. Nepatogumai vandenyje.


Patogu „nepatogumu nėra”Visiškas patogumas „visiškai patogu...”

Visapusiškai patogu Emociškai pakili nuotaika„jaučiuosi labai gerai, net smagu jame”

Lengvai atliekami pratimai„pratimus atlieku visiškai lengvai, net malonu judėti vandenyje...”

Streso nebuvimas„nuima stresą, padeda pamiršti sunkumus”

Pacientų paklausus apie nepatogumus, visi teigė jog jų iš vis nėra, o tik patogumas vyrauja.

Jiems nesunku atlikti pratimus, netgi jie atlieka sudėtingesnius pratimus nei salėje, nes vandens

keliamoji galia tai leidžia atlikti. Juk žmogus vandenyje sveria 10 kartų mažiau nei sausumoje. Vanduo

liečia visą kūną ir judesiai atliekami jau su tam tikru pasipriešinimu, tuomet stiprėja raumenys daug

greičiau nei sausumoje. Norint dar didesnio poveikio raumenims, galima pratimus atlikti su

svarmenimis.

6.11. lentelė. Neskausmingos padėtys vandenyje.


Jaučiasi lankstesnis „jaučiuosi lyg lankstesnis...”

Neskausmingi judesiai„visi atliekami judesiai neskausmingi, nesukelia jokio nuovargio...”

Visiškai neskausminga mankštaVandenyje mažėja skausmas

„vandenyje skausmas nesustiprėja, net šiek tiek sumažėja”

Nėra skausmo „skausmo nėra vandenyje...”Neskauda „lyg ir neskauda...”

Apklausus tiriamuosius apie skausmingas padėtis, visi teigė, jog jokių skausmų vandenyje nėra,

labai patogu judėti, judėjimas darosi lengvesnis. Visomis padėtimis pacientai jaučiasi atsipalaidavę

nebijodami skausmų, kai skausmų nėra, tuomet pagerėja visa psichoemocinė būsena. Tuomet

kineziterapija atliekama pilnavertiškai, pratimai atliekami tiksliai.

6.12. lentelė. Savijauta po kineziterapijos vandenyje.


Jaučiasi naujai gimęs „jaučiuosi kaip naujai gimęs”

Ypatingas jausmas„labai ypatingai gerai... tai kažkoks ypatingas jausmas, kuris teikia malonumą...”

Puiki savijauta po mankštos vandenyje

Jaučiasi energinga„nuotaika geresnė, jaučiuosi energinga... ...laisviau darosi judėti”

Žvalesnis„jaučiuosi lyg palengvėjęs ir žvalesnis”

Judesiai daug lankstesni„nejaučiu stipraus skausmo, judesiai pasidarė daug lankstesni”

Pacientai vienareikšmiškai teigia, jog po mankštos vandenyje jie jaučiasi puikiai, be to patyrę

kažkokį neįprastą jausmą, lyg būtų užliejusi malonumų banga. Tai dar karta įrodo, jog vanduo yra tokia

terpė, kurioje malonu judėti, suteikia daug malonumų ir stiprina organizmą be didelių pastangų,

nereikia išeikvoti daug jėgų atliekant pratimus vandenyje. Daug geriau ištreniruojamas organizmas,

lavinamas lankstumas.

6.13. savijauta po mankštos vandenyje kitos dienos ryte.


Ryte daug žvalesnis„ryte atsikeliu daug žvalesnis nei anksčiau...”

Ryte neskauda nugaros„labai gera, beveik neskauda nugaros”

Gera savijauta kitos dienos ryte Nėra nemalonumų dėl mankštos„nejaučiu jokio nemalonumo dėl mankštos...”

Nuotaikingas, laukiantis kitos mankštos

„atsikeliu su nuotaika ir su malonumu laukiu kitos mankštos vandenyje...”

Lyg jaunesnis keleta metų„jaučiuosi tarsi keleta metų jaunesnis...”

Visi tiriamieji rytais nejaučia jokių nepatogumų ar skausmų, jaučiasi patogiai, nepervargę, su

nuotaika, emociškai teigiamai nusiteikę. Tai dar vienas privalumas vandens terapijos.

6.14. lentelė. Atsiliepimai apie vandens terapiją.


Tinkama terapija nugaros skausmams mažinti

„tinkamiausia terapija nugaros skausmus gydyti, tai taip nesudėtinga ir sukelianti teigiamas emocijas...”

Siūloma visiems išbandyti, kurie turi nugaros problemų

„siūlau visiems turintiems nugaros skausmus mankštintis vandenyje, tai labai padeda...”

Ypatingi atsiliepimai apie vandens terapiją Ypatinga procedūra

„tai ypatingai veikianti procedūra, po kurios jaučiuosi puikiai”

Vandenyje malonumas judėti, geros emocijos

„vandenyje malonu judėti, nuotaika gera ir skausmo tokio didelio nėra...”

Gera treniruotė„tai neapsakomai gera treniruote...”

Visi tiriamieji teigia puikiai jaučiasi būdami vandenyje ir po jos procedūrų. Niekada nebuvo

blogos nuotaikos kitos dienos ryte. Vandens terapija – tai greičiausia procedūra skausmo mažinimui bei

raumenų stiprinimui ir sąnarių mobilumui didinti.

IŠVADOS

Visi pacientai, kurie kineziterapiją atliko vandenyje ir sausumoje, tikisi kuo greitesnio

pasveikimo.

Pacientų, atlikusių kineziterapiją vandenyje, psichoemocinė būklė daug geresnė nei pacientų,

atlikusių kineziterapiją sausumoje.

Pacientams kineziterapiją patogiau atlikti vandenyje.

Pacientai skausmus jaučia tik atliekant kineziterapiją sausumoje, kurioje skausmingiausia

padėtis – atsigulus ant nugaros. Skausmo visiškai nejaučia tie pacientai, kurie kineziterapiją

atliko vandenyje.

Pacientams nugaros skausmas greičiau malšinamas taikant vandens terapiją.

Pacientai, po kineziterapijos vandenyje, kitos dienos ryte bei po mankštos jaučiasi geriau nei

pacientai, kurie mankštinosi sausumoje.

Kineziterapija vandenyje padeda didinti sąnarių mobilumą.

Pacientai apie kineziterapiją sausumoje ir vandenyje atsiliepė teigiamai. Labiau išryškėjo

vandens terapijos privalumas.

LITERATŪRA

1. V. Pauza ir A. Šliupokas – Skausmo medicina, Kaunas 1998.

2. Klaus Oberbeil – Vanduo-gyvybes eleksyras.

3. Radikulopatija - http://www.sam.lt/images/Dokumentai/Sveikata/sveik.11(intern).indd.pdf

4. Radikulopatijos straipsnis - http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?

IID=165&id=&id2=&linkID

5. Herbertas Krausas – Fizioterapija namuose, Vilnius 1994.

6. Atramos ir judėjimo organų sistemos ligos – http//www.mip.lt/temp/w200501192151_visas.doc

7. Gydykime nugaros skausmą judėdami - http://www.sveikas.lt/straipsniai2.asp?id=280

8. G. Kaubrys – Nugaros skausmas klinikinėje praktikoje - http://www.neuro.lt/99_2_red.htm

9. Apatinės nugaros dalies skausmas - http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=4692

10. Birutė Petraitienė – Nugaros skausmas -


11. D. Nasevičiūtė – Vandens procedūrų efektyvumas gydant nugaros skausmus, Kaunas 2005


http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=4692

http://www.neuro.lt/99_2_red.htm





PRIEDAI

Šis tyrimas atliktas kokybiniu būdu, imant interviu iš pacientų, sergančių juosmeninės dalies

radikulopatijomis, kurie kineziterapiją atliko tiek vandenyje, tiek sausumoje. Jiems buvo užduodami šie

klausimai:

Ką jums reiškia skausmas gyvenime?

Ko tikitės iš kineziterapijos?

Ar jaučiate kokius nepatogumus atliekant kineziterapiją, jei taip tai kokius?

Kokios jums skausmingos padėtys, atliekant kineziterapiją?

Kokia jūsų savijauta po kineziterapijos?

Kokia jūsų savijauta po kineziterapijos kitos dienos ryte?

Kokie jūsų atsiliepimai apie kineziterapiją?

Documents

Kineziterapijos Efektyvumas Taikant Vandens Terapija