Kitoks požiūris į pagrindines ir papildomas taisykles,

lavinant atramos judamąjį aparatą.

Pavelas Zachovajevas LSU Taikomosios biologijos

ir reabilitacijos katedra LFMTKA

Vilnius 2017 02 25

Atramos judamąjį aparatą sudaro:

1. Kaulų sistema (funkcija/jos? Trumpieji, ilgieji, plokštieji)

2. Sąnarių sistema (funkcija/jos? Sąnariniai paviršiai, kapsulė, raiščiai)

3. Raumenų sistema (funkcija/jos? Trumpieji, ilgieji, paviršiniai, gilieji)

RAUMENS DALYS (skersaruožio)

A – kūnas, B – galva, C – uodega

A

B C D

D* Deformacija

Apk

rova

Plastinė sritis

Elastinė sritis

Raumens funkcija - susitraukti (ir atlikti judesį visuose plokštumose).

Raumenų grupės funkcija - pradėti ir atlikti judesius, palaikyti judesių balansą ir segmentinį

stabilumą.

Raumenų naudingumo koeficientas :

Stabilumui (trumpieji vienasąnariai, lokalus, toniniai)

Pusiausvyrai (trumpieji dvisąnariai)

Judesiui (ilgieji daugiasąnariai, globalus, faziniai)

Griaučių raumenys atlieka lig ir dvi skirtingas funkcijas:

judesio pradžios ir jo kontrolės, t.y. stabilumo sąnariuose.

Žmoguje judėjimas vyksta trim lygiais:

1. kūno judėjimas erdvėje (šuolis),

2. skirtingų kūno dalių judėjimas vienas kito atžvilgiu

(rankų ir liemens),

3. judėjimas tarp sąnarinių paviršių (sąnarių kinematika).

Pastaba: toks raumenų skirstymas labiau tinka liemens raumenims, o ne galūnių.

Griaučių raumenys geba aktyviai susitraukti. Kadangi raumuo tvirtinasi prie kaulo, tai

susitraukdamas jis sudaro svertą, judesį ir jėgą. Todėl raumenys geba pradėti ir atlikti judesį, kaip

atskirų kūno dalių viena kitos atžvilgiu taip ir viso kūno erdvėje. Nagrinėjant judesius matuojami

raumenų pluoštų kampai ir fiziologinės ašys bei vektoriai, kuriais gali vykti susitraukimas. Žinant

sverto ilgį ir sukimo momentą galima nustatyti judesio jėgą ir kryptį. Tai sudaro funkcinių

raumenų testų pagrindą.

Raumens efektyvumas (NK) priklauso nuo biomechaninių ir fiziologinių faktorių. Labiausiai tai priklauso nuo raumens fiziologinio skerspjūvio, sverto peties ilgio, raumens ilgio ir raumenų skaidulų orientacijos. Kuo raumens skaidulos ir judesio ašies kampas yra statesnis, tuo raumuo išvysto didesnį sukimo momentą. Bet koks sąnario judėjimas keičia raumens ilgį ir/ar jo orientaciją judėjimo ašiai bei keičia jėgos didį. Raumens sutrumpinimas arba ištempimas sukelia jo nepakankamumą. Todėl ekonomiškiausia raumens padėtis yra neutrali, pvz., 90° kampas per alkūnė sąnarį dvigalviam žasto raumeniui.

Egzistuoja ir papildomi išoriniai faktoriai, tokie kaip raumenų stangrumas (riebalinio ir jungiamojo audinio kiekis), sausgyslės ilgis, raumeninių skaidulų tipai (I, IIa, IIb). I – vidutinė ilgai trunkanti jėga; IIb – trumpalaikė labai didelė jėga. Dar poveikį daro susitraukimo tipas, judėjimo greitis. Susitraukimo impulsas, sukeliantis judesį dažniausiai yra koncentriškas, greitas ir trumpalaikis. Ypač tai liečia ilgus paviršinius raumenis. Ilgalaikis raumenų aktyvumas sumažina nepageidaujamus efektus, atsirandančius judesio pradžioje.

Klinikinė svarba

Kitos lokalių raumenų disfunkcijos formos, sukeliančios lietinį skausmą, pavyzdys yra atrofija ir morfologiniai pokyčiai (riebalinio ir jungiamojo audinio didėjimas). Šie pokyčiai dažnai sukelia sąnario arba stuburo motorinio vieneto skausmą. Tik atsiradus ūmiam skausmui reflektoriškai inhibuojami lokalūs raumenys, kas mažina jų skerspjūvį. Tai priklauso nuo skausmo intensyvumo ir nepriklauso nuo diagnozės, aktyvumo laipsnio ir pozos. Be to, nežiūrint į tai kad yra grįžtama prie kasdieninių krūvių ar prie sportavimo, raumenys po simptomų išnykimo savaime neatsistato. Nuolatinis tam tikrų segmentų apsaugos nebuvimas gali būti nugaros skausmo priežastimi. Todėl gydymui reikia taikyti fizinius krūvius lokaliems raumenims.

Globalūs raumenys

Palyginus su lokaliais raumenimis, globalių raumenų pažeidimai sukelia įvairesnius ir individualius skausmus. Jiems labiau būdingas savaiminis atsigavimas po simptomų dingimo, kasdieninės veiklos ar sporto pratimų atnaujinimo. Ilgų raumenų veikiančių kelis sąnarius, pažeidimų savybės praktiškai priešingos lokalių raumenų pažeidimams. Šie raumenys yra linkę labiau reaguoti į ištempimą (sutrumpėjimą), priešlaikinį aktyvinimą ir padidintą aktyvumą (hipertonusą). Jie taip pat glaudžiai susiję su mechanoreceptoriais. Pažeidimai raumenų, veikiančių kelis sąnarius, priešingai, yra labiau įvairesni. Šie raumenys gali demonstruoti ne tik jėgos, ištvermės, koordinacijos ir morfologijos pokyčius, bet ir jautrumą ištempimui ir padidintą aktyvumą. Globalių raumenų sistemos disfunkciją dažnai vadina ”raumenų disbalansu”. Skirtingų raumenų disbalanso metodų tikslas – nustatyti tarpraumenines disproporcijas. Tai sudaro ne tik raumenų agonistų ir antagonistų jėgų santykių nustatymą, bet ir raumenų, veikiančių vieną ar kelis sąnarius, aktyvumo santykį, arba jų poveikį pozai ir balansui.

Sinergistai ir antagonistai (kairė-dešinė; viršus-apačia; priekis-nugara; kryžmai)

Priekinis viršutinis konfliktas Tiesus šlaunies – klubinis juosmens

Užpakalinis konfliktas

Didysis sėdmens – kriaušinis

Priekinis apatinis konfliktas

Pritraukiamieji

Krūtininės pilvo perdangos funkcija

Pagrindinė - susitraukti Gretutinės: atskirti krūtinės ertmę nuo pilvo pagerinti sąlygas krūtinės ertmėje (sudaryti neigiamesnį slėgį, palengvinti oro patekimą

į plaučius) masažuoti žemiau esančius organus gerinti limfos tekėjimą (cisternos suspaudimas) reguliuoti kraujo apykaitą (aortos ir apatinės tuščiosios venos angos) reguliuoti virškinimo procesą (stemplės anga, tiesiogiai kepenys, per raiščius

žarnas ir pan.) veikti širdies darbą (tiesiogiai per klajoklį nervą ir per autonominę nervų sistema) leisti pailsėti pilvo sienų raumenims netiesiogiai (per tensigriti sistemą) bendradarbiauti su kitomis perdangomis netiesiogiai (per tensigriti sistemą) bendradarbiauti su kvėpavimu susietais

raumenim (laiptiniai, sukamasis galvos, didysis ir mažasis krūtinės) bei su asocijuotais raumenim (deltinis r. - diafragminio n. kompresija, priekinis dantytasis, kvadratinis

juosmens, klubinis juosmens) išgauti garsus ir t.t.

PRATIMO ATLYKIMO SIEKIAI KĄ LAVINAM? Jėgą, ištvermę, lankstumą, apimtys?

Kieno sąskaita?

NEURODINAMIKA

Kas vyksta tempiant raumenis (nervų, kraujagyslių ir limfagyslių tempimas).

Klinikinė neurodinamika nagrinėja tris nervų sistemos sudedamąsias:

– nervinį audinį,

– nervinį audinį supančią aplinką (interface),

– įnervuojamą audinį.

NEURODINAMIKA

Kas vyksta tempiant raumenis (nervų, kraujagyslių ir

limfagyslių tempimas).

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ