KOMANDINIS DARBAS IR SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO ... · centruose vyksta komandinis darbas, į kurį pilnai yra įtraukiamas socialinis darbuotojas. Daţnai gydymo įstaigose yra

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERISTETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Rasa Vietrinienė

KOMANDINIS DARBAS IR SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRUOSE

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė

( ) prof. dr. Skirmantė Sauliūnė

( )

KAUNAS, 2014

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

KOMANDINIS DARBAS IR SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO PSICHIKOS

SVEIKATOS CENTRUOSE

Rasa Vietrinienė

Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas,

Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2014. - 95 p.

Darbo tikslas. Įvertinti komandinio darbo svarbą bei ištirti socialinių darbuotojų vaidmenį,

Kauno miesto, rajono ir apskrities, psichikos sveikatos centruose.

Darbo uţdaviniai: 1) įvertinti psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonę apie komandinį

darbą ir socialinių darbuotojų įtraukimą į jį; 2) įvertinti psichikos sveikatos centrų darbuotojų

nuomonę apie socialinių darbuotojų vaidmenį ir jų atliekamas funkcijas; 3) ištirti kaip psichikos

sveikatos centrų socialiniai darbuotojai vertina komandinį darbą ir savo vaidmenį jame.

Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas. Anoniminės anketos pagalba 2013 m. gruodţio mėn. –

2014 m. vasario mėn. buvo apklausti Kauno miesto, jo rajono ir apskrities, psichikos sveikatos

centruose dirbantys specialistai. Išdalinta 110 anketų, tinkamomis analizei pripaţintos 102

anketos (atsako daţnis – 77,3 proc.). Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo

tikrinamos naudojant Chi-kvadrato kriterijų, hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų

lygybę buvo tikrinama naudojant z – kriterijų.

Kokybinis tyrimas. Buvo naudojamas pusiau struktūruotas interviu metodas, atlikta duomenų

analizė. Buvo apklausti 6 socialiniai darbuotojai, ne trumpiau kaip 1 metus, dirbantys psichikos

sveikatos centruose.

Rezultatai. Komandinio darbo efektyvumą gerai vertina 50 proc. respondentų. Respondentai,

kurie komandinio darbo efektyvumą vertina gerai ir puikiai daţniau nurodo, kad komandinis

darbas vyksta visada arba daţnai (93,8 proc.), lyginant su respondentais kurie komandinio darbo

efektyvumą vertina vidutiniškai ir blogai (57,9 proc.). Respondentų nuomone, didţiausi

komandinio darbo pliusai, kad yra pasiekiama geresnė darbo kokybė (79,4 proc.), teikiant

paslaugas pacientams yra maţesnė rizika suklysti (66,7 proc.), sunaudojamos maţesnės laiko

sąnaudos (56,9 proc.). Daţniausiai tyrimo dalyviai komandiniame darbe susiduria su tokiais

sunkumais kaip netolygiu darbų pasiskirstymu, visų komandos narių bendradarbiavimo stoka,

3

efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu, komandos narių nuomonių ir poţiūrių išsiskyrimu,

finasiniais sunkumais. Kad socialinis darbuotojas yra pakankami įtraukiamas į komandinę veiklą

mano tik pusė tiriamųjų, kita pusė tiriamųjų mano, kad jis yra įtraukiamas tik iš dalies.

Respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina gerai ir puikiai daţniau nurodo, kad

socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į komandinę veiklą (55,7 proc.), negu

respondentai kurie socialinio darbuotojo darbą vertina vidutiniškai ar blogai (8,3 proc.). Didţioji

dalis respondentų mano, kad psichikos sveikatos centrų komanda negali sėkmingai funkcionuoti

be socialinio darbo specialistų (82,7 proc.). Respondentai iš miesto daţniau vertino socialinio

darbuotojo darbą komandoje gerai ir puikiai, negu respondentai iš rajono ir apskrities. Tik maţiau

nei pusei respondentų pakanka informacijos apie socialinio darbuotojo atliekamas funkcijas ir

teikiamas paslaugas (46,1 proc.).

Išvados. Komandinio darbo efektyvumą gerai vertina pusė respondentų. Socialinis darbuotojas į

komandinį darbą yra įtraukiamas iš dalies, bet komandos nariams vis dar trūksta informacijos

apie socialinio darbo specialistą. Socialinio darbuotojo vaidmuo yra svarbus psichikos sveikatos

centruose ir didţioji dalis respondentų, šio specialisto darbą vertina gerai arba puikiai. Dalis

socialinių darbuotojų nurodo, kad norėtų didesnio profesinio įvertinimo iš kitų komandos narių.

Daţniausiai atliekami socialinio darbuotojo vaidmenys - įgalintojo, tarpininko ir konsultanto.

Raktiniai ţodţiai: komandinis darbas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos centras.

4

SUMMARY

Management of Public Health

TEAM WORK AND ROLE OF SOCIAL WORKER IN THE MENTAL HEALTH CENTRES

Rasa Vietrinienė

Supervisor Prof. Dr. Skirmantė Sauliūnė

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health,

Department of Health Management. Kaunas, 2014. – P. 95

Objective of the work. To assess the importance of the team work and to analyze the role of

social workers in the mental health centres in Kaunas city, region and district.

Tasks of the work: 1) to evaluate the opinion of the employees of mental health centres about

the team work and involvement of social workers into it; 2) to evaluate the opinion of the

employees of mental health centres about the role and functions of social workers; 3) to analyze,

how the social workers of mental health centres see their team work and their role in it.

Research methodology. Quantitative research. The anonymous questionnaires were used in

December 2013-February 2014 to survey the specialists working in the mental health centres in

Kaunas city, region and district. 110 questionnaires were distributed and 102 questionnaires were

recognized as suitable for analysis (the response rate – 77.3%). The hypotheses about

independence of two variables were checked using the Chi-square criterion, while the hypothesis

about equal proportion of two independent samples was checked using the z criterion.

Qualitative research. The semi-structured interview was used and the data were analyzed. Six

social workers, who have been working in mental health centres for at least one year, were

surveyed.

Results. The effectiveness of team work was evaluated well by 50 % of respondents. The

respondents, who evaluated the effectiveness of team work as good and excellent, indicate that

the team work is carried out always or often (93.8 %) more frequently if compared to the

respondents, who evaluated the effectiveness of team work as average or bad (57.9 %). In the

opinion of the respondents, the major advantages of the team work is that better work quality is

achieved (79.4 %); there is smaller risk to make mistake while providing services to the patients

(66.7 %), and smaller time expenditure is used (56.9 %). The participants of the research

encounter the following difficulties in the team work: uneven distribution of work, lack of

cooperation of all the team members, absence of effective management of the work, different

5

opinions and attitudes of team members, and financial difficulties. Only half of respondents

consider the involvement of social worker in the team work sufficient, while the other half thinks

that such involvement is only partial. The respondents, who evaluate the work of social worker as

good and excellent, indicate more frequently that the involvement of social worker in the team

work is sufficient (55.7 %) than the respondents, who evaluate the work of social worker as

average or poor (8.3 %). The majority of respondents consider that the team of mental health

centres cannot function successfully without the specialists of social work (82.7 %). The

respondents from the city evaluated the work of social worker in the team as good and excellent

more frequently than the respondents from the region or the district. Only less than half of the

respondents (46.1 %) have enough information about the functions and services provided by the

social worker.

Conclusions. Half of respondents evaluate the effectiveness of team work well. The social

worker is involved into the team work partially; however the team members still lack information

about the specialist of social work. The role of social worker is important in mental health centres

and the majority of respondents evaluate the work of this specialist as good or excellent. A part of

social workers indicate that they would like to receive higher professional appreciation from

other team members. The most frequent roles of the social worker are those of enabling person,

in-between and consultant.

Keywords: team work, social worker, mental health centre.

6

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

LR – Lietuvos Respublika

p – reikšmingumo lygmuo

PSC – Psichikos sveikatos centras

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

VPSC – Valstybinis psichikos sveikatos centras

χ2

– Chi kvadrato kriterijus

7

TURINYS

ĮVADAS ........................................................................................................................................... 9

1. LITERATŪROS APŢVALGA .................................................................................................. 11

1.1. Psichikos sveikatos prieţiūros organizavimas Lietuvoje ....................................................... 11

1.1.1. Psichikos sveikatos samprata ............................................................................................ 11

1.1.2. Psichikos sveikatos situacija Lietuvoje ir pasaulyje ......................................................... 13

1.1.3. Psichikos sveikatos centrai Lietuvoje ............................................................................... 16

1.2. Komanda ir komandinis darbas psichikos sveikatos prieţiūroje ........................................... 19

1.2.1. Darbo komandoje ir grupėje skirtumai ............................................................................. 19

1.2.2. Komandos samprata ir formavimosi stadijos .................................................................... 21

1.2.3. Komandos narių vaidmenys ir funkcijos .......................................................................... 23

1.2.4. Efektyvaus komandinio darbo organizavimas .................................................................. 26

1.3. Socialinio darbuotojo vaidmuo ir veikla psichikos sveikatos centruose ............................... 29

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ...................................................................................... 35

3. TYRIMO REZULTATAI........................................................................................................... 39

3.1. Psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonė apie komandinį darbą ir socialinio

darbuotojo įtraukimą į jį ............................................................................................................... 39

3.2. Psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonė apie socialinio darbuotojo vaidmenį ir

atliekamas funkcijas ..................................................................................................................... 49

3.3. Socialinių darbuotojų nuomonė apie komandinį darbą ir jų vaidmenį .................................. 61

3.3.1. Socialinių darbuotojų nuomonė, kas yra komandinis darbas psichikos sveikatos centruose

........................................................................................................................................... 61

3.3.2. Sunkumai, su kuriais susiduriama dirbant komandinį darbą psichikos sveikatos centruose

........................................................................................................................................... 63

3.3.3. Komandinio darbo stiprybės ............................................................................................. 64

3.3.4. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys ir funkcijos psichikos sveikatos centrų

komandose .................................................................................................................................. 66

3.3.5. Socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su kitais psichikos sveikatos centrų komandos

nariais bei savo vaidmens pozicijos išlaikymas .......................................................................... 67

8

3.3.6. Kaip galima pagerinti socialinių darbuotojų veiklos kokybę psichikos sveikatos centrų

komandiniame darbe ................................................................................................................... 71

4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 74

IŠVADOS ....................................................................................................................................... 79

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................. 81

LITERATŪROS SĄRAŠAS .......................................................................................................... 83

PRIEDAI ........................................................................................................................................ 88

9

ĮVADAS

Mūsų laikais specialistų komandos ir komandinis darbas yra vienas iš pagrindinių

organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių, kuris vaidina svarbų vaidmenį siekiant efektyvių

rezultatų. Daţnai darbas komandoje yra tapatinamas su darbu grupėje, bet tai nėra tas pats. Ir

grupę ir komandą sudaro tarpusavyje sąveikaujantys ţmonės, bet būtent komandoje juos visus

vienija ir jungia bendras siekiamas tikslas ir bendra atsakomybė (Dromantas, 2007). Pasak

Barvydienės ir Kasiulio (2004) - komanda yra kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų

buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti. Remiantis pastaruoju komandos apibrėţimu,

yra svarbu, kad į komandinį darbą būtų vienodai įtraukiami visi organizacijos komandos nariai,

tarp jų, ir socialinis darbuotojas.

Norint, kad psichikos sveikatos centrų išsikelti tikslai būtų pasiekti ir teikiamos paslaugos

būtų kuo efektyvesnės, yra labai svarbu, kad visi įstaigos darbuotojai dirbtų ne kaip atskiros

grupės, o kaip vieninga komanda, kurios nariai bendradarbiauja tarpusavyje, dalinasi informacija

ir funkcijomis, jaučia atsakomybę uţ atliekamą veiklą ir drauge priima sprendimus bei teikia

idėjas. Būtent dėl šių prieţasčių galima teigti, kad klausimas dėl komandinio darbo psichikos

sveikatos centruose yra aktualus ir svarbus, tačiau iškyla probleminis klausimas ar komandinis

darbas tikrai yra vykdomas ir į jį yra pakankamai įtraukiamas socialinis darbuotojas.

Tyrimo problema. Pagrindinė tyrimo problema būtų ar tikrai psichikos sveikatos

centruose vyksta komandinis darbas, į kurį pilnai yra įtraukiamas socialinis darbuotojas. Daţnai

gydymo įstaigose yra nusistovėjusi hierarchija, pagal uţimamas specialistų pareigas, dėl ko

daţnai socialinis darbuotojas nėra pakankamai vertinamas ir pilnavertiškai įtraukiamas į

komandinį darbą. Apskritai kalbant kompleksinis būklės įvertinimas bei efektyvaus gydymo ir

reabilitacijos plano sudarymas yra įmanomas tik bendradarbiaujant visų sričių specialistams

(ALF ir Ţenevos iniciatyvos Lietuvoje projektas, 2004). Todėl yra svarbu, kad į komandinį darbą

būtų įtraukiamas ir socialinis darbuotojas bei komandoje būtų vertinamas kaip lygiavertis

specialistas.

Temos aktualumas. Gera psichikos sveikata yra tiesiog neatsiejama nuo ţmogaus

gyvenimo kokybės ir jo kasdienės veiklos, tokios kaip darbas, mokslas ar poilsis. Deja, psichikos

sveikatos sutrikimų skaičius nuolatos didėja. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro

(2013) duomenimis, 2012 m. Lietuvoje sergančiųjų psichikos sutrikimais skaičius išaugo iki

10

3481,1 gyventojo iš 100 000 gyventojų. Remiantis PSO duomenimis, apie 11 proc. Europos šalių

gyventojų turi tam tikrų psichinių sutrikimų, pasireiškiančių įvairiais simptomais. Visi šie

duomenys tik patvirtina psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų aktualumą. Asmens sveikatos

prieţiūros įstaigose, tokiose kaip psichikos sveikatos centrai, komandinio darbo ir socialinio

darbuotojo įtraukimo į jį klausimas yra labai aktualus, nes pacientui yra svarbu suteikti

kompleksinę pagalbą, kuri apima ne tik fizinę, psichinę pagalbą, tačiau ir socialinę, nes neretai

būna, kad būtent dėl tam tikrų socialinių prieţasčių pacientų, turinčių psichikos sutrikimų, būklė

paūmėja. Todėl yra svarbu, kad tarpdisciplininėje komandoje vyktų komandinis darbas, į kurį

būtų pilnai įtraukiamas socialinis darbuotojas, nes tik tokiu būdu bus teikiama efektyvi ir

pilnavertė pagalba psichikos sveikatos centrų pacientams. Todėl šis darbas padės įvertinti

socialinio darbuotojo vaidmenį psichikos sveikatos centrų specialistų nuomone ir kaip pats

socialinis darbuotojas vertina vykstantį komandinį darbą bei savo vaidmenį jame.

Temos naujumas. Ieškant literatūros šaltinių buvo rastą nemaţai atliktų darbų apie

komandinį darbą ar jo organizavimą mokyklose, verslo įmonėse, kai kuriose sveikatos prieţiūros

ir kitose įstaigose. Galima rasti darbų apie socialinio darbuotojo atliekamas funkcijas ar veiklos

ypatumus kitose įstaigose, tačiau konkrečiai apie komandinį darbą ir socialinio darbuotojo

įtraukimą į jį bei jo atliekamą vaidmenį, psichikos sveikatos centrų komandinėje veikloje nebuvo

rasta. Tai leidţia spręsti, kad pasirinkta tema yra gana aktuali ir dar maţai nagrinėta.

Darbo tikslas ir uţdaviniai.

Darbo tikslas:

Įvertinti komandinio darbo svarbą bei ištirti socialinio darbuotojo vaidmenį, Kauno miesto,

rajono ir apskrities, psichikos sveikatos centruose.

Darbo uţdaviniai:

1) Įvertinti psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonę apie komandinį darbą ir

socialinių darbuotojų įtraukimą į jį.

2) Įvertinti psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonę apie socialinių darbuotojų

vaidmenį ir jų atliekamas funkcijas.

3) Ištirti kaip psichikos sveikatos centrų socialiniai darbuotojai vertina komandinį darbą ir

savo vaidmenį jame.

11

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Psichikos sveikatos prieţiūros organizavimas Lietuvoje

1.1.1. Psichikos sveikatos samprata

Psichikos sveikatos sutrikimai egzistavo visais laikais, jie įvairiai veikė ir visdar tebeveikia

daugybės ţmonių gyvenimo kokybę. Todėl gera psichikos sveikata ir mūsų laikais yra tiesiog

neatsiejama nuo galimybės turėti pilnavertį ir kokybišką gyvenimą. Būtent nuo to kokia bus

visuomenės psichikos sveikata, gana stipriai priklauso ir valstybės ekonominė bei socialinė

padėtis.

Kalbant apie pačią psichikos sveikatos sampratą, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos

prieţiūros įstatyme (1995) ji yra apibrėţiama kaip: „natūrali ţmogaus asmenybės būsena, kuri turi

būti saugoma arba grąţinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos

(PSO) apibrėţimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidţia patirti

dţiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi

tikėjimas savo bei kitų ţmonių orumu ir verte“. PSO psichikos sveikatą apibūdina kaip gerovės

būseną, kada ţmogus geba suvokti savo sugebėjimus, įveikti gyvenime įprastą įtampą,

produktyviai ir našiai dirbti bei gali duoti naudos savo bendruomenei (World Health

Organization, 2007).

2007 m. balandţio 3 d. buvo patvirtinta Psichikos sveikatos strategija, kurioje psichikos

sveikata apibūdinama kaip ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas, bet tai yra geros

savijautos pojūtis bei emocinė ir dvasinė būsena, leidţianti ţmogui dţiaugtis pilnaverčiu

gyvenimu, sugebant atitinkamai išgyventi susidūrimą su skausmu ar liūdesiu (Dėl psichikos

sveikatos strategijos patvirtinimo, 2007).

Europos Sąjungos (ES) psichikos sveikatos strategijos kūrime yra išskiriama psichikos

sveikata piliečiams ir visuomenei. Psichikos sveikata piliečiams yra laikoma šaltiniu, leidţiančiu

suvokti savo emocinį ir intelektualinį potencialą bei atlikti savo vaidmenį socialiniame gyvenime,

į kurį įeina mokymasis, darbas, savirealizacija. Visuomenei gera gyventojų psichikos sveikata

padeda siekti gerovės, solidarumo bei socialinio teisingumo (Ţalioji knyga, 2005).

12

Iš pateiktų psichikos sveikatos sampratų matome, kad visi psichikos sveikatą apibūdina

panašiai, kad tik esant gerai psichikos sveikatai ţmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir būti

naudingu visai visuomenei.

Nuo psichikos sveikatos yra neatsiejami tam tikri veiksniai, galintys ją neigiamai paveikti,

todėl kalbant apie psichikos sveikatą yra svarbu, kad ji būtų sveikatos prieţiūros dėmesio centre,

nes yra daugybė rizikos veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos ţmonių psichikos sveikatos

būklei. PSO duomenimis, ţmogaus psichikos sveikata apie 50 proc. priklauso nuo jo paties, nuo

jo gyvensenos ir turimų įpročių ir tik po to 17 – 20 proc. psichikos sveikatą nulemia aplinkos

veiksniai, apie 18 proc. ţmogaus genetika ir tik apie 10 proc. psichikos sveikatą lemia medicinos

paslaugos ir pagalba. Todėl, remiantis tokiais procentais, galima teigti, jog reikia, kad ţmonės

būtų skatinami ir mokomi gyventi sveikai.

Pasak V. Juškelienės (2007), ţmogaus psichikos sveikatai daug įtakos turi jau minėti

paveldimumas, fizinė aplinka, socialiniai, bei gyvensenos ir elgsenos veiksniai. Todėl yra svarbu,

kad tarp visuomenės narių būtų ugdomi sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, būtų

skatinama atsisakyti psichoaktyvių medţiagų vartojimo bei mokoma kaip įveikti stresą.

Remiantis V. Juškelienės (2007) nuomone, beveik penktadaliui ţmonių, kuriems yra būdinga

nesveika gyvensena, turi tris kartus daugiau rizikos veiksnių. Daugiau rizikos veiksnių turi ir

bedarbiai ar ţemo išsilavinimo ţmonės. Todėl svarbu, kad sveika gyvensena būtų būtų ugdoma

kompleksiškai ir nebūtų atsieta nuo socialinės prevencijos (Juškelienė, 2007). Būtent sveika

gyvensena yra viena iš geros psichikos sveikatos prielaidų. Taip pat didelę įtaką psichikos

sveikatai turi paveldimumas: jei šeimoje psichikos sutrikimų turėjo artimi giminaičiai yra didesnė

rizika, kad vaikai gali paveldėti tuos pačius sutrikimus.

Apibendrinant pateiktus psichikos sveikatos apibūdinimus, galima pasakyti, kad psichikos

sveikata yra neatsiejama nuo pilnaverčio ir kokybiško asmens gyvenimo, sugebant aktyviai

įsitraukti į visuomeninį gyvenimą bei susidoroti su kasdieniais sunkumais. Gera psichikos

sveikata yra svarbi ne tik kiekvienam individui atskirai, bet ji daro didelę įtaką ir visai

visuomenei, nes būtent sveikas ţmogus gali tinkamai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir

duoti jai naudos. Todėl yra svarbu, kad visuomenės nariai būtų skatinami ir mokomi sveikai

gyventi, o jau esant psichikos sveikatos sutrikimams būtų sudarytos sąlygos kiekvienam gauti

kokybiškas ir prieinamas sveikatos prieţiūros paslaugas.

13

1.1.2. Psichikos sveikatos situacija Lietuvoje ir pasaulyje

Psichikos sveikata yra laikoma viena svarbiausių XXI a. visuomenės sveikatos sričių, nes

psichikos sveikatos sutrikimų skaičius nuolatos auga, dėl ko didėja ir socialinė bei ekonominė

našta visai visuomenei.

Psichikos sveikatos sutrikimai mūsų dienomis yra vieni iš daţniausiai pasitaikančių

sveikatos sutrikimų, kurių skaičius sparčiai didėja ne tik uţsienio šalyse, bet ir Lietuvoje.

Statistiniai duomenys patvirtina, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra opi problema visose

amţiaus grupėse, tiek tarp vaikų, tiek ir tarp suaugusiųjų. Remiantis Higienos instituto

duomenimis (2013), Lietuvoje 2012 m. psichikos ir elgesio sutrikimus iš 1000 gyventojų 0-17 m.

amţiaus grupėje turėjo 70,57 gyventojai, suaugusiųjų grupėje psichikos ir elgesio sutrikimus iš

1000 gyventojų turėjo 69,27 gyventojai.

Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (2013) duomenimis, nuo 2006 m. iki

2012 m. visų amţiaus grupių sergančiųjų skaičius psichikos sutrikimais nuolatos didėja. 2006 m.

psichikos ligomis sirgo 2870,5 gyventojai iš 100 000 gyventojų, 2012 m. sergančiųjų skaičius

išaugo iki 3481,1 gyventojo iš 100 000 gyventojų. Pagal pateiktus statistinius duomenis matome,

kad sergančiųjų psichikos ligomis skaičius per 6 metus padidėjo 610,6 sergančiųjų 100 000

gyventojų (Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2013).

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Davidoninenės O. teigimu, 2008 m.

pabaigoje pas pirminės psichikos sveikatos prieţiūros specialistus gydėsi 165 982 ţmonės, tai

sudarytų apie 4,95 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų apie 2,95 proc. asmenų gydėsi dėl

psichikos sutrikimų ir apie 2 proc. dėl priklausomybės ligų (Psichiatrijos ţinios, 2009).

Kalbant apskritai apie psichikos susirgimus Europos šalyse, kad apie 11 proc. gyventojų

(beveik 50 milijonų) turi tam tikrų psichikos sutrikimų, pasireiškiančių įvairiais simptomais.

Ištirta, kad ES šalyse bei Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje apie 27 proc. visų suaugusių

ţmonių (18-65 metų grupėje) turėjo bent vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimo epizodą

per praėjusius metus (įskaitant priklausomybes, psichozinius sutrikimus, depresiją, nerimą bei

valgymo sutrikimus). Iš jų 18 proc. turėjo 2, o 14 proc. tris ar daugiau sutrikimų (World Health

Organization, 2014). Teigiama, kad kas ketvirtas gyventojas bent vieną kartą per gyvenimą

patiria psichikos sutrikimų, ir kad bet kuriais konkrečiais metais juos galima nustatyti daugiau

negu 10 proc. ES šalių gyventojų (Europos Sąjungos taryba, 2011).

14

Vokietijoje psichikos sutrikimai sudaro 9,8 proc. visų ligų ir yra 4-oje vietoje tarp

daţniausių ligų, o per paskutinius 10 metų drastiškai išaugo psichikos sutrikimų proporcija dėl

netekto darbingumo ir ankstyvo išėjimo į pensiją (Mental health briefing sheets, 2008).

Didţiojoje Britanijoje 2010 m. vykdyto tyrimo metu nustatyta, kad tik 46 proc. tiriamųjų

savo psichikos sveikatą vertina labai gerai (Mental Healthy, 2013).

Bene labiausiai visame pasaulyje paplitęs psichikos sutrikimas, ypač moterų tarpe, yra

depresija. Teigiama, kad Europoje dėl depresijos kenčia viena iš šešių moterų ir manoma, kad iki

2020 m. būtent depresija bus labiausiai paplitusi liga visose išsivysčiusiose šalyse ir antra

neįgalumo prieţastis. Nustatyta, kad iš viso sunkių psichikos sutrikimų kiekvienais metais patiria

apie 2,6 proc. ţmonių (Europos parlamento pranešimas, 2009; McDaid, 2008).

Kalbant apie depresijos paplitimą, Lietuvoje 2007 m. balandţio – gruodţio mėnesiais buvo

atliktas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti kokia dalis Lietuvos kaimų gyventojų išgyvena

depresiškumą bei palyginti depresiškumo paplitimą skirtingose demografinėse grupėse. Tyrimo

metu buvo naudojama daugiapakopė atsitiktinė atranka, į kurią įtraukiami 18-74 m. amţiaus

respondentai, tyrimo analizei iš viso buvo panaudota 1681 anketa. Šiuo tyrimu depresiškumas

nustatytas 6 proc. respondentų, iš kurių 5,7 proc. nustatytas lengvas arba vidutinis depresiškumas

ir 0,3 proc. - sunkus depresiškumas. Didesnis depresiškumo paplitimas nustatytas tarp moterų,

vyresnio amţiaus asmenims, neturintiems aukštojo išsilavinimo ir kurie turėjo maţas pajamas

(Davidonienė ir kt., 2012).

Taip pat nustatyta, kad labiau linkę turėti psichikos sveikatos sutrikimų yra ţmonės iš

paţeidţiamų grupių - migrantai, bedarbiai, neįgalieji, asmenys, vartojantys psichoaktyvias

medţiagas (Europos parlamento pranešimas, 2009).

Psichikos sveikatos sutrikimai ne tik pablogina ţmonių gyvenimo kokybę, bet ir trumpina

gyvenimo trukmę bei gali pastūmėti link saviţudybės. Nustatyta, kad asmenys, sergantys

depresija ar šizofrenija, turi 40-60 proc. didesnę tikimybę mirti anksčiau laiko nei bendroji

populiacija dėl fizinės sveikatos sutrikimų. Kalbant apie saviţudybių skaičių, pagal PSO

duomenis nustatyta, kad saviţudybės jaunimo tarpe yra antra tarp labiausiai paplitusių mirties

prieţasčių visame pasaulyje (World Health Organization, 2012). Saviţudybės yra svarbi

ankstyvos mirties prieţastis visoje Europoje – ES šalyse kiekvienais metais nusiţudo daugiau nei

50 000 ţmonių ir devyniais atvejais iš dešimties iki saviţudybės patiriama psichikos sutrikimų

(Europos Sąjungos taryba, 2011). Remiantis VPSC duomenimis, 2010 m. Lietuvoje 100 000

15

gyventojų teko 30,6 mirusiųjų dėl saviţudybės (Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2012).

2013 m. Lietuvoje mirusiųjų skaičius dėl saviţudybės išaugo iki 36,7 mirusiųjų 100 000

gyventojų. 16 – 64 m. amţiaus grupėje nusiţudė 738 vyrai, t. y. 9,1 proc. visų mirusių vyrų ir 134

moterys, t. y. 4,4 proc. visų mirusių moterų. Iš viso 2013 m. Lietuvoje nusiţudė 1085 asmenys

(Higienos institutas, 2014). Per paskutinius 50 metų stipriai padidėjo ir jaunimo saviţudybių

skaičius. Pasaulyje saviţudybės yra daţniausia jaunų 10–24 metų ţmonių mirties prieţastis ir

viena iš trijų daţniausių 15–35 metų amţiaus ţmonių mirties prieţasčių. Lietuvoje 2011 m.

nusiţudė 86 vaikai ir jaunuoliai iki 24 m., 20 – 29 m. amţiaus grupėje 2011 m. nusiţudė 134

jaunuoliai (Švietimo problemos analizė, 2013).

Higienos instituto duomenimis, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų 100 000 gyventojų 2011

m. teko 2,6 mirusiųjų, 2012 m. šis skaičius išaugo iki 3,5 mirusiųjų 100 000 gyventojų (Higienos

institutas, 2013).

Psichikos sutrikimai yra pakankamai daţni vaikų grupėje, todėl psichikos sveikata reikia

rūpintis nuo pat maţens. Vokietijoje buvo atliktas tėvų tyrimas, kuris parodė, kad 11,5 proc.

mergaičių ir 17,8 proc. berniukų turėjo polinkį į elgesio ar emocinius sutrikimus, bet 86,3 proc.

tirtų vaikų nurodė tinkamą socialinį elgesį. Pagrindinės probleminės sritys yra elgesio sutrikimai,

kurie sudaro 11,9 proc. mergaičių ir 17,9 proc. berniukų, emocinės problemos – 9,7 proc.

mergaičių ir 8,6 proc. berniukų ir hiperaktyvumas – 4,8 proc. mergaičių ir 10,8 proc. berniukų.

Psichikos sveikatos sutrikimus nurodė 8,1 proc. respondentų iš aukštos socio-ekonominės klasės,

13,4 proc. vidutinės klasės ir 23,2 proc. iš ţemos socio-ekonominės klasės (Mental health

briefing sheets, 2008).

Vilniaus universiteto mokslininkai 2004 m. atliko Lietuvos vaikų psichikos sveikatos

epidemiologinį tyrimą, kuriame buvo tiriama ne psichikos sveikatos sutrikimai kaip diagnostinė

kategorija, o kaip problemos, susijusios su nuotaikos svyravimais, nerimu, konfliktais, įtampa dėl

didelių krūvių ir kt. Šis tyrimas parodė, jog su psichikos sveikata susijusių problemų turėjo net

41,7 proc. mokyklinio amţiaus vaikų (Psichiatrijos ţinios, 2009).

Jauno amţiaus grupėje pakankamai daţnas reiškinys yra ir savęs ţalojimas, kuris

pasitvirtino atlikus 3848, 15-17 m. amţiaus grupės mokinių, iš 52 mokyklų, anoniminį Gyvenimo

būdo ir prisitaikymo klausimyną, kurio tikslas buvo nustatyti sąmoningo savęs ţalojimo

prieţastis ir paplitimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 7,3 proc. apklausos dalyvių sąmoningai save

ţalojo, iš jų 16 proc. save ţalojo maţiau nei prieš mėnesį, 34 proc. prieš 1-12 mėn., likę 50 proc.

16

– daugiau nei prieš metus. Daţniau save ţaloti buvo linkusios mergaitės nei berniukai, bei tie

paaugliai kurie gyveno nepilnose šeimose ar su kitais asmenimis (Kazlauskas, 2007).

Apibendrinant šį skyrelį, pagal pateiktus statistinius duomenis bei atliktus tyrimus, galima

daryti išvadą, kad psichikos sveikata ir ją lydintys sutrikimai yra XXI a. problema, kuri vis

didėja. Vien Lietuvoje visų amţiaus grupių sergančiųjų psichikos ligomis skaičius nuo 2006 m.

iki 2012 m. padidėjo 610,6 sergančiųjų 100 000 gyventojų. Teigiama, kad iki 2020 m. depresija

bus labiausiai paplitusi liga visose išsivysčiusiose šalyse ir antra neįgalumo prieţastis pasaulyje.

Saviţudybių skaičius daugelyje šalių taip pat nemaţėja, ES šalyse kiekvienais metais nusiţudo

daugiau kaip 50 000 ţmonių ir devyniais atvejais iš dešimties iki saviţudybės patiriama psichikos

sutrikimų. Taigi iš aukščiau pateiktų duomenų galima matyti, kad psichikos sveikatos sutrikimai

yra aktuali problema tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.

1.1.3. Psichikos sveikatos centrai Lietuvoje

Norint valstybei turėti sveiką visuomenę, labai svarbu, kad būtų pakankamai dėmesio

skiriama psichikos sveikatos prieţiūrai. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos

prieţiūros įstatymą (1995) psichikos sveikatos prieţiūra apibrėţiama kaip „specializuota

sveikatos prieţiūra, kurios tikslas – teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias

ţmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti ţmogui

prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįţti“. Psichikos sveikatos prieţiūra vykdoma pagal

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus standartus (LR psichikos

sveikatos prieţiūros įstatymas, 1995). Pagal šį apibrėţimą matome, kad esminis tikslas yra padėti

psichikos problemų turinčiam ţmogui atstatyti jo sutrikusias psichikos funkcijas ar bent jau

sugebėti padėti prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo, kad jis galėtų būti pilnaverčiu visuomenės

nariu ir įsilieti į socialinį gyvenimą, įgyti savarankiškumo. Būtent šiuo tikslu ir yra steigiami

psichikos sveikatos centrai bei kitos institucijos, padedančioms ţmonėms turintiems tam tikrų

psichikos sutrikimų bei jų artimiesiems.

Kalbant apie Lietuvos Respublikos (toliau LR) psichikos sveikatos prieţiūros

organizavimą, yra vadovaujamasi tokiais teisės aktais kaip LR psichikos sveikatos prieţiūros

įstatymas (1995), LR sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymas (1996), LR sveikatos sistemos

įstatymas (1994) ir kitais teisės aktais.

17

Lietuvoje yra išskiriami trys psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo organizavimo

lygiai:

1. Pirminis lygis. Pirminės psichikos sveikatos prieţiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

2. Antrinis lygis. Antrines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikia

savivaldybių, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldţios sveikatos prieţiūros įstaigos. Jis yra

organizuojamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus mastą ir profilius.

3. Tretinis lygis. Tretinė asmens ir visuomenės psichikos sveikatos prieţiūra, kurią

organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldţios valstybės institucijos (Dembinskas,

2003; LR sveikatos sistemos įstatymas, 1994).

Siekiant sutaupyti lėšų ir suteikti kuo kokybiškesnes ir prieinamesnes psichikos sveikatos

prieţiūros paslaugas, buvo vykdoma psichiatrijos reforma, kurios vienas pagrindinių tikslų buvo

– didinant ambulatorinio gydymo apimtis sumaţinti stacionarinių paslaugų, dėmesys

nukreipiamas į pirminį lygį. Būtent ambulatorinės pagalbos decentralizavimas, steigiant

psichikos sveikatos centrus, padarė labiau prieinamą psichiatrijos pagalbą gyventojams ir taip

pagerino teikiamų paslaugų kokybę. Pastebėta, kad pradėjus steigti psichikos sveikatos centrus

ţmonės pradėjo daţniau ieškoti pagalbos (Dembinskas, 2003).

Psichikos sveikatos (ambulatorinė ar stacionarinė) prieţiūra pagal gyvenamąją vietą yra

vykdoma psichikos sveikatos centruose (PSC) ir kitose psichiatrijos, globos ir rūpybos įstaigose.

Psichikos sveikatos centro steigėja yra savivaldybė. PSC veiklą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtinti nuostatai (LR psichikos sveikatos prieţiūros įstatymas,

1995).

Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų

skaičius nuolatos didėja, dėl šios prieţasties yra svarbu, kad ţmogus galėtų gauti pagalbą jau

pirminiame lygyje. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 107 psichikos sveikatos centrai, kuriuose

dirba tokie psichiatrijos specialistai kaip priklausomybės ligų bei suaugusiųjų ir vaikų psichiatrai,

medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai

(Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2014). Pagal įstatymą pirminės ambulatorinės psichikos

sveikatos prieţiūros paslaugos turi būti teikiamos komandiniu principu, maţiausią paslaugų

teikimo komandą privalo sudaryti gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas,

18

socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas,

2012).

Vienos iš pagrindinių PSC funkcijų yra:

propaguoti sveiką gyvenseną, vykdyti psichikos sutrikimų prevenciją, ypatingą dėmesį

skiriant depresijos ir saviţudybių prevencijai;

įgyvendinti psichikos sveikatos stiprinimo priemones, dalyvauti įgyvendinant vaikų ir

paauglių, pagyvenusių ţmonių psichikos sveikatos priemones;

teikti psichiatrinių krizių intervencijos paslaugas, psichologinę pagalbą asmenims, turintiems

psichikos sutrikimų, ir jų artimiesiems;

teikti psichofarmakoterapijos, asmens, šeimos konsultavimo, psichiatrinės abilitacijos,

psichosocialinės reabilitacijos paslaugas;

teikti priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos pirminio lygio paslaugas, psichikos

sveikatos slaugos, socialinės pagalbos paslaugas;

bendradarbiauti su šeimos gydytojais, slaugos bei socialiniais darbuotojais ir kitais

specialistais, dirbančiais sveikatos prieţiūros ar kitose įstaigose;

bei teikti kitas sveikatos prieţiūros ir kitas paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka (LR

sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2012).

Kalbant apie pagalbą esant psichikos sveikatos sutrikimams, tai pasak VPSC direktorės

Davidonienės O., Lietuvoje situacija nėra tokia jau bloga ir netgi geresnė uţ kai kurių Europos

šalių. Jos teigimu jau vien tai, kad pirminiame lygyje dirba visa komanda, sudaryta iš tokių

specialistų kaip gydytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir slaugytojai sudaro geras sąlygas

ţmonėms gydytis ambulatoriškai, kai tuo tarpu yra nemaţai šalių kuriose psichikos sveikata

patikėta šeimos gydytojui. Lietuvoje pirminiame lygyje pacientai gali gauti kompleksinę pagalbą,

tai reiškia, kad kartu su medikamentiniu gydymu pacientas kartu gauna socialinio darbuotojo ir

psichologo pagalbą. PSC vyksta intensyvus darbas su šeimomis ir vaikais, vykdomos įvairios

prevencinės programos, daug dėmesio skiriama reabilitacijai, stengiamasi teikti vis daugiau

uţimtumo paslaugų (Nervų ir psichikos ligos, 2010).

Apibendrinant šį skyrių, PSC vaidmuo pagalbos teikime psichikos sveikatos sutrikimų

turintiems ţmonėms yra pakankamai svarbus. Įsteigus PSC Lietuvoje, pagalba tapo daug

prieinamesnė, o ir patys ţmonės noriau jos pradėjo ieškotis, kreiptis į šiuos centrus. Pati situacija

PSC yra taip pat pakankamai nebloga, nes iš viso visoje Lietuvoje šiuo metu veikia 107 PSC,

19

juose dirba suburtos interdisciplininės komandos, kurios atėjusiam pacientui suteikia visapusę

reikiamą pagalbą.

1.2. Komanda ir komandinis darbas psichikos sveikatos prieţiūroje

1.2.1. Darbo komandoje ir grupėje skirtumai

Pasak M. Dromanto (2007), komandinis darbas mūsų laikais yra vienas iš pačių

svarbiausių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių, kuris pirmauja kaip būdas, leidţiantis

pakeisti organizacijose dehumanizuojančius ir nelanksčius biurokratinius mechanizmus į labiau

humanistinius, kurie koordinuoja produktyvią veiklą. Būtent dirbant komandinio darbo principu,

subūrus tikrą komandą galima pasiekti tokį tikslą, kurį dirbant vienam atskirai darbuotojui būtų

sunku įgyvendinti. J. Vijeikio (2006) teigimu, kiekviena komanda jau yra grupė, tačiau ne

kiekviena grupė yra komanda, nes komanda yra daugiau nei tik grupė ţmonių, turinčių bendrą

tikslą, joje yra svarbus visų komandos narių buvimas, kad būtų tinkamai įgyvendintas ir pasiektas

bendras išsikeltas tikslas.

Kalbant plačiau apie darbą komandoje ir darbą grupėje, daugelio publikacijų autoriai

pabrėţia, kad komandinio darbo privalumų yra daugiau, lyginant su individualiu ar grupiniu

darbu. Komandinis darbas yra naudingas tuo, jog tinkamai jį organizuojant stipriai pagerėja visų

darbuotojų darbingumas, psichologinis klimatas, informacijos perdavimas ir galų gale pačių

paslaugų kokybė, kuri yra labai svarbi siekiant padėti ypatingai paţeidţiamiems ţmonėms,

turintiems psichikos sveikatos sutrikimų (Dromantas, 2007).

Darbo komandoje ir darbo grupėje skirtumai yra tokie, kad komandiniame darbe yra

palaikomi problemų sprendimo, vidinių iniaciatyvų ir komunikacijų skatinimo procesai, dėl ko

komandos tampa daug lankstesnės ir gebančios greitai reaguoti į tam tikrus pokyčius. Komanda

turi specifinius, tačiau aiškius ją vienijančius tikslus, kitaip sakant komanda turi „tikslo jausmą“,

ko daţniausiai neturi grupė. Dirbant grupėje yra iš anksto nustatomi aiškūs tikslai ir taisyklės

visiems grupėms nariams, atitinkantys tiesiog bendrus organizacijos tikslus, dėl ko darbas tampa

statiškas ir nelankstus. Taip pat komandiniame darbe pokyčiai nėra grėsmė, nes komandinis

darbas pakankamai lankstus ir į juos geba greitai reaguoti, priešingai nei grupiniame darbe

(Dromantas, 2007; Barvydienė, 2004).

20

Pasak J. Barvydienės ir V. Kasiulio (2004), grupė ir komanda daţnai išsiskiria ir tam tikrų

taisyklių laikymusi. Grupėje daţniausiai yra laikomasi tik visuomeninių normų ir įstatymų, o

komandos daţnai turi savo vidaus elgesio kodeksą, tam tikras nerašytas elgesio taisykles, kurios

padeda pagal kiekvienos įstaigos paslaugų specifiką tinkamiau organizuoti darbą.

Tiek grupėje, tiek ir komandoje yra lyderiai, tačiau yra esminis skirtumas, kad grupėje yra

daţniausiai vienas ryškus lyderis, ir būtent jis yra atsakingas uţ visos grupės rezultatus.

Komandoje situacija yra kitokia, daţniausiai komandoje lyderiavimo atsakomybę pasiskirsto visa

komanda, daţnai nėra tik vieno ryškaus lyderio. Tai gana daţnai pastebima ir psichikos sveikatos

centruose, kur dirba skirtingų sričių specialistai, teikiantys skirtingas paslaugas pacientams

(Barvydienė ir kt., 2004).

Tarp grupės ir komandos taip pat skiriaisi ir atsakomybės pasidalinimas. Daţniausiai

grupėje vyrauja kiekvieno individuali atsakomybė, kalbant apie komandą, tai pastarojoje yra taip

pat akivaizdi ir individuali atsakomybė, tačiau labai svarbi ne tik individuali, bet visos komandos

atsakomybė (Barvydienė ir kt., 2004).

Kitas esminis skirtumas tarp darbo grupėje ir darbo komandoje yra tas, kad komandiniame

darbe yra sujungiami skirtingų ţmonių įgūdţiai ir ţinios, kurie vienas kitą papildo ir taip

sukuriama didesnė įgūdţių ir „protų“ sankaupa, lyginant su darbu grupėje (Dromantas, 2007). Šis

skirtumas tik dar kartą patvirtina tai, kad komandinis darbas padeda suteikti kokybiškesnes ir

įvairesnias paslaugas klientams.

Komandinis darbas teikia didesnį pasitenkinimą, skirtingai nei individualaus darbo

grupėje, kur vyrauja konkurencija, komandoje kuo labiau jos nariai paţįsta vienas kitą, tuo geriau

ir ramiau jie gali jaustis, todėl komandos nariai greičiau įveikia darbe patiriamą stresą ir įtampą

(Dromantas, 2007). Taip pat grupė ir komanda skiriasi tuo, jog pagrindiniai komandos darbo

principai yra tarpusavio pagalba ir bendradarbiavimas. Kiekvienas komandos narys yra

lygiavertis, priklausomai nuo situacijos jis turi ir lyderiavimo ir dalyvavimo teisę.

Komandinio modelio stiprybės, lyginant su grupiniu darbu, atsiskleidė ir Kijevo

„medicinos – socialinės reabilitacijos“ centre. Kai buvo pradėtas taikyti komandinis darbas, buvo

pastebėtos tokios stiprybės, kad specialistai vienas kitą papildo ir glaudţiau sąveikauja

priimdami problemų sprendimus ir įgyvendindami kliento poreikius, esant būtinybei yra

specialistų pakeičiamumas ir būtent komandinis darbas padeda didinti teikiamų paslaugų

galimybes. Buvo pastebėta, kad pradėjus dirbti ne individualiai ar grupėmis, o propoguojant

21

komandinį darbą buvo sutaupyta nemaţai biudţeto lėšų ir kas svarbiausia – komandinis darbas

padėjo efektyviau gerinti pacientų gyvenimo kokybę (Доброва ir kt., 2012).

Apibendrinant skirtumus tarp komandinio ir individualaus darbo, galima padaryti išvadą,

kad komandinis darbas yra pranašesnis uţ individualų darbą. Kaip jau buvo minėta, komandinis

darbas yra lankstesnis, komandiniame darbe yra efektyvesnis ţinių ir įgūdţių pasidalinimas, kuris

padeda organizacijai tobulėti. Taip pat ir patiems ţmonėms dirbantiems komandiniu principu,

darbas teikia didesnį pasitenkinimą nei dirbant pavieniui. Atsiskleidė, kad taikant komandinį

darbą įstaigose, stipriai pagerėja ir teikiamų paslaugų kokybė.

1.2.2. Komandos samprata ir formavimosi stadijos

Šiais laikais įstaigose vis daţniau stengiamasi dirbti komandinio darbo principu, visų pirma

dėl to, kad yra suvokiama, jog komandinio darbo rezultatai yra gerokai pranašesni nei paprastos

darbo grupės ar tiesiog individualiai dirbančių darbuotojų pasiekiami rezultatai. Todėl galima

teigti, kad komandinis darbas įvairiose įstaigose yra vis labiau vertinamas ir yra stengiamasi jį

plėtoti. Daţnai komandinis darbas yra sutapatinamas tiesiog su darbu grupėje, tačiau neuţtenka

organizacijoje sudaryti tik formalias grupes, norint pasiekti geriausių rezultatų reikia skatinti

atskirų asmenybių bendradarbiavimą. Apskritai kalbant, komanda vadinti galime tik tokią kartu

dirbančių asmenų grupę, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas, kad būtų pasiektas ir

įgyvendintas bendras komandos ir organizacijos tikslas. Kalbant apie patį komandinį darbą ir jo

naudą pirmiausiai turime suvokti kas tai yra pati komanda ir kokie yra jos poţymiai.

Apibrėţimų, kas yra komanda, galima rasti labai įvairių, vienas paprasčiausių būtų:

komanda – tai ţmonės, kurie turi vieningą tikslą ir kartu jo siekia (Baršauskienė ir kt., 2010).

Remiantis V. Barvydėnės ir J. Kasiulio (2004) apibrėţimu, komanda yra kartu dirbančių

asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno

grupės nario individualiems poreikiams patenkinti.

Pasak Raiţienės ir Endriulaitienės (2007), „komanda yra nedidelė ţmonių grupė, kurių

įgūdţiai papildo vienas kitą, siekiant bendro tikslo, uţ kurį kiekvienas komandos narys atsako“.

T. Tamošiūno (1999) teigimu, komanda - tai ţmonių grupė, susitelkusi vienam tikslui ir

visus savo įgūdţius panaudojanti tam tikslui įgyvendinti.

22

Savanevičienė ir Šilingienė (2005) komandą apibūdina kaip grupę, pasiekusią aukštesnę

pakopą, kurioje vyrauja pakankamai stipri tarpusavio priklausomybė ir bendri komandiniai

tikslai.

Ţiūrint į visus išvardintus apibrėţimus, galima teigti, kad vienas iš esminių komandos

bruoţų būtų ţmonių grupė, kurią vienija bendro tikslo siekimas, tačiau reikia nepamiršti, kad

visos komandos yra grupė, bet ne visos grupės yra komandos (Vijeikis ir kt., 2000).

Čia pateikta tik dalis komandos apibrėţimų, kurių galima rasti labai daug. Kalbant apie patį

komandinį darbą, vienas iš jo apibrėţimų yra: „komandinis darbas – tai ne bet kokia darbuotojų

ir jų grupių sąveika, o tokia sąveika, kuri pasiekia tam tikrą kokybinę brandą, leidţiančią

komandai veikti stabiliau ir efektyviau nei veikia vien formaliomis administracinėmis

priemonėmis sukomplektuota darbuotojų grupė (ALF ir Ţenevos iniciatyvos Lietuvoje projektas,

2004). Taip pat reikėtų paminėti, kad komandos nariai turi ne tik dalintis savo idėjomis, bet turi

būti pasidalijama ir visais esamais resursais bei pareigomis. Vienas iš svarbiausių komandinio

darbo organizavimo principų ir būtų gebėjimas teisingai pasidalinti pareigomis ir funkcijomis.

Toliau analizuojant komandinį darbą J. Vijeikis ir B. Vijeikienė (2000) yra išskyrę tris

pagrindinius komandinio darbo bruoţus:

Bendradarbiavimas;

Tarpusavio pagalba;

Vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra.

Kaip matome iš komandinio darbo bruoţų, du esminiai bruoţai yra bendradarbiavimas ir

tarpusavio pagalba, tačiau tam, kad komandinio darbo efektyvumas tik didėtų, svarbu, kad

bendradarbiavimas vyktų tarp skirtingų paţiūrų ir mąstymo asmenų, nes būtent tada galima

tikėtis efektyvesnio darbo ir geresnių rezultatų, ir priešingai, kuo panašesni komandos nariai, tuo

maţiau yra organizacijoje minčių ir kūrybiškumo. Būtent tada kai komandos nariai yra skirtingi,

tuomet yra priversti diskutuoti ir ieškoti geriausio bendro sprendimo (Vijeikis ir kt., 2000). Pasak

V. Barvydėnies ir J. Kasiulio (2004), kiekviena komanda susiformuoja iš darbo grupės, tačiau

tam turi pereiti penkias formavimosi stadijas:

Pirmoji stadija – formavimasis, t.y. apsipratimas. Iš pradţių visi darbuotojai yra dalykiški

ir organizuoti, bet ţmonės stebi vieni kitus ir tyrinėja, bando nustatyti, kiek norėtų ir galėtų su

tam tikru ţmogumi pasinerti į bendrą veiklą ir bendravimą. Šioje stadijoje ţmonės domisi vieni

23

kitais, tačiau joje dar nėra įkvepiančio darbo. Būtent pirmojoje stadijoje jau yra numatomi

vaidmenys.

Antroji stadija – diferenciacija. Daţniausiai ji pasireiškia pasipiktinimu ir nesusipratimais,

ją galima įvardinti kaip prieštaravimų arba „artimos kovos“ stadija. Antrojoje stadijoje

asmeniniai santykiai įgauna prasmę, atsiskleidţia ţmonių privalumai ir trūkumai. Visas

kolektyvas svarsto kaip pasiekti sutarimą ir bando gerinti tarpusavio santykius.

Trečioji stadija – eksperimentavimas. Šioje stadijoje po truputį aiškiais tampa veiklos

principai, visi svarsto kaip geriau panaudoti sugebėjimus bei išteklius. Komanda dirba

protrūkiais, bet visi bando suprasti, kaip dirbti geriau. Numatomi darbo standartai, formuojasi

darbo ir veiklos normos.

Ketvirtoji stadija – integracija, t.y. normalizavimasis. Ši stadija yra jau efektyvaus darbo

etapas. Komanda jau yra įgijusi sėkmingo problemų sprendimo ir išteklių panaudojimo patirtį,

tinkamai ir produktyviai panaudojamas laikas, tikslinami uţdaviniai. Šioje stadijoje vadovavimo

funkcijos, atsiţvelgiant į iškylančius uţdavinius, gali būti perleidţiamos kitiems ţmonėms.

Penktoji stadija – branda. Paskutinėje stadijoje susiformuoja komandos santykiai, visi

komandos nariai yra įgiję lyderiavimo ir narystės įgūdţius. Santykiai tarp darbuotojų įgyja

neformalų pobūdį ir pradeda teikti pasitenkinimą. Komanda sugeba vertinti savo veiklą,

analizuoti klaidas ir iš jų mokytis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad yra svarbu, jog kuriant komandą ir organizuojant

komandinį darbą reikia stengtis, kad būtų įtraukiami asmenys komandoje atliekantys skirtingus

vaidmenis, tuomet komandinis darbas vyks daug sklandţiau ir efektyviau. Pati komanda yra

daugiau nei tik paprasta grupė specialistų, tai yra aukštesnę pakopą pasiekusi grupė, kurioje visų

asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti. Taip pat kiekviena darbo grupė be

išimties pereina penkias formavimosi stadijas, kol tampa stipria ir vieninga komanda.

1.2.3. Komandos narių vaidmenys ir funkcijos

Kaip jau buvo minėta ankstesniame skyrelyje, yra svarbu, kad komandą sudarytų skirtingus

vaidmenis atliekantys darbuotojai, kurie dirbdami ir bendradarbiaudami tarpusavyje,

dalindamiesi savo nuomonėmis, skatintų organizaciją ir visą komandą judėti į priekį. Tačiau, jei

dalies vaidmenų komandoje bus per daug, o kitų per maţai, tai taip pat nėra naudinga

24

organizacijai, nes organizacija tiesiog nesugebės išnaudoti visų turimų išteklių ir galimybių.

Reikia stengtis, kad būtų toks skaičius ţmonių, jog būtų atliekami visi komandos narių

vaidmenys apylygiai. Kiekvienoje komandoje ţinoma skirsis narių turimas išsilavinimas, įgyta

profesija, uţimamos pareigos įstaigoje, tačiau net ir atliekant tą patį darbą, dėl skirtingų ţmonių

įgimtų bruoţų tą patį darbą gali daryti skirtingai. Dėl visų šių prieţasčių komandoje ir atsiranda

skirtingi narių vaidmenys, kurie padeda efektyviai vykdyti įstaigos tikslus bei uţduotis.

Literatūroje yra išskirta keletas vaidmenų grupių apibūdinimų, tačiau daţniausiai naudojamas ir

labiausiai paplitęs yra Belbino M. poţiūris į komandos narių vaidmenis, kuriuos trumpai ir

aptarsiu. Belbinas M. yra išskyręs aštuonis komandos narių vaidmenis, tai būtų:

Natūralus lyderis arba pirmininkas – juo gali tapti nebūtinai oficialus vadovas.

Daţniausiai jis rūpinasi, kad vyktų aktyvus komandos darbas, patikslina komandos tikslus, ţino

apie komandos narių privalumus ir trūkumus, sugeba patraukti ir suvienyti ţmones, yra

dominuojantis, ekstravertas, entuziastas. Taip pat lyderis gali nebūti aštraus proto asmenybė. V.

Barvydienė ir J. Kasiulis (2004), remiantis Belbin M. poţiūriu, teigia, kad vidutiniai protiniai

gabumai kaip tik yra teigiami, nes tai palengvina bendravimą su komandos nariais (Barvydienė ir

kt., 2004; West, 2011; Raiţienė ir kt., 2007).

Veiklos ţmogus / formuotojas – rūpinasi veikla ir jos rezultatais. Daţniausiai šio

vaidmens asmenys būna pasitikintys savimi, dominuojantys bei konkuruojantys. Jie gali

agresyviai siekti tikslo ir kai kada netgi pridaryti komandai keblumų, bet daţniausiai padeda

reikalams judėti į priekį. Jei komandoje yra du ar daugiau šiam vaidmeniui priklausančių ţmonių,

tuomet kyla grėsmė konfliktų atsiradimui komandoje (Barvydienė ir kt., 2004; West, 2011;

Raiţienė ir kt., 2007).

Idėjų ţmogus – tai specialistas, kuris rūpinasi svarbiausiomis problemomis ir pateikia

originalių pasiūlymų, bet linkęs kartais neatsiţvelgti į kai kurias detales ir dėl to pridaryti klaidų.

Daţniausiai šie ţmonės yra aukšto intelekto ir linkę dominuoti. Mėgsta kritikuoti kitų idėjas ir

pyksta, jei nėra priimamos jo paties idėjos (Barvydienė ir kt., 2004; West, 2011; Raiţienė ir kt.,

2007).

Kontaktų ţmogus / išteklių tyrinėtojas – aiškinasi komandos galimybes, bei uţmezga

naudingus kontaktus. Daţniausiai šie ţmonės originalių idėjų nesiūlo, bet skatina naujoves. Jie

yra geri derybininkai, sugebantys išgauti iš kitų reikiamą informaciją. Jie yra draugiški ir

25

entuziastingi, silpnoji pusė – kai praranda susiţavėjimą kokia nors idėja, jiem gali greitai

nusibosti (Barvydienė ir kt., 2004; West, 2011; Raiţienė ir kt., 2007).

Organizatorius / įgyvendintojas – sprendimus ir strategijas paverčia konkrečiomis

uţduotimis, kurias likę komandos nariai gali įvykdyti, mėgsta sudarinėti tvarkaraščius, schemas ir

tikslius planus. Daţnai jie atlieka darbus, kurių kiti daryti nenori, bet juos atlieka gerai.

Silpnosios pusės – daţnai yra nelankstūs, kitų ţmonių idėjų atţvilgiu gali būti nekonstruktyvūs

(Barvydienė ir kt., 2004; West, 2011; Raiţienė ir kt., 2007).

Tikrintojas / stebėtojas-vertintojas – visus komandos narius verčia laikytis terminų iki

kada turi atlikti nurodytus darbus, jis siekia patikrinti kiekvieną detalę. Jo stiprioji pusė –

mokėjimas kruopščiai laikytis to, kas numatyta. Silpnoji pusė – nekantrus, pilnas nerimo ir

turintis įkyrių minčių (Barvydienė ir kt., 2004; West, 2011; Raiţienė ir kt., 2007).

Teisėjas – objektyviausias ir maţiausiai įsitraukęs į darbą komandos narys, gebantis atlikti

nešališką ir objektyvią analizę. Silpnoji pusė – spontaniškumo ir entuziazmo trūkumas, daţnai

galintis būti nejautrus ir netaktiškas, o tai gali neigiamai paveikti grupės atmosferą (Barvydienė ir

kt., 2004; West, 2011; Raiţienė ir kt., 2007).

Komandos darbuotojas – remia stipriąsias komandos puses, rūpinasi komandos narių

vienybe ir nuotaika. Jo įnašas į bendrą komandos darbą gali būti ne visada matomas, bet iškilus

grėsmei komandos išlikimui, jo lojalumas ir parama yra neįkainojami. Jis palaiko komandos

dvasią ir leidţia kitiems komandos nariams prisidėti prie komandos rezultatų (Barvydienė ir kt.,

2004; West, 2011; Raiţienė ir kt., 2007).

Apibendrinant šį skyrelį apie komandos narių vaidmenis, galima pasakyti, kad

organizuojant komandinį darbą yra labai svarbu sugebėti atrinkti ir įtraukti į komandą tinkamus

narius, kurie vienas kitą papildytų ir skatintų siekti kuo aukštesnių tikslų ar bent jau išlaikyti

pasiektus rezultatus. Nes visų šių išvardintų vaidmenų visuma ir yra efektyvi komanda, gerai

atrinkti nariai yra pagrindas organizuojant ir vykdant komandinį darbą. Tačiau formuojant

komandą, reikia nepamiršti, kad vienas komandos narys kai kada gali atlikti keletą vaidmenų

vienu metu, o ne tik vienas narys - vieną vaidmenį (Barvydienė ir kt.,2004; Raiţienė ir kt., 2007).

26

1.2.4. Efektyvaus komandinio darbo organizavimas

Tikslių efektyvios komandos organizavimo taisyklių ar būdų nėra nurodyta. Galima rasti

tik tam tikras gaires, pasiūlymus, kurie padeda eiti efektyvios komandos kūrimo link. Siekiant

sukurti efektyviai dirbančią komandą nėra lengva ir nepakanka vadovautis tik literatūroje

pateikiamomis gairėmis, tokios komandos kūrimas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau

pagrindinis principas yra tas, kad komandos atliktas darbas privalo būti efektyvesnis nei pavienių

darbuotojų atliktas darbas.

Pasak A. Sakalo (2003), norint, jog komandinis darbas būtų efektyvus ir sėkmingas, yra

svarbu, kad:

Komanda turėtų išsikeltą aiškų tikslą, nes kitaip komandinis darbas neduos naudingų

rezultatų.

Turi būti aiškiai apibrėţtos komandos veiklos sritys ir jos turimi įgaliojimai, kad

komandinis darbas vyktų sklandţiai ir tvarkingai.

Turi būti tinkama organizacijai komandos sudėtis, geriausia jei į komandinį darbą yra

įtraukiami įvairių hierarchinių lygių ir skirtingų paţiūrų darbuotojai, tačiau nepamirštant ir kai

kurių keliamų bendrų reikalavimų komandos nariams (pvz.: kompetencija, patirtis, gebėjimas ir

noras dirbti komandoje, ir pan.).

Kalbant apie PSC komandą, tai pasak A. Petrauskienės (2011), siekiant įgyvendinti

kompleksinę pagalbą pacientams, socialinių darbuotojų veikla turi būti susijusi su

interdisciplininiu bendradarbiavimu. Tai reiškia, kad norint pasiekti išsikeltą tikslą, komandos

subūrimas iš įvairių specialistų yra būtinas. Be interdisciplininio bendradarbiavimo PSC

komandai būtų sunku pasiekti bendrą tikslą, nes jis negali būti pasiektas jei kiekvienas

specialistas veiktų atskirai nuo kitų.

Siekiant efektyvaus komandinio darbo, yra svarbu, kad būtų tinkamas vadovas, nes nuo jo

elgesio ir vadovavimo stiliaus, komandinio darbo efektyvumas kartais bene labiausiai priklauso.

Kartais yra gerai kai pati komanda turi galimybę pasirinkti vadovą, bet tai ne visada yra įmanoma

padaryti. Taip pat, norint sukurti efektyvų komandinį darbą, yra svarbu, kad būtų teisingai

taikomi komandinio darbo ir sprendimų priėmimo metodai (Sakalas, 2003). Vadovo vaidmens

svarba yra pabrėţiama ir M. Dromanto (2007) straipsnyje, kuriame teigiama, kad būtent vadovas

27

turi sudaryti atvyrumo atmosferą darbe, pabrėţti nuolatinę paramą, didinti tarpusavio pasitikėjimą

tarp komandos narių ir dalytis visa būtina informacija.

Apskritai kalbant apie komandinio darbo efektyvumą, nemaţai autorių yra jį daugiau ar

maţiau analizavę, bandę surasti veiksnius didinančius ar maţinančius komandinio darbo

efektyvumą. V. Barvydienė ir J. Kasiulis (2004) yra nurodę tokius veiksnius, lemiančius

komandinio darbo efektyvumą kaip hierarchija, konkurencija tarp grupių ir konformizmas. Pasak

jų, tai yra bene pagrindiniai trys faktoriai, lemiantys komandinio darbo efektyvumą. Taip pat V.

Barvydienė ir J. Kasiulis (2004) mini ir tokį veiksnį, kaip psichologinio klimato įtaka komandinio

darbo efektyvumui. Šį veiksnį autoriai yra suskirstę į penkias grupes: vertikalūs ir horizontalūs

darbuotojų tarpusavio santykiai, vadovavimo stilius, darbo sąlygos konkrečiose darbo vietose,

poilsio organizavimas ir moralinis bei materialinis darbuotojo paskatinimas. Psichologinis

klimatas komandoje yra labai svarbus, siekiant efektyvaus komandinio darbo, būtent

psichologinis klimatas parodo komandos narių tarpusavio santykius, kiekvieno iš jų vertybes ir

interesus.

M. Dromantas (2007) atlikęs kitų autorių šaltinių apţvalgą, išskyrė tokius sėkmingo

komandinio darbo poţymius: vienas kitą papildantys ir įsipareigojimų prisiėmimo įgūdţiai,

įgūdţiai dirbti formuojant bendrą tikslą ir vadovaujantis bendru modeliu. Būtent šie išskirti

komandinio darbo poţymiai skatina efektyvesnį darbą bei kokybiškesnių paslaugų suteikimą,

todėl yra svarbu, kad įstaigoje dirbantys darbuotojai įgytų šiuos paminėtus įgūdţius.

Nors komandos ir labai skiriasi tarpusavyje (skirtingi komandos tikslai, skirtingas darbo

pobūdis ir pan.), tačiau yra išskirti svarbiausi komandos ir jos darbo efektyvumą lemiantys

veiksniai (Vijeikienė ir kt., 2000).

28

1.1 pav. Komandos efektyvumą lemiantys veiksniai (Vijeikienė ir kt., 2000).

Komandos efektyvumą lemiantys veiksniai (1.1 pav.) yra suskirstyti į keturias grupes:

darbo planavimas, struktūra, turinys ir procesas. Kaip jau minėta, daţniausiai kiekvienos

organizacijos komandos yra skirtingos ir nėra sukurtų tikslių taisyklių, kurios padėtų organizuoti

efektyvų komandinį darbą, tačiau paveikslėlyje nurodytos keturios veiksnių grupės, kiekvienai

komandai gali būti kaip ir savotiškos gairės, kurios gali padėti eiti teisinga linkme ir siekti

efektyvaus komandinio darbo. Pagrindinis efektyvaus komandinio darbo principas yra tas, kad

komandinis darbas turi būti efektyvesnis uţ individualų darbą ir komandiniu darbu pasiekti

rezultatai, taip pat turi pranokti rezultatus, kurie gali būti pasiekti dirbant pavieniui.

Kai kurie autoriai taip pat yra išskyrę efektyvaus komandinio darbo poţymius, kurie yra

panašūs į ankstesnių autorių minėtus efektyvios komandos veiksnius. Efektyvaus komandinio

darbo poţymiai yra tokie kaip, efektyvus vadovavimas, kuris pasireiškia gerais santykiais tarp

vadovo ir jo komandos narių ir aktyviu komandos narių dalyvavimu visoje veikloje. Efektyvi

profesinė veikla ir tobulėjimas, kuris yra tada kai būna efektyviai sprendţiamos problemos ir

planuojama tolimesnė komandos veikla, dalijamasi vieni su kitais informacija ir pan. Kitas

Darbo planavimas:

1)Autonomiškumas

2)Įgūdţių įvairovė

3)Bendros grupei

užduotys.

Struktūra:

1)Gebėjimai,

kompetencija

2)Asmenybė

3)Vaidmenys ir įvairovė

4)Dydis;

5)Lankstumas;

6)Pirmenybė.

Turinys:

1)Adekvatūs ištekliai

2)Vadovavimas

3)Pasitikėjimas

komandos nariais

4)Darbo atlikimo

įvertinimas ir atlygis.

Komandos efektyvumas

Procesas:

1)Bendri tikslai

2)Specifinės uţduotys

3)Komandos tikėjimas

savo galia

4)Konfliktų lygmuo;

5)Komandos narių

įsitraukimas.

29

poţymis yra kai komandoje vyrauja pozityvi psichologinė atmosfera, kuri rodo komandos narių

pasitikėjimą vienų kitais, bei komandos sutelktumą, šis poţymis sukuria palankią darbui

atmosferą. Visapusiškumas padeda apjungti komandos narių kompetenciją ir jų vaidmenis. Taip

pat labai svarbus efektyvios komandos poţymis yra idėjų įvairovė, nes būtent šis poţymis skatina

efektyvesnį bei kūrybiškesnį sprendimų priėmimą, neleidţia stovėti komandai toje pačioje vietoje

ir skatina ją judėti. Paskutinis poţymis būtų tiesiog asmeninės komandos narių savybės

(Baršauskienė ir kt., 2005; Savanevičienė ir kt., 2005).

Siekiant sėkmingos komandos veiklos, yra būtina komandos, kaip grupės, dinamika, kai

pokalbiai „akis į akį“ yra nepakeičiami, kuomet yra bendradarbiaujama, priimami bendri

sprendimai tarp skirtingų kvalifikacijų ţmonių ar skirtingų specialistų. Siekiant suformuoti

sėkmingą grupės dinamiką, turėtų būti kuo daugiau bendraujama tiesiogiai, o ne pasitelkus kitas

ryšio priemones, tai yra vienas iš svarbių sėkmingos komandos veiklos aspektų (Dromantas,

2007).

Apibendrinant šį skyrelį galima pasakyti, kad efektyvaus komandinio darbo organizavimo

procesas yra gana sudėtingas, ir kaip tiksliai formuoti komandą, kad jos nariai kuo efektyviau

atliktų savo funkcijas, konkrečių pasiūlymų nėra, tačiau galima remtis tam tikromis gairėmis.

Bene svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tokias komandos efektyvumą lemiančias veiksnių grupes,

kaip darbo planavimas, struktūra, jo turinys ir procesas. Būtent šios grupės ir apima tokius

efektyvaus komandinio darbo veiksnius kaip įgūdţių įvairovė, kompetencija, vadovavimas,

komandos narių įsitraukimas, bendri tikslai ir kt.

1.3. Socialinio darbuotojo vaidmuo ir veikla psichikos sveikatos centruose

Socialinės paslaugos yra teikiamos tam, kad būtų pagerintas ţmonių gyvenimas, atkurti jų

santykiai su juos supančia visuomene ir, kad tiesiog ţmogus galėtų jaustis pilnaverčiu

visuomenės nariu bei aktyviai dalyvauti jos gyvenime. Socialinės paslaugos yra teikiamos ne tik

švietimo ar socialinėje sistemoje, bet ir sveikatos prieţiūros institucijose, psichikos sveikatos

prieţiūroje. Šias paslaugas daţniausiai teikia socialinis darbuotojas arba jo padėjėjas.

Remiantis socialinių paslaugų įstatymu, pagrindinis socialinių paslaugų tikslas yra sudaryti

sąlygas asmeniui ar šeimai ugdyti ir stiprinti gebėjimus bei galimybes savarankiškai spręsti savo

socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį.

30

Socialinėmis paslaugomis yra suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amţiaus, neįgalumo,

socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam ar praradusiam gebėjimus ar

galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės

gyvenime (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006).

Kalbant apie socialinį darbuotoją, kaip specialistą dirbantį sveikatos prieţiūros įstaigoje, jo

teisės ir funkcijos yra aiškiai apibrėţtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir

socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakyme „Dėl sveikatos prieţiūros įstaigų socialinio

darbuotojo veiklos sveikatos prieţiūros įstaigose nuostatų“ (1999). Šiame teisės akte socialiniai

darbuotojai dirbantys sveikatos prieţiūros įstaigose yra apibūdinami kaip specialistai, kurių darbo

paskirtis yra sustiprinti į sveikatos prieţiūros įstaigą besikreipiančio ar joje besigydančio asmens

prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atnaujinti ryšius su bendruomene, padedant jam

integruotis į visuomenę, skatinti asmens pilnavertiškesnį socialinį funkcionavimą.

Asmens sveikatos prieţiūros įstaigose socialinės paslaugos yra teikiamos, siekiant uţtikrinti

neįgalių asmenų ar kitų asmenų, priklausančių rizikos grupei, socialinį saugumą, jų psichikos

sveikatos prieţiūrą bei psichosocialinę reabilitaciją (Išoraitė, 2007). Todėl socialiniai darbuotojai,

dirbantys psichikos sveikatos prieţiūros institucijoje, yra ne tik socialinių paslaugų, bet ir

psichosocialinės reabilitacijos teikėjai.

Tiek kalbant apie socialinių paslaugų tikslą, tiek apie socialinio darbuotojo vaidmenį,

galima suprasti, kad šių paslaugų ir specialistų vaidmuo komandinėje sveikatos prieţiūros

veikloje yra labai svarbus, nes būtent socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai paţeidţiamomis

visuomenės grupėmis.

Socialinio darbo specialistai atlieka įvairias funkcijas sveikatos prieţiūros įstaigose ir

pačiuose psichikos sveikatos centruose, kurios pakankamai aiškiai nustatytos ir įvardintos

Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nuo jų neatsiejami yra ir socialinio darbuotojo vaidmenys,

kuriuos specialistas atlieka lygiagrečiai vykdydamas teisės aktų apibrėţtas funkcijas. Todėl

socialinio darbuotojo atliekamoms funkcijoms yra svarbi vaidmenų teorija, kurią J. Leonavičius

(1993) įvardija kaip „teorija, apibūdinanti vaidmenų genezę, struktūrą, sąveiką ir funkcijas, jų

įtaką ţmogaus elgesiui“. L. Ţalimienė (2003) socialinį vaidmenį įvardija, kad tai „vaidmuo

susijęs su profesija, su nuolatiniu tam tikros srities darbu arba profesinis vaidmuo yra funkcija,

pareigos, veiklos sritis, paskirtis“. Kaip matome iš apibrėţimų, vaidmuo yra tarsi neatskiriamas

31

nuo atliekamų funkcijų. Tačiau pasak A. A. Kozlovo (2007), kai kada profesinius socialinio

darbuotojo vaidmenis yra sunku atskirti, nes jie yra panašūs ir dėl to tarpusavyje persipina.

Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos PSC yra aiškiai apibrėţtos LR sveikatos

apsaugos ministro įsakyme „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų

teikimo tvarkos patvirtinimo“ (2012). Jame nurodyta, kad socialinis darbuotojas dirbantis PSC

pagal savo kompetenciją:

Įvertina paciento (šeimos) socialinę padėtį, socialines problemas ir aplinką;

Teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas;

Sudaro individualų socialinės pagalbos pacientui planą, numato socialinės pagalbos

pacientui konkrečias priemones ir būdus;

Teikia socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo bei socialines paslaugas;

Organizuoja ir dirba su pacientų savigalbos grupėmis, organizuoja uţimtumo terapijas;

Tarpininkauja pacientui ir kitiems psichikos sveikatos centro komandos nariams,

sprendţiant paciento ir (ar) šeimos problemas;

Atstovauja pacientams ir gina jų teises įvairiose institucijose bei organizuoja teisinę

pagalbą;

Sudaro sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo

socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, įveikti socialinę atskirtį;

Teikia pacientui ir jo artimiesiems, kitiems specialistams rekomendacijas socialinių

paslaugų klausimais.

Su šiomis socialinio darbuotojo atliekamomis funkcijomis yra susiję ir literatūroje nurodyti

vaidmenys, kuriuos socialinis darbuotojas įgyja atlikdamas pastarasias funkcijas. 1.1 lentelėje yra

nurodyti literatūroje išskirti pagrindiniai socialinio darbuotojo profesiniai vaidmenys, kuriuos ir

lemia jo atliekamos funkcijos (Johnson, 2003; Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas, 2004).

1.1 lentelė. Profesiniai socialinio darbuotojo vaidmenys (Johnson, 2003).

Įgalintojo vaidmuo Dirbant su pacientais stengiamasi juos įgalinti

veikti savarankiškai, priimti sprendimus bei

atpaţinti turimus resursus.

Advokato vaidmuo Argumentuoja paciento poţiūrį ir poreikius,

atstovauja paciento interesus.

32

Tarpininko vaidmuo Padeda pacientams pasiekti reikiamas

paslaugas.

Kliento identifikuotojo vaidmuo Identifikuoja klientą analizuodamas paslaugos

poreikį.

Mobilizuotojo vaidmuo Padeda mobilizuoti paciento ir jo aplinkos

išteklius, įstaigos resursus, kurti naujas

paslaugas ir programas.

Mokytojo vaidmuo Perduoda pacientams informaciją ir ţinias,

padeda jiems tobulinti savo gebėjimus.

Konsultanto vaidmuo Dirba su pacientais, jų artimaisiais, kitais

specialistais, perteikdamas jiems informaciją ir

ţinias, tobulina jų gebėjimus spręsti klientų

problemas.

Kalbant apie socialinio darbuotojo vaidmenį sveikatos prieţiūros įstaigose arba konkrečiai

PSC, galima rasti ne tik teorinių vaidmenų, išskirtų literatūroje, bet ir atliktų tam tikrų tyrimų,

kurie atskleidţia realų paties socialinio darbuotojo arba kitų specialistų poţiūrį į jo vaidmenį.

Remiantis R. Brunevičiūtės ir kt. (2011) straipsniu, kuriame buvo atlikta mokslinės literatūros ir

empirinių tyrimų rezultatų apţvalga, paaiškėjo, kad socialinio darbuotojo vaidmuo bei jo pozicija

tarpdisciplininėje sveikatos prieţiūros komandoje vis dar nėra stiprūs, nors kiti komandos nariai

priskiria socialiniam darbuotojui profesionalo vaidmenį, tačiau pamini, kad jo vaidmuo yra

ribotas. Kalbant apie vaidmenis, kuriuos specialistai atlieka komandos viduje, atlikto tyrimo

duomenimis psichiatrijos skyriuje, kiti specialistai socialiniam darbuotojui daţniausiai priskiria

tik du vaidmenis - vykdytojo ir specialisto (Brunevičiūtė ir kt., 2011).

Socialiniai darbuotojai profesinę veiklą asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, tarp jų ir

PSC, plėtoja jau antrąjį dešimtmetį ir bendradarbiauja su įvairiomis sveikatos prieţiūros

specialistų grupėmis. A. Petrauskienė (2011), apibendrinusi kitų autorių tyrimus, nustatė, kad

Lietuvos medikai gana palankiai vertina socialinių darbuotojų vaidmenį sveikatos prieţiūros

specialistų komandose, bet jiems stinga informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas ir

socialinių paslaugų teikimo sąlygas. Būtent socialinio darbuotojo asmens sveikatos prieţiūros

įstaigose profesinio vaidmens naujumas ir neapibrėţtumas yra vienas iš interdisciplininio

33

bendradarbiavimo trukdţių, kas yra labai svarbu dirbant komandinio darbo principu

(Petrauskienė, 2011).

Efektyvaus komandinio darbo organizavimas yra vienas iš kokybiškų paslaugų suteikimo

psichikos sveikatos centro pacientams aspektų, tačiau labai svarbu, kad socialinis darbuotojas

nebūtų paliktas nuošalyje, ir būtų laikomas lygiaverčiu komandos nariu, nes jo vaidmuo, teikiant

paslaugas PSC, yra labai svarbus. Visų komandoje esančių narių lygiavertis įtraukimas į

komandinį darbą ir yra vienas iš kokybiškų paslaugų suteikimo rodiklių. A. Petrauskienės ir V.

Zabėlienės (2011) atlikto tyrimo metu, imant iš socialinių darbuotojų intervių apie socialinio

darbuotojo teikiamų paslaugų kokybės aspektus pirminėje psichikos sveikatos prieţiūroje,

paaiškėjo, kad patys socialiniai darbuotojai PSC teikiamų paslaugų kokybės gerinimo

perspektyvas sieja su kitų pagalbos specialistų palaikymu, uţimtumo veiklų psichikos sveikatos

prieţiūros institucijoje ir renginių ar priemonių uţ jos ribų pasiūla klientams inicijuojant įvairius

projektus. Tačiau yra susiduriama su sunkumais, kuriuos sukelia riboti materialiniai ir darbuotojų

ištekliai bei organizaciniai sunkumai (Petrauskienė ir kt., 2011). Iš tyrimo rezultatų matome, kad

socialiniam darbuotojui yra svarbus kitų specialistų palaikymas, kad ne individualus darbas, o

darbas komandoje, kitų pagalbos specialistų palaikymas, socialiniam darbuotojui yra vienas iš

paslaugų teikimo kokybės gerinimo aspektų.

V. Vaicekauskienės ir I. Jankūnienės (2009) atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas –

ištirti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus ir jo vaidmenį pacientų gydymo komandoje.

Tyrimo rezultatai parodė, kad daţniausiai socialinis darbuotojas savo veikloje atlieka

konsultavimo ir informavimo funkcijas ir pagrindinis socialinio darbuotojo vaidmuo šiose

veiklose – formuotojas. Taip pat jam priskiriami tokie vaidmenys kaip įgyvendintojas,

koordinatorius ir komandos darbuotojas.

A. Petrauskienė ir R. Skrickaitė (2010), atlikusios kokybinį tyrimą apie socialinio

darbuotojo psichikos sveikatos prieţiūroje patirtį, atskleidė, kad, atstovaujant paciento teises

psichikos sveikatos prieţiūros specialistų komandoje, kyla tam tikri tarpprofesiniai

prieštaravimai, kurių prieţastis yra socialinio darbuotojo profesinio statuso ir galios silpnumas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrauja socialinio darbuotojo profesinės pozicijos argumentavimo

silpnumas ir gydytojo autoriteto dominavimo komandoje palaikymas, dėl ko ir kyla bejėgiškumo

jausmas, socialinio darbuotojo vaidmens nuvertinimas.

34

Siekiant ištirti socialinio darbuotojo vaidmenį psichikos ligomis sergančių asmenų

psichosocialinėje reabilitacijoje, 2006 m. buvo atliktas tyrimas. Šiame tyrime dalyvavo 32

socialiniai darbuotojai, dirbantys Kauno miesto ir rajono psichikos sveikatos prieţiūros įstaigose.

Apie 50 proc. anketinėje apklausoje dalyvavusių socialinių darbuotojų dirbo PSC. Šio tyrimo

rezultatai parodė, kad patys socialiniai darbuotojai daţniausiai sau priskyrė konsultanto vaidmenį

(78,1 proc.), kiek maţiau respondentų pasirinko tarpininko (68,6 proc.) ir įgalintojo (62,5 proc.)

vaidmenis. Taip pat šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas iš svarbiausių veiksnių,

trukdančių veiksmingam darbui, yra komandinio darbo stoka (68,8 proc.) (Deimantavičiūtė ir kt.,

2007). J. Rudzevičiūtė ir L. Varţinskienė 2006 m. atliko kiekybinį aprašomajį tyrimą X

reabilitacijos ligoninėje, kurio tikslas - atskleisti medikų poţiūrį į socialinio darbuotojo vaidmenis

reabilitacijos specialistų komandoje. Atlikus tyrimą, buvo padarytos išvados, kad medicinos

specialistai socialiniam darbuotojui labiausiai priskiria profesinį konsultanto vaidmenį. Tačiau

socialinio darbuotojo dalyvavimas medicininės reabilitacijos komandoje jos nariams nėra

pakankamai aiškus. Daţnai socialinis darbuotojas nebūdavo įtraukiamas į komandinį darbą, o

dirbdavo daugiau individualiai. Taip pat buvo atskleista, kad tik 50 proc. respondentų laikė

socialinį darbuotoją lygiaverčiu komandos nariu, 12,5 proc. tai paneigė, o likę 37,5 proc.

respondentų neturėjo nuomonės (Rudzevičiūtė ir kt., 2009).

Apibendrinant galima pasakyti, kad socialinio darbuotojo vaidmuo yra svarbus komandoje,

nes jo teikiamos paslaugos ir atliekami vaidmenys yra neatsiejami nuo PSC komandos teikiamų

paslaugų kokybės. Deja, pagal anksčiau atliktus tyrimus, galima pastebėti, kad daţnai socialinis

darbuotojas nebuvo pakankamai vertinamas kaip specialistas ir visavertis komandos narys. Kai

kada sklandţiam komandiniam darbui tarp socialinio darbuotojo ir kitų specialistų trukdė būtent

jo vaidmens neapibrėţtumas ir informacijos trūkumas apie jo teikiamas paslaugas ir atliekamas

funkcijas. Kalbant apie komandinį darbą, tai jis yra vienas iš svarbiausių faktorių, padedančių

teikti kokybiškas paslaugas ir didinti darbo veiksmingumą.

35

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tyrimo objektas.

Kauno miesto, jo rajono bei apskrities psichikos sveikatos centruose dirbačių specialistų

nuomonė apie komandinį darbą ir socialinio darbuotojo vaidmenį jame.

Tyrimą sudaro dvi dalys – kiekybinis ir kokybinis tyrimas (buvo vykdoma anoniminė

anketinė apklausa ir pusiau struktūruotas interviu). Tyrimas buvo vykdomas keliais etapais:

duomenų surinkimas, jų apdorojimas ir analizavimas, aprašymas.

Kiekybinis tyrimas.

Tyrimas atliktas kiekybiniu metodu, taikyta anoniminė anketinė PSC specialistų (gydytojų

psichiatrų, medicinos psichologų, psichikos sveikatos slaugytojų) apklausa. Respondentai buvo

atrinkti tikslinės atrankos būdu – t.y. buvo apklausiami visi darbuotojai, išskyrus socialinius

darbuotojus, dirbantys Kauno miesto, jo rajono ir apskrities psichikos sveikatos centruose.

Anoniminėje apklausoje taikytą anketą sudaro 27 klausimai, tarp kurių yra pateikti socialinius ir

demografinius duomenis atspindintys klausimai (lytis, amţius, darbo PSC staţas, uţimamos

pareigos), PSC specialistų nuomonę atspindintys klausimai apie komandinį darbą ir socialinio

darbuotojo vaidmenį jame (1 priedas). Anoniminės anketinės apklausos 10 klausimas, „Kuriam

narių tipui priklauso respondentas dirbdamas komandoje“, yra parengtas remiantis M. Belbin

išskirtais aštuoniais komandos narių vaidmenimis, kuriuos plačiau aprašė savo šaltiniuose V.

Barvydienė ir J. Kasiulis (2004), M. West 2011, S. Raiţienė ir A. Endriulaitienė (2007).

Remiantis Teare ir McPheeters (Johnson, 2003) išskirtais pagrindiniais socialinio darbuotojo

profesiniais vaidmenimis, buvo sudarytas 19 klausimas, „Kokius, respondentų nuomone,

vaidmenis komandoje daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas“. Anoniminės anketinės

apklausos 20 klausimas, „Kokias funkcijas daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas psichikos

sveikatos centre“, parengtas remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl pirminės

ambulatorinės psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (2012)

nurodytomis komandos narių funkcijomis ir kompetencijomis. Likę anketinės apklausos

klausimai sudaryti, remiantis kitais skaitytais literatūros šaltiniais ar moksliniais darbais.

Anketą respondentai pildė savarankiškai, nedalyvaujant tyrėjui. Tyrimas atliktas 2013 m.

gruodţio mėn. – 2014 m. vasario mėn. Anketos buvo išdalintos visuose Kauno miesto, jo rajono

ir apskrities PSC, kuriuose dirbo socialinis darbuotojas ir kurių vadovai davė raštišką leidimą

36

atlikti tyrimą jų įstaigose. Iš viso tyrime dalyvavo 14 PSC, iš jų 7 Kauno miesto PSC, 2 Kauno

rajono PSC ir 5 Kauno apskrities PSC. Iš viso buvo išdalinta 110 anketų, tinkamomis analizei

pripaţintos 102 anketos (atsako daţnis – 77,3 proc.). Du PSC, kuriuose dirba 22 darbuotojai,

atsisakė dalyvauti tyrime. Taigi iš viso potencialių tyrimo dalyvių buvo 132, nuo šio skaičiaus ir

buvo skaičiuojamas atsako daţnis.

Respondentų demografinės charakteristikos. Anoniminėje anketinėje apklausoje

dalyvavo 61 (59,8 proc.) respondentas iš Kauno miesto, 10 (9,8 proc.) respondentų iš Kauno

rajono ir 31 (30,4 proc.) respondentas iš Kauno apskrities. Vyrų, dalyvavusių tyrime buvo 10 (9,8

proc.), o moterų - 92 (90,2 proc.). Kadangi tyrime dalyvavo maţai vyrų, duomenų analizė pagal

lytį nebuvo atlikta.

Tyrime dalyvavo PSC specialistai nuo 22 iki 68 metų amţiaus, (amţiaus vidurkis 45,8 ±8,3

metai). Analizuojant duomenis, tyrimo dalyviai buvo sugrupuoti pagal amţių. Respondentai buvo

suskirstyti į dvi grupes – jaunesnio amţiaus (≤45) ir vyresnio amţiaus (≥46). Lyginant

respondentų amţių pagal vietovę, nustatyta, kad vyresnio amţiaus respondentų buvo daugiau iš

Kauno miesto – 52,5 proc. (n=32), negu iš rajono ir apskrities – 19,0 proc. (n=19) (2.1 lentelė).

Tyrimo dalyvių darbo staţas svyravo nuo 0,5 iki 41 metų (vidurkis 11,7 ±7,3 metai).

Respondentų iš Kauno miesto darbo staţas svyravo nuo 0,5 iki 36 metų (vidurkis 36,0 ±6,8

metai). Respondentų iš Kauno rajono ir apskrities darbo staţas svyravo nuo 1,5 iki 41 metų

(vidurkis 11,7 ±8,0 metai). Lyginant pagal vietovę, didesnį staţą turinčių respondentų buvo

daugiau iš miesto (54,1 proc.), negu iš rajono ir apskrities (43,9 proc.) (2.1 lentelė).

Pagal pareigybes, daugiausiai respondentų buvo slaugytojos - 43 (42,2 proc.), psichologai -

24 (23,5 proc.) ir psichiatrai - 19 (18,6 proc.). Maţiausią respondentų dalį sudarė ergoterapeutai

- 1 (0,9 proc.) ir PSC vadovai - 3 (2,9 proc.).

Visos aprašytos respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos pateiktos 2.1

lentelėje.

37

2.1 lentelė. Respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos, pagal vietovę.

Rodiklis Gupės

Vietovė Bendrai

Miestas Rajonas ir

apskritis

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Amţius

45 m. ir jaunesni 29 47,5 22 22,0 51 50,0

46 m. ir vyresni 32 52,5 19 19,0 51 50,0

χ2=0,367; lls=1; p=0,545.

Staţas

10 m. ir maţesnis 28 45,9 23 56,1 51 50,0

11 m. ir didesnis 33 54,1 18 43,9 51 50,0

χ2=1,020; lls=1; p=0,313

Lytis

Vyras 6 9,84 4 9,76 10 9,8

Moteris 55 90,16 37 90,24 92 90,2

χ2=0,00; lls=1; p=0,989.

Pareigos

Psichologas 15 24,6 9 22,0 24 23,5

Psichiatras 10 16,4 9 22,0 19 18,6

Slaugytoja 24 39,3 19 46,3 43 42,2

PSC vadovas 2 3,3 1 2,4 3 2,9

Ergoterapeutas 1 1,6 0 0,0 1 0,9

Gydytojas 9 14,8 3 7,3 12 11,8

χ2=2,648; lls=5; p=0,754

Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės

paketą SPSS 17.0. Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant

Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo

tikrinama naudojant z – kriterijų. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus

0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais,

patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti

statistiškai reikšmingais, kai p<0,05 (Čekanavičius ir kt., 2000). Duomenų grafiniam vaizdavimui

buvo taikyta Microsoft Excell programa.

Kokybinis tyrimas.

Į tyrimą buvo įtraukiami Kauno miesto, jo rajono ir apskrities psichikos sveikatos centrų

socialiniai darbuotojai. Respondentai buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu, t.y. respondentai,

kurie dirba Kauno miesto, jo rajono ir apskrities psichikos sveikatos centruose socialiniais

darbuotojais ne trumpiau kaip metus laiko. Socialiniai darbuotojai buvo apklausiami naudojant

pusiau struktūruoto interviu metodą, šis metodas yra patogus tuo, kad esant nedideliam apklaustų

38

respondentų skaičiui gaunami išsamūs atsakymai. Respondentų skaičius buvo pasirinktas

vadovaujantis duomenų prisisotinimo/saturacijos principu. Iš viso tyrimo metu buvo apklausti 6

socialiniai darbuotojai, ne trumpiau kaip 1 metus, dirbantys PSC.

2.2 lentelė. Kokybiniame tyrime dalyvavusių respondentų charakteristikos.

Respondento Nr. Pareigybė Amţius Darbo staţas PSC

Respondentas Nr. 1 Socialinė darbuotoja 61 m. ~10 m.






Su respondentais buvo iš anksto susisiekta telefonu arba susitarta jų darbo vietoje.

Respondentai buvo informuoti apie vykdomą tyrimą ir susitarta dėl jiems patogaus interviu laiko,

kuris vyko „akis į akį“, be pašalinių ţmonių, kas leido respondentui laisvai kalbėti ir pateikti

sąţiningą savo nuomonę ir mintis. Taip buvo siekiama suţinoti respondentų objektyvią nuomonę.

Respondentams sutikus, duomenys buvo fiksuojami diktofono pagalba, respondentai davė

raštišką sutikimą, kad yra informuoti apie vykdomą tyrimą ir sutinka jame dalyvauti. Vidutinė

interviu trukmė buvo ~ 45 min.

Tyrimui atlikti buvo parengti orientaciniai klausimai:

1. Kas, Jūsų nuomone, yra komandinis darbas psichikos sveikatos centre?

2. Kokie, Jūsų nuomone, yra komandinio darbo Jūsų įstaigoje privalumai ir trūkumai?

3. Ar jaučiatės pakankamai vertinamas tarp kitų komandos narių kaip specialistas?

4. Kokias funkcijas daţniausiai atliekate?

5. Kaip galima pagerinti socialinio darbuotojo veiklos kokybę psichikos sveikatos centro

komandiniame darbe?

Atlikto interviu duomenys pirmiausiai iš diktofono buvo perrašomi naudojantis Microsoft

Word programa, tada, skaitant gautus interviu duomenis, išvedami raktiniai ţodţiai - kodai, kurie

grupuojami į tam tikras kategorijas, kurios buvo lyginamos ir ir po to išvestos temos.

Išryškėjusios temos interpretuojamos, integruojant anketinės apklausos gautus duomenis, tyrėjos

komentarus bei literatūros šaltinius.

39

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonė apie komandinį darbą ir socialinio

darbuotojo įtraukimą į jį

Anketinėje apklausoje buvo domėtasi, kuris iš pateiktų teiginių apie komandą labiausiai

atspindį respondentų nuomonę apie ją. Didţioji dalis (93,1 proc.) respondentų nurodė, kad jų

nuomone, komanda – tai skirtingų profesijų specialistai, besidalinantys savo darbo patirtimi ir

siekiantys bendro tikslo. Tik labai maţa dalis respondentų mano, kad komanda, tai kartu

dirbantys tos pačios profesijos atstovai (2,0 proc.) ar vienoje įstaigoje dirbanti grupė ţmonių (4,9

proc.).

Atlikus analizę pagal respondentų amţių nustatyta, kad vyresnio amţiaus grupės

respondentai daţniau (9,8 proc.) pasirinko teiginį, kad komanda - tai vienoje įstaigoje dirbanti

grupė ţmonių, negu jaunesnio amţiaus grupės respondentai (0,0 proc.)

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų darbo staţo ir vietovės grupę, nurodant

kuris teiginys labiausiai atspindi jų nuomonę apie komandą, nustatyta nebuvo.

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar jų įstaigoje vyksta komandinis darbas.

Beveik pusė respondentų nurodė, kad komandinis darbas vyksta daţnai. Rečiausiai respondentai

nurodė, kad komandinis darbas beveik visiškai nevyksta arba, kad vyksta retai (3.1 pav.).

3.1 pav. Respondentų nuomonės skirstinys pagal tai, ar jų įstaigoje vyksta komandinis darbas.

32%

48%

16%

3% 1%

Visada

Dažnai

Kartais

Retai

Nevyksta

40

Tolimesnėje analizėje atsakymų variantai buvo sugrupuoti į dvi grupes – pirma grupė, kad

komandinis darbas vyksta visada arba daţnai (80,4 proc.) ir antra grupė, kad komandinis darbas

vyksta kartais, retai arba visiškai nevyksta (19,6 proc.). Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal

respondentų amţiaus, darbo staţo ir vietovės grupę, nurodant ar jų įstaigoje vyksta komandinis

darbas, nustatyta nebuvo. Tačiau galima paminėti, kad respondentai iš rajono ir apskrities daţniau

nurodydavo, kad komandinis darbas vyksta visada arba daţnai (87,8 proc.), negu respondentai iš

miesto (75,4 proc.).

Taip pat buvo lyginama respondentų nuomonė apie tai, ar daţnai vyksta komandinis darbas

su respondentų komandinio darbo efektyvumo vertinimu. Respondentų nuomonė apie tai, ar

daţnai vyksta komandinis darbas ir respondentų komandinio darbo efektyvumo vertinimas yra

statistiškai reikšmingai susiję. Respondentai, kurie komandinio darbo efektyvumą vertino gerai ir

puikiai daţniau nurodė, kad komandinis darbas vyksta visada arba daţnai (93,8 proc.), lyginant

su respondentais, kurie komandinio darbo efektyvumą vertino vidutiniškai ir blogai (57,9 proc.)

Anketoje buvo domėtasi, kuo, respondentų nuomone, yra naudingas komandinis darbas jų

profesinėje veikloje. Respondentai daţniausiai nurodė, kad teikiant paslaugas pacientams

komandoje yra maţesnė rizika suklysti, nei dirbant atskirai (66,7 proc.) ir yra pasiekiama geresnė

darbo kokybė (79,4 proc.). Rečiausiai nurodė, kad taip yra geriau valdomas stresas ir konfliktai

darbe (26,5 proc.) (3.2 pav.).

3.2 pav. Respondentų nuomonė, kuo yra naudingas komandinis darbas jų komandoje.

56,9

79,4

26,5

52,9

66,7

0 20 40 60 80 100

Greičiau pasiekiamas tikslas, sunaudojant mažesnes laiko sąnaudas

Pasiekiama geresnė darbo kokybė

Geriau valdomas stresas ir konfliktai darbe

Skatina bendradarbiavimą tarp komandos narių

Teikiant paslaugas pacientams yra mažesnė rizika suklysti, nei dirbant

atskirai

Proc.

41

Analizuojant respondentų nuomonę, kuo yra naudingas komandinis darbas jų komandoje,

pagal darbo staţo grupę, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas, kad yra geriau

valdomas stresas ir konfliktai darbe. Ilgesnį darbo staţą turintys respondentai daţniau nurodė,

kad yra geriau valdomas stresas ir konfliktai darbe, negu trumpesnį darbo staţą turintieji

(p=0,0037) (3.3 pav.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus grupę, vietovę ir komandinio

darbo efektyvumo vertinimą, nurodant kuo yra naudingas komandinis darbas, nustatyta nebuvo.

*- p<0,05, lyginant su trumpesnio staţo grupe.

3.3 pav. Respondentų nuomonė, kuo yra naudingas komandinis darbas jų komandoje, pagal

darbo staţo grupę.

Analizuojant, kas, respondentų nuomone, sudaro jų PSC komandą, visi respondentai

nurodė, kad į komandos sudėtį visada įeina psichikos sveikatos slaugytojas ir medicinos

psichologas (100 proc.), taip pat beveik visi nurodė suaugusiųjų gydytoją psichiatrą (99 proc.) ir

socialinį darbuotoją (97,1 proc.). Rečiausiai buvo pasirinkta, kad komandą sudaro visi išvardinti

specialistai (58,8 proc.), taip pat gana nedidelė dalis pasirinko įstaigos vadovą (63,7 proc.).

Analizuojant respondentų nuomonę, kas sudaro jų komandą pagal vietovę, statistiškai

reikšmingi skirtumai buvo nustatyti, pasirenkant, kad į PSC komandos sudėtį įeina

priklausomybės ligų gydytojas psichiatras. Jį statistiškai reikšmingai daţniau nurodė respondentai

iš Kauno rajono ir aspkrities (95,1 proc.), lyginant su respondentų pasirinkimu iš Kauno miesto

54,9

80,4

13,7

51,0

66,758,8

78,4

39,2*

54,9

66,7

0

20

40

60

80

100

Greičiau pasiekiamas tikslas, sunaudojant

mažesnes laiko sąnaudas


Geriau valdomas stresas ir konfliktai

darbe

Skatina bendradarbiavimą tarp

komandos narių

Teikiant paslaugas pacientams yra

mažesnė rizika suklysti, nei dirbant atskirai

Pro

c.

10 m. ir mažiau 11 m. ir daugiau

42

(70,5 proc.) (p=0,0022). Taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti pasirenkant, kad į

PSC komandos sudėtį įeina vaikų ir paauglių gydytojas psichiatras (p=0,0069), jį daţniau nurodė

respondentai iš Kauno rajono ir aspkrities (97,6 proc.), nei respondentai iš miesto (78,7 proc.).

Analizuojant respondentų nuomonę, kas sudaro jų komandą, pagal darbo staţo grupę,

statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti, pasirenkant įstaigos vadovą (p=0,0001). Maţesnį

staţą turinti respondentų grupė nurodė jį daţniau (82,4 proc.), lyginant su didesnį darbo staţą

turinčiais respondentais (45,1 proc.). Taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti

nurodant, kad komandą sudaro visi išvardinti specialistai (p=0,0014): maţesnį staţą turinti

respondentų grupė nurodė jį patikimai daţniau (74,5 proc.), lyginant su didesnį darbo staţą

turinčių respondentų grupe (43,1 proc.) (3.4 pav.).

Statistiškai rikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus grupę, nurodant kas sudaro jų

komandą, nustatyta nebuvo.

*- p<0,05, lyginant su ilgesnio staţo grupe

3.4 pav. Respondentų nuomonė, kas sudaro jų komandą, pagal darbo staţo grupę.

82,4*

100,0

84,3

88,2

100,0

98,0

100,0

74,5*

2,0

45,1

98,0

76,5

84,3

100,0

96,1

100,0

43,1

3,9

0 20 40 60 80 100

Įstaigos vadovas

Gydytojas psichiatras

(suaugusiųjų)

Gydytojas psichiatras

(priklausomybė…

Gydytojas psichiatras (vaikų

ir paauglių)

Medicinos psichologas

Socialinis darbuotojas

Psichikos sveikatos

slaugytojas

Visi išvardinti specialistai

Kita

Proc.

11 m. ir daugiau 10 m. ir mažiau

43

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kuris specialistas PSC komandoje daţniausiai

būna lyderis. Daţniausiai respondentai lyderiu nurodė suaugusiųjų gydytoją psichiatrą (46,1

proc.) ir įstaigos vadovą (36,3 proc.). Maţiausia dalis respondentų kaip lyderį nurodė medicinos

psichologą (1,0 proc.), vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą (2,9 proc.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus, darbo staţo ir vietovės grupę,

nurodant, kuris specialistas PSC komandoje daţniausiai būna lyderiu, nustatyta nebuvo. Tačiau

pastebėta, kad maţesnį darbo staţą turintys respondentai kaip lyderį daţniau nurodė vadovą (51,0

proc.) negu didesnį darbo staţą turintys respondentai (33,3 proc.). Didesnį darbo staţą turintys

specialistai lyderiu daţniau nurodė įstaigoje dirbančius psichiatrą arba psichologą (66,7 proc.),

lyginant su maţesnį staţą turinčiais respondentais (49,0 proc.).

Anketoje buvo pateiktas klausimas, kuriam narių tipui respondentas priklauso dirbdamas

komandoje. Daţniausiai respondentai nurodė, kad sau priskirtų tokius vaidmenis kaip komandos

ţmogus ir veiklos ţmogus. Rečiausiai respondentai pasirinko tokius vaidmenis kaip teisėjas,

tikrintojas ar kontaktų ţmogus (3.5 pav.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus, darbo staţo ir vietovės grupę,

nurodant, kuriam narių tipui priklauso respondentas dirbdamas komandoje, nustatyta nebuvo.

3.5 pav. Respondentų nuomonės skirstinys pagal tai, kuriam narių tipui priklauso dirbdami

komandoje.

9%

7%

12%

28%

4%

4%

1%

35%

Lyderis

Organizatorius

Idėjų žmogus

Veiklos žmogus

Kontaktų žmogus

Tikrintojas

Teisėjas

Komandos žmogus

44

Analizuojant, ar teko respondentams mokytis dirbti komandoje, buvo nustatyta, kad jiems

teko mokytis dirbti komandoje daţniausiai specialių kursų metu (59,8 proc.) ir darbovietėje (52,0

proc.), daug rečiau studijuojant (29,4 proc.) ar išvis neteko mokytis (6,9 proc.).

Buvo domėtasi ar respondentams teko mokytis dirbti komandoje pagal staţo grupę, tačiau

statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. Tačiau didesnį darbo staţą turintys

respondentai daţniau nurodė, kad dirbti komandoje teko mokytis specialių kursų metu (64,7

proc.), nei turintys maţesnį darbo staţą (54,9 proc.). Maţesnį darbo staţą turintys respondentai,

lyginant su didesnį staţą turinčiais, daţniau nurodė, kad teko mokytis dirbti komandoje

studijuojant arba darbovietėje.

Analizuojant duomenis pagal amţiaus grupę buvo nustatyta, kad 45 m. ir jaunesni,

reikšmingai daţniau nurodė, jog teko mokytis dirbti komandoje studijuojant (39,2 proc.), negu

vyresnio amţiaus grupė (19,6 proc.) (p=0,0306).

Analizuojant duomenis pagal vietovę, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas,

kad rajono ir apskrities įstaigose daţniausiai buvo mokomasi komandinio darbo darbovietėje

(65,9 proc.), lyginant su miesto įstaigomis (42,6 proc.) (p=0,0220). Miesto įstaigose daţniausiai

komandinio darbo teko mokytis specialių kursų metu 65,6 proc. (3.1 lentelė).

3.1 lentelė. Respondentų patirtys, ar teko mokytis dirbti komandoje, pagal įstaigos vietovę.

Ar teko mokytis dirbti

komandoje?

Vietovė

Bendrai

p reišmė Miestas

Rajonas ir

apskritis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip, darbovietėje 26 42,6 27 65,9* 53 52,0 0,0220

Taip, studijuojant 19 31,1 11 26,8 30 29,4 0,6405

Taip, specialių kursų

metu 40 65,6 21 51,2 61 59,8 0,1491

Taip, kitur 2 3,3 0 0,0 2 2,0 0,2439

Ne 5 8,2 2 4,9 7 6,9 0,5178

*p<0,05, lyginant su miesto įstaigomis

45

Analizuojant su kokiomis problemomis daţniausiai respondentai susiduria dirbdami PSC

komandoje, didţiausia dalis respondentų nurodė, kad su problemomis nesusiduria (46,5 proc.)

arba susiduria su netolygiu darbų pasiskirstymu (27,7 proc.) ir visų komandos narių

bendradarbiavimo stoka (23,8 proc.). Nedidelė dalis nurodė, kad susiduria su konfliktiškais

komandos narių santykiais tarpusavyje (3,0 proc.) ir komandos narių kompetencijos stoka (2,0

proc.) ar akivaizdţiu darbuotojų pasiskirstymu pagal hierarchiją (5,9 proc.).

Analizuojant respondentų nuomonę pagal vietovę, statistiškai reikšmingas skirtumas buvo

nustatytas nurodant, kad susiduriama su akivaizdţiu darbuotojų pasiskirstymu pagal hierarchiją,

rajono ir apskrities įstaigose buvo nurodoma daug daţniau (12,2 proc.) lyginant su miesto

įstaigose dirbančių respondentų nuomone (1,7 proc.) (p=0,0287).

Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti analizuojant respondentų nuomonę, su

kokiomis problemomis daţniausiai tenka susidurti dirbant PSC komandoje, pagal komandinio

darbo efektyvumo vertinimą. Respondentai vertinantys komandinio darbo efektyvumą

vidutiniškai ir blogai daţniau nurodė, kad susiduria su efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu

(p=0,0001), konfliktiškais komandos narių santykiais tarpusavyje (p=0,0243), akivaizdţiu

darbuotojų pasiskirstymu pagal hierarchiją (p=0,0177) ir visų komandos narių bendradarbiavimo

stoka (p=0,0001), lyginant su respondentais, kurie komandinio darbo efektyvumą vertino gerai ir

puikiai. Respondentai, kurie komandinio darbo efektyvumą vertino gerai ir puikiai, daţniau

nurodė, kad su problemomis nesusiduria (65,1 proc.), lyginant su respondentais, kurie

komandinio darbo efektyvumą vertina vidutiniškai ir blogai (6,0 proc.).

Analizuojant respondentų nuomonę, su kokiomis problemomis daţniausiai tenka susidurti

dirbant PSC komandoje, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti pagal staţo grupę. Maţesnį

darbo staţą turintys respondentai daţniau nurodė, nei didesnį staţą turintys respondentai, kad su

problemomis nesusiduria (p=0,0128) arba susiduria su efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu

(p=0,0110) (3.6 pav.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus grupę, nurodant su kokiomis

problemomis daţniausiai jie susiduria dirbdami PSC komandoje, nustatyta nebuvo.

46

*p<0,05, lyginant su trumpesnio staţo grupe

3.6 pav. Respondentų nuomonė, su kokiomis problemomis jie daţniausiai susiduria dirbdami

psichikos sveikatos centro komandoje pagal darbo staţo grupę.

Tyrimo metu buvo siekiama suţinoti, kaip respondentai vertina komandinio darbo

efektyvumą savo įstaigoje. Lygiai pusė respondentų komandinį darbą savo įstaigoje vertina gerai

(50,0 proc.), trečdalis respondentų jį vertina vidutiniškai (35,3 proc.). Maţiausia dalis

respondentų komandinį darbą vertina blogai (2,0 proc.) arba puikiai (12,7 proc.).

Analizuojant duomenis atsakymo variantai vėliau buvo sugrupuoti į dvi grupes: pirma

grupė, kad komandinį darbą vertina vidutiniškai ir blogai (37,3 proc.), antra grupė - gerai ir

puikiai (62,7 proc.). Respondentų nuomonė apie komandinio darbo efektyvumą jų įstaigoje,

pagal darbo staţą, vietovę ar amţiaus grupę, statistiškai reikšmingai susiję nėra. Tačiau pastebėta,

kad 46 m. ir vyresni respondentai komandinį darbą daţniau vertino gerai ir puikiai (68,6 proc.),

negu 45 m. ir jaunesni respondentai (56,9 proc.) (3.2 lentelė).

58,8*

0,0

27,5*

5,9

19,6

19,6

3,9

2,0

3,9

34,0

6,0

8,0

6,0

28,0

36,0

14,0

2,0

2,0

0 20 40 60 80 100

Su problemomis nesusiduriu

Konfliktiškais komandos narių

santykiais …

Efektyvaus vadovavimo

darbui nebuvimu

Akivaizdžiu darbuotojų

pasiskirstymu …

Visų komandos narių

bendradarbiavi…

Netolygiu darbų pasiskirstymu

Komandos narių atsakomybės

stoka

Komandos narių kompetencijos

stoka

Kita

Proc.

11 m. ir daugiau 10 m. ir mažiau

47

3.2 lentelė. Respondentų komandinio darbo efektyvumo vertinimas jų įstaigose, pagal amţiaus

grupę.

Komandinio darbo

efektyvumo vertinimas

Amţius

Bendrai

45 m. ir jaunesni 46 m. ir vyresni

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Vidutiniškai ir blogai 22 43,1 16 31,4 38 37,3

Gerai ir puikiai 29 56,9 35 68,6 64 62,7

Iš viso 51 100 51 100 102 100

χ2= 1,51; lls= 1; p= 0,219

Tyrimo metu, besidomint apie PSC komandinį darbą, respondentų taip pat buvo paklausta

ar, socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į PSC komandinę veiklą. Atsakant į šį

klausimą respondentai pasiskirstė į dvi lygias dalis: 50,0 proc. respondentų mano, kad socialinis

darbuotojas yra įtraukiamas į PSC komandinę veiklą ir 50,0 proc. respondentų mano, kad

socialinis darbuotojas į komandinę veiklą yra įtraukiamas tik iš dalies.

Respondentų nuomonė apie tai, ar socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į PSC

komandinę veiklą, ir darbo staţas, vietovė ir amţiaus grupė, nėra statistiškai reikšmingai susiję.

Tačiau respondentai iš miesto daţniau nurodė, kad socialinis darbuotojas yra pakankamai

įtraukiamas į PSC komandinę veiklą (56,7 proc.), lyginant su respondentais iš rajono ir apskrities

(40,0 proc.) (3.7 pav.).

48

χ2= 2,667; lls= 1; p= 0,102

3.7 pav. Respondentų nuomonė, ar socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į psichikos

sveikatos centro komandinę veiklą, pagal vietovę.

Taip pat nustatyta, kad respondentų nuomonė apie tai, ar socialinis darbuotojas yra pakankamai

įtraukiamas į PSC komandinę veiklą ir respondentų socialinio darbuotojo darbo vertinimas yra

statistiškai reikšmingai susiję (p=0,002). Respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina

gerai ir puikiai daţniau nurodo, kad socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į PSC

komandinę veiklą (55,7 proc.), negu respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina

vidutiniškai ar blogiau (8,3 proc.).

Apibendrinant šį skyrių, pirmiausiai galima paminėti, kad net 93,1 proc. tiriamųjų pasirinko

teiginį, kad komanda – tai skirtingų profesijų specialistai, besidalinantys savo darbo patirtimi ir

siekiantys bendro tikslo. Beveik pusė respondentų teigia, kad komandinis darbas jų įstaigose

vyksta daţnai (48 proc.), beveik trečdalis respondentų teigia, kad komandinis darbas vyksta

visada (32 proc.). Respondentų nuomone pagrindiniai komandinio darbo privalumai yra tai, kad

dirbant komandinio dabo principu yra pasiekiama geresnė darbo kokybė, teikiant paslaugas

pacientams yra maţesnė rizika suklysti nei dirbant atskirai ir, kad dirbant komandoje yra greičiau

pasiekiamas tikslas, sunaudojant maţesnes laiko sąnaudas. Kalbant apie komandos sudėtį,

respondentų nuomone, pagrindiniai komandos nariai yra psichikos sveikatos slaugytoja,

medicinos psichologas, suaugusiųjų gydytojas psichiatras ir socialinis darbuotojas. Kad komandą

56,7

43,340,0

60,0

0

20

40

60

80

100

Taip Iš dalies

Pro

c.

Miestas Rajonas ir apskritis

49

sudaro visi anketoje minėti specialistai daţniau rinkosi maţesnį darbo staţą turintys respondentai

(74,5 proc.), nei didesnį darbo staţą turintieji (43,1 proc.). Komandos lyderiu daţniausiai

respondentai nurodė suaugusiųjų gydytoją psichiatrą ir įstaigos vadovą. Maţesnį darbo staţą

turintys respondentai lyderiu daţniau nurodydavo vadovą (51,0 proc.) negu didesnį darbo staţą

turintys respondentai (33,3 proc.). Beveik visi respondentai nurodė, kad jiems yra tekę mokytis

komandinio darbo, daţniausiai specialių kursų metu arba darbovietėje.

Taip pat šio tyrimo metu atsiskleidė, kad nemaţa dalis respondentų su problemomis

komandiniame darbe nesusiduria (46,5 proc.), likusi respondentų dalis nurodė, kad daţniausiai

susiduria su tokiais sunkumais kaip netolygiu darbų pasiskirstymu, visų komandos narių

bendradarbiavimo stoka ir efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu. Analizuojant, su kokiomis

problemomis daţniausiai jie susiduria dirbdami PSC komandoje, statistiškai reikšmingas

skirtumas buvo nustatytas nurodant, kad susiduriama su akivaizdţiu darbuotojų pasiskirstymu

pagal hierarchiją, rajono ir apskrities įstaigose buvo nurodoma daug daţniau, lyginant su miesto

įstaigose dirbančių respondentų nuomone (p=0,0287).

Komandinio darbo efektyvumą vertina gerai lygiai pusė respondentų (50 proc.), o daugiau

nei trečdalis jį vertina vidutiniškai (35,3 proc.). Pastebėta, kad 46 m. ir vyresni respondentai

komandinį darbą daţniau vertino gerai ir puikiai (68,6 proc.), negu 45 m. ir jaunesni respondentai

(56,9 proc.). Respondentų paklausus ar jų nuomone į PSC komandinę veiklą yra pakankamai

įtraukiamas socialinis darbuotojas, 50 proc. tiriamųjų mano, kad socialinis darbuotojas yra

pakankami įtraukiamas į komandinę veiklą ir 50 proc. tiriamųjų mano, kad jis yra įtraukiamas tik

iš dalies. Respondentai iš miesto daţniau nurodė, kad socialinis darbuotojas yra pakankamai

įtraukiamas į PSC komandinę veiklą, lyginant su respondentais iš rajono ir apskrities. Taip pat

respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina gerai ir puikiai, daţniau nurodė, kad

socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į PSC komandinę veiklą (55,7 proc.), negu

respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertino vidutiniškai ar blogiau (8,3 proc.).

3.2. Psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonė apie socialinio darbuotojo vaidmenį

ir atliekamas funkcijas

Tyrimo metu buvo domėtasi, kiek respondentų įstaigose dirba socialinių darbuotojų.

Daţniausiai respondentai nurodė, kad jų įstaigoje dirba 2 (36,3 proc.) arba 3 (36,3 proc.)

50

socialiniai darbuotojai. Maţiausia dalis respondentų nurodė, kad jų įstaigoje dirba 4 socialiniai

darbuotojai ir daugiau (4,9 proc.) arba, kad neţino kiek jų įstaigoje dirba socialinių darbuotojų

(7,8 proc.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų darbo staţo, vietovės ir amţiaus grupę,

vertinant socialinių darbuotojų skaičių įstaigoje, nustatyta nebuvo. Tačiau pastebėta, kad

respondentai iš miesto įstaigų daţniau nurodė, kad jų įstaigoje dirba 3 ir daugiau socialinių

darbuotojų (52,8 proc.), negu respondentai iš rajono ir apskrities įstaigų (34,1 proc.).

Respondentų buvo klausiama, ar jų įstaigoje yra pakankamas socialinių darbuotojų

skaičius. Daugiau nei pusė respondentų atsakė, kad yra pakankamas socialinių darbuotojų

skaičius įstaigoje (60,8 proc.), maţiausia dalis respondentų atsakė, kad socialinių darbuotojų

nepakanka (11,8 proc.). 27,5 proc. respondentų nurodė, kad neţino ar yra pakankamas socialinių

darbuotojų skaičius jų įstaigoje.

Respondentų nuomonė apie socialinių darbuotojų skaičių ir darbo staţą yra statistiškai

reikšmingai susiję (p=0,044). Lyginant respondentų atsakymus pagal staţą, didesnį staţą turintys

respondentai daţniau nurodė, kad socialinių darbuotojų skaičius įstaigoje yra pakankamas (72,5

proc.), lyginant su respondentais turinčiais maţesnį darbo staţą (49,0 proc.). Maţesnį staţą

turintys respondentai daţniau nurodė, kad neţino ar yra pakankamas socialinių darbuotojų

skaičius įstaigoje (37,3 proc.), lyginant su didesnį staţą turinčiais respondentais (17,6 proc.).

Respondentų nuomonė apie socialinių darbuotojų skaičių ir socialinio darbuotojo darbo

vertinimą nėra statistiškai reikšmingai susiję. Tačiau pastebėta, kad respondentai, kurie socialinio

darbuotojo darbą vertina vidutiniškai arba prasčiau, daţniau nurodo, kad socialinių darbuotojų

skaičius jų įstaigoje yra pakankamas (69,2 proc.), negu respondentai, kurie vertina socialinio

darbuotojo vaidmenį gerai ir puikiai (59,6 proc.).

Respondentų nuomonė apie socialinių darbuotojų skaičių ir vietovę yra statistiškai

reikšmingai susiję (p=0,013). Lyginant respondentų atsakymus pagal vietovę, didesnė dalis

rajono ir apskrities respondentų nurodė, kad socialinių darbuotojų skaičius įstaigoje yra

pakankamas (78,0 proc.), lyginant su respondentais iš miesto (49,2 proc.). (3.3 lentelė).

51

3.3 lentelė. Respondentų nuomonė, ar jų įstaigoje yra pakankamas socialinių darbuotojų skaičius,

pagal vietovės grupę.

Ar įstaigoje

pakankamas

socialinių darbuotojų

skaičius

Vietovė

Bendrai Miestas

Rajonas ir

apskritis

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Taip 30 49,2 32 78,0* 62 60,8

Ne 9 14,8 3 7,3 12 11,8

Neţinau 22 36,1* 6 14,6 28 27,5

Iš viso 61 100 41 100 102 100

χ2= 8,617; lls= 2; p= 0,013; *p<0,05

Siekiant suţinoti ar vyksta bendradarbiavimas tarp PSC specialistų ir socialinio darbuotojo,

buvo klausiama ar respondentai daţnai konsultuojasi su socialiniu darbuotoju. Daţniausiai

respondentai nurodė, kad su socialiniu darbuotoju konsultuojasi kartais, maţiausia dalis

respondentų nurodė, kad su socialiniu darbuotoju konsultuojasi retai (3.8 pav.).

Respondentų nuomonė, ar daţnai konsultuojasi su socialiniu darbuotoju, su vietovės,

amţiaus ar darbo staţo grupėmis nėra statistiškai reikšmingai susiję.

Respondentų socialinio darbuotojo vertinimas ir konsultacijų daţnis su socialiniu

darbuotoju yra statistiškai reikšmingai susiję. Respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą

vertina vidutiniškai ir blogiau, daţniau nurodė, kad su socialiniu darbuotoju konsultuojasi retai

(53,8 proc.), negu respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina gerai ir puikiai (7,9

proc.).

52

3.8 pav. Respondentų nuomonės skirstinys pagal tai, ar daţnai konsultuojasi su socialiniu

darbuotoju.

Anketoje respondentų buvo klausiama, ar jie daţnai siunčia pacientus pas socialinius

darbuotojus. Daugiau nei pusė respondentų atsakė, kad pacientus pas socialinius darbuotojus

siunčia kartais (58,8 proc.), maţiau nei trečdalis respondentų nurodė, kad pacientus pas socialinį

darbuotoją siunčia daţnai (29,4 proc.) ir tik 11,8 proc. respondentų nurodė, kad pacientus pas

socialinį darbuotoją siunčia retai.

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus, vietovės ir darbo staţo grupę,

vertinant ar respondentai daţnai siunčia pacientus pas socialinį darbuotoją, nustatyta nebuvo.

Tačiau pastebėta, kad respondentai iš rajono ir apskrities daţniau nurodė, kad pacientus pas

socialinį darbuotoją siunčia kartais (65,9 proc.), negu respondentai iš miesto (54,1 proc.). Taip

pat respondentai, turintys didesnį darbo staţą, daţniau nurodė, kad pacientus siunčia pas socialinį

darbuotoja daţnai (33,3 proc.), negu respondentai turintys maţesnį darbo staţą (25,5 proc.).

Tyrimo metu taip pat buvo teirautasi, ar pats socialinis darbuotojas daţnai, teikdamas

paslaugas PSC pacientams, konsultuojasi su respondentais. Daugiau nei pusė respondentų atsakė,

kad socialinis darbuotojas, teikdamas paslaugas PSC pacientams, su respondentu konsultuojasi

kartais (57,4 proc.). Beveik trečdalis respondentų nurodė, kad konsultuojasi daţnai (24,8 proc.).

Maţiausia dalis respondentų nurodė, kad socialinis darbuotojas su jais konsultuojasi retai (17,8

proc.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus, vietovės ir darbo staţo grupę,

vertinant ar socialinis darbuotojas daţnai, teikdamas paslaugas PSC pacientams, konsultuojasi su

respondentais, nustatyta nebuvo.

30%

56%

14%

Dažnai

Kartais

Retai

53

Respondentų buvo klausiama, kokius vaidmenis, daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas.

Didţiausia dalis respondentų nurodė, kad socialinis darbuotojas daţniausiai atlieka tarpininko

(81,4 proc.), konsultanto (77,5 proc) ir įgalintojo (71,6 proc) vaidmenis. Rečiausiai respondentai

įvardijo mobilizuotojo (29,4 proc.), kliento identifikuotojo (29,4 proc.) ir advokato (43,1 proc.)

vaidmenis.

Buvo analizuota respondentų nuomonė pagal darbo staţo grupę, apie tai, kokius vaidmenis

daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas. Statistiškai reikšmingas skirtumas pagal staţo grupę

nustatytas, pasirenkant įgalintojo vaidmenį, kurį daţniau įvardijo 10 m. ir trumpiau dirbantys

respondentai (80,4 proc.), negu didesnį staţą turintys respondentai (62,7 proc.) (p=0,0493) ir

mokytojo vaidmenį, kurį daţniau rinkosi didesnį staţą turintys respondentai (62,7 proc.), nei

pasirinko maţesnį staţą turintys respondentai (31,4 proc.) (p=0,0016) (3.4 lentelė).

Statistiškai rikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus grupę ir vietovę, nurodant

kokius vaidmenis daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas, nustatyta nebuvo.

3.4 lentelė. Respondentų nuomonė apie tai, kokius vaidmenis daţniausiai atlieka socialinis

darbuotojas, pagal darbo staţo grupę.

*p<0,05, lyginant su trumpesnio staţo grupe.

Socialinio darbuotojo

vaidmenys

Staţas

Bendrai

p reišmė 10 m. ir maţiau

11 m. ir

daugiau

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Abs.

sk. Proc.

Įgalintojas 41 80,4 32 62,7 73 71,6 0,0493*

Advokatas 26 51,0 18 35,3 44 43,1 0,1115

Tarpininkas 40 78,4 43 84,3 83 81,4 0,4477

Kliento

identifikuotojas 15 29,4 15 29,4 30 29,4 1,0000

Mobilizuotojas 12 23,5 18 35,3 30 29,4 0,1945

Mokytojas 16 31,4 32 62,7 48 47,1 0,0016*

Konsultantas 37 72,5 42 82,4 79 77,5 0,2385

54

Tyrimo metu buvo domėtasi, kokias funkcijas, respondentų nuomone, daţniausiai atlieka

socialinis darbuotojas PSC. Didţiausia respondentų dalis mano, kad socialinis darbuotojas

daţniausiai PSC įvertina paciento (šeimos) socialinę padėtį, socialines problemas ir aplinką (94,1

proc.), teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas (85,3 proc.) ir

organizuoja bei dirba su pacientų savipagalbos grupėmis, organizuoja uţimtumo terapijas (68,6

proc.). Maţiausiai respondentų nurodė, kad socialinis darbuotojas atstovauja pacientams ir gina

jų teises įvairiose institucijose bei organizuoja teisinę pagalbą (40,2 proc.), sudaro sąlygas

asmeniui ugdyti ar stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, įveikti

socialinę atskirtį (44,1 proc.), tarpininkauja pacientui ir kitiems psichikos sveikatos centro

komandos nariams, sprendţiant paciento ir (ar) šeimos problemas (48,0 proc.).

Analizuota respondentų nuomonė, kurias funkcijas daţniausiai atlieka socialinis

darbuotojas PSC, pagal respondentų darbo staţą. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti

renkantis, kad socialinis darbuotojas daţniausiai teikia socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo

bei socialines paslaugas, kurį nurodė 62,7 proc. didesnį darbo staţą turintys respondentai ir 43,1

proc. maţesnį darbo staţą turintys respondentai (p=0,0484). Taip pat didesnį darbo staţą turintys

respondentai daţniau pasirinko, kad socialinis darbuotojas tarpininkauja pacientui ir kitiems PSC

komandos nariams, sprendţiant paciento ir šeimos problemas (p=0,0008), sudaro sąlygas

asmeniui ugdyti ir stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas ir įveikti

socialinę atskirtį (p=0,0029) ir teikia pacientui bei jo artimiesiems, kitiems specialistams

rekomendacijas socialinių paslaugų klausimais (p=0,0043), lyginant su maţesnį darbo staţą

turinčiais respondentais (3.9 pav.).

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amţiaus grupę ir vietovę, nurodant

kokias funkcijas daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas dirbdamas PSC, nustatyta nebuvo.

55

*- p<0,05, lyginant su trumpesnio staţo grupe

3.9 pav. Respondentų nuomonė, apie tai, kokias funkcijas daţniausiai atlieka socialinis

darbuotojas dirbdamas Psichikos sveikatos centre, pagal darbo staţo grupę.

Tyrimo metu buvo teirautasi, kokių gebėjimų turi turėti socialinis darbuotojas, dirbdamas

PSC komandoje. Daţniausiai respondentai nurodė, jog socialinis darbuotojas turi tarpininkauti

tarp specialistų (71,6 proc.) ir sugebėti išlaikyti pusiausvyrą tarp informacijos dalinimosi su

komandos nariais ir paciento konfidencialumo (66,7 proc.). Rečiausiai respondentai nurodė, kad

socialinis darbuotojas turi sugebėti valdyti konfliktines ar krizines situacijas tarp komandos narių

(49 proc.) ir teikti paramą komandos nariams (50 poc.) (3.10 pav.).

98,0 92,2

52,943,1

60,8

31,437,3

29,4

49,0

90,2

78,4

52,9

62,7*76,5

64,7*

43,1

58,8*

76,5*

0

20

40

60

80

100

Įver

tina

paci

ento

(še

imos

) so

cial

inę

padė

tį,

soci

alin

es p

robl

emas

ir a

plin

ką

Tei

kia

info

rmav

imo,

kon

sulta

vim

o,

tarp

inin

kavi

mo

ir at

stov

avim

o pa

slau

gas

Sud

aro

indi

vidu

alų

soci

alin

ės p

agal

bos

paci

entu

i pla

ną, n

umat

o so

cial

inės

pag

albo

s pa

cien

tui k

onkr

ečia

s pr

iem

ones

ir b

ūdus

Tei

kia

soci

alin

ių įg

ūdži

ų ug

dym

o ir

pala

ikym

o be

i soc

ialin

es p

asla

ugas

Org

aniz

uoja

ir d

irba

su p

acie

ntų

savi

galb

os

grup

ėmis

, org

aniz

uoja

uži

mtu

mo

tera

pija

s

Tar

pini

nkau

ja p

acie

ntui

ir k

itiem

s ps

ichi

kos

svei

kato

s ce

ntro

kom

ando

s na

riam

s,

spre

ndži

ant p

acie

nto

ir (a

r) š

eim

os

prob

lem

as

Ats

tova

uja

paci

enta

ms

ir gi

na jų

teis

es

įvai

riose

inst

ituci

jose

bei

org

aniz

uoja

teis

inę

paga

lbą

Sud

aro

sąly

gas

asm

eniu

i (še

imai

) ug

dyti

ar

stip

rinti

gebė

jimus

sav

aran

kišk

ai s

pręs

ti sa

vo

soci

alin

es p

robl

emas

, pal

aiky

ti so

cial

iniu

s ry

šius

su

visu

omen

e, įv

eikt

i soc

ialin

ę at

skirt

į

Tei

kia

paci

entu

i ir

jo a

rtim

iesi

ems,

kiti

ems

spec

ialis

tam

s re

kom

enda

cija

s so

cial

inių

pa

slau

gų k

laus

imai

s

Pro

c.

10 m. ir mažiau 11 m. ir daugiau

56

3.10 pav. Respondentų nuomonė, apie tai, kokių gebėjimų turi turėti socialinis darbuotojas

dirbdamas Psichikos sveikatos centro komandoje.

Statistiškai rikšmingų skirtumų pagal respondentų darbo staţą, amţiaus grupę ir vietovę,

nurodant kokių gebėjimų turi turėti socialinis darbuotojas dirbdamas PSC komandoje, nustatyta

nebuvo. Tačiau pastebėta, kad respondentai iš miesto įstaigų daţniau nurodė, kad socialinis

darbuotojas komandoje turi sugebėti valdyti konfliktines ar krizines situacijas tarp komandos

narių (55,7 proc.), negu respondentai iš rajono ir apskrities įstaigų (39,0 proc.). Taip pat

respondentai iš miesto įstaigų daţniau nurodė, kad socialinis darbuotojas turi teikti pastabas ir

pasiūlymus komandos nariams (63,9 proc.), lyginant su respondentais iš rajono ir apskrities (53,7

proc.).

Anketinėje apklausoje respondentų buvo klausiama, kokie yra jų santykiai su socialiniu

darbuotoju. Respondentams buvo pateikti keturi atsakymų variantai: draugiški, dalykiniai,

konkurenciniai ir priešiški. Konkurencinių ir priešiškų santykių nenurodė nei vienas

respondentas, pagal likusius atsakymo variantus respondentai pasidalino į dvi lygias dalis,

draugiškus santykius nurodė 50 proc. respondentų, dalykinius santykius taip pat nurodė 50 proc.

Respondentų socialinio darbuotojo darbo vertinimas ir santykiai su socialiniu darbuotoju

yra statistiškai reikšmingai susiję. Respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina gerai ir

puikiai daţniau nurodė, kad santykiai su socialiniu darbuotoju yra draugiški (55,1 proc.), lyginant

59,866,7

50,0 49,0

71,6

0

20

40

60

80

100

Tei

kti

past

abas

ir

pasi

ūlym

us

kom

ando

s na

riam

s

Sug

ebėt

i iš

laik

yti

pusi

ausv

yrą

Tei

kti p

aram

ą ko

man

dos

naria

ms

Sug

ebėt

i va

ldyt

i ko

nflik

tines

ar

kriz

ines

si

tuac

ijas

tarp

ko

man

dos

narių

Tar

pini

nkau

ti ta

rp

spec

ialis

tų

Pro

c.

57

su respondentais, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina vidutiniškai ir blogai (15,4 proc.)

(3.11 pav.).

χ2= 7,141; lls= 1; p= 0,008; *p<0,05

3.11 pav. Respondentų ir socialinio darbuotojo santykiai komandoje, pagal respondentų

socialinio darbuotojo darbo vertinimą.

Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų darbo staţą, amţiaus grupę ir vietovę,

nurodant kokie yra respondento santykiai su socialiniu darbuotoju, nustatyta nebuvo. Tačiau

pastebėta, kad 10 m. ir maţesnį staţą turintys respondentai daţniau nurodė draugiškus santykius

(54,9 proc.), lyginant su 11 m. ir didesnį staţą turinčiais respondentais (45,1 proc.)

Anketoje buvo klausiama, kaip respondentai vertina socialinio darbuotojo darbą PSC

komandoje. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad socialinio darbuotojo darbą PSC

komandoje vertina gerai (60,8 proc.), maţesnė dalis respondentų įvertino puikiai (26,5 proc.).

Rečiausiai respondentai socialinio darbuotojo darbą PSC komandoje vertino blogai (1,0 proc.) ir

vidutiniškai (11,8 proc.).

Respondentų nuomonė apie socialinio darbuotojo darbą PSC komandoje su darbo staţu,

amţiaus grupe ir vietove statistiškai reikšmingai susiję nėra. Tačiau respondentai iš miesto

daţniau vertino socialinio darbuotojo darbą PSC komandoje gerai ir puikiai (91,8 proc.), negu

respondentai iš rajono ir apskrities (80,5 proc.) (3.12 pav.).

15,4

84,6

55,1*44,9

0

20

40

60

80

100

Draugiški Dalykiniai

Pro

c.

Vidutiniškai ir blogai Gerai ir puikiai

58

χ2= 2,823; lls= 1; p= 0,093

3.12 pav. Kaip respondentai vertina socialinio darbuotojo darbą Psichikos sveikatos centro

komandoje, pagal vietovę.

Tyrimo metu buvo domėtasi, ar respondentų nuomone PSC komanda gali sėkmingai

funkcionuoti be socialinio darbo specialistų. Atsakymo variantai buvo sugrupuoti į dvi grupes:

taip, iš dalies ir ne. Didţioji dalis respondentų nurodė, kad PSC komanda negali sėkmingai

funkcionuoti be socialinio darbo specialistų (82,7 proc.). Kad PSC komanda gali sėkmingai

funkcionuoti be socialinio darbo specialisto nurodė tik 17,3 proc. Respondentų nuomonė, ar PSC

komanda gali sėkmingai funkcionuoti be socialinio darbo specialistų, su darbo staţu, amţiaus

grupe ir vietove statistiškai reikšmingai susiję nėra.

Respondentų nuomonė apie tai, ar gali PSC komanda sėkmingai funkcionuoti be socialinio

darbo specialistų ir darbuotojo darbo vertinimas yra statistiškai reikšmingai susiję. Respondentai,

kurie socialinio darbuotojo darbą komandoje vertina gerai ir puikiai daţniau nurodė, kad PSC

komanda negali sėkmingai funkcionuoti be socialinio darbo specialistų (86,2 proc.), lyginant su

respondentais kurie socialinio darbuotojo darbą komandoje vertina vidutiniškai ir blogiau (54,5

proc.).

Respondentų buvo klausiama, ar jiems pakanka informacijos apie socialinio darbuotojo

funkcijas bei jo teikiamas paslaugas. Didţiausia dalis respondentų atsakė, kad taip, jiems pakanka

informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas (46,1 proc.), maţesnė dalis respondentų atsakė,

8,2

91,8

19,5

80,5

0

20

40

60

80

100

Vidutiniškai ir blogai Gerai ir puikiai

Pro

c.

Miestas Rajonas ir apskritis

59

kad jiems uţtenka informacijos tik iš dalies (39,2 proc.). Kad respondentams neuţtenka

informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas bei jo teikiamas paslaugas nurodė maţiausiai

respondentų (14,7 proc.).

Respondentų nuomonė, ar pakanka informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas ir

teikiamas paslaugas, su vietove, darbo staţu bei amţiaus grupe statistiškai reikšmingai susiję

nėra. Tačiau jaunesnio amţiaus grupės respondentai nurodė daţniau, kad jiems pakanka

informacijos apie socialinį darbuotoją (52,9 proc.), negu vyresnio amţiaus grupės respondentai

(39,2 proc.). 46 m. ir vyresni respondentai daţniau nurodė, kad jiems nepakanka informacijos

apie socialinį darbuotoją (19,6 proc.), lyginant su 45 m. ir jaunesnių respondentų grupe (9,8

proc.) (3.5 lentelė).

3.5 lentelė. Respondentų nuomonė, ar pakanka informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas

ir teikiamas paslaugas, pagal amţiaus grupę.

Ar pakanka

informacijos apie

socialinio darbuotojo

funkcijas ir teikiamas

paslaugas

Amţius

Bendrai 45 m. ir jaunesni 46 m. ir vyresni

Abs.

sk.

Proc. Abs.

sk.

Proc. Abs.

sk.

Proc.

Taip 27 52,9 20 39,2 47 46,1

Iš dalies 19 37,3 21 41,2 40 39,2

Ne 5 9,8 10 19,6 15 14,7

Iš viso 51 100 51 100 102 100

χ2= 2,809; lls= 2; p= 0,245

Respondentų buvo klausiama, ar jų nuomone, jaučiamas socialinio darbuotojo indėlis

teikiant paslaugas pacientams. Didţioji dalis respondentų nurodė, kad yra jaučiamas socialinio

darbuotojo indėlis teikiant paslaugas pacientams (80,2 proc.), maţesnė dalis respondentų nurodė,

kad jaučiamas iš dalies (19,8 proc.). Kad socialinio darbuotojo indėlis nėra jaučiamas teikiant

paslaugas pacientams nenurodė nei vienas respondentas.

Respondentai turintys 10 m. ir maţesnį staţą daţniau nurodė, kad yra jaučiamas socialinio

darbuotojo indėlis teikiant paslaugas pacientams (86,0 proc.), negu respondentai turintys 11 m. ir

60

didesnį darbo staţą (74,5 proc.). Taip pat 45 m. ir jaunesni respondentai daţniau nurodė, kad yra

jaučiamas socialinio darbuotojo indėlis (84,0 proc.), lyginant su 46 m. ir vyresniais respondentais

(76,5 proc.).

Apibendrinant šiame skyriuje analizuotus duomenis, nustatyta, kad daţniausiai viename

PSC dirba 2 arba 3 socialiniai darbuotojai. Daţniausiai respondentai mano, kad jų įstaigose yra

pakankamas skaičius socialinių darbuotojų (60,8 proc.). Lyginant respondentų nuomonę pagal

vietovę, didesnė dalis rajono ir apskrities respondentų nurodė, kad socialinių darbuotojų skaičius

įstaigoje yra pakankamas (78,0 proc.), lyginant su respondentais iš miesto (49,2 proc.). Taip pat

respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina vidutiniškai arba prasčiau, daţniau

nurodo, kad socialinių darbuotojų skaičius jų įstaigoje yra pakankamas, negu respondentai, kurie

vertina socialinio darbuotojo vaidmenį gerai ir puikiai. Respondentai teikdami paslaugas

pacientams yra linkę konsultuotis su socialiniu darbuotoju, 56 proc. respondentų teigia, kad su

socialiniu darbuotoju konsultuojasi kartais, 30,0 proc. respondentų nurodo, kad konsultuojasi

daţnai.

Respondentų nuomone, daţniausiai socialinis darbuotojas komandoje teikdamas paslaugas

pacientams, atlieka tarpininko (81,4 proc.), konsultanto (77,5 proc) ir įgalintojo (71,6 proc)

vaidmenis. Kalbant apie socialinio darbuotojo atliekamas funkcijas, didţiausia respondentų dalis

mano, kad socialinis darbuotojas daţniausiai įvertina paciento (šeimos) socialinę padėtį,

socialines problemas ir aplinką (94,1 proc.), teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir

atstovavimo paslaugas (85,3 proc.) ir organizuoja bei dirba su pacientų savipagalbos grupėmis,

organizuoja uţimtumo terapijas (68,6 proc.).

Respondentų buvo prašoma nurodyti kokie yra jų ir socialinio darbuotojo santykiai, 50

proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad yra draugiški santykiai ir 50 proc. nurodė, kad santykiai su

socialiniu darbuotoju yra dalykiniai. Patį socialinio darbuotojo darbą PSC komandoje

respondentai vertina tegiamai, 60,8 proc. respondentų nurodė, kad šio specialisto darbą vertina

gerai ir 26,5 proc. respondentų jo darbą įvertino puikiai. Respondentų manymu, PSC komanda

negali sėkmingai funkcionuoti be socialinio darbo specialistų, taip galvoja 82,7 proc. tyrimo

dalyvių, net 80,2 proc. respondentų nurodė, kad yra jaučiamas socialinio darbuotojo indėlis

teikiant paslaugas pacientams. Kad respondentams pakanka informacijos apie socialinio

darbuotojo funkcijas nurodė tik 46,1 proc., 39,2 proc. respondentų atsakė, kad jiems uţtenka

informacijos tik iš dalies.

61

3.3. Socialinių darbuotojų nuomonė apie komandinį darbą ir jų vaidmenį

3.3.1. Socialinių darbuotojų nuomonė, kas yra komandinis darbas psichikos sveikatos

centruose

Mūsų laikais komandinį darbą siekiama vykdyti daugelyje įstaigų, ne išimtis yra ir PSC.

Kalbant apie komandinį darbą PSC, yra apibrėţta, kad pirminės ambulatorinės psichikos

sveikatos prieţiūros paslaugos turi būti teikiamos būtent komandiniu principu, o maţiausią

paslaugų teikimo komandą privalo sudaryti gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos

slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (LR sveikatos apsaugos ministro

įsakymas, 2012). Iš įstatyme išvardintų specialistų galima suprasti, kad teikiant paslaugas PSC

yra svarbus interdisciplininis bendradarbiavimas tarp pakankamai skirtingų sričių specialistų,

todėl visų tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų pirmiausiai buvo paklausta, kas, jų nuomone,

yra komandinis darbas psichikos sveikatos centruose. Daugelis apibūdinimų buvo gana panašūs

visų atsakiusiųjų, kuriuose atsispindėjo, kad yra svarbus visų specialistų bendradarbiavimas ir

įsitraukimas į paciento problemų sprendimą.

2r. „... komandinis darbas kada iš tikrųjų yra ţmonės įvairių sričių, <...> kada jie iš

tikrųjų bando išspręsti tam tikras problemas konkretaus kliento, kuris lankosi pas juos visus.“.

3r. „Komandinis darbas yra tai, kad vienam pacientui yra skiriamas visų dirbančių

psichikos sveikatos centre darbuotojų dėmesys, <...> kiekvienas iš savo pusės pasiţiūri kas, kaip

ir tiesiog paskui bendrai derinamos galimybės kaip jam padėti“.

4r. „Sueinam į kaţkokį kontaktą, darom susirinkimus, pasiskirstom, kaţkokią aptariam

problemą kaţkokio paciento ir matosi iš tikrųjų kartais iš labai skirtingų perspektyvų kaţkokios

išvados yra prieinamos“.

6r. „Paprastai sakant kai visi specialistai reikalingu momentu, reikalingam ţmogui, sueina

krūvon ir padeda tam ţmogui rasti geriausią sprendimą, jo susidariusioje probleminėje

situacijoje“.

Iš aukščiau pateiktų citatų galima pastebėti, kad visų respondentų nuomone, komandinis

darbas PSC susideda iš visų specialistų pagalbos konkrečiam pacientui, kai kiekvienas

specialistas įvertina jo situaciją iš savo pusės, bet vėliau viskas yra aptariama bendrai, taip

siekiant priimti geriausią sprendimą, siekiant suteikti kuo kokybiškesnę pagalbą pacientui. Kiti

62

du respondentai taip pat paminėjo, kad komandinis darbas susideda iš visų specialistų

bendradarbiavimo analizuojant sunkesnius pacientų atvejus, tačiau taip pat pamini, kad

komandiniame darbe yra labai svarbu aiškių tikslų buvimas bei komandos vadovo arba lyderio

gebėjimas tinkamai vadovauti ir suburti komandą.

5r. „Na pirmiausia tai komanda tai turėtų būti kaţkokie vis tiek daugiau maţiau aiškūs

tikslai, <...> kada kiekvienas ţino savo kompetencijų, funkcijų ribas ir jas vykdo. Nu ir kadangi

tai yra komanda tai kaţkokie perdavimai, pasidalinimai, aptarimai turėtų būti.“.

1r. „...kada įsitraukia slaugytojos, socialinis darbuotojas, psichologas, kada vyksta atvejų

aptarimai, konferencijos, kada pasidalinama komandiškai uţduotimis, atsakomybėmis uţ vieną

ar kitą atliktą uţduotį. Kada komandos lyderis, vadovas, <...> vadovauja, suburia, galų gale

organizuoja tą darbą, kada pagaliau vyksta darbas su atveju“.

Vėliau paklausus ar toks komandinis darbas vyksta jų PSC, atsakymai šiek tiek išsiskyrė.

Dalis respondentų teigė, kad komandinis darbas jų įstaigose vyksta, nors ir ne kiekvieną dieną,

tačiau esant sunkesniam atvejui visada stengiamasi susiburti viesiems specialistams ir bendrai

spręsti iškilusį atvejį.

2r. „Taip, jisai ne kiekvieną dieną vyksta, ne kiekvieną kartą, bet iš tikrųjų turim tokių

atvejų kada iš tikrųjų mes ir vadovaujames komandinio darbo tais principais.“

3r. „Taip, būna jei koksai ir sudėtingesnis atvejis tai ir aptarimas iš karto kaip ir ką galima

padėti, kur nukreipti galima, kokia situacija...“.

4r. „Vyksta, kartą į savaitę kaţkaip renkamės, kalbamės visas skyrius per pietus taip

maţdaug, tai abi pamainos, viena anksčiau ateina, kita biški uţtrunka“.

Kiti respondentai teigia, kad jų įstaigose komandinis darbas visiškai nevyksta.

1r. „Ne, todėl, kad nėra planuojamas darbas, manau prieţastis ta, kad yra nemokėjimas

planuoti“.

5r. „Iš principo tai ne, <...> to komandinio darbo iš tikrųjų išvis nėra, čia tai nėra net

socialinio darbo, čia yra tik psichiatrija, nors yra sudaryta komanda, bet nėra... tas, kad

individualiai visi dirba“.

Šių respondentų nuomone komandinis darbas nevyksta dėl to, kad jis tiesiog nėra

planuojamas ir dirbama daugiau individualiai, o ne komandoje.

Apibendrinant šį skyrelį, interviu metu paaiškėjo, kad visi respondentai komandinį darbą

apibūdina panašiai, visi teigia, kad jo pagrindas yra įvairių specialistų bendradarbiavimas,

63

sprendţiant konkretaus paciento probleminę situaciją, kai skirtingi specialistai pateikia savo

poţiūrį į esamą problemą ir aptarimo metu visi drauge stengiasi prieiti geriausią sprendimą.

Atsiskleidė ir tai, kad yra svarbu, kad komandiniame darbe būtų aiškiai apibrėţti tikslai, bei

stipraus vadovo arba lyderio buvimas, organizuojant ir vykdant komandinį darbą. Deja, ar tikrai

komandinis darbas yra vykdomas, tik dalis respondentų nurodė, kad ne kasdien, bet esant

poreikiui jis vyksta, o kita dalis respondentų nurodė, kad jų įstaigose nėra vykdomas komandinis

darbas ir daugiausiai dirbama individualiai, nors „oficialiai“ ir yra suburta komanda.

3.3.2. Sunkumai, su kuriais susiduriama dirbant komandinį darbą psichikos sveikatos

centruose

Daţniausiai komandinis darbas tiek įvairiose publikacijose, tiek tyrimuose, yra vertinamas

labai teigiamai, daţniausiai minimi tik jo pliusai, tačiau reikėtų nepamiršti, kad siekiant

efektyviai dirbti komandinio darbo principu, neretai komandos nariai susiduria ir su tam tikrais

sunkumais. Respondentai įvardino gana įvairius sunkumus, su kuriais jiems tenka susidurti.

Keletas respondentų pirmiausiai įvardijo tokius sunkumus kaip tai, kad yra pakankamai sunku

susiburti viesiems specialistams bendriems atvejo aptarimams.

2r. „Šiai dienai vienas iš sunkumų pagrindinių būtų tas, kad nėra lengva suburti komandą,

susirinkti jai, nes visų grafikai prasilenkia.“.

6r. „...tai vat vienintelis minusas tas suderinamumas laike ir vietoj“.

4r. „Minusai, kad galbūt reikia kaţkaip skirti daugiau to laiko kartais tiem bendriem atvejų

aptarimam, kartais aišku nesinori to daryti, nes to laiko nėra daug ir nėra apmokama uţ tai, tai

toks kaip papildomas darbas čia“.

Šių sunkumų pagrindine prieţastimi yra laikoma, kad visi specialistai dirba skirtingu laiku,

dėl ko jų grafikai tiesiog prasilenkia ir dėl to yra sunku suderinti susitikimus. Vienas

respondentas akcentuoja, kad ir taip turi maţai laiko kurį reikėtų skirti atvejų aptarimams, bet

motyvaciją atrasti daugiau laiko aptarimams smugdo tai, kad tai bus tik papildomas darbas, uţ

kurį nebus apmokama. Vėlia buvo įvardinti tokie sunkumai kaip skirtingų ir įvairaus amţiaus

specialistų poţiūrių bei vertybių išsiskyrimas į naudojamus darbo metodus ir į pačių atvejų

sprendimus.

64

2r. „...specialistai yra skirtingo amţiaus, būna skirtinga patirtis, ir būna, kad kai kurie

ţmonės naudoja sėkmingai tuos naujesnius darbo metodus, na, o ne paslaptis, kad kiti gal

nelabai nori ir galvoja, kad gal tik tai tas bus gerai ir panašiai ir tu nepriversi jo pasikeisti“.

3r. „<...> psichologas dirba visai kitaip, mes iš kito poţiūrio, na tai kartais tų poţiūrių yra

ir individualių ir tų sakykim savų vertybių išsiskyrimas, na tai visko būna ir čia viskas negali būti

labai jau idealiai“.

Taip pat respondentai įvardijo tokius sunkumus su kuriais susiduria komandiniame darbe

kaip informacijos api peacientą konfidencialumo išsaugojimą, nusistovėjusia hierarchine sistema

įstaigoje ir tiesiog vienas didţiausių sunkumų – kad įstaigoje apskritai neorganizuojamas

komandinis darbas, jis joje egzistuoja tik teoriškai.

2r. „Nu vienas iš tokių minusų tai yra informacijos konfidencialumo klausimas.

5r. „Nu hierarchinė ta sistema. Aš ir turėdama kaţkokį įsivaizdavimą ar norą, na aš

turėčiau būti labai karinga, kad aš kaţkaip eičiau įrodynėt...“.

5r. „Na kadangi jo nėra čia kaip ir, tai minusas ir būtų, kad jo nėra, o mes tik apie jį

kalbam“.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nepaisant to, kad komandinis darbas daţniausiai turi

daug pliusų, tačiau neretai darbuotojams tenka susidurti ir su įvairiais sunkumais. Atlikus interviu

apţvalgą paaiškėjo, jog daţniausiai PSC socialiniai darbuotojai susiduria su tokiais sunkumais

kaip tai, kad dėl skirtingų darbo valandų sunku suderinti visiems darbuotojams tinkamą laiką

bendriems atvejų aptarimams, kad tie susitikimai atimtų dalį darbo laiko, uţ kurį nebūtų

apmokama, darbuotojų poţiūrių ir vertybių išsiskyrimas, kas kartais apsunkina darbą. Taip pat

kaip sunkumai buvo paminėtas hierarchinės sistemos buvimas įstaigoje ir komandoje,

konfidencialumo išsaugojimo problema ir tai, kad apskritai nėra organizuojamas komandinis

darbas.

3.3.3. Komandinio darbo stiprybės

Kaip jau buvo minėta literatūros apţvalgoje, komandinias darbas mūsų laikais yra vienas iš

svarbiausių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių, padedantis koordinuoti produktyvią veiklą.

Būtent komandiniame darbe yra sujungiami skirtingų ţmonių įgūdţiai ir ţinios, kurie vienas kitą

papildo ir taip sukuriama didesnė įgūdţių ir „protų“ sankaupa (Dromantas, 2007). Galima sakyti,

65

kad panašią nuomonę, į prieš tai minėto autoriaus, išreiškė ir apklausti respondentai, jie vieningai

teigė, kad vienas pagrindinių ir svarbiausių komandinio darbo pliusų būtent ir yra, kad paciento

problema yra išnagrinėjama visų specialistų poţiūriu, kas padeda labiau įsigilinti į pačią

problemą, detaliau ją ištirti ir tiksliau įvertinti, kas yra tiesiog neatsiejama nuo kokybiškesnių

paslaugų suteikimo pacientams. Visa tai ir atsiskleidţia pateiktose respondentų citatose.

3r. „Pliusai tai kaip ir tai, kad mes iš visų pusių pamatom tą pacientą kaip ir sakiau, nes

kiekvienam specialistui ţmogus gali vieną problemą iškelti kaip pagrindinę, kitam kitą ir tą

bendrą vaizdą pasiţiūrėti yra labai gerai komandoje“.

4r. „Nu pliusai tai turbūt yra akivaizdūs, kad problema apţiūrima daug plačiau, ne vien tik,

kad vienu matymu“.

6r. „Aš iš principo manau, kad komandinis darbas yra labai gerai, nes kuo detaliau bus

išnagrinėta ţmogaus situacija tuo kokybiškesnes paslaugas jis gaus.“.

Sekančio respondento nuomonė taip pat sutampa su prieš tai buvusių tiriamųjų nuomone

apie komandinio darbo pliusus, tačiau jis dar įvardina tokį aspektą kaip tai, kad komandinis

darbas pačiam darbuotojui palengvina darbą, nes jo teigimu būna atveju kai pačiam tiesiog

nepavyksta išspręsti savo paciento problemos, o pasitarus su kitais PSC specialistais, jie kartais

padeda greičiau identifikuoti savo konkretaus paciento problemą ir padėti ją išspręsti.

2r. „Didţiulis pliusas yra kada tu gali pasitarti, tu gauni daug iš įvairių sričių specialistų tą

tokį papildymą tos problemos ir tada lengviau identifikuoti tą problemą ir galų gale tas

sprendimas tos problemos paprastesnis, nes kartais ir tą ir tą darai, bet matai, kad kaţkaip tai

nelabai sekasi vienam išspręsti“.

Paskutinis respondentas pamini dar tokį aspektą, kad komandinis darbas ne tik padeda

suteikti kokybiškesnes paslaugas pacientams, bet ir jis didina darbuotojų pasitenkinimą darbu.

Taip pat respondento nuomone komandinis darbas turi finansiškai apsimokėti ir pačiai įstaigai,

dirbančiai tokiu principu.

5r. „Na aš galvoju, kad komandinis darbas turėtų ir finansiškai apsimokėti ir tas

pasitenkinimas darbu visų būtų geresnis na ir tos paslaugos ţmogui būtų kokybiškesnės ir gal net

tokios labiau tinkamesnės galbūt, įvairesnės“.

Apibendrinant respondentų nuomones apie komandinio darbo pliusus, paaiškėjo, jog jie

vieningai mano, kad pirmiausiai komandinis darbas padeda kiekvieno paciento problemą

apţvelgti detaliau ir įvertinti ją objektyviau, nes kiekvienas specialistas tą problemą mato iš

66

skirtingos pusės, kiekvienas turi vis kitokią informaciją apie pacientą, kas padeda pamatyti

probleminę situaciją iš visų pusių ir taip greičiau bei efektyviau ją išspręsti. Taip pat komandinis

darbas yra siejamas su kokybiškų paslaugų suteikimu, darbuotojo darbo palengvinimu ir jo

pasitenkinimo darbu padidėjimu, bei finansinia nauda įstaigai.

3.3.4. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys ir funkcijos psichikos sveikatos

centrų komandose

Kadangi socialinio darbuotojo vaidmenys ir funkcijos daţnai tarpusavyje yra persipinę, dėl

to ir šiame skyrelyje aptarsiu jas bendrai, nes ir patys respondentai interviu metu daţniausiai

sugretindavo atliekamas funkcijas su įgijamais vaidmenimis. Respondentai įvardino tuos

vaidmenis, kurie jau buvo aptarti mano atliktoje literatūros šaltinių apţvalgoje. Bene daţniausiai

atliekamas funkcijas, prie kurių galima priskirti ir beveik identiškus vaidmenis, respondentai

minėjo paciento įgalinimą, kada socialinis darbuotojas stengiasi jį įgalinti priimti sprendimus ir

veikti savarankiškai, bei tarpininkavimą, tarp jo ir kitų institucijų ar specialistų, kad pacientas

pasiektų reikiamas paslaugas (Johnson, 2003).

1r. „aš sakykim turiu įgalinti, turiu patarti, turiu tarpininkauti, kad ta problema būtų

išspręsta“.

6r. „Taip, vat šitas tai mano pagrindinis darbas, įgalinimas paciento. Iš tikro gerai Jūs

pastebėjot apie įgalintojo vaidmenį ką aš nuolatos darau ...“.

5r. „Įgalinimas dar... Kartais būna tarpininkavimas kur aš kaţkur skambinu, padedu

susiţinoti, paprašau ar dar kaţką...“.

Taip pat respondentai minėjo ir tokius vaidmenis kaip konsultanto, kuomet socialinis

darbuotojas konsultuoja pacientus ar kitus darbuotojus, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti

paciento problemas ir numatyti galimus intervencijos variantus, informatoriaus vaidmenį ir

advokato rolę, kada socialinis darbuotojas tam tikrose situacijose atstovauja ir gina kliento arba

paciento nuomonę ar jo poziciją (Johnson, 2003).

2r. „Daţniausiai tai yra mano konsultavimo vaidmuo, kitaip sakant konsultanto“.

6r. „Konsultantas pirmiausiai, labai daţnai tarpininkas...“.

1r. „Labai daug to tarpininkvimo yra.<...> rolė mano tokia kaip informatoriaus, aš turiu

suteikti informaciją“.

67

3r. „Daugiau gal tokį kaip ir informavimo tokį, nukreipimo kur reikia. Na konsultavimas

dar kaţkos“.

1r. „Kartais tenka būti advokato rolėje...“

2r. „... yra buvę, kad mes ir vaikų teisių tarnyboj ir advokatavom, tai būna tas laikas nuo

laiko ir advokatavimo vaidmuo“.

Prie funkcijų beveik visi respondentai paminėjo jaunimo ir suaugusiųjų savitarpio pagalbos,

tėvų, uţimtumo, mokomojo pobūdţio ar kitokių grupių organizavimą ir jų vedimą. Iš

respondentų interviu galima suprasti, kad būtent įvairių grupių organizavimas ir vedimas yra

viena iš svarbiausių socialinio darbuotojo funkcijų dirbant PSC.

2r. „Laikas nuo laiko organizuoju tėvų grupes <...> savitarpio pagalbos grupės ir to

mokomojo pobūdţio tos grupės vedamos“.

3r. „Dirbant su neįgaliaisiais tai pas mus dar ir uţimtumas vyksta... grupelės“.

4r. „Mano kaip arkliukas darbo sakykim yra darbas su grupėmis“.

5r. „Viena iš mano funkcijų yra, kadangi aš baigiau grupinę psichoterapiją, tai aš vedu

įvairias grupes, kur gaunasi tokia iš tikrųjų psichosocialinė reabilitacija <...>

6r. „O daţniausiai atliekama funkcija tai būtų turbūt grupės vedantysis, nes turiu jas 5...“.

Apibendrinant galima pasakyti, kad bene daţniausiai respondentai sau priskiria įgalintojo,

tarpininko ir konsultanto vaidmenis, būtent šie vaidmenys yra išskiriami kaip vieni svarbiausių

vaidmenų, kuriuos sau priskiria socialiniai darbuotojai. Taip pat respondentai paminėjo ir tokius

vaidmenis kaip informatoriaus ir advokato, tačiau šiuos vaidmenis minėjo rečiau. Interviu metu

kalbant apie socialinio darbuotojo vaidmenis ir funkcijas išryškėjo, kad viena iš pagrindinių

funkcijų yra įvairių savipagalbos ar kitokio pobūdţio grupelių organizavimas ir vedimas PSC

pacientams bei jų artimiesiems.

3.3.5. Socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su kitais psichikos sveikatos centrų

komandos nariais bei savo vaidmens pozicijos išlaikymas

Interviu metu su respondentais, buvo svarbu suţinoti kokie yra santykiai komandoje tarp jų

ir kitų darbuotojų, su kuo daţniausiai vyksta bendradarbiavimas ir galų gale, kaip patys

socialiniai darbuotojai vertina savo vaidmenį PSC komandoje. Pirmiausiai tai kalbant apie

socialinio darbuotojo santykius su kitais komandos nariais, jo vaidmenį, kaip kiti darbuotojai jį

68

vertina ir priima, respondentų patirtys šiek tiek išsiskyrė. Vienas respondentas pripaţino, kad

niekada nesijautė ir nesijaučia dabar, kad būtų kaţkuo prastesnis uţ kitus specialistus ar kada

būtų jautęs iš jų pusės kokį nors nuvertinimą kaip profesionalo. Nepaisant to, respondentas

pripaţino, kad daug kas priklauso ir nuo savęs paties vertinimo.

2r. „Aš esu savo srities specialistė ir gana gera specialistė ir kaţkaip to nepajutau. Bet

manau, kad daug kas yra susiję su savęs vertinimu, bet pas mus aš niekada net pradţioj

nejaučiau, kad gal tu ţemesnis ar bent leistų tai suprasti“.

Interviu metu su kitais dviem respondentais taip pat atsiskleidė, kad socialiniams

darbuotojams kai kada yra svarbu sugebėti išlaikyti tvirtą savo vaidmens poziciją tarp kitų

komandos narių, nepasiduoti kitų nuvertinimui, jeigu jis yra ir tiesiog mokėti save kaip stiprų

specialistą pastatyti komandoje.

6r. „Mano manymu, kaip ţmogus save laiko, kaip pastato, tai taip ir jaučiasi“.

1r. „Galbūt iš vieno kito gydytojo ir tenka patirti tokį dalyką, bet kaip sako reikia mokėti

pasistatyti save <...> Jeigu moki nuleisti jam garą ir viskas, paskui bendrauji kaip lygus su

lygiu“.

Kiti respondentai pripaţino, kad vis dėlto nesijaučia pakankamai vertinami komandoje kaip

savo srities specialistai ir dėl to kai kada kyla sunkumų. Daţniau nuvertinimas yra jaučiamas iš

specialistų, kurie dirbdami remiasi pagrindę medicininiu poţiūriu ir kitų darbo metodų, kuriuos

taiko socialiniai darbuotojai ar kiti panašūs specialistai, tiesiog nepripaţįsta. Iš respondentų

interviu išryškėja, kad jiems norėtųsi didesnio to profesinio įvertinimo iš kitų specialistų.

4r. „Gal aišku tokie sunkumai kyla kartais nu vat sakykim klinikinis psichiatras kuris

sakykim yra grynai biologinis, kuris visiškai tą psichoterapiją totaliai atmeta, nu jis kaţkaip tai

bando lyg ir nuvertinti <...> Tai vat tokio kartais labai akivaizdţiai gal nenusako, bet kartais

duoda tokį pajusti, bet kartais kaţkaip reikia tą sugromuluoti ir mokėti apginti tai, savo tokią

poziciją kaţkaip, gal įrodyti tuo pačiu darbu savo kaţkaip“.

5r. „Iš tikrųjų norėtųsi, kad daugiau domėtųsi <...> ta prasme norėčiau to profesinio

įvertinimo didesnio, kad ir ten vedu kaţkokią grupę tai siūlau, prašau... Darbine prasme tai nėra

to tokio didelio įvertinimo“.

Interviu metu taip pat pas respondentus buvo klausiama kaip jie patys vertina socialinio

darbo specialistų vaidmenį komandoje, ar jų nuomone jis tikrai yra pakankamai svarbus vykdant

visą PSC komandinį darbą, teikiant paslaugas pacientams. Visi respondentai teigė, kad socialinio

69

darbuotojo vaidmuo tiek organizuojant komandinį darbą, tiek teikiant paslaugas pacientams yra

labai svarbus, esminis dalykas – kad socialinis darbuotojas būtų geras savo srities specialistas ir

turėtų pakankamai ţinių bei patirties, tuomet komandinis darbas be tokio specialisto būtų sunkiai

įgyvendinamas.

1r. „Jeigu jis turi tau ką pasakyti, jeigu jis turi tave kaip paremti ar pamokyti tai tuomet ir

jo vaidmuo toje komandoje yra be galo svarbus, ir jo pozicija joje yra stipri...“.

3r. „Aš socialinio darbuotojo vaidmenį komandoje vertinčiau kaip labai svarbu, nes jis

lygiai taip pat kaip ir kiti specialistai <...> suteikia pacientui pagalbą, kuri jam yra reikalinga, jį

konsultuoja, jam padeda...“.

Kiti respondentai teigdami, kad socialinio darbuotojo vaidmuo komandoje yra labai svarbus

pamini, kad vien kontaktas su pačiu pacientu, bendravimas su juo, būtent socialinių darbuotojų

yra vienas iš intensyviausių, o tai parodo, kad ir patiems pacientams socialinis darbuotojas yra

neatskiriamas nuo gaunamų paslaugų PSC.

2r. „Manau, kad labai svarbus, nes mūsų bendravimas su pacientais yra labai intensyvus,

visada siekiame suteikti reikiamą pagalbą čia ir dabar, jos neatidėlioti, o ir patys pacientai

daţnai socialiniam darbuotojui kartais linkę labiau atsiverti nei kitiems specialistams“.

6r. „Labai, nes mes tiesiogiai matomės su pacientu diena iš dienos. Pas daktarą pacientas

ateina kartą per mėnesį, vieną kartą per du mėnesius arba vieną kartą per tris mėnesius...

Pacientai ateina ne vien į grupes, bet jie turi dar ir kitų klausimų, atsiveda dar ir artimuosius...

Kontaktas yra pakankamai intensyvus“.

Vienas respondentas teigia, kad socialinio darbuotojo vaidmuo PSC komandoje kaip ir

turėtų būti svarbus, tačiau konkrečiai jo atveju, jo įstaigoje taip nėra. Jo manymu netgi skirstant

darbuotojų etatus buvo atsiţvelgta į socialinio darbuotojo paslaugų poreikį, šio specialisto svarbą

PSC komandoje, tačiau pačiame darbe šis specialistas nesijaučia laikomas savrbiu specialistu,

kitų komandos narių poţiūriu.

5r. „Tai lyg ir turėtų būti labai svarbus, ir tame ligonių kasų paskyrime kai skirstė etatus

tai tas yra įvertinta, bet pačiame darbe tai nėra įvertinta...“.

Vienas iš esminių komandinio darbo bruoţų yra pakankamai intensyvus komunikavimas ir

bendradarbiavimas su kitais komandos nariais, todėl interviu metu respondentų buvo pasidomėta

su kuriais specialistais jie intensyviausiai bendradarbiauja. Didesnioji dalis respondentų teigia,

kad negalėtų išskirti konkrečių specialistų, su kuriais bendradarbiautų intensyviausiai, jų teigimu

70

bendradarbiavimo intensyvumas daugiausiai priklauso nuo pačios iškilusios probleminės

situacijos ir kilusių neaiškumų, kreipiasi į tą specialistą, kuris konkrečiu atveju galėtų padėti

daugiausiai.

3r. „Bendrai būna, tiesiog su kuo reikia, su tuo tariames“.

5r. „Tai tariesi su visais, kai turi kaţkokį klausimą kur tau neaišku, tiek dėl medicininių

dalykų su gydytoju, kiek ten su tuo ţmogum susiję, visaip būna“.

6r. „Ţinokit, kad su visais, jeigu reikia tai su visais“.

Kiti respondentai nurodė konkrečiau, su kuriais specialistais tenka intensyviausiai

bendrauti. Vieno respondentu teigimu jis daugiausiai bendradarbiauja su gydytojais, t.y. su

psichiatrais, rečiau kontaktuoja su psichologais, bet patys psichologai yra linkę arba patys ateiti

pasikonsultuoti arba atsiųsti savo pacientą pas socialinį darbuotoją.

1r. „Galbūt su gydytojais daugiausiai, su psichologais kaţkiek maţiau, bet psichologai

atbėga čia ir atsiunčia ţmones kai mato, kad socialinis darbuotojas čia gali kaţką padėti“.

Kito respondento teigimu intensyviausiai bendradarbiauja su specialistais, kurie dirba su

vaikais, nes ir pats respondentas daugiau dėmesio skiria darbui su vaikais. Taip pat nemaţai tenka

bendrauti ir su vadovu, bet vėl gi dėl tos pačios prieţasties, kad juos sieja bendri pacientai.

2r. „Tai intensyviausias būtų bendradarbiavimas su vaikų psichiatre, vaikų psichologe...

Nors turbūt manyčiau, kad daţniausiai tai su skyriaus vadovu bendradarbiauju, nes mes turim

bendrų suaugusių pacientų“.

Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas, kad socialinis darbuotojas turi pats

sugebėti išlaikyti tvirtą savo, kaip specialisto poziciją ir vaidmenį, nes respondentų teigimu kaip

tu sugebėsi save pateikti, pats save vertinsi taip ir kiti komandos nariai tave vertins. Todėl

sugebėjimas „atstovėti“ savo vaidmenį komandoje, padeda įrodyti savo, kaip specialisto svarbą

komandoje, bei taip sumaţinti kitų komandos narių nuvertinimą, socialinio darbuotojo atţvilgiu.

Deja, iš dalies respondentų išryškėjo, kad jiems norėtųsi didesnio to profesinio įvertinimo iš kitų

specialistų, nes jie nesijaučia pakankamai vertinami, ir pripaţįsta, kad tai sukelia tam tikrų

sunkumų. Patys respondentai teigia, kad socialinio darbuotojo vaidmuo komandoje, jų nuomone

yra labai svarbus, esminis dalykas, kad socialinis darbuotojas būtų kompetetingas specialistas,

galintis suteikti kokybiškas paslaugas pacientui. Kalbant apie bendradarbiavimą, respondentai

teigia, kad daţniausiai bendradarbiavimo intensyvumas priklauso nuo iškilusios probleminės

71

situacijos pobūdţio ir tuomet atsiţvelgiant į ją yra bendraujama su tuo specialistu, kuris tuo

atveju galėtų geriausiai padėti.

3.3.6. Kaip galima pagerinti socialinių darbuotojų veiklos kokybę psichikos sveikatos

centrų komandiniame darbe

Nors anketinėje apklausoje nebuvo respondentų klausiama kaip jų manymu būtų galima

pagerinti socialinių darbuotojų veiklos kokybę komandoje, tačiau beimant interviu išryškėjo, kad

šis klausimas yra gana svarbus socialiniams darbuotojams, nes jų teigimu tikrai yra sričių, kurias

reikėtų tobulinti, dėl kurių pagerėtų jų teikiamų paslaugų kokybė, galų gale ir jų vaidmuo pačioje

PSC komandoje. Pirmiausiai tai vienas iš respondentų nurodė, kad jam norėtųsi turėti stiprų

komandos vadovą, kuris būtų iškėlęs kaţkokius konkrečius tikslus ir uţduotis, kurias socialinis

darbuotojas privalėtų pasiekti. Šis respondentas teigia, kad būtent stipraus vadovo atsiradimas

komandoje padėtų pačiam socialiniam darbuotojui pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, kai būtų

labiau apibrėţtos jo funkcijos ir iškelti aiškūs tikslai.

5r. „Nu aš gal labai pasiilgau neţinau, to vadovo, kuris kaţkaip vadovautų, o ne

administruotų ir, kad būtų iškeltos kaţkokios realios, konkrečios gairės ko norėtų iš manes ir ką

aš turėčiau atlikti“.

Vienas respondentas mano, kad socialinio darbuotjo veiklos kokybė komandiniame darbe

pagerėtų jeigu būtų vykdoma atvejų konferencijos, jų aptarimai. Jo manymu norint sėkmingai

išspręsti sunkią probleminę situaciją svarbu, kad būtų įtraukiami visi PSC specialistai – visi

komandos nariai, kad nebūtų tik vienas socialinis darbuotojas uţ viską atsakingas. Taip pat kaip

svarbų faktorių paminėjo, kad kiekviena bendradarbiaujanti institucija turėtų pati stengtis

informuoti apie teikiamas paslaugas ir kokią pagalbą kiekvienu atveju galima būtų į ją kreiptis,

tai taip pat kaip ir palengvintų iš dalies socialinio darbuotojo veiklą.

1r. „Kas be ko turėtų būti atvejų konferencijos, aptarimai tų sunkių atvejų, nes iš tikrųjų

socialinis darbuotojas uţ visumą nėra atsakingas. Tai atvejų konferencijos, atvejų pristatymai,

turėtų tarpţynybinis bendradarbiavimas būti labai stiprus, tai turėtų būti bendradarbiaujančios

įstaigos, kiekviena įstaiga turėtų save pristatyti, kad ţinotų ką ji daro, kokias paslaugas teikia“.

Dalis respondentų paminėjo, kad norint pagerinti socialinio darbuotojo veiklos kokybę PSC

komandinėje veikloje yra labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai turėtų sudarytas palankesnias

72

sąlygas dalyvauti įvairiuose mokymuose ir taip tobulinti savo ţinias bei kelti kvalifikaciją.

Respondentų teigimu šiuo metu beveik nėra sudarytų tinkamų sąlygų vykti į mokymus ar kursus,

nes daţniausiai jie yra mokami, o jų kaina lyginant su gaunamais socialinių darbuotojų

atlyginimais yra didelė, būtent dėl šios prieţasties jiems yra sudėtinga juose dalyvauti. Taip pat

vienas respondentas pamini ir tai, kad būtų svarbu, jog vėl galėtų dirbti pagal projektus, nes

būtent tai pasak jo, padėtų suteikti pacientams daugiau ir įvairesnių paslaugų.

3r. „Na iš tikrųjų galbūt tos sklaidos, galbūt mokymo kursų, nes iš tikrųjų kaip mūsų

socialinių darbuotojų tai yra pakankamai brangūs kursai mūsų algų atţvilgiu. Iš tikrųjų jie

vyksta, yra įvairūs mokymai, bet tai yra pakankamai brangu vykti tobulintis <...> kitiem daug

kam yra nemokamai kai pasiskaitom, o mums daţniausiai yra mokama ir tenka jau kaţkaip tai

suktis“.

6r. „Aš galiu tik pasakyt ko man norėtųsi, kad mano darbas būtų įvertintas, tai reikštų –

aukštesnis atlyginimas, kad būtų galimybės lankytis mokymuose, nes labai norėtųsi bent kartą į

metus kokiai savaitei ar bent tris kokias dienas išvykti į mokymus. Nes jeigu gauni tikrai

pakankamai nedideli atlyginimą ir pusę jo turi atiduoti, kad galėtum apsilankyti dviejų dienų

kursuose tai tada aš manau, kad nėra sudarytos galimybės tobulintis, motyvacijos jokios. Dar

būtų smagu jeigu būtų galimybė kaip anksčiau kai aš pradėjau dirbti, buvo galimybė dirbti pagal

projektus ir tada turėjom daugiau galimybių pacientams suteikti daugiau paslaugų“.

Socialinio darbuotojo veiklos kokybės gerinimo galimybė yra siejama su papildomu

finansavimu. Respondento teigimu būtent dėl papildomų lėšų trūkumo yra sunku suorganizuoti

daugiau ir įvairesnių paslaugų PSC pacientams. Pasak respondento, socialinis darbuotojas tiesiog

yra priverstas sugebėti teikti kokybiškas paslaugas, kurioms skiriamos minimalios lėšos.

4r. „Aš manau yra tas, kad visiškai nėra skiriama lėšų vystyti kaţkokią veiklą, nueiti kur

nors, priemonių kokių nusipirkti, labai jau turi viską mokėti iš nieko daryti. Nu vat nėra to

finansavimo jokio, kuris tikrai labai praverstų. Būtų galima daugiau ką organizuoti, bet niekas

nesiruošia apmokėti nei ten kitų kokių paslaugų ar dar ko...“.

Taip pat buvo paminėta, kad tiek socialinio darbuotojo veiklos kokybė pagerėtų, tiek kitų

komandos narių, jeigu būtų tiesiog atsiţvelgta į darbo grafikų išdėstymą ir stengiamasi juos šiek

tiek pakoreguoti. Kad maţiau prasilenktų skirtingų specialistų grafikai ir taip tiesiog būtų didesnė

galimybė bent kartais susitikti visiems komandos nariams atvejų aptarimams ar tiesiog

tarpusavyje pasikonsultuoti.

73

2r. „Aišku, tuos darbo grafikus gal būtų galima kaţkaip tai dėlioti galbūt kitaip“.

Apibendrinant šį skyrelį galima padaryti tokias išvadas, kad prie socialinio darbuotojo

veiklos kokybės gerinimo PSC komandiniame darbe stipriai prisidėtų stiprus vadovas, kuris

konkrečiau ir tiksliau apibrėţtų socialinio darbuotojo funkcijas ir uţdavinius bei iškeltų

siekiamus aiškius tikslus. Taip pat respondentai paminėjo, kad būtų labai svarbu, jog socialiniam

darbuotojui būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti socialiniams darbuotojams skirtiems

įvairiuose organizuojamuose mokymuose ir seminaruose, kuriuose galėtų įgauti daugiau ţinių,

suţinoti apie naujus darbo metodus ir tiesiog kelti savo kvalifikaciją. Galų gale responedntų

teigimu apskritai trūksta to papildomo finansavimo, kad galėtų organizuoti įvairesnę veiklą. Taip

pat buvo paminėta, kad galbūt būtų galima kaţkiek pakoreguoti darbuotojų darbo grafikus, kad

bent kaţkiek maţiau prasilenktų jų grafikai ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos

intensyvesniam bendradarbiavimui.

74

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti kokia yra PSC darbuotojų nuomonė apie

komandinį darbą ir socialinio darbuotojo įtraukimą į jį, kokias funkcijas bei vaidmenis socialiniai

darbuotojai atlieka PSC komandoje ir kaip patys socialiniai darbuotojai vertina jų įstaigoje

vykdomą komandinį darbą bei savo vaidmenį jame.

Atlikto tyrimo ribotumai būtų tai, kad PSC komandos sudarytos iš pakankamai maţo

skaičiaus darbuotojų, dėl ko kilo sunkumų vykdant anketinę apklausą, nes sudėtinga surinkti

didelį skaičių respondentų. Esant maţesniam respondentų skaičiui sudėtingiau atlikti tikslią

kiekybinių duomenų analizę, palyginti duomenis tarpusavyje. Tačiau buvo apklausta PSC

darbuotojai ne tik iš Kauno miesto PSC, bet ir iš rajono bei apskrities, kas leido surinkti ir

palyginti įvairesnių regionų respondentų skirtingas patirtis ir nuomones bei surinkti didesnį

respondentų skaičių.

Apklausos rezultatai parodė, kad PSC yra stengiamasi organizuoti ir vykdyti komandinį

darbą tarpdisciplininėje specialistų komandoje. Net 93,1 proc. respondentų mano, kad komanda -

tai skirtingų profesijų specialistai, besidalinantys savo darbo patirtimi ir siekiantys bendro tikslo.

Iš atliktos socialinių darbuotojų interviu analizės, paaiškėjo, kad jie taip pat yra panašios

nuomonės, jog PSC komanda turi būti sudaryta iš įvairių specialistų, kurie reikiamu metu

sprendţia konkretaus paciento probleminę situaciją, pasitelkdami kiekvienas savo ţinias ir

įgūdţius. Atlikus kiekybinių duomenų analizę, atsiskleidė, kad daugelyje PSC yra stengiamasi

dirbti komandinio darbo principu. 48 proc. respondentų nurodė, kad komandinis darbas yra

vykdomas daţnai, o 32 proc. teigia, kad komandinis darbas vyksta visada. Pastebėta, kad

respondentai, kurie komandinio darbo efektyvumą vertino gerai ir puikiai, daţniau nurodė, kad

komandinis darbas vyksta visada arba daţnai (93,8 proc.), negu respondentai kurie komandinio

darbo efektyvumą vertino vidutiniškai ir blogai (57,9 proc.). Tačiau palyginus anketinės

apklausos duomenis su interviu duomenimis, rezultatai šiek tiek išsiskyrė. Interviu metu

socialiniai darbuotojai teigė, kad komandinis darbas vyksta ne kiekvieną dieną, tačiau esant

sunkesniam atvejui, daţniausiai stengiamasi susiburti visiems specialistams ir bendrai spręsti

iškilusį probleminį atvejį. Kita dalis socialinių darbuotojų teigia, kad komandinis darbas

nevyksta, o to prieţastis - jis tiesiog nėra planuojamas ir dirbama daugiau individualiai, o ne

komandoje, komanda yra suburta tik „oficialiai“.

75

Vertinant komandinio darbo pliusus, anketinėje apklausoje respondentai daţniausiai nurodė, kad

dirbant komandinio darbo principu yra pasiekiama geresnė darbo kokybė (79,4 proc.), teikiant

paslaugas pacientams yra maţesnė rizika suklysti nei dirbant atskirai (66,7 proc.) ir, kad dirbant

komandoje, yra greičiau pasiekiamas tikslas, sunaudojant maţesnes laiko sąnaudas (56,9 proc.).

Atlikto kokybinio tyrimo su socialiniais darbuotojais metu atsiskleidė panašūs rezultatai kaip ir

anketinės apklausos metu. Socialinių darbuotojų nuomone, dirbant komandoje su įvairių sričių

specialistais yra detaliau išnagrinėjama kiekvieno paciento probleminė situacija, kas padeda

greičiau ir efektyviau ją išspręsti. Taip pat komandinis darbas yra siejamas su kokybiškų

paslaugų suteikimu, darbuotojo darbo palengvinimu ir jo pasitenkinimo darbu padidėjimu bei

finansine nauda įstaigai. Komandinio darbo pliusai atsiskleidţia ir kitų šalių patirtyje. Puikus to

pavyzdys - Kijevo „medicinos – socialinės reabilitacijos“ centras, kuriame pradėjus taikyti

komandinį darbą buvo pastebėti tokie pliusai kaip tai, kad specialistai daugiau bendradarbiauja

priimdami klientų problemų sprendimus, yra specialistų pakeičiamumas, komandinis darbas

padeda didinti teikiamų paslaugų galimybes, yra sutaupoma nemaţai biudţeto lėšų ir kas

svarbiausia – komandinis darbas padėjo efektyviau gerinti pacientų gyvenimo kokybę (Доброва

ir kt., 2012).

Kalbant apie komandos sudėtį, respondentų nuomone, pagrindiniai komandos nariai yra

psichikos sveikatos slaugytojos ir medicinos psichologas (100 proc.), suaugusiųjų gydytojas

psichiatras (99 proc.) ir socialinis darbuotojas (97,1 proc.). Būtent šie specialistai yra nurodyti ir

LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme (2012), kad jie privalo sudaryti maţiausią PSC paslaugų

teikimo komandą. Komandos lyderiu daţniausiai respondentai nurodė suaugusiųjų gydytoją

psichiatrą (46,1 proc.) ir įstaigos vadovą (36,3 proc.). Iš dalies tokį pasirinkimą būtų galima

susieti su jų uţimamomis pareigomis, nes daţniausiai darbuotojai yra linkę nurodyti lyderiais

stipresnius, vadovaujančias pareigas uţimančius komandos narius.

Vertinant respondentų nuomonę apie komandinį darbą PSC, svarbu ţinoti ne tik

komandinio darbo pliusus, bet ir sunkumus, su kuriais tenka susidurti PSC komandos nariams.

Šio tyrimo metu atsiskleidė, kad nemaţa dalis respondentų su problemomis komandiniame darbe

nesusiduria (46,5 proc.), kita respondentų dalis nurodė, kad daţniausiai susiduria su tokiais

sunkumais kaip netolygiu darbų pasiskirstymu (27,7 proc.), visų komandos narių

bendradarbiavimo stoka (23,8 proc.) ir efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu (17,8 proc.).

Atliekant duomenų analizę, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas nurodant, jog

76

susiduriama su akivaizdţiu darbuotojų pasiskirstymu pagal hierarchiją, rajono ir apskrities

įstaigose buvo nurodoma daug daţniau, lyginant su miesto įstaigose dirbančių respondentų

nuomone (p=0,0287). Socialiniai darbuotojai interviu metu nurodė, kad pagrindiniai sunkumai,

kylantys komandiniame darbe, yra tai, jog dėl prasilenkiančių darbo grafikų sunku visiems

komandos nariam susitikti probleminių atvejų aptarimams, kartais darbą apsunkina skirtingų ir

įvairaus amţiaus specialistų poţiūrių bei vertybių išsiskyrimas į naudojamus darbo metodus ir į

pačių atvejų sprendimus. Taip pat kaip sunkumus socialiniai darbuotojai paminėjo hierarchinės

sistemos buvimą įstaigoje ir komandoje, konfidencialumo išsaugojimo problemą ir, kad apskritai

nėra organizuojamas komandinis darbas. L. Deimantavičiūtės ir kt. (2007) atliktame tyrime

Kauno miesto ir rajono psichikos sveikatos prieţiūros įstaigose buvo nustatyta, kad socialinių

darbuotojų teigimu vienas iš svarbiausių veiksnių, trukdančių veiksmingam darbui, yra

komandinio darbo stoka. Iš šios atliktos rezultatų analizės galima daryti išvadą, kad komandinis

darbas, nors ir yra planuojamas, tačiau siekiant vykdyti efektyvų komandinį dabą PSC, reikėtų

atkreipti dėmesį į paminėtus sunkumus, su kuriais susiduria tiriamieji.

Paprašius respondentų įvertinti komandinį darbą jų įstaigoje, išryškėjo, kad nors situacija ir

nėra bloga, tačiau respondentai nėra pilnai patenkinti komandiniu darbu savo įstaigose. Pusė

respondentų komandinio darbo efektyvumą vertina gerai (50 proc.), o daugiau nei trečdalis jį

vertina vidutiniškai (35,3 proc.).

Tarpdisciplininio komandinio darbo vienas iš svarbių aspektų yra tai, kad į komandinį

darbą būtų vienodai įtraukiami visi toje komandoje esantys specialistai, todėl, suţinojus

respondentų nuomonę apie komandinį darbą, buvo domėtasi, ar į PSC komandinę veiklą yra

pakankamai įtraukiamas socialinis darbuotojas. Respondentai atsakydami į šį klausimą pasidalino

į dvi lygias dalis – 50 proc. tiriamųjų mano, kad socialinis darbuotojas yra pakankami

įtraukiamas į komandinę veiklą ir 50 proc. tiriamųjų mano, kad jis yra įtraukiamas tik iš dalies.

Nustatyta, kad daţniausiai viename PSC dirba 2 arba 3 socialiniai darbuotojai. Daţniausiai

respondentai mano, kad jų įstaigose yra pakankamas skaičius socialinių darbuotojų (60,8 proc.),

beveik trečdalis respondentų nurodė, kad neţino ar yra pakankamas socialinių darbuotojų

skaičius jų įstaigoje (27,5 proc.). Lyginant respondentų nuomonę pagal vietovę, didesnė dalis

rajono ir apskrities respondentų nurodė, kad socialinių darbuotojų skaičius įstaigoje yra

pakankamas (78,0 proc.), lyginant su respondentais iš miesto (49,2 proc.). Tokį duomenų

pasiskirstymą pagal vietovę gali lemti tai, kad miesto PSC yra didesnis skaičius besilankančių

77

pacientų, dėl to didesnis darbo krūvis tenka ir darbuotojams. Visa tai gali lemti skirtingas

respondentų nuomones, nes didesnį krūvį gaunantys respondentai iš miesto gali daţniau nurodyti,

kad nėra pakankamas socialinių darbuotojų skaičius jų įstaigoje.

Respondentų nuomone, daţniausiai socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, konsultanto ir

įgalintojo vaidmenis. Kalbant apie socialinio darbuotojo atliekamas funkcijas, didţiausia

respondentų dalis mano, kad socialinis darbuotojas daţniausiai įvertina paciento (šeimos)

socialinę padėtį, socialines problemas ir aplinką, teikia informavimo, konsultavimo,

tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas ir organizuoja bei dirba su pacientų savipagalbos ar

kitomis grupėmis. Atliktų interviu ir anketinės apklausos duomenų rezultatai buvo panašūs.

Atlikus kokybinio tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai daţniausiai sau

priskiria įgalintojo, tarpininko ir konsultanto vaidmenis. Interviu metu, kalbant apie socialinio

darbuotojo vaidmenis ir funkcijas, išryškėjo, kad viena iš pagrindinių funkcijų yra įvairių

savipagalbos ar kitokio pobūdţio grupelių organizavimas ir vedimas PSC pacientams bei jų

artimiesiems. Kalbant apie socialinio darbuotojo vaidmenis, panašūs buvo išskiriami ir

apţvelgiant kitus jau atliktus tyrimus. 2006 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti socialinio

darbuotojo vaidmenį psichikos ligomis sergančių asmenų psichosocialinėje reabilitacijoje Kauno

miesto ir rajono psichikos sveikatos prieţiūros įstaigose. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad patys

socialiniai darbuotojai daţniausiai sau priskyrė konsultanto (78,1 proc.), tarpininko (68,6 proc.) ir

įgalintojo (62,5 proc.) vaidmenis (Deimantavičiūtė ir kt., 2007). Kitame atliktame kiekybiniame

aprašomajame tyrime X reabilitacijos ligoninėje, kurio tikslas atskleisti medikų poţiūrį į

socialinio darbuotojo vaidmenis reabilitacijos specialistų komandoje, buvo padarytos išvados,

kad medicinos specialistai socialiniam darbuotojui labiausiai priskiria profesinį konsultanto

vaidmenį (Rudzevičiūtė ir kt., 2009). Kalbant apie socialinio darbuotojo funkcijas, tai V.

Vaicekauskienės ir I. Jankūnienės (2009) atliktame kiekybiniame tyrime buvo nustatyta, kad

daţniausiai socialinis darbuotojas savo veikloje atlieka konsultavimo ir informavimo funkcijas.

Respondentų buvo prašoma nurodyti kokie yra jų ir socialinio darbuotojo santykiai. Šiuo

atţvilgiu respondentai pasidalino į dvi lygias dalis: 50 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad yra

draugiški santykiai ir 50 proc. nurodė, kad santykiai su socialiniu darbuotoju yra dalykiniai.

Socialinio darbuotojo darbą PSC komandoje respondentai vertina tegiamai: 60,8 proc.

respondentų nurodė, kad šio specialisto darbą vertina gerai ir 26,5 proc. respondentų jo darbą

įvertino puikiai. Respondentų manymu, PSC komanda negali sėkmingai funkcionuoti be

78

socialinio darbo specialistų - taip galvoja 82,7 proc. tyrimo dalyvių. Didţioji dalis respondentų

nurodė, kad yra jaučiamas socialinio darbuotojo indėlis teikiant paslaugas pacientams (80,2

proc.). Tik maţiau nei pusė respondentų nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie socialinio

darbuotojo funkcijas (46,1 proc.); 39,2 proc. respondentų atsakė, kad jiems uţtenka informacijos

tik iš dalies. J. Rudzevičiūtės ir L. Varţinskienės 2006 m. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad

socialinio darbuotojo dalyvavimas medicininės reabilitacijos komandoje jos nariams nėra

pakankamai aiškus. A. Petrauskienė (2011) savo straipsnyje, apibendrinusi kitų autorių tyrimus,

taip pat nustatė, kad nors Lietuvos medikai gana palankiai vertina socialinių darbuotojų vaidmenį

sveikatos prieţiūros specialistų komandose, bet jiems stinga informacijos apie socialinio

darbuotojo funkcijas ir socialinių paslaugų teikimo sąlygas. Todėl informacijos stoka apie

socialinio darbuotojo veiklą atsiskleidė ir kitų autorių atliktuose tyrimuose.

Prie socialinio darbuotojo veiklos kokybės gerinimo PSC komandiniame darbe stipriai

prisidėtų stiprus vadovas, kuris konkrečiau ir tiksliau apibrėţtų socialinio darbuotojo funkcijas ir

uţdavinius bei iškeltų siekiamus aiškius tikslus. Taip pat respondentai paminėjo, kad būtų labai

svarbu, jog socialiniam darbuotojui būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti socialiniams

darbuotojams skirtiems įvairiuose organizuojamuose mokymuose ir seminaruose, kuriuose galėtų

įgauti daugiau ţinių, suţinoti apie naujus darbo metodus ir tiesiog kelti savo kvalifikaciją.

Responedntų teigimu, apskritai trūksta papildomo finansavimo, kad galėtų organizuoti įvairesnę

veiklą. Taip pat buvo paminėta, kad galbūt būtų galima kaţkiek pakoreguoti darbuotojų darbo

grafikus, kad bent kaţkiek maţiau prasilenktų jų grafikai ir taip būtų sudarytos palankesnės

sąlygos intensyvesniam bendradarbiavimui. Panašūs sunkumai atsiskleidė ir A. Petrauskienės ir

V. Zabėlienės (2011) atliktame tyrime, kuriame socialiniai darbuotojai dirbantys pirminėje

psichikos sveikatos prieţiūroje, nurodė, kad susiduria su sunkumais, kuriuos sukelia riboti

materialiniai ir darbuotojų ištekliai bei organizaciniai sunkumai.

79

IŠVADOS

1. Didţioji dalis apklausoje dalyvavusių Kauno miesto, rajono ir apskrities psichikos sveikatos

centrų darbuotojų nurodė, kad jų įstaigose komandinis darbas vyksta daţnai (48 proc.) arba

visada (32 proc.). Pagrindiniais komandinio darbo privalumais daţniausiai yra įvardinama tai,

kad dirbant komandoje, yra pasiekiama geresnė darbo kokybė, teikiant paslaugas pacientams yra

maţesnė rizika suklysti nei dirbant individualiai ir yra greičiau pasiekiamas tikslas, sunaudojant

maţesnes laiko sąnaudas. Daţniausiai tyrimo dalyviai komandiniame darbe susiduria su tokiais

sunkumais kaip netolygiu darbų pasiskirstymu, visų komandos narių bendradarbiavimo stoka ir

efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu. Komandinio darbo efektyvumą gerai vertina pusė

respondentų (50 proc.), 35,3 proc. vertina vidutiniškai. Respondentai, kurie komandinio darbo

efektyvumą vertina gerai ir puikiai daţniau nurodo, kad komandinis darbas vyksta visada arba

daţnai (93,8 proc.), lyginant su respondentais kurie komandinio darbo efektyvumą vertina

vidutiniškai ir blogai (57,9 proc.). Pusė tiriamųjų mano, kad socialinis darbuotojas yra pakankami

įtraukiamas į komandinę veiklą, kita pusė tiriamųjų mano, kad jis yra įtraukiamas tik iš dalies.

Respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina gerai ir puikiai daţniau nurodo, kad

socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į psichikos sveikatos centrų komandinę veiklą

(55,7 proc.), nei respondentai, kurie socialinio darbuotojo darbą vertina vidutiniškai arba blogai

(8,3 proc.).

2. Respondentų nuomone, daţniausiai socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, konsultanto ir

įgalintojo vaidmenis. Daţniausiai atliekamos socialinio darbuotojo funkcijos - įvertina paciento

(šeimos) socialinę padėtį, socialines problemas ir aplinką, teikia informavimo, konsultavimo,

tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas ir dirba su pacientų savipagalbos grupėmis, organizuoja

uţimtumo terapijas. Daugiau nei pusė respondentų (60,8 proc.) socialinio darbuotojo darbą

vertina gerai, beveik trečdalis respondentų jo darbą įvertino puikiai (26,5 proc.). Respondentai,

kurie socialinio darbuotojo darbą vertina gerai ir puikiai daţniau nurodo, kad socialinis

darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į komandinę veiklą (55,7 proc.), negu respondentai kurie

socialinio darbuotojo darbą vertina vidutiniškai ar blogai (8,3 proc.). Didţioji dalis respondentų

mano, kad psichikos sveikatos centrų komandos negali sėkmingai funkcionuoti be socialinio

darbo specialistų (82,7 proc.), tačiau tik maţiau nei pusei respondentų pakanka informacijos apie

socialinio darbuotojo atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas (46,1 proc.).

80

3. Socialinių darbuotojų nuomonės išsiskyrė vertinant komandinį darbą: dalis respondentų teigia,

kad komandinis darbas vyksta esant poreikiui, o kita dalis respondentų nurodė, kad jų įstaigose

nėra vykdomas komandinis darbas ir daugiausiai dirbama individualiai, nors „oficialiai“ ir yra

suburta komanda. Pagrindiniai sunkumai vykdant komandinį darbą yra tai, kad prasilenkia darbo

grafikai, dėl ko yra sunku suderinti bendrus susitikimus, taip pat komandos narių nuomonių ir

poţiūrių išsiskyrimas, stipraus vadovo nebuvimas, aiškių uţdavinių ir tikslų neapibrėţtumas,

komandinio darbo nebuvimas. Komandinį darbą socialiniai darbuotojai vertina teigiamai, nes jis

padeda kiekvieno paciento problemą apţvelgti detaliau, objektyviau įvertinti ir greičiau ją

išspręsti, taip pat palengvina darbuotojo darbą, didina pasitenkinimą darbu. Socialiniai

darbuotojai patys sau daţniausiai priskiria įgalintojo, tarpininko ir konsultanto vaidmenis. Viena

iš pagrindinių socialinių darbuotojų atliekamų funkcijų - įvairių grupių organizavimas psichikos

sveikatos centrų pacientams bei jų artimiesiems. Dalis respondentų nurodė, kad jiems norėtųsi

didesnio profesinio įvertinimo iš kitų specialistų, nes jie nesijaučia pakankamai vertinami.

Respondentų nuomone, socialinio darbuotojo vaidmuo komandoje, yra labai svarbus, esminis

dalykas, kad socialinis darbuotojas būtų kompetetingas specialistas, galintis suteikti kokybiškas

paslaugas pacientui.

81

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Efektyvaus komandinio darbo organizavimas ir lygiavertis visų specialistų įtraukimas į jį

yra svarbūs aspektai, norint suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas psichikos sveikatos centro

pacientams. Išanalizavus psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonę, nustatyta, kad

stengiantis dirbti komandinio darbo principu, ir į jį įtraukti socialinį darbuotoją, vis dar yra

susiduriama su tam tikromis problemomis. Atsiţvelgiant į tyrimo rezultatus rekomenduojama:

1. Psichikos sveikatos centrų vadovams:

sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams vykti į įvairius seminarus ir kursus,

skirtus kvalifikacijos kėlimui ir naujų darbo metodų mokymuisi, taip pat kursus,

kuriuose galėtų būti mokoma dirbti komandoje;

daţniau organizuoti komandinio darbo mokymus darbo vietoje, pasikviečiant

komandinio darbo specialistus, kad visi psichikos sveikatos centrų komandos nariai

galėtų dalyvauti komandinio darbo mokymuose;

psichikos sveikatos centrų vadovai turėtų daugiau įsitraukti į komandinės veiklos

organizavimą, nurodyti siekiamus bendrus tikslus ir uţdavinius, apibrėţti tam tikras

gaires, kuriomis vadovautųsi kiekvienas specialistas, dirbdamas komandoje;

periodiškai atlikti darbuotojų apklausas apie komandinio darbo įgūdţius ir jų

tobulinimo galimybes, kurios padėtų išsiaiškinti kokių įgūdţių specialistams, jų

manymu, trūksta, kokius įgūdţius reikėtų tobulinti, taip pat su kokiais sunkumais

susiduria ar kokius trūkumus mato įstaigos darbuotojai, kuriuos reiktų spręsti, kad

psichikos sveikatos centruose vyktų sėkmingas komandinis darbas;

organizuoti reguliarius tarpdisciplininės specialistų komandos susirinkimus,

kuriuose būtų bendrai aptariami pacientų probleminiai atvejai, vykdyti atvejų

konferencijas;

esant galimybei, pakoreguoti darbuotojų darbo grafikus, kad būtų palankesnės

sąlygos specialistams bendradarbiauti tarpusavyje;

suteikti galimybes ir motyvuoti socialinius darbuotojus dirbti pagal projektus, taip

atsirastų daugiau galimybių pacientams suteikti daugiau ir įvairesnių paslaugų.

2. Socialiniams darbuotojams:

82

tobulinti profesinę kvalifikaciją, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdţius

tarpdisciplininėje komandoje;

informuoti psichikos sveikatos centrų komandos narius apie socialinio darbuotojo

teikiamas paslaugas ir atliekamas funkcijas;

esant galimybei, įsitraukti į organizuojamus projektus, kurie padėtų suteikti

pacientams įvairesnias ir kokybiškesnes paslaugas, gauti papildomą finansavimą.

3. Mokymo įstaigoms:

Į studijose dėstomus dalykus įtraukti ir mokymus apie tarpdisciplininę komandą,

komandinio darbo pagrindus.

83

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ALF ir Ţenevos iniciatyvos Lietuvoje projektas. Naujo tipo psichikos sveikatos paslaugų

standartizavimas: psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėje. Vilnius; 2004.

2. Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. Vilnius; 2000.

3. Baršauskienė V., Almonaitienė J., Lekavičienė R., Antinienė D. Ţmonių santykiai

organizacijose. Kaunas: Technologija; 2010.

4. Baršauskienė V., Janulevičūtė – Ivaškevičienė B. Komunikacija: teorija ir praktika.

Kaunas: Technologija; 2005.

5. Barvydienė V., Kasiulis J. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija; 2004. 77p.

6. Brunevičiūtė R., Raţanauskaitė V., Saulenienė S., Večkienė N. P. Tarpdisciplininis

bendradarbiavimas sveikatos prieţiūros sistemoje. Profesinės studijos: teorija ir praktika;

2011. p. 308-317.

7. Davidonienė O., Stanislavovienė J., Utkuvienė J. Depresiškumo paplitimas tarp Lietuvos

kaimų gyventojų. Sveikatos mokslai 2012; 22(1) p. 15-20.

8. Deimantavičiūtė L., Jarmalavičiūtė I., Šedienė P. Socialinio darbuotojo vaidmuo

psichikos ligomis sergančių asmenų psichosocialinėje reabilitacijoje. Sveikatos mokslai

2007; Nr. 7. p. 1375-1378.

9. Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos seimo 2007 m.

balandţio 3 d. nutarimas Nr. X-1070. Valstybės ţinios 2007; 42-1572. [ţiūrėta 2013 m.

lapkričio 22 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=295147&p_query=&p_tr2=>.

10. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų ţinios; 2003.

11. Dromantas M. Komandinio darbo vaidmuo šiuolaikinėje darbo organizacijoje. Viešoji

politika ir administravimas; 2007 Nr. 22. p. 29-40.

12. Europos parlamentas. Pranešimas dėl psichikos sveikatos. 2009 m. sausio 28 d.

(2008/2209(INI)). Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. [ţiūrėta

2014 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-

2009-0034+0+DOC+XML+V0//LT >.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=295147&p_query=&p_tr2=

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-2009-0034+0+DOC+XML+V0//LT%20

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-2009-0034+0+DOC+XML+V0//LT%20

84

13. Europos Sąjungos taryba. Tarybos išvados dėl Europos psichikos sveikatos ir gerovės

pakto: rezultatai ir būsimi veiksmai. Europos Sąjungos oficialusis leidinys; 2011.

14. Išoraitė M. Socialinių paslaugų administravimas. Mokomasis leidinys. Vilnius: Mykolo

Romerio universitetas; 2007.

15. Johnson L. C. Socialinio darbo praktika: bendrasis poţiūris. Vilnius: VU Specialiosios

psichologijos laboratorija; 2003.

16. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: sveikatos samprata, sveikatos rizikos ir

palaikantys veiksniai. Mokomoji metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio

universiteto leidykla; 2007.

17. Kazlauskas E. Psichologijos tyrimai Lietuvoje: vieta pasaulyje ir ateities vizija. Laskytė

A. Lietuvos moksleivių sąmoningo savęs ţalojimo epidemiologija. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla; 2007. p. 54-60.

18. Kondrašovienė L., Zabulytė Kupriūnienė J. Socialinis darbas ir sveikatos prieţiūra.

Vadovėlis. Kaunas: Vitae litera; 2008.

19. Kozlovas A. A., Danilova P. I., Firsovas M. V. ir kt. Socialinis darbas: Profesinės veiklos

įvadas (tarptautinis projektas). Vilnius; 2007.

20. Leonavičius J. Sociologijos ţodynas. Vilnius; 1993.

21. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieţiūros įstatymas. Vilnius: 1995 m. birţelio

6 d. Nr. I-924.

22. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Vilnius: 2006m. sausio 19d. Nr. X-

493.

23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministrės įsakymas. „Dėl sveikatos prieţiūros įstaigų socialinio

darbuotojo veiklos sveikatos prieţiūros įstaigose nuostatų“. Vilnius: 1999m. spalio 6d.

Nr.432/77.

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. „Dėl pirminės

ambulatorinės psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“.

Valstybės ţinios: 2012 m. rugsėjo 17d. Nr.V-861.

25. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo

1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552. Valstybės ţinios 1994; 63-1231.

85

26. Lietuvos sveikatos statistika. Health Statistics of Lithuania 2012. Lietuvos apsaugos

ministerija. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Vilnius; 2013.

27. McDaid D. Countering Stigmatization and Discrimination of People with Mental Health

Problems in Europe. European Commission. Directorate General for Employment, Social

Affairs and Equal Opportunities; 2008. [ţiūrėta 2013 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per

internetą:<http://ec.europa.eu/health/archive/ph_determinants/life_style/mental/docs/stig

ma_paper_en.pdf>.

28. Mental health briefing sheets. Facts and Activities in Member States. Germany; 2008.

[ţiūrėta 2013 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:

<http://ec.europa.eu/health/archive/ph_determinants/life_style/mental/docs/germany.pdf>.

29. Mental Healthy. Mental health statistics; 2013. [ţiūrėta 2013 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga

per internetą: <http://www.mentalhealthy.co.uk/other/mental-health/statistics.html>.

30. Mirties prieţastys (išankstiniai duomenys) 2012. Higienos institutas Sveikatos

informacijos centras. Vilnius; 2013. p. 9.

31. Mirties prieţastys (išankstiniai duomenys) 2013. Higienos institutas Sveikatos

informacijos centras. Vilnius; 2014. p. 6 – 9.

32. Nervų ir psichikos ligos. Pirminis psichikos sveikatos prieţiūros lygis: problemos ir

sprendimo būdai. 2010; Nr. 1(45) p. 2-4.

33. Petrauskienė A. Interdisciplininis bendradarbiavimas socialinio darbo praktikoje.

Socialinis darbas 2011; Nr. 10(1). p. 42-48.

34. Petrauskienė A., Skrickaitė R. Socialinio darbuotojo patirtis uţtikrinant pacientų teises

psichikos sveikatos prieţiūroje. Socialinis darbas 2010; Nr. 9(2) p. 64-69.

35. Petrauskienė A., Zabėlienė V. Socialinis darbas pirminėje psichikos sveikatos prieţiūros

institucijoje: paslaugų kokybės aspektai. Mykolo Romerio universitetas: Socialinis darbas

2011; 10(2) p. 279-288.

36. Psichiatrijos ţinios. Saviţudybės Lietuvoje psichikos sveikatos ir platesniame kontekste.

2009 Nr. 4 (57) p. 6-9.

37. Raiţienė S., Endriulaitienė A. Organizacinė psichologija: komandų formavimo principai.

Kaunas: Vytauto Didţiojo universitetas; 2007.

http://ec.europa.eu/health/archive/ph_determinants/life_style/mental/docs/stigma_paper_en.pdf

http://ec.europa.eu/health/archive/ph_determinants/life_style/mental/docs/stigma_paper_en.pdf

http://ec.europa.eu/health/archive/ph_determinants/life_style/mental/docs/germany.pdf

http://www.mentalhealthy.co.uk/other/mental-health/statistics.html

86

38. Rudzevičiūtė J., Varţinskienė L. Medikų poţiūris į socialinio darbuotojo vaidmenis

reabilitacijos specialistų komandoje. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2009; Nr. 4(2)

p. 67-88.

39. Sakalas A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai; 2003.

40. Savanevičienė A., Šilingienė V. Darbas grupėse. Kaunas: Technologija; 2005.

41. Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas. Tarptautinis projektas. VU Specialiosios

psichologijos laboratorija: Logos; 2004.

42. Švietimo problemos analizė. Jaunimo psichinė sveikata ir saviţudybės. Švietimo ir

mokslo ministerija; 2013, balandis Nr. 2 (88). p. 1-8.

43. Tamošiūnas T. Projektų metodas ugdymo praktikoje. Šiauliai; 1999.

44. Vaicekauskienė V., Jankūnienė I. Socialinio darbuotojo veiklos komandoje ypatumai

gydant pacientą. Pedagogika; 2009. p. 38-46.

45. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Psichikos sveikatos centrai. Informacija psichikos

sveikatos klausimais. Atnaujinta 2014 m. kovo 31 d. [ţiūrėta 2014 balandţio 1 d.]. Prieiga

per internetą:

<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=26%3Apsichikos-

sveikatos-centrai&catid=10%3Ainformacija-psichikos-svekatos-

klausimais&Itemid=21&lang=lt>.

46. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Saviţudybių statistika. Saviţudybės 2000 – 2011

m. Atnaujinta 2012 m. gruodţio 20 d. [ţiūrėta 2014 balandţio 1 d.]. Prieiga per internetą:

< http://vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=259%3Asaviudybi-

skaiiai&catid=14%3Asaviudybi-statistika&Itemid=24&lang=lt>.

47. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Sergančiųjų psichikos sutrikimais skaičius

100000 gyventojų. Psichikos ligų statistika. Atnaujinta 2013 m. lapkričio 19 d. [ţiūrėta

2014 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=43%3Asergani-

psichikos-ligomis-sk-respublikoje&catid=12%3Apsichikos-sveikatos-

statistika&Itemid=23&lang=lt>.

48. Vijeikis J. Grupės, komandos ir jų narių vaidmenys. Personalo vadybos teorijos ir

praktikos aktualijos. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius; 2006. p. 23-32.

http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=26%3Apsichikos-sveikatos-centrai&catid=10%3Ainformacija-psichikos-svekatos-klausimais&Itemid=21&lang=lt



http://vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=259%3Asaviudybi-skaiiai&catid=14%3Asaviudybi-statistika&Itemid=24&lang=lt

http://vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=259%3Asaviudybi-skaiiai&catid=14%3Asaviudybi-statistika&Itemid=24&lang=lt

http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=43%3Asergani-psichikos-ligomis-sk-respublikoje&catid=12%3Apsichikos-sveikatos-statistika&Itemid=23&lang=lt



87

49. Vijeikis J., Vijeikienė B. Komandinio darbo pagrindai. Mokymo priemonė studentams.

Vilnius: Rosma; 2000.

50. West M. Efektyvus komandinis darbas. UAB: Poligrafija ir informatika; 2011.

51. World Health Organization. Mental health; 2007. [ţiūrėta 2013 m. lapkričio 23d.]. Prieiga

per internetą: <http://www.who.int/topics/mental_health/en/>.

52. World Health Organization. Regional Office for Europe. Mental health. Data and

statistics; 2014. [ţiūrėta 2014 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/mental-

health/data-and-statistics>.

53. World Health Organization. Zero Draft Global Mental Health Action Plan 2013-2020.

Version Dated 27 August 2012.

54. Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius; 2003.

55. Ţalioji knyga. Gyventojų psichikos sveikatos gerinimas. Europos Sąjungos psichikos

sveikatos strategijos kūrimas. Europos bendrijų komisija. Briuselis; 2005.

56. Доброва Н.Н., Зеленов К.Е., Коваленко И.Ю., Назаренко И.П. Kиевский центр

медико – социальной реабипитации: 10 лет спустя. Журнал: Вестник ассоциации

психиатров Украины. (01); 2012.

http://www.who.int/topics/mental_health/en/

http://www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/mental-health/data-and-statistics

http://www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/mental-health/data-and-statistics

88

PRIEDAI

Anketa apie komandinį darbą ir socialinio darbuotojo vaidmenį jame.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Visuomenės sveikatos vadybos magistrantė Rasa

Vietrinienė atlieka tyrimą, kurio tikslas – įvertinti komandinio darbo svarbą bei ištirti socialinio

darbuotojo vaidmenį, Kauno miesto, rajono ir apskrities, psichikos sveikatos centruose.

Anketa anoniminė, duomenys bus pateikti apibendrinti. Maloniai prašome pasirinkti Jums

tinkamus atsakymus ir juos paţymėti.

Dėkoju Jums uţ dalyvavimą.

1. Jūsų lytis:

Vyras

Moteris

2. Jūsų amţius (įrašykite):__________________m.

3. Koks yra Jūsų darbo staţas psichikos sveikatos centre? (įrašykite)

______________________m.

4. Kokias pareigas uţimate psichikos sveikatos centre? (įrašykite)

_______________________________________

5. Kuris iš šių teiginių labiausiai atspindi Jūsų nuomonę apie komandą?

Komanda - tai vienoje įstaigoje dirbanti grupė ţmonių

Komanda - tai kartu dirbantys tos pačios profesijos atstovai

Komanda – skirtingų profesijų specialistai, besidalinantys savo darbo patirtimi ir siekiantys

bendro tikslo

6. Kaip manote, ar Jūsų įstaigoje vyksta komandinis darbas?

Visada

89

Daţnai

Kartais

Retai

Beveik visiškai nevyksta

7. Kaip Jūs manote, kuo yra naudingas komandinis darbas Jūsų įstaigoje? (galimi keli atsakymų

variantai)

Greičiau pasiekiamas tikslas, sunaudojant maţesnes laiko sąnaudas


Geriau valdomas stresas ir konfliktai darbe

Skatina bendradarbiavimą tarp komandos narių

Teikiant paslaugas pacientams yra maţesnė rizika suklysti, nei dirbant atskirai

Kita (įrašykite): _________________________________________________

8. Kaip manote, kas sudaro Jūsų komandą? ( galimi keli atsakymų variantai)

Įstaigos vadovas

Gydytojas psichiatras (suaugusiųjų)

Gydytojas psichiatras (priklausomybės ligų)

Gydytojas psichiatras (vaikų ir paauglių)



Psichikos sveikatos slaugytojas

Visi išvardinti specialistai

Kita (įrašykite): ____________________________________________.

9. Kaip manote, kuris specialistas psichikos sveikatos centro komandoje daţniausiai būna lyderis?

Įstaigos vadovas

Gydytojas psichiatras (suaugusiųjų)

Gydytojas psichiatras (priklausomybės ligų)

Gydytojas psichiatras (vaikų ir paauglių)

90



Psichikos sveikatos slaugytojas

Kita (įrašykite): _________________________________________ .

10. Kuriam narių tipui priklausote dirbdami komandoje?

Lyderis (rūpinasi, kad vyktų aktyvus komandos darbas ,, patikslina komandos tikslus, ţino apie

komandos narių privalumus ir trūkumus, sugeba patraukti ir suvienyti ţmones“)

Organizatorius (sprendimus ir strategijas paverčia konkrečiomis uţduotimis, kurias likę

komandos nariai gali įvykdyti, mėgsta sudarinėti tvarkaraščius, schemas ir tikslius planus)

Idėjų ţmogus (specialistas, kuris rūpinasi svarbiausiomis problemomis ir pateikia originalių

pasiūlymų)

Veiklos ţmogus (rūpinasi veikla ir jos rezultatais)

Kontaktų ţmogus (aiškinasi komandos galimybes, bei uţmezga naudingus kontaktus)

Tikrintojas (visus komandos narius verčia laikytis terminų iki kada turi atlikti nurodytus darbus,

siekia patikrinti kiekvieną detalę)

Teisėjas (objektyviausias komandos narys, gebantis atlikti nešališką ir objektyvią analizę)

Komandos ţmogus (remia stipriąsias komandos puses, rūpinasi komandos narių vienybe ir

nuotaika)

11. Ar Jums kada nors teko mokytis dirbti komandoje? (galimi keli atsakymų variantai)

Taip, darbovietėje

Taip, studijuojant

Taip, specialių kursų metu

Taip, kitur (įrašykite):_________________________________________

Ne

12. Su kokiomis problemomis susiduriate dirbdami psichikos sveikatos centro komandoje? (galimi

keli atsakymų variantai)

Su problemomis nesusiduriu

Konfliktiškais komandos narių santykiais tarpusavyje

91

Efektyvaus vadovavimo darbui nebuvimu

Akivaizdţiu darbuotojų pasiskirstymu pagal hierarchiją

Visų komandos narių bendradarbiavimo stoka

Netolygiu darbų pasiskirstymu

Komandos narių atsakomybės stoka

Komandos narių kompetencijos stoka

Kita (įrašykite): ___________________________________________

13. Kaip vertintumėte komandinio darbo efektyvumą Jūsų įstaigoje:

Puikiai

Gerai

Vidutiniškai

Blogai

Labai blogai

14. Kiek Jūsų įstaigoje dirba socialinių darbuotojų?

1

2

3

4 ir daugiau

Neţinau

15. Ar manote, kad Jūsų įstaigoje yra pakankamas socialinių darbuotojų skaičius?

Taip

Ne

Neţinau

16. Ar daţnai konsultuojatės su socialiniu darbuotoju?

Daţnai

Kartais

92

Retai

Niekada

17. Ar daţnai siunčiate pacientus pas socialinius darbuotojus?

Daţnai

Kartais

Retai

Niekada

18. Ar daţnai socialinis darbuotojas, teikdamas paslaugas psichikos sveikatos centro pacientams,

konsultuojasi su Jumis?

Daţnai

Kartais

Retai

Niekada

19. Kokius, Jūsų nuomone, vaidmenis komandoje daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas?

(galimi keli atsakymų variantai)

Įgalintojo vaidmuo (dirbant su pacientais stengiamasi įgalinti juos veikti savarankiškai,

atpaţinti paciento turimus resursus ir padėti jiems priimti sprendimus savarankiškai)

Advokato vaidmuo (argumentuoja paciento poţiūrį bei poreikius ir atstovauja paciento

interesus)

Tarpininko vaidmuo (padeda pacientams pasiekti reikiamas paslaugas)

Kliento identifikuotojas (identifikuoja klientą analizuodamas paslaugos poreikį)

Mobilizuotojo vaidmuo (padeda mobilizuoti paciento, jo aplinkos išteklius; padeda mobilizuoti

įstaigos resursus, kurti naujas paslaugas ir programas)

Mokytojo vaidmuo (perduoda pacientams informaciją bei ţinias; padeda pacientams tobulinti

savo gebėjimus; stengiasi pakeisti stereotipinius įgūdţius, elgesį ir poţiūrį į ţmones ar ţmonių

grupes)

93

Konsultanto vaidmuo (dirba su pacientais, jų artimaisiais bei sveikatos prieţiūros specialistais,

perteikdamas informaciją ir ţinias tobulina jų gebėjimus spręsti su paciento sveikata susijusias

problemas)

Kita___________________________________________________________________

20. Kokias funkcijas, Jūsų manymu, daţniausiai atlieka socialinis darbuotojas psichikos sveikatos

centre? (galimi keli atsakymų variantai)

Įvertina paciento (šeimos) socialinę padėtį, socialines problemas ir aplinką

Teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas

Sudaro individualų socialinės pagalbos pacientui planą, numato socialinės pagalbos pacientui

konkrečias priemones ir būdus

Teikia socialinių įgūdţių ugdymo ir palaikymo bei socialines paslaugas

Organizuoja ir dirba su pacientų savigalbos grupėmis, organizuoja uţimtumo terapijas

Tarpininkauja pacientui ir kitiems psichikos sveikatos centro komandos nariams, sprendţiant

paciento ir (ar) šeimos problemas

Atstovauja pacientams ir gina jų teises įvairiose institucijose bei organizuoja teisinę pagalbą

Sudaro sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo

socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, įveikti socialinę atskirtį

Teikia pacientui ir jo artimiesiems, kitiems specialistams rekomendacijas socialinių paslaugų

klausimais

21. Kokių gebėjimų, Jūsų nuomone, turi turėti socialinis darbuotojas dirbdamas psichikos

sveikatos centro komandoje? (galimi keli atsakymų variantai)

Teikti pastabas ir pasiūlymus komandos nariams

Sugebėti išlaikyti pusiausvyrą tarp informacijos dalinimosi su komandos nariais ir paciento

konfidencialumo

Teikti paramą komandos nariams

Sugebėti valdyti konfliktines ar krizines situacijas tarp komandos narių

Tarpininkauti tarp specialistų

Kita (įrašykite): ________________________________________________________

94

22. Kokie Jūsų santykiai komandoje su socialiniu darbuotoju?

Draugiški

Dalykiniai

Konkurenciniai

Priešiški

23. Kaip Jūs vertinate socialinio darbuotojo darbą psichikos sveikatos centro komandoje?

Puikiai

Gerai

Vidutiniškai

Blogai

Labai blogai

Parašykite, kodėl taip

manote______________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

24. Ar, Jūsų nuomone, psichikos sveikatos centro komanda gali sėkmingai funkcionuoti be

socialinio darbo specialistų?

Taip

Iš dalies

Ne

Neţinau

25. Ar Jums pakanka informacijos apie socialinio darbuotojo funkcijas bei jo teikiamas paslaugas?

Taip

Iš dalies

Ne

26. Ar , Jūsų nuomone, socialinis darbuotojas yra pakankamai įtraukiamas į psichikos sveikatos

centro komandinę veiklą?

Taip

95

Iš dalies

Ne

27. Ar, Jūsų nuomone, jaučiamas socialinio darbuotojo indėlis teikiant paslaugas pacientams?

Taip

Iš dalies

Ne

Documents

KOMANDINIS DARBAS IR SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO ... · centruose vyksta komandinis darbas, į kurį pilnai yra įtraukiamas socialinis darbuotojas. Daţnai gydymo įstaigose yra