VYTAUTO�DIDŽIOJO�UNIVERSITETAS�SOCIALINI��MOKSL��FAKULTETAS��

BENDROSIOS�PSICHOLOGIJOS�KATEDRA��������

Viktorija��epukien��Auks��Endriulaitien��

Kristina�Žardeckait��Matulaitien����

��������������

����������������

Kaunas�2012�

Metodiniai�nurodymai��psichologijos�bakalauro�studij��

kursinio�ir�baigiamojo�darb��rašymui�

2

Apsvarstyta Vytauto Didžiojo universiteto Socialini� moksl� fakulteto Bendrosios psichologijos katedroje 2010 11 19 (protokolo Nr. 143, išrašo Nr. 143-04) ir Socialini� moksl� fakulteto tarybos pos�dyje 2010 12 07 (protokolo Nr. 3, išrašo Nr. 3-1). Rekomenduota elektroninei leidybai.

Recenzent� doc. dr. Loreta Bukšnyt�, Vytauto Didžiojo universitetas

ISBN 978-9955-12-827-4

© Viktorija �epukien�, 2012 © Auks� Endriulaitien�, 2012 © Kristina Žardeckait�-Matulaitien�, 2012 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2012

3

Turinys

Pratarm� .......................................................................................................................................... 4 1. Kursinis darbas psichologijos bakalauro studij� programoje ..................................................... 5

1.1. Kursinio darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos ............................................................... 6 1.2. Pagrindiniai bendrieji reikalavimai kursiniam darbui ......................................................... 7 1.3. Pagrindin�s kursinio darbo dalys ........................................................................................ 8 1.4. Kursinio darbo vertinimo kriterijai ..................................................................................... 9

2. Psichologijos bakalauro studij� baigiamasis darbas ................................................................. 10 2.1. �vadas ................................................................................................................................ 10 2.2. Bakalauro darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos ........................................................... 11 2.3. Bendrieji reikalavimai baigiamajam bakalauro darbui ..................................................... 13 2.4. Psichologijos bakalauro darbo strukt�ra ........................................................................... 13 2.5. Plagijavimo samprata, citavimas, nuorodos � literat�ros šaltinius tekste ir literat�ros šaltini� s�rašo sudarymas .................................................................................... 18

2.5.1. Plagijavimo samprata .............................................................................................. 18 2.5.2. Citavimas ................................................................................................................ 19 2.5.3. Nuorodos � literat�ros šaltinius tekste ..................................................................... 20 2.5.4. Literat�ros šaltini� s�rašo sudarymas ..................................................................... 22

2.6. Lentel�s, grafikai bei kita iliustracin� medžiaga ............................................................... 23 2.6.1. Lentel�s pateikimas ................................................................................................ 23 2.6.2. Paveikslo pateikimas .............................................................................................. 27 2.6.3. Statistikos pateikimas tekste ................................................................................... 30

2.7. Etiniai baigiamojo bakalauro darbo parengimo aspektai .................................................. 30 2.8. Dažniausios klaidos, pasitaikanios rašant bakalauro baigiam�j� darb� ........................... 32 2.9. Bakalauro baigiamojo darbo pateikimas ........................................................................... 33 2.10. Bakalauro darbo vertinimo kriterijai ............................................................................... 34 2.11. Bakalauro darbo gynimas ................................................................................................ 35

Literat�ra ....................................................................................................................................... 37 1 priedas. Bakalauro kursinio darbo titulinio lapo pavyzdys ........................................................ 38 2 priedas. Bakalauro kursinio darbo turinio pavyzdys .................................................................. 39 3 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo titulinio lapo pavyzdys ................................................... 40 4 priedas. Santraukos pavyzdys .................................................................................................... 41 5 priedas. Empirinio bakalauro darbo recenzijos formos pavyzdys ............................................. 42 6 priedas. Teorinio bakalauro darbo recenzijos formos pavyzdys ................................................ 44 7 priedas. Studento ir darbo vadovo pasirašytas pridedamasis raštas ........................................... 46 8 priedas. Vadovo atsiliepimo apie baigiam�j� darb� forma ......................................................... 47

4

Pratarm�

Šioje metodin�je priemon�je pristatomi reikalavimai, keliami psichologijos bakalauro studij� student� kursiniam ir baigiamajam darbams bei j� rengimo taisykl�ms. Leidinys yra skirtas psichologijos krypties bakalauro studij� studentams, d�stytojams, kursini�, baigiam�j� bakalauro darb� vadovams, recenzentams. Tikim�s, kad šie metodiniai nurodymai pad�s studentams aiškiau suvokti kursinio ir baigiamojo darb� strukt�r�, rengimo ir gynimo proced�r�, pasiruošti tolimesn�ms studijoms, vystyti mokslinio darbo �g�džius.

5

1. KURSINIS DARBAS PSICHOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJ� PROGRAMOJE

Psichologijos bakalauro studij� programa numato vien� kursin� darb�, kur� studentas

parengia treiaisiais arba ketvirtaisiais studij� metais. Kursinio darbo rašymo laik� nurodo Bendrosios psichologijos katedra, atsižvelgdama � teikiamus semestro studij� tvarkarašius ir bendr�j� psichologijos studij� program�. Paprastai psichologijos kursinis darbas bakalauro studij� metu yra rašomas trei�j� studij� met� pavasario semestre arba ketvirt�j� studij� met� rudens semestre. Kursinis darbas bakalauro studij� programoje yra pateikiamas kaip atskiras privalomas studij� dalykas, pagrindin� informacija apie j� yra skelbiama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studij� kataloge.

Kursinio darbo apimtis kreditais – 3, 4 arba 5 ECTS, priklausomai nuo studij� programos, � kuri� studentas yra priimtas. Kiekvienas studentas, rašantis kursin� darb�, turi kursinio darbo vadov�, kuris yra VDU Bendrosios psichologijos arba Teorin�s psichologijos katedros d�stytojas. Tam tikrais atvejais, suderinus su Bendrosios psichologijos katedros ved�ju, kursinio darbo vadovas gali b�ti ir ne Vytauto Didžiojo universitete dirbantis d�stytojas ar psichologas praktikas, turintis pakankamai kompetencijos b�ti darbo vadovu.

Kursinio darbo tikslai: � pagilinti besimokaniojo vieno iš bakalauro studij� programos dalyk� srities žinias,

taip pat žinias apie pasirinkt� psichologijos problem� ar reiškin�; � susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais pasirinktoje psichologijos srityje; � �gyti naujausios mokslin�s literat�ros paieškos, lyginamosios analiz�s, kritiško ir etiško

mokslin�s literat�ros vertinimo praktini� �g�dži�, nauding� analizuojant pasirinkt� tem� ar problem�;

� formuoti mokslinio darbo rašymo, savarankiško kritinio m�stymo �g�džius.

Tikimasi, kad studentas, parašs kursin� darb�, geb�s: � surasti informacijos apie atliktus mokslinius tyrimus pasirinktoje psichologijos srityje; � analizuoti, integruoti ir kritiškai vertinti �vairius informacijos šaltinius, kit� mokslinink�

gautus tyrim� rezultatus; � sisteminti ir analizuoti mokslin literat�r�; � nuosekliai ir argumentuotai d�styti mintis raštu; � argumentuotai interpretuoti ir panaudoti tyrim� rezultatus, formuluoti mokslinio tyrimo

hipotezes; � informuoti apie naujausius mokslo pasiekimus pasirinktoje psichologijos srityje; � viešai pristatyti atlikt� darb�. Taigi, kursinis darbas – tai analitinio pob�džio, mokslo darbams keliamus reikalavimus

atitinkantis rašto darbas. Skatintina, kad kursinio darbo tem� pasirinkt� pats studentas. Tik�tina, kad per visus studij� metus jis jau sužinojo, kuri psichologijos sritis j� labiau domina. Žinoma,

6

darbo tem� gali pasi�lyti ir vadovas. Svarbiausia nepamiršti, kad kursinio darbo tema turi b�ti susijusi su psichologijos bakalauro studij� programa, neviršyti studento kompetencijos ir galimybi� rib� (neturi b�ti per sud�tinga, per plati ir pan.). Šiuo atveju studentui gali pad�ti vadovas ir Bendrosios psichologijos katedros ved�jas.

1.1. Kursinio darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos Kursinio darbo vadovai yra pasirenkami arba paskiriami pagal j� d�stom� dalyk� arba

dirbamo mokslinio darbo tem� (ši informacija pateikiama VDU ir psichologijos katedr� tinklalapiuose). Šiose srityse vadovai yra kompetentingiausi vadovauti kursiniams darbams ir gali labiausiai pad�ti studentui. Besimokaniajam ir besiruošianiajam rašyti kursin� darb� naudinga pagalvoti apie tai, kad kursinis darbas v�liau gali b�ti išpl�totas � baigiam�j� psichologijos bakalauro darb�. Tokiu atveju, renkantis kursinio darbo tem�, svarbu pagalvoti ir pasitarti su vadovu ir apie tai, ar pakanka literat�ros pasirinktai temai išnagrin�ti, ar bus galimyb� v�liau atlikti tyrim�, jei studentas nor�s toliau nagrin�ti tem� baigiamajame darbe. Taiau kursinis darbas neb�tinai privalo b�ti susijs su v�liau rašomu baigiamuoju darbu, taip pat kursinio darbo vadovas neb�tinai turi vadovauti ir v�liau rašomam baigiamajam psichologijos bakalauro darbui.

Kursinio darbo tema yra formuluojama remiantis psichologijos bakalauro studij� programos dalykais ir j� turiniu. Pagal tai, kuri pasirinkta psichologijos problema nagrin�jama, yra ieškoma naujausios mokslin�s literat�ros, kit� autori� atlikt� ir publikuot� tyrim� rezultat�, jie analizuojami, interpretuojami, integruojami ir kritiškai vertinami, formuluojant tolimesni� tyrin�jim� galimybes šioje srityje. Kursiniame darbe rekomenduojama laikytis bendros mokslinio darbo schemos su aiškiai �vardyta problema ir darbo tikslais, teorine kit� mokslinink� darb� analize, apibendrinimu ir išvadomis.

Paprastai psichologijos kursinio darbo temai, vadovui pasirinkti, organizaciniams klausimams aptarti ir neaiškumams išsiaiškinti yra skiriamos dvi savait�s semestro pradžioje (tiek, kiek trunka registracija � studij� dalykus), tstin�se studijose tam yra skiriama laiko �vadin�se paskaitose ir pirm�j� semestro m�nes�. Tuomet kursini� darb� vadovus patvirtina Bendrosios psichologijos katedros ved�jas. Tolimesnis darbo rengimas ir kursinio darbo turinys priklauso nuo studento ir kursinio darbo vadovo bendradarbiavimo.

Negalima rašyti psichologijos kursinio darbo be vadovo, kadangi b�tent jis vertina studento darb�. Taiau studentas yra atsakingas už savo darbo organizavim� semestro metu, taip pat vadovo susiradim�, bendradarbiavim� su juo ir rengiamo kursinio darbo kokyb. Kursinio darbo pagrindas yra studento savarankiškas darbas, vadovo vaidmuo yra tik konsultacinis. Jei studentas kreipiasi � d�stytoj�, prašydamas b�ti kursinio darbo vadovu, kai numatytas organizacini� klausim� sprendimo laikas jau baig�si arba apskritai �pus�jus ar besibaigiant semestrui, d�stytojas turi teis atsisakyti b�ti tokio kursinio darbo vadovu. Be to, jei studentas nebendradarbiauja su vadovu, nederina su juo kursinio darbo temos ar plano, vadovas

7

turi teis atsisakyti b�ti tokio darbo vadovu, raštu apie tai informuodamas Bendrosios psichologijos katedros ved�j�.

Kursinio darbo vadovas: � padeda studentui suformuluoti kursinio darbo tem� ir pavadinim�; � konsultuoja student� d�l surastos literat�ros tinkamumo; � pataria studentui, kaip sudaryti kursinio darbo plan� ar pasirinkti tinkam� jo strukt�r�; � semestro metu atsako � studentui iškilusius, su kursiniu darbu susijusius klausimus, jei

studentas d�l j� kreipiasi; � perskaito galutin� kursinio darbo variant� ir organizuoja jo gynim�; � suteikia gr�žtam�j� ryš� studentui apie jo pristatyto kursinio darbo kokyb, privalumus ir

tr�kumus; � atsižvelgdamas � kursinio darbo kokyb, jo gynim� ir studento darb� viso semestro

metu, �vertina kursin� darb� pažymiu; � raštu arba žodžiu informuoja Bendrosios psichologijos katedros ved�j� apie sunkumus,

kylanius ruošiant kursin� darb� (jeigu toki� yra). Jei studentas patiria sunkum�, ieškodamas darbo vadovo arba bendradarbiaudamas su juo,

jis privalo apie tai raštu informuoti Bendrosios psichologijos katedros ved�j�.

1.2. Pagrindiniai bendrieji reikalavimai kursiniam darbui

Kursiniam darbui paprastai keliami tokie bendrieji reikalavimai: � Psichologijos kursinis darbas yra privalomas. Jei studentas neparašo kursinio darbo per

semestr�, kuris yra numatytas tvarkaraštyje, arba jei kursinis darbas �vertinamas neigiamai, žiniaraštyje yra �rašomas neigiamas pažymys, kuris reiškia, kad studentas turi skol�. Tol, kol skola nepanaikinama, studentas negali rašyti bakalauro baigiamojo darbo.

� Psichologijos kursinis darbas yra teorinis. Tai yra teorinis pasirinktos temos nagrin�jimas remiantis naujausia literat�ra. Tik išimtiniais atvejais, aptarus su katedros ved�ju ir darbo vadovu, gali b�ti atliekamas empirinis tyrimas.

� Kursinio darbo apimtis priklauso nuo jam skiriam� ECTS kredit� skaiiaus. 3 ECTS kredit� kursinio darbo apimtis yra apie 20 spausdint� puslapi�, 4 ir 5 ECTS kredit� – atitinkamai apie 25 ir 30 spausdint� puslapi�. Parašt�s lape – 3,17 cm kair�je, 1,5 cm dešin�je, po 2,54 cm viršuje ir apaioje. Darbas turi b�ti parašytas 12 dydžio šriftu Times New Roman. Visame darbe turi b�ti 1,5 eil�tarpis.

� Darbe rekomenduojama naudoti naujausi� mokslin literat�r� (pastar�j� penkeri�–dešimties met�), ne mažiau kaip 15 mokslini� šaltini� 3 ECTS kredit� kursiniam darbui, ne mažiau kaip 20 – 4 ECTS kredit� kursiniam darbui ir ne mažiau 25 moksliniai šaltiniai 5 ECTS kredit� kursiniam darbui.

� Kursiniame darbe turi b�ti analizuojami ne tik lietuvi�, bet ir užsienio autori� darbai. B�tina naudoti tik mokslin psichologin literat�r� (t. y. mokslo monografijos, mokslin�s publikacijos). Patartina vengti vadov�li�. Vadov�liai, žodynai,

8

enciklopedijos gali b�ti naudojami kaip papildoma (apibr�žiant s�vokas ar nusakant bendruosius d�sningumus), bet ne pagrindin� literat�ra.

� Darbas turi b�ti parašytas taisyklinga lietuvi� kalba, vengiant gramatini� ir stiliaus klaid�. Psichologijos kursinis darbas yra mokslinis darbas, tod�l ir rašymo stilius turi b�ti mokslinis. Darb� reik�t� rašyti ne asmeniniu stiliumi: posakius „aš manau“, „aš radau, nustaiau“ keisti � neutralius teiginius „yra manoma“, „galima manyti“, „nustatyta“ ir pan. Reik�t� nevartoti profesinio ar kitokio žargono, �mantri� frazi�, sud�ting� sakini� strukt�r�, tarptautini� žodži�, jei jie neb�tini. Nepatartina naudoti ir grožin�s literat�ros citat�, eil�raši� ištrauk� ir pan., jeigu tai ne�eina � darbo objekt�.

1.3. Pagrindin�s kursinio darbo dalys

Kursin� darb� paprastai sudaro tokios pagrindin�s dalys: � Titulinis puslapis (pavyzdys pateikiamas 1 priede). Lapo viršuje nurodomas

universiteto pavadinimas (Vytauto Didžiojo universitetas), fakulteto pavadinimas (Socialini� moksl� fakultetas) ir katedra (Bendrosios psichologijos katedra), kur darbas buvo atliktas. Lapo viduryje yra rašomas darbo pavadinimas, po pavadinimu – autoriaus vardas ir pavard�, tada darbo vadovo pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas ir pavard�. Lapo apaioje nurodomi darbo parengimo metai.

� Turinys, atspindintis darbo strukt�r� (pavyzdys pateikiamas 2 priede). � �vadas, kuriame turi b�ti suformuluota kursinio darbo problema, darbo tikslas, iškelti

klausimai, � kuriuos darbo autorius atsakys darbo išvadose ar apibendrinime. � Pagrindin� kursinio darbo dalis (d�stymas) gali b�ti vieno skyriaus, taiau dažniausiai

geriau skaidyti j� � nuoseklias, logiškas dalis – skyrius, kurie turi savo pavadinimus. Šioje dalyje turi b�ti aptartos pagrindin�s darbo s�vokos, t. y. kokia reikšme tas s�vokas vartoja pats darbo autorius. Vartojant t� pat� reiškin� apib�dinanias skirtingas s�vokas turi b�ti paaiškinta, ar jos sinonimin�s, ar kuo nors skiriasi. Literat�ros šaltini� analiz� turi b�ti lyginamoji, analitin�. Pateikiama informacija turi b�ti susijusi tik su darbo tema. Jei literat�ros apžvalgoje nagrin�jami dalykai akivaizdžiai nelieia darbo problemos, reikia paaiškinti, pateikti motyv�, kod�l autoriui reikia tokios analiz�s. „Analiz� – tai vieno ar keli� autori� darb� aiškinimas atskirais komponentais, kada aiškinama, kokie yra pagrindiniai teiginiai, kaip jie tarpusavyje siejasi, ir pateikiama argument� kritika“ (�ernius, Tereseviien� 1996, p. 14). Analiz� susideda iš trij� pagrindini� dali� – esmini� teigini� aptarimo, nagrin�jimo, vertinimo. Nagrin�jimas – tai atskleidimas ryši� tarp tam tikr� id�j� ar teigini�, tarp analizuojamo darbo koncepcij� ir kit� literat�ros šaltini�, lyginimas, kuo id�jos yra panašios ar skiriasi. Vertinimas – tai autori� pateikiam� argument� privalum� ir tr�kum� �vertinimas, tolimesni� analiz�s, tyrim� perspektyv� numatymas (�ernius, Tereseviien� 1996). Apibendrinant kit� autori� darbus ir cituojant reikalingos korektiškos nuorodos � literat�ros šaltinius. Patartina vengti antrinio citavimo (t. y. cituoti autorius ne iš

9

pirminio šaltinio, ne iš autoriaus skelbt� originali� darb�, o iš kit� šaltini�, kurie tik cituoja reikaling� mokslininko mint�).

� Apžvelgta literat�ra turi b�ti apibendrinta. Kursinio darbo baigiam�j� skyri� gali sudaryti dvi dalys – apibendrinimas ir išvados arba gali b�ti viena dalis – apibendrinimas, kuriame b�t� suformuluotos ir darbo uždavinius atitinkanios išvados.

� Darbo pabaigoje turi b�ti pateiktas literat�ros s�rašas, parengtas pagal bibliografinius reikalavimus (jie vienodi tiek kursiniams darbams, tiek baigiamiesiems bakalauro darbams). Naudoti leidiniai turi b�ti sunumeruoti ir surašyti pagal ab�c�l. � literat�ros s�raš� negalima �traukti toki� leidini�, kuriais nebuvo remiamasi rašant kursin� darb�, kurie n� karto nebuvo pamin�ti darbe. Visi pamin�t� ar cituot� autori� darbai privalo b�ti �traukti � literat�ros s�raš�.

� Kursiniame darbe gali b�ti pateikiamas vartojam� s�vok� žodyn�lis (su nuorodomis � s�vok� apibr�žimus suformulavusius autorius) ir priedai (jei jie reikalingi).

� Paskutinis kursinio darbo variantas turi b�ti atspausdintas ir �rištas. Šis darbas turi b�ti pristatytas darbo vadovui iki paskutin�s semestro paskait� dienos. Be spausdinto kursinio darbo varianto, vadovui privaloma pristatyti ir elektronin� kursinio darbo variant� kompaktiniame diske. Kai kursinio darbo vadovas perskaito darb�, studentas turi j� apginti, diskutuodamas su vadovu, atsakydamas � jam pateikiamus klausimus. Kursiniai darbai gali b�ti ginami kartu su kitais studentais grup�je. Tok� gynim� organizuoja kursini� darb� vadovai. Tuomet vadovas, atsižvelgdamas � pateikto darbo kokyb, gynim� ir studento darb� viso semestro metu, � žiniarašt� �rašo kursinio darbo �vertinim�.

1.4. Kursinio darbo vertinimo kriterijai

Kriterijai, kuriais vadovaudamasis darbo vadovas gali �vertinti kursin� darb�: � Nagrin�jam� reiškini� ir s�vok� aiškus ir sklandus pateikimas, aiškiai suformuluota

darbo problema. � Pateiktos medžiagos analiz�, sisteminimas, interpretacija ir t. t., o ne referavimas. � Apžvelgtos literat�ros kiekis, moksliškumas, naujumas. � Kursiniame darbe analizuojamos medžiagos s�sajos su darbo problema. Išvad�

atitiktis darbo uždaviniams, darbo turiniui ir pavadinimui. � Literat�ros s�rašo pateikimas pagal bibliografinius reikalavimus. � VDU psichologijos katedrose parengt� diplomini� darb� naudojimas, apžvalga. � Kalbos taisyklingumas, mokslinis rašymo stilius, korekt�ros klaid� nebuvimas. � Citavimo ir nuorod� pateikimo korektiškumas (daugiau žr. 2.5 skyriuje). � Plagijavimo nebuvimas (daugiau žr. 2.5.1 skyrelyje „Plagijavimo samprata“). Kursinis darbas po �vertinimo yra saugomas Bendrosios psichologijos katedroje trejus

metus.

10

2. PSICHOLOGIJOS BAKALAURO STUDIJ� BAIGIAMASIS DARBAS

2.1. �vadas

Bakalauro darbas – tai analitinio pob�džio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis pagrindini� universitetini� studij� baigiamasis darbas, kuriam keliamus pagrindinius rengimo ir gynimo reikalavimus numato VDU baigiam�j� darb� rengimo bendroji tvarka, patvirtinta rektoriaus �sakymu Nr. 74a (2008 02 06).

Psichologijos bakalauro darbas yra rašomas paskutiniame studij� semestre (ketvirt�j� studij� met� pavasario semestre). Jo apimtis – 15 ECTS. B�simasis bakalauras šiame semestre, be baigiamojo darbo rašymo, dar turi klausyti paskaitas ir laikyti egzaminus, tad planuodamas savo laik� ir užimtum� jis turi žinoti, kad bakalauro darbas yra didel�s apimties, daug laiko ir pastang� reikalaujantis darbas (400 studento darbo valand�). Tod�l jei studentas nusprendžia savo baigiamajame darbe toliau nagrin�ti kursinio darbo tem�, parengti tinkam� bakalauro darb� yra lengviau. Kiekvienas studentas, rašantis baigiam�j� psichologijos bakalauro darb�, turi tur�ti darbo vadov�, kuris yra VDU Bendrosios psichologijos katedros arba Teorin�s psichologijos katedros d�stytojas. Tam tikrais atvejais, suderinus su katedros ved�ju, baigiamojo darbo vadovas gali b�ti ir ne Vytauto Didžiojo universitete dirbantis d�stytojas. Kaip ir kursinio darbo atveju, baigiamojo darbo vadovai yra pasirenkami arba paskiriami pagal j� d�stom� dalyk� arba dirbamo mokslinio darbo tem�.

Studentas yra skatinamas apgalvoti savo b�simo bakalauro darbo tem� ir aptarti j� su darbo vadovu dar prieš prasidedant pavasario semestrui, kadangi per pirm�sias dvi semestro savaites jis turi jau apsisprsti ir Bendrosios psichologijos katedros ved�jui pranešti preliminari� darbo tem� bei nurodyti darbo vadov�, prieš tai gavs žodin� vadovo sutikim� vadovauti pasirinktai temai. Maždaug po m�nesio bakalauro baigiam�j� darb� temos ir vadovai yra tvirtinami Bendrosios psichologijos katedros pos�dyje. Prieš tai visas temas svarsto ir tvirtina VDU Psichologijos padalini� Etikos komisija.

Baigiamojo bakalauro darbo tikslai: � pagilinti, apibendrinti ir pritaikyti bakalauro studij� programoje studijuot� dalyk� metu

�gytas žinias bei kompetentingumus; � apibendrinti ir pritaikyti �gytas žinias bei mokslo tiriamojo darbo, psichologinio

�vertinimo, etikos ir teis�s reikalavim� laikymosi geb�jimus; � �gyti mokslinio darbo rašymo ir pristatymo �g�dži� (baigiamojo darbo parengimu ir jo

gynimu studentas turi �rodyti, kad geba analizuoti pasirinkt� tem�, vertinti kit� mokslinink� darbus, atlikti pasirinktos krypties tyrimus, aiškiai ir pagr�stai formuluoti tyrim� išvadas, pristatyti savo atlikto darbo rezultatus ir juos komentuoti).

Taigi, tikimasi, kad studentas bakalauro studij� baigiamajame darbe parodys, jog: A. Moka dirbti su moksline literat�ra: � išnaudoja visas galimybes prieiti prie literat�ros šaltini� (bibliotekos ir elektronini�

duomen� bazi�), naudoja šaltinius lietuvi� ir užsienio kalbomis; � cituoja šaltinius, laikydamasis mokslinio citavimo taisykli�;

11

� ne tik referuoja perskaityt� literat�r�, bet ir analizuoja j�, identifikuoja ir aptaria nagrin�jam� autori� teorini� teigini� ir empirini� duomen� panašumus ir skirtumus (žr. ankstesniame skyriuje);

� interpretuoja perskaityt� literat�r� ir, remdamasis jos analize, aiškiai �vardija savo pozicij� nagrin�jamo klausimo / problemos atžvilgiu;

� nenurašo pažodžiui kit� autori� mini� ir visada nurodo literat�ros šaltinius (t. y. darbe n�ra plagiato (žr. 2.5 skyrel�)).

B. Supranta mokslinio tyrimo atlikimo principus: � suprantamai formuluoja tiriam� problem�, iškeldamas tyrimo klausimus; � sudaro tyrimo plan�, kuris tinkamai parengiamas, kad b�t� atsakyta � tyrimo klausim�; � suformuluoja darbo tiksl�, hipotezes, � kurias atsako išvadose; � suformuluoja hipotezes, aiškiai nurodydamas laukiam� kintam�j� ryšio pob�d�; � pasirenka metodikas, leidžianias surinkti tyrimo klausimui nagrin�ti reikalingus

duomenis; � pritaiko duomen� pob�d� atitinkanius statistinius metodus, statistin analiz atlieka be

klaid�; � formuluoja išvadas, aiškiai pagr�stas teorin�s analiz�s arba empirinio tyrimo rezultatais

ir atitinkanias keliamas hipotezes bei uždavinius.

2.2. Bakalauro darbo vadovo pasirinkimas ir funkcijos

Studentas, ruošdamasis rašyti baigiam�j� bakalauro darb� ir apgalvojs jo tem�, bakalauro darbo vadov� renkasi iš VDU psichologijos katedr� d�stytoj� pagal j� mokslinio dom�jimosi krypt� arba d�stomo dalyko pob�d�, kad tai atitikt� b�simo bakalauro darbo tem� (pavyzdžiui, jei studentas domisi vaiko psichologin�s raidos ypatumais ir nori baigiamajame bakalauro darbe tyrin�ti tam tikrus vaiko raidos aspektus, tai vadov� tur�t� rinktis iš d�stytoj�, kurie arba d�sto disciplinas, susijusias su vaiko raida (pavyzdžiui, Raidos psichologija), arba kuri� moksliniai darbai (disertacija, straipsniai) yra susij su vaiko raidos ypatumais). Jei studentas pats vadovo nepasirenka, jam vadovas skiriamas Bendrosios psichologijos katedros ved�jo sprendimu.

Negalima rašyti psichologijos baigiamojo darbo be vadovo, taiau už bendradarbiavim� su vadovu ir rengiamo baigiamojo bakalauro darbo kokyb yra atsakingas studentas. Šio darbo pagrindas yra studento savarankiškas darbas, vadovo vaidmuo yra tik konsultacinis. Jei studentas kreipiasi � d�stytoj�, prašydamas b�ti baigiamojo bakalauro darbo vadovu, kai numatytas organizacini� klausim� sprendimo laikas pasibaigs arba �pus�jus ar baigiantis semestrui, d�stytojas turi teis atsisakyti b�ti tokio baigiamojo darbo vadovu. Jei studentas nebendradarbiauja su vadovu, nederina su juo baigiamojo bakalauro darbo temos, plano ar empirinio tyrimo aspekt�, toki� kaip tyrimo metod� ir tiriam�j� imties pasirinkimas, vadovas taip pat turi teis atsisakyti b�ti tokio darbo vadovu, raštu apie tai informuodamas Bendrosios psichologijos katedros ved�j�. Jei kyla problem� bendraujant su vadovu, studentas turi raštu informuoti apie tai katedros ved�j�. Keisti vadov� galima ne v�liau kaip du m�nesiai iki baigiamojo darbo atidavimo datos.

12

Studentas, rašantis baigiam�j� darb�: � pasirenka tem�, inicijuoja bendradarbiavim� ir susitikimus su vadovu; � konsultuodamasis su vadovu, sudaro bakalauro darbo plan� (apžvelgia mokslin

literat�r� tyrin�jama tema, išsikelia darbo tiksl�, uždavinius, suformuluoja hipotezes); � padedant vadovui, parengia tyrimo atlikimo projekt� (remdamasis mokslin�s literat�ros

apžvalga ir darbe keliamomis hipotez�mis, renkasi tyrimo metodus, planuoja tiriam�j� imt�, numato tyrimo atlikimo s�lygas);

� pagal sudaryt� darbo plan� savarankiškai atlieka tyrim�, sutvarko ir aprašo gautus rezultatus, juos apibendrina, padaro išvadas;

� periodiškai informuoja vadov� apie baigiamojo darbo rengimo proces�, kilusius sunkumus ar problemas;

� atsako už baigiamojo darbo tyrimo atlikimo kokyb, patikimum�, etikos ir teis�s taisykli� laikym�si;

� laiku pateikia baigiam�j� darb� gynimui pagal nustatyt� VDU ir katedros tvark�; � laikosi VDU Studij� reguliamino.

Bakalauro baigiamojo darbo vadovas: � padeda studentui suformuluoti bakalauro baigiamojo darbo tem�; � konsultuoja d�l teorin�s darbo dalies strukt�ros ir naudojamos literat�ros tinkamumo; � padeda suformuluoti empirinio darbo hipotezes; � konsultuoja d�l tyrimo metod� parinkimo, sudarymo; � konsultuoja d�l tiriam�j� imties sudarymo, empirinio tyrimo atlikimo, proced�ros; � konsultuoja d�l statistin�s analiz�s metod� parinkimo siekiant patikrinti išsikeltas

hipotezes; � konsultuoja d�l viso baigiamojo darbo strukt�ros; � atsako � studento klausimus, susijusius su bakalauro baigiamojo darbo rašymu; � susipažins su visu bakalauro baigiamuoju darbu, pateikia studentui savo pastabas ir

pasi�lymus, kaip darb� b�t� galima pataisyti; � studentui pateikus galutin� baigiamojo bakalauro darbo variant� (ne v�liau kaip prieš

dešimt darbo dien� iki baigiam�j� darb� viešojo gynimo pradžios), pateikia raštišk� atsiliepim� apie darb� ir rekomenduoja j� ginti (jei bakalauro baigiamojo darbo vadovas, susipažins su studento darbu, mato, kad darbas neatitinka bakalauro darbui keliam� reikalavim�, gali studentui rekomenduoti darbo neginti. Tokiu atveju vadovas raštu informuoja Bendrosios psichologijos katedros ved�j� apie savo rekomendacij� studentui neginti darbo. Gavs tok� rašt�, katedros ved�jas organizuoja katedros pos�d�, kuriame svarstoma, ar leisti studentui ginti darb�. � pos�d� gali b�ti kvieiamas ir studentas);

� patikrina studento atnešt� pirmin tyrimo medžiag� (tyrimo protokolus, tiriam�j� užpildytas anketas bei kit� su tyrimu susijusi� medžiag�), elektronin�je laikmenoje pateikiam� duomen� fail� ir bakalauro darb�.

13

2.3. Bendrieji reikalavimai baigiamajam bakalauro darbui

Bakalauro baigiamajam darbui keliami tokie bendrieji reikalavimai: � Psichologijos bakalauro darbas dažniausiai yra empirinis, taiau gali b�ti ir teorinis. � Bakalauro darbo tema turi atitikti psichologijos bakalauro studij� program�, joje

d�stomus dalykus. Bakalauro darbe rekomenduojama nagrin�ti ne daugiau kaip dviej� reiškini� s�sajas.

� Tiek empiriniai, tiek teoriniai darbai turi išlaikyti moksliniam darbui b�tin� strukt�r�. � Darbo problemai pagr�sti turi b�ti naudojama naujausia mokslin� literat�ra (pastar�j�

penkeri�–dešimties met�). Jei darbas empirinis, mokslin�s literat�ros šaltini� turi b�ti ne mažiau kaip dvidešimt; jei darbas teorinis, literat�ros šaltini� tur�t� b�ti ne mažiau kaip keturiasdešimt.

� Baigiamajame darbe turi b�ti analizuojami ne tik lietuvi�, bet ir užsienio autori� darbai. Darbe naudojamai mokslinei psichologinei literat�rai ir rašymo stiliui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kursiniam darbui (žr. p. 6).

� Pagrindiniai darbo spausdinimo reikalavimai: o Bakalauro darbo apimtis – nuo 35 iki 45 A4 formato spausdint� lap�, neskaitant

pried�. o Parašt�s lape – 3 cm kair�je, 1 cm dešin�je, po 2 cm viršuje ir apaioje. o Darbas turi b�ti parašytas 12 dydžio šriftu Times New Roman LT. o Darbo ir skyri� pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raid�mis,

poskyri� – paryškintomis mažosiomis raid�mis. Skyri� pavadinim� raidži� aukštis turi b�ti 16 pt., poskyri� – 14 pt., skirsni� – 12 pt.

o Visame darbe turi b�ti 1,5 eil�tarpis. o Visi teksto lapai turi b�ti sunumeruoti, pradedant tituliniu lapu ir baigiant priedais,

titulinio lapo numeris nerašomas. Puslapio numeris rašomas lapo apatin�s parašt�s centre arabiškais skaitmenimis, be tašk� ir kableli�.

o Kiekvienos pastraipos pirmoji eilut� atitraukiama nuo kair�s parašt�s 15 mm. Pastraipoms nustatoma abipus� lygiuot� – tekstas sulygiuojamas ir pagal dešini�j�, ir pagal kairi�j� paraštes.

o Kiekviena darbo dalis pradedama naujame lape. Skyri� pavadinimai atitraukiami nuo teksto per dviej� eilui� interval�, poskyri� – per 1,5 eilut�s interval�.

o Darbas turi b�ti �rištas pagal bendruosius VDU Rektorato sprendimu nustatytus reikalavimus (žr. VDU baigiam�j� darb� rengimo bendrosios tvarkos 4 punkt� „Baigiam�j� darb� strukt�ra ir �forminimas“, 2008 02 06, �sakymo Nr. 74a).

2.4. Psichologijos bakalauro darbo strukt�ra

Kaip jau buvo min�ta, bakalauro baigiamasis darbas gali b�ti empirinis arba teorinis. Empirin� psichologijos bakalauro darb� paprastai sudaro tokios pagrindin�s dalys: 1. Titulinis puslapis (pavyzdys pateikiamas 3 priede).

14

2. Turinys. 3. Santrauka lietuvi� kalba. 4. Santrauka angl� kalba. 5. �vadas. 6. Teorin� darbo dalis arba literat�ros apžvalga. 7. Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotez�s. 8. Tyrimo metodas. 9. Tyrimo rezultatai. 10. Tyrimo rezultat� aptarimas. 11. Išvados. 12. S�vok� žodynas. 13. Literat�ros s�rašas. 14. Priedai. 3-ame darbo viršelio puslapyje turi b�ti �klijuotas vokas, kuriame �d�tas kompaktinis

diskas su visu baigiamojo darbo tekstu, duomen� matrica (jei tyrimas kiekybinis), apklaus� protokolais (jei tyrimas kokybinis arba kiekybinis, atliktas pasitelkus internetin apklaus�) bei kitais dokumentais.

Toliau išsamiau aptariamos šios pagrindin�s empirinio psichologijos bakalauro darbo dalys:

� Titulinis puslapis (pavyzdys pateikiamas 3 priede) – jame nurodomas universiteto pavadinimas (Vytauto Didžiojo universitetas), fakulteto pavadinimas (Socialini� moksl� fakultetas) ir katedra (Bendrosios psichologijos katedra), kur darbas buvo atliktas. Žemiau, lapo viduryje, rašomas darbo autoriaus vardas ir pavard�, darbo pavadinimas, po pavadinimu dešin�je pus�je rašomas darbo vadovo pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vardas ir pavard�, po juo paliekama vietos �rašyti dat�, kada darbas apgintas. Lapo apaioje nurodomi darbo parengimo metai.

� Turinys – darbo skyri� pavadinim� s�rašas ir j� puslapi� nuorodos. � Santrauka (lietuvi� ir angl� kalba). Santrauka turi prasid�ti nuo bibliografini�

duomen� (darbo autoriaus vardo ir pavard�s, darbo pavadinimo, kur ir kada darbas buvo parengtas, kur yra saugomas ir pan.) (santraukos pavyzdys angl� kalba pateikiamas 4 priede). Empirinio tyrimo santraukoje turi b�ti pateikiama: o tiriama problema (jei �manoma – vienu sakiniu); o tiriamieji ir j� svarbiausios charakteristikos (tiriam�j� skaiius, amžius, lytis

ir kt.); o tyrimo metodas, duomen� rinkimo proced�ros, pilni test�, klausimyn�

pavadinimai; o rezultatai, reikšmingumo lygmenys; o išvados, rezultat� pritaikymo galimyb�s ir j� reikšm�.

� �vadas. Jo tikslas yra pristatyti baigiamojo darbo problem�, darbo praktin ir mokslin vert, galb�t naujum� ar reikalingum�. Pageidaujama, kad studentas geb�t� savo darb�

15

pristatyti kaip aktual� ir nauding�. Šioje darbo dalyje skaitytojas tur�t� susidaryti vaizd�, ko galima tik�tis toliau skaitant darb�, kas bus analizuojama ir tiriama, nurodomas bendras darbo kontekstas.

� Teorin� darbo dalis arba literat�ros apžvalga. Šios dalies tikslas – išd�styti teorines prielaidas, kurios skatina kelti hipotezes. �ia pateikiami s�vok� paaiškinimai, ryšiai tarp gimining� s�vok�, nagrin�jam� reiškini� turinys, pagrindin�s teorijos ir tyrimai, pagrindžiantys tyrimo reikalingum� ir svarb�. Skatintina, kad darbo autorius išd�styt�, k� kiti autoriai nuveik� tiriamoje srityje, palygint� j� darb� rezultatus. Perskaits teorin dal�, skaitytojas turi suprasti problemos fon�, tik�tinus rezultatus, kod�l toki� rezultat� tikimasi. Šioje dalyje pagrindžiamos b�simo tyrimo hipotez�s, tai, kas buvo nustatyta, kas yra neaišku ir k� dar reikia tirti. Kadangi teorin� bakalauro darbo dalis yra nemažos apimties, patartina joje išskirti logiškus skyrius, kurie pad�t� lengviau suprasti vis� pateikiam� medžiag� ir perteikti kryptingum�. Tiek visa teorin� darbo dalis, tiek jos skyriai turi tur�ti aiškius, tikslius, informatyvius pavadinimus, susijusius su aprašomais reiškiniais. Nepatartina tam tikriems teorin�s darbo dalies skyriams naudoti toki� pavadinim� kaip „Literat�ros apžvalga“, „Analitin� literat�ros apžvalga“, „Teorin� literat�ros analiz�“. Paprastai šios darbo dalys yra numeruojamos. Darbo privalumu paprastai yra laikoma tai, jei teorin�s dalies pabaigoje darbo autorius vis� medžiag� susistemina, pateikia apibendrinim� ir formuluoja problem�, – tai leidžia nuosekliai pereiti prie empirin�s darbo dalies. Teorin� darbo dalis turi sudaryti ne daugiau kaip pus viso baigiamojo darbo, t. y. apie 15–20 puslapi�.

� Empirin� dalis – tyrimas. Ši� psichologijos bakalauro baigiamojo darbo dal� sudaro keli svarb�s skyriai: � Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotez�s. �ia pateikiamos pagal teorin�je darbo

dalyje analizuot� medžiag� ir suformuluot� problem� iškeltos hipotez�s. Hipotezi� formulavimui metodin�s rekomendacijos dažniausiai yra pateikiamos psichologijos tyrim� metodams skirtoje literat�roje (pavyzdžiui, Martišius 1999). Studentas, remdamasis savo tyrimo tikslais, nusprendžia, kiek hipotezi� reikia patikrinti, kad atsakyt� � iškilusius klausimus. Jei hipotezi� keliama labai daug, patartina pasitarti su vadovu, ar bakalauro darbas atitinka bakalauro studij� program�, bakalauro kompetencij� ir galimybes. Paprastai baigiamuosiuose psichologijos bakalauro darbuose yra tikrinamos 2–4 hipotez�s.

� Tyrimo metodas – tai b�tina kiekvieno empirinio darbo dalis, kurioje yra skiriami smulkesni skyriai: � Tiriamieji. Šiame skyrelyje aprašomas tiriam�j� skaiius, amžius, lytis,

socialin�s-demografin�s charakteristikos, jei jos yra svarbios, atsakant � tyrimo klausimus, tiriam�j� atsisakymas dalyvauti tyrime, tiriam�j� skaiiaus sumaž�jimas, jei tyrimas buvo longitudinis ir pan. Šioje dalyje reikia pamin�ti, kaip buvo užtikrintas tyrim� etikos reikalavim� laikymasis. Remiantis VDU Bendrosios psichologijos, Teorin�s psichologijos ir Psichologijos klinikos pos�džio nutarimu (pos�džio protokolo Nr. 129, 2010 04 04) ir Psichologijos

16

bakalauro programos komiteto si�lymais, bakalauro darbo tyrime neleidžiama tirti ar apklausti pažeidžiam� grupi� asmen�. Jei tiriamieji atstovauja tam tikrai žmoni� grupei (pavyzdžiui, mažameiams vaikams, ligoniams ar pan.), kuri� tyrimas gali kelti etini� problem�, studentas privalo gauti darbo vadovo leidim�, VDU Psichologijos padalini� Etikos komisijos leidim� ir Bendrosios psichologijos katedros pos�džio patvirtinim�-leidim� tokiam tyrimui atlikti. Tokie leidimai gali b�ti išduodami tik išimtiniais atvejais. Neretai studentai klausia, kiek tiriam�j� tur�t� b�ti ištirta, siekiant parašyti ger� bakalauro darb�. Tai labai priklauso nuo tyrimo klausimo ir pob�džio. Jei tyrimas yra kiekybinis, koreliacinis ir ieškoma s�saj� tarp dviej� kintam�j�, tuomet reik�s daugiau tiriam�j�. Jei tyrimas kokybinis, eksperimentinis ir pan., tuomet reikia mažiau tiriam�j�. Geriausiai � tok� klausim� gali atsakyti bakalauro darbo vadovas ir pats studentas, apgalvodamas savo galimybes ir tyrimo tikslus. Moksliškas atsakymas � tok� klausim� – tiriam�j� reikia tiek, kad b�t� galima statistiškai patikimai analizuoti duomenis ir gauti patikimas išvadas. Paprastai vyrauja nuomon�, kad kiekybiniame bakalauro darbe tiriam�j� skaiius tur�t� b�ti iki 200 (tai tik orientacinis, bet ne reikalaujamas skaiius).

� Tyrimo metodikos, vertinimo priemon�s. Šiame skyrelyje pateikiami tyrime taikyt� metodik� ir vertinimo priemoni� tiksl�s pavadinimai, nurodomos autorin�s teis�s, patikimumas ir validumas, informuojama, kaip buvo apskaiiuojami rezultatai. Pasirinkti tyrim� metodik� studentui gali pad�ti vadovo patarimai. Jei studentas mano, kad jo tyrimo tikslui pasiekti reikalinga sukurti nauj� metodik�, ji turi atitikti visus psichodiagnostin�ms priemon�ms keliamus reikalavimus (žr. Martišius 1999). Pasirinkus kokybinius tyrimo metodus, konkreios tyrimo metodikos ir vertinimo priemon�s taip pat turi b�ti pristatytos ir pagr�stos.

� Tyrimo eiga arba proced�ra, duomen� tvarkymo b�dai, jei jie yra kuo nors išskirtiniai. Jei naudojami �prasti, daugelyje tyrim� naudojami statistin�s analiz�s b�dai (pavyzdžiui, koreliacijos koeficientas, vidurki� palyginimas ir t. t.), j� aprašyti nereikia. Šioje dalyje aprašoma, kokioje aplinkoje vyko tyrimas, kokia tyrimo schema, eksperimentas ar kt. Pasirinkus kokybinius tyrimo metodus, tyrimo schema, atlikimo eiga taip pat yra pristatoma.

� Tyrimo rezultatai. Šioje dalyje pateikiami ir paaiškinami gauti tyrimo rezultatai. Kokiais statistiniais metodais galima analizuoti rezultatus, studentai išmoksta bakalauro studij� programos metu. Paprastai bakalauro baigiamajame darbe rekomenduojama taikyti statistinius metodus, kuriems pritaikyti užtenka diplomanto kompetencijos, taip pat galima kreiptis patarim� � vadov�, statistikos d�stytoj� arba naudotis papildoma literat�ra (pavyzdžiui, Vaitkeviius, Saudargien� 2006). Tyrimo rezultat� dalyje gaut� medžiag� patartina d�styti laikantis uždavini� ir hipotezi� pateikimo sekos. Rekomenduojama kuo aiškiau ir informatyviau išd�styti duomenis, kad jie pad�t� aiškiai atsakyti � teorin�je darbo dalyje ir tyrime keliamus

17

klausimus. Aiškumo ir vaizdumo visuomet suteikia rezultat� išd�stymas lentel�se ir paveiksluose. Jei rezultat� yra daug, rekomenduojama juos suskirstyti ir � logiškus skyrius su aiškiais pavadinimais. Siekiant vaizdžiai pateikti rezultatus galima laikytis toki� rekomendacij�: � Jei turite tris ar mažiau skaii�, tokius rezultatus pateikite sakiniais tekste. � Jei turite nuo 4 iki 20 skaitmen�, kurie nurodo tam tikr� j�s� tyrimo rezultat�,

naudokite lenteles. � Tekste pažodžiui nekartokite to, kas jau pateikta lentel�se: t. y. jeigu lentel�je

jau pateikti vidurkiai, tai tekste nebetinka kartoti t� pat�, bet reik�t� nusakyti pateikt� duomen� reikšm.

� Jei turite daugiau nei 20 skaitmen�, pagalvokite, gal vert�t� naudoti paveiksl� ar grafik�. Tokiu atveju skaitinius rezultatus reik�t� pateikti prieduose.

� Tyrimo rezultat� aptarimas. Šioje darbo dalyje neatkartojamos gaut� rezultat� skaitin�s išraiškos, t. y. tai, kas pateikta skyrelyje „Tyrimo rezultatai“. Šioje darbo dalyje gauti rezultatai yra aiškinami, interpretuojami, aptariamas rezultat� reikšmingumas, esmin�s darbo išvados, be to, tyrimo rezultatai yra lyginami su kit� mokslinink� gautais rezultatais, kurie buvo pateikti teorin�je darbo dalyje analizuojant rezultat� panašumus ar skirtumus.

� Išvados. Šiame skyriuje pateikiami trumpi, gautus rezultatus apibendrinantys svarbiausi teiginiai. Paprastai išvad� b�na apytiksliai tiek, kiek buvo kelta tyrimo hipotezi�. Nerekomenduojama daryti išvad�, nesusijusi� su tyrimo rezultatais.

� S�vok� žodynas. Šiame skyrelyje pateikiami pagrindini� darbe vartojam� s�vok� apibr�žimai, kurie paprastai padeda lengviau skaityti ir suprasti darb�. �vairios psichologijos srities s�vokos dažnai turi kelet� apibr�žim�, tod�l šioje darbo dalyje reik�t� pateikti tuos apibr�žimus, kuriais darbo autorius remiasi. Visi s�vok� apibr�žimai turi tur�ti nuorodas � juos suformulavusius autorius arba � literat�ros šaltinius, iš kuri� jie yra cituojami.

� Literat�ros s�rašas, atitinkantis bibliografinius reikalavimus (jie pateikiami toliau). � literat�ros s�raš� turi b�ti �traukti tik t� autori� darbai, su kuriais rašantysis yra tiesiogiai susipažins, kuriuos min�jo baigiamajame darbe. Kai apie tam tikr� darb� sužinota iš antrinio šaltinio, � sudarom� literat�ros s�raš� reikia �traukti ne pirmin�, o antrin� šaltin�, o tekste nurodoma, kad remiamasi antriniu šaltiniu. S�rašas turi b�ti sudarytas pagal autori� pavardes ab�c�l�s tvarka, o �traukiant kelet� to paties autori� darb� – pagal chronologij� (pvz.: Bliumas 2005; Bliumas 2006). Lotynišku šriftu ir kirilica spausdint� darb� s�raše patartina pirmiausia pateikti leidinius lotynišku šriftu, po to nurodyti kirilica skelbtus darbus. Jei ši� leidini� mažai, juos galima transkribuoti lotyniškomis raid�mis ir �traukti � bendr� s�raš� su leidiniais, rašytais lotynišku šriftu. � literat�ros s�raš� �traukiam� neautorini� leidini� (pavyzdžiui, žodyn�) vieta bendrame s�raše nustatoma pagal pirm�j� antrašt�s raid.

� Priedai. Priedai turi pad�ti suprasti visame darbe pateikiam� informacij�. �ia gali b�ti pateikiami tyrimo metodik� pavyzdžiai (nededant vis� tyrimo metodik�, o tik iliustruojanius pavyzdžius ir instrukcijas), tyrim� protokol� pavyzdžiai (jei jie

18

reikalingi ir padeda suprasti tyrimo atlikimo proced�r�, pavyzdžiui, vaik� piešiniai ar kt.), statistin�s duomen� analiz�s medžiaga ir pan. Visa prieduose pateikiama medžiaga turi b�ti lietuvi� kalba, lentel�s ir paveikslai turi tur�ti numerius ir pavadinimus, visi priedai turi b�ti sunumeruoti ir spausdinami atskirais lapais.

Teorin� psichologijos bakalauro darb� sudaranios dalys beveik sutampa su empirinio darbo dalimis, išskyrus empirin (t. y. tyrimo atlikimo ir jo rezultat� pristatymo) dal�. Taigi, teorin� bakalauro darb� paprastai sudaro:

1. Titulinis puslapis. 2. Turinys. 3. Santrauka (lietuvi� ir angl� kalba), kurioje tur�t� b�ti pateikiama:

� darbo tema vienu sakiniu; � darbo tikslas, pagrindiniai konstruktai, darbo apimtis (esminiai dalykai); � naudojami analiz�s b�dai (pavyzdžiui, asmeninis steb�jimas, literat�ros analiz�); � išvados.

4. �vadas. 5. Darbo tikslas, uždaviniai. 6. Pagrindin� (teorin�s analiz�s) darbo dalis, kuri� gali sudaryti �vairios dalys pagal

analizuojamus reiškinius: � problemos apibr�žimas ir paaiškinimas; � ankstesni� tyrim� apibendrinimas, kurio tikslas – informuoti skaitytoj� apie

dabartini� tyrim� nagrin�jamoje srityje pob�d�; � ryši� ir d�sningum� literat�roje atskleidimas; � prieštaravim�, tr�kum�, neatitikim� literat�roje atskleidimas; � pasi�lym�, kaip toliau sprsti problem�, formulavimas.

6. Apibendrinimas. 7. Išvados. 8. S�vok� žodynas. 9. Literat�ros s�rašas. 10. Priedai. Kaip ir empirinio darbo atveju, priedai turi pad�ti suprasti darbe pateikiam�

informacij�. Taigi, ia gali b�ti �dedamos darbe analizuojam� tekst� ištraukos, autoriaus sudarytos apžvelgt� tyrim� suvestin�s schemos ar lentel�s.

2.5. Plagijavimo samprata, citavimas, nuorodos � literat�ros šaltinius tekste

ir literat�ros šaltini� s�rašo sudarymas

(pgl. Bukšnyt�, Kavaliauskait� 2007)

2.5.1. Plagijavimo samprata Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7 patvirtintame Vytauto Didžiojo universiteto

akademin�s etikos kodekse akademinio s�žiningumo principas apibr�žia pagarb� intelektinei nuosavybei kaip norm�, kurios laikosi VDU bendruomen�s nariai (studentai, d�stytojai ir kiti

19

darbuotojai). Plagijavimas yra laikomas šios normos pažeidimu. Plagiatu laikomas atvejis, kai „kitas asmuo pasisavina k�rinio ar jo dalies autoryst ir pateikia j� visuomenei kaip savo“ (Vileita 2000, p. 183). Taigi studentai, savo darbe pateikdami kito autoriaus mintis ir nenurodydami jo autoryst�s, pažeidžia autoryst�s teises. Paprastai laikomasi reikalavimo, kad jei autorius nori panaudoti iki 500 žodži� nuoseklaus teksto iš kito autoriaus (nurodydamas tiksli� autoryst), jam nereikia oficialaus raštiško to autoriaus leidimo cituoti, naudoti jo sukurt� tekst�. Kitu atveju reikalingas autoriaus sutikimas, kad jo mintys b�t� naudojamos. Lentel�ms ir paveikslams percituoti taip pat reikalingas autoriaus leidimas, tod�l patartina b�ti atsargiems naudojantis kit� autori� šaltiniuose pateikiamomis vaizdin�mis, informacin�mis priemon�mis.

ETD dokument� plagijavimo patikros galimybi� studijoje (Nevinskait�, Trumpulyt�, Jurgutis, Štreimikis, Stabingis, Kuiukas 2008) pristatomi ir kitokie akademinei sriiai b�dingi nes�žiningo student� elgesio b�dai: a) „medžiagos iš kito šaltinio vogimas ir jos pateikimas kaip savo darbo (pvz.: rašto darbo pirkimas iš internetin�s rašto darb� talpyklos (jau esanio darbo pirkimas arba darbo užsakymas), viso rašto darbo kopijavimas nuo šaltinio teksto, to tinkamai nenurodant, kito studento atlikto darbo pateikimas kaip savo, jam žinant arba ne); b) kito asmens parašyto darbo pateikimas kaip savo; c) medžiagos dali� kopijavimas iš vieno ar daugiau šaltini�, pateikiant nuorodas � šaltinius, bet be citavimo ženkl�, sukuriant �sp�d�, kad tekstas buvo perfrazuotas; d) medžiagos iš vieno ar keleto šaltini� perfrazavimas, nepateikiant tinkam� nuorod� � šaltinius“ (p. 6). Tokio nes�žiningo student� elgesio priežastys gali b�ti �vairios. Netyinis plagijavimas gali atsirasti d�l studento neišmanymo, kaip teisingai cituoti ir nurodyti naudotus šaltinius. Tyinis plagijavimas – tai s�moninga apgavyst� siekiant naudos sau. Nepriklausomai nuo ketinimo plagijuoti s�moningumo ar nes�moningumo, toks studento darbas yra laikomas plagiatu.

Nustaius min�tus plagijavimo atvejus studento kursiniame darbe, jis yra �vertinamas „1“ ir apie š� atvej� raštu pranešama fakulteto dekanui (VDU studij� prorektoriaus �sakymas, Nr. 267�, 2006 12 04). Nustaius plagijavimo atvejus baigiamajame darbe, sprendim� d�l �vertinimo priima kvalifikacin� komisija (žr. VDU baigiam�j� darb� rengimo bendrosios tvarkos 7 punkt� „Baigiamojo darbo vertinimas“, 2008 02 06, �sakymo Nr. 74a).

2.5.2. Citavimas

Citavimas reiškia „k�rinio ištrauk� atgaminim� turint tiksl� pailiustruoti nuomon ar patvirtinti teigin�“ (Berno konvencijos d�l literat�ros ir meno k�rini� apsaugos komentaras (Paryžiaus akto redakcija, 1971), 2001, p. 62). Atgaminti galima „nedidel išleisto ar kitaip viešai paskelbto k�rinio dal� tiek originalo kalba, tiek išverst� � kit� kalb�, citatos pavidalu kitame k�rinyje be to k�rinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to k�rinio autoriaus teisi� subjekto leidimo su s�lyga, kad toks atgaminimas yra s�žiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto“, o „cituojant turi b�ti nurodomas citatos šaltinis ir autoriaus vardas, jeigu jis nurodytas k�rinyje, iš kurio citata paimta“ (Vileita 2000, p. 78). Citatos dydis priklauso nuo citavimo tikslo. „Galima cituoti tiek, kiek reikia kito autoriaus miniai, jo naudojamoms menin�s išraiškos priemon�ms parodyti. Negalima kaip citat� atgaminti vis� k�rin� arba žymi� jo

20

dal�, išskyrus maž� menini� form� k�rinius (aforizmai, miniati�ros ir pan.)“ (Vileita 2000, p. 79).

Citavimo ženklai yra naudotini tuomet, kai norima kažk� išskirti – teigin�, tiksli� citat�, tekste minimos knygos ar straipsnio pavadinim�. Pavyzdžiui:

Paskutinis klausimas Eysenck asmenyb�s klausimyne yra „Ar j�s buvote nusistats priešiškai ši� klausim� atsakin�jimui?“.

Accordino (2001) straipsnyje „The psychological and psychosocial impact of disability“ teigia...

Skiriamas tiesioginis ir netiesioginis citavimas (kai paimama mintis, id�ja). Abiem atvejais b�tina nurodyti autori�. Tiesioginis citavimas rašant tekst� lietuvi� kalba galimas tik lietuvišku tekstu, o užsienietišku tekstu – tik netiesioginis. Negali b�ti cituojamos ištisos pastraipos. Paprastai rekomenduojama, kad vienos eilut�s ilgio tiesioginis citavimas netur�t� b�ti pateikiamas dažniau nei kas du puslapiai.

Cituojant b�tina nurodyti šaltinio puslap�, iš kurio imama citata. Pavyzdžiui:

Beck (2005) tok� poži�r� � neurozes pavadino kognityvine psichoterapija, „kadangi savistaba, �žvalga, tikrov�s suvokimas ir mokymasis yra iš esm�s kognityviniai procesai“ (p. 21).

Ženklai „...“ sakinyje naudojami tuomet, kai norima parodyti, kad iš cituojamo šaltinio dalis informacijos yra praleista. Ženklas „[]“ reiškia autoriaus �terpt� žod� ar fraz citatoje, siekiant geriau paaiškinti cituojam� šaltin�. Pavyzdžiui:

Jis teig�, kad „savistaba, �žvalga, tikrov�s suvokimas ... yra iš esm�s kognityviniai procesai, [taigi] šis poži�ris � neurozes buvo pavadintas kognityvine psichoterapija“ (Beck 2005, p. 21).

Jei citata imama iš elektronini� šaltini�, dažnai n�ra galimyb�s (išskyrus programos Acrobat Reader failus) nurodyti puslapio numer�. Tokiu atveju der�t� nurodyti autori�, šaltinio parengimo metus, „¶“ simbol� ir pastraipos, kuri cituojama, numer�. Pavyzdžiui:

Endler ir Parker (2001, metodologijos skyrius, ¶ 4) vengim� vertina kaip „veiksmus ir kognityvinius pokyius vengiant stresin�s situacijos“.

2.5.3. Nuorodos � literat�ros šaltinius tekste

Tekste b�tina nurodyti autori�, kuriuo remiamasi, ir jo publikacijos leidimo metus.

Pavyzdžiui:

Paaugliai turi �gyti pakankamai �g�dži�, kurie reikalingi suaugusi�j� visuomen�je, išpl�sti savo elgesio pob�d� bei geb�jimus ir tokiu b�du prisiimti atsakomyb už savo gyvenimo eigos pasirinkim� ir formavim� (Bandura 1994; Schunk, Meece 2006).

21

Pasak G. Daubaro (2003), klinikiniai psichologai ne tik dirba specialist�, teikiani� psichiatrin pagalb� gydymo institucijose, komandose, taiau dalyvauja ir darbo, karin�se, mokymosi ir teismin�se ekspertiz�se.

Jei straipsnis parašytas vieno ar dviej� autori�, autori� pavardes ir šaltinio publikacijos leidimo metus reikia nurodyti kiekvien� kart� juos minint tekste.

Kai straipsnis parašytas trij�, keturi� ar penki� autori�, pirm� kart� minint toki� publikacij� pamin�tini visi autoriai ir šaltinio metai, v�liau – pirmojo autoriaus pavard�, prirašant „et al.“ (šaltiniams angl� kalba) arba „ir kt.“ (šaltiniams lietuvi� kalba) ir šaltinio metus. Pavyzdžiui:

A. Perminas, A. Goštautas ir A. Endriulaitien� (2004) rašo, kad �tampos didinimo poreikiu gali b�ti pagr�sti savs aktualizacijos motyvai (pirm� kart� minima tekste).

A. Perminas ir kt. (2004) pažymi, kad tuo paiu galimi ir periferiniai motyvai, kurie bus pagr�sti �tampos mažinimo poreikiu (kitas pamin�jimas tekste, taiau pirm� kart� pastraipoje).

Remdamiesi G. W. Allport teorija, A. Perminas ir kt. (2004) teigia, kad žmogaus elges� palaiko m�stymo procesai – planavimas ir ketinimai.

Kai minimi šeši ir daugiau autori�, tekste reik�t� pamin�ti pirmojo autoriaus pavard, prid�ti „et al.“ arba „ir kt.“ ir nurodyti šaltinio publikavimo metus. Pavyzdžiui:

Atlikti tyrimai rodo, kad identišk� dvyni� atveju ... (Bouchard et al. 1999).

C. Bouchard ir kt. (1999) nustat�, kad identišk� dvyni� atveju ... .

Jei pateikiamos dvi ar daugiau nuorod� � šaltinius, kur autori� yra šeši ir daugiau, be to, sutampa pirmojo autoriaus pavard� ir šaltinio publikavimo metai, reik�t� pamin�ti tiek autori� pavardži�, kiek reikia, kad b�t� galima atskirti šaltinius. Pavyzdžiui, jei yra du šaltiniai: Kosslyn, Koenig, Barrett, Cave, Tang, and Gabrieli (1996) ir Kosslyn, Koenig, Gabrieli, Tang, Marsoleck, and Daly (1996), reik�t� nurodyti:

Kosslyn, Koenig, Barrett et al. (1996) ir Kosslyn, Koenig, Gabrieli et al. (1996), ...

Kai konkretaus autoriaus darbai publikuoti tais paiais metais, kad b�t� galima atskirti šaltinius, prie met� reik�t� prirašyti simbolius a, b, c ir t. t., pavyzdžiui:

Weiner (1991a, 1991b) tyrim� rezultatai rodo ...

Tokiu atveju svarbu nepamiršti pamin�ti simboli� ir �traukiant šaltinius � literat�ros s�raš�. Cituojant antrin� šaltin� iš publikacijos ar knygos, reik�t� pamin�ti pirmin� (original�)

šaltin� tekste, taiau remtis antriniame šaltinyje minima informacija. Literat�ros s�raše tokiu atveju pateikiamas antrinis šaltinis. Pavyzdžiui:

Monahan (1957), Chilton ir Markle (1972), Wilkinson (1980) (cit. Juodraitis 2004) tyrimais nustat�, kad nepilnos šeimos �taka vaiko psichologiniam ir socialiniam prisitaikymui skiriasi priklausomai nuo jo amžiaus ir lyties.

22

Arba

A. Juodraitis (2004), cituodamas Monakan (1957), Chilton, Markle (1972) ir Wilkinson (1980), pastebi, kad nepilnos šeimos �taka vaiko psichologiniam ir socialiniam prisitaikymui skiriasi priklausomai nuo jo amžiaus ir lyties.

Abiem atvejais literat�ros s�raše pateikiama nuoroda � A. Juodraiio publikacij�:

Juodraitis, A. (2004). Asmenyb�s adaptacija: kintam�j� s�veika. Šiauliai: Šiauli� universiteto leidykla.

2.5.4. Literat�ros šaltini� s�rašo sudarymas

Sudarant literat�ros šaltini� s�raš� svarbu laikytis nuoseklumo, t. y. reikia išlaikyti t� pai� literat�ros šaltini� pateikimo form� vis� pateikiam� šaltini� atvejais. Toliau nurodomi literat�ros šaltini� pateikimo pavyzdžiai, esant skirtingiems šaltiniams – straipsniams, knygoms, konferencijos medžiagoms ir kt.

Periodiškai leidžiamas šaltinis

Endriulaitien�, A.; Martišius, V. (2003). Pasirenkamo rizikos lygio pastovumas �vairiose situacijose. Psichologija, 28, 28–40.

Caprara, G. V.; Pastorelli, C. (2005). Impact of Adolescents’ Filial Self-Efficacy on Quality of Family Functioning and Satisfaction. Journal of Research on Adolescence, 15 (1), 71–97.

Autoriaus ir grup�s tyr�j� leidžiamas periodinis leidinys

Wilkinson, L. (1999). Task Force on Statistical Inference, APA Board of Scientific Affairs. Statistical Methods in Psychology Journals: Guidelines and Explanations. American Psychologist, 54 (8), 594–604.

Trij�–šeši� autori� šaltinis periodiniame leidinyje

Flynn, R. J.; Ghazal, H.; Legault, L.; Vandermeulen, G.; Petrick, S. (2004). Use of Population Measures and Norms to Identify Resilient Outcomes in Young People in Care: An Exploratory Study. Child and Family Social Work, 9, 65–79.

Daugiau nei šeši� autori� šaltinis periodiniame leidinyje

Wolchik, S. A.; West, S. G.; Sandler, I. N.; Tein, J.; Coastsworth, D.; Lengua, L. et al. (2000). An Experimental Evaluation of Theory-Based Mother and Mother-Child Programs for Children of Divorce. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 68, 843–856.

Priimtas spaudai šaltinis

Žal�nas, M. (priimta spaudai). Mokini� pažangumo ir savs vertinimo s�sajos. Pedagogin� psichologija.

Neperiodiškai leidžiamas šaltinis

Vaik�, patyrusi� seksualin� prievart�, ir j� artim�j� reabilitacija ir reintegracija (2005). Metodin�s rekomendacijos psichologams. Sud. B. Kuodyt�. Vilnius: Socialin�s apsaugos ir darbo ministerija. Interneto kompiuterini� žaidim� �taka smurtui prieš vaikus (2005). Tyrimo ataskaita. Vilnius: Socialin�s apsaugos ir darbo ministerija.

Neperiodinio leidinio dalis (knygos skyrius)

O’Neil, J. M.; Egan, J. (1992). Men’s and Women’s Gender Role Journeys: Metaphor for Healing, Transition, and Transformation. In B. R. Wainrib (Ed.), Gender Issues across the Life Cycle (pp. 107–123). New York: Springer.

23

Knyga, monografija

Bitinas, B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta. Rossman, P. (2002). The Future of Higher (Lifelong) Education. Columbia, MO: The University of Missouri. Mitchell, T. R.; Larson, J. R. Jr. (1987). People in Organizations: An Introduction to Organizational Behavior. 3rd edition. New York: McGraw-Hill. Tarptautini� žodži� žodynas (2001). Sud. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera.

Konferencijos medžiaga

Bružait�, J.; Jurgaityt�-Avižien� A. (2005 m. geguž�s 6 d.). Namuose ir globos namuose gyvenan�i� sen� žmoni� mirties nerimo lygis. Pranešimas, skaitytas II jaun�j� mokslinink� psicholog� konferencijoje. Vilnius: VU.

Daktaro disertacija

Bukšnyt�, L. (2001). Vyresni� klasi� moksleivi� asmenyb�s ypatum� svarba prisitaikymo mokykloje sunkum� �vertinimui ir numatymui. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Magistro tez�s Butkut�, R. (2005). Kr�ties v�žiu sergan�i� moter� gyvenimo susirgus �prasminimas. Magistro tez�s. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Šaltinis laikraštyje

Schwartz, J. (1993, September 30). Obesity Affects Economic, Social Status. The Washington Post, p. 12. Žal�nas, M. (2005 m. geguž�s 12 d.). Ar savimi pasitikintis mokinys mokosi geriau? Lietuvos rytas, p. 8.

Šaltinis laikraštyje be autoriaus

Naujos mokymosi paradigmos Lietuvos švietimo sistemoje (2005 m. geguž�s 2 d.). Respublika, p. 7.

Periodinis leidinys internete

Proctor, R.; Capaldi, E. (2003). Teaching Scientific Methodology. Observer, 16 (1). Aplankyta: 2005-11-12, http://www.psychologicalscience.org/teaching/tips/ tips_0103.html.

Dokumentas, medžiaga internete

Leymann, H. (1997). The Mobbing Encyclopaedia. Bullying; Whistleblowing. Aplankyta: 2006-12-12, http://www.leymann.se/English/frame.html.

Elektronin� laikmena

Bernstein, D. G.; Nash, P. W. (2002). Psychabilities: To Accompany Bernstein, Nash “Essentials of Psychology”. 2nd edition. CD. Boston: Houghton Mifflin.

Šaltinis kita nei angl� ar lietuvi� kalba

Schulz, P.; Jansen, L. J.; Schlotz, W. (in press). Stressreaktivität: theoretisches Konzept und Messung [Reaktyvus stresas: teorin� koncepcija ir vertinimas]. Diagnostica.

2.6. Lentel�s, grafikai bei kita iliustracin� medžiaga

2.6.1. Lentel�s pateikimas

Pateikiant rezultatus lentel�se, der�t� vadovautis tokiais kriterijais: � Lentel�s numeris ir pavadinimas rašomi virš lentel�s. Lentel�s numeruojamos eil�s

tvarka nuosekliai visame darbe: 1, 2, 3 ir t. t. (ne pagal skyri� ir poskyri� numeravim� 1.3, 4.1 ir pan.).

24

� Rekomenduojama pateikti �vad� � lentel, kuriame b�t� trumpai aprašoma, kokie duomenys lentel�je bus pateikiami. Tekste turi b�ti pateikiama nuoroda � lentel (pavyzdžiui, žr. 2 lentel; žr. prieduose 2 lentel).

� Lentel�s pavadinimas turi tiksliai atspind�ti jame nurodytus rezultatus. � Lentel�je visi pavadinimai turi b�ti pateikiami pilni ir lietuvi� kalba. Jei tiriam�

reiškini�, kuri� rezultatai matyti lentel�je, pavadinimai yra ilgi, juos galima trumpinti, taiau po lentele b�tina sutrumpinimus paaiškinti.

� Jei visai lentelei ir jos pavadinimui nebeužtenka vietos lape, reik�t� vis� lentel su pavadinimu kelti � kit� lap�.

� Po lentele tur�t� b�ti trumpai pakomentuojami joje pateikti rezultatai, nekartojant lentel�je esani� duomen�, nebent pabr�žiant esminius rezultatus, pavyzdžiui, nurodant statistinio reikšmingumo lygmen�.

� Skyrius negali baigtis lentele be komentaro. Pavyzdžiai: � Vidurki� palyginimo rezultat� pateikimas.

Siekiant atskleisti, kaip skiriasi paauglio pasirenkamos streso �veikos strategijos, priklausomai nuo jo socialin�s situacijos (gyvenimas vaik� globos namuose ar su biologiniais t�vais), buvo palyginti paaugli�, gyvenani� vaik� globos namuose ir gyvenani� su abiem t�vais, taikom� streso �veikos strategij� skali� vidurkiai (analizei naudotas nesusijusi� imi� Stjudent t kriterijus). Rezultatai pateikiami 1 lentel�je.

1 lentel� Paaugli�, gyvenan�i� vaik� globos namuose (n = 90) ir su abiem t�vais (n = 152), taikom� streso �veikos strategij� vidurki� palyginimas

Streso �veikos strategijos

Gyvena vaik� globos namuose

Gyvena su abiem t�vais t p

Vidurkis Stand.

nuokrypis Vidurkis

Stand. nuokrypis

Socialin�s paramos ieškojimas

17,53 4,61 18,65 3,66 -1,412 0,160

Problem� sprendimas 16,13 3,68 18,31 2,69 -3,349 0,001 Emocin� iškrova 13,43 3,15 14,11 2,98 -1,088 0,278 Vengimas 16,50 3,05 16,95 2,79 -0,749 0,455

Gauti rezultatai rodo, kad toki� �veikos strategij� kaip socialin�s paramos paieška, emocin�

iškrova ir vengimas taikymas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p > 0,05) tarp paaugli�, gyvenani� vaik� globos namuose ir gyvenani� su t�vais. Taiau stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ši� paaugli�, kai kalbama apie problem� sprendimo strategijos taikym� (p < 0,01) – vaik� globos namuose gyvenantys paaugliai statistiškai reikšmingai reiau taiko problem� sprendimo strategij� nei paaugliai, gyvenantys su abiem t�vais.

� Procentini� duomen� palyginimo rezultat� pateikimas (kontingencijos lentel�s).

25

Analizuojant kompiuterini� žaidim� pob�džio s�sajas su lytimi, buvo palyginti smurtinius ir nesmurtinius kompiuterinius žaidimus žaidžiani� mergaii� ir berniuk� procentai (analizei naudotas �2 kriterijus) (žr. 2 lentel).

2 lentel�

Berniuk� (n � 63) ir mergai�i� (n � 42) procentinis pasiskirstymas pagal tai, kokius kompiuterinius žaidimus jie žaidžia

Kompiuterini� žaidim� pob�dis

Berniukai Mergait�s �2 p

n � n � Smurtiniai 41 65,1 6 14,3

26,295 <0,001 Nesmurtiniai 22 34,9 36 85,7

2 lentel�je pateikti rezultatai rodo, kad statistiškai reikšmingai daugiau berniuk� nei mergaii�

renkasi smurtinius kompiuterinius žaidimus (p < 0,001).

� Koreliacijos rezultat� pateikimas. Siekiant atskleisti paaugli� saviveiksmingumo ir taikom� streso �veikos strategij� ryš�, buvo atlikta

koreliacin� analiz�, kurios rezultatai pateikiami 3 lentel�je (analizei naudotas Pearson koreliacijos koeficientas r).

3 lentel�

Paaugli� (n � 250) saviveiksmingumo ir taikom� streso �veikos strategij� ryšys

Socialin�s paramos paieška

Problem� sprendimas

Emocin� iškrova

Vengimas

Saviveiksmingumas r 0,383 0,437 -0,126 0,175

p <0,001 <0,001 0,246 0,105

Gauti rezultatai (3 lentel�) atskleidžia, kad n�ra statistiškai reikšmingo ryšio tarp paaugli� saviveiksmingumo ir toki� streso �veikos strategij� kaip emocin� iškrova ir vengimas (p > 0,05). O stebimas statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys tarp paaugli� saviveiksmingumo ir toki� streso �veikos strategij� kaip socialin�s paramos paieška ir problem� sprendimas (p < 0,001): kuo didesnis paauglio saviveiksmingumas, tuo labiau išreikštos problem� sprendimo ir socialin�s paramos paieškos strategijos.

� Turinio (angl. content) analiz�s rezultat� pateikimas. Siekiant atskleisti vyr� lyties identiškumo turin� jauno suaugusiojo amžiuje, buvo naudojamas

nebaigt� sakini� klausimynas, kur� sudar� devyni teiginiai, prasidedantys „Aš vyras...“ (klausimyno autor� – L. N. Ožigova). Lyties identiškumo turiniui atskleisti buvo naudojama pabaigt� sakini� turinio analiz�, kurios b�du išskirtos kategorijos, prasminiai vienetai bei atsakym� pavyzdžiai pateikiami 4 lentel�je (lyties identiškumo sritys, turinio analiz�s kategorijos, prasminiai vienetai bei atsakym� pavyzdžiai pateikiami remiantis Kozlov ir Šuchovos (2010) turinio analiz�s pavyzdžiais; daugiau žr. Kozlov, Šuchova, 2010: 180–185).

26

4 lentel� Vyr� lyties identiškumo turinio kategorijos, analiz�s vienetai bei atsakym� pavyzdžiai

Lyties identiškumo turinio sritis

Turinio analiz�s

kategorija Turinio analiz�s vienetas Atsakymo pavyzdys

Savs apib�dinimas per

vyriškumo / moteriš- kumo samprat�

Vyriškumas

„Autoritarinis vyriškumas“ Tiesiogiai �vardijamos atitinkamos savyb�s

ir (arba) pateikiami konkret�s veiksmai,

nurodantys toki� savybi� tur�jim� ir (arba)

vartojama atitinkama kalba

Galiu b�ti piktas, agresyvus ir net

žiaurus...

„Neautoritarinis vyriškumas“

Tiesiogiai �vardijamos atitinkamos savyb�s

Galiu b�ti ryžtingas, dr�sus...

„Vyriškos garb�s kodeksas“ Neken�iu, kai elgiasi nevyriškai, išduoda...

„Biologinis veiksnys“ Aš vyras d�l to, kad tai

biologiškai man nulemta...

Moteriškumas

„Draugiškumas“ Tiesiogiai �vardijamos atitinkamos savyb�s

Galiu b�ti geras, švelnus, r�pestingas...

„Pasyvumas“ �vardijamos savyb�s, rodanios pasyvum�

Man tr�ksta valios...

„Priklausomyb�“ Tiesiogiai �vardijama ši savyb�

arba netiesiogiai numanomas jos

buvimas

Nuo man�s niekas nepriklauso...

Tiksl� ir vertybi� sritis

Tikslai

„Karjera“

Žinau, kad ateityje tapsiu puikiu juristu,

tur�siu �dom� darb� ir padarysiu ger� karjer�

„Šeima, t�vyst�“

Man svarbu išlaikyti šeim�, užauginti

vaikus ir suteikti jiems išsilavinim�

27

„Tobul�jimas ir mokymasis“

Noriu tobul�ti, po universiteto dirbsiu ir tuo pa�iu mokysiuosi

toliau

Vertyb�s

„Dvasin�s vertyb�s“

Noriu daryti tai, kas naudinga tautai, kad žmon�s b�t� laimingi ir gerbt� vienas kit�

„Socialin�s vertyb�s“ Žinau, kad noriu ir

galiu b�ti naudingas savo šaliai

„Materialin�s vertyb�s“ �vardinami geb�jimai arba

norai

Žinau, kad gal�siu uždirbti daug pinig�

Lyties identiškumo turinio analiz� (4 lentel�) atskleidžia kelias reikšmingas vyr� lyties

identiškumo sritis, apimanias daugel� aspekt�. Plaiausia yra vyriškumo / moteriškumo samprata, susidedanti tiek iš savybi�, stereotipiškai priskiriam� vyrams ir moterims, tiek iš biologini� bei socialin�s s�veikos (pvz.: vyr� garb�s kodeksas) veiksni�. Kita reikšminga lyties identiškumo sritis – tikslai bei vertyb�s. Išskiriami tikslai, susij su profesine sritimi (karjera), šeimyniniu gyvenimu (šeima, t�vyst�) bei asmeniniu tobul�jimu. Su lyties identiškumu siejasi ir trys vertybi� grup�s – dvasin�s, socialin�s ir materialin�s vertyb�s.

2.6.2. Paveikslo pateikimas

Pateikiant rezultatus paveiksluose, der�t� vadovautis tokiais kriterijais: � Paveiksl� rekomenduojama pateikti tada, kai vaizdinis duomen� pateikimas padeda

aiškiau parodyti ir suprasti gautus rezultatus. � Paveikslas netur�t� dubliuoti lentel�se pateikiam� rezultat�, t. y. jei rezultatai

pateikiami lentel�je, tai paveikslas reikalingas tik tais atvejais, kai padeda lengviau suprasti lentel�je nurodytus rezultatus arba j� papildo. Priešingu atveju rezultatus rekomenduojama pateikti arba tik lentel�je, arba tik paveiksle.

� Jei rezultatai pateikiami tik paveiksle, jame ir jo pavadinime turi atsiskleisti visi svarbiausi statistiniai duomenys (pavyzdžiui, jei pateikiamas vidurki� palyginimas, tai tur�t� b�ti nurodomi patys vidurkiai ir statistinio reikšmingumo lygmuo p).

� Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslu. Paveikslai numeruojami eil�s tvarka nuosekliai visame darbe, nepriklausomai nuo lenteli� numeracijos: 1, 2, 3 ir t. t. (ne pagal skyri� ir poskyri� numeravim� 1.3, 4.1 ir pan.).

� Rekomenduojama pateikti �vad� � paveiksl�, kuriame b�t� trumpai aprašoma, kokie duomenys paveiksle bus pristatomi. Tekste turi b�ti pateikiama nuoroda � paveiksl� (pavyzdžiui, žr. 2 paveiksl�).

� Paveikslo pavadinimas turi tiksliai atspind�ti jame nurodytus rezultatus.

28

� Paveiksle visi pavadinimai turi b�ti pateikiami pilni ir lietuvi� kalba. Jei tiriam� reiškini�, kuri� rezultatai matyti paveiksle, pavadinimai yra ilgi, juos galima trumpinti, taiau po paveikslu b�tina sutrumpinimus paaiškinti.

� Po paveikslu tur�t� b�ti trumpai pakomentuojami jame pristatyti rezultatai, taiau reik�t� vengti kartoti paveiksle pateiktus duomenis, nebent pabr�žiant esminius rezultatus, pavyzdžiui, nurodant statistinio reikšmingumo lygmen�.

� Kaip ir lentel�s atveju, skyrius negali baigtis paveikslu be komentaro.

Pavyzdžiai: � Stulpelin�s diagramos pateikimas. Analizuojant, kaip skiriasi kasdien ir reiau kompiuterinius žaidimus žaidžiani� paaugli� elgesio

problemos, buvo palyginti elgesio problem� skali� vidurkiai tarp min�t� paaugli� grupi�. Rezultatai pateikiami 1 paveiksle (naudotas nesusijusi� imi� Stjudent t kriterijus; tikslios statistinio patikimumo reikšm�s, statistinio kriterijaus reikšm�, grup�s vidurki� ir standartini� nuokrypi� reikšm�s pateikiamos X priede).

3,5

4,4

2,41,9

5,5

2,6

0

1

2

3

4

5

6

Neadaptyvus elgesys* Mokymosi sunkumai* Socialinis nejautrumas*

Skal

�s iš

reik

štum

as

Žaidžia kasdien Žaidžia re�iau *p<0,0

1 pav. Kasdien (n = 45) ir re�iau (n = 60) kompiuterinius žaidimus žaidžian�i� paaugli� elgesio problem� išreikštumo palyginimas

1 paveiksle pateikti rezultatai atskleidžia, kad kasdien kompiuterinius žaidimus žaidžiantiems paaugliams b�dingos didesn�s elgesio problemos nei paaugliams, kurie kompiuterinius žaidimus žaidžia reiau: dažniau žaidžiantiems paaugliams b�dingas statistiškai reikšmingai labiau išreikštas neadaptyvus elgesys, labiau išreikštas socialinis nejautrumas ir didesni mokymosi sunkumai.

� Skritulin�s diagramos pateikimas. 2 paveiksle pateikiamas tiriam�j� pasiskirstymas pagal tai, su kuo jie gyvena – su abiem t�vais, su

vienu iš t�v� ar su glob�jais.

*p < 0,05

29

16% (86)

10% (54)5% (27)

69% (373)

Gyvena su abiem t�vais

Gyvena su vienu iš t�v�, nes t�vai išsiskyr�

Nuo pat gimimo gyvena tik su mama

Gyvena su glob�jais

2 pav. Tiriam�j� procentinis pasiskirstymas pagal šeimos sud�t�

Diagramoje pateikti rezultatai atskleidžia, kad didžioji dauguma (69 proc.) tyrime dalyvavusi� pradini� klasi� mokini� gyvena su abiem t�vais ir mažiausiai (5 proc.) – su glob�jais. 16 procent� vis� tiriam�j� gyvena su vienu iš t�v� d�l skyryb�, o net 10 proc. vaik� nuo pat gimimo gyvena tik su mama.

� Linijin�s diagramos pateikimas. Analizuojant paaugli� streso �veikos strategij� naudojimo s�sajas su šeimos sud�timi buvo

palyginti streso �veikos strategij� skali� vidurkiai tarp paaugli�, kurie gyvena su abiem t�vais (pilna šeima), ir t� paaugli�, kurie gyvena su vienu iš t�v� (nepilna šeima). Abiej� tiriam�j� grupi� streso �veikos strategij� profili� palyginimas pateikiamas 3 paveiksle (naudotas nesusijusi� imi� Stjudent t kriterijus; tikslios statistinio patikimumo reikšm�s, statistinio kriterijaus reikšm�, grup�s vidurki� ir standartini� nuokrypi� reikšm�s pateikiamos X priede).

15,5

19,119,2 18,9

14,4

17,8 18,1

14,113

14

15

16

17

18

19

20

Socialin�sparamos paieška

Problem�sprendimas*

Emocin� iškrova Vengimas

Skal

�s iš

reik

štum

as

Pilna šeima Nepilna šeima *p<0,05

3 pav. Streso �veikos strategij� skali� išreikštumo palyginimas tarp pilnose (n = 120) ir nepilnose (n = 45) šeimose augan�i� paaugli�

Paveiksle pateikiami rezultatai atskleidžia, kad socialin�s paramos paieškos, emocin�s iškrovos ir

vengimo strategij� naudojimas tarp pilnose ir nepilnose šeimose gyvenani� paaugli� statistiškai reikšmingai nesiskiria. Taiau pastebimas skirtumas taikant problem� sprendimo strategij� – pilnose šeimose gyvenantys paaugliai ši� strategij� taiko statistiškai reikšmingai dažniau nei j� bendraamžiai iš nepiln� šeim� (p � 0,02). Taip pat paveiksle pateikti rezultatai leidžia teigti, kad abiejose tiriam�j�

30

grup�se reiausiai yra taikoma emocin�s iškrovos strategija, taiau norint išsiaiškinti, ar ši� strategij� paaugliai naudoja reiau nei kitas, reik�t� atlikti porin� taikom� strategij� vidurki� palyginim� grupi� viduje.

2.6.3. Statistikos pateikimas tekste

Kai duomen� analiz�s rezultatus sudaro keli skaiiai, tikslingiau juos pateikti ne lentel�je,

bet tekste. Pavyzdžiui: Duomen� analiz� atskleid�, kad tarp paaugli� savs vertinimo ir patiriam� elgesio sunkum� yra

statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys (r � -0,576; p � 0,003; n � 124) – kuo aukštesnis paaugli� savs vertinimas, tuo mažiau išreikšti elgesio sunkumai.

2.7. Etiniai baigiamojo bakalauro darbo parengimo aspektai

Baigiam�j� bakalauro darb� studentas rengia savarankiškai. Jam neleidžiama ginti

baigiamojo bakalauro darbo, jei nustatoma, kad visas darbas arba jo dalis yra parašyta kito autoriaus, jei pastebima plagijavimo fakt�, jei darbe yra pažeistos autori� neturtin�s ir turtin�s teis�s. Tokiu atveju studentas yra šalinamas iš universiteto VDU Studij� reguliamino nustatyta tvarka.

Toliau aptariami kiti svarb�s mokslinio darbo rengimo etiniai aspektai (pagal LPS (Lietuvos psicholog� s�junga), EFPA (European Federation of Psychologists’ Associations), APA (American Psychological Association); interneto nuorodos pateikiamos literat�ros s�raše), kurie iš esm�s siejasi su baigiamojo bakalauro darbo parengimu.

Konfidencialumo išlaikymas. Studentas, rengiantis bakalauro baigiam�j� darb� (toliau – studentas), �sipareigoja ir imasi vis� reikaling� priemoni�, kad užtikrint� asmen�, su kuriais dirba ir kuri� duomenis naudoja savo bakalauro darbe, anonimiškum�, laikosi konfidencialumo.

Kišimosi � privat� gyvenim� ribojimas. Rašydamas bakalauro baigiam�j� darb�, studentas laikosi profesini� santyki� etikos, duomenis vertina remdamasis konkreiais moksliniais ir profesiniais tikslais. Tyrimas gali b�ti atliekamas ir duomenys moksliniame darbe naudojami tik sutikus tiriamajam. Rašant bakalauro baigiam�j� darb�, studentams neleidžiama tirti lengvai pažeidžiam� asmen�. Pagal Lietuvos Respublikos biomedicinini� tyrim� etikos �statym� (Žin., 2000, Nr. 44-1247, aktuali redakcija nuo 2012 01 01) pažeidžiamais asmenimis laikomi: asmenys, turintys psichikos sutrikim�; asmenys, gyvenantys globos �staigose; kariai j� tikrosios karin�s tarnybos metu; asmenys, pavald�s tyr�jui; �kalinimo �staigose ar kitose laisv�s at�mimo vietose esantys asmenys ir nepilnameiai. Taigi, bakalauro darb� rašantys studentai netur�t� tirti min�tame �statyme nurodyt� pažeidžiam� asmen�, taip pat asmen�, turini� rimt� somatin�s sveikatos problem� (gydom� ambulatorinio ar stacionaraus gydymo �staigose), bei asmen�, gyvenani� specifin�mis socialin�mis s�lygomis (pavyzdžiui, seneli� namuose). Studentas gali atlikti tyrim� lengvai pažeidžiam� asmen� grup�je tik tada, kai tenkinamos kelios s�lygos: 1) �staigos etikos komisija (arba administracija, jei n�ra etikos komisijos) jam leidžia atlikti tyrim�; 2) apsvarsiusi susidariusi� situacij�, Psichologijos padalini� etikos komisija

31

rekomenduoja leisti atlikti tok� tyrim�, ir Bendrosios psichologijos katedros pos�dyje patvirtinama, jog studentui leidžiama atlikti baigiamojo bakalauro darbo tyrim� lengvai pažeidžiam� asmen� grup�je. Taip pat, jeigu studentas nori tirti nepilnameius, jis turi gauti ne tik j� pai�, bet ir j� t�v� raštiškus sutikimus. Tiriant 16 met� amžiaus ir vyresnius nepilnameius, t�v� sutikim� privalu gauti tuomet, jeigu ruošiamasi jaunuolius apklausti psichologiškai jautria tema, galinia tur�ti neigiam� pasekmi� jaunuolio savijautai (pavyzdžiui, apie polink� � savižudyb; seksualin� gyvenim�; t�v� tarpusavio santykius ir pan.) arba daryti poveik�. Kitais atvejais, tiriant šešiolikmeius ar septyniolikmeius, pakanka gauti j� pai� raštiškus sutikimus dalyvauti tyrime ir turi b�ti tenkinamos anksiau min�tos lengvai pažeidžiam� asmen� tyrimo atlikimo s�lygos, t. y. gauti Bendrosios psichologijos katedros ir �staigos leidimai atlikti tok� tyrim�.

Konfidencialumo išlaikymas duomen� baz�se. Jei prie duomen� gali prieiti asmenys, kurie neatliko tyrimo ir n�ra su juo tiesiogiai susij, studentas turi taip koduoti tiriam�j� duomenis, kad neb�t� galima identifikuoti j� tapatyb�s. Jei duomenys turi b�ti pristatyti institucijos atstovams vertinti, sudarant galimyb identifikuoti tiriam�j�, informacija apie tiriamojo tapatyb turi b�ti pašalinama prieš tai, kol atsiranda galimyb� j� nustatyti asmenims, kurie su šia informacija n�ra tiesiogiai susij.

Tyrimo planavimas. Studentas planuoja, vadovauja ir informuoja tiriamuosius apie tyrim�, remdamasis mokslin�s kompetencijos ir etiško tyrimo standartais. Tyr�jas taip organizuoja tyrim�, kad rezultatai kuo mažiau klaidint�. Tyr�jas užtikrina tinkam� tyrimo dalyvi� teisi� apsaug�.

Atsakomyb�. Baigiam�j� bakalauro darb� rašantis studentas organizuoja tyrim�, atsižvelgdamas � tiriam�j� gerov ir orum�. Studentas atsako už etišk� tyrimo vykdym� tiek asmeniškai, tiek už asmenis, kurie padeda vykdyti tyrim�. Tyr�jas ir jo pagalbininkas gali atlikti tik tas užduotis, kurias vykdyti yra tinkamai išmok ir pasiruoš.

Mokslo institucijos pritarimas. Prieš atlikdamas tyrim� studentas gauna institucijos, kurioje atliks tyrim�, sutikim�, tinkamai paaiškindamas tyrimo naud�.

Sutikimas atlikti tyrim�. Tiriamajam suprantamu b�du studentas tinkamai informuoja j� apie tyrim� ir gauna tiriamojo sutikim� atlikti tyrim�. Tiriamajam suprantamu b�du studentas informuoja j� apie tyrimo pob�d�, galimyb pasirinkti – dalyvauti ar nedalyvauti tyrime, galimyb bet kuriuo metu pasitraukti iš tyrimo, apie galimas tyrimo pasekmes atsisakant tyrimo ar pasitraukiant iš jo jam nepasibaigus, apie numatomas pasekmes sutikus dalyvauti tyrime (rizika, diskomfortas, nepalankus poveikis, konfidencialumo apribojimas). Studentas suprantamai pateikia vis� informacij�, kurios prašo tiriamasis. Jei tyrimas atliekamas su studentais ar kitais nuo tyr�jo priklausomais asmenimis, turi b�ti užtikrinama, kad atsisakymas dalyvauti tyrime arba pasitraukimas iš jo neatsilieps tiriamiesiems neigiamai.

Sutikimas darant garso ar vaizdo �raš�. Prieš atlikdamas tyrim� studentas informuoja ir gauna tiriam�j� sutikim� daryti vaizdo ar garso �raš�.

Apgavyst� atliekant tyrim�. Studentas negali organizuoti tyrimo remdamasis apgaule, nebent melagingo informavimo s�lygos pagr�stos moksline, mokom�ja ar kita verte, kai naudoti alternatyvias proced�ras be apgaul�s ne�manoma ar nepagr�sta. Studentas neturi teis�s klaidinti

32

tiriam�j� d�l galimo j� dalyvavimo tyrime, nutyl�damas rizikos, diskomforto ar neigiam� emocij� galimybes. Bet kokia apgaul�, kuri yra s�moningai parinkta tyrimo dalis, tiriamiesiems turi b�ti paaiškinta kiek galima anksiau, geriausiai – iš karto po dalyvavimo tyrime, bet ne v�liau, nei bus pateiktos tyrimo išvados. Vis d�lto, jei rašant baigiam�j� bakalauro darb� iškyla šiame punkte aprašomos apgaul�s tikimyb�, studentas privalo aptarti su vadovu, ar ruošiamas darbas neviršija studento kompetencij�. Bet kokiu atveju atsakomyb už tokio tyrimo atlikim� gali prisiimti tik vadovas.

Duomen� pasidalijimas ir panaudojimas. Kai n�ra galimyb�s visiškai užtikrinti duomen� konfidencialumo, studentas informuoja tiriamuosius apie tai, kad j� duomenys arba informacija apie dalyvavim� gali b�ti prieinama kitiems.

Rezultat� pateikimas. Rengdamas mokslin� darb�, studentas neklastoja duomen� ar rezultat�. Jei tyr�jas aptinka tam tikr� duomen� neatitikim� arba klaid�, jis imasi veiksm� toms klaidoms pataisyti.

Plagijavimas. Studentas nepateikia svetimo darbo rezultat�, duomen�, tam tikr� dali� kaip sav�, net jei kito darbo rezultatai ar duomenys paminimi d�l studento neišmanymo, kaip teisingai cituoti ir nurodyti naudotus šaltinius (daugiau apie plagijavim� žr. skyrel� „Plagijavimo samprata“, p. 19–20).

Autoriaus ind�lis. Studentas prisiima nuopelnus tik už t� veikl�, kuri� realiai atliko. Studentas paprastai minimas kaip pagrindinis autorius keli� autori� darbe, jei publikacija remiasi jo bakalauro baigiamuoju darbu.

2.8. Dažniausios klaidos, pasitaikanios rašant bakalauro baigiam�j� darb�

J. E. Nurmi (2002) pažymi, jog tam tikr� klaid� rašant bakalauro baigiam�j� darb�

pasitaiko gana dažnai. Studentai, nor�dami toki� klaid� išvengti, tur�t� iš anksto atsižvelgti � nurodom� klaid� pob�d� arba stengtis jas pasteb�ti ir ištaisyti:

� Gramatin�s, stiliaus klaidos, netaisyklinga kalba, nesuprantama sakini� strukt�ra. � Perskaiius �vad�, lieka neaiški darbo ar tyrimo problema, aktualumas. � Teorin�je dalyje n�ra pasakojimo strukt�ros, nuoseklumo: tyrimai pristatomi vienas po

kito, taiau nepaaiškinama, kaip tai susij su tyrimo tikslais. � Tyrimo rezultat� aptarimas n�ra susietas su konkreiais aprašomo tyrimo rezultatais. � Teorin�je literat�ros apžvalgoje n�ra korektiško citavimo, nuorod� pateikimo, teiginiai

nepagrindžiami nuorodomis � literat�ros šaltinius. � Tyrimo tikslai ir hipotez�s n�ra tinkamai pristatomi, t. y. j� formuluot�s neaiškios,

neatitinka darbo pavadinimo, tiriamõs problemos. � Matavimai ir tyrimo proced�ra neaprašyta logiškai ir aiškiai. � Statistika yra pateikiama ir tekste, ir lentel�se ar paveiksluose, rezultatai kartojasi

(ir lentel�se, ir paveiksluose). � Teorinis �vadas yra per ilgas, o rezultat� aptarimo dalis – per trumpa.

33

� Rašymo stilius asmeninis, neekonomiškas (daug nereikaling�, besikartojani� žodži�) ir nemokslinis.

� Rezultatai netinkamai interpretuojami (daromos priežastin�s išvados pj�vi� ar koreliaciniuose tyrimuose).

� Statistika yra netinkama arba netiksliai aprašyta.

2.9. Bakalauro baigiamojo darbo pateikimas

Psichologijos bakalauro baigiamasis darbas turi b�ti �rištas, du jo egzemplioriai pristatomi � VDU Bendrosios psichologijos katedr� ne v�liau kaip trys savait�s iki gynimo. Kartu su darbu pristatoma:

� pirmin� tyrimo medžiaga (kiekybinio tyrimo protokolai, kokybinio tyrimo interviu �rašai, transkribcijos, analizuoti tekstai (pvz.: dienorašiai, straipsniai, vaizdo medžiaga));

� �staig� leidimai, liudijantys, kad darbo autoriui buvo leista atlikti tyrim� konkreioje institucijoje;

� tiriam�j� sutikimai dalyvauti tyrime (jei darbo specifika to reikalauja, pavyzdžiui, vaik� t�v� raštiški sutikimai);

� �staigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, etikos komisijos leidimas atlikti tyrim� ar pos�džio protokolo išrašas, jei darbo autorius kreip�si � �staigos etikos komisij� d�l leidimo atlikti tyrim�;

� studento ir darbo vadovo pasirašytas pridedamasis raštas (žr. 11 pried�); � elektronin� suvest� duomen� rinkmena; � elektroninis darbo variantas. Visa ši medžiaga yra saugoma VDU Bendrosios psichologijos katedroje iki darbo gynimo.

Po darbo gynimo studentas pateikt� pirmin tyrimo medžiag� gali atsiimti. Jei to nepadaro, po m�nesio medžiaga yra sunaikinama. Pats bakalauro darbas katedroje yra saugomas penkerius metus po jo apgynimo.

Bakalauro darbo neleidžiama ginti, jei: � studentas yra nebaigs visos studij� programos; � yra pažeistos tyrimo atlikimo etin�s taisykl�s; � darbas yra pateiktas per v�lai; � darbe sistemingai nepaisoma ši� metodini� nurodym�. Darbo vadovas, atsižvelgdamas � studento baigiamojo darbo rengimo proces� bei rezultat�,

gali pasi�lyti darbo neginti. Sprendimas neleisti ginti baigiamojo bakalauro darbo yra priimamas VDU Bendrosios psichologijos katedros pos�džio metu. Tokiu atveju studentas turi teis kreiptis � kvalifikacin komisij�, pateikdamas prašym� leisti ginti darb� ir raštu išd�stydamas motyvus. Prašym� ir darb� studentas turi �teikti komisijos sekretoriui(-ei) ne v�liau kaip prieš tris dienas iki paskelbtos viešojo gynimo pradžios. Apsvarsiusi studento prašym�, baigiam�j� darb� viešojo gynimo komisija nusprendžia, ar studentui leidžiama darb� ginti.

34

2.10. Bakalauro darbo vertinimo kriterijai

Bakalauro darb� recenzuoja katedros paskirtas vienas recenzentas. Jis pateikia gynimui recenzij� pagal katedroje patvirtint� form� (žr. 10 pried�). Recenzijoje yra si�lomas bakalauro darbo �vertinimas, kur� recenzentas pateikia gynimo komisijai. Atsiliepim� apie bakalauro baigiam�j� darb� parašo ir darbo vadovas. Studentas turi teis susipažinti su darbo recenzija iš anksto.

Jei bakalauro darbas empirinis, paprastai atsižvelgiama � tokius kriterijus: � Ar darbe yra visos empiriniam bakalauro darbui b�tinos dalys? � Ar darbo problema yra aiškiai apibr�žta? � Ar pagr�stas tiriamos problemos aktualumas? � Ar apibr�žtos pagrindin�s darbo s�vokos? � Ar literat�ros apžvalga atitinka tiriam� problem�? � Kokie literat�ros šaltiniai analizuojami (ar susij su tiriama problema, ar apžvelgiami

naujausi kit� autori� darbai tiriama tema)? � Ar literat�ros analiz� analitinio, ar labiau referatyvaus pob�džio? � Ar keliamas darbo tikslas atitinka nagrin�jam� problem�? � Ar darbo hipotez�s pagrindžiamos literat�ros apžvalgoje, t. y. ar skaitytojui,

perskaiiusiam literat�ros apžvalg�, aišku, kod�l darbo autorius kelia b�tent tokias hipotezes?

� Ar keliamos hipotez�s yra susijusios su darbo tikslu? � Ar darbo hipotez�s suformuluotos tinkamai, atitinka hipotez�ms keliamus reikalavimus

(konkreios, nurodo laukiam� reiškini� s�saj� krypt�, leidžia numatyti statistin�s analiz�s b�dus)?

� Ar tiriamieji yra aiškiai aprašyti (nurodytas tiriam�j� skaiius, amžius, pasiskirstymas pagal lyt�, kitus svarbius demografinius rodiklius)?

� Ar taikyti metodai tinka tiriamiems reiškiniams �vertinti? � Ar taikyti tyrimo metodai yra aiškiai ir išsamiai aprašyti? � Ar pateikti taikyt� tyrimo metod� patikimumo rodikliai? � Ar taikyti statistin�s analiz�s metodai tinka keliamoms hipotez�ms patikrinti? � Ar rezultatai aprašomi aiškiai, pagrindžia visas hipotezes, ar j� pakanka hipotez�ms

�rodyti? � Ar � rezultat� apibendrinim� �eina diskusija su kit� analitin�je literat�ros apžvalgoje

nurodyt�, toki� pat problem� nagrin�jusi� publikacij� autoriais? � Ar apibendrinant rezultatus atsiskleidžia darbo autoriaus poži�ris � gautus rezultatus, ar

pateikiama rezultat� psichologin� interpretacija? � Ar išvados formuluojamos aiškiai, konkreiai ir atitinka iškeltas hipotezes? � Ar visame darbe tinkamai pateikiamos nuorodos � literat�ros šaltinius?

35

� Ar literat�ros s�rašas sudarytas tinkamai, pagal reikalavimus, pateikiamus šiuose metodiniuose nurodymuose?

� Ar darbas parašytas gan�tinai taisyklinga lietuvi� kalba, n�ra korekt�ros klaid�? Kai bakalauro baigiamasis darbas yra teorinis, paprastai atsižvelgiama � tokius kriterijus: � Ar pagr�stas temos pasirinkimas? Ar darbe nurodomas pasirinktos temos mokslinis ir

praktinis aktualumas, problematiškumas? Ar aiškiai apibr�žtos s�vokos? � Ar darbo metodas yra analitinis (t. y. literat�ra ne tik išvardijama, bet ir analizuojama),

o ne referatyvus? Ar parinkti literat�ros šaltiniai aiškiai susieti su analizuojama problema?

� Ar literat�ros šaltiniai tinkamai cituojami? Ar apžvelgiama naujausia mokslin� literat�ra?

� Ar darbo uždaviniai nukreipti � tem�, jos analiz, o ne � platesn� temos kontekst�? � Ar literat�ros analiz�s apibendrinimas yra atskira bakalauro darbo dalis, prieš dal�

„Išvados“? Ar jame apibendrinama analizuota literat�ra, ar išreikšta autoriaus nuomon� (suformuluota pagr�stai ir moksliškai korektiškai)?

� Ar autoriaus apibendrinimai yra pateikiami vizualiai aiškia forma (grafikais, lentel�mis, kurios aiškiau vaizduoja autoriaus išskirtus apibendrinimo kriterijus, sistemas)?

� Ar išvados konkreios, susietos su uždaviniais, grindžiamos autoriaus apibendrinimais pagal tur�t� literat�r�? Negerai, jei išvados nekonkreios (labai paviršutiniškos ir labai apibendrintos) arba labai siauros (pavyzdžiui, išvad� grindžia vieno tyrimo rezultatai).

� Ar darbe keliama klausim�, leidžiani� prad�ti tolimesnes diskusijas?

2.11. Bakalauro darbo gynimas

Bakalauro darbai ginami VDU Rektoriaus sudarytos komisijos pos�dyje. Šis pos�dis yra viešas. Vienam darbui apginti yra skiriama 15–20 minui�. Gynimas vyksta tokia tvarka:

� Komisijos pirmininkas praneša darb� ginanio studento pavard, darbo temos pavadinim�, darbo vadovo ir recenzento pavardes.

� Diplomantas pristato savo darb�. Pristatymui skiriamos 5–7 minut�s. Darb� patartina pristatyti naudojant program� Microsoft Power Point, paruošiant 10–12 skaidri� (I skaidr� – darbo autoriaus vardas, pavard�, darbo pavadinimas, darbo vadovas; II skaidr� – darbo problema (ši skaidr� neb�tina); III skaidr� – darbo tikslas; IV skaidr� – hipotez�s; V skaidr� – tiriamieji; VI skaidr� – tyrimo metodikos ir proced�ra; VII–IX skaidr�s – pagrindiniai darbo rezultatai (pateikiami lentel�se arba paveiksluose); X skaidr� – pagrindin�s darbo išvados).

� Diskusija: diplomantas atsako � komisijos nari� ir kit� gynimo dalyvi� klausimus. � Recenzentas pristato žodžiu recenzij�, atskleidžia darbo privalumus ir tr�kumus,

pateikia klausim� besiginaniajam. � Diplomantas atsako � recenzento pastabas ir klausimus. � Darbo vadovas pristato komisijai savo atsiliepim� apie darb� ir diplomant�.

36

� Bakalauro darbas �vertinamas uždarame komisijos pos�dyje, pasibaigus vis� tos dienos darb� gynimams.

� Komisijos pirmininkas viešai praneša, kaip �vertinti baigiamieji bakalaur� darbai. � Kvalifikacin�s komisijos sprendimas d�l baigiamojo darbo �vertinimo (pažymio) yra

galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas. Apeliacijos d�l proced�r� pažeidim� gynimo metu svarstomos VDU Studij� reguliamine nustatyta tvarka.

� Studentas, negyns arba neapgyns baigiamojo darbo, šalinamas iš universiteto. � Antr� kart� ginti neapgint� baigiam�j� darb�, sudarius sutart� su universitetu, leidžiama

sesijos metu ne anksiau kaip po pus�s met�, jei susidaro ginani�j� grup� pagal Studij� reguliamino nustatyt� tvark�. Antr� kart� neapgynus baigiamojo darbo, sudarius atitinkam� sutart�, turi b�ti rengiamas naujas baigiamasis darbas.

� Baigiamasis darbas ne v�liau kaip po dvej� met� vien� kart� gali b�ti ginamas eksternu, pasirašant eksterno studij� sutart�, jei darbas ankstesniais metais buvo parengtas, �teiktas ir rekomenduotas ginti.

Galutinis baigiamojo darbo vertinimas pažymiu vyksta pagal VDU baigiam�j� darb� rengimo bendrosios tvarkos 7 punkt� (2008 02 06, �sakymo Nr. 74a).

37

Literat�ra 1. APA. Prieiga per internet�: http://www.apa.org. 2. Berno konvencijos d�l literat�ros ir meno k�rini� apsaugos komentaras (Paryžiaus akto

redakcija, 1971) (2001). Vilnius: Lietuvos Respublikos kult�ros ministerija. 3. Biomedicinini� tyrim� etikos �statymas. Aktuali redakcija nuo 2012-01-01 (2000). Valstyb�s

žinios, Nr. 44-1247. 4. Bliumas, R. (2005). Rašto darb� rengimo, vertinimo ir saugojimo Filosofijos fakultete tvarka.

Vilnius: Vilniaus universitetas. 5. Bukšnyt�, L.; Kavaliauskait�, E. (2007). Psichologijos kursini� ir magistro baigiamojo darbo

rašymo metodiniai nurodymai. Kaunas: VDU leidykla. 6. �ernius, V.; Tereseviien�, M. (1996). Kaip rašyti magistro studij� baigiam�j� darb� (tezes)?

Kaunas: KTU leidykla. 7. EFPA. Prieiga per internet�: http://www.efpa.be. 8. LPS. Prieiga per internet�: http://www.lps.vu.lt. 9. Kozlov, V. V.; Šuchova, N. A. (2010). Gendernaja psichologija. Sankt-Peterburg: Re. 10. Martišius, V. (1999). Psichologijos metodai. Vilnius: Egalda. 11. Nevinskait�, L.; Trumpulyt�, S.; Jurgutis, M.; Štreimikis, A.; Stabingis, L.; Kuiukas, V. (2008).

ETD dokument� plagijavimo patikros galimybi� studija. Prieiga per internet�: http://biblioteka.su.lt/failai/file/ETD_dokumentu_plagijavimo_patikros_galimybiu_studija.pdf.

12. Nurmi, J. E. (2002). Writing a Scientific Article. A Talk in Survey Methodology and Statistics Workshop. Vilnius, October 10.

13. Publication Manual of the American Psychological Association (2001). 5th edition. Washington, DC: American Psychological Association.

14. Vaitkeviius, R.; Saudargien�, A. (2006). Statistika su SPSS. Kaunas: VDU leidykla. 15. Vileita, A. (2000). Lietuvos Respublikos autori� teisi� ir gretutini� teisi� �statymo komentaras.

Vilnius: Lietuvos rašytoj� s�jungos leidykla.

38

1 priedas. Bakalauro kursinio darbo titulinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINI� MOKSL� FAKULTETAS

BENDROSIOS PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Vyr� ir moter� vadovavimo stiliaus palyginimas

Psichologijos kursinis darbas

Atliko: V. �epukien� Darbo vadovas(-�): doc. dr. A. Endriulaitien�

Kaunas, 20__

39

2 priedas. Bakalauro kursinio darbo turinio pavyzdys

TURINYS

�vadas 3

Vadovavim� aiškinanios teorijos 5

Vadovavimo stiliaus samprata 9

Veiksniai, nulemiantys vadovavimo stili� 10

Vyr� ir moter� vadovavimo stiliaus skirtumai 12

Apibendrinimas 19

Pagrindin�s s�vokos 21

Literat�ra 22

40

3 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo titulinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1

SOCIALINI� MOKSL� FAKULTETAS2 BENDROSIOS PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Studento vardas, pavard�3

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS4

Bakalauro baigiamasis darbas

Psichologijos studij� programa, valstybinis kodas 61206S1035

Psichologijos studij� kryptis

Vadovas(-�) __________________________ ________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard�) (Parašas) (Data)

Apginta __________________________________ _________ ______ (Fakulteto / studij� instituto dekanas / direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 20__

1 Times New Roman, 14 p., didžiosios raid�s. 2 Times New Roman, 12 p., didžiosios raid�s. 3 Times New Roman, 14 p. 4 Times New Roman, 14 p., didžiosios raid�s, pajuodintas šriftas. 5 Times New Roman, 12 p.

41

4 priedas. Santraukos pavyzdys

SUMMARY

Vardas Pavard�. Professional choice and career orientations of boys and girls: Bachelor Thesis in Psychology / Scientific adviser dr. A. Endriulaitien�. Kaunas: Vytautas Magnus University, 2006. – 43 p. [Manuscript]. Key words: professional choice, career orientation.

The aim of the study was to investigate the professional choice and career orientation

differences among boys and girls. There were 174 participants in the study. 61 of them were students from regional schools

of Kaunas (37 girls, 24 boys), and 113 of them were students from Vytautas Magnus University (74 girls, 39 boys).

Career orientations were assessed with the questionnaire of E. Schein. Respondents were asked to fill in the form of 41 question. Also they were asked to indicate the profession that they prefer to choose.

The results of the study showed that girls and boys' professional choice differs. Still, their career orientations are almost the same. Job stability is more important for girls, but the pursuit of position, living place stability and job consistency of personal life are important for both, boys and girls. There were revealed some differences of career orientations between pupils and students. Dedication to people and job consistency of personal life are more important to the students. Pupils are oriented to nearly all career styles. They seldom indicate one the most important style, with which they could go in the future.

42

5 pr

ieda

s. E

mpi

rini

o ba

kala

uro

darb

o re

cenz

ijos f

orm

os p

avyz

dys

V

YT

AU

TO

DID

ŽIO

JO U

NIV

ER

SIT

ET

AS

Soci

alin

i� m

oksl

� fa

kulte

tas

Ben

dros

ios p

sich

olog

ijos k

ated

ra

RE

CE

NZI

JA

D

ata_

____

____

____

____

____

Stud

ento

var

das,

pava

rd�_

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

Bak

alau

ro d

arbo

pav

adin

imas

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

Dar

bo d

alys

V

ertin

imas

G

erai

V

idut

iniš

kai

Pras

tai

Nep

atei

kta

Kom

enta

rai

�žan

ga /

prob

lem

os

apib

r�ži

mas

Prob

lem

os a

pibr

�žim

o ai

škum

as

Prob

lem

os /

darb

o ak

tual

umo

pagr

indi

mas

Lite

rat�

ros

apžv

alga

Pagr

indi

ni�

s�vo

k� a

pibr

�žim

as

Li

tera

t�ro

s apž

valg

os a

ktua

lum

as ti

riam

ai p

robl

emai

Lite

rat�

ros š

altin

i� n

auju

mas

, ska

iiu

s, m

oksl

išku

mas

Lite

rat�

ros a

pžva

lgos

ana

liz�s

kok

yb�

/ lyg

is

Tiks

las /

hi

pote

z�s

Tiks

lo a

titik

tis n

agrin

�jam

ai p

robl

emai

Hip

otez

i� p

agrin

dim

as li

tera

t�ro

s apž

valg

oje

H

ipot

ezi�

atit

iktis

kel

iam

am d

arbo

tiks

lui

H

ipot

ezi�

form

uluo

t�s a

titik

tis re

ikal

avim

ams

Met

odol

ogija

Tiria

m�j

� ap

rašy

mas

Met

od�

apra

šym

as

M

etod

� pa

tikim

umo

ir va

lidum

o pa

grin

dim

as

M

etod

� tin

kam

umas

kel

iam

oms h

ipot

ez�m

s pat

ikrin

ti

Rez

ulta

tai

Stat

istin

�s re

zulta

t� a

naliz

�s m

etod

� tin

kam

umas

43

Rez

ulta

t� a

praš

ymo

aišk

umas

Rez

ulta

t� p

atei

kim

o at

itikt

is k

elia

mom

s hip

otez

�ms

(ar p

akan

ka, a

r ne

per d

aug)

Rez

ulta

t�

apib

endr

ini-

mas

Rez

ulta

t� p

alyg

inim

as su

kit�

tyrim

� re

zulta

tais

Rez

ulta

t� p

sich

olog

in�

inte

rpre

taci

ja

Išva

dos

Išva

d� fo

rmul

avim

o ai

škum

as, k

onkr

etum

as

Iš

vad�

atit

iktis

dar

bo ti

kslu

i ir h

ipot

ez�m

s

Lite

rat�

ros

s�ra

šas

Nuo

rod�

� ci

tuoj

amus

lite

rat�

ros š

altin

ius p

atei

kim

as

Li

tera

t�ro

s s�r

ašo

pate

ikim

as

Sant

rauk

a Sa

ntra

uka

angl

� ka

lba

Sa

ntra

uka

lietu

vi�

kalb

a

Kal

bos k

ult�

ra

Dar

bo p

riva

lum

ai__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

Past

abos

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_ K

laus

imai

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_ Iš

vada

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

R

ecen

zent

as__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

44

6 pr

ieda

s. T

eori

nio

baka

laur

o da

rbo

rece

nzijo

s for

mos

pav

yzdy

s

VY

TA

UT

O D

IDŽ

IOJO

UN

IVE

RSI

TE

TA

S So

cial

ini�

mok

sl�

faku

lteta

s B

endr

osio

s psi

chol

ogijo

s kat

edra

RE

CE

NZI

JA

Dat

a___

____

____

____

____

__

St

uden

to v

arda

s, pa

vard

�___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_ B

akal

auro

dar

bo p

avad

inim

as__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_

Dar

bo d

alys

V

ertin

imas

G

erai

V

idut

iniš

kai

Pras

tai

Nep

atei

kta

Kom

enta

rai

�žan

ga /

prob

lem

os

apib

r�ži

mas

Prob

lem

os a

pibr

�žim

o ai

škum

as

Prob

lem

os /

darb

o ak

tual

umo

pagr

indi

mas

Tiks

las /

už

davi

niai

Ti

kslo

atit

iktis

nag

rin�j

amai

pro

blem

ai

U

ždav

ini�

orie

ntav

imas

� te

mos

ana

liz

Lite

rat�

ros

apžv

alga

Pagr

indi

ni�

s�vo

k� a

pibr

�žim

as

Li

tera

t�ro

s apž

valg

os a

ktua

lum

as ti

riam

ai

prob

lem

ai

Lite

rat�

ros š

altin

i� n

auju

mas

, ska

iiu

s, m

oksl

išku

mas

Lite

rat�

ros a

pžva

lgos

ana

liz�s

ko

kyb�

/ ly

gis

Ana

liz�s

ap

iben

drin

imas

A

naliz

�s re

zulta

t� a

pibe

ndrin

imo

pate

ikim

as

45

Api

bend

rinim

� pa

teik

imo

form

os a

išku

mas

M

oksl

iška

i pag

r�sto

s aut

oria

us n

uom

on�s

pa

teik

imas

Kla

usim

� to

limes

nei d

isku

sija

i k�l

imas

Išva

dos

Išva

d� fo

rmul

avim

o ai

škum

as,

konk

retu

mas

Išva

d� a

titik

tis d

arbo

tiks

lui i

r užd

avin

iam

s

Lite

rat�

ros

s�ra

šas

Nuo

rod�

� ci

tuoj

amus

lite

rat�

ros š

altin

ius

pate

ikim

as

Lite

rat�

ros s

�raš

o pa

teik

imas

Sant

rauk

a Sa

ntra

uka

angl

� ka

lba

Sa

ntra

uka

lietu

vi�

kalb

a

Kal

bos k

ult�

ra

Dar

bo p

riva

lum

ai__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

Past

abos

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_ K

laus

imai

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_ Iš

vada

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

_ R

ecen

zent

as__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

___

46

7 priedas. Studento ir darbo vadovo pasirašytas pridedamasis raštas

Bakalauro darbo pateikimo gynimui lapas Pateikiu bakalauro baigiam�j� darb� .....................................................................................................

...............................................................................................................................................................

gynimui. Patvirtinu, kad darbas yra originalus, parengtas savarankiškai.

.................................. ................................................................ (Data) (Diplomanto vardas, pavard� ir parašas) Sutinku, kad bakalauro darbas b�t� ginamas. ................................. ............................................................. (Data) (Vadovo vardas, pavard� ir parašas) Baigiam�j� darb� tarpininkaujant vadovui katedra gavo. ............................... ............................................................... (Data) (Katedros referent�s parašas)

47

8 priedas. Vadovo atsiliepimo apie baigiam�j� darb� forma

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINI� MOKSL� FAKULTETAS

BENDROSIOS PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Vadovo(-�s) atsiliepimas

APIE STUDENTO(-�S)................................................................................

(VARDAS, PAVARD ) BAIGIAM�J� BAKALAURO DARB�

……..……………….................................................................................................................. (TEMA)

.................................................................................…………...............................................................….…

................................................................................…………....................................................................….

....................................................................................………….....................................................…....…....

..........................................................................................…………...........................................................…

..............................................................................................…………....................................................…...

………………………………………………………………………………………………………………. ..........................................................................................…………...........................................................…

..............................................................................................…………....................................................…...

Galutin� išvada:...........................................: …...............…................……….........................…….............

..........................................................................................…………...........................................................…

..............................................................................................…………....................................................…...

……………………………………………………………………………………………………………….

Vadovas .............................................................. …………................. (Mokslinis laipsnis, vardas, pavard�) (Parašas)

Psichologijos studij� kryptis

Psichologijos studij� programa, valstybinis kodas 61206S103

48

Metodiniai nurodymai psichologijos bakalauro studij� kursinio ir baigiamojo darb� rašymui, metodin� priemon� / Viktorija �epukien�, Auks� Endriulaitien�, Kristina Žardeckait�-Matulaitien�. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012. – 48 p., iliustr.

ISBN 978-9955-12-827-4

Šioje metodin�je priemon�je pristatomi reikalavimai, keliami psichologijos bakalauro studij� student� kursiniam ir baigiamajam darbams bei j� rengimo taisykl�ms. Leidinys yra skirtas psichologijos krypties bakalauro studij� studentams, d�stytojams, kursini�, baigiam�j� bakalauro darb� vadovams, recenzentams.

Viktorija �epukien� Auks� Endriulaitien�

Kristina Žardeckait�-Matulaitien� Metodiniai nurodymai psichologijos bakalauro studij� kursinio ir baigiamojo darb� rašymui

Metodin� priemon�

Redaktor� Simona Grušait� Maketuotoja Janina Baranaviien�

2012 10 22. E. leidinys. Užsakymo Nr. K12-140

Išleido Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas Puslapis internete: http://www.leidykla.vdu.lt

Elektroninis paštas: info@leidykla.vdu.lt