Kompiuterio sandaraKompiuterio sandara

Kompiuterio sandara 1

Kompiuterį sudaro šios pagrindinės dalys: Sisteminis blokas; Įvesties įrenginiai; Išvesties įrenginiai; Išorinė atmintis;

Įvesties įrenginiai:

Klaviatūra; Pelė; Šviesos rašiklis; Skeneris (skaitlys); Mikrofonas.

Išvesties įrenginiai:

Monitorius (vaizduoklis); Spausdintuvas; Braižytuvas; Garsintuvai (ausinės);

Išorinė atmintinė

Diskelių skaitymo įrenginys (Flopy); ZIP diskų įrenginys; Kompaktinių plokštelių skaitymo

(rašymo) įrenginys; (CD-ROM CD RW-ROM; DVD RW – ROM);

Standusis diskas (HDD); Magnetinės juostos; USB atmintinės.

Sisteminis blokas

Sisteminį bloką sudaro: Mikroprocesorius Vidinė kompiuterio atmintinė

Procesorius (CPU) Pagrindinė kompiuterio dalis, valdanti visą kompiuterį. Procesorių yra įvairių tipų, nes ir kompiuteriai įvairūs.

Tačiau praktiškai į kiekvieną centrinį procesorių įeina valdymo įtaisas, operacijų įtaisas, registrai, jo vidinė atmintinė ir kiti kompiuterio valdymui reikalingi komponentai.

Procesorius skaito komandas iš pagrindinės atmintinės, jas iššifruoja, daugelį operacijų pats vykdo, kitoms vykdyti siunčia atitinkamus signalus į kitus kompiuterio įtaisus.

Operacijų įtaisas – atlieka aritmetinius ir loginius veiksmus su duomenimis.

Kompiuteris gali turėti ne tik centrinį procesorių, bet ir vieną ar kelis papildomus procesorius – koprocesorius.

Procesoriaus sparta nusakoma jo taktiniu dažniu ir matuojama MHz.

Procesoriaus taktinis dažnis nusako kiek elementarių veiksmų jis gali atlikti per vieną sekundę.

Šiuolaikinių procesorių taktinis dažnis:1000-4000 MHz (1-4 GHz)

Procesorius

U

t (laikas)

Procesoriai

Firmos gaminančios procesorius: Intel (Core™, Pentium, Celeron) AMD (Athlon, Sempron, Turion, Opteron) Cyrix; Motorola; IBM.

Vidinė atmintinė:

Vidinės atmintinės rūšys: Pastovioji (ROM Read only Memory); Pagrindinė (RAM Random Access

Memory); Sparčioji (cache memory); Vaizdo (VRAM Visual access memory).

Pastovioji atmintinė ROM Pastoviojoje atmintinėje saugoma būtiniausia

informacija, iš jos galima tik skaityti, o įrašyti į ją nieko neleidžiama (anglų k. ji va dinama read-only memory (ROM), t. y. „tik skaityti iš atmintinės"). Todėl ji dar vadinama skaitomąja atmintine. Pastoviojoje atmintinėje būna įrašyta pagrindinė įvesties ir išvesties sistema (anglų k. basic input/output system (BIOS)), kompiuterio darbo pradžia ir kt. Informacija į šią atmintinę įrašoma gaminant kompiuterį, vartotojas jos pakeisti negali. Sutrikus pastoviajai atmintinei, sutrinka ir viso kompiuterio darbas.

Pagrindinė atmintinė (RAM)

Svarbiausioji vidinės atmintinės dalis - pagrindinė atmintinė. Nuo jos priklauso viso kompiuterio darbas. Pagrindinėje atmintinėje laikoma informacija, su kuria dirba centrinis procesorius.

Pagrindinėje atmintinėje būna įrašyta ši informacija:operacinės sistemos branduolys;programa, su kuria konkrečiu metu dirbama (pavyzdžiui, teksto tvarkymo sistema);dalis duomenų, kuriuos vartoja tuo metu aktyvi programa;duomenų, kurie rodomi vaizduoklyje, kodai - vaizdai.Taigi pagrindinė atmintinė aprėpia programinę įrangą ir infor maciją, kurią dirbdamas

naudoja centrinis procesorius. Taip pat į ją įkeliama vartotojo pasirinkta ir vykdoma programa.

Daug keblumų su pagrindinės atmintinės pavadinimu. Anglų k. ji vadinama random access memory (RAM) - pažodžiui būtų tiesioginės kreipties atmintinė. Šios atmintinės svarbiausia savybė - informacija joje surandama greičiau, negu išorinėje atmintinėje, todėl ji dažnai vadinama operatyviąja. Nevengiama vadinti ir tiesioginės kreipties atmintine.

Šiuolaikinių kompiuterių pagrindinės atmintinės talpa 256 – 1024 MB

Sparčioji atmintinė ir VRAM Sparčioji atmintinė (anglų k. cache memory) - tai

tarpininkė tarp pagrindinės atmintinės ir procesoriaus. Joje laikoma informacija, kurios dažniausiai prireikia procesoriui. Jis ją gauna greičiau ir dėl to paspartėja viso kompiuterio darbas, Šios rūšies atmintinės kompiuteriuose atsirado ne taip seniai.

Analogiškai nuo pagrindinės atmintinės atsiskyrė ir vaizdo mintinė (anglų k. visual random access memory, - VRAM). Ji aptarnauja vaizduoklio procesorių ir skili grafinei informacijai, kuri turi būti vaizduojama ekrane.

Informacijos talpos matavimo vienetai

Kompiuterio veikimas pagrįstas dvejetaine skaičiavimo sistema ir elektroninių shemų logika. Galimos dvi būsenos 0 ir 1U

t

1

0

Mažiausias atminties (informacijos) matavimo vienetas yra bitas (b). Bitas gali saugoti vieną iš dviejų būsenų 0 arba 1

0 1

Baitas (B) – vieną baitą sudaro 8 bitai. 1 baitu yra koduojamas 1 simbolis 0 0 1 0 0 0 0 1 !

Kiti informacijos talpos matavimo vienetai kilobaitai(KB), megabaitai(MB), gigabaitai (GB) 1KB = 210B = 1024 B

1MB = 220B =1048576B 1GB = 230B Diskelio talpa – 1,44 MB

Pirmasis lietuviškas kompiuteris - „RŪTA“.