reatė Irena Rudzinskienė. Trečioji konferencijos diena ir vėl buvo neįprasta, kadan-gi konferencijos dalyvius pakvietėme nukeliauti į tas vietas kur stipriausiai ir di-džiausia galia vyko 1863 metų sukilimas. 2013 m. balandžio 19 dieną jaunuo-liai, buvo pakviesti į kelionę „1863 m. sukilimo 150-osios metinės“.

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vykdant Kultūros rėmimo fondo finan-suojamą projektą, vyko moko-moji pažintinė konferencija „1863 metų sukilimo istorinė ir kultūrinė reikšmė: praeitis ir rytojus“. Seimas 2013-uosius paskelbė 1863 metų sukilimo metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad praė-jus 150 metų atrodo nebereikia su niekuo kovoti, Lietuva laisva ir nepriklausoma valstybė, bet ar taip būtų, jei tuo metu 1863-64 m. nebūtų atsiradę keletas drąsuolių išdrįsusių pakelti tau-tą, suteikusių viltį kovoti už geresnę ateitį. Pirmoji konferencijos diena buvo skirta piešinių parodos „Kaip dėl laisvės kovota“ atida-rymui, kurio metu patys jau-niausieji, Gegužių progimnazi-jos 5-6 klasių mokiniai, renginio dalyviai trumpai buvo supažin-dinti su 1863 m. sukilimo svar-ba gyventojams. Vaikų literatū-

ros skyriaus vedėja Rima Matulevičiūtė įvardijo sukili-mo vadus, aptarė, kaip kuni-gas Antanas Mackevi-čius, nusivilkęs kunigo dra-bužius, kvietė stoti visus į kovą. Parodė knygose išli-kusias nuotraukas, kaip atrodė tuometiniai sukilėlių ginklai, jų vėliavos, aptarė baisius, Koriko pravarde vadinto, Vilniaus generalgu-bernatoriaus Michailo Mu-ravjovo, darbus. Vėliau pa-tys vaikai pristatė savo dar-belius ir paaiškino, kaip jie supranta 1863 metų sukili-mą. Antroji konferencijos diena skirta netoli bibliotekos esančių Lieporių gimnazijos, Romuvos gimnazijos, Sau-lėtekio gimnazijos mokinių pranešimams, taip pat prie šio gražaus būrio jaunuolių prisidėjo ŠU HF istorijos ir politikos studijų programos studentė Kristina Karošaitė, bei garbės svečias - krašto-tyrininkė, Mikelio prizo lau-

Vykdant Kultūros rėmimo fon-do finansuojamą projektą „1863 metų sukilimo istorinė ir kultūrinė reikšmė: praeitis ir rytojus“ ir bendradarbiaujant su Šiaulių „Aušros" muziejumi, Vaikų literatūros skyriaus pro-jekto dalyviai, Gegužių pro-gimnazijos šeštokai, lankėsi tarptautinės parodos „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos" pristatyme bei turėjo galimybę dalyvauti edukaci-niame užsiėmime. Parodoje pristatomas sukilimo

istorijos pasakojimas, besi-remiantis žmonių, dalyvavu-sių jame, gyvenimo istorijos. Paroda kviečia paklaidžioti stilizuotame miške, kuriame atsiveria vis kita sukilimo dalyvio istorija. Parodoje eksponuojami vertingiausi eksponatai iš Lietuvos ir Baltarusijos muziejų doku-mentai, ginklai, sukilėlių tremtinių dirbiniai, gausybė originalių fotografijų. Apsilankymo parodoje metu bibliotekos projekto dalyviai

turėjo galimybę dalyvauti interaktyviame edukacinia-me užsiėmime, per kurį iš-girdo sukilėlių istorijas bei legendas. Mokiniai pasitikri-no, ką sužinojo parodos lankymo metu. Teisingai atsakiusiųjų laukė malonus siurprizas - parodos suveny-ras.

1 8 6 3 M E T Ų S U K I L I M U I - 1 5 0 M E T Ų Š I A M E L E I D I M E :

1863 metų sukilimui -150

metų

1

Projekto dalyviai lankėsi

parodoje skirtoje 1863 m.

sukilimui

1

Piešinių parodos „Kaip dėl

laisvės kovota“ darbeliai 2

Piešinių parodos „Kaip dėl

laisvės kovota“ darbeliai 3

Už mūsų ir jūsų laisvę!“

Trumpa sukilimo apžvalga 3

1863-1864 m. sukilimas

Šiauliuose 4

1863 m. sukilimo vadai ir

didvyriai 5

Sukilimo numalšinimas,

generolo Muravjovo vaid-

muo

5

A. Mackevičius ir K. Kali-

nauskas: „ Lietuva niekad

nebus rusiška...“

6

Lietuviškos spaudos draudi-

mas 7

1863-1864 m. sukilimo

vadai 8

Slaptosios mokyklos 8

Knygnešiai lietuvių spaudos

draudimo laikotarpiu 9

Knygnešių karalius 9

1863-1864 m. sukilimas

pasauliniame kontekste 10

P R O J E K T O D A L Y V I A I L A N K Ė S I P A R O D O J E S K I R T O J E 1 8 6 3 M . S U K I L I M U I

Specialus konferencijos leidinys: 1863 metų sukilimo istorinė ir kultūrinė reikšmė. Praeitis ir rytojus. MOKINIŲ DARBAI

2013 m. balandžio mėn. 17-19 dienos

Dėkojame Gegužių progimnazijos

mokiniams ir jų mokytojoms V.

Žabarauskaitei ir R. Rudienei, kad

per kūrybinę saviraišką, piešiant

piešinius, jaunoji karta domėjosi

1863-64 m. sukilimo priežastimis,

gyventojų tuometine buitimi, sukilė-

lių organizatoriais, kokiais ginklais

tikėjosi pasiekti pergalę. Kaip rusi-

nant lietuvius vis dėl to išliko ir

mūsų kalba, ir lietuviškas raštas, ir

religija, kaip uždraudus lietuviškas

parapijines mokyklas mokiniai

nepasidavė rusinimui, o mokėsi

namuose su daraktorių pagalba,

kaip buvo organizuojamas lietuviš-

kų knygų spausdinimas Mažojoje

Lietuvoje, kaip lietuviška knyga,

arba bent jau katalikiška lietuviška

maldaknygė kiekvienam tapo būti-

nybe.

Piešinių paroda „Kaip dėl laisvės

kovota“ atskleidžia jaunųjų biblio-

tekos lankytojų supratimą apie

1863 metų sukilimo svarbą, kaip

tai paveikė lietuvių tautos praeitį

ir galbūt gali paveikti rytojų.

P I E Š I N I Ų P A R O D O S „ K A I P D Ė L L A I S V Ė S K O V O T A “ D A R B E L I A I

P u s l a p i s 2 S p e c i a l u s k o n f e r e n c i j o s l e i d i n y s : 1 8 6 3 m e t ų s u k i l i m o i s t o r i n ė i r k u l t ū r i n ė r e i k š m ė . P r a e i ti s i r r y t o j u s . M O K I N I Ų D A R B A I

Adriana Jazukevičiūtė, Gegužių progimnazijos 6D klasės mokinė, mokytoja R. Rudienė

Agnė Ditmanaitė, Gegužių progimnazijos 6B klasės mokinė, mokytoja V. Žabarauskaitė

Eimantas Pilelis, Gegužių progimnazijos 5A klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Dovydas Daukša, Gegužių progimnazijos 6B klasės mokinys, mokytoja V. Žabarauskaitė

Emilija Globytė, Gegužių progimnazijos 6D klasės mokinė, mokytoja R. Rudienė

Kajus Narūnas, Gegužių progimnazijos 5A klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Lukas Kasperavičius, Gegužių progimnazijos 6D klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Ugnius Kučinskas, Gegužių progimnazijos 6D klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Marius Švirikas, Gegužių progimnazijos 5A klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Laiminta Ramančionytė, Gegužių progimnazijos 5A klasės mokinė, mokytoja R. Rudienė

Rivilė Meižytė, Gegužių progimnazijos 5A klasės mokinė, mokytoja R. Rudienė

Miglė Lazdauskytė, Gegužių progimnazijos 6B klasės mokinė, mokytoja V. Žabarauskaitė

Raminta Andrulytė, Gegužių progimnazijos 6B klasės mokinė, mokytoja V. Žabarauskaitė

ninkai, bajorai ir keli kunigai (garsiausias

iš jų buvo kunigas A. Mackevičius). Iš

girių jie puolė rusus, trukdė susisiekimą,

grobė maisto ir ginklų transportus. Greitai

į sukilėlių rankas pateko visas kraštas,

tačiau didesniuose miestuose tebesilaikė

rusų kariuomenė. SUKILIMO MALŠINI-

MAS. Kai sukilimas jau buvo išsiplėtęs

visoje Lietuvoje, į Vilnių atvyko naujas

generalgubernatorius M. Muravjovas,

kuris vėliau buvo pramintas „koriku“. Tai

jis įsakė Vilniaus prekyvietėje pastatyti

kartuves, kur sukilėliai buvo kariami die-

nos metu. Tuo būdu buvo pakarta daugy-

bė žmonių. M. Muravjovas visam krašte

sudarė specialią sukilimui malšinti orga-

nizaciją. Apskrityse paskyrė karo viršinin-

kus, sudarė žandarų kuopas, karo lauko

teismus ir tardomąsias komisijas. Kad

darbas eitų greičiau, tos įstaigos gavo

teisę savarankiškai veikti. Į sukilimo mal-

šinimą buvo įtraukti ir valstiečiai. Norėda-

mas nubausti tuos sluoksnius, iš kurių

buvo daugiausia sukilėlių, Muravjovas

apdėjo dideliais mokesčiais vienuolynus,

kunigus, dvarininkus ir visus pasiturin-

čius žmones. Norėdamas paveikti sukilė-

lius, Muravjovas kreipėsi į Vilniaus ir Že-

maičių vyskupus, reikalaudamas pa-

skelbti sukilimą smerkiančius laiškus.

Vyskupas Valančius, gavęs patikinimą,

kad ginklus metę sukilėliai nebūsią bau-

džiami, tokį laišką paskelbė, o Vilniaus

vyskupas Krajinskis vis delsė išleisti tokį

atsišaukimą. Už tai jis buvo ištremtas į

Sibirą. SUKILIMO LIKVIDAVIMAS. Visos

1863– 1864 m. sukilimas - buvu-

sios ATR tautų nacionalinio ir socialinio

išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos

imperijos valdžią XIX amžiuje. Laisvės

kovos vyko Rusijos imperijos okupuoto-

se Lenkijoje ir LDK. Prasidėjus sukilimui

Lenkijoje ir Lietuvoje susikūrė revoliuci-

nis komitetas, pasivadinęs Lietuvos

Provincijos Valdymo Skyriumi. Norėda-

mas įtraukti į sukilimą valstiečius jis

skleidė lenkiškus ir lietuviškus atsišauki-

mus, kuriuose buvo skelbiama, kad nuo

sukilimo dienos nebebus jokių luominių

skirtumų, kad valstiečiai esą lygūs su

bajorais, kad jų valdomoji žemė be jokio

atlyginimo liksianti jų nuosavybė. Taip

pat buvo žadama duoti žemės visiems

darbininkams.

Greta bajorų ir kunigų, prie sukilimo

prisidėjo nemaža amatininkų ir dvarų

darbininkų. Kiek atokiau laikėsi valstie-

čiai. Aktyviausi valstiečiai buvo Žemaiti-

joje ir Panevėžio apskrityje. Apsiginklavę

daugiausia medžiokliniais šautuvais,

dalgiais ir kitais menkais ginklais, sukilė-

liai rinkosi giriose. Jiems vadovavo kari-

baudžiavos aspektai: lažas, bajorija ir

vergai, ginklai ir kova už savo laisvę.

Iš Šiaulių miesto savivaldybės viešosios

bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje

eksponuojamų piešinių matome, kad

mokiniai pažino Lietuvos istorijos vingius

per naujas įdomesnes, nekasdieniškas

formas, pažvelgė į tai kitu, vaikams su-

prantamu kampu.

Ne vienas vaikas piešiniuose pavaizda-

vo spaudos draudimo motyvus, kaip tais

laikais knygos buvo gabenamos pas

skaitytojus, kituose piešiniuose atgijo

P I E Š I N I Ų P A R O D O S „ K A I P D Ė L L A I S V Ė S K O V O T A “ D A R B E L I A I

P u s l a p i s 3 S p e c i a l u s l e i d i n y s

Mantė Balčiūnaitė ir Mantė Sadauskaitė, Romuvos gimnazija, 4 klasė Mokytoja Ilona Lentinienė

Simonas Juknevičius, Gegužių progimnazijos 6D klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Tomas Mačiulis, Gegužių progimnazijos 5A klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

Titas Bandza, Gegužių progimnazijos 6D klasės mokinys, mokytoja R. Rudienė

„ U Ž M Ū S Ų I R J Ū S Ų L A I S V Ę ! “ T R U M P A S U K I L I M O A P Ž V A L G A

Sukilimo herbas Sukilimo šūkis: „Už mūsų ir jūsų laisvę!“

carinės valdžios priemonės greit davė

vaisių. Vilniaus ir Kauno bajorai, bijoda-

mi didesnės priespaudos, pareiškė

carui ištikimybę. Jais pasekė ir kitų gu-

bernijų bajorija. Sukilimas jau ėjo į pa-

baigą. Vienas narsiausių sukilėlių vadų

Kalinauskas, matydamas, kad sukili-

mas vis tiek pralaimėtas ir nenorėda-

mas, kad dar būtų aukų, pats išleido

atsišaukimą, ragindamas visus paklusti

caro nurodymams. Caras paskelbė ma-

nifestą, žadėdamas dovanoti laisvę

visiems, kurie, padėję ginklus, grįš na-

mo. Daugelis ir grįžo. 1864 m. pradžio-

je visas kraštas jau buvo nurimęs. SUKI-

LIMO AUKOS Muravjovas per pusmetį,

malšindamas sukilimą, savo paties

apskaičiavimu, jis nužudė 129 žmones,

į katorgą išsiuntė 972, į Sibirą 1427, į

artimesnes Rusijos sritis 1529, atidavė

i kariuomenę 345, areštavo 864, ištrė-

mė į Rusiją, kur ištremtiesiems buvo

duodama žemės - 4096. Viso sukilimo

metu carinė Rusijos valdžia nuteisė

mirties bausme, išvarė į katorgą ar iš-

trėmė 21 712 žmonių. Iš tikro aukų

buvo daug daugiau.

1861 m. vasario 19d. caras pasirašė

manifestą, kuriuo skelbė baudžiavos

panaikinimą, suteikė valstiečiams

piliečių teises, bet paliko juos laiki-

naisiais prievolininkais, kol išsipirks

žemę. Valstiečiai nepripažino tokios

skelbiamos „laisvės“ ir pradėjo kovo-

ti dėl tikrosios laisvės. Padėtį aštrino

ir 1862 m. paskelbtas rekrutų ėmi-

mas. SUKILIMO PRADŽIA Lietuvoje

sukilimas prasidėjo 1863 m. vasario

1 d. Tą pačią dieną Lietuvos provinci-

jos komitetas pasiskelbė įvedąs savo

valdžią. SUKILIMO EIGA. Pradiniame

sukilimo etape buvo užpuldinėjami

dvarai, policijos valdybos, įstaigos.

Sukilėliai pasiimdavo maisto, pašaro,

arklių, vežimų, ginklų. 1863 m. pra-

džioje sukilėliai užpuolė Tryškių dva-

rą, paėmė arklį ir du kumpius, o 12

sukilėlių, užpuolę Šaukėnų miestelį,

paėmė visus Šaukėnų valdybos do-

kumentus, antspaudą. Iš visų mieste-

lio smuklių laikytojų atėmė leidimus

degtinei pardavinėti. Sukilėliai užpuo-

lė daugelį Šiaulių apskrities dvarų.

Birželio mėn. buvo išplėšta ir Šiaulių

valsčiaus valdyba, sunaikinti visi

dokumentai. Didžiausias smūgis caro

kariuomenei buvo suduotas liepos

mėnesį ties Papile. Sukilėliams netoli

savo įtvirtinimų pavyko įvilioti caro

kariuomenę į pelkes. Žuvo trys caro

kariuomenės karininkai ir daug karei-

vių, o sukilėlių nuostoliai buvo 9 žuvę

„ 1 8 6 3 - 1 8 6 4 M . S U K I L I M A S Š I A U L I U O S E “

P u s l a p i s 4 S p e c i a l u s k o n f e r e n c i j o s l e i d i n y s : 1 8 6 3 m e t ų s u k i l i m o i s t o r i n ė i r k u l t ū r i n ė r e i k š m ė . P r a e i ti s i r r y t o j u s . M O K I N I Ų D A R B A I

Gabija Ščiukaitė ir Aistė Rimkutė, Saulėtekio gimnazija, 3 klasė

Mokytoja Dalia Milerienė

ir 18 sužeistų. Nepaisant Z. Sierakausko

vadovaujamų pagrindinių sukilėlių jėgų

pralaimėjimo ties Gudiškių palivarku,

sukilimas tęsėsi. Šiaulių apskrityje akty-

viai veikė valstiečio A. Bitės vadovauja-

mas 200 sukilėlių būrys. Jo būrys klajojo

po apskritį, atimdamas iš dvarininkų

arklius ir maisto produktus, skelbdamas

valstiečius visų žemių šeimininkais, nai-

kindamas dvarus ir palivarkus, dalyda-

mas valstiečiams dvarų inventorių, gyvu-

lius. Bitės būrys sunaikino visą Šiaulių ir

Baisogalos valsčių raštvedybą, užpuolė

Radviliškį. Sukilėliams pralaimėjus ties

Biržais, Tytuvėnų, Šiluvos valsčiuose

kovojo A. Mackevičiaus būrys. Vilniaus

generalgubernatoriumi paskyrus M. Mu-

ravjovą, prieš sukilėlius buvo mestos

didelės caro kariuomenės pajėgos. Tarp

sukilėlių mažėjo bajorų. Aktyviausiai

sukilėliai veikė Šiaulių, Telšių ir Raseinių

apskrityse, bet didesnių mūšių nevyko.

Vilniaus gubernatorius įsakė visų apskri-

čių viršininkams ištremtųjų į Sibirą suki-

lėlių namus išardyti: išimti langus, duris,

nuversti krosnis. SUKILĖLIŲ KALNELIS.

1863 m. sukilimo dalyvių egzekucijos

vieta bei 1915-1917 m. per Pirmąjį pa-

saulinį karą ir 1941-1944 m. per Antrąjį

pasaulinį karą žuvusių bei karo ligoninėje

mirusių Vokietijos kariuomenės karių

kapinės. Šiauliuose, grafo Zubovo Gu-

bernijos lauke, sukilėliams šaudyti ir

karti buvo paskirtas kalnelis. Dabar jis

vadinamas Sukilėlių kalneliu. Vykdant

egzekuciją laikytasi tam tikros tvarkos. Ka-

reiviai su muzika iš kalėjimo į kalnelį vežda-

vo nuteistuosius. Juos lydėdavo daugybė

žmonių. Būgnininkams tris kartus su per-

traukomis mušdavo būgną, karo teismo

narys perskaitydavo nuosprendį, kunigas

duodavo pabučiuoti kryžių, peržegnodavo.

Nuteistąjį sušaudyti vesdavo prie duobės ir,

užrišę akis, pririšdavo prie stulpo. Lavonus

sumesdavo į duobę, užkasdavo, žemę išly-

gindavo ir per kapą peržygiuodavo kareiviai.

Šiuo metu žinomi tik 11 sukilėlių, žuvusių

už laisvę ir Lietuvą, palaidotų Sukilėlių kal-

nelyje

1. Paulius Ksaveras Bagdonavičius sušaudy-

tas 1863 12 16, 2. Kazys Braziulis, valstie-

tis, pakartas 1863 09 03 3. Aleksandras

Kobylinskas, bajoras, pakartas 1864 02 10

4. Aleksandras Kučevskis, bajoras, pakartas

1863 12 31 5. Andrejus Kuprijenka, Pskovo

pulko eilinis, pabėgęs pas sukilėlius, pakar-

tas 1864 02 10 6. Boleslovas Kvietkauskas,

bajoras, pakartas 1863 09 03 7. Jonas Mor-

kis, valstietis, sušaudytas 1863 06 14 8.

Jurgis Pranaitis, valstietis, pakartas 1864 02

20 9. Mečys Scipijonas, bajoras, sušaudytas

1863 06 14 10. Kostas Songaila, bajoras,

pakartas 1864 02 20 11. Albinas Verbliuge-

vičius, miestelėnas iš Šeduvos, pakartas

1864 03 06.

Sukilėlių kalnelis nuo obelisko Sukilėlių kalnelio paminklas

Sukilėlių kalnelio kapinės Vokiečių karių kapai

mąstė, kaip išvaduoti tėvynę nuo

Rusijos imperijos priespaudos, pa-

lengvinti tautiečių dalią. Sužinojęs

apie sukilimą, A. Mackevičius ne-

dvejodamas nusprendė jame daly-

vauti – jo surinktas būrys vienas iš

pirmųjų stojo į kovą. Drąsus kunigas

pasižymėjo gera partizaninės kovos

taktika, ištikimybe savo bendražy-

giams. Vėliau kunigui teko slapstytis

Vilkijos apylinkėse, tačiau neilgai –

gruodžio 17 dieną jis buvo suimtas

M. Muravjovo – Koriko nutarimu jau-

nam, vos 35 metų vyrui, buvo paskir-

ta mirties bausmė. Dar vienas pasižy-

mėjęs sukilimo vadas – lietuvių teisi-

ninkas Konstantinas Kalinauskas,

vadinamas Čarnovskio, Vitoženeco

slapyvardžiais ar Lietuvos diktatoriu-

mi. Jis atsisakė karjeros ir asmeninio

gyvenimo, kad pirmasis prabiltų apie

Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsi-

sprendimo laisvę, imtųsi revoliucinės

veiklos. Visad skelbė luomų lygybę,

laisvės idėjas, valstiečių žemės nuosa-

vybės teisę, vėliau rūpinosi sukilimo

propaganda, ginklais ir instrukcijų ren-

gimu. Trečiasis žymiausias sukilimo

vadas – kariškis Zigmantas Sierakaus-

kas, žinomas Dolengos slapyvardžiu.

Tėvo mirtis 1831 m. sukilime ir skaudi

patirtis Rusijos carinėje armijoje turbūt,

paskatino Z. Sierakauską slapčia sukili-

mą pradėti planuoti dar būnant Rusijos

generalinio štabo kapitonu. Prašyda-

mas paramos planuojamam sukilimui,

lankėsi pas geriausius to meto Europos

šalių vadovus ir visuomenės veikėjus –

rašytoją Aleksandrą Gerceną, Džiuzefę

Garibaldį, Napaleoną III. Apie 2500

sukilėlių sutelkęs Zigmantas Sierakaus-

kas balandžio mėn. buvo paskelbtas

sukilėlių vyriausiuoju vadu.

„ 1 8 6 3 M . S U K I L I M O V A D A I I R D I D V Y R I A I “

P u s l a p i s 5 S p e c i a l u s l e i d i n y s

Gerda Nenulytė ir Agnė Kriščiūnaitė, Romuvos gimnazija, 3 klasė Mokytoja Nida Vaigauskienė

1863-1864 m. sukilimą Lietuvoje ir Lenki-

joje skatino Rusijos nesėkmė Krymo kare,

taip pat 1861 m. caro pasirašytas bau-

džiavos panaikinimo manifestas. Prisidėjo

ir 1848 m. vykęs Tautų pavasaris, kitų

Europos valstybių mėginimai sukurti nacio-

nalines valstybes. Sukilime dalyvavo bajo-

rai (jie sudarė pusę sukilimo dalyvių), vals-

tiečiai, miestiečiai, dvasininkai, tačiau

didžiausią darbą, žinoma, nuveikė vadai:

„raudonieji“ A. Mackevičius ir K. Kalinaus-

kas bei jungtinių sukilėlių pajėgų vadas Z.

Sierakauskas.

Turbūt vienas iš labiausiai nusipelniusių

sukilimo vadų – lietuvių kunigas Antanas

Mackevičius, dar iki šiol daugelio vadina-

mas sukilimo dvasiniu lyderiu. A. Mackevi-

čius tikėjo Lietuvos laisvės idėjomis, krikš-

čioniškomis vertybėmis, jau studijų laikais

Antanas Mackevičius (1828-1863)

Konstantinas Kalinauskas (1838-1864)

Zigmantas Sierakauskas (1826-1863)

Būdamas suimtas kunigas

A. Mackevičius rašė: „Jei

vyriausybė nesiliaus plėšu-

si gyventojų ir nesirūpinu-

si žmonėmis, atsiras kitas

A. Mackevičius ir tai, ko aš

nepadariau, padarys jis.

Lietuvių tauta darbšti, są-

žininga, religinga, todėl ji

verta mano gyvybės. Aš

laukiu tartum atpildo savo

tautos laisvės... “.

„ S U K I L I M O N U M A L Š I N I M A S , G E N E R O L O M . M U R A V J O V O

V A I D M U O “

Edvinas Jasiūnas ir Mantas Mockus, Saulėtekio gimnazija, 1 klasė

Mokytoja Regina Bučinskienė

Michailas Nikolajevičius Muravjovas —

Carinės Rusijos valstybės veikėjas,

Vilniaus generalgubernatorius (nuo

1863 m. gegužės 15 d. iki 1865 m.; iki

tol buvo Gudijos generalgubernatorius).

Į šias pareigas paskirtas numalšinti

1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje.

,,Koriko“ pravardė. M. Muravjovas tero-

ro taktika pradėjo taikyti ir Lietuvoje

malšindamas sukilimą. Savo darbą

pradėjo kardamas nusikaltėlius ir dėl

to iškart įgavo „Koriko“ pravardę visuo-

menėje. Lenkijos sukilimas. Lenkijoje

sukilimas prasidėjo 1863 m. sausio 22

d. ir yra vadinamas Sausio sukilimu.

Sukilimo pasekmės. Po sukilimo toliau

vykdytos represijos, 1864 m. įves-

tas Spaudos draudimas. Sukilimas

paspartino baudžiavos liekanų

likvidavimą, kapitalizmo raidą, naci-

onalinį sąmonėjimą. Sukilėlių Kal-

nelis – smėlio kalva vakarinėje

Šiaulių dalyje, prieš dabartinę tur-

gavietę, Vilniaus ir Žemaitės gatvių

sankryžos vakariniame kampe –

1863 m. sukilimo dalyvių egzekuci-

jos vieta bei 1915-1917 m. per

Pirmąjį pasaulinį karą ir 1941-

1944 m. per Antrąjį pasaulinį karą

žuvusių bei karo ligoninėje mirusių

Vokietijos kariuomenės karių kapi-

nės.

S p e c i a l u s k o n f e r e n c i j o s l e i d i n y s : 1 8 6 3 m e t ų s u k i l i m o i s t o r i n ė i r k u l t ū r i n ė r e i k š m ė . P r a e i ti s i r r y t o j u s . M O K I N I Ų D A R B A I

P u s l a p i s 6

„ A . M A C K E V I Č I U S I R K . K A L I N A U S K A S : L I E T U V A N I E K A D N E B U S R U S I Š K A . . . “

Gabrielė Galinytė ir Ineta Povilaitytė,

Romuvos gimnazija, 2 klasė Mokytoja Ilona Lentinienė

1838 m. vasario 2 d. bežemio Gardino

gubernijos bajoro, nedidelės tekstilės

manufaktūros savininko šeimoje kilo

sujudimas – gimė antras sūnus Vikenti-

jus Konstantinas. Tėvas leido į Svislovi-

čiaus gimnaziją. 1855 m. K. Kalinauskas

įstojo į Peterburgo universitetą, pasirinko

Teisės fakulteto kameralinį skyrių. K.

Kalinauskas dalyvavo beveik visų Peter-

burgo revoliucinių būrelių veikloje. Grįžęs

į tėviškę diplomuotas teisininkas, persi-

rengęs valstiečio drapanom ėjo iš kaimo į

kaimą, nakvojo valstiečių trobose, aiški-

no, kad galima nuversti carą ir ponus.

Ėmė ruoštis valstiečių sukilimui. Sukili-

mas Lietuvoje prasidėjo 1863 m. vasario

mėn. Jam nebuvo tinkamai pasiruošta,

todėl liepos mėn. K. Kalinauskas tapo

sukilimo vadu. Būdamas „raudonųjų“

vyriausybės vardu rašė instrukcijas ir

atsišaukimus, skyrė apskričių komisarus

ir būrių vadus, rinko žinias apie sukilimo

eigą. Įvairiose vietose padėjo nukentėju-

siesiems. 1863 m. vasarą grįžęs į Vilnių,

K. Kalinauskas dažnai keitė slaptavietes

ir asmens dokumentus. Su draugais K.

Kalinauskas susitikinėjo T. Dalevskio, o

dažniausiai Jamontų bute Rotušės aikštė-

je. Čia jis pagal slaptažodį priimdavo pa-

siuntinius iš apskričių. K. Kalinauskas

buvo nesugaunamas. Žandarai net

nežinojo, kaip jis atrodė. Vieni sakė,

kas jis šviesiaplaukis ir mėlynakis, kiti,

jog rusvaplaukis, treti – juodas ir barz-

dotas... Pirmąjį K. Kalinausko -

Makarevičiaus išorės aprašymą randa-

me tik 1864 m. vasario 10 d. akistatos

protokole, tai yra jau po arešto:

„...Vidutinio ūgio, apie 30 metų, plaukai

tamsūs, galva ir veidas didelis, veido

bruožai stambūs, veido spalva tamsi“.

Karo lauko teismas priėmė griežčiausią

sprendimą – pakarti. Bausmė buvo

įvykdyta 1864 m. kovo 22 d. Vilniaus

Lukiškių aikštėje. A. Mackevičius gimė

1828 m. birželio 26 d. mažažemių bajo-

rų šeimoje. Vaikystė prabėgo Morkių

kaime. Mackevičių šeimyna visus ūkio

darbus apsidirbdavo pati. Namie kiek

pramokęs rašto dvylikametis Antanas

pėsčias išėjo į Vilnių. Norint mokytis

reikėjo dirbti. Baigęs gimnaziją, Anta-

nas vėl išsiruošė į ilgą kelionę. Šįkart

Dniepro link – į šv. Vladimiro universite-

tą, tačiau jo nebaigė. Nutarė tapti kuni-

gu, nes kunigystę laikė geriausiu būdu

suartėti su paprastais žmonėmis. Per

12 kunigavimo metų A. Mackevičius

pažino visus aplinkinių kaimų žmones.

Tardomas jis pasisakė, jog

stengėsi, „...aplankyti kiekvieną liaudies

susirinkimą: krikštynas, vestuves, laido-

tuves“, o sutikus kaimietį „...pirmutinis

rūpestis buvo išklausinėti apie jo buitį ir

gyvenimą“. A. Mackevičius rūpinosi

baudžiauninkų ir jų vaikų mokymu, glo-

bojo našlaičius ir elgetas, agitavo vals-

tiečius prieš caro valdžios atstovus. Dalį

atlyginimo jis atidėdavo būsimai

„liaudies revoliucijai“. 1863 m. kovo 20

d. Paberžės bažnyčioje perskaitęs suki-

lėlių manifestą ir pasakęs pamokslą A.

Mackevičius vienas pirmųjų Lietuvoje

Krekenavos miškuose, iškėlė sukilimo

vėliavą“.Būrys sparčiai augo. Lapkričio

26 d. prie Lebedžių kaimo, įvyko pasku-

tinis A. Mackevičius vadovaujamas mū-

šis. 1863 m. gruodžio 17 d. prie Vilkijos

jis buvo sučiuptas, įkalintas ir teisiamas

Kaune. 1863 m. gruodžio 28 d. jam

įvykdyta mirties bausmė - pakariant.

K. Kalinausko 1864m. K. Kalinausko 1864m. tardymo bylos viršelistardymo bylos viršelis

Varnių kunigų Varnių kunigų

seminarijaseminarija

Paberžės bažnyčiaPaberžės bažnyčia Sankt Peterburgo universitetasSankt Peterburgo universitetas

K. Kalinausko garbei K. Kalinausko garbei Baltarusijoje Baltarusijoje

išleistas pašto ženklasišleistas pašto ženklas

1864m. vasario 7d. A. Losevo 1864m. vasario 7d. A. Losevo šif-šif-

ruota telegrama M. Muravjovui ruota telegrama M. Muravjovui

apie K.Kalinausko gyvenamąją apie K.Kalinausko gyvenamąją

vietą Vilniujevietą Vilniuje

vos gyventojus atskiriant lietuvių inte-

ligentiją nuo liaudies. Spauda leista

užsienyje, ją platino knygnešiai, steig-

tos slaptos spaudos platinimo draugi-

jos. 1865 –1904 m. Mažosios Lietu-

vos spaustuvėse buvo išspausdin-

ti 2687 lietuviški leidiniai lotyniško-

mis ir gotiškomis raidėmis.1874 –

1904 m. JAV buvo išleista per 720

leidinių. Vyskupas Motiejaus Valan-

čiaus 1868-1869 metais parengė ir

išleido 8 politines anticarinės krypties

brošiūras (apie 20 tūkst. egz.) taip pat

„Vaikų knygelę“, „Paaugusių žmonių

knygelę“, „Pasakojimus Antano treti-

ninko“, „Palangos Juzę“.

19 a. 8-9 dešimtmečiuose valdžios

požiūris į draudimą sušvelnėjo, išleisti

keli legalūs leidiniai lotyniškomis rai-

dėmis. Ragainėje ir Tilžėje buvo lei-

džiami laikraščiai: „Aušra”, „Varpas“,

„Ūkininkas“. Spausdinamus lietuviš-

kus leidinius atgabenti į Lietuvą buvo

itin sudėtingas ir pavojingas darbas.

Tai buvo knygnešių – 2004m. UNES-

CO įvertinų kaip unikalios ir pasaulyje

atitikmenos neturinčios profesijos at-

stovų – darbas. Knygnešyste užsiėmė

rašytoja, knygnešių globėja ir nelegalios

lietuviškos platintoja buvo Žemaitė–

Žymantienė Julija. Kaip nepaminė-

ti, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbio

Jurgio Bielinio, kuris tapo profesionaliu

knygnešiu. 1885 m. įkūrė ir vadova-

vo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių

draugijai. Oficiali lietuviškos spaudos

draudimo laikotarpio baigtis yra dalis

itin svarbios Lietuvai asmenybės, Povilo

Višinskio, biografijos dalis. 1900 m.

Višinskis per savo žmones išplatino

Kauno gub. lietuviškas afišas, skel-

biančias, kad Mintaujoj būsiąs lietuvių

vakaras. Afišos buvo išspausdintos

lietuvių, taigi draudžiamomis raidėmis.

Spaudos draudimo metais iškilo save

atradusi sąmoninga lietuvybė, susifor-

mavo didelis troškimas išsaugoti lietu-

višką žodį ir spaudą. Knygnešiai tapo

visos kovos dėl lietuviškos spaudos

simboliu.

„ L I E T U V I Š K O S S P A U D O S D R A U D I M A S “

P u s l a p i s 7 S p e c i a l u s l e i d i n y s

Raminta Povilaitytė, Lieporių gimnazija, 4 klasė Mokytoja Nijolė Rudienė

Spaudos draudimas 1864-1904 metais

Lietuvoje – rusinimo politikos ir lietuvių

pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymė-

tas giliu konfliktu dėl raidės. Tai svarbus

tautinės kultūros kovos laikotarpis, turė-

jęs didelės reikšmės lietuvių tautos sąmo-

nėjimo vyksme, tautinių santykių raidoje ir

apskritai kultūros istorijoje. Viskas prasidė-

jo 1864 m. birželio 5 d. , kai generalguber-

natorius M. Muravjovas uždraudė lotyniš-

komis raidėmis spausdinti elementorius,

nuo lapkričio 23 d. – ir kitus pasaulietinius

leidinius. 1865 –1866 m. Rusijos vietinės

administracijos iniciatyva Rusijos vyriausy-

bė uždraudė lietuviams spausdinti savo

leidinius tradiciniu lotynišku, o paskui ir

gotišku raidynu. Tad 1864 – 1904m. lietu-

višką spaudą buvo galima spausdinti tik

rusiškais rašmenimis – Graždanka.

Šitokia politika buvo tikimasi sunaikinti

etninius lietuvių pamatus ir surusinti Lietu-

Graždanka − kirilicos rašto at-maina, Petro I iniciatyva 1708m. pradėta vartoti Rusijos spaudoje. 1864 -1904m. įvesta ir Lietuvoje.

Lietuviškais rašmenimis iš-spausdintos spaudos ir knygų

slaptavietė-spintelė.

„Aušra” „Varpas” „Ūkininkas”

Didžiajai Lietuvai skirti

spausdinti mėnesiniai

laikraščiai. Visi trys leisti

Tilžėje ir Ragainėje.

S p e c i a l u s k o n f e r e n c i j o s l e i d i n y s : 1 8 6 3 m e t ų s u k i l i m o i s t o r i n ė i r k u l t ū r i n ė r e i k š m ė . P r a e i ti s i r r y t o j u s . M O K I N I Ų D A R B A I

P u s l a p i s 8

Antanas Mackevičius gimė 1828 m. birželio mėn. 26 d. Tytuvėnų vals-čiaus Morkių kaime, tėvai – nusigy-venę bajorai Tadas ir Marijona Mac-kevičiai. 1811 m. jie gyveno Tado brolio Antano Mackevičiaus Knašių dvare. 1812 m. jie su broliu Kazi-mieru Mackevičiumi ir motina apsi-gyveno Raseinių apskr. Morkių kai-me, kur už paskolintus pinigus gavo iš dvarininko ariamos žemės pasėti ir gretimąją pievą. Tuo metu (1835) Morkių kaimas priklausė Pudiriškių dvaro savininkams Sviderskiams. A. Mackevičius - vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Kunigas, labai apsi-švietęs žmogus, Lietuvos patriotas, reikalavo tautai pripažinti apsi-sprendimo teisę, rūpinosi baudžiau-ninkų mokymu, agitavo valstiečius prieš caro valdžią. Vykstantis į Var-šuvą buvo suimtas. Į Kauną varė pėsčiomis, nešiną kryžiumi. Kons-tantinas Kalinauskas gimė bežemių bajorų šeimoje. Žavėjosi rusų publi-cisto ir filosofo A. Gerceno (1812-1870) idėjomis. Studijuodamas Sankt-Peterburge dalyvavo studen-tų revoliuciniuose būreliuose, įstojo į Z. Sierakausko (1826-1863) vado-vaujamą slaptą karininkų būrelį. K. Kalinauskas pirmasis prabilo apie

Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsi-sprendimo teisę. Stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas tikėdamas, kad sukilimas atgis. 1864 m. pavasarį buvo išduotas ir suimtas. Visą kal-tę prisiėmė sau. Zigmanto Siera-kausko tėvas žuvo 1831 sukilime. Sunkiai išėjęs vidurinį mokslą, Zigmantas baigė Peterburgo uni-versitetą. Atostogas praleisdavo giminių dvare Lietuvoje, matė vals-tiečių vargus. Tarnavo carinėje armijoje. Revoliucinių organizacijų išsiųstas užsienin ištirti, ar yra galimybių gauti paramą sukilimui, buvo rusų susektas ir suimtas, pėsčias buvo išvarytas į Kirgizijos stepes. Ten sunkiai gyvendamas įgijo vyresnybės pasitikėjimą, atga-vo laisvę. Z. Sierakauskas (1826-1863 m.)– vyriausias sukilimo Lietuvoje vadas, jo vadovaujam sukilėlių armija sumušė rusų ka-riuomenę prie Raguvos, Medeikių, tačiau pralaimėjo mūšį prie Biržų, kuriame pateko į nelaisvę. M. Mu-ravjovas įsakė pakarti.

„ 1 8 6 3 - 1 8 6 4 M . S U K I L I M O V A D A I “ Liveta Kačerauskaitė, Aurelija

Mačiulytė ir Evelina Duršlikaitė, Saulėtekio gimnazija, 1 klasė

Mokytoja Regina Bučinskienė

Slaptoji mokykla – neoficiali moky-mo įstaiga Lietuvoje 1864–1904 m. 1863-1864 m. Lietuvoje numalšinu-si sukilimą, Rusijos valdžia ėmėsi represijų. Buvo uždraustos lietuviš-kos mokyklos. Jų vietoje valdžia pradėjo steigti rusiškas. Mokytojais į jas skyrė asmenis, nemokančius lietuvių kalbos, neturinčius reikiamo išsilavinimo. Tačiau žmonės nepasi-davė. Beveik visoje Lietuvoje ėmė steigtis slaptosios lietuviškos mo-kyklos. Jose mokytojavo skaityti ir rašyti pramokę lietuviai. Mokyklose buvo mokyta lietuvių kalba. Mokyk-los veikdavo 3-8 metų mėnesius, mokydavosi 5-15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldų. Slaptųjų mokyklų mokytojai buvo vadinami darakto-riais. Dauguma daraktorių buvo mažamoksliai (XIX a. pabaigoje gau-sėjo išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo.

Daraktoriai caro valdžios perse-kioti, bausti iki 300 rublių bau-da arba areštu iki 3 mėnesių. Per 1884–1906 metus Kauno guberni-joje susektos 223 mokyklos, tačiau didesnė dalis liko nesusekta. Slap-tosios mokyklos labai kėlė liaudies raštingumą – nors valstybines mokyklas lankė tik 6,1 % vaikų (1897 m. Kauno gubernijoje), raš-tingų vyrų ir moterų atitinkamai buvo 51,9% ir 54,9%.

Konstantinas KalinauskasKonstantinas Kalinauskas

Antanas MackevičiusAntanas Mackevičius

„ S L A P T O S I O S M O K Y K L O S “ Veronika Veitaitė,

Saulėtekio gimnazija, 1 klasė Mokytoja Regina Bučinskienė

Zigmantas SierakauskasZigmantas Sierakauskas

Drąsūniškio

knygnešiams atminti

skirti stogastulpiai.

Pranas Zykus (1874-1944)

Kazimieras Šiugžda (1839-1929)

Slaptosios

mokyklos

caro valdžia žiauriai persekiojo.

Už lietuviškos literatūros gabenimą,

laikymą, platinimą ir skaitymą buvo

nubausta apie 2000-3000 knygnešių.

Per visą spaudos draudimo laikotarpį į

Sibirą buvo ištremta apie 160 knygne-

šių, areštu ir kalėjimu nubausta apie

900 pasipriešinimo dalyvių. Tačiau

vietoj suimtųjų ir ištremtų atsirasdavo

kiti, kurie tęsė pirmtakų pradėtą dar-

bą. Daugiausia laikraščių ir knygų bu-

vo spausdinama Mažojoje Lietuvoje.

Čia prie pasienių gyvenantys lietuviai

padėdavo prasmukti, prie vieškelių

pasienyje buvo pastatyta karčemų-

viešbučių. Spaustuvininkai ir knygynų

savininkai čia siųsdavo knygnešių

Tilžėje ir Ragainėje nusipirktą spaudą,

prieš tai ją tvirtai įpakavę. Ryšuliai

būdavo dideli bet stiprūs vyrai juos

galėdavo ant nugaros panešti. Iš visų

knygnešių, ypač pagarsėjo Jurgis Bieli-

nis, kuris daugiau kaip 30 metų nuo

Biržų gabeno ir platino draudžiamas

knygas. Kartu su Kaziu Ūdra jis vado-

vavo Garšvių knygnešių draugijai.

Knygnešiai tapę tarpininkais tarp ne-

gausios lietuvių inteligentijos ir visos

tautos, gabendami iš Rytprūsių į Lietu-

vą draudžiamą literatūrą iš tiesų apgy-

nė tautą nuo Rusijos kolonizacinės politi-

kos, siekusios išstumti iš gyvenimo lietu-

vių kalbą. Jie buvo tie didvyriai, kurie sau-

gojo, brangino ir skleidė lietuvišką žodį, jų

beribis tikėjimas ir pasiaukojimas išsaugo-

jo mūsų LIETUVIŲ kalbą.

„ K N Y G N E Š I A I L I E T U V I Ų S P A U D O S D R A U D I M O L A I K O T A R P I U “

P u s l a p i s 9 S p e c i a l u s l e i d i n y s

Bernadeta Navickaitė, Saulėtekio gimnazija, 1 klasė Mokytoja Regina Bučinskienė

1864-1904 metai – tai tik nedidelė mūsų

tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa

žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį

žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos sim-

boliu tapo knygnešys.

1864-1904 m. šį laikotarpį mes paprastai

apibūdiname trim žodžiais – spaudos

draudimo metai. Tai metai lietuvių tautos

istoriškumo, jos vitališkumo, drąsos ir pasi-

aukojimo dėl savo gimtosios kalbos, dėl

lietuviškojo rašto apsaugojimo ir išsaugoji-

mo. Gimtasis žodis išsaugojo mūsų tautos

autentiškumą, apsaugojo ją nuo ištirpimo

gausesnių kaimynų jūroje. 19 a. 7 dešimt-

metyje uždraudė lietuviškas mokyklas ir

spaudą. Buvo leista spausdinti lietuviškus

leidinius tik tomis raidėmis, kuriomis rašė

pats Rusijos imperatorius. Nepaisant Rusi-

jos valdžios pastangų, spausdintas žodis

pasiekdavo paprastus žmones. Draudžia-

ma lietuviška literatūra buvo spausdinama

už Rusijos imperijos ribų, Rytų Prūsijoje,

JAV, Tilžėje, Ragainėje bei slapta gabena-

ma į Lietuvą. Knygų platinimu rūpinosi

vyskupas Motiejus Valančius, vėliau Juo-

zas Tumas Vaižgantas, Petras Vileišis ir

dar daugelis kitų Lietuvos šviesuolių. Juos

„ K N Y G N E Š I Ų K A R A L I U S “

Lina Janaitytė ir Jonas Montvydas,

Saulėtekio gimnazija, 1 klasė Mokytoja Regina Bučinskienė

Jurgis Bielinis 1846-1918 m. Knygnešių

karalius, žymiausiais Lietuvos knygnešys,

žmogus, kurio biografija talpinama visose

lietuviškose enciklopedijose. Jo gimimo

diena minima kaip Knygnešio diena. Tai

šiaurės Lietuvos sūnus – Jurgis Bielinis.

Garsusis knygnešys gimė Biržų apskrityje,

šeimoje buvo vidurinysis vaikas. Jurgis nuo

mažens buvo jautrios sielos, pasižymėjo

gyvumu ir dideliu polinkiu į mokslą. Baigė

vokišką pradžios mokyklą Rygoje. Mokėjo

vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo

1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino

Motiejui Valančiui. Nuo 1890 m. J. Bielinį

valdžia vis sekė, stebėjo namus, manyda-

mi jį sučiupti su gabenamomis ir platina-

momis draudžiamomis knygomis. Knygne-

šį skundė ir vietos gyventojai. Kai kuriems

kaimynams nepatiko karštas jo kišimasis į

vietinius reikalus. Be to, valdžia buvo paža-

dėjusi piniginį atlygį už jo sugavimą. Buvo

kalbama, kad Bielinio šeima, kaip neištiki-

ma valdžiai, būsianti ištremta į Rusiją. Į J.

Bielinio namus kai kada užsukdavo val-

džios agentai, dėdamiesi pakeleiviais ar

kokiais išgalvotais reikalais užvažiavę, o jų

tikslas buvo aiškus sekti J. Bielinį. Tačiau

garsusis knygnešys sugebėdavo į tas

pinkles neįkliūti. Apie gudrias jo prie-

mones išsisukti iš policijos nagų tarp

žmonių buvo daug kalbama. Persekio-

jamas jau nebegalėjo gyventi namuo-

se, tėviškėje ir tapo profesionaliu knyg-

nešiu. Bendradarbiavo laikraščiuose

„Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“. 1897

m. nelegaliai Lietuvoje išleido neperio-

dinį laikraštėlį „Baltasis erelis“ (300

egz.). Juose buvo kritikuojamas cariz-

mas. Jam spausdinti nusipirko ir parsi-

gabeno rankinę spausdinimo mašiną.

Per 31-erius aktyvios veiklos metus

vienas arba su talkininkais pergabeno

per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik

pusę visų spaudinių, tuomet išspaus-

dintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žanda-

rams ir pasienio sargybiniams buvo

įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir

drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti.

Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties

sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol masko-

liai iš Lietuvos neišeis“ Mirė 1918 m.

sausio 18 d. eidamas pėsčiomis į

Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri

Nepriklausomybės reikalavimą paskel-

bė bendru visos tautos reikalu. Atmi-

nimas J. Bielinis įėjo į lietuvių tautinio

judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietu-

vio knygnešio prototipas. Tėviškėje

Nemunėlio Radviliškio valsčiuje išliku-

si sodyba, šalia – koplytstulpis, neto-

liese - Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi

atsišaudydamas nuo žandarų. J. Bielinis

buvo ne tik lietuviškų raštų platintojas ir

politikos darbuotojas, bet drauge ir rašy-

tojas. Daugiausia rašė, važiuodamas ant

vežimo su literatūra. Jis rašė ne inteligen-

tams, bet liaudžiai. J. Bielinis smerkė

Basanavičių, Kudirką , kad jų veikalai

Lietuvos liaudžiai netinka, nes nenurodo

Lietuvos ekonomijos ir artimiausių liau-

dies gyvenimo reikalų.

Jurgis Bielinis (1846-1918)

Jurgis Bielinis

1897 m. nelega-

liai Lietuvoje

išleido neperio-

dinį laikraštėlį

„Baltasis ere-

lis“ (300 egz.).

Gvazdikų takas 8, Šiauliai

Telefonas +370 41 55 28 94

El. pašto adresas inga.b@smsvb.lt ir

marytel@splius.lt

1902 m. Šiaulių miesto visuomenei atidaryta pirmoji bib-lioteka. Per 111 metų Šiaulių mieste bibliotekų skaičius gerokai išaugo. Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje veikia 4 skyriai ir 7 filialai.

Bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje veikia: ikimokyk-linio amžiaus ir 1-6 kl. moksleivių abonementas; 7-12 kl. moksleivių abonementas; suaugusiųjų abonementas skaitykla; viešoji interneto prieiga; Žaisloteka; klubas „Skaitanti mama“. Skyriuje galima naudotis internetu ir duomenų bazėmis. Įrengtos 6 kompiuterizuotos darbo vietos. Vaikai gali žaisti kompiuterinius žaidimus. Pasa-kų svetainėje vyksta įvairūs renginiai, koncertai, vasaros kino dienos. Skyriuje vyksta susitikimai su vaikų rašytojais, knygų leidėjais, organizuojami konkursai, viktorinos, konferencijos.

Daugiau informacijos apie bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vykusią konferenciją Jums suteiks vedėja Rima Matulevičiūtė.

Š I A U L I Ų M I E S T O S A V I V A L D Y B Ė S V I E Š O J I

B I B L I O T E K A V A I K Ų L I T E R A T Ū R O S

S K Y R I U S

„Viešoji biblioteka - tai atviras idėjų stalas, prie

kurio kviečiami visi“

(A. Gercenas)

MES ŽINIATINKLYJE

WWW.SMSVB.LT

„ 1 8 6 3 - 1 8 6 4 M . S U K I L I M A S P A S A U L I N I A M E K O N T E K S T E “

Paulius Lentinas, Romuvos gimnazija, 2 klasė Mokytoja Ilona Lentinienė

1863 – 1864 m. sukilimas Lietuvoje turėjo

didelės įtakos kultūrinei bei politinei šalies

raidai. Sukilimas buvo pralaimėtas, tačiau

atnešė svarių pokyčių valstybės gyvenime.

Kalbant apie sukilimo priežastis, raidą bei

pasekmes, iškyla probleminis klausimas –

ar būtų galima šį sukilimą vadinti revoliuci-

ja? Kokie šio sukilimo skirtumai ir panašu-

mai lyginant su kitų šalių XIX a. revoliuci-

niais judėjimais? Enciklopedinė revoliucijos

samprata teigia, jog revoliucija – tai esmi-

niai visuomenės gyvenimo perversmai,

kurie pakeičia visuomenės struktūrą. 1863

m. sausio 22 dieną – ši data laikoma suki-

limo pradžia – centrinis tautinis komitetas

Lenkijoje išleido manifestą, kuriame dekla-

ravo sukilimo tikslus. Lietuvos provincijos

komitetui buvo netikėta, kad sukilimas

prasidės anksčiau numatyto termino. Bet

jis buvo priverstas imtis Lietuvos sukilimo

valdžios funkcijų ir paskelbti manifestą bei

agrarinius dekretus, atitinkančius Lenkijos

tautinio komiteto dokumentus. Strateginė

lietuvių sukilėlių užduotis buvo trukdyti

rusų kariuomenės susisiekimą palei Peter-

burgo – Varšuvos geležinkelį ir neleisti

sparčiai permesti kariuomenės iš Rusijos į

Lenkijos Karalystę. Tačiau situacija Lietu-

voje buvo nepaprastai komplikuota ir nepa-

lanki sukilėlių veiksmams. Mat po balan-

džio mėnesį Aleksandro II vyriausybei įteik-

tų Vakarų valstybių protesto notų atrodė,

kad prie Baltijos krantų iškilo grėsmė naujo

rusų karo su Anglija ir Prancūzija. Kariniu

požiūriu rusų kariuomenės buvo kur kas

daugiau negu būtų reikėję sukilimui nuslo-

pinti. Pakeisti padėtį galėjo tik didžiųjų

vakarų Europos valstybių įsikišimas. Nors

sukilimo išvakarėse išaiškėjo “baltųjų” ir

“raudonųjų” grupuočių tikslai, tačiau ben-

dri kovos taškai nebuvo suderinti. Sukili-

mo metu ginklo griebėsi bajorai, amatinin-

kai ir valstiečiai. Tai rodo, jog sukilimas

vienijo žmones bendram tikslui – carinės

priespaudos panaikinimui, o visi kiti as-

pektai liko antrame plane. Nesutarimai

tarp “raudonųjų” ir “baltųjų” labai silpnino

sukilėlius. Tuo tarpu Maskva sukilimui

malšinti pasiuntė M. Muravjovą, kuris visų

pirma pasistengė išnaudoti atsiradusius

nesutarimus tarp valstiečių ir dvarininkų,

bei lietuvių ir lenkų. Lietuvoje nuo maišto

pradžios iki 1865 m. sausio 1 dienos buvo

įvykdytos tokios bausmės: Nuteista mirties

bausme - 182; teismo sprendimais išsiųs-

ta į katorgas - 972; ištremta į Sibirą -

1437; ištremta į Rusiją - 1529; paimta į

kariuomenę - 364; suimta - 864; nubausta

įvairiomis bausmėmis - 9361 Lietuvoje,

kaip ir Lenkijoje sukilimas buvo pralaimė-

tas.

1. Žlugo ne tik viltys ginklu išsivaduoti iš

užkariautojų valdžios, kartu žlugo ir bajo-

riškojo judėjimo tradicija. 2. Buvo skau-

džiai pažeisti kultūriniai ir dvasiniai lietuvių

tautos interesai: uždrausta lietuvių raštija

lotyniškais rašmenimis, įnirtingai persekio-

jama Katalikų Bažnyčia, kraštą užplūdo

rusakalbiai stačiatikybę išpažįstantys val-

dininkai ir kolonistai. 3. Kita vertus, sukili-

mas privertė caro valdžią išplėsti valstiečių

reformą, sudaryti lietuvių valstiečiams

geresnes gyvenimo sąlygas ir pabandyti

sukurti socialinę savo politikos krašte.

Taigi, apžvelgus sukilimo uždavinius, ko-

vos formas ir eigą, galima padaryti išvadą,

kad šie aspektai iš esmės neprieštarauja

revoliucijos sąvokai. Ir revoliucija, ir sukili-

mas yra ginkluotas pasipriešinimas prieš

esamą tvarką valstybėje, bet esminis revo-

liucijos ir sukilimo skirtumas glūdi ne pir-

miniame, o antriniame šio pasipriešinimo

plane, t. y. jo rezultatuose. Būtų klaidinga

teigti, jog 1863 – 1864 m. sukilime nebu-

vo revoliucinių elementų. Ypač tai išryškė-

ja šį sukilimą lyginant su kitų šalių sukili-

mais bei revoliucijomis XIX- ame amžiuje.

Ko gero, artimiausia 1863 – 1864 m.

sukilimui buvo revoliucija Austrijos imperi-

joje. Ši imperija, Habsburgų monarchija,

buvo daugianacionalinė valstybė. Austrijo-

je vyravo ypač stipri nacionalinė priespau-

da. Viešpataujanti nacija buvo Austrijos

vokiečiai. Čia būtų galima įžvelgti panašu-

mą su carine priespauda Lietuvoje, tik ji

nebuvo tokia daugiasluoksnė kaip Austrijo-

je ir atėjo iš svetimos valstybės, o ne iš

svetimos tautos toje pačioje valstybėje.

Dar vienas panašumas tarp Austrijos revo-

liucijos ir 1863 – 1864 m. sukilimo Lietu-

voje glūdi jų priežastyse: baudžiava, dvari-

ninkų ir valdininkų savivaliavimas, žiauri

priespauda egzistavo abejose šalyse. Visi

kiti pasipriešinimo elementai šiose šalyse

turi daugiau skirtumų nei panašumų.