2 tema. Norminių administracinių teisės aktų leidyba

Administracinio akto samprata, rūšys ir paskirtis.

Administraciniai teisės aktai – tai ypatinga poįstatyminių, oficialių teisės aktų rūšis, kuriuos priima vykdomosios valdžios subjektai vykdomosios-tvarkomosios veiklos procese, kurie įforminti teisės normų nustatyta tvarka, pasižymi vienašališku valdingu valios išreiškimu ir sukelia teisines pasekmes.

Administraciniai aktai (valdymo aktai) – svarbi vykdomosios valdžios funkcijų ir tikslų praktinio įgyvendinimo priemonė, pagrindinė jos vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. Tai yra sprendimai, kuriuos valdymo subjektai priima nepertraukiamo ir tiesioginio vadovavimo ūkinei, socialinei-kultūrinei, administracinei-politinei valstybės gyvenimo sritims, procese.  Visa tai leidžia šiuos aktus atskirti nuo kitų teisės aktų – įstatymų, teisingumo aktų, civilinių bei kitų sutarčių ir pan.

reguliuoja visuomeninius santykius atsirandančius tarp viešojo administravimo arba valstybinio valdymo institucijų, tarp valstybinio valdymo institucijų bei visuomeninių organizacijų, valstybinio valdymo institucijų ir pareigūnų bei valstybinio valdymo institucijų ir asmenų. Vadinasi, ten kur visuomeninius santykius reguliuos administracinė teisė, tai bus administraciniai teisiniai santykiai.

Administracinių teisės aktų rūšys(Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai teisės aktai pasižymi itin spalvinga įvairove, egzistuoja daug kriterijų, pagal kuriuos juos galima sugrupuoti atsižvelgiant į reikšmingus teisinius požymius bei geriau pažinti jų teisinius ypatumus)

1. Pagal teisinį turinį galima išskirti tokius administracinius teisės aktus :a) Norminiai administraciniai teisės aktai (Jie nustato, pakeičia arba panaikina teisės normas, t.

y. nustato bendras taisykles, neturinčias konkretaus adresato, jie yra skirti nuolatiniam taikymui (nėra vienkartinio pobūdžio) tik nurodytiems atvejams. Pagal asmenų skaičių į kuriuos nukreiptos šie aktai yra skirtomi : bendrosios reikšmės aktus (tai respublikinio masto, apskričių, savivaldybių ir pan.aktai) , tarpžinybiniai teisės aktai, žinybų teisės aktai)

b) Individualūs administraciniai aktai (tai vykdomosios valdžios subjektų sprendimai konkrečiais klausimais, nukreipti konkrečių asmenų atžvilgiu. Savo esme jie nulemia teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą. Jų tarpe daugiausia yra teises suteikiančių bei operatyvinių-tvarkomųjų teisės aktų. Kita individualių administracinių rūšis yra teisėsaugos, jurisdikciniai sprendimai (dėl ginčų, skundų, prievartos priemonių panaudojimo). Pagal teisinius padarinius individualūs aktai gali būti įpareigojantys, draudžiantys, įgaliojantys, išreiškiantys atsisakymą)

c) Bendro pobūdžio aktai (Juose įtvirtinami bendri trumpalaikiai paliepimai (apie nedarbo dienos perkėlimą ir pan.) arba bendri reikalavimai (sustiprinti dėmesį konkrečių kategorijų byloms, atsargiau elgtis, taupyti resursus, daugiau dėmesio skirti daugiavaikėms šeimoms ir pan.)

d) Mišrūs teisės aktai (Juose vienu metu įtvirtinamos ir teisės normos, ir sprendimai, priimti teisės taikymo procese arba netgi ir bendrieji reikalavimai)

2. Pagal administracinį teisės aktą priėmusius subjektus galima skirstyti:a) Vykdomosios valdžios institucijų ir jų pareigūnų aktai (Tai pati didžiausia grupė, į kurią

įeina Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės aktai, centrinių vykdomosios valdžios institucijų aktai ir pan)

b) Valdžios subjektų, nepriklausančių valdymo aparato sudėčiai, aktai (tai yra teismų nutarimai administracinų teisės pažeidimų bylose, taip pat teismų pirmininkų,atstovaujamųjų institucijų pirmininkų sprendimai)

c) Nevyriausybinių organizacijų aktai (kurioms deleguotos valstybinio valdymo funkcijos, pvz. profsąjungų ir pan. aktai)

3. Pagal valdžios subjekto įgaliojimų apimtį ir teisinį savarankiškumą:a) Diskreciniai aktai (priimami laisva nuožiūra ir plačios savarankiškos institucijos kompetencijos

sąlygomis pagal nustatytas teisės normas (pvz. priėmimas į darbą, licenzijos išdavimas))

b) Aktai, priimami alternatyvių įgaliojimų ribose (kitaip sakant numatant subjektui pasirinkimo iš kelių variantų galimybę (pvz. žodinis įspėjimas vietoj nuobaudos).

c) „Surištos administracijos“ aktai (priimami tokiomis sąlygomis, kada nėra galimybės rinktis (priėmimas į aukštąją mokyklą pagal konkurso rezultatus, pensijos paskyrimas, absoliučių sankcijų taikymas ir pan.)

4. Pagal tai, kada administracinis teisės aktas pradeda galioti, galima išskirti aktus, kurie įsigalioja:

a) Nedelsiant (pagal bendrą taisyklę) nuo pasirašymo, priėmimo datos;b) Nuo datos nurodytos pačiame akte;c) Nuo datos, nurodytos kitame akte (pvz. įstatyme)d) Nuo oficialaus paskelbimo

5. Pagal priėmimo tvarką (priimančio subjekto sudėtį) galima išskirti administracinius teisės aktus:a) Kolegialūs teisės aktai (priimami paprasta arba kvalifikuota balsų dauguma, priklausomai nuo

bendro institucijos narių skaičiaus arba posėdyje dalyvaujančių narių skaičiaus)b) Vienaasmeniai

6. Pagal teisės akto formą: rašytiniai, žodiniai, konkliudentiniai (pavyzdys – kelių policininko reikalavimas sustoti, eismo reguliuotojo veiksmai, spec. tarnybų švyturėliai, garso signalai)

7. Pagal teisės akto funkcinę paskirtį : planavimo, finansinio pobūdžio, metodinio pobūdžio, kadrų klausimais, apskaitos klausimais ir pan.

Administracinų teisės aktų paskirtis :(be jų vykdomosios valdžios institucijos negalėtų vykdyti savo funkcijų. Taigi, administraciniai aktai yra vykdomosios valdžios institucijų veiklos forma, materija, kurioje įforminami įvairūs valdymo sprendimai, priimami įgyvendinant valstybinį valdymą) Jie reguliuoja visuomeninius santykius atsirandančius tarp viešojo administravimo arba

valstybinio valdymo institucijų, tarp valstybinio valdymo institucijų bei visuomeninių organizacijų, valstybinio valdymo institucijų ir pareigūnų bei valstybinio valdymo institucijų ir asmenų.

1. Viešųjų interesų apsaugos funkcija2. Teisinio reguliavimo funkcija3. Valdymo procedūrinė funkcija4. Administracinė ir procesinė funkcija

Norminio administracinio teisės akto samprata, paskirtis ir vieta kitų norminių teisės aktų sistemoje.

Norminis administracinės teisės aktas įtvirtina abstrakčias ir bendras teisinio reguliavimo priemones, skirtas konkrečiai administracinei teisei, tačiau jose nėra nurodomas konkretus asmuo kam skiriamos šiame teisės akte išvardintos teisės normos, tačiau jos yra taikomos nuolatos. Kitaip tariant norminiame administraciniame teisės teisės akte nurodomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės,bendrieji administracinės teisės principai šios teisės subjektams.

Norminis teisės aktas (bendrai)– tai kompetetingų valstybės institucijų specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. Nuo kitų teisės šaltinių jie skiriasi šiais požymiais: 1) norminius teisės aktus leidžia tik tam tikrus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos (LR Seimas, LR Prezidentas, Vyriausybė ir kt.) ir pareigūnai (ministrai ir kt.); 2) norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą formą, tikslų pavadinimą, liudijantį jį priė-musią instituciją; 3) šie aktai priimami ir įsigalioja tam tikra tvarka; 4) norminis teisės aktas yra visuotinai privalomo pobūdžio, jis skirtas reguliuoti tipiškiausius, visuotinus santykius; 5) norminių teisės aktų suformuluoti nurodymai išreiškia valstybės valią; 6) norminiai teisės aktai sudaro vientisą sistemą, kuriai būdingi tokie bruožai, kaip hierarchiškumas, suderinamumas, abipusė sąveika, diferenciacija pagal teisės šakas ir kt.

Tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Norminų teisės aktų priėmimas: Teisės akto paskirties ir užduoties nustatymas, Teisės akto teksto parengimas, Derinimas, Priėmimas, Paskelbimas, Įsigaliojimas, Registravimas.

4 tema. Administracinės prievartos priemonių taikymo procesas

Administracinės prievartos priemonių taikymo proceso samprata ir rūšys jų esmė ir tarpusavio sąveika.

Administracinė prievarta - tai prievartos rūšis, kurią sudaro įstatymų nustatyta teisinių poveikio priemonių sistema, skirta saugoti visuomeninius santykius. Kitaip tariant administracinė prievarta yra ta vieta, kai tam tikros kompetetingos valstybės institucijos įsikiša i viešojo administravimo veiklą ir nustatytais ir įstatymo leidžiamais būdais priverčia viešojo administravimo sybjektus vykdyti jiems priklausančias pareigas. Administracinės prievartos sudedamoji dalis yra administracinė atsakomybė.

Administracinė prievartos priemonių taikymas užtikrina laikymąsi administracinės teisės normų, kurios reglamentuoja visiems privalomas elgesio taisykles valstybinio valdymo sferose.

Administracinės prievartos paskirtis:1. iš anksto įspėti teisės pažeidimo padarymo galimybę, užkirsti jam kelią, pašalinti

sąlygas, kurios gali lemti teisės pažeidimo padarymą; 2. atskleisti teisės pažeidimą ir jo vykdytoją, arba, jei įmanoma, nutraukti teisės pažeidimą

ir pažeidėjo veiksmus; 3. nubausti pažeidėją ar užtikrinti sąlygas patraukti jį administracinės teisės atsakomybėn.

Administracinę prievartą taiko: 1)valdymo institucijos, 2)pareigūnai ,3)teismas nustatyta įstatymo tvarka.

Administracinių prievartų rūšys

a) Prevencinės (įspėjamosios); ( jos yra grynai profilaktinio pobūdžio(ATPK 6strp.) Taikomos esant ypatingom aplinkybėm, kai to reikalauja kovos su nusikalstamumu stiprinimas, kova

su žalingom pasekmėm (pvz., katastrofos, epidemijos, gaivalinės nelaimės ir kt.), kai dar nėra padarytas teisės pažeidimas ar žalingi padariniai dar neatsirado, siekiant iš anksto įspėti, užkirsti kelią tokiems pažeidimams ir jų sukeliamoms pasekmėms. Dažniausiai naudojamos tokios prevencinės priemonės: o oficialus asmens įspėjimas dėl neleistino elgesio; asmens dokumentų tikrinimas; policijos pareigūnų teisė įeiti į piliečių gyvenamąsias, įstaigų organizacijų patalpas; transporto priemonių, priklausančių piliečiams, visuomeninėms ir valstybinėms organizacijoms, naudojimas vykdant tarnybines pareigas.

b) Kardomosios (Šios priemonės yra numatytos tik įstatymo ir taikomos tik įstatymų nustatyta tvarka. Taikymo pagrindas yra teisės pažeidimas. Taikomos siekiant nutraukti teisės pažeidimus, atskleisti jų padarymo aplinkybes, nustatyti pažeidėjus, kad jie būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Skiriamos tokios priemonės:

I. asmens pristatymas; II. asmens adm. sulaikymas;

III. asmens ir jo daiktų apžiūra;IV. dokumentų paėmimas;V. neblaivaus vairuotojo nušalinimas nuo vairavimo;

VI. draudimas naudoti techniškai netvarkingas transporto priemones;VII. patalpų uždarymas,veiklos nutraukimas.

c) Administracinės nuobaudos (administracinės atsakomybės priemonės) (jos gali būti:

I. įspėjimas – tai administracinė nuobauda pareiškiama raštu. Įstatymų numatytais atvejais įspėjimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu;

II. bauda (ATPK 24 straipsnyje yra detalizuojamas baudos skyrimas); III. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba

tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas.

IV. suteiktos asmeniui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas (ši nuobauda detalizuojama ATPK 27 straipsnyje);

V. administracinis areštas VI. nušalinimas nuo darbo (pareigų) (skiriamas už atskirų rūšių administracinius teisės

pažeidimus, padarytus ryšium su darbuotojo tarnybinių pareigų atlikimu)

Institucijos ir pareigūnai, turintys teisę taikyti administracinės prievartos priemones

Policijos pareigūnai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Šie pareigūnai taiko įvairias prievartos priemones, kurios

numatytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnyje, taip pat turi teisę taikyti ir Policijos veiklos įstatymo numatytas prievartos priemones.)

Lietuvos muitinė Konkurencijos tarnyba Valstybine mokesčių inspekcija

5 tema. Tarnybinės ir materialinės atsakomybės taikymo procesas

Tarnybinė ir materialinė atsakomybė kaip teisinės atsakomybės rūšys: samprata, ypatumai ir skirtumai nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Tarnybinė atsakomybė – ji taikoma už valstybės tarnautojų netinkamą savo pareigų atlikimą, aplaidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai. Tarnybines nuobaudas skiria įstaigos vadovas, įstaigos vadovui - aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovas arba jo įgalioti kiti pareigūnai. Tarnybinė atsakomybė taikoma valstybės tarnautojui, susietam su taikančiuoju ypatingu ištikimybės ir lojalumo valstybei santykiu. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra yra labiau vidinė, specialiai komisijai ištyrus nusižengimo aplinkybes ir suformulavus tam tikrus pasiūlymus įstaigos vadovui arba aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovui, kurie ir priima galutinį sprendimą.

Tarnybinės atsakomybės skirtumai nuo kitų atsakomybės rūšių: administracinė atsakomybė taikoma už išoriškai pasireiškiančius valstybinio valdymo srities teisės pažeidimus, administracinę atsakomybę taiko valdžios įgaliojimus turinčios valstybės institucijos(pareigūnai). Joms nusižengimą padaręs asmuo nėra kaip nors pavaldus ar atskaitingas, administracinės nuobaudos yra įvairesnės ir daug griežtesnės - atėmimas specialios teisės, laisvės apribojimas, to nėra tarnybinės atsakomybės atveju, administracinė atsakomybė taikoma kiekvienam fiziniam asmeniui (įskaitant ir užsieniečius), taip pat juridiniam asmeniui.

Materialioji atsakomybė – tai darbdavių ir darbuotojų pareiga atlyginti turtinę žalą, atsiradusią jiems pažeidus darbo sutarties sąlygas. Taigi šios atsakomybės pažeidimas atsiradimas yra sutarties nevykdymas, kitaip tariant ji atsiranda pažeidus privatų interesą (pažeidus sutartį ar padarius civilinį deliktą) materialiąją atsakomybę nukentėjusios šalies reikalavimu taiko teismas arba kita civilinio ginčo nagrinėjimo institucija pagal Darbo kodeksą ar pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Atsakomybės subjektu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Materialinės atsakomybės skritumai nuo kitų atsakomybės rūšių: materialioji atsakomybė skiriasi nuo administracinės tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuostolius, o administracinės atsakomybės tikslas - priversti teisės pažeidėją laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams, administrcinės atsakomybės subjektai dažniausiai būna tik fiziniai asmenys, administracinę atsakomybę valstybės vardu taiko valstybės institucijos ir pareigūnai, administracinės atsakomybės pažeidimo pagrindas yra pažeidimas,kurio objektas yra tam tikros teisinės vertybės.

Teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinės ir materialinės atsakomybės taikymo procesą. Teisės aktų, nustatančių administracinę atsakomybę, rūšys yra šios: 1. įstatymai;2. savivaldybių tarybų sprendimai ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymai. Įstatymus, reglamentuojančius administracinę atsakomybę, galima skirstyti taip:1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;2. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas3. kiti įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę (dažniausiai tai būna ekonominės

paskirties sankcijos. pvz.: Valstybės skolos įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas ir t.t.)

Tarnybinės atsakomybės taikymo principai

Proporcingumo principas

(Šis principas reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Nuobaudos turi būti proporcingos pažeidimo sunkumui.  Šiuo tikslu dauguma teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės atsakomybės taikymą, nustato jog už sunkesnius pažeidimus turi būti taikomos griežtesnės sankcijos. Šio principo kontekste numatomos skirtingos sankcijos už įvairius pažeidimus: „Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų)

Operatyvumo principas

(Operatyvumas suprantamas kaip tam tikrų veiksmų neatidėliotinas atlikimas. Taigi, nuobauda valstybės tarnautojui turi būti skiriama per kuo trumpiausią laiką. Be jokios abejonės, dėl proceso operatyvumo negalima aukoti kitų principų: teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą ir t.t. Būtina siekti proceso operatyvumo ir kt. principų pusiausvyros. Pvz. „Tarnybinė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus  tarnybiniam nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai  turintis  teisę  skirti  nuobaudą  vadovas  sužinojo apie tarnybinį nusižengimą, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogavo)

Operatyvumo bei proporcingumo principai neatsiejamai susiję tarpusavyje ir yra nuobaudos tikslingumo principo efektyvaus veikimo tarnybinės atsakomybės taikymo procese garantai bei sudedamosios dalys.

Įstatymo negaliojimo atgal principas

(Šio principo tikslas yra užtikrinti, kad jokia valstybės valdžios institucijų patvirtinta priemonė nebus taikoma atitinkamiems subjektams, kol šie apie ją nesužinos. Jei pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kai teisės normos dar nebuvo, asmeniui negali už tokią veiką, kuri buvo padaryta praeityje, remiantis tada galiojusiais įstatymais, kilti atsakomybė dabar, kai tokia norma atsirado)

Teisės būti išklausytam principas

(Asmuo, gindamasis pats, turi teisę būti išklausytas prieš skiriant jam nuobaudą, kuri vienaip ar kitaip įtakoja jo teisinį statusą. Šiuo atveju, būtina sąlyga, kad jam turi būti pranešta apie kaltinimus anksčiau nei bus pareikalauta išdėstyti savo gynybos argumentus, taigi šis principas yra glaudžiai susijęs su informavimo principu ir laikytinas teisingumo principo sudėtine dalimi)

Apsaugos nuo kaltinimo prieš save principas

(Visais atvejais įtariamojo  padarius bet kokį teisės pažeidimą suinteresuotumas paneigti savo kaltę padaro jį ypatingu dalyviu procese. Vienas iš principų draudžiančių versti liudyti prieš save yra pagrįstas šiuolaikiniu žmogaus teisių ir demokratijos supratimu. Lietuvoje jis įtvirtintas Konstitucijoje. Privalu užtikrinti įtariamam pažeidimo padarymu asmeniui teisines ir faktines galimybes aktyviai dalyvauti tyrimo procese. Ir nors įtariamasis paprastai geriausiai žino teisės pažeidimo aplinkybes tačiau jis neturi intereso, neprivalo ir negali būti verčiamas dalyvauti savęs paties kaltinimo procese)

Informavimo principas (teisės žinoti kuo esi kaltinamas principas)

(„ Už   įstaigos   personalo  tvarkymą  atsakingas  <...> per 3 darbo dienas  nuo  įpareigojimo  pradėti  tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo  dienos  <...> surašo pranešimą   apie   tarnybinį   nusižengimą <...>.  Šiuo  pranešimu  jis pasirašytinai  informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį  nusižengimą,  kad  pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją   apie   tarnybinį   nusižengimą“)

Įstatymo viršenybės principas

(Pagal įstatymo viršenybės principą, valstybės tarnautojams gali būti skiriamos tik  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo <...> nustatytos  tarnybinės nuobaudos“)

Negalima bausti du kartus už tą patį pažeidimą

(.“Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda“(LR Valstybės tarnybos įstatymas 30str. 3d. ir kt.)-tačiau gali būti taikoma administracinė, baudžiamoji, civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog nelaikoma nubaudimu už tą pati pažeidimą du kartus tokie atvejai, kada asmeniui pritaikomos skirtingos atsakomybės rūšys, pvz. baudžiamoji atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė.)

Teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principai

(Teisinis aiškumas gali būti apibūdinamas kaip valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos turinys bus suprantamos tiems, kuriems jos yra taikomos ir šie galės pagrįstai numatyti jų buvimą, bei suprasti jų turinį ir taikymo būdą. Teisės normos turi būti konkrečios, aiškios ir suprantamos pareigūnams bei jas taikančiai institucijai. Vienas iš teisėtų lūkesčių principo garantų yra įstatymo negaliojimo atgal principo laikymasis. Jei teisinė sistema asmenį įtikina, kad jis pasieks tam tikrų rezultatų, jei veiks vadovaudamasis nustatytomis normomis, šie lūkesciai turi būti apsaugoti. Tačiau tokie lūkesčiai privalo būti teisėti ir pagrįsti, jais neturi būti piktnaudžiaujama)

Teisės į gynybą principas Galimybės apskųsti tarnybinės nuobaudos paskyrimą principas

(Kiekvienam asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, pripažįstantis jį padarius tam tikrą teisės pažeidimą ir paskiriant nuobaudą, turi būti numatyta galimybė toki sprendimą apskųsti. Šis principas veikia drauge su tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvuotumo principu. Motyvai svarbūs tiek realizuojant tikslingumo principą, kad nubaustas pareigūnas aiškiai suvoktų, kodėl ir už kokius

veiksmus sulaukė neigiamų teisinių pasekmių, tiek skundą nagrinėjančiam pareigūnui ar institucijai, kuriam svarbu žinoti, kokiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis remiantis paskirta tarnybinė nuobauda)

Atsakymybės individualizavimo principas

( „Tarnybos  pareigūnas asmeniškai atsako už savo,  taip   pat pagal  įgaliojimų  ir  kompetencijos  ribas  už  jam  pavaldžių pareigūnų veikas ir sprendimus bei jų padarinius“.(LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas). Vadinasi, valstybės tarnautojas gali tam tikrais atvejais atsakyti ir už kitų asmenų veikas (veikimą ar neveikimą), kurių veiklą kontroliuoti yra jo tiesioginė pareiga. Kita vertus, nebūtų teisinga teigti, jog šiuo atveju kyla atsakomybė be kaltės ir tokiu būdu pažeidžiamas vienas esminių teisės principų. Reikėtų akcentuoti, kad tokiu atveju, aukštesniam pagal hierarchiją pareigūnui tarnybinė atsakomybė taikoma ne už jo pavaldinių padarytus pažeidimus, o už neveikimą (netinkamą priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymą arba visišką nevykdymą), kurio pasekoje pavaldūs pareigūnai ir padarė tam tikrus pažeidimus)

Nekaltumo prezumpcijos principas(Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybinės atsakomybės taikymo procese šis principas turi tam tikrų specifiškumų, todėl neturi būti suprantamas tiesmukiškai. Tai siejama su valstybės tarnybos įstatymo numatytu nušalinimo institutu. Tačiau pastebėtina, kad pareigūna nušalinus nuo pareigų tyrimo metu, tai nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nes šiuo veiksmu nesiekiama konstatuoti jo kaltės)

Tarnybinės atsakomybės taikymas statutiniams ir kitiems valstybės tarnautojams

Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:1)pastaba;2)papeikimas;3) griežtas papeikimas;4) atleidimas iš pareigų.

Griežčiausia nuobauda atleidimas iš pareigų – gali būti taikoma dviem atvejais: 1) už šiurkštų tarnybinį nusižengimą; 2) už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 

šiurkštūs pažeidimai: 1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;  5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 8) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. 

Tarnybinės atsakomybės taikymo ypatumai:

1. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

2. Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina.

3. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga, valstybės tarnautojai. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų.

4. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymas5. Valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą paaiškinimas6. Motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus surašymas7. Sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos priėmimas8. Supažindinimas su sprendimu9. Baigiamosios nuostatos