Kosmosonaujienųapžvalga

Informacinis elektroninis žurnalas2014 kovo 3 | Nr. 12

Žengiant kosminiu keliu

Šiame numeryje skaitykite:

14 Marsaeigis „Curiosity“ nufotografavo Žemę

15 Čeliabinsko meteoritas mokslininkams tapo atradimų šaltiniu

13 Mokslininkė pateikė įrodymų, kad Marse kadaise plytėjo milžiniškas vandenynas

16 NASA vėl susidomėjo pilotuojamomis misijomis į Mėnulį

12 Išsiųsti žmones ė Marsą iki 2030 gali sutrukdyti pinigų trūkumas

17 Pirmąsyk nu�lmuota, kaip Mėnulis skrieja aplink Žemę

11 Į Marsą: NASA pristatė didžiausią istorijoje raketą

1 Projektas Science4Space skatina šalies kosminių technologijų plėtrą

18 Mėnulis kinų kosminio zondo akimis

10 Gyvybė kitose planetose į mūsiškę nebūtų panaši

2 Lietuvos kosminė odisėja prasidėjo!

19 Rusai grįžta į Mėnulį

9 Arčiausiai saulės esanti žvaigždė gali turėti už Žemę gyvybei tinkamesnę planetą

3 Pirmųjų lietuviškų palydovų kelionė

20 Britų mokslininkai prabilo apie Žemės magnetosferos silpnėjimą

8 Stebina žemės tipo egzoplanetų gausa

21 Žemei gresia mažasis ledynmetis

7 Nasa paskelbė TKS darbą pratęsianti iki 2024 m.

22 Skruzdžių misija kosmose – protingesni robotai

6 5 Įspūdingiausios 2013-ųjų metų kosmoso misijos

1

23 Japonai išbandys tinklą kosminėms šiukšlėms žvejoti

5 Istorinis skrydis į Marsą – be lietuvių

24 Nauji tyrimai atskleis žvaigždžių formavimosi paslaptis

4 Antrasis žingsnis į kosmosą: QB50

Lietuvos kosminė padangė kupina įvykių ir naujienų! Vos prieš mėnesį startavo ilgai laukta raketa „Antares“, nugabenusi pirmuosius lietuviškuosius palydovus LitSat-1 ir LituanicaSat-1 į tarptautinę kosminę stotį, o leidžiant šį numerį visi spėlioja ir laukia, kada jie iš stoties bus paleisti į orbitą ir pradės vykdyti savo misijas.

Nieko nelaukdamos, abi palydovus kūrusios komandos paskelbė ir apie savo tolimesnius kosminius planus: kuriamus 2U klasės nanopalydovus, dalyvausiančius labai įdomiame ir daugybę Europos universitetų apjungsiančiame kosminių tyrimų projekte QB50, kurį apžvelgsime šiame numeryje.

Tiek LitSat-1 ir LituanicaSat-1 skrydis kosmine orbita, tiek ir jų „jaunesniųjų brolių“ kūrimas bei paleidimas žada gausybę įdomių akimirkų ir nuotykių. Nekantriai jų laukiame ir linkime kūrėjams sėkmės!

Informacinio žurnalo redakcijažingsnius žengiančias valstybes dalintis patirtimi ir toliau skleisti kosminių technologijų svarbą kiekvienos šalies mokslui, verslui, visuomenei. Tikimasi, kad penktosios konferencijos metu bus aptarti ne tik esminiai kosminių technologijų klausimai, bet Lietuva galės ir pristatyti sėkmingai į kosmosą paleistų savo pirmųjų mažųjų palydovų patirtį. Ši kasmetinė konferencija yra svarbus Lietuvos įvykis, skatinantis šalies kosminių technologijų raidą ir garsinantis Lietuvą kaip kosminę valstybę visame pasaulyje.

Kosmoso entuziastai ir visi besidomintys kosminių technologijų plėtra Lietuvoje, naujausią informaciją apie šalies kosmoso pasiekimus, įvykius, planuojamas konferencijas, mokymus ir projektą „Nacionalinės kosmoso technologinės platformos veiklos plėtra (Science4Space)“ gali sekti atnaujintame Lietuvos kosmoso asociacijos tinklalapyje www.space-lt.eu.

Sausio 9 d. į kosmosą sėkmingai pakilo raketa „Antares“, į Tarptautinę kosminę stotį gabenanti du pirmuosius lietuviškus palydovus - „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“.

Kosminė Lietuvos misija, turėjusi startuoti 2013 m. gruodį, vėlavo. Raketa „Antares“ su lietuviškus palydovus gabenančiu krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ gruodį nepakilo dėl Tarptautinės kosminės stoties aušinimo sistemos remonto darbų. Sausio 7 d. raketa vėl nekilo dėl šaltų orų, sniego audrų ir didelio debesuotumo. Sausio 8 d. pradėti kosminę misiją sutrukdė didelis Saulės aktyvumas.

Su dviem lietuviškais palydovais į kosmosą pakilo ir dar 31 mažasis palydovas – tai yra didžiausia mažųjų palydovų misija istorijoje. Iki šiol į kosmosą yra kelta

Lietuvos kosmoso asociacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą Science4Space, siekia plėsti visuomenės suvokimą apie kosminių technologijų svarbą kasdieniam gyvenimui, parodyti naudą šalies vystymuisi ir ekonomikai, mokslo, technologijų ir verslo pažangai.

Įgyvendinant projektą tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su dviem tarptautinėmis organizacijomis EURISY ir IAF, dalyvaujama tarptautiniuose kosmoso srities renginiuose ir siekiama integruotis į pasaulinę kosmoso bendruomenę, parengta galimybių studija „Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio tyrimo plano kryptys tiesioginių inovacijų diegimui“, kurioje įvertintos Lietuvos kosminių technologijų plėtros galimybės, numatytos potencialiai konkurencingos ir perspektyvios Lietuvos verslo ir mokslo subjektų kompetencijos sritys.

Visi besidomintys kosmoso technologijomis jau gali pamatyti pirmuosius vaizdo siužetus, kuriuose pristatomi mūsų šalies kosmoso srities pasiekimai.

Pirmajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=TMxloteD-PY)pristatomas pirmą kartą Lietuvoje vykęs palydovų CanSat ir bepiločių orlaivių konkursas, parodoma, kad kosminės technologijos yra naudojamos ir yra svarbios kasdieniame gyvenime, ir kad daugelis iš mūsų galime įsitraukti į kosmoso veiklas. Kosminių technologijų mokymas ir vystymas tampa vis svarbesnis Lietuvai, o įsitraukimas į kosmines veiklas sukuria dideles perspektyvas Lietuvos mokslo ir verslo vystymuisi, inovacijų ir pažangos skatinimui.

Antrajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=pErZ1HH8dp8)pristatoma ketvirtoji Vilniuje vykusi konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO) 2013“ – didžiausia tarptautinė kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo konferencija Pabaltijo šalyse. Konferencijoje patirtimi dalinosi kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos.

Šį rudenį Vilniuje planuojama rengti jau penktąją tarptautinę kosmoso konferenciją, kuri sukvies kosmoso srities lyderius ir kosmoso srityje pirmuosius

šiek tiek daugiau nei 200 mažųjų palydovų. Iš 230 pasaulio valstybių Lietuva dabar užims maždaug 20 vietą pagal palydovų skaičių ir aplenks kaimynę Latviją.Šiuo „Cygnus“ reisu taip pat gabenami 23 vyresniųjų klasių mokinių eksperimentai. Mokiniai ir studentai su TKS kamera fotografuos žemę, per nuotolį tirs sferos judėjimą, skysčių dinamiką ir kapiliarinius reiškinius nulinės gravitacijos sąlygomis. Kiti gabenami moksliniai eksperimentai kurs naujus antibiotikus, stebės skruzdžių elgesį ir darys išvadas apie smegenų veikimo pokyčius kosminėmis sąlygomis.

Nuotraukų ir video apie pirmųjų lietuviškų palydovų misiją galite rasti: http://lituanica80.15min.lt/

Daugiau: http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/lietuviski-palydovai-i-kosmosa-kils-su-skruzdelemis.d?id=63701938#ixzz2teq3C3yu

Šaltinis: www.del�.lt ir www.15min.lt

žingsnius žengiančias valstybes dalintis patirtimi ir toliau skleisti kosminių technologijų svarbą kiekvienos šalies mokslui, verslui, visuomenei. Tikimasi, kad penktosios konferencijos metu bus aptarti ne tik esminiai kosminių technologijų klausimai, bet Lietuva galės ir pristatyti sėkmingai į kosmosą paleistų savo pirmųjų mažųjų palydovų patirtį. Ši kasmetinė konferencija yra svarbus Lietuvos įvykis, skatinantis šalies kosminių technologijų raidą ir garsinantis Lietuvą kaip kosminę valstybę visame pasaulyje.

Kosmoso entuziastai ir visi besidomintys kosminių technologijų plėtra Lietuvoje, naujausią informaciją apie šalies kosmoso pasiekimus, įvykius, planuojamas konferencijas, mokymus ir projektą „Nacionalinės kosmoso technologinės platformos veiklos plėtra (Science4Space)“ gali sekti atnaujintame Lietuvos kosmoso asociacijos tinklalapyje www.space-lt.eu.

Sausio 9 d. į kosmosą sėkmingai pakilo raketa „Antares“, į Tarptautinę kosminę stotį gabenanti du pirmuosius lietuviškus palydovus - „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“.

Kosminė Lietuvos misija, turėjusi startuoti 2013 m. gruodį, vėlavo. Raketa „Antares“ su lietuviškus palydovus gabenančiu krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ gruodį nepakilo dėl Tarptautinės kosminės stoties aušinimo sistemos remonto darbų. Sausio 7 d. raketa vėl nekilo dėl šaltų orų, sniego audrų ir didelio debesuotumo. Sausio 8 d. pradėti kosminę misiją sutrukdė didelis Saulės aktyvumas.

Su dviem lietuviškais palydovais į kosmosą pakilo ir dar 31 mažasis palydovas – tai yra didžiausia mažųjų palydovų misija istorijoje. Iki šiol į kosmosą yra kelta

Projektas Science4Spaceskatina šalies kosminiųtechnologijų plėtrą

Lietuvoskosminė odisėja prasidėjo!

2

Lietuvos kosmoso asociacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą Science4Space, siekia plėsti visuomenės suvokimą apie kosminių technologijų svarbą kasdieniam gyvenimui, parodyti naudą šalies vystymuisi ir ekonomikai, mokslo, technologijų ir verslo pažangai.

Įgyvendinant projektą tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su dviem tarptautinėmis organizacijomis EURISY ir IAF, dalyvaujama tarptautiniuose kosmoso srities renginiuose ir siekiama integruotis į pasaulinę kosmoso bendruomenę, parengta galimybių studija „Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio tyrimo plano kryptys tiesioginių inovacijų diegimui“, kurioje įvertintos Lietuvos kosminių technologijų plėtros galimybės, numatytos potencialiai konkurencingos ir perspektyvios Lietuvos verslo ir mokslo subjektų kompetencijos sritys.

Visi besidomintys kosmoso technologijomis jau gali pamatyti pirmuosius vaizdo siužetus, kuriuose pristatomi mūsų šalies kosmoso srities pasiekimai.

Pirmajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=TMxloteD-PY)pristatomas pirmą kartą Lietuvoje vykęs palydovų CanSat ir bepiločių orlaivių konkursas, parodoma, kad kosminės technologijos yra naudojamos ir yra svarbios kasdieniame gyvenime, ir kad daugelis iš mūsų galime įsitraukti į kosmoso veiklas. Kosminių technologijų mokymas ir vystymas tampa vis svarbesnis Lietuvai, o įsitraukimas į kosmines veiklas sukuria dideles perspektyvas Lietuvos mokslo ir verslo vystymuisi, inovacijų ir pažangos skatinimui.

Antrajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=pErZ1HH8dp8)pristatoma ketvirtoji Vilniuje vykusi konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO) 2013“ – didžiausia tarptautinė kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo konferencija Pabaltijo šalyse. Konferencijoje patirtimi dalinosi kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos.

Šį rudenį Vilniuje planuojama rengti jau penktąją tarptautinę kosmoso konferenciją, kuri sukvies kosmoso srities lyderius ir kosmoso srityje pirmuosius

šiek tiek daugiau nei 200 mažųjų palydovų. Iš 230 pasaulio valstybių Lietuva dabar užims maždaug 20 vietą pagal palydovų skaičių ir aplenks kaimynę Latviją.Šiuo „Cygnus“ reisu taip pat gabenami 23 vyresniųjų klasių mokinių eksperimentai. Mokiniai ir studentai su TKS kamera fotografuos žemę, per nuotolį tirs sferos judėjimą, skysčių dinamiką ir kapiliarinius reiškinius nulinės gravitacijos sąlygomis. Kiti gabenami moksliniai eksperimentai kurs naujus antibiotikus, stebės skruzdžių elgesį ir darys išvadas apie smegenų veikimo pokyčius kosminėmis sąlygomis.

Nuotraukų ir video apie pirmųjų lietuviškų palydovų misiją galite rasti: http://lituanica80.15min.lt/

Daugiau: http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/lietuviski-palydovai-i-kosmosa-kils-su-skruzdelemis.d?id=63701938#ixzz2teq3C3yu

Šaltinis: www.del�.lt ir www.15min.lt

2014 m. pradžioje į kosmosą pakilo pirmieji lietuviški palydovai Lituanica SAT-1 ir LitSat-1. Šis istorinis įvykis atvers galimybių unikaliems kosminiams eksperimentams ir skatins Lietuvoje kurti naująsias technologijas.

Pakilus pirmiesiems palydovams, Lietuva ne tik formaliai tapo kosmine valstybe, bet ir paskleidė žinią, kad sugeba savarankiškai kurti kosminius aparatus ir dalyvauti tobulinant šiuolaikines kosmines technologijas.

Palydovų kūrimo istorija prasidėjo po pirmojo Lietuvos kosmoso asociacijos atstovų vizito į NASA AMES mokslinių tyrimų centrą 2009 m. Vėliau buvo rengiami šio centro vadovų ir specialistų vizitai į Lietuvą, Lietuvos mokslininkų ir inžinierių vizitai ir stažuotės. NASA specialistai buvo nustebinti Lietuvos mokslininkų ir inžinierių gebėjimais ir laimėjimais. Buvo pradėti vykdyti bendri projektai. Praėjusiais metais kilo idėja – padedant NASA specialistams Lietuvos mokslininkų ir inžinierių jėgomis per metus sukurti ir paleisti pirmąjį bandomąjį nanopalydovą, leisiantį Lietuvos kūrėjams įgyti įgūdžių kuriant

žingsnius žengiančias valstybes dalintis patirtimi ir toliau skleisti kosminių technologijų svarbą kiekvienos šalies mokslui, verslui, visuomenei. Tikimasi, kad penktosios konferencijos metu bus aptarti ne tik esminiai kosminių technologijų klausimai, bet Lietuva galės ir pristatyti sėkmingai į kosmosą paleistų savo pirmųjų mažųjų palydovų patirtį. Ši kasmetinė konferencija yra svarbus Lietuvos įvykis, skatinantis šalies kosminių technologijų raidą ir garsinantis Lietuvą kaip kosminę valstybę visame pasaulyje.

Kosmoso entuziastai ir visi besidomintys kosminių technologijų plėtra Lietuvoje, naujausią informaciją apie šalies kosmoso pasiekimus, įvykius, planuojamas konferencijas, mokymus ir projektą „Nacionalinės kosmoso technologinės platformos veiklos plėtra (Science4Space)“ gali sekti atnaujintame Lietuvos kosmoso asociacijos tinklalapyje www.space-lt.eu.

Sausio 9 d. į kosmosą sėkmingai pakilo raketa „Antares“, į Tarptautinę kosminę stotį gabenanti du pirmuosius lietuviškus palydovus - „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“.

Kosminė Lietuvos misija, turėjusi startuoti 2013 m. gruodį, vėlavo. Raketa „Antares“ su lietuviškus palydovus gabenančiu krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ gruodį nepakilo dėl Tarptautinės kosminės stoties aušinimo sistemos remonto darbų. Sausio 7 d. raketa vėl nekilo dėl šaltų orų, sniego audrų ir didelio debesuotumo. Sausio 8 d. pradėti kosminę misiją sutrukdė didelis Saulės aktyvumas.

Su dviem lietuviškais palydovais į kosmosą pakilo ir dar 31 mažasis palydovas – tai yra didžiausia mažųjų palydovų misija istorijoje. Iki šiol į kosmosą yra kelta

Pirmųjųlietuviškų palydovųkelionė

Lietuvos kosmoso asociacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą Science4Space, siekia plėsti visuomenės suvokimą apie kosminių technologijų svarbą kasdieniam gyvenimui, parodyti naudą šalies vystymuisi ir ekonomikai, mokslo, technologijų ir verslo pažangai.

Įgyvendinant projektą tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su dviem tarptautinėmis organizacijomis EURISY ir IAF, dalyvaujama tarptautiniuose kosmoso srities renginiuose ir siekiama integruotis į pasaulinę kosmoso bendruomenę, parengta galimybių studija „Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio tyrimo plano kryptys tiesioginių inovacijų diegimui“, kurioje įvertintos Lietuvos kosminių technologijų plėtros galimybės, numatytos potencialiai konkurencingos ir perspektyvios Lietuvos verslo ir mokslo subjektų kompetencijos sritys.

Visi besidomintys kosmoso technologijomis jau gali pamatyti pirmuosius vaizdo siužetus, kuriuose pristatomi mūsų šalies kosmoso srities pasiekimai.

Pirmajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=TMxloteD-PY)pristatomas pirmą kartą Lietuvoje vykęs palydovų CanSat ir bepiločių orlaivių konkursas, parodoma, kad kosminės technologijos yra naudojamos ir yra svarbios kasdieniame gyvenime, ir kad daugelis iš mūsų galime įsitraukti į kosmoso veiklas. Kosminių technologijų mokymas ir vystymas tampa vis svarbesnis Lietuvai, o įsitraukimas į kosmines veiklas sukuria dideles perspektyvas Lietuvos mokslo ir verslo vystymuisi, inovacijų ir pažangos skatinimui.

Antrajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=pErZ1HH8dp8)pristatoma ketvirtoji Vilniuje vykusi konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO) 2013“ – didžiausia tarptautinė kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo konferencija Pabaltijo šalyse. Konferencijoje patirtimi dalinosi kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos.

Šį rudenį Vilniuje planuojama rengti jau penktąją tarptautinę kosmoso konferenciją, kuri sukvies kosmoso srities lyderius ir kosmoso srityje pirmuosius

3

šiek tiek daugiau nei 200 mažųjų palydovų. Iš 230 pasaulio valstybių Lietuva dabar užims maždaug 20 vietą pagal palydovų skaičių ir aplenks kaimynę Latviją.Šiuo „Cygnus“ reisu taip pat gabenami 23 vyresniųjų klasių mokinių eksperimentai. Mokiniai ir studentai su TKS kamera fotografuos žemę, per nuotolį tirs sferos judėjimą, skysčių dinamiką ir kapiliarinius reiškinius nulinės gravitacijos sąlygomis. Kiti gabenami moksliniai eksperimentai kurs naujus antibiotikus, stebės skruzdžių elgesį ir darys išvadas apie smegenų veikimo pokyčius kosminėmis sąlygomis.

Nuotraukų ir video apie pirmųjų lietuviškų palydovų misiją galite rasti: http://lituanica80.15min.lt/

Daugiau: http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/lietuviski-palydovai-i-kosmosa-kils-su-skruzdelemis.d?id=63701938#ixzz2teq3C3yu

Šaltinis: www.del�.lt ir www.15min.lt

nanopalydovus ir pasirengti būsimoms bendroms mažųjų palydovų misijoms.

2013 m. pradžioje pirmojo lietuviško palydovo kūrėjų komanda pasidalijo į dvi grupes, norinčias išbandyti skirtingas savas mažųjų palydovų kūrimo koncepcijas. Abu mažieji palydovai buvo sukurti labai greitai – maždaug per metus: 2012 m. vasarą pradėtas konstruoti kaip vienas palydovas, o 2013 m. spalį virto dviem skirtingais lietuviškais palydovais, kurie 2014 m. pradžioje paleisti į kosmosą.

Kosmose išbandę pirmuosius nanopalydovus, užmigti ant laurų neketina ir jų kūrėjai, jau dabar planuojantys, kaip pritaikys gautus rezultatus, atlikdami naujus mokslinius tyrimus. Komandos planuoja tęsti bendradarbiavimą su NASA ir rengiasi 2015 m. ES projekto „QB50“ misijoms.

Daugiau: www.space-eu.lt

Nuotrauka iš www.space-eu.lt

Kodėl žemutinė termosfera?

Žemutinė termosfera yra labai įdomi ir mažai ištirta atmosferos dalis. Jos pavadinimas parinktas neatsitiktinai (graikiškai termos reiškia šilumą) jos dalelių temperatūra gali siekti net iki 500 laipsnių Celsijaus! Tiesa, oras termosferoje yra toks retas, kad žmogus nors ir supamas įkaitusių dalelių vis vien sušaltų. Tokią temperatūrą termosferos dalelės pasiekia dėl sugeriamos iš saulės sklindančios elektromagnetinės spinduliuotės, taip pat dėl šios spinduliuotės termosferoje susidaro šiaurės pašvaistės.

Atlikti žemosios termosferos matavimus palydovais sudėtinga. Nors oras joje ir retas, esamų dalelių tankio pakanka, kad palydovas skriedamas žemutinėje termosferoje apskrita orbita gana greitai (per keletą mėnesių) sulėtėtų ir nukristų į žemę. Tokia trumpa palydovo skrydžio trukmė yra nepriimtina įprastiniam palydovui, todėl istoriškai norint tirti termosferą palydovai buvo leidžiami į smarkiai ištemptas elipsines orbitas, kurių mažiausias atstumas iki žemės (perigėjus) buvo apie 200 km, o didžiausias atstumas iki žemės (apogėjus) net apie 3000 km. Dėl tokio didelio elipsiškumo palydovas žemutinėje termosferoje praleisdavo labai mažą skrydžio dalį ir matavimus galėdavo atlikti tik tam tikruose taškuose.

CubeSat palydovai tokio griežto apribojimo skrydžio trukmei neturi -- keleto mėnesių dažnai pilnai pakanka įgyvendinti visiems numatytiems uždaviniams, o ir kainuoja jie palyginti nedaug. Skrydis žemutinėje termosferoje net gi turi nemažai privalumų: esant arčiau žemės galima didesne sparta perduoti duomenis, o virš palydovo esantis likęs termosferos sluoksnis apsaugo komponentus nuo radiacijos.

Kita vertus, skriejant labai arti žemės paviršiaus, palydovas iš vieno taško bus matomas gana trumpai: 150 kilometrų aukštyje skriejantis palydovas iš vieno žemės taško matomas tik dvi su puse minutes, o ir tų dviejų su puse minučių gali tekti laukti gana ilgai. Tad norint užtikrinti sklandų palydovų matavimų metu surinktų duomenų perdavimą atgal į žemę, taip pat turės būti sukurtas ne tik palydovų, bet ir misijoje dalyvaujančių komandų žemės stočių tinklas.

LitSat-1 ir LituanicaSat-1 skrydis orbitoje yra puiki proga išbandyti visas sudedamąsias sėkmingos kosminės misijos dalis, tad net nekyla abejonių, jog moksliniai LitSat-2 ir LituanicaSat-2 tyrimai pavyks puikiai. Su nekantrumu lauksime šio įdomaus projekto starto!

Paulius Šarka

Aprimus šurmuliui po sėkmingo pirmųjų Lietuvos kosminių palydovų LitSat-1 ir LituanicaSat-1 starto, jų kūrėjai tęsia kosminius tyrimus ir rengiasi dalyvauti Europos Sąjungos organizuojamoje QB50 misijoje, kurios startas numatytas 2016 metais. Šį kartą mažieji kosminiai palydovai į kosmosą kils vedami ne tik edukacinių, bet ir mokslinių tikslų, o iniciatyva apjungs daugiau nei penkiasdešimt Europos ir pasaulio universitetų, tarp kurių ir du iš Lietuvos!

Kosminė misija

QB50 misijos tikslas yra ištirti įvairius žemutinės termosferos (esančios 90 -- 320 km aukštyje virš žemės paviršiaus) parametrus, tam panaudojant 40-ties dvigubųjų 2U tipo CubeSat palydovų tinklą. Šie palydovai bus išsidėstę vidutiniu kelių šimtų kilometrų atstumu vienas nuo kito ir turės identiškus jutiklius. Šios misijos metu taip pat bus tiriamas deorbitacijos (angl. reentry) procesas, lyginamos realios ir modeliuotos palydovų skrydžių trukmės bei trajektorijos.

Žemutinės termosferos tyrimai naudojant palydovus iki šiol nebuvo atliekami dėl didžiulių keturiasdešimties įprastinių palydovų sukūrimo ir paleidimo kaštų, ypač turint omenyje labai trumpą tokių palydovų skrydžio trukmę. Tokiems tyrimams durys atsivėrė tik išpopuliarėjus nebrangiems CubeSat tipo palydovams. Projekto rengėjų vertinimu, vieno tokio CubeSat palydovo įrangos kaina turėtų būti apytiksliai šimtas tūkstančių eurų, o jo gamyba turėtų užtrukti apie du metus.

CubeSat nedidelio tūrio ir svorio pilnai pakanka norint sutalpinti visą normaliai palydovo veiklai reikalingą aparatūrą. Kaip ir pirmieji lietuviškieji LitSat-1 ir LituanicaSat-1, dažniausiai CubeSat palydovai būna aprūpinti pakankamai sparčiu procesoriumi, maitinimo šaltiniu, saulės baterijomis, radijo bei duomenų perdavimo į žemę ryšiu. Tačiau įprastinės tyrimo misijos vienu CubeSat palydovu atlikti nepavyks -- jis per mažas dažnai daug vietos užimančiai mokslinei įrangai.

Šiuo atžvilgiu projektas QB50 unikalus -- užuot

bandant sutalpinti daug jutiklių į vieną palydovą, jie paskirstomi po visą palydovų tinklą. Tokia koncepcija buvo svarstoma mažųjų palydovų bendruomenės jau keletą metų, tačiau realiai įgyvendinta ji bus pirmąjį kartą. Palydovų tinklas taip pat puikiai tinka edukacijai: CubeSat palydovus dažniausiai kuria universitetų studentų bendruomenės, neturinčios daug kosmoso technologijų patirties. Net ir iškilus nenumatytiems sunkumams ir sugedus keletui palydovų misijai pavojus negresia -- ji gali būti sėkmingai įvykdyta.

Palydovų įranga

Misijoje numatyta naudoti „dvigubus“ 2U klasės CubeSat palydovus, kurių išmatavimai yra 10x10x20 centimetrų. Viena iš dviejų palydovo kubo formos pusė bus naudojama įprastines palydovo funkcijas atliekančiai įrangai (funkcinė dalis), o antroji bus naudojama mokslinio eksperimento įrangai (eksperimentinė dalis).

Standartinę kiekvieno palydovo eksperimentinę dalį sudarys temperatūros bei aukščio matavimo prietaisai, o taip pat vienas iš šių trijų: jonų masės spektrometras, magnetinio srauto jutiklis arba elektronų tankio jutiklis. Tyrime dalyvaujančios CubeSat komandos likusią funkcinės dalies vietą, jei tokios bus, gali panaudoti savo individualiems kosminiams tyrimams.

Šia galimybe planuoja pasinaudoti ir abi projekte dalyvausiančios komandos iš Lietuvos: Kauno universiteto bei Lietuvos kosmoso asociacijos komanda, konstravusi palydovą LitSat-1, ketina kosmose išbandyti ilgą laiką kurtą inovatyvų pjezo reakcijos variklį, skirtą palydovo orientacijos erdvėje keitimui. Vilniaus universiteto komanda, konstravusi palydovą LituanicaSat-1, į naująjį LituanicaSat-2 ketina įmontuoti nedidelį, CubeSat tipo palydovams pritaikytą, vienkomponenčiu kuru varomą kosminį variklį, skirtą orbitos keitimui ir koregavimui.

2014 m. pradžioje į kosmosą pakilo pirmieji lietuviški palydovai Lituanica SAT-1 ir LitSat-1. Šis istorinis įvykis atvers galimybių unikaliems kosminiams eksperimentams ir skatins Lietuvoje kurti naująsias technologijas.

Pakilus pirmiesiems palydovams, Lietuva ne tik formaliai tapo kosmine valstybe, bet ir paskleidė žinią, kad sugeba savarankiškai kurti kosminius aparatus ir dalyvauti tobulinant šiuolaikines kosmines technologijas.

Palydovų kūrimo istorija prasidėjo po pirmojo Lietuvos kosmoso asociacijos atstovų vizito į NASA AMES mokslinių tyrimų centrą 2009 m. Vėliau buvo rengiami šio centro vadovų ir specialistų vizitai į Lietuvą, Lietuvos mokslininkų ir inžinierių vizitai ir stažuotės. NASA specialistai buvo nustebinti Lietuvos mokslininkų ir inžinierių gebėjimais ir laimėjimais. Buvo pradėti vykdyti bendri projektai. Praėjusiais metais kilo idėja – padedant NASA specialistams Lietuvos mokslininkų ir inžinierių jėgomis per metus sukurti ir paleisti pirmąjį bandomąjį nanopalydovą, leisiantį Lietuvos kūrėjams įgyti įgūdžių kuriant

žingsnius žengiančias valstybes dalintis patirtimi ir toliau skleisti kosminių technologijų svarbą kiekvienos šalies mokslui, verslui, visuomenei. Tikimasi, kad penktosios konferencijos metu bus aptarti ne tik esminiai kosminių technologijų klausimai, bet Lietuva galės ir pristatyti sėkmingai į kosmosą paleistų savo pirmųjų mažųjų palydovų patirtį. Ši kasmetinė konferencija yra svarbus Lietuvos įvykis, skatinantis šalies kosminių technologijų raidą ir garsinantis Lietuvą kaip kosminę valstybę visame pasaulyje.

Kosmoso entuziastai ir visi besidomintys kosminių technologijų plėtra Lietuvoje, naujausią informaciją apie šalies kosmoso pasiekimus, įvykius, planuojamas konferencijas, mokymus ir projektą „Nacionalinės kosmoso technologinės platformos veiklos plėtra (Science4Space)“ gali sekti atnaujintame Lietuvos kosmoso asociacijos tinklalapyje www.space-lt.eu.

Sausio 9 d. į kosmosą sėkmingai pakilo raketa „Antares“, į Tarptautinę kosminę stotį gabenanti du pirmuosius lietuviškus palydovus - „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“.

Kosminė Lietuvos misija, turėjusi startuoti 2013 m. gruodį, vėlavo. Raketa „Antares“ su lietuviškus palydovus gabenančiu krovininiu kosminiu laivu „Cygnus“ gruodį nepakilo dėl Tarptautinės kosminės stoties aušinimo sistemos remonto darbų. Sausio 7 d. raketa vėl nekilo dėl šaltų orų, sniego audrų ir didelio debesuotumo. Sausio 8 d. pradėti kosminę misiją sutrukdė didelis Saulės aktyvumas.

Su dviem lietuviškais palydovais į kosmosą pakilo ir dar 31 mažasis palydovas – tai yra didžiausia mažųjų palydovų misija istorijoje. Iki šiol į kosmosą yra kelta

Antrasis žingsnis į kosmosą:QB50

Lietuvos kosmoso asociacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą Science4Space, siekia plėsti visuomenės suvokimą apie kosminių technologijų svarbą kasdieniam gyvenimui, parodyti naudą šalies vystymuisi ir ekonomikai, mokslo, technologijų ir verslo pažangai.

Įgyvendinant projektą tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su dviem tarptautinėmis organizacijomis EURISY ir IAF, dalyvaujama tarptautiniuose kosmoso srities renginiuose ir siekiama integruotis į pasaulinę kosmoso bendruomenę, parengta galimybių studija „Naujos nacionalinės technologinės platformos strateginio tyrimo plano kryptys tiesioginių inovacijų diegimui“, kurioje įvertintos Lietuvos kosminių technologijų plėtros galimybės, numatytos potencialiai konkurencingos ir perspektyvios Lietuvos verslo ir mokslo subjektų kompetencijos sritys.

Visi besidomintys kosmoso technologijomis jau gali pamatyti pirmuosius vaizdo siužetus, kuriuose pristatomi mūsų šalies kosmoso srities pasiekimai.

Pirmajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=TMxloteD-PY)pristatomas pirmą kartą Lietuvoje vykęs palydovų CanSat ir bepiločių orlaivių konkursas, parodoma, kad kosminės technologijos yra naudojamos ir yra svarbios kasdieniame gyvenime, ir kad daugelis iš mūsų galime įsitraukti į kosmoso veiklas. Kosminių technologijų mokymas ir vystymas tampa vis svarbesnis Lietuvai, o įsitraukimas į kosmines veiklas sukuria dideles perspektyvas Lietuvos mokslo ir verslo vystymuisi, inovacijų ir pažangos skatinimui.

Antrajame vaizdo siužete(http://www.youtube.com/watch?v=pErZ1HH8dp8)pristatoma ketvirtoji Vilniuje vykusi konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO) 2013“ – didžiausia tarptautinė kosmoso srities mokslo, technologijų ir verslo konferencija Pabaltijo šalyse. Konferencijoje patirtimi dalinosi kosmoso srities profesionalai iš didžiausių kosmines programas vykdančių valstybių: JAV, Japonijos, Europos Sąjungos šalių, Rusijos ir Kinijos.

Šį rudenį Vilniuje planuojama rengti jau penktąją tarptautinę kosmoso konferenciją, kuri sukvies kosmoso srities lyderius ir kosmoso srityje pirmuosius

šiek tiek daugiau nei 200 mažųjų palydovų. Iš 230 pasaulio valstybių Lietuva dabar užims maždaug 20 vietą pagal palydovų skaičių ir aplenks kaimynę Latviją.Šiuo „Cygnus“ reisu taip pat gabenami 23 vyresniųjų klasių mokinių eksperimentai. Mokiniai ir studentai su TKS kamera fotografuos žemę, per nuotolį tirs sferos judėjimą, skysčių dinamiką ir kapiliarinius reiškinius nulinės gravitacijos sąlygomis. Kiti gabenami moksliniai eksperimentai kurs naujus antibiotikus, stebės skruzdžių elgesį ir darys išvadas apie smegenų veikimo pokyčius kosminėmis sąlygomis.

Nuotraukų ir video apie pirmųjų lietuviškų palydovų misiją galite rasti: http://lituanica80.15min.lt/

Daugiau: http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/lietuviski-palydovai-i-kosmosa-kils-su-skruzdelemis.d?id=63701938#ixzz2teq3C3yu

Šaltinis: www.del�.lt ir www.15min.lt

nanopalydovus ir pasirengti būsimoms bendroms mažųjų palydovų misijoms.

2013 m. pradžioje pirmojo lietuviško palydovo kūrėjų komanda pasidalijo į dvi grupes, norinčias išbandyti skirtingas savas mažųjų palydovų kūrimo koncepcijas. Abu mažieji palydovai buvo sukurti labai greitai – maždaug per metus: 2012 m. vasarą pradėtas konstruoti kaip vienas palydovas, o 2013 m. spalį virto dviem skirtingais lietuviškais palydovais, kurie 2014 m. pradžioje paleisti į kosmosą.

Kosmose išbandę pirmuosius nanopalydovus, užmigti ant laurų neketina ir jų kūrėjai, jau dabar planuojantys, kaip pritaikys gautus rezultatus, atlikdami naujus mokslinius tyrimus. Komandos planuoja tęsti bendradarbiavimą su NASA ir rengiasi 2015 m. ES projekto „QB50“ misijoms.

Daugiau: www.space-eu.lt

Nuotrauka iš www.space-eu.lt

Kodėl žemutinė termosfera?

Žemutinė termosfera yra labai įdomi ir mažai ištirta atmosferos dalis. Jos pavadinimas parinktas neatsitiktinai (graikiškai termos reiškia šilumą) jos dalelių temperatūra gali siekti net iki 500 laipsnių Celsijaus! Tiesa, oras termosferoje yra toks retas, kad žmogus nors ir supamas įkaitusių dalelių vis vien sušaltų. Tokią temperatūrą termosferos dalelės pasiekia dėl sugeriamos iš saulės sklindančios elektromagnetinės spinduliuotės, taip pat dėl šios spinduliuotės termosferoje susidaro šiaurės pašvaistės.

Atlikti žemosios termosferos matavimus palydovais sudėtinga. Nors oras joje ir retas, esamų dalelių tankio pakanka, kad palydovas skriedamas žemutinėje termosferoje apskrita orbita gana greitai (per keletą mėnesių) sulėtėtų ir nukristų į žemę. Tokia trumpa palydovo skrydžio trukmė yra nepriimtina įprastiniam palydovui, todėl istoriškai norint tirti termosferą palydovai buvo leidžiami į smarkiai ištemptas elipsines orbitas, kurių mažiausias atstumas iki žemės (perigėjus) buvo apie 200 km, o didžiausias atstumas iki žemės (apogėjus) net apie 3000 km. Dėl tokio didelio elipsiškumo palydovas žemutinėje termosferoje praleisdavo labai mažą skrydžio dalį ir matavimus galėdavo atlikti tik tam tikruose taškuose.

CubeSat palydovai tokio griežto apribojimo skrydžio trukmei neturi -- keleto mėnesių dažnai pilnai pakanka įgyvendinti visiems numatytiems uždaviniams, o ir kainuoja jie palyginti nedaug. Skrydis žemutinėje termosferoje net gi turi nemažai privalumų: esant arčiau žemės galima didesne sparta perduoti duomenis, o virš palydovo esantis likęs termosferos sluoksnis apsaugo komponentus nuo radiacijos.

Kita vertus, skriejant labai arti žemės paviršiaus, palydovas iš vieno taško bus matomas gana trumpai: 150 kilometrų aukštyje skriejantis palydovas iš vieno žemės taško matomas tik dvi su puse minutes, o ir tų dviejų su puse minučių gali tekti laukti gana ilgai. Tad norint užtikrinti sklandų palydovų matavimų metu surinktų duomenų perdavimą atgal į žemę, taip pat turės būti sukurtas ne tik palydovų, bet ir misijoje dalyvaujančių komandų žemės stočių tinklas.

LitSat-1 ir LituanicaSat-1 skrydis orbitoje yra puiki proga išbandyti visas sudedamąsias sėkmingos kosminės misijos dalis, tad net nekyla abejonių, jog moksliniai LitSat-2 ir LituanicaSat-2 tyrimai pavyks puikiai. Su nekantrumu lauksime šio įdomaus projekto starto!

Paulius Šarka

Aprimus šurmuliui po sėkmingo pirmųjų Lietuvos kosminių palydovų LitSat-1 ir LituanicaSat-1 starto, jų kūrėjai tęsia kosminius tyrimus ir rengiasi dalyvauti Europos Sąjungos organizuojamoje QB50 misijoje, kurios startas numatytas 2016 metais. Šį kartą mažieji kosminiai palydovai į kosmosą kils vedami ne tik edukacinių, bet ir mokslinių tikslų, o iniciatyva apjungs daugiau nei penkiasdešimt Europos ir pasaulio universitetų, tarp kurių ir du iš Lietuvos!

Kosminė misija

QB50 misijos tikslas yra ištirti įvairius žemutinės termosferos (esančios 90 -- 320 km aukštyje virš žemės paviršiaus) parametrus, tam panaudojant 40-ties dvigubųjų 2U tipo CubeSat palydovų tinklą. Šie palydovai bus išsidėstę vidutiniu kelių šimtų kilometrų atstumu vienas nuo kito ir turės identiškus jutiklius. Šios misijos metu taip pat bus tiriamas deorbitacijos (angl. reentry) procesas, lyginamos realios ir modeliuotos palydovų skrydžių trukmės bei trajektorijos.

Žemutinės termosferos tyrimai naudojant palydovus iki šiol nebuvo atliekami dėl didžiulių keturiasdešimties įprastinių palydovų sukūrimo ir paleidimo kaštų, ypač turint omenyje labai trumpą tokių palydovų skrydžio trukmę. Tokiems tyrimams durys atsivėrė tik išpopuliarėjus nebrangiems CubeSat tipo palydovams. Projekto rengėjų vertinimu, vieno tokio CubeSat palydovo įrangos kaina turėtų būti apytiksliai šimtas tūkstančių eurų, o jo gamyba turėtų užtrukti apie du metus.

CubeSat nedidelio tūrio ir svorio pilnai pakanka norint sutalpinti visą normaliai palydovo veiklai reikalingą aparatūrą. Kaip ir pirmieji lietuviškieji LitSat-1 ir LituanicaSat-1, dažniausiai CubeSat palydovai būna aprūpinti pakankamai sparčiu procesoriumi, maitinimo šaltiniu, saulės baterijomis, radijo bei duomenų perdavimo į žemę ryšiu. Tačiau įprastinės tyrimo misijos vienu CubeSat palydovu atlikti nepavyks -- jis per mažas dažnai daug vietos užimančiai mokslinei įrangai.

Šiuo atžvilgiu projektas QB50 unikalus -- užuot

4

bandant sutalpinti daug jutiklių į vieną palydovą, jie paskirstomi po visą palydovų tinklą. Tokia koncepcija buvo svarstoma mažųjų palydovų bendruomenės jau keletą metų, tačiau realiai įgyvendinta ji bus pirmąjį kartą. Palydovų tinklas taip pat puikiai tinka edukacijai: CubeSat palydovus dažniausiai kuria universitetų studentų bendruomenės, neturinčios daug kosmoso technologijų patirties. Net ir iškilus nenumatytiems sunkumams ir sugedus keletui palydovų misijai pavojus negresia -- ji gali būti sėkmingai įvykdyta.

Palydovų įranga

Misijoje numatyta naudoti „dvigubus“ 2U klasės CubeSat palydovus, kurių išmatavimai yra 10x10x20 centimetrų. Viena iš dviejų palydovo kubo formos pusė bus naudojama įprastines palydovo funkcijas atliekančiai įrangai (funkcinė dalis), o antroji bus naudojama mokslinio eksperimento įrangai (eksperimentinė dalis).

Standartinę kiekvieno palydovo eksperimentinę dalį sudarys temperatūros bei aukščio matavimo prietaisai, o taip pat vienas iš šių trijų: jonų masės spektrometras, magnetinio srauto jutiklis arba elektronų tankio jutiklis. Tyrime dalyvaujančios CubeSat komandos likusią funkcinės dalies vietą, jei tokios bus, gali panaudoti savo individualiems kosminiams tyrimams.

Šia galimybe planuoja pasinaudoti ir abi projekte dalyvausiančios komandos iš Lietuvos: Kauno universiteto bei Lietuvos kosmoso asociacijos komanda, konstravusi palydovą LitSat-1, ketina kosmose išbandyti ilgą laiką kurtą inovatyvų pjezo reakcijos variklį, skirtą palydovo orientacijos erdvėje keitimui. Vilniaus universiteto komanda, konstravusi palydovą LituanicaSat-1, į naująjį LituanicaSat-2 ketina įmontuoti nedidelį, CubeSat tipo palydovams pritaikytą, vienkomponenčiu kuru varomą kosminį variklį, skirtą orbitos keitimui ir koregavimui.

Palydovų tinklas, paveikslėlis išexploration.engin.umich.edu

2014 m. pradžioje į kosmosą pakilo pirmieji lietuviški palydovai Lituanica SAT-1 ir LitSat-1. Šis istorinis įvykis atvers galimybių unikaliems kosminiams eksperimentams ir skatins Lietuvoje kurti naująsias technologijas.

Pakilus pirmiesiems palydovams, Lietuva ne tik formaliai tapo kosmine valstybe, bet ir paskleidė žinią, kad sugeba savarankiškai kurti kosminius aparatus ir dalyvauti tobulinant šiuolaikines kosmines technologijas.

Palydovų kūrimo istorija prasidėjo po pirmojo Lietuvos kosmoso asociacijos atstovų vizito į NASA AMES mokslinių tyrimų centrą 2009 m. Vėliau buvo rengiami šio centro vadovų ir specialistų vizitai į Lietuvą, Lietuvos mokslininkų ir inžinierių vizitai ir stažuotės. NASA specialistai buvo nustebinti Lietuvos mokslininkų ir inžinierių gebėjimais ir laimėjimais. Buvo pradėti vykdyti bendri projektai. Praėjusiais metais kilo idėja – padedant NASA specialistams Lietuvos mokslininkų ir inžinierių jėgomis per metus sukurti ir paleisti pirmąjį bandomąjį nanopalydovą, leisiantį Lietuvos kūrėjams įgyti įgūdžių kuriant

„Nanoracks“ vadovas J. Manberis:Lietuva –mažųjų palydovų pirmūnė

nanopalydovus ir pasirengti būsimoms bendroms mažųjų palydovų misijoms.

2013 m. pradžioje pirmojo lietuviško palydovo kūrėjų komanda pasidalijo į dvi grupes, norinčias išbandyti skirtingas savas mažųjų palydovų kūrimo koncepcijas. Abu mažieji palydovai buvo sukurti labai greitai – maždaug per metus: 2012 m. vasarą pradėtas konstruoti kaip vienas palydovas, o 2013 m. spalį virto dviem skirtingais lietuviškais palydovais, kurie 2014 m. pradžioje paleisti į kosmosą.

Kosmose išbandę pirmuosius nanopalydovus, užmigti ant laurų neketina ir jų kūrėjai, jau dabar planuojantys, kaip pritaikys gautus rezultatus, atlikdami naujus mokslinius tyrimus. Komandos planuoja tęsti bendradarbiavimą su NASA ir rengiasi 2015 m. ES projekto „QB50“ misijoms.

Daugiau: www.space-eu.lt

Nuotrauka iš www.space-eu.lt

Pirmieji lietuviški mažieji palydovai – didelis pasiekimas ne tik mūsų šaliai, bet ir bendrai technologijų raidai pasaulyje. Šiandien kosmoso technologijos mažėja. Mažų palydovų laikas jau atėjo ir maži palydovai yra tobulas ateities pavyzdys.

J. Manberis teigia, kad mažieji palydovai užims vis svarbesnę vietą kosmoso tyrimuose. Nuostabu, jog Lietuva imasi šio žingsnio. Ir viena iš priežasčių, kodėl J. Manberis įkūrė kompaniją „Nanoracks“ – kad tokios šalys kaip Lietuva galėtų pradėti žengti į kosmosą.

Daugiau:

http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/nanoracks-vadovas-j-manberis-lietuva-mazuju-palydovu-pirmune.d?id=63717290

Šaltinis: www.del�.lt

Nuotraukoje LitSat-1 palydovas, nuotrauka išwww.ktu.lt

5

Kodėl žemutinė termosfera?

Žemutinė termosfera yra labai įdomi ir mažai ištirta atmosferos dalis. Jos pavadinimas parinktas neatsitiktinai (graikiškai termos reiškia šilumą) jos dalelių temperatūra gali siekti net iki 500 laipsnių Celsijaus! Tiesa, oras termosferoje yra toks retas, kad žmogus nors ir supamas įkaitusių dalelių vis vien sušaltų. Tokią temperatūrą termosferos dalelės pasiekia dėl sugeriamos iš saulės sklindančios elektromagnetinės spinduliuotės, taip pat dėl šios spinduliuotės termosferoje susidaro šiaurės pašvaistės.

Atlikti žemosios termosferos matavimus palydovais sudėtinga. Nors oras joje ir retas, esamų dalelių tankio pakanka, kad palydovas skriedamas žemutinėje termosferoje apskrita orbita gana greitai (per keletą mėnesių) sulėtėtų ir nukristų į žemę. Tokia trumpa palydovo skrydžio trukmė yra nepriimtina įprastiniam palydovui, todėl istoriškai norint tirti termosferą palydovai buvo leidžiami į smarkiai ištemptas elipsines orbitas, kurių mažiausias atstumas iki žemės (perigėjus) buvo apie 200 km, o didžiausias atstumas iki žemės (apogėjus) net apie 3000 km. Dėl tokio didelio elipsiškumo palydovas žemutinėje termosferoje praleisdavo labai mažą skrydžio dalį ir matavimus galėdavo atlikti tik tam tikruose taškuose.

CubeSat palydovai tokio griežto apribojimo skrydžio trukmei neturi -- keleto mėnesių dažnai pilnai pakanka įgyvendinti visiems numatytiems uždaviniams, o ir kainuoja jie palyginti nedaug. Skrydis žemutinėje termosferoje net gi turi nemažai privalumų: esant arčiau žemės galima didesne sparta perduoti duomenis, o virš palydovo esantis likęs termosferos sluoksnis apsaugo komponentus nuo radiacijos.

Kita vertus, skriejant labai arti žemės paviršiaus, palydovas iš vieno taško bus matomas gana trumpai: 150 kilometrų aukštyje skriejantis palydovas iš vieno žemės taško matomas tik dvi su puse minutes, o ir tų dviejų su puse minučių gali tekti laukti gana ilgai. Tad norint užtikrinti sklandų palydovų matavimų metu surinktų duomenų perdavimą atgal į žemę, taip pat turės būti sukurtas ne tik palydovų, bet ir misijoje dalyvaujančių komandų žemės stočių tinklas.

LitSat-1 ir LituanicaSat-1 skrydis orbitoje yra puiki proga išbandyti visas sudedamąsias sėkmingos kosminės misijos dalis, tad net nekyla abejonių, jog moksliniai LitSat-2 ir LituanicaSat-2 tyrimai pavyks puikiai. Su nekantrumu lauksime šio įdomaus projekto starto!

Paulius Šarka

Aprimus šurmuliui po sėkmingo pirmųjų Lietuvos kosminių palydovų LitSat-1 ir LituanicaSat-1 starto, jų kūrėjai tęsia kosminius tyrimus ir rengiasi dalyvauti Europos Sąjungos organizuojamoje QB50 misijoje, kurios startas numatytas 2016 metais. Šį kartą mažieji kosminiai palydovai į kosmosą kils vedami ne tik edukacinių, bet ir mokslinių tikslų, o iniciatyva apjungs daugiau nei penkiasdešimt Europos ir pasaulio universitetų, tarp kurių ir du iš Lietuvos!

Kosminė misija

QB50 misijos tikslas yra ištirti įvairius žemutinės termosferos (esančios 90 -- 320 km aukštyje virš žemės paviršiaus) parametrus, tam panaudojant 40-ties dvigubųjų 2U tipo CubeSat palydovų tinklą. Šie palydovai bus išsidėstę vidutiniu kelių šimtų kilometrų atstumu vienas nuo kito ir turės identiškus jutiklius. Šios misijos metu taip pat bus tiriamas deorbitacijos (angl. reentry) procesas, lyginamos realios ir modeliuotos palydovų skrydžių trukmės bei trajektorijos.

Žemutinės termosferos tyrimai naudojant palydovus iki šiol nebuvo atliekami dėl didžiulių keturiasdešimties įprastinių palydovų sukūrimo ir paleidimo kaštų, ypač turint omenyje labai trumpą tokių palydovų skrydžio trukmę. Tokiems tyrimams durys atsivėrė tik išpopuliarėjus nebrangiems CubeSat tipo palydovams. Projekto rengėjų vertinimu, vieno tokio CubeSat palydovo įrangos kaina turėtų būti apytiksliai šimtas tūkstančių eurų, o jo gamyba turėtų užtrukti apie du metus.

CubeSat nedidelio tūrio ir svorio pilnai pakanka norint sutalpinti visą normaliai palydovo veiklai reikalingą aparatūrą. Kaip ir pirmieji lietuviškieji LitSat-1 ir LituanicaSat-1, dažniausiai CubeSat palydovai būna aprūpinti pakankamai sparčiu procesoriumi, maitinimo šaltiniu, saulės baterijomis, radijo bei duomenų perdavimo į žemę ryšiu. Tačiau įprastinės tyrimo misijos vienu CubeSat palydovu atlikti nepavyks -- jis per mažas dažnai daug vietos užimančiai mokslinei įrangai.

Šiuo atžvilgiu projektas QB50 unikalus -- užuot

bandant sutalpinti daug jutiklių į vieną palydovą, jie paskirstomi po visą palydovų tinklą. Tokia koncepcija buvo svarstoma mažųjų palydovų bendruomenės jau keletą metų, tačiau realiai įgyvendinta ji bus pirmąjį kartą. Palydovų tinklas taip pat puikiai tinka edukacijai: CubeSat palydovus dažniausiai kuria universitetų studentų bendruomenės, neturinčios daug kosmoso technologijų patirties. Net ir iškilus nenumatytiems sunkumams ir sugedus keletui palydovų misijai pavojus negresia -- ji gali būti sėkmingai įvykdyta.

Palydovų įranga

Misijoje numatyta naudoti „dvigubus“ 2U klasės CubeSat palydovus, kurių išmatavimai yra 10x10x20 centimetrų. Viena iš dviejų palydovo kubo formos pusė bus naudojama įprastines palydovo funkcijas atliekančiai įrangai (funkcinė dalis), o antroji bus naudojama mokslinio eksperimento įrangai (eksperimentinė dalis).

Standartinę kiekvieno palydovo eksperimentinę dalį sudarys temperatūros bei aukščio matavimo prietaisai, o taip pat vienas iš šių trijų: jonų masės spektrometras, magnetinio srauto jutiklis arba elektronų tankio jutiklis. Tyrime dalyvaujančios CubeSat komandos likusią funkcinės dalies vietą, jei tokios bus, gali panaudoti savo individualiems kosminiams tyrimams.

Šia galimybe planuoja pasinaudoti ir abi projekte dalyvausiančios komandos iš Lietuvos: Kauno universiteto bei Lietuvos kosmoso asociacijos komanda, konstravusi palydovą LitSat-1, ketina kosmose išbandyti ilgą laiką kurtą inovatyvų pjezo reakcijos variklį, skirtą palydovo orientacijos erdvėje keitimui. Vilniaus universiteto komanda, konstravusi palydovą LituanicaSat-1, į naująjį LituanicaSat-2 ketina įmontuoti nedidelį, CubeSat tipo palydovams pritaikytą, vienkomponenčiu kuru varomą kosminį variklį, skirtą orbitos keitimui ir koregavimui.

Pjezo reakcijos variklio prototipas, nuotrauka iš 15min.lt

2014 m. pradžioje į kosmosą pakilo pirmieji lietuviški palydovai Lituanica SAT-1 ir LitSat-1. Šis istorinis įvykis atvers galimybių unikaliems kosminiams eksperimentams ir skatins Lietuvoje kurti naująsias technologijas.

Pakilus pirmiesiems palydovams, Lietuva ne tik formaliai tapo kosmine valstybe, bet ir paskleidė žinią, kad sugeba savarankiškai kurti kosminius aparatus ir dalyvauti tobulinant šiuolaikines kosmines technologijas.

Palydovų kūrimo istorija prasidėjo po pirmojo Lietuvos kosmoso asociacijos atstovų vizito į NASA AMES mokslinių tyrimų centrą 2009 m. Vėliau buvo rengiami šio centro vadovų ir specialistų vizitai į Lietuvą, Lietuvos mokslininkų ir inžinierių vizitai ir stažuotės. NASA specialistai buvo nustebinti Lietuvos mokslininkų ir inžinierių gebėjimais ir laimėjimais. Buvo pradėti vykdyti bendri projektai. Praėjusiais metais kilo idėja – padedant NASA specialistams Lietuvos mokslininkų ir inžinierių jėgomis per metus sukurti ir paleisti pirmąjį bandomąjį nanopalydovą, leisiantį Lietuvos kūrėjams įgyti įgūdžių kuriant

Istorinis skrydis į Marsą –be lietuvių

5 įspūdingiausios 2013-ųjų metųkosmoso misijos

NASA paskelbė TKS darbąpratęsianti iki 2024 m.

nanopalydovus ir pasirengti būsimoms bendroms mažųjų palydovų misijoms.

2013 m. pradžioje pirmojo lietuviško palydovo kūrėjų komanda pasidalijo į dvi grupes, norinčias išbandyti skirtingas savas mažųjų palydovų kūrimo koncepcijas. Abu mažieji palydovai buvo sukurti labai greitai – maždaug per metus: 2012 m. vasarą pradėtas konstruoti kaip vienas palydovas, o 2013 m. spalį virto dviem skirtingais lietuviškais palydovais, kurie 2014 m. pradžioje paleisti į kosmosą.

Kosmose išbandę pirmuosius nanopalydovus, užmigti ant laurų neketina ir jų kūrėjai, jau dabar planuojantys, kaip pritaikys gautus rezultatus, atlikdami naujus mokslinius tyrimus. Komandos planuoja tęsti bendradarbiavimą su NASA ir rengiasi 2015 m. ES projekto „QB50“ misijoms.

Daugiau: www.space-eu.lt

Nuotrauka iš www.space-eu.lt

Kodėl žemutinė termosfera?

Žemutinė termosfera yra labai įdomi ir mažai ištirta atmosferos dalis. Jos pavadinimas parinktas neatsitiktinai (graikiškai termos reiškia šilumą) jos dalelių temperatūra gali siekti net iki 500 laipsnių Celsijaus! Tiesa, oras termosferoje yra toks retas, kad žmogus nors ir supamas įkaitusių dalelių vis vien sušaltų. Tokią temperatūrą termosferos dalelės pasiekia dėl sugeriamos iš saulės sklindančios elektromagnetinės spinduliuotės, taip pat dėl šios spinduliuotės termosferoje susidaro šiaurės pašvaistės.

Atlikti žemosios termosferos matavimus palydovais sudėtinga. Nors oras joje ir retas, esamų dalelių tankio pakanka, kad palydovas skriedamas žemutinėje termosferoje apskrita orbita gana greitai (per keletą mėnesių) sulėtėtų ir nukristų į žemę. Tokia trumpa palydovo skrydžio trukmė yra nepriimtina įprastiniam palydovui, todėl istoriškai norint tirti termosferą palydovai buvo leidžiami į smarkiai ištemptas elipsines orbitas, kurių mažiausias atstumas iki žemės (perigėjus) buvo apie 200 km, o didžiausias atstumas iki žemės (apogėjus) net apie 3000 km. Dėl tokio didelio elipsiškumo palydovas žemutinėje termosferoje praleisdavo labai mažą skrydžio dalį ir matavimus galėdavo atlikti tik tam tikruose taškuose.

CubeSat palydovai tokio griežto apribojimo skrydžio trukmei neturi -- keleto mėnesių dažnai pilnai pakanka įgyvendinti visiems numatytiems uždaviniams, o ir kainuoja jie palyginti nedaug. Skrydis žemutinėje termosferoje net gi turi nemažai privalumų: esant arčiau žemės galima didesne sparta perduoti duomenis, o virš palydovo esantis likęs termosferos sluoksnis apsaugo komponentus nuo radiacijos.

Kita vertus, skriejant labai arti žemės paviršiaus, palydovas iš vieno taško bus matomas gana trumpai: 150 kilometrų aukštyje skriejantis palydovas iš vieno žemės taško matomas tik dvi su puse minutes, o ir tų dviejų su puse minučių gali tekti laukti gana ilgai. Tad norint užtikrinti sklandų palydovų matavimų metu surinktų duomenų perdavimą atgal į žemę, taip pat turės būti sukurtas ne tik palydovų, bet ir misijoje dalyvaujančių komandų žemės stočių tinklas.

LitSat-1 ir LituanicaSat-1 skrydis orbitoje yra puiki proga išbandyti visas sudedamąsias sėkmingos kosminės misijos dalis, tad net nekyla abejonių, jog moksliniai LitSat-2 ir LituanicaSat-2 tyrimai pavyks puikiai. Su nekantrumu lauksime šio įdomaus projekto starto!

Paulius Šarka

Aprimus šurmuliui po sėkmingo pirmųjų Lietuvos kosminių palydovų LitSat-1 ir LituanicaSat-1 starto, jų kūrėjai tęsia kosminius tyrimus ir rengiasi dalyvauti Europos Sąjungos organizuojamoje QB50 misijoje, kurios startas numatytas 2016 metais. Šį kartą mažieji kosminiai palydovai į kosmosą kils vedami ne tik edukacinių, bet ir mokslinių tikslų, o iniciatyva apjungs daugiau nei penkiasdešimt Europos ir pasaulio universitetų, tarp kurių ir du iš Lietuvos!

Kosminė misija

QB50 misijos tikslas yra ištirti įvairius žemutinės termosferos (esančios 90 -- 320 km aukštyje virš žemės paviršiaus) parametrus, tam panaudojant 40-ties dvigubųjų 2U tipo CubeSat palydovų tinklą. Šie palydovai bus išsidėstę vidutiniu kelių šimtų kilometrų atstumu vienas nuo kito ir turės identiškus jutiklius. Šios misijos metu taip pat bus tiriamas deorbitacijos (angl. reentry) procesas, lyginamos realios ir modeliuotos palydovų skrydžių trukmės bei trajektorijos.

Žemutinės termosferos tyrimai naudojant palydovus iki šiol nebuvo atliekami dėl didžiulių keturiasdešimties įprastinių palydovų sukūrimo ir paleidimo kaštų, ypač turint omenyje labai trumpą tokių palydovų skrydžio trukmę. Tokiems tyrimams durys atsivėrė tik išpopuliarėjus nebrangiems CubeSat tipo palydovams. Projekto rengėjų vertinimu, vieno tokio CubeSat palydovo įrangos kaina turėtų būti apytiksliai šimtas tūkstančių eurų, o jo gamyba turėtų užtrukti apie du metus.

CubeSat nedidelio tūrio ir svorio pilnai pakanka norint sutalpinti visą normaliai palydovo veiklai reikalingą aparatūrą. Kaip ir pirmieji lietuviškieji LitSat-1 ir LituanicaSat-1, dažniausiai CubeSat palydovai būna aprūpinti pakankamai sparčiu procesoriumi, maitinimo šaltiniu, saulės baterijomis, radijo bei duomenų perdavimo į žemę ryšiu. Tačiau įprastinės tyrimo misijos vienu CubeSat palydovu atlikti nepavyks -- jis per mažas dažnai daug vietos užimančiai mokslinei įrangai.

Šiuo atžvilgiu projektas QB50 unikalus -- užuot

Išskristi į Marsą ir niekada nebegrįžti. Jau daugiau nei vienerius metus tokia svajonė kirbėjo vilniečio Marijaus Byčiaus galvoje. Tačiau lietuvio noras tapti vienu iš pirmųjų žmonių Marse neišsipildė. Paskelbti pirmieji atrinkti kandidatai į kosminę odisėją „Mars one“. Ilgame kandidatų sąraše lietuvis savo pavardės neišvydo.

Tikimybė patekti buvo labai nedidelė – laimingieji buvo atrinkti iš 200 tūkst. kandidatų. Į pirmąją žmonių grupę iš kelių šimtų tūkstančių norinčiųjų buvo atrinkti 1058 kandidatai. Iš viso pasaulio atrinktų žmonių 2014 ir 2015 m. lauks tolimesnės atrankos, kai kandidatų lauks psichologiniai ir �zinio pasiruošimo išbandymai. Iš daugiau nei tūkstančio kandidatų bus atrinkti keturi žmonės, kurie taps pirmaisiais Marso kolonijos gyventojais.

Skrydis į Marsą yra „bilieto į vieną pusę“ projektas. Dalyviai, kurie yra atrinkti pirmajame etape, suvokia, kad išskridę kelio atgal nebeturės. Raudonąją planetą užkariauti užsimojo kompanija „Mars one“. Planuojama, kad pirmieji žmonės Marse įsikurs 2025 metais. Kelionė į šią planetą iš Žemės turėtų trukti septynis mėnesius.

Daugiau: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-37869/straipsnis/Istorinis-skrydis-i-Marsa--be-lietuviu?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt

Nuotrauka iš www.space.com

2013 buvo įspūdingi skrydžių į kosmosą metai, per kuriuos kosmoso agentūros padarė milžiniškų Saulės sistemos atradimų, o NASA Tarptautinėje kosminėje stotyje sutiko naują krovininį kosminį laivą. Pernai „Virgin Galactic“ ir kitos įmonės žengė didelius žingsnius komercinių kelionių į kosmosą link, o

6

bandant sutalpinti daug jutiklių į vieną palydovą, jie paskirstomi po visą palydovų tinklą. Tokia koncepcija buvo svarstoma mažųjų palydovų bendruomenės jau keletą metų, tačiau realiai įgyvendinta ji bus pirmąjį kartą. Palydovų tinklas taip pat puikiai tinka edukacijai: CubeSat palydovus dažniausiai kuria universitetų studentų bendruomenės, neturinčios daug kosmoso technologijų patirties. Net ir iškilus nenumatytiems sunkumams ir sugedus keletui palydovų misijai pavojus negresia -- ji gali būti sėkmingai įvykdyta.

Palydovų įranga

Misijoje numatyta naudoti „dvigubus“ 2U klasės CubeSat palydovus, kurių išmatavimai yra 10x10x20 centimetrų. Viena iš dviejų palydovo kubo formos pusė bus naudojama įprastines palydovo funkcijas atliekančiai įrangai (funkcinė dalis), o antroji bus naudojama mokslinio eksperimento įrangai (eksperimentinė dalis).

Standartinę kiekvieno palydovo eksperimentinę dalį sudarys temperatūros bei aukščio matavimo prietaisai, o taip pat vienas iš šių trijų: jonų masės spektrometras, magnetinio srauto jutiklis arba elektronų tankio jutiklis. Tyrime dalyvaujančios CubeSat komandos likusią funkcinės dalies vietą, jei tokios bus, gali panaudoti savo individualiems kosminiams tyrimams.

Šia galimybe planuoja pasinaudoti ir abi projekte dalyvausiančios komandos iš Lietuvos: Kauno universiteto bei Lietuvos kosmoso asociacijos komanda, konstravusi palydovą LitSat-1, ketina kosmose išbandyti ilgą laiką kurtą inovatyvų pjezo reakcijos variklį, skirtą palydovo orientacijos erdvėje keitimui. Vilniaus universiteto komanda, konstravusi palydovą LituanicaSat-1, į naująjį LituanicaSat-2 ketina įmontuoti nedidelį, CubeSat tipo palydovams pritaikytą, vienkomponenčiu kuru varomą kosminį variklį, skirtą orbitos keitimui ir koregavimui.

kanadietis astronautas tapo tikra žvaigžde parodydamas, koks gyvenimas kosmose yra iš tiesų.

Penki svarbiausi 2013 m. kosmoso skrydžiai:

• Kinijos mėnuleigio nusileidimas• Privačių raketų ir kosminių erdvėlaivių pakilimai• Indijos ir NASA misijos į Marsą• „Virgin Galactic“ „SpaceShipTwo“ bandomieji skrydžiai• Astronautas Chrisas Had�eldas kosmosą parodo Žemei

Daugiau:http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/5-ispudingiausios-2013-uju-metu-kosmoso-misijos-651-395335

Šaltinis: www.15min.lt

Nuotrauka iš www.space.com

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) veiks papildomai dar ketverius metus – iki 2024 m. Mokslo tyrimų postas orbitoje veikia jau 15 m., ir jo reikšmė tarptautiniam bendradarbiavimui turėtų likti didelė iki 2020 m. TKS veikloje dalyvauja 16 valstybių. Šešių astronautų įgula iš JAV, Rusijos, Europos ir Japonijos keičiama rotaciniu principu.

Daugiau:http://www.balsas.lt/naujiena/770350/nasa-paskelbe-tks-darba-pratesianti-iki-2024-metu

Šaltinis: www.balsas.lt

Nuotrauka iš www.nasa.gov

Arčiausiai saulės esanti žvaigždėgali turėti už Žemę gyvybeitinkamesnę planetą

Stebina žemės tipoegzoplanetų gausa

Gyvybė kitose planetoseį mūsiškę nebūtų panaši

7

Remiantis antžeminių bei kosmine orbita skriejančių teleskopų naujausiais stebėjimų duomenimis, nustatyta visai nauja už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų subkategorija – „superžemės“. Superžemės kategorijai mokslininkai priskiria naujai atrastas planetas, kurių skersmuo iki 2 kartų, o masė nuo 2 iki 10 kartų didesnė už mūsų planetos masę.

Tyrėjų komanda paskelbė atradusi bent vieną „superžemės“ tipo planetą. Kita mokslininkų komanda tikina atradusi galbūt net keletą tokio tipo planetų. Detalesnė stebėjimo duomenų analizė rodo, kad aplink M klasės nykštukę gali iš viso skrieti net šešios ar septynios planetos, iš kurių net trys ar penkios galėtų priklausyti „superžemių“ kategorijai ir skrieti gyvybei egzistuoti palankioje zonoje.

Daugiau:http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/stebina-zemes-tipo-egzoplanetu-gausa.d?id=63508954#ixzz2tezDc6LH

Šaltinis: www.del�.lt

Nuotrauka iš www.phl.upr.edu

Žemė kol kas vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė. Kentauro Alfa B – arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, gali turėti planetą, kurioje būtų idealios sąlygos palaikyti gyvybei ir kur įvairios gyvybės formos galėtų egzistuoti iki 10 mlrd. metų. Trauka šioje planetoje būtų maždaug ketvirtadaliu didesnė nei Žemėje.

Žemėje gyvybė egzistuoja 3,5 mlrd. metų iš jos 4,6 mlrd. metų trukmės egzistencijos. Tačiau Žemė yra gyvenamosios zonos pakraštyje ir Saulė sendama vis kaista. Greičiausiai praėjus maždaug 1 ar 2 mlrd. metų nuo

dabar, Žemė taps karšta į Venerą panašia planeta, apgaubta mirtina anglies dvideginio ir sieros rūgšties doze.

Daugiau:http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38469/straipsnis/Mokslininkai-teigia-kad-arciausiai-saules-esanti-zvaigzde-gali-tureti-uz-Zeme-gyvybei-tinkamesne-planeta?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt

Nuotrauka iš www.en.wikipedia.org

JAV vykusiame Amerikos astronomų bendrijos 223 suvažiavime paskelbtos kelios svarbios naujienos: „Kepler“ kosminė observatorija mokslininkams padėjo atrasti egzoplanetą, kurios masė yra panaši į Žemės, o „Hubble“ teleskopu pirmą kartą įdėmiai pažvelgta į orus kaimyninės žvaigždės sistemoje esančioje „superžemėje“ - planetoje, kuri didesnė už mūsiškę, bet mažesnė už Neptūną. Tyrinėjant gyvybės egzistavimo šiose planetose galimybes mokslininkai prognozuoja įvairiausias keistenybes. Dėl ne tokios intensyvios šviesos, sklindančios nuo žvaigždės, gali būti, kad jose tokia fotosintezė, kaip Žemėje, nėra įmanoma. Dėl to tokių planetų augalai siekiant sugerti kaip galima daugiau šviesos (ir energijos) yra ne žali, o juodi. Tikėtina, kad šios planetos, besisukdamos aplink savo žvaigždes, nesisuka apie savo ašį. Raudonosiose nykštukėse vyksta stipresnės potvynių ir atoslūgių bangos. Šios jėgos gali būti tokios stiprios, kad jos gali visiškai sustabdyti planetų sukimąsi apie savo ašį. Todėl vienoje tokių planetų pusėje būtų nesibaigianti diena, o kitoje – amžina naktis. Daugiau:http://www.del�.lt/mokslas/mokslas/gyvybe-kitose-planetose-i-musiske-nebutu-panasi-ne-is-tolo.d?id=64035852#ixzz2tetrMxIx

Šaltinis: www.del�.lt

Į Marsą: NASA pristatėdidžiausią istorijoje raketą

Mokslininkė pateikė įrodymų,kad Marse kadaise plytėjomilžiniškas vandenynas

Išsiųsti žmones į Marsąiki 2030 gali sutrukdytipinigų trūkumas

8

NASA pristatė naujas raketos SLS (Space Launch System), kuri į orbitą pajėgs iškelti 143 tonas, nuotraukas. Šia raketa astronautai skraidys į TKS ir po Žemės apylinkes Saulės sistemoje. Manoma, kad raketa taps žmogaus kelionės į Marsą dalimi: ji į Žemės orbitą iškels misijos erdvėlaivio „sudedamuosius blokus“.

Kol kas tebestatoma raketa SLS bus galingiausia ir didžiausia raketa, kokią yra pavykę sukurti žmogui. Ja žmonių misijos galės būti deleguojamos ne tik į Žemės orbitą, Mėnulį, bet ir į Marsą, asteroidus. Planuojama, kad pirmą kartą raketa pakils 2017 m.

Daugiau:http://www.balsas.lt/naujiena/771749/i-marsa-nasa-pristate-didziausia-istorijoje-raketa

Šaltinis: www.balsas.lt

Nuotrauka iš www.ip-ship.com

Žmones išsiųsti į Raudonąją planetą iki 2030 m. įmanoma, tačiau tam reikalingi esminiai pokyčiai. Pirmiausia – didesnis �nansavimas. Nustatyta, kad tokia misija įmanoma tik tuomet, jei bus atstatytas prieš krizę sumažintas NASA biudžetas.

Norint minėtu laiku išsiųsti žmones į Marsą bus reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas ir privataus sektoriaus pagalba. Kosmoso entuziastų bendruomenė įsitikinusi, kad kelionė į Marsą turi būti padaryta prioritetiniu JAV vyriausybės tikslu bent jau artimiausią dešimtmetį. Anksčiau skelbta, kad dėl sumažėjusio �nansavimo per artimiausius dvejus metus NASA gali tekti nutraukti „Cassini“ ir „Curiosity“ misijas.

Daugiau: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/issiusti-zmones-i-marsa-iki-2030-uju-gali-sutrukdyti-pinigu-trukumas-646-398624

Šaltinis: www.15min.lt

Nuotrauka iš www.astronaut.com

Mokslininkė pateikė įrodymų, kad Marse kadaise plytėjo milžiniškas vandenynas

Ar Raudonosios planetos šiaurės lygumas kadaise galėjo gaubti milžiniškas vandenynas - tokie įrodymai buvo renkami nuolat, tačiau įtikinamų įrodymų apie Marse egzistavusį vandenyną rasta nebuvo.

Geologė L. Moscardelli teigia, kad milžiniškas vandenynas Marse iš tiesų galėjo egzistuoti. Didelę dalį Marso šiaurės lygumų yra užkloję buldozerio dydžio akmenys. Remdamasi analogiškų riedulių buvimo vieta Žemėje, mokslininkė pateikia spėjimus, kad milžiniški rieduliai Marse atsirado povandeninių nuošliaužų dėka. Mokslininkė remiasi keletu panašių Žemėje įvykusių atvejų.

Daugiau: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/mokslininke-pateike-irodymu-kad-marse-kadaise-plytejo-milziniskas-vandenynas-651-406317

Šaltinis: www.15min.lt

Nuotrauka iš www.newscientist.com

Marsaeigis „Curiosity“nufotografavo Žemę

NASA vėl susidomėjopilotuojamomis misijomisį Mėnulį

Čeliabinsko meteoritasmokslininkams tapo atradimųšaltiniu

9

NASA paskelbė savo marsaeigio „Curiosity“ sausio 31 dieną padarytą nuotrauką, kurioje aptemusiame Marso danguje matoma Žemė. Ši fotogra�ja buvo už�ksuota po saulėlydžio marsaeigio fotokamerai žvelgiant vakarų kryptimi virš Gale'o kraterio maždaug 7 valandą vakaro Marso laiku. Žemė joje atrodo kaip viena iš daugelio padangėje išryškėjusių žvaigždžių.

Be astronominių žinių ar specialios programinės įrangos Žemę tarp jų aptikti labai sunku, tačiau astronomijos entuziastai ne tik nurodė tikslią jos vietą, bet ir išdidinę vaizdą prie Žemės pastebėjo ir Mėnulį. Tiesa, ar tai iš tikrųjų jis, abejotina, nes atstumas yra pernelyg didelis, kad tai būtų galima tvirtinti patikimai.

Daugiau:http://www.balsas.lt/naujiena/774727/marsaeigis-curiosity-nufotografavo-zeme

Šaltinis: www.balsas.lt

Nuotraukoje Žemės vaizdas iš Marso, nuotrauka iš www.whatevo.com

Prieš metus Rusijoje nukritęs Čeliabinsko meteoritas šios šalies mokslininkams yra tikras atradimas. Jo likučiai leido padaryti iki šiol neregėtas įžvalgas apie meteoritų sudėtį, orbitą ir riziką, kad šis didelis kosmoso akmuo rėšis į Žemę.

Meteorito amžius yra apie 4,5 mlrd. metų – maždaug tokio amžiaus yra mūsų Saulės sistema. Atlikę tyrimus mokslininkai nustatė, kad iš pradžių meteoritas turėjo būti maždaug 20 metrų pločio ir sverti 13 tūkst. tonų. Kai tik meteoritas pasiekė Žemės atmosferą, jo masė buvo lygi maždaug pusei milijonų tonų trotilo arba 30 kartų didesnei jėgai nei atominis sprogimas Hirošimoje. Meteoritas skilo į smulkias daleles maždaug 30 – 45 kilometrų aukštyje, tai leido išvengti dar rimtesnių sužeidimų Žemėje. Paskutinį kartą toks didelis meteori-tas į Žemę nukrito 1908 m. birželį Sibire.

Daugiau:http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/pri e s - -m e -tus-rusijoje-nukrites-celiabinsko-meteoritas-mokslininkams-tapo-atradimu-saltiniu-651-405068

Šaltinis: www.15min.lt

Nuotraukoje Čeliabinsko meteoritas, nuotrauka iš www.en.wikipedia.org

Amerikiečiai planuoja vėl leistis Mėnulyje, tik šįkart užduotis bus patikėta privačioms kompanijoms. NASA paskelbė ieškanti partnerių, kuriuos domintų galimybė plėtoti pigius skrydžius į Žemės palydovą.

Numatoma ne tik vykdyti Mėnulio paviršiaus kasinėjimus, bet ir sukurti bazę, kuri galėtų būti naudojama lyg tarpinė stotelė astronautų misijoms į kitas planetas. NASA žada kompanijoms suteikti visą reikiamą pagalbą – patyrusius ekspertus, bandymų vietas ir įrangą.

Pensilvanijos universiteto studentų komanda anksčiau paskelbė ambicingą tikslą – į Mėnulį nuskraidinti žmogų. Jei pavyks surinkti lėšų, skrydis gali įvykti jau 2015 metais.

Daugiau: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38496/straipsnis/NASA-vel-susidomejo-pilotuojamomis-misijomis-i-Menuli?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt

Nuotrauka iš www.agoracosmopolitan.com

Pirmąsyk nu�lmuota,kaip Mėnulisskrieja aplink Žemę

Rusai grįžta į Mėnulį

Mėnulis kinų kosminio zondoakimis

10

Neįtikėtina, tačiau tik dabar pirmą kartą žmonijos istorijoje buvo nu�lmuota, kaip Mėnulis skrieja aplink Žemę. Tokį savaime suprantamą, tačiau niekada iš šalies nematytą procesą nu�lmavo į Jupiterio apylinkes keliaujantis zondas „Juno“. Maksimalaus priartėjimo metu „Juno“ buvo už 76 tūkst. km. nuo Žemės.

Arčiausiai Žemės „Juno“ buvo atsidūręs 2013 m. spalio 9 d. Mėnulis matyti kaip palydovas, praskriejantis priešais mūsų planetą ir skriejantis į dešinę. „Juno“ artėjant prie Žemės, jos paviršiuje matyti debesų ir žemynų dėmelės.

Daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/15168758/Pirma.karta.nu�lmuota..kaip.Menulis.skrieja.aplink.Zeme=2013-12-11_14-46/

Šaltinis: www.alfa.lt

Nuotrauka iš www.nasa.gov

Kinija paskelbė pirmąjį pluoštą spalvotų Mėnulio paviršiaus nuotraukų, padarytų kosminio aparato „Chang'e 3“ nusileidimo modulio fotokameromis. Iš šių nuotraukų buvo padaryta 360 laipsnių aprėpties Mėnulio paviršiaus panorama. Joje gerai matoma Žemė ir Saulė.

Kinija yra trečioji valstybė pasaulyje, sėkmingai nulei-dusi Mėnulio paviršiuje savo mėnuleigį. Kinija planu-oja Mėnulyje iki 2020 m. įrengti nuolat veikiančią automatinę tyrimų stotį.

Daugiau:http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38255/straipsnis/Menulis-kinu-kosminio-zondo-akimis-paskelbta-360-laipsniu-panorama?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ ruošia tris Mėnulio tyrimams skirtus kosminius apara-tus. Pirmasis Mėnulio tyrimų programos etapas jau vykdomas. Finansuojami pirmųjų trijų kosminių aparatų „Luna-25“, „Luna-26“ ir „Luna-27“ kūrimo ir gamybos darbai.

„Luna-25“ paleidimas planuojamas 2016 m. „Luna-26“ bus paleistas į Mėnulį 2018 m., o „Luna-26“ – 2019 m. „Luna-25“ ir „Luna-27“ turės nusileisti Mėnulio paviršiuje ir atlikti daug tyrimų. „Luna-26“ taps Mėnulio palydovu: šis kosminis aparatas vykdys nuotolinių tyrimų programą ir veiks kaip ryšio retrans-liatorius. Mėnulio tyrimų programas šiuo metu be JAV, Europos Sąjungos ir Kinijos taip pat vykdo Japonija ir Indija.

Daugiau:http://www.ekonomika.lt/naujiena/rusai-grizta-i-menuli-47656.html

Šaltinis: www.ekonomika.lt

Nuotrauka iš www.russianspaceweb.com

Britų mokslininkai prabilo apieŽemės magnetosferossilpnėjimą

Skruzdžių misija kosmose –protingesni robotai

Žemei gresiamažasis ledynmetis

11

Žemės gelmėse glūdintis skysto metalo branduolys generuoja magnetinį lauką – mūsų planetos imuninę sistemą, saugančią visa kas gyva nuo pragaištingos kosminės radiacijos. Per pastaruosius 200 metų Žemės magnetosfera susilpnėjo net 15 proc.

Mūsų planetos magnetosfera turi tiesioginės įtakos viskam – globalinėms komunikacijoms, gyvūnų migracijai, orų pokyčiams. Tačiau pastaruosius porą šimtų metų stebimas magnetinio lauko silpnėjimas byloja apie tai, kad netrukus turėtų verstis magnetinio lauko poliai.

Jei magnetinio lauko poliai susikeistų, Žemė ir visa joje klestinti gyvybė kurį laiką liktų apnuoginta prieš mirti-nus saulės ir kosmoso spindulius, kuriuos dabar sugeria magnetosfera. Magnetinio lauko „pauzė“ žmonijai taptų pragaištinga ir gal net prilygtų apoka-lipsei: Žemėje ilgam sutriktų elektros energijos tiekimas, per trumpą laiką radikaliai pasikeistų planetos klimatas, išaugtų žmonių sergamumas vėžiu. Jei magnetinis laukas ir toliau nyks, per milijardus metų Žemė gali virsti negyva kaip Marsas.

Daugiau:http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38303/straipsnis/Magnetine-apokalipse-Britu-mokslininkai-prabilo-apie-Zemes-magnetosferos-silpnejima?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt Nuotrauka iš www.en.wikipedia.org

Nors mokslininkai prognozavo, kad 2013 m. bus itin didelio Saulės aktyvumo metai, kol kas situacija klostosi priešingai. Saulės aktyvumas yra mažiausias per pastarąjį šimtmetį. Dėl mažesnio Saulės aktyvumo Žemės gali laukti kur kas šaltesnės žiemos. Panašios sąlygos buvo už�ksuotos 1645–1715 m. Šis laikotarpis dar vadinamas Maunderio minimumu.

Kol kas sunku prognozuoti, kaip keisis klimatas. Skirtingai nei XVII amžiuje, dabar jam didesnę įtaką daro žmonių veikla. Praėjusiais metais NASA perspėjo, kad Saulėje aktyvumas turėtų būti didžiausias per 11 metų ciklą, tačiau paskutinės nuotraukos rodo, kad prognozės nepasitvirtino. Saulės aktyvumas žymiai mažesnis nei 2011 m.

Daugiau:http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/kosmosas/mokslininkai-perspeja-zemei-gresia-prasidedantis-mazasis-ledynmetis-651-399613

Šaltinis: www.15min.lt

Nuotrauka iš www.universetoday.com

Skruzdėlių kolonija jau įsikūrė Tarptautinėje kosminėje stotyje, kurioje bus tiriami šių gyvūnų elgesio pokyčiai sumažėjusios gravitacijos aplinkoje. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti, kaip skruzdės suderins savo maitinimosi elgseną su pakitusiomis aplinkybėmis, o gautus rezul-tatus naudos protingesnių robotų plėtotei.

Skruzdės pasižymi gerai išvystyta kolektyvine elgsena, kas robotikoje vadinama „Pasiskirstymo algoritmais“, todėl jų tyrimai prisidės prie robotų bendradarbiavimo ir veiklos procesų vystymo. Skruzdėlės į „Orbital Sciences Cygnus“ kosminį erdvėlaivį nukeliavo sausio 12 dieną. Viliamasi, kad šio tyrimo rezultatai pasitar-naus kuriant robotus, gelbėjančius nukentėjusiuosius pastatuose, į kuriuos žmonėms įeiti bus per daug pavojinga.

Daugiau:http://it.lrytas.lt/visata/kosmineje-stotyje-isikurusios-skruzdziu-kolonijos-misija-protingesni-robotai.htm

Šaltinis: www.lrytas.lt

Nuotrauka iš www.news.stanford.edu

Japonai išbandys tinkląkosminėms šiukšlėms žvejoti

Nauji tyrimai atskleisžvaigždžių formavimosi paslaptis

12

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) netrukus išbandys naują priemonę aplink Žemę skriejančioms kosminėms šiukšlėms surinkinėti. JAXA planuoja vasario 28 dieną paleisti į kosmosą nedidelį palydovą su specialiu tinklu, supintu iš trijų plieno ir aliuminio gijų. Japonų mokslininkai siūlo tokius elektrodinaminius tinklus, kurių ilgis galėtų siekti iki 1 km, tvirtinti prie didžiausią pavojų keliančių kosminių šiukšlių ir taip šalinti jas iš orbitos.

Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabo (NORAD) duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. aplink Žemę įvairaus aukščio orbitose skriejo 16 655 dirbtiniai objektai, iš jų 3 715 - veikiantys arba nebenaudojami kosminiai aparatai. Daugiau nei 300 iš jų skrieja 415 - 420 kilometrų aukštyje, keldami pavojų Tarptautinei kosminei stočiai.

Daugiau:http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-38131/straipsnis/Japonai-isbandys-tinkla-kosminems-siukslems-zvejoti?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt

Nuotrauka iš www.news.discovery.com

Naudojant naujausių technologijų galimybes, astronomai padarė dar niekad nematytus netoliese esančios žvaigždžių pliūpsnio galaktikos M82 vaizdus. M82, kuri yra maždaug 12 milijonų šviesmečių atstumu nuo mūsų galaktikos, yra tradicinis pavyzdys žvaigždžių gamyklų galaktikų - tai vietos, kuriose gimsta naujos žvaigždės.

Astronomai teigia, jog tankių molekulinių dujų sritys yra stipriai susiję su žvaigždžių formavimosi sritimis, tačiau ryšys kol kas sunkiai suprantamas, be to, šis ryšys gali būti skirtingas skirtingų tipų galaktikose. Kuriant

plataus masto pasiskirsčiusių dujų galaktikose žemėlapius, astronomai tikisi labiau suprasti šią sudėtingą sąveiką. Šie nauji tyrimai leis astronomams apžvelgti visą galaktiką. Tokie tyrimai bus papildyti didesnės raiškos vaizdais.

Daugiau:http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-37557/straipsnis/Nauji-tyrimai-atskleis-zvaigzdziu-formavimosi-paslaptis?l=2&p=1

Šaltinis: www.technologijos.lt

Nuotrauka iš www.nasa.gov

Projektas„Nacionalinės kosmoso technologinės platformos veiklos plėtra (Science4Space)“Įgyvendina Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno techologijos universitetas,Vilniaus universitetas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras.Remia Lietuvos Respublika. Iš dalies �nansuoja Europos Sąjunga.

Lietuvos kosmoso asociacija siekia užtikrinti efektyvią informacijos sklaidą. Jei nepageidaujate daugiaugauti šio LKA informacinio žurnalo, prašome atsakyti į laišką temoje (subject) nurodant „nesiųsti“.Pasiūlymus ir pastabas dėl informacinio žurnalo kviečiame siųsti redakcijai el. paštu redakcija@space-lt.euLietuvos kosmoso asociacija, Gedimino pr.3, LT–01103 Vilnius. www.space-lt.eu