Projektas „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)„

Įgyvendina Lietuvos kosmoso asociacija ir Ţinių ekonomikos forumas.

Remia Lietuvos Respublika. Iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

Kviečiame atsiversti septintąjį kosmoso ţurnalo numerį, kuriame susipaţinsite su naujausiais mūsų šalies ir viso pasaulio kosmoso pasiekimais ir įdomybėmis. Šiame numeryje toliau pateikiame atsakymus į klausimą, ką lietuviai nuveikė kosmoso srityje:

Lietuviai Amerikoje kuria programinę įrangą JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūrai.

Lietuvių veikla kosminiuose projektuose vis aktyvėja - pradėti ne tik tarptautiniai kosminiai projektai, bet ir bendradarbiaujama su NASA, Europos kosmoso agentūra.

Lietuvos fizikos, chemijos, medicinos ir kitų gamtos mokslų, mikroelektronikos, informacinių technologijų, nanotechnologijų, lazerių technologijų, biotechnologijų srityse dirbančių mokslininkų rezultatai gali būti puikiai panaudoti kuriant kosmines technologijas

Asmeninis palydovas leistų Lietuvai išbandyti kosmose naujas medţiagas, atlikti savarankiškus tyrimus.

Taip pat klaidingas poţiūris, kad jei negali parengti kosmonauto, nėra ko lįsti į kosmosą. Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso technologijas. Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą - lėktuvai neskristų, laivai neplauktų, mobiliuoju telefonu nekalbėtume, bankai, televizija neveiktų. Daugiau atsakymų rasite šiame ţurnalo numeryje. Informacinio ţurnalo redakcija.

Gerbiami skaitytojai,

Šiame numeryje skaitykite: Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros perspektyvos

V.Tomkus: lietuvišką palydovą galėtume paleisti 2014-aisiais

Lietuvos kosmoso sektoriaus faktai

Lietuviškas palydovas pakeliui į kosmosą

Į kosmosą gali kilti ir lietuviai

Drąsiausia studentų idėja: Lietuvos – Kinijos kosmoso partnerystė

Kosminės lietuvių svajonės pildosi

2-asis Nanopalydovų misijos idėjų konkursas

Kosmonautas Aleksejus Jelisejevas nešiojo lietuvišką pavardę

Aviacinės fotografijos parodoje – darbai iš kosmoso

Neabejojau, kad galiu viską

Tapti astronautu prilygo norui tapti supermenu

Kosmoso technologijos

Mėnulis

Kosmoso įdomybės

Renginiai

Naudingos nuorodos, video, foto

Kosmoso naujienų apžvalga

Informacinis elektroninis žurnalas

2012 m. vasario 2 d.

Nr. 7

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros perspektyvos

www.space-lt.eu

Sausio 24 d. Ţinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kviečia dalyvauti seminare „Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros galimybės“. Seminaro tikslas – pristatyti ir aptarti nacionalines ir tarptautines iniciatyvas, kurias Lietuva galėtų plėtoti ar dalyvauti stiprinant šalies kosmoso sektoriaus potencialą. Seminare Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus pristatė Lietuvos kosmoso asociacijos veiklas, aptarė kosmoso ekonomikos pridėtinę vertę, kosmoso mokslo ir technologijų poreikį, tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų projektus, studijų ir staţuočių galimybes, apţvelgė kosmoso rinka, paslaugas ir jų pritaikymo sritis, palydovinio ryšio paslaugas ir GEO palydovus, nuotolinio stebėjimo paslaugaus, pristatė japonų (Mission idea contest) idėjų konkursą. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovas Viktoras Mongirdas aptarė kosmoso tyrimų tarptautines programas ir galimybes. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas Vladas Vansevičius pristatė nacionalines programas ir galimybes. Švietimo mainų paramos fondo atstovė Irma Vyšniauskienė pristatė valstybines stipendijas studijoms, mokslinėms staţuotėms pagal tarptautinius susitarimus.

Vidmantas Tomkus - Living in the Space: True Reality

Kviečiame susipaţinti su seminaro pranešimais:

Lietuvos kosmoso sektoriaus tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas. Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius.

Kosmoso tyrimai: tarptautinės programos ir galimybės. Viktoras Mongirdas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Tarptautinių programų skyriaus vedėjas.

Nacionalinės programos ir galimybės. Vladas Vansevičius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas.

Valstybinės stipendijos studijoms, mokslinėms staţuotėms pagal tarptautinius susitarimus. Irma Vyšniauskienė, Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorė.

Ţurnalo „Aviacijos pasaulis“ nuotraukos.

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Lietuvos kosmoso sektoriaus faktai

Įsteigta Lietuvos kosmoso asociacija.

Nacionalinės mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010-2015 m. programos ir priemonių plano patvirtinimas.

Lietuvos Respublikos ir Europos kosmoso agentūros bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas.

LR Seimas ratifikuoja LR ir EKA susitarimą.

Pirmas oficialus aukšto rango NASA pareigūnų vizitas Lietuvoje.

Kasmetinės konferencijos kosmoso tema SEMWO.

Įgyvendinamas projektas „Nacionalinės kosmoso asociacijos (NKA) veiklos stiprinimas (SPACETECH)“.

Pirmojo lietuviško palydovo kūrimo darbai.

Lietuviškas palydovas pakeliui į kosmosą

Pradėta galvoti apie kosminės veiklos plėtojimą, buvo išsakytas sumanymas iš pradţių pasigaminti Lietuvoje nanopalydovą. Tai nedidelis, nuo 1 iki 10 kg masės palydovas, kuris gali būti palyginti nesudėtingai sukonstruotas ir gana nesunkiai paleistas. Dabar nanopalydovai yra gana populiarūs. Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt

V.Tomkus: lietuvišką palydovą galėtume paleisti 2014-aisiais

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus sako, kad Lietuvos siekis įkelti koją į kosmosą nėra utopija. Visiškai įmanoma, kad jau po kelerių metų virš šalies kelių šimtų kilometrų aukštyje skries pirmas lietuviškas palydovas. Jei galvojate, kad tam reikės išleisti milijonus, tai smarkiai apsirinkate, nes nedidelis palydovas šiandien gali kainuoti tiek, kiek geras automobilis. Daugiau Šaltinis: http://iq.lt

Šaltinis: http://iq.lt

Į kosmosą gali kilti ir lietuviai

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Į kosmosą gali pakilti ir lietuvis – tereikia būti geriausiam savo srityje, teigia lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolas J. Bobko ir buvęs Rusijos kosmonautas Igoris Petrovičius Volkas. Nesvarbu, kad Lietuva neturi kosminių laivų. Ji turi potencialą, protą, nesvarbu kurioje srityje veikiate – jūs visada galite dalyvauti kosmoso programose. Turite universitetus, mokslininkus, jaunus studentus. Jeigu jaunas ţmogus itin nori pakilti į kosmosą ir į tai orientuojasi, kad ir kokioje srityje bedirbtų, jam tai pavyks. Daugiau Šaltinis: www.ekonomika.lt

www.biztechreport.com nuotrauka.

Drąsiausia studentų idėja: Lietuvos – Kinijos kosmoso partnerystė

www.msnbc.msn.com nuotrauka.

Kosminės lietuvių svajonės pildosi

Devyniolikmetis Ernestas Kalabuckas per metus uţ 2 000 litų pats sukonstravo meteorologinį radijo zondą ir pakėlė jį į 33 km aukštį. Pasaulyje tai jau ne pirmas toks įvykis, tačiau Lietuvoje E. Kalabuckas buvo srities pionierius. Lietuviai Amerikoje kuria programinę įrangą JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūrai. Tai tik keletas pavyzdţių iš aktyvėjančios Lietuvių veiklos kosminiuose projektuose. Daugiau Šaltinis: www.ekonomika.lt

Nuotrauka: www.defenseindustrydaily.com

Išrinkta šauniausia studentų Lietuvos ir Kinijos strateginės santykių plėtros idėja – išvystyti kosmoso partnerystę. Idėjos autorius Eimantas Mikšys pripaţįsta, jog tokiam sumanymui įgyvendinti reikalinga intensyvi mokslo, technologijų ir bendradarbiavimo plėtra, tačiau mano idėją esant visiškai realią. Lietuva yra kupina mokslinio potencialo, aukštųjų technologijų, kūrybinių idėjų bei įdirbio, o Kinija – galimybių visa tai paversti realybe. Kosmosas – gali būti viena iš stipriausių nišinių sričių, kur dvi valstybės pradėtų stiprinti abipusę partnerystę. Vystyti bendradarbiavimą kosmoso srityje iš pradţių atrodo neįtikėtina veikla, tačiau atsiţvelgus į Lietuvos mokslininkų veiklos paţangą, matyti, jog egzistuoja realios galimybės. Daugiau Šaltinis: www.ekonomika.lt

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

2-asis Nanopalydovų misijos idėjų konkursas

Universitetinis kosmoso inţinerijos konsorciumas (UNISEC) ir Tokijo universitetas skelbia antrąjį Nanopalydovų misijos idėjų konkursą. Konkursantai šiemet varţysis dviejose kategorijose:

Palydovų misijos idėja ir palydovų kūrimas. Dalyvauti gali fiziniai asmenys, grupės ir įmonės, turintys kompetencijos kosmoso sistemų srityje ir besidomintys mikro-, nanopalydvais;

Palydovų misijos idėja ir verslo modelis. Dalyvauti gali fiziniai asmenys, grupės ir įmonės, turintys kompetencijos verslo srityje ir besidomintys mikro-, nanopalydvais.

Konkurso tikslas: paskatinti inovatyvų mikro-, nanopalydovų eksplotavimą, išnaudojant jų teikiamas paslaugų ar duomenų perdavimo galimybes. Svarbiausios konkurso datos:

2011 m. rugsėjo mėn. - 2012 m. balandţio mėn. – regioniniai seminarai,

2012 m. geguţės 1 d. – paskutinė idėjų pateikimo diena,

2012 m. birţelio 15 d. – paskutinė idėjų vertinimo diena,

2012 m. liepos 1 d. – finalistų paskelbimas,

2012 m. rugsėjo 1 d. – paskutinė dokumentų pateikimo diena,

2012 m. spalio 10 d. – idėjų pristatymas 4-ajame Nanopalydovų simpoziume.

Daugiau informacijos apie konkursą.

Šaltinis: www.aviacijospasaulis.lt

http://equal-life.blogspot.com nuotrauka.

www.securitydefenceagenda.org nuotrauka.

Kosmonautas Aleksejus Jelisejevas nešiojo lietuvišką pavardę

Lietuvio pavardę nešiojęs kosmonautas Aleksejus Jelisejevas vadovavo 30-čiai pilotuojamų kosminių skrydţių. Mūsų pokalbis iš karto pakrypo į A. Jelisejevo lietuvišką kilmę. Aleksejaus tėvas buvo lietuvis Stanislovas Kuraitis. Pristatydama „kosminę“ Lietuvą paminėjau Rimantą Stankevičių, kurį Aleksejus paţinojo ir pavadino puikiu lakūnu bandytoju. Taip pat jam teko bendrauti, ruošiant pirmąjį sovietų ir amerikiečių skrydį į kosmosą, su astronautu Karol J. Bobko, kuris neseniai viešėjo Lietuvoje ir rado čia savo lietuviškos kilmės šaknis. Be jokios abejonės, tai buvo skrydţiai į paslaptingą pasaulį. Pirma, jausmas, kad skrendi, antra – tu atsiplėšęs nuo Ţemės. Visiškai neįprastas gyvenimas laive ir neįprasti vaizdai uţ iliuminatoriaus stiklo. Daugiau Šaltinis: www.aviacijospasaulis.lt

Lietuvos kosmoso sektoriaus aktualijos

Devintojoje aviacinės fotografijos parodoje – darbai iš kosmoso

Ernestui Kalabuckui pavyko padaryti daugybę nuotraukų iš kiek daugiau nei 30 km aukščio, sukonstravus įrenginį, kuris pakėlė du fotoaparatus ir sėkmingai grąţino juos į ţemę (projektas GLORY II). Kitas autorius – Henrikas Selevičius didţiausio Lietuvoje privataus teleskopo pagalba išgavo unikalius ir kvapą gniauţiančius kadrus. Parodos atidarymo metu Ernestas Kalabuckas demonstravo įrangą, su kuria padarė nuotraukų iš 30 km. Daugiau Šaltinis: www.aviacijospasaulis.lt

Kosmonautas Igoris Volkas vizito Lietuvoje metu traukė į save dėmesį lyg magnetas. Lietuvoje erdvių uţkariautojas I. Volkas lankėsi trečią kartą. „Lietuva man brangi tuo, kad čia palaidotas mano draugas Rimantas Stankevičius. Šiandien Lietuvoje aš matau, kaip skirtingi ţmonės su dideliu noru bendrauja kosmoso tema. Galiu su apgailestavimu pasakyti, kad bendravimas tarp Lietuvos ir Rusijos susiaurėjo. Todėl visuomenės entuziazmas yra labai svarbus“, - sakė I. Volkas. Garsus kosmonautas prisipaţino, kad skrydį į kosmosą ir dalyvavimą kosminėje programoje laiko vienu iš įdomiausių dalykų, tačiau buvę ir svaresnių. Daugiau: Aviacijos pasaulis, 2011, Nr. 10-11.

Ernesto Kalabucko nuotrauka iš 30 km. aukščio. E. Kalabucko nuotrauka.

Karol Joseph Bobko. NASA nuotrauka.

auka. Per artimiausius 50 m. mūsų laukia kelionės į Marsą

Neabejojau, kad galiu viską

Igoris Volkas. www.stadtdatenbank.de nuotrauka

Tapti astronautu prilygo norui tapti supermenu

Karol Joseph Bobko – trečiasis astronautas, turintis giminystės ryšių su Lietuva. Jis buvęs NASA astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas. Lankydamasis Lietuvoje domėjosi ne tik mokslo ir ekonomikos paţanga Lietuvoje, bet ir savo senelių papročiais, kultūra, kalba. Kalbėdamas apie ateities skrydţius į kosmosą, Bobko mano, kad ateityje bus sujungiamos orlaivių, mechanizmų galimybės ir kuriami modernūs aparatai skrydţiams į mėnulį. Daugiau: Aviacijos pasaulis, 2011, Nr. 10-11.

Kosmoso technologijos

Sukurtas geriausias Žemės kosminis

portretas

Naujausias NASA palydovas, skirtas Ţemės paviršiaus stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą mūsų planetos fotoportretą. naujasis Ţemės stebėjimui skirtas JAV palydovas „Suomi NPP perdavė į Ţemę daug ruoţo formos mūsų planetos paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas kompozicinis Ţemės atvaizdas. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

Didţiąją kosminių skrydţių kaštų dalį sudaro palydovų ar kosminių laivų iškėlimas į numatytą orbitą. Nors „Space Shuttle“ erdvėlaiviai dar prieš kelis dešimtmečius įgyvendino daugkartinio naudojimo raketų idėją, tačiau kosmoso pramonė dar ir šiandien remiasi vienkartinėmis raketomis, kurių pirmosios ir antrosios pakopos sudega atmosferoje.

Tačiau JAV bendrovė „SpaceX“ pasišovė iš esmės pakeisti tokią praktiką. Ji pranešė kurianti naujos kartos raketą, kurios pirmoji ir antroji pakopos po skrydţio į orbitą galėtų grįţti į Ţemę ir būtų naudojamos naujiems skrydţiams į kosmosą. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

„Suomi NPP“ padarytas Ţemės fotoportretas. Nasa nuotrauka. Šaltinis: www.technologijos.lt

Kuriamos iš kosmoso į kosmodromą nusileisiančios raketos

Daugkartinio naudojimo raketa „SpaceX“. SpaceX nuotrauka.

Kinija įjungė savo palydovinės navigacijos sistemą Pradėjo veikti Kinijos palydovinės navigacijos sistema „Beidou“: ji buvo įjungta gruodţio 27 d. Kol kas „Beidou“ veikia tik ribotu reţimu – skirtingai nuo amerikietiškos GPS jos palydovai apima tik Kiniją ir dalį kaimyninių šalių teritorijos, sakoma pranešime. Skelbiama, kad šiuo metu „Beidou“ palydovinės navigacijos tikslumo paklaida siekia iki 25 metrų. Kol kas „Beidou“ palydovų grupę sudaro 10 palydovų, naujausias iš jų buvo iškeltas į orbitą gruodţio mėnesį. 2012 metais į kosmosą bus iškelta dar 6 „Beidou“ palydovai. Tada sistemos tikslumas padidės iki 10 metrų, o jos palydovų signalus bus galima priiminėti daugumoje Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių. Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt

Mokslininkai bandys pirmą kartą nufotografuoji juodąją skylę

www.daviddarling.info nuotrauka.

JAV kuria „viską matantį“ kosmoso teleskopą

JAV Gynybos paţangių tyrimų projektų agentūra (DARPA) pranešė, kad planai pastebėti „Scud“ raketų paleidimus iš kosmoso yra vykdomi sklandţiai. MOIRE bus iškeltas į kosmosą, iš kur išleis „mikrono storio difrakcinės optikos membraną“, kuri suformuos 20 metrų itin ploną lęšį. Šis prietaisas leis stebėti didesnius ţemės plotus atidţiau nei bet kada anksčiau. Membranos lęšis galės atidţiai stebėti beveik 100 kilometrų skersmens teritoriją, atnaujins filmuotą medţiagą beveik vieno kadro per sekundę greičiu ir suteiks 99 proc. tikimybę pastebėti raketos paleidimą. Kiekvienas toks kosmoso teleskopas kainuos apie 500 mln. JAV dolerių. Daugiau Šaltinis: www.ekonomika.lt

Bandomi jaunos kartos GPS palydovai

JAV bendrovė „Lockheed-Martin“ bando naujos kartos GPS (Global Positioning System) palydovinės navigacijos sistemos palydovą. Tokie palydovai bus iškelti į orbitą iki 2014 metų. Pirmąjį naujos kartos GPS palydovą planuojama paleisti 2013 m. Naujoji GPS palydovų karta suteiks didesnį koordinačių nustatymo tikslumą, nei dabartiniai palydovai. Pastarųjų pozicionavimo tikslumas siekia 3 metrus, tuo tarpu naujieji veiks iki 90 cm tikslumu. Be to, naujieji palydovai galės geriau veikti su patalpose esančiais GPS imtuvais, jų signalai bus geriau priimami ir miškuose. Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt

http://michaelgr.com nuotrauka.

www.universetoday.com nuotrauka.

Rusija įkalbinėja NASA statyti bazę Mėnulyje

Rusija skelbia pradėjusi konsultacijas su NASA ir Europos kosmoso agentūra dėl gyvenamosios bazės Mėnulyje statybos. Nauji tyrimų duomenys liudija, kad ţmonės galėtų ilgą laiką dirbti Mėnulio paviršiuje arba jo orbitoje. Rusijos kosminių skrydţių specialistai jau pradėjo nagrinėti galimos ţmonių transportavimo į Mėnulį sistemos projektą. Rusija jau buvo paskelbusi apie savo planus iki 2020 m. į Mėnulį nusiųsti du nepilotuojamus kosminius aparatus „Luna-Glob“ ir „Luna-Resource“. Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt

Kosmoso technologijos

Paukščių Take yra bent 160 mlrd. egzoplanetų

Pirmųjų Kepler teleskopo stebėjimų duomenų analizė

Pasiektas naujas kosminio atstumo

rekordas

„Kepler“ kosminis teleskopas, kurio pagrindinis tikslas yra rasti į ţemę panašias planetas, pradėjo fiksuoti pirmąsias ţemės dydţio egzoplanetas. Be naujų planetų paieškos „SETI“ (Search for Extraterrestial Intelligence) programa savo dėmesį koncentruoja ir į besitęsiančią neţemiškų radijo signalų paiešką. Šiuo metu mokslininkai apdoroja informaciją gautą iš Kepler misijos 2011 metų pradţioje Kas jeigu mūsų saulės sistema būtų buvus vienintelė tokia? Dabar mes ţinome, kad ji yra tik viena iš daugelio, remiantis Kepler duomenimis: mūsų ţemė yra viena iš milijardų, vien tik, mūsų galaktikoje esančių planetų. Kiek dar yra planetų tinkamų gyventi – atviras klausimas. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

www.wired.com nuotrauka.

Kosmoso technologijos

Į kosmosą bus paleista pirmoji komercinė kapsulė

Privati Kalifornijos kompanija, vasario mėnesį į tarptautinę kosminę stotį ruošiasi išsiųsti pirmąjį komercinį krovinį. „SpaceX“, tapo pirmąją privačia kompanija, kuri paleis kapsulę į orbitą ir ją saugiai sugraţins atgal į ţemę“. Vasario 7, SpaceX bandys dar vieną orbitinį skrydį iš Cape Canaveral oro pajėgų stoties. Šį kartą, nepilotuojama „Dragon“ kapsulė skris į kosmoso stotį ir ten nusileis su atsargomis. Tai naujos, komercinių krovinių siuntimo į kosmosą, eros pradţia. Kompanija nekantrauja jau kitų metų pradţioje išbandyti krovinių gabenimą į kosmosą, o jau 2014 metais tikisi atlikti pirmuosius astronautų gabenimus į kosmosą. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

Dragon Lab. www.SpaceX.com nuotrauka.

Jason-1 – dešimtmetį trunkanti NASA misija

2001 metų gruodţio 7 dieną, NASA ir Prancūzijos kosmoso agentūra „Nationale d„Etudes Spatiales“ (CNES) iš Vanderbergo oro pajėgų bazės „Calif“ paleido „Jason-1“ satelitą, kuris pradėjo, ilgai planuotą, 3-5 metų misiją. Misijos tikslas buvo ištirti ţemės vandenynus iš kosmoso. Jason-1 jau pasiekė 10 metų, vandenynų paviršiau topografijos tyrinėjimų, ribą. Tačiau, misija vis dar atskleidţia naujų įţvalgų apie sudėtingas vandenynų srovių tendencijas, pateikia tikslius klimato kaitos matavimus, bei 20 metų globalių jūrų lygio stebėjimo rezultatus iš kosmoso. Būtent šios misijos 1992 - 2006 metais sukėlė mūsų supratimo apie vandenynų srovių dinamiką ir globalinį atšilimą revoliuciją. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

NASA nuotrauka.

Observatorija baigė didţiojo sprogimo liekanų paiešką

Kosmoso technologijos

Voyager kosminis aparatas pasiekė mokslui dar nežinomą kosminės erdvės dalį

„Voyager-1“ yra uţ maţdaug 18 milijardų kilometrų nuo Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina „sąstingio sritimi“. Šioje kosminės erdvės dalyje Saulės vėjas, sudarytas iš mūsų ţvaigţdės išmetamų įelektrintų dalelių srautų, yra nurimęs, Saulės sistemos magnetinio lauko linijos suspaustos, o didelės energijos dalelės iš vidinės Saulės sistemos dalies iš visko sprendţiant verţiasi į tarpţvaigţdinę ervę. Ši tranzitinė zona turėtų būti savotiška „kosminė skaistykla. Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt

Voyager-1. www.fotonas.su.lt nuotrauka.

Studentai į kosmosą pasiuntė iš lego detalių sukurtą astronautą

Šaltinis: www.delfi.lt

Visatos paslaptis mokslininkai atskleis pasitelkę ypatingąjį teleskopą

Daugiau kaip 3 kilometrų gylyje Vidurţemio jūroje numatomas statyti „teleskopas“ atskleis naujas visatos paslaptis. 870 mln. litų kainuosianti jūros gelmių observatorija ieškos Ţemę iš kosmoso atakuojančių dalelių, vadinamų neutrinais. Paprastai šios aukštos energijos dalelės pro planetą prakeliauja visai nepastebėtos, tačiau mokslininkai tikisi, kad naujasis teleskopas leis jiems uţfiksuoti pėdsakus, kuriuos dalelės palieka, ir visiškai nauju būdu paţvelgti į visatą. Daugiau Šaltinis: www.lrt.lt

Kaip NASA priverčia fotoaparatus veikti kosmose?

http://answers.yourdictionary.com nuotrauka.

Du Toronto vidurinės mokyklos moksleiviai į kosmosą išsiuntė iš lego detalių pagamintą astronautą – jis pakilo daugiau nei dvidešimt kilometrų virš jūros lygio. Jaunuoliai pateikė tai įrodančias nuotraukas. Prieš kelis mėnesius Matthew Ho pasiūlė savo draugui Asadui Muhammadui prie meteorologinio baliono pritvirtinti kamerą ir pasiųsti ją virš debesų. Septyniolikmečiai sukūrė specialią kapsulę, į kurią tilpo keturios kameros ir sėkmės talismanas – iš lego detalių sukurtas ţmogeliukas. Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt

Kosmoso technologijos

Raketa „Sojuz“ iškėlė į orbitą 6 palydovus

Modernizuota raketa nešėja "Sojuz -2.1a" su įsibėgėjimo bloku "Fregat" iškėlė į orbitą šešiis kosminius ryšių palydovus "Globalstar-2". "Globalstar" – ţema orbita skriejančių globalaus telefono ryšio sistema, uţtikrinanti palydovinį ryšį visur Ţemėje, taip pat ir aukštosiose platumose bei sunkiai prieinamose vietose, kur nėra mobiliojo ryšio tinklų. Daugiau Šaltinis: http://mokslas.delfi.lt

http://interspacenews.com/ nuotrauka.

Kinija kuria ambicingus kosmoso tyrimų planus

Kinija planuoja per artimiausius penkerius metus kosmose įsirengti laboratorijas, rinkti grunto mėginius iš Mėnulio paviršiaus ir pasirengti statyti kosmines stotis. Kinijos planai plėsti kosmoso tyrimus kontrastuoja su amerikiečių planais riboti ambicijas ir kosmoso tyrimų finansavimą.

Nuo 2003 metų Kinija įvykdė ne vieną proverţį savo kosmoso programoje – tapo trečia šalimi po Rusijos ir JAV, iškėlusia ţmogų į kosmosą, o 2008 metais kinas buvo išėjęs į atvirą kosmosą.

Daugiau Šaltinis: http://mokslas.delfi.lt

http://blog.hiddenharmonies.org nuotrauka.

Architektas pastatė įspūdingą erdvėlaivio „Apollo 11“ maketą iš 120 tūkst. „Lego“

kaladėlių

Savanoriai kviečiami padėti ieškoti planetų

Savanoriai gali keliauti į „Planethunters“ internetinę svetainę tyrinėti 150 tūkst. ţvaigţdţių nuotraukų, darytų „Kepler“ kosminiu teleskopu. Savanoriai lankytojai pirmiausia supaţindinami, kaip nuotraukoje galima atrasti planetą. Ją pastebėjus, prašoma pranešti ekspertams. „Kepler“ kosminis teleskopas, pradėtas naudoti 2009 metais, tyrinėjo tą kosmoso dalį, kuri, kaip manoma, turi daug ţvaigţdţių, panašių į mūsų Saulę. Kol kas vienas įspūdingiausių radinių yra planetos Kepler 22b atradimas. Ji, nuo mūsų nutolusi per maţdaug 600 šviesmečių, yra panašaus dydţio ir temperatūros į Ţemę. Daugiau Šaltinis: www.delfi.lt NASA nuotrauka.

Mėnulis

Kosmologai siūlo ateivių pėdsakų ieškoti mėnulyje

ţmonės turėtų atidţiau ištirti mėnulį, kad įsitikinti ar svetimos gyvybės formos po paskutinio apsilankymo nepaliko jokių pėdsakų. ši idėja yra verta maţų investicijų tam, kad gauti milţinišką grąţą. Mokslininkai pateikė pasiūlymą: aktyviau naudotis mėnulio artimos fotografijos technologija, kuri jau yra visiems prieinama internete; kiekvienas ţmogus, kuris norėtų prisidėti prie mėnulio stebėjimo, galėtų nagrinėti pasirinktas fotografijas. Uţfiksavus kaţką neįprasto ir nepaaiškinamo, informacija būtų siunčiama atgal į technologijų centrą. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

http://brainz.org nuotrauka.

NASA kosminiai palydovai pradėjo Mėnulio gravitacijos tyrimus

Darbą Mėnulio orbitoje pirmąją Naujųjų metų dieną pradėjo du NASA kosminiai palydovai – dvyniai GRAIL-A ir GRAIL-B. Jie skirti Mėnulio gravitacijos laukui ir jo gelmių sandarai tirti. Apie 500 mln. JAV dolerių kainuojanti GRAIL tyrimų programa bus pirmasis išsamus bandymas ištirti Mėnulio gravitacijos lauką. Ankstesnių bandymų metu gauti rezultatai buvo kontroversiški ir neišsamūs. tikimasi, kad GRAIL misija padės rasti atsakymą į klausimą apie galimą antrąjį Ţemės palydovą, kuris neva kadaise sukosi aplink ją iki susidurdamas su Mėnuliu. Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt

http://alienmoon.org nuotrauka.

Mėnulyje norima įrengti teleskopą

JAV bendrovė „Moon Express“, dalyvaujanti „Google X Prize“ varţybose, kurių dalyviai turi nugabenti į Mėnulį savaeigius robotus, siūlo įrengti jame nuotoliniu būdu valdomą teleskopą. „Moon Express“ planuoja įrengti Mėnulio paviršiuje nedidelį teleskopą, kurį nuotoliniu būdu iš Ţemės valdyti galėtų ne tik jo savininkė – Tarptautinė Mėnulio observatorijos asociacija (ILOA) – bet ir astronomijos mėgėjai iš įvairių pasaulio šalių. tokio teleskopo konstrukcija bus paprasta, o jis pats bus ne didesnis uţ batų dėţutę. Tačiau kadangi Mėnulis neturi atmosferos, šiuo teleskopu atliekami stebėjimai bus skirti ne tik pramogai: juo norėtų naudotis ir mokslininkai Daugiau Šaltinis: www.balsas.lt www.technologyreview.com nuotrauka.

Nuo Saulės atakų ţmoniją gins dirbtinis intelektas?

Kosmoso įdomybės

Daugiaveidė multivisata

Ar ţvalgomės po kosmosą, ar tiriame subatomines erdves, sėkmingiausios mūsų teorijos pateikia neišvengiamą išvadą – mūsų Visata tėra lašelis visatų vandenyne. Dar visai neseniai daugelis fizikų vengė pripaţinti vadinamosios multivisatos idėją. Tačiau šiuolaikinės kosmologijos, stygų teorijos ir kvantų mechanikos pasiekimai keičia tokią nuomonę. Šių laikų tyrėjai laiko multivisatas realiu dalyku, tiria jas, bando ir ţiūri, ką jos gali papasakoti apie mūsų pačių Visatą. Vienas iš pagrindinių tokio domėjimosi motyvų yra stengimasis paaiškinti, kodėl mūsų Visatos fizikos dėsniai yra taip tiksliai suderinti, kad leidţia galaktikoms, ţvaigţdėms, sudėtingai chemijai, gyvybei – ir mums – egzistuoti. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

Ar norėdami kolonizuoti Marsą turėtume pertvarkyti jį pagal savo poreikius?

Skaitykite daugiau:

http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivai

renybes/400-zmoniu-sutiktu-skristi-i-marsa-be-

galimybes-sugrizti-atgal-61-

179344#ixzz1jzjvNXEw

Vis giliau tyrinėjant mūsų saulės sistemą neišvengiamai kyla kolonizavimo ir apsigyvenimo kitose planetose klausimas. Gyvenamosios bazės mėnulyje arba Marse, jau ilgą laiką yra daugelio svajonė. Egzistuoja natūralus troškimas ištirti bei ţinoti kiek galima daugiau, tačiau norint išgyventi yra būtina prisitaikyti prie skirtingų ekstremalių sąlygų. Marse padėtis yra skirtinga. Ateities bazės gali prisitaikyti prie marsiškos aplinkos, tačiau yra galimybė pakoreguoti Marso aplinką vietoje bandymų joje išlikti. Tai yra transformavimo procesas – bandymas pertvarkyti Marso atmosferą ir aplinką, kad padaryti ją panašią į Ţemės. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

Stiprus saulės sprogimas sukėlė didžiulę radiacinę audrą

NASA mokslininkai pastebėjo saulės ţybsnį, išspjautą iš neseniai itin suaktyvėjusio saulės regiono.

Mokslininkai atidţiai tyrinėja tokius elektromagnetinius sprogimus, kadangi jie gali sukelti pavojingas geomagnetines audras, kai įelektrintos dalelės krenta per Ţemės magnetinį lauką. Be to, kad jos sustiprina Ţemėje matomas Šiaurės ir Pietų pašvaistes, į mūsų planetą nusitaikiusios geomagnetinės audros gali sugadinti orbitoje esančius palydovus, sukelti plačiai paplitusius komunikacijos trikdţius ir sugadinti kitą elektroninę infrastruktūrą. Daugiau Šaltinis: www.ekonomika.lt

http://www.wired.com nuotrauka.

Marsas. AFP/„Scanpix“ nuotrauka.

http://ianlowell.com nuotrauka.

Laukiamiausi 2012-ųjų kosminiai debiutai

Kosmoso įdomybės

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė didţiausią tamsiosios energijos ţemėlapį. Ši paslaptinga medţiaga, kaip manoma, sudaro maţdaug ketvirtadalį visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė, mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę trauką, kuria ji veikia matomą medţiagą. Sudarinėdami naująjį ţemėlapį, astronomai tyrinėjo, kaip šviesa, kurią išskiria galaktikos, yra iškreipiama, kai pakeliui į Ţemę keliauja pro didelius tamsiosios medţiagos telkinius. Daugiau Šaltinis: www.technologijos.lt

Sudarytas didžiausias tamsiosios medžiagos žemėlapis

Prieš 3700 metų, ţmonės turėjo galimybę danguje pamatyti naują šviesią ţvaigţdę. Tačiau, ji iš lėto blėso ir, galiausiai, buvo uţmiršta, kol vėliau naujos kartos astronomai rado jos liekanas. vaizde gautame iš NASA „Wide-field Infrared Survey Explorer (WISE)“ orbitinio teleskopo Puppis A atrodo kaip raudonos roţės atvaizdas, o ne kaip liekana po supernovos sprogimo. Puppis A susiformavo kai didelė ţvaigţdė supernovos būdu baigė savo gyvavimo ciklą. Supernova - pati stipriausia, ţinoma visatoje, sprogimo forma. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

Žvaigždės sprogimas sukuria rožės atvaizdą

www.mokslon.lt nuotrauka.

Atrasta nauja planeta - Kepler 21b

NASA misija „Kepler“ - skirta tyrinėti dalį Paukščių tako galaktikos tam, kad atrasti ţemės dydţio planetas šalia arba pačioje „gyvenamojoje zonoje“ (planetinė sistema kur gali egzistuoti skystas vanduo) ir nustatyti kiek milijardų mūsų galaktikos ţvaigţdţių gali turėti tokias planetas. Dabar į šį nuolat augantį sąrašą galime įrašyti naują planetą. viena iš ryškiausių ţvaigţdţių, Keplerio ţvaigţdţių lauke, turi planetą: kurios spindulys sudaro 1.6 ţemės spindulio, masę sudaro dešimtadalį ţemės masės ir, kuri apskrieja savo motininę ţvaigţdę 2,8 dienų periodą. Daugiau Šaltinis: www.mokslon.lt

www.biguniverse.ru/ nuotrauka.

www.indiatalkies.com nuotrauka.

NASA suskaičiavo apie 1 tūkst. kilometrinių Ţemei pavojingų asteroidų

Renginio data Vieta Pavadinimas

Vasario 14 d. Vilnius Lietuvos kosmoso mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų Baltosios knygos aptarimas

Vasario 21 – 23 d. Strasbūras ISU 16th Annual International Symposium: “Sustainability of Space Activities: International Issues and Potential Solutions”

Kovo 13 d. Vilnius Lietuvos kosmoso klasterio kūrimo perspektyvos ir intelektinės nuosavybės valdymas

Kovo 20 – 23 d. Olandija European Conference on Spacecraft Structures, Materials & Environmental Testing

Kovo 27 d. Vilnius 2010-2012 m. projekto “Spacetech” aptarimas ir 2012 -2014 “Science4Space” projekto perspektyvos

Geguţės 21 - 23 d. Venecija, Italija 2012 ESA Workshop on Aerospace EMC

Birţelio 4 – 8 d. Portoroz, Slovėnija

Small Satellites Systems and Services - the 4S Symposium 2012

Birţelio 18 – 22 d. Briugė, Briuselis Atmospheric Science Conference

Birţelio 19 d. Londonas, UK 3rd European Space Tourism Conference: Open for Business

Rugpjūčio 13 –16 d.

Juta, JAV 26th Small Satellite Conference

Rugsėjo 24 – 28 d. Olandija 12th Int. Symposium on Materials in a Space Environment

Spalio 1 – 5 d. Neapolis, Italija 63rd International Astronautical Congress (IAC)

Spalio 10 – 13 d. Nagoja, Japonija UN/Japan Workshop and The 4th nana-Satellite Symposium

Spalio 17 d. Lisabona, Portugalija

5th International Workshop on System & Concurrent Engineering for Space Applications SECESA 2012

Spalio 24-26 d. Vilnius Tarptautinė konferencija SEMWO 2012. Space Economy in Multipolar World.

Ţinių ekonomikos forumas siekia uţtikrinti efektyvią informacijos sklaidą. Jei nepageidaujate daugiau gauti šio ŢEF informacinio ţurnalo, prašome atsakyti į laišką temoje (subject) nurodant „nesiųsti“.

Pasiūlymus ir pastabas dėl informacinio ţurnalo kviečiame siųsti

redaktorei Renatai Vaicekauskaitei, el. paštas renata@zef.lt

Renginiai

Ţemė iš kosmoso. Graţiausios 2011 m. nuotraukos

10 įdomiausių faktų apie kosmosą

K.J. Bobko: „Nėra nieko geriau, nei būti erdvėlaivio kapitonu“

NASA atstovas: „Nesu išrašęs čekio marsiečiams“

Henriko Kebeikio filatelijos kolekcijos: Lietuva ir kosmosas

Šiaurės pašvaistė

Iš kosmoso įamţintos audros Afrikoje, Azijos šviesos ir

debesuotas Kazachstanas

NASA paskelbė kvapą gniauţiančių Ţemės vaizdų

„Fobos-Grunt“ jau nukrito į Ţemę, tačiau kur?

Kuriamos iš kosmoso į kosmodromą nusileisiančios raketos

Į Saulę panirusi kometa išliko sveikutėlė

Krizės matomos ir iš kosmoso

Gruodţio danguje – visiškas Mėnulio uţtemimas ir Geminidų meteorai

Uţfiksuotas neregėtas mėnulio ţiedas

Šiaurės pašvaistė Lietuvoje

Galinga Saulės audra pasiuntė į Ţemę įelektrintų dalelių srautą

Space Lab

Naudingos nuorodos, foto, video