Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts (Didioji Britanija) konstitucin sistema

Iskirtinis Jungtins Karalysts bruoas yra tas, jog bdama ir parlamentarizmo, ir konstitucionalizmo idj, doktrin, raidos lyder alis neturi vieno teisinio akto, kur (i dien doktrinos ir definicij kontekste) galtume vardyti kaip konstitucij. i aplinkyb suteik pagrind doktrinoje (tiek angl, tiek ir usienio) Jungtins Karalysts Konstitucij vadinti neraytine. Pirma, pabriama, jog nra vieno teiss akto, kuris bt oficialiai vardytas kaip konstitucija ir, antra, gana reikming viet ios valstybs teiss sistemoje uima konstituciniai paproiai kalbdami apie Jungtins Karalysts Konstitucij turime kalbti ne apie vien juridin akt, o apie teisini akt sistem, kuri ir gali bti vardijama kaip valstybs konstitucija. Pozityviosios teiss normos sudaro pagrindin teiss norm grup, reguliuojani konstitucinius teisinius santykius.

Jungtinje Karalystje yra raytin, taiau nekonsoliduota konstitucija. Anglijos aktai:

Didioji laisvi chartija - minima atstovaujamoji institucija Karalysts Taryba, kuriai buvo suteikta iskirtin teis nustatyti mokesius. Tad su Didija laisvs chartija valstybs finansiniai klausimai priskiriami atstovaujamosios

institucijos parlamento veiklos sriiai. Galima teigti, jog su iuo aktu valstybs parlamentas pradjo parlamentarizmo istorij. 1688 m. priimtas Teisi bilis, kuriame tvirtinti fundamentiniai parlamentarizmo ir demokratinio politinio reimo principai Nuostatoje nepripastama karaliams teis vetuoti parlamento priimtus teiss aktus, o statym vykdomoji valdia siejama su vyriausybe, atskaitinga parlamentui. ie principai nepakito ir iki i dien. Teisi bilis tvirtina: laisvus parlamento rinkimus, parlamento nario teis laisvai reikti mintis, banytini teism sprendim neteistum ir kt. Anglijos parlamento priimtas Sosto paveldjimo aktas (1701 m.) apibria taisykles, kuri laikomasi uimant monarcho valstybs vadovo post. 1706 m. Sjungos su kotija aktas. is aktas, sujungdamas Anglij ir kotij, panaikino i valstybi parlamentus ir kr nauj Didiosios Britanijos parlament, kuris pltojo ir iki iol pltoja Anglijos parlamentarizmo tradicij. is aktas, nors sukr vien parlament, bet isaugojo kotijai teis turti atskir teisin sistem

Jungtins karalysts :1832 Parlamento priimtas Tautos atstovavimo aktas. Jame apibriama asmen grup, turinti teis dalyvauti renkant atstovaujamj institucij Bendruomeni rmus 1911 m. Parlamento aktas yra reikmingiausias aktas, apibriantis Bendruomeni ir Lord rm galiojim ribas. is aktas panaikino Lord rm teis nepritarti Bendruomeni rm priimtam finansin srit reglamentuojaniam statymui. Tad Bendruomeni rmams priskiriama neabejotinai prioritetin pozicija. 2000 m. Aktu dl Lord rm, kuris nustat, jog niekas negali bti Lord rm nariu tik i prigimties Reikmingais teiss aktais reikt laikyti Karnos ministr (1937,1964, 1975), Karalikos sankcijos (1967), Bendruomeni rm (1978 )statymus bei 1931 m. priimt Vestminsterio statut.

Konstitucins konvencijos pltoja konstitucij, jos formaliai nekeisdami Konstitucins konvencijos suprantamos kaip teiss altinis, savo prigimtimi ir forma labai artimas raytinei teisei

Jos susijusios dviem santyki sritimis: Pirmiausia konstitucins konvencijos reguliuoja parlamento Bendruomeni ir Lord rm kai kuriuos veiklos aspektus. Antra, konstitucins konvencijos, kaip konstitucins teiss altinis, reguliuoja monarcho santykius su parlamento rmais ir vyriausybe. Visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja neraytin teis konstitucins konvencijos: a) monarcho pareig skirti ministru pirmininku asmen, kur palaiko Bendruomeni rm dauguma (tai laimjusios partijos lyderis); b) monarcho pareig skirti arba atleisti i ministro posto t asmen, kurio kandidatr silo ministras pirmininkas c) monarchui pareig pasirayti bet kok statym,kuris buvo priimtas parlamento; d) monarcho pareig klausyti ministro kabineto ir ministro pirmininko patarim; e) parlamentin dauguma turi gerbti parlamentin maum suteikdama galimyb reikti nuomon jai rpimais klausimais; f) laisvos vietos parlamento komitetuose turi bti uimamos remiantis proporciniu partij atstovavimu parlamente.

Teisminiai precedentai - jie ne tik vykdo teisingum bet ir dalyvauja teiss krimo procese. Kuriami teisminje praktikoje. Sprsdami konkreias bylas teismai priimdavo sprendimus,kuri dalis tapdavo teisminiais precedentais. Tokie teisminiai precedentai yra sukurti Lord rm Aukiausiojo ir Apeliacinio teism.

mogaus teiss ir laisvs ios teiss yra reglamentuojamos statym bei neraytins teiss. Kitas reikmingas aspektas yra tai, jog alies konstitucin teisje nra bendro doktrininio mogaus teisi ir laisvi skirstymo asmenines, politines, ekonomines, socialines, kaip yra priimta daugelyje kontinentins Europos valstybi konstitucinse doktrinose. Anglikoji doktrina - pabria ne formalius t teisi tvirtinimo aspektus, o teismini ir neteismini institucij efektyvum garantuojant tas teises. Anglikojoje doktrinoje mogaus teiss ir laisvs suprantamos kaip individo teiss, kurios yra ribojamos remiantis valstybs visuomenine sutartimi. mogaus teisi ir laisvi teiss siejamos su principu galima viskas, ko nedraudia teiss normos. Asmens laisv doktrinos poiriu yra suprantama kaip apsauga nuo neteisto sulaikymo, areto ar kitokio fizinio laisvs apribojimo. Habeas Corpus

Act, priimtas 1679 m - is aktas nustat ir nustato, jog sulaikytasis turi teis inoti jo sulaikymo prieastis ir reikalauti

i teisjo, kad tos aplinkybs bt patikrintos per 24 valandas. Btent is istorinis aktas pirm kart monijos istorijoje tvirtina nekaltumo prezumpcij (asmuo laikomas nekaltu, kol jo kalt nebus teismo rodyta), btent ia yra nuostatos, numatanios garantijas, kad renkant rodymus prie asmen nebus vartojamas psichologinis arba fizinis smurtas ir kad asmens neteis ypatingieji teismai, turintys ypatingus galiojimus. Asmens laisv yra suprantama ne tik kaip asmens nelieiamyb, bet ir kaip privataus gyvenimo laisv. odio laisv suprantama kaip asmens

teis reikti savo mintis odiu, ratu ar bet kokia kita forma nepriklausomai nuo valstybs ar kit asmen. Taiau ir i teis nra.absoliuti, nes j riboja kit teiss ir laisvs

Valdymo forma Brit valdymo modelis pagrstas parlamento suvereniteto doktrina. svoka parlamentas apima kelias reikmingas institucijas Bendruomeni rmus, Lord rmus bei valstybs vadov monarch. valdymo formai bdingas svarbiausias parlamentiniam modeliui bdingas elementas vyriausybs atskaitomyb parlamentui. vykdomosios valdios atstovai gali bti ir statym leidiamosios institucijos parlamento nariai. Vyriausyb privalo turti Bendruomeni nari daugumos param, kad galt vykdyti vykdomosios valdios funkcijas. Parlamento atsvara yra konst. konvencijos , pagr. politins ir moralins vertybs. Didiausia parlamento atsvara yra teism galiojimai, nes Auktojo Teismo teisjai gali priimti sprendimus, panaikinanius parlamento aktus.

Parlamentas Monarchas Jungtinje Karalystje veikia kastilikoji sosto paveldjimo sistema. Sosto atsisakiusio arba mirusio monarcho viet uima vyriausiasis karalikosios eimos snus, o jeigu jo nra, post gali uimti vyriausioji dukra. Formaliai monarchas laikomas vykdomosios valdios grandies dalimi. Jis yra anglikon banyios galva. Monarchas yra ginkluotoj pajg bei teismins valdios galva. Kaip jau minta, jis yra parlamento dalis. Monarchas taip pat yra Brit sandraugos valstybi galva. Daugyb funkcij monarchas vykdo remdamasis statymais, konstitucinmis konvencijomis ir karalikja prerogatyva. Karalikoji prerogatyva tai monarcho galiojim bendrojoje teisje apimtis. Asmenins prerogatyvos numato, jog monarchas turi imunitet, nuosavybs garantijas, taip pat utikrinamas monarchijos instituto nepertraukiamumas (monarchas niekuomet nemirta). Politins prerogatyvos: valdymo, teisimin, statym leidybos. alia monarcho veikia Slaptoji Taryba. Slaptj taryb sudaro ministrai, Apeliacinio teismo teisjai, anglikon banyios arkivyskupai, Bendruomeni rm pirmininkas (spikeris), Jungtins Karalysts pasiuntiniai ir kiti aukti valstybs pareignai (apie 300).

Bendruomeni ir Lord rmai Bendruomeni rmai renkami tiesioginiuose ir laisvuose rinkimuose penkeri met kadencijai taikant santykins daugumos maoritarin rinkim sistem. Dvideimt vieneri met amiaus pilieiai gali naudotis pasyvija, 18 met aktyvija rinkim teise. Valstyb yra padalinta 659 apygardas (1997 m.), tad ir

Bendruomeni rmuose yra 659 deputatai. Bendruomeni rmams vadovauja pirmininkas. Jo kandidatrai pritaria monarchas. Negali priklausyti jokiai partijai. Veikia nuolatiniai komitetai 20-40 nari - funkcija pertvarkyti konkreius statymo projektus. Rinktiniai komitetai vykdo ias funkcijas: a) nagrinja privaiai pateiktus statymo projektus; b) vykdo ekspertiz klausim, kurie yra aktuals priimant sprendim dl konkretaus statymo projekto; c) kontroliuoja

vykdomosios valdios (ministerij) veikl. Vis rm komitetai - veiklos forma daniausiai praktikuojama priimant

konstitucinio lygmens aktus. Lord rmai Rm nariai yra dvasiniai lordai, Kenterberio ir Jorko arkivyskupai bei

visi anglikon banyios vyskupai (toki lord yra apie 30), lordai teisininkai (toki lord yra apie 15), kilmingieji lordai, lordai, kuriems monarchas suteik titul u nuopelnus. Lord rm funkcijos pasireikia statym leidyba, teisminiu bei kontrols vykdymu. statym leidybos funkcijos pasireikia tuo, jog Lord rmai turi galimyb atmesti Bendruomeni rm priimt statymo projekt arba daryti jo pataisas. Taip pat nagrinja ir vertina privataus pobdio statymo projektus ir deleguotos teiskros aktus. Lord rmams vadovauja lordas kancleris, kur penkeri met kadencijai skiria monarchas ministro pirmininko silymu. Lordas kancleris yra Ministr kabineto narys. Btent lordas kancleris yra teismins valdios galva. Lordas kancleris dalyvauja skiriant teisjus bei yra teisins reformos komisijos narys, jo sakymu aukiamos Lord rm sesijos bei skelbiami parlamento rinkimai. statym projektai gali bti: vieieji biliai, iniciatyva priklauso abiej rm deputatams ir deputatams vyriausybs nariams; privats vietos savivaldos inst. ir tam tikra moni grup; Mirs statymo projektai - turi bruo, bding tiek vieiesiems,tiek ir privatiesiems statym projektams. Kad statym projektas tapt statymu, parlamentas j turi svarstyti tris kartus. Pirmojo svarstymo metu statymo projektas yra pristatomas ir idalijamas deputatams susipainti. Antrojo svarstymo metu aptariamos bendrosios statymo projekto nuostatos, projektas perduodamas svarstyti komitetams. Treiojo svarstymo metu statymo projektas svarstomas rm plenariniame posdyje, ia pristatoma pagrindinio

(konkretus projektas priskirtas skirtingiems komitetams) parlamento komiteto nuomon dl svarstomojo statymo projekto. Po diskusij balsuojama. Jeigu statymo projektui pritaria paprastoji dauguma, laikoma, kad projektui pritarta, ir jis siuniamas svarstyti kitiems parlamento rmams. Jeigu Lord rmai silo pataisas, tai Bendruomeni rmai turi jas apsvarstyti, bendri komitetai ieko kompromiso. Jeigu kompromiso rasti nepavyksta, Lord rmai turi galimyb atidti statymo projekt metams. Jei tai finansinius klausimus reguliuojantis statymo projektas, tuomet terminas, kuriam Lord rmai gali atidti statymo projekt, yra tik vienas mnuo. statymo projekt, jei jam abeji

parlamento rmai pritaria, turi pasirayti monarchas. Nors raytin teis nedetalizuoja, kokiomis aplinkybmis monarchas gali arba negali pasirayti statymo, konstitucin konvencija numato, jog karalius arba karalien visuomet privalo pasirayti abej parlamento rm priimt akt. Tad Jungtins Karalysts valstybs vadovas negali naudotis

atidedamojo veto teise.

Vykdomoji valdia. Ministr kabinetas Ministr kabinet sudaro ministrai ir ministras pirmininkas. Jungtinje Karalystje nra fiksuoto ministro skaiiaus. Rinkdamasis kandidatus ministrus ministras pirmininkas tegali juos rinktis i parlamento nari. Ministru pirmininku yra skiriamas laimjusios rinkimus partijos lyderis. Jis vadovauja

Ministr kabinetui, taip pat uima Pirmojo ido reikal lordo post. Tad ministras pirmininkas turi iuos galiojimus: a) formuoja Ministr kabinet ir vadovauja jo veiklai; b) palaiko ry tarp monarcho ir Ministr kabineto, patarinja valstybs vadovui politikos klausimais; c) parlamentiniuose debatuose atstovauja Ministr kabinetui, atsako parlamento nari klausimus; d) informuoja opozicijos lyder svarbiausiais gynybos ar saugumo klausimais; e) kontroliuoja, kaip ministerijos vykdo Ministr kabineto nutarimus. Ministro pirmininko galiojimus reglamentuoja ne tik paprotin teis, bet ir konst. konvencijos. Ministr kabinetas atsakingas u politinio valstybs raidos kurso nustatym ir jo pateikim parlamentui; turi kontroliuoti, jog vykdomosios valdios aparatas veikt pagal parlamento nubrt politins raidos krypt; ministerij ir kit institucij veiklos koordinavimas. Konst konvencijos numato ir elinio kabineto formavim. elinis kabinetas sudaromas i opozicins partijos nari. eliniu ministru pirmininku tampa pralaimjusios parlamentinius rinkimus politins partijos lyderis. Pagrindin eliniokabineto funkcija yra stebti ir kontroliuoti Ministr kabineto veikl.

Teismin valdia ir teism sistema Teismins valdios virnje yra Lord rmai ir monarcho Slaptosios tarybos teisminis komitetas. Lord rmai yra aukiausia apeliacin instancija baudiamosiose ir civilinse bylose. Lord rmus, kaip teismin institucij, sudaro lordas kancleris, apeliacij lordai (skiriami apeliacinio teismo teisjai), bei lordai, anksiau dirb teisin darb. Lord rmai priima apeliacijas civilinse ir baudiamose bylose, skundiami Apeliacinio, auktj Anglijos, Velso ir iaurs Airijos teism sprendimai. kotijos teism sprendimus galima sksti tik civilinse bylose. Civilinse bylose Lord rmai turi teis nagrinti tiek teiss, tiek ir faktologijos problematik, o baudiamosiose bylose nagrinjamas tik teiss taikymo teistumo klausimas neberevizuojant rodym turinio. Nors Slaptosios tarybos teisminio komiteto, kaip teismins institucijos, funkcijos ilgainiui siaurjo, taiau iki iol i prie

monarcho veikianti teismin institucija yra autoritetinga. Jos nuomon ir sprendimai teiss srityje yra gerbiami ir takingi. i institucija yra paskutin apeliacin banytini teism bei medicinini tribunol instancija. Tad Anglijos ir Velso teisminje sistemoje yra Apeliacinis, Auktasis, Karnos, magistrat ir grafysi teismai. Kaip ir Lord rmai, Apeliacinis teismas nagrinja skundus civilinse ir baudiamosiose bylose, tad teisme yra baudiamj ir civilini byl skyriai. Apeliacinio teismo civilini byl skyrius nagrinja apeliacijas dl Auktojo ir grafysi teism bei dl Apeliacinio ir kit tribunol sprendim. Apeliacinio teismo baudiamj byl skyrius nagrinja apeliacijas dl Karnos teismo sprendim. Apeliacin teism sudaro dviej kategorij nariai. Pirmiausia tai lordai apeliaciniai teisjai, kuriuos i Auktojo teismo nari ir garbi teisinink rato lordo kanclerio patarimu skiria monarchas.

Apeliacinio teismo nariai taip pat (ex officio) yra lordas kancleris, lordas teisminio archyvo saugotojas, lordas

svarbiausias teisjas,visi buv lordai kancleriai. Auktojo teismo teisjus taip pat skiria monarchas, gavs lordo kanclerio rekomendacij. Teism sudaro trys padaliniai: Kanclerio, Karaliaus suolo ir eimos reikal. Auktojo teismo Kanclerio skyrius nagrinja bylas (kaip pirmosios instancijos teismas), susijusias su ginais dl nekilnojamojo turto, paveldto turto valdymo, mokesi iiekojimo. Bdamas ir apeliacin instancija, Kanclerio skyrius nagrinja skundus dl grafysi teism sprendim, susijusi su ems registravimo, bankroto klausimais. Karaliaus suolo teismas (kaip pirmosios instancijos teismas) nagrinja civilines bylas, susijusias su sandoriais ir deliktais. Auktojo teismo Karaliaus suolo skyrius formuoja Komercin ir Admiraliteto teismus, kurie atitinkamai nagrinja komercinius ginus ir ginus, susijusius su veimu jromis. Kaip apeliacin institucija, Karaliaus suolo skyrius nagrinja skundus baudiamosiose bylose, kai skundiami Karnos ir magistrat teism sprendimai. Jis taip pat nagrinja kai kuriuos skundus dl magistrat teism spendim ne baudiamosiose bylose. eimos reikal skyrius nagrinja bylas (kaip pirmosios instancijos teismin institucija), iskirtinai susijusias su eimos klausimais. Kaip apeliacin instancija, is Auktojo teismo skyrius nagrinja skundus dl magistrat, grafysi ir Karnos teismo sprendim, susijusi su vaikinimo, globos, tvysts ar motinysts nustatymo klausimais. Karnos teismas daugiausia nagrinja sunkias baudiamsias bylas bei bylas,susijusias su licencij klausimais. Dalyvauja prisiekusieji. emiausiosios grandies teismai Anglijoje ir Velse yra magistrat ir grafysi teismai. Pirmieji nagrinja civilines ir maai pavojingas baudiamsias bylas (tai bylos, kuriose numatyta sankcija nevirija 400 svar sterling sumos arba numatytas laisvs atmimo terminas ne ilgesnis nei ei mnesiai). Magistrat teism teisjai nebtinai bna teisininkai. Tai daniausiai didel autoritet ir gyvenimo patirt turintys asmenys. Grafysi teismai sudaryti teritoriniu principu. Jie nagrinja civilines bylas dl sutari nevykdymo ir teiss paeidim, susijusi su kompensavimo problema. Be mint teism, Anglijoje ir Velse veikia banytiniai ir karo teismai. kotijoje Aukiausios teismins institucijos yra Auktasis justiciarij teismas ir Sesij teismas. Auktasis justiciarij teismas nagrinja baudiamsias bylas. Esant sunkiems nusikaltimams is teismas nagrinja byl kaip pirmoji instancija. Jis taip pat nagrinja skundus dl erif ir rajon teism sprendim. Sesij teismas nagrinja iskirtinai civilines bylas. is teismas taip pat gali veikti kaip pirmosios instancijos teismas ir kaip apeliacin institucija. emesns instancijos teismais kotijoje yra erif ir rajon teismai. erif teismai nagrinja baudiamsias ir civilines bylas. O rajon teismai tik tas baudiamsias bylas, kuriose galima bausm nevirija 2000 svar sumos.

JAV Jungtini Valstij Konstitucijos atsiradim ir jos turin lm keletas veiksni. Pirmiausia tai buvo Anglijos (buvusios metropolijos) teorinis ir praktinis paveldas. Nema reikm turjo ir kolonijin patirtis. Jungtini Valstij Konstitucija buvo priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. teiss akt prim steigiamasis susirinkimas, kur sudar trylikos valstij atstovai. Paskelbusios nepriklausomyb trylika valstij sudar konfederacij. Taiau naujj konfederacij siejo daugiau formals nei reali naud duodantys ryiai. Siekiant reformuoti konfederacij Pensilvanijoje ir buvo suauktas kongresas, istorijoje inomas kaip Filadelfijos kongresas. 1787m. Taiau Filadelfijos kongresas pareng ir prim naujj alies Konstitucij. Naujoji Konstitucija sigaliojo 1789 m., kai j ratifikavo devynios valstijos i trylikos. Filadelfijos kongrese svarstant naujosios Konstitucijos projekt vyravo kelios koncepcijos. Viena j (New Jersey) buvo u toki konstitucij, kuri nustatyt konfederacin sjung. Didiosios valstijos (Virginia) siek federacini ryi, kad valstija, turinti daugiau gyventoj, turt daugiau atstov parlamente. Sutarta, jog tik Atstov rmai bus formuojami atsivelgiant gyventoj skaii daugiau gyventoj turinios valstijos turs daugiau Atstov rm nari. Senate valstijos turjo bti atstovaujamos vienodo skaiiaus atstov, nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus.

Jungtini Valstij Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje. Pagal apimt tai gana trumpas teiss aktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens teiss. Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos. Pirmasis straipsnis (I), kur sudaro 10 pastraip, reglamentuoja statym leidiamosios institucijos Kongreso formavimo, struktros ir veiklos principus. Antrasis straipsnis (II) (4 pastraipos) reglamentuoja vykdomosios valdios formavimo ir galiojim apimt. Treiasis straipsnis (III) (3 pastraipos) skirtas teismins valdios reglamentavimo ir tvirtinimo klausimams. Tik ketvirtasis JAV Konstitucijos straipsnis reglamentuoja alies sandaros struktr. ia tvirtinama federacin galiojim pasidalijimo sistema. Kiti trys straipsniai nustato Konstitucijos patais primimo tvark, pareig laikytis Konstitucijos nuostat bei Konstitucijos sigaliojimo tvark. Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybins valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje) pagrindines mogaus teises bei laisves. Nors Jungtini Valstij Konstitucija seniausia pasaulyje, ji turi tik 27 pataisas, kuri paskutin priimta 1992 m. Konstitucijos pataisos gali bti priimtos tik ne maiau kaip dviej tredali abej Kongreso rm arba specialaus kongreso, kur gali suaukti ne maiau kaip dvi treiosios vis alies valstij, nari pritarimu. pataisas ratifikuoti turi valstij statym leidiamosios institucijos ne maiau kaip trij ketvirtadali bals dauguma arba toki bals daugum turi surinkti valstijos konventas, kur suaukti gali visos alies Kongresas. Pirmosios deimt patais buvo priimtos 1789 m. ir ratifikuotos 1791 m. Jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves. Jungtins Valstijos yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin.

1791 m. pirmosios deimt patais sigaliojo ir tapo Jungtini Valstij Konstitucijos dalimi. Teisi bilis. Pirmoji (I) pataisa tvirtino odio, sins, taiki susirinkim laisv. Antroji (II) Konstitucijos pataisa tvirtino asmens teis turti ir neioti aunamj ginkl. Treioji (III) pataisa draud nesant eimininko sutikimo kurdinti kareivius privaiuose namuose. Ketvirtoji (IV) pataisa garantavo, jog nepagrsti aretai ir kratos nepaeis asmens, jo nuosavybs nelieiamybs. Penktoji (V) pataisa nustat tam tikras procesines asmens garantijas. numatyta prisiekusij teismo galimyb, asmuo negali bti baudiamas u t pat nusiengim du kartus, negali bti veriamas liudyti prie save. i pataisa draud riboti mogaus laisv, jo turt, atimti gyvyb be atitinkamo teismo sprendimo. etoji (VI) pataisa apibr kai kuriuos bendruosius teism veiklos principus. Joje numatyta kaltinamojo teis greit ir vie teism, tvirtinta kaltinamojo teis susipainti su kaltinimo motyvais ir prieastimi. ioje pataisoje numatyta kaltinamojo teis akistat su kaltinamojo liudytojais, teis kviesti savo liudytojus bei naudotis gynjo pagalba. Septintoji (VII) pataisa nustat, jog ne tik baudiamosios, bet ir civilins bylos gali bti nagrinjamos prisiekusij teismo. Atuntoji (VIII) pataisa draud reikalauti dideli ustat, imti dideles baudas ir skirti iaurias, neprastas bausmes. Devintoji (IX) pataisa konstatavo, jog Konstitucijoje nenurodytos teiss nepaneigia kit (nepamint) mogaus teisi ir laisvi. Deimtoji (X) pataisa apibr federacijos ir valstij galiojim ribas. tai tryliktoji (XIII) Konstitucijos pataisa panaikino egzistavus dviprasmikum dl vergijos.

Valdi padalijimas bei stabdi ir atsvar sistema. Valdi padalijimo teorinis pagrindas buvo idstytas garsiojoje straipsni serijoje Federalist ratai. stabdi ir atsvar sistema (cheks and balances). i sistema turjo garantuoti, kad kiekviena valdios aka turi galimyb ukardyti kitos neteist veikl ir taip apginti teiss saugomas vertybes. Tad Jungtini Valstij Konstitucijoje minimos tik dvi valdios: II straipsnyje (1 skyriuje): Vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui, III straipsnyje (1 sk.): Jungtini Valstij teism valdi vykdo Aukiausiasis Teismas ir tie emesnieji teismai, kuriuos steigia Kongresas. Jungtini Valstij Kongresui, susidedaniam i Senato ir Atstov rm, suteikiami tik statym leidiamosios valdios

galiojimai (I straipsnis (1 skyrius)).

Kongresas: Atstov rmai ir Senatas. abeji parlamento rmai yra lygiateisiai. Atstov rmai sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus jose. Kiekviena valstija deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojimo terminas yra eeri, o Atstov rm nario dveji metai. Pagal alies Konstitucij Senato pirmininkas yra Jungtini Valstij viceprezidentas. Nors senatoriai renkami eeriems metams, kas dveji metai yra perrenkamas tredalis Senato. Jungtini Valstij senatoriumi gali bti irinktas asmuo, turintis ne maesn kaip devyneri met pilietybs sta ir ne jaunesnis kaip trisdeimties met amiaus. Kandidatas senatorius turi gyventi tos valstijos, kuriai rengiasi atstovauti Senate, teritorijoje. Atstov rmus sudaro 435 nariai. Juos renka alies pilieiai dvejiems metams. Atstov rm nariu gali bti asmuo, turintis ne maesn kaip septyneri met pilietybs sta, bet ne jaunesnis kaip dvideimt penkeri met amiaus ir gyvenantis atstovaujamoje valstijoje. Atstov rmams atstovauja pirmininkas (spikeris), kuris daniausiai bna rinkimus laimjusios partijos atstovas. Tai pagal svarb treias asmuo valstybje, jis vadovauja Atstov rm posdiams, palaiko ry su alies prezidentu, teikia komitetams svarstyti statym projektus ir t. t. Kongreso kompetencij taip pat galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik vieneri rmai. tik Kongreso kompetencija yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir t. t. Tik parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus. Beveik visi Jungtini Valstij kariniai ir usienio reikal klausimai sprendiami remiantis Kongreso priimtais teiss aktais. Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus (sekretorius, teisjus, pasiuntinius ir t. t.). Senatas taip pat pritaria (dviem tredaliais bals) tarptautinms sutartims, kurias vliau gali ratifikuoti Jungtini Valstij prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio statymus. Pagrindiniai aktai, kuriuos priima Kongresas, yra statymai ir bendrosios rezoliucijos. ie aktai sigalioja, kai jiems pritaria abeji Kongreso rmai ir juos pasirao prezidentas. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abej parlamento rm nariai. jeigu kurie nors Kongreso rmai nepritaria statym projektui, jis atmetamas. Jei statym projektui pritaria Atstov rmai ir Senatas, jis perduodamas prezidentui pasirayti. Per deimt dien prezidentas gali j pasirayti ir statymas pradeda galioti. Jeigu prezidentas vetuoja statymo projekt, Kongresas gali dviej tredali abej rm bals dauguma pritarti statymo projektui. Jei prezidentas, gavs statymo projekt, per deimt dien jo nepasirao ir nevetuoja, statymas sigalioja ir be prezidento parao.

Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui. Taip nustatyta Konstitucijos II straipsnio 1 skyrius. Jungtini Valstij prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos proceso tvarka. Jungtini Valstij prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas (natralizacijos bdu gijs pilietyb asmuo negali tapti prezidentu), yra 35 met amiaus ir paskutinius 14 met gyvena Valstijose. Konstitucija taip pat numato, jog alies prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai. Prezidentas renkamas ketveriems metams. Rinkimai vyksta kiekvienais kelintiniais metais, lapkriio mnesio pirmj antradien. 1951 m. buvo priimta Konstitucijos pataisa (XXII). Ji jau vienareikmikai nustat dviej kadencij termin, kuriam asmuo gali bti renkamas alies prezidentu. Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu. alies pilieiai renka rinkik kolegij, o i Jungtini Valstij prezident. Kiekvienoje valstijoje renkama tiek rinkik kolegijos nari, kiek valstija turi nari Senate ir Atstov rmuose. Todl daugiau gyventoj turinti valstija renka daugiau rinkik kolegijos nari. Daugiausia rinkik kolegijos nari renka Kalifornijos valstija. Tris rinkikus renka Vaingtonas. Tad rinkik kolegij sudaro 538 rinkikai. Partijos silo rinkik sraus. Pagal sra pergalei utenka santykins bals daugumos. Renkant prezident jau btina absoliuti bals dauguma. Jeigu dl koki nors aplinkybi rinkik kolegija negali irinkti prezidento (balsai pasidalina tarp keli kandidat), tuomet, kaip numato Konstitucija (XII pataisa), alies prezident renka Atstov rmai, o viceprezident Senatas. Prezidento administracij sudaro trys grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas bei vykdomosios agentros. Kabinet sudaro departament vadovai sekretoriai (ministrai). Kabinet sudaro ie sekretoriai: valstybs (usienio reikal), finans, justicijos, gynybos, vidaus reikal, prekybos, ems kio, darbo, sveikatos apsaugos ir socialini reikal, gyvenamosios statybos ir miest pltros, transporto, vietimo, energetikos. Vykdomosios agentros tai institucijos, nagrinjanios konkreius klausimus (Panamos kanalo, Tenesi slnio valdymo). Pirmiausiai reikia

Pranczija

Pranczijos konstitucij sudaro: 1958 m. Pranczijos Respublikos Konstitucija, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ir 1946 m. Pranczijos Respublikos Konstitucijos preambul. Taip pat 18811882 m. statymai dl privalomo pasaulietinio ir nemokamo mokymo, 1884 m. dl profesini sjung laisvs, 1901 m. dl susivienijim laisvs, 1905 m. dl sins laisvs ir kt. ie statymai ne tik reguliavo konkreius santykius, bet ir tvirtino bendrus (i esms konstitucinius) principus. Taip pat 2004m. Aplinkos apsaugos chartija. Politin santvarka 1958 m. Konstitucijos 1 straipsnyje, kuriame skelbiama, kad Pranczija yra nedaloma, pasaulietin, demokratin ir socialin respublika, tvirtinta respublikin alies valdymo forma. Paymtina, kad Konstitucijos 89 straipsnyje nustatyta, jog respublikin valdymo forma negali bti keiiama. Valstybs nedalomumas patvirtina unitarin valstybs pobd federalizmo negalimum. Taigi pagal Konstitucij decentralizacija negali perengti tos ribos, kuri leist j sutapatinti su federalizmu. alies nedalomumas reikia ir teritorijos vientisum. Pasaulietins respublikos paskelbimas reikia, kad Pranczijoje gerbiama piliei sins laisv ir dl religijos asmens negalima diskriminuoti. Demokratins respublikos pobdis grindiamas tuo, kad pagal Konstitucijos 3 straipsn jis grindiamas visuotiniais rinkimais. Socialins demokratijos koncepcijos itakos 1946 m. Konstitucijos preambulje, kurioje pripastamos ne tik politins ar pilietins teiss, bet ir socialins teiss, ypa reikalingos iais laikais. i teisi tvirtinimas 1946 m. Konstitucijos preambulje, kuri minima 1958 m. Konstitucijoje, leido Konstitucinei Tarybai tikrinant statym konstitucingum kontroliuoti, kaip statym leidjas laikosi paskelbt socialini teisi.

paminti atstovaujamsias funkcijas. Prezidentas atstovauja valstybei tiek alies viduje, tiek ir usienyje. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiesiems. Prezidentas turi galimyb Kongreso priimt statym (bil) vetuoti. Prezidentas negali paleisti nei Atstov rm, nei Senato. Konstitucija Jungtini Valstij prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo (tai gali padaryti tik Jungtini Valstij Kongresas), bet gali sisti karius usien dalyvauti taikos palaikymo ar panaiose operacijose. Prezidentas teikia aukiausius karinius laipsnius, skiria karo vadus, sudaro Generalin tab, skiria gynybos sekretori, formuoja usienio politik ir jai vadovauja. Tik Senato pritarimu prezidentas gali skirti pasiuntinius, konsulus, Jungtini Valstij atstovus tarptautinse organizacijose. Jungtini Valstij viceprezidentas yra pareigyb, renkama kartu su alies prezidentu. Pagal Konstitucij jis yra Senato pirmininkas ir pakeiia prezident, jei prezidento postas dl koki nors aplinkybi lieka laisvas.

Teismin valdia. Jungtini Valstij Konstitucija (III str. 1 ir 2 sk.) nustato, jog alyje gali egzistuoti tik vienas Aukiausiasis Teismas ir tiek emesns pakopos teism, kiek nustatys alies Kongresas. Konstitucija taip pat tvirtina teisj nepriklausomumo ir nekeiiamumo principus. alies Konstitucijoje tvirtinta, jog bylos, kuriose sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas, nagrinjamos dalyvaujant prisiekusiesiems, be to, tos valstijos, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teritorijoje. Jungtinse Valstijose veikia federacin ir valstij teism sistemos. Federacin teism sistem taip pat sudaro trij pakop teismai: region (Federal district courts), apeliaciniai (Federal courts of appeals) bei Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas (United States Supreme Court). Regioniniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, sprendia baudiamsias ir civilines bylas. alyje egzistuoja devyniasdeimt ei regioniniai teismai. Apeliaciniai teismai (j alyje yra dvylika) nagrinja apeliacijas dl regionini teism, taip pat ginus dl tam tikr neteismini institucij (Nacionalins darbo santyki valdybos) sprendimo. Jungtini Valstij Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin alies institucija. is teismas nagrinja ginus dl valstij aukiausij teism ir federacijos teism sprendim. Aukiausij Teism sudaro devyni teisjai. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. Prieastys, dl kuri Teismas gali priimti nagrinti byl, gali bti: (a) federacijos lygmens klausimai, kuri anksiau teismas nenagrinjo; (b) neteisingas federacijos statym interpretavimas emesnes pakopos teismuose; (c) emesns pakopos teism ir Aukiausiojo Teismo sprendim prietaringumas; (d) emesns pakopos teism teismini procedr priimant sprendimus nesilaikymas. valstijose egzistuoja pakopin teism sistema. emiausios instancijos (taikos, magistrat, merij, policijos) teismai sprendia smulkias baudiamsias ir civilines bylas. Taikos teisjai provincijoje arba magistrat teisjai miesteliuose nebtinai privalo turti teisin isilavinim. Pirmosios instancijos (grafysi, apygard, miesto) teismai nagrinja baudiamsias ir civilines bylas dalyvaujant prisiekusiesiems. Apeliaciniai teismai vykdo emesnij teism prieiros funkcij, nagrinja apeliacijas dl j sprendim. Valstij aukiausieji teismai yra aukiausios teismins instancijos valstijose.

Asmens teisi tvirtinimas Pranczijos Konstitucin Taryba, savo sprendimus musi grsti 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ir 1946 m. Konstitucijos preambuls nuostatomis, tvirtinaniomis asmens teises ir laisves, irykino Konstitucijos asmens teises sauganio akto reikm. Paiame Konstitucijos tekste yra tvirtintos tik kelios teiss: lygyb prie statym (1 str.), rinkim teis (3 str.), politini partij steigimo laisv (4 str.), asmens laisv (66 str.). Pranczijos Konstitucin Taryba, interpretuodama kai kurias teises, tvirtintas 1789 m. Deklaracijoje, atsivelgia visuomens evoliucij. Lygybs principas sudtin asmens konstitucinio statuso dalis. Konstituciniai aktai tvirtina asmens lygyb prie statym, vyr ir moter lygyb, lygyb nepriklausomai nuo rass ir tautybs, lygi teis nepriklausomai nuo asmens kilms, pair ar tikybos, lygi teis siekti mokslo, kultros, gyti profesij. Asmenins teiss konstituciniuose dokumentuose tvirtinamos remiantis prigimtini teisi koncepcija. Tai asmens nelieiamyb, sins laisv, teis eiti vieas pareigas, prieglobsio teis. 1789 m. deklaracijoje tvirtinti kai kurie i teisi gyvendinimo principai. Politins teiss, ivardytos 1789 m. Deklaracijos preambulje ir tvirtintos konstitucingumo bloke esaniuose statymuose, yra susivienijim, odio, spaudos, susirinkim, miting, demonstracij laisv. Socialins ir ekonomins teiss i esms idstytos 1946 m. Konstitucijos preambulje. Socialins ir ekonomins teiss: nuosavybs teis ir jos nelieiamyb (nuosavyb paimti galima tik pagal statym, visuomens poreikiams ir tik i anksto bei teisingai atlyginant), teis vienodus mokesius atsivelgiant piliei pajamas bei mokesi kontrol, teis burtis profesines sjungas ir teis streikuoti, darbuotoj teis per irinktus delegatus dalyvauti nustatant kolektyvinje sutartyje darbo slygas ir vadovauti monei, asmens ir eimos teis btinas raidos slygas, teis sveikatos apsaug, materialin pagalb, poils ir t. t. Visos ios teiss daugiausia tvirtintos 1946 m. Konstitucijos preambulje. Pagal Konstitucijos 66 straipsnio 2 dal teismin valdia vardyta kaip asmens laisvs gynja. Btent teismin gynyba laikoma esmine i laisvi garantija. Teismin valdi utikrinani asmens laisves sudaro tiek teisjai, tiek prokurorai. Konstitucin Taryba nagrinja priimt, taiau dar nepaskelbt statym konstitucingum, o Valstybs Taryba kontroliuoja vykdomosios valdios aktus. Akto, kuriuo paeidiamos konstitucins teiss, anuliavimas yra ypa svarbi asmens teisi utikinimo garantija.

Prezidentas Respublikos prezidentui tenkani funkcij konstitucin koncepcija tiesiogiai suformuluota Konstitucijos 5 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Respublikos prezidentas priiri, kaip laikomasi Konstitucijos, kad jis, kaip arbitras, utikrina viej valdi normal funkcionavim bei valstybs tstinum. Pagal Konstitucijos straipsn Respublikos prezidentas yra nacionalins nepriklausomybs, teritorijos vientisumo, sutari laikymosi garantas. Pagal Konstitucij numatytos trys svarbiausios Respublikos prezidento funkcijos: saugoti Konstitucij, vykdyti viej valdi arbitravim, garantuoti nacionalin nepriklausomyb, valstybs tstinum ir sutari laikymsi. Prezidentas Konstitucijos saugotojas. Pagal Konstitucij Respublikos prezidentui tenka reikmingi galiojimai. Pagal Konstitucijos 9 straipsn jis pirmininkauja Ministr Tarybai. i teis jam leidia daryti didel tak Vyriausybs veiklai (jei Respublikos prezidentas ir vyriausyb atstovauja tai paiai politinei jgai, Respublikos prezidentas faktikai vadovauja vyriausybei).

Respublikos prezidento vienasmenikai vykdomiems galiojimams priskirtina: 1) teis skirti ministr pirminink. 2) teis vyriausybs ar parlamento silymu teikti tautos referendumui statym projektus Konstitucijos 11 straipsnyje ivardytais klausimais; 3) teis paleisti Nacionalin susirinkim 4) teis ikilus Konstitucijos 16 straipsnyje nurodytoms aplinkybms imtis ypatingj priemoni (Konstitucijos 16 straipsnyje numatyt galiojim) tik esant tam tikroms Konstitucijoje nurodytoms aplinkybms; dl toki veiksm Respublikos prezidentas turi konsultuotis su ministru pirmininku, rm pirmininkais ir Konstitucine Taryba, apie tai kreipimusi turi bti praneta tautai; ypating priemoni tikslas sudaryti slygas konstitucins valdios institucijoms kuo greiiau vykdyti pavestas funkcijas, dl to rengiamos konsultacijos su Konstitucine Taryba; 5) teis kreiptis parlamento rmus (dl Respublikos prezidento kreipimosi pagal Konstitucij diskusijos nerengiamos); 6) teis pirmininkauti Ministr Taryboje; 7) teis skirti 3 Konstitucins Tarybos narius ir jos pirminink; 8) teis kreiptis Konstitucin Taryb dl statym ir tarptautini sutari konstitucingumo; 9) kitos teiss (malons teis). Respublikos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas, jis pirmininkauja vairiems gynybos komitetams, taryboms ir t. t. galiojimai, kuriuos reikia derinti su vyriausybe: numatyta Respublikos prezidento akt kontrasignacija. Tesinje literatroje jie vadinami ,,padalintais. i galiojim ne tiek daug: teis aukti parlamento neeilin sesij; dekret ir ordinans, kuriuos prim Ministr Taryba, pasiraymas; skyrimas karines ir civilines pareigas, diplomatini atstov skyrimas. Respublikos prezidento politinis vaidmuo ypa padidjo, kai 1962 m. Konstitucijos pataisomis buvo nustatyta, kad Respublikos prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais. Pagal Konstitucijos 68 straipsn Respublikos prezidentas atsako u savo veiksmus, kuriuos atliko gyvendindamas galiojimus, tik valstybs idavimo atveju. Jis gali bti apkaltintas abejiems rmams atviru balsavimu primus vienod sprendim absoliuia j nari bals dauguma. Respublikos prezident teisia Aukiausiasis Teisingumo Teismas. Nuo 2000 m. Respublikos prezidento kadencijos trukm penkeri metai (anksiau septyneri metai), perrinkim skaiius neribojamas.

Vyriausyb

Vyriausybs pagal Konstitucijos 20 straipsn nustato ir vykdo tautos politik, jos inioje yra administracija ir ginkluotosios pajgos. Vyriausyb formuoja ir jos veiklai didiul tak daro Respublikos prezidentas (jei Respublikos prezidentas parlamentins daugumos faktinis lyderis, jis i esms vadovauja vyriausybs veiklai). Respublikos prezidentas skiria ministr pirminink ir j atleidia, kai is pranea apie vyriausybs atsistatydinim. Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidia kitus vyriausybs narius. Pagal Konstitucij ministras pirmininkas turi atsistatydinti, jeigu Nacionalinis susirinkimas priima nepasitikjimo rezoliucij arba nepritaria vyriausybs programai ar bendrosios politikos deklaracijai (50 str.). Pranczijos konstitucinio reguliavimo ypatumas: nenumatyta, kad tik pritarus vyriausybs programai ar deklaracijai vyriausyb gauna galiojimus veikti, taigi vyriausyb neprivalo tuoj pat teikti iuos aktus Nacionaliniam susirinkimui balsuoti ji tai gali padaryti bet kada. Vyriausybs nario pareigos nesuderinamos su parlamento nario mandatu, vieja tarnyba ar mokama profesine veikla. Pranczijos vyriausybs veiklai bdingos dvi organizacins formos: Ministr Taryba ir Ministr Kabinetas. Ministr Taryba pagrindin vyriausybs veiklos forma. Tai vyriausybs posdiai, kuriems pirmininkauja Respublikos prezidentas. Tokiame posdyje priimtus aktus pasirao Respublikos prezidentas. Ypatingais atvejais Respublikos prezidentas gali deleguoti galiojimus pirmininkauti Ministr Tarybai ministrui pirmininkui. Taiau toks delegavimas visados turi bti oficialus ir tik konkreiam posdiui su i anksto nustatyta darbotvarke. Nedalyvaujant Respublikos prezidentui gali bti rengiamas Ministr kabineto, kuriam pirmininkauja ministras pirmininkas, posdis. Taiau tokiame posdyje sprendimai nepriimami, vienintel institucija, galinti priimti sprendimus, Ministr Taryba. Konstitucijoje Ministr kabineto posdis nenumatytas. Kabineto posdiai rengiami retai. Vyriausybs galiojimai skirstomi dvi grupes. Svarbiausieji i j vykdomi kolegialiai Ministr Tarybos posdiuose. iuo atveju priimant sprendimus ypa svarbi Respublikos prezidento pozicija. Kitus galiojimus gyvendina ministras pirmininkas. Ministras pirmininkas koordinuoja ministerij darb, kontroliuoja jas, pirmininkauja vairias ministerijas jungiani komitet darbui; atsako u alies gynyb, gyvendina reglamentin valdi.

Parlamentas 1958 m. Konstitucijoje apribotos parlamento statym leidybos galios. 1958 m. Konstitucijoje tvirtinus statym konstitucingumo kontrol (Konstitucin Taryb) gali bti tikrinama, ar parlamento priimti statymai atitinka Konstitucij. Pagal 1958 m. Konstitucij statym leidybos procese vyriausybei patiktos vairios teiss, leidianios daryti reikming tak priimant sprendimus statymais.Parlamento stiprinimo pataisos: 1974 m. Konstitucijoje atsirado nuostatos dl parlamento kreipimosi Konstitucin Taryb, 1992 m. dl abej rm rezoliucijos dl bendrij akt projekt, 1995 m. dl parlamento vienos sesijos, 1996 m. dl socialins apsaugos finansavimo statym primimo ir t. t. Parlament sudaro dveji rmai: Nacionalinis susirinkimas ir Senatas . Bikameralizmas tai III ir IV Respublik tradicijos tsinys. Nacionalinio susirinkimo deputatai yra renkami tiesioginiais rinkimais, o Senatas netiesioginiais rinkimais. Pagal Pranczijos Konstitucij Senatas utikrina teritorini bendruomeni, taip pat prancz,gyvenani usienyje, atstovavim. Kiekvien rm galiojim trukm, j nari skaii, j atlyginimo, irinkimo slygas, nerenkamum ir pareig nesuderinamum nustato organinis statymas. Nacionalin susirinkim sudaro 577 deputatai, renkami visuotiniais rinkimais pagal maoritarin sistem vienmandatse apygardose. Jeigu n vienas kandidatas pirmajame rinkim rate negavo daugiau nei 50 proc. rinkj, dalyvavusi rinkimuose, bals, po 2 savaii rengiamas antras ratas, kuriame dalyvauja visi kandidatai, gav daugiau nei 12,5 proc. apygardoje registruot rinkj bals. Irinktu laikomas daugiausia bals gavs kandidatas. Senat auktuosius parlamento rmus sudaro 321 senatorius, kuriuos devyneriems metams renka specialios rinkim kolegijos. Kas trejus metus Senato sudtis atnaujinama tredaliu. Pranczijos Konstitucijoje tvirtintas parlamento nario laisvo mandato principas. Imperatyvus mandatas negalioja. Parlamento nario mandatas nesuderinamas su vieja tarnyba. Parlamento nario mandatas nesuderinamas su vyriausybs nario pareigomis. Pranczijos parlamentui bdinga grietai apibrta kompetencija, t. y. Parlamentui (vienodai abejiems rmams) priklauso tik tie galiojimai, kurie jam priskirti Konstitucijoje. Nacionalinis susirinkimas stipresnis u Senat: 1) statym leidyboje lemiamas odis tenka Nacionaliniam susirinkimui; 2) tik Nacionalinis susirinkimas gali pareikti nepasitikjim vyriausybe. Pranczijos parlamentui, kaip ir kit ali parlamentams, priskirti statym leidybos, kontrols, usienio politikos bei kiti galiojimai. Ekonomikos klausimus (pvz., biudeto primimas, ekonomins ir socialins raidos planus) jis sprendia priimdamas statymus. ------------ Pagal Konstitucij statym apibdina tiek formalusis, tiek materialusis kriterijai. statymams leisti tvarka priimtas aktas. Materialusis kriterijus rodo, kad statymais reguliuojami Konstitucijos 34 straipsnyje ivardyti klausimai. Tai pilietins teiss, j garantijos, pilietyb, asmens civilin bkl ir teisnumas, santvarka, paveldjimas ir dovanojimas, nusikaltim ir nusiengim bei u juos skiriam bausmi nustatymas, amnestija, mokesi pagrindai, pinig emisija, parlamento ir vietini atstovaujamj institucij rinkimai, vieosios tarnybos kategorijos, civilins ir karins tarnybos garantijos ir kt. Kitais Konstitucijos 34 straipsnyje ivardytais klausimais (nacionalinio saugumo organizavimas, vietins bendruomens, j kompetencij ir l administravimas, darbo, profesini sjung ir socialins teiss bei kt.) statymas nustato pagrindinius principus. Pirmuoju atveju Parlamento galio didesns. Antruoju atveju jis nustato tik

principus. Pagal Konstitucijos 37 straipsn sritys, kuri nereguliuoja statymai, priklauso reglamentinei valdiai. Taigi taip pripastamas vykdomosios valdios reglamentins veiklos autonomikumas. i valdia veikia alia statymais nustatyto reguliavimo srities ir postatyminiams aktams priimti nereikia statym. Taip pripastamas reglamentins teiskros savarankikumas. Siekiant utikrinti reglamentins veiklos real savarankikum buvo numatyta ir ios srities gynyba. 1958 m. Konstitucijoje numatyti vairs gynybos mechanizmai, kurio vienas i btin element Konstitucins Tarybos sprendimas. Antai jei svarstant statymo silym ir patais paaikja, kad toks silymas ar pataisa nepriklauso statymo sriiai (Konstitucijos 41 str.), vyriausyb gali pareikti, kad jie nepriimtini. Jeigu vyriausybs ir atitinkam rm nuomons skiriasi, j praymu sprendim per 8 dienas priima Konstitucin Taryba. Kitu atveju, kai vyriausyb nori pakeisti statym, manydama, kad parlamentas klaidingai prim tok akt, ji dl akt, priimt po Konstitucijos sigaliojimo, kreipiasi Konstitucin Taryb. Konstitucin Taryba gali pripainti, kad statymas reguliuoja reglamentins srities klausimus. Tai leidia vyriausybei apginti parlamento pasisavint reguliavimo srit. Paymtina, kad mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje nurodytos kelios reguliavimo statymu sritys. statymas turi reguliuoti aplinkybes, kurioms esant mogus gali bti apkaltintas, sulaikytas arba kalintas (7 str.), statymas turi numatyti bausmes u nusikaltimus (8 str.). 1946 m. Konstitucijos preambulje nustatyta, kad statymais turi bti reguliuojama teis streikuoti. Pagal Konstitucijos 10 straipsn Respublikos Prezidentas promulguoja statymus per 15 dien nuo tada, kai vyriausyb jam perduoda priimt statym. Prie baigiantis iam terminui jis gali prayti parlamento i naujo svarstyti statym arba tam tikrus jo straipsnius. Pagal Konstitucij io naujo svarstymo nerengti negalima.

Konstitucin Taryba Konstitucijos 56 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucin Taryb sudaro 9 nariai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas trejus metus Konstitucins Tarybos sudtis atnaujinama tredaliu. Tris Konstitucins Tarybos narius skiria Respublikos prezidentas, tris Senato pirmininkas, tris Nacionalinio susirinkimo pirmininkas. Konstitucins Tarybos pirminink skiria Respublikos prezidentas. Konstitucins Tarybos nari balsams pasidalinus po lygiai lemia Konstitucins Tarybos pirmininko balsas. Pranczijos Konstitucins Tarybos sudties ypatumai: Konstitucins Tarybos nariais pagal teis yra buv Respublikos prezidentai (iuo metu faktikai Konstitucins Tarybos posdiuose jie nedalyvauja). Konstitucins Tarybos nario funkcijos nesuderinamos su ministro arba vyriausybs nario funkcijomis. Organiniame statyme tvirtinti kiti pareig nesuderinamumai. Konstitucinei Tarybai suteikti reikmingi galiojimai. Konstitucins Taryba vienu metu yra: 1) tiek rinkim teismas; 2) tiek konstitucin valdios institucija; 3) tiek konstitucinis teismas. Konstitucin Taryba kaip rinkim teismas: pagal Konstitucijos 58straipsn ji priiri, ar teisingai renkamas Respublikos prezidentas, nagrinja skundus ir tvirtina rinkim rezultatus. Pagal Konstitucijos 59 straipsn Konstitucin Taryba priima sprendimus dl deputat ir senatori rinkim teisingumo, jeigu yra ginijami rinkim rezultatai. Be to, Konstitucijos 60 straipsnyje numatyta, kad Konstitucin Taryba priiri, ar referendumas rengiamas teisingai, ir skelbia jo rezultatus. Konstitucin Taryba, kaip konstitucins valdios institucija, vykdo konsultacinius galiojimus. Konstitucin Taryb kreipiamasi dviem atvejais: prezidento vakansijos atveju ir pagal Konstitucijos 16 straipsn. Pirmuoju atveju Konstitucin Taryba priima tikr sprendim, kuris neskundiamas. Antruoju tik formuluoja savo ivad. Vliau ji skelbiama. Svarbiausia Konstitucins Tarybos veiklos sritis konstitucingumo kontrol. Skiriama privaloma ir fakultatyvin konstitucingumo kontrol. Privalomoji kontrol: pagal Konstitucijos 61 straipsnio 1 pastraip Konstitucin Taryb privaloma kreiptis dl organini statym ir parlamento reglament konstitucingumo. Fakultatyvinei kontrolei bdinga tai, kad ji vykdoma tik jeigu kreipiasi subjektai, turintys kreipimosi Konstitucin Taryb teis. Vis pirma tai parlamento priimt statym kontrol. Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, Nacionalinio susirinkimo ir Senato pirmininkai, 60 deputat ar senatori iki statym promulgacijos gali kreiptis Konstitucin Taryb praydami patikrinti, ar jie atitinka Konstitucij. Paymtina, kad Konstitucin Taryba 1962 m. lapkriio 6 d. nutarime konstatavo, jog ji netikrina referendumo priimt statym konstitucingumo. Tarptautini sipareigojim kontrol vykdoma, jeigu kreipiasi Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, parlamento rm pirmininkai, 60 deputat ar senatori. Jeigu Konstitucin Taryba paskelbs, kad sutartyje yra norm, prietaraujani Konstitucijai, sutartis gali bti ratifikuota tik pakeitus Konstitucij. Konsitucin Taryba gali vykdyti delegizacij statymas, kuris sibrauna reglamento srit gali bti pakeiiamas dekretais. Toks keitimas galimas tik jeigu Konstitucin Taryba konstatuoja, kad statymas yra reglamentinio pobdio. Tokia delegalizacija gali bti pradta Ministro Pirmininko praymu. Vykdoma ,,a posteriori kontrol. Nepriimtinumo klausimo nagrinjimas sietinas su Konstitucijos 41 straipsniu, numataniu, kad jei gyvendinant statym leidybos procedras paaiks, jog statymo parinkimas arba jo parlamentin pataisa nepriklauso statymo leidybos sriiai arba prietarauja Konstitucijos 38 straipsnyje nustatytiems galiojimams, vyriausyb gali pareikti apie j nepriimtinum. Jei vyriausybs ir atitinkam parlamento rm pirmininko nuomons skiriasi, vieno ar kito praymu Konstitucin Taryba iuo klausimu per 8 dienas turi priimti sprendim.

Teismins valdios nepriklausomumas vienas i 1958 m. Konstitucijos princip. Konstitucijos IX skirsnyje numatytas Aukiausiasis Teisingumo Teismas, sprendiantis Respublikos prezidento atsakomybs vertinim. Pagal Pranczijos Konstitucijos 72 straipsn Pranczijos Respublikos teritorins bendruomens yra komunos, departamentai, regionai, bendruomens, turinios ypating status, taip pat ujrio teritorins bendruomens, numatytos Konstitucijos 74 straipsnyje. Bet kokia kita teritorin bendruomen gali bti statymu kurta vietoj vienos ar

keli mint bendruomeni. Pagal Konstitucij teritorins bendruomens gali priimti sprendimus dl vis galiojim, kurie geriausiai gali bti gyvendinami j lygmeniu. statym nustatytomis slygomis ios bendruomens tvarkosi laisvai. Jos isirenka savo tarybas ir naudojasi reglamentine valdia savo galiojimams gyvendinti. Valstybs atstovas Respublikos teritorinse bendruomense atsako u nacionalinius interesus, administracin kontrol ir statym laikymsi.

Konstitucins pataisos Pagal Konstitucijos 89 straipsn jokiais atvejais negalima keisti respublikins valdymo formos. Konstitucijos keitimas negalimas, kai ksinamasi alies teritorijos vientisum (89 str.), laikinai einant Respublikos prezidento pareigas (7 str.), kai taikomas Konstitucijos 16 straipsnis. Konstitucijos patais iniciatyva priklauso parlamento nariams ir

Respublikos prezidentui, kuris jos imasi ministro pirmininko silymu. Patais projektui ar keitimo silymui turi pritarti abeji rmai. Keitimo silymas visada perduodamas tautos referendumui, o statymo projekt Respublikos prezidentas gali perduoti tiek referendumui, tiek deputat ir senatori kongresui, kur susirenka visi parlamento nariai. Kongresas posdiauja Versalyje, sprendimas priimamas trij penktadali bals dauguma.

1958 m. Konstitucija yra keista 19 kart.

Konstitucijos patais turinys: 1) 1960 m. pakeistos nuostatos dl Pranczijos bendrijos;

4) 1974 m. pakeista kreipimosi Konstitucin Taryb tvarka (is keitimas vertinamas kaip reikmingas ingsnis gyvendinant teisins valstybs princip); 14) 1999 m. pataisa tvirtina nuostat dl vyr ir moter lygybs; 15) 2000 m. Konstitucijos pataisa sutrumpintas Respublikos prezidento kadencijos laikas nuo 7 met iki 5 met; 19) 2005 m. kovo 1 d. Konstitucijos pataisa dl Aplinkos apsaugos chartijos.

iuo metu Pranczijos Konstitucijos tekst sudaro 16 skirsni, 103 straipsniai (du i j pereinamieji), Preambul. Konstitucijos preambulje tiesiogiai minimi kiti trys pagrindiniai dokumentai: 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1946 m. Konstitucijos preambul bei 2004 m. Aplinkos apsaugos chartija.

Indija

Konstitucijos poymiai (bendrosios nuostatos) Indijos Konstitucija skelbia, kad Indija yra respublika. Konstitucij 1949 m. lapkriio 26 d. prim Konstitucin Asamblja. Konstitucija sigaliojo 1950 m. sausio 26 d. Kasmet sausio 26 d. Indijoje veniama Respublikos diena. Indijos Konstitucija laikoma viena i ilgiausi pasaulio raytini konstitucij. Ji susideda i 395 straipsni ir 12 program. Anglikame Konstitucijos tekste yra 117 369 odiai. Konstitucija nustato valdymo pagrindus. Ji steigia statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdi. Konstitucija ne tik numato pagrindini valstybs institucij galias, bet ir apibria j atsakomybs ribas. Ji reguliuoja vairi, taip pat ir valdymo, institucij ir moni santykius. Pripastama Konstitucijos virenyb teiss akt hierarchijoje. Teiss aktai negali prietarauti Konstitucijos nuostatoms. Konstitucija tvirtina pagrindinius valstybs tikslus demokratij, socializm, sekuliarizm ir nacionalin integracij. Ji skelbia piliei teises ir pareigas. Konstitucin asamblja

Indijos tauta irinko provincij asamblj narius, o ie rinko Konstitucins Asambljos narius. Buvo pasinaudota netiesiogini rinkim forma. Konstitucins Asambljos nariai priklaus vairioms Indijos bendruomenms ir religinms grupms. Konstitucin Asamblja dirbo dvejus metus 11 mnesi ir 166 dienas. Jos sesijos buvo atviros iniasklaidos ir visuomens atstovams. Konstitucijos esminius principus apibr J. Nehru suformuluota Sieki rezoliucija: Indija yra nepriklausoma, suvereni respublika; Indija yra ankstesnij britanikj Indijos ir kit teritorij dali bei valstybi teritorij sjunga; Sjung sudaranios teritorijos turi autonomij ir visas valdios ir valdymo funkcijas, iskyrus Sjungai priskirtsias galias; Visos nepriklausomos ir suverenios Indijos galios ir jos Konstitucija yra ivestins i tautos; Visiems Indijos monms garantuojamas ekonominis bei politinis teisingumas, utikrinama lygi padtis ir galimybs, statymu ir vieja morale garantuojamos pagrindins laisvs odio, iraikos, tikjimo, uimtumo, asociacij ir veiklos; Maumos, atskirties grupi ir geni atstovai turi bti tinkamai saugojami; Respublikos teritorijos vientisumas ir suverenios teiss em, jr ir or turi bti gyvendinamos laikantis teisingumo ir civilizuot taut teiss; em turi bti naudojama vien tik taikai skatinti ir moni gerovei pasaulyje. Indijos Konstitucijos bruoai perimti i kit valstybi I Jungtins Karalysts perimta parlamentin valdymo forma, idja apie vien pilietyb, teiss virenybs principas, parlamento vadovo institutas ir jo galios, statym leidybos procesas. I JAV Konstitucijos perimtas pagrindini mogaus teisi skyrius (jis panaus JAV Teisi bil), federacin valdymo struktra, teismins periros galios ir teisj nepriklausomumo principas. Atsivelgta Airijos Konstitucijoje numatytas valstybs politikos gaires, Pranczijos Konstitucijos numatytos laisvs, lygybs ir grups asociacij lygyb. Kvazifederacin valdymo forma (kai federacin valdia veikia kartu su stipria centrine valdia) ir nepaskirstyt gali idjos perimtos i Kanados. Atsivelgta Australijos Konstitucijos reguliuojamas tarp federacijos ir jos subjekt nepaskirstytas galias. Indijos Konstitucij sudaro ir priedai, vadinami lentelmis arba programomis. Programoms gali bti pritarta tokiu pat bdu, kaip ir Konstitucijos pataisai. Yra dvylika program. Jos skirtos: valstybs ir federacini teritorij paskirstymui, reikalavimams norint eiti auktas valstybs pareigas, priesaik tekstams, viet pasiskirstymui pagal valstybs ir teritorij ypatumus Valstybs Taryboje Rajya Sabha auktesniuosiuose parlamento rmuose, atitinkam teritorij valdymo ir kontrols nuostatoms, atskir geni atstov ir j teritorij specialioms apsaugos slygoms, Assamo teritorijos valdymui, sjungos (taip suprantama centrin valdia), valstybs konkurencins (dvejopos) atsakomybs paskirstymui, oficialioms valstybs kalboms, ems ir darbo reformoms, Sikkim asociacijai su Indija, kaimo vystymui, miesto planavimui. Konstitucijos preambul Konstitucijos preambul Konstitucijos teksto dalis, kurios negali taikyti teismai. Dabartiniame Konstitucijos tekste vartojami odiai socialistin ir sekuliarin, taiau Konstitucijos projekte buvo pavartotas odi junginys suvereni demokratin respublika. Du papildomi odiai socialistin ir sekuliarin buvo traukti kontroversikai vertinamu 42uoju Konstitucijos pakeitimu. io pakeitimo primim 1976 m. rm Indira Ganhi, tuo metu turjusi gana iskirtines galias. Konstitucijos pataisos komiteto, pirmininkaujamo Sardar Swaran Singh, silymas keisti Konstitucijos tekst buvo padarytas atsivelgiant praeities patirt. Konstitucijos preambul turi du tikslus: nustatyti Konstitucijos gali kilm, ivardyti vertybes, kurias Konstitucijos kuria ir skatina. Indijos Konstitucijos preambul nustato fundamentalias vertybes ir esminius principus. Pirmieji preambuls odiai Mes, mons tvirtina Tautos galias. Konstitucijos preambul tvirtina tautos siekius. Preambuls tekstas beveik nebuvo keiiamas.

Suverenitetas reikia virenyb ir nepriklausomum. Indija yra nepriklausoma alies viduje ir usienio politikoje, savarankika nuo galim kit valstybi sikiimo. alyje veikia savarankika valdia, kuri renka gyventojai ir galioja statymai, priimti autoritetingos valdios alies viduje. Socialin lygyb reikia diskriminacijos draudim dl kastos, odos spalvos, kilms, religijos ir kalbos. Socialin lygyb reikia kiekvieno lyg status ir lygias galimybes. Ekonomin lygyb reikia, kad Vyriausyb sipareigoja lygiai paskirstyti gerov ir utikrinti tam tikr pragyvenimo lyg. Indija patvirtino mirios ekonomikos model ir siekiant socializmo buvo priimta nemaai teiss akt. Buvo udraustas nelieiamybs statusas ir zamindari, priimti Vienodo atlyginimo ir Vaik darbo draudimo aktai. odis sekuliarinis Konstitucijos preambul taip pat papild 1976 m. dl 42-osios Konstitucijos pataisos. Jis tvirtina religij lygyb ir religin tolerancij. Indijoje nra valstybins religijos. Kiekvienas asmuo turi tikjimo laisv, galimyb ipainti vienoki ar kitoki religij, j praktikuoti ir skleisti. Vyriausyb negali proteguoti ar riboti kokios nors religijos. Ji turi visas religijas gerbti vienodai. Visi asmenys, nepriklausomai nuo ipastamos religijos, yra lygs prie statym. Vyriausyb negali skleisti n vienos religijos ties ir mokyti religijos valstybinse mokyklose. Indijos Konstitucijos preambul skelbia demokratikum. Indijos gyventojai renka vis lygi savo valdi sjungos, provincij ir vietin. tvirtintas vis suaugusi piliei lygiateisikumas valdant al. Kiekvienas Indijos pilietis, sulauks 18 met amiaus, jeigu jo gali neriboja statymai, turi teis balsuoti. ia teise pilieiai gali naudotis be apribojim dl kastos, kilms, odos spalvos, lyties, religijos ar isilavinimo. Indijos Konstitucija Indijos Konstitucij sudaro 395 straipsniai ir 10 pried, vadinam lentelmis arba programomis. Toks turinys daro Indijos Konstitucij vien i ilgiausi ir detaliausi pasaulyje. Lentels prie Konstitucijos pridedamos konstitucine pataisa. Lentelse yra nuostatos dl provincij ir sjungos teritorij paskirstymo, aukiausij valstybs pareign skyrimo pareigas, viet pasiskirstymo parlamento auktesniuosiuose rmuose Rajya Sabha pagal provincijas ir sjungos teritorijas, atitinkam teritorij ir geni valdymo, geni valdymo Asamo provincijoje, sjungos ir jos nari gali paskirstymo ir kompetencijos, oficiali kalb, ems reformos, sikh padties Indijoje. Konstitucijos keitimas Galimi ie pakeitimo ir papildymo bdai: paprasta parlamento nari dauguma ios ries pakeitimus galima padaryti parlamento posdyje dalyvaujani nari daugumai balsavus u ir vliau pasiuntus Prezidentui pritarti; specialia parlamento nari dauguma pakeitimus galima padaryti dviem tredaliams vis parlamento nari balsavus u. iuo atveju turi bti balsav ne maiau kaip viso parlamento abej rm nari dauguma; specialia parlamento nari bals dauguma ir ratifikacija bent puss statym leidiamosios valdios nari bals dauguma. Vliau btinas Prezidento pritarimas. Konstitucijos perirjimas laikomas labai svarbia procedra. Reikia bent dviej tredali Lok Sabha ir Rajya Sabha nari pritarimo. Indijos Konstitucija yra viena keiiamiausi Konstitucij pasaulyje. Pirmasis Konstitucijos pakeitimas buvo padarytas po vieneri met po io statymo primimo. Nuo 1950 m. Konstitucija keiiama beveik du kartus per metus. Dauguma teisini santyki, kuriuos kitose demokratinse valstybse reguliuoja paprastieji, konstituciniai arba organikieji, statymai, reguliuojami Konstitucija, darant pataisas jos tekste. Daugumoje pasaulio valstybi yra nustatytas reikalavimas, kad du tredaliai vis abej parlamento rm nari balsuot u Konstitucijos teksto pakeitim. Konstitucijos straipsniai, reguliuojantys statym leidybos gali paskirstym tarp centrins valdios ir federacijos subjekt, turi bti patvirtinti ne maiau kaip 50 proc. vis statym leidiamj institucij subjekt bals dauguma. mogaus teiss, laisvs ir pareigos Indijos Konstitucijos III dalis yra skirta pagrindinms mogaus teisms. Kaip jau minta, Indijos Konstitucija mogaus teisi ir laisvi konstitucinio reguliavimo tradicij yra permusi i JAV. Indikoji mogaus teisi ir laisvi doktrina nra tokia itobulinta kaip JAV, ji tvirtina kompromis tarp statym leidiamosios ir teismins valdios parlamento suvereniteto ir teisins valdios virenybs teorijos. Indijos Konstitucijoje mogaus teiss buvo suskirstytos septynias grupes: asmen lygyb, asmens laisvs, teis nebti inaudojamam, kultrins teiss ir teis isilavinim, teis dl konstitucins alos atlyginimo, teis nuosavyb i teis ibraukta i Indijos Konstitucijos teksto 44 pataisa 1978 m.

Pagrindines teises ir laisves Indijos Konstitucija garantuoja visiems Indijos pilieiams. Konstitucijoje tvirtintos teiss turi virenyb prie provincij teisin reguliavim. Indijos Konstitucijoje tvirtintomis teismis siekta pakeisti anksiau visuomenje nusistovjusi praktik naikinti nelieiamj kastos egzistavim, udrausti diskriminacij dl religijos, rass, kastos, lyties, gimimo vietos, prekyb monmis ir priverstin darb. Indijos Konstitucija tvirtina ir maum teises puoselti savo kalb, steigti mokymo staigas. Indijos Konstitucijos tekste buvo tvirtinta ir nuosavybs teiss apsauga, skelbiant, kas asmens nuosavyb negali bti apribota kitaip negu statymu. Indijos Konstitucijos tekste numatyta, kad moterims ir vaikams gali bti nustatomos specialios normos, rpinantis socialins atskirties grupmis, specialiomis kastomis ir gentimis vykdomos specialios socialins ir mokymo programos. Nustatyta, kad valstyb taikys lygi galimybi politik uimtumo srityje ir valstybs tarnyboje. Specialiosioms atskirties grupms valstybs, provincij ir vietiniu lygiu gali bti rengiamos programos, padsianios greiiau utikrinti asmen lygybes ir lygias galimybes. Indijos Konstitucija tvirtina tokias asmen laisves: odio ir iraikos laisv, taiki ir neginkluot susibrim laisv, asociacijos laisv, kilnojimosi laisv visoje Indijos teritorijoje, sikrimo bet kurioje valstybs vietoje laisv, profesinio pasirinkimo, einam pareig laisv ir galimyb verstis prekyba arba verslu. Indijos Konstitucija skelbia religijos ir sins laisv. i laisv gali bti ribojama, tik jeigu paeidia viej tvark, moral ir sveikat. Indijos Konstitucija suteikia gali Aukiausiajam Teismui nustatyti asmens nelieiamybs, laisvs ribojimo ribas. statymu alies parlamentas gali pareigoti provincij ir vietos valdi nustatyti asmens nelieiamybs, laisvs ribojimo ribas ir vis teisi gynimo teismuose procedras. alies parlamentui nustatomos galios specialiai reguliuoti teises asmen, tarnaujani ginkluotuosiose pajgose, specialiose tarnybose, dirbanij telekomunikacij srityje. Teiss gali bti ribojamos nepaprastosios padties alyje ar kokiame nors regione metu. Indijos Konstitucija numato ne tik asmen teises ir laisves, bet nustato ir vis Indijos piliei pareigas. tvirtintos ios pareigos: laikytis Konstitucijos nuostat, gerbti alies vliav ir himn, gerbti nacionalines vertybes ir tautos laisvs siek, ginti suverenitet, Indijos vienyb ir galias, ginti al, skatinti tautos vienyb, saugoti turting kultros paveld, saugoti ir puoselti natrali aplink, vystyti moksl, siekti individuali ir kolektyvini auktum. Asmen pareigos nustatomos ir saugojamos Konstitucija. Teismai utikrina, kad asmenys vykdyt teisines pareigas.Teismai gali atsisakyti ginti paeist asmens teis, jeigu asmuo nevykdo nustatyt pareig. Valstybin kalba Oficiali valstybin kalba yra hind kalba devanagari dialektu, vartojami pasaulyje visuotinai pripainti skaiiai. Indijos Konstitucija skelbia, kad pradinis isilavinimas turi bti gyjamas gimtja kalba. Tai taikoma ir kalbini maum grupms. Siekiant utikrinti alies kalbin vairov, Indijos prezidentas pareigas skiria special atstov, utikrinant lingvistini maum teises. Parlamentas (prezidentas) Indijos parlamentas susideda i Prezidento ir dvej rm. Auktesnij rm (Rajya Sabha) vadovas yra pirmininkas, bet populiariai jis yra vadinamas Viceprezidentu. i rm nariai renkami netiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem. Auktesniuosiuose rmuose yra 250 nari; i j 12 inom literatros, meno, mokslo ir socialini paslaug srities specialist skiria Prezidentas. Kitus 238 narius renka provincij statym leidybos asambljos. Vienas tredalis i asmen perrenkamas kas dveji metai. Pagrindin Auktesnij rm funkcija yra tikrinti emesnij rm priimtus statymus. Parlamento emesniesiems rmams (Lok Sabha) vadovauja pirmininkas (spikeris). i Rm narius tiesiogiai renka valstybs pilieiai. Yra 550 emesnij rm nari; i j 2 penkeri met laikotarpiui skiria Prezidentas, 20 renkami sjungos teritorijose, o kiti provincijose. Parlamentas ir prezidentas skiriami 5 met laikotarpiui. Parlamento funkcijos: Suformuoti Ministr Kabinet ir suteikti jam galias veikti. Ministr kabinetas u savo veikl atsakingas emesniesiems parlamento rmams (Lok Sabha). Kabineto nariai gali bti emesnij parlamento rm nariais, bet tai nra btina slyga tapti Ministr Kabineto nariu.

Ministr kabineto veiklos kontrol pasireikia tuo, kad Ministr Kabinetas veikia tol, kol turi abej parlamento rm daugumos pasitikjim. Kritikuoti Ministr Kabineto veikl. Ministr Kabinetas, vykdymas veikl, turi u j atsiskaityti parlamentui. Ministr Kabinetui pateikiami klausimai ir rekomendacijos, kaip tobulinti vykdom politik. Informacin funkcija parlamentas turi pakankamai dideles galias ioje srityje, nes kartais veikia svariau u iniasklaidos priemones. statym leidyba yra svarbiausia parlamento veiklos sritis, ji reguliuojama ne tik Konstitucijos normomis, bet ir kitais teiss aktais. Finansin kontrol parlamentas turi iskirtines galias skirstant valstybs las, nustatant mokesius, tvirtinant valstybs biudet. alies Prezident renka rinkik kolegija penkeri met laikotarpiui. Rinkik kolegij sudaro abej parlamento rm atstovai ir provincij statym leidiamosios valdios atstovai. Viceprezident renka abeji parlamento rmai taip pat penkeri met kadencijai. Ministras Pirmininkas renkamas parlamento nari bals dauguma, atsivelgiant parlamento rinkim rezultatus. Ministras Pirmininkas taip pat renkamas penkeri met kadencijai. Ministr Kabinet sudaro Prezidentas, atsivelgdamas Ministro Pirmininko silymus. Indijos Konstitucija tvirtina valstybs vykdomos politikos principus. Konstitucijos IV dalis (36 51 straipsniai) skirti jiems ir jais turi bti vadovaujamasi kasdieniame valstybs, provincij ir vietos institucij veikloje. Konstitucija skelbia, kad ji numato elgesio gaires, teiss aktai jas detalizuoja, o teismai utikrina. Esant vykdomos politikos princip ir Konstitucijoje numatyt pagrindini teisi ir laisvi neatitikimui, teiss ir laisvs turi virenyb. Teisin sistema Paremta anglikja bendrosios teiss tradicija. Teism sistemos konstitucinius pagrindus numato Konstitucija. Konstitucijos IV skyrius yra skirtas sjungos teism sistemai. Aukiausij Teism sudaro teismo pirmininkas ir teisjai (dabar j yra 25, iki 1986 m. j buvo 7). Aukiausiojo Teismo teisjus skiria Prezidentas, pasikonsultavs su Aukiausiojo Teismo teisjais. Jie savo pareigas eina iki 65 met amiaus. Teisjai naudojasi teismis ir privilegijomis, kurias reglamentuoja parlamento priimti statymai. Aukiausiasis Teismas nagrinja bylas, kuri viena i ali yra Indijos Vyriausyb ir vienos ar keleto provincij vyriausybs, taip pat bylas, kuri alys yra valstijos. Taip pat is teismas veikia kaip apeliacin instancija provincij aukiausij teism bylose, kurios susijusios su Konstitucijos teksto taikymu. Taigi Aukiausiasis Teismas vykdo ir konstitucin jurisprudencij. Provincij aukiausij teism teisjus skiria Prezidentas, pasitars su Indijos ir Aukiausiojo Teismo teisjais ir provincij valdytojais. Teisjas savo pareigas eina iki 62 met amiaus. Parlamento aktu gali bti kuriamas bendras dviej ar keli provincij aukiausiasis teismas. Sjungos teritorijose Indijos parlamento statymais gali bti kuriami aukiausieji teismai arba ias funkcijas gali vykdyti paskirti atitinkam provincij aukiausieji teismai. Valdymo forma Indija yra respublika, kurios valdia yra renkama alies piliei ir turi galiojimus statym nustatyt laik. Indijos Prezident renka rinkik kolegija penkeri met laikotarpiui. Valstybs sandara Indija yra federacin valstyb. Joje tvirtinta sjungos sistema ir sukurta stipri centrin valdia, ypa Ministro Pirmininko kabinetas. Valstyb sudaro 28 provincijos ir 7 teritorijos. Kiekvienos provincijos vadovas yra valdytojas. J pareigas skiria alies Prezidentas. Sajungos teritorijas valdo Prezidentas per atitinkam ministr. Keliose provincijose (Kashmiro ir t.t) yra dvej rm parlamentai. Vienas tredalis auktesnij rm statym leidybos tarybos nari perrenkama kas dveji metai. Kitose provincijose yra vieneri rm parlamentai. emesnieji parlament rmai ir vieneri rm parlamentai statym leidybos asambljos renkami tiesioginiuose rinkimuose. Kaimo savivaldos teritorijos yra vadinamos panijato teritorijomis, o j savivaldos institucijos vadinamos panijatais. Jie renkami vietos gyventoj ir veikia penkerius metus nuo susirinkimo pirmj posd datos. Konstitucijos bruoai Indijos Konstitucija iimtinai pasiymi Vakar teiss tradicijomis, laikomasi liberaliosios demokratijos princip. Kartu ji skiriasi nuo vakarietikj konstitucij, ypa tvirtindama siekius nebetsti buvusi socialini santyki tradicij ir kurti gyventoj socialin gerov. Nuo pat Konstitucijos sigaliojimo ji stiprino centrins valdios institucij ypa Ministro Pirmininko staigos galias. i centralizacija maino etnini grupi ir kast izoliuotum. i veikla turjo takos ir korupcijos mastui tarp Indijos politik. Ji stiprino teistumo pripainim ir galias. Aukiausiojo Teismo ir Rinkim komisijos galios atskleidia stabdi ir atsvar

sistem. Taip yra stiprinama Indijos demokratija. Kartu stiprja regionini partij populiarumas, daniau suformuojamos koalicins vyriausybs. Taip valdymo galios labiau decentralizuojamos.

Vokietija

Vokietijos politinei ir socialinei raidai XIX a. didel tak turjo tas veiksnys, kad valstyb nebuvo vientisa. 1815 m. susikr Vokietijos Sjunga, sudaryta i 37 kunigaiktysi ir 4 laisvj miest. Tai buvo tik laisva valstybi sjunga, kuriai vadovavo Austrija. Primus rinkim statym, o po to visose Vokietijos dalyse vykus rinkimams, 1848 m. gegus 18 d. Nacionalinis susirinkimas susirinko Frankfurte. Jis buvo ne tik pirmasis bendras Vokietijos parlamentas, bet ir gausiausias visoje ios valstybs istorijoje: i viso buvo irinktas 831 deputatas, skaitant j pavaduotojus(profesori parlamentu ). Nacionaliniam susirinkimui buvo keliamos dvi svarbiausios uduotys: parengti konstitucijos projekt ir tuo pat metu rpintis sudaryti centrin valdi, nes i valstyb tokios dar nebuvo turjusi. Po intensyvi svarstym Vokietijos Reicho Konstitucija , sudaryta i 197 paragraf, suskirstyt 7 skirsnius, buvo priimta 1849m. kovo 27 d. Konstitucijoje numatyta valstybs valdymo forma konstitucin monarchija. Valstybs vadovas pagal 70 paragraf buvo vokiei kaizeris, taiau jo galias labai ribojo Reichstagas, sudarytas i Valstybs rm ir Tautos rm ( 85). Ypa vertingas ir reikmingas ios Konstitucijos VI skirsnis ( 130189), kurio atuoniuose straipsniuose tvirtintos tokios pagrindins teiss kaip judjimo laisv, laisv pasirinkti tam tikr profesij, lygybs prie statym principas, asmens teis laisv, nuomons reikimo laisv, tikjimo ir sins laisv, susirinkim laisv ir kt. Rengiant i Konstitucij, buvo daug diskutuojama dl vadinamojo Austrijos klausimo. Austrijai atsisakius dalyvauti kuriant naujj valstyb, Prsijos karali Vilhelm IV Nacionalinis susirinkimas irinko Vokietijos kaizeriu, taiau jis iuos rinkimus atmet. Po Prsijos pergals Prsijos ir Austrijos kare 1866 m. Austrija buvo priversta istoti i Vokietijos Reicho ir pritarti iaurs Vokietijos Sjungos krimui. iaurs Vokietijos Sjungoje pagrindin institucija buvo parlamentas Reichstagas. Tai buvo ne irinkt tautos atstov, o kolegijas ir pagal luomus suskirstytas susirinkimas, sudarytas i kurfiurst, reicho fiurst bei graf. Bismarko parengt ir Reichstago tik neymiai pakeist Vokietijos iaurs Sjungos 1867 m. liepos 1 d. Konstitucij perm 1871 m. sausio 18 d. kurtas Vokietijos Reichas. Taip buvo steigta konstitucin monarchija, kurioje pagrindins valdios institucijos buvo kaizeris, jo skiriamas reichskancleris, i valstybi nari atstov sudarytas Bundesratas, kurie buvo visikai nepriklausomi nuo Reichstago. Taigi pagal i Konstitucij svarbiausi galiojimai buvo suteikti reichskancleriui, kuris vadovavo ir Bundesratui. Konstitucija buvo demokratika ir paangi, buvo numatyta visuotin (j turjo tik vyrai nuo 25 met amiaus) tiesiogin rinkim teis. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui buvo vis labiau reikalaujama reformuoti 1871 m. Konstitucij. 1918 m. met lapkriio pradioje didiuosiuose Vokietijos miestuose prasidjo revoliucinis judjimas, o 11 d. reichskancleris paskelb kaizerio Vilhelmo II atsistatydinim. T pai dien Berlyne buvo paskelbta respublika, o tai reik 1871 m. Konstitucijos galiojimo, taigi ir monarchijos, pabaig. 1919 m. sausio 19 d. buvo irinktas naujas Nacionalinis susirinkimas, kuris dl temptos padties valstybje posdiavo ne Berlyne, bet Veimare. Parlamentas 1919 m. vasar baig svarstyti Konstitucijos projekt, taigi Vokietijos Reicho Konstitucija, dar vadinama Veimaro Konstitucija, buvo priimta 1919 m. rugpjio 11 d.11. ioje Konstitucijoje buvo perteikti svarbiausi 1849 m. Konstitucijos elementai. Vokietijos Reichas buvo apibdintas kaip parlamentin federacin respublika(1, 2 str.). Aukiausiosios valdios institucijos pagal Veimaro Konstitucij buvo Reichstagas, Reichsratas, Reicho prezidentas ir Reicho vyriausyb, i dalies ir Reicho ekonomin taryba bei Valstybs tribunolas. Reicho prezidento ir Reichstago dualizmas turjo takos Veimaro Respublikos valdymo sistemos nestabilumui. Be to, dl daugiapartins sistemos valstybje formuojant vyriausyb daug lm tam tikr partini koalicij susidarymas, kurios daugeliu atveju atstovavo tik tam tikr grupi interesams. ie ir kiti veiksniai turjo takos tam, kad joks irinktas Reichstagas neibuvo viso laiko, kuriam buvo irinktas, o vyriausybs paprastai danai keisdavosi: per 14 Veimaro Respublikos met i viso buvo sudarytos 20 vyriausybi, taigi vidutinis j galiojim laikas tebuvo 8 mnesiai. Veimaro Konstitucija formaliai niekada nebuvo panaikinta, taiau ji faktikai nebegaliojo 1933 m. kovo 24 d., kai buvo priimtas statymas, suteikiantis Vyriausybei ypatingus galiojimus. 19331945 m. Vokietijos Reicho valdymo forma apibdinama kaip nacionalsocializmas (vokikasis faizmas). is Treiasis Reichas lugo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. gegus 78 d.13 Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietija buvo suskirstyta keturias okupacines zonas, kuriose valstybs valdi perm keturi sjungininki Jungtini Valstij, Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Soviet Sjungos karins vyriausybs. Jos sudar bendr Kontrols taryb. Kadangi interes skirtumai tarp Vakar valstybi ir Soviet Sjungos atrjo, taryba savo veikl 1948 m. nutrauk. 1948 m. liepos 1 d. trys mintos Vakar valstybs vadinamaisiais

Frankfurto dokumentais pareigojo Vakar Vokietijos ministrus pirmininkus suaukti susirinkim, kuris parengt trij vakar zon konstitucij. Ministrams pirmininkams pageidaujant buvo atsisakyta rinkti tok susirinkim ir kartu parengti galutin konstitucijos tekst. Buvo susitarta, kad Pagrindin statym parengs Parlamentin taryba. 1948 m. rugpjt ministr pirminink suaukta ekspert komisija pareng Pagrindinio statymo projekt, kuris buvo Parlamentins tarybos, pirmkart susirinkusios Bonoje 1948 m. rugsjo 1d., tolesni darb pagrindas. Pagrindinio statymo laikinum rod ir jo preambulje tvirtinta fraz pereinamajam laikotarpiui bei 146 straipsnio nuostata, jog Pagrindinis statymas netenka galios t dien, kai sigalioja laisvu vokiei sprendimu priimta Konstitucija. Po atuoni mnesi, 1949 m. gegus 8 d., Pagrindinis statymas buvo priimtas 53 Parlamentins tarybos nariams balsavusu ir 12prie. T pai met gegus 12 d. jam pritar ir okupacins jgos bei Vokietijos federalini emi, iskyrus Bavarij, tautos atstovybs. 1949 m. gegus 23 d. Pagrindinis statymas buvo ikilmingai paskelbtas, pasiraytas ir kit dien sigaliojo. Taip buvo kurta Vokietijos Federacin Respublika. Pagrindinio statymo galiojimo teritorija, atsivelgiant siekiam valstybs suvienijim, Pagrindiniame statyme nebuvo nustatyta. I pradi jis galiojo deimtyje senj federalini emi. Pagrindinis statymas pagal 1990 m. rugpjio 31 d. Vokietijos suvienijimo sutart17 visose federalinse emse, taigi visos valstybs teritorijoje, sigaliojo tik nuo 1990 m. spalio 3. Pagrindin statym sudaro preambul, 146 straipsniai, suskirstyti 14 skirsni. Pagrindinio statymo sudtin dalis taip pat yra 1919 m. rugpjio 11 d. Vokietijos Reicho Konstitucijos 136, 137, 138, 139 ir 141 straipsni nuostatos (Pagrindinio statymo 140 str.). Preambuls 1 sakinyje teigiama, kad vokiei Tauta Pagrindin statym prim suvokdama savo atsakomyb Dievui ir monms. ia nuostata, be kita ko, pabriama, kad Konstitucijos leidjas nra absoliutaus Tautos suvereniteto reikjas, paneigiamas valdios suabsoliutinimas bei irykinama jos ypatinga atsakomyb. Preambuls 1 sakinyje taip pat tvirtinta, jog kvpta noro tarnauti pasaulinei taikai vokiei tauta, kaip lygiateis suvienytos Europos nar, remdamasi konstitucijos leidiamja valdia, prim Pagrindin statym. Preambuls 2 sakinyje vardytos tos federalins ems, kurios Vokietijos suvienijimo metu sudar Vokietijos Federacin Respublik, taip pat vadinamosios naujosios federalins ems, kurios buvo sudarytos buvusioje VDR teritorijoje.

Galiojant pagrindiniam statymui buvo priimta daugiau nei 50 j keiiani statym, 35 i j iki Vokietijos suvienijimo 1990 m. Pagrindinio statymo keitimo procedra reglamentuojama jo 79 straipsnyje. Pagrindin statym galima pakeisti tik tokiu statymu, kuris aikiai pakeiia Pagrindinio statymo paodin tekst arba j papildo. tokiam statymui turi pritarti du tredaliai Bundestago nari ir du tredaliai Bundesrato bals. Pagrindinio statymo 79 straipsnio 3 dalyje tvirtinti galiojanios Konstitucijos pagrindai, kurie negali bti keiiami. Tai, kad Pagrindinio statymo keitimas, susijs su Federacijos padalijimu federalines emes ir esminiu federalini emi dalyvavimu statym leidyboje, yra negalimas, reikia, jog Vokietijos federalin santvarka negali bti pakeista. Draudimas keisti Pagrindinio statymo 1 straipsnio nuostat, tvirtinani mogaus orumo nelieiamum. Pagrindinio statymo 146 straipsnyje, kuriame nustatyta io Pagrindinio statymo galiojimo trukm: jis netenka galios t dien, kai sigalioja laisvu vokiei Tautos apsisprendimu priimta Konstitucija.

Pagrindinio statymo I skirsnyje yra tvirtintos pagrindins teiss. trys svarbios nuostatos: 1) pagrindini teisi privalomumas visoms valdios institucijoms visose srityje 2) reikminga Pagrindinio statymo pastovumo apsauga pagal skaitant tvirtint garantij, kad pagrindini teisi ribojimo atveju negali bti paeistas esminis j turinys; 3) efektyvi procesini teisi gyvendinimo utikrinimas. Pagrindins teiss Pagrindinio statymo atvilgiu gali bti apibdinamos kaip asmeniui Konstitucijos suteiktos ir garantuojamos individualios teiss. Pagrindinmis teismis yra laikomos visos Pagrindinio statymo 93 straipsnio 1 dalies 4a punkte ivardytos teiss, t. y. teiss, tvirtintos 119 straipsniuose, 20 straipsnio 4 dalyje, 33, 38, 101, 103 ir 104 straipsniuose. Tradicikai pagrindins teiss yra skirstomos teises, garantuojanias laisv (pvz., teis gyvyb ir fizin nelieiamyb 2 str. 2 d.; laisvo judjimo laisv 11 str. 1 d.; tikjimo, sins, religini ir pasaulietini pair laisv 4 str. 1 d. ir kt.), lygyb (pvz., lygyb prie statym 3 str. 1 d.; draudimas varyti ar privilegijuoti dl lyties, socialins kilms, tikjimo, religini ar politini pair 3 str. 3 d.; vienodos galimybs eiti valstybines pareigas 33 str. 2 d.), galimyb teisikai ginti pagrindines teises (pvz., 19 str. 4 d., 101104 str.). Taip pat gali bti skiriamos pilietins ir politins teiss, garantuojanios teis pilietyb (16 str. 1 d.), aktyvij ir pasyvij rinkim teis (38 str.) ir kt. Svarbios ir Pagrindinio statymo nuostatos, utikrinanios nuosavybs ir paveldjimo teis (14 str.), ginanios santuok ir eim (6 str.) bei reglamentuojanios vietimo reikalus (7 str.). Pagal Pagrindinio statymo 19 straipsnio 1 dal, jei viena i pagrindini teisi gali bti apribota statymu arba statymo pagrindu, tai statymas turi galioti visiems, o ne pavieniais atvejais. Pagrindiniame statyme taip pat yra numatyta pareig, kurias kai kuriais atvejais gali bti privalu vykdyti visuomens labui, pavyzdiui, atlikti tam tikr darb 12 straipsnio 2 dalis, 12a straipsnio 6 dalis. Svarbiausia pareiga iuo

poiriu karo tarnyba (12a str., 4 str. 3 d.). Pagrindinio statymo 6 straipsnio 2 dalis pareigoja tvus rpintis vaikais ir juos auklti, o 14 straipsnio 2 dalyje sakoma, jog nuosavyb pareigoja; j naudojant turi bti prisidedama prie visuomens gerovs. Tuo tarpu teis laisvai ugdyti savo asmenyb pareigoja kiekvien nepaeisti kit asmen teisi, nenusiengti konstitucinei tvarkai ar morals normoms (2 str. 1 d.).

Bundestagas yra vienintel Tautos atstovyb ir vienintel tiesiogiai demokratiniu bdu laisvuose ir lygiuose rinkimuose legitimuota ypatinga konstitucin institucija, statymais nustatanti funkcijas ir galiojimus kitiems Federacijos organams, jei jie jau nra nustatyti Pagrindiniame statyme. Bundestagas turi statym leidybos iniciatyvos teis, dl vis jam pateikt statym projekt jis turi priimti nutarimus. Bundestagas taip pat turi svarbi galiojim formuojant federalines institucijas. Pus Federalinio susirinkimo, kuris renka federalin prezident, sudaro Bundestago nariai. Bundestagas dalyvauja j atleidiant apkaltos procese (61 str.). Bundestagas taip pat renka federalin kancler, kur i rinkim pagrindu paskiria federalinis prezidentas. Bundestagas taip pat gali turti takos federalinio kanclerio galiojim pabaigai: jei Bundestagas pareikia federaliniam kancleriui nepasitikjim irinkdamas nauj federalin kancler, tai federalinis prezidentas j turi atleisti (67 str. 1 d.). Nors federalinius ministrus renka ne Bundestagas, taiau jie vis tiek prie praddami eiti pareigas turi jam prisiekti (64 str.). Bundestagas dalyvauja ir formuojant aukiausias teismins valdios institucijas. Pus Federalinio Konstitucinio Teismo nari renka Bundestagas, o klausim dl aukiausi federalini teism rinkimo sprendia tos srities federalinis ministras kartu su teisj rinkimo komisija, kurios pus sudaro Bundestago irinkti nariai. Bundestagui taip pat priklauso dar vienas svarbus galiojimas biudeto tvirtinimas (110 str. 2 d. Bundestago teis reikalauti federalins vyriausybs nari dalyvauti posdiuose (43 str. 1 d.), taip pat interpeliacijos teis. Bundestag sudaro 656 deputatai, kurie yra renkami ketveriems metams. rinkimai turi bti visuotiniai, tiesioginiai, laisvi, lygs ir slapti (38 str. 1 d. 1 sakinys ir 2 d.). Bundestago galiojim laikas baigiasi susirinkus naujam Bundestagui (39 str.) arba j paleidus. Bundestago paleidimo teis Pagrindiniame statyme suteikta federaliniam prezidentui dviem atvejais: jei po antro federalinio kanclerio rinkim turo joks kandidatas nesurenka Bundestago nari bals daugumos (63 str. 4 d. 3 sakinys) ir jei Federalinio kanclerio praymas pareikti jam pasitikjim negauna Bundestago nari daugumos. Pamintinas ir neraytas vadinamasis nutrkstamumo principas, pagal kur, pasibaigus Bundestago galiojim laikui ir susirinkus naujam, statym projektai ir pasilymai turi bti pateikti i naujo naujajam Bundestagui tam, kad jis juos svarstyt. Bundestagas turi autonomik teis pats tvarkyti savo reikalus, organizuoti darb ir kt. Jis pats renka savo organus (pirminink, jo pavaduotoj, sekretori) ir sudaro komisijas. Tradicikai Bundestago pirmininkas yra renkamas i stipriausios Bundestago frakcijos. Bundestagas turi teis savo galiojim laikui priimti reglament. Tradicinms parlamento teisms priklauso Bundestago teis susirinkti, teis numatyti sesij viet, pabaig ir posdi pradi. Bundestagas paprastai posdiauja vieai, taiau esant dviej tredali bals daugumai gali vykti ir udari posdiai (42 str. 1 d.). Tam, kad bt priimtas Bundestago nutarimas, btina Bundestago bals dauguma, jei Pagrindiniame statyme nra numatyta kitaip (42 str. 2 d. 1 sakinys). tvirtintas laisvo mandato principas. Pamintinas ir lygaus mandato principas: parlamento nariai formaliai yra vieni kitiems lygs. Deputat nepriklausomumui utikrinti Pagrindinio statymo 46 straipsnio 1 dalyje yra numatyta indemniteto teis, o to paties straipsnio 24 dalyse imuniteto teis. Pagrindinio statymo IV skirsnis yra skirtas Bundesratui, kurio dka federalins ems dalyvauja leidiant statymus ir valdant Federacij, taip pat sprendia Europos Sjungos reikalus (50 str.). statym leidyboje jo taka yra maesn nei Bundestago, jis negali bti laikomas statym leidybos institucijos antraisiais rmais, nes pagal Pagrindinio statymo 77 straipsnio 1 dal statymus priima Bundestagas, Bundesratas juos priimant tik dalyvauja. gyvendinant vykdomj valdi vyriausyb taip pat turi daugiau gali, tuo tarpu Bundesrato

galiojimai daugeliu atvej apsiriboja tik jo dalyvavimu tokiuose procesuose. Bundesratas yra federalin institucija, turinti teis savarankikai tvarkyti savo reikalus, nepriklausoma nuo bet kokios kit institucij prieiros. Pagal Pagrindinio statymo 51 straipsnio 1 dal j sudaro federalini emi vyriausybi nariai, kuriuos jos skiria ir ataukia. Kiekviena federalin em gali deleguoti tiek nari, kiek ji turi bals (51 str. 3 d. 1 sakinys). Kiekviena federalin em turi maiausiai 3 balsus, priklausomai nuo tam tikros federalins ems gyventoj skaiiaus nuo 3 iki 6 bals (51 str. 2 d.). Bundesratas, kur iuo metu sudaro 69 nariai, yra vadinamas amina institucija. Jos sudtis pasikeiia ne po Bundestago rinkim, o pasikeitus federalini emi vyriausybms. jis turi teis priimti savo reglament. Bundesratas vieneriems metams renka savo pirminink (52 str. 1 d.). Bundesrat paprastai aukia jo pirmininkas. Paprastai posdiaujama vieai (52 str. 2 d. 3 ir 4 sakiniai). Jei Pagrindiniame statyme nra nustatyta kitaip (pvz., 79 str. 2 d.), nutarimai priimami maiausia bals dauguma (52 str. 3 d. 1 sakinys). Bundesrato nariams yra nustatytas bendras balsavimo principas, pagal kur kiekvienos federalins ems balsai gali bti atiduoti tik vieningai ir tik dalyvaujani nari arba j atstov (51 str. 3 d. 2 sakinys). Galima sakyti, kad Bundesrato, kitaip nei Bundestago, nariai, turi imperatyv mandat. Pirmiausia jis turi statym leidybos iniciatyvos teis (76 str. 1 d.). Jis taip pat turi teis reikti savo nuomon dl federalins vyriausybs statym projekt, kuriuos ji, prie pateikdama Bundestagui, pirmiausia turi pateikti Bundesratui (76 str. 2 d.), o is gali prietarauti tokiam pateikimui. daugiau nei pusei statym yra btinas Bundesrato pritarimas, o tai reikia, kad jie negali bti priimami be Bundesrato ireiktos valios arba prie j. Jeigu tarptautins sutartys turi bti patvirtintos federaliniais statymais, tai Bundesratas taip pat turi pritarti arba dalyvauti (59 str. 2 d.). Vykdomosios valdios srityje Bundesratas dalyvauja Federacijai vykdant federalini emi prieir (84 str. 3 ir 4 d.), leidiant bendrsias federalini emi valdymo nuostatas (84 str. 2 d., 85 str. 2 d., 108 str. 7 d.), taip pat sudarant federalines viduriniosios ir emutins grandies valdios institucijas (87 str. 3 d.). Tam tikrais atvejais Bundesratas dalyvauja formuojant aukiausias federalines institucijas: jis renka pus Federalinio Konstitucinio Teismo nari (94 str.), kartu su Bundestagu priima federalinio prezidento priesaik (56 str.). Bundesrato pirmininkas vykdo federalinio prezidento galiojimus, jei is negali eiti savo pareig arba jei pirma laiko baigiasi jo tarnyba (57 str.). Bundesratas, kaip ir Bundestagas, turi teis kreiptis Federalin Konstitucin Teism dl federalinio prezidento apkaltos (61 str.).

Federalinis prezidentas yra valstybs vadovas ir aukiausias konstitu