Jezdas – Drsukininkai: Ančios upeliu – Ančios HE – Ančios Upeliu – Nemunu

Jezdas-Ancios HE 19km; Ancios HE – nemunas 11km

Nemunu iki Druskinyku 18km

33 Jezdas Baltąją Ančia išteka iš Ančios ežero;267 Nieda (L — 26) įteka įBaltąją Ančią(L — 60), B. A. prasideda už 4 km į v. nuo Seirijų, prie pln. į Lazdijus. Teka per Vernijo ir Ančios ež. Vagos pl. aukštupyje 8—12 m, žemupyje—15—20 m, vid. gl.— 0,8—1,5 m, vid. nuolydis—0,94 m/km. Žemupyje tarp Baltosios Ančios (Sventijansko) HE ir ž. 4 km ruože upė nukrenta 9,9 m—vid. 2,47 m/km. Upės nuotėkį reguliuoja ež. ir hidroelektrinių darbas. Vid. daugiametis debitas (m3/s): Ančios ž. (2 km nuo ž.), kur vykdomi stebėjimai, yra 5,43, minimalus daugiametis—4,09 (1954— 1962 m. duomenimis).Baltoji Ančia teka Pertako miško smėlynais. Seklioje upėje, staigiuose posūkiuose daug kliūčių — medžių, sąvartų, šiekštų, smėlio samplovų.18 d Mažas Volskų k. Per upę permestas kaimo keliuko tiltas. Toliau upė vingiuoja siauroku slėniu.15 Menciškė. Kaimo trobesiai išsibarstę abipus upės. Kairiajame krante yra senovinis plokštinis kapinynas, vadinamas Pakapinėmis. k Baltosios Ančios (F—609 ha), d Justinavos (F— 1277 ha) miškai.12 k Neviedė (L—19). Ji teka iš Ragažiaus ež. ir prateka per Neviedžio ež. (F—23). Upėje prasideda Baltosios Ančios HE patvanka. Upė vis labiau platėja ir gilėja, yra daug įl., iškyšulių, ragų, užutekių, pusiasalių. Nemaža čia gerų vietų poilsiui, nakvynei.9 d Macevičiai. Abiejose Baltosios Ančios pakrantėse tęsiasi spygliuočių miškai.5 Netoli Baltosios Ančios HE subėga trijų upių vandenys: iš š. Stirta (L—20), tekanti per Snaigyno, Trikojo, Vilkaičio (F—28),Vilkinio (F—146)ir Stirtos (F—55,1) ež.; iš r. — Seira (L—48), tekanti per Sagavo (F—76,2), Seirijo (F—503,4) ir Krašto (F—18,2) ež.Prie Skirziaus ež. galima aplankyti tarybinių karių M. Kovaliovo, B. Dolgicho ir A. Bulatovo bei jų globėjų V. ir B. Lazauskų sodybvietę Guronių k. (plačiau apie tų vietų įvykius, kovas prieš hitlerinius okupantus rašo P. Rimkus kn. ,,Tai buvo Leipalingyje", V., 1961).4 Sventijanskas. Baltosios Ančios derivacinės HE užtvanka; patogiau keltis d puse, kur laivelius reikia apie 40 m nuleisti žemyn, prie žemutinio bjefo. Elektrinės tvenkinio F—250 ha, atodirbio aukštis — 5,4 m, pilnas vandens tūris —17 mln. m3, naudingas vandens tūris — 2,5 mln. m3.Žemiau HE Baltoji Ančia srauniai (A H—1,8) vingiuoja giliame kanjone. Upės dugnas kietas, yra rėvų, keletas slenkstelių, medžių užvartų. Kai vanduo aukštas ir kai dirba bent vienas HE agregatas, kliūtys nesunkiai nugalimos neišlipant iš laivelio. Tačiau sausmečiais ir kai elektrinė stovi, vandens būna per maža ir lengviausiu laiveliu plaukti.3 d Upės krante yra vieta, kur 1944 buvo įsikūręs ,,Dainavos" partizanų būrys. 1967 prie upės, tankiame eglyne, buvo vėl atstatytos eglišakių palapinės, o ant kranto, prie kelio į Varviškes, įrengta paminklinė lenta. Už kokio km ant kranto yra paminklinis akmuo su įrašu.Baltoji Ančia įteka į Nemuną prie Paančios viensėdžio, 466 km nuo jo ž., 18 km aukščiau Druskininkų.0 Nemuno ir Baltosios Ančios santaka0 Nemuno ir Baltosios Ančios santaka, Paančios viensėdis, Varviškė (plačiau apie B. Ančią žr. p. 53).-4 k GERDAŠIAI — padriko kupstinio tipo kaimas, įsikūręs aukštoje pamiškėje.-10 d Kubilnyčia (L—9). Gatvinis ŠVENDŪBRĖS k. Jame daug būdingų senosios lietuvių liaudies architektūros sodybų. Kaimas pabiręs Raigardo slėnio pakraštyje, prie 2,5 km ilgio Nemuno senvagės, vadinamos Nemunykščiu.Pusę km į š. nuo S. guli Švendubrės akmuo—didžiulis (2,5X5X2 m) rausvo granito riedulys, vadinamas Velnio akmeniu, apie kurį liaudis pasakoja legendas.Raigardo slėnis — vienas iš didž. nuošliaužų cirkų Lietuvoje, landšaftinis draustinis. Raigardo slėnį mėgo M. K. Čiurlionis; čia jis nutapė ,,Raigardo" triptiką.-15 Druskininkų poilsiautojų mėgstamiausia vieta — Meilės sala; fv. d. Sala ir poilsio parko pieva, kur auga retieji augalai (gelsvoji viksvuolė, smiltinė guboja, paprastoji šertvė, paprastasis amalas, penkialapis ir pūstalapis dobilas), — botaninis draustinis.-18 k Milžinų kalnas — senoji Druskininkų poilsiavietė.d Ratnyčia (L — 33) — trumpos poilsio kelionės upė. R. prasideda ,,Saulės takas", išpuoštas originaliomis pavėsinėmis, suoleliais (baigiasi Druskininkų klimato terapijos parke).DRUSKININKAI — sąjunginės reikšmės balneologinis kurortas, veikiantis ištisus metus. Čia gydomos širdies, nervų, reumato, virškinimo trakto, ginekologinės ir kitos ligos. Naudojamas mineralinių šaltinių vanduo, purvo, saulės, vandens vonios, atliekama fizinės kultūros ir klimato terapija, kitos medicininės procedūros. Visos Druskininkų sanatorijos (,,Nemunas", ,,Pušynas", ,,Dainava", ,,Draugystė", ,,Saulutė", ,,Dzūkija", ,,Lietuva", ,,Baltarusija" ir kt.) pastatytos tarybiniais metais. Baigiamos statyti didž. ir moderniškiausios Europoje gydyklos. Kurorte kasmet poilsiauja ir gydosi daugiau kaip 100 000 žmonių.Druskininkuose gyveno ir kūrė didysis lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis. 1963 Čiurlionių sodybos name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie menininko gyvenimą ir kūrybą. 1975 D. vienoje iš gražiausių aikščių, greta ,,Lietuvos" sanatorijos, atidengtas paminklas M. K. Čiurlioniui (skulpt. V. Vildžiūnas, archit. R. Dičius). Kelią nuo Varėnos iki Druskininkų puošia liaudies menininkų išdrožtos medinės skulptūros – stogastulpiai (,,Čiurlionio kelias").-19 d Grūta (L—7). NERAVAI — Druskininkų t. ū. centras. Ūkis specializuojasi daržininkystėje. 1,5 km žemiau — k Gailiūnai. Čia yra daug pilkapių. Patį didž, (4 m aukščio ir 25 m pl.) vietos žmonės vadina Milžinkapiu.