27
KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS ELEKTROTECHNIKOS KATEDRA Elektros ir automatikos įrenginiai Valstybinis kodas: 65301T103 ELEKTROS ENERGETIKA Kursinio darbo nuorodos Parengė …………………… lektorė V. Eitutienė

kursinis darbas

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Elaktros automatika, instaliacija

Citation preview

Page 1: kursinis darbas

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJATECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

ELEKTROTECHNIKOS KATEDRA

Elektros ir automatikos įrenginiaiValstybinis kodas: 65301T103

ELEKTROS ENERGETIKAKursinio darbo nuorodos

Parengė …………………… lektorė V. Eitutienė

KLAIPĖDA2007

Page 2: kursinis darbas

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………………32. Antraštinis lapas……………………………………………………………43. Užduotis……………………………………………………………………54. Projektuojamojo objekto aprašymas…...…………………………………..65. Elektros imtuvų žiniaraštis…………………….…………………………...76. Elektros energijos tiekimo schemos parinkimas…………………………...87. Elektros apkrovų skaičiavimas ….…………………………………………98. Paskirstymo elektros tinklų skaičiavimas ir parinkimas……….…………..119. Reaktyviosios galios kompensacija ……………………………………….1410. Skirstomųjų įrenginių parinkimas ………………………………………...1511. Trumpųjų jungimų skaičiavimas ………………………………..………...1612. Įžeminimo skaičiavimas ………………………..…………………………1813. Sauga darbe montuojant elektros įrenginius …………………………...….1914. Literatūra…………………………………………………………………...2015. Priedai……………………………………………………………………...21

2

Page 3: kursinis darbas

ĮVADAS

Studentai turi pademonstruoti profesines kompetencijas iš šių veiklos sričių:

Veiklos sritys: Elektros įrenginių ir sistemų eksploatavimas. Elektros ir automatikos įrenginių projektavimas. Techninės informacijos analizavimas ir konsultavimo paslaugų teikimas. Elektros įrenginių darbo automatizavimas. Elektros ir automatikos įrenginių montavimas.

Profesinės kompetencijos: Nustatyti elektros įrenginių ir sistemų būklę. Nustatyti elektros įrenginių parametrus. Surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją. Palyginti ir įvertinti elektros ir automatikos įrenginių techninius parametrus

bei charakteristikas.

Kursinio darbo tema: galios elektros tinklų projektas

Aiškinamojo rašto turinys:1. Elektros tinklų schemos parinkimas.2. Elektros apkrovų skaičiavimas.3. Skirstomojo tinklo skaičiavimas ir parinkimas.4. Reaktyviosios galios skaičiavimas.5. Skirstomųjų įrenginių parinkimas.6. Trumpųjų jungimų skaičiavimas.7. Įžeminimo skaičiavimas.8. Darbo ir žmonių sauga.9. Elektros medžiagų žiniaraštis.10. Darbo išvados.

Grafiniai darbai:1. Galios elektros tinklo planas.2. Principinė elektros tinklų schema.

Kursinis darbas atliekamas 4 semestre ir pristatomas viešam gynimui. Rezultatai vertinami taikant IKI sistemą:

IKI = X1 . 0.1 + X2 . 0.3 + X3 . 0.6

X1 – akademinis aktyvumas, lankomumas.X2 – semestrinis įvertinimas (kursinis darbas).X3 – egzaminas.

3

Page 4: kursinis darbas

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJATECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

ELEKTROTECHNIKOS KATEDRA

ELEKTROS TINKLAI

…………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………

KURSINIS DARBASKD 65301T103 ……….. ARbbb

Studentas: ……………….. …………………. (parašas) (vardas, pavardė)

Kursinio darbo vadovė: ……………… …………………. (parašas) (vardas, pavardė)

KLAIPĖDA2007

4

Page 5: kursinis darbas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO

MINISTERIJA

KLAIPĖDOS VERSLO IR TELCHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

TVIRTINUElcktrotechnikos katedros vedėjas

…………………. 2007 m………. mėn…….d.

Specialybė - elektros ir automatikos įrenginiai, valstybinis kodas 65301T103 kursas – EA.

KURSINIO DARBO UŽDUOTIS

lšduota 2007 m............................mėn...........d. studentui.........................................................................Kursinio darbo tema..................................................................................................................................………………………………………………………………………………………………………….Kursinio darbo baigimo data 2007 m...................................mėn............d.Darbo duomenys.......................................................................................................................................

Aiškinamojo rašto turinys1. Įvadas

l.1 Projektuojamojo objekto aprašymas1.2 Dalyko tikslai numatyti studijų programoje1.3 Naudotų informacijos šaltinių apžvalga

2. Analitinė dalis2.1 Užduoties analizė, sprendimo būdai

3. Galios elektros tinklų projektavimas3.1 Elektros imtuvų pagrindiniai parametrai3.2 Galios elektros tinklo schemos sudarymas3.3 Paskirstymo elektros tinklų skaičiavimas ir parinkimas3.4 Elektros tinklo apkrovų skaičiavimas3.5 Magistralinių elektros tinklų skaičiavimas ir patikrinimas3.6 Reaktyviosios galios kompensacija3.7 Skirstomųjų įrenginių parinkimas3.8 Trumpųjų jungimų skaičiavimas3.9 Įžeminimo skaičiavimas

4. Sauga darbe montuojant elektros įrenginius

5. Elektros įrenginių ir medžiagų specifikacija6. Darbo išvados

Grafinė dalis1. Galios elektros tinklo planas2. Principinė elektros tinklo schema

Kursinio darbo vadovė lektorė V. Eitutienė

5

Page 6: kursinis darbas

4. Projektuojamojo objekto aprašymas

Pateikiama projektuojamojo objekto charakteristika, t.y. kelių aukštų pastatas, kokios paskirties ir kokios jų kategorijos, pagal aplinkos sąlygas, pvz. Normalios, drėgnos, gaisro atžvilgiu pavojingos ir kt. Būtina žinoti kiekvienos patalpos charakteristiką, nes nuo to priklauso teisingas elektros įrenginių parinkimas pagal apsaugos sąlygas nuo aplinkos poveikio ir teisingas tinklo paklojimas.Aptarnaujantis elektros įrenginius personalas gali nukentėti nuo elektros srovės poveikio, jeigu neatsargiai prisilies prie srovei laidžių dalių esančių po įtampa, pvz. kai bus pažeista laidininkų izoliacija, arba kai prisiliečiama ir prie nelaidžių metalinių dalių, kurios atsiduria po įtampa avarinio rėžimo metu. Tai įvertinant visos patalpos priklausomai nuo elektros poveikio pavojingumo skirstomos į tris grupes: nepavojingos, padidinto pavojingumo ir ypač pavojingos elektrosaugos atžvilgiu. Nepavojingos patalpos, kur grindys medinės, aplinkos sąlygos normalios pvz. administracinės-buitinės, koridoriai, vestibiuliai ir kt. Padidinto pavojingumo, kai grindys yra laidžios elektros srovei, yra elektros įrenginiai, karštos bei drėgnos patalpos.Numatyti projektuojamame objekte pamainų skaičių.Išvardinti elektros imtuvus, kurie sudaro didžiausią visų elektros įrenginių instaliuotą galią. Visų elektros energijos vartotojų techniniai duomenys yra pateikiami duomenų žiniaraštyje aiškinamajame rašte.Pati svarbiausia elektros tinklų ir įrenginių patikimo ir saugaus darbo sąlyga yra teisingas elektros įrenginių parinkimas priklausomai nuo patalpų technologinės paskirties.Elektros energijos tiekimo patikimumas - tai elektros energijos tiekimo sistemos sugebėjimas užtikrinti kokybišką elektros energijos perdavimą, nesukeliant avarinių elektros energijos tiekimo pertrūkių.Projektuojamas objektas pvz. neserijinės produkcijos gamyklos, galima priskirti prie III kategorijos imtuvų pagal elektros energijos tiekimo patikimumą. Tokie objektai gali būti maitinami nuo vieno elektros energijos šaltinio, bet su sąlyga, kad pertrūkiai elektros energijos tiekime neviršytų 24 val., kol bus pakeistas ar suremontuotas schemos elementas.

6

Page 7: kursinis darbas

1 lentelėAtliekama darbų technologija

Nr. Plane

Patalpos pavadinimas

Gamybinio proceso

pavadinimas

Technologiiai įrenginiai

Atliekami darbai

Darbuotojų skaičius

7

Page 8: kursinis darbas

2 lentelė5. Elektros imtuvų žiniaraštis

Nr.plane

Imtuvo pavadinimasElektros

variklio tipas

ElektrosvariklioPv, kW

Cos

           

8

Page 9: kursinis darbas

6. Elektros energijos tiekimo schemos parinkimas

Elektros tinklų schema priklauso nuo atskirų imtuvų galios, jų kiekio, paskirstymo ir kitų

faktorių. Ji turi tenkinti šiuos reikalavimus:

- užtikrinti patikimą elekt:ros energijos tiekimą priklausomai nuo vartotojų kategorijos;

- patogiai eksploatuojama;

- turėti optimalius techninius - ekonominius rodiklius pagal kapitalinius įdėjimus,

eksploatacines išlaidas ir elektros energijos nuostolius;

- leisti pritaikyti naujausias ir greičiausias montavimo technologijas.

Radialinė schema (1pav ) taikoma nedidelėms vartotojų grupėms, išdėstytoms įvairiose

vietose nuo pagrindinio paskirstymo skydo (PSS). Tinklai montuojami iš laidų arba kabelių.

1 pav

Magistralinė schema taikoma didelėms vartotojų grupėms. Tinklai montuojami iš laidų,

kabelių arba šynolaidžių.

9

Page 10: kursinis darbas

7. Elektros apkrovų skaičiavimas

Elektros apkrovos skaičiuojamos sugretintų apkrovų grafikų metodu.

Nustatoma vidutinioji aktyvioji apkrova:

(7.1)

kn- išnaudojimo koeficientas imtuvams dirbant įvairiuose rėžimuose

Pv - vardinė imtuvo galia, kW.

Maksimalioji aktyvioji apkrova:

(7.2)kmax - maksimumo koeficientas, nustatomas pagal lentelę (arba kreives)

priklausomai nuo grupės imtuvų naudojimo koeficiento Kn ir efektyviojo

imtuvų skaičiaus nef

(7.3)

(7.4)

(7.5)

Maksimalioji reaktyvioji apkrova:

(7.6)

Maksimalioji pilnoji apkrova:

(7.7)

Maksimalioji srovė: (7.8)

Skaičiavimo duomenys ir rezultatai pateikiami lentelėje

10

Page 11: kursinis darbas

3 lentelėElektros apkrovų skaičiavimo suvestinė

SkydoNr.

plane

ImtuvoNr.

planeImtuvo pavadinimas

Imtuvo Pv

kn cos tg Kn Nef kmax Pvid Pmax Qmax Smax Imax

      kW             kW kW kVAr kVA A

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

10

Page 12: kursinis darbas

8. Paskirstymo elektros tinklų skaičiavimas ir parinkimas

Vidaus elektros instaliacija projektuojama atsižvelgiant i šias nuorodas:

laidai turi neperkaisti tekant skaičiuojamosioms linijų apkrovų

srovėms.

įtampos nukrypimai elektros energijos imtuvų gnybtuose neturi viršyti standartuose

numatytų reikšmių.

įtampos sumažėjimas, iššauktas paleidžiant galingą asinchroninį elektros variklį negali viršyti standarte nurodytų reikšmių. Šis paleidimas neturi sutrikdyti kitų elektros imtuvų darbą.

laidų mechaninis atsparumas turi būti ne mažesnis pasirinktai instaliacijos rūšiai.

parenkant tinklų schemą, siekiama ekonomiškiausio varianto. apsaugos aparatai turi apsaugoti visą elektros tinklą nuo trumpojo jungimo srovių

bei perkrovų.

Tuo tikslu atliekami šie skaičiavimai:

parenkamas laidų skerspjūvis pagal leistinas ilgalaikes apkrovų sroves sudaromas įtampų nukrypimų balansas ir instaliacija patikrinama pagal leistinus

įtampos nuostolius. Jei reikia koreguojamas skerspjūvio dydis; parenkami linijų apsaugos aparatai. Atliekami tinklų patikrinamieji skaičiavimai pagal apsaugų poveikio ir leistinų apkrovų suderinimo sąlygas;

atliekami apsaugos aparatų patikrinamieji skaičiavimai, įvertinant vienfazio ir trifazio trumpo jungimo sroves;

parenkami įvadiniai ir skirstomieji įrenginiai, apskaitos aparatai; atliekami linijų patikrinamieji skaičiavimai galingų elektros variklių paleidimui.

Esant pastovioms aplinkos sąlygoms, pasirinktam instaliacijos būdui, laidininko medžiagai, skerspjūviui bei izoliacijos rūšiai galima nustatyti leistinas ilgalaikes apkrovos sroves, kurioms tekant laidininkai įkaista iki leistinų reikšmių. Šias sroves nustato laidų gamintojai, nurodydami prie kokios aplinkos temperatūros ir instaliacijos paklojimo būdo, laidų ir kabelių įšilimas bus leistinose ribose. Laidininko skerspjūvis parenkamas pagal sąlygą:

I leist > I

sk (8.1)

Standartuose numatyta, kad leistinos apkrovos srovės pateikiamos dviem atvejams:

laidai ar kabeliai pakloti žemėje, tapl = 15°C

laidai ar kabeliai nutiesti ore, tapl = 25°CEsant kitai aplinkos temperatūrai leistina laido ar kabelio srovė he1t apskaičiuojama pagal formulę:

11

Page 13: kursinis darbas

I,eist = k t I,e;st, (8.2)

kt - temperatūrinis koeficientas

(8.3)

t' -laido gyslos temperatūra t'apl- aplinkos temperatūra tapl - skaičiuojamoji aplinkos temperatūra tleist -leistina laido įšilimo temperatūra.Koeficiento reikšmė būna mažesnė už vienetą, kai reali aplinkos temperatūra didesnė už skaičiuojamąją ir mažesnė - kai aplinkos temperatūra гemesnė už skaičiuojamąją Klojant kabelius аг laidus trenšėjoje, jц aplinka papildomai įšyla. Šis aplinkos temperatūros pasikeitimas įvertinamas pataisos koeficientu kp, priklausančių nuo tranšėjoje paklotų kabelių kiekio ir atstumo tarp jų. Koeficiento reikšmė visuomet mažesnė už vienetą. (pav. ЕĮĮТ lentelėje 1.3.26). Tuomet laido аr kabelio leistina srovė apskaičiuojama pagal formulę:

(8.4)

Kai išvardintos aplinkybės instaliuojant kabelius pasireiškia kartu, tai leistina srovė skaičiuojama:

(8.5)

Linijos skaičiuojamoji srovė apskaičiuojama pagal formules:

linijoje prijungtas vienas trifazis elektros imtuvas:

12

Page 14: kursinis darbas

linijoje prijungtas vienas vienfazis elektros imtuvas:

(5.6)

linijoje prijungtas vienas vienfazis elektros imtuvas:

(8.7)

linijoje prijungta grupė elekros imtuvų

(8.8)

kv - imtuvų grupės vienalaikiškumo koeficientas.

Parinktas laidininkas patikrinamas įtampos nuostoliams. Galios tinklui jie neturi būti didesni kaip 5% (apšvietimui - 2,5°/о). Įtampos nuostoliai:

(8.9)

Laidininkų parinkimo lentelė 4 lentelė

Skaičiavimo rezultatai pateikiami lentelėje 4 bei skaičiuojamoje schemoje.

SkydoNr.

plane

ImtuvoNr.

planePv Iv Laidininkas Ileist 1 U

Paklojimobūdas

kW A A m %

13

Page 15: kursinis darbas

                 

9. Reaktyviosios galios kompensacija

Elektros energijos imtuvus charakterizuoja galios koeficientas. Kuo jis mažesnis, tuo didesnė srovė ir tuo didesnis laidininko skerspjūvis, taip pat didėja aktyviosios galios nuostoliai, mažėja įtampa. Norint padidinti galios koeficientą, naudojamas reaktyvinės galios kompensavimo įrenginys. Kompensuojamoji reaktyvioji galia skaičiuojama:

(9.1)

14

Page 16: kursinis darbas

(9.2)

Pagal QK yra parenkamas kompensacinis įrenginys. Kompensacinio įrenginio srovė

skaičiuojama:

(9.3)

Parenkame jungiančio laido skerspjūvį ir apsaugą.

10. Skirstomųjų įrenginių parinkimas

Parinkdami skirstomąsias spintas atsižvelgiame į supančios aplinkos veiksnius. Gautus rezultatus surašome į 5 lentelę.

5 lentelė

15

Page 17: kursinis darbas

Paskirtisžymėjimas

plane Tipas

Apsaugosapdangalais

laipsnis

Moduliųskaičius

Parenkamas įvadinis elektros energijos paskirstymo skydas (IPS). Parenkamas

įvadinis kabelis. Skaičiuojama objekto pilnoji galia:

(10.1)

Maksimali įvado srovė:

(10.2)

Parinktas kabelis patikrinamas U%, paskaičiuojami galios tinklo nuostoliai. Patikrinimui pasirenkame didžiausios vardinės galios, labiausiai nutolusi nuo skydelio elektros imtuvą. Pvz.:

(10.3)

11. Trumpųjų jungimų skaičiavimas

Trumpojo jungimo srovės išvysto dideles mechanines jėgas, ardančias apsaugos aparatų, šynų, izoliatorių konstrukcijas. Be to, šios srovės papildomai kaitina aparatų kontaktus, laidų ir kabelių srovines dalis, kas gali sukelti pavojingus temperatūrų perviršius. Trumpojo jungimo srovės dydis priklauso nuo grandinės

16

Page 18: kursinis darbas

varžos, trumpojo jungimo rūšies (trifazio, dvifazio, vienfazio), trumpojo jungimo trukmės ir laiko. Grandinės varža priklauso nuo maitinimo šaltinio galios, trumpo jungimo taško atstumo iki šaltinio, laidininko skerspjūvio ir medžiagos, instaliacijos rūšies.Apsaugos aparatai per tam tikrą laiką turi atjungti visas trumpojo jungimo sroves. Jų kontaktai, izoliatoriai ir kiti mazgai turi būti atsparūs didžiausioms galimoms trumpojo jungimo srovėms.

Apsaugos aparatų mechaninis atsparumas tikrinamas pagal sąlygą:

(11.1)

ut.j. - transformatoriaus trumpojo jungimo įtampa, %;S - transformatoriaus vardinė galia, VAr - trumpojo jungimo grandinės atkarpos varža

Apsaugos aparatui patikimumas patikrinamas pagal mažiausią galimą trumpojo jungimo srovę apsaugojamoje linijoje. Apsaugos aparatas laikomas patikimas, jei vienfazio trumpojo jungimo srovė bus pakankamai didelė poveikio srovės atžvilgiu:

17

Page 19: kursinis darbas

Sudaroma trifazio trumpojo jungimo skaičiavimo schema

Skaičiavimo rezultatai surašomi į 6 lentelę:

6 lentelė

Trumpojo jungimo vieta

It.j.kA

ism

kASt.j.

MVA

K-1

K-2

K-3

12. Įžeminimo skaičiavimas

18

Page 20: kursinis darbas

Įžeminimo įrenginio varžą galima apskaičiuoti arba išmatuoti. Norint apskaičiuoti šią varžą, būtina žinoti grunto varžą. Kai grunto varža daugiau kaip 1.104 cm, reikia

įžeminimą daryti giliau. Būtina įvertinti sezoniškumą, t.y. grunto lyginamąją varžą padauginti iš sezoniškumo koeficiento (kn 2, horizontaliems jžemikliams ir kv=1,4, vertikaliems įžemikliams). Natūralus įžeminimas atliekamas panaudojant vandentiekio vamzdžius, kabelių švininius apvalkalus ir kitas metalines konstrukcijas.Jei natūralaus jžeminimo varža Rn didesnė negu reikalaujama Rįž, reikia papildomai daryti dirbtinį jžeminimą, kurio varža nustatoma pagal formulę.

Dir-btinio įžeminimo varža susideda iš vertikalių Rv ir horizontalių Rh įžerninimo varžų.

(12.1)

(12.2)

(12.3)

(12.4)

Panaudojant įžeminimui keletą įžemintuvų, bendra įžeminimo varža išauga, kadangi susidaro tarpusavio ekranizacija. Įvertinamas ekranizacijos koeficientas (išnaudojimo koeficientas). Vertikaliems įžemintuvams Rv ir horizontaliems Rh bendra varža:

(12.5)

Rlv - vieno vertikalaus įžemintuvo varža,Rlh - vieno horizontalaus įžemintuvo varža,

v - vertikalių įžemintuvų išnaudojimo koeficientas, h - horizontalių įžemintuvų

išnaudojimo koeficientas.

Iki 1000V įtampos izoliuotos neutralės tinkluose elektros įrenginiai turi būti įžeminti.

Įžeminimo įrenginio varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų.

13. Sauga darbe montuojant elektros įrenginius

19

Page 21: kursinis darbas

Elektros energijos gamyba ir vartojimas visada susijęs su tam tikra rizika nukentėti nuo

pavojingų ir kenksmingų elektros veiksnių poveikio. Todėl elektros energijos gamyba,

paskirstymas ir vartojimas yra reglamentuojami atitinkamais norminiais aktais. Norint

užtikrinti saugų darbą objekte, skiriami asmenys, atsakingi už saugaus darbo vykdymą

elektros įrenginiuose. Visi darbai atliekami tik pagal instrukcijas t.y. darbai atliekami

vadovaujantis gamintojo sudaryta techninės eksploatacijos arba darbdavio patvirtinta

instrukcija, nepažeidžiant personalui privalomų jmonės saugos darbe instrukcijų.

Šiame objekte montuojant elektros įrenginius, darbų vadovo funkcijas gali atlikti aukštos

kvalifikacijos (AK) personalas, darbų vykdytojo funkcijas gali atlikti aukštos (AK) arba

vidurinės (VK) kvalifikacijos personalas, o brigados nariais gali būti aukštos, vidurinės ir

pradinės kvalifikacijos personalas. Visas personalas, dirbantis objekte, privalo turėti

atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą, nustatyta tvarka atestuoti ir turėti nustatytus

pažymėjimus, suteikiančius teisę aptarnauti elektros įrenginius. Pagal elektros irenginių

įrengimo taisykles žmonėms apsaugoti nuo elektros srovės, kai pažeidžiama izoliacija,

būtina naudoti bent vieną iš šių priemonių: įžeminimą, jnulinimą, apsauginj atjungimą,

skiriamąjį transformatorių, dvigubą izoliaciją, izoliuotas aikšteles.

Įžemininti arba įnulinti būtina visus 380V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės

įrenginius. Kilnojamieji elektros imtuvai jžeminami arba įnulinami specialiu laidininku.

Tam naudojama atskira maitinančiojo kabelio gysla, kurios vienas galas prijungtas prie

imtuvo, o kitas prie specialaus šakutės kontakto. Nuliniu laidu įžeminti arba įnulinti

negalima. Visus darbus pagal instrukciją gali vykdyti vienas VK darbuotojas, jeigu darbai

atliekami ne aukščiau kaip 1 m nuo grunto, grindų ar perdengimo. Atliekant darbus lm ar

didesniame aukštyje, turi būti naudojamos priemonės, apsaugančios dirbančiuosius nuo

kritimo iš aukščio. Atliekant darbus aukščiau kaip 5m nuo grunto, perdengimo, pastolių

bei grindų paviršiaus būtina turėti apsaugos diržą ir privalo dirbti ne mažiau kaip du

darbuotojai.

Montuojant elektros įrenginius naudojami tik nustatyta tvarka išbandyti ir patvirtinti

elektromontavimo darbams skirti įrankiai su izoliuotomis rankenomis. Darbo metu turi

būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių, įtampą turinčių srovinių

dalių. Tam skirtos įvairios apsaugos priemonės: izoliuojantys skydai, izoliuojančios

širmos, izoliaciniai gaubtai, guminės pirštinės ir kt.

Literatūra:

20

Page 22: kursinis darbas

1. Elektros įrengimų įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas.Vilnius.2001 ISBN9986-857-06-6.

2. Drabatiukas A., Tranauskas A. Skirtuminės srovės jungiklių naudojamų gyvenamuosiuose ir visuomeninių pastatų elektros įrengimo rekomendacija. - UAB "Kekona", 2000.

3. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. – Vilnius. 2005.4. Справочник по проектированию электрических сетеи и

электрооборудования. – М.: Энергоатомиздат, 1991.5. Справочник по проектированию электрооборудования. – М.:

Энергоатомиздат, 1990.6. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. – Vilnius. 2004.7. С. Л. Кужеков, С. В.Гончаров. Городские электрические сети. “Мартт”, 2001.7. Šliogeris J., Kvedaras V. Elektros tinklai.- Vilnius. 2001 – ISBN 9986-05-459-1.8. Musial E. Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija.-Kaunas. 2001.-ISBN 5-

430-03255-7.9. Šatas J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai.- Klaipėda. 2003.-ISBN

Isoda G. Elektros instaliacija.- Vilnius. 2005.-ISBN 9955-590-23-8.10. Produkcijos gamintojų katalogai: HPM KABEL, SIEMENS, LEGRAND, BERKER, ABB, KEILA CABEL, HAGER.

21