Jei man reikëtø

nupieðti Suomijà, að nupieðèiau didelá ledkalná,

ið kurio kyðotø tik patikliai á pasaulá þvelgianèio suomio galva.

Jo pasaulis – giliai giliai po ledu. Netiesa, kad á já neámanoma prisibelsti.

Perskaitæ ðià knygà suþinosite,

kodël suomei negalima bu­

èiuoti rankos ir kodël suomis

kalbëdamas kasosi. Kodël jie

nori nusiðlapinti prie Rusijos

sienos. Ir kà daro, kai uþtinka

þmonà su kaimynu lovoje.

Jûs suþinosite, kad suomiai

mote ris ant rankø privalo

nuneðti 253 metrus 50 cen­

timetrø, kad 20 procentø

suomiø mylisi kasdien

(pirmauja Europoje) ir kad

sausasis ástatymas nebegalioja

nuo 1932 metø.

Në viena Europos ðalis nëra taip apipin­ta legendomis ir mitais kaip Suomija. Man Suomija yra ðalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystë. Èia viskas tikra. Tikra þiema su balto sniego pusnimis ir speigø kaustoma tyla. Tikri tankûs miðkai, kur slampinëja meðkos ir vilkai. Tikra trumpa karðta vasara su saunø dûmeliu ir baltosiomis naktimis, pri­nokinanèiomis laukø ir miðkø gërybes. Skaidrûs eþerai su tikromis þuvimis ir geriamu vandeniu. Tikri ir dël to net juokingi þmonës su tikra tiesa, tikra iðmintimi ir tikrais jausmais.

Laima Lavaste penkiolika metø dirbo „Lietuvos ryto“ þurnaliste Suomijoje.

ISBN 978-9986-16-458-6

9 789986 164586

2

3

VILNIUS 2013

4

UDK 948.0 La504

© Laima Lavaste, 2005© Ilona Kukenytë, dizainas, 2005© �Tyto alba�, 2013

ISBN 978-9986-16-458-6

Virðelyje: garsus suomiø dirigentas Leifas SegerstamasTuomo Mannineno nuotrauka

Treèias leidimas

5

Aèiû tëvams, kurie iðmokë mane raðyti.Ir draugams, kurie liepë raðyti.

6

7

Mieli skaitytojai,

leidykla vykdo jums duotą pažadą ir perleidžia 2005 m. parašytą ir dukart išleistą „Linksmą knygą apie suomius ir Suomiją“. Suprantama, 2013-ųjų Suomija – jau kitokia. Daug faktų, nurodytų skaičiais, nuo 2005 m. šiek tiek pasikeitė. Nežinau, ar tiesa, kad vedęs suomis per metus vis dar išgeria 13 litrų grynojo alkoholio, o nevedęs – 22 litrus. Gal atvirkščiai? Nesu tikra, kad suomių vyrų sperma vis dar geriausia pasaulyje (viename mililitre spermos plaukioja net 114 milijonų spermatozoidų), nes į šią nominaciją esą pasikėsinę lietuviai. Neapskaičiavau, ar ir 2013 m. suomiai vis dar nusileidžia švedams sunaudojamo tualetinio popie-riaus kiekiu (rezultatu 5,9 kg : 6,4 kg). Gal suomiai jau nebesišlapina prie Rusijos sienos, tokiu žygdarbiu įrodinėdami savo drąsą? Gal pakito ir faktai, kiek suomių vertina ištikimybę. Manau, kad šalyje sumažėjo bedarbių (2005 m. buvo 200 tūkstančių), bet esu įsitikinusi, kad jie kas mėnesį tvarkingai gauna oriai gyventi leidžiančias pašalpas.

2004 m. apklausos duomenys, jog 621 suomis labiausiai nemėgsta rusų, gali būti ir pasikeitę, bet garantuoju, kad paminklas Rusijos carui Aleksandrui I tebe-stovi Helsinkio centre, o Tamperėje tebeveikia Vladimiro Lenino muziejus.

Beveik esu tikra, kad 2013 metais, kaip ir 2005-aisiais, Suomijoje tebeteliūškuoja 187 888 ežerai, nepakito poliarinių dienų ir naktų skaičius, Laplandijoje žiemą iškrinta sniegas, gyvena Kalėdų Senis ir lapiai. Vasarą tebesikandžioja 50-ies rūšių uodai, moterys vis dar emancipuotos, nors kartą per metus vyrai ant rankų jas vis dar nuneša 235,5 metro. Alus restorane tebebrangus, suomiai taip pat myli Tėvynę bei prarastąją Kareliją, sąžiningai moka mokesčius ir penktadieniais periasi saunoje. O savo pilyje netoli Helsinkio tebegyvena suomiai troliai. Ir Suomija tebėra mažiausiai korumpuotų pasaulio šalių penketuke.

Tačiau daug kas ir pasikeitė. Suomijos jau nebevaldo rudaplaukė prezidentė Tarja Halonen, pasipūtusių švedų vadinta „mumių mama“. Na ir kas? Užtat ji buvo ir liko suomių tautos numylėtinė, garbingai vadovavusi tautai tris kadencijas. Sumenko ir Suomijos pasididžiavimo – ekonomikos garvežio „Nokios“ – galybė.

8

2010 m. pasaulyje buvo parduota 10 proc. mažiau telefonų, atleista tūkstančiai darbuotojų.

Suomių vyrai, deja, jau nebepirmauja pasaulyje – nei „Formulės-1“ trasose, nei šuoliuose nuo tramplinų. Negana to, tautos didvyris Mika Häkkinenas, dukart „Formulės-1“ čempionas, puikus sutuoktinis ir geras dviejų vaikų tė-vas, 2008 m. išsiskyrė! Pasirodo, naktinis gyvenimas Monake, daug alkoholio ir manekenių – tokia buvo doro suomio kaimo vaikino veidu kita gyvenimo pusė, kruopščiai slėpta nuo tėvynainių. Mikai nebuvo gana šeimos laimės, itin gražioje Suomijos vietovėje ką tik pasistatyto 450 kv. m modernaus vasarnamio su aikštele sraigtasparniams, 360 kv. m rūmų, nuomojamų už 35 000 eurų per mėnesį Monako centre priešais kunigaikščio Alberto II rūmus, atostogų bran-giausiuose pasaulio kurortuose, viešbučiuose, kur para kainuoja 20 000 eurų, ir protingos žmonos, kurios dėka 10 metų vedybinis gyvenimas buvo beveik laimingas. Ak, Mika!

Yra naujienų ir kovojant su vasaros malonumus vasarnamiuose gadinančiais uodais, kurių ypač baiminasi į Suomijos paežeres susirengę keliauti lietuviai. Dabar suomiškus uodus galima naikinti ir įrenginiais, ne tik pliaukšėjimu. Mano draugės vyras Raimo, perskaitęs reklamą, nepagailėjo 500 eurų ir nupirko amerikinę uodų naikinimo mašiną „Mosquito Trap-250“. Reklama skelbė, kad mašina naikina visus uodus 4000 kv. m plote. Plastikinio kubiliuko dydžio stebuklingą mašiną Raimo išdidžiai pastatė pakrūmėje. Ji veikia kaip uodų krematoriumas – privilioja kvepiančiomis dujomis į vidų zyziančias pabaisas ir ten jas nužudo.

Keli uodai nutūpė ant mašinos, bet į vidų lįsti nepanoro. Kitos dienos rytą suskaičiavome, kad „krematoriume“ žuvo 5 uodai. Vadinasi, kiekvieno jų kai-na – 100 eurų. Kai įsiutęs Raimo nuvežė mašiną į parduotuvę, vadybininkas paaiškino, jog reikėjo palaukti 2 savaites, kol ji nužudys visus kiemo uodus. Atgal į vasarnamį Raimo grįžo su nauja uodų žudymo mašina KK8. Ji skleidė melsvą šviesą, kad priviliotus uodus nutrenktų elektros srove. Tikra elektros kėdė uodams! Atskriskit, uodeliai! Jie atskrido pavakare spiečiais, mus apkandžiojo, bet lįsti į elektros kėdę nenorėjo. Tik anksti ryte į mašiną įskrido žalias vabalas. Laimė, mašiną Raimo jau buvo išjungęs, tad vabalą išleidome į laisvę. Tiek apie Suomijos naujienas kovų su uodais fronte, ir nebandykite prieštarauti, kad tas baras nereikšmingas!

9

Dar daugiau permainų per pastarąjį dešimtmetį įvyko suomių sąmonėje. Iki šiol tvarkingai Europos Sąjungos reikalavimus vykdžiusioje Suomijoje nuo 2011-ųjų pasigirdo eretiški šūkiai. Suomija nebemokės tik sirtakius šokantiems „graikams zorboms“ ir tinginiams ispanams jokių pašalpų, išstos iš ES, atsisakys euro, išsiųs namo visus imigrantus, atkiš špygą šalyje įsigalėjusiems švedams ir nemėtys pinigų kovai su globaliniu atšilimu – suomiai gali patvirtinti, kad jokio atšilimo nėra, žiemos visada šaltos ir daug sniego! – taip prieš parlamento rinkimus 2011 m. balandį tautai kalbėjo partija „Tikrieji suomiai“.

Tad man, autorei, veriasi galimybės po kelerių metų parašyti naują knygą apie drąsius suomius ir ryžtingą Suomiją. Laukite tęsinio.

Laima

10

Turinys

KODËL JÛS TURITE PERSKAITYTI ÐIÀ KNYGÀ? ................................ 15

I. PIRMOJI SUOMIØ PAÞINIMO PAMOKA ........................................ 17

Kà bûtina þinoti lietuviui verslininkui ar turistui,

susiruoðusiam á Suomijà? .................................................................. 18

Kaip bendrauti su moterimis? ........................................................... 18

Suomijos vyrai labai drovûs ............................................................... 20

Kaip kalbëtis su suomiais? ................................................................. 21

Kaip elgtis suomiø namuose? ............................................................ 22

II. SVETIMTAUÈIAI SUOMIAMS KELIA JUOKÀ ................................. 23

Suomiai nevagia klozetø kaip italai .................................................... 23

Ispanai moka tris darbus ................................................................... 24

Graikai dauþo lëkðtes ......................................................................... 24

Suomis � ne prancûzas! ..................................................................... 25

Geriausi vokieèiø draugai .................................................................. 25

III. KAIMYNAI ................................................................................ 26

Suomija ir Ðvedija � keista meilë ....................................................... 26

Suomiai ir rusai: jausmai neblësta ..................................................... 31

Suomija ir Estija: vienas himnas, skirtingi þodþiai ............................... 36

Lietuva suomiams � graþuoliø rojus ................................................... 39

IV. SUOMIJA APGYNË SAVO ISTORIJÀ .............................................. 43

Pilietinis karas krauju aplaistë laisvæ .................................................. 43

Þiemos karas pakeitë Suomijos þemëlapá ........................................... 47

Tautos þaizda � Karelija ..................................................................... 54

11

V. POLITIKAI NEPAMETË KELIO DËL TAKELIO.................................. 57

Raudonplaukë prezidentë � tautos numylëtinë .................................. 58

Grieþtàjá prezidentà ðildë slapta meilë ................................................ 62

VI. JÛS DAR NESATE BUVÆ SUOMIJOJE? .......................................... 66

Kodël jums neaplankius Helsinkio? .................................................... 66

Laplandija � poliariniø dienø ir naktø ðalis ......................................... 73

Nëra abejoniø � Kalëdø Senelis gyvena Laplandijoje! ........................ 81

VII. SUOMIAI ÐVENÈIA, KAI NEDIRBA ............................................ 85

Grieþtos Kalëdos suomiams ávaro depresijà ........................................ 85

Geguþës 1-oji � audringas pavasario karnavalas ................................. 89

VIII. VISUOMENË IR TRADICIJOS .................................................... 92

Tobulos visuomenës kaina � sterilizacija ............................................ 92

Sauna � filosofija ir gyvenimo bûdas ................................................. 94

Mirusieji laidojami, kai gyvieji turi laiko .......................................... 102

Moterø kalëjime skamba tango ....................................................... 103

Kur pasidës pensininkø armija? ....................................................... 109

IX. VASARA � SALDUS SUOMIØ SAPNAS ....................................... 112

Suomiai � vasarnamiø tauta ............................................................ 113

Kaimo �okiuose skamba tango ........................................................ 118

Vasaros teatre arklys vaidina arklá .................................................... 121

X. SUOMIJA � KEISÈIAUSIØ FESTIVALIØ REKORDININKË .............. 124

Vasarà suomiai pakvaiðta ................................................................ 124

Malkø krovimas � ir sportas, ir menas ............................................. 125

Moteris neðioja ant rankø ................................................................ 128

Radai aukso � spruk! ....................................................................... 128

Senukø sekso festivalis .................................................................... 129

Ðunims � dopingo kontrolë .............................................................. 130

12

XI. SUOMI�KA MEILË IR NEIÐTIKIMYBË ........................................ 133

Suomijos gamta nepalanki nei�tikimybei ......................................... 134

Suomiai drovisi meilës vardo ........................................................... 136

XII. KÀ MES ÞINOME APIE SUOMIJOS VYRUS? .............................. 139

Suomiø vyrai � uþ borto .................................................................. 139

Tipi�kiausias suomis ........................................................................ 140

Telieka �okti nuo tramplino ............................................................. 141

Suomijos vyrai � vaisingiausi pasaulyje ............................................ 143

Suomio dþentelmeno peilis ............................................................. 145

Kankina nei�sakyti jausmai .............................................................. 148

XIII. KÀ MES ÞINOME APIE SUOMIJOS MOTERIS? ......................... 150

Depresijà gydo Pietuose .................................................................. 150

Perkama meilë karti ........................................................................ 153

Lesbietës traukia á Suomijà .............................................................. 157

XIV. ALKOHOLIS PARKLUPDO SUOMIUS ....................................... 159

Geria, kad pasigertø ........................................................................ 159

Praðom dvigubà viskio! ................................................................... 162

XV. SUOMIAI NUSILENKIA GAMTAI .............................................. 164

Eþeringiausia pasaulio �alis .............................................................. 164

Skruzdëlës turi ilsëtis ....................................................................... 166

Bebenèiukams reikia leidimo ........................................................... 166

Zyzianti pabaisa bijo tik smuiko ...................................................... 167

Suomijos meðkos � Europos mohikanës ........................................... 168

XVI. NESPORTUOJANTIS SUOMIS � NEGYVAS SUOMIS .................. 171

Ledo ritulys � tautos aistra .............................................................. 172

Gimæs skraidyti, neiðmoko gyventi ................................................... 174

�Formulës-1� èempionas ðlovæ paaukojo sûnui ................................ 178

13

XVII. TARP MIÐKØ � KULTÛROS ÐEDEVRAI ................................... 182

Mumiø mama privertë suomius ðypsotis ......................................... 182

Tapytojà þavëjo mirties ir angelø paslaptys ...................................... 188

Alvaras Aalto pakeitë Suomijos veidà .............................................. 192

XVIII. SUOMIAI SUKÛRË KLESTINÈIÀ VERSLO ÐALÁ ....................... 197

�Isku� baldai gyvena su tauta .......................................................... 197

�Finnair� ákûrë suomiai, mokantys svajoti ........................................ 202

�Nokia� � nuo kalioðø iki mobiliø stebuklø ...................................... 206

�TietoEnator� kuria pasaulinæ þiniø visuomenæ ................................ 208

�Lumene� � sniego ðalies auksas ..................................................... 210

�Paulig� kavà maiðo magai .............................................................. 213

SUOMIJA NUO A IKI Z................................................................... 219

14

15

Kodël jûs turiteperskaityti ðià knygà?

Todël, kad apie suomius ir Suomijà þinote tik tiek:

� Ten �alta.

� Gal todël visi geria?

� Iðgerti sunku, nes galioja sausasis ástatymas.

� Yra netoli Talino, nes ten pilna girtø suomiø.

� Bjaurybës, nupirko mûsø telekomà.

� Visi vaik�to su finkomis.

� Sibelijus sukûrë poemà �Miðke�. Ten daug miðkø.

� Laplandija tikrai yra? Maniau, kad tai mumiø ðalis ið pasakos

apie trolius.

� Suomijoje gyvena Kalëdø Senis.

� Ten nëra negrø, bet daug uodø.

� Dël gryno oro ir ðvaraus vandens jø sperma geriausia pasaulyje.

� Laimëjo Þiemos karà, o mes nërëme á krûmus.

� Visi maudosi eketëse.

� Meðka suëdë þmogø.

� �Formulës-1� èempionai.

� Skaièiau, kad mylisi su slidëmis.

� Atpigino �Finlandia�.

16

Ir tik tiek þiniø po to, kai jau deðimt metø �Lietuvos ryte� nuolat raðau apie ðià ðalá?!Në viena Europos ðalis nëra taip apipinta legendomis ir mitais kaip Suomija.

Man Suomija yra ðalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystë. Èia viskas tikra. Tikraþiema su balto sniego pusnimis ir speigø kaustoma tyla. Tikri tankûs miðkai, kurslampinëja meðkos ir vilkai. Tikra trumpa karðta vasara su saunø dûmeliu ir balto-siomis naktimis, prinokinanèiomis laukø ir miðkø gërybes. Skaidrûs eþerai su tik-romis þuvimis ir geriamu vandeniu. Tikri ir dël to net juokingi þmonës su tikratiesa, tikra iðmintimi ir tikrais jausmais.

Jei man reikëtø nupieðti Suomijà, að nupieðèiau didelá ledkalná, ið kurio kyðotøtik patikliai á pasaulá þvelgianèio suomio galva. Jo pasaulis � giliai giliai po ledu.Netiesa, kad á já negali prisibelsti.

17

Pirmoji suomiøpaþinimo pamoka

Kas yra suomiai? 65 procentaieuropietiðkø ir 35 procentai sibirietiðkøgenø pasauliui davë suomius. Jø dabar �5,2 milijono. Kaip ir kur ávyko ðis genøsusiliejimas � neaiðku, bet á dabartinæSuomijà, iðsivadavusià nuo ledynø, þmonësatëjo 8000 metø prieð Kristø. Jau tada,matyt, tai buvo pasaulio pabaiga, nessuomiai taip aiðkina pavadinimà Finland.

Drauge su Islandija Suomija yra patiðiauriausia pasaulio ðalis � apie treèdalisjos driekiasi uþ Ðiaurës poliarinio rato.

Europa, kurioje jau buvo statomosprabangios katedros ir kuriami menoðedevrai, iðtisus ðimtmeèius nenutuokë,kad ðiauriau Ðvedijos gyvena tautelës,valganèios þalià þuvá ir kovojanèios dëlmedþioklës plotø. Dël gamtiniø kliûèiøSuomija ilgai buvo atsiskyrusi nuopasaulio, o uþklydæ keliautojai laikë jàraganø ir ðamanø kraðtu.

Krikðèionybë ir ðvedai á Suomijà ëmëskverbtis XII amþiuje.

65 procentai europietiðkø ir35 procentai sibirietiðkø genøpasauliui davë suomius. Jødabar � 5,2 milijono.

A. Gallen-Kallela Jaunas piemuo iðPanajervës (1892).

18

� Kà bûtina þinoti lietuviui verslininkui ar turistui, susiruoðusiam á Suomijà?

Suomijoje nepapirksi nei muitininko, nei policininko.

Suomijoje nëra karaliaus, rusø desantø ir sausojo ástatymo.

Kas yra Sibelijus ir sauna.

Suomijos ledo ritulininkai visada prana�esni uþ �vedus.

Nedera buèiuoti moterims rankos.

Suomijoje bûna ir vasara.

Ðitiek þiniø pravers pasira�yti pirmà kontraktà.

� Kaip bendrauti su moterimis?

�Suomë yra apvali ir pilka. Su akiniais, nosis riesta, plaukai trumpi, tiesûs. Jividutinio ûgio, per stora, be talijos, kojos trumpos ir drûtos, krûtinë plati, plað-takos per didelës. Daþosi labai retai ir niekad nedaro manikiûro. Labai retaisegi papuoðalus ir niekada neavi aukðtakulniø bateliø. Daþniausiai vaikðto susportiniais batais ir sportiniu kostiumu. Todël, kad visai neseniai persikëlë iðkaimo á miestà.

Suomës mûvi kelnes, o sijonà iðsitraukia tik per Nepriklausomybës dienos ðventæ.Paprastai dëvi plaèius drabuþius, kad niekas nepamatytø, jog turi krûtinæ ir uþpa-kalá. Jei drabuþiai dryþuoti, tai � skersai, kad dar labiau storintø. Daþnai jos elgia-si kaip vyrai, o vaikðèiodamos krypuoja kaip antys.�

Ðtai taip suomæ apibûdina Rusijos verslininkams skirtas þinynas. Ðá ávaizdá lie-tuviams galiu papildyti.

Bendraudami su suome galite pamirðti esà dþentelmenai. Nepraleiskite jospirmos pro duris. Neatidarykite automobilio dureliø. Nepulkite nuvilkti (apvilk-

19

ti) apsiausto, nebuèiuokite rankos, jeigu nenorite gautiantausio. Ji neturi jokiø pretenzijø ir trokðta vieno � bûtilygi su vyrais ir net truputá aukðèiau.

Bet turiu ir geresniø naujienø. Ðtai Helsinkis, penkta-dienio vakaras. Vieðbuèio bare alø gurkðnoja vieniðosmoterys. Neapsirikite! Tai ne lengvo elgesio estës. Taiemancipuotos suomës. Vienas malonumas jas uþkalbinti ir vaiðinti � uþ savo gë-rimus jos sumoka paèios. Jei leido sumokëti jums, galite tikëtis ilgesnio vakaro.Suomes pradþiuginsite net menkiausia dovanële. Jos labai nereiklios � per metusiðleidþia drabuþiams tik 500 eurø. Maþiau uþ jas � tik prancûzës.

Septyniais atvejais ið deðimties, sutaræ susitikti su firmos vadovu, jo këdëjeiðvysite moterá. Kalbëdamiesi verslo reikalais pamirðkite dviprasmius paðmaikðta-vimus! Daþna suomë turi aukðtesná iðsilavinimà negu vyrai ir, ne paslaptis, gal netyra protingesnë uþ juos.

Suomë neturi jokiøpretenzijø ir trokðtavieno � bûti lygi suvyrais ir net truputáaukðèiau.

20

� Suomijos vyrai labai drovûs

�Suomiai vyrai mielai plauna indus, tvarko namus ir iðveda ðuná pasivaikðèioti.Jie labai drovûs ir nepalies moters, kol neiðgers. Suomiø drovumas yra liga, todëljie taip ir lieka vieniði, jei stipresnë moteris jø nepasiima. Bet vyrai nemëgsta, kadgyvenimà reguliuotø moterys, ir ieðko þmonø uþsienyje.

Giliai viduje suomiai yra agresyvûs. Ir kai iðgeria, puola muðtis, nes nemoka iðreikð-ti pykèio þodþiais. Jie blogi meiluþiai, ir kas ketvirta suomë nori iðtekëti uþ uþsienieèio,tegul ir juodaodþio. Taline ir Sankt Peterburge suomiai nusigeria kaip kiaulës. Uþuotapþiûrinëjæ miesto architektûrà, jie turi reikalø su ligoninëmis ir policija. Suomiaipraðo administratoriaus ant popierëlio uþraðyti nors vieðbuèio pavadinimà, kad gráþæturëtø kà papasakoti namie. Jie geria todël, kad �vodka pigi ir nemato kaimynai�.�

Citatos ðaltinis tas pats � taip suomius juodina nedraugiðki rusai. O juk ne visisuomiai girtuokliai! Pagal pasaulyje per metus iðgeriamà alkoholio kieká suomiai

yra 25 vietoje.Pravartu verslo partneriams þinoti ir kitas geras suomiø

savybes. Jie po amerikieèiø � apkûniausi. Daþnai serga ðir-dies ir kraujagysliø ligomis. Bûdingiausia jø liga � pavydas.

Vyrai nemëgsta,kad gyvenimàreguliuotø moterys.

21

Suglumsite, kai vienà dienà jûsø kabinete netikëtai iðdygs verslininkas su ðûsnimidokumentø. Tai bus tas pats suomis Pekka, su kuriuo, gurkðnodami alø Laplandijo-je, sutarëte susitikti Vilniuje po mënesio, penktadiená, 12 valandà. Suomiø punktu-alumas ir þodþio laikymasis pietieèius partnerius daþnai varo á neviltá.

Lietuves, be abejo, trikdys, kad suomiai maþai kalba. Nei�spaudþia në vieno kompli-mento. It baikðtûs stirninai nuleidþia akis, sutikæ jûsø aistringà þvilgsná. Neþinia kodëlmuistosi sëdëdami ant këdës ir prakaituoja. Tie poþymiai neabejotinai rodo, kadvakaro pabaigoje suomis gali pasiûlyti savo ðirdá ir bûti iðtikimas visà likusá gyvenimà.

� Kaip kalbëtis su suomiais?

Tai menas, kurio reikia mokytis. Ásiminkite �ias taisykles.Skaudþiausia suomiø vieta: jie nemoka tuðèiai plepëti. Ypaè nejaukiai dël to

pasijuto, kai ástojo á Europos Sàjungà. Todël nesivarginkite, eikite tiesiai prie reikaloir bûsite teisingai suprasti. Jei kalbatës po darbo, tinkamiausios temos: orai, Suomi-ja ir Europos Sàjunga, Karelija ir Laplandija, Suomijos ekonomika, Lietuva � senoskultûros ðalis, ledo ritulys. Venkite religijos ir politikos temø.

Suomiø lëtumas dirgins jums nervus, bet turëkite kantrybës. Jie neákyrës ragi-nimais ir klausinëjimais, todël imkitës iniciatyvos patys. Jie tyli ne todël, kadjiems neádomu, bet todël, kad gerbia jûsø ramybæ. Suomiø kultûra yra pasyvi, ojautrumas ir taktiðkumas � didþiausias mandagumas. Kai pagaliau prabyla, klau-sykitës atidþiai. Jie kalba lëtai ne dël to, kad neturi kà pasakyti � suomiai ápratækalbëti tiksliai ir dalykiðkai. Labai nemandagu suomá pertraukti. Jie labiau mëgstamonologà negu dialogà. Kaip ir japonai, niekada nesako �ne�. Niekada nesakoir �að�, �mano firma�, nesigiria. Jûsø gyrimasis jiems darys blogà áspûdá.

Kalbëdamiesi netampykite suomio uþ sagos ir nestovëkite per arti. Europojeleistinas atstumas tarp paðnekovø yra 30 centimetrø, o Suomijoje � net 60.

Suomiø laiko supratimas visai kitoks. Neskubëkite ir neraginkite. Skubinamassuomis visiðkai sutrinka. Ima kasytis ir pykti. Sunku ásivaizduoti, kad jums pavyk-tø supykdyti suomá. Jei kalbësite piktai, jis pamanys, jog elgësi netinkamai irsupykdë jus. Dël to baisiausiai nuliûsta. Jei suomis pyksta, tai tik ant savæs. Na-mie jis netriukðmauja ir nedauþo indø. Sutuoktiniai iðsiskiria tylëdami.

22

� Kaip elgtis suomiø namuose?

Pirmiausia nusiaukite prieðkambaryje batus. Èia ideali ðvara, ir visi vaikðto sukojinëmis. Ateikite jau iðmokæ du þodþius: kippis � �á sveikatà� ir kiitos (tarkitekytos) � �aèiû�. Nenustebkite, jei pasakæ �aèiû� ið suomio irgi iðgirsite �aèiû�. Jietokie kuklûs, kad savo kalboje neturi þodþio �praðom�. Jie dëkoja jums uþ tai, kadjûs jiems padëkojote.

Net jei gerai paþástate ðeimininkus, nepulkite jø buèiuoti. Santûrûs suomiainebuèiuoja net ilgai nematytø savo vaikø. Kà atneðti dovanø? Suomiai vieni ki-tiems dovanoja pakelá kavos. Lietuviðko ðampano butelis sukels susiþavëjimà.

Jei ðeimininkai keturiasdeðimtmeèiai, neapsirikite � ant mediniø grindø ropi-nëjantis maþylis � ne jødviejø anûkas, o pirmagimis. Jei ðeimininkai vyresni, ne-nustebkite, jei trylikametë jødviejø dukra pristatys jums savo kambaryje gyve-nantá spuoguotà boyfriendà.

Gerkite kavos tiek, kiek ðeimininkai siûlys. Jie bus patenkinti ið ðirdies jus pa-vaiðinæ. Suomiø svetingumo virðûnë � siûlymas iðsimaudyti saunoje. Jokiu bûduneatsisakykite! Tik nepulkite nusirenginëti jau svetainëje. Mitas, kad saunoje visinuogi. Nuogi drauge maudosi tik �eimos nariai.

23

Svetimtauèiaisuomiams kelia juokà

Penki milijonai suomiø turi vienà giminiðkà bruoþà: visi jie ðaiposi ið svetimða-liø. Tai visais laikais buvo ryðkiausias suomiø tautos bruoþas. Tiesa, reikia nepa-mirðti pavydo � jis priverèia lëtapëdþius suomius judëti greièiau.

Visur pasaulyje suomá paþinsi ið to, kad jis niekaip nesugeba iðstenëti në vienogero þodþio uþsienieèiui. Taip yra todël, kad suomiams daugybæ kartø buvo kala-ma á galvà, jog jie esà tik nerangûs lokiai. Tûkstantis myliø iki europieèiø (negeografiðkai). �Vis dëlto mes privalome tai pamirðti, � sako suomiai. � Nes iðarèiau paþvelgæ á uþsienieèius, pajusime jiems tik pasigailëjimà.� Kodël?

� Suomiai nevagia klozetø kaip italai

�Kodël mes geresni uþ italus? � klausia suomiai ir patys atsako taip: � ÐaltojeSuomijoje mes, o ypaè mûsø moterys, daþnai manome, kad italai � geri mei-luþiai.� Tokia nuomonë, regis, susidarë todël, kad statistika teigia, esà meilësaktui italai sugaiðta tik 2,7 minutës. Neblogai, kai moterys neturi laiko, skuba ádarbà arba pas vyrà namo.

Bet skubus lytinis aktas yra vienintelis dalykas, kurá italai atlieka greitai. Kodëlgi jie taip skuba? Todël, kad privalo nepavëluoti pas savo ûsuotas mamytes val-gyti spageèiø. Bet po to niekur neskuba. Prisikimðæ spageèiø,likusá laikà jie praleidþia dainuodami tualete. Kodël? Jie dai-nuoja todël, kad negali uþsidaryti durø, o negali todël, kadspynelæ pavogë kaimynas, be to, klozetas paprastai irgi bûnapavogtas, nes visi italai vyrai � vagys.

Bet pas mus Suomijoje niekas neásivaizduoja, kad vienassuomis ið kito galëtø pavogti klozetà! Esame solidarûs, nesnuo seno klozeto bakelyje slepiame vodkà. Kad moterysnesurastø.

24

� Ispanai moka tris darbus

�Kiti pietieèiai vyrai, kuriuos mes gerai paþástame savo moterø dëka � ispa-nai�, � neslepia suomiai. Mat mes turime tas paèias moteris. Suomiai vyrai grieþ-tai laikosi tradicijos kartà per metus, paprastai þiemà, iðsiøsti savo moteris á Ispa-nijà. Tegul ispanai pagaliau supranta, kad esame turtingesni � mûsø moterysriebesnës!

Visi suomiai þino, kad ispanai gerai atlieka tik tris darbus: masturbuojasi, pa-tarnauja restoranuose kraipydami uþpakalá ir kaunasi su buliais. Bet jokio kitovyriðko darbo, kuris bûtø áprastas Suomijoje!

Vis dëlto dël vieno dalyko mus ir ispanus sieja broliðkumas � tik Ispanijojenedarbas yra didesnis negu Suomijoje. Be to, mes, suomiai, labai vertiname is-panø humorà ir jø dràsà valgant nacionaliná patiekalà � karðtà buliaus kiauðinëlá.Dar turime vienà panaðumà: ir mes, ir jie gali mirti uþ Tëvynæ.

� Graikai dauþo lëkðtes

Kokie graikai vyrai? Ið tiesø neturime jokios prieþasties jaustis niekingesni uþjuos. Mes visi þinome, kad svarbiausias graikø vyrø darbas � ðokti ir pavalgius

dauþyti lëkðtes. Suomijoje esame ápratæ, kad tai daro moterys.Kodël graikai dauþo lëkðtes � paslaptis. Kai kurie mokslininkai

mano, kad graikø valgiuose yra kokio nors ingrediento, kuristrenkia per smegenis. Taèiau lengva suprasti, kodël jie mëgsta

ðokti. Graikai vyrai ðoka kartu, nes yra antikinës Graikijos ainiai. I�istorijos þinome, kad ten visi buvo homoseksualai. Pagal tai tik �vedai

lenkia graikus.Taèiau labiausiai suomiai vyrai sielvartauja dël graikiø, kurios niekada negau-

na uþtektinai, nes Graikijoje, be jø, pilna turisèiø ir aviø. O graikai vyrai labiausiaimëgsta saugø seksà.

Atidþiau ásiþiûrëjus galima áþvelgti ir daugiau gerø graikø vyrø savybiø. Pavyz-dþiui, jie niekada nepatiria streso. Todël, kad yra tinginiai. Visi suomiai þino, kadGraikijoje pilna griuvësiø dar ið antikos laikø ir iki �iol dar niekas neatstatyta.

25

� Suomis � ne prancûzas!

Kodël mes geresni uþ prancûzus? Jei ið tikrøjø norite paþeminti suomá vyrà,palyginkite já su prancûzu. Mitas, kokie jie yra elegantiðki ir galantiðki.

Geriausia, kà prancûzai turi, yra bidë ir 240 rûðiø sûrio. Bet kai pagalvoji apiekvapà, supranti, kad sunku tuos du dalykus vienà nuo kito atskirti. Ir kodël jiepristatë tø bidë? Tikriausiai plauna tik tà vietà ir nieko kita.

Treèias svarbus dalykas prancûzø kultûroje � burnos seksas. Vokieèiai tai vadinaprancûziðku seksu. O patys prancûzai turi kità terminà � �smailinti plunksnà�. Ko-dël? Tai rodo, kà jie veikia per dienas savo biuruose � tik smailina plunksnas, nesturi galybæ biurokratø.

� Geriausi vokieèiø draugai

Geriausi suomiø draugai Europos Sàjungoje yra vokieèiai. Bet ne vyrai, kuriepo visà Europà vaikðtinëja uþsitempæ ant plaukuotø kojø ðortus. Vokietës ir suo-miai yra geriausi draugai! Nes ðios negailëdamos pila suomiams alaus ir leidþiagerti iki nukritimo. Pasidþiaugusios su suomiu vyru lovoje, jos taria: �Meistri�ka!�

�Suomiø moterys to mums niekada nesako. Po meilës akto jos tik rûpestingaipasidomi: �Ar dabar tau truputá geriau?�

Jei man reikëtø

nupieðti Suomijà, að nupieðèiau didelá ledkalná,

ið kurio kyðotø tik patikliai á pasaulá þvelgianèio suomio galva.

Jo pasaulis – giliai giliai po ledu. Netiesa, kad á já neámanoma prisibelsti.

Perskaitæ ðià knygà suþinosite,

kodël suomei negalima bu­

èiuoti rankos ir kodël suomis

kalbëdamas kasosi. Kodël jie

nori nusiðlapinti prie Rusijos

sienos. Ir kà daro, kai uþtinka

þmonà su kaimynu lovoje.

Jûs suþinosite, kad suomiai

mote ris ant rankø privalo

nuneðti 253 metrus 50 cen­

timetrø, kad 20 procentø

suomiø mylisi kasdien

(pirmauja Europoje) ir kad

sausasis ástatymas nebegalioja

nuo 1932 metø.

Në viena Europos ðalis nëra taip apipin­ta legendomis ir mitais kaip Suomija. Man Suomija yra ðalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystë. Èia viskas tikra. Tikra þiema su balto sniego pusnimis ir speigø kaustoma tyla. Tikri tankûs miðkai, kur slampinëja meðkos ir vilkai. Tikra trumpa karðta vasara su saunø dûmeliu ir baltosiomis naktimis, pri­nokinanèiomis laukø ir miðkø gërybes. Skaidrûs eþerai su tikromis þuvimis ir geriamu vandeniu. Tikri ir dël to net juokingi þmonës su tikra tiesa, tikra iðmintimi ir tikrais jausmais.

Laima Lavaste penkiolika metø dirbo „Lietuvos ryto“ þurnaliste Suomijoje.

ISBN 978-9986-16-458-6

9 789986 164586