Laima Mikul6nait6

I

W

V"ikq, turiniirl raidos sutrikimg,gydymas ir abilitacija

Laima Mikuldnaite

2007

UDK 376r616-053.2-08Mi-771

Leidini finansavo

I

W

Nacionalind Zmoniq su negalia

sooalnes lnaegrac{ os progtarn

Leidinys parengtas

Lietuvos sutrikusio intelekto imoniqglobos bendrijos

"Viltis" iniciaqaa

Kalvarijq g. 143

LI-08221 Vilnius'lel. (8-5) 261 52 23

Fals. (8-5) 261 08 20

El. paitas viltis@viltis.lt

Interneto puslapis www.viltis.It

@ Li€turcs sutiiosio int Lkb tnoniq globos beDdriF "Viltis", 2007

TURINYS

IVADAS 4

RAIDOS SUTRIKIMO NUSTATYMAS IR DIAGNOZE 5Vaiko raidos tyrimas 6

Pirmqiq trejq vaiko g'.venimo metrl raidos prioritetai 9Raidos sutrikimai 12

Protinisatsilikimas l2Autizmas 15

CerebrinisDaralvzius 17

PAGRINDINIAI RAIDOS SUTRIKIMO GYDYMO IR RTABILITACIJOSASPEKTAI BEI METODAI 20

Kineziterapija 21

Ergoterapija 23Sensorinos integracijos terapija 26Kalbos ir bendravimo ugdymas 28

Maitinimo terapija 29

Specialusis vaiko ugdymas 34Pmktiniq gyvenimo igndiir+ fomavimas pagal Montessori metodikos pricipus 34

Struknruotas mokymas 17

Gydymas 40Gyd).rnas medikamentais 40

Chirurginis gydymas,l0

Altemaqr'/ios terapijos 4 l

Seimos psichologinC ir socialin€ reabilitacija 42

SANTRAUKA SUMMARY PE3IOME 44

fvadas

Si knygell pasakoja apie raikus ir jtl raidetr apie raidos sutrikimus ir galimus pagalbosbudus jiems esant. Cia rasite informacijos ir apie ttaikus, kuri4 raidq mes vadinamenormalia, ir apie vaikus, kurie ddl tqm tikrqrizikos wiksniq gali nesitystyti kaip daugelisjq bendraamiitt, ir qpie sutrih,t:ios raidos vaih$, kuriq rystymasis gerokai skiriasi nuolikusiujt4

I4si pasaulyje g,uenantys Zmones yra skirtingi. tlsi turi skirtingas galimybes, skirtingusgebdjimus ir skirtingqsuvokimqapie aplinkinipasauli. Visi ieiko savo vietos Wenime. Norigyventi oriai, laimingai, turefi artimqZmonit6 biti savarankiiki...

nsi vaikai pitmiausia yra vaikai. Wsinusipelno ueilds, squgumo, visiems reikia prieZiurosir stimuli.avimo, kad galefu paiinti aplinkini pasauli. Taiiau dqliai vaihL kurie vystosiskirtitlgqi nei daugelis kin4 reikia papildomos pagalbos. Apie tokius vqikus mes ir sakome,

kadjie turi raidos sutrikimq.

Laima MikulenaitdVaihlneurologd, nlniaus universiteto Naikq ligonines filialo Vaiko raidos centrasA nls rlvos i ot reab i I i t at i i os ..k\t r ia u \ vedij a

fr",oo,,ur,n,iq raidos .urrikimg. gydymas ir abiljtacija

RAIDOS SUTRIKIMO NUSTATYMAS IR DIAGNOZE

Nera nieko leng|esnio, nei sukaupti patittl, bet nira nieko sunkesnio, neijq pitailq)ti (J. Billillgs).

Nodnt padeti sut kusios midos vaikui b[tina kuo anksdiau nustat]4i jo raidos sutrikim4.Kodel labai svarbu padaryti tai kuo anl$diau?

Pirmieji treji glwenimo metai labai svarbis tolimesniam vaiko gywenimui. Visi Zinome, kadper pirmuosius metus vaiko smegenys \ystosi intensyviausiai, didejajq apimtis. Siuo perioduveikia pagrindiniai smegenq formavimosi mechanizmai, kurie leidZia vaikui gauti daugybpinformacijos. Per pirmuosius trejus gywenimo metus susiformuoja iki 80 proc. smegenql4steliq (neuronq)jungdirl perkurias vaikas priima irpritaiko informacij4. Kuo daugiau vaikasgauna informacijos apie aplinlinl pasauli kuo daugiau jam pateikiama [vairiq daiktq, vaizdqgarsq medZiagq lietimui, kvapq ir skonirg sudaroma galimybirl aktyviaijudeti, tuo daugiaujosmegenyse susidaro naujq smegentl lesteliq jungdirl.

Arkstyvojo amZiaus vaiko smegenys labai paslankios ir turi dideles atsistab/mo galimybes,todel geriausias efektas gaunamas praddjus stimuliuoti ir gydlti vaike butent Siuo periodu. Otai reiSkia. kad Siuo periodu vaikas ne tik gali daug iimokti, bet ir esant problemaijo smegenrlatsistatymo galimybes yra didZiausios. Vaikas igauna daugiau patirties, lengviau mokosipaiinti aplini<4 Be to, jis )ra imlesnis tempijoms ir stimuliavimui, turi didesnes galimybesiSvengti antriniq komplikacijq. Taikant anlstyv4j4vaiko raidos stimuliacij4ir gydym4 B/stosivaiko savirai5ka, gerdja savgs vertinimas, o tuo padiu ir funkcine ieimos adaptacija.

'.&

tia

aiko raidos tyrimas

Anksti nustaqdi raidos sutrikim4 yra labai sunku. Biina, kad apsilankiusiems pas Seimos ar vaikq gydytoj4tdvams pasakoma,jognorintnustaq4i, arvaikas vystosinormaliai, reikes pasikonsultuoti suvaikrlneurologu arba

raidos pediatru. Bet ir po specialisto konsultacijos tevai negauna aiskaus atsaklmo, jiems tik rekomenduojama

ateiti pakartotinai. Tokiq pakartotini4 viziq gali btti keletas. Be to, net ir po jrl daznai lieka neaiiku, kodel gikfdiki reikejo rodyi specialistui bei kodel Sis apZiordjgs vaik4negalejo vienareiksmiSkai atsak]'ti, arjis vystosi

normaliai. Kas tai - gydytojo kompetencijos klausimas, t. y. nezinojimas, ar vaikas sveikas, o gal kaZkokie kitisunkiai suprantami dalykai, kurie daZnai lieka be paaiskinimo?

Pabandykime atsakyti i Slklausim4 Vizito metu gydltojas vertinavaiko fizini iSsivystyma bendrQ sveikat4 irbttinai raid4bei elgesL nes pastarieji rodikliai y.a labai svarbils. Vaiko raida ir elgesys sutrinka esant daugeliuiligq bei bDklirl. SusirgQs ilmia ar letine liga, vaikas tampa vangiu, verksmingu, daZnai l6diau formuojasijojudesio ir kalbos igudziai. Kitaip tariant, raida tarsi sustoja, ir reikia laiko, kad vaikas vel pfadetq intens)'viaivystytis. Paprastai vaiko raida sutrinka formuojantis cerebriniam paralyziui, atsiliekant kalbos ir protiniamvystymuisi. Be to, ji gali pablogeti susiryus progresuojandiomis neurologinemis ligomis. Taigi visais Siais

atvejais vaikas paveluotai [gis reikiamq igndZiq.Tiriant vaiko raidq vertinami jo !<uno ir rankq judesiai, kalba, paZintiniai procesai, emocinis socialinis

\.ystymasis. Visi tai yra labai svarbu vaiko tolimesnei raidai ir sveikatai. Visos raidos sritys veikia viena kitaPavyzdiin:t, ismokus juddti, gereja vaiko jutiminis suvokimas, psichologinb ir pazintine mida, skatinamas

savaranliSkumas.Bet grizkime prie klausimo, kod61 sunku iS karto pasak)4i, ar vaikas tinkamai \Ystosi. Kodel norinl tai

pada4ai reikia ji stebeti keletq kartq? Nors visiems vaikams budinga vienoda \Tstlanosi seka, bet igndzirligijimo laikas yra skirtingas. Visi vaikai pimiausia iSmoksta laik)'ti galva vafytis, vdliau sedeti, ropoti,stoveti ir vaiksdioti. Bet visus minetus igudiius kiekvienas vaikas igyja tik jam budingu laiku. Todel vienas

vaikas gali pradeti sideti bndamas l0 menesiq ir tai bus visiskai normalu, o kitam, nesedindiam 8 menesirt jaubus bildingi sut L'usios motorines midos pozymiai. Nereikeq uimiriti, kad tai, kada vaikas lgyja vienq ar kiqgebdjimq priklauso nuo paveldimumo, aplint<os veiksnir6 te1'q p eZiuros ir meiles. Toddl jeigu vaiko raida

,,veluoja", tik kelet4 kafiq stebedami ir vertindami vaik4 galime nustatyti, arjis turi raidos sutrikimq.Vaiko raidos tyimas apima ivairius rystymosi aspektus. Judesio, kalbos irbendravimo, pazintines, emocines

socialines raidos sritys negali buti tiriamos atskirai viena nuo kitos. Todel Siuo metu populiariausias yra

vadinamasis multidisciplininis vaiko raidos tyrimas, kuri atlieka ivairiq specialistq komanda (raidos pediatras,

psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, specialusis pedagogas). Vaiko raidos q.'rimas ]Tagana sudetingas procesas, uzimaltis daug laiko.

Kiekvienas specialistas, istyrQs vaikto aptaria tyrimo duomenis iSvadas su kitais komandos nariais, katudal)'vauja terapi[es bei ugdymo programos sudaryme ir \ykdyme.

Tiriant vaikqvertinamos ivairiosjo raidos sritys. Vaiko raid4 sudaro sios sudetines dalys:

1. Bendroji motorika -judesiai (ropojimas, seddjimas, stovejimas, vaiksdiojimas ir kt.), kuriuos atliekant

dal) auja srambiis kuno raumenys

2. Smulkiojimotorika -judesiai, kuriuos atliekant dallvauja smulk[s kuno raumenys (pirsflL akiU mimikosir kt.), susijg su rankq veikla ir akies rankos koordinaci.jos procesais.

3- Kalba ir kalbejimas. Kalba tai procesas, leidziantis mums isreikiti savo mintis, norus, bendmuti su kitaisimonemis. Kalb6jimas tai garsine kalbos israiska.

4. PaZinimas tai sritis, kuriq geriausiai galetume apibiidinti kaip intelekto.aid4 Nuo paiinimo prillausomiisq galimybes suvokti pasauli ir mokltis.

5. Socialine emocin€ raida tai Zmonirl tarpusavio santykiq k[rimo pagrindas.

Nustadius konkretq raidos sutrikim4 sudaromas tolimesnis vaiko reabilitacijos ir ugdymo planas. Be to,

nustatomi pagalbos Seimai prioritetai, teigiamos ieimos puses, vykdoma pagalbos vaikui ir Seimai programa,

teikiamos rekomendacijos.

fu uruu,,urr,.rriq raidos sutrikimq, gvdymas ir abilitacija

Pimasis etapas vaiko raidos qaimas. Vaiko Eidos nustatymui taikomi specialfis testai, kuriq tikslas - netik ivertirti vaiko raid4 bet ir iSaiikinti vaiko specialiuosius poreikius, jo stipriqsias puses, galimus pagalbosbDdus. Siuos testus atlieka ir interyretuoja komandos specialistai.

Psichologai atlieka vaiko raidos tyrim4 taikydami specialius testus ir skales, taip pat vertina vaiko elgesioformavim4si, socialinQ raida temperamento itakq vaiko lystlmuisi. Lietuvoje vaiko raidai vertinti dazniausiaitaikomos Sios psichologines raidos skales:

' DISC (Diagnostic int)e tory Jbl screenilg childlen, 7984) skale, skifta vaikamsnuo 2 savaiiir.L iki 5 metq tirti. Pasitelkus Sie Kanadoje sukurt4 skalQ, tiriami 8 raidos sridiq (bendroji ir smulkioj imoto ka, kalbos suvokimas ir kalbos raiska, girdimasis bei regimasis ddmesys ir atrnintis, savarankiskumas,socialine adaptacija) ig[dziai. Taikant SiAskal€ negaunamas bendrasis raidos rodiklis (raidos koeficientas), nes

kiekvienos srities rezultatai vertinami atskirai.

' Miuncheno funtcinis r.ys{mosi diagnostikos testas, sukurtas Miuncheno (Vokietija) pediatrijos centreir skiftas vaikq gydltojams bei psichologams. Pagal Siq skalQ nustatoma, kaip i5sivysdtusios 8 raidos sritys:ropojimas, sedejimas, vaik5diojimas, griebimas, percepcija (suvokimas), kalbejimas, kalbos supratimas,socialne raida. Funkcine \,ystymosi diagnostika tai medicinine psichologine diagnostika, leidzianti nustatytivaiko iisivystymo lygi if remiantis gautais duomenimis, sudarlti reabilitacin€ bei ugdymo program+

' Capute (klinikine kalbos ir klausos igfldZiq) skald, skirta vaikams nuo I iki 36 menesiq tirti. Pasitelkus Si4ska19, galima greitai ivefiinti pagrindines vaiko raidos sritis, i5aiikinant raidos sutrikimus, diferencijuoti kalbos\rystymosi suletejim4 del protinio atsilikimo, nustaqti vaiko issi\rystymo lygi (menesiais) pagal atskims raidossritis, kad btitq galima suteikti rekomendaci.jas ugdylnui.

' Viena pladiausiai pasaulyje taikomq Bayley k0dikiq raidos skale (BaNlef Scales o.f Infant Deyelopment,1969), sukurta Jungtinese Amerikos Valstijose ir skirta vaikams nuo I iki 42 menesirl tir.i. Taikant 3i4 skalQveftinama pazintine, motorin6 irelgesioraida. Tai diagnostine pdemone, padedanti vertinti vaikoraidos igiidziusir nustatyti nidos suletEjimq bei leidzianti tevams geriau susipazinti su kudikio ir vaiko raidos ypatumais.T)'rim4 paprastai atlieka specialiai parenti specialistai, daZniausiai psichologai. Raidos specialistai laiko 5i4skalE vienu geriausiqraidos tesq pasauly1e.

' Vekslerio intelekto tlrimo skalE (Weschler Intelligence Scales lbr Children), taikoma pazintiniamsprocesams ir intelektui ivertinti. Tiriami vaikai nuo 6 iki 17 mehl kuriems itariamas protinis atsilikimas, kitiintelekto sutrikimai arba kyla mokymosi problemr+. Test4 atlieka psichologai ar kiti specialislai, turintys teisQji atlikti. Testas sudaqtas ii 2 daliq: verbalin6s ir konstrukcines. Pirmiausia atliekama verbaline testo dalis,po to tyrimo rezultatai Zymimi protokole, o veliau interpretuojami testo rezultatai. Nustatomas verbalinis irkonsfukcinis intelekto koeficientaj ir bendrasis intelekto koeficientas (lQ).

' Logopedas tiria vaiko prieskalbiniq kalbos ir komunikacijos Gudziq raid+ Naudojami ivaids testai,padedanq/s nustatyti kalbos raiikos ir kalbos supratimo raida artikuliacii4. Populiariausios skales, kuriostaikomos anksqrvojo amiiaus vaikams:

' Capute, REEL kalbos (Receptive and Exprcsire Emergent Language Scale);. TELD (Test oJ Early Language Developnent) skalds.

Specialusis pedagogas vertina vaiko mok).rnosi problemas. Tiriama, kaip vaikas supranta ir atlieka ivairiasuzduotis, vertinamos vaiko galimybes pazintineje, bendravimo, moto.indje, socialineje irkitose sriqrse. Taikomadaug tesft kuriais galima nustatyti vaiko problemas ir sukurti jam ugdymo programas.

Didelis d€mesys turi bflti skiriamas anksryviesiems mamos ir vaiko santykiams. Todel tyrimo metuvertinamas tevqjautrumas vaikui irjo poreikiams, vaiko ddmesio iSlaikymas. Specialistai, dirbdami su kiidikiu,stebi tenlvaiko diad4 ir fomuoja griztamqti rysi. Vaikui augant stebima platesne vaiko s4veika su aplinka,elgesio formavimasis. Labai svarbus vaiko mokymas naniralioje aplinloje ir pagal nat[rali4 vaiko raidossek4 akcentuojant jo igudZius, kurie tuo momentu ],ra svarbiausi. Labai didelis demesys kreipiamas i vaikosavarankiiko elgesio formavima

Dalis vaikq i ii pasaull ateina turedami rimtq raidos sutrikimrl. Apie 3 i5 1000 vaikq turi cerebrini paralyZiq3 iS 100 protines raidos sutrikim4. Raidos sutrikimai ryskdja palaipsniui. Be to, daugelis pozymiq, kuriesuaugusiesiems jau liudytrl apie pakenkimus, vaikams gali b[ti normos variantas. Tai dar vienas sunkumas, dbl

kurio gydytojai turi ilgesni laikq steb€ti kndikius, fiksuodami matomq poiymiq dinamik4. Jeigu vaikui augantjie nyksta, greidiausiai tai tera fiziologines normos vadantas, t. y. letq vaiko raidos tempq lemia ne sut kimas,bet flziologiniai ypatumai. Ryik6.jant pozymiams, diagnozuojamas raidos sutrikimas.

Nustadius rizikos veiksnius, gal€jusius tureti itakos vaiko raidai (nestumo ligos, grpsiantis persileidimas

nestumo metu, gimdymo sutrikimai, kfldikio neisnesiotumas, p dusimas ir kt.), vaiko raida turi buti tiriamaypad kruopsdiai. Reikalingas ilgalaikis vaiko raidos stebej imas. Vieni raidos sutrikimai yra nustatomi tik gimus,

kiti veliau, todel reikia nuolat konsultuotis su gydytoju, kad bilttt gaiima kuo anksiiau nustatlti diagnozg.

Kilus net menliausiam itarimui, nevenkite klausti gydytoj4 visos informacijos apie vaika Kuo anksdiau bus

diagnozuotas raidos suffikimas, tuo anksdiau bus galima padbti vaikui.Noretqsi atkreipti demesi i tai, kad bfiient tevai pinnieji gali pastebeti, jog vaiko rystymasis v6luoja. Labai

svarbu pasitik6ti savojausmais ir intuicija. Jeigujaudiate, kad vaiko raida sut kusi, issiaiskinkite, ar iS tiesqtaipyra. Svarbu lankytis pas te gydfojtu kuriuo pasitikite, kuris kaftu su jumis pades i5sprgsti daugybq problemq.Specialisto ir tevrl tarpusavio pasitik€jimas bei supratimas sekmes pagrindas.

fr^,uu. ,ur,n.iq raido' surrikimq, gydymas ir abiJitacija

E

fTirmqjq trejq vaiko gyvenimo metq raidos prioritetai

Kyla klausimas, kurios gi vaiko raidos sritys yra svarbiausios? Kurias jq reikia labiausiai lavinti, kad vaikoraida geretq?

Atsakyti, matyt, reiketq taip, kad iS tiesq nera tokios vienos s ties, kurios iavinimas duotq geriausirl rezultafl[.Zmogaus raidai butinas visqraidos sridiq harmoningas trystymasis. Bet kiekviename amziaus talpsnyje ).ra tamtiknlraidos prioritehL t. y. labiausiai besirrystandiq raidos sridiq. Apie tai vefia pakalbeti pladiau.

0-6 manesiq vaiko raidai btrdingi iie prioritetai:' vaiko fiziologinis stabilumas;

' mamos-vaiko sanq kiq lormavima<is:

' jutiminiq (sensoriniq) sistemrt raida;

' iudesio (motorine) raida.Anksdiau buvo rnanoma, kad naujagimis gimsta nieko nemokddamas ir nesuprasdamas. Jis buvo tapatinamas

su baltu popieriaus lapu, kuriame galima ira!)'ti visktu kqpanorejus. Dabar Zinome, kad vaikas ateina i pasaulijau biidamas individualybe. Nuo pat gimimo jis suvokia aplintini pasauli, mokosi ji paZinti, kuria santykiussu Salia esandiais Zmondmis, pirmiausia su mama. Kiidikis yra asmuo, kurio norus reikia gerbti ir kuris savoelgesiu mums parodo, kas jam patinka, k4jis megsta, kaipjaudiasi.

Fiziologinis stabilumas tai vaiko akry*umas, adaptacija isoriniame pasaulyje. Maitinimas ir miegas dupagrindiniai dalykai, kuriq reikia, kad vaikas i5g).r'enn+. Fiziologinis stabilumas pradeda fomuotis per 1-4 val.po gimimo, naujagimiui uZmigus. Praejus 24-36 val. po gimimo pradeda formuotis miego ir maitinimo ritmai,bet naujagimio elgesys tampa gerokai maZiau prognozuojamas. 3-4j4 par4 atsiranda elgesio savireguliacijamiego-btdravimo, maitinimosi, verkimo cildai. Zmogui labai svarbu ismokti saviregrliacijos, sudarandios joelgesio pagrind4. Juk kiek-vienas Zrnogus (tiesa, vienas greidiau, kitas lediau) nusiranina sunervintas, gali patsuzmigli paZadintas, jaudia, kai nori valgyti, ir t. t.

Pimieji ma;yli sutinkat€vai ir medicinos darbuotojai. Jeigu perpinnqsias keturias valandas naujagirnis bunabudrus, ramiai reaguoja i aplink4 sakoma, kadjis yra fiziologiskai stabilus. Per kitas dvi-tris paras naujagimioelgesys kinta, darcsi ivairesnis. Vaikas palaipsniui pradeda rodyi, kada no miegoti, bendrauti ar valg)4i,nepasitenkinim4 reilkia riksmu. Kitaip tariant, formuojasi savireguliacijos procesas. Elgesio pastot'umas,miego-biidravimo rinlas, demesio iilaikymas, kaipjau buvo mineta, susiformuoja hedi4gyvenimo par4 Mamapradeda paiinti vaiko poreikius ir i juos atsakyi. Tiesa, gali prireikti net keleto menesirL kol tevai pasijuspazastantys savo kudiki.

Miego-biidravimo ritmas yra Zmogaus elgesio formavimosi pag ndas, priklausantis nuo centrines nenqsistemos brandumo. Mokslinbkai irode, kad kuo anlctesniame amZiuje jis susiformuoja, tuo geresne b[navaiko pazintine raida prieimokykliniame ir mokykliniame amziuje.

Miego-bfldravimo ritmas leidZiavaikui pazinti iSorinipasauli. Ramus vaikas geriaurcaguoja iaplinkos stimulus,o neramus rekiantis kildikis, atvirksdiai, sunkiai sukaupia d6mes[ i aplinkos dirgiklius. Skirtingai mindtas ciklasformuojasi isneSiotiems ir n€isneiiotiems vaikams. Pastarqiq neNq sistema biina maziau subrendusi. Toddljietrumpiau miega (jq miegui budingas nereguliarumas), ilgiau islieka budrus, greiaiau susijaudina. Sie elgesroypatumai gali btti stebimi gana ilgq laikq ir susijg su besiformuojandiais raidos sutrikimais.

Tadiau 1ra vaikq kuriq adaptacija naujame pasaulyje btna labai sunki. Tokie vaikai pasizymi perdetujautrumu ir dirglumu. Jie jautriai reaguoja iprisilietimus. Juos sunlu pamaitinti, nuramitti, rasti patogiepadetimiegojimui. Jie ne.am[s, dainai sumaiso dien4 su naktimi ir pan. Ateityje tokios sunkios adaptacijos vaikamsgali dainai kilti raidos problemr+. Minetas elgesys budingas vaikams, turintiems cerebrini paralyZiq arbaautizmo spekro sutrikimq. Kita vertus, pasitaiko vaikq kurie yra labai ramts, o tai irgi gali byloti apie raidosarba protini atsilikim4.

Mamai tenkinant vaiko poreikius formuojasi prieraisumas. Pirmqirl 3 mdnesiq periodas vadinamas ne tikfizinds, bet ir emocinbs-psichologines homeostazes periodu. Mama mokosi pa;inti savo vaikq atpazinti irpatenl<intijo poreikius, o vaikas vidines savireguliacijos, t. y. nusiraminti, suvokti savo reikmes.

Kai mama paliedia savo k4tik gimusio kudikio kuneli, prasideda vadinamasis mamos iokis. PirSQ galiukais

labai Svelniai.ji pradeda liesti (tarsi Svelnus vejelis glamonetrD k[dikio padelius ir plastakas. Kai vaikas priima

Siuos keistus, bet malonius prisilietimus, mama susipazista su jo koj}4emis ir rankutemis, liesdamajau ne vien

piritais, bet ir plaitakomis. Judesiai eina nuo iSoris i vidq nuo rankudiq kojelirL pilvuko krutines l4stos linh.

Pasiekusi j4 mama suima kilneli plastakomis, neilgai palaiko, o tada jos rankos pakyla prie kildikio galvel€s

Suemusi j4 viena ranla, kitos rankos piritq galiukais arba liipomis mama paliedia maiylio veid4. Sis mamos

Sokis paverdia gimdyvg mama, o kndik! - jos vaiku. Pradeda atsirasti pderaiiumas. Mama mokosi reaguoti ivaiko poreikius ir ijuos atsaklti. Vaikas jaudiasi saugus, kai mamos prieziiira ym adekvati

2-7 menesiais formuojasi prieraisumas, L-uris vadinamas emocinio rySio tarp vaiko ir mamos virSune. Sr

pirmqjq gyvenimo metq kulminacija tampa pagrindu veliau atsirandandiai Zmogaus savireguliacijai, santykitt

formavimui ir paZintines raidos \ystymursr.Kfidikis verksmu kviedia mam4 o iypsena ja sulaiko prie savQs. Jis iesko asmens, kuris jam galeq suteikti

teigiamq emocinE pagalba Mamai reikia vaiko, kadji tapftL mama, o vaikui mamos, kadjis uzaugtqZmogumi.

Jeigu minete prieraisum4 lydbjo saugumo jausmas, uZaugqs Zmogus lengvai bendrauja, priima pagalb4

prisitaiko. O jeigu kiidikis jautesi nesaugus, uzaugQs jis bus nerimastingas, p klausomas, Iinl<Qs abejoti arba

agresyvus, nelabai empatiSkas, sunldai uzmezgantis santykius.Ankslwajame amZiuje atsiradusios miego ir maitinimo problemos turi itakos vaiko raidai ir mamos-

vaiko santykiq formavimuisi. Vaikas mato mamos akyse a5aras, pastebi jose slypinti nerim4 Mama jaudiasi

nekompetentinga priziflreti savo vaikto Turetq b[ti taip paprastaji pamaitinti, uzmigd]'ti, nuraminti.. O kodel

nesiseka? Matyt, mama yra labar paieldliama. Todel formuojasi neadekvati vaiko prieZiiira, kuriai gali b[tibtdinga prievada, chaotiskumas, o tai kartais net pavojinga vaikui.

Pasauli mes paZistame liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girdedami. Vis4 Siq informacij4 gauname

per sensorinQ sistem4. Senso ne sistema - tai musq jutimq sistema, kitaip tariant, skonis, kvapas, matymas,

klalrsa, lietimas. Nen'qsistema taip pat siundia mums Zinias apiejudesius ir ktno padetis, perj4mes suvokiame

savo kiina Informacija, k-u qmes gauname per sensorinQ sistema keliauja i smegenis, kul 1ra "iiiifruojama".Bltent smegenyse suvokiama visa tai, kq matome, girdime, liediame. Kiekvienas musq tq padi4 infomacij4daznai priimame skirtingai, tod6l ir mDsq atsakas ij4buna nevienodas. Visas Sis procesas vadinamas sensorines

integracUos procesu.

Jutimrl sistema lrystosi anksaiausiai. Kq tik gimQs naujagimis geriausiai girdi aukstus garsus. Jam patinka,

kai mama ji lie6ia ir glamoneja. Bfitenr lietimo sisrema yla pirmoji dar k[dikiui bunant gimdoje besivystanti

sistema. Lietimas mums yra labai svarbus. Apsauginis lieiimas mus perspeja apie pavojU pvz , karStqpaviriiq.

Prisilietus prie ugnies, informacija keliauja i smegenis, ten ji suvokiama. Tada impulsas ateina i rank4 ir jiskubiai atitraukiama. Taip apsisaugome nuo rimto nudegimo. Kita sudetine lietimo sistemos dalis skiriamoji,

kuri suteikia informacij4 apie mus supaniius daiktus. Taigi vaikas, kisdamas daiktus i buma suvokia jrlform4 dydl, sandar4 Kad impulsai bnh{ interyretuojami teisingai, Sios dvi sudetines sistemos dalys turi veikti

subalansuotai.Nors ir ne tokiejautrus, kaip r.1'resni4 vaikrl bet gana aktyviis yra ir naujagimio skonio leceptoriai. Nustatyta,

kad net neiSne5ioti, 6-7 nestumo menesl gimg vaikaijaudia skoni. O uosle atsiranda tuojau po gimimo (6-8

dienq k[dikis jau atpazista motinos kvapd. Naujagimis neblogai mato, nom jo akies obuolys ir tinklaine dal

nera visiskai susifomavQ. I5 pat pradziq kndiks )"ra trumparegis ir pradeda gana gerai maq4i tik baigiantis

pimiesiems gyvenimo metams.

Pirmaisiais g;venimo metais Zmogus iS mazaijudandio bejdgio kndikio tampa savarankiskujudriu Zmogudiu,

mokandiu sliauzti, ropoti, vaiksdioti- Vaiko judesio raid4 vadiname motorine raida. Motorine vaiko raida yra

pagrindas tolimesnei pazintinei. sensomotorinei ir kalbos raidai. Ji leidZia vaikui tirti aplink{ bend.auti su

kitais zmonemis, uzmegzti draugysGs ryiius, paZinti aplintini pasauli. Siame etape vaikas ruoSiasi judejimui.

Naujagimystes periodu dominuoja naujagimystes refleksai,labiausiai iSrySkejantys per 3-6 pirmuosius gyvenimo

menesius. veliau klrdikis ismoksta padediu kuias ilgainiui p taikys judesiui. PradZioje dominuoja refleksai,

veliau pradeda formuotis padeties ir apsaugos reakcijos, kr.uios leidiia vaikui priimti vertikaliq padetl

fr"itu,,,rri,rtir1 raidos sutrikimrl, gvdymas ir abilitacija

6-12 mCnesi{ vaikui brldingi Sie raidos prioritetai:

' motorind raida;

' pazintine mida;

' bendravimo igildziai.Siame amZiuje vaikas ismoksta judeti, todEl nenuostabu, kad tai yra vienas nuostabiausiq periodq jo

glvenime. Ii nejudrios butybes vaikas tampajud u Zmogudiu. Siuo periodu susiformuoja pagrindiniai judesio

mechanizmai, leidZiantys vaikui pradetijudeti, t. y. liemens kontrole, svorio perkblimas, pusiausvyros reakcijos

Akt].viai lrystosi iI smulkioji motorika. Vaikas ismoksta griebti, islaikyti ir paleisti daikt4 formuojasi akies-

rankos koordinacija.Vaikas pradeda dirbti. O vaiko darbas - tai zaidimas. Si darb4jis atlieka labai mtai, susidomdjqs, susikaupqs.

Pimasisvaiko zaidimas vadinamas sensomoto niu. Jo metuvaikas tiria aplinktujqpazista, pradedamanipuliuoti

daiktais ir suvokia labai svarbq dalyk4 daiktai yra pasto\us. Jeigujqnematai, tai nereiskia, kadjqneraTirdamas aplinka vaikas gauna daug stimulq akq'viai \,ystosi jo rega ir klausa,jis suvokia gautq informacijq

Toliau tobuleja vaiko mamos santykiai. Jq pagrindu formuojasi vaiko elgesys. Kaip vaikas tiria aplink4 taip

patjis tiria ir Zmonitl tarpusavio santykius, bandydamas lvairiausiais bfldais gauti reikiamq atsakQ

Labai svarbls prieikalbiniai vaiko igudziai, besiformuojantys maitinimo metu, kuris turi didelds reiksmes

vaiko kalbos ir kalbdjimo raidai. Mat maitinimo procese dalyvauja tie patys raumenys, kurie veliau bntini

kalbejimui. Lietuvoje \ryraujanti praktika toli grazu neatitinka tyrimais pagristq maitinimo rekomendacijrl. Juk

nelabai nustembame, pamatQ 2 metq bambll gerianti iS buteliuko O iS tikrqjqjau nuo 6 meresiq reiketq pradeti

moklti kudiki ne tik gerti iS puoduko, bet ir valgyti kietq maist% t y. kamtyti Aisku, normalios raidos vaikas

anksdiau ar veliau iimoks valg)-ti pats. Bet kas bus su sutdk-usios raidos vaiku? Nenuostabu, kad tiek daug vaikq

Lietuvoje visai neismoksta kamtyti. Be to, kaip pastebi logopedai, tiek daug vaikq Svepluoja todel, kadjie ilgaigdrd per diulphrk4 ar diulpnrkas buvo naudojamas kaip nuraminimo priemon€

12-18 menesiq vaiko raidai biidingi sie prioritetai:

' bendravimo igDdZiai;t socialine emocine raida;

' pazintiniai igud:iai;' motorine raida.Vaikas ismoksta reiksti savo poreikius, parodydamas pirstu, istardamas garsa Tai suteikia stipri4mob'vacijq

tolimesniam kalbos \ryso'rnuisi. Per Si laikotarpi vaikas iStaria pirmuosius ZodZius Pirm4ji Zodi- bodamas 1l-12 menesi+ artr4ji darpo mdnesio. ZodZiq bagaZas auga. Zmogus mokosi pagrindinio dalyko - kalbeti.

Toliau lrysrosi vaiko emocind raida. Iimokgs vaikSdiotijis pradeda tolti nuo mamos. Ii pradZiq labai nedr4siai,

L-uo toliau tuo dr4siau. Formuojasi vaiko savarankiskumas. Jeigu mamos-vaiko santykiai nuo ma;ens vystesi

harmoningai, problemq nebus, nes vaikasjausis saugus. Jeigu problemq b[ta, vaikas gali likti nesavarankiSkas,

nesugebeti atsiskifii nuo mamos, susidurti su elgesio sunkumais.

Siuo periodu tobul6ja Zaidimas. Jis po trupuGli tampa funkciniu, t. y. vaikas pradeda ieskoti prasmes zaidime,

suvokti priezasties pasekmes ryiius. Paprastai vaikai labai megstapasikartojim4 ParryzdZiui,jie gali be paliovos

uidarineti duris. O mums, suaugusiesiems, daznai pritruksta kantrybes Ne sulaukti, kol vaikui nusibos, bet koljis ismoks Sio naujo igudZio. O ismokEs liausis, nes jau Zinos, kaip tai padaryti. Ir eis toliau tirti nepazistamo,

bet be galo idomaus pasaulio. Judesiai taps tobulesniais, vaikas gal6sjudeti reikiama kryptimi ir norimu grei6iu.

Ceres Loordinacija. judesiai bus tikslesni.l8-36 menesiq vaiko raidai btrdingi sie prioritetai:

' paTintiniar E[d1iai:' socialine-mocineraida:

' bendravimo igudiiai.Zaidimas tobuleja, vaikas pradeda konstruoti. Jis tampa savarankisku, t. y jau yra pasirengps eiti I darZeli.

Vaikas ismoksta kalbeti, mokosi fomuoti santykius su kitais zmonemis ir atsakyti uz savo elgesL kaupia

informacija tampa kodeldiumi, t. y. jipradeda dominti tai, kas ir kodel vyksta.

11

#r..ffif,lraroos sutnKlmalWWW Dazniausiai tar )Ta pastovios blkles, o tai reiskla, kad vakas Jau gime turddamas raidos sutrikima kuris

iiliks vis4 gy.venim4 Raidos sunikimq paprastai turi nuo 5 iki 10 proc. vaikq (Rydz, Shevell, 2005). Toliaup statysime pagrindinius vaiko raidos sufiikimus, tokius kaip pfotinis atsilikimas, cerebrinis paralyZius,autizmas ir kt.

Raidos sutikimus galima suskirstyti i iias grupes:l. Protinis atsilikimas ir miSrus raidos sutrikimai.2. Cerebrinis paralyZius ir kiti motorin6s raidos sutrikimai.3. Komunikacijos sutrikimai:

3.I kalbos ir kalbejimo sutrikimas;:-z ivairiapusiai raidos sutrikimai, autizmas;

:.: mokymosi sutrikimai.4. Klausos sutrikimai.5. Regos sutrikimai.

Protinis atsilikimas

Protinis atsilikimas tai Zmogaus biikle, kuriai budingas visq raidos sridiq sut kimas (atsilikimas nuo an;iausnormos), bet labiausiai paZintines funkcijos sutrikimas, pasirei5kiantis inteleko problemomis. Taigi protiniatsilikim4 reikia suprasti kaip raidos sutrikim4 pasireiSkianti intelekto gebejimq stoka. Protiskai atsilikusioZmogaus psichikos funkcijq branda atsilieka nuo vadinamqjq sveikq Zmoniq.

Kartu su intelekto sutrikimu turi bilti nustatomas problemos bent dviejose i3 5iq sri6iq:t komunikacijos;

'apsitamavimo;' savarankiiko glvenimo namuose;

' sneialinn, ior.l;n,

' visuomeninio gl.venimo;

' mokdjimo pasirinkti;

' sveikatos iI saugumo;

' akademiniq igildZiq;' laisvalaikio leidimo;

'darbo;'kitose.

Komunikacija (bendnvimas) - apima Zmogaus galimybes suprasti ir perduoti informacij4. Informacijagali bnti peduodama kalba, rastu, simboliais, ienldais, rankq ir kDno judesiais, veido israiSka, prisilietimais,gestais.

Apsitarnavimas apima buitinius igudZius: valgymq rengim4si, gebejimq pasinaudoti tualetu, lailq/tishigienos ir pan.

SavarankiSkas gyvenimas namuose apima kasdienp veikl4 atliekam4 namuose, toki4 kaip namq ruo5a,

drabuZiq skalbimas ir lyginimas, maisto gaminimas, biudZeto planavimas, kiti kasdieniai darbai. Su 3ia veiklasusijusi orientacija, elgesys namuose ir su kaimynais, bendravimo bldo pasirin]imas, socialine interakcija,

igytq akademinirl ir kitq igndziq pritaikymas buiryje.

@"ikq, t,rriniiq raidos sutrikimq, gydymas ir abilitacija

Socialiniai igtrdziai - tai Zmogaus socialinis elgesys. Tinkamas socialinis elgesys leidzia susirasti draugrL rod]'tidekingum4 dypsotis, bendrauti su kitais Zmonemis, demonstruoti pagarb4 pasitikejim4 imtis tinlamos veiklos,atitinkamai mpintis kitais, jausti kitq Zmoniq poreikius, jausmus, pasiZymeti empatija, priimti pasikeitimus, bUtisqziningam, teisingam ir pan. Netinkamas elgesys pasireiskia pykiiu, palydu, itarunu, agresyvumu, perdetu savokompetencijos vertinimu, vieSu seksualiniu elgesiu, pastoviu kitq pertraukinejimu, egoizmu, per didelio ddmesiosau reikalavimu, nepatiklumu ir pan.

Prisitaikymas prie visuomenos gyvenimo - tai tinlamas naudojimasis bendruomenes istekliais, pavyzdiiui:apsipirkimas parduotuvese, naudo_jimasis bendruomeneje teikiamomis paslaugomis (visuomeninis tianspoftasJmokymo istaigos, parkai, bibliotekos, pramogl centrai! teatrai), tinkamas elgesys vieSose vietose ir pan.Bendruomeneje reikia sugebeti pasirinkti reikiamas paslaugas, tenLinti savo reikmes, sul-urii ir palaik)1i socialiniuskontaktus, p taikyti savo akademines Zinias ir t. t.

Mokojimas pasirinkti apima gebejim4 imtis reikiamos veiklos pagal interesus, adikti b[tinas veiklas,vadovaujantis tinl<ama dienotvarke, iikilus poreikiui papraS]'ti pagalbos, prisitaikyti prie iprastq situacijq ir moketielgtis naujomis aplinkybemis, parodyti atitinkam4 pasitikejimq savimi bei kitais, atstovauti sau.

Sveikata ir saugumas reiSkia gebejim4iilaikyti ger4fizinQ bilkle, tinkamai maitintis, laiku pastebeti liga tinkamaij4 gyd)'ti, stengtis saugoti sveikatq iinoti, kur ieSkoti pimosios pagalbos. Be to, tai rciskia ir seksualinio poreikiotenkinim4 tiDkamos fizines bnkles palaikym4 savo saugumo uztik.inimq (naudojantis saugos dirZais, laikantisdaiktqnaudojimo taisykliq nepaZeidZiant keliq eismo taisykliq ir pan.). Siekiant palaikyti sveikatereikia reguliariaijq tikintis, p ;inreti dantis ir t. t. No nt apsaugoti save nuo kriminaliniq lvykiq reikia sugebdti tinkamai pasirinttidraugus, socialiai integruotis ir pritaik)di savo akademines Zinias.

Akademiniai lgtrdziai apima pazintines galimybes ir mokykloje igyas Zinias, tokias kaip raiymas, skaitymas,aritmetika, aplinkospaZinimas, sveikatos irgeograflnesZinios, socialinio mokslopagrindai. Siuo atvej u akcentuoj amasne Ziniq kiekis, betjq pritail'Jmas savarantiSkai kasdienei veiklai ir sekmingam Zmogaus funlcionavimui.

Laisvalaikio leidimas apima Zmogaus galimybes pasirinki norimas veiklas ir pramogas namuose bei vie5osevietose, su draugais ir pan. Tai lieiia imogaus elges[,jo galimybes pasirinkti, socialine interakcij4 akademinirl Ziniqpritaikym4 ir kt.

Darbas apirra galimybQ dirbti vis4 ar nevisq da.bo dien4 su atitinkama pagalba ar be jos ir savano Skqveikl4 bendruomeneje. Tai liedia darbing kompetencij4 tinl<am4 socialini elgesi, reikiamus darbinius igfidiius,naudojim4si pinigais, igytq igndziq p taikym4 nokejim4 pasiekti darbovietg ir griZti namo, pasirengim4 darbui,bend€darbiavim4 su kolegomis.

Pagal sunl<umo laipsni protinis atsilikimas skirstonas i lengvto vidutini, sunkq ir gihl.Prolinio atsilikimo paplitimas populiacijoje yra 2-3 prcc. Lietuvoje adiktq tyrimrl duomenimis (Pnras D., i987;

1988), vaikq vidutinio ir sunkaus protinio atsilikimo paplitimas yra 0,31 proc. Tai reiskia, kad i5 1000 naujagimiq 3

bilna vidutir1iskai ar sunkiai protiskai atsilik9.

Protinio atsilikimo priezastysProtinio atsilikimo priezastys skirstomos i atsindusias:t nA|tumo meta, tokias kaip chromosominds ir medZiagq apykaitos ligos, slnegenq formavimosi sutrikimai,

aplinkos itakos sutrikimai: mitybos sutrikimai, motinos ligos, naudojami vaistai, toksiniq medziagq poveikis ir kt.;t gimdymo meta, tokias kaip placentos sutrikimai, gimdymo sutrikimai, naujagimiq btkles ir ligos, pridusimas,

infekcijos, galvos trauma ir kt.;

' po gimdymo, tokias kaip vaiko galvos traumos, infekcijos, neurologinbs ligos, epilepsija ir kt , socialines

kultii nes priezastys: sL-urdi aplinka, socialine-pedagogine deprivacija.

Kiekvien4 karttu kai vaikui itariamas raidos arba protinis atsilikimas, tevai ir gydltojai uzduoda t4 patl

klausim4 kod6l? Norinr atsaklri i si klausim4 reikalingi papildomi medicininiai tyrimai. Dazniausiai

atliekami smegenq vaizdo tyrimai (kompiuterine tomografija ir magnetinio rezonanso tyimas), padedantys

nustatlti smegenq fomavimosi ydas arba pakitimus, atsiradusius po galvos tlaumos aI infekcijos. Norint

nustatlti genetinius sindromus, atliekami citogenetiniai tyrimai. Medziagq apykaitos sutdkimams nustaq4i

reikia specialiq biocheminiq ryrimq. Be to, labai svarbu iStirti klausq ir rega

Protinio atsilikimo klinikaprotinio atsilikimo simptomai atsiranda ankstyvajame amZiu.je, ta6iau neretai pastebimi tik trediais ketvirtais

vaiko gyvenimo metais arba dar veliau. Dainiausiai tevai pastebi kalbos raidos sutrikimq poimius ir kreipiasi

i gydytojus skqsdamiesi, kad vaikas nekalba arba neaiskiai bei maZai kalba. Simptomq isreikitumas priklauso

nuo protinio atsilikimo sunl-umo. Paprastai nesunku nustaq4i ryikiai ir vidutiniikai sutrikusi intelektto tadiau

lengvais atvejais sutrikim4diagnozuoti sunkiau. Vaikai, kuriems diagnozuojamas protinis atsilikmas, paprastai

atsilieka nuo savo bendraamziq ir kitose midos srityse: motorineje, kalbos, bendravimo bei apsitamavimo.

Sunlus protinis atsilikimas daznai pastebimas jau anksq'vajame amZiuje, tdvams skundziantis gerokai

arsiliekandia vaikqjudesio igudziq raida. Paprasrai sie vaikai bfna labai ramiis, vangls, daug miega, daznai

uzmiega net valgydami. Jie vangiai tyrineja aplink4 todel negali jos paiinti. veliau ryskeja kitq sridiq raidos

atsilikimas (pirmiausia kalbos, bendravimo, pazintiniq igndzirD, l€diau formuojasi higienos igudziai. Be to,

Siems vaikams daznai biidingi elgesio ypatumai ir sut kimai, vedantys I socialinQ dezadaptacljQ

Vidurini protini atsilikime turindirl vaikq tevai raidos problemas pastebi irgi kiek veliau, antrais-tediais

vaiko gyvenimo metais, t. y. atejus laikui kalbeti. T6vai skundiiasi, kad jq vaikas nepradeda kalb6ti, taria tikpavienius ZodZius, nepakantamai suvokia, kasjam sakoma, Zaidzia vienodus Zaidimus-

Kai protinis atsilikimas yra lengvas, vaikai maZai skiriasi nuo bendraamzir+. Tadiau jiems prireikia daugiau

laiko ismokti tam tikrq dalykrt ir tai tevai gali pastebeti lygindami savo mazylio vystymqsi su kih+ vaikq

augimu. Ryikeja elgesio problemos ir prisitaikymo prie aplinkos sutrikimai.

Daugelis protini atsilikimq turin6iq vaikq dar tu ir papildom4 negalia regos, klausos arba judejimo Sie

sutrikimai dazniausiai yra to paties smegenq paZeidimo, dil kurio sutriko ir protinis vystymasis, pasekme.

Protint negali4 turiniiq vaikq bruoZaiPaprastai protinQ negali4 turintiems vaikams bldingi iie bruoiai:. SumaZ€jps gebAjimas mokytis ir ismokti (nevisaverte atmintis, nepakantamas gebejimas diferencijuoti

ir sieti, nesugebejimas abstmkdiai m4styti, numatyti mokymosi strategijq).. Nesugebojimas sukaupti demesio, iSrySkejantis veikloje, kurioje reikia idertifikuoti uzduotis ir

tikslingai sukaupti demesijas vykdant. Tikslingoje veikloje vaikams, turintiems proting negali4, btrdingas

iSsiblaikymas, generalizuotos reakcijos.. Kalbos neissirystymas ir kalbejimo sutrikimai. ProtinQ negali4 turindiq vaikq kalbiniai gebejimai

daznai blna menkesni ir neatitinka psichinio vaikq amziaus. Be to, palyginus su nomaliai besi\,fstandials

vaikais, jiems btdingesni artik-uliacijos sutrikimai.. Sensoriniq sistem{ paieidimai. Po centrines nenr+ sistemos paZeidimo sensoriniq sistemq raidos

sutrikimai gali buti vieni pirmqjq proro negalios poimirl. Sensoriniq sistemq pazeidimai bndingesni

vidutin€ ir Zymi4proto negali4 turintiems vaikams.. Savitvarkos igidiirl susidarymo sutrikimai bldingesni vidutin€ ir Z]'rni4 proto negali4 turintiems

vaikams.. socialiniq ig[dziq, ypad bendravimo, stoka bfldinga viduting ir z]miq proto negali4 tulintiems

vaikams.. Nezymi4protinQ negali4turinrys vaikai itin linkq bendrauti, nors jrl bendravimui irtriiksta adekvatumo.

Jiems sunku islaik),ti draugiikus santykius su aplintiniais, nes daznai nesuprasdami tam tikq veiklos

raisyklitljie jq nutraukia, kliudo Zaisti ir bendrauti kitiems vaikams. Jiems truksta atsakomybes jausmo,

realaus savo gebejimq vertinimo. Jausdami nuolatinQ kitq asmenq ar bendraamZiq globq bei kontlolQ,

jie nesugeba iSsiugdyi savarankiskumo, iikilus problemoms jq nesprendZia arba elgiasi impulsl.viai.(Radzevidiend L.. 2003).

fru,ur. rur,naJq ra;do- sutrikimq, gydymas ir abiliracija

Kaip nustatomadiagnoz6?Norint nustatyti raidos sutrikimtu b[tina tirti vaiko raidq Deja, praktikoje tai atliekama nedaznai, todel raidos

sutrikimai diagrozuojami paveluotai. Ypad daZnai taip atsitinka, kai tevai/globejai ir specialistai ignoruojavaiko vystymosi suleGjim4 laukdami, kol vaikas j[ ,,iSaugs". Vaiko raida tiriama ivairiais bfldais. Galima apievaiko raid4 suiinoti naudojant specialius klausimynus tevams, skiriant vaikui tam tikas uzduotis, naudojantspecialiuosius (standaltizuotus) testus. Efekqwiausiu laikomas raidos tyrimo bldas, kuri taikant apklausiamitevai, surentama anamneze, stebimi vaiko igudziai, atliekamas neurologinis tyrimas ir raidos tyrimasspecialiuoju (standartizuotu) testu. Kaip jau buvo mineta, vaiko raidos tyrimas atliekamas multidisciplininiukomandos metodu. Kiekvien4 vaik4 tiria komanda specialishl kurie Sio proceso metu dalijasi duomenimisvienas su kitu.

Vaikq raidos diagnostikai taikomi special[s testai. Kaip _jall buvo mineta, Lietuvoje dazniausiai atliekamas

DISC testas, padedantis nustat].ti vaiko lgndziq lyg[ atskiruose raidos srityse: smulkiosios ir bendrosios

moto kos, kalbos suvokimo ir iSraiskos, girdimojo ir regimo.jo demesio ir atminties, savarankisk-umo

bei socialines adaptacijos. Sis testas leidzia nustaqdi vaiko silpn4sis ir stipri4sias puses, taiiau jo rezultatrlnepakanka protiniam atsiiikimui diagnozuoti.

Protinio vystymosi diagnostikai naudojami special[s intelekto vertinino testai, ku uos atlieka psichologai.Lietuvoje dazniausiai naudojamas WISC - lll (l/€.l?rlel) testas. Sis testas padeda patikslinti protinio \rystlarosidiagnozg ir atliekamas 6 metq bei \Tresniems vaikams. Gauti rezultatai paverdiami standartiniais balais, kurierodo intelekto koeficient4(lQ). Pagal mokslininkq susitarim4riba tarp normalaus ir sutuikusio intelekto laikomasIQ = 70. Tadiau nustatant 3iA ribA svarbu atsi2velgti ir i socialinius bei pedagoginius aspektus, iSanalizuoti,kokiomis s4lygomis vaikas auga, kaipjis ugdomas ir kokia socialine aplinkaji supa.

Kaip padOti vaikui su protiniu atsilikimu?Protinis atsilikimas ndra liga. Todel iSgydyi vaikq su protiniu atsilikimu, taip pat kaip ir su kitais raidos

sutikimais, issk).rus rctai pasitaikandius atskirus atvejus (fenilketonurija, hipotireoz6), deja, negalima. Vaikamssu raidos sutrikimais ir jq Seimoms taikoma kompleksind medicinine, pedagogine ir psichologind pagalba

ankstyvosios reabilitacijos tamybose. Kiekvienam vaikui sudaroma individuali ugdymo ir reabilitacijosprograma. Abiiitacijos programose pagrindinis d€mesys skiriamas vaiko savarankiSkumo ugdymui ir savivertesfonnavimui. Seimoms patariama, uzuot perdetai saugojus ir globojus vaikq leisti jam darj4i tai, k4jis geba,

meginti mokyti naujq dalyku patirti sdkmg. Galutinis abilitacinio gydymo tikslas vaiko integracija i sveikqbendraamZiq kolekryr.us, visuomenQ.

lntegracija tai g)'venimo biidas, leidziantis zmogui su negalia bnti kartu su visais. Integravimo esme -itraukti Zmogq su negalia i socialing sveikq Zmoniq bendruomeng. Todbl stengiamasi nuo maZens integruotivaik4 su negalia i bendrojo lavinimo darZelius, o veliau ir i mokyklas.

Tevai, apsisprendg, kad jq vaikas su negalia pradetq lankyti ugdymo istaig4 turetq keiptis i savo miesto/rajono pedagoginq-psichologinq tamyb{ Jeigu lankyti paprast4vaikq darZeli ar mokykl4vaikui pasirodys persunku, jam gali btti pasiflyta specializuota ugdymo lstaiga, kurioje.jis gaus papildomq specialistrl logopedo,specialiojo pedagogo, kineziterapeuto ir kt. pagalb4

Autizmas

Autizmas yra priski amas ivairiapusiq raidos sutrikimq grupei. Autizmo sutrikimas pasireiikiajau pirmaisiaisg)'venimo metais ir lydi Zmogq vis4 glvenim+ Vieni autizmo pozymiai gali keistis, stipreti arba silpnati (kaftaisnet visai isnykti), bet keistumai ir )?atumai iSlieka vis4laikq. Dauguma Zmoniu tuindiq autizmo sutrikimtuprisitaiko gyvenime, bet jiems reikalinga pagalba.

Autizmas - vienas suntiausiLl raidos sutrikimq, paveikiantis apie 1 vaik4 iS 1000 (Rutter 2000). Kiti autoriaiteigia, kad autizmo daZnumas 4-6 vaikai i5 10 000. Pagrindiniai autizmo bruoiai sutrikqs asmens socialinisbendravimas, kalbos raidos ir bendravimo problemos, netipiSkas, ,,keistas" elgesys, vaizduotes, suvokimoprcblemos.

Autizmas nespecifinis sutrikimas, kuri sukelia ivairus kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniaiveiksniai. Dainai autizmas b[na esant igimtoms infekcijoms (mudonukd, citomegalija, toksoplazmoze ir kt.),sergant medZiagq apykaitos ligomis, neurologinemis ligomis (tuberozine skleroze, [eurofibromatoze ir kt.),nustaiius genetinius sindromus. Kartais vaikai, turintys autizmo sutikimtu gali twed ir fizinirl anomalijrt

apsigimimrl. Esant autizmui ]'ra pastebeta smegeneliq anomalijq Autizmo atvejr+ pasitaiko visame pasaulyje.

Vaikai, turintys autizmo sutrikim4 gimsta ivairiose Seimose, nepriklausomai nuo jq issilavinimo, socialin€s

padeties, rases. Bemiukafrs iis sutrikimas pasitaiko dazniau negu mergaitemsprie autizmo gali prisideti protinis atsilikimas, epilepsija ir kiti sutrikimai bei ligos, sunkinantys vaikq su

autizmu socialini prisitaikyme Su amziumi Zmones, turintys autizmo sutrikim4 gali susirgti depresija ar tureti

kiu emociniq sutrikimu )?ad jeigu sutrikusijrl socialine adaptacija

SutrikQs socialinis bendravimas labiausiai iirySkeja Zaidime. Vaikai, tu ntys autizmo sutrikimq nesugeba

zaisti socialiniq zaidimq mieliau renkasi vienatvQ negu bendravim4 btna abejingi kitiems zmonems, neiesko

paguodos, nesupranta socialiniq taisykliq. I Zmones, esandius kambaryje, Sie vaikai linlQ reaguoti kaip i daiktus,

nesistengia sujais uzmegzti rySio, nepalaiko akirl kontakto.

Socialiniame kontekste vaikams, turintiems aulizmo sutrikim{ kyla daug problemq nes jie nemato bendro

vaizdo, nesusieja vieno veiksmo su kitu, nesuvokia, o tik mechaniskai ismoksta kai kuriq veiksmq. vaikams su

autizmu ypad sunku istverti tuos pasikeitimus, kuriems jie nepasireng€ ()Tad susitikti ir bendmuti su naujais

nepaiistamais Zmonemis), nes inonirl iSvaizda (plaukai, rnbai, bflsena) keiiiasi. Todel autistai mieliau renkasi

bendravinqne su Zmonemis, bet su daiktais, nes pastarieji nejuda ir nesikeidia

Vaikai, turintys autizmo sutrikimtu paprastai domisi atskiromis daikto dalimis, o nejuo visu. Esant lengvesnei

autizmo fomai visas demesys gali buti sutelkiamas ikitiems inonims visi5kai nereikSmingas aplinkos detales,

pavyzdiittl,: kalendoriaus skaidius, audinio raito linijas, plastikinius dangtelius ir pan. Siq vaikrl Zaidimas

daznai bilna labai vienpusiskas. Jie linkQ perdetai dometis keistais daiktais, palTzdziui: p si ia prie virveles

ar medziagos atraizos, gali valandrl valandas stebeti juos dominanaius objektus, tokius kaip gatve va;iuojantys

troleibusai, statybq keliamieji kanai ir pan.

Kalbos ir komunikacijos problemos kelia dideliq sunkumq bendraujant su kitais zmonemis, Zaidiiant.

Dauguma vaik+ turindiq autizmo sutrikimq negali kalbeti Jie nemdgdZioja garsu Zodziq. DaZnai stebimi

kalbos pasikarrojimai iI atkartojimai (echolalijos). Nekalbantieji sunldai supranta kitus Zmones, o irjuos padius

suprasti sudetirga. Todeljie daZnai palaipsniui nutolsta nuo kitq Zmoniq ir apskritai nustoja bendrauti.

vaikams, turintiems autizmo sutrikim{ bfdingas ivairus elgesys, skirtingi uzsiemimai ir pomegiai. vienas

pirmqjqautizmo pozymiq- bet kokio kito Zmogaus prisilietimo atsffimimas SunkesnQ autizmo fomq turintys

vaikai dainai kartoja tuos padius kflnojudesius (lingavimas I prieki, Zaidimas su savo pirstais, veido grimasos),

uzsiima savistimuliacija. Autistai skiriasi nuo kitrl vaikq polinliu i vienodumQ Jiems sunliai sekasi keisti

lprastq dienos ar veiklos rutin4. sie vaikai gali bflti arba labai aktyv[s, sunkiai nustygstantys vienoje vietoje,

arba labai ramis.Taigi vaikq, turindiq autizmo sutrikim4 smegenys visq informacijq apdoroja kitaip negu normaliai

besivystaniiq vaikq. Tod6ljiems sunku bendrauti su bendraamZiais, kitais Zmonemis fjiel' atsiriboja nuo aplinkos;

' sunkiai fomuoja socialini elgesi;

' nesuvokia arba sunkiai isivaizduoja daiktus, nesandius jq regos lauke;

' informacij4 geriau slrvokia akimis, nes Zmonirl kalba jiems tera ,,nieko nesakantis garsq katinys";

' pastebi atskira: detales. bet nei)relgiajq rysio:

' yra labai nerimastingi ir bijantys aplinlos.Daugelis tevq pirmuosius savo vaiko keistumo pozymius pastebi iki 18 menesiq. Tadiau jq nusiskundimai

paprastai bina labai nekonkretiis, nes daZnai vienose nidos srityse vaikas atsilieka, o kitose atrodo akivaizdZiai

paZenggs i prieki. Todel net gydytojai vaiko raid4vertina labai priestaringai ir dazniausiai linkq raminti tevus.

Vieni vaikai, turintys autizmo sutikimto blna vangis, mazai aktyvus, retai praio valg)-ti, ilgai pakendia

Slapias sauskelnes. Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera prieiitra, bet ne tiek, kad jie jos reikalauq.

Visqiniciatyv4jie palieka mamai. Kiti vaikai nuo pirmqdienqbtna labai j autrus I daznai rdkia, blogai miega, esti

labai iirankus maistui. Prie jq sunku prisitaikytl irjuos suprasti. Jie nemegsta b[ti ant rank4 ar veZim€lyje.

Pradejg vaiksdioti vaikai, tu ntys autizmo sutrikim4 tampa sunkiai valdomi, eina kur nori, daznai kenta, nes

neturij;kio baimesjausmo. Jqjuddjimas buna chaotiSkas, neleidiiantis jiems akt)'vrar tirti aplintos. Sie vaikai

daznai iSsigqsta naujos aplinkos ir nepazistamq Zmoni+ jie ]paiJautrts garsams.

Yra pastebeta, kad vaikai, turintys autizmo sutrikimq, megsta Ziilreti i lempos ivies4 tapefi{ raittu domisi

muzikos ritmu, kartojamais eilensdiais, keistais judesiais. Jie megsta Zaisti su savo pirstais, stebeti jq Seielius

ant sienr-[. Yra apra5ytas perdetas Siq vaikq susidom€jimas popieriaus laprl vertimu, kaladelirl rikiavimu i eilutes,

delioniq d6liojimr-r. Juos sunku atitmukti nuo mdgstamos veiklos.

vaikai, turintys autizl]lo sutrikimfo Sypsotis pradeda laiku, tadiau jrl s)?sena neb[na skirta vien suaugusia.Jam.

Jie iypsosi ir gaudami patinkaniiq stimulq.

fu"rou, *rr",ir1 raidos sutrikimq, gydymas ir abilitacija

Pagrindiniai autizmo poZymiaiPaiinimas

' Ribotas, bet intenslnus susidomd.jimas detalemis.

' Prasmes suvokimo stoka. Surku analizuoti ir apibendrinti iSmoktus igudZius, igyt4patifiL perkeltij4ikit4aplinkq ar kitqveiklq.

' Ribotas gebejimas atskifii svarbius, esminius dalykus nuo neesminiq.

' Sunku suvokti daiktq ir veiksmq talpusavio ryii. Sunku suvokti sek4 ir organizuoti veikla Sunku sujungtikelias idejas, s4vokas.

' DaZniausiai vienu metu sugebama susikaupti tik ties vienu dalyku.

' Sunkiai sekasi iSlaikyi demesi, greitai issiblaskoma.

' Regimoji informacija suprantama geriau negu Zodine.t Ribotas interesq ratas.

' Neiprastas ir kiekvienu atveju unikaius sugebej imq ir nesugebejimrl derinys.Kotuunikacija

' SunLu suprasti, kad per kalb4 galina ben&auti ir su kitais Zmonemis.

' Sunl(u pefieikti kitiems savo non$.

' Nesugebama megdzioti kalbos, gesh! iiraiikU.

' Sunku palaiklti pokalbi ar bendravim4

' Sunku isijungti I bendr4veikl4 ojqpmdejus, pereitiprie kitos veiklos.

' Stiprus noras ir atkaklumas daD4i tai, k4 nori, kas patinka arba domina, neatsizvelgiant i kitq norus beiporeikius.

' Vietoje pimojo asmens (aS), kalboje naudojamas antrasis ar treaiasis asmuo, daZnai pasitakantis savQs

vadinimas vardu.Kitos su autiztnu susijusios problemos

'Labaididelisakty\''umastnuolaibetikslojudama,gestikuliuojamaarba,atvirkidiai,labaiZemasaktyvumas:judama letai, greitai pavargstama, stinga iniciaqwos, nesidomima aplinka.

' Savireguliacijos problemos: sunkiai nusiraminama, bidingas impulslnumas, savikontrcles sbka, sunkiaisekasi atsisak)'ti kartq pradetos veiklos.

' Raumenq tonuso ir koordinacijos problemos.

' Motorinio planavimo problemos: sunku suvoktijudesio sek{ji atlikti, derinti sudetingus judesius.

' Dominuojandios rankos nebuvimas iki 4-5 metq.

' Sutrikusi akies-rankos koordinacija, susijusi su mnkos veikla.

'Prieiinamasi naujoms situacijoms: sunkiai sekasi keisti aplinkfu palikti namus, susitikti su naujaisZmonemis, pradeti Zaisti su naujais Zaislais, valgfi ivairq maist4.

' Sunkiai pereinama nuo vienos situacijos prie kitos: atsiranda gidi5kumas, nenoras bendrauti, keistiveikios, labai su.jaudina net maZiausi pasikeitimai.

' Socialin6s problemos: sunku uimegzti socialinius santykius, Zaisti su kitais vaikais, bendrauti.

' Emocines problemos: jautrumas stresui, pokydiams, perdetas dirglumas.

Cerebrinis paralyZius

Cerebrinis paralyzius raidos sutrikimas, pasireiikiantis kuno paddties, juddjimo ir pusiausraros sutrikimais,atsiradusiais d61 smegenr.L dali[ konholiuojandiq munenq veit]4 ir valingus judesius, paZeidirno. Sis suhikimas -daZniausiai pasitaikanti vaikqjudejimo negalios pieZastis.

Zodis ,,cerebrinis" reiSkia galvos smegenis, o ,,paraiyZius" raumenq silpnum4 Taigi cerebrinis paralyZiustai raumeml silpnumas ddl nesubrendusiq galvos smegenq pakenkimo. Jis diagnozuojamas anl<styvojo amZiausvaikams. Cerebrinis paralyiius yra ldtinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas. Tai reiikia, kad vaikobnkle neblogdja, tikjam augant del kaulq raumenq sistemos ypatumrl ir raunenq itempimo sutrikimq kinta.

Cerebrinis paralyZius gali bilti ivairaus sunkumo, priklausomai nuo smegenq pakenkimo dalies ir dydZio.Vaiko raumenq tonusas gali biiti iemas ar aukitas, susijgs arba nesusijes su pusiausvyros ir koordinacijosproblemomis ir pan. DaZniausiai cerebrinis paralyZius nepaveldimas, nors kai kurias Sio sutrikimo fomas

77

galima pavelded. Be to, cerebrinis panlyZius neuzkrediamas. Liidniau yra tai, kad Sis sutdkinas nepagydomasir islieka visam gyvenimui, bet laiku prad€jus gyd,'ti ir taik)'ti tinkam4reabilitacijqjo sunkumo laipsnis keiaiasii geqjqpusa.

Viena daZniausiq cerebrinio paralyZiaus priezasdiq - neis[esiotumas. Be to, galima nurodyi iias cerebrinioparalyZiaus prieZastis:

' motinos infekcija per pim4sias kelias nestumo (vaisiaus lystymosi) savaites (pavyzdziui: raudonuke,kiaul)'16, toksoplazmoze, herpes at citomegalo viruso sukelta infekcija);

' vaisiaus smegenq fomavimosi sutrikimai, apsigimimai ne5tumo metu;

' komplikuotas ar p edlaikinis gimdymas, kai kiidikis negali teisingai kvepuoti;

'naujagimystesperiodokomplikacijos:smegemlkaujosruvos,smegeni+pakenldmas,esantnepakankamamjq aprlpinimui deguonimi, stipri gelta;

' per pirmuosius trejus g).venimo metus patirtos galvos tmumos, pelsirgtos centrines nenr-t sistemos ligos(meningitai, encefalitai) ir kt.;

' genetines ligos, kuios gali bltipavelddtos, netjeigu abu tevai yra visiikai sveiki.Cercbrinio paral)Ziaus tipas priklauso nuo smegeml pakenkimo vietos. Skfuianf iie cerebrinio pamlyZiaus tipai:t spazminis;t diskinezinis;

'ataksinis:t misrus.Pakenlus smegenq Zieves dali kontroliuojandiq judesius, vaikai tu spazminl cerebrini paralyZiq Siuo

atveju vaikams budingas padidejQs raumeml tonusas arbahipertonija (spazmiSkumas). Vaik4judesiq amplitudebuna sumaiejusi, raumenys itempti ir silpni, galunes Saltos del kaujotakos surrikimq. Judidami vaikaigleidiau pavargsta. Be to, biina pakenl<fa jq rankrl veikla. Vaikams sunl(u paimti daikt4 su juo Zaisti. Kartaisrankos laikomos suspaustos i kumSdius. Gali bflti pakenktos visos keturios gal[nes (spazmind kvadriplegija).Jeigu labiau pakenktos kojos nei rankos, nustatoma spazmine diplegija. Gali biiti pakenkta viena k[no puse.Tokia formq vadinama spazmine hemiplegija, o vienos gallnes pakentimas - spMmine monoplegija. Kartaisb[na pakenktos trys galtnes.

Vaikams su spazminiu cerebriniu paralyZiumi bldinga baime ir nesaugumo jausmas, kuris dar labiau didinaraumen4 tonusq (vaikai bijo pargrinti, garsiq garsr6 triuksmo ir kitrl stipriq dirgikliD. Jie greitai pavargsta,jiems suntu ilgai dirbti, buti aktyviems. Todel reikalinga didele mog.vacija veiklai. Bltina skatinti vaikqaktyvume nes jie linkA atsisakyti .judeti ir gali dienq dienas praleisti vienoje padetyje. Paralyiiuoti vaikaidaZnai b[na uZsidarQ, nejudrus, nedalywauja socialiniame g].r'enime, todeljiems stinga bendravimo su aplintairjuos supandiu pasauliu. Jie sunkiai prisitaiko ir prie fizinir1 ir prie kitokio pobndZio pasikeitimq.

Vienas didZiausiq pavojq kontrakfiq formavimasis. Del auksto raume[r{ tonuso! galfiniq nejudrumotampa boti s4narirljudesiai, o tai trukdojuddti. Todel gali susifomuoti kontraktiiros ir deformacijos, ishlptistuburas, isnirti klubai, suhrmpeti sausgysles. Vienas pagrindiniq terapijos uZdavinilL iivengti iirl ortopedinirlkomplikacijq.

Jeigu pakenkiami poZievio branduoliai, esantys giliai smegenyse, diagnozuojamas diskinezinis cereb nisparalyZius. Diskinezija pasiZymi nevalingais judesiais, del kuriq kfno paddtis tampa netaisyklinga. I Si

proces4gali bnti itraukiami vienos kiino dalies raumenys, bet dazniausiai pakenkiamas visas k[nas, taip pat irbumos raumenys, todel sut nka vaiko kalba. Si tip4 kuris diagnozuojamas penktadaliui vaikq su cereb niuparalyZiumi, sunku anksti nustatyti, tai pavyksta padaryii iki 5 metrl amziaus.

Esant diskinezijai stebima daugnetiksliqnevalingqjudesiq. Jie ypad pastebimi, kai vaikas siekiapaitrti Zaislqsusijaudina, stengiasiraslti. Paprastai pakenldamas visas kiinas, vaikui suntu j i valdlti, j udesiai bina negrab[sir netikslus. Pakenkimas ry5keja vaikui augant. Kadais atsiranda kaulq defomacijq: stuburo i5krypimas,klubq ir keliq s4nariq pakenkimai. Nustatona bumos raumenq sutrikimt1 kurie sukelia maitinimo problemrtkalbos sut kim[ tampa veido grimasq prieiastimi. Stebimas stiplls seiletekis. Kartais gali pasitaikyi klausossutrikimq. Vaikai, turintys diskinezijtu paprastai bina labai jaubns, draugiski, noriai bendraujantys. Jiemspatinka aplinl(os pasikeitimai. sie vaikai esti atkaklus, visk4 stengiasi padaryti patys. Jq intelektas daZniausiaibilna seras.

@"ilu. .ri"aiq 'aidos sutrikimq. gydyrna. ir abitiracija

Del uZpakalineje galvos smegenq dalyje esandirl smegeneliq pakenkimq vaikams kyla pusiausvyros irkoordinacijos problemq. Tokiu atveju diagnozuojamas ataksinis cerebrinis paralyZius, kuris stebimas retai, tikI proc. atvejq. DaZniausia Sio sutrikimo priezastis - vaisiaus smegenq pakenkimas nestumo metu. Ataksiniscerebrinis paralyzius gali btiti paveldimas.

Vaikai, kuriU tonusas Zemas, sunkiai atsikelia nuo Zemes, veliau ismoksta sedeti, stoveri. Vaiksdioti jie irgipradeda v€lai ir pradiioje daZnai eina pladiai statydami kojas. Jrt judesiai btna nerangDs, jiems daznai kylakoordinacijos problemq. Siq vaikq eisena s\,lTuojanti, eidami jie daZnai krenta. Zemas kvepavimo, pilvo,bumos raumenq tonusas gali btti vel].,.o kalbos formavimosi prieiastis. Del minetos prieZasties Sie vaikai galitureti ir kitq vidaus organq problemt} sirgti prietvaru, kv€pavimo ligomis ir pan. Siq vaikq kalba leta, balsasmonotoniskas ir aritmiskas. Jiems bildingas didelis seiletekis, sutrikQs kramtymas, jimas. Stebimi netiksliisrankq judesiai. DaZnai pasitaiko ir protinis atsilikimas.

MiSrus sutrikimo tipas, kai matoma dviejq ar net visq tip4 poirniq nustatomas penktadaliui vaik4.DaZniausiai pasitaiko spazmi3kumo ir diskinezijos derinys. Gydymo ir reabilitacijos planas priklauso nuo ligossunkumo laipsnio, vaiko amZiaus, pakenkimo tipo, papildomr.! problemq. Al <st].vajame andiuje gyd,,tojuisunku prognozuoti, kaip ateityje \,ystysis vaikas. Todel jam augant keidiasi gydymo ir reabilitacijos prioritetai.Kaip jau buvo mineta, cerebrinio paralyZiaus isgydlti neimanoma, tadiau bendradarbiaudami medikai ir tevaigali daug pasiekti, t. y. sumaZinti Sio sutrikimo sukeltas problemas ir paddti vaikui optimaliausiai vystltis.

1,9

PAGRINDINIAI RAIDOS SUTRIKTMO GYDYMO IRREABILITACIJOS ASPEKTAI BEI METODAI

Labai svarbu kuo anksdiau nusta44i vaiko raidos sutrikim4 Tadiau galima teigti, kad tai padaryti gana

sunku. Kadangi visi vaikai rrystosi ta padia seka, bet igndziq igijimo laikas yra labai nevienodas, kylamq diagnostikos problemq. Kas yra norma? O kas ne? Kada turime praddti gydym4?

Kaip jau buvo mineta ankstesniajame skFiuje, svarbiausi yra pirmieji treji vaiko gyvenimo metai, kai

dideja ir intensyviausiai rystosi smegenys. Del vaiko smegenq plasti5kumo vieni centai gali pedmti kitqpakenktq centq funkcijas, tod6l geriausias ankstyvosios reabilitacijos (nols geriau vadinti abilitacijos)efeldas gaunamas pradejus gydymqbntent Siame amziaus tarpsnyje.

Vaiko gydymo ir abilitacijos planas priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amiiaus, pakenkimo tipo irpapildomrlproblemq. Pagrindinis gydymo tikslas sudaD4i geriausias s4lygas vaiko rrystymuisi. ,,Padek

man, kad aS pats gal66iau padar)'ti tai, ko dabar negaliu," - toks tureq bnti pagdndinis sutrikusios raidos

vaiko gydymo principas.Ankstyvajame amziuje gydltojui sunku prognozuoti, kaip ateityje vystysis vaikas Todel vaik-ui

augant keidiasi gydymo ir reabilitacijos prioritetai. Reabilitacija ).ra ilgas ir suddtingas procesas, kuriame

dal)"vauja specialistq komanda, teikianti rekomendacijas, kaip padeti vaikui Pirmiausia islyrus vaikqsudarcmas reabilitacijos planas, kuriame numatomi pagdndiniai gydymo tikslai. Tevams nereikeqpamirsti, kadjie ym svarbus gydlano ir reabilitacijos proceso dalyviai, nes geriausiai paZista savo vaiktu

tad jq patadmai bei pastabos gali biiti neikainojami.Dabar aptarsime kai L-uriuos sutrikusios raidos vaikq gydymo ir reabilitacijos metodus. tokius kaip

kineziterapija, ergotempija, sensorines integacijos terapija, kalbos ir bendravimo ugdymas, maitinimo

t€raDiia ir kt.

frton, *r"uiq raidos sutrikimq, gydymas ir abilitacija

Kineziterapija (graik. ,tlresrs judesys, therapia gydymas) - judesio terapijos priemonirl visuma. Jostikslas taisyklingo judesio formavimas. Tam, kad butq teisingai parinktos kineziterapijos priemones, jqtaikymo principai, bitina iveftinti vaiko judesiq raid4 bendrosios motorikos funkcijas ir ivardyti problemas.Kineziterapija (mantstos pratimai, padeties suteikimas, ftvarai, imobilizavimas ir t. t.) yra viena svarbiausiqsutrikusios raidos vaikrl ypad turindiq cerebrini- paralyiiq gydymo dalis. Jos taikymas padeda vaikams ismoktivaldyti raumenis ir palaikyti pusiausryrq tapti kuo maziau priklausomais nuo aplinkiniq, iimokti teisingaiatlikti judesius. Vaikams pritaikomos sedejimo, stovejino, gulejimo padetys, kurios suteikia jiems daugiausavaranl<iikumo.

Sveikas atitinkamo amZiaus kudikis turi sugebdti islaikyti tam tikas padetis guledamas antnugaros, antpilvo,sedamas, ropodamas, stovedamas. Augant keidiasi raumenq itampa (tonusas) skirtingose raumeml grupese, todelvefiinama, arjis nera patologinis, t. y. per aukstas arperZemas. Veltinamas irpadeties simetriskumas. Nemaiiausvarbfis spontaniSki kidikio jrjdesiai, jq kokybe, ivairumas. Naujagimiui bldingi igimti refleksai, kurie svarbustam tikru g).venimo tarpsniu, taaiau ne maziau svarbu, kadjie laiku iinykq ir netrukdytll fomuotis valingiemsjudesiams. K[dikiui augant fomuojasi padeties reakcijos: klno tiesinimo, rankq apsaugos, pusiausvyros irkoordinacijos. Jos irgi atsiranda skirtingu laiku.

Sveikas vaikas sugeba atlikti jo amZiq atitintaniius .judesius. Judesiq sutrikirnai ir jq raida buna labaiindividuali, priklausomai nuo susirgimo, j o formos bei sunkumo. Todel butina kompleksiikai ivertinti bendrosiosmotorikos funkcijas. Pagrindiniai gydymo tikslai gerinti vaiko laikysen4 mokyti aktyviq judesiq, ugdyisavaranl<iSkum4. Specialfls judesio pratimai, pritaikyti vaiko vystymuisi, page.ina s4nariqjudesius, sustiprinaraumenis ir flzing iStvennQ! apsaugo nuo raumenq susilpnejimo bei sumaZina pastoviLl kontrakfirq lystymqsi.Kineziterapija gali buti taikoma gydymo centruose, poliklinikose, sanato jose ir kitose reabilitacijos istaigose,taip pat namuose, vaikq ugdymo istaigose, mokyklose.

Kineziterapeutas pritaiko speciali4 irang4 vaiko sedejimui, slovejimui, iSmdgina specialius gydymo metodus.Yra [vairiq gydymo technikq ir bndq (klasihne, Phelps, Bobath, tr/ojtd ir kt.). Vaikui pritaikomos ortopedinesprienones (itvarai kojoms ir rankoms bei pan.). Tatiau gydymo metu taikomi ir bendrieji kineziterapijosprincipai:

t Sutrikusio raumenq tonuso normalizavimas, Raumenq itampa trukdo atlikti j udesi visa amplitude, todelilgainiui gali sutrumpeti raumenys, sausgysles, s4narind kapsule ir fonnuolis jq kontrakfiros, ribojandioss4nariq paslankum4 Kineziterapijos metu specialiais tempimo pratimais tempiami raumenys, tuo padiumazinatjq spazmiSkum4 ir didinant judesio amplitud€.

' Taisyklingo judesio formavimas. MikQ naujagimystes refleksai, raumenq ilempimas. susiformat'usioskontraktlros, nepakankama koordinacija sunkina taisyklingqjudesio atlikin4 formuoja yding4laikysen4eisen4 o ilgainiui del to gali atsirasti galunirL stubwo defomacijq, sqnariq dislokacijq. Kineziterapijosmetu, atpalaidavus raumenis, suteikus patogiq padetl naudojant pagalbines priemones, vaikas mokonastaisyklingai judeti.

'Vaikoaktyvumo,savarankiskumoskatinimas.Tinkamamotyvacijaskatinavaik4aktyviaukeistipaddtis,sudaro s4lygas plesti paZintines galimybes.

' Pagalbiniq priemoniq ir kompensacinCs technikos naudojimas. Kineziterapeutas parenka ir padedapritaikyti speciali4sias pagalbines priemones, padedandias vaikui iilaikyti taisyklingq k[no paderi gulint,sedint ir stovint. Tai ,,pasageles", voleliai, ritineliai, specialios kedutes, stovejimo atramos. Taisykling4pedos ir kflno pade{ einant padeda islaikyti ortopediniai itvarai. Pagal poreikius rekomenduojamakompensacine technika, palengvinanti vaiko slaug{ silteikianti didesnes galimybes judeti.

Be kineziterapijos bfltina kasdien taikyti vaikui specialias padetis, kurios leidiia gerinti raumenrl tonusaVaiko neliojimas ir guldymas du labai svarbiis kasdienes prieZiiiros dalykai. Teisingas vaiko neiiojimas netik pagerina judesio raidA bet ir fonnuoja Siltus namos bei vaiko santykius. Tai leidZia vaikui geriau tystytis,p imti infomacij4 ii aplinkos,.jaustis saugiam. PavyzdZiui, kai rnama eina, bega ar Soka rankose nesdamavaikq, jis gauna daug informacijos apie judejim4 ir savo pade{ erdveje. Rankl prisilietimas stimuliuo.ja vaikojutiminQ sistema gerina emocijas.

21

DOCO1-1t,'L.lir.|

D, u,. tr,r'itrciu raid"- .trrrikin g.prdrtnr' ir "bilirr'''i.

.r:.,.J.S,

ocoo

goterapija

Ergoterapija padeda formuoti vaiko savarankiSkum4 mo$ti ji buities ir higienos igiidiitt lavinti rankosjudesius. Ergoterapijos taikymas leidZia pagerinti smulkiqjq raumenrg dallwaujandiq atliekant ranlqjudesius(valgant, rengiantis, rasant), valdyma Vaikui parenlami Zaislai, su kuriais jis gali saugiai Zaisti, lavindamas

savo sugebejimus.Ergotempija sukufia taip, kad skatintq vaiko prisitaikymq aplinkoje. li apima igndziq formavimQ tam tikrose

kasdieninbs veiklos srityse, tokiose kaip zaidimas, laisvalaikis. Labai svarbu pradeti tai dar)'ti jau ankst)'vojojevaikystdje. IS pradZiLl reikia sukufii aplink{ kurio.je vaikas jaustqsi saugus ir galetLl eksperimentuoti didelejutimq ivairove. Todeljis turi patogiai sedeti, nesvirti, kad galefil vis4demesi sutelkti ne i tai, kaip islaikfi kuno

padeti ir neparkristi, bet i rankq veikl4 Tam skirtos specialios kampines kedutes, stovejimo stovai ir pan.

Nuo pat mazens vaik4 reika mokyti tiesti rankas i norim4 Zaisl4 sektiji akimis, sugriebti, palaikyti, pakelti

prie bumos. Sveikas vaikas to iSmoksta pats, o sutrikusios raidos mazyliui reikalinga pagalba. Pakabintite virilov)'tCs daug ivairiq skambandiq ar Sviediandiq Zaisliukg kad vaikas juos maq'tq ir galetq pasiekti. Skatinkite

vaik4 taisyklingai laikyti paties sugriebtq arba jusq i rant4 idet4 Zaislq (nykitys turi bfiti atvestas kitl! pi*ttlatZvilgiu). Vaikui ant eio galima uzmauti rySki4 apyranka, kad tai patraukttt jo demesl skatinq dometisrankomis. Skatindami valingai sugriebti Zaisl4 braukite juo iS pradZiq per iSorini vaiko pirSq pavirSiq paskui

per vidinl Mokykite vaik4 perimti Zaislq i5 vienos rankos i kita stuksenti abiejose rankose laikomus Zaislus

vie&s i kit4.Kai susiformuoja valingas greblinis 6mimo bfidas, pradedamas formuoti pincetinis, t. y. nykSdio ir rodomojo

pirstrl veikla. Siam tikslui galima naudoti padias [vairiausias priemones: smulkiq Zimiq ar pupeliq rinkim4(ziiirint, kad vaikas nelsidetqjq i bumd, guminio kamuoliuko spaudym4 ir pan. Mineq pdemoniq nepalikiteant stalo, gedau duokite jas vaikui ii savo rankrt nes nuo stalo vaikas jas ims delniniu dmimo budu (spausdamas

priemonq prie delno visais pirstais). Veliausiai susiformuoja tripirstis emimo b[das, kai vaikas mokomastaisyklingai laikyti rasymo priemones.

Kitas svarbus ergoterapijos tikslas vaiko rankq-akiq koordinacijos lavinimas. Jeigu prastai iisivysdiusiakirl rankq koordiracija, vaikas neZiuri i tai, k4 daro rankomis. Jo Zvilgsnis gali klaidZioti i Salis, nukrypti

i lang4 lubas, ji kalbinanti asmeni td\.us. Be to, vaikas gali demonstrao'viai atlosti galvq atgal ir t. t. Tokiuatveju sugr4zinkite viena ranka vaiko ga1v4 i reikiam4 padeti, o kita suimkite jo rank4 su iaislu ir laikykite joakiq lygyje, sekdami, ar vaikas stebi, kas daroma su jo rankomis, kokia veikla atliekama. Jeigu stebi, viskasgerai, jeigu ne, kartokite veikl4tol, kol vaikas atkreips [j4ddmesi pavyzdZiui: maukite Ziedus ant stovo, ki5kitepagaliukus i tam skiftas skylutes ir t. t.

Tam tikrai tikslirgai veiklai atlikti yra svarbi ir gera rankq koordinacija. Sveikas vaikas sugeba tiksliai paimtinorim4 daikt4 ir id6ti ji i reikiamq viete. Norint formuoti 5i ig[di galima pasitelkti ivairiq smulkiq daiktqpavyzdiiui: pupelirl akmendliq ar persikq kauliukq dejim4 i butelius per maZ4land4 Ziedrl movimq ant stovo,

pagaliukq kiiim4 i skylutes ir t. t. Jeigu vaikas turi rankq tremore L-uris trukdo tiksliai paimti Zaisla galimamaiyliui ant rieso uzdeti papildomq svoriq ar sunkiq apy, ankiq

Bfitina skatinti vaik4naudotis abiem rankom, ]paa esant spazminei hemiplegijai. Sugalvokite idomiq zaidim%kurii! metu reikeq naudotis abiem rankomis, tokiq kaip lel,'tes veZimas veZimdlyje, irklavimo imitavimassu lazda, didelio kamuolio stiimimas bei gaudlanas ir pan. Sifiloma sveik4 vaiko mnk4 minetq veiklq metuprilaikyi, gal net imobilizuoti, paristi, kadjis stengtqsi visk4 dar)ti naudodamasis silpna ranta.

Kontraktiinl profilaktikai ir kraujotakos gerinimui naudokite pasyvius pratimus rantoms ir nykidiui.Akcentuokite lankq tiesim4 nykidio atvedime Sugalvokite idomiq Zaidimq pasisodinkite vaike ant keliq irrodykite, koks jis didelis uZaugo (keldami rankas i virsq), koks platus medis auga (tiesdami rankas i Salis),

Dlokite katudiu ir t. t.

23

Visi mineti dalykai sudaro savitvarkos igudziq valgymo, prausimosi, rengimosi, naudojimosi tualetu

lavinimo pagrind+ Kasdieniniq igudziq negalima isugdyti per pratybas, tai turi vykti natilraliame g) r'enime,

natr.rralioj e aplinloje. Prisiminkite, kad:. savitvarkos ftndZiai igyjami geidiau, kai vaikui leidZiama biti savarankiskesniam ir juo pasitikima.

Nedarykite visko uZ vaika jis gali pats atlikti daugeli veiksmu

' savitvarkos igndziq susidar)'rno laikas yra individualus, todbl reikia mok)'ti vaik4 igudimo' tikslumo,

greitumo;

' iiugdyti igDdtiai turi biti nuolat naudojami, o ne atsitiktinai ugd)'tojq primenami

Jau nuo mazLl dienq ugdykite vaiko savarankiikumq. Savarankiskumas - viena svarbiausiq vaiko vystymosi

s4lygq. Vaikas savaranJciskai lrineja aplink4 ir tenkina savo porcikius (apsirengia, pavalgo). SavarankiSkumui

fomuoti reikalinga saugi namq aplinka.Jeigu gaminate maistqvifiuveje, leiskite vaik-ui pajusti, kqreiskia ikisti rarkas imiltus, vandenl padauzykite

jo rankutemis puodus, iduokite jam Saukitto virkite kartu koies, maitinkite l6lyes, meSkudius' leiskite

padiam lsideti maisto i bum4 Vaikas yra vaikas, galbut jis ne tik pats issiteps, bet ir i5teps stal4 grindis

Toddl pasiruoikite iS anksto: aprenlite vaikq tokiais drabuZiais, kuriq nebntq gaila istepti, ant stalo ir grindrt

pritieskite laikaidirl.Mokykite vaike prausimosi ig[dziq. Kartu su vaiku eikite i voni4 parodykite, kaip uzdegti lviesq atsukti

diaupa prausti veiduk4 rankas (ii pradZiq be muilo, paskui su juo), nusisluosq,4i rankSluosdiu Vdlesniame

amZiuje mokykite vaik4 valytis dantukus. Parinkite kvepiandi4 ir skani4 dantq past4 pavyzdZiui, braiking,

karhr su vaiku atsukite tiibelQ, isspauskite pastos ant dantLl Sepetuko. Bandykite valyti dantukus kaftu,

dekite maksimalias pastangas, kurias veliau maZinkite iki minimaliq, kol galop vaikas pats valysis dantukus

savarankiSkai.Rergimosi igudziq vaikai mokosi labaiilgai. Daug Siame procese lemiavaikomotoriniai gebejimai. Pirmiausia

vaikas ismoksta nusirengti, o veliau apsirengti. Jis tui stebeti, kaip rengiasi tevai, brolis ar sesuo. IS pradziq

mokykite nusirengti tuo metu, kai to tikai reikia, paryzdiirL:t, einant miegoti, praustis Reikia duoti vaikui

pakankamai laiko ir drabuzi+ kadjis galeq pmktikuotis. Jeigu planuojate iseiti is namq anksiiau, pasakykite

tai vaikui ir skirkite daugiau laiko apsirengimui. Praktikuojantis uzsegti ar atsegti sagas arba uztrauktuk4

vaikui puikiai tiks jlsq rankine, megztukas su dideltmis sagomis, palaidinukd su ma:omis sagomis ir pan'

Galima vaik4 mok}'ti rengti lellta vaikiskais drabuZdliais, uzdetijai kepurQ' uzsegti kombinezon4 ir t t O

paskui skatinti ji band)4i apsircngti padiam. Mokykite vaik4 segti segtukus (par,yzdZir-ri, zaidziant isdziausq4i

isskalbtus lelytes drabutelius), varsq4i raistelir.rs, risti mazg4 kaspineli. Kiekvienu sekmes ar nesekmes atveju

paskatinkite, pagirkite vaik4 kelkite jo moq'vactJ4Nuolatilis iinom]+ veiksmq kartojimas ir naujq veiklos bldrlmokymasis padeda susifonnuoti kasdieniniams

igtdZiams, ku e palaikomi vis4gyvenim4

ooooo

ooooa

fu"ikg, t.rri,.rtlq raidos sutrikimq, gydymas ir abilitacija

nsorinCs integracij os terapij a

Neigaliems vaikams kyla daug problemq pazistant aplinkini pasaull mokantis valgyti, prisitaikant prieglvenimo. DaZnaijie turi sensoriniq sutrikimq (sensorines integracijos problemq), b[na per daug ar per maZaijautrus aplinkos dirgikliams. Msa tai labai trikdo vaikq socialini funtcionavima, pakenkia ankstyvdq mamosvaiko santykiq formavimuisi. Ypad tai liedia vaikus, turindius regos ar klausos sutrikimq kuriuos paprastai lydijudesio, pa;inimo ir kitos problemos. Tokiems vaikams reikalinga speciali sensomotorine stimuliacija, kuriosmetuJie per regto klausq ar lytejim4gali pati.ti ivairiq stipriq pojuaiq.

Pasaulimes paZistame liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girdedami. Visq Si4 informacijq gaunameper sensorinQ, t. y. jutimq (skonis, kvapas, matymas, klausa, lietimas) sistemq Patirdamas pojldius Zmogusmokosi juos paraudoti tikslingai veiklai, suvokti daikq santyki erdveje, atsiminti ir kalbeti; vystosi jo kunoir akies-mnlos koordinacija, planuojami judesiai ir veiklos, ismokstama skaiq4i, rasyri, m4sryri, kontoliuotisavo elgesi ivai ose situacijose.

Ner,q sistema irgi siundia mums Zinias apie judesius ir kuno padetis, per j4 mes suvokiame savo ktn4.Infomacija, kuriq gauname persensoring sistem4 keliauja ismegenis, kur yra ,,iiiifruojama,,. Bltent smegenyspadeda mums suvokti, kqmatome, girdime, liediame, ragaujame. Kiekvienas miisq t4 padiA i[fomacij e daznaipriimame skiftingai, toddl ir atsakas ijq irgi birna nevienodas. Visqii proces4vadiname sensorines i[tegracijosprocesu.

Senso nes integracijos metu Zmogus mokosijutimus panaudoti tikslingai veiklai. Sio proceso metu centrinener'"q sistema iS jutimq gauna informacijq j4 iSmSiuoja, lygina, sudeda, maZina ar didinajos poveikl ir atsakoreikiamu r eilsmu grinamojo rySio principu.

Sensorines integracijos tempija ypad padeda vaikams, tu ntiems mokymosi, kompleksiniq raidos sutrikimgcerebrini paralyZirl ir autizm4 Taikant 3i4 terapijq koreguojamos maitinimo ir elgesio problemos, geinamavaiko motorika, maiinama dezadaptacija; Iengvinama integracija.

Jutimq sistema \,ystosi anl{sdiausiai. Kq tik gim€s naujagimis jau mato, bet dar nerySkiai, girdi aukstusgalsus. Jam patinka, kai mama j[ liedia ir glamoneja, jis su malonumu ima motinos krltl suvokia kDno padetis,judesius beijq sek+

Sutrikusios raidos vaikai daznai tui sensoriniqproblemr5 toddl reikia ankstijas nustatyti ir pradeti koreguoti.Pimiausia labai svarbu, kad Sie vaikai gerai maqtl ir girdetq. Del sensorines integracijos problemq jiemsatsimnda maitinimo, kalbos, paZinimo, jr.rdesio raidos, elgesio, mokymosi sutrikimq.

Kokieyra sensorinds sistemos sutrikimo pozlmiai? Labaijautriems, sudirgusiems vaikams bndingaspadid€jqslietimo, judesio, regos ir klausos jaunlmas. Tokie vaikai bDna neramiis, susijaudina nuo silpnq dirgikliq kaikurie ii jq vengia 5velnaus prisilietimo, r€kia penystomi, nevalgo kai kuriq maisto produkhl jiems nepatinkaakry\.us Zaidimas. Kudikiai daZnai ,,sumaiso" dienq su naktimi, r6kia be matomos priezasties, neturi miegobiidravimo ritmo, kendia ruo dainq pilvo pfltimrL diegliq. Augdami tokie vaikai tampa hiperakryws, turielgesio sutrikimq. Esant sumazejusiamjautrumui aplinlos dirgikliams, maZyliai gali keistai elgtis, paryzdiiui:daryti stereotipinius judesius, t. y. stimuliuoti save, mazai reaguoti i skausm4 neiprastai tifii aplinkos daiktus(dauz)'ti, kraqti), buti agresyvls savo ar kittl atzvilgiu. Daugelis surdkusios raidos vaikLl gali tureti padidejusioar sumaze_jusio sensorinio jautmmo poZymirl.

Sensodnio jutimo problemos susijusios ir su maitinimo procesu. Bumos jautrumas iigi gali bnri padidejls arsumazdjQs. Jeigujautrumas yra padidejqs, prisilietimas prie bumos struktiiq sukelia vaikams nemaloniqjutimrLi kuriuos jie skausmingai reaguoja. Tokie vaikai nemegsta, kai jiems i bum4 kisamas diulptukas, SaukStelis,kiities spenelis. Kndikiai gali labai jautriai reaguoti, kai mama maitinimo metu Sluosto jiems smakr4 Duvaloseiles.

Tadiau dalies vaikq bumos jautrumas gali bilti ir sumaiejgs. Todel jiems sunku suvokti, koks maistas yra jqbumoje, kurioje vietoje jis yra, kaip juda, kada nuryjamas. Tokie vaikai nejaudia tekandiq seilirL nesupranta,kad smakas )Ta Slapias, kad iS bumos teka maistas.

Del senso nes integmcijos problemq vaikai turi kalbos, paZinimo, judesio raidos, elgesio ir mokl'rnosisut.ikimq. Vieni vaikai bDna labai jautrDs net Svelniam prisilietimui, kitiems, atvirkSdiai, rcikalingi sriprusdirgikliai. Laiku nustadius senso.inds integracijos sutrikimus, galima labai padeti vaikui paZintipasauli mokyispriimti i5or6s dirgiklius, aktl'viai jud6ti.

fr"itu. turinttg 'aido: sutrikimq, gldyma. ir ebitir.rcija

d;,:b'_

:.

27

W^o"s ir bendravimo ugd,vmas

r,Bendravimas 1ra labai svarbus zmogaus g).r'enime. Kalbedami mes reiSkiame savo norus, mintis. Vaikai nuo

pirmos gimimo minutes mokosi bendrauti su kitais zmonemis ir tirti aplinka Bendravimo igfidziai yra labai

svarbls tolimesnei vaiko raidai.Bendravimas labai sudetingas procesas, kuri sudarojausmai, mintys ir iodiiai. Vaikas bendrauja tam, kad

iSreikSq savo norus ir poreikius, galeflt vald]'ti aplinl<4 uzmegzttt iI islaikytq socialinius kontaktus, perteikttl

savo jausmus ir reaguotq i aplintini pasauli. Bendrauti jis ismoksta sutelkdamas demesi i Zmones ir objektus.

Zvilgsnio kontaktas, v€liau Sypsena pirmieji bendravimo igudZiai. Suvokps aplinl4 vaikas pradeda atsiminti,

megdzioti kito Zmogaus veiksmus, gestus, garsus, zodZius, veido israiikasLogopedas (kalbos ir bendravimo specialistas) rodo, kaip vaikq mokyti kalbdti. Jeigu vaikas nekalba,

jam taikoma altemat)'vi komunikacijos sistema, t. y. jis mokomas ,,kalbeti" kitais bildais: specialiaisiais

paveiksleliais, Zenklais, simboliais- Juos rodydamas vaikas gali sudelioti sakint kuriuo i5rei5kia savojausmus,

norus. ISmokQs naudotis altematyvi4ia komunikacija, vaikas gali biti lavinamas pagal speciali4i4 mokymo

program4

fr"inv, *ri"iiq raidos sutrikimtl, gydynas ir abilitacija

-lrrY, t .,. .lll€rilnrmo teraprJa:-

Daugelis sut kusios raidos vaikq turi maitinimo ir valgymo sutrikimrl. Jeigu Sie sutrikimai negydomi irnekoreguojami, vaikq fizine raida suleteja, smegenysr raumenys negauna pakanlcmi maisto medziagu neaugasvoris. Toddl labai svarbu, kad tevai laiku suZinotrl apie vaiko maitinino btdus, maisto parinkim4 maitinimopadetis ir kitus svarbius dalykus, susijusios su valgymu.

Maitinimo terapija labai svarbi, nes daugeli sutrikusios raidos vaikq suntu maitinti. Problemos paprastaiprasideda antsryvajame amziuje, o negydomos iilieka visam g1'venimui, sutrikdo rormalq svorio augim4 irmaisto medZiagq isisavinim4

Taisyklingam maitidmui fonnuoti svarbu tinkamai parinkti maistq ir maitinimo bDdA tintamq maitinimoaplink4

Tinkamo maisto parinkirnasMsiems naujagimiams geriausiai tinka motinos pienas, tadiau Sios ne visada gali maitinti krutimi. Tada tenta

rinktis dirbtini maistq. DidZioji dalis kndikiams skirto dirbtino n'raisto ruSiqyra labaipanaiios ir kuo puikiaLrsiaitinka daugumai sveikq iine5iotq vaikq. Tadiau kai kurie vaikai nevirikina laktozes (natlralaus cuktaus, esandioir;mogaus, ir karves piene). Siuo atveju pakaitalu tampa dirbtiniai miiiniai, kurirl pagrindq sudaro soja, nesjoje [era laktozis. Kiti vaikai gali buti alergiiki proteinams, esantiems karves piene, sojose. Jiems geriau tinkamaistas, kurio sudetyje yra hidrolizuotq proteinq, nes jie daug geriau lsisavinami.

Stai keletas pagrindinirl simptomu liudijanaiq, kad gali blti problemq del maisto suddties:

' daznai skauda pih'ukA;

' neiprastai daug atpila;

' daznai uzkieteja viduriai;

' nuolat viduriuoja;

' atsiranda kitomis prieZastimis nepaaiikinamas iibErimas;

' pasidaro labai dirglus;t beveik neauga svo s;

' ismatos bUna putotos.Pmdejus duoti vienqmiSinl nereiketq skubetijo keisti, kol nei6siaiskinsite, kas sukelia virikinimo problemq:

netinl€mas miiinio paruosimas, nepritaik)'tas maitinimo budas, per didelis maisto kiekis, higienos taisyklirlnesilaikymas ar kudikio sveikatos problemos, paqrzdZiui: nenomalus raumenq tonusas, silpnas diulpimas arrijimas ir pan.

Dauguma vaikrl patys jaudia, kaip daZnai ir kiek jiems reikia valgyti. Kiriems vaikams vis d6lto prireikiapagalbos parenkant tinkam4 maisto kieki. Sjs kiekis nebnrinai turi biiti vienodas kiekvienam maitinimui, betjo turi pakakti. Jeigu kidikis nesugeba suvalgyti pakankamai maisto, kadjo svoris augtrt stabiliai, reiketrL joggyd).tojas patalt[ koki4 papildomq konponentq prideti, kad padidetq kalorijL! kiekis.

NoIs SeiiLl menesiq kidikiui pienas islieka pagrindiniu maistu, tadiau pamazu jo racionq rcikia papildy.rikietesniais produktais. Jeigu vienu metu bandysite tik po vienq nauj4 produkt4 bus nesuntu nustatFi galimqvaiko polinki i alergij4 vienam ar kitam produktui. Dauguma gydytojq pataria pradeti duoti kiero maisro neanksdiau, nei vaikui sueis 4-6 menesiai. Iki trijq menesiq kndikio bumos raunenys fu virikinimo sistema neraiisir,ystQ pakankamai, kad galetq susidoroti su kietu maistu. Kad kndikis galeq valgyri kiet4maist4 jam butinisie sugebejimai:

' islaikyti galv4. Jeigu galva losiasi atgal, pasodinkite vaik4pusiau atsilosusia poza, kad galva biitq aukSiiauuZ ilaunis. Kuo nors pareml<ite ne pakauil bet kaklo pagrindq:

' liesti, islaikyti ir ,,ragauti" daiktus. Stebekite, ar vaikas ki5a rankas ir iaislus i bum4? Jeigu ne, Svelniaipakelkite jo rankas linl( bumos. Jeigu pajusite pasipriesinim4 paguldykite vaik4 ant Sono ir pabandykitedar karte ldekite vaikui i lan1<4 minkst4 zaisliukq ir kelkite ji p e jo bumos,

29

. sugebeti iskiSti ir itraukti lieiuvi, o ne vien tik juo stumti. Skatinkite tinkamus vaiko liezuvio judesius,

lengvai spausdamiji vaikilku sauksteliu. Tlreliqpavidalo maistas, pa\yzdziui: obuoliqty.e, trintos virtos. darzoves iI pan., taip pat skatina liezuvio judesius:

' sugebCti stipriai apzioti ltrpomis buteliuko kakliuk4, kad kuo maziau skysdio nutekeqper Zandus.

Kas savaitg isbandykite po vienq nauj4 produkt4. Tokiu bndu lengvai pastebesite alergijos reakcijq: vdmim4paleistus vidurius, berim4 ir issiaiskinsite, kokio maisto reiketrl vengti. Pradeti reiketq nuo koiirl. IS pradZirli5mdginkite darZovirl, vbliau ryZiq, aviZq o dar veliau kviediq ir ivairiq kiq kruopq miiinukus. Jeigu vaikas

turi maitinimo problemrl gali tekti pradeti duoti kosQ ii anksdiau (nuo dviejrl trijq ar ketuirl menesirr. Kietqmaist4 duokite valgymo pradZioje, kai vaikas yra alkanas.

KoSQ vaikui maitinkite Saukstuku, o ne duokite iS buteliuko. Tai padds r'ysq.ti lieZuvio raumenis, o veliauir kalba bus aiikesne. Leiskite padiam vaikui imti lupomis maiste nuo Saukituko. Be to, galite savo piritupatempti virsutinQ vaiko lupqZemyn, tuo padiu stimuliuodami lupqjudesius.

Nuo derryneriq mdnesiq iki vieneriq meq siiiloma duoti vaikui maisto, kuri galima paimti rantomis. Taipadeda dantq augimui. Duokite sausr.t kietq dzilvesir+ ar sausainiq gabaliukais supjaustytq virq dadovir-l irvaisirl mdsos, paukstienos ar Zuvies. Reikdtq vengti tokio maisto, kuri lengva prar}ti arba kuds gali uzstrigtigerkleje, paryzdZiui: kularmzr1 rie5utq, bulviq tra5kudirt saldainir6 vynuogiLl, Zaliq mork+ kietos mesos,

Zuvies su kaulais.Kai pamatysite, kad vaikas sugeba atsikqsti sausainio, duonos, pats laikas pmdeti jam duoti maisto, kudjis

galetq paimti pidtais.Sugebijimas sediti, nors irnestabiliai, )'ra zenklas, kad kudikis pasiruosQs naudotis puodeliu. Paprastai Sesiq

m€nesiq maZylis jau sugeba apzioti buteliuk4l[pomis ir atlikti liezuviu ne tik stumiamuosius judesius. ReiketLlpasirinki maLq plastmasini puodeli L-uris atitikq vaiko bumos dydi. Puodelio kaitas tudtq bflti lengvaisukandamas, nes tai irgi padeda wirdiau ji i5laiklti. Galb[t nefualiam vaikui bus paprasiiau nulaikyti puoduk4

su 4somis arba Siek tiek sunkesni nei iprasta.Kai kurie puodukai turi dangtelius su snapeliais arba skylutemis, leidziandiomis skysdiui teketi ii leto. Tadiau

jeigu vaikas iiulpia snapeli lyg buteliuka atsisakykite puoduko su dangteliu ir naudokite paprasta nes tai pades

fomuoti brandesnius gerimo igudiius.Vaikui lengviau iSmokti gerti tirdtesni gerimq negu gr)'nas sultis ar pienq kadangi pirmasis teka lediau ir

geriau jaudiamas burnoje. Toddl siiilykite mailiui vaisiq nektang trintq vaisiq ir dadovitl q'riu tirStesniqs ubrl ir pan.

6-10 m6nesiq kildikis gali stengtis sugdebti Sauksteli ranka. Leiskite padiam vaikui laikyti SaukSteli, o jnsnaudokites kitu arba leiskite vaikui padetijums pakelti Sauksteli prie burnos. Lavindami savarantiSkus valgymo

igudzius, Ieiskite vaikui bandlti naudotis Sauksteliu. Pirmdqg)'venimo metqpabaigoje vaikas valgydamasjautikriausiai sugebes neblogai tai dar)4i, tadiau jam dar reik€s jusq pagalbos, kad gerai pavalgyttl. 12 menesirlkudikis sugeba islaikyti puodeli ir atsigerti be kiq pagalbos, taip pat imti valgi piritais.

Kaip jau buvo mineta, kad vaikas gal6q paimti Sauksteli, jis tud patogiai sedeti, parTzdZiui, kiek palinkqs

virs stalo. Kad uztikrintumete stabilum4 prilaikykite vaiko alklnq ir ivelniai padekite jam judinti rankq beiplaitak4. Rank4 reikia laikyti, kol iauk5telis bus pakeltas prie burnos. I3 pradZiq teks vaikui pad€ti, v6liaujispats iimoks naujo maitinimosi igudZio. Jeigujusq vaikas daZnai springsta, kosti, irjus jaudiate, kadjam netinkampesnis maistas, keipkites pagalbos i specialistus. Visiems kartu issprendus problem4 vaikas gales toliaulavinti valgymo ig[dzius.

Kad vaikas galetq valgyi savarankiSkai, bntina ji mokyti. Maitinimo igudZiq fomavimas primena miirinionamo statybe nes nauji igudziai atsiranda ant senesniqiq pagrindo. Kitaip tariant, prieS i5mokdamas naujq

igudZiq vaikas tud ivald)-ti pagrindinius gebejimus. Kai tevai suvokia, kokiu principu formuojasi valgymo

igiidZiai, jie gali paskatinti vaik4 greidiaujq ilmokti. Ar vaikas pasiruos€s savarankiskai valglti, bus maq'ri i5

jo elgesio. Kai kurie vaikai labai susijaudina valglano metu ir nori aktyviai jame dal)"r'auti. Jie megsta Zaisti

su maishr, palinksta i priekL praveria bumq visa savo israiSka rodydami, kad laukia kito k4snio. Jie pradeda

teildi pimenybQ tam tikriems patiekalams, siekia maisto, Saukstelio arpuodelio, stengdamiesi nieko nelaukiantpakelti juos prie bumos.

Yra nemaiai specialiai pritaik).tr-L valgymo irankiq. Kad galetumete parinlti geriausi4 ir tinkamiausiq savo

vaikui, ivertinkite, arjisjau pasiruoiqs valgyti savaranki5kai. ldemiai stebedami vaiko ig[d:ius tikai suprasite,

kada jis bus pasirenggs Zengti dar vienq Zingsni nepriklausomyb€s linl.

@",uu, *rtuiq raidos sutrikimq, gydymas ir abilitacija

Vaikq augimo problemosDalis vaikq turi augimo problemr+. Sis medicininis teminas rciskia, kad vaikas auga prasdiau nei kiti tokio

paties amziaus vaikai. Todel gyd)'tojas profilaktiniq patikrinimq metu matuoja vaiko flgi ir svori lygindamassu amziaus normomis. Augimo diagrama yra geras bidas palyginti vaiko augim4 su kiq bendraam-Zir1duomenimis. Augimas sutrinka d€l ivairiq prieZasdiq. PavyzdZir.ri, fizinirl problemq, tokirl kaip chroniikasviduriavimas, cerebrinis paralyzius ar atsinaujings plaudiq uZdegimas. Tadiau kartais gali nebflti jokios realiosfizines prieZasties paprasdiausiaivaikasnegaunapakankamai maisto.

Gydymas priklauso nuo augimo sut kim4 sukdlusios p ezasties. Jeigu tai s4lygojo liga ar fizin6s problemos,gydant stengiamasi pasalinti konkrediq problemA Kartais sunku tiksliai pasakyti, ar vaikas tikrai turi augimoproblemq. MaZq figi ir svori gali s4lygoti igimti smegenq ar centrines nen'r-l sistemos pakenkimai, irjoks maistokiekis nepagreitins augimo. Jeigu vaikas del raidos sutrikimo turi sud6tingq rijimo problemq gali prireikti dauglaiko irpastangqjas sprendziant kartu su ivairiais specialistais. Tokiais atvejais taikoma maitinimo terapija, kurigali paddti sureguliuoti vaiko maitinimqsi, parenkant tinkamemaiti mo padetL maisto konsistencij4 irankius,mokant vaik4 nurlti, kramq4i ir pan.

Taisyldingo mailinimo biido forma\ imasDaugelis sutrikusios raidos vaikq turi maitinimo problemq. Jos prasideda anksq"vajame amZiuje, negydomos

i3lieka visam glrvenimui, sutrikdo normalq svodo augima maisto medZiagq pasisavin im4Teisingam vaiko maitinimui yra labai svarbi sddbjimo paddtis, maisto konsistencija, skonis, kalorijq kiekis,

maitinimo irankiai i maitinimo bldas. Teisingo sedejimo pritaikymaslTeisinga sCdejimo padCtis:

' klubai sulenkti, vaikas sedi ant sddmenq

' simetriskas kilno svorio islailoymas,

' klubai sulenkti 90 laipsniqkampu;

' keliai sulenkti 90 laipsniqkampu;

' diumos s4nariai sulentti 90 laipsniq kampu;

' pidos remiasi i Zemg;

' juosmenind stuburo dalis tiesi;

' nugaros atrama, pediai ir klubai yra vienoje linijoje.Teisinga maitinimo padotis:

' sedeti reikia tiesiai arba Sonu:

' galva tu bfiti tiesi;

' smakras turi buti truputi priglaustas prie krutines.

' galva ir pediai turi buti hrputi pasvirQ i prieki.

Mokymas valgyti burnaMokymasis valglti buma nera toks paprastas, kaip atrodo. Ig),ti SL iS pirmo Zvilgsnio paprast4 sugebe.jim4

ktdikiui padeda labai daug dalykq. MaZylisjaudia alki ir troikuli susieja tiulpimqir rijimqsu alkio maZejimu,atlieka tolygius ir ritmiskus diulpimo judesius, gali lengvai manipuliuoti skysiiu ar maistu bumoje, kad jinurytt akimirkai nustoti kvdpavQs, kad neitraukq sLfsdio, palaikyti tinlam4 raumenq tonus4 kad galetqlengvai judinti iandikauli, liipas bei liezuvi valg).rno metu. Be to, kiidikis gali jausti bumoje esandio maistotempentilros ar konsistencijos skirtumus. Tai padedajam atsirintti, kaip diulpti, kramq'ti ar nullti, o pradejusvalgyti lrpesni maist4 geriau suvokti ir naudotis skonio, uosles, lytejimo poj[6iais.

NeiSneSioti kudikiai iS pradZiq daZnai maitinami per zondtu istatyt4 i nosi ar burne kadangi valgymuireikalingi bumos judesiai jiems dar nera i5silystQ. Labai silpni vaikai, kuriq vir5kinimo sistema dar negalinormaliai funkcionuoti, maitinami specialiu maistu ir specialiu biidu, kad maisto patektrl tiesiai i kauj+

Kafiais esant raidos sutrikimui tampa sunlu koordinuoti bumos raumenis, naudojamus diulpiant ir ryjarlt.Vaikams, turintiems Siqproblemrl dainai sunku diulpti irjudinti maist4ar skystiburnoje, no nt nuryti. Ryjantdalis skysdio gali patekti I kvepavimo takus, tada vaikas pradeda springti, dalis skysdio patenka iplaudius. Kitivaikai gali diulpti ir r).ti neuispringdami, tadiau j4judesiai ir valgymo tempas yra labai leti, todel maitinimasuZima labai daug laiko. Tokie vaikai valgymui iSeikvoja labai daug energijos, o suvalgo labai nedaug. Todeljr+svoris auga labai letai ir jiems vis sunkiau pavalgyti pakankamai, kad augtq sveiki bei zvalus.

31

Paprastai dauguma per zond4 maitintq vaik-rl daznai serga,jiems skiriama daug medikamentrt ir tenka po kelet4m€nesiq praleisti ligonineje. eia jie patiria, kad dauguma pojfidirg susi.jusirl su buma, yra nemalon[s. TodeldaZnai pradeda nebepasitiketi suar.rgusiaisiais, kurie bando jiems k4 nors ideti i bum4 Kai buma naudojama ne

tik valg),rnui, jos jautrumas labai padidbja. Prisilietimai prie veido ar bumos tampa vaikams nemaloniis ar netskausmingi. Todel Sauksteliui ar diulptukui prisilietus prie bumos, mailiai gali prad€ti verkti ir priesintis.

Sudarant individuali4 vaiko ugdymo program4 reikdq atsizvelgti i jo galvos, kaklo ir liemens kontrolesgerinim4 nes kiino judesillkokybe labai veikia bumosjudesius bei kv6pavimo lgndiiq gerinim4 Kv6pavimas irmaitinimasis yra artimai susije, nes sunkus kvdpavimas ar gleiv€s bumoje sunkina rijim4. Be to, svarbu gerintivaiko lytejim4 ir motorik+ I minetA programq reikeq ifaukti ir vaiko sugebdjimo ryti seiles bei nedideliusskysdio ar maisto kiekius gerinim+ Vaikas turi ismokti nuryti, neitraukdamas maisto i plaudius.

Kitas svarbus dalykas iandikaulio, Itrp+ skruostq ir liezuvio, t. y. visq ktno dalirl tiesiogiai dal).vaujanaiqvalgymo procese, raumeml tonuso bei judesiq kokybes gerinimas. Maitinimo metu mokoma ldto, reguliarausbumos judesiq tmo. Sis ritmas yra pagrindinis sugebdjimo normaliai maitintis \Tstymo elementas. Be to,rcikia mokyti vaik4tirti maistq liezuviu ir lupomis, kadjis gebdq pajusti ivairiq formq bei temperat[rq produkqskifumus, nes tuo padiu vystysis irjo sugebejimas tarti daugiau skirtingq garsq.

IGdangi valgymo ir kalbejimo metu naudojamos tos padios kdno dalys, iimokius vaikq geriau tarti garsus,daimi pagereja ir valgymo igndziai. Be to, maitinimo metu rTstosi ir mazylio sugebdjimas bendrauti. Juk jamrcikia isreik3ti savo mintis ir poreikius. Todel patatina duoti vaikui po huputi mgauti ivairiq maisto produktq irskysdit+. Teguljis isitikina, kad ir burna gali suteikti maloniq pojudirl. Gerejant vaiko diulpimo judesiams maistokieki reik€tq palengva didinti.

Mokykite pamaZu: reikia gerbti vaiko poreikius ir sugebdjimus. Turekite galvoje, kad maitinamas per zond4vaikas negali iSmokti pajusti alkio ir sotumojausmo. Todel Zinojimas, k4 reiskia sie abujausmai, gali padetijamnoreti valgyti buma. Kai vaikas jau bus tam pasirengqs, reikia duoti jam didesni maisto kieki per zond4 Tai pats

svarbiausias Zingsnis, rengiant vaik4 pereiti prie valgymo buma. Perejimas prie naujo maitinimo bndo dazniausiaiuZima daug laiko. Pasitarkite su vaikq maitinimo specialistais, kaip geriau \ystyti vaiko bumos [gudZius.

Vaikams, kuriems kyla problemq ddl bumos jautumo, sudaroma kruopSti reabilitacijos programa, leidZiantikontroliuoti stimulo stiprum+ Terapijos metu palaipsniui maZinamas ar didinamas bumos ir aplinkiniq audinirljautrumas. Jeigu bumos jautrumas yra padid€jgs, jis palaipsniui maZinamas i3 leto ranlG liediant vaiko lnpasir palaipsniui pereinant i burnos vidq. Tai darant reikia labai kruopsdiai stebeti vaiko reakcijas. Atsiminkite,kad stiprq spaudimq hlpedautms vaikai toleruoja daug geriau negu Svelnq. Jeigu vaikui nepatinka jiisrl rankosprisilietimai, pabandykite t4pati daryti suem€ paties vaikudio rankelQ.

PadidejQs bumos jautrumas biidingas neisnesiotiems, nesubre[dusiems k[dikiams. Jiems sunku toleruoti daug

stimulq juos labai lengva sujaudinti,jie tampa labai neram[s, daZnai raukosi, verkia maitinami.Vaiko su negalia auginimas yra labai suddtingas ir varginantis, todel papildomos maitinimo problemos na3t4

gali padaryti nebepakeliam4 lpad jeigu ji gula tik ant mamos peeiq. Siuo atveju galetq paddti specialistq grupe,

sudarlta ii gyd),tojo pediatro, dietologo, Iogopedo, kineziterapeuto ir medicinos slaugytojos.

fr*t*, ,*rt",ig raidos sutrikimq, gydymas ir abilitacija

.$ **'u'S

t't'

|, .,"

ialusis vaiko ugdymas

Tevams )?ad rupi, kad jrf vaik4 protiniai gebejimai \Tsq'tqsi greitai ir gerai. Mokslinintai nustate, kadanksti praddjus lavinti vaik4galimajau pirmaisiaisjo gyvenimo metais pasiekti genl rezultatq. Vienintele prob-lema Zinoti, k4 ir kaip dary.ti.

Vaikas pasauli pazista Zaisdamas. Zaidimas tai vaiko darbas. kuri jis atlieka labai rimtai. Tirdamas aplinkqvaikas gauna daug stimult5 aktyviai vystosi jo rega ir klausa,jis suvokia gautq informacij4

Specialusis pedagogas tai specialistas, mokantis vaikq paZinti pasaull. Specialusis vaiko ugdymas lavinajo gebejimus, gerina erdvin[ suvokimq, mesq/mtu bendravimQ Yra daug specialiosios pedagogikos metodqlMontessori, struktiiruotas mokymas, muzika, daile ir kt. Kiekvienas jr; individualiai pritailq'.ta vaikui, gerinajo protinius gebejimus, padeda jam sukaupti demesi, mokyis. Svarbu, kad vaik-ui biitrl pritaikyas labiausiaijam tinkantis metodas.

Praktiniq.gyvenimo igiidZiq formavimas pagal Montessori metodikos principusAuireld Matukeviiiuft , Montessori pedagogd

Praktiniai gyvenimo igndZiai, sukuriais vaikas susiduria namuose, yra biitini misqkasdieniniame g).venime,o Montessod sistemos darZeliuose ir tempijos uZsibmimuose Sie igudZiai lavinami bei atliekami kaip specialuspmtimai. Mineti ig[dZiai 1ra svarbiausi ir b[tiniausi vaikui rengiantis gyvenimui. Atlikdamas specialiuspBtimus vaikas ne tik ismoksta elementarios savitvarkos, tampa savarankisku ir nepriklausomu nuo aplinkosar suaugusiqitt bet taip pat igyja patirties apie teigiamus ir neigiamus dalykus.

Neigaliam vaikui, ypad turindiam suvokimo problemrS gali buti sunku greitai suvokti tiesioginQ arnetiesiogin€ mus supandio pasaulio daikq paskirti. Tokiam vaikui prireiks gerokai daugiau laiko ir kartojimo.Taiiau tik stebedamas, o vdliau ir kartodamas suaugusiqjrl veiklq jis gales lavinti savo judesius, tobulinti jqtikslum4bei koordinacij4 isiddmeti ir suvokti logi5k4veiksmq sek4 isivaizduoti ir siekti tikslo pagal tam tik4veikimo plan4 patirti bei suvokti naudojamq daikq sarybes, sugeb€ti jas iSskifii i. palyginti su kin1 daiktrlsavybdmis, kaupti savo sensorinQ bei motoring patirtis ir knrybiskai jomis naudotis, pritaikyi naujoje veiklojear situacijoje.

Msq min€tq dalykq ir procesq grandine yra elementariausias m4stymo pagdndas. Kai vaikas veikia pats,

o ne tik stebi, Zadinamos ir tobulinamos jo jusl6s: rega, ly6jimas, skonis, uosld, klausa, o tuo padiu rykstair aplinkinio pasaulio paZinimas. Nepalaikant ir neskatinant vaiko interesrL laikui begant iie gali ir isbldsti,nejaudrinami pojudiai susilpneti, telikti atsaku ar reakcija i iiords dirgiklius. Ramybis b[senoje funkcijosnustoja tobuleti, protas pradeda ,,snausti", vaiko savivertes ir nepriklausomybes jausmas devalwojasi, kendiajo savigarba. Taip vaikas tampa vis labiau priklausomu nuo suaugusiqjq stipresniq ir ji globojandiq beipriziD ndir{ asmenq.

Specialiai sukurtoje ir parengtoje aplinkoje vaikal darzelyje ai terapijos uZsiemimuose - vaikas ramiai galiiaisti tas paaias buitines situactas ir atlikti tuos padius darbelius, kuriuos jis mato savo te!,q namuose.

Noretqsi pabreiti, kad tevai irgi turefq labai rimtai vertinti ii4 musr+ kasdieninio gyvenimo pusQ, skiepydamivaikui buitinius igldzius bejokio dirbtinumo, nes paprastai nebiitina tam skirti papildomo laiko tarsi kokiomspamokelems. Kitas dalykas, jeigu del sudetingos negalios ar d6l tam tikos neiSsir,ysdiusios funkcijos, jusl€s

arba gebdjimo vaiko veiklai ir gyvenimui musq standartineje aplinkoje, buityje reikia adaptuoti bei p taik)'tidaiktus, baldus, naudoti kompensacinQ technike stmkttuuoti aplink4 ir padi4 veikl4 suskaidant j4 tamtikromis pakopomis ar etapais. Paprasti misrl kasdieninio glnr'enimo daiktai gali b[ti vaikui labai idomus,suteikti ne tikpazintines naudos, bet ir kurybos dZiaugsmo. Svarbiausia uztik]inti vaiko pasididZiavim4 savimi,savarankiSkum4 kurie tuo padiu yra geriausias poshlmis naujai tikslingai veiklai, duodandiai genl rezultatq.

Net labai sunkie negali4 turintys vaikai vel noretq isgyventi malonirl pojiidirt kurirl patlre veiklos metu,sulaukti pagyrimo ar paskatinimo, patenLiirti savo smalsum4 stebeti judandius daiktus, besikeidiandias jqfomas, klaus)'tis garsq. Siekdami palengvinti 5i4 veikl4 pateiksime praktinio gyvenimo igudiiq lavinimopratimq pavyzdziu parengtq vadovaujartis M. Montessori sistemos principais bei struktura. Tadiau noretume

fr"ih. *rintig raido: sutrikimq, gydyma' ir abilir.Lcijr

pabrezti, kad ne tik vaikq darielis ar kita ugdymo istaiga ym ta strukfira ar vieta, kur savaime \,yksta mokymas.Morytis gyventi aplinl<oje su supandiais daildais vaikas gali ir namuose, padedamas Seimos nariq.

Paprastai vaikai noriau ir greidiau mokosi veiklos, imituojandjos namrl ruosos darbus, nei kogniq.vinesveiklos. Dazniausiai darZelyje aukletoja, o namuose tevai Zino, kq vaikas sugeba. Kai vaikas mato, kad jis galipada44i tam tikrus dalykus kartu su kitais arba pats vienas,jisjaudiasi uztikrintas ir nepriklausomas. Kita vertus,jis jaudiasi priklausqs mazai bendruomenei, todel noriai perima atsakomybQ uZ kitus :mones ir aplink4 Labaisvarbu, kad vaikas patirtrlpasitenkinimojausmtojog ismoko naujq dalykg yra atsakingas uZ kitus, ojo laikysena,gebejimai ir veikla yra labai vertinami kiq bendruomenes nariq.

Jeigu pakankamai anlcti ir laiku pradedami lavinti vaikq praktinio g1'venimo igfldZiai arba atliekami sir+

igudZiq lavinimui skirti pratimai, lengviau isisavinami kasdieninio glwenimo reiSkiniai ir daikq panaudojimogalimybes, formuojamas savitvarkos ir apli[kos prizinrejimo poreikis ir nekyla sunkumq ateityje. M. Montessodteigimu, geriausias laikas mokltis mineq dalykq - anksgwoji vaikyste: antrieji ketvirtieji gyvenimo metai. Iipilmo Zvilgsnio paprasti pratimai padeda formuoti vaiko asmenybQ ir atlieka socialinio aukl6jimo funkcij4. Tuopadiu vaikas geriau prisitaiko prie aplinkos.

Kaip jau buvo mindta, vaikams labai svarbus pats Zaidimo procesas. Jie dainai kaftoja tuos padius dalyl-us,teikiandius jiems dziaugsmo ir labai svarbius mokymuisi. Labai svarbus praktiniq gyvenino ig[diiq mokymuisi).ra ir vaiko gebdjimas sukaupti demesi ir ji islaikli (demesio konientracija). Tai padeda vaikui geriau supmstiaplinkinipasaull gauti naujq igndziB tapti savarankisk-u bei nepriklausomu. O praktiniai gyvenimo igtdZiai vedavaik4nepriklausomybes link. Pirmaisiais g].venimo metais vaikui reikia ne tik ismokti koordinuoti savo judesius,bet ir juos tobulinti, automatizuoti. Tai vaikas gali padar)'ti tik per pmsming4 veiklq su daiktu. O prasmingiveiksmai tuo padiu yra ir praktiniai glvenimo igudZiai.

Nera lengva trumpai aptarti M. Montessori sistem4 negalima isskirti kokio nors vieno pagdndinio principo,nes visi jie vienas su kitu susijA, kaip Zmogaus kflne ]'ra svarbiis visi organai, kiekvieno funkcija yra butina,uztikinanti visum4 Tadiau M. Montesso iziiiri irpabreZia esmini skirtumqtarp vaiko ir suaugusiojo: vaikas yranuolatinio augimo ir keitimosi stadijoje, o suaug€s Zmogus pasiekgs savo norm4

Toddl aukldjimas pladida pmsme-tai tikfizines ir dvasines pagalbos teikimas. Jau pimaisiais vaiko gl.venimometais pastebime t4 pati.eiskini nuolatini veriim4si savarankiskai veikti. Mazylis pats bando rengtis, valg).ti,uzlipti ar nulipti nuo kedes, daugybQ kartq atidaro ir uZdaro duris ar baldq dureles, neiioja daiktus (dazniausiailabai sunlius ) iS vienos vietos i kitq ir, kaip mums atodo, be jokio tikslo. Paradoksalu, tadiau tokioje vaikoveildoje didziausiais trukdziais tampa visai ne fizines kliutys (dideli, sunkns daiktai ar uzstojantys keli4 baldai),bet suaugusirJq draudinai ar visai nereikalinga pagalba, vaiko veiklos ir funkcijrl peremimas.

Vaiko verZimasis veikti ir suaugusidq veiklos kartojimas nera betiksle uZgaida ar vien tik m€gdZiojimas.VerZimasis kyla i5 paties vaiko vidaus. Miisrl pastangos veikti uZ vaik4 perimtijo veikl4 ar sulaiklti 1ra tiesiogkenksmingos ir slopina tolimesnius vaiko interesus paZinti pasauli. Bandydami sulaikyti vaikq nuo tokiosaktyvios veiklos, mes kovojame p ei padi4 vaiko p gimti ir nafiralius jos pletros desnius. Nepamirskite,kad vaiko intelektas pletojasi per.jo prasming4 veikl4 kuriai ig).vendinti b[tini prasmingi ir tikslingi judesiai.Praktinio g1'venimo igiidziai irj4lavinimo pmtimai kaip tik ir tarnauja tokiqjudesiq formavimui bei tobulinimui.Be to, prasmingai veikdamas vaikas igyja patyrimo ir pradeda suprasti daiktq savybes, jq tarpusavio ry51beipriezastingume

Iki vieneriqmeq vaiko pusiausq,ros pajautimas ir ranl.l.+ panaudojimas nepriklauso vienas nuo kito. Sulaukuspusantn+ metq prasideda siq dalykq abipusd koordinacija. Todbl tokio amziaus vaikai megsta daug vaikSdioti irnesioti ivaiius daiktus. Ranl{a, kud iki Siol buvo labiau reikalinga atsiremti, pdsilaik},ti ar griebti, o veliau imtiivairius daiktus, dabar pati iesko pratybq, prisitaiko prie daikq formq ir faktoros, isitempia, jeigu daiktas yrasunkus.

Tarp antnJq ir trediqjq gyvenimo metq didziausiu vaiko akty.r,umo laikotarpiu - labai mdgstama tiesiogvaikidioti. Vaiko ejimas bana netolygus, besikaitaliojantis su pabegejimais ir pasiSokinejimais. Todel bet kokievaiko juddjimo apibojimai yra labai Zalingi padiam vaikui (net jeigu jis ir tureq mh+ igimtq ar igytq fiziniqsutrikimq). Nenafiralus ivaiiausiri kliudirl pa5alinimas jau gyvenimo pradZioje slopina vaiko vali+

35

Parengti pratimus, gerinandius vaiko judesiq raidto M. Montessori kilo mintis pastebejus, kaip vaikai

iesko ivairiausiq paaukstinimrt Saligatviq atbrailrtr tvoreliq. Jie tiesiog vedte verziasi be suaugusiqjlL pereiti

isivaizduojama linija, islaikydami pusiausrryra, ir taip nesqmoningai igyvendina savo poreiki tobulinti judesius

bei mokosi vald)4i savo ldnaPusiausrlrai lavinti M. Montessori naudoja ant gdndq nubreztq linijtu kuria einama, ir ivairius pratimus,

atliekamus vaiksdiojant mineta linija. Be to, pasitelkiami ivairus daiktai, ku uos vaikai nori ir gali neiioti(padeklai, vdliavdl€s, indai, kuriuos galima uZpildyti skysdiu, Zvakeles, hep5eliai). Gali skambdti ir muzjkinisakompanimentas.

Patarimai suaugusiesiems, kurie pirmiausia naudingi vaikui:

' be reikalo neimti vaiko ant mnlq;

' per p evart4neband),ti mok).ti vaiko vaiksaioti;

' stebeti vaik4 ir domEtis tuo, kuo jis domisi;

' nesistengti judeti uz vaik4 ar atlikti koki nors veiksm{;

' uitikrinti vaikui saugi4fizing aplink4

Bendrieji aplinkos pritaikl mo principaiVaikams su jud6jimo negalia skirta patalpa turi buti pakankamai erdvi, o visi daiktai lengvai pasiekiami.

Silpnaregiams ir akliems vaikams svarbu, kad daiktai ir pratimams skirtos priemonbs biihl visada sudetos tojepadioje vietoje ir ta padia tvarka. Be to, aplinka turi uztikrintijudejimo laisvg ir saugum4 Vaikams su proto

negalia labiausiai tinka ne per gausi priemoniq ir medZiagos pasiila, nes Sie vaikai suntiau sukaupia d€mesi irneilgai sugebaji iSlaik)'ti. Todel iiuo atveju maiesnis pasirinkimas yra savotiska pagalba. Be to, mineti vaikaimegsta ismeq4i daiktus aplinlui, sujais )ra sunkiau susitafii del darbo vietos ar priemonirl sutva.kymo.

Biitina neigaliems vaikams fu fiksuota da6o vieta (funkcine kede maziems vaikams ir vaikams su judejimo

negalia; nuolatine iprasta vieta prie stalo vaikams su proto negalia ir vaikams, turintiems autizmo sut kim{).Sutrikusio elgesio vaikai reikalauja daugiau suaugusiqiq demesio ir poziryvaus parryzdzio. palaikymo. Siuo

atveju ypatingai svarbus tevq fu ugdytojq (ar specialisq) bendradarbiavimas. Hiperaktjrvus vaikai paprastai

nekontoliuoja savo judesi+ judejimo kr)?ties. Siems vaikams suaugusieji turi aiskiai nurodyti, koki4 ribqnevalia pedengti, ir pateikti bendrabiivio taisykles.

Kasdieniq gyr enimo igildii{ formavimasValgl,rno igndZiai yra sunkiai isisavinami. Nodnt jq igyti reikalinga taisyklinga laikysena, valinga akies-

rantos kontrole, valingi rankos judesiai, smulkioji motorika (sugebejimas laiklti valgymo irankf, visqreikiamqjudesiq koordinacija. Todel pasitelkiama daug vadinamqjq parengiamqjq pratimq, kuriq tiesioginis

tikslas - fomuoti ir lavinti moto nius ig[dZius. isisavinti nuosekli4 ir logiik4 veiksmq sekq kaires-deiineskoordinacij4 Tuo padiu siekiama ir netiesioginiq tiksl+ nes taisyklingas iauksto laikymas reikalauja lygiaitokiq padiq igndZiq kaip ir piestuko laikyrnas, nes abiem atvejais dal)'vauja hys vadinamieji rasomieji pirstai:

nykStys, smilius ir didysis.Siekiant padeti vaikui isisavinti valgymo igndzius galima j i molq,ai semti Sauksteliu. Sios veiklos metu skystas

maistas SaukSteliu semiamas iS kairiojo indelio ir pilamas i desiniji. Pamazu issemiamas kairysis indelis irpripildomas deSinysis, t. y. istuStajapilnas indelis irp pildomas tusdias. Vaikas supmrta, kadjis padare darbellkurio rezultatai )Ta puikiai matomi. Vaiko ranl(ute atliko lygiai tokius padiusjudesius, kurie reikalingi valgant:

Sauksteliu paimti truputi maisto ir kryptingai ji perkelti i kit4 viet4 tuo padiu saugant, kad kuo maziau jo butr.!

islaist)4a. Vaikas mato, kq darojo ranl(ute, kaip viskas \ryksta ir bando valingai kontroliuoti savojudesius.Galima taiLl'ri ir kitas veiklas, paryzdiiui, mokyti padengti staltu atkeipiant demesi itai, kad vaikas suvoktr.l

stalo irankiq ir indq paskifiL ismoktq pasiriipinti savo valg)'rno vieta ir pasistenght parengli je kitiems. Be to,

reikia vaik4 mok]'tis susiSukuoti, apsirengti, plauti rankas ir pan.

fi"'uu.'ur,n.iq reido. sutrikimq. gydyma. ir ab;ltracijr

37

Strukttrruotas mokymasRasq Uleviiititd, specialioj i pedagoge

Struktlruolas mokymas tai dinamiska ir lanksti programa autizmo sutrikim4 turintiems vaikams, ku oje

pagrindinis demesys skiriamas Siq vaikrl pasaulio suvokimui. Struktilruoto mokymo tikslas padeti vaikams,

turintiems autizmo sutrikim4 tapti savaranlciSkesniais, issiugdyti kasdienio gyvenimo igidzius, sumazinti

nerim4 itamp4 elgesio sutikimus, pajusti gyvenimo dziaugsmq ir prasmQ. Pagrindiniai struknlruoto vaik+turindirl autizmo sutrikim4 mokymo principai apima supmntamai ir vaizdziai pateik4 supandios aplintos irnumatomos veiklos stuktur4, ivaidas dienotvarkes, bendravimo ir socialinirl ig[dZiLL formavimtu

Aplinkos struktlraTinkamas fizines aplinkos sukiidmas tai mokymo sekmes pagrindas. Fizind aplinkos strukdm tai tvarka,

apimanti aplinkos (butas, kambarys, klase ir pan.) pritaiklano vaikui btdus lr namuose, ir klasdje' ir kitose

vietose turi buti aiskios kiekvienos veiklos zonos ribos. Jos padeda vaikui, tuIindiam autizmo Sutrikima

supnsti, kur kiekviena zona prasideda ir baigiasi. ParyzdZiui, kanbaryje reiketq irengti nuolatinQ vaiko Zaidimq

vieta kuri turetq aiskias ribas. Sias ribas galima paz)'rneti kitmeliais, ant grindq prikli.iuotomis juostelemis,

lentynomis, atskirti baldais ir pan.).

Zaislus geriausia sudeti i dezes, kadjie neblaskyh+ demesio ir bilq aisku, L-ur ir kokioje deieje jrl p reikus

ieskoti. Tai padeda vaikui ne tik nesiblaskant surasti reikiam4 iaisla bet ir susitvarlgti savo Zaidimrl vietaD€Zes galima parintti ivairiq spahq ir dydZit; nes tai padds vaikui ismokti skirti spa]vas, dydZius ir formas

Individualiam ir savarankiskam darbui reikia irengti pastovi4 viet4 prie staliuko, paZyrnint j4 vaizdiniais

simboliais, nuotaukomis ir pan. Darbo vieta turi buti irengta patogioje ir neblaskandio vaiko demesio namq

zonoje.

DienotvarkeDienotvarkes paskirtis -padeti autizmo sutrikim4turintiems vaikams k-uo savarankiskiau ir geriau orientuotis

aplinkoje. VaizdZiai pateikta dienotvarke leidiia vail-ui nuolat matyti, o tuo padiu ir Zinoti tai, k4 bei kuJ jis

darys konkrediu momentu ir kokia bus veiklos seka. Dienotvarke gali bnti labai ivairi, pavyzdZiui: daiktin€,

vaizdin6 (nuotraukos, simboliai) ir pan.

Individuali darbo su vaiku, turiniiu autizmo sutrikim4, sistema

Individualos uzsiemimai leidiia mokltis aplinkos pazinimo. Individualir+ uzsidmimq metu vaikas ge au

susikaupia, atlieka uzduotis, suvokia nauj4 mokom4j4 medZiag4 Sddedamas prie stalo vaikas mato, kiek irkokiq uzduodiq jis tures atlikti, kokia veikla jo laukia v€liau. Uiduolis galima pateikti naudojantis simboliais

(daiktais, paveiksleliais, skaidiais, spalvomis, geometrinemis f,gtuomis, raidemis ir pan). Maloni, vaik-ui

patinkanti veikla po individualaus darbo naudojama kaip skatinimo priemone

Individuali vaizdiniq simboliq sistema taikoma padiose ivairiausiose glwenimo srityse. li leidiia vaikui,

turindiam autizmo sutrikim4 saugiaijaustis naujose vietose ar situacijose, nes jam visur reikalingi paZistami irsuprantami orientyrai.

Bendravimo igtrdiiq formavimasvaizdine simboliq sistema padeda vaikui mokytis bendravimo igildziq. Norint bendrauti, reikia suprasti

pasauli, t. y. ry5ius tarp Zmonirl veiksmq ir daiktq. AtsiZvelgiant i autizmo sutrikimq tu ndiq vaikrl ypatumus,

svarbiausia pagerinti siq vaikq galimybes bendrauti kasdiendse situacijose. O tai galima daryti gestais, veido

mimika, judesiais, naudojant daiktus, nuotraukas, simbolius ir kalb4.

Autizmo sutrikim4 turiniiq vaikq socialiniq ig[diiq formaYimassocialiniqigfidziqfomavimas padeda vaikams, tu ntiems autizmo sutrikim4 mok]'tis gyventi savarankiskai,

maZiau priklausyti nuo kitrl. Jie turi ismokti savarankiskai valgfi, apsirengti ir nusirengti, igyi higienos irtualeto igudzirl. Mokyti vaikq reikia pradeti anksti. Tai nenulfiikstamas procesas, kuris turi rTkti namuose,

fr"00, *r,".iq raidos sutrikimq. gldyma. ir abiliracija

dar7c11jc ir mok_,.'klo.je. I{eikia kiekvieroje situecijojc vaikui pateikti reiklos instnrkcijas (socialiniLl igiidZiLlinstmkcija. socialines isloijos). kaipjam rcikctq clgtis. \urodylnlri gali buli paleikiilmi naudojanl pa\ eikslelius.simbolius. uTraius if pan.

Socialinis i.ghdiiLl instrukcijos (socialnes istorijos) tai vado\as. padedertis vaikams. lurinlienls autizrno

suttikimq. rinkanrai elgtis ir.airiose gy\,enino sitlracijosc. Socialines istorilas reikia prii.lelj kurll tada, kai

kyla elgeslo problcnrq. susrjusiq slr socrlthrle rplrnk.r. Sios istoLijtrs rLgi gJli bati pilleikian'ros nuolmukolris.paveikslcliais. simboliais ar- u2raiais.

r'"

39

dymas

Gydymas medikamentais

Jeigu vaikas serga epilepsija, epilepsijos priepuoliq kontrold padeda isvengti traukuli[ kn e turi neigiamos

ltakos vaiko raidai. Siuo metu ]Ta daug prieiepilepsiniq ir priestraukulinirl vaish] kuriuos pritaikius pagalpriepuoliq pobudi galima visiskai koreglroti traukulius.

Menas pagrindiniq ankstprjq gydlano tikslq daugiausia rupesdiq sukeliandio spazmi3kumo gydymas.Raumeml tonusui mazinti gali buti skiriama ivairi4 vaisq. Dainiausiai tokiU lablediq ar injekcijq kuriosaQalaiduoja raumenis. Gyd),tojas patars, kokie rnedikamentai labiausiai tiksjDsqvaikui. Antstyvose spazminioparalyZiaus stadijose vaikui gali labai pad€ti raumenis a4alaiduojantys vaistai (raumenq relaksantai).

DaZniausiai yra naudojamas baklofenas, diazepamas ir botulino toksinas, kartais midokalmas.Baklofenas veikia nugaros srnegenis, slopindamas jq siundiamus signalus i raumenis ir atpalaiduodamas

juos. Tai sumaiina raumenq sustingimq ir nevalingus spazmus. Baklofenas gali bflti vartojamas tabletemis,taiiau daznai sukelia nepageidaujamq reiskiniq, tokiq kaip nuovargis ir mieguistumas. Labai svarbu teisingaiir tinkamai pa nldi gydom4j4 doz€. Be to, baklofeno galima suleisti tiesiai i stuburo kanal4 (nugaros smegenqskystD. Naudojant anestezij4 po pilvo oda yra implantuojama ma'a pompa, per kuri4lra nuolat leidZiamavaisto. Tadiau iis biidas del savo sudetingumo taikomas tik pagal grieitas indikacijas.

Raumenq spMmams gyd),ti gali buti vafiojamas diazepamas, tadiau jis pasizlani slopinamuoju poveikiu.Dazniausiai Sis vaistas vartojamas, kai spazmiskumas trukdo vaikui miegoti.

Botulino A tipo toksino injekcijos tai vienas spazmi5kumo gydymo bfdt! kuris pasaulyje taikomas jau20 metq. Botulino toksinas ).ra raumenis atpalaiduojantis vaistas, kuds, blokuodamas medziagos, vadinamosacetilcholinu, issiskyrirn4 neml raurnenqjungtyje, tuo padiu mazina ir mumenU tonusa

Del padiddjusio blauzdos raumeml tonuso vaikas vaiksto ant pirstq gall negaledamas iemtis kulnais.Botulino toksinas [ufraukia nervo numens impulsq perdavim4 ir tokiu biidu sumaZina per dideli spazmiskaisusitraukusiq numenq itempim4. Jis veikia vietiskai. Sumazejus raumetrq tonusui, raumenys gali geiau augti,mazeja kontrakturq susiformavimo rizika ir chirurginio gydymo poreikis, dideja galimybe normaliai judeti.Tinkamiausia taik]'ti mindta gydymo bfldq vaikams nuo 2 iki 6 metq. Tadiau vaistas veiksmingai veikia irrryresniame amZiuje, kol dar nesusiformavo nuolatines kontraktiiros.

Po botulino toksino injekcijos skiriamas intensp.us kineziterapinis gydymas. Specialiis raumenis iitempiantys

itvarai pailgina raumenis ir pagerinajudesiq (ypad kojrD kontrolp. Todel pagereja vaiko eisena.

Botulino toksino poveikiui pasibaigus, leidZiama nauja doze. Paprastai poveiks hrrnka 3-4 menesius, bet kaikuriais atvejais ir ilgiau.

Chirurginis gydymas

Susiformaws sunkioms kontraktiiroms, kurios kelia nuolatini sustingim4 ir kaulq defomacijas, taikomaschirurginis gydymas. Jaunesniems nei 5 meq vaikams daZniausiai atliekamos SlaunLL operacijos. V].resniems

vaikams chirurginis gydymas yra taikomas ivairioms kontrakt[roms ir deformacijoms koreguoti.Vaikams, turintiems spazmini cerebrini paralyZirtr atliekamos kelirl tiprl chirurgires operacijos. Deformacijai

koreguoti ir gallnes funkcijai ge nti gali buti chirurginiu btdu pailginami arba i5dalijami raumenys irsausgysl€s. Chirurgas ortopedas turi tiksliai iSsiai3kitrti, kokie raumenys sukelia sutrikim4. Svarbu, kadchirurginis gydymas b[tq taikomas laiku. Jeigu vaikas operuojarnas per anksti, operacij4gali tekti kartoti. BetuZdelsus gali i5sirysq'ti pastovios kontmkfilros, Lrrias vdliau bus dar sunkiau koreguoti.

Kiras chirurginio gydymo biidas selektyn ine dorzaline rizoromija.5iot operacijos meru yra nupjaunamos

stuburo nen'qSakneles, kurios inenuoja spazrniSkus raumenis. Sioperacija ga sud6tinga, bet labai veiksminga.Kita vertus, esama ir nemaZai rizikos: netinkamai atlikta operacija gali pabloginti vaiko b[kla.

fr.,0u,,ur,n.irr "aidos surrikimq, gydymas ir abilirccija

Alternatyvios terapijos

Altematyvios terapijos formos ir metodai irgr pacleda sprEsti raidos sutrikimq problemas. Altematyviuvadioame metod{ kurio gydylo efek6'vumas nera patikimai moksliSkai irodl.tas. PaqzdZiui, stengiamasipagerinti vaiko bukle, pasitelkus hidroterapij4 ivairias Silumos procedrlras ir kt.

Vandens procedtros irgi ra veiksmingos, nes jq mehr atsipalaiduoja raumenys, tad vaikas gali lengviaujudcti. Uzsiemimai vandenyje gerina vaiko nuotaik4 leidiia pajusti judesio sek{

Kartais taikomos ir kitos altematyvios terapitos (ojimo tempija, defrnq terapita, akupuDkhlra, €lelrrostimuliacija"trarscendertine meditacija ir k.).

o

41

imos psichologind ir socialind reabilitacija

Seimos socialine reabilitacija yra ypad svarbi, kai atliekamas vaiko ir ieimos psichologinis konsultavimas irpsichoterapija bei Seimos psichologin€ ir socialind reabilitacija. Psichosocialind pagalba Seimai ir vaikui sudaros4lygas normaliam jq funkcionavimui bendruomendje.

Te!'q itraukimas i vaiko ugdymo proces4 yra labai svarbus vaiko ugdymo ir reabilitacijos sekmei. Tevai,negaudami pakankami informacijos, kaip ugd)'ti vaikq daZniau lstaigoje jaudiasi kaip svediai, nei kaipakq^,us ugdlno proceso dalyviai. Daznai te\,q kompetencija paZeidZiama jau anksq.vajame vaiko amZiuje.Seima, mokydamasi ivairiq vaiko sugebejimq skatinimo bndu daZnai susiduria su sunkiai iSsprendZiamomisproblemomis. Kadangi Gvams tenka bendrauti su ivairiq sridiq specialistais, i5 pat pradZiq jie isgirsta daugskiftingq nuomoniq, jiems siulom4 ivairiq sprendimq. Todel daugelis te\,'rl pasimeta ir pasijunta vienisi,leinfomuoti. Jie neigia sutrikim4 atsisako pagalbos.

Seimos krizd turi dideles itakos vaiko ugdymui. DaZnaiji gali ilgai uzsitQsti. Visi tevai savo santykius suvaikais grindzia ne tik realia padetimi, bet ir svajonemis, fantMijomis, iliuzijomis. Vaikai yrajq antrasis Sansas

igyvendinti savo svajones, bet kartais Sios svajones sud[Zta tevams susidlrus su realybe - vaiko negalia. Kaiptoliau gyventi? Kaip paded vaikui, kitiems vaikams, sau?

Neigalaus vaiko gimimas - didiiausias stresas Seimai. Suvokimas, kad vaikas bus kitoks, visada sukeliakizg Seimoje te\us iStinka sokas, jie jaudja kaltQ, nevilti, nerim4 depresij4 Kiekviena Seima Siuos jausmusisg).vena nevienodai ir greidiau ar lddiau iveikia krizg. Tdvai gali ilgai jausti geda kenteti del socialinioatmetimo, pajuokos, varZ)'tis. Td\,r{ reakcijoms gali twdti itakos ekonomind Seimos paddtis, jr+ asmeninessavybes, vedybine padetis ir pan. I5 pradZiq kiekviena Seima patiria emocing dezintegracij4 todel reikalingasprisitaikymo pe odas, kol Seimos gyvenimas susireguliuos.

Neigaliq vaikq tevai paprastai turi daug finansiniq problemq ddl i5laidq medikamentams, specialiajai irangai,Zaislams ir kitoms priemondms, auklei, transpoftri ir pan. Seimai gali kilti sunkumr+ bendraujant su draugais,paryzdZiui: pasikviestijuos i svedius, lankltis pasjuos ir pan. Isrykti atostogq irgi ne taip paprasta, nes daznaitenka imti su savimi kompensacines technikos priernoniq

Reabilitacijos metodq yra labai daug. Siame leidinyle teaptareme vos keleta Svarbu, kad reabilitacijosprograma kiekvienam vaikui bfitq sudaroma individualiai, atsizvelgiant i jo stipri4sias puses, nes tai leisatsiskleisti visoms vaiko galimyb6ms, padesjam tapti savarantiiku ir integruotis ibendruomenQ.

Neigalaus vaiko auginimas labai sud6tingas ir varginantis i3meginimas, su L-uriuo bus lengviau susidoroti,jeigu kuo anl$diau keipsites i Vilniaus universiteto vaikq ligonines Vaiko raidos centr4 Miisr+ komanda visadayra pasirengusi patarti ir pad6ti auginti vaik4 turinti raidos sutrikimrl.

frr,ou, *,.,".,q raido" .urrrkrmq, gydymas ir abiJiracija

43

SANTRAUKA

Si knygel€ pasakoj a apievaikus irjqraid4 apieraidos sutrikimus irgalimuspagalbos bldus jiems esant. Cia rasite informacijos ir apie vaikus, kuriqraidq mes vadiname normalia, ir apie vaikus, kurie del tam tikry rizikosveiksniq gali nesivyst5ti kaip daugelis jq bendraamZiq ir apie sutrikusiosraidos vaikus, kuriq vystymasis gerokai skiriasi nuo likusiqjq.

SUMMARY

This book tells of children and their development, development disordersand possible help pattems.Here you will find information about children with normal development as

we call it, children unable to develop as many oftheir contemporaries dueto some definite risk factors and about children with intellectual disorders.

whose development noticeably differs from the rest ones.

PE3IOME

B grofi xnlrxeqre pe.rb t4,qeT o ,[errx rr ux pa3Btrrur4, o HapyueHrisxpa3Br.rTr.rr r{ o Bo3MoxH6rx BI.rIax noMonln.3Aecr Bu nafi,qdre unQoplraqulo o Aerrx, pa3Brrrue Koropbrx Mbr

Ha3BIBaeM HOpMaJrbHbrM, O ,4eTrX, KOTOpbre BBrlqy OnpeAeneHHBrX

$axropon pucxa r',roryr pa3BrrBarrcs He raK, KaK MHorr{e ux cBepcrHr.rKrr,

Ir o aeTtx c HapyrxeHr{eM r{HTeJrJreKTa! pa3BrrTr.re KoTopLrx 3HaqIITeJILHo

otJtHqaeTct oT ocTalbH hlx.

Leidinyje panaudotos Vaiko raidos centro archwo nuotralrkos.

Alsaknga u parengim4spaudai - Janina ButkuvieneRedagavo, koreknr4 skaite - Jtuat€ Zeimmtietrc

lsBN 978 9955 421 17 7

IiiaZas 1000esz.lsleldo LierLvos sutrikusio inreleKo ZnoniL{ globos bend.ija,Vihis'

SpaJda parelge UAB .Progrerus'Vihius, 2007

tibt

ffiffi

@€,,ffi,r:, OOO ,,t:r,

oo:.:-i- OO ;"$&

ffiffi