LEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ · 2014-12-08 · 10 DEBESØ KARÞYGYS. LEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ Niekados nemaèiau savo dëdës Prano Þiþmaro, taèiau, kiek save atmenu, mylimo

LEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ

DEBESØ KARÞYGYS

VILNIAUS APSKRITIES KULTÛROS CENTROKNYGØ SERIJA

Lietuvos vardo paminëjimotûkstantmeèiui

DEBESØ KARÞYGYSLEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ

LEIDYKLA„TRYS ÞVAIGÞGUTËS“

ISBN 978-9955-641-56-8

Knygos leidimà rëmë:

Lietuvos Respublikos kultûros ministerija

Lietuvos Respublikos kultûros ir sporto rëmimo fondas

Vilniaus apskrities virðininko administracija

© Graþina Mareckaitë, 2007© Vilniaus apskrities kultûros centras, 2007© Leidykla „Trys þvaigþdutës“, 2007

Sudarytoja

Graþina Mareckaitë

UDK 329.78(474.5):929ÞiþmarasMa429

PRANAS ÞIÞMARAS

6

DEBESØ KARÞYGYS. LEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ

LEIDËJO ÞODIS

Gerbiamas skaitytojau,

Jûsø rankose – jau treèioji Vilniaus apskrities kultûros centro (anksèiau –Rytø Lietuvos kultûrinës veiklos centras) serijos „Iðkiliøjø alëja“ knyga.

Pirmajame leidinyje – „Þvaigþdës ir erðkëèiai“ (2005) – apdainuotimenininkø, dalyvavusiø ávairiuose sukilimuose uþ tautos ir valstybës laisvæ,likimai, antrajame – „Juos suvedë lemtis...“ (2006) – pateiktos iðkiliø XIX a.pabaigos – XX a. pradþios tuometinëje Vilniaus gubernijoje gyvenusiø þmo-niø meilës ir bièiulystës istorijos.

Knygoje „Debesø karþygys. Legenda apie Pranà Þiþmarà“ Jûs susitiksi-te su nepaprastai patrauklia asmenybe, graþiu ir tauriu þmogumi, gyvenusiuir dirbusiu praëjusio amþiaus lenkø okupuotame Vilniuje, patyrusiu visusto meto administracinius, teisinius ir kitus okupacinio reþimo suvarþymusbei tapusiu to meto Vilniaus simboliu.

Knyga nukels Jus á laikà, kuriame Vilniaus vardas aklina demarkacinesiena nuo krašto atskirtoje Lietuvoje buvo tariamas su giliausia nostalgija,kur beveik du deðimtmeèius kiekvienas rytas prasidëdavo kolektyvine mal-da uþ pavergtà sostinæ, kur masiškai buvo platinami iðsivadavimo judëjimàremiantys Vilniaus pasai, organizuojamos ávairios Vilniaus vardo áamþinimoir išvadavimo akcijos.

Kuriantis Lietuvos valstybei, Pranas buvo dar tik moksleivis, taèiaušis energingas ir atsakingas skautø bei sportinës veiklos organizatorius, vë-liau mokytojas, demonstravo neabejotinà asmeninæ brandà, paisydamas,visø pirma, tautos ir valstybës interesø.

Dësninga, kad iðskirtinës asmenybës lieka amþinai jaunos. Ne iðimtisir Pranas, 1944-aisiais paslaptingai uþgesæs viename Sibiro lageriø. Trumpas,bet ryškus jaunojo idealisto ir romantiko gyvenimas, beveik mistinis jo ávaiz-dis, anot knygos sudarytojos, mûsø herojaus dukterëèios Graþinos Mareckai-tës, tarsi „kaþin koks Vilniaus padange praskriejæs regëjimas, pasirodæs ir iðnykæssu barokiðkais debesimis debesø karþygys...“ mus þavi ir ákvepia, suteikia orumo,romantinio polëkio ir aistros.

Simboliðka, jog ði knyga pasirodo bûtent 2007-aisiais, juk ðiemet Pra-nui bûtø sukakæ 100 metø. Ðimtàsias ákûrimo metines ðiais metais mini irPasaulio skautø organizacija, kurios veikloje Pranas Þiþmaras aktyviai dalyva-vo, iðtisà deðimtmetá vadovaudamas Vilniaus Gedimino skautø draugovei.

Maloniems skaitytojams nuoširdþiai linkime pajusti ir suprasti P. Þiþmarocharizmà, tvirtà jo dvasià, sielos kilnumà bei atverti savyje tautinio pasididþia-vimo ir Tëvynës meilës versmes, kad galëtume kurti Lietuvà laisvà ir graþià...

Su pagarba

Vilniaus apskrities kultûros centrodirektorë Birutë Kurgonienë

7


Treèiajame XXa. deðimtmetyje, nepriklausomos Lietuvos laikais,Pranas Þiþmaras, jaunas vilnietis moksleivis, buvo lenkø okupuotojoVilniaus ir Vilniaus kraðto lietuviø skautø bei sportininkø judëjimoorganizatorius, ákvëpëjas, vëliau – Vytauto Didþiojo gimnazijos gim-nastikos mokytojas. Po 1938 m. garsiai nuskambëjusios dvikovos suVilniaus lenkø studentu Jerzy Chom-Chomskiu, kurià laimëjo uja-mos lietuviø maþumos atstovas Þiþmaras, amþininkai já laikë Vil-niaus (ir Lietuvos) didvyriu. Legenda tapo ir 1938 m. Pirmoji tautinëLietuvos sporto olimpiada, sukvietusi á Kaunà lietuvius ið visø pasauliokraðtø. P. Þiþmaras vadovavo pavergtojo Vilniaus sportininkø dele-gacijai – mylimiausiems laisvøjø lietuviø broliams. 1940 metais ðá tris-deðimt trejø metø vyrà, veiklø Lietuvos patriotà, idealistà, jaunimodievukà, prarijo KGB poþemiai, kalëjimai, tremtis. Jis kalëjo Severdvin-lage, Archangelsko srityje, kasë anglá, dirbo prie geleþinkelio tiesimo,merdëjo Ðangalø stoties lazarete, þuvo 1944 m. rudená ir ten pat, Ðangalystotyje, buvo uþkastas amþino áðalo þemën.

Sumanymà surinkti á knygà nepaprastà paprasto jaunuolio PranoÞiþmaro (mano dëdës, motinos brolio) gyvenimà, gal pati to neþino-dama, brandinau daugelá metø. Aplinkybës klostësi taip neátikëtinai,kad vien apie tai galima bûtø paraðyti atskirà kûriná. Ið milþiniðko Ne-þinomybës okeano likimo nurodytu laiku ir eilës tvarka it neatrastossalos staiga iðnirdavo tai, kas svarbiausia. Po penkiasdeðimties metøtabu, po pusbalsio kalbëjimo, po „klasinës dëmës“, ilgai neðiotos kak-toje, po nutylëjimø, þiniø nuotrupø ir begalës neatsakytø klausimø –„Debesø karþygys. Legenda apie Pranà Þiþmarà“ – ilgai laukta irprasminga jaunimui knyga. Ji pagaminta ið labai margo audinio – patimedþiaga paskatino tokià sandarà, nes teko naudotis skirtingiausiaisðaltiniais – savo paèios atsiminimais apie niekados nematytà þmogø,giminës genø saugyklomis, kurias ryþausi praverti, reikëjo remtis ne-seniai dar gyvø, bet vienas po kito staigiai iðëjusiø á amþinybæ þmoniøpasakojimais, publikacijomis, gaudyti kitose pasaulio dalyse skelbtusir staiga man pabirusius netikëèiausius faktus, suvaldyti vis plaèiaubesiðakojantá ryðiø ir priklausomybiø tinklà. Net ir turëdama daug in-formacijos, ne visados galiu atskirti tiesà nuo legendø, juo labiau, kaipati tiesa jau yra tapusi legenda... Nepaneigiami yra tik dokumentai,

ÁÞANGOS ÞODIS

8


jø kopijos ir faksimilës. Taip pat fotografijos, áamþinusios prieðkario Vil-niaus ir Kauno gyvenimo akimirkas, dar atpaþástamø ir jau nebeatpa-þástamø þmoniø veidus. Dalá teksto sudaro komentarai prie nuotrau-kø ir áraðai, iðlikæ antroje nuotraukø pusëje.

Po 1989 m. staiga pabiro amþininkø prisiminimai Lietuvosspaudoje. Kaip giliai jo paveikslas ástrigæs þmoniø sàmonëje! Paga-liau atsivërë ir buvæ po devyniais uþraktais „specfondai“ – prieðkarinësspaudos versmës su nepakartojamu ano meto þurnalistikos prieskoniu.Visa tai panaudota skyriuose „Dievui, Tëvynei, artimui“, „Aukðèiau,greièiau, stipriau“ ir „Faktai ir interpretacijos“. Pastarajá skyriø sudarolietuviø ir lenkø pateikiami ávykiø vertinimai. Nors ið esmës jie sutam-pa, bet esama ir skirtybiø, kartais net anekdotiðkø. Pasakojimo vagaapie Prano Þiþmaro veiklà lenkø valdomame Vilniuje ir Vilniaus krað-te tokia ðakota, kad jos pëdsakai daþnai nuveda toli á ðalá, tada tenkasustoti ir gráþti atgal, o daug kur neámanoma iðvengti pasikartojimø –tai jau tampa savotiðkais atminties þaidimais.

Negaliu patikëti, kad tremtinio Algirdo Ðerëno ið Komiø Respub-likos Syktyvkaro miesto atsiradimas mano (ir Lietuvos) kelyje buvopaprastas atsitiktinumas. Pakëlusi vienos redakcijos ðiukðlynan iðmestipasmerktà rusiðkai priraðytà puslapá, netyèia perskaièiau Prano Þiþmaropavardæ. Vëliau pasiaukojanèio lageriø archyvø tyrinëtojo, veterinari-jos gydytojo A. Ðerëno dëka á Lietuvà atkeliavo daugelio nuteistøjø la-gerinës bylos, buvo surasti generolo Jono Juodiðiaus, mokslininko LevoKarsavino palaidojimai Ðiaurës lageriø kapinynuose ir t. t. Taip atsiradoðiurpûs Prano Þiþmaro golgotos liudijimai – KGB protokolai, paþy-mos, aktai. Dar vëliau – nauja jo þûties versija.

Prano Þiþmaro gyvenimo trajektorija sutampa su 1918 – 1940 m.Vilniaus likimo istorija. Kartu tai ir nematomos, vien tik nujauèiamosðio nepaprasto miesto – „Gedimino sostapilio“ – auros ryðkinimas. Esuásitikinusi, kad jà pamatyti lemta tik tam, kas paþins ir supras spalvingà,daugianytá, ávairialypá pilsudskinës Lenkijos valdþioje buvusio ir tragið-komis Antrojo pasaulinio karo aplinkybëmis 1939 m. atgauto ikisovieti-nio Vilniaus gyvenimà. Pranas Þiþmaras daugelio þmoniø laikomas togyvenimo simboliu.


9


PRASKRIEJÆSSU

DEBESIMIS

10


Niekados nemaèiau savo dëdës Prano Þiþmaro, taèiau, kiek saveatmenu, mylimo brolio dvynio Pranelio vardas buvo kasdieninë ma-no mamos Veronikos Þiþmaraitës-Mareckienës malda. Nuo maþumësþinojau iðkiliausius jo gyvenimo faktus, paveldëjau jo skraidþiasskautiðkas rogutes, odinæ þygio dëþutæ su dirþeliu per petá, gintari-næ skrynelæ su geleþinio vilko atvaizdu, keletà þurnalø ir knygø(dëdës bibliotekà suniokojo sovietinis saugumas). Taèiau pats Pranasbuvo ið kito, man nepaþástamo pasaulio, ið gyvenimo „prieð karà“. Oaplink save maèiau gyvenimà „po karo“ – ið griuvësiø ir degësiø, iðaðarø ir netekèiø, ið surûdijusiø skardø ir atpleiðëjusios faneros, gy-venau tarp medaliais þvanginanèiø atvykëliø keikûnø suplyðusio-mis ðimtasiûlëmis, spjaudanèiø saulëgràþø („siemkiø“) lukðtus pokojomis. Toks buvo mano vaikystës Vilnius – su dundanèiais á Rytuseðelonais (gyvenome prie pat geleþinkelio tilto á Rasas), su ilgomiseilëmis prie perdavimo langelio Rasø gatvës kalëjimo sienoje ir pio-nieriðkø bûgnø tratëjimu. Mano motina ligi pat savo mirties 1996 m.kovo 11 d. brolio dvynio netektá jautë taip, tarsi jai bûtø amputuotakuri nors kûno dalis. Augdama mëginau prieðintis tokiai bûsenai, tamneatlyþtanèiam netekties skausmui, stengiausi nepasiduoti motinossielvartui, bet, pasirodo, ir að paveldëjau tà patá kraujo ðauksmà...

Prireikë daugelio metø, kad Prano Þiþmaro legenda visu savogroþiu ir giliai vilnietiðka dvasia atsiskleistø prieð mano akis painiuoseLietuvos ir jos sostinës likimo vingiuose – kupina nepakartojamo lietu-viðko idealizmo, romantinio polëkio, herojizmo ir liûdno nujautimo,tartum daina „Vilniaus kalneliai, sveikiname jus“... Sovietiniais laikaisdaugybë þmoniø slapèia, apsiþvalgydami, paðnibþdomis pasakodavo(ir ðiandien dar tebepasakoja) apie Pranà Þiþmarà, kaip apie brangiànepriklausomybës laikø relikvijà, simboliná prarasto, bet nepasidavu-sio Vilniaus þenklà. Atrodë, tik tiek ðio þmogaus ir liko – já paþinojusiøasmenø prisiminimai. Juk jis netapë paveikslø, neraðë knygø, nestatënamø, nepaliko nieko materialaus ir apèiuopiamo – Pranas Þiþmaraspaliko tik savo legendà, legendà, visà sovietmetá atlaikiusià ypatingas„organø“ pastangas uþgniauþti, iðtrinti ðià pavardæ ið þmoniø atmin-

AMÞINAI JAUNAS VILNIETIS

11


ties. Kodël ðis vardas lyg aidas ðaipoklis erzino, trikdë, krëtë tartumelektros srovë kagëbistø smegenines? (Juo labiau, kad atkaklus utopistasjo brolis Jonas Þiþmaras vadinamaisiais „atlydþio“ metais iðreikalavo iðLSSR saugumo organø Prano Þiþmaro reabilitacijos – „posmertno“ –dokumentà). Iðtisà pusðimtá metø tæsësi nesuprantamas saugumo ður-mulys: jie vis kaþinkà aiðkinosi, kaþinko nerimavo, ieðkojo, ðniukðti-nëjo, ðmiþinëjo, klausinëjo ir kratë Þiþmarø ðeimos likuèius. Ne kartàbuvau tampoma ir klausinëjama apie dëdæ, kurio net nepaþinojau.Jø ilgos rankos pasiekë tolimojon Australijon pasitraukusias seserisElenà ir Genovaitæ Þiþmaraites... Ðitiek pastangø ir bruzdesio dël jøpaèiø iðtremto ir seniai numarinto þmogaus? Ar Prano dvasia neleidojiems ramiai miegoti? Ar jo ðmëkla sklandë po kruvinais KGB rûmøskliautais? Gal jie bijojo, kad jis prisikels? Jiems parûpo net senøjø Þiþ-marø – Pranciðkaus ir Rozalijos kapelis Rasø kapinëse. Parûpo net Dailësinstituto studentas Stanislovas Kuzma, 1967 m. iðdroþæs mediná kop-lytstulpá ant senøjø Þiþmarø kapo... Gal jie manë, kad prie tëvø kapolankosi mylimo sûnaus siela? Gal jie norëjo jà suèiupti ir ákalinti?

Prano Þiþmaro Vytis, ligi 1989 m. slëptas sandëlio sienoje.Prizas gautas 1938 m. pirmojoje Lietuvos tautinëje olimpiadoje uþ

Vilniaus komandos laimëtas tinklinio varþybas

12


Kodël tas nedaug, kas iðliko, laikui bëgant ne tik nepradingo, betplëtësi, ðakojosi, augo? Kai pagaliau atgavome teisæ susipaþinti su prieð-kario nepriklausomos Lietuvos ir pasaulio spauda, paaiðkëjo, kad pa-sakojimø apie vilnietá Pranà Þiþmarà ávairiuose leidiniuose prisirinkonemenkas pluoðtas, nors visi pasakojimai sukasi apie tuos paèius fak-tus ir ávykius. Visiems atsiminimams (raðtu ir þodþiu) bûdingi keistinetikslumai, nesutapimai, visokios variacijos ir pagraþinimai, vaizdoneryðkumas, nematerialumas, tartum Pranas buvo ne realus jaunuo-lis, didelës Þiþmarø ðeimos narys – brolis ir sûnus, ne þmogus ið kû-no ir kraujo, gyvenæs, veikæs lenkø okupuotame prieðkario Vilniuje,o kaþin koks Vilniaus padange praskriejæs regëjimas, pasirodæs ir ið-nykæs su barokiðkais debesimis debesø karþygys... Regëjimà maèiu-sieji liko aiðkintis jo aplinkybiø, detaliø, laiko ir vietos – kiekvienas vispridurdamas kà nors nuo savæs, kà nors ypatinga, kà tik jis vienaspastebëjæs, ásiminæs, suvokæs.

Visi ðaltiniai (kaskart vis su kitokiomis detalëmis) pasakoja apietrispalvæ, kurià Pranas su draugais skautais iðkëlë Gedimino bokðte1928 m. vasario 16 d., apie paskutiniàjà dvikovà Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës teritorijoje, dvikovà ne dël asmeniniø ambicijø, o dëlLietuvos ir lietuviø garbës. Daugybë autoriø, tø ávykiø amþininkø, sa-vo prisiminimø knygose bei straipsniuose tai dvikovai skiria dau-giausiai vietos, ligi ðiol tuo ávykiu þavëdamiesi ar tebesiginèydamiir polemizuodami (Lenkijoje, Londone, Toronte, Vokietijoje, Australijoje)dël dvikovos aplinkybiø, netgi dël jos liudininkø ir dalyviø tapatybës.Galima surasti daugybæ keistø ir nesutampanèiø liudijimø, áspûdþiø iruþuominø, kurie neduoda ramybës po pasaulá pasklidusiems prieðka-rio vilnieèiams – buvusiems draugams ir prieðams, bendraminèiamsir polemistams, lietuviams, lenkams, þydams, baltarusiams, gal netir rusams, kuriø pavardës (konvojininkø, tardytojø, egzekutoriø) kru-vinomis raidëmis áamþintos Prano Þiþmaro ir kitø suimtø, represuo-tø, nuþudytø vilnieèiø bylose. Vilnieèiai ir ne tik vilnieèiai, pokaryjeatsidûræ Vakaruose, prisiminæ Pranà Þiþmarà klausdavo – kas gi jamatsitiko? Koks jo likimas? Vadinamoje Bostono lietuviø enciklopedi-joje raðoma, kad buvo iðtremtas ir mirë Sibiro konclageriuose, taèiaumirties data klaidingai nurodyta 1955 m., o ne 1944 m.

13


Reikðmingesnius tekstus, kuriuos radau periodikoje ir knygose,pasistengsiu, kiek ámanoma, pateikti tolesniuose knygos skyriuose,nors tuose prisiminimuose netrûksta prasimanymø, netikslumø irprieðtaringumø – viskà palieku taip, kaip autoriø paraðyta, nes tie pa-sakojimai irgi jau tapo legendos dalimi. Daug ádomiø, objektyviø artendencingø þiniø galima rasti lenkø spaudoje, nors kartais èia nusi-ðnekama ligi keisèiausiø fantazijø.

Taèiau pirmiausiai noriu papasakoti privaèià Prano Þiþmaro gy-venimo istorijà, veikiau jos nuotrupas – tai, kà teko iðgirsti ið tëvø,giminiø, ðeimos draugø. Istorijà, sudëliotà ið vaikystëje susiurbtø áspû-dþiø ir vëlesniø atradimø. Tie pasakojimai fragmentiðki, nusitrynæ,iðblukæ kaip dagerotipai ið seno albumo – bet tai viskas, kà pavykosurasti beieðkant prarasto laiko, kà pasisekë iðgelbëti nuo iðnykimo.

Sàjûdþio pirmojo suvaþiavimo vëlyvà nakties (ar ankstyvo ryto)valandà apie Pranà Þiþmarà ið TV ekrano staiga prabilo þmogus, kalë-jæs su juo viename lagerio barake. Tà pasakojimà ir tà þmogø (dabarjau a.a. pulkininkà Juozà Enèerá), iðgirdo ir pamatë ligos patale gulëju-si mano motina, ligi tos Sàjûdþio nakties iðtisà penkiasdeðimtmetá þi-nojusi tik vienà – brolio mirties faktà. Ar tai ne stebuklas?

Þiþmarø ðeima Petrapilyje 1917 m. Ið kairës: Genovaitë, Jonas, tëvas Pranciðkus,Bernarda, uþ jos Elena, Aleksandras, motina Rozalija, Pranas, Veronika

14


Prano Þiþmaro tëvai, mano seneliai Rozalija ir Pranciðkus Þiþ-marai (tëvas ir sûnus turëjo tà patá vardà) atvyko á Petrapilá XIX a. pa-baigoje ið Daugëliðkio valsèiaus, Kiniûnø kaimo. Èia jie susituokë ka-talikø baþnyèioje, èia gimë ir augo septyni jø vaikai – trys sûnûs irketurios dukros. Genovaitë ir Elena buvo vyriausios, Pranas ir manomotina Veronika buvo dvyniai, gimæ 1907 m. vasario 2 d. Ðeimoje daraugo broliai Jonas, jaunëlis Aleksandras ir pati jauniausioji Bernarda,gimusi 1915 m. Ðeima gyveno Vasilijaus saloje. Sunkiai dirbdamas gar-siose Putilovo gamyklose tëvas Pranciðkus Þiþmaras ágavo aukðtes-næ meistro kvalifikacijà, pasistatë namà, kuriame nuomojo butus, oið nuomos pelno ilgainiui pastatë ir antrà didelá penkiø aukðtø namà,vadinamàjà „kamienyèià“ – „dochodnoj dom“. Pirmieji namø aukð-tai buvo iðnuomoti skalbyklai ir kino teatrui. Petrapilio kiemai – gi-lûs ir niûrûs kaip ðuliniai, bet ðvytinèiomis birþelio naktimis galimabuvo iðvysti dangumi praskrendantá angelà. Netoliese tekëjo upë Ne-va, vaikai paupyje þaisdavo, gaudydavo þuvis tarp dideliø akmenø,kino teatre pro langelá þiûrëdavo pirmuosius nebylius filmus, mëg-dþiodami matytas scenas. Tirðtai nupudruotu veidu madam–taperëskambino pianinu, „emociðkai nuspalvindama“ filmo scenas. Manomotinai gerai sekësi ðokti, griebtis uþ ðirdies ir teatraliðkai alpti, omaþajam Pranui, vaikystëje svajojusiam bûti kunigu, labiau nei filmaipatiko mylimo dëdës Motiejaus Gaidelio nuo Daugëliðkio „teatras“.Stambus, triukðmingas ir linksmas dëdë atvaþiuodavo arkliais kinky-tu veþimu, o þiemà rogëmis (Ignalinos kraðto ûkininkams tokia kelio-në á Piterá buvo áprastas dalykas). Dëdë Motiejus kvepëdavo ðalèiu,avikailiais, obuoliais – taip vaikams kvepëjo Lietuva, tëvø gimtinë, kuriàtik vyresnieji buvo matæ kartà-kità. Bet svarbiausia, kad gerokai apru-sëjusiems ir aplenkëjusiems Þiþmariukams (gatvës, mokyklos ir baþ-nyèios átaka) ðis paprastas ûkininkas, vëliau apsigyvenæs Latvijoje,atveþdavo lietuviðkø kalendoriø, knygeliø, pasakodavo romantineslegendas apie Lietuvos senovæ: narsûs karþygiai, iðkilûs kunigaikð-èiai, mergelës – vaidilutës, àþuolø girios, Gedimino miestas, pilys ant

PETERBURGO KIEMUOSE,KAUKAZO PRIEKALNËSE

15


kalnø... Mano bobulë, Þiþmariukø mama Rozalija, mokëjo nuostabiøsenoviniø aukðtaitiðkø dainø. Ið jos, jau beveik devyniasdeðimtmetës,iðgirdau vienà graþiausiøjø: „Supkit, neðkit mani jaunø, kad iðvys-èiau aukðtø kalnø“ ir pasakà su dainuojamuoju intarpu: „Karvelëlisburkava verkava, mani tëvelis paðava...“

Kai Rusijà iðtiko katastrofa – Pirmasis pasaulinis karas ir kruvi-noji bolðevikø revoliucija, ðeimos tëvà raudonieji komisarai areðtavo,tardë, ákalino (klasinis prieðas, burþujus, savininkas). Gelbëdamasi nuobolðevikø siautëjimo, motina su penkiais vyresniaisiais ir dviem visaimaþais vaikais traukësi per liepsnojanèià, badaujanèià, chaose sken-dinèià ðalá á pietus, arèiau Kaukazo, kur dar nebuvo bolðevikø val-dþios (tikëjosi, kad visas tas koðmaras laikinas). Ðeima apsistojo Stav-ropolio kraðte. Mama pasakodavo apie saldþius ir sultingus arbûzus,saulëkaitoje iðvertusius dryþuotus pilvus, apie milþiniðkus treðniø me-dþius ir jauèiø kinkinius, kuriuos vaþnyèiotojai ragindavo ðûksniais„Cob“ ir „Cabe“ (kairysis ir deðinysis jautis). Galbût jau tada paaug-lys Pranas susipaþino su skautø veikla – manau, kad „baltieji“ rusaigalëjo turëti kokià nors skautiðkà organizacijà. O gal jis buvo skau-tas ið prigimties? Pulkelis Þiþmariukø eidavo klaidþiais priekalniømiðkais á tolimesnes gyvenvietes parsineðti maisto. Kartà juos begráþ-tanèius uþklupo sutemos, jie bûtø visai pasiklydæ kalnø takeliuose,bet sumanusis broliukas Pranas dar eidamas pirmyn lauþë krûmøðakeles, þymëjo kelià ir visus sëkmingai parvedë namo.

Ten, Kaukaze, mano mama pasakojo maèiusi regëjimà: kalno vir-ðûnëje jai pasirodë ðventasis Pranciðkus charakteringu apdaru, su ro-þiniu rankoje. Mama ðaukë visa gerkle, kad kas nors atbëgtø ir pama-tytø stebuklà, bet regëjimas iðnyko. Broliai bei sesës nelabai tikëjomergaitës pasakojimu, vienintelis Pranas tada pasakë sesei: „Kodël jisne man, o tau, Verut, pasirodë?“ Mama neuþmirðo to ávykio ligi senat-vës. Daugiau jokiø þiniø apie ðeimos gyvenimà pietuose neturiu. Ak,kodël taip maþai klausinëjau...

16


Pirmoji Prano nuotrauka Vilniuje.Uþrašas: Gedimino sostapilis. Vilnius19 XI 23 m.

Aleksandras Þiþmaraspenkiolikos metø

amþiaus

Veronika (Vera), Bernarda (Bena), Elena (Liolia),Genovaitë (Þenia) Þiþmaraitës

17


Kai Þiþmarø ðeimà, prisiglaudusià Stavropolio kraðte, pasiekëþinios apie Lietuvos nepriklausomybæ, per karø ir revoliucijø gais-rus, sklindant tikroms ir melagingoms þinioms apie ávykius Lietu-vos þemëje, Rozalija Þiþmarienë su septyniais vaikais susiruoðë gráþtiá gimtinæ. Per didþiausius vargus apie 1921 m. ðeima pasiekë Vilniø.Bolðevikai ið Vilniaus buvo iðvyti, bet sostinë jau buvo lenkø valdþioje.Pabëgëliø ðelpimo organizacijos, baþnyèia ir negausus lietuviø vei-këjø bûrelis nuo pat Pirmojo pasaulinio karo rûpinosi sugráþusiaislietuviais, steigë vaikams mokyklas, bendrabuèius ir prieglaudas –apie tai jau nemaþai pasakota ir raðyta. Þiþmarø ðeima apsigyvenouþ Auðros Vartø, Liepkalnio–Rasø rajone, Turgeliø gatvëje, didikøUmiastovskiø þemëje, maþame vienaukðèiame namelyje, kuriameanksèiau gyveno senas kunigas. Namelyje buvo keli saulëti kamba-riai, didelë virtuvë, darþas, sodas, o viena patalpa su skliautuotomislubomis, kur kunigas melsdavosi, buvo vadinama koplyèia. Vyres-nieji vaikai, ástojæ mokytis kas á Vytauto Didþiojo gimnazijà, kas álietuviø mokytojø seminarijà, glaudësi bendrabuèiuose. Pranas – pasPranciðkonus prie ðv. Mikalojaus baþnyèios. Ten pat gyveno ir pen-kiolikmetis Petriukas Mareckas, bûsimasis mano tëvas, atveþtas mo-kytis ið Apso, Kupèeliø kaimo. Èia, vadovaujami Prano, mokiniaileido ðapirografuotà laikraðtëlá, platino já lietuviø tarpe po pamaldøðv. Mikalojaus baþnyèioje. Kur buvæ, kur nebuvæ vyresnieji broliai irsesës atbëgdavo pas motinà Rozalijà ir jaunëlius Aleksandrà ir Ber-nardà á Turgeliø gatvæ: pasikalbëdavo, pasiguosdavo ir dar gaudavodubenëlá koðës ar dilgëliø sriubos. Namai kvepëdavo kava – bobulëRozalija Þiþmarienë ligi senatvës buvo didelë kavos mëgëja. Kavà (keista,kad ne arbatà ið samovaro) bobulë gerdavo net sunkiausiais laikais –bent ið skrudintø àþuolo giliø. Turgeliø gatvëje glaudësi ne vienÞiþmarø atþalos: rûstus likimas tvirtais draugystës saitais visam gy-venimui sujungë septynis Þiþmarø ir penkis Karuþø vaikus, likusiusvisiðkais naðlaièiais. Motina ir tëvas Karuþai, per stebuklà iðtrukæ iðbolðevikø kalëjimo Novgorode, atskubëjo á Vilniø pas savo jau anks-èiau parveþtas atþalas, taèiau abu jie, vos pasiekæ Vilniø, mirë nuodëmëtosios ðiltinës. O jø vaikai – Marija, Eugenija, Elena, Antanas,Aleksandras – iðaugo ir tapo þinomais Lietuvos šviesuoliais.

VILNIAUS VARPAI

18


Vilniaus lietuviai moksleiviai su dr. Jonu Basanavièiumi.Pranas prieðpaskutinëje eilëje penktas ið kairës. 1924 m.

Moksleiviai su dr. Jonu Basanavièiumi.Antra ið kairës Eugenija Karuþaitë (Budënienë),

ketvirta Stasë Nedzveckaitë, treèias antroje eilëjeAlfonsas Bielinis, ketvirtas Pranas

19


1929 metø debesys

Skautø globojami Vilniaus kraðto þmonësper Sekmines lanko Kalvarijas

20


Vilniuje – minios iðvietintøjø po Pirmojo pasaulinio karo, bûriainaðlaièiø, pulkai benamiø, pabëgëliai ið bolðevikinës Rusijos, virtinësvarguoliø ið lenkø okupuotø Vilnijos þemiø, arkliais ar pësèiomis pa-siekusiø senàjà sostapilæ su viltimi èia gauti darbo, iðmokti amato arsiekti mokslo... Tie vargo vaikai ið Vilniaus apylinkiø, demarkacine lini-ja atskirti nuo nepriklausomos tëvynës Lietuvos ir laikinosios sostinësKauno, tapo veikliais Vilniaus moksleiviais, patriotais, ðviesuoliais, lie-tuvybës puoselëtojais lenkø valdomame ir þiauriai lenkinamamekraðte. Kokia atkakli dvasia juos ákvëpdavo, kokia globëjiðka rankajuos vedë, saugojo ir rodë kelià? Vaikiðka ðeðiolikmeèio Prano ran-ka ant jo fotografijos uþraðyta: „Gedimino sostapilis, Vilnius, 1923 m.“Taèiau, kad ir koks sunkus bei sumaiðtingas buvo gyvenimas, vil-nieèiø sielos ir akys neðliauþiojo paþemiais, o þvelgë á dangø, kiloaukðtyn – rytà, vidudiená ir vakarà mieste iðkilmingai ir melodingaigaudë baþnyèiø varpai, dràsindami, guosdami, iðlydëdami... Vilniausvarpø muzika ramino Rozalijà Þiþmarienæ, kaip ir kitas motinas, se-seris, þmonas sielvarto ir nesibaigianèiø netekèiø valandomis. Apie1925 m. penkiolikmetis graþuolis Aleksandras Þiþmaras pabëgo áGdanskà, ketindamas tapti jûreiviu, bet prapuolë pasaulio platybë-se – visos paieðkos buvo bevaisës. Ið Petrapilio (tada jau Leningrado)kalëjimø palauþta sveikata sugráþo ðeimos tëvas Pranciðkus ir netru-kus (apie 1929 m.) mirë. Palaidotas Rasø kapinëse.

Nedaug iðlikæ faktø ir þiniø apie Prano gyvenimà Vilniuje pir-maisiais, paèiais sunkiausiais Þiþmarø ðeimai metais. Dvideðimt savogyvenimo metø jis vaikðèiojo pro vartus Turgeliø gatvëje (juosmatome p. 54). Ið pasakojimø þinau tiek, kad Pranas jau paauglystësmetais savaip sujungë gilø, kaip ir jo motinos Rozalijos tikëjimà susmalsumu ir pramuðtgalviðkumu. Jis puikiai orientavosi gyvenimorealijose ir politinëje situacijoje. Padràsintas Jono Basanavièiaus, glo-bojamas vyskupo Jurgio Matulaièio, pastebëtas Lietuvos generoloTeodoro Daukanto bei þinomø Vilniaus kraðto lietuviø ðviesuoliø ku-nigø Nikodemo Raðtuèio, Petro Kraujalio, Vinco Taðkûno, KristupoÈibiro ir kt., greitai ásijungë á lietuvybës veiklà. Ja uþdegdavo ir kitøvaikø bei paaugliø ðirdis.

21


Kaip jau minëjau, savo dëdës nesu maèiusi. Visà vaikystæ, o gal irvisà gyvenimà Pranas man iðliko didelë, svarbi, paslaptinga, kaþin-kur toli, Sibiro sniegynuose praþuvusi, bet visados mûsø tarpe esantibûtybë. Dëdë Pranas buvo ilgo, neapþvelgiamo, sukrëtimø kupino të-vø gyvenimo (carai, karai, revoliucijos, okupacijos, suirutës, netektys)dalis. O dabar, Prano Þiþmaro ðimtmeèio sukakties iðvakarëse, staigasuvokiau, kad mëginu suprasti, iððifruoti ir apraðyti paauglio, jau-nuolio, tinkanèio man á sûnus, veiksmus, mintis, elgesio motyvus. Pra-nas Þiþmaras – amþinai jaunas vilnietis. Faktai apie jo kasdiená gyve-nimà lenkiðkame prieðkario Vilniuje, juo labiau Varðuvoje ar daþnosejo iðvykose uþ demarkacinës linijos – á Kaunà menkai þinomi, negau-sûs, nes neliko laiðkø, dienoraðèiø, uþraðø. Be to, jo veikimo sritysebuvo daug slaptumo – kitaip laukë bausmës, nuobaudos, kalëjimas –„dosnia“ okupacinës valdþios ranka tautinëms maþumoms Vilniauskraðte dalijamos „dovanos“. Galiu kurti jo gyvenimo sakmæ ið daugy-bës iðlikusiø fotografijø (kartais su áraðais antroje pusëje) ir jose áam-þintø veidø, tyrinëti jo paþintis ir ryðius, papildyti juos amþininkøpasakojimais, taèiau beveik nëra jokiø ðaltiniø, kur jis atsiskleistø pats,kalbëtø apie save. Neþinau jo jausmø, jo màstymo, jo stiliaus – matautik Prano siluetà, kurá mëginu uþpildyti jo poelgiais, atskirais sakiniais,subjektyviais aplinkiniø þmoniø pastebëjimais. O juk bûta, be abejobûta laiðkø – dalykiniø ir privaèiø, raðytø draugëms, draugams, bûtair meilës laiðkø, ir bandymø raðyti poezijà. Viskas praþuvo? Beveikviskas. Atlipdþius albume priklijuotas nuotraukas, kai kà pavykoperskaityti jø antroje pusëje, bet tai tik trupiniai. O gal pats likimastaip sutvarkë, kad Prano Þiþmaro paveikslas iðliktø monumenta-lus, nugludintas laiko, be kasdienybës prisilietimø, be gyvenimo raukð-liø, be þmogiðkø silpnybiø, be ðeðëliø ir smulkiø niuansø? Ásiminiaukelis mano mamos papasakotus epizodus, atskleidþianèius jaunuoliobûdà, taèiau gyvà brolio paveikslà motinos atmintyje ilgainiui uþgoþënetekties skausmas, jo kanèiø ir þûties motyvas.

Pranas nuo maþø dienø ypatinga meile gaubë savo Motinà,globojo jà. Studijuodamas Lenkijoje nusiveþë jà á Varðuvà, Krokuvà,aprodë tenykðtes baþnyèias, miestø groþybes. Jis visokeriopai padë-davo gausiam broliø ir sesiø bûriui, kol ðie atsistojo ant kojø, kol patys

SÛNUS, BROLIS, DRAUGAS

22


Pranciðkonø bendrabuèio draugasPetras Mareckas iruþraðo faksimilë (apaèioje)

Marija Karuþaitë (Horodnièienë).Uþraðas: Pranui iðtvërusiam.Seselë Marytë. 1929–X–12 d.

23


Su raðytoju, mokytoju, auðrininkuKsaveru Sakalausku-Vanagëliu

Su bièiuliu Gustavu Velecku

Pranas Þiþmaras 1926 m.

24


pradëjo uþdirbti tuos menkus zlotus, kuriuos savo „kaimo liktarnioms“,pusiau slaptai dirbantiems mokytojams ir auklëtojams lietuviðkose Vil-nijos mokyklose, darþeliuose, pirkiose-skaityklose teástengë mokëtilietuviðkos „Ryto“ ar „Ðv. Kazimiero“ draugijos. Pranas buvo pasau-lio matæs, smarkus, sumanus didmiesèio vaikas, labai iðsiskiriantisið nedràsiø ir kukliø kaimietukø, suvaþiavusiø á Vilniø ið tolimesniøir artimesniø apylinkiø. Jis buvo romantiðkø polëkiø, bet kuklus, grei-tos orientacijos, mëgo improvizuotas iðdaigas su graþia pabaiga, va-dovavosi skautiðka „gerø darbø“ moraline nuostata ir tikëjo þmoniøgeranoriðkumu. Pasak Prano bièiulës, skautës, ðiuo metu jau ðimta-metës ðaunuolës gydytojos Alës Karuþaitës, „Pranas nekreipë dëmesioá aplinkos purvà, buvo virð jo“.

Kai mano mama, panelë mokytoja, parvaþiavusi á Vilniø ið savo„tremties“ – atokaus Kupèeliø kaimo Apsos parapijoje, stovëdama prieatviro lango svajojo apie tviskanèià scenà, baletà ir tuo pat metu galdeðimtàjá kartà adë savo sudëvëtas pirðtinaites (ruoðësi su draugëmisBudrevièiûtëmis pasiþmonëti Jurgio prospekte), Pranas, patykojæs iðsodo pusës, pastvërë mamos siuviná ir padegë. Mama pro langà ðau-kë, maldavo nedeginti, bet brolis buvo nepermaldaujamas. Su ðëlmioðypsena, þërinèiomis akimis jis áteikë mamai graþià dëþæ su firminiuVarðuvos odininko þenklu ir gurgþdanèiomis gelsvos odos pirðtinë-mis. O juk pats buvo tik neturtingas Varðuvos studentas.

Speiguotà 1937 m. gruodþio dienà, Naujøjø metø iðvakarëse,ðv. Mikalojaus baþnyèioje kunigas Kristupas Èibiras sutuokë manotëvus. Á vestuviø pobûvá Turgeliø gatvëje uþpustytomis priemiesèiogatvëmis atðvilpë rogës su varpeliais ir apðarmojæs veþikas áneðë sto-rai ápakuotà, kaspinais apraiðiotà þmogaus dydþio neðulá. Iðpakavuspasirodë baltais þiedais apsipylæs rododendras... Pranas aikèiojo irstebëjosi kartu su visais – kas gi atsiuntë ðià netikëtà dovanà? Po kuriolaiko paaiðkëjo, kad tai buvo jo paties suruoðtas siurprizas.

Mano pusseserei Mildutei Pranas mëgo vaidinti Ðventàjá Mika-lojø (taip Vilniaus vaikai vadino Kalëdø senelá). Po daugybës metø,gyvendama amþinos vasaros zonoje, pusseserë ryðkiau uþ viskà atsi-mena speiguotas Vilniaus þiemas, rogiø varpeliø skambëjimà ir ste-buklingus Ðventojo Mikalojaus – dëdës Prano atsilankymus.

Pranas buvo nuolat apsuptas skautø, draugø, jaunimo, gyveni-mas aplink já virë, kunkuliavo, þaiþaravo – tai buvo jo gyvenimo bû-das, stilius, jo ðirdies poreikis. Apie tai pasakoja daugelis. Bet kaip jis

25


vertino aplinkà, ávykius, pats save? Apie kà slapèiomis svajojo spin-dulingasis Vilniaus jaunuolis? Šià uþdangà vos vos praskleidþia perstebuklà išlikæ jo geriausio draugo Jono Zabrockio laiškai, rašyti iš Bra-zilijos, Piracicabos miesto. Jaunas vilnietis poetas ir dainininkas JonasZabrockis nuo Lazûnø apie 1930 m. emigravo á Pietø Amerikà. Jieduilgai susiraðinëjo. Jono Zabrockio laiðkai ligi ðiol dûlëja mano stalèiu-je, tuo tarpu Prano laiðkai su karðèiausiomis naujienomis ið nuvaini-kuotosios Lietuvos sostinës ir jo patirtais iðgyvenimais iðnyko kaþinkur pasaulio platybëse. Kiek gyvos Vilniaus istorijos kartu su tais laið-kais pradingo! Bièiulis jam raðo: „Brangusis Praneli! Po ilgaus tylëjimogavau ðiandien Tavo brangø, ilgà laiðkà, kuris bendrais bruoþais davë mansupratimà apie praëjusá Tavo, nuotykiø ir liûdesio kupinà gyvenimà. <…>O Praneli! Kiek tau teko daug pergyventi nuo tos valandos, kuomet paskutinákartà spaudþiau tavo broliðkà rankà, kuri dëstë ðitas brangias mintis. <…>Gyvenimas keièiasi, mes lekiam ateitin, kuri yra protui neprieinama ir neið-sprendþiamos jos paslaptybës. Ðtai kadaisiai, kaip jau vienà kartà esu minë-jæs, svajojom apie pasaulines keliones ir jø nuotykiø nuotykius, kurie galisutikti jø mëgëjus. Ir kaip yra graþu, ádomu pamatyti ávairias ðalis ir jø savy-bes, bet tik pakeliaut, ar trumpam laikui pasigroþëti, nes kai tampa kasdieni-në duona, tampa visai neádomu. Kuomet teko matyti Vokietijà tai mintys ðnabþ-dëjo: – Ach, kaip bûtø ádomu gyventi Berlyne, Frankfurte ar kur kitur, betapleidus Vokietijos lygumas ir patekus þmogui Ðveicarijon, tuoj kitas ðnabþ-desys: kad gi groþybë neiðdainuota poezijos, menas ir t.t., rodos tik gyvenk,dainuok, mylëk, ðumyk ir nelauk mirties nei kokios kitos katastrofos. Pradun-dëjæs Ðveicarijos groþybes, pakliûni Italijos lygumon ir èia tuoj naujos min-tys pamaèius apelsinø, persikø plantacijas. Atidundëjus Genujon tai ir visairodos toliau vykti nesinori. Tiek ádomumo, tiek graþumo, tiek þmogus galijausti sielai malonumo nardydamas tamsiai þalioj mëlynoj jûroj. O virð galvosþmogus matai gilø gilø tyrà kaip þemèiûgas mëlynà Italijos dangø. Viskasádomu, bet po poros dienø þmogaus siela trokðta lëkti toliau ir toliau á naujøgroþybiø ir paslaptybiø pasaulius. Ir ðtai jûrø bangø raiþytojas neða keleiviusVidurþemio jûra, rodydamas smëlëtus krantus. Èia jau Italijos krantas baigiasi,matai Francûzijos krantus, tuojaus ir stebuklingas ir jausmingas visokiø prað-matniø loðimø ir þeldiniø pasaulis Monako valstybëlë. Viskas praeina lygkino filmoje, vaizdas lydi vaizdà, jausmas gamina jausmà ir t.t.“ Susiþavë-jæs bièiulis apraðo dar daug jo pamatytø (ir jødviejø iðsvajotø) gro-þybiø – Ispanijà, Barselonà, Gibraltaro uolas, Afrikos krantà, kelionæper Atlantà, pagaliau – „O Rio de Janeiro“, suðunka neþinia ið kur þmo-

26


gaus kakarinëj. Taigi stebuklingai neiðpasakytai graþi Brazilijos sostinë!“. To-liau – begalinës plantacijos, San Paulo miestas, stulbinantis Martinellidangoraiþis, riaumojantis krioklys... Pagaliau ir kelionës tikslas – Piraci-cabos miestas. Bièiulio laiðke – humoro gaidelës: „Dabar jei atvyktø manoPranuks, tai jis pirmiausiai klaustø, kur èia Ûkio mokykla, kurioj „muèinasi“toks tai „litovcas“ Jonas, nes já tik taip visur ir visuomet vadina. Bet ðiandienTu neatvykai, tad að Tau paporinsiu kaip Jonui klojasi èia, Piracicaboje“...

Kokie paprasti, jaunatviðkai tyri ðiø dorø Lietuvos vaikø jaus-mai, koks imlus jø protas naujoms patirtims, kokios atviros provin-cialø ðirdys pasaulio ávairovei, groþiui! Ir koks kamuojantis varguoseskendinèios Tëvynës, pavergtojo Vilniaus ilgesys, persmelkæs kiekvie-nà bièiulio ið Brazilijos laiðkà. Bet kur laiðkai, raðyti á tolimàjà Piracicabà?Kad bent vienà jø pamaèius! Ðtai Pranui dovanotos draugø ir draugiønuotraukos, jo paties darytos fotografijos, proginiai atvirukai... Visur –jaunatviðkas humoras, tikras ir gilus likimo broliø vilnieèiø solidaru-mas, neiðblësæs net ir XXI amþiuje, iðsaugotas per visà gyvenimà, ligikarsto lentos. (Ir að augau tëvø puoselëjamo senøjø vilnieèiø ben-drumo auroje, uþburtame kreidos rate, uþ kurio plytëjo sovietinësimperijos tyrlaukiai, vilnieèiams ypaè svetimas, jëga primestas pa-saulis). Ant fotografijos, kurioje ásiamþinæ Pranas ir jo bièiulë Alë Karu-þaitë, Prano ranka áraðytos nuotaikingos skautiðko gyvenimo pabiros:

Bièiulis Jonas Zabrockis irjo dedikacijos faksimilë

27


„Lai bendras lauþas jungia mûsø draugystæ“, „Laisvæ pajutæs po baus-mës bûsiu Tavo draugas ir brolis Pranys“, „Að visuomet toks, kaipbuvau, lik ir Tu, Sesele“. Ilgas sàraðas vietoviø, kurias aplankë Vil-niaus Gedimino draugovës skautai 1928 m. vasarà, pirmà kartà susavo draugininku patekæ á iðsvajotàjà laisvà Lietuvà: Kaunas, Veliuo-na, Nida, Rusnë, Klaipëda, Palanga, Telðiai, Anykðèiai, Utena ir t. t.Draugiðkas ir berniokiðkai linksmas Pranas po nakvynës kaþinkokio-je Palûðës pastogëje atsisveikina ketureiliu: „Mielos panelës, að juk nerusas – aèiû uþ blakes, aèiû uþ blusas“. Ant 1928 m. liepos 19 dienosskautø bûrelio nuotraukos graþiame puðyne – netikëta jaunuolio ið-paþintis: „Palanga, mûsø stovykla prieð iðvaþiuojant man á Latvijà.Brangûs atsiminimai suriðti su pirmàja karðta meile. Daug kovø, daugkanèiø pragyventa ðioje stovykloj“. Tai buvo meilë graþiai ir protin-gai Vilniaus universiteto studentei, Vilniaus lietuviðkos spaudos ben-dradarbei Mirai (Miroslavai) Veleckaitei, vëliau Viðèinienei. Iðlikæsfragmentas laiðko, raðyto motinai ið bombarduojamos Varðuvossprogstanèiø bombø, pavojaus situacijoje (1939 m., Antrojo pasauli-nio karo pradþia). Lietuvos valdþia siuntë Pranà á Varðuvà kaip Vil-niaus lietuviø jaunimo vadà su svarbia misija – pasitarti dël Vilniauslietuviø jaunuoliø mobilizavimo á Lenkijos kariuomenæ. Tame paèia-me lape – eiliuoto subraukyto teksto lenkø kalba juodraðtis, skiriamaspaslaptingai Ritai – taip pat apie pavojø, sprogimus ir sauganèià ap-vaizdos globà – jis þino, kad jo sena motinëlë meldþiasi uþ já prie Auð-ros Vartø Marijos... Senoji motinëlë meldësi uþ sûnø dar daug, daugmetø – iki paskutiniojo jo, o po dvideðimties metø – ir paskutiniojosavo atodûsio.

Tai tik trupiniai, tik nuotrupos iš gyvenimo, kuris buvo nulauþ-tas, nutrauktas, nuðluotas istorijos vëjø, palaidotas po storu melosluoksniu, vainikuotas kankinio mirtimi Sibiro gulaguose. Bet jeiguneþinoèiau nieko, visiðkai nieko, jeigu neturëèiau net ir to, kà pa-vyko surinkti apie Prano Þiþmaro gyvenimà ir jo asmenybæ, viskàbûèiau perskaièiusi dëdës veide – graþiame, valingame jauno vyroveide, jo spindinèiose akyse. Vienintelëje visos Þiþmarø ðeimos foto-grafijoje (1917 m., Petrapilis) ásiamþinæ abu tëvai ir septyni jø vaikai.Deðimtmeèio Pranuko ðypsena (Pranas ir mano mama toje fotogra-fijoje meiliai susiëmæ uþ rankø) atskleidþia viskà: jo sielà, bûdà, protà,jo bûsimo gyvenimo þygius... Tik nieko nekalba apie Golgotà.

28


Ið kairës: Pranas, Vincas Uþdavinys, Stasys Sabalys.Kaunas, 1927.1V.20

Su bièiule Ale Karuþaite, uþraðu antrojepusëje: Lai bendras lauþas jungia mûsødraugystæ. Pranas – Alei. 1928.VIII.3

Ið kairës: Jonas Þiþmaras, Pranas,Alfonsas Bielinis

29


Su bièiuliu Gustavu Velecku irMira Veleckaite

Su Jonu Zabrockiu. Uþrašas: 1929 m.Atsisveikinant su Jonuku Kaune, II.15 d.

(Jonas emigravo á Brazilijà)

Petras Mareckas, neatpaþintas jaunuolis, Pranas.Uþrašas: Apkeliavau aplink Liet. ir Latv. Sugráþau vël á savo bûklæ, kur vël kasdieninæ duonà

pradëjau valgyti, tik skirtumas tame, kad dar labiau kankina nerimastis ir lyg ko naujolaukiu. Fotografuota mano aparatu prie Vilnelës palei Markuèius,

darbas mano. 1926-VIII-17 d.

30


Þiþmarø vaikams, pradþios mokslus iðëjusiems rusiðkose carinë-se mokyklose, o maldø ir giesmiø iðmokusiems ið lenkiðkø maldakny-giø, ilgai klajojus po Rusijos imperijos platybes ir pagaliau atvykus álenkiðkà Vilniø, skaitymas ir raðymas lietuviø kalba turëjo bûti sun-kiai ákandamas rieðutas. Kaip jie mokësi Petrapilyje Putilovo fabrikomokykloje galima suþinoti ið aktorës Unës Babickaitës atsiminimø. Ji,1913 m. gavusi ðioje mokykloje mokytojos vietà, raðo: „Kà galima blogapasakyti apie kun. kapelionà? Jis tik dedasi þiaurus, o ið tikrøjø man yra labaigeras. Að jo panosëje, ir nuolat draudþiant, sulietuvinau visus vaikus. Jiespaudþiami buvo uþsiraðæ lenkais ir lenkinami. Man gi naujai suraðinëjant,visi uþsiraðë lietuviais. Lenkiðkai iðkraipytas pavardes atitaisiau ir uþraðiautokias, kokios tëvø pase buvo. Rytmetinæ lenkiðkà maldà pakeièiau lietuviðka.Kun. Senkus, iððaukæs mane, glostë mano veidus, gyrë mano darbà, negalëda-mas atsidþiaugti tokia paþanga“.* Toje kovoje uþ lietuvybæ savaime daly-vavo ir maþieji Þiþmariukai... Kokio reikëjo tvirto nusiteikimo, koksstiprus turëjo bûti Þiþmarø lietuvybës genas, kad jie per gana trumpàlaikà neblogai iðmoktø raðytinæ lietuviø kalbà, ástotø mokytis á Vilniausmokytojø seminarijà, o Elena Þiþmaraitë vëliau pasirinktø lituanisti-kos studijas. Okupacinei lenkø valdþiai vis labiau spaudþiant Vilniauskraðto lietuvius, atkakliai naikinant ðioje þemëje lietuvybës ðaknis ir1928 m. uþdarius Vilniuje lietuviø mokytojø seminarijà, Pranas, glo-bojamas „petrapilieèio“ generolo Teodoro Daukanto, mokësi „uþsieny-je“ – Kaune. Eksternu iðlaikæs gimnazijos kurso egzaminus, pabuvojæs irlenkø kariuomenëje (dël plauèiø ligos greitai demobilizuotas), 1929 m.Pranas Þiþmaras ástojo á Stepono Batoro universiteto teisës ir visuo-menës mokslø fakultetà, kur su pertraukomis studijavo ligi 1938/39 m. 1931 m. rugsëjo 1 d. jis gavo keletà savaitiniø fizinës kultûrospamokø Vytauto Didþiojo gimnazijoje, o 1933 m. nutraukë darbo su-tartá dël mokslø Varðuvos Centriniame fizinës kultûros institute (CIWF).Ðià mokslo ástaigà baigë 1937 m. ir tapo etatiniu Vytauto Didþiojo gim-nazijos fizinës kultûros mokytoju, toliau studijuodamas Vilniaus uni-versitete teisæ. Visi jo auklëtiniai, mokiniai prisimena savo mokytojà

MOKSLAI IR DARBAI

* U. Babickaitë. Atsiminimai, dienoraðtis, laiðkai. – Vilnius, Scena, 2001.

31


kaip ypatingà asmenybæ, kalba apie didelæ jo átakà jaunimo charak-terio formavimui, Tëvynës meilës jausmo ugdymà. (Buvæ mokiniai,kolegos, skautai tolesniuose skyriuose pasakos apie jø darbus ir þy-gius kartu su Pranu Þiþmaru). 1937 m. socialinio draudimo mokes-èiø knygelëje nurodomi gimnazijos mokytoju ásidarbinuosio Pranoiðlaikytiniai – 1872 m. gimusi motina Rozalija ir jauniausioji sesuoBernarda. Kaip rodo bièiuliø perteikiamos þinutës laiðkuose ir atvi-rukuose, apie 1930 m. jis þvalgë galimybæ studijuoti teisæ Romoje –puoselëjo mintá ateityje dirbti Lietuvos valstybës diplomatijoje. Galir bûtø realizavæs savo planus – juk buvo uþsispyræs ir darbðtus, pa-sak liudininkø, turëjo ágimtø diplomato sugebëjimø, taèiau visas viltisir svajones teko palaidoti: per Europà ir europieèius persirito negai-lestingas istorijos volas.

Atgavus Vilniø, Pranas Þiþmaras buvo paskirtas Vilniaus sportoapygardos pirmininku. Sudëtingiausiomis aplinkybëmis per trumpàlaikà spëjo nemaþai nuveikti Lietuvos sporto labui ir Vilniaus kraðtointegravimui á Lietuvos valstybæ. Bet tiksliau ir plaèiau apie tai – do-kumentuose bei amþininkø, bendraþygiø prisiminimuose.

Su lietuviø mokytojø seminarijos direktorium Juozu Kairiûkðèiu.Ranka pasirëmæs Pranas

32


Vilniaus Stepono Batoro universiteto studijø dokumentai

33


Vilniaus universiteto studento leidimas

Varðuvos centrinio fizinio auklëjimoinstituto paþymëjimas

34


Praðymai á lenkø ðvietimo ástaigas dël leidimoP. Þiþmarui dirbti mokytoju Vytauto Didþiojo gimnazijoje

35


Socialinio draudimo dokumentai

36


Vaikystëje, suradusi per stebuklà iðgelbëtà ir giliai tëvø spinto-je slepiamà dëþutæ su dëdës Prano nuotraukomis ir atvirukais, nu-vyniojusi nuo jos laikraðèius su visø tautø vado ir visø mûsø tëvoJosifo Visarionovièiaus ûsuotais portretais, þiûrinëdavau man nepa-þástamos laisvos Lietuvos ir prieðkario Vilniaus gyvenimo vaizdus.Ar uþ lango þiema, ar niûrus ruduo, ar bûèiau kà tik sugráþusi ið tvan-kios, cheminio raðalo „kliaksais“ aptaðkytos mokyklos, kur suvaryti ásalæ klausëmës gyvo literatûros klasiko pasakojimø, kaip jis su ben-draþygiais parveþë ið Maskvos tarybø Lietuvos liaudþiai Stalino sau-læ, vos atidariusi geltonà medinæ dëþelæ, pasinerdavau á amþinos va-saros, jaunystës ir linksmybiø pasaulá. Kokie ðviesûs, draugiðki manatrodë tie berniokai ir mergaitës, jø kelionës po Vilniaus kraðtà irnepriklausomà Lietuvà, jø smagûs bûreliai tai prie Trakø pilies griuvë-siø, tai Kaune prie Karo muziejaus, prie lietuviðko lëktuvo Kaunoaerodrome, laive, prie palapiniø, su dviraèiais, kopose, prie pilia-kalniø, Rambyne, Ðvenèionyse ar Daugëliðkyje, Rytø Lietuvoje priemediniø nameliø su gëlynais ir gonkomis. Graþûs man buvo jø„prieðkariniai“ drabuþiai – lengvos suknelës, kepuraitës, graþûs jau-nikaièiai su frantø ðukuosenomis, prasegtomis apykaklëmis arbaskautiðkais kaklaryðiais, kartais – áspûdingomis skautø skrybëlëmissu juostele po smakru. Þaismingai pritûpæs, bet daþniausiai grupelëscentre – Pranas Þiþmaras – moksleivis, skautø draugininkas, studentas,mokytojas, sportininkø treneris, laukiamas ir mylimas Lietuvos sve-èias, pavergtojo Vilniaus brolis tarp laisvøjø lietuviø... Vasaros, saulës,gaivumo jausmas mane uþliedavo vos paþvelgus á tas fotografijas, norstëvai daþnai kalbëdavo apie lenkø laikais patirtus vargus, skriaudas,paþeminimus, apie raudonàjá marà, dëdës areðtà, tremtá ir mirtá. Kaipnudþiugau po daugelio metø pajutusi tà paèià nuotaikà, tà patá jau-nos, dinamiðkos Lietuvos vëjà ir amþinos vasaros gaivumà Birutës Pû-kelevièiûtës kûriniuose! Lietuvos partizanams skirtos poemos „Rauda“,romanø „Aðtuoni lapai“, „Devintas lapas“ autorë raðo: „Ir toks buvo tadavisas kraðtas. Lyg jaunas þemdirbys ankstyvà rytmetá: nusiprausæs ðaltuvandeniu, atsiraitojæs paðukiniø marðkiniø rankoves, pasispjaudæs abu pûs-lëtus delnus ir nuo slenksèio apþvelgæs visà Dievo dienà. Pasirengæs versti

AMÞINOJI VASARA

37


kelmus, grûsti akmenis, þiesti plytas, kasti pamatus“.* Pasirengæs kurti, my-lëti, aukotis. Gyventi ne vien dël savæs, bet ir dël savo gimtojo kraðto.Lietuviai, atsidûræ uþ Lietuvos ribø, jautësi Lietuvos dalimi, o kà jaukalbëti apie Vilniaus lietuvius. „Laisvieji vergai“ – taip save vadinovilnieèiai. Taèiau Vilniaus kraðto kaimuose, jau nuo caro laikø gudë-janèiuose, lenkinamuose, lietuvybës jausmà reikëjo puoselëti, pa-laikyti, neretai ir þadinti. Nutautinimo politika buvo varoma visaisfrontais, kovota ne tik dël mokyklø, bet ir dël baþnyèios. Aukðtasispilotaþas – iðnaudoti visas kitø kultûrø teikiamas galimybes ir iðliktiLietuvos patriotu, neðti svetur surinktà medø á savo tautos avilá. Kiek-vienam lietuviui inteligentui tuo metu tai buvo neraðytas ástatymas,pirmoji jo pareiga, ðirdies balsas, protëviø ðauksmas.

Ir ðiandien, parimusi prie nuotraukø ið dëdës albumo, nors jaukitokiomis akimis, þiûriu, màstau, spëlioju, fantazuoju. Ðtai dr. JonasBasanavièius – visose fotografijose iðsiskiriantis, ypatinga aura apgaub-tas tauraus veido Lietuvos patriarchas. Koks bûtø Vilnius ir Vilniauslietuviø gyvenimas, jei ne ði iðkili europieèio figûra, áaugusi á miestogatves, á jo þalias bromas? J. Basanavièiø gerbë net lenkai. Kai PranasÞiþmaras 1926 m. ákûrë Vilniuje Gedimino skautø draugovæ, J. Basa-navièius palaimino jø darbus ir þygius, o kai 1927 m. vasario 16 d. (sa-vo mylimos þmonos mirties dienà!) daktaras mirë, lietuviai skautai,organizuojami ir vadovaujami draugininko Þiþmaro, pirmà kartà pa-sipuoðæ graþiomis uniformomis, su juoda pavergtojo Vilniaus skautøvëliava, surengë ðiam iðkiliam lietuviui didingas palydas á Rasø kapi-nes, neðë egliø ðakø girliandas ir paties Mahatmos Gandþio atsiøstàvainikà, rankomis supylë jo kapo kauburá, spiginant 27 laipsniø ðal-èiui... Kaip stebuklas man atrodo ir tai, kad iðliko ne tik ðio ávykio nuo-traukos, bet ir filmuoti kadrai – filme iðvydau gyvà Pranà Þiþmarà,procesijoje einanèià moksleivæ savo mamà...

Daugelio veidø, áamþintø tose prieðkarinëse fotografijose, ne-atpaþástu. O juk galëjau, kol buvo laikas, paklausti tëvø, vyresniøjø,galëjau daugiau pasikalbëti su Prano amþininkais, draugais, mokiniais.Nereikðmingos, kadaise pro ausis praleistos smulkmenos ðiandien ágyjaaukso vertæ, bet kas ið to – jau nebegaliu jø nei papildyti, nei patikslinti.Vasaros vëjo tarðomais plaukais vaikëzai ir ðvelniaveidës mergaitës ið-keliavo á amþinybæ.

* B. Pûkelevièiûtë. Aðtuoni lapai. Devintas lapas. – Vilnius, 2003.

38


Neþinau, kokiomis aplinkybëmis Pranas nusifotografavo su auð-rininku Ksaveru Sakalausku-Vanagëliu, kada ir kaip su juo bendravoVarðuvoje (raðytojas Varðuvoje gyveno ir dirbo mokytoju, tuo tarpuVilniuje uþ lietuviðkø K. Vanagëlio raðtø laikymà grësë bauda ir netkalëjimas). Kiek valstybiniø paslapèiø buvo draugystëje su Lietuvospulkininku Juozu Ðarausku? Ar tikrai dëdæ globojæs generolas Teodo-ras Daukantas paþinojo Þiþmarø ðeimà dar Rusijoje, iki revoliucijos?Apie kà fotografijose áamþintas Pranas kalba su Maþosios Lietuvospatriarchu Martynu Jankum vilnieèiams vieðint Bitënuose 1928 m. ir1938 m.? Martynà Jankø mylëjo ne tik jauni þmonës – ðtai nuotrau-ka, kurioje senolis ðnekuèiuojasi su já aplankiusia stirna... „Amþino-joje Rambyno knygoje“ yra ir Vilniaus pasiuntiniø áraðas, datuotas1938 m. rugpjûèio 7d. Dvideðimt ðeði paraðai, jø tarpe – P. Þiþmaroir E. Þiþmaraitës.

Kas Pranui buvo tamsiaakë mokinukë J. Steponaitytë su juodukaspinu plaukuose, kukli, bet atkakli, nuo 1923 m. vis dovanojantijam savo atvaizdus ið foto–cinkografijos „ARS“ Totoriø ir Mickevièiausgatviø kampe? Kà aptarinëjo smagi kompanija, nusifotografavusi1930 m. Konstantino Staðio balkone (Konstantinas Staðys, Marilë irOnutë Birþiðkaitës, Ona Palevièiûtë, Pranas ir kt.) garsioje gatvëje Ar-senalska (dabar Vrublevskio) su vaizdu á Gedimino pilá mediniu ant-statu? O kà bûtø papasakojusi poetës Onos Miciûtës sesuo Jadvyga,vëliau Ðèerbinskienë, lankiusi mano motinà, Prano seserá, gilioje se-natvëje, jau pakirstà ligos, nes ponios Jadvygos jaunystës jausmaiPranui niekados neiðblëso – jos su mama vis ðnibþdëjosi... Apie kà?

Ið dëdës fotografijø þvelgia þmonës, Lietuvos istorijos veikëjai,ne kartà minëti tëvø pokalbiuose, aptariant tø þmoniø darbus ir liki-mus, bet daugelis jø jau neatpaþástami, neidentifikuojami – ir nebërako pasiklausti. Reikðmingø prieðkario Vilniaus gyvenimo detaliø –þvelgiant ið kitokios perspektyvos – suradau Cz. Miùoszo prisimini-muose. Belieka stebëtis, kaip aktyvus lenkø poetas ir veiklusis lie-tuviø skautas nesusitiko, daugelá metø varstydami tas paèias duris,mokydamiesi tame paèiame fakultete, vieðëdami tame paèiame nameArsenalska gatvëje, turëdami bendrus paþástamus, netgi bièiulius? Irðito jau nesuþinosi... Kokie bejëgiai esame prieð Laikà, tarsi jûros bangavienu mostu nuðluojanèia raðmenis smëlëtoje pakrantëje. Raðmenis,kurie bûtø atskleidæ, tikrai atskleidæ paèià svarbiausià, paèià didþiau-sià gyvenimo tiesà – taèiau neatskleidë ir jau nebeatskleis.

39


J. Steponaitytë ir uþraðo faksimilë(apaèioje)

Jadvyga Miciûtë (Ðèerbinskienë)

40


Pranas su skautëmis bendramokslëmis. Pranui ið deðinës – Miroslava Veleckaitë(Viðèinienë), aukðèiau – Eugenija Karuþaitë (Budënienë),

kairëje su kaklajuoste – Alë Karuþaitë (Vilimienë)

Ðvenèionyse (Daugëliðkyje ?).Priekyje – Marytë Lemeðytë (Dikinienë).

Pranas ðviesia eilute

41


Þiþmarø ðeima: Elena (balta suknele), Genovaitë su dukrele Milda, Pranas,aukðèiau Veronika su kaimynais ir senuoju p. Umiastovskiu

Turgeliø gatvës sode 1937 m.

Ateitininkai, veikæ prie Ðv. Mikalojaus baþnyèios, ekskursijoje. Ið kairës:P. Þiþmaras, P. Burlingis, Teklë Þilytë (Ramanauskienë), Albina Skrebutënaitë (Jonaitienë),

Pranas Þemaitis; antroje eilëje: K. Blaðkauskas, Stasë Taðkûnaitë, Birutë Verkelytë(Federavièienë), Augustinas Burokas; treèioje eilëje: P. Pivoriûnas, Veronika Maminskaitë

(Kulbokienë), Z. Papinigis, V. Siniûtë, Juozas Maceika (pirmininkas)

42


Konstantino Staðio bute, Arsenalska g-vëje.Ið deðinës: Pranas, Marilë Birþiðkaitë(Þakevièienë), Emilija Kriðèiukaitytë(Blaþienë), Onutë Birþiðkaitë, JadvygaKazlauskaitë, Ona Palevièiûtë (Dvoranovs-kienë–Mieþelienë), Sofija Mikalauskaitë(Misevièienë), Konstancija Staðytë (Juknevi-èienë), Stasys Þakevièius, Antanas Juknevièius

Ið deðinës: Konstancija Staðytë(Juknevièienë), Pranas, Jadvyga

Kazlauskaitë, (?), EmilijaKriðèiukaitytë (Blaþienë),

Sofija Mikalauskaitë (Misevièienë),Antanas Juknevièius

Lietuviø susitikimas Valakampiuose, K. Staðio vasarnamyje(tradicija, gyvuojanti iki ðiø dienø). Ið kairës: Marija Budrevièiûtë (Burokienë),

K. Staðys, Pranas, Jadvyga Budrevièiûtë (Þilënienë),Albina Skrebutënaitë (Jonaitienë), Juozas Kanopka, (?), (?), Augustinas Burokas,

Eugenija Karuþaitë (Budënienë), Birutë Verkelytë (Federavièienë),Veronika Maminskaitë (Kulbokienë), (?), Genovaitë Kiselytë, Zuzana Staðienë

43


Ið kairës: Ona Palevièiûtë, Marytë Lemeðytë (Dikinienë),Leonardas Palevièius, Marytë Budrevièiûtë, Pranas Þiþmaras

Vilnieèiai Telðiuose, ant Dþiugo kalno, 1928 m.

44


Palûðëje. Ið kairës: Bernardas Cicënas, Marija Budrevièiûtë (Burokienë),Elena Ðikðnytë (Kruopienë), Ona Budrevièiûtë (Ðulijienë), (?), Pranas Þiþmaras

Skautai Vilniaus Kalvarijose. Pranas sëdi pirmas ið kairës

45


Prano Þiþmaro dvikova kardais su lenku Jerzy Chom-Chomskiu(ar Home-Homskiu, ar Chom-Home, niekas to tiksliai nenustatë)1938 m. pavasará ir lietuvio pergalë ginant Lietuvos garbæ iðgarsinokuklaus gimnazijos fizinës kultûros mokytojo Þiþmaro pavardæ. Lie-tuviai Lietuvoje, iðeiviai Anglijoje, Ðiaurës ir Pietø Amerikose audrin-gai reagavo á ðá ávyká. Kaip man pasakojo Turgeliø gatvës kieme per55-jø dëdës mirties metiniø minëjimà Prano mokinys ir skautas, þur-nalistas Petras Averka, jie, jaunieji gediminaièiai, po Þiþmaro pergalësdvikovoje tame kieme neðiojo maiðus su sveikinimo telegramomis,laiðkais ir atvirukais. Deja, neteko matyti në vieno ið tø sveikinimø –arba jie buvo konfiskuoti per nesibaigianèias saugumo kratas Þiþma-rø bute po dëdës areðto 1940 m. ir po rusø sugráþimo 1944 m., arbajuos su kitais dokumentais sunaikino (sudegino krosnyje) tremtimi irmirtimi gàsdinti namiškiai, kurie liko gyventi tame paèiame bute.

Dvikova apgaubta paslapèiø ðydu ir prieðtaringø þiniø. Taip atsi-tiko ið dalies dël to, kad dvikovos aplinkybës buvo áslaptintos – Lenki-jos valdþia dvikovas draudë. Buvau nustebinta, kad toks senø amþiøreliktas kaip dvikova ið viso dar egzistavo XXa. viduryje, Europosvalstybëje, juo labiau Vilniuje. Taèiau lenkø autorius Wacùawas Ko-rabiewiczius knygoje „Pokusy“ („Pagundos“) – kita teksto dalis pa-teikiama toliau – apie paproèius Vilniaus mieste ketvirtajame XX a.deðimtmetyje raðo: „Akademinis gyvenimas Vilniuje nusistovëjo, aprimo,prarado ankstesná þemvaldþiø visuomenës spindesá. Korporantai nebeatkið-davo „didvyriðkos“ krûtinës, provokuodami priekabes, kurios baigdavosi dvi-kovomis. Apyauðriu ant Paneriø kalvø nebeðmëþuodavo juodos frakuotossekundantø figûros. Dvikovø manija palaipsniui iðëjo ið mados“.*

Lietuviø ir lenkø autoriai, prisimenantys Þiþmaro ir Chom-Choms-kio dvikovà, pateikia vis kitokius faktus, kitokias interpretacijas, minikitas liudininkø ir sekundantø pavardes. Skiriasi ir dvikovos apraðy-mai, pradedant jos prieðistore, iðkvietimo aplinkybëmis, ávykio vie-ta ir baigiant dvikovos dalyviø gautais suþeidimais. Ðiuo klausimunegaliu bûti arbitras – mëginu sekti painø siuþetà ir neþinau, ar apietai þinau daugiau, ar maþiau, nei kuris nors P. Þiþmaro amþininkas.Apie dvikovos vietà ir laikà nieko neþinojo ir Prano ðeima – nei bro-

DVIKOVA

* W. Korabiewicz. Pokusy. – W., 1986.

46


liai, nei seserys, o juo labiau motina. Kadangi Lenkijoje uþ dvikovàgrësë baudþiamoji byla, P. Þiþmarui teko paneigti Lietuvos þurnalistøpaskelbtas þinias. 1938.V.13 d. iðspausdintas jo kreipimasis á laikraðèio„Vilniaus þodis“ redaktoriø: „Pone Redaktoriau! Nuolankiai praðau duotivietos ðiam mano pareiðkimui: suþinojæs, kad lietuviø spaudoje ádëtas ne-va pasikalbëjimas su manimi, ðiuo pareiðkiu, kad su jokiu laikraðtininkunesikalbëjau ir jokiø pareiðkimø niekam nesu davæs.Pr. Þiþmaras,1938.V.10.“

Kartais tas prieðtaringas faktø interpretavimas primena detekty-và – kyla noras atidengti tiesà, kas ðiandien jau vargu ar ámanoma.Antra vertus, apraðomø faktø nesutapimai ir ávairiausios jø variacijosparodo, kad ðis daugeliui þmoniø ypaè ásiminæs, lietuviø varguose irVilniaus praradimo skausme ryðkiai suðvitæs ávykis bematant tapolegenda, lietuviø savimonei bûtinu didvyriðkumo, karþygiðkumopavyzdþiu, mitiniu Vyèio apsireiðkimu, Apvaizdos þenklu, netgikompensacija uþ tragiðkà Dariaus ir Girëno skrydá. Nors lenkø me-muaruose visomis iðgalëmis stengiamasi tà „nehonoravà“ ávyká racio-nalizuoti, nuvainikuoti, priþeminti ar bent paversti paprastu politiniogyvenimo epizodu, ið raðanèiojo pasàmonës staiga prasiverþia tipiðkalenkiðkos mitologijos, lenkiðko folkloro, „paveikslëliø ant stiklo“ sti-listika – kalbama apie milþino litvino kardu perskeltà jauno þavausnarsuolio, moterø numylëtinio galvà, jo krauju aplaistytà Vilniausþemæ, herojaus (ðiuo atveju tik vos vos praardyto, bet sveiko ir gyvoJerzy’o Chom-Chomskio) didvyriðkà þûtá... Pridurti galiu tik keliassmulkmenas, maþai ar ið viso neþinomas.

Be jau apraðytø ir daþnai minimø ðios dvikovos prieðistorës fak-tø ir politiniø aplinkybiø, netikëti atradimai vaizdingai paryðkinoaplinkà, kurioje Pranas Þiþmaras iðkvietë kautis savo prieðininkà. Da-bartiniø Gedimino ir A. Jakðto gatviø kampe buvusio restorano „Za-cisze“ koloritas perteiktas vilnietiðkame Czesùawo Miùoszo eilëraðtyje:

Tada, „Zacisze“,dar buvau vienas

Ið ponø studentøir ponø kariðkiø,

Kuriam Maciejuniospadavëjai

Statydavo ropinukæ degtinëstiesiai nuo ledo

47


Aprasojusià, ir suvokimas,kad jau suaugæs

Muðë á galvà. Kaip ir senosgiminës pajautimas.

Ðtai ðiame restorane „Zacisze“, tada studentui, vëliau Nobeliopremijos laureatui Cz. Miùoszui gerai paþástamoje vietelëje, su kom-panija sëdëjo iðdidusis studentas korporantas Jerzy Chom-Chomskis(ar Home-Home ir dar kitaip, nes kalbama apie jo prancûziðkas ðak-nis). Bûtent èia Pranas Þiþmaras tam Chomskiui skëlë antausá, metëpirðtinæ ir áteikë vizitinæ kortelæ, iðkviesdamas já dvikovon. Jau po vis-ko jam priekaiðtavusiai motinai Pranas teiðtarë vienà frazæ: „Mama,suprask mane, man tada kraujas uþvirë“. Motina suprato ir dar karðèiaumeldësi uþ sûnø prie Auðros Vartø Marijos. Visa, kas buvo prieð tai irpo to kuo tiksliau, su detalëmis stengiasi perteikti visi memuaristai.Deja, tiems pasakojimams tikslumo kaip tik ir trûksta – þmogaus at-mintis nepatikima, uþgautos ambicijos stengiasi savaip iðdëstyti dviko-vos peripetijas, be to, ðià vilnietiðkà istorijà slopino penkiasdeðimtiesmetø tyla, o skriejantis laikas iðtrynë net ir tai, kas buvo þinoma.

Du Cz. Miùoszo bièiuliai – Pranas Ancevièius ir poetas TeodorasBujnickis, kiekvienas savaip, dalyvavo šiame vilnietiškame incidentetarp lenko ir lietuvio, pasibaigusiame dvikova ir ágavusiame platø re-zonansà. Raðytojas abiems savo draugams paskyrë po apybraiþà kny-goje „Pradþia mano gatvëse“* taèiau jokiø uþuominø apie dvikovosepizodà abiejø bièiuliø biografijose nëra. Tuo tarpu, pasak ligi ðioleiman neþinotø ðaltiniø, politologas Pranas Ancevièius ne tik padëjonusamdyti Pranui Þiþmarui fechtavimo mokytojà karininkà TadeuszàTruszkowská (savo studento ið Rytø Europo politikos instituto Sta-nislawo Truszkowskio brolá), bet buvo ir Þiþmaro sekundantu. Vilnietispoetas T. Bujnickis, labai imponuojantis Cz. Miùoszui savo avantiûris-tiðka prigimtimi, kairuoliðkomis paþiûromis ir tragiðka þûtimi nuo Ar-mijos Krajovos rankø, dvikovos tema sukûrë humoristiná eilëraðtá apiekavinëje dël garbës susikibusius ponà X ir ponà Y, taèiau tarpduryjekelnerio sustabdytus dël neapmokëtos sàskaitos uþ kavà... Jeigu nettoks humanistas ir kosmopolitas, kaip Cz. Miùoszas, visame Vilniujeðalia gudø ir þydø bendruomeniø pastebëjo tik du lietuvius – social-demokratà P. Ancevièiø ir Römeriø tarnaitæ Barborà, tai kà bekalbëti

* Cz. Miùosz. Zaczynajàc od moùh ulic. – Wrocùaw, 1990.

48


Pranas (su skrybële), Jonas Zabrockis,neatpaþintas asmuo.Apaèioje – uþraðo faksimilë

Pranas (su þenkleliais)tarp mokslo draugø

prie Vilniaus universiteto

49


Lietuviai, mobilizuoti á lenkø kariuomenæ.Pranas pirmos eilës viduryje. Apaèioje – uþraðo faksimilë

50


apie ðovinistiðkai nusiteikusius Vilniaus lenkus. Pranas Þiþmaras savo„iðsiðokimu“ garsiai visiems priminë ir pareiðkë, kad Vilniuje gyvenair lietuviai…

2004 m. „Lietuvos þinios“ iðspausdino mano pokalbá su kores-pondentu, poetu ir vertëju Audrium Musteikiu. Apie P. Þiþmarà pa-pasakojau tai, kà buvau girdëjusi ir skaièiusi. Netrukus man perdavëp. Jono Budrio (Budrevièiaus), ðiuo metu Toronte gyvenanèio prieð-kario vilnieèio laiðkà, kuriame senas P. Þiþmaro paþástamas, tada darjaunas apraðomøjø ávykiø dalyvis, pasipiktino mano papasakotø ávy-kiø netikslumais. J. Budrys raðo: „Jis (straipsnis – G.M.) paraðytas pagaldr. Umbraso pasakojimus Vilniaus baruose, kuriuos dar ir man teko girdëti“.Kitame J. Budrio laiðke raðoma: „Buvau pas Ponarská* ir palikau „L.Þ.“straipsná apie Þiþmaro dvikovà. Jis bijo, kad tokios kvailos nuogirdos nepa-tektø á istorijà. Jis turi lenkø karininko P. Þiþmaro trenerio atsiminimø kny-gà, kurioje keli puslapiai yra paskirti ðiai dvikovai. Br. Saplys** apie 1960 m.girdëjo P. Ancevièiaus paskaità apie šià dvikovà, štai kelios klaidos.

1. Dvikova ávyko ne universiteto patalpose, bet lenkø korporacijos „Po-lonia“ salëje buv. Królewska 7 (dabar Barboros Radvilaitës g.).

2. Jokiø þiûrovø nebuvo. Lenkijoje dvikovos buvo uþdraustos ir þiûrovainegalëtø bûti liudininkais. Prokuratûra, remdamasi „XX amþiaus“ korespon-dencija iðkëlë jiems bylà. Abu iðsigynë.

3. Dvikova buvo ne ligi „pirmo kraujo“, bet ligi trijø raumenø perkir-timo. Chomskiui buvo perkirsta lûpa, þandas ir ranka. Teisme jis pasakësusiþeidæs motociklo katastrofoje. „Pirmas“ kraujas buvo Þiþmaro. Jo krûtinëbuvo kardo galu suraiþyta (tai pats maèiau), bet joks raumuo nebuvo perkirstas.

4. Þiþmaro sekundantu buvo P. Ancevièius. Jis Þiþmarui parûpinolenkus karininkus treneriais, su kuriais kartu buvo Politiniø mokslø institu-te. Þiþmaro gydytoju buvo dr. Valiulis“.

Manau, kad p. J. Budrio perteikiamos þinios paèios tiksliausios,nors ligi tol P. Ancevièiaus pëdsakø P. Þiþmaro aplinkoje pastebëtineteko. Taèiau kiti pasakotojai ðá bei tà nuðvieèia kitaip, net ir suþeidi-mus savo akimis matæ kitose vietose... Ðitaip istorija, perduodama iðlûpø á lûpas, tampa tautosaka. Tai jau kitoks istorijos perteikimo bû-das, kitas þanras. Tuo galës ásitikinti skaitytojai, jeigu turës kantrybësperskaityti visa tai, kas apie dvikovà paraðyta ir papasakota.

* Z. Ponarskis, istorikas, þurnalistas, Toronte leidþiamo laikraðèio „Nowy Kurier“bendradarbis.

** B. Saplys – Kanados lietuviø bendruomenës vicepirmininkas.

51


Norëèiau pridurti vienà faktà, kurá iðgirdau ið Bernardos Þiþma-raitës vyro Petro Èeðkevièiaus prieð iðeinant jam á amþinybæ 2005 m.P. Èeðkevièius ligi mirties gyveno tame paèiame, tiesa, iðdraskytameir perdalintame bute, kuriame prieð pat suëmimà gyveno Pranas, se-noji Þiþmarienë bei Prano seserys Elena ir Genovaitë su ðeima. (Karopabaigoje seserys pasitraukë á Vakarus, mirë Australijoje.)

Taigi, prieð dvikovà Pranas karðtai meldësi ir davë áþadus priestebuklingojo Auðros Vartø Marijos paveikslo: jeigu dvikovà laimës,tai basomis nueis á Vilniaus Kalvarijas. Laimëjo. Ankstyvà rytà ponasmokytojas ið Turgeliø gatvës, esanèios anapus geleþinkelio tilto, baso-mis kojomis patraukë kasdieniu savo marðrutu pro Auðros Vartus, Vo-kieèiø ir Vilniaus gatvëmis, perëjo Þaliàjá tiltà, þingsniuodamas ilgaKalvarijø gatve pasiekë Jeruzalæ. Ðiuo keliu Gedimino draugovës skau-tai kasmet lydëdavo didþiules maldininkø procesijas: tûkstanèiai lie-tuviø ið Vilniaus kraðto kaimø ir baþnytkaimiø susirinkdavo á miestàðvæsti Sekminiø. Ðá kartà Pranas ëjo vienas – padëkoti uþ Apvaizdosvalià. Tauta já pavadino savo didvyriu.

Ir nepriklausomoje Lietuvoje, ir atplëðtame Vilniaus kraðte ligididþiosios katastrofos – Antrojo pasaulinio karo ir sovietø okupacijos –darbavosi tûkstanèiai dorø lietuviø. (Norisi kalbëti tik apie dorus lie-tuvius). Nepriklausomybës dvideðimtmetis visose srityse iðugdë dau-gybæ ryðkiø asmenybiø. Per kliûtis, per vargus jie savo kasdieniniudarbu kûrë modernià Lietuvà, laikë rankose valdþios vairà, politikà,spaudà, ekonomikà, finansus, ðvietimà, mokslus, kûrë menà ir lite-ratûrà, gyvendami ir veikdami kasdienybëje kûrë tai, kas sudarotautos ir valstybës gyvastá. Tai elementari tiesa. Bet kada, kam ir dëlko lemta tapti didvyriu? Apie tai sprendþia pati visuomenë, tauta.Kiek neþinomø, neatpaþintø didvyriø nugrimzdo istorijos bedug-nën! Bet kaþkuriuos ið jø pasirenka likimas. Didvyrio vardas lydëjoPranà Þiþmarà kalëjimuose, katorgoje, lageriuose, lazaretuose. Netir po jo mirties apie já kalbëta tolimoje Ðiaurëje. O „breþnevinio ger-bûvio“ laikais vieno vakarëlio ákarðtyje skulptorius Vytautas Maèiui-ka ëmë pasakoti, kaip vaikystëje Palangoje jis savo akimis matë Vil-niaus didvyrá Pranà Þiþmarà. Jo tëvas lakûnas uþsikëlë já, tada dar maþàvaikà, ant peèiø ir rodë: „Þiûrëk, þiûrëk, sûnau, tai Pranas Þiþmaras, atsi-

52


mink já“. 1997 m., po P. Þiþmaro 90-jo gimtadienio paminëjimo Vil-niaus mokytojø namuose, uþsukau á tuðèià senamiesèio parduotuvëlæ.Pasirëmusi ant prekystalio senutë karðtai pasakojo jaunai abejingoveido pardavëjai apie Vilniaus didvyrá, kuris kovësi dvikovoje ir lai-mëjo... Tada akivaizdþiai ásitikinau, kas yra informacijos perdavimas„ið lûpø á lûpas“, ið kartos á kartà.

Teko girdëti aforizmà (neásidëmëjau, kieno tai mintis), kad tau-ta, kuriai reikalingi herojai – nelaiminga, nepilnavertiðkumo kom-pleksø kamuojama tauta. Normaliai tautai turi pakakti pozityvauskasdienio darbo, pragmatiðkos veiklos siekiant aiðkiai uþsibrëþtøtikslø... Atrodo, kad mes, lietuviai, visados buvome tarpe tø nelai-mingøjø, kuriems didvyriai reikalingi. Bet kuriai gi tautai nereikiasavo didvyriø? Kas þino tokià tautà? Ir kokie þemës kurmiai turëtøveistis tokioje ðalyje?

...1938 metai, ðviesi viduvasario diena Kauno stotyje. Lietuvosnepriklausomybës dvideðimtmetis, pirmosios Tautinës olimpiadosdienos, daugybë sveèiø ið viso pasaulio, lietuviø brolybës ðventë...Atvyksta elegantiðka „laisvøjø vergø“ sportininkø delegacija ið Ge-dimino sostapilio, vadovaujama Dovydo ir Galijoto dvikovos lai-mëtojo Prano Þiþmaro. Dþiaugsmo ir jaudulio aðaros, gëlës, ðypsenos,triumfas... Apie tai daug raðo Lietuvos laikraðèiai. Pranas Þiþmarasþengia palmiø ðakomis...

Kun. Kelmelis, kun. Matulaitis, Pranas prie Trakø pilies 1938.IX.4

53


Niekas lietuviø literatûroje geriau nei Ignas Ðeinius savo memu-arinëje apybraiþoje „Raudonasis tvanas“ neperteikë tø audringø, di-dingø, tragiðkø ir sumaiðties kupinø akimirkø, dienø, savaièiø, ku-riuos iðgyveno Vilnius ir vilnieèiai prieð ir po sostinës atgavimo 1939 m.ir pirmosiomis sovietø okupacijos valandomis. Raðytojo bendrakelei-vis amerikietis Mr. Redfernas jo klausë: „Nesuprantu tada, kam jums rei-kalingas tas Vilnius! Juk tai vienas nuostolis – nuo pradþios iki galo. Jûs peri-mat didelá nualintà miestà, kaip jau girdëjom, su ðimtu tûkstanèiø pabëgëliø,su begale bedarbiø lenkø valdininkø ir privaèiø tarnautojø, su milijonais ðian-dien niekam vertø zlotø. Pamatysi, mielasis daktare, kad ðis biznis átrauksjûsø graþià ðalá tikron prapultin“.*

Taèiau senasis Gedimino miestas kiekvienam lietuviui buvo bran-gus kaip paskutinis kraujo lašas. Pagaliau Vilniaus lietuviai vaikšèiojosavo sostinës gatvëmis, nors iki pergalës dar buvo toli – mieste ðeimi-ninkavo svetimieji. Ðtai garsioji Arsenalska gatvë ir vidury baltos die-nos rusø grobiami T. Vrublevskio bibliotekos turtai, ðtai sunkveþimiai,prikrauti senoviniø baldø ir kitokiø gërybiø, o ðtai Mickevièiaus gatvëir iðbadëjusiø vilnieèiø eilës prie lietuviðko maisto... Skaitydama „Rau-donàjá tvanà“ á kiekvienà I. Ðeiniaus memuarø puslapá mintyse ámon-tuoju dëdës Prano figûrà. Matau gatves, kuriomis jis vaikðèiojo, ma-tau vaizdus, kuriuos jis stebëjo, pergyvenu situacijas, kuriose jisdalyvavo gindamas Vilniø nuo raudonøjø plëðikø. Ir ðtai P. Los-sowskio knygoje „Lietuva ir Lenkijos klausimas 1939–1940“ vienojeiliustracijoje (be asmenø ávardinimo) pamatau maþytæ nuotraukëlæ, ku-rioje Þiþmaras su savo bièiuliu Gustavu Velecku, apsirengusiu lietuviøkarininko uniforma, ant stulpo gatvëje klijuoja atsiðaukimà. Sustingusiakimirka – paskutinis Þiþmaro ðeðëlis jo numylëtame jaunystës mieste.Toliau – kalëjimø sienos, lageriø tvoros, amþinasis áðalas, tamsa. Ne-laimiø akivaizdoje bent kuriam laikui prigeso nesantaikos lauþas ir vi-sø tautybiø vilnieèiai jautë vilnietiðkà solidarumà. I. Ðeinius raðo: „Kaitik praeina koks lietuviø dalinys, lietuviø tankas ar ateina lietuviø polici-ninkø bûrys, ne tik lietuviai vilnieèiai, bet ir tikri lenkai visus juos sveikinalinksmais valio ar kokiais kitais spontaniðkais ðûkiais. Ypaè policininkai,

AREÐTAS, TREMTIS, NEBÛTIS

* I. Ðeinius. Raudonasis tvanas. – Vilnius, 1990.

54


Neiðlikæ vartai Turgeliø gatvëje.Pro juos P. Þiþmaras buvo iðvestas

paskutiná kartà 1940.X.29.

55


apsirengæ dailiomia mëlynomis uniformomis, augaloti vyrai, gerai atrinkti,atrodo, jau bus spëjæ pasidaryti populiarûs. Kai tik pasirodo bolðevikai susavo brazdanèiais tankais, panaðiais á didelius sunkveþimius, bematant pasi-daro tylu. Dar blogiau, kai prajoja kazokai ant maþø, apskretusiø stepiøarkliø. Tada daugeliui, visø pirmiausia merginoms, sunku susilaikyti nuogarsaus juoko ar maþiau mandagiø pastabø. Darosi baugu tai stebint. Iðkitos pusës, lengva suprasti lenkus ir lietuvius – Vilniaus gyventojus. Jiegavo pajusti, kà reiðkia bolðevikinis reþimas“. Daug literatûros apie tai ið-leista lenkø kalba, ten apstu detaliø, kuriø taip ir nebûtume suþinojæ:ir lietuviams, ir lenkams tos lemtingos dienos ásirëþusios giliausiuosesàmonës kloduose. Taèiau karas, okupacija, geleþinë siena daugelá ávy-kiø ir þmoniø nuplukdë á uþmarðtá. Ar jie ið ten besugráð?

Ðtai vël iðtrauka ið vilnieèio J. Budrio, þinomo Vytauto Didþiojogimnazijos mokytojo Vinco Budrevièiaus sûnaus laiðko, atsiøsto ið To-ronto 2006 m. J. Budrys atsimena labai daug. Jo laiðke faktografiðkaiperteikta tikrovë ne maþiau ryðkiai nei koks literatûros kûrinys atsklei-dþia juodà, grësmingà, sovietø „tvarkomo“ 1939 m. Vilniaus (ir Lietuvos)atmosferà. J. Budrys raðo: „Kapala, mano manymu NKVD kapitonas –trys blizguèiai ant uniformos kalnieriaus. Jis buvo Stepono Batoro u-to teisiøfakulteto studentas, komunistas, Lenkijos teismas já nuteisë 5 m. kalëjimu. Jisgreièiausiai su sovietais buvo iðmainytas á koká nors Sov. Sàjungoje kalëjusálenkà.(…) Tie du lenkø karininkai, kurie P.Þ. treniravo, buvo Ancevièiausmokiniai. Jis dëstë Politiniø mokslø institute. Jo knyga apie Stalino valdþiossiekimà iðëjo vienà dienà prieð Sovietø atëjimà. Visa laida tuoj buvo konfis-kuota. Liko keli egzemplioriai. Kapala manæs klausë, kur yra Ancevièius irÞiþmaras. Matyt, tie þmonës jam buvo svarbûs. Að jam pasakiau, kad Ance-vièiø maèiau Varðuvoje, o apie Þiþmarà nieko neþinau, nes ilgai Vilniuje ne-buvau. Taèiau greit suþinojau. Kità dienà vëlai vakare, buvo tamsu, gatvëjetarp Auðros Vartø ir geleþinkelio, ant vakarinio ðaligatvio sutikau P.Þ. Jisman pasakë, kad jo namuose NKVD átaisë „katilà“ – kas ten áeina – nebeiðei-na. (Tas pats buvo ir Ancevièienës namuose, ten NKVD laukë jos vyro, bet tentas „katilas“ buvo greit panaikintas). Að P.Þ. pasiûliau kità vakarà nueiti sumanimi á Lietuvà, jis sutiko, bet prie mûsø prisidëjo dar „Gutka“ Veleckas irSteponavièius. Sienà (demarkacijos linijà) perþengëme be kliûèiø, lenkø sar-gybos jau nebuvo, o sovietai dar tik tvarkësi. Lietuvos pusëje P.Þ. prisistatë

56


sargybinëje, paskambino telefonu á Kaunà ir ilgai laukti nereikëjo – ið Kaunomûsø paimti atvyko du limuzinai. Kaune P.Þ. bendravo su aukðto rangokarininkais, valgë Karininkø ramovëje. Mes nuëjome savais keliais“.

Kai siautëjant Vilniuje raudonajai armijai buvo suiminëjami irgrûdami á lagerius visø tautybiø vilnieèiai, á Lietuvà pasitraukæs Pra-nas iðvengë areðto. J. Budrio laiðke minëtasis susitikimas su NKVDkapitonu Auðros Vartø gatvëje ir saugumo „katilas ið vidaus“ áamþin-tas pusseserës Mildos, tada dar ðeðiametës mergaitës, atmintyje: á na-mus Turgeliø gatvëje ásiverþæ ginkluoti ënkavedistai ieðkojo Þiþmaro,kratë visas pakampes, o namuose buvo vienos moterys ir serganti mer-gaitë. Kareiviai norëjo iðsivesti ákaitæ – Genovaitæ, bet jos sesuo Elenapuolë maldauti, kad verèiau paimtø jà, nes Genovaitës dukrelë ser-ga... Teta Elena susikiðo á burnà ir sukramtë kaþinkoká ypaè svarbødokumentà, o maþoji gudruolë savo lovelëje kuo garsiau kosëjo – galpasigailës? Tàsyk ënkavedistai iðëjo, kad në metams nepraëjus su-gráþtø vël…

Galiu tik ásivaizduoti, kaip pasikeitë dëdës gyvenimas, susijun-gus Vilniaus kraðtui ir jo iðsvajotajai Lietuvai. Vilnius – Kaunas – Var-ðuva – tarp ðiø miestø 1939–1940 m. driekësi jo, Vilniaus kraðto jauni-mo ir sporto organizacijø vadovo, interesai ir kelioniø marðrutai, betapie tai þinau tik ið toliau pateikiamø spaudos fragmentø. Su pulk.Ðlepeèiu, Maèerniu, Smilgevièiumi ir kt. P. Þiþmaras ákûrë JaunosiosLietuvos sàjungos Vilniaus tarybà. Trumpà laisvës periodà laisvos Lie-tuvos sostinëje Pranas apsigyveno dideliame bute Uosto gatvëje kar-tu su motina ir sesers Genovaitës ðeima. Taèiau netrukus, vël „atëjusrusams“, sugráþo á Turgeliø gatvæ, tik jau á kità namà, ið kur ir buvopaimtas. Tà lemtingà 1940 m. spalio naktá, kai saugumieèiai ëmë tran-kyti Þiþmarø buto duris, ðaunusis Pranas ir èia jiems iðkrëtë skautiðkà„pokðtà“: pastvëræs ðautuvà puolë prie durø garsiai ðaukdamas ir þa-dindamas kaimynus, esà á jo namus braunasi plëðikai. Nustërusius iðnetikëtumo ënkavedistus Pranas su atkiðtu ðautuvo vamzdþiu vai-kësi net kieme, paskui graþia senojo Petrapilio kalba „mandagiai“ at-sipraðë uþ toká „nesusipratimà“. Komisarai Pranà iðsivedë, ðeima dau-giau jo nematë... Nors, tam tikra prasme, galima sakyti, matë: baisiàjà1941 m. birþelio dienà, kai mieste pasklido þinia, kad á geleþinkelio

57


Rozalija Þiþmarienësu sûnaus relikvijomis. 1963 m.

58


stotá, kur stovëjo trëmimams paruoðti eðelonai, atvaro kalinius, á stotánubëgo Prano motina Rozalija, seserys Elena, Genovaitë su dukrele,abu mano tëvai... Ið tolo, stovëdami siaubo ir sielvarto apimtoje vil-nieèiø minioje jie matë, kaip visi kaliniai buvo prie vagonø suklup-dyti. Paskui prie konvojø apsupto traukinio prasidëjo paruoðiamiejidarbai. Pranas, kareiviams atneðus á vagonà vandená, kiek prasivërusdurims, minioje matë namiðkius (mano mama uþsikorë ant geleþi-nës tvoros, ðaukë „Sudievu, Pranai!“). Negalëdamas jiems net rankapamojuoti (sargybiniai þiauriai apkuldavo ðautuvo buoþe), sugalvo-jo savo stiliaus atsisveikinimà: ákëlæs á vagonà bidonà su vandeniu,nusitraukdavo nuo galvos kepurëlæ ir nuolankiai nusilenkæs dëkojosargybiniui, tuo paèiu rankos judesiu pamodamas kepure saviðkiams...Pro aðaras sesës já vos – ne – vos matë, o motina alpo.

Prie geleþinkelio, dabartinëje Pelesos gatvëje, ant kalnelio, iðtisasvalandas pajudësianèio eðelono lûkuriavo brolis Jonas ir jauniausioji se-suo Bernarda su vyru, kaimynai. Kai pro juos pradundëjo gyvuliniaivagonai, artimieji pamatë pro plyðá mojanèià jiems baltà Prano kepuraitæ.Taip visiems laikams ið Vilniaus padangës iðnyko jaunasis karþygysPranas Þiþmaras.

...O 1939 m. rudená Varðuvoje poetas ir pranaðautojas JuozapasAlbinas Herbaèiauskas „apibûdino Þiþmarà kaip naujø laikø riterá, jauapgynusá lietuviø tautos garbæ ir likimo skirtà dar didesniemsuþdaviniams“*.


* P. Ancevièius. „Varðuva karo ugny ir Lietuva“. Naujienos (part 2, 506), 1960 02 13, JAV.

59


DIEVUI, TËVYNEI,ARTIMUI

60


Pirmasis lietuviø skautø vienetas Vilniuje ásikûrë, palyginti, labaianksti – 1918.XI.1 d., sktn. Petro Jurgelevièiaus (Jurgëlos) pastangomis.Greitu laiku èia atsirado ir skauèiø draugovë. Skautø,-èiø skaièius visdidëjo ir greitai pasiekë 120. Vienok ðiø skautiðkøjø vienetø dienosnebuvo ilgos: svetimiesiems okupavus Vilniø, turëjo iðnykti èia ir lie-tuviai skautai,-ës.

Kurá laikà Vilniuje nebebuvo lietuviø skautø,-èiø vienetø, nors galbuvusiøjø draugoviø nariai dar ir neðiojosi savo ðirdyje skautybës lieps-nelæ. Ið naujo lietuviai skautai buvo pradëti organizuoti, t. y. atkurti,apie 1925–1926 metus ir tai nevisiðkai legaliu bûdu, nes tuometiniaiVilniaus kraðto valdovai gerokai varþë èia visø lietuviðkø organiza-cijø laisvæ.

Vilniaus lietuviø skautø atkûrëjas buvo psktn. Pranas Þiþma-ras, pirmuosius skautavimo metus iðëjæs Rusijoje, stovyklavæs Kau-kazo kalnuose, prityræs ir uþsigrûdinæs jaunuolis, visuomet pilnasenergijos. Vien tik lietuviðkø ir skautiðkøjø idealø vedamas, padeda-mas kitø, sukûrë Vilniuje Gedimino skautø draugovæ ir jai vadovavoiki 1935 metø, taigi visà deðimtmetá, kol iðvyko studijoms.

Pirmà kartà vieðai Vilniuje lietuviai skautai pasirodë 1927 m.vasario 16 dienà, mirus dr. Jonui Basanavièiui, laidotuviø eisenos me-tu. Maþdaug nuo to paèio laiko ir lenkø skautø vadovybë pripaþinoGedimino vardo draugovæ, kuri turëjo Nr. 2. Taigi lenkai daþnai jàvadindavo „Dvojka litevska“.

Sunkus buvo lietuviø skautø gyvenimas okupuotame Vilniauskraðte, bet drauge labai nuotaikingas ir ádomus. Ir dabar, po daugeliometø, kada Vilniuje skautø jau senai nebëra, beðaliðkai svarstydamiávykius ir prisimindami skautø veiklà, galime dràsiai tvirtinti, kadskautø ðûkis „Dievui, Tëvynei, artimui“ buvo tinkamai suprastas, gra-þiai ágyvendintas, o Tëvynës meilë ypatingai giliai ádiegta. Vilniauskraðto jaunuoliai, perëjæ skautiðkàjà mokyklà, buvo labai geri lietu-viai patriotai.

LIETUVIAI SKAUTAI VILNIUJE

PRISIMINIMAI IÐ LIETUVIØ SKAUTØ VEIKLOSLENKØ OKUPACIJOS METU

Br. Gurënas

61


Ypatingai nuoðirdûs ir geri Vilniaus skautø santykiai buvo suLietuvos Patriarchu dr. Jonu Basanavièium, kuris buvo Gediminodraugovës Garbës skautas. Kol gyvas buvo, bûdavo skautø tarpe.Kai mirë – skautai já ypatingai nuoðirdþiai atjautë, jo labai gailëjosi.Prie jo karsto visà laikà budëjo Vilniaus lietuviø skautø garbës sar-gyba. Skautai, drauge su kitais lietuviais ir ðiaip jau lietuviø dalyviais,já á amþinojo poilsio vietà Rasø kapinësna palydëjo. Vëliniø dienà vëlprie Dr. Basanavièiaus kapo budëdavo Vilniaus skautø sargyba, patákapà iðpuoðdavo gëlëmis, apðviesdavo takelius, o ant antkapio áreng-davo Gedimino stulpus. Vëlesniais metais tai lenkams labai nebepa-tikdavo ir nebebuvo leista tai daryti.

Maþa to, skautai organizuodavo ir Vëliniø eisenas á kapines. Pas-kutiniais þinomojo lietuviø ëdiko Vilniaus vaivados Bocianskio valdy-mo metais buvo uþdrausta organizuoti lietuviðkas eisenas á kapines.Skautai turëdavo net pasiraðyti raðtà, kad tokiø eisenø neberuoð. Kadbûtø „tvirèiau“, tà raðtà turëdavo pasiraðyti dar kitas didelis skau-tø bièiulis – lietuviðkosios Ðventojo Mikalojaus parapijos klebonasA. A. kun. Èibiras. Uþ ásakymo neklausymà grësdavo smarkios baus-mës. Bet skautai èia bûdavo taip pat labai apsukrûs, gudrûs. Jie ras-davo daug kitø keliø, aplenkdami okupacinës valdþios ásakymus.Kapinëse vistiek susirinkdavo, pagerbdavo mirusius. Ne kartà èiagiedant lietuviø tautos himnà, lenkø policijos buvo vaikomi. Poli-cija vartodavo ir gumines lazdas, ir kitas priemones, nelabai malo-nias, keliolikos þmoniø, jø tarpe skautø, areðtus. Neþiûrint to, himnasbûdavo giedamas iki galo.

Prano Þiþmaro vadovaujami lietuviai skautai pasiekë aukðèiau-sià organizaciná lygá. 1928 ar 1929 metais lenkø skautø ruoðtame es-tafetiniame bëgime aplink Vilniaus miestà lietuviai skautai laimëjo pir-màjà vietà. 1928 metais Gedimino draugovës skautai dalyvavo I-ojojetautinëje stovykloje Lietuvoje. Energingø sktn. Pr. Þiþmaro pastangødëka buvo gautas leidimas perþengti demarkacijos linijà, kas vëliaubeliko tik svajonë. Dar vienais metais Vilniaus lietuviai skautai daly-vavo lenkø skautø suruoðtame krepðinio turnyre ir èia laimëjo taippat pirmàjà vietà.

Gedimino draugovë turëjo ir savo vëliavà. Ji nebuvo þalios spal-vos, kaip kitø lietuviø skautø, bet juoda – primenanti þiaurø okupaci-jos jungà. Bet ir vëliava lenkams nepatiko... Vilniaus vyskupo Ban-durskio metiniø minëjime Katedroje ávyko gedulingos pamaldos.

62


Pamokslo metu buvo pasakyta aðtriø þodþiø Lietuvos atþvilgiu. Sktn.Pr. Þiþmaras protesto þenklan davë komandà lietuviams skautams ið-eiti. To lenkams tereikëjo. Juodoji draugovës vëliava buvo atimta irvisà okupacijos metà iðbuvo lenkø skautø ðtabo bûstinëje. Ar ne keturiskartus lenkai buvo praðyti atimtà vëliavà gràþinti, taèiau atsakymasvisada bûdavo neigiamas.

Lietuviai skautai dalyvavo ir Vilniaus, Naugarduko rajonø sà-skrydþiuose. Þinoma, lenkams jø dalyvavimas visada bûdavo labainemalonus ir juos stengdavosi uþkiðti á kampà. Tiesa, per vienà uþda-romàjá lauþà leido lietuviams skautams sudainuoti porà lietuviðkø dai-neliø. Ðis lauþas buvo transliuojamas ir per radijà.

1938 metø liepos 17–31 d. d. Kaune ávyko pirmoji lietuviø Tauti-në olimpiada, kurioje dalyvavo daugelis uþsienyje gyvenanèiø lietu-viø. Kaunan atvyko ir Vilniaus lietuviø sportininkø bûrelis, kuriemsvadovavo Pranas Þiþmaras. Vilniaus sportininkø eilëse buvo ir keletaslietuviø skautø. Liepos 17 d. vakare vilnieèiai buvo nuvykæ á skautøTautinæ stovyklà ir dalyvavo sukaktuviø lauþe. Èia buvo mûsø skautølabai entuziastiðkai sutikti.

Retkarèiais mëgdavo Pranas Þiþmaras lenkams ir ðposø iðkrësti.Berods jo ir kitø Vilniaus skautø iniciatyva Vasario 16-osios dienosiðvakarëse nuo Gedimino pilies bokðto stiebo buvo nukabinta lenkið-koji vëliava, o uþkabinta lietuviðkoji. Lenkai tik rytà tai pastebëjo irvëliavà nukabino.

1938 metais, garsiojo „ultimatumo“ dienomis, lenkams reika-laujant „þygiuoti á Kaunà“, buvo suruoðtas tikras pogromas prieð lie-tuvius ir jø ástaigas. Sufanatizuotos minios, ypaè lenkø moksleiviai,reikalavo uþimti Lietuvà. Vienas kalbëtojø (jo pavardë Homo), Lietu-và iðkoneveikë, iðvadindamas „laukiniø tauta“, „pastumdëliø kraðtu“ir visokiais kitokiais lenkams bûdingais keiksmaþodþiais. To jau buvoper daug Pranui Þiþmarui. Jis suranda „prelegentà“ „Literatø“ kavi-nëje (Gedimino gatvëje) geriant kavà su keliomis panelëmis. Visos ka-vinës publikos akivaizdoje, sekundantø lydimas, kerta jam á veidà irèia pat meta savo vizitinæ kortelæ. Sutariama dvikova. Þiþmaras siûlokautis pistoletais, nes ðá ginklà jis valdë labai gerai. Taèiau jo prieðinin-kui reikalaujant, pasirenkami kardai. Paèios dvikovos metu ir buvokaunamasi labai iðaðtrintais, dezinfekuotais kardais, abiems dalyviamsapsirengus sportiðka, lengva apranga. Kovà garbingai laimëjo PranasÞiþmaras, suduodamas prieðininkui tris kirèius, pats gi tegaudamas

63


Pasaulinës skautø organizacijos 1907 m.ákûrëjas Robertas Baden Powellas

Vilniaus lietuviø skautø Gediminodraugovës garbës narys dr. Jonas

Basanavièius. 1926 m. VII mën.

Vilniaus lietuviø skautø globëjasKonstantinas Stašys.1931.V.31

Uþrašas: Mano mielajam Mokiniui Skautui –Draugininkui Pranui Þiþmarui atminimui

Garbës skautas J. Kairiûkðtis. 1927-XII-6

64


vienà ausies srityje. Ðia dvikova buvo labai susidomëjæ ir lenkø visuo-menë, kurios tarpe Þiþmaras rado netgi labai átakingø uþtarëjø. Taimatyti kad ir ið to, kad jis nebuvo nubaustas.

Demonstracijø prieð lietuvius metu buvo iðmuðti visø lietuvið-køjø institucijø langai. Tai padarë daugiausia lenkø moksleiviai, kuriøtarpe buvo ir labai daug lenkø skautø. Kiek vëliau Vilniaus lenkai skau-tai sumanë padaryti „gerà darbelá“, juos vël ádëdami...

Nors lenkai ir leido lietuviams skautams veikti, bet darë draugeir daug trukdymø. Norint gauti aukðtesnius patyrimo laipsnius, eg-zaminus reikëjo laikyti prie lenkø skautø vadovybës þmoniø. Lenkainenorëjo pripaþinti Gedimino dr-vës áþodþio teksto, o be áþodþio iregzaminø laikymas neámanomas. Ëjo ilgas susiraðinëjimas, berods, net-gi su Varðuva. Vëliau buvo sutikta priimti lietuviø skautø áþodþio tekstà,pridedant þodþius... „ir bûsiu lojalus Lenkijos pilietis“.

Be Vilniaus miesto, lietuviai skautai veikë ir Ðvenèionyse. Èiajie bent kurá laikà buvo kiek laimingesni ir áþodþio atveju, nes lenkøskautø vietinë vadovybë, matyt, neapsiþiûrëjo ir sutiko su lietuvið-kuoju tekstu.

Lenkø administracija taip pat atsisakydavo duoti leidimà stovyk-lauti Lietuvos pasienyje. Taèiau Vilniaus kraðto skautai èia ir nelabaijau verþësi: jø tikslas buvo vaþinëti á daugiau aplenkëjusias bei apgu-dëjusias sritis ir kelti lietuviðkà sàmonæ nutautëjanèiø lietuviø tarpe.Gedimino draugovë turëjo puikø stovyklavimo inventoriø, kas ir su-darë jiems galimybæ stovyklauti kiekvienais metais. Stovyklø metuPr. Þiþmaras palaikydavo labai grieþtà tvarkà ir ðvarà. Be kita ko, jisypatingai mëgdavo pratinti skautus ðaudyti maþojo kalibro ðautuvais.Jø metu buvo ruoðiami ir skautiðki þygiai. Vienas toks naktinis þygisbuvo 40 kilometrø ilgio.

Be Vilniaus Lietuviø skautø Gedimino draugovës dar kurá lai-kà veikë ir Lietuviø studentø skautø vienetas. Vëliau jis nustojo vei-kæs lietuviams studentams skautams ásitraukus á kità labai svarbiàlietuviðkàjà veiklà. Paþymëtina ir amatininkø skautø Mindaugo var-do draugovë.

Paþymëtini Ðvenèioniø skautai, taip pat sëkmingai veikæ lenkøokupuotoje dalyje. Ten buvo suorganizuota graþi Vytauto Didþiojodraugovë, berods skiltn. Juodgalvio ákurta (dabar jis, rodos, MIC ku-nigas?). Vëliau Ðvenèioniø skautams vadovavo K. Umbraþiûnas. Jamiðvykus á kariuomenæ – Br. Raèinskas, bolðevikø iðveþtas á Sibirà. Kailenkai pradëjo labai smarkiai persekioti Vilniaus kraðto lietuvius, uþ-

65


Uþrašas: I-oji Vilniaus kraðte lietuviø skautø stovykla 1927m. nuo birþelio 23 d.iki liepos 2 d. Kryþius prie kurio skautai meldësi. Padarytas ið paprastø dviejø pagaliø,

nei taðyta, nei pjauta, taip kaip davë gamta. Stovyklai vadovavau pats.Tai buvo pirmieji lauþai Vilnijoj, prie kuriø dainuojamos lietuviðkos dainos.

Turëdavom daug sveèiø, kurie gërëjosi skautø gyvenimu irpirmàkart Vilniaus inteligentai pradeda bent kiek orientuotis apie skautus

Uþrašas: Pirmieji áþodþiai, kuriuos davë (skautai – G.M.) tarpininkaujant mankaipo Draugininkui. 1926m. XI

66


Uþrašas: Vilniaus lietuviø Gedimino draug. Skautai. Draugin. Þiþmaras Pranas,Palevièius Leonas, Valentukevièius Jonas, Zabrockis Jonas, Malinauskas, Tamulevièius Vac.,

Krivelis Kazys. Vilnius, 27 m.V.3.Nusifotografavo atbëgæ 10 km. 1val. bëgiø(bëgimo) lenktyniø

Uþrašas: Apsas (Breslaujos valsè. – G.M.) stovykla 1931 m. Sutikom ant vieðkelio seneláveþant ðienà, kuris manë, jog esame Lietuvos kariuomenë ir verkdami ðie þmonës skundësi,

kad labai dideli padotkai, be to klausë, ar greit iðvarysim paliokus

67


Uþrašas: 1928 m.geguþës mënesá pirmoji su lenkais bendra iðkyla, kurioje dalyvavosuvaþiavæ Vilniaus kraðto skautø instruktoriai ir visos lenkø draugovës.

Mûsø draugovë pasiþymëjo dainomis ir sutvarkymu stovyklos, lenkai sako „litviniwszædzie biorà pierwszæstwo“ (lietuviai visur pirmauja). Fotografavomës prie mûsø

stovyklos.Viduryje Sedleczek, Naczelnik glownej kwatery. Ðalia Puciata, Puhacz, Glenbocki irmûsø skautai, kurie dalyvavo stovykloje. Ëjom namo vieni, nes anksèiau ilsëjom. Jurgio

prospekte dainavom. Lenkai labai stebëjosi

Lenkijos skautø organizacijos nario paþymëjimas

68


darius ir Ðvenèioniø lietuviø gimnazijà, didþioji lietuviø moksleiviødalis iðvyko toliau tæsti mokslo Vilniaus Vytauto Didþiojo gimnazijo-je. Ir Ðvenèioniø skautø dauguma ásijungë á Vilniaus lietuviø skautøeiles. Tokiu bûdu ir baigë savo dienas antrasis seniausias lietuviø skautøvienetas Vilniuje...

Lygiagreèiai skautams, Vilniuje veikë ir gana gausi skauèiø, be-ne Þivilës vardo draugovë. Ðvenèionyse taip pat buvo susiorganiza-vusios lietuvës skautës. Taèiau skauèiø veikla galbût nebuvo tokiaefektyvi, nes jos turëdavo nemaþa sunkumø, ypaè stovyklavimoatvejais, praktiðkai visiðkai negalëdamos stovyklauti. Apie jas gal dau-giau þiniø galëtø suteikti jø paèiø vadovës.

Kai Vilnius kuriam laikui gráþo prie Lietuvos, èia pradëjo kurtis irgausesni lietuviø skautø vienetai. Bet tai jau nebebuvo lenkø okupa-cijos metai ir jø istorija nebeáeina á ðio raðinio rëmus.

Baigiant tenka padaryti iðvadà, kad Vilniaus kraðto lietuviaiskautai iðvarë labai gilø barà lietuvybës ir skautybës reikaluose.Todël jie nebuvo mieli nei lenkiðkiems, nei bolðevikiðkiems oku-pantams. Dauguma jø vadovø, kurie nesuskubo pabëgti, buvo suim-ti ir deportuoti. Pats sktn. Pranas Þiþmaras, þlugus Lenkijai ir Vilniuiatitekus bolðevikams, drauge su kitais lietuviø veikëjais buvo suimtas iriðveþtas neþinia kur. Taip ir neturëjo galimybës ðis didelis lietuvis ir skau-tininkas pagyventi laisvosios Lietuvos gyvenimu. Jo likimas, kaip irdaugelio kitø iðtremtøjø, nëra þinomas.

Mûsø Vytis, 1982.09.08, Nr. 819, JAV

69


Turëjome Vilniuje ádomø ir gabø jaunimo draugà bei vadà – Þiþ-marà Pranà, gimusá Petrograde 1907 m. Jo tëveliai trumpam buvo ið-vykæ uþdarbiauti á Rusijos carø sostinæ, bet po karo sugráþæ á Vilniøásijungë á lietuviø visuomenës atgimimo sàjûdá. Maþasis Pranelis pra-dinëje mokykloje mokësi gerai, todël jo tëvai já iðleido á Vilniaus mo-kytojø seminarijà.

Vilniaus lietuviø mokytojø seminarijà okupantai uþdarë (1927),taigi Pranas Þiþmaras, kaip ir daugelis jo draugø, liko be mokyklos. Ojaunimas já labai mylëjo, nes seminarijoje ir gimnazijoje buvo suor-ganizavæs stiprià skautø draugovæ. Nors okupantai ir nepageidavolietuviø aktyvios veiklos, bet Þiþmaras sugebëdavo lenkø skautø va-dovybëje rasti pritarimà. Organizuodavo sporto varþybas, ávairiusmokyklinio amþiaus jaunimui tinkamus uþsiëmimus. Lietuviø skautødraugovë itin save iðgarsino okupuotame Vilniuje, kai Lenkijos vals-tybinës ðventës 1926 (?) m. geguþës 3-ios proga valdþia suorganizavovisø viduriniø mokyklø jaunimo bëgimo aplink miestà lenktynes. Jaslaimëjo P. Þiþmaro vadovaujami lietuviai skautai (visa bëgikø koman-da). Tai buvo didelis laimëjimas, visas miestas këlë ovacijas lietuviamsskautams, ðaukë „Niech ýyjà bracia Litwini!“ Këlë entuziazmà ðis ávy-kis ir visame Vilniaus kraðto lietuviø gyvenime.

Pasaulis liaupsino Graikijos didvyrá kompozitoriø Teodoraká, kaijis hitlerininkø okupuotame Akropolyje slapta iðkëlë graikø naciona-linæ vëliavà, ji plevësavo iðauðus dienai, bylodama jog graikø tautanepasiduos faðistams, kovos iki pergalës uþ laisvæ. Labai panaðiai pa-darë Pranas Þiþmaras Vilniuje 1928 m. vasario 16-osios naktá. Su gru-pe dràsesniøjø skautø álipo á okupuotojo Gedimino kalno pilies bokð-tà ir ten iðkëlë ðilkinæ tautinæ trispalvæ vëliavà. Kaip nustebo vilnieèiai,kai, iðauðus dienai, matë didingai plevësuojanèià Lietuvos vëliavà. Taibuvo prasmingas protestas prieð sostinës okupacijà. Lietuviai skautaiþinojo, jog okupantai stengsis kuo greièiau ðià vëliavà nuplëðti ir su-naikinti, todël jà pritvirtino prie stiebo labai stipriai ir, be to, dar prielaiptø áëjimo padëjo dëþutæ su uþraðu: „Atsargiai, èia mina!“ Supran-

VILNIAUS KRAÐTO LIETUVIØ JAUNIMO VADASPRANAS ÞIÞMARAS

Kazimieras Umbraþiûnas

70


tama, okupantai ilgai prie Gedimino pilies bokðto trypë, kol nukabinomûsø trispalvæ, o vilnieèiai lietuviai su dþiaugsmu þiûrëjo á plevësuo-janèià vëliavà, ðirdyje kartojo poeto Petro Vaièiûno dainà „Ei, pasauli,mes be Vilniaus nenurimsim!“

Ðtai nepriklausomos Lietuvos skautø organizacija 1928 metaisruoðë jubiliejinæ stovyklà Kaune, Panemunës miðke. Á jà buvome kvie-èiami ir mes, okupuotosios Lietuvos skautai ið Vytauto Didþiojo gim-nazijos ir ið Ðvenèioniø lietuviø gimnazijos (ið viso 45 moksleiviai). Irèia P. Þiþmaras pasirodë kaip gabus jaunimo organizatorius. Tuo me-tu vyko diplomatinis ginèas dël Vilniaus, Lenkijos ponai gràþinti Lie-tuvai sostinës nesiruoðë, o atgimusios Lietuvos diplomatai vis dëltodëjo pastangas. Tuo metu, kai P. Þiþmaras organizavo skautø iðvykàá Kaunà, Lenkijos ir Lietuvos diplomatai buvo susirinkæ deryboms áKaraliauèiø. Nuotaikos buvo palankesnës ir P. Þiþmaro praðymuispræsti. Vilniaus vaivadija leido Vilniaus lietuviams skautams iðvyktiá Lietuvà be jokio leidimo, be uþsienio pasø, uþteko tik skautø sàra-ðø. Nuvaþiavæ traukiniu iki „Þaliosios sienos“, Zaviasø geleþinkeliostotelës, buvome pasienieèiø kareiviø praleisti per valstybës sienà.Perþengæ pasienio perëjimo punktà, sugiedojome „Lietuva, tëvynemûsø“ ir pësèiomis nuþygiavome á gerokai aplenkëjusá Vievio mies-telá. Èia mûsø vadas suorganizavo nakvynæ darþinëse ar klojimuose(buvo ðilta birþelio pabaiga), rytojaus dienà anksti ryte traukiniu iðvy-kome á Kaunà.

Kiek áspûdþiø, kiek dþiaugsmo aðarø Kaiðiadoryse! Miesto gy-ventojai mus pasitiko su ðauliø orkestru, su lietuvaièiø darþeliø gëlë-mis, su patriotiðkai nusiteikusiø lietuviø pabuèiavimais, su ðûkiais irvëliavomis. Perone minia verkdama giedojo Vilniui vaduoti sàjungoshimnà „Á kovà, á kovà, visi kas tik galit, neþiûrint á skaièiø baltøjø arø.Á Vilniø, á Vilniø, tà mylimà ðalá, prie Gedimino, prie broliø savø“...Sveikino apskrities vadovybë, Vilniui vaduoti sàjungos pirminës or-ganizacijos veikëjai vadino mus pavergtais broliais ir davë priesaikà iðlenkø vergijos vaduoti, gelbëti ir remti vilnieèiø kultûrines organiza-cijas, mokyklas, skaityklas ir kt. Kalbëtojai skatino nepasiduoti oku-pantams, iðlikti lietuviais. Mûsø vadas Pranas Þiþmaras atsakë á ðiuosnuoðirdþius sveikinimus, dëkojo uþ iðkilmingà pasitikimà. Ir ðiandiengerai pamenu, kaip kunigas Nikodemas Ðvogþlys, ant sutanos uþsiri-ðæs skautø geltonà kaklaraiðtá, sakë tokià áspûdingà sveikinimo kalbà,

71


kad verkë visi, kurie jos klausësi. Vos Lietuva tapo nepriklausoma irðtai koks smûgis. Uþgrobë sostinæ, kur nuo amþiø buvo ugdoma kul-tûra ir ekonominis gyvenimas, ið kur buvo tikimasi kelti gyventojøgerovæ, stiprinti ið po caro vergijos iðtrûkusià valstybinæ lietuvybæ, tau-tinæ savimonæ. Vilnius – tautos ðirdis, o ðtai ji iðplëðta. Tais metais Lie-tuvos visuomenë labai sielojosi dël Vilniaus netekties.

Nusiðluostæ aðaras iðvaþiavome á Kaunà. Dar traukinyje áspëjo,kad Kauno stotyje dar iðkilmingiau mus pasitiks. Taip ir buvo. Vostraukinys iðlindo ið tunelio, keli orkestrai trenkë iðkilmingus marðus,perone minios kaunieèiø këlë ovacijas pavergtojo Vilniaus atstovams.„Valio, valio! Valio, pavergtieji mûsø broliai ir sesës!“ „Vis tiek iðvaduo-sime pavergtàjá Vilniø!“ – skandavo pasitinkantieji.

Tà paèià dienà Panemunës miðke turëjo prasidëti stovykla. Iðva-karëse ið visos Lietuvos susirinko uniformuotø skautø draugovës. Èiajie iðtempë palapines, susitvarkë aplinkà ir laukë Vilniaus skautø. Messu juodo ðilko gedulinga vëliava darnioje rikiuotëje þygiavome Kau-no gatvëmis. Kaunieèiø minios mus sveikino ir linkëjo, kad greit jaunereikëtø draugovës priekyje neðti gedulo vëliavos, kad Vilnius bûtølaisvas, ir skautai neðtø laisvës vëliavà.

Per Nemunà mûsø draugovæ perkëlë paprastu keltu. Ir ðtai gra-þusis Panemunës miðkelis. Èia laukë iðsirikiavæ nepriklausomos Lie-tuvos skautai. Jø kaklaryðiai geltoni, o mûsø, vilnieèiø, – raudoni. Kaitik priartëjom prie stovyklos, visi sukëlë ovacijas, kad að gyvenimetokiø dar nebuvau girdëjæs ir matæs. Stovyklos atidarymui kariuome-në atsiuntë savo orkestrà. Jis èia grieþë iðkilmingus marðus, tautoshimnà. Malonu prisiminti, kad tais, 1928 m., noriai skautø brolijaivadovavo Lietuvos kariuomenës karininkai. Iðkilmiø scenarijus ge-rai apgalvotas. Jubiliejinës stovyklos pradþioje daug triukðmo padarëP. Þiþmaras su atvestais ið Vilniaus skautais. Sàjungos Vilniui vaduotiiniciatyva buvo parûpintas geras inventorius, nauja uniforma. TaigiP. Þiþmaro skautai atrodë labai graþiai. Daug kaunieèiø atvyko á pa-nemunæ su vilnieèiais pasimatyti. Smalsu buvo tiems, kurie atbëgo iðokupuotojo Vilniaus, norëdami iðvengti kalëjimo, teismø ir kitokiø per-sekiojimø (tokiø nepriklausomoje Lietuvoje buvo 420). Beje, èia jie buvosusibûræ á vilnieèiø draugijà, kuriai vadovavo prof. Zigmas Þemaitis.

Á stovyklos atidarymo iðkilmes Panemunëje buvo pakviestasLietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Dienà jis atvaþiavo dviemgraþiais þirgais dailioje brikoje, keliø garbës husarø sargybos lydimas.

72


Savo kalboje Prezidentas taip pat paþymëjo, jog Vilniaus skautø atvy-kimas rodo, jog mes glaudþiai susijæ kaip viena neiðskiriama tauta. Pre-zidentui dalyvaujant ávyko didelës vëliavos pakëlimo iðkilmës, grojoorkestrai, sakë kalbas aukðti valstybës pareigûnai, visuomenës veikëjai.

Skautø ceremonijoje labai mëgstamos iðkilmës prie lauþo. Tàvakarà buvo parengta programa, kurios pasiþiûrëti automobiliu at-vyko tuo metu labai garsus Lietuvos ministras pirmininkas profeso-rius Augustinas Voldemaras, tautininkø partijos lyderis. Tai nepapras-tas lietuvis, jau devynioliktojo amþiaus pabaigoje pamëgtas Permësir Petrapilio universitetø studentø privatdocentas, nemaþa nusipel-næs kuriant Lietuvos valstybæ.

Pranas Þiþmaras buvo veiklus ne tiktai Vilniuje. Jis sëkmingaidirbo ir Ðvenèioniø lietuviø gimnazijoje. Ðios gimnazijos direktoriusdr. Aleksandras Rymas suprato, kad skautø ideologija daro teigiamàpoveiká gimnazistø auklëjimui bei paþangumui. Todël jis pasikvietëið Vilniaus jau patyrusius skautø vadus: Pranà Þiþmarà, Stasá Valiu-kënà ir Stepà Narkevièiø, kad ðie jaunuoliai suorganizuotø ir èia skau-tø draugovæ.

O norinèiø bûti skautais atsirado apie pusðimtá, taèiau P. Þiþma-ras visø nepriëmë, nes ðiai veiklai trûko ir darbuotojø. Todël buvosuorganizuotos tik dvi skiltys. O uþsiëmimø programa buvo jau

Prano Þiþmaro vadovaujama Vilniaus skautø stovyklaLietuvos skautø suvaþiavime Panemunëje, Basanavièiaus vardo ðile. 1928 m.

73


parengta Vilniuje, Þiþmaro skautø ðtabe. Svarstant programà, buvopakviesti ir vyresnieji jaunuoliai: jau Stepono Batoro universitetestudijuojantys Augustinas Maèionis, Alfonsas Bielinis, Stepas Nar-kevièius, Henrikas Horodnièius ir kiti. Taèiau Ðvenèionyse lietuviaiskautai patyrusio vado nebeturëjo. Ir pats J. Juodgalvis buvo nau-jokas, todël kas savaitæ ið Vilniaus traukiniu atvykdavo uoliausiasskautas – Stasys Valiukënas (vëliau baigæs Vilniaus kunigø seminarijàir tapæs pavyzdingu kunigu).

Susiorganizavusiems Ðvenèionyse skautams jis pareiðkë, kad iki1927–1928 mokslo metø pabaigos reikia iðmokti skautø programà, opaskui pats egzaminuosiàs ir priimsiàs priesaikà. Taip ir buvo. Ðven-èioniø miesto gyventojai daþnai matydavo uniformuotus lietuviøgimnazijos skautus. Jie dalyvaudavo sporto rungtynëse su þydø beilenkø gimnazijø skautais sportininkais ir kitur.

Prano Þiþmaro veikla Ðvenèionyse sukëlë didelá sujudimà tarpgimnazistø. 5 skautai dalyvavo nuostabioje iðvykoje á nepriklausomàLietuvà. Kad sporto srityje Ðvenèioniø lietuviø gimnazija pirmavo,miestas suþinojo, kai 1925 m. Lenkijos valstybinës ðventës (Konstitu-cijos minëjimo proga geguþës treèiàjà) visos trys gimnazijos (þydø,lenkø ir lietuviø), mokytojø seminarijos jaunimas, ðauliai buvo suor-ganizavæ bëgimo maratonà ið Ðvenèionëliø á Ðvenèionis (12 km). Pir-masis atbëgo lietuviø gimnazijos mokinys J. Volèackas. Tai buvo labaisvarbu, nes pakilo gimnazistø autoritetas miesto gyventojø akyse. Lie-tuviai skautai rengdavo sportininkø susitikimus su lenkø ir þydø gim-nazijos sportininkais.

O kai Vilniaus lietuviai skautai pradëjo ðilkografiniu bûdu leistiþurnalà „Vilniaus skautas“, tai ir Ðvenèioniø lietuviø gimnazijos skau-tai iðleido bent vienà kartà hektografuotà þurnalà. „Ðvenèioniø skau-te“, tarp kitko, buvo apraðinëjama iðvyka á nepriklausomà Lietuvà. Beje,skautai ið Ðvenèioniø vaþinëdavo á artimesnius kaimus vaidinti savi-veikliniø spektakliø. Vienas vakarëlis buvo surengtas net ir toliau nuoÐvenèioniø – Guntauninkø kaime, Tverèiaus valsèiuje, 1929 m. sausá.

Taigi Prano Þiþmaro veikla buvo reikðminga tuo metu, kai mesèia, lenkø okupuotame kraðte, buvome naðlaièiais, nes visi geresniejiteatro meno veikëjai buvo persikëlæ á Kaunà. [...]

Skautø aidas, 1994 m.

74


Vilniaus skautai Lenkijos–Lietuvos pasienyje, iðvykstantá Lietuvos skautø sàskrydá Panemunëje, 1928 m.

Vilniaus ir Lietuvos skautai Panemunës ðile, 1928 m.

75


Vilniaus skautø stovykloje apsilankë Augustinas Voldemaras ir kt. aukðtiLietuvos valstybës pareigûnai

Uþrašas: Panemunë, prie lauþo sveèiai, paskutiná vakarà

76


Visiems, kurie 1989 m. spalio 7 dienà su aðaromis akyse stebëjo,kaip Vilniaus padangëje suplevësavo trispalvë, noriu papasakoti ma-þai kam þinomà faktà. Geltona þalia raudona vëliava plevësavo Ge-dimino kalno bokðte ne tik 1919 ir 1939 metais. 1928 metø vasario16 dienà lenkø okupuotame Vilniuje jà iðkëlë lietuviai skautai – Pra-nas Þiþmaras, vëliau þinomas Vilniaus kraðto lietuviø visuomenësveikëjas, jaunas poetas Jonas Zabrockis ir Stasys Sabalys.

Bijodami, kad vëliava tuoj bus nukabinta, jaunuoliai sutarë suLietuviø mokytojø seminarijos moksleive Jadvyga Miciûte (poetësOnos Miciûtës seserimi), kad ji ankstø rytà paþadins bendrabuèiogyventojus – tegul bent jie pamato stebuklingà trispalvës spindesá se-nojo Vilniaus padangëje. Kad lenkø policijai kiltø sunkumø vëliavànuimti, prie stiebo kabëjo metalinë dëþelë su uþraðu „uþminuota“.1928-jø vasará trispalvë vëliava plazdëjo Gedimino pilies bokðte dvylikavalandø, þadindama dþiaugsmà, ilgesá, viltá.

Du ðio ávykio kaltininkai nebesulaukë mûsø dienø: P. Þiþmaras1940 m. areðtuotas ir iðtremtas þuvo Sibire, o J. Zabrockis astsidûrëBrazilijoje, emigracijoje.

1997, Vilnius

DAR KARTÀ VËLIAVA...

Petras Mareckas

Pasaulinis skautø suvaþiavimas Latvijoje, 1928 m.

77


Kai kalbame apie Vilniaus skautus, tai turime galvoje mûsuosiusGedimino, Mindaugo ir Vytauto bûriø skautus. Taèiau toksai galvoji-mas yra kiek netikslus, nes turime atminti, kad dabartinë anosios pu-sës 20 tûkst. Skautø organizacija turi pilnà teisæ vadinti save Vilniausskautais. Juk Vilniuje, kuriame po ðimtmeèiø prasiverþë mûsø tautos kul-tûrinis ir politinis daigas, ásikûrë taip pat pirmieji lietuviai skautai. Tai bu-vo 1918 m. lapkrièio mën. 1 d., kada sugráþæ ið Rusijos broliai Jurgelevièiai,kurie Didþiojo karo metu susipaþino su skautø idëja, suorganizavo Vil-niuje I-jà skautø draugovæ.

Pradþioje skautø buvo nedaug: 10 berniukø ir 2 mergaitës. Ðie„Dvylika apaðtalø“ davë pradþià vëlesniosioms draugovëms: I-jaiVytauto – skautø ir II-jai Birutës – skauèiø. Ðiø skautø vadas buvoP. Jurgelevièius, globëjas – I-ios Vilniaus vyrø gimnazijos direktoriusM. Birþiðka, o pirmasis rëmëjas (paaukojæs 100 markiø) – karininkasJ. Juozapavièius.

Dauguma tø pirmøjø skautø þuvo kovose dël mûsø tautos ne-priklausomybës, o kiti, kurie iðliko gyvi, po karø vël susibûrë á organi-zacijà, tik jau ne Vilniuje, bet Kaune. Nuo to laiko laisvojoje Lietu-voje prasidëjo spartus skautø organizacijos augimas, kuri ðiandienturi 120 tûkst. skautø.

Vilniuje iki 1925 m. apie lietuvius skautus ir galvoti buvo sunku,nes trûko jiems specialistø-vadovø. Pagaliau nebuvo ir kitø tinkamø sà-lygø veikti. Bet ðtai 1925 m. gráþta ið Kaukazo Pranas Þiþmaras, kuris,kaip gerai susipaþinæs su skautø istorija, skautiðkàja veikla ir ideologi-ja, tøjø paèiø metø vasario mën. 16 d. Pranciðkonø bendrabutyje ákû-rë Gedimino Vilkø skiltá. Ðiøjø Vilniaus skautø veikimas platesnei mûsøvisuomenei buvo neþinomas. Apie jø ásikûrimà pradþioje þinojo tikdr. J. Basanavièius, kuris buvo Gedimino Vilkø garbës narys – garbësskautas. Gedimino Vilkai, nors sueigas darë uþdangstæ langus, áþiebæþvakæ ir pusgarsiu giedodami Tautos himnà, taèiau dirbo atsidëjæ, lauk-dami giedresniø valandø. Aiðku, tuo metu buvo taip pat praðoma irvietinë valdþia ir vietinis skautø vyriausias ðtabas, kad leistø Gedimi-no Vilkams Vilniuje veikti kaip vieðai lietuviø skautø organizacijai.

VILNIAUS LIETUVIØ SKAUTAI

P. Svyra

78


Ateina skaudus 1927 m. vasaris. Mirðta mûsø didysis tautietis irpirmasis Vilniaus garbës skautas – dr. Jonas Basanavièius. Jo laidotu-viø metu Gedimino Vilkø skautø d-vë nutaria vieðai pasirodyti. PrieGarbës Skauto karsto atsistoja budëti skautø sargyba, o vëliau, kûnàveþant á Rasus, jie þygiuoja su savo juoda vëliava paskui karstà.

Dauguma Vilniaus gyventojø manë, kad tai ið Kauno atvykæ skau-tai á laidotuves.

Po laidotuviø storastijos pareigûnai pastebëjo, kad skautai pasi-rodë su vëliava, kaip neuþregistruota organizacija. Tokiu bûdu skau-tai atsirado keblioje padëtyje. Vienintelë iðeitis ið susidariusios padë-ties buvo ásiraðyti á Lenkijos skautø brolijà. Vyriausias skautø ðtabasVarðuvoje patvirtino skautø d-væ, kaip Vilniaus skautø II-àjà Gedimi-no d-væ, skirdamas jos draugininku Pranà Þiþmarà.

1927 metais Vilniaus lietuviø skautø veikime prasideda naujasetapas. Tais metais buvo taip pat pirmoji mûsø skautø stovykla Vala-kumpëje (7 km uþ Vilniaus).

Tø paèiø metø rudená Pr. Þiþmaras ir St. Valiukevièius vyksta áÐvenèionis ir ten pradeda tyrinëti skautiðkajam darbui sàlygas. 1928 m.sausio mën. 8 d. susiorganizuoja Ðvenèioniø skautø I-ji skiltis, kuripasivadina Katinai. Katinams vadovavo J. Juodgalvis ir St. Valiukevièius.Nuo to laiko pradeda sparèiai plisti skautybë Ðvenèionyse, labiausiaivietinës lietuviø gimnazijos mokiniø tarpe.

Skautai Vilniuje turëjo menkas sàlygas dirbti, bet ðvenèioniðkiai,galima sakyti, jokiø neturëjo. Todël, jei iðkylavo ar stovyklavo, tai tikprisijungæ prie Vilniaus d-vës.

Ðvenèioniø skautai veikë iki 1936–37 m.m., t. y. iki gimnazijos uþ-darymo. Po to ðvenèioniðkiai skautai persikëlë á Vilniø ir èia 1938 m.sausio mën. 320 d. atgaivino savo d-væ, pavadindami jà Vytauto vardu.

Vilniaus skautai po 1927 m. þymiai praplëtë savo darbø progra-mà. 1927/28 m. jie iðleido ðapirografuotà savo laikraðtá – „Vilniaus Skau-tà“, kurio paskutinis numeris pasirodë dar 1935 m. 1928 m. Vilniausskautai buvo iðleidæ „Skautø Kalendoriø“. Be to, skautai kasmet ren-gia stovyklas á tolimiausius mûsø kraðto pakraðèius ir daþnas iðkylas áistorines vietas: Trakus, Medininkus ir t. t. 1928 m. Vilniaus skautai(keletas taip pat ið Ðvenèioniø d-vës) iðvyko (52 asmens) á Kaunà, kurdalyvavo pirmajame Tautiniame Lietuvos skautø sàskrydyje Aukðto-joje Panemunëje. Pasibaigus sàskrydþiui, aplankyta eilë atgimusios Lie-tuvos miestø bei atmintinø ir brangiø kiekvieno lietuvio ðirdþiai is-

79


toriniø vietø. Tais paèiais 1928 m. geguþës mën. 3 d. Vilniuje buvovisø skautø (lietuviø, gudø, lenkø, þydø ir kitø) 10 km bëgimas gat-vëmis. Gedimino d-vës komanda ið 13 dalyvavusiø bëgime atbëgopirmoji. Apskritai, skautai visuomet gyvai, kaip specifiðka organi-zacija, dalyvavo mûsø kraðto vieðajame gyvenime, daug padëdamivisuomenei bei kitoms mûsø draugijoms. Procesija á Kalvarijas –tvarko jà skautai, vieðas vakaras, akademija ar ðiaip pobûvis – tvarkoir budi skautai ir t. t.

Vilniaus skautø veikimo tempas dar labiau pagyvëjo, kai Lietu-viø Labdarybës d-ja davë jiems prie Didþiosios gatvës Nr. 12 butà,kuriame skautai átaisë savo ðtabà ir sukrovë surinktà per keleris me-tus inventoriø.

Iki 1933/34 m. skautams sëkmingai vadovavo Pr. Þiþmaras irS. Narkevièius. Taèiau nuo tø metø prasideda smarki vadovybës kri-zë, kurios metu skautiðkojo veikimo sparta þymiai sumaþëjo. Pr. Þiþ-marui ir S. Narkevièiui pasitraukus, skautams trûksta gerø vadø irreikalingø lëðø.

[...]1936/37 ir 1937/38 m. d-væ sukreèia skaudþios þinios. Tai buvo

metai, kada mûsø kaimuose pradëjo nykti lietuviðkø draugijø mo-kyklos, skaityklos ir skyriai, o vëliau ir paèiø d-jø centrai. Vietos admi-nistracinë valdþia kreipësi á Lenkijos skautø vadovybæ Varðuvoje irVilniuje, praðydama sulaikyti Gedimino d-vës veikimà, kuris esàs þa-lingas ir t. t. D-vës ðtabe padaugëjo praneðimø ir kategoriðkø pastabøið ZHP*. Taèiau d-vë, kaip legalus suvalstybintos Lenkijos skautø sà-jungos narys, negalëjo be rimtø lygiø teisiø su kitomis d-vëmis: josjuodoji vëliava ir ðiandien dulksta ZHP ðtabo kampe, o paþadai apieA kategorijà... tik lûpose. Motyvu, kuriuo remdamasis ZHP neleidoVilniaus Gedimino d-vei turëti savo vëliavos ir nedavë kat. A, buvoáþodis. ZHP nepripaþino lietuviðkojo áþodþio teksto, nors jis yra vers-tas ið anglø kalbos. Mûsø skautai nuo 1927 m. vartojo tà áþodþiotekstà, kurá suredagavo Lietuvos skautø brolija. Tasai áþodis skamba:„Brangindamas savo garbæ, að pasiþadu iðtikimai tarnauti Dievui ir Tëvy-nei, padëti artimui ir pildyti visus skautø ástatus. Vietoje ðito teksto ZHPðtabas reikalavo vartoti iðverstà lenkø skautø áþodá. To nepadarius, buvograsinama d-vës uþdarymu. Iðverstas ið lenkø kalbos áþodis (lenkið-kai: Mam szczerà wolæ caùym ýyciem peùniã sùuýbæ Bogu i Polsce, nieúã pomoc

* Zavzàd Harcerstwa Polskiego.

80


Vilniaus Mindaugo dr-vës skautai Dubyèiø stovykloje (Lydos apskritis) 1936 m.Pranas – viduryje

„Þiþmaro skautai“. Ið kairës: S. Narkevièius, Stasë Nedzveckaitë (Maþuolienë),Marija Karuþaitë (Horodnièienë), Kazys Krivelis, Juozas Maèionis, Pranas,

Leonardas Palevièius, J. Bartoðka

81


Ðvenèioniø skautai su draugininku P. Þiþmaru,dir. Aleksandru Rymu, kun. Grubiu (?)

Uþrašas: Þydø delegacija aplankë mûsø stovyklà.Apsa,1931m.VII mën. (Breslaujos apskr.)

82


Skautai su draugininku P. Þiþmaru ir globëjuJ. Kairiûkðèiu prie Auðros Vartø

Skautai prie Jono Basanavièiaus kapo Rasø kapinësesu P. Þiþmaru ir J. Kairiûkðèiu

83


Pranas Latvijoje, pasauliniame skautø sàskrydyje.1928 m. (Riga, foto J. Graube)

Su jaunaisiais Ðvenèioniø skautais

84


bliýnim, byã posùusznym Prawu Harcerskiemu) skambëtø: „turiu gerà valiàvisu gyvenimu tarnauti Dievui ir Lenkijai, neðti pagalbà artimiesiems, bûtipaklusniu skautø ástatams“... Aiðku, mûsiðkiai su tuo áþodþio tekstu nie-ku bûdu nesutiko. Prasidëjo derybos. Kelis kartus buvo siunèiamipraðymai, kad áþodyje ZHP vadovybë leistø kà nors pakeisti. Tik pometiniø klabenimø ZHP atsakë, nesutikdama nieko iðmesti, tik leis-damas pridëti. Gedimino d-vës vadovybë, pasitarusi su visuomenësatsakingais asmenimis, pasiûlymà priëmë, nes kitu atveju d-vei grësënedvejotinas likvidavimas.

1938 m. sausio mën. 30 d. posëdyje, kuriame dalyvavo V.D.G.K.dir. M. Ðikðnys, mokyt. skautininkas Pr. Þiþmaras, Vilniaus ZHP Vë-liavos komendantas M. Puciata, jo pavaduotojas skautininkas V. Pet-raðkevièius ir II tunto (prie jo priskirta buvo Gedimino d-vë) tunti-ninkas skautin. Z. Ðadkovskis, Gedimino d-vës vadovybë: draugi-ninkas Br. Sliekas, P. Morkûnas, Ad. Sabaitis, Alg. Valeiða, P. Averkair buv. Ðvenèioniø d-vës draugininkas M. Gaidelis, – ginèas dël áþo-dþio buvo baigtas kompromiso keliu. ZHP vadovybë sutiko áþodþiotekstan ádëti „savo tautai“, o Gedimino d-vës vadovybë sutiko nie-ko ið teksto neiðmesti. Priimtas tekstas, kurá patvirtino Vyriausias ZHPðtabas Varðuvoje (Gùówna Kwatera ZHP), vartojamas jau mûsø skautøáþodþiuose. Galutinëje redakcijoje jisai skamba: „Turiu tikrà valià visàgyvenimà tarnauti Dievui, Lenkijai ir savo Tautai, padëti artimui ir bûti pa-klusnus skautø ástatams“.

[...]Dabar Gedimino bûryje yra 94 skautai, Vytauto b-je 39 skautai,

Mindaugo b-je 47 skautai. Taigi Vilniuje yra 180 skautø. Toks stipriaiorganizuoto jaunimo bûrys turi gyvai sudominti mûsø visuomenæ.Jei norim, kad tasai jaunimas vaisingai darbuotøsi, pagalvokim apiejo veikimo sàlygas, apie þmones, kurie galëtø jam atitinkamai vado-vauti. Kad Vilniaus skautai turëtø savo sàjungà, bent pusëtinà bendràbutà, savo vadà ir sàlygas dirbti, ið jø galima bûtø daug ko laukti. Ini-ciatyva ðiuo atveju yra ið dalies paèiø skautø, ið dalies mûsø visuome-nës rankose!

Ðá straipsnelá raðydamas nesistengiau duoti Vilniaus skautø gy-vavimo ir veikimo pilnos istorijos. Tai galima bus padaryti vëliau –minint jø penkiolikos bei dvideðimties metø sukaktuves. [...]

Lietuviðkas Baras, 1939, Nr. 3 (33)

85


Vilnius, davæs pradþià Lietuvos skautijai, kurá laikà pats buvopalikæs be lietuviø skautø. Sunkios gyvenimo sàlygos, þiaurus lenkøpersekiojimas visa, kas lietuviðka, ypaè organizuota, privertë daugeláorganizacijø likviduoti savo veikimà. Bene 1923/24 m. nustojo veikti irligi tol dar iðlikusios keturios vilnieèiø skautø skiltys. Atrodë, kad gra-þi idëja visai palaidota ar bent uþliûliuota letargu ligi Vilnius, Lietuvossostinë, vël bus laisvas. Taèiau kitos minties buvo jaunimas. Jaunuoliøsielos nerimo, graþi skautø idëja jas viliojo ir siekë jaunuoliai pralauþtituos ledus, nugalëti tas kliûtis, kurios neleido jiems bûti drauge sumoksleiviais, lietuviais ir skautais.

Vytauto Didþiojo vardo gimnazija, kurioje seniau veikë ir vëliauatgimë skautai, neleido mokiniams slaptai nuo lenkø kurti skautø drau-govæ, bijodama, kad lenkai neturëtø kabliuko vienintelei gimnazijaiuþdaryti. Tuomet moksleiviai ryþosi veikti slaptai nuo lenkø ir nuosavøjø. 1926 m. vasario 16 d. susirinkæs pranciðkonø rûmuose bûrelismoksleiviø, su prityrusiu skautu Þiþmaru prieðaky, nutarë kurti Gedi-mino – Vilkø skiltá. Vëliau „Gedimino Vilkai“ rinkdavosi privaèiuosebutuose, Gedimino kalne, Paneriø kalnuose ir kt. Buvo mokomi jauniskautai, laikomos paskaitos, pusbalsiu giedamas Tautos Himnas ir ruo-ðiamasi prie vieðo pasirodymo lietuviø visuomenei. Niekas ið Vilniauslietuviø inteligentø apie skautus neþinojo, tik vienam D-rui J. Basana-vièiui skautø paslaptis buvo patikëta. D-ras Basanavièius rëmë skau-tus ir buvo jø iðrinktas Garbës Skautu.

Vilnieèiai skautai ne tik mokësi slaptai, bet ir iðkylas darydavoslaptas net á uþmiestá. Paþymëtina slapta iðkyla á Trakø eþero salà, ápilies griuvësius, kur pagaliau buvo nuspræsta daryti skautø áþodþiuspusiau slaptai – kvieèiant keletà lietuviø inteligentø áþodþio iðkilmës-na. Pakviestieji lietuviai inteligentai patys neþinojo, kur juos veda. Ma-þytës salës langai paslaptingai uþdengti, ramiai stovi tvarkingø moks-leiviø bûrelis, visø veidai ðviesûs, linksmi. Prasideda áþodþio iðkilmës,ir tik dabar sveèiams paaiðkëja, kad juos èia áviliojo „Gedimino Vil-kai“, atgimusieji skautai. Reikëjo dabar tik gauti ið okupantø leidimasveikti, bet lenkai jo nedavë. Kelis kartus buvo praðyta leidimo, bet vi-suomet buvo gautas lenkø „veto“.

LIETUVIÐKOJI SKAUTYBËVILNIUJE

86


Pagaliau 1927 m. vasario 16 d., mirus Garbës skautui dr. J. Basa-navièiui, „Gedimino Vilkai“ neiðlaikë ir prieð lenkø norà pasirodë vie-ðai Vilniaus gatvëse, eidami sargybas prie savo Garbës skauto karsto.Lenkai, nustebæ graþia lietuviø skautø drausme ir pamatæ, kad lietu-viø skautø dvasios nuslopinti negalës, pagaliau leido vieðai veikti irbuvo uþregistruota Vilniaus lenkø skautø ðtabe, kaip II Vilniaus lietu-viø skautø Gedimino dr-vë.

Tenka dar pastebëti, kad Vilniaus skautai leido ir savo organà„Vilniaus Skautas“, o 1928 m. iðleido graþø skautø kalendoriø.

Kaip matome, Vilniaus skautai per ilgus þiaurios lenkø okupaci-jos metus atliko labai daug ir graþiø darbø mûsø tëvynei Lietuvai.Nei tardymai, nei areðtai ir kalëjimas jø nuo uþsibrëþtojo tikslo ne-atitraukë. Jie tvirtai tikëjo, kad Vilnius gráð tikriesiems jo ðeiminin-kams ir buvo pasiryþæ eiti iki galo – niekuomet, nei uþ kà ir niekamnepalikti senosios Gedimino sostinës Vilniaus. Ir jie iki pat pastarøjødienø Vilniaus kraðte ëjo garbingas jaunøjø knygneðiø pareigas, betapie tai, manau, bus progos jiems patiems èia plaèiau pasisakyti.

Vilnius mûsø!

Skautø aidas, 1939, Nr. 11

Uþrašas: Paskutinioji bendra vakarienë Vilniaus sk. Gedimino draugovësKlajokliø stovyklos po Nepriklausomà Lietuvà 3-VIII-1928m.

Ðia vakariene buvo uþbaigta antroji Vilniaus lietuviø skautø stovykla

87


Pranas Þiþmaras, 1927 m.

88


Vilniaus ir Lietuvos skautai Kauno aerodrome, 1928 m.

Vilniaus skautai Kryþiø kalne,1928 m.

89


Vilniaus skautai ant Rambyno kalno, 1928 m.

Uþrašas: Palanga. Mûsø stovykla prieð iðvaþiuojant man á Latvijà.Brangûs atsiminimai suriðti su pirmàja karðta meile. Daug kovø, daug kanèiø pragyventa

ðioje stovykloje. 1928 m. VII-19 d.

90


BROLIJOS VADO ÁSAKYMAS NR. 29

Vilnius, 1939 m. spaliø m. 29 d.

Skautai ir vadai, ðiandien didi ðventë! Tos dienos laukëme 19 me-tø! O ðiandie – mûsø sostinë Vilnius laisva!

Visø mûsø ðirdys kupinos nepaprasto dþiaugsmo, kurio tikraiiðreikðti negali þodþiai.

Að á jus kreipiuos ið mûsø Vilniaus, kuriame prieð 21 metus gimëir mûsø lietuviðkoji skautybë. Savo organizacijos dvideðimt pirmàsiassukaktis jungiame su Vilnijos išlaisvinimu.

Jûs buvote visada ásitikinæ, kad Vilnius vël bus Lietuvos sostinë.Jûs tikëjote, jûs dirbote, jûs ryþotës ir savo vilèiai pabrëþti, savo viene-tø vëliavas perriðote juodais kaspinais, o tuos kaspinus nuriðti prisie-këte tik Gedimino bokðte suplevësavus mûsø trispalvei vëliavai. Ðian-dien, broliai, mûsø sostinës ákûrëjo bokðte jau plevësuoja Lietuvos vë-liava! Iðkelkite ir savo skautiðkas vëliavas kuo aukðèiausiai ir jau begedulo kaspinø, nes jûsø karðtas troðkimas pasiektas: Lietuva su Vil-niumi!

Ðia proga að jus ðirdingai sveikinu ir linkiu naujose sàlygose dirbtidar energingiau, dar labiau mylëti savo Tëvynæ ir sostinæ Vilniø.

Að ðirdingai sveikinu Vilnijos skautus, tiek metø nepaprastai sun-kiose sàlygose dirbusius lietuviðkàjá ir skautiðkàjá darbà okupuotoseLietuvos þemëse. Dabar, broliai vilnieèiai, jums iðauðo nauja gadynë irmes visi iðvien eisime Lietuvos keliu.

Dþiaugsmingai sveikinu Vilniaus skautus ir lietuviðkàjá jaunimà.Tegyvuoja Lietuva ir Vilnius!

Vyr. sktn. pulk. J. Šarauskas,Brolijos Vadas

91


GREIÈIAU, AUKÐÈIAU,STIPRIAU

92


Vilnietis dail. Vaclovas Kosciuška. „Vilniaus rytojus“, 1938 m.Paveikslui pozavo Elena Þiþmaraitë ir Pranas Þiþmaras

93


Susiburkim á didelæ ðeimàDël tëvynës laimingo rytojaus.Nugalëti jaunystë iðeinaPatvari ir dràsiau uþsimojus.

Mûs darbais Lietuva pasidþiaugs –Tad greièiau ir tvirèiau ir graþiau!

Mûsø jëgos, ir protas, ir darbasTau, tëvyne, ðalie numylëta.Ginsim Tavo didybæ ir garbæ,Pasiryþæ kovot – nugalëti.

Mûsø ðuolis á tolá ir aukðtá;Neástengs mûsø niekas paþemint.Ateitis vis giedresnë iðauðta –Turim graþià lietuviðkà þemæ.

Ið kitø tolimø kontinentøÁ tëvynæ – laivais ir lëktuvais!Kad ji augtø, þydëtø, gyventø,Mes visi visada tik lietuviai.

Mes su kartim, su ietim ir diskaisMes bëgikai, atletai, þaidëjai.Lietuva mums brangesnë uþ viskà –Mes varþytis dël jos paþadëjom.

Per kliûtis mes praþengiame slenkstáÞaist, varþytis ir dirbti atvykæ.Marð pirmyn, nugalët ir pralenkti,Lietuvos Maratono bëgikai!

Mûs darbais Lietuva pasidþiaugs –Tad greièiau, ir tvirèiau, ir graþiau!

Antanas Miškinis

OLIMPIADOS GIESMË

1938 m.

94


Neþinau, ar gali bûti graþesni prisiminimai uþ nerûpestingas jau-nystës dienas?! Manding, nors gimiau ir augau lenkø okupuotameVilniuje, nematydamas nepriklausomos Lietuvos gyvenimo, taèiaupraleisti mokslo metai Vilniaus lietuviø „Ryto“ pradþios mokykloje beiVilniaus Vytauto Didþiojo gimnazijoje yra labai brangûs ir giliai ási-spraudæ á mano atmintá kaip ðviesiausios gyvenimo dienos.

Niekuomet nepamirðiu pradþios mokyklos mokytojo, mielodzûko J. Navicko, kuris „paiðybos“ pamokose paprastai pasiûlydavoiðpaiðyti Trijø Kryþiø kalnà ar Gedimino pilá, o virð jos dar didesnæLietuvos vëliavà – vël, mokant Lietuvos himnà, jam pasirodydavoaðaros akyse...

Visuomet prisiminsiu gimnazijos direktoriø, raðytojà, matemati-kos vadovëliø autoriø Marcelinà Ðikðná ir jo kiekviename sakinyjekartojamà „aðkuta“ þodá. Ir ðiandien neþinau, kà jis reiðkia, taèiauspëju, kad tai junginys dviejø þodþiø „aiðku tau“. Net ir iðdëstæs len-toje ilgà Pitagoro teoremà, jis jà taip pat uþbaigdavo „aðkuta“ þo-dþiu. O kur dabita, beveik kiekvienà dienà keitæs eilutæ lenkø kalbosmokytojas (mëgdavo bûti vadinamas „profesorium“) krokuviðkis Piz-lo, Lenkijos istorijos – Puciata, lotynø – Br. Untulis, kunigai K. Èibi-ras, V. Taðkûnas, dr. Ig. Ðlapelis, Matjoðaitis, G. Ðlapelytë-Sirutienë(dar ir ðiandienà pasikeièiame laiðkais) ir kt.? Juk visi lietuviai moky-tojai stengësi mus auklëti lietuviðkoje ir krikðèioniðkoje dvasioje, my-lëti savo kraðtà, o vasaros atostogø metu mesti plaèià lietuviðkà ðviesàVilniaus kraðto kaimui.

Ne visuomet supratome jø norus ir siekius, baudþiant maþà nusi-þengimà elgesio paþymio maþinimu arba kvieèiant tëvà pas direktoriø.

Kiek laisviau „atsikvëpdavome“ kûno kultûros pamokose. Len-kai mokytojai buvo „liberaliðkesni“ uþ lietuvius, kadangi lenkai gimna-zistai daugumoje gyveno su tëvais, turëjo daugiau laisvës uþ lietuvius

VILNIAUS KRAÐTO SÛNUS,SPORTO VEIKËJAS PRANAS ÞIÞMARAS IR

DABAR ATSIMENAMAS

K. Baronas

Mûsø korespondentas Europoje

95


mokinius, kuriø 90 proc. gyveno bendrabuèiuose – Birutës, dr. J. Basa-navièiaus ir kt. Tad, apleidus gimnazijos rûmus, mokiniai vël patekda-vo á bendrabuèio gyvenimo rëmus – taisykles, kur taip pat kiekvienasnusiþengimas buvo baudþiamas. Be to, mokytojai sakydavo, kad á Lie-tuviø gimnazijos mokinius yra „atkreiptos visø akys“.

Tad, suprantama, kad kûno kultûros pamokose iðliedavome netik prakaità, bet ir visà energijà ir jëgas, atlikdami maþoje salëje mankðtàant gimnastikos kopëtaièiø, spardydami kamuolá, lenktyniaudami bë-gimo take.

Gerai neatsimenu, taèiau berods 1933 mokslo m. pabaigoje pla-èiai buvo kalbama, kad nuo rudens kûno kultûros mokytojo pareigaseis jau lietuvis Pr. Þiþmaras, kà tik baigæs Varðuvoje „Centralny Insty-tut Wychowania Fizycznego“ – Centriná Fizinio Lavinimo Institutà,suteikiant teisæ visose Lenkijos gimnazijose dëstyti kûno kultûrà.

Paþástamas jis mums buvo ið skautiðkos veiklos, laimëtø lietu-viø skautø bëgimo rungtyniø aplink Vilniø prieð kitas lenkø drau-goves, Lietuvos nepriklausomybës proga – iðkabintos trispalvës Ge-dimino pilyje.

Nebuvo jis aukðto ûgio, pasakyèiau iðlinkusiom kojom (vok. O’bei-ne), garbanotais plaukais, taèiau stipria valia ir pasiryþimu spindinèiomtamsiom akim. Jos perverdavo mokiná. Trumpus þodþius – „ðok“ ar

Grupë lietuviø skautø, laimëjusiø pirmà vietà bëgimo varþybose aplink Vilniø1928 m. (?) geguþës 3 d. Pranas – su dviraèiu

96


„bëk“, mokiniai vykdydavo be jokiø atsipraðymø. Mëgo jis mane, ka-dangi lengvojoje atletikoje ir þiemos sporto ðakose priklausiau priegeresniø gimnazijos sportininkø, praleisdamas ketvirtadienio popie-tæ jo treniruotëse. Ir mes „vyrai“ (taip Pr. Þ. mus vadindavo) mylëjomesavo kûno kultûros mokytojà, ypaè laikydami já didvyriu po 1938 m.kovo mën. 20 d. dvikovos su lenku studentu – atsargos karininku.

Gráþus Vilniui prie Lietuvos, Pr. Þiþmaras buvo paskirtas VilniausSporto Apygardos pirmininku (tik ne vadovu, kaip raðoma LE!). Paly-ginus trumpu laiku jis perreformavo Vilniaus sportiná gyvenimà, ájung-damas já á Lietuvos sportines vëþes. Buvau „Vilniaus Balso“ sporto ko-respondentu , tad beveik kiekvienà dienà uþeidavau á VSA sportiniøþiniø, trumpai pakalbëti su Pr. Þiþmaru einamais reikalais, numato-mom rungtynëm. Niekuomet netikëjau, kad 1940 m. birþelio mën. 14–15 d. surengtos Vilnius – Kaunas lengvosios atletikos rungtynës buspaskutinës nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Jos vyko ûþianttransportiniams sovietiniams lëktuvams, skraidant virð Vilniausbomboneðiams, Vilniaus gatvëmis þygiuojant raudonarmieèiams.Rungtynës nebuvo uþbaigtos, kadangi daugumas Kauno sportininkøiðvyko á namus.

Taip pat netikëjau, kad birþelio mën. pabaigoje ar liepos mën.pradþioje paskutiná kartà matysiu mano mielà buv. Mokytojà. TyliaiVSA patalpose buvo kalbama apie Pr. Þiþmaro suëmimà, kad á jo vietàtaikosi Vilniaus vienvietës meisteris gudas Kepelis.

Neþinoma liko Pr. Þiþmaro suëmimo data, taèiau spëju, kad jiávyko greièiausiai liepos mën. pradþioje, kadangi dar ir ðiandienà lai-kau brangø sportiná atminimà, iðduotà paþymëjimà, kad esu VilniausSporto Apygardos Futbolo Teisëjø Kolegijos narys. Paþymëjimas pasi-raðytas Pr. Þiþmaro 1940 m. birþelio 27 d. Taigi, jo suëmimas galëjoávykti tik po tos datos.

Kiek daugiau ðviesos á Pr. Þiþmaro suëmimà meta lenkas VladasVielhorskis savo leidinyje „Wspomnienia z przeýyã w niewoli so-vieckiej“, London, 1985 m. („Pergyvenimø prisiminimai sovietinëjenelaisvëje“). Autorius priklausë prie dienraðèio „Kurier Wilenski“redakcinio ðtabo. Laikraðtis jau „naujos vyriausybës“ buvo uþdarytas1940 m. birþelio mën. 22 d. V. Vielhorskis, gimæs Voluinëje, ið profe-sijos agronomas, plaèios erudicijos þmogus, perëjo á istorikø eiles,

97


labai tendencingai savo raðiniuose nuðviesdavo D. Lietuvos kunigaikð-tystæ ir paèià lietuviø tautà. Taigi, minëtuose prisiminimuose 26 psl.V. Vielhorski taip raðo: „Celë nr. 1 priklausë prie Apygardos teismo rû-mø, ðoniniame sparne pristatyto pastato (Tai Tauro g-vë – K.B.). Jaunes-niais uþ mane buvo du lietuviai – 42 m. Jurgis Zagorskis, iðsigimëlislenkas, profesionalas ðnipas, labai gabus, iðsimokslinæs, talentingas pai-ðytojas, beribis cinikas, akiplëða ir 33 m. lietuvis Pranas Þiþmaras, vado-vas lietuviðko sportinio gyvenimo Vilniaus kraðte, mûsø politinis prie-ðas. Garbingas, kilnus, riteriðkas ir geras þmogus. Pamëgau að já. Podviejø savaièiø Þiþmarà paëmë ið celës. Neþinau kas su juo vëliau at-sitiko. Ketvirtas celës draugas buvo „keièiamas“. Tai buvo siunèiamiprovokatoriai“.

Prie Pr. Þiþmaro suëmimo, ið savo pusës taip pat norëèiau pridëtikeletà pastabø. Pirma – LE XXXV t. 375 psl. Pr. Þiþmaro gimimo dataatþymëta 1905 m. ir pagal kitus ðaltinius 1907 m. Pastarieji metai yratikri, nes ir V. Vielhorskis raðo, kad 1940 m. Pr. Þiþmaras buvæs 33 m.,taigi gimæs 1907 m. Antra – viename Vilniaus Kraðto Lietuviø S-gossusirinkime Toronte a.a. Pr. Ancevièius skaitë labai ádomià paskaità apiePr. Þiþmarà, ypatingai iðkeldamas joje dvikovà su lenku, kadangi Pr.Ancevièiui teko eiti sekundanto pareigas. Þadëjo kiek daugiau „pa-slapèiø“ ádëti á paskaità ir jà atiduoti spaudai. Nesuspëjo, nusineðda-mas daug ádomiø þiniø á kità pasaulá. Taip pat, ðiame susirinkimebuvo kalbama, kad Pr. Þiþmaras su tuo lenku studentu susitikæs Sibirostovykloje, padavæ vienas kitam rankà ir likæ net geri draugai.

Treèia – kaip Lenkijos pilietis Pr. Þiþmaras galëjo ásijungti á or-ganizuojamà SS-goje Anderso armijà ir tokiu keliu iðtrûkti ið Sibirostovyklos. Juk daug Vilniaus kraðto lietuviø ástojo á gen. Anderso ei-les, tokiu bûdu iðsigelbëdami ið Sibiro nelaisvës, taèiau rasdami sauamþino poilsio vietà Monte Casino kapinëse. Jose yra kelios lietu-viðkos pavardës, kitos sulenkintos, nukertant galûnes. Kodël Pr. Þiþ-maras neásijungë á Anderso armijà – taip pat paslaptis. Gal jis mëgino,taèiau galëjo bûti atpaþintas kaip arðus lenkø prieðas ir nepriimtas.

Pr. Þiþmaras mirë Sibire, taèiau tiksli data neþinoma. Neþinomair vieta, neþinomas ir kapas ðio Vilniaus kraðto patrioto. Ðiemet, jeiguPr. Þiþmaras dar gyventø, bûtø sulaukæs 80 m.

JAV, Draugas, 1987 m. liepos mën. 11 d.

98


Jei sportuojantis Vilniaus lietuviø jaunimas nebûtø turëjæs entu-ziazmo ir ryþtingumo, tai Pirmoje Lietuvos Tautinëje Olimpiadoje vil-nieèiai nebûtø dalyvavæ.

Po audringo 1938 metø mûsø Tautai ir Lietuvos Valstybei pava-sario, artinosi liepos mënuo, taigi artëjo ir viso pasaulio lietuviø jau-nimo ðventë, paskirta Lietuvos 20 metø nepriklausomybës sukakèiaipaminëti. Lietuvos ir uþsienio lietuviø spaudoje buvo plaèiai ir gyvaikalbama apie rengiamà didþià ir iðkilmingà jaunimo ðventæ, á kuriàPirmosios Lietuvos Tautinës Olimpiados Komitetas kvietë viso pasauliolietuvius sportininkus dalyvauti didþiame lietuviø jaunimo susibûri-me – Pirmoje Tautinëje Olimpiadoje. Tam tikslui buvo iðsiuntinëti áplatøjá pasaulá pakvietimai ir plakatai svetur gyvenantiems lietuviams.

Þinios apie didþiules mûsø Tautos iðkilmes këlë lietuviø jaunuo-menës troðkimà ir norà, kad Pirmoji Tautinë Lietuvos Olimpiada pa-vyktø kuo graþiausiai, iðkilmingiausiai ir bûtø gausi dalyviø skaièiumi.Tos mintys þadino didelá norà pamatyti Lietuvoje gyvenanèias sesesir brolius ir didelá norà pabûti pas juos vieðnagëje. Artëjant lieposmënesiui Lenkijos ponø okupuotojo Vilniaus sportininkai juto, kadaktyvieji sporto ðventës dalyviai – sportininkai ið tolimøjø ir artimø-jø lietuviø kolonijø yra jau pasiruoðæ vykti á Tautinæ Olimpiadà. Ju-to, kad tik mes, okupuotieji vilnieèiai, didþiøjø iðkilmiø iðvakarëseesame gaubiami bevilties siaubu. Þinojo, kad neuþilgo suplauks irsuvaþiuos á laikinàjà Lietuvos sostinæ Kaunà ið viso pasaulio kraðtølietuviai sportininkai, áþiebs olimpiniame aukure ugná, kuri simboli-zuos tikrøjø sûnø didþià, amþinà meilæ lietuviø tautai. Darnios min-ties jausmais gyvendami, Vilniaus sportininkai giliai susirûpino savolikimu ir ieðkojo iðeièiø kliûtims nugalëti. Vilniaus lietuviø sporti-ninkø didelis troðkimas dalyvauti Pirmojoje Tautinëje Olimpiadoje,birþelio 28 dienà sutraukë visus sportininkus á vienà bûrá, kuriame buvosvarstyta priemonës sportininkø troðkimams ágyvendinti. Susirin-kusiøjø siekiai buvo aiðkûs. Kai kurie pasisakë, kad TautinëjeOlimpiadoje dalyvausià net ir tuo atveju, jei nebus galima surengti ið-vykos. Pr. Þiþmaro pasiûlymas susirinkusiems sportininkams iðrinkti

VILNIAUS KRAÐTO LIETUVIØ KOMITETASPIRMOJOJE TAUTINËJE OLIMPIADOJE DALYVAUTI

P. Kunevièius

99


1938 m. Pirmoji Lietuvos tautinë olimpiada.Vilniaus sportininkø delegacijos sutikimas Kauno geleþinkelio stotyje.

Ant rankø iðkeltas Pranas Þiþmaras

100


ið lietuviø visuomenës veikëjø tarpo Komitetà Tautinëje Olimpiadojedalyvauti, buvo entuziastiðkai priimtas ir realizuotas.

Birþelio 30 dienà susirinko Vilniaus Kraðto Lietuviø KomitetasPirmoje Tautinëje Olimpiadoje dalyvauti, á kurá áëjo buvusio Lietu-viø Sporto Klubo pirmininkas p. Br. Untulis, p. V. Budrevièius, p. adv.A. Juknevièius, p. V. Martinkënas, p-lë mgr. J. Kazlauskaitë ir p. Pr. Þiþma-ras. Vilniaus Lietuviø Komitetas Tautinëje Olimpiadoje dalyvautienergingai griebësi darbo ir parodë daug rûpestingumo, tautiðkø ir spor-tiðkø reikalø supratimà. Komiteto nariai teisingai pastebëjo, kad mûsøsportininkø dalyvavimas Pirmoje Tautinëje Olimpiadoje yra itin svar-bus, nes jis nuties aiðkià ir pilnà vienybës grandinæ tarp visø lietuviø irduos progos mûsø jaunimui giliau paþinti mûsø Tautos siekius ir idea-lus, kurie brandins nepalenkiamai jø tautiðkà dvasià. Taip pat Komi-tetas pastebëjo, kad daug jaunuoliø neiðlaikys taip didelio dvasiospakilimo ir todël savarankiðkai ieðkos iðeièiø ir priemoniø dalyvautipasaulio lietuviø susibûrime – Pirmojoje Lietuvos Tautinëje Olim-piadoje. Bet ðiuo atveju jie lengvai galës nusiþengti Lenkijos Valstybësástatymams, tvarkantiems uþsienio pasø reikalus. Tas momentas be-ne labiausiai paveikë Komiteto narius ir paskatino juos susirûpintileidimo ir organizaciniais iðvykos reikalais. Tokiai padëèiai esant, Komi-teto nariai pilna ðirdimi stengësi jaunimui patarnauti, kad entuziazmuir ryþtingumu persisunkæ jø norai bûtø ágyvendinti.

Per pirmàjá posëdá Komiteto nariai pasiskirstë pareigomis. P. Br. Un-tulis buvo iðrinktas Komiteto pirmininku, p. V. Martinkënas – teisiøpatarëju, p. Pr. Þiþmaras atsakomingu prieð valdþios organus Komite-to nariu ir techniðkø darbø vykdytoju, p-lë mgr. J. Kazlauskaitë nariube ypatingø pareigø.

Tautinëje Olimpiadoje dalyvauti Komiteto sudarymas davë stiprøpagrindà organizuoto darbo eigai ir pakëlë jaunimo siekiø autoritetà.Jo ðûkis – „Vilniaus kraðto jaunime, visas jëgas Tautinei Olimpiadai“skambëjo dràsinamai. Komiteto veikla ir parengiamieji darbai ëjodviejø eventualumø kryptimi, todël ir darbo planas buvo dvejopas.Pirmøjø, maþai vilèiø tuo metu duodanèiø galimumu kryptimi einantbuvo nutarta: a) suruoðti sportininkams prieðolimpinæ stovyklà irb) padaryti maksimalias pastangas uþsienio pasui gauti. Antrà eventua-lumà, turint galvoje, Komitetas nutarë:

a) paruoðti ir pasiøsti Olimpiados atidarymo metu Pirmosios Lie-tuvos Tautinës Olimpiados Komitetui ir Olimpiados dalyviams – spor-tininkams sveikinimo telegramas.

101


Vilnieèiai prie Karo muziejaus Kaune

Olimpiados akimirka

102


b) Parinkti Vilniaus kraðte aukø ir pasiøsti dovanà Tautinës Olim-piados dalyviams – Sporto Pirmenybiø Tauræ.

c) paruoðti þiniø ir nuotraukø ið mûsø sportininkø gyvenimo Lie-tuvos spaudai.

d) plaèiai informuoti mûsø kraðto sportininkus apie olimpinesiðkilmes ir jø eigà per Vilniaus lietuviø spaudà.

Uþsienio pasà iðvykai iðsirûpinti Komitetas ágaliojo p. Pr. Þiþma-rà, kuris tuo reikalu nuvyko á Varðuvà. Padarius pastangas Uþsienio irVidaus Reikalø Ministerijose dëka Valstybinio Fizinio Auklëjimo ir Ka-riðko Parengimo ástaigos atsakingø asmenø palankumui ir intervenci-jai uþsienio pasas buvo gautas 43 asmenims.

Laimëjus Varðuvoje, dar teko vietos ástaigose atlikti daug ávairiøformalumø uþsienio kolektyvinio paso reikalu. Panaðiø reikalø atli-kimui, vykstantiems vienodos uniformos pasiuvimui ir kitø iðvykosreikmenø sutvarkymui beliko vos dvi dienos. Bet tikslios ir darniosorganizacijos dëka, nors skubotai, taèiau sklandþiai ir rûpestingai vis-kas buvo ávykdyta. Pasiruoðus Vilniaus sportininkams á Pirmàjà Lietu-vos Tautinæ Olimpiadà, iðvykà suorganizuoti ir jai vadovauti Komitetaspavedë p. Pr. Þiþmarui. Iðvykos garbës globëjais pakvietë kunigàKr. Èibirà ir direktoriø M. Ðikðná.

Vilnieèiø delegacija prie Karo muziejaus. Viduryje – generolas Vladas Nagys-Nagevièius, jo deðinëje – P. Þiþmaras, E. Þiþmaraitë

(Ið rankraðèio, esanèio P. Þiþmaro archyve)

103


Sutikti Pranà Þiþmarà verta keliauti ne vienà, bet nors ir keliskartus. Taigi, ðeðtadienio rytà jo nesulaukæ, Olimpinio komiteto, kaikuriø organizacijø ir spaudos atstovai tos paèios dienos vakarà vël ið-vyko atgal á Vievá laukti jo ir jo vadovaujamø brangiøjø tautieèiø –vilnieèiø sportininkø, su kuriais taip pat atvyko kun. Èibiras ir Vytau-to Didþiojo gimnazijos direktorius Ðikðnys. [...]

Sekmadienio ðiltà rytà apie 8 val. Vievio geleþinkelio stotis jaugrûste prisigrûdusi vietiniø gyventojø ir vasarotojø. Vyrai ir moteryssu gëliø puokðtëmis rankose ir neapsakomu dþiaugsmu akyse. Visøþvilgsniai krypsta á rytø ðalá, ið kur uþ keliø minuèiø turi pasirodytitraukinys su Þiþmaru ir vilnieèiais sportininkais. Jokie tvarkdariømaldavimai nieko nepadeda, nes minia vilnyte vilnija artyn ir ar-tyn geleþinkelio bëgiø, kuriais atrieda mûsø mielieji broliai.

Sunkiai atsidusæs, pagaliau sustoja ir traukinys, o jo vagonø lan-guose sumirga baltutelaièiais sportiniais kostiumais apsirengæ vilnieèiaisportininkai. Suaidi Tautos Himnas, ir sutiktøjø ir sutikusiøjø akyse pa-srûva nesulaikomos aðaros. Giedojimas á pabaigà virsta besiverþianèiaisið mûsø ir jø krûtiniø balsais, kuriuose aidi ir neapsakomas dþiaugsmas,ir ðirdá veriantis skausmas...

Himno paskutiniai þodþiai dar aidëjo saulës spinduliuose snau-dþianèiame ðile, o stotis jau skambëjo galingais ðauksmais: „Sveiki,brangûs broliai!“... „Þiþmarà! Duokite Þiþmarà! ... Kur mûsø Pranas?“

Pagaliau ið traukinio iðlipa sulysæs, iðvargæs mielasis mûsø Pranas.Mudu, jau seni paþástami ið Vilniaus, puolame vienas kitam á glëbá.

– Atleisk, Pranai... Tau teko nemalonumø patirti. Bet tu negalëjaitylëti ten, o mes negalëjome to nutylëti èia... Kaip jautiesi?

– Jausmai tokie, kuriø iðreikðti þodþiais negalima. Krûtinëje jienetelpa, o ið jos juos iðimti ir kam pasakyti – neámanoma...

Mes supratome vienas kità, pasakëme vienas kitam viskà ðiaiskeliais þodþiais.

Prieð já lenkia savo þilà galvà senas lietuvybës veikëjas p. Milan-èius, kuris neiðtaria þodþio, nes springsta nuo aðarø. Taèiau þodþiai èiair bereikalingi, nes visi suprato, kà ðitam pasiryþëliui jaunuoliui norë-

SVEIKI, BROLIAI VILNIEÈIAI!

Atvykusius Vilnijos sportininkus su giliu jausmutûkstanèiai sutiko Vievy, Kaiðiadoryse ir Kaune

104


jo pasakyti þilas senelis. Vasarotojø vardu Þiþmarà ir visus lietuviusvilnieèius nuoðirdþiai pasveikino insp. Kairiûkðtis, Olimpinio komite-to vardu – prok. p. J. Kalvaitis. Sveikinimams ir entuziazmui nebûtøgalo, taèiau traukinys juda ið vietos. Vietos gyventojai vilnieèius lydigriausmingais „valio“, aidi „Lietuviais esame mes gimæ...“

Minios þmoniø mieløjø sveèiø laukë ir visose stotyse, pro kuriastik eina traukinys. Kaiðiadoriðkiai traukiná sutiko ypaè gausia minia,su dainomis ir orkestru. Èia sportininkø vagonas buvo verste apvers-tas gëlëmis, o jie patys aplaistyti aðaromis ir apiberti ið ðirdies gilumosiðsiverþusiais sveikinimais.

Ir taip ligi paties Kauno. Kas dëjosi Kaune, beveik visi kaunieèiaiþino. Vël viskas paskendo dainø, dþiaugsmo aðarø, nebesuvaldomøjausmø, gëliø sveikinimø ir linkëjimø jûroje. Þiþmaras þodþiais ne-ástengë pasakyti tai, kà jis jauèia, ir èia, kaip tai atsitiko pakeliui á Kau-nà. Negalëjo savo jausmø iðreikðti ir kiti vilnieèiai lietuviai.

Kas matë ðá sutikimà, negali tvirtinti, kad lietuviai nemoka pa-reikðti savo entuziazmo. Ne, jie labai puikiai moka pareikðti savo jaus-mus, bet tik tada, kai tam yra rimtas reikalas. Jei lûþta lietuvio ðaltu-mas ir santûrumas, tai ir kalbëti netenka, kad jis iðgyveno dþiaugsmàar skausmà, kuris ir akmená bûtø privertæs krustelëti.

Negalima nepaminëti tos pavyzdingos tvarkos, kurià sugebë-jo iðlaikyti L. K. Sav. Kûrëjø S-ga, kurios iniciatyva buvo sukviestavisuomenë. Teismo tardytojas p. Liepinaitis, S-gos valdybos narys,parodë tikrai meistriðkà sugebëjimà vadovauti ir organizacijoms irminiai.

Per aikðtæ skautai Þiþmarà iðneðë ant rankø, o sportininkus mi-nia lydëjo sveikinimais ir dþiûgavimais. Ji nesiliovë savo jausmus reikðtiir tada, kai lietuviai vilnieèiai dingo Paþangos rûmuose: uþtvenkusigatvës judëjimà, ji primygtinai reikalavo savo mylimuosius pasirody-ti ir iðsiskirstë tik tada, kai pajuto, kad vis dëlto tiems pasirodymamskada nors turi bûti riba. Tas pats dþiaugsmas vilnieèius atlydëjo á spor-to aikðtæ, tas pats entuziazmas iðsiliejo jiems nuvykus á tautinæ skautøstovyklà.

Brangûs tautieèiai, jumis dþiaugiasi visa Lietuva, su jumis pasi-ruoðusi kentëti visa Lietuva. Su jumis visa Lietuva!

P. K-nas, XX amþius, 1938.VII.18 d., Nr. 160

105


Pirmosios Lietuviø Tautinës Olimpiados komitetas kreipësi áviso pasaulio lietuvius sportininkus, kviesdamas juos dalyvauti Tau-tinës Olimpiados rungtynëse. Jø kvietimas pasiekë ir mûsø kraðtolietuvius sportininkus. Nors maþa buvo vilèiø gauti leidimas vyktiá T. Olimpiadà Kaune, taèiau skubiai imtasi darbo. Paruoðiamiejidarbai buvo pavesti Vyt. Didþ. Gimnazijos gimnastikos mokytojuiPranui Þiþmarui, kuriam taip pat buvo pavesta ir iðvykos vadovy-bë. Jis greitomis suorganizavo sportininkø, tiksliau pasakius, sporto më-gëjø, sportinæ stovyklà, kurioje visø pirma buvo kreipiamas dëmesys ádrausmæ, pavyzdingà kanceliarijos vedimà ir kitus su ðiuo reikalu susi-jusius sportinius formalumus. Sportininkai stovykloje gyveno pagal va-dovo nustatytà reguliaminà ir visà laikà mankðtësi, lavinosi visose spor-to ðakose. Gavus leidimà buvo iðrinkti eliminacijos keliu pranaðesniejiir 25 sportininkai, savo globëjø ir mokytojø lydimi liepos 17 dienà ryteiðvyko á Kaunà, kur tà dienà prasidëjo Pirmosios Lietuviø TautinësOlimpiados rungtynës.

Kelionë nuo Vilniaus, o ypaè nuo Vievio iki Kauno, jauniesiemsmûsø sportininkams ir jø palydovams nepaprastai ádomi, pilna neti-këtumø, triukðmingø valiavimø, nuoðirdþiø sveikinimø, dþiaugsmoaðarø, gëliø ir nepaprasto entuziazmo.

Kauno stotyje pats didysis, pats iškilmingiausias sutikimas –miškai gëliø, ðimtai filminiø aparatø, 10 tûkstantinës minios dþiaugs-mo giesmë ir nepertraukiamas atvykusiems laimës ir nuoðirdþiausiølinkëjimø himnas.

Balti jaunøjø sportininkø rûbai dar labiau pabaltino dþiaugsmuir áspûdþiais pavargusius jø veidus. Vieni jø ið dþiaugsmo visà kelionæverkë, it maþi vaikai, kiti kûdikiðkai ðypsojosi, cypë nebesuvaldydamisavøjø dþiaugsmo jausmø. Ir kaip nesidþiaugti, juk tiek plaka kilniàjabroliðka meile ðirdþiø, tiek nuoðirdþiø rankø paspaudimø, tiek palin-kusiø galvø prieð atvykusius ið Gedimino pilies sûnus ir dukras. Nesi-baigë nepertraukiamos dþiaugsmo valandos, o jau prasidëjo maloniossportininkø pareigos.

Tà paèià dienà ir vilnieèiai sportininkai dalyvavo Olimpiados ati-darymo iðkilmëse. 24 baltai ir vienas tamsiai (motociklistas)* pasirëdæmûsiðkiai sportininkai pilni rimties, penktoje bendrosios eisenos vie-

VILNIAUS SPORTININKAITAUTINËJE OLIMPIADOJE

106


toje þygiavo pro garbës tribûnà ir þiûrovø eiles iðkilmingoje Olimpia-dos atidarymo eisenoje. Þiûrovø minios këlë ypatingø vilnieèiams ova-cijø ir nuolat ðaukë:

– Bravo, valio, vilnieèiai sportininkai!Mûsø sportininkai dalyvavo ávairiø sporto ðakø rungtynëse. Jau

pirmàjà dienà rungësi 100 metrø bëgime.Vëliau dalyvavo tinklinio, krepðinio ir kitose rungtynëse bei þai-

dimuose.Imant domën jaunà mûsø sportininkø amþiø (visi moksleiviai)

ir skubotà vos keliolikos dienø pasirengimà, visi dalyvavusieji rung-tynëse iðlaikë atitinkamà aukðtá ir gerà formà. [...]

Graþiausiai pasirodë tinklinio komanda, kurià sudarë: G. Asta-ðauskas, A. Juknevièius, V. Petruðkevièius, A. Kvaraciejus, C. Skrodzkisir I. Peèkys.

Ir ðioje srityje mûsiðkiai turëjo gerokai pakovoti, kad áeitø á pu-siaufinalà. Lengvai nugalëjæ Klaipëdos Vytauto Didþiojo gimnazijoskomandà (2:0) ir gan stiprià Kauno Grandies klubo komandà (2:0) pa-teko á pusiaufinalà. Èia nugalëjæ Centrinæ Jaunalietuviø komandà (2:0)pateko á finalà, kur turëjo rungtis su Ðiauliø JSO.

Finalinës rungtynës nebuvo lengvos. Pirmà setà laimëjo 16:14Ð[iauliø] JSO. Antram sete vilnieèiai smarkiai susiëmë ir laimëjo setàpuikiu rezultatu 15:1. Vilnieèiai parodë tikrai gerà þaidimà. Nebuvodauþomas be reikalo në vienas sviedinys ir ðvariais nukirtimais á tuð-èias vietas iðkovota pergalë 15:10. Bendras rungtyniø rezultatas 2:1vilnieèiø naudai. Tuo bûdu vilnieèiai laimëjo tinklinio pirmàjà vietà.Uþ tai visa komanda, t. y. visi ðeði þaidëjai gavo po aukso medalá.

Jaunimo kelias, 1938 rugpjûtis

Leonardas Palevièius, þymiausias Vilniaus lietuvis motociklininkas,lenktynëse „Aplink Lietuvà“ laimëjæs antràjà vietà

107


Pereità sekmadiená Karininkø Ramovës salëje ávyko iðkilmingasTautinës Olimpiados posëdis, kuriame nepaprastai ryðkiai buvo pa-brëþtas viso pasaulio lietuviø vieningumas ir ryþtumas dirbti mûsøtautos garbës këlimo darbà. Ðis posëdis pabrëþë Taut. Olimpiados pras-mæ ir reikðmæ.

Á posëdá atvyko ðvietimo ministras prof. Tonkûnas, vidaus reikaløministras plk. Leonas, susisiekimo ministras inþ. Staniðauskis, kariuo-menës ðtabo virðininkas brig. gen. Èernius, Ðauliø Sàjungos vadasplk. Saladþius, aukðtieji karininkai, organizacijø vadai, aukðtiejiástaigø virðininkai, visuomenës veikëjai ir kiti garbingi asmenys.Dalyvavo jame visi Lietuvos ir uþsienio sportininkai – Tautinës Olim-piados dalyviai. Posëdþio dalyviai vos tilpo didþiulëje Karininkø Ra-movës salëje. Salë teikë labai didingà ir pasigërëtinà áspûdá, nes èiamatësi ir Vilniaus, ir Amerikos, ir Anglijos, ir Latvijos, ir Nepriklauso-mos Lietuvos sportuojanèio jaunimo bûriai, o jø tarpe – atsakingiejimûsø valstybës pareigûnai, garbingieji þilagalviai veteranai, mieliejiuþjûrio ir kitø kraðtø sveèiai, Tautinës Olimpiados pakviesti stebëti arðiaip savo noru atvykæ.

Pradedant posëdá buvo áneðta olimpinë vëliava, kurià ties pre-zidiumo stalu apsupo kitos T. Olimpiadoje dalyvavusios vëliavos.Posëdþio garbës prezidiuman buvo pakviesti: ministrai – Tonkûnas,Leonas ir Staniðauskis, Olimp. Komiteto nariai – dr. Navakas, teisë-jas Butkys ir V. Kemeþys, vilnietis Þiþmaras, amerikietis lietuvis Kumskis,Anglijos lietuvis Dobrovolskis, Brazilijos lietuvis Vasiliauskas ir Latvi-jos lietuvis pralotas Jasinskas.

Posëdis pradëtas Tautos himnu. Po to Taut. Olimpiados komitetopirmininkas dir. Augustauskas pasakë atidarymo kalbà. Dir. Augus-tauskas savo kalboje pabrëþë iðkilmingojo posëdþio tikslà – „kad darstipresniais dvasiniais saitais susiriðtumëme, dar giliau áprasmintumëmtà vieningà visø lietuviø jaunimo triumfà – Tautinæ Olimpiadà“. To-liau pasidþiaugë, kad á Olimpiados ðûká atsiliepë visø kraðtø lietuviøjaunimas, parodydamas savo gyvà ryðá su Tëvyne Lietuva. Olimpia-dai buvo daug ir visur ruoðtasi, uþ tai padëka visiems – ir uþsieniolietuviams, ir saviðkiams, ir Olimpiados vykdytojams.

DIDINGAS LIETUVYBËSPAREIÐKIMAS

108


Vilnieèiai ir Pranas Þiþmaras ( baltais batais) tarp Lietuvos intelektualø ir laikraðèio„XX amþius“ darbuotojø. Pirma eilë (ið deðinës) Ignas Skrupskelis, kun. KristupasÈibiras, K.Bizauskas, kun. Juozas Prunskis, Zenonas Ivinskis, Augustinas Burokas.Stovi ið deðinës:Jonas Grinius, Jeronimas Cicënas, Juozas Ambrazevièius, Marytë

Lemeðytë, A.Daugirda, Julijonas Bûtënas, A. Pakulaitë, Andriejauskas, A. Keturakis,V. Rygertas, M. Markevièiûtë, K. Vilniðkis, P. Kupèiûnas, Albinas Graþevièius

Pranas Þiþmaras ir Pirmosios lietuviø tautinës olimpiadosorg. komiteto pirmininkas, Lietuvos Kûno kultûros rûmø direktorius

Vytautas Augustaitis (Augustinavièius)

109


Vilnieèiø sporto delegacijos sutikimasKauno stotyje

Pranà Þiþmarà sveikina kaunieèiai

110


Toliau sveikinimo kalbas pasakë uþsienio lietuviø sportininkø at-stovai. Amerikos lietuviø sportin. vadovas Kumskis pareiðkë: „Atvy-kome mes, 26 Amerikos lietuviø jaunimo atstovai, Laisvosios Lietu-vos nematæ, tik daug apie jà girdëjæ, skaitæ jos garsià istorijà. PirmojiOlimpiada davë mums progos pamatyti laisvàjà tëvø þemæ. Ji mumspasidarë miela ir brangi, pamilome mes savo seseris ir brolius lietu-vius. Olimpinës þaidynës suriðo mus nuoðirdþiais, neuþmirðtamaisryðiais, kurie niekados nenutruks“. Kumskis perdavë savo sporti-ninkø ir Amerikos lietuviø atletikos sàjungos vardu sveikinimus irperskaitë minëtos sàjungos aktà: „Amerikos lietuviø atletinë sàjungasveikina Lietuvos Kûno Kultûros Rûmus Pirmosios Lietuvos TautinësOlimpiados surengimu. Amerikos lietuviai, kurie visados yra gyviau-siai susidomëjæ gyvenimu Tëvynëje, siunèia 26 savo rinktiniausiussporto atstovus.

Dedame vilties, kad ši Pirmoji Olimpiada padës pamatà tolimes-niam artimam bendradarbiavimui tarpe mûsø iðeivijos, jaunuomenësir broliø tëvynëje“.

Vilnieèiø atstovas Þiþmaras pasveikino ðiais áspûdingais þodþiais:„Vilnius sveikina Tautinæ Olimpiadà, Vilnius sveikina viso pasaulio lie-tuviø sportininkus. Vilnius dþiaugiasi, kad mûsø tauta sugebëjo surengtipirmàjà Tautinæ Olimpiadà. Tai rodo, kad ji yra subrendusi visose gyve-nimo srityse“.

Latvijos lietuviø atstovas prel. Jasinskis iðkëlë Respublikos Prezi-dento Antano Smetonos reikðmingà globà olimpiadai, palinkëjo vie-nybës ir ryðio tarp dvasinës ir kûno kultûros.

Brazilijos lietuviø atstovas Vasiliauskas padëkojo uþ didþià progàatsilankyti tëvynëje ir paþadëjo ateityje ið Brazilijos gausesná atstova-vimà. Didþ Britanijos sportininkø atstovas Dobrovolskis pareiðkë, jogjie iðsiveðià pilnà lietuviðkumà, kurá skleisià savøjø tarpe. Baigdamasjis suðuko Lietuvai valio.

Nuoðirdûs uþsienio lietuviø atstovø sveikinimai nuteikë visusiðkilmingo posëdþio dalyvius dvasios pakilimo nuotaika, tikru lietu-viškuoju dþiaugsmu.

Be uþsienio atstovø sveikino dar Karininkø Ramovës vardu brig.gen. Gustaitis, Ðauliø Sàjungos vadas plk. Saladþius, Savanoriø s-gospirmininkas ats. plk. ltn. Guþas, Jaunosios Lietuvos vardu Paplënas ir k.

111


Posëdþio metu reikðmingà kalbà pasakë ðvietimo ministras prof.Tonkûnas. Ministras nurodë, kad ði Olimpiada surengta 20-taisiais Lie-tuvos Nepriklausomybës metais, taigi yra kaip ir paroda to, kas iki ðiolpasiekta. O pasiekta visose gyvenimo srityse tikrai daug. Sportà Lie-tuvos vyriausybë remia kaip vertingà auklëjimo priemonæ, galinèiàugdyti tautoje ryþtingumà ir tvirtumà. Pritardama Olimpiados rengi-mui, vyriausybë siekë keliø tikslø, pirmiausia parodyti dar abejingaivisuomenei, kad vyriausybë sportà aukðtai vertina, siekë parodyti spor-to naudà, o ypaè pabrëþti vienybës, taikos reikalà, pagilinti jaunimetëvynës meilæ. „Sportuojàs jaunimas manyje sukelia geriausius jaus-mus“, – pabrëþë ðvietimo ministras. Pasibaigs Olimpiada – ir kas to-liau? Jei ið jos teliktø tik protokolai ir rekordai, tai bûtø labai maþa.Ministras pareiðkë tvirtà viltá, kad Olimpiada paliks giliø pëdsakø netik sportiniu, bet ir tautiniu atþvilgiu. Turi skaidriau suliepsnoti tëvy-nës meilë, vienybë plëstis, lietuviðkumas stiprëti. [...]

Posëdis buvo baigtas puikiai nusisekusiu koncertu, kurá atlikoamerikieèio lietuvio Steponavièiaus diriguojamas choras Pirmyn irValstybës Radiofono orkestras.

Vilniaus sportininkai su generolu Jonu Bulota. P. Þiþmaras sëdi

Trimitas, 1938 liepos 28 d., Nr. 30

112


Geguþës 19 vakare gráþau ið Ðvenèioniø su mûsø Sàjungos tin-klinio rinktine Vilniun. Staèiai ið stoties nudroþiau Sàjungos buvei-nën, tikëdamasis laiðko. Deja, jokio laiðko neradau. Nors jau seniai popietø, bet uþsidegëliai mûsø ðachmatininkai dar vis „baigia“ partijasprie garuojanèiø lëkðèiø. Valdybos kambaryje suþinau, kad Pr. Þiþma-ras gavo ið starostijos leidimà vaþiuoti Lietuvon. Be to pridûrë, kadjis nori dar ðá vakarà su manim pasimatyti. Metæs kampan kepuræ,iðkart iðdûmiau gimnazijon. Gal Pranas turi kokià popietinæ pamo-kà? Deja, veltui bëgta. Gimnazijos kiemas tuðèias. Ið kart nesusivo-kiau, kur dabar turiu skubët, o pasimatyt juk reikia. Kas ið mûsø vil-nieèiø atsisakytø pirmà kartà nuvaþiuot Lietuvon? Nieks. NuvaþiuotiKaunan yra mûsø svajonë. Jeigu katras ið mûsø turi progos aplankytiNepriklausomàjà ir ta proga nepasinaudoti, ið pagrauþimo ir savæskaltinimo neturi kur dëtis. Todël, manau, nieks nenustebs, kad að,norëdamas tokia proga pasinaudoti, tiesiog risèia pasileidau á Þiþma-ro butà. Þiþmarà radau namie. Pasakë, kad leidimà turi, kad rytojausdienà magistrate turiu gauti „poswiadczenie zamieszkania“ ir prista-tyti visus dokumentus. To dar maþa, turiu nueiti baidariø prieplau-kon ir patikrinti, ar atremontuotos mûsø Sàjungos baidarës. Nors porungtyniø Ðvenèionyse, kelionës ir Pr. Þiþmaro ieðkojimo jauèiausinuvargæs, bet ðá savo uþdaviná atlikau su noru ir tam tikru, pasaky-èiau, pasigërëjimu, kad ir að prie rengiamos iðvykos organizavimoprisidësiu. Pasirodo, kad prieplaukos savininkas mane apgavo. Buvopaþadëjæs baidares atremontuoti geguþës 20 d. ir neatremontavo. Mûsøiðvyka Sàjungos baidarëmis negalës pasinaudoti. Gráþtant mane var-gino klausimas, ið kur gausiu baidares ir uþ kiek? Turiu pastebëti,kad nieks neþinojo, jog mes á Kaunà vyksim baidarëmis. Að suþino-jau ið Pr. Þiþmaro iðvykdamas á Melagënus ir Ðvenèionis. Todël mantik vienam ðioji misija buvo suprantama. Kiti, buvusieji mûsø pokal-bio metu, nesuprastø to pokalbio esmës.

– A, sveiks gráþæs! Nu, sakyk, kaip ten Melagënuose, pradziun-dzinot ar ne? – uþklausë mane studijø draugas.

– Dëkui, ne.– Kur dabar mauni?

Jonas Glaudëlys

BAIDARËMIS IÐ VILNIAUS Á KAUNÀ

113


– Namo. Pavargæs.– Spjauk jau bent kartà ant miego. Þiûrëk, veþikai niekad nemie-

ga ir gyvena. Einam gimnazijon. Yra atvykusi ið Nepriklausomos Ka-zimierieèiø gimnazijos ekskursija. Naudokis, brol, proga. Susipaþinsi,turësi su kuo koresponduoti.

Taip ðnekëdami prieinam Neries ir Vilnelës santakà. Pasuku gim-nazijon.

Rytojaus aðtuntà „iðskrendu“ magistratan „poswiadczenios“. Pa-duodu praðymà ir iðeinu ramus, kad viskas bus tvarkoj 12 val. einupasiimt tos „poswiadczenios“. Deja, negaunu. Pasirodo, kad daþnaibutus keisdamas uþmirðau uþsimelduoti. Patvirtinimo neduoda, nesað Vilniuj formaliai negyvenu. Net pabalau. Sudiev, Lietuva! Nusimi-næs ir galvà nukoræs apleidþiu magistratà. Taip praeinu kokiø poràðimtø metrø. Tik topt galvon sumanymas! Nubëgt namo, pasiimt kny-gà ir uþsimelduoti, tada patvirtinimas tikras. Visas jëgas sukaupæs, vi-sas prakaituotas ávykdau savo sumanymà. Pasisekë, leidimà gavau.

Rytojaus dienà visi kiti bëgioja, sielojas, o að visà sutvarkæs së-dþiu ramus. Po pietø einu sau gatve ir galvoju, ar eit á matematikosseminarà, ar neit. Tik þiûriu prieð mane stovi Þiþmaras.

– Brolau, greit imk ið manæs dokumentus ir skubësim stotin.– Ko? Kur vaþiuot? Að turiu bûti uþ 10 minuèiø matematikos se-

minare.– Nieko, nieko. Neatsisakinëk, vaþiuosi Varðuvon vizos.Na, ir iðvaþiuoju. Vagonan áðokau jau traukiniui judant. Viskas

kaþkaip krenta ið rankø. Ið karto pametu bilietà, paskiau paberiu pini-gus, vëliau ant dulkino suolo atsisëdu. Bendrakeleiviai á mane þiûrinustebæ. Na, bet galutinai susitvarkau ir patogiai atsisëdu. Mane uþ-kalbina bendrakeleiviai ir imam ávairiais klausimais savo nuomonesvieni kitiems dëstyti. Nuotaika pasidaro jauki. Pasirodo, kad artimiau-siais mano kaimynais yra Estijos lenkaitë ir þydelis, prancûzø chirur-gijos árankiø firmos atstovas. Þydelis, suþinojæs, kad esu lietuvis, pa-reiðkia, kad jis visai nesuprantàs, kodël Baltijos valstybës nematan-èios reikalo sudaryti su Lenkija unijos ir bendromis jëgomis gintisprieð agresijà. Lenkija juk yra vienintelë „mocarstwo“, kuri galintiapsaugoti nuo prieðø uþgaidø. Að atsargiai imu átikinët, kad Baltijosvalstybës nori nepriklausomai gyvent, kad nenori niekieno globos,kad paèios daug geriau sugebanèios tvarkytis, negu siûlomieji globë-jai, na, ir kad Baltijos valstybës þinanèios, kà tai reiðkia unijos ir glo-

114


bos. Nuo Balstogës vaþiuoju su nieku nekalbëdamas. Þiûrau pro lan-gà á Mozûrø pelkynus ir galvoju, kad tie lenkai, tai vis dëlto yra ga-bûs þmonës. Reikia mokët suvaldyt 7 mil. ukrainø, 2,5 gudø, 3,5 þy-dø, 1 mil. vokieèiø, 300.000 èekø ir daugelá kitø maþumø. Juk paþástugudus. Gudai Naugardëlio apylinkëse sveikinasi: „hatou na okupan-ta“. Tai daug reiðkia. Ukrainai Bþezanuose, Rydz-Smiglo gimtinëjeneduoda lenkams tautiðkuos rûbuos pasirodyt. Vokieèiai Dancigo po-litechnikoj dauþo studentus lenkus.

Varðuvoj viskas nueina kaip ið botago. Gaunu vizà ir dar suþi-nau, kad pirmas këlinys tarp Lietuvos ir Latvijos pasibaigë 17:15 lat-viø naudai.

Vilniun gráþtu ryte ir be darbo landþioju iki iðvaþiavimo. 4 val.vakare antradiená atvykstam prieplaukon. Pasirodo, iðsirûpinta dvi pri-vaèios baidarës. Jos yra labai puikios. Lengvos ir plius su vairais.Vairas baidarininkui yra reikðmingas ir nuovargá maþinàs árankis.Likusios 4 baidarës paskolintos ið mokyklø kuratoriaus prieplaukos.Per pusvalandá pasiruoðiam ir nuo Gedimino Kalno þàsele leidþiamësNerimi þemyn laimës ieðkodami.

Tiesa, pamirðau dar pridëti, kad daugelis vilnieèiø mûsø suma-nymà plaukti Kaunan baidarëmis laikë nerimtu. Juokais mums siûlëslapta pasisamdyti motorlaivá ir plaukti nakèia, sakë, kad vaþiuodamiá pirmenybes, pamatysim tik dovanø áteikimo momentà. Kiti musbaugino, kad baidarës suduð ant akmenø, kad apvirsim, susirgsim irnumirsim. Tos kalbos kaip kà paveikë. Vienas amatininkø atstovas at-sisakë ið vietos vaþiuoti, o p. direktorius Ðikðnys atsiëmë savo leidimàir neleido kartu su mumis paneliø.

Baidarës atrodo lengvos, jauèiam rankose daug jëgø, na, ir skro-dþiam Neries krûtinæ kuo greièiausiu tempu. Vienas draugø uþtraukia:

Puèia vëjas, neða laivà,Nuneð mane á Lietuvà.Tai bus linksma, tai bus linksma,Tai bus linksma Lietuvoj!

Taip plaukdami aplenkiam sielininkus, skubanèius Kaunan, tikturbût ne á pirmenybes, ir priplaukiam Buktos kaimà. Ûkininkai kran-te smaluoja laivus. Mes norim pasiðildyt, na, prie progos ið ûkio vedë-jo pareikalaujam savo „geleþinës porcijos“. Ûkininkai, matos, pas sa-

115


ve kalba gudiðkai, bet su mumis stengias kalbëti lenkiðkai (nors mes ájuos kreipëmës gudiðkai). Tas jiems labai nevyksta. Vienas draugø manárodinëja, kad ðis kraðtas nëra gudiðkas, o lenkiðkas. Þmonës kalbaypatingu þargonu.

Per pusvalandá pasistiprinæ, maunam toliau. Spaudþiam labaismarkiai. Ima temti.

– Kaire. Kaire. Kaire! Nematai, kad kairën neða? Mes jau ir taipperdaug zigzaguojam. Vis uþsiþiopsai á krantus ir nematai nei akmens,nei seklumos, nei kranto, – bara ir bara mane draugas.

– Nustotum jau burbëjæs. Vairuoti juk tavo pareiga. Uþpakaly gisëdi. Að spaudþiu lygiai abiem.

Vaþiuodami labai maþai kalbam. Tarp baidariø beveik jokiø ryðiønepalaikom. Nebent tik su draugu pasibaru. Jis tvirtina, kad tik jis vie-nas iria, o að visuomet jam primetu, kad be jo negalëtum ir Kaunannuplaukti. Tai jam labai nepatinka. Tokiais atvejais sviedþia man kietes-ná þodá ir dantis sukandæs spaudþia ið visø jëgø, kad net baidarë braðka.Aiðku, kad ir að, nenorëdamas draugo iðnaudoti, irgi neatsilieku ir mû-sø baidarë skrieja kaip striela. Bet, deja, toji striela vis paskutinë.

Jau temsta. Ðaltas vakarys papuèia staèiai mums á veidus. Nerisima banguoti. Bangos pasidaro tokios didelës, kaip ðipuliukà mëto.Taip pat „neuþmirðta“ mûsø ir lietutis. Iðkart pamaþu, bet kuo toliau,tuo smarkiau ima raiþyti mûsø veidus.

– Vyrai, krûvon! – pasigirsta vadovo balsas. – Jau netoli Rykon-tai. Bus pavojinga plaukti.

Pirmosios baidarës tempà sumaþina. Paskutinës, t. y. mûsø, pa-greitina ir visas ðeðtukas plaukia krûva. Bangos kaskart vis didesnës,vis stipresnës, o ið tolo jau girdis ûþesys, nelyginant Niagaros krioklio.Esam viskam pasiruoðæ, bet að asmeniðkai nesitikëjau, kad kelionë proRykontus bus tokia pavojinga. Þinojau, kad baidarininkams pavojin-gi akmenys, o ypaè „slapukai“. Tokio pono „slapuko“ nematai, o uþva-þiavæs ásitikini kad ið tikrøjø jo èia esama.

– Brol, pasilikim mes uþpakaly. Pamatysim, kaip jie perplauks,þinosim kur kelias geresnis, – maldauju savo bendrakeleivá.

Pavojai plaukiant pro „slapukus“. – Lenkø sargybiniai. –Katastrofos Neryje. – Kernavëje ir Jonavoje. –

Áplaukiam á Kaunà

116


– Tik þiûrëk, rupuþiuk, laikykis, neþiopsok. Kai pamatysi „slapu-kà“, tai rëk, kiek tik gerklë leidþia.

Þiûriu – pirmosios baidarës, kaip girtos. Blaðkos, mëtos, ðokinë-ja. Mûsø irklininkai rëkia: „Neþiopsok! Kaire, o ne deðine! Nematai,kad akmuo. Srovë nuneð kairën ant seklumos“. Pravaþiavo. Jau irmûsø eilë. Að tik þiûriu akis iðvertæs prieð save, ar nepamatysiu savodidþiausio prieðo – akmens. Srovë neða ne ten kur tu nori, bet ten kurjinai nori. Hop! Jau! Apsuko. Trenkë nuo slapuko á „matomàjá“. Vëlapsuko. Neða deðinën. Mano dûðia jau pentyse. Kas bus jeigu iðvirsi-me? Að pats tai gal dar iðsikrapðtysiu, bet mano mylimas dyvonëlis!Paskæs nabagas. Dar kartà pakartojau Odisëjo Skilæ ir Charibdæ ir pa-siduodam galingajai srovei.

– Dziadzka, daloka Zaviasy? – paklausiau gudiðkai krante sto-vintá ûkininkà.

– Jeðèe, panok, 18 kilometrou, – atsako.– Dziakujim, – ir plaukiam toliau.Kilometrà paplaukëjæ pamatom ûkininkà prieð srovæ stumiantá

laivelá.– Alo! Daloka Zaviasy?– Try kilometry!Na ir suprask þmogau! Per deðimtá minuèiø padarëm 15 km, ku-

riuos mes vos per pusantros valandos pajëgiam áveikt.Sutemsta mums visiðkai. Nors pirðtu aká verki. Toliau plaukti ne-

galima. Katastrofa neiðvengiama. Kairëje pamatom kaimà.– Vyrai, krantan!Ásakymo nereikëjo kartoti. Uþ poros minuèiø visi krante. Tuoj ir

ûkininkai mus pasitinka.– Panok, jakaja eta wioska?– paklausiu.– Nustok jau tu bent kartà su þmonëmis gudiðkai kalbëjæs. Dar

gali pamanyti, kad ið jø tyèiojies. Jie lenkiðkai kalba, – sudraudþia ma-ne smarkiausias irklininkas.

– Kokie èia jie lenkai, kad kalba kaþkokiu þargonu, tai dar neárodymas jø ðlacheckumo, mano mielas, – atsikertu.

Ûkininkas pataria mums iðneðti baidares toli nuo kranto ir pasjá apsistoti. Pakvietimà priimam tylëjimu. Vakarienei ûkio vedëjasduoda mums kiekvienam „geleþinæ porcijà“ ir po dvi stiklines darðilto pieno. Vakarienë skani! Tik pirðtus laiþyti. Ûkio vedëjas pasida-

117


rë sausu formalistu ir biurokratu, neatjauèianèiu valgyt iðtroðkusiønaktibaldø. Neduoda treèios stiklinës, nors ir ant keliø atsiklaupæs jápraðytum.

– Palauk. Gráðim Vilniun. Niekad pinigø nepaskolinsiu. Kaip tuman, taip aš tau – pagrasau „þiauriam biurokratui“.

– Nustok murmëjæs. Matai, jau atneðë ðiaudø. Gulk ir mik. Rytoj,rodos, apie 4 keliamës, – nusikrato manimi.

Pirmas ið visos grupës pasinaudoju ðiuo patarimu ir uþknarkiu.Rytà suþinau, kad vienas draugø, vaþiavæs á Zaviasus traukiniu

painformuoti apie mûsø iðvykà, yra areðtuotas ir kietai miega straþ-nicoj. Nepavydëjau tuo kart jam, nes pats vis dëlto ant ðiaudø mie-gojau, nors ðlapias dyvonëlis mane tik ðaldë per visà naktá. 6 val.sulaiko mus lenkø kopûstas prie kaimo Siurmance. Nuo ðio kaimoprasideda siena, kuri eina Nerimi 27 km. Iðlipam krantan ir einamtrobon. Mûsø vadovà pakvieèia straþnicon, o mûsø jau mylimas ûkiovedëjas ruoðia pusryèius. Troboj jauèiamës labai laisvai, nes nieko bemûsø nëra. Pusryèiai, „geleþinë porcija“ ir kaþkoks keistas gëralas. Pa-siþiûri – balta, paragauni – vanduo. Be to, dar negardu. Kas èia galëtøbûti? Klausiu rangovo. Pasirodo – vanduo ir pienas kartu virinti. Ðiuo-kart vedëjas neturi su manim bëdos. Nepraðau netgi antros stiklinës.

Baigæ valgyti iðsitiesiam lovose. Nepastebiu, kaip uþmiegu. Tikklausau, trioboj triukðmas. Atbëgæs kopûstas liepia trims eiti straþni-con. ... Nu, ir kam jam reikëjo budinti? Nesupranta, matyt, kas tai yramiegas.

Netrukus kviestoji trejukë gráþta.– Liepë ateit dar trims.Pasikeliu að ir dar vienas kolega ðalia manæs knarkæs. Treèias me-

ta ruoðti bures ir pasiëmæs daiktus mauna su mumis. Pasirodo, kadmus apgavo, nieks mûsø nekvietë. Na, bet ir juos irgi apgavo. Jie atëjæpaklausë, ko ið jø serþantui reikia. Jis atsakæs, kad paiðelio. Praðom.Trise neðë paiðelá! Na, bet mes tai nedovanosim. „Kocas“ daugiau nie-ko. Parejæ uþmetam vienam apgavikø ant galvos kocà ir gerai ákre-èiam. Supyksta ir pasako, kad man jau daugiau papirosø neduosiàs.Gaila, nebus kà rûko. Na, bet apgavystë, reikia suprasti, baudþiama.

Tris valandas pralaikæ mus Siurmancuose, leidþia toliau plaukti.Pasirodo, kad mûsø vadovas tà laikà iðnaudojo tiksliam mûsø kelio-nës apskaièiavimui. Ið Vilniaus á Kaunà Nerimi apytiksliai ir neimantdëmesin maþø vingiø 178 km.

118


Kelionë Nerimi ið Vilniaus á Kaunà, 1939 m.

Vilniaus skautai Nidojeprie garlaivio „A. Smetona“. 1928 m.

119


P. Þiþmaras (sëdi) su neatpaþintais asmenimis

Vilniaus skautai Telšiuose, prie Masèio eþero.1928 m.

120


Nuo Siurmancø plaukiam jau siena. Vienoj pusëj Lenkija – kitojNepriklausomoji. Stebim lietuviðkàsias Neries pakrantes. Statûs kran-tai, apaugæ àþuolais, sukelia mumyse pasiryþimo jausmà. Iriamës visusmarkumu.

– Kaþin, kà pirmà Lietuvos teritorijoj pamatysim?– Aiðku, policininkà arba ûkininkà.Kairëje, t. y. Lietuvos pusëje, kaimas.– Iðsëdam, vyrai. Gal gausim rûgyto pieno. Ot bûtø malonu!Iðsëdam. Mus pasitinka paaugliai. Á mûsø pasveikinimus atsako

kazirko paspaudimu. Einam triobon. Prieð triobà ðeimininkë. Lietu-viðkai, pasirodo, kalbëti nemoka.

– U nas tylko mlodzieþy po litewsku umiejà. My nie umiemy.– A!.. Nie tuda, bratok, papal...Atsisveikinam ir skubomis skrendam prie baidariø.Netoliese matosi dvaras. Gal gausim rûgðtaus pieno pasrëbti. De-

ja. Krante pasirodo L. policininkas.– Iš kur tamstos?– Iš Vilniaus!– Dokumentus turite?– Turime.– Be muitinës leidimo negalite iðlipti mûsø teritorijoje.– Labai dëkoju. Pasinaudosim Tamstos pastaba.Plaukia tik penkios baidarës. Ðeðtoji pirmoje iðlipimo vietoje

krapðtosi krapðtosi ir vis neiðplaukia. Policininkas nuskuba jø link.– Areštuos, daugiau nieko, – visi pagalvojam.– Vyrai, jûs neirkluokit, o mes, Vincai, gráþtam, – ásakomi þodþiai

mûsø vadovo.Pasirodo, kad policininkas paëmë ið jø turimus dokumentus ir

nusineðë nuovadon. Vargais negalais teko atgal gauti.„Atmuðæ“ du savo belaisvius leidþiamës toliau.– Panele, ar toli Kernavë? – paklausiam krante stovinèià graþuolæ.– Dar toli. O iš kur tamstos?– Iš Vilniaus.– Tai kodël jûs lietuviðkai kalbat?– Mes lietuviai.– Ach, šitaip! – atsidûsta ir susimàsto jos veidelis.Neuþilgo plaukiam krûvoje tik penkios baidarës. Ðeðtoji taip

smarkiai nusiirë, kad visiðkai iðnyko ið mûsø akiø. Jau ir Kernavëlë.Lenkijos pusëje prie kranto sëliai, sëliai ir sëliai. Èia muitinë. Iðlipam.Laukiam, laukiam, laukiam. Tryse nuëjo muitinën ir negráþta. Ðalta.

121


Drugys krato. Kartais ir lietutis ima laðèioti. Tik po 4 valandø kaleni-mo dantimis áplaukiam jau teisiðkai á Lietuvos teritorijà.

Tuoj ir Kernavë. Iðlipam krantan. Maþos mergaitës gano karves.Paklausiam, ar daug Kernavëj lenkø. Atsako, kad yra. Jos irgi mokan-èios lenkiðkai. Imame ruoðtis aplankyti Kernavæ. Prie kranto pasirodouniformuota asmenybë. Papraðom kartu nusifotografuoti. Mielai su-tinka. Jau ir yra mûsø nuotrauka su pirmu sutiktu ðauliu. Ðaulys muspakvieèia Kernavën. Jau einant pasitinka mus policija, maloniai parodomums Mindaugo piliakalná ir daugelá kitø istoriniø paminklø. Kerna-vë maþas miestelis. Truputá apskurdæs. Muitininkai mums formalumuslabai greit atlieka ir dar lietuviðko alaus uþfundija. Uþkandus pas nuo-vados virðininkà, pakvieèia mus mokytojas Ðiauèiûnas aplankyti jøturimà regionaliná muziejø. Áeinanèius mus á muziejø pasitinka vaiku-èiai su trispalvëmis. Kernavieèiø malonus ir sotus priëmimas, vaikøðypsenos sudaro mums ypatingà nuotaikà. Muziejuj pamatom labaidaug mums vilnieèiam brangiø ir ádomiø dalykø. Po to aplankommokyklà, kurios puikus árengimas ir ðvara kiekvienà mûsø nustebi-no. Kadangi mes buvom pasiryþæ nakvoti Jonavoje, tai labai skubë-jom ir negalëjom daugiau apþiûrëti. Sustojom dar prie aukuro. Èiavaikuèiai mums padeklamavo, sugiedojo Vilniaus maldà ir, ðaukdamigriausmingà valio, mus palydëjo net iki baidariø. Mus iðplaukianèiusið Kernavës palydëjo mums maloni (o daugeliui ávairiose aplinkybëseprotokolus atneðusi) dainos melodija.

– Dešine! Dešine! Ar nematai, kad krantas?– Palauk, aš šoku krantan.Ðoko. Mano baidarë ant deðinio, o ðokikas ant kairio ðono pasi-

nërë vandenin.Ðe tau. Iki ðiol neapvirtom, o dabar dël kvailo ðokimo tiek gëdos.

Gerai dar, kad kernavieèiai nematë. Keletà „átikinamesniø“ þodþiø álie-jau iðminties á draugo galvà ir, iðpylæ vandená ið baidariø, nusivijomsavuosius.

Vakaras. Temsta. Šalta. Lietus lynoja.– Vyrai, plaukiam taip iki Jonavos. Labai nuotaikinga. Dienos vaiz-

dø jau daug matëm – pamatysim ir nakties.Vieni plaukt, kiti neplaukt. Kai prieð akis pasirodë puoðnûs balti

rûmai, tai visiems þavesiai dingo ir pasuko tø rûmø link. Sustojam visikrante ir du iðsiunèiam praðyti nakvynës. Jie vaikðèioja su ðviesa ap-link rûmus ir vaikðèioja. Kas gi pagaliau yra? Einam visi pasiþiûrët.Einam taip apsirëdæ, kaip ið baidariø iðsëdom. Þiûrim, jau tie du mûsið-

122


M. Jankus su Pranu, 1938 m.Martynas Jankus su stirna Bitënuose

M. Jankaus 80 m. jubiliejus. Pranas ištiesta ranka, 1938 m.

123


Vilnieèiø delegacija, 1928 m. sveikinusi Martynà Jankø 70 m. jubiliejaus proga.Kelionë garlaiviu ið Bitënø á Rambynà. Su barzda – M. Jankus, jo deðinëje –

Elzë Jankutë. P. Þiþmaras su lazdele

M. Jankaus 80 m. jubiliejus. Patriarchà sveikina vilnieèiø delegacija ir kariûnai.Centre – E. Jankutë, P. Þiþmaras, M. Jankus, E. Þiþmaraitë, 1938 m.

124


kiai kalbasi kieme su dviem... vienuolëm. Mûsø vyrai surimtëja. Gry-nas kojas stengias pridengti turimais kocais. Vienuolës tokios kom-panijos irgi varþosi. Nei ðis, nei tas. Pakvieèia mus kambarin. Pasirodo,kad patekom Èiobiðkin, buvusion Pilsudskiø posesijon.

– Tai gal ponai leisit jums vakarienæ paruoðt?Kapø tyla... Qui facent, ðlamant. Vienuolës greit mus permano ir

neuþilgo mes jau sëdim prie stalo nuo Dievo dovanø linkstanèio. „Lei-dæ sau pavakarieniauti“, „leidþiam“ patogiai ir uþmigti.

Ið Èiobiðkio iðplaukiam 5 val. ryte. Pusryèiauti turim Jonavoje.Spaudþiam, nors tuðèias pilvas maþai atsiremia á dirþà. Pavargstam.Sustreikuojam ir gana. Arba „geleþinë porcija“, arba neplaukiam to-liau. Gaunam po gabalà ðokolado ir linksmesni dumiam Jonavon.

Jonavoj pasitinka mus didelis bûrelis tautieèiø. Mano baidarë kaþ-kodël ðiuokart pirmoji. Tiesa, paskyrë pirmuoju. Nebuvo konkurenci-jos. Ant tilto stovás rubuilis semitas mus pasveikina:

– Prosza tam za most jechaã. Tam lepsza miejsca.Kas jau pagaliau yra? Ar mes Lietuvoj, ar Lenkijoj, ar mus laiko

lenkais? Nieks niekad á mus neprabyla lietuviðkai. Vis lenkiðkai ir len-kiðkai.

Mus priëmë jonavieèiai kuo ðirdingiausiai ir kuo soèiausiai. Mespagerbëm jø vaiðingumà ir þymiai palengvinom stalui. Be to, aplankædar Jonavos áþymybes, gausios publikos lydimi, leidþiamës Kaunan.Pakelëje supinam ið Neries pakranèiø þalumynø vainikà ant Neþino-mojo kareivio kapo ir plaukiam toliau.

– Vyrai, iki Kauno dar liko mums dešimt km .– Spaudþiam, vyrai!Tik þiûrim, birbia virð mûsø lëktuvas. Skrenda, tegu sau skren-

da. Ar maþa jø skraido? Bet kai apsisuka tik keliasdeðimts metrø virðmûsø galvø ir nuskrenda Kaunan, tada mûsø vyrams pradeda ne-sisekti. Vienas puoðias, kitas tvarkosi, treèias teiraujasi ar jau apsi-mauti..., o laikas bëga ir baidarës silpnai plaukia. Þiûrim, plaukiamotorlaivis. Pilnas skauèiø, skautø, na, o viduryje gerai mums ið spau-dos ir nuotraukø paþástamas pulk. Ðarauskas. Tuoj po jø pasitinka musirklininkai, po jø „auðrokø“ baidarë, o po jø visa minia prie Vileiðiotilto. Malonus ir áspûdingas priëmimas, linksma prokuroro Kalvaièionuotaika sudaro mums gerà nuotaikà ir mes, nors iðvargæ, bet linksmipasiekiam savo tikslà – pamatom Europos krepðinio pirmenybes Kaune.

XX amþius, 1939.V.27, 31 Nr. 119, 121

125


Vakar 18 val. 15 min. á Kaunà ið Vilniaus atplaukë ðeðiomis baida-rëmis dvylika lietuviø ávairiø sporto rûðiø vadovø, su Pranu Þiþmaruprieðaky. Atplaukë ðie Vilniaus lietuviai: Glaudelis, Matuiza, Griðka,Drëma, Astaðauskas, Þidelis, Baltrûnas, Þukas, Kudaba, Stavoðius irDieninis. Atplaukianèiuosius jau uþ septyniø kilometrø nuo Kaunopasitiko mûsø lëktuvas, kuris baidares atlydëjo ligi paties Kauno. Bran-giø sveèiø pasitikti iðplaukë Nerimi ir motorinës valtys. Susitikus val-tims su baidarëmis, vilnieèius pasveikino pulkininkas Ðarauskas. PrieVilijampolës tilto juos sutiko kaunieèiø minia ir sportininkai.

Apie vilnieèiø atvykimà tuojau buvo þinoma ir krepðinio halëje.Èia jau buvo laukiamas Þiþmaras, kuris, net nepasilsëjæs, tuojau atvy-ko á krepðinio rungtynes. Pasibaigus pirmajam latviø italø rungtyniøpuslaikiui, pasigirdo marðas ir gausûs rankø plojimai.

TAI ATVYKO ÞIÞMARAS.Atrodë, kad net rungtynës laikinai buvo uþmirðtos, ir visø akys

nukrypo á svetá ið Vilniaus.Minia jam sukëlë ovacijas, ritmingai ðaukdama Þiþ-ma-ras. Ova-

cijos truko ligi prasidedant antrajam rungtyniø puslaikiui. Þiþmaruidaug kartø teko atsistoti ir atsakinëti á þiûrovø sveikinimus rankos mo-javimu.

Lietuviams rungiantis su prancûzais, pasinaudojau puslaikio per-traukos proga ir pasiinformuoju apie ðità ádomià ir ið viso pirmàjà ke-lionæ baidarëmis ið Vilniaus á Kaunà.

– Iš Vilniaus kelionæ pradëjome Nerimi toje vietoje, kuri yra priepat Gedimino kalno, – pasakoja Pr. Þiþmaras. – Tai buvo pereità antra-diená 4 val. 30 min. Oras buvo labai blogas: dangus apsiniaukæs, visàlaikà lijo smarkokas lietus. Deðimtà val. vakaro atsitiktinai pastebëjo-me plaukdami ðviesà. Tai bûta seno dvaro, kuriame ir sustojome nak-vynës. Plaukdami visà lakà palaikëme santykius su pakranèiø gyven-tojais, Be to, nupynëme ið Neries pakrantëse auganèiø ávairiø medþiølapø vainikà, kurá padësime prie Neþinomojo Kareivio kapo.

PRANAS ÞIÞMARAS IR VËL PAS MUS

Ðeðios baidarës su dvylika Vilniaus lietuviø Kaune.Nuo Gedimino kalno ligi Kauno pilies griuvësiø

178 kilometrai

126


– Kaip vyko kelionë?– Ið viso kelionë buvo labai maloni, nors ir ne be kai kuriø kliû-

èiø. Jei viskas bûtø ëjæ taip sklandþiai, kaip buvome numatæ, Kaunemes bûtume buvæ jau treèiadiená po pietø. Pirmà naktá pernakvojæZaviasuose, iðplaukëme á tolimesnæ kelionæ ryto 4 val. Jau po 40 mi-nuèiø plaukimo susidûrëme su pasienio sargybomis. Kol buvo atliktivisi kontrolës formalumai, sugaiðome daugiau kaip 4 val. Dar ðiek tiekpasitvarkæ ir papusryèiavæ ið Zaviasø pasijudinome tik apie 10 val.Paplaukæ apie 30 kilometrø ligi Kernuvkos, vël turëjome atlikti pasie-nio kontrolës formalumus. Ir èia teko gerokai sugaiðti, nes mes ieðko-jome sargybos, o sargyba – mûsø. Ir èia gerokai sugaiðæ ir atlikæ pas-kutinius formalumus, pagaliau atsidûrëme Kernavëje, kur mus labaigraþiai ir vaiðingai sutiko vietos visuomenë.

Taip pat labai ðiltai sutikti ir pavaiðinti buvome Jonavoje, kur ðian-dien iðbuvome ligi 1 val. po pietø.

– Ar neprivargote kelionëje?– Në kiek. Tokia kelionë tai ne nuovargis, bet tik malonumas. Að

apie jà jau seniai svajojau, tik, gaila, ligi ðiol nebuvo progos ávykdyti.Paplaukæ vienà valandà po deðimtá minuèiø ilsëjomës. Ádomesnësevietose iðlipdavome á krantà. Ðiaip jau irklus susidëjæ plûduriuoda-vome vandeny, kuris savo jëgomis ir ilsintis mus varë pirmyn. Ið visonuplaukëme 178 kilometrus. Apytikriai skaièiuojant plaukëme po de-ðimt kilometrø per valandà greièiu. Taigi kelionë nors ir ilga, buvonepaprastai maloni. Tiesà sakant, kai keliauji á Lietuvà, tai kad ir kaþ-kokia ilga ir varginanti kelionë visada maloni, nes Lietuvos, nors irdaþnai jà lankydami, greitai iðsiilgstame.

– Koks pirmas áspûdis krepðinio halëje?– Puikus. Nors dar tik kelios minutës, kaip èia sëdþiu, bet vaizdà

jau spëjau susidaryti. Þaidþiama labai graþiai. Dþiaugiuosi, kad Lietu-vos komanda taip graþiai þaidþia ir nesigaili „vaiðiø“ sveèiams.

Dar bûtø ádomu pasikalbëti su ðituo mielu sveèiu, bet po ilgoskelionës nëra dràsos per daug já varginti. Be to, juk reikia leisti ir á„krepðá“ jam dirstelëti. Palinkiu malonios vieðnagës Lietuvoje, ir sumieluoju sveteliu atsisveikiname.

P. K-nasXX amþius, 1939.V.26 d., Nr. 118.

127


Prieð Sekmines ðeðtadiená graþiu Turizmo Dr-jos autokaru Vilniauslietuviai þurnalistai, vadovaujami p. Cicëno, ir Vilniaus lietuviai bai-darininkai, vadovaujami p. Pr. Þiþmaro, iðvyko apþiûrëti Pietø Lietu-và. Ekskursijà lydëjo Þurnalistø S-gos atstovas Ks. Urbanavièius, Tu-rizmo Dr-jos ir Kauno dienraðèiø atstovai.

Pirmiausia sustota prie Kauno esanèiame „Maisto“ fabrike, kurdir. Ðalèius aprodë paukðèiø, bekono, skerdimo, mësos produktø pa-ruoðimo ir kitus skyrius. Èia ðalia kiemo dainininkø gaidþiø muzikosvilnieèiai matë ir ðiurkðèiø bekonø egzekucijos scenø. Apþiûrëta taippat naujoji „Maisto“ turgaus halë ir darbininkams statomieji namai.„Maistas“, kurio fabrikai per metus padaro 70 mil. Lt apyvartà, vilnie-èiams padarë áspûdá.

Ið „Maisto“ lygiu plentu pro Veiverus ir Àþuolø Bûdà nuvykomeá Marijampolæ. Èia ilgiau sustojome cukraus fabrike, Kvietiðkio dvareir viename privaèiame ûkyje. Cukraus fabrikas dabar neveikia (nes run-keliai dar auga laukuose), tai apþiûrëjome tik stovinèias maðinas, ku-rios nuolatiniø fabriko tarnautojø buvo valomos, kad neaprûdytø.Kvietiðkio dvare dabar árengta þemës ûkio mokykla ir Þ.Û.M-jos kon-troliuojamas pavyzdingas ûkis. Graþiai prie Marijampolës atrodo ir pri-vatûs ûkiai, kuriø daugelis ir mûriniais trobesiais puoðiasi.

Laukai nuo Marijampolës á rytus maþiau derlingi, bet graþesni.Vaizdingos vietos paðeðupiais apie Liudvinavà ir toliau. Èia jau prade-da maiðytis vienas kitas eþeras bei eþerëlis, kuriø nuo kalniuko tarpKrosnos ir Simno pasirodo daugiau. Tai Dzûkø kraðtas, kuriame vil-nieèiai pasijunta lyg ir namie, nes ir Vilniaus kraðte daugumoje vietødar dzûkiðkai ðnekama. Be aiðkiai dzûkiðkø Seinø ir Trakø apskrièiødidelës dzûkø tarmës salos yra apie Gervëèius, Tvereèius ir kitose Ðven-èioniø apskrities vietose. Vilniaus apylinkës jau sugudëjusios, o mies-tas smarkiai sulenkintas, bet dar dzûkiðkai ðneka du senosios sostinësapylinkiø kaimai á pietus nuo Vilniaus. Tai Marijampolë ir Þagariai.Taèiau á jaunimo tarpà ir èia jau ima skverbtis svetima kalba ir dvasia,nes nëra lietuviðkø mokyklø, o dël neturtingumo ne visi pajëgia uþsi-sakyti lietuviðkà laikraðtá. Reikëtø specialaus vilnieèiø prenumeratosfondo, ið kurio bûtø uþsakomi lietuviðki laikraðèiai visoms saloms irsalelëms, kurios iðsimëèiusios toli uþ Lydos, net apie istorinës Lietuvossvarbø punktà Naugardukà, kur yra lietuviðkai kalbanèiø net pravos-lavø tikybos iðpaþinëjø, pvz., Þitelos kaime.

VILNIEÈIAI MARIJAMPOLËJ,ALYTUJ IR BIRÐTONE

128


Taip besikalbëdami apie Nepriklausomos Lietuvos ir Vilniaus krað-to dzûkø giminingumà, privaþiavome laisvøjø dzûkø kultûriná centràAlytø, kuriame vilnieèiai apþiûrëjo tiesias miesto alëjas, klombomis irfontanais papuoðtà Kipro Petrausko vardo parkà, paminklinius kari-ninko Juozapavièiaus vardo ðauliø namus, jo kapà ir jo vardo tiltà.Labai kukliuose ið oro pusës ðauliø namuose yra didelë ir graþi salë subalkonais ir scena. Tai daug jaukesnë ir graþesnë uþ panaðias sales Ute-noje, Telðiuose, Tauragëje ir Vilkaviðky. Ji turi tik tà trûkumà, kad ne-árengta vieta orkestrui. Tuose paèiuose namuose esantysis restoranasyra jaukesnis uþ Kauno „Metropolá“.

Alytuje vilnieèius sutiko, lydëjo ir aukðtino miesto burmistras Jaku-lis, kuris atsisveikindamas visus apdovanojo graþiu leidiniu apie Alytø.

Ant karininko Juozapavièiaus tilto atsisveikinimo kalbas pasakëburm. Jakulis ir vilnietis Pr. Þiþmaras. Savo apsilankymà Alytuje áam-þindami, vilnieèiai pasiraðë kar. Juozapavièiaus kambario garbës sve-èiø knygoje.

Iðauðus pro Jieznà vaþiavome á Birðtonà. Jiezne atsiskyrë vilnietisþurnalistas Silva Urbonavièius, kuris nuvyko á Aukðtadvario apylinkesaplankyti savo giminiø. Birðtone, kurhauzo salëje, pavalgæ soèius pie-tus, ragavome Birutës ir Vytauto vardo ðaltiniø vandens, apþiûrëjomekurortà, piliakalná ir miestelá ir, nusipirkæ atminimui puoðniø lazdeliø,gráþome á Kaunà.

Pr. R. XX amþius, 1939.V.30 d., Nr. 120.

Pirmoji tautinë olimpiada, 1938 m.

129


TARËSI VILNIAUS SPORTO KLUBØ VADOVAI

Vilniaus sporto apygardos pirmininkas Pranas Þiþmaras buvosukvietæs visø Vilniuje esanèiø sporto klubø vadovus pasitarti dëlsportinës veiklos. Pr. Þiþmaras, pirmojo tokio posëdþio proga, maloniaipasveikino sportiniø vienetø vadovus, linkëdamas darniai ir vieningaikurti Vilniuje sportiná gyvenimà pasiekiant graþiø rezultatø. Toliau jisiðsamiai nuðvietë sporto apygardø esmæ, sportininkø padëtá ir pabrëþë,kad Vilniuje ir apylinkëse geriausios sàlygos yra vandens sportui. Á ðiàsporto ðakà ir bus kreipiamas didelis dëmesys. Þinoma, lygiagreèiaibus ugdomos ir stiprinamos ir kitos šakos.

Klubø vadovai nusiskundë sunkiomis sportininkø darbo sàly-gomis ir reikalavo, kad sportinës apygardos vadovybë ateitø jiems ápagalbà pasirûpindama apmokamø instruktoriø ir suteiktø kitas rei-kalingas sportininkams sàlygas.

Plaèiai buvo apsvarstytas klausimas dël priëmimo á sporto klu-bus kitatauèiø sportininkø.

Artimiausioje ateityje numatyta pravesti kontrolines tarpklubi-nes krepðinio, tinklinio ir stalo teniso rungtynes. Á ðias rungtynes jauiðstatytos ir Vilniaus JSO Geleþinis Vilkas savo ekipas.

Jaunoji karta, 1940 kovo 29 d. Nr. 13

Vilniaus lietuviai sportininkai, 1938 m.

130


A. Penèylos šarþas

131


Pirmàsias tarpmiestines ryngtynes Vilnius-Kaunasnutraukë sovietø invazija

132


P. Þiþmaro iðleisto Vilniaus sportininkø leidiniotitulinis puslapis

133


FAKTAI IRINTERPRETACIJOS

134


* * *Kai tûlas lenkø atsargos karininkas áþeidþiamai atsiliepë apie lie-

tuviø tautà, pavadindamas jà vagiø gauja, tai girdëjæs Vilniaus lietu-viø skautø ðefas Þiþmaras pareikalavo lenkà tuos þodþius atðaukti. Kaiðis dar kartà áþeidimo þodþius pakartojo, Þiþmaras skëlë lenkui vei-dan ir palikæs vizitinæ kortelæ iðëjo. To viso rezultate balandþio 8 d.turëjo vykti dvikova kardais. Ðita dvikova Vilniuje buvo nepaprastaidomimasi ir, kas bûdinga, visø vilnieèiø simpatijos, netgi tarp lenkø,buvo Þiþmaro pusëje. Dabar suþinojome, jog dvikova neávyko, neslenkø karininkas atsipraðë Þiþmaro ir atðaukë savo þodþius.

Mûsø Vilnius, 1938, Nr. 8

SUSIDOMËJIMAS ÞIÞMARO DVIKOVABUVO NEPAPRASTAS

Nors „XX Amþiaus“ šita proga „Spaudai“ buvo duota þymiai dau-giau, negu paprastai duodama, daugely Kauno kioskø ir geleþinkeliostoty jo pritrûko. Tà pat pasakoja ir atvykusieji ið Klaipëdos bei kitøLietuvos vietø. Be to, ávyká þmonës visà laikà sekë per radijà. Deja, iðjo ðá tà tegalëjo iðgirsti per Vilniaus pusvalandá. Dr. Juðka, praneðæsvisuomenei, kad apie ðità nepaprastà ávyká raðo tik vienintelis laikrað-tis „XX Amþius“, pasveikino mûsø narsø tautietá pabrëþdamas, kadLietuvos vardà jis gynë tokiomis priemonëmis, kokios jam tokiu laikuir tokiomis aplinkybëmis buvo ámanomos, ir Þiþmarui pareiðkë padë-kà visuomenës vardu. Redakcija tebegauna nemaþai laiðkø, kuriuosesveikina Þiþmarà. Smulkesniø þiniø apie tolimesnæ eigà laukiame iðsavo korespondento Vilniuje.

XX amþius, 1938.IV.11

PRANAS ÞIÞMARASLIETUVIØ AKIMIS

135


ÐIANDIEN VILNIUJE DVIKOVË KARDAISLIETUVIO SU LENKU

1938.IV.8

ÞIÞMARO DVIKOVË GALI ÁVYKTI!

(XX) P. Þiþmaro byla atrodo ðitaip: dvikovë turëjo ávykti IV.8 d.Dvikovës iðvakarëse jo prieðininkas atsargos leitenantas studentasHumme per savo sekundantus praneðë Þiþmaro sekundantams, kadjis sutinkàs atsipraðyti.

1938.IV.14

ÞIÞMARAS LAIMËJO

Vakar Vilniuje ávyko Þiþmaro ir Hummës dvikova

Ðá rytà 8.55 ið Vilniaus per Latvijà „XX Amþius“ gavo ðitokio turi-nio telegramà: „Geguþës 1 d. ávyko Þiþmaro dvikova su lenku atsargoskarininku Humme. Nugalëjo Þiþmaras. Smulkiau laišku. Korespon-dentas“.

Gavæ laiðkà paskelbsime viskà smulkiau.

1938.V. 2.

TELEFONOGRAMOS IÐ VILNIAUS DIENRAÐTYJE„XX AMÞIUS“

136


1938 m. kovo 17 d.Atmins jà, be abejo, ilgai kiekvienas lietuvis, kuriam tuo metu

teko bûti Vilniuje. Jau nuo pat ryto visos miesto tvoros, mûro sienos,skelbimø stulpai buvo iðlipdyti „Kauno Þemës Lenkø Sàjungos Vil-niuje“ atsiðaukimais, kuriuose kvietë Vilniaus miesto gyventojus á mi-tingà prieð Lietuvà.

Nejauku ir nedràsu gatvëje kalbëtis lietuviðkai, nes ávairûs mies-to padauþos, nugirdæ kalbant lietuviðkai, pradeda plûsti Lietuvos vals-tybæ, lietuviø tautà ir ðnairuoti á kalbanèius lietuviðkai.

– Ar verta duoti progà tiems padauþoms plûsti mûsø tautà, –tariau savo draugui ir pradëjom kalbëtis tai vokiðkai, tai rusiðkai, – juktà dienà lietuviui þodþiu reaguoti á uþgauliojimus, tai pasiraðyti saubemaþ mirties aktà.

Kovo 18 d.Oþeðkienës aikðtëje tribûna, aikðtës kertëse ir Mickevièiaus gat-

vëje garsiakalbiai. Katedros bokðto laikrodis muða 12. Laikraðèiø par-davëjai ðûkauja, rëkauja, neðioja nepaprastus laikraðèiø priedus. Gat-vëmis plaukia þmoniø minios. Visi skuba á mitingà. Nedràsiai þvalgy-damiesi tai pavieniui, tai po du eina pasiklausyti á mitingà ir lietuviai.Prasideda kalbos. Kalba vienas antras, plûsta lietuvius, reikalauja Lie-tuvos valstybæ iðbraukti ið þemëlapio, ðaukia „marð na Kovno“ ir t. t.Minios – daugiausia mokiniai, kuriø tarpe persvara liaudies mokyklø,klykia, ðaukia. Iðdidûs kalbëtojai pataikauja minioms, ieðko kuo bjau-riausiø prieð Lietuvà þodþiø.

„Lietuva – tai pastumdëliø tauta“ – ðaukia ið tribûnos studentasHomme. Apsiaðaroja ne vienas mitinge esàs lietuvis, o Pranas Þiþma-ras gilumoje ðirdies pasisako sau – „Nepamirðiu, niekðe!“

Kovo 20 d.Gráþta ið pademarklinijo kariuomenë, minios vël gatvëje, triukð-

mas, ovacijos. Dantis sukandæ klausos ir kai kurie lietuviai. Pagaliauvisi skirstosi namo.

PASIKALBËJIMAS SU ÞIÞMARU

Ið uþraðø apie átemptas kovo mën. valandas

137


138


– Ar tamsta esi Homme? – klausia priëjæs su dviem liudininkaiskavinëje Þiþmaras.

– Taip, tai aš, – atsako Homme.– Tamsta kalbëjai mitinge? – klausia tas pats Þiþmaras.– Taip, – drebanèiu balsu pratarë atsargos karininkas, „Filomaci-

jos“ korporantas Homme.– Tad tamsta áþeidei brangiàjà mûsø tautà, visus tautieèius. Uþ

tai... – droþë Þiþmaras antausá, kità, metë ant stalo vizitinæ ir iðëjo gat-vën.

Arbitrai, sekundantai, posëdþiai, tylus rûsyje ginklø barðkëjimas– fechtavimo pamokos, didelis nervø átempimas – tai kasdieninë Þiþ-maro aplinkuma, tai nuolatinë atmosfera, kurioje brendo mintis – þûtar laimët.

– Bus dvikova! – paðnibþdomis kartojo viens kitam lietuviai. Betkada ir kur – në vienas nemëgina netgi spëlioti. Suprantama, juk dvi-kova – baisus dalykas. Kas gi jos norëtø?! Ðiuo atveju mes ne patá kau-tyniø bûdà pagerbiam, o tà dràsumà ir ryþtingumà dël savos tautos.

Geguþës 1 d.Neatsiþvelgdamas á begales darbo, á besiartinanèius pavasario se-

mestro egzaminus, nutariau rytà iðeiti miestan pasiþiûrëti iðalkusiø,pabalusiø Vilniaus bedarbiø eisenos, pasiþvalgyti, susivokti, kokia mies-te nuotaika, pavartyti kavinëje laikraðèius. Einu Mickevièiaus gatve,diskutuoju su Varðuvos laikraðèio korespondentu dël pastatyto Mic-kevièiui paminklo projekto. Ta paèia gatve su maþu lagaminëliu ran-koje droþia Þiþmaras. Uþsuka Rudnicko kavinën. Tai naujiena, – jukjis ten bemaþ niekad neateina. Einu ten ir aš.

– Sveiks, Pranai!– Sveiks, bièiuli!Þiþmaras geria „pusæ juodos“. Observuoju. Jis truputá susinervi-

næs. Nuolat þiûri á laikrodá.– Lauki, Pranai, jos? Nesierzink, tuoj ateis, – provokuojanèiai klau-

siu Þiþmarà.– Neákalbëk savo ligos kitam. Þinai, kad su nieku neprasidedu, –

šypsodamasis kalba Pranas.Netrukus ateina jaunas lietuvis gydytojas Valiulis su nedideliu

pilnu portfeliu rankoje.– Seniai lauki, Pranai? Juk dar anksti, – prataria daktaras.

139


– Kas, að laukiu? – mëgina kà tai nuslëpti Pranas ir neatsargiaimirktelia savo draugui.

Man viskas aiðku – ðiandien dvikovë, – pamaniau ir nutariau pa-sekti. Prieð 11 val. atsisveikino ir skubiai abu iðëjo. Pro kitas duris ir að.Bernardinø sode susitiko dar du asmeniu. „Tai jo sekundantai“ – pa-maniau. Neklydau. Visi keturi pasuko Karaliø gatve, lenkø korporaci-jos „Polonia“ buveinën.

– Taip, taip, – pakartojau ir pradëjau drebëti, nes buvo visai aið-ku, kad tuoj suþvangës kardai. Atsisëdau sodely, ábedþiau akis á buvei-nës duris. Laukiu. Nuobodþiai slenka ilgos minutës. Katedros bokðtelaikrodis muða dvyliktà, kartoja pirmà. Pro duris iðbëga korporantas,mostelia ranka taksiui.

Sustingau. Kuris ið jø? Pribëgau arèiau. Apriðta galva, pusiau pri-dengtu veidu, iðvargusá uþ parankiø iðveda du studentai skaudþiaisuþeistà Hommæ.

– Á ligoninæ! – ðûktelëjo vienas, ir taksi nudûmë apytuðèiomismiesto gatvëmis.

– Kur Þiþmaras? – riktelëjau ábëgæs á butà.– Rengiasi kabyklose, – atsakë vienas studentas.Virpëjau ið susijaudinimo. Treèià val. nuvykau pas Þiþmarà na-

mo. Prie atdaro lango, nedideliame, kukliai árengtame kambarëly sëdiPranas, varto laikraðèius.

– Sveikinu, Pranai. Tu árodei Vilniaus lenkams, kad lietuviaibrangindami savo tautà nesibijo dël jos garbës statyti savo gyvybæ ápavojø...

– Ið kur, kà tu kalbi? – pertraukia Pranas, nuduodamas, kad nie-kur nieko.

– Neslëpk, savo akimis maèiau, kaip nuveþë suþeistà Hommæ. –Sublizgëjo Prano akys. Kaktoj susipynë raukðlës.

– Nu, ir gavo ilgalieþuvis –virpanèiomis lûpomis pratarë Pranas.– Dþiaugiuosi gal daugiau ne todël, kad nugalëjau, bet kad jau pasi-baigë ðio lûkesèio kanèios. Bet daugiau në þodelio, juk þinai, kad apieðá dalykà pasakoti draudþiama – tæsë Þiþmaras.

– Klausyk, – mëginau iðgauti daugiau, – juk tai tik man, þinai,man ádomu pati technika, formalumai, taisyklës...

– Ot, kaip paprastai. Didelë salë, keturios sienos, du daktarai,keturi sekundantai, aikðtës komendantas, ásakymas „pulk“ ir – arbatave, arba tu já.

140


– O kokios sàlygos?– Esti ávairios.– O, pavyzdþiui, tau?– Man? Iki trijø raumenø ákirtimo – mostelëjo dar drebanèia, ið-

vargusia deðine.Nemiegota naktis, iðtisa valanda kautyniø taip iðkankino mano

bièiulá, kad nedrásau ilgiau jo varginti.– Duok þodá, kad niekam në þodelio, – spyrë Þiþmaras. Sukiausi,

keièiau temas, kad tik iðvengèiau paþadø, o pasitaikius progai ðirdin-gai paspaudæs jo deðinæ sprukau pro duris.

Ið kur kitur suþinojau, kad Homme sunkiai suþeistas, gavo á vei-dà tris gilius kirèius.

– Nemoki valdyt kardo, tad mokëk valdyti lieþuvá, – pamaniau,ir nedrásk daugiau áþeisti lietuvio jausmø ir jo tautos ðventybiø.

* * *Praëjo jau keliolika valandø nuo mano pasimatymo su Þiþmaru,

o akyse vis dar stovi senas, sukrypæs medinis namelis, maþutis, kuk-lus su skautiðkais þenklais ir Auðros Vartø Panelës paveikslu kambarë-lis, iðvargæs, pabalæs, blizganèiomis akimis, tylus, kuklus studentas Pra-nas Þiþmaras, ðalia jo þila, gyvenimo kelionës, ávairiø rûpesèiø dël sû-naus likimo, jo gyvybei pavojø iðvarginta rymoja senutë motina. Irnejuèiom dingteli skaityti þodþiai – vargas gimdo pasiryþëlius, gyve-nimo audros juos brandina...

Jei pati dvikovë ir neturëtø niekada ir niekur rasti pakartojimo,tai vis dëlto nuostabiai gili tautos meilë, kuria taip galingai persunktasÞiþmaras, turi bûti ávertinta.

XX amþius, 1938.V.6

141


Iš Jono Budrio laiško

[...] Neparaðiau apie mano susitikimà su P. Þiþmaru tuoj po dviko-vos. [...] Buvo taip: kokià valandà po dvikovos susidûriau su P. Þ.mûsø namo laiptinëje. Jis leidosi, nieko neradæs namuose, þemyn.Pamatæs mane jis atskleidë savo marðkinius ir parodë savo suraiþytàkrûtinæ ir paaiðkino, kad jis sutiko su mintimi priimti maþesná smûgá,kad galëtø suduoti didesná.

Visà dvikovà matë karininkas Truszkowski ir apraðë savo atsimi-nimø knygoje.

Torontas, 2004.09.21

P. Þiþmaro ir J. Chom-Chomskiodvikovos sekundantas

Pranas Ancevièius, 1936 m.

142


– Mums, buvusios lenkø okupuotos dalies lietuviams, PranasÞiþmaras buvo kaip ðviesulys koðmariðkame ir þiauriame okupantølageryje. Atleiskite, jaudinuosi, bet vargu ar kuri tauta patyrë tiekneteisybiø, kiek patyrëme lietuviai, likæ uþ valstybinës Lietuvos sie-nos. Mes prieðinomës prispaudëjui ávairiais bûdais. Mûsø fizinio la-vinimo mokytojas Pranas Þiþmaras mums sakydavo: „Okupantai þiau-rûs ir klastingi, bet mes bûkime iðdidûs“. Visada tvarkingas ir reiklus,pasitempæs, negeriantis, nerûkantis mums, berniukams, jis buvo tik-rojo vyriðkumo simbolis.

Kas gi buvo P. Þiþmaras? Gimë Rusijoje 1907 metais, o 1921 metaisjau buvo Vilniuje. Mokësi mokytojø seminarijoje, o vëliau Vytauto Di-dþiojo gimnazijoje. Jà baigæs, stojo á teisæ, bet kaþkodël nepatiko spe-cialybë ir metë studijas. Iðvyko á Varðuvà, ten ástojo á Centriná fiziniolavinimo institutà, o já baigæs gráþo á Vilniø ir dirbo Lietuviø gimnazijoje.

Pranà Þiþmarà pirmà kartà pamaèiau Vytauto Didþiojo gimna-zijos licëjuje, kuriame mokiausi. Jis man dëstë kûno kultûrà. Kokiosprasmingos buvo jo pamokos, kaip jis gerbdavo kiekvienà mokiná, ras-davo jam padràsinantá, ákvepiantá þodá! Nesvarbu, kad neturi sporti-ninko duomenø – nebûk sustingæs, judëk, treniruokis. Kûno kultûràderink su dvasios kultûra. Lietuva, Dievas, Siela – ðie þodþiai ypatin-gai skambëjo jo lûpose, teikë mums dvasinës stiprybës okupuotameVilniuje, kur tave kiekvienà dienà galëjo paþeminti „mëlynkraujis“okupantas.

1926 metais Vilniuje P. Þiþmaras ásteigë pirmàjà lietuviø skautøGedimino draugijà, kuriai ir vadovavo.

Mûsø mokytojà iðgarsino du ávykiai, kuriuos turëtø þinoti da-bartinis jaunimas. Vienas jø – 1928 metais. Vasario 16-osios ðaltàrytà Gedimino kalno papëdëje susirinko daugybë vilnieèiø – lietu-viø, lenkø, gudø, ukrainieèiø, þydø. Ávairiomis kalbomis ðnekuèiavo-si þmonës, þvelgdami á pilies bokðte plevësuojanèià Lietuvos Trispal-væ. Sunku apsakyti, kà jautë anà rytà ta minia þmoniø. Ástrigo á atmintá

DVIKOVA

Sakmë apie Pranà Þiþmarà

V. ir L. Kurklënai

143


ðalia manæs stovëjusio lenko þodþiai sûnui: „Nusiimk kepuræ, sûnau,tai ðventa vëliava! Lenkai kalti, kad mes uþëmëme lietuviø sostinæ“.

Nemaþai þmoniø verkë. Sunku buvo stabdyti aðaras – dþiaugs-mo ir skausmo. Þydai, ukrainieèiai, gudai sveikino lietuvius, spaudëjiems rankas, kartojo þodá „Lietuva!“ Tai buvo nuostabus pasveikini-mas su Lietuvos nepriklausomybës deðimtmeèiu.

Okupantai greitai nutraukë vëliavà, ieðkojo, kas jà iðkëlë. Ne-rado. Tik daug vëliau iðaiðkëjo: tai padarë Pranas Þiþmaras, StasysSabalis, Jonas Zabrockis.

1938 metai Vilniaus miesto ir kraðto þmonëms atneðë daugskausmo. Lenkijai pateikus ultimatumà Lietuvos vyriausybei, suáþû-lëjo lenkø nacionalistai Vilniuje. Kovo 17 dienà jie surengë ðlykðèiàantilietuviðkà sueigà. Mitinge oratoriai niekino lietuvius, jiems gra-sino. O vienas karingas lenkø armijos atsargos karininkas endekasstudentas Chom-Homskis savo kalboje lietuvius pavadino iðsigimë-liø gentimi.

Visa tai girdëjo Pranas Þiþmaras. Sunku ásivaizduoti, kà jis tuometu iðgyveno. Kovo 20 d. Chom-Homskis atsitiktinai vienoje kavi-nëje susidûrë su Pranu Þiþmaru. Susirinkæ buvo daug þmoniø. P. Þiþ-maras skëlë antausá Chom-Homskiui ið kairës ir deðinës, garsiai, kadvisi girdëtø, tardamas: „Èia tau nuo lietuviø iðsigimëliø genties“. P. Þiþ-maras áteikë savo aukai vizitinæ kortelæ ir paaiðkino: „Neleisiu savo tau-tos áþeidinëti taip, kaip ponas studentas áþeidë mitinge“.

Kavinëje ásivyravo tyla. Visi þiûrëjo á iðdidþiai stovintá nedide-lio ûgio lieknà jaunà vyrà, kvieèiantá prieðininkà á dvikovà. Þinia þaibogreitumu apskriejo visà lenkø okupuotosios Lietuvos dalá. Visi jau-dinosi, komentavo ðá faktà. Gudai, ukrainieèiai, þydai mus ramino:„Þiþmaras laimës! Tikrai laimës!“ Mus neramino bloga nuojauta, nesprieðininkai labia jau skyrësi: smulkus, nedidelis Pranas turës kautissu atsargos karininku, patyrusiu fechtuotoju. Ar ámanoma laimëti? Opralaimëjimo atveju...

Taèiau Pranas Þiþmaras, gyvenime pasiþymëjæs stropumu, rû-pestingai ruoðësi. Nutarta kautis ðpagomis. Þiþmarui padëjo lenkøkarininkas B. Truðkovskij, ëmæs treniruoti lietuvá. Ne tik B. Truðkov-skij, bet ir daugelis paþangiø vilnieèiø lenkø smerkë savo tautieèioðlykðtø poelgá. P. Þiþmaro sekundantu buvo gydytojas V. Umbrasas.

144


Chom-Homski trissyk buvo suþeistas. Taip pasibaigë paskutinëdvikova Lietuvos þemëje, kurià anuomet plaèiai apraðë laikraðèiai.

Lenkø policija nesnaudë: ëmë tardyti P. Þiþmarà, Chom-Homs-ká ir kitus, uþvedë net baudþiamàjà bylà, nes dvikovos buvo drau-dþiamos. Taèiau dvikovos dalyviai neigë ðá faktà. Taip ji ir liko tikþmoniø atmintyje. Kaip legenda sklido ið lûpø á lûpas, teikdama pa-vergtiems Rytø Lietuvos þmonëms viltá, ðvelnindama slopià to metoatmosferà. Dvikova simbolizavo ne lenkø ir lietuviø kovà, bet Gërio irBlogio sandûrà. Laimëjo Gëris!

Koks likimas iðtiko dràsøjá vilnietá? 1940 metø pabaigoje, kaiVilniuje jau ðeimininkavo sovietai, èekistai areðtavo Pranà Þiþmarà. Jisjiems buvo ypaè pavojingas. Man teko skaityti lenkø istoriko V. Viel-horskio knygoje apie susitikimà su P. Þiþmaru sovietinëje kameroje:„...33 metø lietuvis Pranas Þiþmaras, lietuviðko sportinio gyvenimo Vilniauskraðte vadovas, mûsø politinis prieðas. Garbingas, kilnus, riteriðkas ir gerasþmogus. Pamëgau að já“.

Mirë P. Þiþmaras Sibire apie 1944 metus. Pasakojama, kad Stali-no gulaguose susitikæs Chom-Homská, net susidraugavæ. Kaip bebû-tø buvæ, Pranas Þiþmaras niekada nebuvo nacionalistas. Jis – kilnusriteris, lietuviø tautos vaikas, nusipelnæs atminimo áamþinimo.

Ið pokalbio su B. Ðakniu.Europos lietuvis, 1994 balandþio 2–8, Nr. 14.

145


1938 metø Ðv. Juozapo dienos iðvakarëse (kovo mën.) buvo su-kelta ant kojø visa Lenkija ir visas lenkiðkas tuometinis Vilnius dëlþuvusio Lenkijos kareivio Serapino, kuris, ðaudydamas nelegaliai per-ëjæs ties Trasnykais administracinæ linijà á Lietuvos Respublikos pu-sæ, buvo Lietuvos pasienieèio policininko mirtinai paðautas. Panaðiøatvejø, kada Lietuvos ir Lenkijos pasienyje þûdavo vienoje ar kitojepusëje paðauti þmonës 1920–1938 metø laikotarpiu, kai Lietuva dëlVilniaus nepalaikë su Lenkija jokiø ryðiø, buvo gana daug, bet nesusi-pratimai paprastai baigdavosi taikiai, abiem pusëm iðsiaiðkinus þuvi-mo aplinkybes. Taèiau Serapino þuvimà ðá kartà Lenkijos diplomatijanorëjo panaudoti puolimui prieð Lietuvà, nes visos vieðos ir slaptosderybos dël diplomatiniø santykiø uþmezgimo nutrûko. Nei Lietu-va, nei Lenkija nenorëjo atsisakyti Vilniaus. O Europoje jau buvo pri-tvinkæs II pasaulinis karas, kuriam kilus ir Lenkijai ásivëlus á karà suVokietija, daugiau kaip 500 km ilgio Lenkijos siena su Lietuva bûtøbuvusi netikra ir bûtø reikëjæ jà saugoti. Tokiam pasienio ruoþui sau-goti reikia daug jëgø, reikalingø eventualiam Lenkijos frontui prieðVokietijà. Todël Lenkija ðá kartà pasienio incidentà panaudojo piktaipropagandai prieð Lietuvà, norëdama priversti jà uþmegzti diploma-tinius santykius. Degë kerðtu Lenkijos ir Vilniaus padugnës, rinkosi ámitingus ir þygiavo gatvëmis skanduodamos: „Marsz na Kowno“, „smiercLitwinom!“ Viename mitinge, kuris ávyko E. Oþeðkienës aikðtëje (da-bar Èerniachovskio), ávairûs oratoriai kaip ámanydami plûdo Lietuvà.Tame mitinge dalyvavo ir kai kurie lietuviai, jø tarpe Vilniaus skautøvadas, Vytauto Didþiojo gimnazijos kûno kultûros mokytojas Pra-nas Þiþmaras, baigæs Varðuvos fizinio lavinimo institutà ir Vilniausuniversitete studijavæs teisæ. Netoli nuo Oþeðkienës aikðtës buvoDormano aludë, á kurià po mitingo susirinko oratoriai. Èia atëjo irPr. Þiþmaras. Prisitaikæs ðërë á veidà paèiam arðiausiam kalbëtojuiarmijos karininkui uþ Lietuvos garbës áþeidimà ir pakvietë já dvikovon.Tais laikais viduramþiø tipo dvikovos buvo draudþiamos ástatymais.Bet karininkas (pavardës neprisimenu) kvietimà priëmë. Tai buvo gar-bës dalykas. Dvikova vyko slapta, susitarta kovoti ðpagomis. Pr. Þiþ-maras pasikvietë savo sekundantais du jaunus lietuviø gydytojus vil-

PRANO ÞIÞMARO DVIKOVA

Vincas Martinkënas

146


nieèius – Vincà Umbrasà ir Antanà Valiulá. Paèiomis karðèiausiomisvalandomis, kai Lenkija áteikë Lietuvai ultimatumà, reikalaudamaper 48 val. patenkinti jos sàlygas ir uþmegzti diplomatinius ryðius,prieðingu atveju grasindama karu (á pasiená buvo sutraukusi keliasdivizijas), ávyko Pr. Þiþmaro dvikova su karininku. Ðiomis paþemini-mo valandomis, kai Lietuva, negalëdama rizikuoti karu, priëmë ulti-matumà, Pr. Þiþmaras laimëjo dvikovà ir pagarsëjo ne tik Vilniuje, betir visoje Lietuvoje.

Lietuvos santykiams su Lenkija uþsimezgus ir pragiedrëjus pa-dangei, prasidëjo ðioks toks abiejø valstybiø bendravimas. Tarp Vil-niaus ir Kauno ëmë kursuoti traukiniai ir autobusai, organizavosiekskursijos ið Vilniaus á Kaunà ir ið Kauno á Vilniø. 1938 metø vasaràKaune vyko pasaulio lietuviø sporto olimpiada. Pr. Þiþmaras ëmërûpintis lenkø valdþios leidimo Vilniaus lietuviø sportininkø ekskur-sijai á Kauno olimpiadà. Á lietuviø sportininkø komandos sàraðà átrau-kë ir keletà gimnazijos mokytojø, nebûtinai sportininkø: gimnazijosdirektoriø M. Ðikðná, „Ryto“ d-jos pirmininkà ir gimnazijos mokytojàkun. K. Èibirà, A. Maèioná, H. Horodnièiø, B. Cicënà, V. Martinkënàir „Jaunimo draugo“ redaktoriø A. Burokà. Sportininkai ir nesporti-ninkai visi turëjome atrodyti sportiðkai, dëvëti baltas, ilgas sportineskelnes, tokie buvo mados reikalavimai. Vaþiuodami ið anksto þinojo-me, kad Kaune bûsime iðkilmingai sutikti. Gimnazijos direktoriusM. Ðikðnys rûpinosi, kad sporto komanda gerai atstovautø vilnieèiams,graþiai lietuviðkai kalbëtø, o mûsø ekskursijos vadovas Þiþmaras bu-vo menkos iðkalbos. Tad Ðikðnys patarë jam vieðai daug nekalbëti.

Þiþmaro sportininkø kelionë á Kaunà buvo labai áspûdinga. Pil-nas peronas þmoniø, dûdø orkestras groja marðà, þmonës mëto á va-gonà gëles, cigareèiø pakelius, garsiai ðaukia „valio“. Bûtinai turi pasi-rodyti Þiþmaras. Kaiðiadoriø stotyje þmoniø, gëliø ir muzikos dar dau-giau, nenutylantys „valio“ ir „kur Þiþmaras“. Þiþmaras iðlipa á peronà,ovacijos, o viena sena moterëlë prieina prie Þiþmaro ir buèiuoja jamrankà sakydama: „Leisk pabuèiuoti tà rankà, kuri gynë Lietuvos gar-bæ“. Kaune mûsø ekskursijà pasitiko didþiulë minia, tûkstanèiaiþmoniø. Èia buvo pastatyti mikrofonai kalbëtojams. Sveikino p. Au-gustauskas, Kauno Kûno Kultûros Rûmø vardu, o minia dþiûgavo

147


ir ðaukë: „kur Þiþmaras, kur Þiþmaras, duokit Þiþmarà, Þiþmarà“. Vie-nas pilietis, rodydamas pirðtu á aukðtà liemeningà mokytojà Horodni-èiø, klausia mane, bene ðitas Þiþmaras. Ne – sakau – ðtai anas kresnasvyrukas. – Ðitas? – tarë þmogus truputá nustebæs. Miniai tebeðaukiant,Þiþmaras buvo stumte pristumtas prie mikrofono ir, taræs keletà þo-dþiø toliau netikëtai pasakë: „Dabar uþ mane kalbës V. Martinkënas“.Krûptelëjau iðgirdæs savo pavardæ ir pirmà kartà gyvenime expromtuprabilau á tokià minià per mikrofonà, buvau sujaudintas, kalbëjau iððirdies. Paskui visa kaunieèiø minia apsupo mus ratu ir nulydëjo á „Pa-þangos“ rûmus Laisvës alëjoje.

Þiþmarà savotiðkai pagerbë tàsyk Kaune ëjæs satyros laikraðtis„Kuntaplis“: nupieðë já stovintá ðalia Kauno bazilikos, tik kur kas aukð-tesná uþ bazilikà.

Paskutiná kartà su Þiþmaru maèiausi 1940 metø vasarà. Lietuvàokupavus sovietams, susitikome Vilniuje, Vokieèiø gatvëje. SkundësiPranas, jog pastebëjo, kad sekamas, kad tikisi areðto. Tais laikais visilietuviø inteligentai gyveno sekami, nuolat laukdami suëmimo dar-bovietëje, gatvëje, namie, dienà ir naktá. Naujieji valdovai grûdo ákalëjimus veikliausius, geriausius Lietuvos þmones, Lietuvos patrio-tus. Sunkios, klaikios buvo dienos. Netrukus suþinojau, kad Þiþmarassuimtas. Po metø jis buvo iðveþtas su daugybe kitø á Sibirà, kur jo lau-kë neiðvengiama mirtis. Taip þuvo þymus, jaunas vilnietis, gimæs apie1906 metus.

Voruta, 1991 rugpjûèio 1–31.

148


1927 m. vasario 16 d. mirë Jonas Basanavièius. Velionis buvo Ge-dimino draugovës garbës skautas. Tomis gedulo dienomis P. Þiþma-ras su visa draugove aktyviai dalyvavo organizuojant laidotuves: priekarsto uniformuoti skautai stovëjo garbës sargyboje, per vienà naktábuvo iðsiuvinëta juoda Gedimino draugovës vëliava (su ja draugovëkeliavo ir á Kaunà). Tai buvo okupuoto Vilniaus gedulo vëliava. Aiðku,okupantai reikalavo vëliavà pakeisti, bet P. Þiþmaras jiems aiðkino,jog tokia vëliava esanti dël Jono Basanavièiaus mirties... Skautai labaipasitarnavo visuomenei ir per visas laidotuviø dienas palaikë gedu-lingo kondukto tvarkà (eisenà), neðë vainikus ir gëles, informavominià per pamaldas Katedroje ir eitynëse á Rasø kapines, patarna-vo atvykusiai ið Nepriklausomos Lietuvos delegacijai (Z. Þemaièiui,V. Mironui ir kitiems veikëjams).

Kasmet per Sekmines ið viso okupuotojo Vilniaus kraðto kaimøatvykdavo pësèiomis maldininkai (ið Ðvenèioniø, Adutiðkio, Tverèiaus,Daugëliðkio, Mielagënø, ið Dzûkijos ir t. t.). Sunkus bûdavo maldinin-kø þygis á ðventàsias Vilniaus vietas: á Kalvarijas, Auðros vartus, á kaikurias kapines. Sulenkëjæ miestieèiai nekentë lietuviø kaimieèiø, kar-tais net ir nuskriausdavo, todël skautai maldininkus vedþiodavo poVilniø, kad nepaklystø, kad chuliganai neuþpultø. Kai vykdavo pro-cesija á Kalvarijas, priekyje grandine skautai palaikë tvarkà. Per Sek-mines mûsø Vilnius dþiaugdavosi, kad daug atvykdavo lietuviø ásulenkëjusá miestà. Tai bûdavo savotiðka demonstracija, kad ðis krað-tas lietuviðkas.

Didelis P. Þirþmaro nuopelnas, kad jis kasmet per vasaros atos-togas suorganizuodavo skautø stovyklas jau sugudëjusiose ar sulen-këjusiose apylinkëse. Skautai, bendraudami su kaimo gyventojais, aið-ku, tik lietuviðkai kalbëdavo. Kaimieèiai iðmokdavo lietuviðkai kalbëtiir dainuoti. Bûdavo atvejø, kad valstieèiai nuspræsdavo savo vaikusleisti mokytis á Vytauto Didþiojo gimnazijà. O tai jau didelis laimëji-mas lietuvybës fronte, þadinant tautinæ savimonæ.

Visa mûsø tauta sielojosi dël Lenkijos vyriausybës ultimatumo1938 m. Pretekstu tapo pasienieèio mirtis prie Marcinkoniø. Lenkijos

APIE LAIKÀ IR ÞMONES

K. Umbraþiûnas

149


ponai buvo sumanæ ðá incidentà panaudoti diplomatiniams santykiamssu Lietuva atnaujinti. Tomis dienomis rengë piktas demonstracijas prieðmûsø valstybæ. Kartà ir P. Þiþmaras vienoje kavinëje pateko á konflik-tinæ situacijà.

– Tai Tamsta, ponas poruènike, Oþeðkienës aikðtëje taip piktaikalbëjai antilietuviðkame mitinge, kad Lietuva niekðø kraðtas? Að esulietuvis, tamsta labai skaudþiai áþeidëte visà lietuviø tautà! – rimtaipasakë Pranas Þiþmaras.

Po ðiø þodþiø jis smogë uniformuotam karininkui antausá, nu-metë jam savo vizitinæ kortelæ ir ruoðësi eiti namo.

Sujudo visa kavinës publika. Buvo reikalaujama satisfakcijos.Kaipgi áþeista munduro garbë! Karðtakoðiø nestigo. Vieni siûlë tuè-tuojau sukelti muðtynes, apdauþyti ðá litvinà, o kiti nusprendë iððauk-ti P. Þiþmarà á dvikovà.

Negraþu bûtø, jei iððauktasis bijotø stoti á jà. Pamename, spau-da raðë apie Puðkino, Lermontovo dvikovas. Þuvo mylimi poetai...Visko gali bûti ir su Þiþmaru... Lenkijos laikraðèiai patylomis raðë bû-simà lietuvio ir lenko dvikovà.

Nepriklausomos Lietuvos Kauno visuomenë juo labiau jaudi-nosi, nes tada Vilnius buvo lenkø okupuotas, Kauno dienraðèiai, ypaè„XX amþius“, kasdien pateikdavo þinutæ apie P. Þiþmaro bûsimàdvikovà. Ádomu, kad Þiþmarà paruoðti dvikovai apsiëmë du lenkøkarininkai. Ruoðësi dvikovai ir jo prieðininkas Homskis.

Sekundantu norëjo praðyti jaunà vilnietá gydytojà Umbrasà Vin-cà (neseniai baigusá Stepono Batoro universitetà). Taèiau netrukusatsisakë, mat baþnyèia grasino net ekskomunika uþ dalyvavimà dvi-kovoje.

– Að tau, drauguþi, bûsiu sekundantu, – pasakë kitas vilnietisgydytojas Antanas Valiulis.

Pagal etiketà, sekundantai vilkëjo juodus smokingus, mûvëjobaltas pirðtines, ryðëjo kaklaraiðtá ant baltø marðkiniø. Daug vilnieèiøþinojo, kad ði dvikova ávyks, bet nuo valdþios buvo slepiamasi. Rud-nicko kavinëje kai kurie gurkðnojo kavutæ ir laukë þinios.

P. Þiþmaras ir Homskis, sekundantai ir artimiausi bièiuliai susi-rinko á studentø korporacijos „Konvent Polonica“ erdvià salæ dideliaislangais (berods Pilies gatvëje, prieðais Ðv. Jono baþnyèià). Kiti sako,jog dvikova vyko Ðiltadarþiø skersgatvyje.

150


Buvo susitarta kautis iki treèio kraujo praliejimo. Sekundantaiduoda komandà, dvikova prasideda. Matyt, gerai pasiruoðë Þiþmaras.Ðmaukðt ir Þiþmaras ákerta á prieðininko krûtinæ, gydytojai sekundantaipatikrino þaizdà ir leido toliau kautis. Dar ðmaukðteli Þiþmaras, vëlsuþeidþia prieðininkà.

Sekundantai gydytojai patikrino þaizdas ir nutarë dvikovà nu-traukti. P. Þiþmaras laimëjo. Gydytojas Èeliadzinas susiuvo Homs-kiui þaizdà, ir incidentas baigësi. Tardant kaltininkus, nukentëjæsHomskis sakësi, jog nosá ir lûpà susiþeidæs motociklu vaþiuodamas(pargriuvæs).

Ðiuos þodþius uþraðë Juozas Maceika, o pasakojo gydytojas An-tanas Valiulis 1974 m. sausio 15 d.

P. Þiþmaras ðia dvikova plaèiai pagarsëjo, net tarp emigrantø,ypaè Amerikoje. Apie já pasakojo vos ne legendas, pagraþindami dvi-kovos aplinkybes, kalbëjo kas matë ir kas nematë.

Kai P. Þiþmaras pasirodë nepriklausomoje Lietuvoje 1928 m., (gal1938 m. – G.M.) apie já raðë visi didesni Lietuvos laikraðèiai. Jo biogra-fija gana ádomi. Okupuotame Vilniuje mokësi mokytojø seminarijoje.Laisvosios Lietuvos stambesnieji visuomenës veikëjai jam padëjosiekti mokslo. 1928 m. kraðto apsaugos ministru buvæs generolasDaukantas paëmë savo globon Þiþmarà, pasikvietë á Kaunà, nu-samdë jam mokytojà ir paruoðë eksterno egzaminams. 1929 metaisKaune jis gavo gimnazijos baigimo atestatà. Su ðiuo atestatu gráþo áVilniø ir norëjo ástoti á Lenkijos aukðtàsias mokyklas. Taèiau tadatarp Lietuvos ir Lenkijos jokiø diplomatiniø santykiø nebuvo, Kau-ne gauto atestato nepripaþino. Tuomet jis nuvyko á Varðuvà, ir Len-kijos ðvietimo ministerija patvirtino P. Þiþmaro mokslo cenzà. Poto jis ástojo á vadinamàjá „CIF“ – „Centralny instytut wychowaniafizycznego“, t. y. Kûno kultûros institutà. Tokiø aukðtøjø mokykløLenkijoje nedaug buvo, todël ne taip lengvai priimdavo. Ir vël nuste-bino mus Þiþmaras: ástojo á ðá institutà ir sëkmingai mokësi, o paskuiVilniuje dëstë fizkultûrà Vytauto Didþiojo gimnazijoje ir toliau vado-vavo skautø sàjûdþiui, taip pat ir Vilnijos sportininkams. 1939 m. Vil-niuje ásteigta Sporto apygarda – pirmininku iðrinktas P. Þiþmaras.

Deja, stalinistai P. Þiþmarà 1940 m. ákalino Lukiðkiø kalëjime. Ðiøeiluèiø autorius pro Lukiðkiø grotuotà langelá matë, kaip já, sukausty-tà antrankiais, vedë ið vieno korpuso á kità tardyti. Paskui pas giminessuþinojau, kad 1941 m. kilus karui já su kitais kaliniais evakavo.

151


Kai P. Þiþmarà stalinistai ákalino, jo motina praðë kalëjimo val-dþià, kad leistø su sûnumi pasimatyti. Taèiau ilgai neleido. Ir tik podaþnø praðymø, kai jau buvo girdëti Hitlerio þingsniai, leista rau-danèiai motinai pasimatyti su mylimu sûnumi. Tai buvo didelisdþiaugsmas, bet kartu ir skausmas, nes ji matë savo sûnø iðblyðkusiuveideliu, nusilpusá. Lukiðkiø kalëjimas per kelis mënesius pakirto Pra-no jëgas. O kai já su daugybe kaliniø prekiniuose vagonuose nuveþë áKotlaso „peresylkà“ ir po to nugrûdo á taigos miðkus sunkiems dar-bams, badas ir skurdas visai iðsekino. Jis susirgo plauèiø dþiova ir...

Taip stalinistai nukankino gabø ir visø mylimà jaunimo vadàPranà Þiþmarà. Neþinome jo kapo, bet daþnai prisimename já kaipVilniaus skautø draugovës vadà. Graikija didþiuojasi savo dràsiu Te-odorakiu, kuris hitlerininkø okupuotame Akropolyje iðkëlë laisvësvëliavà, tai ir mes lietuviai nepamirðtame, kad mûsø Pranas Þiþma-ras buvo iðkëlæs vëliavà Gedimino kalne, skelbdamas pasauliui, kadpoetas Petras Vaièiûnas teisingai sakë: „Ei, pasauli, mes be Vilniaus ne-nurimsime!“ Ir nenurimome, kol Vilnius tapo Lietuvos sostine.

Kad stalinistai lageriuose nukankino mûsø Pranà, nebuvo pra-neðta nei jo motinai, nei giminëms. Jo motina mirë 1965 metais. Pervisà kalinimo laikà Þiþmaras yra gavæs tik vienà laiðkà. Galima tik ási-vaizduoti, kokias jis, be fiziniø, patyrë moralines kanèias.

Jo motina, sesuo ir visa giminë stengësi Pranui palengvinti kali-nio dalià. Pasiuntë 500 rubliø, bet jie gráþo atgal, iðsiuntë siuntiná –kaþkas já pasisavino. Tik po ilgø praðymø buvo praneðta, kad PranasÞiþmaras mirë...

Vakarinës naujienos, 1994 09 27

152


Kvietimai á iðkilmes

153


Kvietimai á iðkilmes

154


Þydø bendruomenës kvietimai P. Þiþmarui

155


Anoniminë nuotraukaið P. Lossowskio knygos „Litwa a sprawy polskie 1939–1940“

(„Lietuvos Lenkijos santykiai 1939–1940”).1939 m. nuotraukoje – Pranas su draugu Gustavu Velecku klijuoja

Vilniaus gatvëse Lietuvos vyriausybës potvarkius

156


Wacùaw Korabiewicz

[…] Tuometinio Vilniaus nuotaikas atskleidþia tam metui bûdin-gas vaizdelis: kaþinkoks korporantas vieðai iðkoneveikë lietuvius ir jaukità rytà sulaukë antausio ið tokio Prano Þiþmaro. Tuo pretekstu ávy-ko dvikova. Dëvintys smokingus, ðalikais pasidabinæ sekundantai varg-ðui lietuviui iðkëlë þiaurias sàlygas: kautis kardais ir iki paskutiniokraujo laðo. Kuklus, nekonfliktiðkas Þiþmaras neturëjo supratimo apiefechtavimà, todël naiviai kreipësi pagalbos á 4-jo kavalerijos pulkorotmistrà ir tas nedvejojæs suteikë jam kelias pamokas. Mokslas nenuë-jo veltui. Rezultatai buvo puikûs. Þiþmaras laimëjo, nors pralaimëju-siojo nepribaigë. O lenkø spaudà sudrebino pasipiktinimo ðûksniai.Kaip tai gali bûti ! Lenkø karininkas iðmokë fechtuotës pilietá lietuvá!

Kad suteikèiau tai dvikovai tikslesniø atspalviø, pasistengsiupristatyti asmeniðkai man paþástamà Pranciðkø Þiþmarà – padorøiki kaulø smegenø Vilniaus lietuviø skautø draugininkà, lietuviø pa-sipiktinimui bendraujantá su lenkø skautais. Nedera ðio fakto laikytismulkmena. Dalies lietuviø visuomenës poþiûriu toks „broliavima-sis“ su lenkais Pranciðkui Þiþmarui nebuvo lengvas. Turëjo sukrimstine vienà kietà rieðutëlá, kad tà dalyvavimà mûsø skautø veikloje pa-teisintø ir lietuviø jaunimà á ðià nuodëmæ pastûmëtø. Ið savo pusëslojalumu ir teisingu elgesiu stengëmës jam padëti, nors tai priklausëne vien nuo ZHP (lenkø skautø sàjunga) vadovybës, bet taip pat nuovaivados iðmintingumo. Pavyzdþiui, ankstesnis vaivada Kirtiklis „gin-klo brolybëje“ nuþengë taip toli, kad leido Pranciðkaus draugoveiorganizuoti keliautojø stovyklà Lietuvoje. Kirtiklio ápëdinis vaivadaBocianskis tokios tolerancijos nerodë, netgi prieðingai, uþdraudë lie-tuviø skautams dalyvauti bendroje radijo laidoje Lenkijos skautø sà-skrydyje. Kaip matyti, diplomatijoje yra ávairûs mintijimo ir elgesiobûdai. Esu ásitikinæs, kad Þiþmaras buvo geresnis diplomatas uþ am-basadoriø. Paþinojau já kaip ramø, pusiausvyros neprarandantá ir ge-ranorá þmogø. Esu ásitikinæs, kad dvikovà iðprovokavo korporantas.

Kn. POKUSY, Warszawa, 1986, Iskry, psl. 236–237

PRANAS ÞIÞMARAS LENKØ AKIMIS

157


POLITIKA. PRANO ÞIÞMARO DILEMA

Zenowiusz Ponarski

[…] Dienà prieð vokieèiams uþpuolant Lenkijà lietuviø premje-ras gen. Èernius 1939 m. rugpjûèio 31 d. iðkilmingai deklaravo savoðalies neutralumà, o vyriausias vadas gen. Raðtikis pokalbyje su Vo-kietijos pasiuntiniu rugsëjo mën. 13 d. pabrëþë, kad Lietuva ið tiesøpalaiko pretenzijas dël Vilniaus, taèiau neketina iðsiþadëti neutralu-mo pozicijø. Su oficialiais abiejø generolø pareiðkimais kirtosi kaikuriø átakingø sluoksniø Lietuvoje pozicijos. Apie tai þinau ið Ance-vièiaus praneðimø apie Lietuvos pasiuntinio ir á Varðuvà atvykusioPrano Þiþmaro, Vilnijos jaunimo vado rugpjûèio 31 d. pokalbio. Vil-niø pasiekë Ðauliø sàjungos ið Kauno ir Vilniui vaduoti sàjungos (su-stabdytos uþmezgus Lietuvos ir Lenkijos santykius) vadovybës direk-tyvos. Ðauliø ir Sàjungos ðefai ragino jaunus Vilniaus kraðto lietuviuspasirengti kovai vaduoti Vilniø ir vengti Lenkijoje paskelbtos visuoti-nës mobilizacijos.

Visuotinë mobilizacija Vilniaus kraðto lietuviø jaunimà pastatëprieð sunkià dilemà. Ar eiti á lenkø kariuomenæ ir jos gretose kariautiprieð vokieèius, ar slapstytis ir ruoðtis Vilniaus vadavimui, – prisime-na Ancevièius. Þiþmaras apie tai kalbëjo su pasiuntiniu Ðauliu, kuristeigë, kad reikia atlikti pilietinæ pareigà ir mobilizacijos neboikotuoti.Treèiasis Reichas yra bendras lenkø ir lietuviø prieðas, neseniai nuoLietuvos atplëðæs Klaipëdà („Naujienos“, Chicago, 1960 sausio 13). Pri-taræs ambasadoriaus nuomonei, Þiþmaras, sugráþæs á Vilniø, paskelbëatsiðaukimà á Lenkijos lietuviø jaunimà, kviesdamas já pasiprieðinti vo-kieèiø agresijai. […]

Kn. DRAUGAS, Szkice do biografiiFranciszka Ancewicza, Toronto, 2004, psl. 28

158


Prano eilëraðèio neþinomam asmeniui juodraðèio faksimilë.Raðyta pirmomis karo dienomis ið bombarduojamos Varðuvos,

greièiausiai 1939.IX.5

159


Prano laiðko motinai faksimilë.Raðyta pirmosiomis karo dienomis, 1939.IX.5

160


[…] Stanisùawas Truszkowskis knygoje „Ið taikos ir karo 1921–1939“*

apraðë paskutinæ dvikovà, kurioje betarpiðkai dalyvavo kaip Þiþmaropatarëjas ir proteguotojas. Prieð aptariant dvikovos aplinkybes, reikiapristatyti memuarø autoriø. Stanisùawas Truszkowskis (1909–1982) kari-ninku tarnauti pradëjo 1921 m. 6-jo pëstininkø pulko 1-je Legionødivizijoje Vilniuje. Á tà patá pulkà paskirtas jo jaunesnysis brolis Ta-deuszas.[…] Be minëtosios knygos paraðë „Mano rugsëjis“, „Partizanoatsiminimai“ ir kt. Vilniuje turëjo nepriekaiðtingo karininko reputacijà.Jam netrûko bièiuliø ir tarp lietuviø. […] Kitaip apie tai (1938 m.mitingà – G.M.) raðë S.Truszkowskis: „Miesto centre esanèioje Or-zeszkowos aikðtëje spietësi minia, akimis ásisiurbusi á garsiakalbius,ið kuriø sklido þinios, daþnai tiesiog gandai ir paprasèiausia propa-ganda. Propaganda bet kuria kaina atidaryti sienà, net ir panaudojantjëgà. Didþiavalstybiniai elementai – akademinis jaunimas – reiðkësitriukðmingiausiai. Ðurmulys kasdien stiprëjo ir skverbësi á senus skers-gatviukus. Suskambo miestui nebûdingos ðovinizmo gaidos. Politikasir publicistas Ancevièius, redaktorius Latvys ir poetas Cicënas kreipësi ásavo bièiulius lenkus ir iðreiðkë savo pasipiktinimà. Mums buvo ne-smagu. Spauda pasidalino: „Kurier Wilenski“ buvo liberalios kryptiespusiau valdiðkas laikraðtis, „Sùowo“ – konservatyvus, o jo redaktoriusStanisùawas Mackiewicz-Cat 1938 m. kovo 13 d. raðë: „Lenkø –lietuviøsantykiø normalizavimas tapo bûtinas. Privalome tà reikalavimà pateiktiKaunui kategoriðka, ultimatyvia forma“. Po keturiø dienø ultimatumasbuvo pateiktas. „Dziennik Wilenski“, Tautiðkosios demokratijos orga-nas Vilniuje turëjo aiðkiai antilietuviðkà kryptá. Toliau Truszkowskis pa-sakoja: „Vienà dienà mane aplankë Jonas Latvys, vaivados Bocianskiouþdaryto lietuviðko dienraðèio redaktorius. – Pone kapitone, sutikite,kad mûsø, lietuviø, tautinius jausmus áþeidë studentas….Norëtume stu-dentà, kuris paniekino lietuviø tautà, iðkviesti á dvikovà! Dar tà patá va-karà sutarëme susitikti, Latvys atvyko su kaþinkokiu jaunuoliu. – „Ðtaimûsø iðrinktas Vilniaus lietuviø atstovas – Pranas Þiþmaras“. Ið tolimes-

* Stanisùaw Truszkowski. Z dni pokoju i wojny, W., 1983

ÞIÞMARAS – LEGENDA IR TIKROVË

Þmonës istorijos verpetuose (3)

Zenowiusz Ponarski

161


P. Þiþmaras, 1938 m.

162


nio pasakojimo aiðkëja, kad turi vykti dvikova kardais, taèiau CIWF*

auklëtinis fechtuotis nesimokë ir ketina per savaitæ iðmokti valdytikardà. Áþeistajam priklauso teisë rinktis dvikovos bûdà ir lietuviaiatmetë pasiûlymà kautis pistoletais. Nei Vorkslos, nei Þalgirio mûðiuosenë vienas lietuvis ið pistoleto neðaudë. „Taigi nukeliavome gana toli –ironizavo kapitonas – Daug ðimtmeèiø atgal”.

Podporuèikas Tadeuszas Truszkowskis, kadetø korpuso fechtavimomeistras, praðomas brolio sutiko tinkamai paruoðti Þiþmarà. Pradëjo sujuo intensyvias fechtavimo treniruotes. Mokë já kirèiø, priedangø ir smû-giø labiausiai reikalingø kovai. Vadovavosi Boziewicziaus kodeksu […]

Þiþmaro prieðininkas mokësi fechtuotës pas vachmistrà BorisàSzulewská ið 1-jo Legionø pëstininkø pulko. Meistras buvo paten-kintas savo mokiniu. Dëstë jam visas ðio meno paslaptis: stovësenà,þingsniu, iðpuolius – visà sudëtingà fechtuotës baletà. Home visa taipuikiai iðmoko, blogiau buvo su tikràja fechtuote.

Atëjo dvikovos diena: „Sàmoningai nëjau á tà spektaklá, kad ne-pertempèiau stygø. Taèiau Tadeuszas stebëjo savo „kûrybà“ ið parei-gos – atsimena Stanisùawas Truszkowskis. – Ið pradþiø viskas atrodëfataliðkai... Nabagas Pranas atsitraukë, bejëgiðkai þvalgësi aplink. Ta-èiau pamatæs padràsinanèià Tadeuszo veido iðraiðkà atsitokëjo.Desperatiðkai sumojavo kardu kartà, dar kartà... Studentas stovë-jo bejëgiðkai nukabinæs deðinæ rankà, o ið rankos lëtai tekëjo krau-jo srovelë... Garbë buvo apginta... Kiti ðaltiniai tvirtina, kad kovatruko ketvirtá valandos. Staiga pasigirdo kurtinantis trenksmas: Ho-me perskelta kaukole krito ant Vilniaus þemës.

Lietuvio pergalë buvo neabejotina. Istorijai nesvarbu, ar pataikëprieðininkui á rankà, ar suþeidë á galvà. Jo atvykimà á Kaunà 1938 m.liepà lydëjo didvyriðko þygdarbio ðlovë. Kauno jaunimas, ypaè stu-dentai, karðtai sveikino naujàjá tautos didvyrá. Jo savaitës vieðnagëKaune buvo iðtisinis triumfas.

Ligi ðiol nenustatytas legendø gimimo mechanizmas. Legendosapie didvyrius atsiranda tada, kai ávykiui ir asmeniui suteikiamasnepaprastumo rangas. Legendos gimsta ir plinta ðirdþiø paguodai.„Priëmusi Varðuvos ultimatumà lietuviø visuomenë turëjo prarytikarèià piliulæ, – raðë J.B. „Tëviðkës þiburiuose“ 1977 m. sausio 4 d. –Þiþmaro dvikova tà piliulæ padarë maþiau karèià”. Esame legendosgimimo liudininkai!

Nowy Kurier, 1977, Nr. 12, Toronto* Centralny Institut Wychowania Fizicznego

163


Þmonës istorijos verpetuose (4)

Lietuviai neuþmirðo paslaugos, kurià jiems padarë broliai Trus-zkowskiai. Vienà ðiltà pavasario vakarà restorane „Zacisze“ Mickevi-èiaus gatvëje (visi pirmos kategorijos restoranai buvo iðsidëstæ ðiojegatvëje) susirinko nedidelis bûrelis atðvæsti pergalës draugiðkoje ap-linkoje. Ðeimininkas buvo þurnalistas Jonas Latvys (1903–1949); „Pra-nas taktiðkai ir kukliai slëpësi uþ Tadzio, kuris civile eilute atrodë kaipabiturientas (Truszkowskis já prisimena kaip kà tik laimëtos pergalësorganizatoriø). Saulë seniai nusileido uþ Þvëryno tilto, suþibo þvaigþ-dës, o mûsø harmoningoje draugijoje atëjo ta ypatinga akimirka, kaiþmonës jauèia bûtinybæ prabilti. Graþiausià prakalbà pasakë redak-torius Latvys. Uþbaigë tostu: uþ dar kartà ateityje pakartotà Þalgirá!Narsiai iðlenkëme taureles. Paskui kalbëjo Þiþmaras, sekundantai...“(Kodël memuaristas nutyli, kas buvo tie sekundantai? – G.M.)

Uþmezgus diplomatinius santykius, á Varðuvà atvyko pasiunti-nys Kazys Ðkirpa, germanofilas, pastaràjá deðimtmetá buvæs karo ata-ðë Berlyne.

Vilniø valdë vaivada Bocianskis, apie já S. Mackiewicz-Cat sakë:„be abejo buvo geras lenkas, taèiau tai nereiðkia, kad buvo geras vai-vada... Ðios pareigos reikalauja specialiø þiniø, kuriø, atrodo, plk. Bo-cianskis neturëjo“. Vaivada uþdraudë lietuviø maþumos sporto ren-giná, o Þiþmaras buvo nubaustas keturiø dienø areðtu uþ vieðosiostvarkos drumstimà. Netrukus Ðkirpà pakeitë Jurgis Ðaulys, nusipel-næs diplomatas ir Lenkijos bièiulis, visados ieðkantis abipusio sutarimo.Pagal pasienio reþimo ástatymà vaivada Bocianskis 1939 m. sausio 1 d.iðtrëmë ið Vilniaus Pranà Ancevièiø, kuris persikëlë á Varðuvà ir ëmëbendradarbiauti slapyvardþiu Franciszek Þmudzki laikraðèiuose „Ku-rier Warszawski“ ir Giedraièio (Giedroyco) „Polityka“.

Varðuvoje susibièiuliavo su pasiuntiniu Ðauliu. Vokieèiø agresi-jos prieð Lenkijà 1939 m. rugpjûèio 31d. akivaizdoje Lietuvos prem-jeras gen.Èernius paskelbë iðkilmingà deklaracijà apie savo ðaliesneutralumà. Tuo pat metu, kai buvo paskelbtas neutralumas – kaipmatyti ið Ancevièiaus praneðimo apie pasiuntinio pasikalbëjimà suÞiþmaru 1939 m. rugpjûèio 31 d. – ðauliø organizacijos vadovybëKaune ir buvusios Vilniui vaduoti sàjungos ðefai (sàjunga ákurta 1925 m.ir paleista uþmezgus tarpvalstybinius santykius) reikalavo ruoštisVilniaus vadavimui. […]

164


Kaip susiklostë likimai asmenø, suriðtø su „paskutiniàja dvikovaLietuvoje“ lenkiðkame Vilniuje po 1939 m. rugsëjo?

Pirmoji karo auka buvo podporuèikas Tadeuszas Truszkowskis,þuvæs kovose prie Kaluðino. Atakoje prieð Raudonàjà Armijà, þengian-èià á Vilniø, þuvo Homo sekundantas Leszek Szelàgowski (kuratoriaussûnus). Ar tik ne apie já rugsëjo 20 d. raðë raudonarmieèiø laikraðtis„Bojevoje Znamia“. […] Ðeðias savaites Vilniuje ðeimininkavo sovie-tai. Tuo laikotarpiu buvo suimta daug lenkø (daugiausiai), þydø, bal-tarusiø, rusø ir netgi keli lietuviai (iðlaisvinti ásikiðus Lietuvos valdþiai).Jø tarpe buvo ir studentas Jerzy Home.

Areðtai tæsësi iki lietuviø atëjimo á Vilniø 1939 m. spalio 28 d. Ámiestà atvyko 600 policininkø, parinktø pagal ûgá (minimum 1.80 m.)ir brutalumà. Pasirodë gatvëse operetiniais kostiumais ir buvo vilnie-èiø praminti „kalakutais“. […]

Sugráþkime prie Þiþmaro likimo. Laimingai iðgyveno tragiðkà kaikuriems su dvikova susijusiems asmenims metà. Lietuviams uþëmusVilniø tapo Vilniaus sporto apygardos pirmininku. Jam priklausë vie-tinës sporto draugijos.

1940 m. birþelio antroje pusëje Lietuva buvo okupuota. Dar prieðjos sovietizavimà, naktá ið liepos 11 d. á 12 d. buvo suimta 2000 asme-nø ið politinio ir kultûrinio elito. (Liaudies seimas buvo iðrinktas tikliepos 15 d.) Vilniuje buvo areðtuoti P. Þiþmaras, profesorius W. Wiel-horskis (Rytø Europos politiniø mokslø tyrimo instituto direktorius)ir daugelis kitø. W. Wielhorskis atsidûrë Lukiðkëse liepos 12 d., o 1941 m.sausio 20 d. pateko á NKVD kalëjimà teismo rûmuose (Mickevièiausgatvëje). Jo „Atsiminimuose apie iðgyvenimus sovietø nelaisvëje“*

raðoma, kad kalëjo vienoje kameroje su Stanisùawu Smodlibodzkiu,kuris sakësi esàs Lietuvos pasienio sargybos karininkas; su Jerzy Za-gorskiu, policijos departamento karininku ið Kauno (??? – G.M.) irÞiþmaru, apie kurá raðo: „Tikras lietuvis, 33 metø, Vilniaus kraðto lie-tuviø sporto vadovas; mûsø politinis prieðininkas, taurus, geras, riterið-kas þmogus. Pamilau já“.

K. Baronas, cituodamas Wielhorská, vietoje „prieðininkas“ varto-ja þodá „prieðas“, kas prieðtarauja profesoriaus intencijoms. Þiþmarasbuvo nuteistas „Osoboje sovieðèanije“ 1941 m. kovo 3 d. aðtuoneriemsmetams kalëjimo. Kalëjo Komijos lageriuose. Mirë 1944 m. spalio 27 d.

* W. Wielhorski, Wspomnienia z przeýyã w niewoli sowieckiej, London, 1965

165


Kaip gimsta legenda apie Þiþmarà? Lietuviø spauda, raðydamaapie dvikovà ryðium su bëgimo maratonu Naujoji Vilnia – Bezdonys1997 m. geguþës mën. pabrëþia, kad nugalëjo studentà – karininkà. Taiturëtø padidinti laimëjimo vertæ. Minëtasis K. Baronas Toronto laikrað-tyje apie já paraðë: kaip Lenkijos pilietis Pranas Þiþmaras galëjo ástoti áAnderso armijà ir tuo bûdu iðtrûkti ið Sibiro lageriø. Juk daugelis Vilni-jos lietuviø prisijungë prie Anderso armijos ir tuo bûdu iðsigelbëjo iðSibiro nelaisvës, taèiau amþinà atilsá surado Afrikoje ir italiðkame Mon-te-Casino. Ten yra keliolika lietuviðkø pavardþiø be galûniø. Paslaptis,kodël P. Þiþmaras neástojo á lenkø dalinius. Gal mëgino, bet taip patgalëjo bûti atpaþintas kaip arðus Lenkijos prieðas ir nebuvo priimtas.

Pagal Sikorskio – Majskio 1941 m. liepos 30 d. susitarimà ið kalë-jimø ir lageriø turëjo bûti iðleisti Lenkijos pilieèiai be tautiniø apribo-jimø. Ið Wielhorskio atsiminimø ryðkëja, kad 1941 m. rugsëjo 13 d.kalëjimo komendanto padëjëjas „liepë iðeiti á koridoriø visiems len-kams, bet tiktai „krownym polakom“. Kai su mumis norëjo iðeiti lietu-viai ir vienas rusas, Lenkijos pilietis ið Vilniaus, jie buvo sugràþinti ákamerà“. Kitas vilnietis profesorius, Stanisùawas Kosciaùkowskis 1942 m.sausio 18 d. „Raptuliaþe“ (Londonas,1973) paraðë... „sutartis ribojokai kuriuos Lenkijos pilieèius…Burba (kadaise jis skelbësi lietuviu),Muchla – lietuviø totorius, Kopylow – vokietis, Baùmeryski – balta-rusis, Jurenko... Vilniaus þydai... apie 50 asmenø – pasilieka“. (Nepa-dëjo jokios pastangos susitarti dël baltarusiø ir ukrainieèiø – G.M.).Tokioje situacijoje savaime aiðku, kad Þiþmaro ið kalëjimo neiðleido,nes jis buvo laikomas sovietiniu pilieèiu. Negalëjo ástoti á Lenkijoskariuomenæ ir nëra èia jokios paslapties, apie kurià uþsimena Baro-nas. Á Anderso armijà pateko kai kurie lietuviai, nebûtinai ið Vilniauskraðto. Jø tarpe buvo lietuviø þvalgybos agentai Lenkijoje A. Baliu-lis, K. Þaldokas ir L. Demkauskas (buvo pas Andersà ar Berlingà),prieð karà kalëjæs Ðv. Kryþiaus kalëjime.

O kai kalbama apie nukirstas pavardþiø galûnes „is“ arba „as“, taijas nukirto tie, kurie norëjo iðsigelbëti ið sovietø nelaisvës, o vëliaunenorëjo bûti atpaþinti. Baronas uþsimena, kad Ancevièius Torontesurengë ádomià pasakità apie dvikovà ir þadëjo apie tai iðsamiau para-ðyti. „Nesuspëjo, daug ádomiø þiniø nusineðë á anà pasaulá (nusiþudë)“.

Labai klysta, nes Ancevièius suspëjo perteikti daug informaci-jos, neretai sensacingos.

Nowy Kurier, 1997, Nr.13, Toronto

166


Naujavilniškos Martenkos reminiscencijos:Edwardas Grabianskis, Jerzy Homme ir kiti

[…] Martenko prisiminë figûrà, kuri prieð karà buvo iðgarsëju-si. Apie já raðo nedaug: De Chomme Jerzy, studentas, partijos Stron-nictwo Narodowe veikëjas, suimtas Vilniuje, mus veþë tame paèia-me vagone á Bialystokà, kur su juo sëdëjau vienoje kameroje. Jojetaip pat sëdëjo Cosynierø partijos veikëjas ið Vilniaus dir. Matuszew-skis. Jiedu arðiai susikibdavo. Ið Bialystoko tuo paèiu transportu buvoperveþtas á Vilejkà (Naujàjà Vilnià – G.M.). Ið dir. Grabianskio suþino-jau, kad buvo kitoje kameroje, dir. Grabianskis apie já atsiliepë blogai.

Studento pavardës nëra jokiuose sàraðuose. N.K. skaitytojai apiejá þino ið straipsniø apie Þiþmarà. Jeigu kas nors neprisimena ar nëraskaitæs, priminsiu, kà paraðë kapitonas Stanisùawas Truszkowskis kny-goje „Ið taikos ir karo dienø“.

Viename ið mitingø dël sienos atidarymo (Lietuvos-Lenkijos –G.M.) kalbà sakë jaunas studentas. Mitingavimo ákarðtyje taip ási-audrino, kad iðvadino lietuvius „apspjaudytø neûþaugø tauta“, – raðëapie 1938 m. pavasario ávykius, kai Vilniuje vyko antilietuviðki mi-tingai. […] Nors studento pavardë neminima, þinoma, kad tai buvoMartenkos minimas studentas. Kodël daugelio prisiminimø knygøautorius nemini jo pavardës? Greièiausiai dël to, kad neþinojo jostikro skambëjimo. Sunkiai nustatinëjau tà pavardæ. Ávairiuose ðal-tiniuose ji raðoma skirtingai. Pavyzdþiui, deportuotø ið Vilniaus irLietuvos 1939–1941 m. asmenø sàraðo pirmajame tome, lietuviø kalbaiðleistame 1992 m., raðoma: „Chom – Homme, studentas, represuo-tas Vilniuje 1941 m., kalintas Lietuvoje. 1941 m. lageris prie Polocko(Baltarusija)*. Jo dvikovos prieðininkas Pranas Þiþmaras, 35 metø,mokytojas, areðtuotas 1940m., kalintas Vilniuje, nuteistas 1941.03.08YT (osoboje sowieszczanije), iðveþtas á Serdelagà (Komi), ten þuvo1944.10.27. […]

Nowy Kurier, 1999, Nr. 24Toronto

* Z . Ponarskio straipsnyje pateikti duomenys netikslûs

167


Virš Vilniaus – Adomo Mickevièiaus miesto – tvenkësi apniû-kusi ir ðalta istorinë 1938 m. ankstyvo pavasario nepamirðtama die-na. Suaudrinto miesto gatvëmis bangavo minia. Lietuviø sargybi-niai prie Lenkijos sienos ties Valkininkais nuðovë Pasienio apsaugoskorpuso lenkø kareivá. Lenkijos vyriausybës nota, nusiøsta á Kaunà,liko be atsako, tuo tarpu prie Lenkijos sienø pakvipo karu: prieð po-rà savaièiø á Vienà áþengë Hitleris, á skutus sudraskydamas Versaliosutartá, garantuojanèià nepriklausomybæ Vidurio Europos tautoms.Sovietø Sàjungos laikysena, visados máslinga, ðákart rodë interesà Bal-tijos kraðtø atþvilgiu.

Vilnius bangavo pasipiktinimu dël provokacijos pasienyje. Ðim-tatûkstantinë minia , kaip skruzdëlynas uþkimðusi svarbiausiàjà miestoarterijà nuo Katedros aikðtës, per Adomo Mickevièiaus alëjà iki Lukið-kiø aikðtës griausmingais ðûkiais „Vesk mus, vade!“ sveikino á miestàatvykusá marðalà Rydz-Smiglà. Elizos Orzeszkowos aikðtëje, kur vy-ko mitingas, minia skandavo: „Vade, kalbëk!“ Saliutuodamas ið tri-bûnos Vadas tylëjo, nes manifestacijos tikslas jau buvo pasiektas. Prieðvalandà Lietuvos Smetonos valdþia priëmë lenkø ultimatumà. Tuotarpu á tribûnà uþlipo dvideðimtmetis jaunuolis su korporanto ke-puraite. „Home, Home, kalbëk! Valio Cresovia!“ – ðaukë gausiai susirinkæstudentai. Home, Stepono Batoro universiteto teisës fakulteto stu-dentas priklausë korporacijai Cresovia, kurioje garbës pilioriumi bu-vo patsai marðalas Juzefas Pilsudskis; auksaburnis visos Lenkijosstudenèiø dievaitis tvirtai stovëdamas tribûnoje nukëlë korporan-to kepuræ, nuþvelgë Mickevièiaus alëjoje banguojanèià minià ir ëmëbyloti, atsukæs veidà á pilies bokðtà, ið kurio 1390 m. Vilniaus storostaMikolajus Moskorzewskis su saujele lenkø riteriø atrëmë Vilniausuþpuolikus – su kryþiuoèiais susidëjusius Vytauto vadovaujamuslietuvius. Ir toliau, per audringus ðimtmeèius, pradedant senovineIX a. gyvenviete, atkasta ið po Vilijos (Neries) smëlynø iki neuþ-mirðtamø 1919 m. Ðventøjø Velykø, kai valstybës vadovas Juzefas Pil-sudskis áþengë á Vilniø entuziastingai sveikinamas gyventojø miniø.O kai baigë kalbà, primindamas lietuviø sargybiniø nuðautàjá pasie-nio apsaugos kareivá, ðimtatûkstantinë minia skandavo Rydz-Smiglopusën: „Vesk mus, vade!”

DVIKOVA „BAJORØ KLUBE“

168


Pasibaigus mitingui visi sveikino oratoriø, bet ðis tylëjo. Kità die-nà lietuviai studentai ið korporacijos Lituania nuëjo pas romënø teisëprofesoriø Franciðkà Bossowská, garsëjantá kaip garbës kodekso þino-vas su skundu ant Cresovios korporanto Home’o (profesorius taippat buvo ðios korporacijos narys), kaltindami já áþeidus lietuviø tau-tà, nes savo mitinginëje kalboje pavadinæs Lietuvà nykðtukø tauta.Profesorius tylëdamas iðklausë lietuviø skundo. Galop atsistojo, giliaisusimàstë ir, kreipdamasia á sveèius, ryþtingai tarë: „Ponai, ðis áþeidi-mas ðaukiasi kraujo“.

Kità dienà sekundantai ið Lituanios pasirodë korporacijoje Cre-sovia ir iðkvietë Home’à á dvikovà.

Iðkilo problema: kardai ar pistoletai. Nutarta, jog pistoletai, ta-èiau abiejø korporacijø senjorai ðitoká sprendimà atmetë dël to, kadtais paèiais metais dvikovoje pistoletais þuvo studentas ið korporaci-jos Ruthenia, Eugenijuszas Kuzmiczas. Beliko kardai... Data: 1938 m.geguþës 20 d., saulëlydþio valandà, vieta – Bajorø klubas uþ Vilejkos(Vilnelës), Trijø kryþiø kalno papëdëje.

Home dingo ið savo gerbëjø studenèiø ir iðtikimø draugø akira-èio. Nuo auðros ligi sutemos fechtuotës meistras vachmistras BorysasSzulewskis ið 1-jo Legionø pëstininkø pulko kovësi su juo kardais irbuvo labai patenkintas savo mokiniu.

Pagaliau atëjo dvikovos diena. Bajorø klubo maumedþiø rûme-lio hole, skendinèiame þydinèiose alyvose ir jazminuose, bûriavosi stu-dentø brolija, o aikðtelëje, ásispraudusioje á smëlëtà skardá, þydinèiøkrûmø fone – trys Cresovios ir trys Lituanios sekundantai dalykiðkaidiskutavo – taip liepia Garbës kodeksas.

Pasirodë abu prieðininkai. Jerzy Home, kaip visados ramus, suðypsena. O ðtai ir jo prieðininkas – niekam neþinomas milþiniðko ûgio,visa galva aukðtesnis uþ Home’à, sunkiasvorio boksininko sudëjimo.

– Skandalas! – suðuko Lechas Szelàgowskis, Jerzio sekundantas –atðaukiu dvikovà, prieðininkas neatitinka Garbës kodekso nuostatø!Privalo bûti korporantas ið Lituanios, o ne ðis ið neþinia kur atsiradæsasmuo!

Visi sekundantai – ið abiejø pusiø – pripaþino, kad Lechas buvoteisus. Dvikovà reikia atidëti birþelio 20 dienai – pagal BoziewicziausGarbës kodekso nuostatus. Apie aikðtelæ susispietusi studentø brolija

169


parëmë sekundantø nuosprendá, nes niekas nenorëjo bûti liudininkuamerikoniðko stiliaus dvikovos, kur vienas ið prieðininkø privalo mir-ti; tokia dvikova buvo laikoma nusikaltimu. Taèiau Garbës kodekseyra iðimtis: jeigu iðkviestasis á dvikovà sutinka kautis su prieðininku, irjeigu jis nëra áþeistosios moters vyras, brolis ar meiluþis. Betgi èia bu-vo kalbama ne apie moters, bet apie Lietuvos garbæ!! Vël pasitarimas.Niekur nenumatyta situacija. „Áþeidimas reikalauja kraujo“ – skambë-jo profesoriaus Franciszeko Bossowskio nuosprendis; o èia visiemsakivaizdi korporacijos Lituania klasta. Kaltininkai tylëjo, tuo tarpusekundantai sugriebë rankomis Home’à, mëgindami já jëga iðvesdintiið dvikovos aikðtës. Taèiau ðis ryþtingai pasiprieðino.

Þavingai ðypsodamasis, su uloniðka bravûra pamojavo tarsi at-sisveikindamas ranka, iðtiesta draugø pusën: Henkai Jaciewicziui irrûsèiajam Budriui, Czesù awui Budrewicziui.Visi suprato: Home trokðtadvikovos.

Kardø þvilgëjimas ir geleþies dþerþgimas nutildë karðtas diskusi-jas. Susirinkusiems atrodë, kad ta mirtina kova – tai beveik Wolodyjow-skio mûðis su Bohumu. Jau sklandë ore ðauksmas: „Vivat, Home!“ – jokardas atremdavo pasiutiðkas milþino atakas – dar akimirka ir Galijo-tas kris prie Dovydo kojø. Kova truko daugiau nei ketvirtá valandos irgeleþies þvangëjimas iðbaidë paukðèius. Staiga pasigirdo nelauktasstulbinantis trenksmas: Home perskelta kaukole krito veidu þemynant Vilniaus þemelës.

P. Þiþmaro vizitinë kortelë

170


Pora þodþiø apie kitus ðios paskutinës dvikovos dalyvius. Pro-fesorius Franciszekas Bossowskis – þinomas „garbës boss-kaplanas“ –areðtuotas gestapo 1939 m. lapkrièio 11 d. Jogailos universiteto aulo-je kartu su kitais Krokuvos universiteto profesoriais baigë gyvenimàhitleriniuose konclageriuose. Fechtavimo meistras Borysas Szulewskisatgulë Katynës miðke. […] Lechas Szelægowskis, vienturtis Vilniaus kura-toriaus sûnus, elegancijos arbitras, krito ulonø pulkininko Dàbrow-skio kariø gretose 1939 m. þengiant á Vilniø Raudonajai armijai. […]

Taèiau kas buvo iš uþ Didþiojo Vandenyno atgabentas Home’oþudikas? Neþinau.

Prawo i þycie, 1991, Nr. 32 (Autoriaus pavardë þinoma redakcijai)

P.S. Ðá neátikëtinà fantastiná pasakojimà to patie laikraðèio Nr. 48 paneigia iratitaiso Z. Ponarskis, pateikdamas realius faktus apie dvikovos aplinkybes. – G.M.

171


GOLGOTA

172


Mano vaikystës dievaitis – Pranas Þiþmaras. Ðios asmenybës átakamano vaikiðkai sàmonei buvo tokia milþiniðka, kad visos apie Þiþma-rà perskaitytos septynmeèio berniuko þinutës iki ðiol iðliko atmintyjesu menkiausiomis smulkmenomis. O nuo to laiko praëjo ne taip jaumaþai – beveik ðeði deðimtmeèiai.

1937 metø pabaiga arba 1938-øjø pradþia. Senajame Vilniujevyksta triukðmingos antilietuviðkos manifestacijos. Lenkø ðovinistaiisteriðkai ðaukia: „Rydz-Smigly, vesk mus á Kaunà!“ Vienoje aikðtëje(rodos, Oþeðkienës) prieð karingai nusiteikusià minià atsistojæs dabi-ta lenkø karininkas apsiputojæs áþeidinëjo Lietuvà ir lietuvius: cha-mai, muþikai, galvijai, ðunsnukiai ir t. t. Pro ðalá ëjæs studentas hu-manitaras Pranas Þiþmaras su draugais, taip pat lietuviais, viskàgirdëjo. Po antilietuviðko susibûrimo karingasis oratorius su drau-gais karininkais uþëjo á „Zacisze“ restoranà atðvæsti „patriotiná poel-gá“. Po kiek laiko á restoranà uþeina Þiþmaras su liudytoju (vëliau jisbus jo sekundantu). Þiþmaras kerta oratoriui plaðtaka per veidà ir,numetæs ant staliuko vizitinæ kortelæ, ramiai nueina. Vieðai áþeistalenkø karininko garbë. Tai – iððûkis á dvikovà. Sekundantai sutariadël kovos sàlygø: kautis kardais iki pirmo kraujo praliejimo, daly-vaujant gydytojui. Lenkas, kaip visi karininkai, domëjosi fechtavi-mu kardais, Þiþmaras buvo sportininkas, irgi neblogai valdë kardà.Dvikova ávyko kaþkokioje ovalinëje salëje. Lenkas buvo suþeistas á petá.Þiþmaras po dvikovos prieðininkà pamokë: „Jei nemokate kardo val-dyti, tai bent lieþuvá valdykite“. Taip Pranas Þiþmaras vienas okupuo-tame Vilniuje apgynë lietuviø orumà. Ðis faktas tomis dienomis buvoplaèiai nuðviestas Lietuvos spaudoje („Skautø aidas“, „Lietuvos aidas“ir kt.), per Kauno radijà.

1938 metai. Pasaulinës lietuviø olimpiados iðvakarëse Kaune laiki-nosios sostinës gyventojai geleþinkelio stoties perone sutiko Vilniauskraðto sportinæ delegacijà. Sutinkanèiøjø minia su gëlëmis puolë prievagono, kuriame atvyko sportininkai. „Kur Þiþmaras?! Duokite Þiþma-rà!“ – ðaukë panelës, garbës sargyboje sustingo skautai. Þmonës dai-

PRANO ÞIÞMARO LAGERINË BYLA

Algirdas Ðerënas

173


navo: „Ei, pasauli! Mes be Vilniaus nenurimsim“. Neaukðto ûgio trisde-ðimtmetá tautos didvyrá þmonës ant rankø nuneðë prie automobilio.

...Ëjo metai. Tremtyje kartais spëliodavau – kas nutiko manajamnumylëtiniui, okupavus Lietuvà bolðevikams? 1990 m. ið laikraðèiøsuþinojau, kad P. Þiþmaras þuvo Peèioros lageriuose (laikraðèiuoseásivëlusi klaida – Þiþmaras buvo ir mirë Sevdvinlago lageriuose,Archangelsko srityje. Lagerinë byla guli Uchtos archyve Komijoje).

Ilgai mynæs ávairiausiø instancijø slenksèius, pagaliau gavaugalimybæ susipaþinti su asmenine kalinio Þiþmaro Prano, Prano by-la (fondas R–457, apyraðas 15, archyvinis Nr. 1595, saugojimo laikas –25 metai).

Paprastas plonas kalinio asmens bylos segtuvas. Rudas kartonoaplankas, dvelkiantis archyvø plëkais, kalëjimø kanceliarija ir nelais-ve. Imdamas á rankas toká aplankà, að visada juntu maudþiantá kaþkoseniai praëjusio ir baisaus jausmà. Prieð akis iðkyla pilkos sienos, pri-rûkytos patalpos, langø grotos, mëlynos raudonais lankais kepurës,ðaiþûs ðûksniai, kumðèio smûgiai á dantis.

Virðelis ir pirmieji bylos lapai firminiai – „NKVD Vilniaus vidauskalëjimas“ blankai, atspausdinti lietuviø ir rusø kalba.

Virðutiniame kairiajame virðelio kampe: Kalëjimas Nr. 2, Vilnius.Kiek þemiau rusiðkai – NKVD UGB Vidaus kalëjimas. Deðiniajame vir-ðutiniame kampe: Atvykimo data – 1940.X.29.

Virðelio viduryje rusiðkai: Þiþmaro Franco Francevièiaus asmensbyla Nr. 96866; kiek þemiau – vardas, pavardë ir tëvo vardas lietuvið-kai ir kita raðysena: Pranas, Prano. Po pavardës ranka uþraðyta: BylaNr. 49692 (Sevdvinlagas). Ðis numeris ir yra kalinio asmens bylos nu-meris. Ástriþai – keturkampis archyvo ðtampas: Sevdvinlagas, 1944 m.,apyraðas 15, archyvinis numeris 1595, saugojimo laikas – 25 metai. Poðtampu archyvinio fondo numeris – R–457. Ant aplanko virðelio – dau-gybë uþbrauktø, pabrauktø numeriø. Matyt, byla yra gulëjusi keliuo-se archyvuose, ir kiekvienas archyvaras uþraðë savo archyvo numerá.

Pirmas lapas uþpildytas lietuviðkai automatiniu plunksnakoèiuir geru tamsiai þaliu rašalu.

174


ÞiniosÞiþmaras Pranas, s. PranoPristatytas á Vilniaus kalëjimà – 1940 m. spalio mën. 30 d.Kada gimë – 1907.II.2 d.Gimimo vieta – Rusija, LeningradasPasas iðduotas – Vilniaus miesto savivaldybëPasà iðdavë – 1930 m. VII.23, N 1151Prieð suëmimà gyveno – Vilnius, Turgeliø g-vë 10 – 2bTikyba – R.K. Krikštytas PetrapilyjeTautybë – LietuvisMokslo cenzas – Sporto akademija, Teisiø fakultetasKuriuos amatus moka – Gimnazijos mokytojasKuo vertësi iki suëmimo – Vilniaus sporto apygardaAr tarnavo kariuomenëje – Varðuvos 41 pulkasAr vedæs – nevedæsTëvø vardai – Pranas, Rozalija Þiþmarai, Turgeliø 10–2bBroliai, seserys: Jonas 35 m., Genovaitë 40 m., Alena 34 m.,Bernardina 23 m. Turgeliø 10–2b.Ar anksèiau buvo teistas: uþ lietuviðkà veiklà. Vilniaus sunkiødarbø kalëjimas – uþ lietuviðkà veikimà.Po bausmës atlikimo, 1933 metais, baigiau Sporto akademijàKas arba kokios aplinkybës vertë padaryti nusikaltimà – Neþinau.

Þinias sudarë A. Pleèinvaitis

Þinios surašytos ant seno pavyzdþio blanko. Pleèinvaitis – ma-tyt, kalëjimo kanceliarijos tarnautojas.

Kitas bylos lapas – Asmens þymës (þodinis portretas).Ðis dokumentas suraðomas kiekvienam patekusiam á kalëjimà, kad

juo galima bûtø vadovautis atpaþástant pabëgëlá ið ákalinimo vietos.Blanke suraðytos visos ámanomos atskirø galvos daliø ypatybës,

kûno sudëjimas, ûgis ir t. t. Kalëjimo darbuotojas ið akies ávertina su-imtojo iðoræ, kas reikia, pabraukdamas. Asmens þymiø blankas iðspaus-dintas lietuviðkai.

175


1. Ûgis – 1 m 67 cm.2. Kûno sudëjimas – laibas, tvirtas, pilnas.3. Plaukai – reti, juodi.4. Kakta – þema, pakirsta, raukðlëta.5. Akys – mëlynos, pilkos.6. Nosis – vidutinë, stora.7. Ausys – vidutinës, ilgos, atlëpusios.8. .....................9. .....................10. ...................11. ...................12. ...................

Asmens þymës

176


Nutarimas

Vilnius, 1940 m. spalio 25 d.

Að, NKVD Vilniaus valdybos 3-io skyriaus operágaliotinis, vals-tybës saugumo jaun. ltn. Andrianovas, manau, kad Þiþmaras Pranas,Prano, bûdamas laisvëje, gali vengti teismo, todël

N u t a r i aÞiþmarà Pranà, Prano, suimtiSutinku.

Tardytojas Andrianovas3-io skyr. virš pav. Bogatovas

Tardymo sk. Viršininkas Kozlovas

Toliau ásegti iðkvietimai á tardymà, kaþkas panaðaus á gyvos, la-bai pavojingos prekës iðdavimo kvitus. Tardytojas raðo kalëjimo vir-ðininkui reikalavimà: „Pristatykite tardymui suimtàjá Þiþmarà Pranà,Prano“. Palydovas paþymi, kad priëmë tardomàjá 1940 m. gruodþio4 d. 2 val. 30 min., pristatë tardytojui 2 val. 40 min. Ið to galime spræsti,kad Þiþmaras tardomas tame paèiame pastate. Koridoriais vedþiojosuimtuosius, daþnai tekdavo sustoti, nusisukti veidu á sienà. Neuþpil-dytos grafos: kada ir kelintà valandà suimtasis pristatytas atgal á ka-merà. Tokiø reikalavimø trys: du gruodþio 4 ir 5, vienas – be datos irlaiko. Galima spræsti, kad tardymo skyriaus virðininko pavaduotojasAbramavièius laiko negailëjo – tardë iðtisas paras. Matyt, Þiþmarà tar-dë „konvejeriu“ – tardytojai vis keisdavosi. Reikalavimai gelsvoki, aið-kiai pasiraðyti vyriausiojo budelio (lotyniðkomis) raidëmis – Abra-moviè. Á apklausà vedþiojo priþiûrëtojas Urbonavièius.

Pateikiamojo lapelio turiná cituoju paþodþiui.

177


178


Motinos R. Þiþmarienës praðymas kalëjimo virðininkuidël daiktø perdavimo

179


Prašymas

Praðau Jus priimti mano sûnui Francui Francevièiui Þiþmarui dvinosines, veltinius, antklodæ ir dantø valymo pastà.

Þiþmarienë (lietuviðkai – A.Š.)Vilnius, 1940. XII. 10gavau P. Þiþmaras

Þodþiai veltiniai, antklodë, pasta – pabraukti pieðtuku. Bûtinaprisiminti, kad siuntiná perduoti Þiþmarui leista po serijos tardymø,panaudojus „specpriemones“ (èekistai vengë þodþio kankinimai).

Nepasiekæ „specpriemonëmis“ to, ko norëjo, tardytojai nutarëpaveikti Þiþmarà psichologiðkai. UGB Vilniaus tardymo dalies virði-ninkas Abramavièius po dviejø mënesiø tardymo ásako tardomàjá uþ-daryti á vienutæ. Daugiau siuntiniø perduoti neleido.

Kalëjimo Nr. 2 virðininkui drg. Migudinui (pavardë sunkiai ið-skaitoma – A. Š.)

Vidaus kalëjimo virðininko pavaduotojas Koporovas Prašau priimti pagal tardymo dalies virðininko valstybës sau-

gumo kapitono Kozlovo parëdymà suimtàjá Þiþmarà F. F. ir pasodintiá vienutæ.

Vidaus kalëjimo virð. Pav. Koporovas1941.II.14

Po to Þiþmarà dar du kartus tardë tardymo dalies virðininko pa-vaduotojas Abramovièius. Já vedþiojo vis tas pats Urbonavièius. Rei-kia pasakyti, kad maþaraðèiai raudonieji kaulalauþiai ypaè nekentë tar-domøjø, turëjusiø juridiná iðsilavinimà. O Þiþmaras – teisininkas ir betko nepasiraðys, kad ir kankinamas.

Kadangi tardytojams nepavyko aiškiai suformuluoti kaltinimo,Prano Þiþmaro bylà perdavë Ypatingajam pasitarimui.

180


Ypatingojo pasitarimoprie SSRS Vidaus reikalø Liaudies Komisaro

Protokolo Nr. 27 išrašas

1941 m. kovo 8 d.

Klausë543 NKGB Lietuvos TSR bylà Nr. 564, kaltinanèià Þiþmarà Fran-

cà Francevièiø, g. 1907 m. Leningrade, lietuvá, SSRS pilietáNutarëÞiþmarà F. F. kaip socialiai pavojingà elementà uþdaryti á patai-

sos darbø lagerá AÐTUONERIEMS METAMS laisvës atëmimo, baus-mës atlikimà skaièiuojant nuo

1940 m. spalio 29 d.Tikra. Parašas.

Toliau byloje ásegti formuliarai (lageriniai, kalëjimø pasai), ap-skaitos kortelës, medicininës apþiûros paþymos. Dokumentus segantnesilaikyta grieþtos chronologinës tvarkos. Mano nuraðyti tik pagrin-diniai dokumentai, leidþiantieji pasekti kalinio kelià.

Išrašas iš formuliaro:„Iðsiøstas á Sevpeèlago lagerá, Kotlaso stotá, turi 381 rub. 40 kap.

pinigø“. (Iðsiuntimo data nenurodyta – S. Ð.)Apskaitos kortelëAtvyko á Peèiorlagà 1941 m. liepos 1 d. ið VilniausProfesija – fizkultûrininkasSpecialybë – teisininkas

Iki 1943 metø Uchtiþemlagas, Vorkutlagas, Intalagas, Sevþeldor-lagas, Sevpeèlagas ir Sevdvinlagas priklausë GYLÞDS (Vyriausiajai ge-leþinkeliø statybos lageriø valdybai). Pagrindiniai persiuntimo punk-tai buvo Kotlase ir Koþvoje. Abu ðie punktai priklausë Sevpeèlagui.Todël ir uþraðyta: „Iðsiøstas á Sevpeèlago Kotlaso stotá“. Reikëtø many-ti, kad Þiþmaro toliau á ðiauræ nenuveþë. Ið Krizostomo Ðimkaus at-siminimø þinoma, kad paskutinis etapas ið Vilniaus á Peèiorà atvyko1941 m. liepos 1 d. Matyt, etapas ið Vilniaus á Peèiorlagà, kuriame buvoir Þiþmaras, buvo prieðpaskutinis. Èia galimos klaidos ir netikslumai.Kiek buvo lietuviø ðiame etape, sunku pasakyti – tikriausia apie 200.

Byloje ásiûti du lapai su pirðtø atspaudais, dvi fotografijos – iðpriekio ir profilio. Liesokas veidas, vyriðkas, grieþtas, þvilgsnis rûstus.

181


182


* * *Medicininio patikrinimo formuliarasPeèiorlagas – 1941 m. liepos 1 d. – Randas po didþiojo blauzdi-

kaulio lûþio. Vidutinis darbas.

* * *Paprasèiausias randas po seno atviro lûþio jokiu bûdu negalëjo

bûti darbo kategorijos sumaþinimo prieþastis. Kalinius, nusëtus dau-gybës avitaminoziniø voèiø, sugindavo á vandená statant geleþinkeliotiltus be jokio pasigailëjimo. Randas po lûþio – smulkmena, á kuriàlageriniai medikai nekreipë dëmesio. Matyt, Þiþmaras turëjo ne ran-dà, o neuþgijusá atvirà lûþá – tardytojo Abramavièiaus þiaurumo liudi-jimà. Èekistai kaulalauþiai tardydami stengësi muðti per blauzdø kau-lus, nepadengtus minkðtøjø audiniø ir labai skausmingus. GeneroluiJonui Juodiðiui po tardymo Norilske irgi pasirodë esà sulauþyti abiejøkojø blauzdikauliai.

Uþraðai ant atskirø blankø:„Nuo 1941 m. rugpjûèio 27 d. iki 1942 m. vasario 6 d.:II skyrius Sevdvinlago kolonos Nr. 27 sveikatos skyrius“.Neaiðku, kà Þiþmaras veikë kolonos Nr. 27 sveikatos skyriuje –

gydësi, ar dirbo (sanitaru, budëtoju, laidotoju)?„s/z 1942 m. spalio 27 d. kolonijoje Nr. 27. Staigus nusilpimas.

Buvo gydomas 1-o skyriaus ligoninëje Nr. 3 nuo 1942 m. kovo 28 d. iki1942 m. rugpjûèio 23 d. Lengvas fizinis darbas su 30 proc. Nuolaida.Iðraðytas á kolonà rugsëjo 30 d. Fizinis darbas.

Centrinës ligoninës virðininkas. Paraðas.“

Nuo 1942 m. vasario 6 d. iki 1942 m. kovo 28 d. Þiþmaras dirbabendruosiuose darbuose: karuèiu veþa þemes geleþinkelio pylimui,trasose valo sniegà. Badas, alkis, utëlës. Net ir stiprus sportininko or-ganizmas ima silpti. Jis jau negali savarankiðkai sugráþti ið trasos, gula-si á sniegà. Sargybiniai keikiasi, dauþo buoþëmis oda aptrauktus kau-lus. Pasirodo grësmingi pelagros pranaðai – lupasi rankø oda, kamuo-ja viduriavimas... Apima neviltis, nusiminimas. Vasario 6 d. Þiþmaràsu grupe tokiø pat nusilpëliø atveda á centrinæ ligoninæ Nr. 3 (Ðanga-los stotis). Ligoninës vyr. gydytoja Sacharova diagnozuoja: distrofija,prieðpelagrinë bûklë.

183


184


Noriu apibûdinti Sacharovà kolonos Nr. 6 (Syktyvkaro m.) me-dicinos punkto vedëjo Andriejaus Jevsiunièevo þodþiais: „Vidutinioamþiaus. Riestanosë, skvarbaus þvilgsnio, trumpai vyriðkai apsikir-pusi, visada mûvi vyriðkomis kelnëmis, kariðka kepure, kurios ne-nusiima net priimdama ligonius. Ligoninës darbuotojai ir ligoniaipasiðnibþdëdavo, kad ligoninës vyr. gydytojas – hermafroditas. Sa-charova buvo tikra komunistë patriotë. Visus politinius kalinius laikëtinginiais ir simuliantais. Jos giliu ásitikinimu, nuo alimentarinës di-strofijos ir avitaminozës kaliná galintis iðgelbëti tik fizinis darbas priegeleþinkelio tiesimo. O jei kalinys trasoje mirë – taip jam ir reikia –vadinasi, jis buvo beviltiðkas ligonis. „Þinote, èia ligoninëje slogus oras,o trasoje – paukðèiai èiulba, dangus þydras...“ – pasityèiojanèiu, prarû-kytu balsu „dràsindavo“ hermafroditas nusilpëlá, grûdant já ið ligoni-nës á kolonà.

Ligoninë Nr. 3 naudoti tik du gydymo bûdai nuo dviejø ligø.Pelagrà gydë karðtu vandeniu uþpiltø ruginiø miltø „buza“ su mielë-mis ir keletu kruopeliø cukraus. Cingà – susmulkintø spygliø uþpilu.Sergantieji pelagra daþnai nejauèia skonio. Vienas estas suvalgë di-dþiulá gabalà ûkinio muilo ir mirë. Apie tai suþinojusi, Sacharova ðlykð-tëdamasi nusiviepë: „Saviþudis – ir èia pakenkë ðaliai“.

Nuo 1942 m. spalio 1 d. Þiþmaras kasa kanalizacijos griovius pel-këje prie geleþinkelio pylimo á rytus nuo Velsko (kolona Nr. 27). Pelkërytà apdengta ledeliu. Kojos apautos didþiuliais kordais ið automobi-liø padangø, visada sustirusios, suplyðusá vatiná koðia vëjas. Dangumislenka pilki, sunkûs debesys. Sargyba gena nuo lauþo: „Dir-r-r-bti rei-kia, faðistai!“ Apleidþia jëgos, naktimis kamuoja kosulys. Kad ir kaipspardë darbø skirstytojas 1943 m. rugsëjo 16 d. rytà, nuo gultø jis jaunebegalëjo pasikelti.

Dar 1943 m. rugpjûèio 18 d. medicininë komisija paskiria Þiþma-rà á LFD grupæ, kur 50 proc. darbo normos nuolaida. Retas atvejis la-gerinëje medicinoje – distrofikas, o privalo dirbti.

1943 m. rugpjûèio 18 d. – LDF su 50 proc. nuolaida. Paskirtasbudëtoju. Dirba sàþiningai. Disciplinuotas. Buityje elgiasi patenkina-mai. Nuobaudø neturi.

1943 m. lapkrièio 3 d. – fizinis vidutinio sunkumo darbas.

185


Laimei, Sacharovà perveda á Sevdvinlago sanitarijos skyriø, o josvietà uþima ramus gydytojas, buvæs politinis kalinys Ðastinas: fti-ziatras (tiriantis plauèiø TBC ir gydymo metodus). Ðis atidþiai apklausoligoná ir palieka já Centrinëje ligoninëje, uþraðæs diagnozæ: plauèiø tu-berkuliozë.

Ið formuliarø:„1944 m. vasario 9 d. – lagerio invalidas“.„1944 m. rugpjûèio 26 d. – ketvirta kategorija (lovos reþimas).

Atvyko gydytis iš kolonos Nr. 7 1944 m.“Kolona Nr. 7 byloje pasitaiko pirmàsyk. Manau, kad tai nusilpu-

siøjø komanda.„Nusilpusiøjø komandos“ – „SK“ – suformuotos ið iðsekëliø –

klipatø. Jie skirstësi á SK– ir SK–2. Á pirmàjà áëjo tie, kurie dar galëjodirbti lengvus lagerinius darbus (gaminti vartojimo prekes – segtukusbaltiniams, ðachmatus, paprastus þaislus); á antràjà – tie, kurie jau ir toneástengë daryti; faktiðkai jie buvo mirtininkai.

Formuliarass/z 1942 m. spalio 27 d. – kolona Nr. 271942 m. gruodþio 1 d. – kolona Nr. 271943 m. sausio 1 d. – kolona Nr. 271943 m. vasario 1 d. – kolona Nr. 271943 m. rugsëjo 18 d. – Ðangalos ligoninë.

Ant lapuko riebiomis juodomis raidëmis ástriþai iðraðytas nume-ris – 00–M–35. Kà jis reiðkia – suþinoti nepavyko. Þinoma, kad tai –specskyriaus rezoliucija: gal „00“ – ypatingas skyrius, o gal ir „ypatingaipavojingas“.

Medicinos komisija galëjo nuraðyti („suaktuoti“) senus arbabeviltiðkus ligonius kalinius, kurie jau niekada nebus tinkami nei pro-tiniam, nei fiziniam darbui. Taèiau tokios bûklës politinius kalinius karometais ir netgi jam pasibaigus lageriuose vis dar laikë.

186


187


188


Iš medicininio kalinio Þiþmaro Prano, Prano,patikrinimo protokolo

Nr. 26441944 m. sausio 10 d.

Ðangalos centrinë ligoninë

Subjektyvûs nusiskundimai: silpnumas, galvos svaigimas. Skaus-mai pilve ir krûtinëje. Dispepsiniai reiðkiniai, rëmuo, raugëjimas, pil-vo pûtimas, kartumas burnoje, skonio nejutimas. Daþni viduriavimai,ištinimas.

Anamnezë. Persirgtos ligos: dizenterija 1922 m., maliarija 1923 m.,plauèiø uþdegimas – 1929 m.

Kur ir kiek gulëjo ligoninëje: ligoninëje gulëjo nuo 1942 m. kovo 28 d.iki 1942 m. rugpjûèio 23 d.; nuo 1942 m. rugsëjo 2 d. iki 1942 m. rug-sëjo 30 d.; nuo 1943 m. rugsëjo 18 d. iki dabar. Ið viso tris kartus; ið viso14 mënesiø.

Objektyvûs duomenys: iðsekimas. Audiniai nelabai stangrûs. Rau-menø sistema trofinë. Sëdmenys iðnyko. Lieþuvis pabrinkæs, aptrauk-tas pilkø apnaðø, su gauburëliais ir dantø atspaudais. Veidas papur-tæs. Tuðtinimasis nereguliarus. Deðiniame plautyje, ties paþastimis, gir-dëti ðiurkðtus garsas, pleuros trinimasis.

Laboratoriniai tyrimai: (kraujas, skrepliai, ðlapimas ir t. t.). Skrep-liuose rasta Kocho lazdeliø.

Diagnozë: II laipsnio pelagra. Plauèiø TBC.GDEK (gydytojø darbo ekspertizës) komisijos iðvada:Kalinys Þiþmaras Francas, Francevièius dël sveikatos bûklës yra

nedarbingas. Remiantis iðvardytomis GULAG’o ligomis, já galima pri-statyti komisijai dël pirmalaikio iðlaisvinimo.

Adresas: giminiø neturi. Nori vaþiuoti á Vidurinæ Azijà, Taðkentà,arba á Piatigorskà, Ðiaurës Kaukazà.

Pirmininkas. Parašas.Nariai-gydytojai. Parašai.

Iðleistas Þiþmaras á tëvynæ vaþiuoti negalëtø – ji anapus fronto.Apie motinà, brolá ir seseris neuþsimena – matyt, bijosi jiems pakenk-ti. Yra þinoma, kad pusgyvius kalinius – Ðiaurës Peèioros geleþinkeliomagistralës tiesëjus – 1944 m. iðveþë á Vidurinæ Azijà amþinai tremèiai.

189


Kai kurie jø buvo tokie ligoti, kad veþami mirë, kitus paliko lageriøligoninëse pakeliui á pietus. Buvusá Lietuvos finansø ministrà Juliø In-draðiûnà paliko Kirovo geleþinkelieèiø ligoninëje, kur jis ir mirë. Þiþ-maras praðosi ten, kur ðilta, kalnø oras, nes þino, kad já grauþia dþiovair pelagra. Jis dar tikisi pasveikti, kabinasi á gyvenimà.

Centrinës komisijos prie NKVDSevdvinlago valdybos iðvada

1944 m. geguþës 9 d.

Pirmininkas (pavardë neiðskaitoma – A. Ð.)Nariai (pavardës neiðskaitomos – A. Ð.)Kalinys Þiþmaras Francas Francevièius ................, remiantis GDEK

1944 m. centrinës Sevdvinlago ligoninës (Ðangalos stotis) 1944 m. sau-sio 10 d. aktu Nr. 2644 konstatuojama, kad Þiþmaras serga II laipsniopelagra. Plauèiø tuberkulioze. Bylà iðlaisvinimui pasiøsti teismui.

Pirmininkas (Parašas)Nariai (Parašai)

Reikëjo keturiø mënesiø, kad centrinë komisija prie Sevdvinla-go valdybos nutartø perduoti pusgyvio kalinio bylà á teismà iðlaisvi-nimui. Ëjo kankinamos laukimo dienos. Vilniuje jau Raudonoji armi-ja. Apie tai suþinojæs, Þiþmaras raðo laiðkà giminëms á Turgeliø gatvæ.Ið ligoninës vargais negalais kai kà iðveþë á Kazachstanà; paliko Arch-angelsko pelkes gervës – jø trikampiai klykdami praskrido dangujevirð ligoninës barakø. Nusistovëjo pilkos lietingos dienos – artinosiþiema. O dokumentø ið Velsko apie iðlaisvinimà vis nebuvo. Sunkuspëlioti, kodël bylos neperdavë á teismà. Paskutinis þodis dël ankstes-nio iðlaisvinimo visada priklausë valstybës saugumo lagerio operága-liotiniui. Manau, kad viskà nulëmë ðifras 00–M–35, ryðkiai iðvedþiotasypatingojo skyriaus darbuotojo ranka. Tai tik mano versija.

Pranas Þiþmaras mirë 1944 m. spalio 27 d. Archangelsko sritiesCentrinëje lagerio ligoninëje, Ðangalos stotyje.

Paskutinis bylos dokumentas „Ðangalos Centrinë ligoninë 1944 m.spalio 28 d. laidojimo aktas“.

190


191


192


ÐANGALOS CENTRINË LIGONINË

1944 m. spalio 28d.

Laidojimo aktas

Mes, þemiau pasiraðiusieji: darbø virðininko padëjëjas Popovas,karinës apsaugos budëtojas Ðirolapovas ir ligoninës darbininkas Ðulgasuraðëme ðá aktà, kad kalinys Þiþmaras Francas Francevièius palaidotaskapinëse iðkastoje duobëje su asmens duomenø lentute, pririðta priedeðinës kojos.

(Parašai)

Sprendþiant ið akto, jis buvo uþkastas bendroje duobëje, be kars-to. Taip baigësi mano vaikystës dievaièio, ðauniojo Lietuvos sûnausPrano Þiþmaro paskutinis sovietinio pragaro ratas. Jo nepalauþëokupantai lenkai, 1933 metais uþdaræ á sunkiøjø darbø kalëjimà; nepa-lauþë budelis Abramavièius; neástengë pribaigti Centrinës ligoninësvyr. Gydytoja, hermafroditas Sacharova. Jis þuvo nenugalëtas. TiesiantSever-Peèioros geleþinkelio magistralæ, bendruose darbuose dirbæ ka-liniai neiðtverdavo ilgiau kaip tris mënesius. Þiþmaras iðlaikë triskartilgiau.

Ðangaly stotis yra Ðiaurës geleþinkelio Konoðos-Kotlas atkar-poje – dvi valandos kelio nuo Velsko á rytus. Per vagono langà iðdeðinës pusës matyti keletas buvusios Centrinës ligoninës barakø,greta á rytus nuo buvusios zonos, lagerio kapinëse (vargu ar jos tebë-ra) paskutinæ savo prieglaudà rado Pranas Þiþmaras.

Kn. A. Ðerënas, Vorkutos mirties lageriai,Vilnius, 1997

193


Privatus raðtelis, informuojantis ðeimàapie P. Þiþmaro mirtá

194


* * *

Prano Þiþmaro lagerinæ bylà, jaunojo Vilniaus patrioto Golgotà,dokumentuotà jo gyvenimo pabaigos ir mirties liudijimà po dau-gelio metø Uchtos lageriø archyvuose surado ir atsiuntë neuþmirð-tamasis Algirdas Ðerënas, tremtinys, „gulagø ambasadorius“. Tabyla, iðspausdinta knygoje „Vorkutos mirties lageriai“ (1997 m.)vël pakartojama èia. Gal nebûtø kà prie tos kraupios bylos pridurti, betjau po Algirdo Ðerëno mirties, 1998 m., visiðkai atsitiktinai gavau darvienà dokumentà, 1998 m. raðytà Rezistenciniø teisiø komisijai partiza-no Alberto Plumpos, gimusio 1923 m. Antrajame puslapyje A. Plumparaðo: „Mus su V. Baranausku ir mano tëvà V. Plumpà kareiviai iðsivarëá Daugpilio kalëjimà Latvijoje, ten iðlaikë apie mënesá, vëliau perve-þë á Lukiðkiø kalëjimà Vilniuje. Èia mus keletà kartø tardë, bet niekoneiðgavo. 1945 m. gruodþio mënesá prieð Kalëdas sudarë didelá eða-lonà – apie 2000 nuteistø kaliniø bei 200 neteistø, ir iðveþë á Archan-gelsko sritá. Mus, neteistuosius, iðlaipino Kotlaso lageriuose Velskorajone. Èia dirbome katorgos darbus – pylëme geleþinkelio pylimà.1946 m. vasarà labai nusilpau, svëriau 44 kg., todël iðveþë á Ðangaliolagerio ligoninæ Komi ASSR. Vyriausioji gydytoja èia buvo kalinë þy-dë Bliuma – kaliniams labai nuoðirdi ir rûpestinga. Laisvëje ji buvoMaksimo Gorkio gydytoja, þinojo tikràjà Gorkio mirties prieþastá,todël buvo izoliuota – Ypatingosios sueigos (Osoboje soveðèianije)nuteista 10-èiai metø. Kai baigë bausmæ, vël pridëjo 10 metø. Bliumaman pasakojo, kad 1945 m. Ðangalio ligoninëje gulëjo Pranas Þiþmaras(Vilniaus lietuviø didvyris). Jis buvo rastas nuskendæs Ðangalio ligoni-nës ðulinyje, ten ir palaidotas“.

G. M.

195


Atminimo lenta ant namo Turgeliø gatvëje.Skulptorë – Asta Vasiliauskaitë

Skautai lentos atidengimo iðkilmëse 1999.VI.12. Ið kairës: Algirdas Berkevièius,Andrius Milaknis, Koletë Chmieliauskaitë (Jurskienë), Stasë Averkienë,

Stasys Paulauskas, Petras Averka, Pranas Makariûnas

196


Vilniaus P. Þiþmaro draugovës jaunieji skautaiprie Auðros Vartø

Prie senøjø Þiþmarø, Prano tëvø kapo Rasø kapinëse. Ið deðinës:Graþina Mareckaitë, Algirdas Konèius, Sàjûdþio kanklininkas

Antanas Bujokas, Vladas Þukas, Petras Èeškevièius, (?)

197


Kunigas Antanas Saulaitis aukoja mišiasP. Þiþmaro mirties penkiasdeðimtøjø metiniø proga 1994 m.

198


P. Þiþmaro ðimtøjø gimimo metiniø minëjimo dalyviai Vilniuje,Ðv. Mikalojaus baènyèios ðventoriuje, 2007 m.

P. Þiþmaro draugovës skautai Vilniuje, 2007 m.

199


B. Kurgonienë. Leidëjo þodis .............................................................................................. 6

ÁÞANGOS ÞODIS ............................................................................................................ 7

G. Mareckaitë. PRASKRIEJÆS SU DEBESIMIS .......................................................... 9Amþinai jaunas vilnietis ............................................................................... 10Peterburgo kiemuose, Kaukazo priekalnëse ............................................ 14Vilniaus varpai ............................................................................................... 17Sûnus, brolis, draugas .................................................................................. 21Mokslai ir darbai ............................................................................................ 30Amþinoji vasara ............................................................................................. 36Dvikova ........................................................................................................... 45Areðtas, tremtis, nebûtis ............................................................................... 53

DIEVUI, TËVYNEI, ARTIMUI .................................................................................... 59Br. Gurënas. Lietuviai skautai Vilniuje. Prisiminimai iðlietuviø skautø veiklos lenkø okupacijos metu ....................................... 60K. Umbraþiûnas. Vilniaus kraðto lietuviø jaunimo vadasPranas Þiþmaras ............................................................................................ 69P. Mareckas. Dar kartà vëliava ...................................................................... 76P. Svyra. Vilniaus lietuviø skautai ............................................................... 77Lietuviðkoji skautybë Vilniuje .................................................................... 85Brolijos vado ásakymas nr. 29 ...................................................................... 90

GREIÈIAU, AUKÐÈIAU, STIPRIAU ......................................................................... 91A. Miškinis. Olimpiados giesmë .................................................................. 93K. Baronas. Vilniaus kraðto sûnus, sporto veikëjasPranas Þiþmaras ir dabar atsimenamas .................................................... 94P. Kunevièius. Vilniaus kraðto lietuviø komitetas pirmojojeTautinëje olimpiadoje dalyvauti ................................................................. 98Sveiki, broliai vilnieèiai! ............................................................................. 103Vilniaus sportininkai Tautinëje olimpiadoje .......................................... 105Didingas lietuvybës pareiðkimas .............................................................. 107J. Glaudëlys. Baidarëmis ið Vilniaus á Kaunà ........................................... 112Pranas Þiþmaras ir vël pas mus ................................................................ 125Vilnieèiai Marijampolëj, Alytuj ir Birðtone ............................................. 127Tarësi Vilniaus sporto klubø vadovai ...................................................... 129

FAKTAI IR INTERPRETACIJOS .............................................................................. 133PRANAS ÞIÞMARAS LIETUVIØ AKIMIS ........................................................ 134

Susidomëjimas Þiþmaro dvikova buvo nepaprastas ............................ 134Telefonogramos ið Vilniaus dienraðtyje „XX amþius“ ........................... 135Pasikalbëjimas su Þiþmaru ........................................................................ 136V. ir L. Kurklënai. Dvikova .......................................................................... 140V. Martinkënas. Prano Þiþmaro dvikova .................................................. 145K. Umbraþiûnas. Apie laikà ir þmones ...................................................... 148

PRANAS ÞIÞMARAS LENKØ AKIMISW. Korabiewicz. Ið knygos „Pokusy“ .......................................................... 156Z. Ponarski. Politika. Prano Þiþmaro dilema ........................................... 157Z. Ponarski. Þiþmaras – legenda ir tikrovë .............................................. 161Dvikova „Bajorø klube“ ............................................................................. 167

GOLGOTA .................................................................................................................... 171A. Ðerënas. Prano Þiþmaro lagerinë byla ................................................. 171

TURINYS

Dizainerë Vilmantë Matuliauskienë2007-07-04. 12,5 sp. lankø. Tiraþas 700 egz.

Iðleido UAB „Trys þvaigþdutës“, Kalvarijø g. 159, 08313 VilniusSpausdino AB „Spauda“, Laisvës pr. 60, 05120 Vilnius

Sudarë ir vertë Graþina MareckaitëVilniaus apskrities kultûros centras, A. Jakðto g. 9, kab. 317, 321, 01105 Vilnius

Nuotraukos ið asmeniniø G. Mareckaitës, J. Burokaitës,D. Juknevièiûtës-Vaivadienës, A. Karuþaitës-Vilimienës archyvø

Periodikos straipsniø kalba netaisyta

DEBESØ KARÞYGYSLEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ

Leidinys skirtas Pranui Þiþmarui (1907– 1944) skautø vadovui, mokytojui, sportoorganizatoriui Vilniaus kraðte.

Prano Þiþmaro gyvenimo trajektorija sutampa su 1918–1940 m. Vilniaus likimoistorija. 1925–1935 m. P. Þiþmaras vadovavo atkurtai lietuviø skautø organizacijai.Legenda tapo 1938 m. pirmoji tautinë Lietuvos sporto Olimpiada, sukvietusi á Kaunàlietuvius ið viso pasaulio. P. Þiþmaras vadovavo Vilniaus sportininkø delegacijai. 1938 m.garsiai nuskambëjo P. Þiþmaro dvikova su Vilniaus lenkø studentu Jerzy Chom-Chomskiu, kurià laimëjo engiamos lietuviø maþumos atstovas P. Þiþmaras. 1940 metaisðá veiklø Lietuvos patriotà, idealistà, prarijo KGB poþemiai, kalëjimai, tremtis. Jis kalëjoSeverdvinlage, Archangelsko srityje, þuvo 1944 m. rudená. Palaidotas Ðangale, amþinoáðalo þemëje.

Pranas Þiþmaras daugelio þmoniø laikomas to laikmeèio Vilniaus simboliu.

Debesø karþygys: legenda apie Pranà Þiþmarà / sudarë graþina Mareckaitë;Vilniaus apskrities kultûros centras. – Vilnius: Trys þvaigþdutës, 2007. – 200 p.: iliustr.

UDK 329.78(474.5):929Þiþmaras

Ma429

ISBN 978-9955-641-56-8

Documents

LEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ · 2014-12-08 · 10 DEBESØ KARÞYGYS. LEGENDA APIE PRANÀ ÞIÞMARÀ Niekados nemaèiau savo dëdës Prano Þiþmaro, taèiau, kiek save atmenu, mylimo