LIETUVOS 6EOGRAFINIAI OBJEKTAI

l\i

[t

I

{

E

I\\\

{

i

I

lI

t

)

I [jli[],1 r\

Ii

lrl

:. 'i

6t

PRATARME

DaZnas Lietuvos miestas, piliakalnis ar eZeras, net didesnisakmuo turi savo legend4 Tai m[sq proteviq Zodines kultiirospalikimas, perduodamas i5 kartos i kartq. JIsq rankose legendqir padavimq knyga apie Lietuvos geografinius objektus:riedulius, eZerus ir upes, kalvas ir piliakalnius, miestusir kaimus.

Leidinio ideja kilo keliaujant su mokiniais po gimtaji kra5t4.Pastebejau, kad ivairiose ekskursijose ir iSvykose vaikamssunku klausytis gido pasakojimo, jei jis buna perkrautas faktaisir datomis, prikaiSiotas nesuprantamrl moksli5kq ZodZirl. BetuZtenka praddti pasakoti legend4... Stebuklinis pasakojimas

visuomet uZburia - jis verdia suklusti, nes dia svarbuskiekvienas Zodis, idomi menkiausia detale, nukelianti klausytoj4

I nepaZint4 ir paslapting4 praeities pasauli. Todel Siq knygqpirmiausia skirdiau mokytojams, pasiryZusiems vesti savoaukletinius legendq takais.

Padavimo ar legendos skaitymas, pasakojimas pergeografijos pamokas gali bDti puikus mokinius aktyvinantismetodas. Pamokos pradZioje iSgirsta legenda suZadins jaunimosusidomejimq ir klrybingum4 padds lengviau isiminti objektopavadinim4 kilmq, geografinq paddti. Bet svarbiausia - kuodidesne ivairove ir paslaptimi mokytojas apgaubs vadoveliopasauli, tuo daZnesni svediai jame bus mokiniai, tuo gyviauir natfiraliau vyks geografijos ir jauno Zmogaus dialogas.

Knyga pravers ir blsimam pedagogui - studentui,ir ekskursijq vadovui, o ir kiekvienam, kas megsta keliautim[sq kra5to keliais ir takeliais.

G i t ana Kaz imi e r aitiend

ATYTAUSA PS KR ITIS

LAZDIJAI - Se riiai\ @sueXte:eriso

ALYTAIJS APsKRrls

DRUSKININKAI

Druskininkll savivaldyb6

Dr skininkai kurortinis Piel4 Lietuvos miestas pasienyje su Gu-dija, nuo 2000 m. savivaldybds centas. Aplinkui banguojantys puiy-nai kartu su smdlynais, Ndmuno, Rdtnyiios, eZer6 eZerdliy vandenimis

formuoj a ypatingq mikroklimatq. Taiiau Druskinink4 kurortas kadais e

isikfire del kn tryk.itanii4 mineralini4 ialtini4. Dar XVIII a. sdriuosiusapylinki4 vandenis gydymui pritaikd Druskinink4 gyventojas Surutis. Jisdideliuose kubiluose iildydavo sfiri4jq ialtiniry vandeni, paskui iSpilsty-

davo i maiesnius ir i Siuos sodindavo ligonius. Tuometinis Lenkijos irLietuvos karalius Stanislovas Augustas 1794 m. iileido dekrety kuriuoDriskininkai buvo paskelbti gydomqja vietove. Taiiau tikru kurortu jietapo tik XIXa., kai Vilniaus universiteto profesorius Fonbergas iityreSaltiniy vandeni ir pasiuld caro vyriausybei steigti iia gydyklq. 1838 m.

Rusijos caras patvirtino miesto pleffos planq tcli kurorto gimimo data.Labai sena legenda aiikina, i! kur Druskinink4 apylink€se atsirado sti-rieji ialtiniai.

Ant auk5to stataus Nemuno kranto stovejo garsi Liikiavos pilis. Kartqtos pilies valdovas su dvari5kiais medZiojo anapus N6muno. MedZiok-le buvo sdkminga. Atsidekodamas dievams kunigaikitis ketino nuiautisakalq. Visi susirinko ant Nemuno kranto, kur buvo paleistas sakalas.

Kunigaik5tis Sove, ir pauk5tis, streles pervertas, krito i N6muno vandenis.Pilies valdovas puole paskui aukq ir paniro. Kilo sumai5tis, visi mane,kad jis nuskendo. Labiau uZ kitus i5sigando ir nusimine kunigaik5dioZmona. Ji begiojo Nemuno pakrante, Saukd savo vyrq gailiai verkdama,

s[rias a5aras liedama. Po kiek laiko i5 vandens su sakalu rankose i5ni-ro kunigaik5tis jis buvo gyvas ir sveikas. O toje vietoje, kur nukritokunigaikstienes asaros, i5 Zemes istrysko strieji Saltiniai. iia isikUreDruskos miestas Driskininkar.

ALYTAUS APskF rs

DAUGAI, MERGOS AKMUOAlytaus rajono savivaldybd

Rajono savivaldybes rytiniame pakraityje, 22 km nuo Alytafis, prieDa,itgt4 (DidZinlio) eiero isikurqs nedidelis Daug4 miestelis. Pustreiiokilometro nuo jo Sal6s pusiasalyje, prie DidZiilio, pilkuoja suskelddjqsir apsamanojqs mitologinis okmuo. Jis vadinamas Daug4 arba Mergos,akmeniu.

Pasakojama, kad Sal6s dvar4 valdant grafui Brastauskui, buvo tiesia-mas Velnio tiltas. Akmenis tiltui baudZiauninkai turejg plukdyti iS labaitoli, per DidZiilio eZerq. Viena mergina nei3tverusi atsisake Sio darbo.UZ tai grafas isake nuplakti ryk5temis jos tev4 Negyvai uZplaktas tevasprie5 mirti savo dukteri prakeike: ,,Kad tu akmeniu pavirstum." Taip iratsitikq - mergina bematant suakmenejusi...

PU PASODIS. ZI LV IOS P I LI AKALNISAlytaus rajono savivaldybd

Pdpasodiio gyvenyieft yra rajono savivaldybds pietvakarindj e dalyje,12 km nuo Alynas. Salia tekq ZilviAs upeli. o jos kairiajame krantestfiks o Zilvi1 s, arba Pipas odiio, piliakalnis.

Pasak legendos, sis piliakalnis - tai karalaites Zilveles teviSke. Kara-laitq pasi6mgs Perkunas. Kiekvien4 pavasari j is mums primena karalaitesvard6 nes danguje breZia ugnin[ ..Z" Zenklq.

Kita legenda byloja, kad piliakalnyje gyvena 70 dia buvusios tvirto-ves kareiviq, kurie del savo bailumo buvg uZkeikti. Svento Jono naktijie iSeina ant kalno pasivertg zuikiais. MedZiotojai giriasi i tuos zuikius5ov9, bet jokia kulka jq neliedianti, mat jie uZkeikti.

PAPEEITJ PILIAKALNISAlytaus rajono savivaldybd

Papdiiai nedidelis kaimelis rajono savivaldybds vakarineje dalyje,netoli Obelijos eZero, 28 km nuo Alytafis. Apie ialia esanti PapAiiqpiliakalni pasakojamas toks padavimas.

Rytiniame piliakalnio Slaite buvo i3lindqs grandines galas. Su€j9 Zmo-nes trauke tq grandinE, tadiau ji trfko ir galas ilindo i piliakalnio vidq.Kas bandydavo t4 granding judinti, tas biidavo itraukiamas i kalno poZe-mius. Manoma, kad po piliakalnio giraite slypi nugrimzdusi baLnyi;ia.

ALYTAUS A PsKRrT|s

PAPEEIAI. LAUMES AKMUOAlytaus rajono savivaldybd

Metelifi regioninio parko teritorijoje, prie Papeiitt kaimo vakariniopakraiiio, Metulio eiero terasos ilaite istrigqs tamsus granitinis kiauiinio

formos riedulys, vadinamas Laumds akmeniu. Jo aukitis siekia 2,1 m,

apimtis - l0 m.

Pasak legendos, senq senoveje prie M6telio eZero stov€jo sena su-

kypusi trobuke, o joje gyveno burtininke Laume. Niekas neZinojo, nei

kada ji gimusi, nei kas jos tdvai buvo, nei i5 kur ji dia atsirado. Ji turejogal 5imt4 gal pusantro Simto metq, atrode sena sena, bet vis nemird,

nors Zmones kiek kartq buvo targ, kad jos nebera.

llgai niekas nematd burtininkds paeZere vaik5diojant, nei pirkutej Svie-

sos Zibant. Sumane kaimo moterys nueiti Laumes paZi0reti, bet trobelejejos nerado. Sugriiusios i namus paleido dar daugiau gandq apie burtinin-kg, dar daugiau visokiq baisybiq papasakojo. Po tqjq kalbq trobeld dingo,

o jos vietoje Zmonds i5vydo didZiuli akmenl. lr dabar Zmonds lenkia Siq

viet4 jei prireikia vakare ar nakti vaZiuoti Salia esandiu keliu.

LISKAVAVar6nos rajono savivaldybe

Liikiavd - miestelis pietvakariniame rajono savivaldybds pakraity-je, Dzukijos nacionalinio parko teritorijoje, 8 km i {iaures rytus nuo

Driskininh4 Ndmuno kairiajame krante.

Pasakojama, kad Li5kiav5s pilis buvusi sumfiryta i5 didZiausiq rie-

duliq- nd vienoje kitoje Lietuvos pilyje tokiq nesq. Zinoma, kad taimilZinq darbas. Neva joje paslepti didZiuliai turtai, o poieminiai tuneliai

veda i kit4 Nemuno krant4Pasak legendos, LiSkiavos pavadinimas kilqs nuo kunigaik5dio LiSkos

)t.,Zibinto. Jis, paties Jogailos lieptas, nuZude didiji kunigaiksti KQStuti - uz

tai gavo Sias Zemes. Tadiau netflrkus LiSka pats buvo nuZudytas Kqstudio

Salininkq. Jo Zmona ilgai gedejusi savo vyro - liejusi s[rias aSardles,

kurios virtusios Dn)skininkq mineralinemis versmemis.

ALYTAUS aPskR T|s

VARENAVardnos rajono savivaldybe

Vardnd - miestas Lietuvos pieluose, prie Meikio ir Varln1s upi4 ra-jono savivaldybis centras. Istoriniai ialtiniai rodo, kad Vardnq ikfirdLietuvos didysis kunigaikitis Vytautas: dviej4 upi4 santakoje pasistaty-dino mediioklds sodybq. Yra iinomi Vytauto laiSkai, raiyti kry2iuociamsVarenoji I4l3 m. Vdliau iia iikilo dvaras, priklausps Lietuvos didiiojokunigaikiiio iZdininkui BZostovskiui. Prie dvaro atsirado miestelis. Ta-

iiau apie Vardn1s ikurimq byloja tokia legenda.

Kadaise gyvenusi medZiotojq ir Zvejq gentis. Jq globojusi deive Va-rene. Promote padedavusi Zmon€ms iSgyventi. Pasivertusi lydeka ji va-rydavo Zuvi i tinklus. Mi5ke persikunydavo i vilkg ir gindavo Zveris

I medZiotojq spqstus. Kol Zmonds buvo geri ir vertino savo promotesparamfu atneSdavo aukq, - viskas sekmingai klojosi. Veliau Zemesgyventojai pasidare ganetinai stiprDs ir i5puiko: nebeskyrd pakankamaidemesio juos globojandiai Varenei. lskaudinta promote paliko gentl. Vienupes, itekandios i Meiki, ir gyvenvietds vardas teprimine globeje.

MERKINEVarenos rajono savivaldybd

Merkind sena gyvenvieft rajono savivaldybes vakarineje dolyje,24 km i vakarus nuo Vardn1s. Miestelis isikurqs Nemuno, Meikio upi4 irStangds upelds santakoje. Zmon'2s iia gyveno jau )0 tfitcst. met4 iki Kris-taus - matyt, apsigyveno vos nutirpus ledynams. Istoriniuose ialtiniuoseviebvA minima nuo lJ59 m., kai Merkinis pil! pradejo pulti kry2iuoiiai.Miestelis ypai iSaugo ir suklestdjo XVI WIII a., tada jis jau turejo Mag-deburgo teises. lj87 m. Jogaila budamas Merlindie suteikd Vilniui miestoteises. Kur! laikq Merdnd buvo apskrities centras, miestas, svarbesnis uiAlit4 todel tuo metu vadintas Dzukijos sostine. Merkiniskiai ir dabar jqtaip vadina. I! t4 diding4 laik4 alkeliavo viena legenda.

Seniau Merkine buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Jojebuvo net trisde5imt trys baZnydios, gyveno karaliai ir turejo ten puikiqrumrl pasistatq. Tie r[mai stovdjo ant kalno, kuri dabar vadina piliakal-niu. Jis Sitaip atsirado. Ejo seniau kaikokis karalius su didele kariuome-ne ir apsistojo klony tarp Meikio ir N6muno. Nakdia prisisapnavo tam

ALYTAUS A PsKRrr s

Merkines apylinkes

karaliui, kad dia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi,jei nori bDti galingas ir tureti ilgq amZiq. Nubudgs karalius liepe savokareiviams supilti kepur6mis dideli kalnq ir ant to kalno vir5fines jamgyventi namus. Taip atsirado karaliaus rlmai, ir paskui aplink juos i5-

augo didZiausias miestas.

LISKIAVOS PILIAKALNISVardnos rajono savivaldybe

Prie Liikiav1s, Nemuno pakranteje stul$o piliakalnis, Pilids l<6lnu

vadinamas. Antjo tebdra Liikiav1s pilies liekan4 - vieno apskrito bokitoapatin4 dalis. Manoma, kad pilis buvo praddta statyti per kovas su kry-iiuoiiais, bet dorbai nutrfika po Zalgirio muiio I410 m. Apie 3i piliakalnisekama tokia lependa.

ALYTAT S aPsKRrfls

Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jq apsigyvenoLi5kiavojd, antras - Merkin6je, tredias - Puniojd. Visi jie buvo stab-meldlia|' ir visi Zmonds dar dia buvo tada stabmeldZiai. Vyriausias jqvisq buvo tasai, kuris Li5kiavojd buvo apsigyvengs. Jisai vede ragang,vardu Voke. Toji ragane, velniq padedama, per keturiasde5imt keturiasnaktis pastate jam didelius akmeninius rumus ir apvede juos aukStomissienomis. Zmones tuos rEmus vadino pilimi. Tie riimai turdjo trejus var-tus, ir tie vartai buvo i5 gryniausio vario padaryti. I5 tos pilies po Zemebuvo prakastas kelias i kitq Nemuno pusg. Kai kas sako, kad keliasejgs Raigardan ir net Merkinen. Dar seniau Zmones pasakodavo, kadjie patys yra mat€ t4 urv4 kuriuo po Zeme kelias 6jo, ir yra juo nudjgkelias varsnas. Bet ten labai tamsu ir baisu, toddl toliau niekas eiti ne-drisdavo. LiSkiav6s karalius, isitaisgs tokius tvirtus r[mus,6md spaustisavo brolius, panoro visai juos iSvaryti. Zmones irgi labai skriausdavoir pl65davo. Ypad jo Zmona Vok6, kuri mito tik maZq vaikrl mesa. TadaZmones sukilo ir apgul6 pili. Daugel ten Zuvo Zmoniq ir gal b[tq piliesnepaemQ, nenugalejp to pikto karaliaus. Nes kad ir kiek jo kareiviq dienquZmuia, nakdia Vok6, i56jusi ant bokito, suiunka dideliu balsu, ir visiuZmu5tieji vel atgyja. Bet atsirado vienas narsuolis, kuris priselino ir, kaitik Voke pasirode, Sove sidabriniu ,,guziku" ir jq nukov6. Mat raganespaprasta kulka neima. Tuomet Zmonds i5griove pill ir pati pikt4 karaliquZmu56.

Vaizda5 nuo Liikiavos piliakalnio

ALYTAUS APsKn rs

ALYTUSAlytaus savivaldyb6

Lietuvo.s pietinds dalies apskrities centras Alytis tituluojamasDzukijos sostine. Tai Seitas pagal dyd! Lietuvos miestas. Jis isikfrrqsNemuno ir Alytupio santakoje, kurioje dunkso ir nebylus praeities liu-dininkas Alytaits piliakalnis.

Pasak legendos, ant jo stovejusi medine pilis. Ji priklause Siq vietqbajorui Raimoniui. Jo dukra Mirgrausele, neiSpasakyto groZio vaidilute,ir kunigaik5dio Smlkninio sDnus Alyta karStai pamilg vienas kitq. Tadiaukart4 pill uZpuole kryZiuodiai ir Zuvo visi Raimonio kariai. Pats Alyta,paslepqs mylimqjq uZ Gabijos kalno, padejo savo jaun4 galvelQ uZ tevrlZemelg. Mirgrausele del to taip graudZiai verkusi, kad a3aros upeliu vir-tusios ir I Nemunq sutekejusios. Upeli Zmones Alytupiu pramine, o kaiSalia piliavietes miestas iSsistat€, ji Alytumi pavadino.

MAKNIO NAI. GAILINTO EZERAS

Alytaus rajono savivaldybE

Rajono savivaldyb€s pietindje dalyje, 15 km nuo Alytaus, telklo 66 haploto Gdilinto eieras. Jo ilgis 1,9 km, didZiausias gylis 32,5 m. Eierasyra rinines kilmds, jo krantai status ir aukiti, iki 15 m. Per eZerq tekaApsingd Nemuno deiinysis intakas.

Apie eZerq sklinda tokia legenda. Manoma, kad e\erc, padiame joviduryje, giliausioje vietoje guli uZkeikta skrynia su auksu. Tik kar-tq per metus, vasartu Sv. Jono nakti, ji i5plaukia i pavir5iq atsivoZiajos dangtis ir ?dri, bhzga auksas mdnesienoje, raibuliuoja su eZero

vilnimis - laukia, kad kas atsiirtq, uZkeikimo Zod! tartq ir tuos tur-tus pasiimtq. Skrynia, savo laikq iSbuvusi eZero pavir5iuje, uLsivoLia,nugarma i savo vietq ir laukia kitos Sv. Jono nakties, kad vel iSkiltq.Tai atsitiko labai seniai, kai mlsq proseneliai dar nebuvo praZilQ. Atsi-rado Gailint6nuose vienas dr4suolis, toks SadZius. UZsigeide Sadziustq turtq. O daug kas apie juos ilgais rudens ir Ziemos vakarais klegejo,jq tro5ko, bet dr4sos truko. Dar Snekejo, kad kas paims tuos uZburtuspinigus, tai ir labai graZi mergina iS ten i5kilsianti ir i5tekesianti uZ

turtq paveldetojo. Ar SadZius norejo tos merginos - sunku pasakyti, betkad troSko tq skynios pinigq, tai tikrai. Tq Sv. Jono nakti oSe tamsus

eglynas aplink eZerq ir menuo lindo pro jo Sakas. o SadZius sedi valty-

ALYTAUS aPsKRrrs

je viduryje eZero... Suvilnijo ramus eZero pavir5ius, susilbavo valtis iri5kilo skrynia. Atsivere dangtis Zeri auksas... SadZius skuba prie skry-nios, ki5a irklA [jq. Tadiau dangtis tik klankt, atkirto irklo galq ir garma

i gilumq... Kad kilo bangos, vos valties neapvertd! Ir pats SadZius vosnenugarmejo i eZero dugnq. Liko jam tik irklas be galo.

MAKN I O N AI. LY DEKI N IO EZER ASAlytaus rajono savivaldybd

Rajono pietindje dalyje, t5 km i pietus nuo AlytatLs, prie Makniinrlkaimo iiaurinio pakraiiio yra nedidelis eZeras Lyd€kinis, dar vadinamasLydekinka.

Apie Lydekinkq yra toks padavimas. Cia buvgs dvaras, ant eZero aukitqkrantq, o gal piliakalnio papeddje, gyveno turtinga graZuole mergele, kaipeZerq balta lelijele. Ar ji nusivyle gyvenimu, ar jai nepasiseke meileje, ogal jos jaunas bemuZelis raituZelis i5 karo negriZo, tik isake tarnams kin-kyti i stiklo karietq padius eikliuosius Zirgus, apsirenge graZiausiais rfibais,brangiausiais papuoialais pasipuoie, sedo i stiklo kariet4 ir vijo arklius kuogreidiausiai nuo stadiausiq krantq. Nesusilaike Zirgai ir nuskendo giliameeZere su stiklo karieta irjauna mergele. Nuskendo irjos didis skausmas...Seni Zmones porina, jog jie tikrai yra matg eZero vandenyje tos karietos

,di5liq".

AKMUO. UZKEIKTA MERGAVardnos rajono savivaldybd

Akmub tai kaimelis rajono savivaldyb€s iiaurindje dalyje, I2 km nuoVardn6s, kuriam vardq davd nepaprsstas, legendomis apipintas akmuo.

Pasakojama, jog tai suakmenejusi nuotaka. T6vai nor6j9 savo jaunqdukter! i5leisti uZ tufiingo senio. Tais laikais vaikai turejo aklai klau-syti tevq. Nors ir nemyl6dama jaunikio, jaunoji iBvaZiawsi baZnydion.VaZiuodama pradejo graudZiai raudoti: ,,Geriau aS nelaiminga akmeniupavirsiu, nei uZ senio tekesiu." Tik iStarusi tuos ZodZius, tuoj akmeniupavirtusi.

Prie bainytdlds sustinges akmuo - piramidds formos, primena mer-ginos figfirq. Seniau vietiniai dzfrka| gerbiqntys legendq akmeni periventes papuoidavo mergiikais drabuiiais. Cia pasiguosti ateidavo ap-I inkini4 kaim4 merge I ds.

Anot kitos legendos, tai suakmendjgs Zaltys, kuris pastojo keli4 vie-nuoliams, norejusiems apkrik5tyti gamtmeldZius lietuvius.

SvENDUBRE. vELNto AKMUoDruskininkq savivaldybe

Svend bri - senas gatvinis kaimos, 5 km ! pietus nuo Dr skinink4Minima nuo 1620 m. Kaimas isikurqs legendinio Raigardo sldnio iiauri-niame pakraityje. Pavodinimas vietini4 Zmoni4 kildinamas ii ,,iventosiosdaubos". Salia kaimo dunkso Velnio akmuo. Bioenergetikai teigia, kadjis pasiZymi ypatingu energetiniu spinduliavimu, nes guli ant skirtingygeotektonini4 juost4 sankirtos Zemds gelmdse. Dar mLnoma, kad iiapriei 600 mln. met4 nukrito meteoritas, kuris iimuie keli4 deiimii4 met-rr4 skersmens duobq. Tq duobp seniai uZlygino per musq kraitq slinkpIedynai, patikq riogsoti tik Svendibres akmeni.

Legenda byloja, kad kart4 velnias uZsimane akmeni per Nemun4 per-nesti. Jam reikejo to akmens, kad uzbaigtrt statyti Liskiav6s baLnydiq.NeSe neSe, bet uZgiedojo gaidys, metb velnias akmeni kur buvgs. Taip

Velnio akmuo

ALYTAUS APskRrrs

ir liko jis Svendibreje. Kiti sako, kad velnias ne5esi akmenl, nes norejoNemun4 uZtvenkti. Gerai, kad gaidZiai pragydo, tai i5mete rieduli kurpapuole, o bltq Druskininkai uZlieti.

Dar vienas padavimas pasakoja, kad Zmonds senoveje Zinojo, jogpo akmeniu yra urvas. Kart4 gyveno toks pavargelis, bet jis buvo labaistiprus ir nieko nebijojo. Susirado kitq toki pat vyrq ir abu i5sirenge

aukso ieskoti. Numane, kad po akmeniu gali b[ti daug pinigq prislepta.

Svento Jono nakti abu pradejo kasti po akmeniu. Kase kase ir prisikaseprie didZiausio urvo. Pradejo listi tuo urvu, mato, urvas i5eina i platqlaukq o ten stovi didelis miestas. Tuomet jie suvoke, kad pateko I Rai-gardo miestq. Mieste i3buvo tris dienas. Juos ten girde ir valgydino, dar

apdovanojo, tik liepe gr[Zus namo apie tai niekam nepasakoti. SugriZq

namo vyrai negalejo iSkenteti ir apie visk4 k4 mate, papasako1o savo

Zmonoms. Sulig pasakojimo pabaiga abu kalbos neteko. Taip ir liko ne-

byliai iki gyvenimo galo.

RAIGARDO SLENIS

Druskininkq savivaldybd

Legendind viebve, pamegh Mikatojaus Konstantino Ciurlrcruo yra9 km nuo Driskinink4 Gdrdino link. Tai unikalus kulturos ir gamtos pa'minklas. Raigardo sldniu vadinamas staigus Nemuno sl1nio praplatejimasiki 4-5 km. Jis susidar'2 priei l3-14 tukst. metq kai atsitraukus ledynuito meto Nemunas suformavo iia platy sldni. Vietovardis kilqs nuo iodiitl,,raistas" ir ,,gardas" (miestas) junginio. Raigardo sldnio legendos pri-mena pasakojimus apie ,,rojaus miestq".

Kadaise dia stovejo turtingas miestas, kurio gyventojai labai megg

flZauti ir tuo uZrustinq Perkunq. Paleido vyriausiasis dievas savo Zaibus,

sugriuvo miestas ir prasmego skradiiai Zemg su visais gyventojais. Nuoto laiko po Zemdmis skamb4s varpas tq prakeiktqiq, kurie ieSkq betnerandq iiejimo i5 poZemiq karalystes. Tas i5ejimas uZverstas didZiuliuVelnio akmeniu, riogsandiu slenio pakra5tyje, Salia Svendibres kaimo.

O snrieji Drirskininkq vandenys ne kas kita, o prakeiktq ir pasmerkqRaigardo gyventojq aSaros.

Yra padavimas, kuris teigia, kad Raigardo miestas nugrimzdo ne stai-ga, bet i5 leto. Ir ne d€l gyventojq kaltes, o del jq neapsiZilr€jimo. O taiatsitiko labai seniai, kai lietuviai dar buvo pagonys. Tuo metu Raigardegyveno labai galingas karalius, kuris visus kitus nugaledavo ir griZdavo

ALYTAUS APsKRrfls

i5 svetimq kaStq su daugybe turto. Miesto gyventojai, bijodami, kadvien4 kart4 ir jr1 padiq neuZpultq, suman€ miesto vidury pastatyti tvirtqakmens pili, kurion galetrl visus turtus paslepti. Negana to, dar visq miestqapsupo akmens sienomis. Jos buvo tokio storio, kad ant lango galejaipastatyti 12 stalq, prie kiekvieno pasodinti 12 Zmoniq. Visa pilis buvopastatyta i3 dideliq ta3ytrl akmenq, kokius dabar gali matyti ant LiSkiav6spiliakalnio. Gyventojai gyresi, kad jq pilis nenugalima, greidiau jau Ne-munas i5dZius, saule uZges. Kadangi Zmones Raigarde buvo labai turtingi,tai uZsimane dar kiekvienas sau po tokius akmeninius rumus pasistatyti,kokio tvirtumo ir pilis. O tas miestas buvo eZero saloje. Tokirtr sunkirlpastatrl Zeme jau negalejo i3laikyti ir pradejo viskas grimzti. Nusigandogyventojai, nutard kraustytis i5 miesto. O tokl pat akmens miest4 pa-statydinti jau auk5tesndje vietoje, ant Li5kiav6s kalvq. SuZinojo prie5aiapie t4 jq nelaimg ir uZpuole bestatandius gyventojus. Sie gynesi ilgai,bet negaldjo atsilaikyti priei gausybg kariuomends. Visi lietuviai Zuvo,o buvgs galingas jq Raigardo miestas letai nuskendo.

Yra legenda, kad kartq miestas vos neprisikele. Svendribres kaimeatejo moteris prie savo Sulinio, atsiklaupe norejo atsigerti. Zilrri - van-denyje spyna stovi. Ji paeme tq spynq ir praddjo kelti. Kai tik kilstelejo,pradbjo varpai skambeti ir i5 vandens em€ kilti nugrimzdgs miestas.Moteris baisiai i5sigando ir kad suriks: ,,Oi, kad tu prapultum!" Vos ji taiiStare, miestas atgal i iulinio gelmg nusirito. Neb[tq te kartq moteri5keuZkeikusi, bltrl Raigardo miest4 iSkelusi...

LEI PALI N GI S. P I LI AKALN ISDruskininkq savivaldybd

Ldipalingis - viena didiiausit4 Dzukijos kryikeli4. iia keliai iakoiasipenkiomis kryptimis. Miestelis isikfirqs 9 km i liaurq nuo Driskinink4.Jis minimas nuo 1500 m. Pietiniame miestelio pakraityje rymo vieniSasLdipalingio piliakalnis, dar yadinamas CerniauskQ piliakalniu. Apie iiyra tokia legenda.

Ant piliakalnio buvusi pilis ar rumai. Juose gyveno karaliene (ar ra-gana) Juodoji Voke. Ji turejo s[nq, kuri labai mylejo, bet jis i5krito prolang4 ir nuskendo Baitojo Bilso eZere (tada Sis eZeras siekd piliakalnlir isvis seniau aplinkui telksojo didZiules klampios pelkds, toddl i pilibuvo galima patekti tik ktlgrinda). Kai srlnus nuskendo, motina labaijo gailejo. Pasileido eiti prie graZiojo Avirio eZero. esanaio uZ poros

ALYTAUS APs (Rrfls

kilometrq. Verkdama tiek a5arl priliejo, kad i5 jq susidard upelis, kurisdabar pietq puseje iteka i Aviri. Tas upelis. tiesa. bevardis. Ir dabarties upeliu daZnai stovi juoda ponia juodais drabuZiais, su juodu sk6diu,

skrybelaite, bateliais. Stovi ir mojuoja ranka. Kai prie jos priarteji, jipalenda po tilteliu ir dingsta. Tai Juodoji Voke vaidenasi.

SUBARTONYS. GI LSES EZERAS

Vardnos rajono savivaldybd

Subirtonys senas dzfihq kaimas rajono savivaldybes iiaurds vakanq

dalyje, Dzfikijos nacionalinio parko ribose. Tai ir raiytojo Vinco Krd-vds-Mickeviiiaus, apraiiusio i i4 apy linki4 groii ,, Dainavos sen42moni4padavimuose", gimfine. Netoliese gilioje dauboje telkio tamsusis GilseseLerqs.

Legenda pasakoja, kad seniai seniai gyveno turtingas bajoras, tur€jgs

dukteri, i5 visq pasaulio mergaiiiq graZiausi4. Zingsni Zengianti - kaipgulbele plaukianti, Zodi tarianti kaip lak5tutd suokianti. Tarp bajorotarnq buvo bernelis, kuris pamilo bajoraitE. Bet i5didus bajoras sutikgs

leisti savo dukteri uZ bernelio tik tada, kai 5is turesi4s turtus, didesnius

uZ jo paties. llgai galvojo bernuZis ir sugalvojo, kaip tuos turtus isigyti.Nakvojo jis po auk5tu tiltu tris nakteles uZmu5e tris pirklius vaizbDnus.Ir pasistate bernelis didZius dvarus. Tuomet gavo mergelg sau i Zmonas,

bet laimes jie neturdjq. O vienq nakti staiga prasiverusi Zeme ir pra-

smegq jaunojo bajorelio dvarai, jq vietoje gilus gilus eZeras atsiradgs.

Pavadino ji Zmones Gil5e. Kaitrie dienq kai vilneles nemuSa, kai Sviesi

saule Sviedia, matyti giliai eZero viduje dvarq bokstai...

RMECIO EZERAS

Lazdijq rajono savivaldybe

Rimietis - eieras rajono savivaldybds liaurindje dalyje, 7 km nuoLazdij4. Plotas 170 ha, ilgis 2,6 km, didiiausias plotis 2,1 km. Krantolinija labai vingiuota, siekia 7,8 km. DidZiausias gylis 6,8 m. KrantaiZemi ir pelke , eZeras labai uZidlqs.

Legenda pasakoja. kad ten. kur dabar Rimietis. seniau buvo pieva.

Nakti vyrai ten gand arklius, patys ruo3esi miegoti. Tik jaudia, kaZkasjuos lyg kelia, verdia joti i5 ten. Naktigoniai paklause, susirinko arklius ir

ALYTAUS APSKRT-|s

nujojo. Rytq tenai su gyvuliais nuejo mergaitds ir iilri nuo Rudamin6svanduo atbega. Jos puole 16kt! Tuo tarpu pauk5te skido ir uZgiedojo:,,Rimietis! Rimietis!" Ir tos mergaites atkartojo: ,,Rimietis!" Taip vanduosustojo ir atsirado eZeras.

Kita legenda ai5kina, kad kadaise dia vaikidiojo jautis. O Zmogusji erzino: ,,Rima, Rima!" {siuto jautis ant to kvailo Zmogeno, puole ji.Vyri3kis pasileido bdgti - pats neZinodamas kur. Kai uZdusgs sustojo,atsisuko - toje vietoje atsirado eZeras, o jautis pradingo.

RUDAMINOS PILIAKALNISLazdijq rajono savivaldybe

Rudamind - miestelis rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 8 km

i iiaurds vakarus nuo Lazdijq. Zinoma nuo WI a.. taiiau apylinkds ap-gyventos daug seniau. Tai liudija RudaminOs piliakalnis - vienas ispudin-giausirq Dzukijoje. Manoma, kad iia stovdjo stipri joningiqpilis. Piliesq1240 m. pastute kunigail<..itis Ringaudas, o 1253 m. Mindaugas iia buvovainikuotas Lietuvos karaliumi. Pilis buvusi sugriauta, kai kry2iuotiaiJtwmui panaudoj o paraku iaudaniias bombardas.

Pasak padavimo, tq piliakaln! supyle Svedai savo kepurbmis. Kadvir5fine bfltq tvirtesne, jie pirma jq akmenimis iSgrinde, o paskui tikZem6mis uZpyle. Kartq viena mergaite vaik3diojo ant piliakalnio ir radosi[14 Ji uZ to siiilo patrauke - i5girdo varpus gaudZiant. Msi suprato, kadapadioje yra igriuvusi baLnydia. Ir dabar varpq d[Ziai kartais girdimi.

DUSIOS EZERAS

LazdijLl rajono savivaldybe

Dusii - treiias pagal fudi Lietuvos eZeras. Jo plotas 23,3 kv. km.

EZeras garsdja nuostabaus groZio pakranftmis, aplink ji iisibarstq pi-Iiakalniai. Dusid priklauso labai l€tos vandens apykaitos eiery grupei,vanduo atsinaujina kas 15 metq ddl to ii eZerq labai pamdgo vandenssporb megejai.

Apie Dirsios atsiradim4 pasakojama tokia legenda. Kartq ejo du Zmo-nes. Jie buvo labai nuvargg ir atsiguld pailseti. AtsigulQ tuojau uZmigo.Bemiegodami iSgirdo, kad juos kaZkas Zadina, bet atsikdlg nieko nepa-

ALYTAUS APsKRrrs

mate, ir vel uZmigo. Tik trediq kart4 Zadinami pamatd, kad eZeras ateina.Atsikdle ir eme begti. Jie bego, kad net prakaitas la5ais varvejo Zemen.

Vienas jq sako: ,,Tiek begau bdgau, jau net uZdusau." Tuomet eZeras

sustojo ir pasiliko vietoje. Taip ir vard4 Dusid gavo.

Kita legenda byloja, kad toje vietoje, kur dabar melynuoja eZeras,

kadaise stovejo didelis dvaras. Ji valde piktas ponas, kuris kankindavoZmones. Vien4 kart4 ponq rado i3 po nakties uZdusintq. Ponq Zmonespalaidojo jo dvare. Po kurio laiko dvaro staiga nebeliko - jo vietoje pasi-dare eZeras. Ji ir pavadino Dusid, nes piktasis ponas buvgs uZdusintas.

Dar viena legenda aiSkina, kad kitados eZero vietoje buvo tik maZas

upeliukas. Ten kartq skalbe mergina baltinius, o senute sedejo ant liepto.Senute ir sako merginai: ,,Ko taip uZdusai kaip dusia?" Kai iik iStard

tuos ZodZius, prad6jo verstis vanduo. Mergina nuskendo. Vanduo vert6siSe5ias dienas. pasidard Dirsios eTeras.

Porinama, kad Dusi) atejusi per Lazdijq upp, Lazdijq balas. Ji ir veli5eisianti, kai jau b[siqs laikas. Prie Lenkijos jos slnus likgs - GalidusioeZeras. Vienais metais Dusii jau buvo pakilusi, vanduo tuomet aukstaityvuliavo. Gal jau ruoSesi eiti. Bijo Zmones, nes neZino, kurion pusen

eZeras eis.

Yra ir toks padavimas: kart4 vaikai bemeikeriodami Dr)sioje i5traukesirllq. Emd uZ sifllo traukti - vanduo eme UZti, banguoti! IS vandens pasi-rode kryZius, paskui ir baZnydios bok3tas. Vaikai b[tq i5traukg balnytiq.Tik staiga suriko pel6da. Vaikai i5sigando, numete si[14 - vel viskasprapuole. Sako, Dirsios eZere Zmonds daLnai girdi varpus skambant irmato po vandeniu raudonus m[rus.

PUNIAAlytaus rajono savivaldybe

Punid - istorinis miestelis rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, I4 km

nuo Alytaits miesto, NAmuno kilpq regioniniame parke. 1382 m. kroniki-ninkas Vygandas Marburgietis P niq pirmq kartq pamindjo raiytiniuoseialtiniuose. 1387 m. Skirgailai dovanotos TrAht kunigaikitystds apraiymePunid jau vadinama miesteliu ar pilaite. Mieslelio iZymybd legendinisPunios piliakalnis, vadinamas Mdrgio lailnu, vienas ii didiiausi4 Lietuvo-je. Jis stukso Nemuno ir Pun€lds santakoje. Piliakalnio papbddje graZuspaminklas su Maironio Zodiiais, iikaltais granite:

ALYTAUS APs KR|n s

Tai kapas Margio miliin4!Nors amii4 |eietas sukako,Kaip jie - rik sauja pelen4!..Taiiau daugiau ui gyvus soko.

1336 m. ivykusi Pil6n4 tragedija istoriikai siejama su Puni1s pilia-kalniu. Ji apraiyta pradjus 60-70 menl po lio ivykio Vygando Marbur-gietio kronikoje, kuriq, tuomet dar nedingusio, rdmesi Dancigo istorikasKasparas Siucas. Stai kq jis raio.

Magistras taresi daryti Zyg[ [ Lietuv4 su visa savo ir pagalbininkqgalia. Vasario 25 dien4 jie apgule Pil6nq lPulen) pil[ ir jq kelias dienas

i5 eiles puole. Lietuviai gynesi vyri5kai. Buvo joje apie 4000 ginkluotqvyrq. Jie buvo subegg i5 visos apylinkes kaimrl su Seimomis, galvijais,visu turtu ir lobiais, kai iSgirdo riterius atvykstant. Riterirl pulkas buvoiStroSkEs jq lobio ir visokeriopai stengesi ikopti i pili. O lietuviai pasiryZo

bet kam, kad tik neatiduotrl pilies ir nepakliitq I prie5o nagus, veikiaunorejo mirti. Si kart4 jie visai neZmoni5ku bfldu tai lrode ir ivykde.Pajutg, kad negales ilgiau laikytis, jie visk4 sudegino, o patys i5siZude.

Jq vadas kunigaik5tis Margiris (Margis), nepaprastai stiprus karZygys,

neZmoniikai prieSinosi ginklu. Pagaliau, nebegaledamas prieiintis, Soko

! tamsrl rDsi, kur buvo paslepgs savo Zmon4 ir nuZude jq vienu smugiu.

Tada persiskrode sau pilv4 iq sukritgs Salia Zmonos, nelaimingai mire.

Tvirtove buvo sudeginta, iki pamatq iSversta ir su Zeme sulyginta. Taip

riteriai griZo i Prusus, suZeisti ir be grobio, iSskyrus galvijus.

KAUI\OA PS KR ITIS

Krak6so oAkademiia lrusKava

Dotnuva o pagiriai

JONAVAo

^ KAISIADOFYS"pumg;gk65o o2asliai

KAUNO APsKRrr s

KAUNASKauno savivaldybe

Kattnas - antras pagal dydi Lieluvos miestas, apskrities ir rajono savi-valdybes centras, isikurqs prie NAmuno ir Neri€s santakos. 1920-1939 m.

Kauni buvo laikinoji Lietuvos sostind. I361 m. Kauno miesto vardas pa-minetus Vygando Marburgieiio kronikoje, apraianiioie hyiiuoii4 2ygius

i Lietuvq. Sie metai laikomi miesto ikurimo data.Ilgq laikq mol<slininkai ginlijosi, kas gi pavaizduota Kauno herbe:

stumbras, lauras, laukinis jautis, buivolas ar koks kitas gyvunas. Ga-liausiai prieita prie iivados, kad miesto herbe vaizduojamas garbingasissenoves lietuviq miik4 valdovas tauras. Apie taurq kurio tarpurogejestyro kryiius, byloja senovds lietuvi4 legenda.

Senoveje per vien4 medZioklQ lietuviams pavyko gvyti giriq valdovqtaurq i mi5ko tankumynq Nemuno ir Neries santakoje. Toje vietoje Zverisbuvo pervertas ragotine. Greitai buvo pastebeta, kad tarp storq sume-dZioto tauro ragq ky5o i5 medZio Sakq susikryZiavgs kryZius. Pabijojodievq rustybes senovds lietuviai ir nusprendd miSko valdovq paaukoti.Sukrove didZiull qZuolq lauZq ir garbingai didingqjq savo dievq garbeisudegino Zveriq karaliq skaisdi4 menesienos nakti.

Kauno miesto vardo kilmq aiSkina tokia legenda. Romos kunigaik5tisPalemonas, V a. po Kr. bdgdamas nuo hunq vado Atilos kariaunos, su 500Romos patricijq laivais atplauke i mnsq kraitq ir isiknre prie N6muno,Dubfsos ir Jiros upiq. Siq jiems labai patikusiq Zemg romdnai pavadi-no Zemaitija. Kunigaik5tis Palemonas turejo tris s[nus Barkq KDnqir Sperq Barkas prie Jiros upes lklre Jirbarkq o Klnas atsikelgs prieNemuno ikure miestq ir pavadino ji pagal savo vardq Kaunir.

Yra dar viena Kauno miesto atsiradimo legenda. Daug vandensnutekejo m[sq upiq tevu Nemunu nuo trl laikq, kai senoliai len-ke Zilas galvas prie5 griausmavald[ Perklnq ir dausq dukras deives.Viena tq deiviq, Aleksota, buvo pamegusi mi5kingas Nemuno pakran-

KAUNO APs KRrT|s

tes. DaZnai nusileisdavo ji i5 debesq lyg Sviesi lvaigidelE, kopinedavoskardZiais, vaik5diodavo pakrante, pliu5kendavosi. Pamego deive Alek-sota ir panemuniq gyventojus: varganus artojelius, Zvejus. DaZnq iS be-dos vadavo. Pamilo gerqj4 dausq deivg ir Zmon6s. GraZioje giraitejeant aukSto kranto pastate jai aukur4 neSe padekos aukas, siunte savodukteris kurstyti Sventosios ugnies. PerkUnui, dievq valdovui, nepati-ko tokia Silta deives ir Zmoniq draugyste. Kartq Slaitais kopinedama,valdas apZiurinedama Aleksota sutiko jaune medZiokli Dangerutl. Kq irkalbeti parnilo Dangerutis deivg Aleksotq atvere jai savo Sirdi. Deja,laime neilga. UZmatd Perktnas Aleksot4 su Dangerudiu pailaiteje links-mai besi5nekudiuojandius, visas uZvire i3 pykdio ir kad tvieske Zaibu,noredamas abu perverti ir amZiams prismeigti prie Zemds! Bet Aleksotasuskubo jo Zaibq nukreipti - trenke griausmavaldis i jos aukur4 netkibirkitys paZiro. Deiv6 greit .stvere uZ rankos numylet4 Zemes s[nq,ir abu drauge nubrido per Nemunq i gelsvq smildiq plotell, kur taipgera budavo ilsetis ir svajoti. AtsipeikejE nuo kq tik patirtos baimes,abu pasiZaddjo niekad nesiskirti, dia, plynoje vietoje, susirQsti trobelgir gyventi, kol jegos apleis. Kaip sumane, taip ir padar€. Dangerutispasitelke savo draugus, panemunirl naktigonius, prisigabeno medZiq, iruZvire darbas. Zmones pulkais trauke Aleksotai ir Dangerudiui paddti.Kaipmat i5kilo pirkia, ir ne paprasta, o tikra 5ventov6. Netrukus naujojepirkioje suskardejo ir kudikio verksmas: Aleksota ir Dangerutis susilaukes[naus. Ji pavadino Kauni. Toliau dia emd rastis vis daugiau nameliq.O dabar neimanoma jq ne suskaidiuoti. Nesutilpg tarpupio slenyje, jieeme kopti i Slaitus, dideti ir stiebtis aukityn. Juos visus vienija pirmojopiliedio - Kafno vardas.

Aleksota irgi nebuvo pamir3ta: apgyveno Zmogeliai jos pam€gtq Ne-muno krantq ir atsirado Kaino priemiestis Aleks6tas. Jo Slamantys skar-dZiai nuolat visiems seka 5i4 pasak4 - tik gerai isiklausykime.

KAUNAS. VYTAUTO DIDZIO]O BAZNYCIAKauno savivaldybd

Kafino senamiestyje, Aleks6to gatvel|je, rymo garbi Vytauto bainyiia,statyta 1400 m., veikiausiai pirmoji katalikq bainyiia Kauni. BaZnyiiosatsiradimas iioje vietoje siejamas su sena legenda.

Pasak jos, m[Syje su totoriais prie Vorsklos upes Lietuvos didysis ku-nigaik5tis Vytautas buvQS sumudtas ir vos nenuskendgs upeje. ISsigelbdjgsjis pasiZad€jo Mergelei Marijai pastatydinti baZnydi4 ant upes kranto.

1399 m. mlSyje prie Vorsklos Zuvo trys ketvirtadaliai Lietuvos ka-

riuomends ir daug kunigaikSdiq, o pats Vytautas su broliu Zygimantu vos

i5sigelbejo, pasinaudojg nakties tamsa. Didysis kunigaik5tis turejo del ko

ne tik iSsigqsti, bet ir susirupinti bei pradeti Sauktis Dangaus pagalbos.

Kas dabar patvirtins ar patyre Vytautas asmenini Svendiausiosios Mer-gel6s apsireiSkim4 ar tik dekojo po mu3io jai, kad liko gyvas? Legenda

susieja abu baZnydios pavadinimus: Vytauto DidZiojo ir Svd. M. MarijosEmimo I dangq; beje, pastarosios i5kilmes, liaudies iprastai vadinamos

Zoline, Lietuvoje yra labai megstamos.

BIRSTONAS. NEMUNO KILPOSBiritono savivaldybe

Nemunas ilgiausia Lietuvos up€, jos ilgis 937 km. Lietuva vadinamaNemuno kraitu. Daugiau kaip 70 proc. jos leritorios uLima Nemuno

baseinas. Nemunas - mfis4 upitl ir upeli4 tdvas, vienas didiiausiq Lie-tulros gamtos turt4. { Nemunq iteka opie 220 ivairaus dydiio upeliq. Per

Nemuno kilpa ties Biritonu

KAUNO APsKRrrs

metus jis atplukdo pusketvirto karto daugiau vandens, negu telpa Kuiii?4mdriose. Nuo sen4 laikr4 Nemunas ir gynd, ir vienijo mtistl gentainius.Prie Nemuno ivqsta daug pergali4 pareikalavusitl didtiuli4 aiaromisir krauju aplaistyt4 auk4. Wsa tai dar prisimena piliakalniai ir pili4griuvisiai. Nemunas lygum4 upe - jis teka letui, kilpinedamas. ApieNemuno kilpas yra tokia legenda.

UZ dideliq giriq, uZ pladirl raistq try3ko du Saltiniai ir snrveno du maZiupeliai. Jie bego vis greidiau, bet dar neZinojo, kur pasukti. ,,Skubekiteten, rod€ [ vakarus Zemi debesys ir liejo i upelius tyr4 vandeni, - tenpladioji jlra!" Prisipildq vandens upeliai susiliejo ir virto Nemunu.

Lyg dailus jaunikaitis Nemunas dr4siai skyn6si keli4juros link. Plativandens srove dvelke jega ir ramybe. Bet tuo metu balti debes€liai pra-Sneko apie graZuolq N6ri. ,,Ji ten, rode i Siaurq, - Neris taip pat noripasiekti jurq. Ji labai skaidri, kiekvienas debeselis joje atsispindi. Mesparodysime keli4."

Klausdsi Nemunas, klausesi ir susiZavejo Nerimi. O tada pasielgdtaip, kaip dera jaunikaidiui: pasisuko ir nuskub€jo prie jos.

Bet baltqjq debeseliq ZodZius nugirdo ir klastingasis vejas. Jis pradejoblaSkyti debeselius. Nemunas labai skubbjo paskui juos: i5 ryto tekdjoi vienq pusg, vakare - i kit4. Gai5o Nemunas, kilpinejo vietoje, bet vistiek skynesi keli4 i prieki. Tadiau prie Birstono prarado nuovokq.nebe-Zinojo, nei kur Neris, nei kur j[ra. I5 nevilties eme nZti, verZdamasrs proBalbieriaus akmenq revq. ,,Nenusimink, aS tau padesiu", tare Veikne.Veikne pati buvo patyrusi daug vargo, tad suprato ir kito nelaimg. lsi-liejusi i Nemun4 kartu su juo nuplauke iki Strev6s upelio, paskui ikipat Kaino. ,,Stai dia, - ramino ji Nemunq - sutiksi savo mylimQi4."

Stflgavo ipykgs vdjas, bla5ke po visq dangq debesis, bet dabar jis jaubuvo bejegis.

GARLIAVAKauno rajono savivaldybb

Garliavds gyvenvietu yra 8 km i pietus nuo Kaiino centro, prie Kafi-no Marijdmpolds, Kattno Alytatrs plent4. Per miesteli tekq Jiesils kai-rysis intakas Maiiys.

Legenda pasakoja, kad kadaise Sioje vietoje buvusios neiZengiamospelkes. Vienq v akarq v aLiav o dvarininkas Juzefas Godlevskis (JuozapasGadliauskas) ir iklimpo su arkliais. Jis baisiai persigando, emd melsti

Dievq kad ji i5gelbetrr, ir paZaddjo, jei liksiqs gyvas, pastatyti toje vietojebaLnytiq. Garliav6s baZnydia buvo pastatyta 1809 m. Apie naujq baZnydi4eme kurtis miestelis, kuris buvo pavadintas lklrejo vardu Godlevu, betlietuviaiji vadino Garliavi. Veliau Godlevskis pastat6 baZnydi4 ir evange-likams liuteronams, Zydq sinagog4 tuo I auganti miesteli priviliojo ivairiqtautybiq amatininkq. Miestelio lk[rdjas dia jautdsi esqs karalius - kunigasbe jo nepradedavo pamaldrl pamatgs dvarininko karietq skambindavovarpais, eidavo pasitikti iki Sventoriaus vartq.

RUKLAJonavos rajono savivaldybe

Rukld - gyvenvietd uZ 8 km I pielryiius nuo Jonav6s, Neries kairiaja-me krante. Apie miestelio atsiradimq pasakojama graii legenda. Ritklosvardas siejamas su karaliaus Mindaugo sfinumi Rukliu.

Senq senovdje didingame dvare gyveno kunigaikstis Ruklys. Jo dvarasdunksojo panerio auk5tupyje tarp tankiq Silq ir mi5keliq, Zaliq kloniq. Irbutrl gyvenes laimingai ir ilgai Zuvaudamas, mediiodamas, su dvaridkiaispabendraudamas, jeigu negailestinga mirtis nebUtq amZiams uZmerku-si jo mylimos Zmoneles akiq. Liko jis na5lauti su dviem mergytemis,Sviesiaplaukemis dukrytemis. Bet neuZauga graZuolis medelis be Siltolietudio, neuZauga ir lieknos dukreles be motutes meiles. Ilgai apie taim4ste susirupings tevelis, kol syki medZiodamas mi5kq glldumoje uZtikonuostabaus groZio mergelg. PaZvelge i jos klampias akutes ir paskendomeiles j[roje, nes viliokes ne prastos biita, o tikrosios girios laumes.Ir i5kele nailys Ruklys Saunias vestuves, ir parsivede dvaran jaun4j4pamotq, savo dukreliq augintoj4 Pramine gyventojai dvaro Seimininkg,Ruklio imon4 Rukla. Tadiau nesuprato laumelb Rukla Zmoniq gyvenimo,nemokdjo pabuti mergaitems tikra motinele. Bare ir enge jas. Nesugal-vodamos, kam pasiguosti savo dalia, begdavo maZulds i dvaro pievelgir laistydavo gailiomis aSarelemis Zemg. Toje vietoje, kur gausios a3aros

byrdjo, atsirado upelis Ruklele. I5girdo kart4 Rukla to upelio diurleni-mq. Pridjo artyn, paLvelg1 ir suprato, kad tai kunigaikitydiq sielvartopalikimas. Sugele kunigaik5tienei Sirdelg, lyg visq jos bjaurasti vanduob[tq atspinddjgs. Nuo tos dienos neskriaude daugiau savo podukrq, o irvisiems aplinkiniams, pavaldiniams pasidare be galo dora, meili. Trtr vietrlZmones kar5tai pamilo savo valdovg ir jos vardu pavadino vietovg, kurtas dvaras stovejo. Ir dabar miestelio pavadinimas iSliko - Rukl).

KAUNO A psKBtns

ptLtoNta (NAUJAUptO) ptLtAKALNtSKodainiq rajono savivaldyb6

Piliakalnis stfrkso rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 27 km nuoKeddini4 netoli Gudiiun4 miestelio. Jis matomas tik pravaiiavus pili6_ni4 kaimq pakelds kair\je pusije. Dar vadintas Svedkapiu arbq piliuka;pasakojama, kad iioje vietoje lietuviai sumuid ivedus: dauguma j4 Zuvoir buvo palaidoti piliakalnyje.

Pasak padavimo, kalnas atsiradqs, kai Svedai dia laidoie Zuvusiuskarius, pildami ant jq Zemes kepur€mis. Ilgus desimtmeeius istorikaitikino, kad Pili6nirl piliakalnis - tai garsieji pil6nai, menantys lietuviqkovas su kryZiuodiais. GraZiausiai S! piliakalni vadino Naujaupio dva_ro savininkai Gir5tautai Aukso kalneliu. Apie 1930_1934 m. VladasGirstautas pastatydino ant sio kalnelio mfiro koplydiq su laidojimo r[siu.Cia kasmet bDdavo Svendiami Sv. Elenos atlaidai (mat statyt;jo zmonosvardas buvgs Elena).

Pilioniq piliakalnis

.,1.:' , .,,,

LYDUVENAIRaseiniq rajono savivaldyba

Miestelis, ilsidesQs Dublsos upes pakranteje, minimas nuo 1499 m.Llduvdnai garsdja aukiiiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje geleZinkelio titru,kuris buyo pastatytcts l9l9 m., kad taukiniai gqleU kirsti Dubjsq. Tiltaspaskelbtas technikos paminklu, jo ilgis 599 m, auldtis - 42 m. Lyduv1supeliuko kronte stukso Ljcluven4 plliakalnis, apvainikuotas legendomis.Jis dar yadinamas Barsitkalniu.

Kadaise dia stovejo pilis, kurioje gyveno kunigaik3tyte Danute. ISly-dejusi savo rnylimqi[ [ kar4 su kryZiuodiais, ji vis lauke ir nesulauke jogrlZtant. Viena likusi li[dejo, a3aras liejo. I5 merginos a5arq ir susidargsLyduv6s upelis. VieniSos Danutes lildesio viet4 imta vadinti Lfduvenais.Dar ir dabar senesni Zmonds taria: ,,Liuduvenai...

BAKANTA PtLTAKALNtSKedainiLl rajono savivaldybe

Sis Zymus pitiakatnis yra rajono savivaldybds !iauriniame pakraity-je, 19 km nuo Kiddini4 Lidudes upeles kairiajame krante, apie 2 kmi.iiaur€s vakarus nuo Survili1kio. DaZnai Bakiini4 pitiakalnis vatlinamasPilids kilnu. Piliakalnis krantinio tipo.

Pasak padavimo, kalnas supiltas buvusio mf3io vietoje: mu5yje Zu-vEs vadas, o Zmonds kepurdmis jo kapo vietoje dideli kaln4 supylg.Dar pasakojama, kad lietuviai seniau ten dievams aukojp. ArcheologasLiudvikas K5ivickis speja dia buvus Eigintq pill, kuri4 1372 m. sude-gino kryZiuodiai. Kiti tyrinetojai linkp piliakalni tapatinti su ialtiniuoserninimais Sosiais.

NAUJASODZIO PILIAKALN ISPrienq rajono savivaldybd

Naujasodi.s - nedidelis kaimas rajono savivaldybds vakarindje dalyje,I km i pietus nuo Silavdto, prie Laiai1s upelds. Svarbiausia lankytinavieta iia - piliakalnis.

Legenda porina, kad seniau NaujAsodZio piliakalnio vietoje stovejobaLny()a. Kartq pro Sias vietas trauke didZiule prie3q armija. Kiekvienas

KAIJ NO A PSKR fls

karys praeidamas uZpildavo ant baZnydios po kepurq Zemiq. Taip j4 irpalaidojo. Sako, pati baZnydia liko visiSkai sveika, o gerai isiklausiusgalima i5girsti, kaip po Zememis skamba jos varpai.

ARIOGALA IR BETYGALARaseiniq raiono savivaldybd

Rajono savivaldybes rytindje dalyje yra dvi senos gyvenvietds. Ari6-gala ir BeSgala pirmq kartq paminitos 1253 m. Mindaugo raituose,nes iia buvo svarbios iemaiiity pilys. Ttt laik4 liudininkai - illikq pilia-kalniai. Ant Betjgalos piliakalnio sbvejusi paskufine Zemaiii4 2inyiia.Kaip pasakoja legendos, iiq buvo paskutinis Zemaiii4 pagonybds laik4krivio krivaiiio Gintauto prieglobstis.

Vietoviq vardus aiSkina toks padavimas. Legendinis Palemonas kartqsu savo vyrais plauk€ auk5tyn Dubfsos upe. MaZdaug ties Ari6gala jispaklausgs: ,,Ar jau yra galas?" Paplaukgs kiek aukSdiau, jis i5sirinkovietq nakvynei ir isitikinqs tare: ,,Bet yra galas." Taip nuo PalemonoZodZiq ir atsirado Sie vardai.

KEDAINIAIKEdainiq rajono savivaldyb6

Keddiniai rajono savivaldybes cenlrqs. Miestos isikurqs VidurioLietuvos Zemumos centre, ant Neviiio upes krantr4. Jo istorija skaiiiuo-jama nuo 1372 m., kai Kdddini4 vardas buvo pirmq kartq paminetusH erm ano Vart b erg ds,, L iv on ij o s kro n i koj e ". Ke di in ity i s t or ij o I a b i au s ia isusijusi su didik4 Radvil4 gimine, kurios nariai palaidoti evangelik4reformahl bainyiioje.

Sena legenda pasakoja, jog kadaise Siton vieton atplauke turtingaspirklys i5 Kui5o. Veta jam patikusi, tod€l jis sumane dia lkurti nedideli Zvejq kaimeli. I Siaurg nuo to kaimelio augo didZiule giria, kuriojebuvo pagoniq Sventykla. Jq kryZiuoiiai sunaikino. o jos vietoje 1403 m.pastate murinQ baLnytiq. Pirklio vardas buvo Keidangenas, todel kai i5maZo kaimelio i5augo miestas, ji buvo nutarta pavadinti turtingojo pirkliosarbei Ked6iniais.

KAUNO APsKRrr s

ZAPYSKISKauno rajono savivaldybe

Zapliikis - nedidelis miestelis rajono savivaldybes rytineje dalyje, 6 km

nuo Kauno, ilsides4s dviem aul<.itais vaizdingame kairiajame Nemuno

kranle. Pirmas aukitas miestelio senovd, Nemunas dainai tekidavogyventoj4 kiemais, tod4l gyvenviet€ uikopd i ,,antrqji aukitq". Tai viriu-tine upes kranto terasa, vadinama Diev6gala. Netoliese stikso Alt6niiki4kitaip Altonos, piliakalnis. sios vietos opipintos legendomis.

Pasakojama, kad gilioje senov€je ant AltoniSkiq piliakalnio budavokurenama amZinoji ugnis ir deginamos aukos jaunikiq globejai - deiveiAltonai. Piliakalnio vir5iineje, po pladiai iSsikerojusiu qZuolu, stovejps

aukuras, prie kurio rinkdavgsi aplinkiniq sodybq vaikinai sau Zmonos

i5 deives i3praSyti.

ArnZinqjq ugni AltoniSkiuose kursdiusi neapsakomai graZi vaidilute,o Diev6galoje, prie pat Zap;/5kio, toki4 pat ugni kurstqs jaunas Zynys.

Sis, kartq apsilankgs deives Alt6nos Sventoveje ir iSvydgs ten graZiq

vaidilutg, labai jq isimylejgs ir emgs daZnai lankyti. Per toki vienq ap-

silankym4 kuris uZtrukqs pernelyg ilgai, Diev6galoje uZgesusi jaunojoZynio ner[pestingai kurstoma ugnis. Zmones, pamatQ. kad uZgeso am-Zinoji ugnis, emq i5gqstingai Saukti: ,,Dievui galas! Dievui galas!" I5 toesq ir kilqs vietoves pavadinimas - Diev6gala. Baimindamiesi galimos

dievq rfistybes, Zmones nutverg Zyni ir gyv4 sudeging. O vaidilute, ne-tekusi mylirnojo. is sielvarto numirusi.

Apie nelaimingqji Diev6galos Zyni pasakojama dar ir tai, kad jisgydydavgs visokiq negalavimq varginamus ligonius, liepdavgs jiemspraustis dia pat tryk5tandio Saltinio vandeniu. Senovds lietuviams tapus

krik5dionimis, katalikq dvasininkai i5 pradZiq draudg Zmon6ms naudotis

,,gydomuoju" Diev6galos Saltiniu. Bet po kiek laiko suvokg, kad i5 togalima neblogai pasipelnyti, patys paskelbe ji ,,stebuklinga" vieta, pastate

Salia koplytelg ir €me raginti Zmones gausiai lankyti Saltini, negailetiaukq baZnydiai. Tadiau tam atejgs galas Zmonds 6mg nebetiketi Saltinio

,,stebuklingurnu" ir liovqsi ji lankg.

KAUNO A PsKnrT|s

BABTAI. P I EPAU A P I LI AKALN ISKauno rajono savivaldybe

Piepdliq piliakalnis yra rajono savivaldybes !iaurindje dalyje, I0 km

nuo Kaiino, prie Bdbhl miestelio. Jis dar vadinamas Babtyno piliakal'niu- tai II tfikstantmeiio pradiios archeologijos obiektas. Piliakalni iivienos puses juosia Asiuklds upelis, ii kitos Neviiio sldnis. Piliakal-nio llaitai apie l0 m auki[io, jo viriuje yra trikampe aikitel€, kuriosgale supluktas 3 m aukiiio pylimas, saugantis piliakalni nuo gretiml{aukitum4.

Pasak legendos, piliakalnyje du broliai radq skryni4 pinigq. Jiems

nesutarus, kuris turetq eiti atsivaryti arkliq skryniai parsiveZti, vienas

i5 brotiq nusikeikgs - kad jie skradZiai Zemen nueitq. Su Siais ZodZiais

skrynia nugarmejusi i Nev6Zi.

SANetU PtLtAKALNtSKauno rajono savivaldybd

Sdniiai - kaimelis deiiniajame Neries krante, nuo Kauno miesto nu-

tolqs apie t0 km ! iiaures rytus. Kaimelio pakraityje, Ltipiy geomorfolo-ginio draustinio teritorijoje, dunkso puSimis opaugqs Stinii4 piliakalnis.Jis dar vadinamas Kepeliuiu arba Pikelne. Kalno aukitis siekia apie20 m, jo virlundje yra duobd.

Legenda pasakoja, kad seniau ta duob€ buvo labai gili, o joje sede-

davo velnias. Vaikai eidavo erzinti velnio - mesdavo i duobg akmeni irbdgdavo nuo kalno kiek tik kojos ne5a. Kai begdavo, atrodydavo, kadir velnias Salia alsuoja. Bet velniui begti greit atsibosdavo, jis griZda-

vo atgal, vaikams nespejus i jo pusg atsisukti. Ir dabar tas velnias ten

tebegyvena.

KA.ERG I N E. PY P Lt rJ P t Lt AKALN lSKauno rajono savivaldybe

Pypliq piliakalnis yra 2 km i tytus nuo Kairno lr I km i rytus nuo

Kaierginds, aukitame kairiajame Nemuno krante, prieiais Ne1)d2io 2iotis.

Tai X a. piliakalnis. Jam irengti panoudotas aukitumos lqtiulys, $iter'

KAUNO APsKnrfls

pqs tarp dviejq daub4 kurios ji supa ii ryq ir vakar4. Siaurdje tekaNemunas ir tik pietindje puseje piliakalnis leidiiasi i lauko lygumas. Iipietq nuo lauko pusis jis atskirtas plaiiu, dabar jau uislinkusiu, apie4 m gylio perkasu. Kai kurie istorikai teigia, esq iia 1336 m. vasario24-25 d. b.ykn Pil'6nq tragedija.

Taip pat viena legenda pasakoja, kad 5i piliakalni supylgs kunigaik5-tis Pyplys kare Zuvusio sfinaus garbei. Nuo seno tikima, kad artejantVelinems mirusidrl vdles sugriZta ten, i5 kur yra kilusios, o griZusiosZuvusiq karZygiq veles pavirsta medZiais. Tod6l ant Pypliq piliakalnioSiais laikais vyksta teatralizuoti Veliq vakarai.

Yra legenda, kad piliakalni supyld Napoleono kareiviai, sune5Q kiek-vienas po kepurg Zemes.

DOSKTAIPEAPSKRITIS

(/)

\..1<(a

Barctydiai

lvlo-sedls o I

rn , o.-,Rusne- i".T*i:$'it -

^ Naumresns

4 ,tuxniiiai n.',,r'9'

KLAIPEDOS APsKntls

KLAIPEDAKlaipddos savivaldybd

Klalpdda treiias pagal dyd! Lietuvos miestas, didiiausias laliesuoslas, apskrities centras. Thi seniousias Lietuvos miestas, anhsiiausiaiii dabartiniyjos gyvenvieii4 gavqs miesto teises; l257 ar 1258 m. - Liu-beko, 1475 m. Kulmo, kurios suteikd Klaipddai savivaldq ir herbqreguliavo miestieii4 mokesiius. Livonijos ordinas 1252 m. prie Ddnds;ioiiq pastate pirmqjq medinq pili - iis ivykis laikomqs Klalpddos iku-rimu. Pilis buvo pavadinta Memelburgu, nes ,,Memel" suvokietintasNemuno vardas.

O kaip atsirado Klaipedos pavadinimas? Legenda pasakoja, kad dulietuviai ie5koje naujos vietos prie jrlros apsigyventi ir vienas nuskendqsraiste (tarmiSkai ,,klaipoje"), palikgs tik savo pedas. Nuo tada Zmonesvadina t4 vietq Klaipeda.

Tokia yra legenda, o, pavyzdLiui, kalbininkas Kazimieras Btga Klai-pedos miesto vardq siejo su latviq (kur3iq) ZodZiu ,,klaipas", rei5kiandiu,,duon4".

KLAI P EDA. TAU R ALAU KI S. V ELN IO AKM U OKlaipedos savivaldybd

Taurdlaukis - Klafp€dos miesto iiaurine gyvenvieft. 1462 m. istoriniuo-se ialtiniuose jau minimas Taurdlaukio dvaras. Kairiajame Ddnds up?s

krante riogso Velnio akmuo. Tai 4 m ilgio ir 3,3 m ploiio riedulys.

Legenda pasakoja, kad netoli nuo tos vietos, kur yra akmuo, seniaugyveno dvarponis. Jis labai mego kortomis lo5ti. Kart4 ponas apZaidesavo tarnfu o Sis pyktelejgs tare: ,,Eik po velniq su savo kortom!" Joni-nirl nakti dvarininkas nu€jo prie to akmens ir sutiko velni4. Tas turejopilnas ki3enes pinigrl. Pradejo nelabasis ir ponas kortomis Zaisti. Velniasvisus savo pinigus praloie. Jis labai supyko ir dejo ranka per akmeni irdabar ta Zvm€ vra.

KLAIPEDoS A PsKRrrs

Dar Zmonds kalba, kad po akmeniu yra auksin€s akedios ir auksi-

n6s klumpes. Zmones, norddami jas paimti, bande akmeni versti, ritinti,grgZti, bet viskas veltui.

KAPSTATO EZERASKlaipddos rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds rytindje dalyje, prie senoio 2emaiti4 plento,

Endriejdtto miestelio iiauriniame pakraityje, tyvuliuoja Kapslab Aietds,

dar vadinamas Laigiu. Jo plotas 43 ha, ilgis 1,2 km, didliausias gylis 2,4 m.

Krantai Zemi, rytinis miikingas. I eierq iteka Di|vupis, iSteka Veivirias.

Padavimas rnena, kad toje vietoje, kur dabar Kdpstatas, seniau bu-

vusi didel€ graZi lanka. Kartq per padiq SienapjntE pas darbininkus at-

ejo vokietukas ir sako: ,,Skubinkites, skubinkit€s, tuoj dia pareis didelissvetys!" Ir taip jis Snekejo Zmondms visq savaitg. Kai Zmones nu5ienavo

tq lank4 uZejo juodas didelis debesis, sustojo viri tos lankos ir nebe-

sijudina i5 vietos. Pradejo visi kalb€ti, kad reikia ispeti debesies vardqtuomet jis pasitrauks. Na ir speliojo visi kaip tik bei5mane! Bet niekas

negal6jo to vardo [minti. Buvo viena pusiau apakusi modiute. Ji eina

ir eina to debesies Zitreti. Veiz€jo, veizejo ir sako: ,,Kap status!" Sulig

tais ZodZiais debesis garsiai Sniok5damas nusileido ant tos lankos. Taip

ir atsirado Kepstato ezeras.

PALANGAPalangos savivaldybe

Palangd kurortas prie Baltuos jfrros, mus4 vasaros sostine. Mieste

! Baltijos jurq ltekn Sventdsios ir RQids (Roni€s) upds. Pirmasis Palangds

vardo pamindjimas sustjqs su legendiniu pasakojimu apie dan4 karaliausValdemaro kariuomenis i.isilaipinimq Palangoji 116l m. Tik 1253 m.

Palangd pamindta Vokieii4 ordino kronikose. Istorijos raidoje ulkariau'toj4 buro nemaiai. Siq iemi4 gvieitsi vikingai normanai, o XIILXIV a.

jas ne kartq niokojo kryiiuoiiai. Tikpo Zalgirio muiio l4l0 m. sudaryta

Melno taikos sutartis (1422 m.) nutraukd iio ordino invazijq i Lietuvqo 1435 t2 3l Bresro nikos sutartimi Palonga oriteko Lietuvai.

Palang6s vardo kilmg padavimai irgi sieja su j[ra. Pasakojama, kad

Zvejq nameliai stovedavo taip arti kranto, jog jflros bangos skalaudavo,

o v€jas uZpustydavo juos smeliu iki pat palanges.

KLAIPEDOS APsKR Is

DaZniausiai Palangos vardas kildinamas iS baltq kalbose vartojamqarchaji5kq ZodZiq ,,palve", ,,palios", ,,pala", ,,palas" (rei5kiandiq Zemas,

pelketas vietas) arba i5 spejamq updvardZiq Palanga, Palangis, Alanga,

Langa.

PALANGA. NAGLIO KALNASPalangos savivaldybe

Palang1s iiauriniame pakraityje yra Ndglio lailnas, dar vadinamas

Olando Kepure, Svid4 kdlnu, Kap4 kalnu; kiebienq pavadinimq lydilegendos. Tai l5 m aukiiio kopa, supustyta ant Litorinos juros terasos.

Buvusiq judriq smdlio kopq 1926 m. apleldino ir sutramdd iio dideliodarbo Palangoje pradininkas miikininkas Marijonas Daujotas (tai pri-mena prie kalno esantis stogastulpis). Senovije tiek Naglio, tiek Birutiskalnas iveiams ir jureiviams buvo kranto orientyrai.

Naglio k5'lnas mena legendq apie graZiql4 R!tq, savo gyvybg paauko-jusiq del gimtojo pajDrio. MaLdatg 1237 m. Paj[rio kaime gyveno senas

Zvejys Rltis su Zmona ir trylika s[nq bei dukrele Rytd. Kart4 visi jos0n$s buvo pa5aukti kautis su uZpuolikais, nes lietuvius pasieke gandas,

kad nuo Rygos pajfrriu Zygiuoja susijungusi kalavijuodiq ir kryZiuodiqkariuomene, vadovaujama Zeges. l5jojus broliarns ir mylimam berne-liui, Ryte baisiai nusimine ir, kad pamir5tq savo skausmq iSejo i mi5kquogauti. Labai nustebo mergina, kai niekur nerado nd jokios uogeles.

Tik labai nutolusi nuo namrl Ryte aptiko dideli raist4 pilnq [vairiausrquogq. Vsos buvo tokios didelds, prisirpusios ir graZios, kad ji net ne-Zinojo, kurias rinkti. Jau norejo mergeld eiti namo, tadiau i5girdo kaZkq

labai graLiai tirlirliuojant. ApsiZvalgiusi ji pamate susiv€lusl, raukiletqapsamanojus[, visq plaukuot4 girini. lsidr4sino Rytute ir uZkalbino miSko

dvasi4. Ir suiinojo, kad jis esqs visq mi5ko gyvlneliq, pauk3teliq ir kitqgyventojq saugotojas, kad jam priklausqs visas mi5kas ir pajuris, kad jisvald4s jDrq ir v€jus, o giliai po Naglio kopa slypintys jo gintaro klodai.Mi5kinis pasigyrd niekada neleidgs jokiam prie5ui kojos i savo valdas

ikelti. Tuomet Ryte papra5e girinio, kad Sis savo galiomis sunaikintqZygiuojandius atejflnus, kad neZfltq kovose jos broliai ir bernelis. MiS-kinis sutiko: jei Ryte tapsianti jo Zmona, Naglio kalno lobiq valdove, jiskaipmat sunaikinsiqs priedq. Ryte prisimine mylimaji, tadiau, veikiamaMi5kinio burtq, pasiZadejo uZ giriq karaliaus teketi. Girinis uZmigd6Rytutq, o pats i5bego prieiq galabyti. Jis patvindd maZ4 upeli, pavertd

KLAIPEDoS APs(fi11s

j[ neperylaukiama jlra, o kol Zege su savo kariauna galvojo, kaip diatiltq pastatyti, i5 miSko iSbegg Zemaidiai juos sumu5e. Atbudo Rytute antMiSkinio rankq. SuZinojusi, jog tevi5ke saugi, labai apsidZiauge, tadiaukai girinis primine jos duot4 paZad4 vel baisiai nuli[do. Greitos ir graZiosbuvo sutuoktuvds, bet kai Mi5kinis norejo savo nuotak4 pabudiuoti, josSirdele i5 didelio i5gqsdio nustojo plakusi.

Tris dienas ir tris naktis verke Mi3kinis savo mirusios karaliends.Trankesi po miSk4 lauZe medZius, spard€ kelmus... Pagaliau ketvirtqnakti nuneSe Rytes palaikus ant Naglio kalno, i5kas6 gili4 duobg, ikigintaro klodq, i5klojo gelemis ir su gailia rauda palaidojo.

Mi5kinis ilgus amZius lanke Rytutes kap4 puo5e ji gelemis, egleSa-kiais, apsodino pu5aitemis ir, vis prisimindamas Zmonq kaip savo akisaugojo mi5kus ir vis4 Naglio kalno apylinkg. Du Simtus metrl nemin-dZiojo Zemaidiq pajUrio svetimo ir nedraugingo Zmogaus koja, neuZpuolejoks priesas ir tai tik per legendines Rytes meilg savo krastui.

PALANGA. BIRUTES KALNASPalangos savivaldybd

Palangd - kurortas prie Baltijos juros. Manoma, kad ji uijurio pirkli4galejo buti lankoma nuo 116l m. Pietineje miesto dalyje yra kalva,iSkilusi 20,7 m viri juros lygio, Birufts kalnas.

Legenda byloja, kad Lietuvos didysis kunigaikStis Kqstutis, viespa-taudamas Trakuosd bei Zemaidiuose, i5girdo esant Palangojd mergelq,vardu Birute. Ji buvo pagoniq dievams pasiZadejusi i5saugoti skaistybg.Kunigaik5tis nuvykgs i P6lang4 ten radgs tq mergaite, kuri buvusi ne tikgraLi, bet ir protinga. Kqstutis j4 su didZia pagarba palydejqs i Trakr)s,ten i5kelgs dideles vestuves. Po tragiSkos Kgstudio rnirties Birute gr[Zusi

i Palangq ir toliau tarnavusi dievams. iia ji ir mirusi. Jos garbei buvgssupiltas 3is kalnas.

MOSEDISSkuodo rajono savivaldybd

Miestelis Iiaurindje Lietuvos dalyje, l2 km ipietus nuo Sku6do, MdsA-dis dqinai vadinamas Zemaitijos turistine Meka: jis garsdja savo unikaliuakmenqmuziejumi. Jau 1253 m. MbsddZio geografinis pavadinimas mini-mas Livonijos ordino ir Kurio vyshupo dokumentuose ddl 2emi4 dalyb4.Legendos miestelio pavadinimq aiikina savaip.

KLAIPEDOS APS(RITIS

Apie M6sedi yra daug dideliq ivairios formos ir spalvos akmenq.Rieduliq grupemis nukloti i5tisi plotai. Pagonys Zemaidiai manydavo,kad tie ivairiq formq akmenys - suakmenejg Zmonds; juos vadino ,,mo-kais" (mokytojais). Neva tie Zili, seni, apsamanojg mokai sedi grupemissusirinkg ir pasakoja Zmonems apie savo gyvenimq ir sunkiq daliq. Tqvietovg, kur mokai sedi, posedZiauja, kalbasi, moko gyvuosius, vietiniaiZmonds ir pavadino M6sedZiu (mokq sedejimo vieta).

Dar ir kitaip ai5kintas Sios vietoves vardas. Senov6je Bfrtuvos updspakrantese o5e didZiuliai mi5kai. Toje vietoje, kur dabar M6sedZio gim-nazija, geras medZiotojas Zemaitis, i5kirtgs nemaZ4 mi5ko plot4 lkflresavo sodyb4. Per medZiokles dia susirinkdavo gausus burys medZioto-jq, susitempdavo savo laimiki, ji rl5iuodavo, dalydavosi tarpusavyje.Nulupg Zveriq kailius, juos parduodavo Baltijos j[ra i Svent6sios upesZiotis atplaukusiems pirkliams, o paskui viensedyje ant lauZq Zverien4kepdavo, aukodavo dievams ir puotaudavo iki kitos medZiokles. Vasartupapjovus Zveris, dia suskrisdavo debesys [kyriai kandandiq musiq. Del

KLAIPEDOS

to Siai vietovci ilgainiui pligijo pavadininas M6sedis vieta, kur, anotZernaidirl, rnuses eda (kancla).

Anot tredio pasakojirno, senov6je ant Bifiuvos upes kranto. prie kelio.gyveno labai svetingas Zemaitis, kuris per ghdZius miikus keliaujan-iius Zurones visada maloniai sutikdavo ir', pamatEs juos, iS tolo mocla-

vo, kviesdamas uZsukti i viensecli pailseti. Pagal i1 jo iproti rloti iiviensediio ir atsiladgs MrisedZio pavadinimas.

BALTIJOS JO RA. GINTARAS

Gintarcl puiinusios tuulos duugeli aniitl spdliojo, kas gi yra tr.tji graZigunttex clovano, kaip ji crt,sirodc.t. Kol mokslas nebuwt larqs ul:)ie ginlurqtiesos ioclii.o, .jos pttgcr/ suvo gyvencrmqsias ,sqlygas ir paltroiitts lcurittpie jl iva1if i115 pctdavinus bei milus. Kai kurie pusiekt ir iiuos lqiktts.Tuose milLrt.tse gintol L!i, leip ir dnugeliui nesuprLtntdnLLgLtntlos reiikini4,bt!vt) lit i\Aii,un,t Jicvi,At Lilnti.

Ba tijos pajaris

KLAIPEDoS APsKn fls

Padavim\ apie gintarq sukurta ir Lietuvoje. Juos ikvepe graZus, po-etiiki Lietuvos pajurio vaizdai, tos aplinlqtbds, kuriomis gintaras patenka

i imogaus rankas. Baltija ilmeta gintarq i auksini Lietuvos pajurio smdlinerimdama, giliai alsuodama. Ir kuo tas crlscwimas gilesnis, audringes-nis, tuo daugiau Baltija paberiq i krantq gintaro la,ieli4 o kqrtats irdidesni4 gaba14.

Tokia poetiika gintaro kelioni i3 juros gelmi4 i pakrantq paakinotikros gintaro istorijos neiinantiq lietuvi4 tqutq sukurti .fantastini pa-davimq pasak kurio, kiekvienas juros bang4 iiplautas gintaro gabaldlisesqs nepaprastai taurios, karitos Jfirates ir Kastyiio meiles tragiikosbaigties vaisius.

Atsitikg tai seniai seniai, kai dievas Perkflnas dar buvgs vyriausias visqdievq, o deive J[ratd gyvenusi Baltijos jtros dugne gintaro mmuose. Ji

buvusi visq deiviq graZiausia ir neZinojusi, kas yra Zmogi5koji meile.Jfiroje, prie Svent6sios upes Ziodiq, JDrates vandenq karalijos Zuvytes

savo tinklais gaudgs dr4sus Zvejys Kastytis. Pasiuntusi Jurate undines,kad Sios ispetq Kastyti nedrumsti Baltijos vandenq, negqsdinti Zuvydirl.Bet Zvejys, nepabuggs deives [spejimq, nepaisydamas undiniq vyliq, irtoliau metgs i Baltijq savo tinklus. Karitai pamilusi Kastyti uZ drqsq irgroZl, Jlrate nusiviliojusi ji i gintaro rlmus. Perklnas, suZinojgs, kadnemirtingoji- deive pamilusi Zvejo slnq, didZiai uZsir[stinEs. Jis savoZaibais sugriovqs gintaro rumus, nuZudqs Kastyt[, o J[ratg prirakinqs prietr1 rlmq griuvdsiq sienos. iia Jtrate, bangrl bla5korna, nuolat raudantiKastydio ir nelainTingos juodviejq meilds. Jos rauda blnanti tokia graudi,kad amZinai Saltos, rarnios jfirq gelm€s pradedandios nerimauti, audrintisir siausti, iSmesdamos i5 gilun.ros ir iSplaudamos i krant4 Perk[no sudau-Zytq gintaro mmq skeveldras. O smulkudiai gintaro gabaleliai Jflrates

a5aros, tokios skaidrios, kaip tyra ir skaisti jos ir Kastydio meile.

KRETINGAKretingos ra.iono savivaldybe

Kretingii mie:ttas Lietuvos vakarindje dalyje, rajono savivaldybdscentras abipus Akmends upes. Kretingds pavadinimas kildinqmas nuoiodlio ,,kratyti". Atseit senovdje, kai nebuvo ger4 keli4 reikidavo ge-rokai pasikratyti per akmenis, kol privaiiuodavai miesteli.

Legendiniu Kretingds lkurdju laikomas got4 karalius Armonas, atke-liavqs IV a. nuo dabartinds Skandinavijos ir pqstates iia pili. Armonas

KLAIPiDOS

Meil6s akmuo

buvqs lcilps ii Grutingq giminA,s. Tad ir jo pastatyloji pilis, dctvusi pradiiqKrAlingui, vudinusis Gnrlingos pilimi.

Istoriniui ioltiniai Kretingos pili, kuriq valdyti kryiiuoIitri pulikijofeoclului Velluntri, ntini nuo 1253 n. Po 1260 m. kretingiihiai sukilo,puldindjo Klaiptdq, ktdnl 1263 m. Livonijos riteriai pili sunaikino.

Krelingr)s pas ididiiavimos gra/4 Tiikeviiitl rLimoi, staryti XIX a.:dvqro iiemos sodas - oronierija ir vien,ts gra2iausitl Zemoitijoje XIXXX a. r m4 park4. Siuurindje parko dalyie huvo irengti trys kcrskadiniai

tvenkiniai. Prie pirmojo tvenkinio slovejo nlmai. Prielingame kranlebtrwt irengtas didelitl ukmentl muro krioklys, link kurio nuo rtltntl vediq*inis lillelis. Tante paiiame bante, prie Sulanttl kelio, iikilo kolnelisprtvtsinei altanai. ljtl vedd spirale kylanti,s talcelis, o kulnelio virSindjeaugo kaitonas.

Veliar,r apie 5l kalnelg Zmones sukhre gvairiq legendrl. Vrena jq pasa-

koja, es4jl gratas supylqs ant savo mylimiausio medZioklinio Suns kapo.

Kitas padavimas byloja apie tai, kad dia stovejusi Kreting6s pilis.

KLAIPEDOS APs KRtr] s

Abiejuose krantuose buvo pastatyta po vienq didZiull akmeni suo-lq. Vien4 jq, esanti viri krioklio, kretingi5kiai nuo seno vadina Meildsakmeniu. Matyt, ji labai mdgo [simylejelirl poros, ateidavusios dia pasi-gdreti Zmogaus proto ir rankq sukurtu groZiu. Legenda pasakoja, kad ant5io akmens, lankydamasi pas savo favoritqPlatonqzubov4 yra sedejusiimperatore Jekaterina II. Istoriniai faktai rodo, kad to buti negalejo, nestuo metu Rusijos valdove jau buvo mirusi.

NEGARBOS PILIAKALNISKretingos rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds vakarin€je dalyje, apie 5 km i (iaurq nuo Kre-tingds, TAnZes upel4s deiiniajame krante rymo Negarbds piliokalnis, darvadinamas Blifidakalniu, Blifidkalniu, kartais Senldg, Jazdy Jazdaiii4piliakalniu. Negarbds kalnq gaubia daug legen&4.

Sakoma, kad ant Sito kalno buvo puikus dvaras. Tadiau ponai buvonegeri, i5tvirkg, skriausdavo Zmones, o patys tik puotaudavo. Kartq kaiZmondms buvo sunkus laikas, ponai vis vien tik ioko ir linksminosi.Taip jiems betriuk5maujant, Zeme atsivdre ir visas dvaras su ponais nu-grimzdo. O kalno virSuje atsirado kldra.

Kita legenda teigia, kad kartais i5 to prakeikto dvaro pasirodo gra-Zi pana. Vienq kartq pro kalnq ejo kerdZius, o toji, i5sinebusi ldk5tejevarlg, ji kviediasi: ,,Prieik, Zmogau, pabudiuok tq varlg." Tas Zmogelisemd budiuoti, bet varle tik pudiasi ir dideja - i5sigando kerdZius, sprukoSalin. Apsiverk€ mergele jei biitq iki galo budiavgs, b[tq jq iSgelbejes,o pats laimingu ir turtingu tapQs.

Dar pasakojama, kad kartq jauni ryrai susitare Ndgarbq kasti. Kasekas6 - ligi pat vidurnakdio. Staiga atsiradusi dideld kiaul6 ir pakilusilabai smarki audra. l5neSiojusi vyrus i visas puses. Jie i namus griZq tikpo trUq parq ir patys neZin4 kur per tq laik4 buvg nuneiti.

Legenda byloja, kad kart4 prie kalno dirbo moteri5ke. Staiga priejos atsirado toks ponaitis. Jis ir sako: ,,AS tau pripilsiu piln4 prijuostgauksiniq pinigq, bet tu negalesi i juos paZi[reti, iki kol namo pareisi."Moteris apsidZiauge ir greitai patrauke namo. Bet kuo ardiau namrl jibuvo, tuo sunkesne daresi jos prijuostd. NeiSkente ir pasiZiDrejo, i5 kurta naSta randasi. Pamate, kad pilna prijuoste raudonq angliq. Moteri5kekad mes visk4 Zemdn aukso taip ir neparne5e i namus.

KLAIPEDOS A P5KRITIS

Dar sakoma, kad kai prie Negarb6s kalno vaikai Zaisdavo, pasjuos at-

eidavo velni[k5diai. Kartq vaikai tekini rnu5e ir i5 kaZkur atbego daug kitqvaikiuk4. GriZg i namus Zmoniq vaikai visk4 papasakojo savo tevams.

Sie patare paZilreti, ar kiauros anrl vaikq nosys. Kit4syk Zaidime sugavo

vienq vaikiukq ir Ziflri i tq nosi ogi nekiaura, nealsuoja svetys. GriZq

vaikai taip ir pasake tevams. Sie patare - pasidarykit Sermuk5nio lazdas

ir gerai lkrdskite tiems velniukams. Vaikai taip ir padare - SermukSnio

lazdomis apkule atejunus, tie daugiau Zaidimuose ir nebepasirode.

SENOJt lPtLTlSKretingos rajono savivaldybd

Sen6j i [pilfis nedideld gyvenvietu raiono savivaldyb,2s Siaurint'je

dalyje, 26 km nuo Kretingls, neloli sienos su Lalviia, Svent6sios upds

slenyje. lpiltes piliakalnis - vienos ispudingesniq mus4 kraito piliakal-nitt yra tarp Sen1sios ir Nauj1sios lpilties kaim4 Jrtodupds deiinio-jo kranto kilpoje, ul pusds kilometro nuo tos vietos, k r ii i Sventqiq

iteka. Pirmu ne istorind iinia aple ipilti siekia XIII a. viduri: vietovEs

vardas minimas 1253 m. balandiio 5 d. Livonijos ordino ir Kur1o vys-

kupo dalyb4 akte. Ant piliakalnio stoviio medini pilis. Cio gyventa nuo

mus4 eros pradiios iki XIII a. lpilties apylinkes graZios ir vaizdingos,jas megsta turistai. Artimoje apylinkeje yra ir daugiau piliakalni4 bei

isloriniq viet4. Atrodo, kad iia bula vientisos gyninosi sistemos. Apie

300 m i rytus nuo piliokalnio Raistupio upelio llaite i lemq isiratrsqskdpso Aitkuro akmuo, kuri nuo seno vietos gywntojai gerbd, tikEjo, kad

i3 po jo tekaniio ialtinio vanduo turis gydomlilt gali4. Pagonybds laikaisprie iio akmens buvo atliekamos kulto apeigos. Netoliese yra ir apie

30 m aukiiio A[ko kalnas.

Padavimai sako, kad kitados ant Sio kalno stovejo baZnydia, veliau

nugrimzdusi i Zemes. Jos viduje esandios devynios skrynios aukso, kurias

saug4s didZiulis Zaltys. Kalne esq urvq. Pasakojama, kad kartq piemenys

vienam Z4siukui pariSg ant kojos raudon4 rai5teli ir ileidQ i urvq. Nesu-

laukdami jo pasirodant, nubegg i kit4 kalno pusp, kur i5 urvo Zqsiukai;

iSlindo.

SALANTAIKretingos rajono savivaldybd

Salantai - tolimq praeiti menantis miestas, isikirQs vaizdingose Sdlan-

to upds pakranii4 aukitumose, viri kuriq kyla grakiti dvibokift bainyiia.Tiek miesto apylinkdse esantys archeologijos paminklai, tiek apie juosillikq padavimai, legendos byloja, kad senoveje Si viebve buvo svarbus

pagoniiko kulto centras.

6rlos upes slenyje iSkilusioje Aiko kalnu vadinamoje kalvoje buvusipagoni5ka Zaldiq dievo Pilvydio Sventykla, kurioje stovejgs aukuro ak-muo ir degusi Sventa amZinoji ugnis. Ugni priZiiirejo apie 40 vaidiludiq,kurios gyveno ir Zaldius mai-tino uZ Salq pelkes, S6lantoslenyje esandioje kalveleje,dabartiniu metu vadinamojeGaidZio kalva. Daugiausiabuvo aukojami Zaldiq dievomegstami skilandZiai, todelvietovg pradeta vadinti Ski-landZiais. Kiek veliau Siose

Zemdse atsirado SkilandZiqkaimas, raiytiniuose Salti-niuose pirmq karte paminetas

x ,. ,1))O m. Salta Kalmo [slKurekarali5kasis dvaras, pavadin-tas pro Sali tekandio upelioS6lanto vardu.

Tadiau, anot padavimq,Salantd istorija siekia toli-mesnius laikus. Sakoma, kadmie$teliui vardq dave rome-nai. Kart4 dia, pladiai patvinu-

sios jflros vandenimis, plauketrys romenai ir pamatE sausu-

melg, dZiaugsmingai suSuko:

,,Sala antai!" Nuo to laiko dia

ikurtq gyvenvietQ romenai irpavadino Salantais.

Salantai. Seniausias Lietuvos kaStonas

KLAtPEDoS APskBtrs

SALANTAI. ALKO KALNASKretingos rajono savivaldybe

Lietuvos iiaurvakarindje dalyje, Salantr4 regioniniame parke, i iiourqnuo Salantil miestelio, plaiiame Erlos upis sldnyje stukso mii;ku qpeugust

didinga kalva, vadinama A[ko kalnu.

Padavimai mena, kad AIko kalne po storu qZuolu stovejo aukurbakmuo, ant kurio degd vaidiludiq saugoma Sventoji ugnis, o tarp senq

4Zuolq gyveno Zynys. Sventykla buvo skirta Zaldiq dievui Pilvydiui. Pasakpadavimq, Alkakalnyje vaidilutes ilgiausiai Lietuvoje neleido uZgesintiamZinosios ugnies. Neturddamos ginklq, jos i prijuostes prisipildavo pe-lenq, kuriuos berdavo i akis ugnies uZgesinti atejusiems kareiviams.

Kita legenda pasakoja, jog kalnq supyld Svedq kareiviai, kurie dia

isikDre ir pradejo apylinkese ple5ikauti. Neapsikentusios Zemaites sukiloprieS Svedus irjuos i5Zude. Nuo to laiko kalne vaidenasi - naktimis degaugnys, vaik5dioja keisti Zmones.

Dar viena legenda teigia, jog kalva pavadinta Alku ddl to, kad diabausmei palikdavo be maisto alkti Zmones. Anot kito pasakojimo, antSios kalvos nuo alkio i5mirg Svedq apsupti Salanti+ apylinkiq Zmones.

IMBARES PILIAKALNISKretingos rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybis iiaurds ryh4 dalyje, Salanttl regioninio parkoteritorijoje, yra Imbar|s piliaknlnis, pirmq kartq paminetus 1253 m. Li-vonijos riteriams uidmus jo pili. Manoma, kad pilis buvo apleista irsunaikinta po 1260 m. kuriitl sukilimo.

Pasakojamas padavimas, kad pilies valdovo dukte pamilusi bokSte

ikalintq kryZiuoti ir paddjusi jam pabegti. UZ tai motina j4 nubaudu-si - ,,ibarusi", tai yra uZkeikusi ir uZdariusi i bokit4. UZkeiktq merginqi5gelbdti galejgs tik drqsus smuikininkas, kuris bltq i5drisgs pas jq uZeitiir jai vienai prisiekti amZine meilg. Netrukus toks atsiradgs, tadiau jamgreit atsibodg smuikuoti vien tik savo pamiltai pilies valdovo dukteriaiInbartai. Emgs jis kart4 smuikuoti pro pili einandiam apylinkes jaunimui.Ir tuo metu pilies pamatai prasmegq. Nuo to laiko, es4 Zmones piliesvietq ir apylinkg 6mg vadinti graZiosios valdovo dukters vardu - Inbarearba lfibare.

KLAIPEDOS

Kita legenda porina, kad kart4 piemuo prie kalno gane kiaules. Ziu-ri viena kiaule vis eina ir eina i tq kaln4. Piemuo paseke gyvul[ radokalne urvq. Eina tuo ul'vll, o tcn graZiausi arkliai sau aviZas eda. Jo kiauleirgi i tas aviZas inikusi. Iisigando piernuo spluko laukan. Daugiau rre-

begane savo gyvulirl prie piliakalnio, o ta kiaule vel tai pradingdavo, taiatsirasdavo. Sakoma, kad tie pamatyti alkliai ir buvo i5 prasrnegusiospilies.

NERINGANeringos savivaldybe

Neringii respu b Iiki-tt io pavaldumo nt ie,sta,s

Ktrfiitl nerijoji. Neringdsvordu yodinamo,\ kelurio:igyyenyietes, .Jfiodlcronti,Ptrvelka, Prlila ir Nidit,l96l m. sujungto.t i vienqtrdntinis tracin! vienetq. Sios

gyvenvietis i.is idisi ius ios.r iquroje nerijos juostoje,taigi Neringd turi ilgiau-siq LieluNoie golv( apie50 km ilgio keliq.

GraZi legenda aiSkinasenovini Neling6s pavadi-nirn4. Esq dar tais Iaikais,kai nerijos nebuvo, o josvietoje i5 vandens kyiojosalq grandine, vienoje jqvaldovo K6rvaidio saloj e,

kur stovejo likimo deivesLaimos Sventykla, rudenlgime mergaite. MaZylc,matyt, deives Larmos glo-bojama augo daili, pro-tinga, geros Sirdies. O kai

KLAIPEDOS APs(Rrr s

t€vai jai Nering6s varde dave, mergaite ne dienomis, o, atrodo, valando-mis eme augti. Devynirl menesiq jau daili mergina buvo. A5tuoniolikossulaukusi nepaprastais darbais i3garsejo: tai kurdnq i5 audringos jlrospartemps, tai veZim4 smelyje iklimpusi, iStrauks. Toli pasklido garsas

apie merginos groZi ir gerum4 minios jaunikiq rdl.d apie j4 spamq. Ta-

diau ji parei5ke tekesianti tik uZ to, kuris per marias iki Veites piligsakmeni permes. Si4 uZduoti sugebejo atlikti tik pats Vefites pilies pa-

veldetojas, ir Neringd tapo jo suZadetine. UZsiriistino d€l Neringos sa-

vivales Bangp[tys, sukele baisi4 audr4 trylika dienq ir naktq Zeme su

dangumi mai56si. Galiausiai Neringi prisiseme prijuostg smelio, ibridoi jur4 supyle smelio tak4 ir atskyre Selstandiq jtr4 nuo marirl. Jura nu-

rimo ir jaunieji iSkele Saunias vestuves.

Senasis kunigaikitis Kilrvaitis, nami5kiq globojamas, ramiai leidokar3indiaus dienas. KraStq valde Neringi su vyru, ir Zmones gyveno

laimingai: aruoduose netruko grudq, tinkluose - Zuvq. Tadiau i3 vakarqir i5 pietq atjojg Sarr..Lroti riteriai ugnimi ir kalaviju emd niokoti Lietu-vos Zemg. Gindama savo kra5tq ir Zuvo Neringd, pad6jo galvas visa josgimine.

Kita legenda teigia, kad kartq neturtingo Zvejo Seimoje gime dukt6.Zmona mire, ir Zvejui teko vienam auginti dukrelg. O mergaite buvo ne-

paprasta: augo labai greitai, buvo labai stipri. Zmonems ji atrode be galo

nerangi, todel pramine j4 N6ringa. ISaugo Neringi milZine: i5raudavo

lengvai puii, nusviesdavo didZiuli akmen[. Labiausiai ji mego stoveti antjiiros kranto ir laukti sugriZtandiq Zvejq: uZslinkus rtrkui ar debesims,

i5pindavo savo ilgas kasas ir Sluodavo padangg, kol saule nuSvisdavo.

GraZi buvo Neringi. I5girdo apie jos groZi slibinas ir uZsigeide sau iZmonas. Jai nesutikus, slibinas puo16 skandinti Zvejq laivus. Tada Nering)nutare atitverti slibin4 smelio pylimu. NeSe i jurq kopas, klojo pu3is,

mete akmenis. NeringSs juosta atsklre marias. Bet slibinas nenurtmo:neleido Zuvims plaukti I marias, ir Zvejai eme burbeti - tegul Neringiteka uZ to slibino. I5girdo apie tai Naglis, milZinas nuo Palang6s. Pamilojis N6ringq ir stojo jos ginti. Nukapojo slibino galvas" perkirto Zvynuot4k[nq ir, visa kr[von suneSgs, smeliu uZpyle. Taip atsirado Ndglio k6lnas.

O NSglis su Ndringa vestuves at5oko.

1991 m. Kuiii4nerijojd ikurtas nacionalinis parkas. 2000 m. UNESCO

irafd Kuiii4 ndrijq i Pasaulio paveldo vertybi4 sqraiq.

, VENTESilutds rajono savivaldyb6

Vefttd - senas ivejq kaimas Lietuvos vakarindje dalyje, Kuiiiy md-

ri4 pakrantdje, 25 km nuo Silitrcs. Ventq nuo ,,DidZiosios Zemes" skiriaKniaupo ilanka- Kaimas Zinomas nuo XIV a., bet ddl nepalankiq gamtos

sqlygrl nesipldtd. Jis isikfirqs Vefttds rdgo pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km,

o didZiausias plotis 2,2 hn. Per Veft.t€s rdgq eina kasmetinds paukiiir4migracijos kelias, iimtai tfikstaniiq paukiiiq ten nutupia pailsdti prieitolimq kelionq i iiltesnius kraitus: 1929 m. Venftje ikurta ornitologijosstotis - viena seniausi4 Europoje.

Dar ir dabar senieji Zvejai, i marias pasidmg vaikq ir vaikaiiiq rodopaslaptingq vietq kur, anot padavimo, akmenineje pilyje su savo \yru,Vefitds valdovu, gyveno graZuold milZind Neringi.

Legenda lieka legenda, bet i5 tiesq mariose slflgso akmenq ir plytqkr[va - bur.usios pilies liekanos. Tik jq pastate 1360 m. baltq Zemes

uZkariavg kryZiuodiai. I5kilusi ant kranto, i5 visq pusiq daiZoma vdjq,

Ventes ragas

KLAIPIiDOS APsKRIT/s

pilis buvo pavadinta Vindenburgu (vejq pilimi). Ilgainiui pilies teritorijojebuvo pastatyta baZnydia. Po 1422 m. Melno sutarties Vindenburgas ne-teko savo karines reikimes. Marir4 bangos palengva pili arde, kol XVII a.pabaigoje galutinai jq nuplove. Nei5liko ir baLnytia. Jos liekanas vietosgyventojai perveZe I Kintr)s, kur pastate naujq baLnydiq. Veliau kaimaspersik€le I dabarting vietq. 1827 m. dia buvo pastatytas medinis Svyturys,o 1863 m. - mlrinis. 1880 m. ikurta vandens matavimo stotis.

NEMUNO DELTASilutes rajono savivaldybe

Lietuvos vakarindje daly.1e, Silites rajono savivaldybdje, priei itek€-damas i Kulii4 marias, Nemunqs suldtina savo vqndenis. Del daugybdssqna!4 iia jis skaidosi i iakas ir sudaro deltq. Nemunas vieninkle upeLietuvoje, sudaranti deltq. Tai iema trikampd lyguma, viri vandens pa-kilusi vos metrq bekraiii4 lanky akimis neaprdpiamy nendryn4 sal4seklum4 senvagi4 stor)inii4 vanden4 ir rami4 protak4 krqitas. Svar-biausios Nemuno deltos iokos Risne, Gilijd, Atmatd, Skirtgti. Nemunodeltoje 1992 m. isteigtas regioninis parkas tikra vandens karalija.

Apie Nemuno deltg yra tokia legenda. Rusn6 nuo seno buvusi myli-miausia Nemuno dukte. Bet graZuolg Rusng isimylejgs dievaidio Bang-p[dio slnus Vakaris. Vien4 tylq vakarq atskriejQs jis prie Nemuno iremQs pasakoti Siam apie meilE jo dukteriai, pra5qs Rusnes rankos. BetNemunas atkakliai tylejgs tokia gela ji suemusi vien pamanius, kadreikesiq skirtis su mylima dukrele. Tada pirmq audringq nakti Vakarisslapta issiveZgs Rusng i savo tevo Bangpfidio namus. Ilgai neatleidgsNemunas apsukiajam Vakariui, pykgs jis ir ant dukters. Tik vaikaidiqsulaukgs pamatgs Atmat4 Skirvltg, Pakaing, Vorisnp, Vytinq v€l nu-Svitps dZiaugsmu. Taip legenda aiSkina Nemuno deltos upeliq vardus.

BUSNESilutes raiono savivaldyb6

Vakar4Lietuvos miestelis - Ritsnd - isikurqs loje vietoje, kur Nemunasiakojasi i Skirvltq ir Atmatq. Sios, savo vandenimis apglebusios Risndssalq toliau plukdo Nemuno vandenis i Kuiii7 marids, pakeliui susiskal-dydamos i smulkesnes iakas, kurios sudaro Nemuno dettq. Cia ikurtasNemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnds sala sudaro 43,5 kv. km

plotq joje yra Zemiausia Lietuvos viela 1,3 m iemiau jfiros lygio.Rusn1 - viena seniausi4 unikaliausitq ir if dalies idomiausi4 MaZosiosLietuvos gyvenvieiiq pirmq knrtq pamindta XIV a. pabaigoje. Joje gt-veno lietuviai ir kuriiaL Rusnds vietovqrdis kilqs iS upEvardZio. Kqi kasii vietovardi kildino ii rusenti - ,,pamaZu degti". AtmatOs Ziotys buvusismdlio sqnai4 saleld, vadinama Perkunkalve.

Apie jq sukurtas padavimas teigia, kad kaip tik dia bur.usi Romuva,Sventasis mi5kas. Po visada Zaliuojandiu qZuolu stovejusios Perk[no,Pikulo ir Patrimpo statulos. Greta buvusi Sventykla, Zynydia, kuriojedegusi amZinoji ugnis, qZuolinemis malkomis klrenama. iia degindavgir aukas. I Sventykl4 ieidavg tik Zyniai, o Zmonds per aukojimq stovedavqpo atviru dangumi. Sala, KuiSiq miriq bangq skalaujama, 6musi smegti.Tada Lyniai su Romuva persikeld i Vef,tes rdg6 o i5 ten - prie Sakfidiqir isik[rE toje vjetoje. kur dabar yra Zyniq kaimas.

KROKA LANKASilutes rajono savivaldyb€

Kr6k4 Lankd - vienintelis Lietuvoje jirin€s kilmEs eieras, susidarqsNemuno sqnaioms otituerus Kuriiq mari4 dali. Jis yra rajono vakari-neje dalyje, 8 lmt i vakarus nuo Silwes. Jo plotas 79j ha, ilgis 4,1 km,didiiausias plotis 3,3 km, didiiausias glis 2,5 m. Kranto linija labaivingiuota, tqsiasi 16,8 km. Krantai iemi, smelefi, pelke , apaugq beveik500 m ploiio irtisine meldu nendri4 Jvendri4 juosta. PietvakariuoseeZeras l

-krn ilgio ir 100 m ploiio protaka jungiasi su viena ii Nemuno

iakry - Atmata. Kr6kq Lankd ieina i Nemuno deltos regionini parkq iialkurt as orn itologinis draus t inis.

Legenda pasakoja, kad lankoje, kurios vietoje dabar yra eZeras, Zmo-nes lartq gr€bd Sienq. Staiga pasigirdo baisus riaumojimas. I3 miSko i5-Soko didelis juodas jautis ir pasileido b€gti Suoliais aplink lankq. Niekasto jaudio nebuvo matgs, niekas negalejo jo sugauti. Jautis begiojo trisdienas ir tris naktis. Paskui po Zmoniq kojomis lyg perkiinas sugriaude,Zeme eme linguoti ir pradejo verZtis lankoje vanduo. Zmones iSsigandEbego I auk3tesnes vietas ir Ziur6jo, kaip visa lanka virsta eZeru. Tuometvel tas juodas jautis atsirado, sukriokd, atvirto i didelg kiaulg ir visqakivaizdoje nugarmdjo i vandens gelmes. Nuo to [vykio e\erq imta va-dinti Kr6kq Lanki.

ruRIJAMPOTESA PS KR ITIS

u,ffuor,a urxnvrSrrsKeturvalakiaiPajalonys o

" Bartninkai

\MPOLE" lglrSkdlal

oo Liubavas

MARIJAMPOLES AP5KRI'rIs

VISTYCIO EZERASVilkavilkio rajono savivaldybe

Tai ketvirtas pagal 4,di eZeras pietvakaliniame Lietuvos pakraftyje.Diduma jo priklauso Rusijai, o musq laliai tenka 18 kv. km. EZerassusidare ledynmeiiu ledo luisto iigulebje dauboje, toddl jis gana gilus -iki 50 m. Wetiniai imonds pasakoja, kad Wlnjiio eieras kartais i|metagintaro.

Apie eZero atsiradim4 yra iSlikE keletas padavimq. Pagal vienq jqeZeras atejQs nuo ,,Melynqtrl mariq'. Vieni padavimai sako, kad jis i3

debesq nusileidgs, kiti kad i5 Zemds i5plaukgs. Kaip ten i5 tikro buvo,niekas neZin4s, tadiau oras vis4 nakti [Zgs ir cypsejqs. Ryt4 ZmondspamatQ, kad pladiausios lankos apsemtos vandens. Kai vanduo vis darnerimgs ir cypsejQs, mala, mergaite tarusi: ,,Bet dia vanduo cypsi lygviBtytis!" Taip ji netikdtai atspejusi jo vard4 ir vanduo tuojau ,,nustojqscypsdti". Taiiau mergaite apakusi.

Kitas padavimas sako, kad senq senovdje dia buvusios didelds lan-kos, kuriose Zmonds ganydavg arklius. Kartq naktigoniai atsigule pailseti.Tuo metu pro lankas praldkps pauk5tis ir sudir3kgs - ,,cypt". Cirskimaspasikartojgs tris kartus, bet naktigoniai vis dar gulejg. Netrukus jie i5-girdg bals4: ,,Kelkite ir varykite i5 dia arklius, nes greitai dia atsiverseZeras!" Naktigoniai i5sigandg, iuojau atsikdlg ir nujojE. Netrukus at-sivdrqs didZiulis eZeras. Visi tie, kurie likg lankose, nuskendo. EZeras

buvgs pavadintas Vi5t'-idio vardu, nes Zmones ispejgs pauk5tis Saukgs

kaip vi3tytis ,,clpf'.Pagal kitus padavimus ViSr-idio eZeras atdjgs i5 Pr[sq Zemds. Kai jis

uZliejgs dideli Zem6s plot4 jame paskendg l0 kahq.

MARIJAM POLES APsKRrfls

PILIONA PILIAKALNISVilkaviiklo rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes diaurrytiniame pakraltyje, netoli Pilvifki4 I2 km

i {iaures rytus nuo Wtkavi{kio. Sei pds ir Ra svds santakoje dunkso

Pilifin4 piliakalnis.

Apie jo atsiradimq yra tokia legenda. Kai Napoleonas su savo kariuo-mene €jo per Lietuvq Pilifinuose buvo labai Slapia. O ten kaip tik buvodaug jo kariuomends. Kariai uZsimand toje vietoje pavalgyti ir pails€ti,bet niekur nerado sausos vietos. Tada greit visi Soko ir kas su rankomis,kas su kepuremis eme ne5ti veldnas ir Zemes. Taip kariuomene ir supyl€kalneli, ant kurio gal6jo susesti ir pavalgyti.

PilinnLl piliakalnis

MARIJAMPOLeS APsKRrrs

VISTYTIS. PAVISTYCIj P I LI AKALN I sVilkaviikio rajono savivaldybd

Netoli nuo sienos su Lenkija 282 m vir! juros lygio i|kilqs Pdviityiioldlnas - aukiiiausias Suvalkijoje. Labai status 30 m aukiiio vakoriniaiir pietiniai jo ilaitai. Wriunije ir ilaituose yra apgriuvusitq cpkas4.

Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi baLny\a ir Velykq rytqten girdeti skambinant varpais. Toje vietoje, kur dabar dunkso aukStasPiliakalnio piliakalnis, kitados buvo didelis dvaras. Dvar4 juose aukitatvora, prie jo i.aliavo puikus parkas. Dvaras priklausd Ziauriam ponuiKakeraidiui. UZ maZiausiq nusikaltimq jis baudZiauninkus bausdavo,Zudydavo ir didelius, ir maZus. Ponas turdjo tris dukteris. Visq gra-Ziausia buvo jauniausioji dukte, vardu Pild. Visi stebejosi iSvydg josnepapraste groZi. Ir pamilo graZuolg Pilg vienas jaunas, graZus to ponobaudZiauninkas. Pile taip pat pamilo Mindaugq. Pas Pilg lankydavosidaug jaunikaidiq, bet ne vienas jos Sirdies netrauke. Tevas, suZinojgs,kad Pile pamilo prasdiok4 labai supyko ir nutare jam atker5yti. Jis liepebudeliams mirtinai uZplakti Mindaugq. Ponas nurodd baudZiauninkq taippalaidoti, kad ne Zymes neliktq. SuZinojusi tai, Pile verke, rankas grqZe,o nakti i5ejo jo kapo ie5koti. Atradusi sumand mylimajam amZinq kapqsupilti. Dien4 savo kambaryje verke, o nakti su prijuoste Zemg neSe irkapq pyle. Zmones pradejo kalbdti, kad Mindaugo kapas stebuklingaiauga. Pagaliau Pile supyld auk5t4 kaln4 ir netrukus mire. Nuo to laikokalnq €md vadinti Piles k6lnu, arba Piliakalniu.

VISTYTIS. VISTYErc AKMUOVilkaviikio rajono savivaldybe

Wif.itis - miestelis prie sienos su Rusija, isikurqs rajono savivaldybdspietvakarineje dalyje, Viitjiio regioninio parko teritorioje. Apie I km

i diaurq nuo miestelio, Nebutkiemio kaime riogso |eitas pagal dydi Lie-tuvos riedulys, atritintas iia ledyrul priei 12 l8 tul6t. met4 Tai respub-likinds reikimds geologijos paminklas, vadinamas dar DidZiuoju, Stebuk-Iinguoju, Puntukdliu. Riedulio suddtis- mikroklininis granitas su biotipu.Jo ilgis 7,10 m, plotis - 4,74 m, aukitis - 4 m, perimetras - 16,86 m.

Pasakojama, kad Sis stambus riedulys kadaise buvo laikomas Sventu,stebuklingu, todel senoveje prie jo Zmones melsdavosi. Jis buvgs aukuru(pagonybes laikrl aukuro vieta vir5uje esantis didesnis idubimas), ant

I -_-r'\

i,il MARIJAMPOLES A PsKn rs

kurio clegLrsi amZinoji ugnis ir bt-rdavusios aukojarros aul<os dievants.

Akn.rens vir5tle yra il keletas rraZcsnirl [dubinrq tai velnio pddos,

likusios nuo tada, kai senoveje.iis ant to aknens tupcjqs. Rieclulio vir-.rrje cs:rrrti (lirlTioji duburla ktrri laikl httru rittlittrtnr il Svcrtairrtr"iosios

Marij os peda.

Pasakojarra, kad ant al(mens kadaise seclejqs vclnias ir verl<qs. Esan-

dios Zynres velnio pcdq ir akmenyjc idubino, i kuri riedejusios velnioaSar-os. Vchrio aSalos tluburyjc niekada neiidZitldavusios. Slebuklingosiosa5aros gydZiusios Ztnones nuo lvairiq ligq, ypad ntto apal<itno. Daug

Trnoniq. pavilgg ir iSplovq akis velnio aSarotnis, praregedavq. Vicn4 kart4

apspango clvalponio Sunytis, kurl.jis ttorcjqs torris velnio aSaromis pagy-

dyti. Be1 kai tik Sunelitose aiarosc iStnautlqs, vanduo netel<ps gydornosios

galios. lr nuo to laiko vasaril clubut'yjc vancluo i5dZiusta ir negyclo.

Apie Viitldio al<rleni yra Zinorni clar du lcgenclos virriantai. Scnais

lrikais tolinrame Lictuvos karnpelyje buvqs miestelis Tornas. l'Ltonret

iia nebuvq nci eZeto, nei kaluq, nci aktrettytttl. Kartal seniausia Torno

ViStyaio akmuo

MARIJAMPOLES

gyventoja susapnavo sapn4 - velnias Zada paimti daug sielq. ISgirdA tai,gyventojai nutare statyti naujq baZnydi4. Kai ii buvo beveik baigta, apietai suZinojo nelabasis. Labai uZsirdstinqs jis nuskubejo i Anliksdius pas

Pr)ntukq ir papra5d, kad leistq I keliong su juo savo sflnq Puntukeli. Siamsutikus, velnias patenkintas i3skubejo atgal. Bet neprine5us PuntukelioI krn iki Torno, uZgiedojo gaidys. Velnias, metQs Puntukell, spruko atgal.Puntukelis nukrito, o nuo trenksmo visi akmenys iSkilo i Zernes pavir5iq.Velnias taip skub€jo, kad ten, kurjis bego, Zeme idubo. Nuo to laiko apieTornq (dabartin[ Vi5tyt atsirado daubos, kalvos ir daugybe akmenq.

1935 m. Kauno miesto savivaldybes atsiqsti akmenskaldZiai norejoViSt'jdio akmenl suskaldyti, o vokiediq okupacijos metais bandyta ji su-sprogdinti.

AMALVO EZERASMarijampol6s savivaldyb6

Amalvas, arba Amalviikitl eieras, yra 15 km i pietryiius nuoMarijdmpoles, Amalv1s pelkdje. Jo plotas 193 ha, ilgis apie 2,3 km,kranto linijos ilgis 6 kn, didZiausias plotis 1,2 km. DidZiausias gylis2,9 m. Eieras patvenktinis, pasiekqs senatues studiict. Ii eiero iitekaAmaivd, o iteka i ji Slavantd. Ci" lggZ m. isteigtos Amalvo botaniniszoologinis draustinis, hiivinto ekosistemos dalis. Vasarq eiere susirenkaiki 100 neperinii4 gulbi4.

Apie Amalvq yra toks padavimas. Kartq velniai norejo per eZerq nu-tiesti tiltq nes renge vestuves ir reikejo tiltu vaziuoti. Kelias naktis jietampd akmenis i5 visq laukq ir skandino eZere. Vienam velniui bene3antakmeni, uZgiedojo gaidys. Jis mete tq akmeni ir pats nupuol€ ant jo. Irdabar yra tas akmuo, o ant akmens velnio paveikslas.

Kiti du velniai - senis ir jauniklis neSe nuo Trakq kaimo po mai5qsmelio. Kai jiedu buvo pelkiq vidury, sugiedojo gaidys. Velniai metetuos mai5us Zemdn. MaiSai ply3o, smelis i5byrejo. Ir dabar pelkese prieAmalvo eZero yra du smelio mai5ai: vienas didesnis, kitas mazesnis.

GULBINISKAIi\,4arijampoles savivaldybo

Gulbiniikiai kaimas Marijdmpol1s savivaldybds pietvakarinEje da-lyje, 12 km i pietus nuo Marijdmpolds miesto. Tai senoji IV q. Iietuyitlgyvenvieft.

MARIJAMPOLES APsKRrrs

Apie kaimo i3nykimq sukurta graZi legenda: kaimas per naktl nu-grimzdo po Zeme, o tq nakti namie nenakvojg medZiotojai ir kariai, griig

i gimt4sias vietas, atstate 3i kaimq bei ikure greiimas gyvenvietes.

Guibio gyvenvietd buvo prie kelio Kalvariji Marijdmpold, netoli Su-

duoni5s upelio, i5 kurio pavadinimo kildinamas lietuvirl etnines grupes

,,s[duviai" vardas ir S[duv6s (Suvalkijos) etnografinio regiono pavadi-

nimas. Gyvenvietg Zymi paminklinis Zenklas. Zodis ,,gulbis" senojoje

lietuviq mitologijoje ir kalboje reiSke atgimim4 atsikurimq. Sis zodis

dave pavadinimq ir kaimui, kuris ne kartq yra atgimgs ir Lietuvai daVgs

daug Zymirl Zmoniq. Lietuvos partizaninio karo metais jame veike par-

tizanq Tauro apygardos vadaviete (os vietoje buvo pastatytas paminklas);

GulbiniSkiuose gyveno daug inteligentijos, tad beveik visas katmas so-

vietmediu buvo sugriautas, dauguma gyventojq i5tremta i Sibirq.

PILIAKALNIAIMarijampolds savivaldyba

Piliakalniai - nedidel is kaimelis sav ivaldybelt iiauriniame pakraity-je, 14 km ! iiaurq nuo Marijdmpolds. Prie koimo, Rytupio upelio kai-riajame krante, dunkso Piliakalni4 piliokalnis. Tai vienas graiiausiq irgeriausiai iisilaikius i4 piliakalni4 Suduv1s kraite. Piliakalnis irengtasapie XII XIV a. Slaiq aukitis siekia 4 m, ilgis apie 30 m. I pietus nuo

piliakalnio, pelkdje, yra iilikusi kulgrinda.

Apie 5i Piliakalniq piliakalni yra pasakojama legendq. Viena jq byloja,kad Zmondms ariant piliakaln!, vis krisdavo jaudiai. Kartq are toks Zmo-

gelis, pavargo ir palikgs jaudius nu6jo pietauti. Kai griZo, rado gyvuliusuZmu5tus. Nuo to karto Zmones bijodavo jaudius palikti prie PiliakalniQpiliakalnio. O arusio Zmogelio turtas nuo to laiko pradejo nykti ir ilgai-niui jis visai nusigyveno.

Pasak kito padavimo, karte bernas ant piliakalnio gand jaudius. Vidur-nakti jam pasirode graZi mergele ir papraSe kartu eiti ant kalno. Ji dar

pra5e jq i5gelbeti, tik reiketq pabudiuoti 12 vyrq ir neiSsig4sti. Bemelissutiko. Kalno vidury jis pamate 12 kamaraidiq, kiekvienoj graLiai Ziburys

dega ir sedi po vien4 baisiai apZ€lusl Zmogq. Pradejo bemas juos budiuot,

bet kuo tolyn, tuo baisesni jie dardsi. Atejo dvyliktojo eil6, bet Siuo jistaip pasibaisdjo, kad uZmir5o mergelds pra5ymq ir bego lauk i5 to kalno.

Jam i5 kalno vos tik i5lipus, baisingai uZsitrenk€ durys - vos bernelio

MARIJAMPOLES APsKnlfls

neuZmuSe. Ir dabar, naktimis ganant g;,vulius ant piliakalnio, uZmigusiusnaktigonius kaZin kas kelia ir liepia eiti ialin, dia neguleti. Legenda po-rina, kad Naujqjq metq nakti, Sviediant m6nuliui, ant piliakalnio atsiveriapilies durys ir iSjoja bUrys raiteliq ant baltq Zirgq. Jie uZduoda klausimussutiktiems Zmonems. Neatsakg i juos turi atsisveikinti su Siuo pasauliu,nes raiteliai tuos nelaim€lius pasiima i pilies poZemius.

GELGAUDISKISSakiq rajono savivaldyb6

Gelgaudiikis mieste-lis Nemuno deiiniajamekrante, rajono savival-dybis iiaurindje dalyje.Gyvenvietq ikurd Lietu-vos didikai ir stambusZemvaldZiai GelgaudaiWI a., o XIX a. viduryjeiia buvo pastatyti dvarorflmai ir uZveistas pat-kas. Daug ivairi4 legen-d4 ir pasakojim4 gau-bia Yiq vietovq. Rumussupanlis senas parkas,vienas didiiausiq Lietu-voje, pasiiymi sudetingastruktrra. Cia grieZtosgeometrinds formos pe-reina i naluraliq Nemunoilait4 giriq. Pagrindind{io parko aiis keturei-ld sidabrini4 klev4 aldja,einanti palei rumus iipiet4 puses. Stambiausiiios ii Siaurds Amerikosintrodukuotos rfiiies me-diiai daugiau nei metroskersmens. Sidabriniq

GelgaudiSkio batnyiia

MARIJAMPOLES APs KR s

klev4 drevise peri didysis daniiasnapis (paukitis, iraiytas i LietuvosRaudonqjq knygQ. Parke yra aikikle, ii kurios taisyklingai aituoniomispasaulio iali4 kryptimis iikirstos proskynos (lqkqi). Si viera ..ivaigide"vadinama. Tai ypai idomus parko elemenla:i. Legenda pasakoja, kaddvarininkai per mediioklq iioje rietoje pietaudavo. Jie nordjo ir pietusvalgydami matyti Zveris, juos mediioti, todel ir isaki iikirsti proslqnas.Zmonds prisimena, kad anksiiau iia augo limtameiiqi qiuolai. Pokariometais qZuolus iSkirto ir pasodino eglaites.

Yra parke taisyklingas, medZiais apaugqs, maZdaug 3 m aukSdio Zemes

kauburys, ,,asesoriaus kapu" vadinamas. Pasak legendos, iia palaidotasdvaro asesorius (teis€jas), skirdavEs grieZtas bausmes baudZiauninkamsir daZnai pats jas vykdydavEs. Veliau Zmonds pastebdjo, kad asesoriuspasikeitd, pradejo skirti maZesnes bausmes. Greitai i5aiSkejo, kad jisisimylejo baudZiauninkg. Tadiau del luomq skirtun,o santuoka su bau-dZiauninke buvo neimanoma. Sioje vietoje asesorius sielvarto apimtasnusiZude, priei tai nudobEs Zirg4 ir uZrnu5gs Sun[. Teisdjas buvo labaiturtingas. Cia aukso ie5kotojai ne kart4 slapta kas€ duobes, ie5kodami

auksinds asesoriaus kardo mak5ties ir dirZo sagties.Daugelyje legendq minimas ir kitas parko objektas - ispldingas Velnio

kalnas. Tai stadiais Slaitais kalva. Legendos aiSkina 5io kalno pavadinimokilmE. Vienoje sakoma, kad baudZiavos laikais pietineje kalno puseje

buvusi dvaro Zem6, kuri4 baudZiauninkams mediniais arklais buvq sunku

dirbti. Siundiami afii Sios Zernes, baudZiauninkai sakydavg: ,,lr vel I tqvelnio kalnq." Kita legenda - apie tai, kad ir baudZiavos laikais 5i graZq

kaln4 megdavg dvarininkai. iia rengdavg iSkylas, puotas. BaudZiauninkai,matydami i5kylaujandius ponus, sakydavq: ,,lr vel tie velniai puotauja."x,Si vieta pradeta vadinri VelniLl kalnu. veliau Velnio kalnu:

Neseniai i5kelta kita Sio kalno kilmes hipoteze: esq dia buvusi lietu-viq pagoniq Sventykla. Sis kalnas buvQs Sventas ir vadintas Veliq kalnu.Krikidionybes laikais pavadinimas iSkraipytas.

ov

PAI\EVEZI|-A PS KR ITIS

Nemunolo

Med,eikal

PANEVEZIo A PsKRrrs

UPYTE. CICNSKO KALNASPanev6:io rajono savivaldyb6

Seniausia rajono savivaldybds vietuve - UWft, istoriniuose ialtiniuosepaminetu 1254 m., yra 6 km i pietus nuo Panevaiio miesto. Upyft buvoiemis centras, iia stovejo pili.t. Ii Upytes pilies teliko 5 m aukiiiopiliakalnis, vadinamas Ciiinsko kllnu. Jo praeitis susijusi su istorijojeiSgarsejusia Sicinski4 gimine. Vienas Sios giminis cttstovas - Vladislo-vqs Sicinskis (apie 1615 1672) pasinaudojQs r)eto teise 1652 m. ilarddVariuvos seimq ir pastirmejo Lieluvq i praifiti. Tasai bajoras buvo aro-gantiikos naturos, iiaurus su pavaldiniais. lstorijos apie Ziaurq ponqilgoiniui virto legendomis apie plev?sq Cicinskq.

Jis buvgs tikras raganius. l5ardgs seim4 griZo I savo dvar4 ir i5kelevelniSkq orgij4 Kalddq iSvakarese, kai katalikams linksmintis nedera. Pa-

skui su savo sebrais padege kaim4 ir isiverZgs baZnydion nu5ove kunigq.Gr[Ztant jam atgal I dvartu staiga vidury Ziemos sugriaudejo perkunas,

ir iidinsko dvaras prasmego skradZiai Zemg. Perkflnas nutrenke ir pa-

laidun4 pon4. Legendos porina, kad labai ilgai Zeme nenorejusi priimtiiidinsko klno vis i5mesdavo j! iS kapq, kol valdZia slapdia lcaZkur jiiSgabenusi. Ten, ,,kur iidinsko Sviete r[mai", liko ,,sklidina bala". Si4legend4 baladeje ,,Cidinskas" mini poetas Maironis.

Legenda pasakoja, kad kart4 pro t4 kalnq ejo siuvejas Dominykas. Jis

sutiko senell, kuris nuvede kalno vidun. Ten dege daug Zvakiq ir buvodaug Zmoniq, kurie stebejosi svediu. GrlZtant atgal, tas senelis liepe siu-vejui aplink save sukli roZaniiq. Sis taip ir dare. nes ji puole piktosioskalno dvasios. Bet kai Zn.rogelis i5ejo i5 kalno, pamate, kad visi jo rObai

nudraskyti - liko tik mar3kiniq apykakle ir kelniq juosmuo. Dominykaspasisiuvo naujus r[bus, bet rytq atsikelgs rado ir juos sudraskytus. Darrado knyg4 o joje penkis rublius. Po septyneriq metq lvyko toks patatsitikimas, tik Zmogus i5 kalno nebei5djo. ,

PAN EVEZ IO

PUSALOTASPasvalio rajono savivaldybe

Tai miestelis pie neje rajono savivaldybds dalyje, 13 km nuo savi-valdybds centro. Piialotas Zinomas nuo 1639 m., kai iia bLNo pastatytopirmoji baZnytia. O jos atsiradimq lydi legenda.

Kartq rugius pjaunandi4 merginq uZpuole gyvate ir apsivijo rankq.

lssigandusi mergina eme sauktis Svd. Mergel€s Marijos. kuri pasiro-

dZiusi puSies medyje ir i5gelbdjusi pjovej4. Toje vietoje buvusi pastatyta

koplydia, o veliau baZnydia.

KU P t sKt S. AU KsT U P EN U Pt Lt AKALN tSKupiikio rajono savivaldybd

Aulcitupin4 piliakalnis yra miestelio iiauriniame pakraityje, prieKipilkio tvenkinio. Nuo aukitos piliakalnio kalvos atsiveria iiraiikingaKupiSkio ir jo apylinki4 panorama.

I5 l[pq i ltpas perduodamas padavimas byloja, kad AukStup6nq, arba

KnpiSkio, piliakalni supylE bepypkiuodami du milZinai. Vienas jq gyveno

Paketirriq, o kitas Auk5tup6nq kaime. Juos skyre Leveis upe. MilZinaimegdavo pypkiuodami pasikalbeti, o baigq pypkiuoti pelenus iSkratydavq

ten, kur jq pypkes susisiekdavo. Ilgainiui i5 pypkiq pelenq ir susidard

kalnas - Kr)pi5kio piliakalnis - ankstyviausia miestelio uLtomazga.

AKMENYTEKupiikio rajono savivaldybd

Akmenyft nedidelis kaimelis rajono savivaldybes centre, 2 km iva-karus nuo K piikio.

Legenda pasakoja, kad labai labai seniai palei Levefis upg velniasneS€ didell mai5q akmenq. Mai5e tarp maZq akmenq buvo ir didelis ak-

muo. Sis nusmuko i maiSo dugnq ir ji pratryne. MaiSas praply5o, o tas

didZiulis akmuo i5krito Smilgiq kaimo ganyklose. Tada per tq skylq irmaZesnieji akmenys pabiro. Pribyrejo tq akmenq pilnas laukas. Nuo tada

tie akmenys atsirado Levefls pakranteje ir yra iki Siol. O t4 vietq imtavadinti Akmenyte.

PANEVEZIO ApsKRrls

PAJIESMENIAI. DVARO PARKO AZUOLASPasvalio rajono savivaldybe

Tcri kqimas, isikirqs Kriniino seniunijoje, g km i iiaurds rytus nuoraJono savivaldlbes centro, prie Jieimefis upelio. Kadaise iiq ptytejobarono Viliaus fon Ropo dvaro iemis. I/iefinAs reikimes paminklas _Pajieim€ni4 dvaras ir jijuosiantis parkas. Druiiausias parko medis _ se_nelis qiuolas, kario skersmuo siekia 1,5 m.

I,egenda pasakoja, kad pajie5m6niq dvar4 valdgs bjaums ponas liepda_vgs baudZiauninkams lipti i Si qiuol4 ir kukuoti. O kukuojandius nu5au_davEs. Menas baudZiauninkas sumane ponu atsikratyti: iisipjove 4Zuolingkuokq ir stipriai sudave ja per medi, kad ponas iSgirstq. ISgirdgs tnukSmqsavo valdose, ponas Soko ant Zirgo ir atjojo pasiZi[reti, kas dia vyksta.Pamatqs prie qZuolo stovinti baudZiauninkq bandd ji uZpjudyti Sunimis,tadiau Sis vikriai nuo jq i5sisuko ir spejo netgi ponui pei sprano4 suduo_ti savo pasigaminta kuoka. Ziaurusis ponulis netrukus ir mirgs. .l.aiiaukaimo Zmonds dar ilgai po Siuo qZuolu matydavE nekendiamq pon4 irgirdedavg jo dejones.

NAURASILIAI. MLJKOLO IR MUKOLIUKO AKMENYSPanevdzio rajono savivaldyb€

Aliestelis yra rajono savivaldyb?s Siqures ryt4 dalyje, 3g km nuo

lAyteu-e|io. Prie Naurasili4 kapinaiiit4 rymo mitologiniii akmenys ,, Mu_

kolai": tevas ir sunus.

Pasak padavimo, tai akmenimis paversta valstiedio Seima. Mukolas,nusiZengdamas Dievo isakymui, Sventq dien4 dirbo . UZtai to Seima rr buvopaversta akmenimis. Kitus ,,Seimos narius.. dar XIX a. iuskaldg kume_diai. I5 suskaldytq akmenq beggs kaujas, todel dvarininkas dar likusiusakmenis skaldyti uZdraudgs. Zmones tikedavo akmenq stebuklin ga galia.Dar XX a. pirmojoje pus6je buvo patanama nemokandiam matematikosmokiniui einant aplink Mukolq triskart sukalbdti ,,Sveika Marija,,.

DUOKISKISRokiikio rajono savivaldyb6

Miestelis iisidestqs rajono savivaldybes piefineje daly.je, 20 km l pietusnuo Rdki{kio, netoli Uosinio ir Bedugnio eZerAli4. DuLki{kis mmrmasnuo 1637 m.

PANEVEZTO APsKR rI5

. Legenda pasakoja, jog baudZiavos laikais dia gyvengs Ziaurus ponas,kuris kartq pamate baudZiauninkq neiantl jo laukuose nuSautq kiSki.UZsir[stino ponas ir liepe baudZiaunink4 nuplakti. per egzekucrlq priebausmes lovio ponas vis kartojo: ,,Duok kiSkl.....Nuo to iriilo mtesteliopavadinimas.

KARAJIMISKIS. KARVES OLABirzq rajono savivaldyb6

Tai nedidelis kaimelisralono savivaldybds va-karindje dalyje, 3 km nuoB iri4. G ars dj a K arajim ii ki ssavo poZemiu, kuriame de-dasi keisti dalykai ir ddt ro[grifiva iemd. Tai pats kars-Iini4 reiikini4 epicentrasLietuvoje. Cia yra saugomageologin€ iem€s sandara.Kaimo laukuose iiojeja di-diiausia mus4 ialyje kars-tin€ igriuva - Kdrvds olii,kurios ats iradimq lydi tokialegenda.

Kartq dvare tarnavusimoteris susiruose melZtisavo ponulio karves. Atejomoteri5ke prie karvutds,bet staiga iSgirdo verkiantdvare palikt4 savo k[dik!.Viskq metusi moteris beg-te leidosi pas savo vaikeli.Nuraminusi kudiki, ji grl-Zo i laukus, tadiau vietojkarves rado tik atsiverusi4Zemeje didZiulq duobg, antkurios kra5to kabaliojo nu-

Karves ola

PA N EVEZIO

trukqs lenci[gelis. ISsigandusi moteris paZvelgd duob€s apadion ir pamatd

dugne Ziojejandiq angto pro kuriq giliai i5 poZemio, sklido nelaimingoskarvutds mlkimas. Taip ir pavadino Zmones Siq smegduobg gyvulio var-du - K6rvbs old.

BtRzAL BRzu rvRTovEs P[EBi12Ll rajono savivaldybe

Biriai rajono savivaldybds centras liaurry neje Lietuvos dalyje,Apaiiios ir Agluonds upiq santakoje. Vanden4 gausumu ir istoriniaispaminklais Bir1ai gati variytis su Trikais, roddl vadinami Siaurds Lie-tuvos perlu. Miesto istorija susijusi su didik4 Radvil4 gimine, kuri iiaieimininkavo nuo XV a. vidurio iki l8l1 m. Kristupas Mikalojus RadvilaPerkfinas pradejo statyti Biri4 pili, kurios statybq lydi tokia legenda.

Biriq pilies apsauginis pylimas

PANEVEZIO APsKRrrs

Sakoma, kad statant BirZrl pill, 5i po kurio laiko nuolat sugrildavo.Kq bedarytq statytojai, dienos darbas per nakti vis virsdavo akmenqkr[va. Menas Zynys iSprana5avo, kad pili pavyks pastatyti tik tuomet,kai i jos sienas bus imurytas laimingiausias Zmogus. Imta ieskoti tokioimogaus. Viename kaime buvo rasti du be galo laimingi, isimyldjg jau-nuoliai juos ir nusprqsta im[ryti pilies sienon. Ir tikrai, po to piliesstatyba lyko sklandZiai ir labai greitai. Storiausios pilies sienos atlaikdkovas su Svedija. Stovi Radvilq pilis ir dabar, stovds dar ilgai, nes jqnuo griiities saugo laimingqirtr jaunuoliq meil6.

V

SIAUTIUa

A PS KR ITIS

sfli"tsi,y. K, "gJutda-jajaj JONISKIS

NAUJOJ loAhMENE

_

AKI\4ENEOVENTA

LygumalO PAKRUOJIS

oKURSENA|o o Ku:iai

/ a SEDUVATyruliai o

Sauk6nai

o uZvertts

oVaiguva

oKarktena KEL{E

o Kra:iai e TYTUVENAI

TYRULIAIRadviliikio rajono savivaldyb6

Tjruliai - nedideld g:enviek rajono savivaldybds vakarindje dalyje,

Il km nuo Rqdviliikio, prie Didiiojo Tirulio pelkes.

Pagal senoves padavim4 Tfruliai neturejE vardo. Tai buvgs didZiulisir labai ilgas eZeras. Kartq palei 5i eZerq ejgs aklas Zmogus ir sakgs:

,,Koks dia eZeras? Cia ne eZeras, bet tyrulis (pelke)." Jam tai i5tarus,

pasigirdgs balsas i5 eZero: ,,Tu ispejai mano vardq ir nuo Sios dienos

ai uZanku, o tu atanki." Taip ir atsitikq - neregys praregejgs, o eZeras

emqs i5 pakra5iiq pamaZu akti.Pasak kito padavimo, Reklvos eZere senovdje gyvenqs milZiniSkas

vdZlys ir ant savo nugaros laikqs didZiulg, medZiais ir krumais apaugu-

siq salq. Kol veZlys miegojqs, viskas buvq gerai. Tadiau kart4 Zmones jipaZadinq, vdZlys pabudEs, nusipurtEs nuo savo Sarvuotos nugaros Zemes

bei medZius it menkas lazdeles ir nuZygiavgs sau i klampi4sias Tfruliqpelkes. Cia pasindrgs i litn4 pasislepgs, kad niekas jo nerastq ir nebe-

lrukdytq.

KRAZIAI, KATEZERISKelmes rajono savivaldybe

Kralafitis krantuose nuo seno isikurqs miestelis turi turtingq istorijq.Gyvenvietds pavadinimas nuo 1253 m. minimas Livonijos ordino 1ygi4 imfis4 kraltq apraiymuose. Manoma, kad jau tada buvusi stipri KrdZi4pilis.

{ SiaurE nuo KriZiq, Kaupq miSke, tyvuliuoja KdIeLerio eZerelis. EZe-

ras, liaudies manymu, yra deiviq bustas, ten gyvena eZerq deivds, kuriosyra Zuvq valdovds ir leidZia jas gaudyti tik tiems, kas joms patinka. Kaitiktai neturintis jq malonds Zmogus tinklq uZmeta, tuojau jos visas Zuvis

suvaro i didelE dugne esandiq olq ir uZdaro. Sakoma, kad tenykidiai rusai

sentikiai Zino paslapti, kaip ole atidaryti, todel jiems visada geriausiaisekasi Z[k16. Legenda porina, jog seniau KdteZeryje nepavykdavo pagautine vienos Zuvies. Tik Sit vienas rusas, iSsinuomojEs tq eZereli, pasinerepo vandeniu, atrakino olq o spyn4 isikandEs iSneSd I vir5q. Nuo to laikoKiteZeryje daug Zuvies yra.

JUODLES EZERASKelmes rajono savivaldybe

Rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 2 km i rytus nuo SaukAn4miestelio, yra pratakus Jiodlds eZeras. Jis priklauso Kirtuvdn4 regio-niniam parkui, ikurtam 1992 m. Jrtodks eieras ilgq laikq iki 1989 m.,buvo vadinamqs Judl,ls vardu. Eiero plotas 21,25 ha, kranto linijos ilgis2,54 km, mal<simalus vandens gylis 3 m. Eiero pakrantes labai uZpelke-jusios, dugne susikaupq stori sapropelio ir durpiq sluoksniai.

Pasak padavimo, viena senute mokejusi atspeti upir{ ir eZenl vardus.Kartq Zmones, susirinkQ prie eZero, pamate, kad jis erne judeti. ZmonesuZtvenkd eZer% bet tai nepadejo. Tada at€jusi senut€ ir pasakiusi: ,,Judle,kur begi? Sustok!" EZeras, i5girdgs savo vard4 sustinggs vietoje. Taipjis dia telk3o iki Siol.

SIAULIAI. REKYVjS EZERASSiauliq rajono savivaldybe

Pietindje SiauliQ miesto dalyje tyvuliuoja ovalo formos Re$vos e2eras.Relqviir - de.iimtas pagal dydi Lietuvos eieras, jos plotas I | ,7 h,. km.; eie-ras garseja savo durpynais. Apie.jo atsirodimq byloja tokia legenda.

Buvo kartq toks Zilabarzdis senukas, bet niekas su juo nesusitikdavoir negaledavo pasiSneketi. Kart4 vienam naktigoniui piemeniui pabegoZirgas. Piemuo puole ie5koti Zirgo ir besidairydamas pamate senukq

O senukas i5traukd i3 krep5io pusmaiS! rieSutrl, iSrinko vienq apvalq,priki5qs prie nosies kaZkq suniurnejo ir sviede atbula ianka. Vanduotuoj apsdme pladiausiq 1ank4. Naktigonis nei5tvere - diupo ZilabarzdZiomaiSq su rie5utais. Senukas Soko vytis piemeni. Abu vyrai susikibo. Jiegrumesi tol. kol abu suvirto iezerq...

Jau daug praejo metq. Bet vasar4 audrai siaudiant, o Ziemq speiguipokSint ir dabar galima girdeti balsus. Du vyrai ten rekauja: ,,Atiduok, tu

nenaudeli, mai54 riesutq. Jie tau nepriklauso!" O kitas rekia atgal: ,,Pa-

sakyk paslapti, kaip padaryti i5 rie5utq kevalo eZer6 tada rie5utus perpus

pasidalysim!" Nuo to rekimo vandenyje ir eZeras Reklvos vardq gavo'

KURTUVENAISiauliq rajono savivaldybb

Tai nedidelis miestelis 21 km i pielvakarius nuo Siauli4 pasisldpqs

tatp giri4 ir elery. Zmon'2s mano, kad Kirtuvdntl pavadinimas kilqs nuo

kurrini4 kurie iia kadaise veisdsi.

Kiti ji kildina nuo Kirftuvos upelio, kurio pakrantdje milZino Kurdio

motin€le Kurtuve gyvenusi, pavadinimo. O sena legenda byloja apie

sventajame qZuolyne pagrobt4 dievaitg Rytulg, kurios seserys kas vakarq

raudodamos klausdavo: ,,Kur tu viena vargsti?" Kai galiausiai Rytule

pabego nuo pagrobejo, 3is, megdZiodamas deiviq raudq leidosi jos rry-

tis: ,,Kur tu viena, kur tu viena, sugriZk!.." Taip ir pradeta vadinti 5i4

vietovq.

PAKRUOJISPakruojo rajono savivaldybd

Pakrfiojis - rajono savivaldyb€s administracinis centras, issidesQs

abipus Krtiojos upds, 37 km i rytus nuo Siauli4. Tai derling4 Siourds

Lietuvos lygumq mies tas Muios-Nemun|lio iemumoj e. Istoriniuose !al-tiniuose minimas nuo l53l m., kai buvo leista steigti dvarq ir miesteli'

Atvykusio sveiio ddmesi patrauks reiklmingas kulturos paminklas - ne-

toli miesto isikfirqs Pakrrtoio dvaro ansamblis, stalytas XVIII a pa'

baigoje-XlX a. pradiioje. Klasicizmo stiliaus centriniai rumai ir beveik

keturiasdelimt kih4 pastatr4 sudaro darnq architekturini ansamblf, kuri

papildo 6 ha dydiio retq veisli4 mediiq angli|ko stiliaus parkas' Ver-

tingiausias ansamblio akcentas. penkiaarkis dolomito tiltas - u;tvanka

per Kniojq vienintelis toks Lietuvoie. Pakniojo miesto vardas kilo iiKrrtojos upis pavadinimo. Tai vienas seniausi4 updvardii4 balhlvardyne'

Kruojos vardq reiket4 sieti su latvi4veiksmaZodiiu ,,krujaties" -vangiai,sunkiai, letui judeti i prieki.

O sena sena legenda porina, kad, Lietuvai kariaujant su Svedais, prieSios upes vyko dideli mflSiai. Labai daug karirlnq kraujo nudaZe upelgraudonai. Todel jos vandenis Zmon€s pavadino Kruoja, o v6liau atsiradusimiesteli - Pakrioju.

KLOVAINIAIPakruojo rajono savivaldybd

Tai miestelis rajono pietryiiuose, 6 km nuo pakrrtojo, iisiddstqs abipusDaugyvends upds. Kl6vainiq dvaras istoriniuose ialtiniuose minimasnuo XVI a. pradZios. Ji valdd iemaiii4 seniunas Jeronimas Valaviiius,kuris I62l m. davd l€i4pirmosios bainyiios sratybai. Miesteti puoiia dugalingi qiuolai gamtos paminklai. Ji garsina ir dolomito telkiniqi.

Kl6vainiq herbe auksiniame lauke pavaizduotas melynas Zirgas suraudonomis kamanomis. Legenda aiSkina miestelio vardo kilmq - atseit,pavadinimas duotas nuo Zirgo ,,kloniojimosi.., tai yra lankstymosi einantper laukus. Vietiniai Zmonds labai mego savo arklius ir didZiavosi jais.Jiems Zirgas - visrl i5mintingqjq jegq, dZiaugsmo ir pergales simbolis,ik[nijantis jaunystg, jeg6 vyri5kumq.

ZAGARE. ZVELGNErc R RAKTUVES PILIAKALNIAIJoniikio rajono savivaldybd

Zagdrd vienas seniausi4 Lietuvos miesteli6 iisidesrcs Ziemgalosiemumoj?, prie pqt Latvijos sienos. Jis yra 25 km ! iiaurds ryrus nuorajono savivaldybds centro. Per miesteli teka Svdtds upelis.

Zag1rd sena Ziemgaliq 2em6. Ziemgaliai buvo baltq gentis, ikiXIII a. pabaigos gyvenusi Lietuvos iiaurineje ir Latvijos vidurineje da_lyje. Veliau jie susiliejo su lietuviais ir latviais. pasak padavimo, Zagare

'isikDre gerokai anksdiau uZ R!g4 Jau 1198 m. minima Raktes pilis _ stip_n's Ziemgalirl gynybos punktas. Salia buvusi gyvenvietd ir davd, pradLiqZagarei. Miestelio pietrytineje dalyje yra du kalnai - praeities liudinin_kai - R6ktuv6s ir Zvelg6idio kalnas. Sis antrasis, dar vadinamas Zag6rEspiliakalniu, siejamas su Henriko Latvio ,,Livonijos kronikoje., minimukunigaik5diu Zvelgaitiu (Suelgate), 1205 m. vadovarusiu lietuviq karoZygiui ! Livonijos ordino valdomq Estijq. Tadiau kur ii tiesq buvo Siokunigaik5dio pilis, dar nenustatyta. Legendos byloja, kail jis nukariavo

Ziemgalius ir Aukitadvario (Zvelg6idio) pilyje ikure savo rezidencijq.

Piliakalnio ilgis yra apie 700 m, o aukitis kai kur siekia 18 m. JisleidZiasi i Sv7tds sldn!. Pitiakalnio viriuje yra netaisyklinga keturkampd70 m ilgio ir 50 m ploiio aikiteli.

SIAU LI AI. SALDUVES KALNASSiauliq rajono savivaldybd

Sis kalnas yra senovas piliakalnis, dar vadinamas Siauli4 piliakalniu.Salduvd dunlrso miesto tytiniame pakrastyje. buvusio Zuvininky kaimolaukuose. Ant kolno Siauli4 miesto kfirimosi laikotarpiu stovdjo medindpilis. Ji turajo nemalqvaidmeni Siauli4 kunigaikiti i4 ir pirm4j4 iiauliikitqgyvenime. Istorini4 duomen4 apie tq pili neiiliko.

Kalno vardo kilmq aiSkina ivairios legendos. Viena teigia, kad i 5i4pili i5 tolimq ir artimrl apylinkiq buvo suveZamas rnedus. Medaus bDta

labai saldaus, tad ir kalnq imta Salduve iadinti.Kita legenda byloja, kad Siauliq kunigaikitis su savo mylimqla ant

Sio kalno pradejgs gyventi be vestuviq. UZ tai dievas Perkunas juos

abu nutrenkgs savo Zaibais... Tadiau jaumljq meild buvusi labai saldi,del to ir kalnas jos pavadinimq gavgs. Ir dabar ne viena jaunavedZiq

pora vestuviq dienq vaZiuoja link Salduv6s. Jei jaunikis uZneSa nuotakqant rankq i kalno vir5[ng, tikima, jog jq santuok4 lydes saldi meile iriStikimybe.

KURSENAISiauliq rajono savivaldybd

Tai miestelis iiaurindje rajono savivaldybes dalyje, abipus Ventds

upds. 22 km !Siaurds vakarus nuo Siauli4.Manoma, kad vietov4s pavadinimos kilqs nuo iodiio ,,kuriis". Senovds

Kuri|nai galejo buti latvi4 gyvenvieft.

Tiesa, pasakojama, kad Siose apylinkdse gyvenps lietuviq milZinasKur5is, nuo jo vardo ir visos apylinkes taip imtos vadinti. Kita legenda

byloja, kad kartq Venta nuplovd sugrebtq Sienq. Rytq atsikelg Zmones

vaikdtinejq pavendiais ir vienas kitq klausinejq: ,,Kur Sienai? Kur Sienai?"Klausin6jq taip ilgai, kad Siq gyvenvietq ir pradeta KurSenais vadinti.

KURTUVENAI, GI RMKA KALNASSiauliq rajono savivaldybd

Tai aukiiiausias Siauli4 rajono kalnas, kurio virifine iikilusi 183 maukiiiau jtiros lygio. Girnik7 kalnas yra 2 km i iiaurq nuo Kiirtuven4.

Senoliai sako, kad tai milZinkapis. pasak legendos, kalnas atsiradodar tais laikais, kai Lietuvoje milZinai gyveno. Jie gyne m[sq Sali nuouZpuolikrl. Tuos kra5tus valdd milZinas Ansulis. Jis i vien4 savo piritinespir5tq galejo sutalpinti 10 Zmoniq. O kart4Ansulis iSmuSe didZiulq prieSqkariaunq ir i5 jq kunq kalnq sukrovd. Paskui nuZingsniavo I pajDrl. Tennusiavd batus, pasiseme jais j[ros smelio, o griZgs juo uZpyld Zuvusiusprie5us. Taip ir atsirado Sis kalnas.

, Kita legenda pasakoja, kad aplink kalnq riogsojo daug dideliq akmenq.Zmonds juos 6me girnoms daryti. Vietq iS kurios tuos akmenis emd,pradejo vadinti Girnikais.

Yra ir tredia legenda apie 5io kalno atsiradim4. Kur56nuose gyvenomilZinas Kur5is, o Kl)rtuvenuose - jo motinele Kurtuv€. Simtq metrljiedu nesimate - tiek kelias buvo neiveikiamas, smdletas. Gavo KuriisZiniq kad jo motinele mirties patale gulinti. panoro Kur5is jq aplankyti,su ja atsisveikinti, jos palaiminim4 gauti. I5siruo5e ! tolimq keli4. ISeitiSejo, bet tuoj eme klimpti, vos Zingsni Zengia, tuojau pilnas klumpesprisemia. Pakelen iSkrato - kaln4 kalneli palieka. Kai paskutin[ kartqiSkate. Ginrikq kaln4 supyle...

KRYZilJ KALNASSiauliq rajono savivaldybe

Prie kelio i J1niiki, l2 km i iiaurq nuo Siaulit4 miesto. Kilpes upeliokrante dunkso balno .formos, 8-10 m aukjiio Jirgaiiiq lcilnas, arbaDomanttl piliakalnis. Tai ir yra katalikiikos Lietuvos simbolis - gnrsustsKryZiq lailnas, Mal&4 Maldavim4 kalnas. Sako, kalnq per tris dienasir tris naktis supylq senovds lietuvi4 kariai po inirtingo muiio ant savokritusi4 draug4 kun4 lki krikiiionyb1s laik4 iia vaiditutds aukurq sau-gojusios. Krlii4 hilnas tai senoves piliakalnis, vadintas pilies kdlnu,Sventkalniu. Manoma, kad jis buvo apgyventas I tiikstantmeiio viduryje.XI-XIV a. ant jo sbvejo medine pilis, taiiau per Livonijos kariuomenesantpuoli 1348 m. pilis buvo sudeginta ir daugiau nebeatstatyta. XIX a.pradejo .formuotis kalno lankymo ir loyiiL statymo tradicijos. yra ui_

ralytas pasakojimas, kad 1831 m. kalnas jau buvo kryZiais nuZymetas.

Dabar jqyra daugiau nei 100 tukst. Tarp jq ir didingas krucifiksas po-pieZiaus Jono Pauliaus II dovana Lietuvai. KriZi4 kalni jis lankdsi iraukojo iventqsias miiias 1993 m. rugsdjo 7 d.

Legenda byloja, kad pirmqii kryZiq pastatgs nelaimingas tevas, kurisbudedamas prie n.rerdindios mylimos dukters lovos susapnaves Sviesiai

apsirengusiq moteri. Ji liepusi padaryti kryZiq ir nune3ti ant kalno, kurprie Me5kr)idiq kaimo. Sunkq kryZiq tevas ne3Qs net 13 valandq betgriZtant[ j[ pasitikusi pasveikusi dukt6. Po to Zmones 6mq kalne kryZius

statytl.Kitas padavimas sako, kad kalno vietoje buvusi baZnydia, kuriq per

galing4 audrq drauge su Zmonemis palaidojqs smelis. Ankstq Velykq

rytq gali pamatyti aplink kaln4 procesijq einant. O dar kalno [dubimeskyle buvusi, i kuriq metgs akmeni iSgirsdavai ataidint, lyg jis giliai ant

baZnyiios grindq b0tq nukritEs...

Kryiiq kalnas

TYTUVENAI. SVENTO JURGIO KALNASKelmes rajono savivaldybe

Tj tuvdnai miestelis Zemaitij os aukitumOs rytinese priekalndse, i iau-riniu ionu ilindqs i milkq nusidriekqs tarp dviej4 eier1 - Giliaus irBridvaiiio. Zini4 apie Tltuvdnus paliko dar XV a. mokslininkas MikalojusKuzietis: paiymejo miesteli savo suda:tame Vidurio Europos 2emdlapyje.O juk tdi seniausias iemdlapis, kuriame pavaizduota Lietut)a!

Miestelyje, netoli baZnydios, supamas Tlituvos upelio, st[kso SventoJurgio k6lnas. Legenda pasakoja, kad senov€je iia augo Sventas qZuo-lynas, kuriame dvylika berneliq ir dvylika mergelirl kfireno Svent4 ugnl.Lietuvai priemus krik5dionybq, vyskupas dia atvyko skelbti tikejimo. Betnuo Satrij6s kalno, oru, apZergg Sluotas, atleke ,,derauninkai" ir vysku-pq bei jo palydovus uZmu5d. Tadiau veliau su kariuomene atvyko kitasvyskupas, visus iSvaike ir uZgesino toje vietoje rusenandiq ugnelg. O kadlietuviai jos nebekurentq, pastate dia baZnydiq.

TYTUV EN AI. B RI DVAISIO EZE R ASKelm€s rajono savivaldybd

Prie Tltuvdn4 miestelio i3 iiqurds ryt4 prisiiliejqs graZus BridvaiiioeZeras. Apie elero pavadinimq yra tokia legenda.

Pasakojama, kad senais laikais, temstant pakilus rukui, prie eZero i5gretimo miSko ateidavo briedZiai. Jie [brisdavo i eZerq gerdavo vandeni irrupSnodavo vandens augalus. Kadangi ZemaitiSkai briedis yra,,brids", taiZmonds ir eZer4 eme taip vadinti. Vakarineje pakranteje stlkso Bridvai5iopiliakalnis. Sakoma, kad dia stovejusi Cydaro pilis, kurios sudeginim41296 m. mini kryZiuodiq kronikos. Ir dar kalbama, kad i5 piliakalniopoZeminis kelias veda iki pat Tlituvenq vienuolyno...

BAISOGALARadviliikio rajono savivaldybd

Tai miestelis pietrytineje rajono savivaldybds dalyje,22 km nuoRadviliikio. Bais1gala iinoma nuo XIII a.: Zygimantas Augustas 1539 m.

iia partarc baLnyiiq. [vaiiios legendos pasakoja apie miestelio pavadi-nimo atsiradima.

Teigiama, kad vietiniai gyventojai mi5kuose, pelkese negailestingaipuldinddavo pravaZiuojandius pirklius. Visqjrl dia laukdavo baisus galas.

Yra ir kitas padavimas: pravaZiuojantys keliautojai matydavo, kokie nu-

skurdq vietiniai Zmonds. Tatp savqs jie lenki5kai SnibZdedavosi, kad tie

Zmogeliai ,,bosi" ir,,goli", tai yra basi ir pliki. Sudejq tuos du ZodZius,

dmd vietovg Bais5gala vadinti.

BAt SOG ALA. VALATKON I A AKM ENYSRadviliikio rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds pietrytindje dalyje, apie 3 km i pietus nuo Bais6-

galos miestelio, Vatatk6niqmiike riogso du akmenys. Cia tekontis Pal1no

upelis apgldbia du riedulius - Velnio akmeni ir Angelo akmeni. Jie darvadinami pirmuoju ir anlruoju Valatkoniq akmeniu.

Legenda rnini, kad kart4 keliu vaZiavo Zmogus ir uZkliuvo uZ akmens,

kuris tuomet gulejo prie pat kelio. SuluZo Zmogaus ratai. Tada jis supy-

kqs pasake : ,,Kad tave velnias nune5tq!" Rytojaus dienq imones rado t4akmeni I iali nuvilktq. Matesi, kad jis buvo smarkiai stumtas - iSraustas

didelis griovys, atsiradqs kalnas Zemiq ir medZiq Saknr1. O ant akmens

i5ry5kdjo grandiniq Zymes. Mat, velnias tq akmeni traukd grandines uZ-

nerQS.

.Kita legenda byloja, kad kart4 at6jo velnias pasipiriti Siq vietq dva-

rininko Komaro dukteriai. Sioji papra5e, kad velnias jai atvilktq vien4akmenl i5 Valatk6niq rniSko. Velnias vilko vilko, bet niekaip iki dvaro

nepritempd. Taip tas akmuo dideli griovi i5rause - net dabar ten Zole

neauga.

Dar vienas padavimas teigia, kad baudZiavos laikais, kai dvarininkaiturejo didelg galiq Velnio akmuo gulejo ant eZios, kuri skyre Bais6galos

dvarininko Komaro mi5kq nuo valstiedio Kadaro Zemds. Kartq ponulis

sumand, kad 5i riba netikra. Jis €me sakyti, kad ir uZ akmens jo Zeme.

Komaras pradejo gind4 su valstiediu. Ai5ku, Kadaras pralaim€jo, neteko

savo Zemeles gabalo. Zmogelis garsiai keikd godq pon4. ISgirdo tuos

keiksmus velnias. Vien4 audringq nakti su dideliu trenksmu nelabasis

perne5e akmeni I senajqjo vietq. Niekaip veliau Komaras nebegal€jo to

riedulio pajudinti. Taip valstietis su velnio pagalba savo ZemQ atgavo.

RAGTNENA PtLtAKALNtSRadviliikio rajono savivaldybe

Daugyvends kulturos istorios muziejuje draustinyje, kuris yra ra-jono ryfineje dalyje, prie kelio Siqulioi-Panevdfis, stukso legendomisapipintas Ragindn4 lailnas, dar vadinamas Rdgan4 lailnu.

Legendos byloja, kad dia laumes gyvenusios ir raganos su velniais 561-

davusios, velniq ,,veseles" keldavusios. ldomiausia, kad Zmones, noredamiraganas palenkti savon pusen, degting virdavo ir j4 ant kalno nesdavo.

Taip pat pasakojama, kad kalne didis dvaras prasmeggs, tadiau niekasjo atkasti negalejQs, nes laumes kasejus apakindavusios. Kitose legendosesakoma, kad piliakalnl Svedq kariuomene saujomis supylusi.

DAUGYVENES UPERadviliikio ir Pakruojo rajono savivaldybds

Mui6s deiiniojo intako - Daugfven'2s ilgis 6l km. Didesne sleniodalis - Daugivenis kraitovaizdZio drauslinis su Raginin4 kilnu ir pil-kaovnu.

Daugyvend

Legenda pasakoja, kaip upes pavadinimas atsiradgs. Senovdje dia didelis miestas buvgs ir labai daug Zmoniq gyvenQ. Bet vienq dien4 mies-tas dinggs, jo vietoje upd bangavusi. Tada ir sumanyta jai Daugjvenesvard4 duoti.

SKERDUPISRadviliikio rajono savivaldybd

Tai nedidelis upeliukas, Daugyven4s kairysis intakas, tekantis paleiRagindn4 l<ilnq.

Legenda teigia, kad pavadinimq Skeidupis gavgs nuo didelio m[5io,kurio metu daug Zmoniq buvg i5skersta, kraujas upeliu tekejgs. Yra irkitas upelio vardas - Kdpupe. Sakoma, kad Zuvusiems dia vienas dideliskapas gyvqjq rankomis buvgs supiltas. Kaip tik toje vietoje, kur dabar

rymo Ragin6nrl kalnas.

SIAU LIAI, TALKS2S EZERASSiauliq rajono savivaldyb6

Talki1s eieras telkio miesto rytiniame pakraltyje, prie Salduvdsparkn.

Pasakojama, kad senq senoveje jokio elerc tia neb[ta. Kartq Zmones

i5vydo milZini5kq saulp goZianti debes!. Geriau isiZi[r€j9 suprato, jog taine debesis, o visas eZeras danguje pakibEs. Su daugybe Zuvq, paukidiq irvisa kita gyvastimi - tuoj tuoj pasieks miest4 Sena senudiuke prisiminekadais girddjusi, jog uZtenka ispeti eZero vardq ir jis klusniai nusileisiqsten, kur pakibQs. Visi puole spelioti eZero vard4 bet niekam nepasiseke

atspeti. Tada pradejo i5 eilds visus Zinomus ir neZinomus ZodZius saky-

ti - kurie tik Sovd ! galv4. KaZkoks vaikas i3tare: ,,Telk5va!" Suo5d dausq

vandenys ir su didZiausiu triuk5mu nusileido rytindse miesto prieigose.

Nuo to laiko ligi Siol toje vietoje eZeras tyvuliuoja.Karas su Svedais 1655-1660 m. Siauliams ir jq apylinkems padard be

galo daug nuostoli4. Svedq kareiviai apipleSd ir padege Siauliq baZnydiq.

Prisiple5g baZnydios turto jie patmuke ledu per Talk5os eZerq. Ledas ne-

atlaike il[Zo. Tada, kaip teigia legenda, dia nuskendo Se3iolika Svedq

,,armotrl'. Kita legenda byloja, kad Talk5os eZere Svedai paskandino dvistatines aukso.

PAEZE RI AI ARCH EO LOG I N IS AKM U OPakruojo rajono savivaldybe

PaeZeriai nedidelis kaimelis rajono savivaldybds centrineje dalyje,7 km i pietus nuo Pakrrtojo. Vakariniame kaimo pakraityje, paeieritialkakalnyje, vadinamame Kopliikalniu, apie 250 m i vakarus nuo kelioPakrrtojis Rozalimas, prie Eierdlds upelio tvenkinio guli paeZerie akmu6.Tai rusvai mdlynas granitas, plokiiiu, lygiu paviriiumi, 2x 1,6 m ploiio,B0 cm aukiiio. Ant akmens virhttines plokitumos yra apie 50 dubenelitq.J4 konftguracija primena Zvaigid€to dangaus plotq aptink paukiii4 Takq(Kasiopdjq, Andromedq).

Padavimas pasakoja, kad Kop$dkalnyje, kur guli akrnuo, buvo koply-dia ji ,,uZpustyta", prasmegusi, dia vaidenasi. Dubeneliai ant akmens -,,velnio kulnys", juose susirinkusiu lietaus vandeniu Zmones gydydavoakis. Kai akmenys dar buvg mink5ti, dia velniai megdavp kelti vestuvesir kulnimis akmenl iSvaik5diojq pasidariusios duobutds. Kartq velniamsvestuves bekeliant uZejo audra, perk[nas trenke I akmen!, velniukai nu-dardejo I pragarq ir po to nebesirodydavo.

Dar viena legenda teigia, kad po akmeniu paslepta aukso.

PAEZERI AI. M ITOLOG I N I S A K M UORadviliikio rajono savivaldybd

Paeieriai kaimelis rajono savivaldybds iiaurinije daeje, 6 kmirytus nuo Radviliikio, prie Sakos upetio, Arimdidi4 eZerc iiauriniamekrante. Kaimo lqukuose, pievoje yra didelis akmuo. pietinis jo kraitasnuolaidus, pietrytinis - status, I m aukiiio. Ii tos pusds yra idubimas,panaius i sedynq, jame vienas Zmogus gali lengvai alsisdsti. Akmuobeveik apvalus, jo ilgis aplinkui 13,5 m. I|ilgai per vidur! yra skilqs.NuolaidZioje pusije, deiiniajame kampe yra I0 daitiai iikatnl apvalitlduobuii4. Duobutds prasideda nuo pat Zemds ir tiesia linija eina ikiviriaus. Paiiame viriuje iiilgai to akmens yra dar I0 labai neiymi4duobuii4 einaniiyjau ne tiesia, o vingiuota linija.

Padavimas pasakoja, kad po akmeniu pasldpti dideli turtai, pats ak-muo esqs stebuklingas. Pasak kitos legendos, ant akmens buvusi k[rena-ma Sventa ugnis, deginamos aukos, giedamos giesmes. Akmuo ir dabartebesqs Sventu laikomas, nuo akmens atsiskeldami po gabalq Zmones

naudoja ji gydymo reikalui. Sako, kad kai kas ir pagijg nuo Sio akmens.Dubeneliai laikomi Mergeles Marijos kllpojimo ant akmens Zymemisbei roZandiaus atspaudu.

JAKSTNCruKAL VELNIO KURPES AKMUOSiauliLl rajono savivaldybd

Jakitaiiiukai kaimelis rajono savivaldybds centrineje dalyje, l0 km

! pietvakarius nuo SiauliQ, prie kelio Aukitelk|-Sauginiai. Kaimo siaurtniame pakraityje dunkso Velnio kurpds akmuo. Jis yra Bubi4 tvenkinioiiaurineje pakrantdje, Duobilio upelio de{iniajame krante. Akmens plotas2x I,8 m, aukftis 80 cm. Akmenyje yra l0 l5 nedideli4 ,,kulnies formos "duobuiir4 taip pat deiinds ,,velnio pddos" atspaudas.

Padavimas teigia, kad kiekvienas velnias, kuris eidavo i pasauli gun-dyti tikindiqiq, palikdavo Siame akmenyje savo kulnies idubimq. Akmuovadinamas ir ..Velnio varstoto" vardu.

LUOKAVOS KALNASAkmends rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes iiaurindje dalyje, 5 km ! iiaurq nuo NaujdsiosAkm€nds, stfrl<so legendomis apipintas Ludkavos lailnqs, dar vadinamasKeriii4 piliakalniu. Tai archeologinis kultfiros paveldo objektas, Zvel-giantis i Latvijos ir Lietuvos apylinkes.

Vienas padavimas teigia, kad seniau ant to kalno, stadioje puseje, netolivir5aus, buvg urvai. I5 tq urr.q kas vakar4 saulei leidZiantis, i5eidavusr mer-gaite, milZtuvelg rankoj turedama, ir Saukdavusi: ,,Tbruka, tbruka, tbrukal"Kai Zmones eidave artyn, ji pasislepdavusi. Piemenys, ten ganydamiband4 vienam kepurg imete i t4 urv4 o patys nubego Salin. Tas, be ke-pures pasilikes, verke, apie tq urv4 vaik3diodamas. Neilgai trukus minetamergele i5ne5usi jam kepurg, aukso pinigrl pripiltq. Tas dZiaugdamasisparbegqs namo. Apie tai i5girdp, aplinkiniai Zmones susitare eiti kastitq urvq. Bet kq jie per dien4 kasg, tas po nakties buvg uZgriuvg. Taipilgai besidarbuojant, jiems atsibodo, mete tq darbq. Nuo to laiko ant tokalno daugiau mergaite nebepasirode.

Kita legenda porina, kad kartq nakti pro kalnq vaZiavo Zmogus. JisveZdsi mai3us su javais. Zmogelis netydia uZmigo, o kai pabudo - jokiq

maiSq ne kvapo nebuvo. Bet savo ratuose jis rado auksiniq pinigq, kuriqbuvo dvigubai tiek, kiek tie javai buvo verti.

Dar viena legenda byloja, kad kartq ant LuSkavos kalno nuejgs Zmo-gelis ir ten radgs Zalti. Sis jam sako: ,,Imk i5 rnano nasrrl raktus." Zmo-gus pabijojo, nepaeme. Tada Zaltys vel prakalbo: ,,Kvailas, tu, Zmogau.B[tum raktus paemgs butum dvarq gavgs!"

Ir i5 tikro Zmones tikina, kad yra matg ant to kalno ir dvar4 ir di-dZiulg baZnydi4 Tik dabar jie smiltimis apne3ti.

VERBO NAI. LU POMA PILIAKALN ISSiauliq rajono savivaldybd

Rajono sovivaldybes centrineje dalyje, apie 10 km i iiaures vaka-rus nuo Siauliq miesto, prie Verbfin4 gyvenvietds pietrytinio pakraitioglaudZiasi Lup6ni4 piliakalnis. Salia vingiuoja Lupdnds upeld. Wetiniailmonds Ii kalncl dar vadina Perkuno kalnu, kartais Ragan4 kalnu.Manoma, kad iki XIV a. iia stovdjo medind pilis, buvusi vietos 2monemssleptuve kovose su kryliuoiiais. Istorik4 nuomone, Lup6niq pilis buvoviena pagrindini4 piti4 Siaurds Lietuvos gynybos sistemoje. Tai rodoaukiti ir statiis piliakalnio ilaitai, pylimai, apie l5 ary plotq uiimantiaikiteld ir papilys.

Apie ii kalnq pasakojama tokia legenda. Gyvengs kadaise turtingasirkininkas. Pas ji dirbusi tokia piemene, kuri ir kuldavusi. Kartq ponulissupyko ir iSvard piemeng. Ji griZo tik po trijq dieml. Visiems pasakojo,kad buvusi Lup6niq pilyje. Mat, kai Seimininkas jq i5vare, ji graudZiaiverkusi. Tuomet Salia atsiradgs ponas, kuris pasifilQs eiti su juo. Merginapatekusi i pilelg. Ten jq pristate rie5utrl malti, bet ji nepamale. PristateLvirgLdt4 grDsti - ji nepagrudo. Tada jq atleido. Lup6niq pilyje piemenemate daug Zmoniq vieni mala, kiti gr[da.

Dar Zmones sako, kad Lup6niq kalne nuolat girdi gaidi giedant. Betniekas to gaidZio ndra matgs.

TAI]RAGESAPSKRITIS

ooKvedarnaPajtralis SILALE

:o

l,ff a',ru,,u""\{

I vaa:ei!"

vie.vie JURBABMS'!oTi"",f:XfS'!,

TAURAGES A P5KRITIS

PARSEZERISSilales rajono savivaldybe

Tai didZiausias rajono savivaldybes eZeras, telkiantis jos iiaurinejedalyje, Vaini4 regioniniame parke, prie P6ierds, 24 lon nuo Silales. Jisu2ima 190 ha plotq.

Keisto vardo eZeras, pasak vieno padavimo, taip atsiradgs. Kartg iskaZkur atejEs didelis juodas parias ir pradejgs knisti dirvon4. I5knisqslabai pladi4 ir gili4 duobg, o paskui vel pranykgs. Nakti ton duobdn nu-sileidqs didelis vandens debesis su Zuvimis. Taip ir likgs dirvono vietojetelk5oti eZeras, kuri visi 6me PaiseZeriu vadinti.

Kitame padavime kitaip ai5kinama. Atseit parsas tol knisgs, kol pa-siekgs vandeni. I3siverZgs vanduo uZliejQs visq sleni, o parSas prigerEs.

Pagal trediq pasakojimq eZeras atsiradgs tada, kai velnias sumangsuZtvindyti P6Zeres baZnydi4. Jis atpleSgs Liksto eZero kamp4 ir nordjgsuZmesti ant baZnytkaimio. Laim6, vienas senis atspejgs eZero vardq irSis nukritgs Salia P6Zeres.

TAURAGE. JOROS UPETauragds rajono savivaldybe

Thuragd - miestas vakarineje Lietuvos dalyje, netoli nuo sienos suRusija. Apskrities ir rajono savivaldybes centras, isikurqs Kdriuvos ie-mumoje, prie Jfiros upds. Vietovardis pirmq kartq paminetus, kai iia1507 m. buvo pastatyta pirmoji bainyiia, atidaryta parapind motqtkla.

Apie miesto vardo kilmg pasakojama ne viename dabart! pasieku-siame padavime. Taurag6s vardas siejamas ir su kunigaik5diu Tauragiu,rr su tauro ragq apdirbimo vieta - taury ragine, net su vokiediq kalbos1odiiais ,,Tat' ir ,,Roggen" lietuviSkai: rasa ir rugiai.

Padavimai, kuriuos vis dar pasakoja Taurag6s kra5to Zmones, musnukelia i tuos laikus, kai Tauras tebebuvo aisdiq garbinama dievybe, kaigraZiuose Jiros pakrandiq miSkuose medZiodavo vietiniai kunigaik5diai,piliu valdovai.

TAURAGES

Kartq Siq Zemiq karZygys Tauras i5jojo i svedius kra5tus. Ten ji pamilotos Salies turtinga bei daili valdove. Gimtineje likusi Tauro mylimoji Jr1-

raite - tyliai ir kantriai laukd sugriZtant savo mylimojo, o nesulaukusi i5sielvarto amZiams pradingo up6s bangose. T4 upg Zmones veliau prade-jo vadinti J[raites vardu Jrira. Po daugelio metrtr i namus griZQs jau se-nas, suluoSintas Jtuaites mylimasis Tauras, taip ir nepamilgs svetim3ales,nusekd mylimosios pedomis. Zmonds tq vietq v€liau pavading Tafirage.Sakoma, kad Jiros upe liesis i5 kantrl tol, kol J[raite ras savo mylim4jiTaurq. Tokia legenda i5likusi apie Taurag6s ir Jiros upes vardq kilme.

POZERESilal6s rajono savivaldybe

Gyvenvietd rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, prie Paiielerio ele-ro, P6iere pirmiausia lZymi savo medine Kristaus Atsimainymo bainyte-le - liaudies architekturos paminklu, statytu 1771 m., perstatytu I 868 m.Jos didiiajame altoriuje ikomponuota Jdzaus skulptura laikoma stebuk-Iinga.

Legenda pasakoja, kad tq skulpt[r4 turejgs vienas ponas. Syki jo na-muose apsinakvojgs keliauninkas, kuriam ta skulptlra prisisapnavusi irpasakiusi: ,,Nupirk mane." Tas sak4s: ,,AS neturiu pinigq." O skulpt[ra:,,Vis tiek bandyk nupirkti." Kitq rytq Zmogus su ponia susitargs ir skulp-tUrq nusipirkgs. Bet grlZgs ponas panoro jq atsiimti - per maZai buvqsumoketa. Zmogus begqs eZero link, ponas - i5 paskos. Pulti tiesiai i eZer4Zmogui baisu buvq, bet skulptlra pasakiusi: ,,Nebijok, nenuskqsi." Jisj4 i5kelgs ir taip per vis4 eZerq perejqs. Tada skulptDra tamsi: ,,Dabarpamiegok, pailsek." Po atokvdpio Zmogus norejgs keliauti toliau, bet ne-begaldjgs statulos pakelti - tokia ji pasidariusi sunki. Tada skulpttra velprainekusi: ,,Niekur aS i5 dia nebeeisiu, statyk man koplydiq." Zmoguspaklause - pastate koplytelg, o veliau jos vietoje baZnydia i5augusi.

P RI EN AI. BU RG KALN IO PI LI AKALN I SSilales rajono savivaldybd

Prientl kaimelis, paminetus 1562 m., isikurqs prie naujojo Zemai-iir4 plento, 15 krn nuo Sildles. Prie pat autostrados y'a kalva, Prientlpiliakalnis, v ietini4 Zmoniq vadinamas B irgekalniu, Burgkalniu.

Pasakojama, kad Sis germani5kos kilm6s vardas atsirado dar kryZiuo-diq laikais. Jie Zygiuodarni i5 Upfnos Zmoniq vis klausdavo, kur dia yra,,Burg" (pilis). Zemaitiai voki5kai nesuprato ir nukeipdavo Zygeivius pas

TAURAGES AP5KF |fls

burtininkg, gyvenusiq prie Skubuil6s. Sioji vokie0ius paversdavo vabalaisir priversdavo juos burgzti. Nuo to laiko kaln4 Burgkalniu vadina.

Dar pasakojama, kad dia K6r3uvos tij[no paliepimu buvusi pastatytapilis. PrieSai niekaip neistengdavo karduvidkiq iveikti, pilies uZimti, to-del jq prakeike. Pilis nugrimzdo i kalno poZemius. Ilgainiui Zmones jqir jos gyventojus uZmir5o. Bet Stai kartq prie piliakalnio gyvulius gane

piemenaite ir piemenukas. Vidurdieni jiedu susddo ant kalno atsip[sti.Staiga i5 kalno i5kilo nuostabi mergina - pilies valdove. Ji pakviete pie-menukus i poZemius. AprodZiusi savo rOmus, ji dar apdovanojo vaikusdailiais drabuZiais ir tik tada iskele kalno navirsiun.

KALTINENAI. AKMENOS UPE IR SKUBURLESilalds rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybes rytineje dalyje, 3 km i pietus nuo Kaltindnqmiestelio, palei iurmuliuojaniiq Akmen1s upq, yra iiraiikingas Pdgry-bio piliakalnis, dar vadinamas Skuburli.

Legenda pasakoja, kad kadaise vietoj kalno tyvuliavgs eZeras Pel-kys. Ant eZero kranto gyvengs milZinas Skuburlas su savo uZgaidZiadukterimi. MilZino dukt6 eZero pakrantese rinkdavo gintar4 bet to jaineuZteko. Skuburlas sumand iSkasti griovi ir nuleisti eZero vandeni, kadduktd galetq susirinkti visq gintarq. Tadiau paaiSkejo, kad eZero dugnedaugiau akmenq nei gintarq. ISkase tada milZinas griovi akmenims su-mesti, o iSkastas Zernes supyle i k[v4 ant kurios pasistate namus. Taippranyko Pelkio eZeras ir iSkilo Skuburlo kalnas. O sumesti griovin mil-Zino akmenys pasiliejus vandeniui virto Akmen5s upe.

tdomiausia, kad iioje legendoje daug tiesos. Mat geologai nustutu,jog ii tiesq toje vietoje seniau bfrta eZero, kuris galejAs i|rcke .

VEDRIA PILIAKALNISSilalds rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes rytindje dalyje, 8 km ! pietus nuo Kaltinen4miestelio, ten, kur i Akmenq skuba Akmeryino upelis, pipso V€dri4p;liakalnis.

Anot padavimo, piliakalnyje kadaise buvo isitvirting Svedai, kurieskriausdavo vietinius gyventojus, nuganydavo jq pievas. Neturedami pa-kankamai jegq iSvyti Svedq, Zemaidiai emesi gudryb€s prieS Svedq

TA U RAG E5

raitelius jie paleido tamsoje uzaugintq erZil4 Pirm4 kartq Sviesq iivydgserZilas blaSkesi, spardesi ir pabaide Svedq Zirgus. Pesdius Svedus Zemai-diai inirtingai puole. M[Sis vyko plyname lauke, kitoje Akmenos puseje.Matyt, nemaZai kraujo buvo iSlieta, kad tq lauk4 vietiniai Zmones dar irdabar vadina Kruvinqja Dirvele. Ms delto tada pavyko Svedus nugaletiir jie visam laikui apleido kalnq. Zmones, kad Svedrl ten buvo gyventa,kaln4 ir prad6jo vadinti V6driq vardu.

Kita legenda byloja, kad Svedq gyventa piliakalnio dalis igriuvo i upqir i5 kalno i5lindo skrynia. Ant tos skrynios sedejo pana. Ji trejus metusten verke ir praie paddti. Bet piemenys eme i jq akmenis metyti. Tadapana pasake: ,,UZaugs prie Akmends medis, upd jam i5plaus Saknis iriSvers medi, i5 jo padarys lopii, kuriame uZaugs vaikas. Jis mane iriSgelbes bei skryniq pasiims." Po to skrynia nugrimzdo i sietuvq. Tojevietoje vanduo niekada neuZ5qla.

PAGRAMANTISTaurag0s rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds iiaurin€je dalyje, 14 km i iiaurq nuo Tauragds,

isikfirqs Pdgramaniio miestelis. PAgramantis minimas nuo XVI a., taiiau

Pagramantis. Tiltas per Akmenos upe

TAURAGES

iiauriniame miestelio pakraityje stul<santis piliakalnis buvo naudojamasjau priei 2 tukst. met4. Miestelis isilurqs Akmen1s ir Gramaniios upi4santakoje, nuo pastarosios ir gyvenvietds pavadinimas kilqs.

Padavimas sako, kad seniau vietoj Pigramandio piliakalnio buvgsdvaras. Jame gyveno bajoras Pagramantis su labai grazia dukra Gra-mandia. Jai pir5tis atvaZiuodavo daugybe jaunikaidiq. Du i5 jq, Ringailair Songaila, noredami isiteikti, supylg net piliakalnl, kuris turejo saugotiPigramandio dvarq. Tadiau Gramandia jaunikio taip ir nei5sirinkusi. Jii5gerusi burtininkes duoto gerirno ir virtusi upeiiu.

MEDVEGAuSSilal6s ra.iono savivaldybe

Medvdgalio kalva stukso 26 km ! iiaurq nuo rajono savivaldyb,2s ien-tro ir 4 km i rytus nuo P6ierds miestelio. Kalvos ilaitai status, iki 26 maukiiio. { Jiaurds rytus nuo piliakalnio, pelkdje, yra ktilgrinda slaptaspovandeninis takas. Juo naudojosi senovis iemaiiiai, kovodami su prie-iais. Istorinittose Ictltiniuose minima medind pilis Medevagen, Medevag,Medovagle, kuriq 1329 m. buvo apgulusi kryiiuoiit4 ir Cekijos karaliausJono kariuomene. Tuos laikus primena graii legenda.

Pilies igulai vadovavo karZygys milZinas Zilvinas. Zemaidiai prie-Sinosi 12 dienq, tadiau prieias buvo gausesnis - paeme pili. MuiyjeZuvo ir Zilvinas. Kai kryZiuodiai atsitrauke, i5 mi5kq ir raistq pilin griZopasitraukusios moterys, vaikai ir seniai. Verksmas ir klyksmai aidejo vi-same kra5te, bet uZvis labiau sielojosi graZuole Audrone - vado Zilvinomylimoji. Palaidojusi savo bemeli, ji nusprende eiti Palangon, Praurimesaukuro Sventos ugneles kurstyti - tapti vaidilute. O pagoniq dievai pa-milo karZygi Zilvin4 ir paskyre jo dvasiq saugoti Baltijos jiirq dauZytiir skandinti kryZiuodiq laivus. Pats Perkunas apvainikavo Zilvinq gintarokaruna ir apgyvendino juros dugne, atstatytuose Jurates rumuose. O pra-ejus beveik 20 metq, Audrond atker3ijo kryZiuodiams uZ mylimojo mirti.Kai 1348 m. Zemaidiq kra5tq uZpuole klastingas Klaipedos komtflrasMarkvardas Ko5au, ji paliko Sventq aukurq ir i5skubejo i Medv6gall pra-ne5ti vadams dievq vali4. Reikejo me5kq kailiais apsiiiti eikliausi4 Zirgqir paleisti jl i ramiai besiganandiq kryZiuodiq arkliq bande. Lietuviai taipir padare. Uiuodg meSkos kvapq ir pamatg tokiq pabaisq prie5q arkliaii5lakste i visas puses. Riteriai puole juos vytis ir gaudyti, o Zemaidiai,

TAIJRAGES APsKRITIs

pasinaudojg Sia sumaiStimi, puole prieS4 ir galutinai j[ nugalejo. Paimtq! nelaisvq komffir4 visrl pajuokai pasodino ant to paties me5kos kailiaisapsiflto erZilo, uZvedd ant Medv6galio ir, ker5ydami uZ Zilvino vyrus,sudegino ant laulo, o pelenus i5barste i visas keturias pasaulio puses.

IS MEDVEGALIO ISTORIJOSSilales rajono savivaldybe

Medvdgalis ledyninds kilmes Zemaiii4 aukitumos dvikupre kalva,iikilusi 234,6 m vir! juros lygio. Auldtqjq Medvdgalio kuprq imonds darvadina Kapini4 kalnu, nes jame XIX a. buvo laidoiami vietiniai Atari-ninkai Bytautai. MaZesnioji kupra piliakalnis, ant kurio sbvejo stipriiemaiii4 pilis, - dainai vadinamq Pili€s lailnu. Nuo I 3 l6 m. minima pilispriklause iemaiiitq apsauginiq tvirtovir4 grandinei kartu su Pddievyiio,V€dri4 BilioniQ, L6paiii4 Baltinink4 Girnik4 Aikos, Simdn4 TreigiQ,Paiipilio, Moteraiiio, SprAdes, Satiios ir GirgZdufts piliakalni4 pilimis.Zemaiiiqtarmdje ,mede" reiikia miikq tad Medvdgalis gatejo buti kal-nas miiko gale. Kiti teigia, kad iemaiiiai pili vadino Medine Galva.

ldomi legenda aiSkina kit4 Medv6galio pavadinimo kilmes variantq.Tai buvg labai seniai. UZpuole pili pikti kryZiuodiai. Pajuto pilies gyn6-jai, kad be paramos neiSsikapstys. Bet kas eisi4s pagalbos kviesti, kasnepastebetas prasmuksi4s pro kryZiuodiq uZtvaras tamsiq nakti? Dvi jau-nos Zemaitukes tarusios: ,,Mudvi galem." Taip kalnas tapgs Mudvigaliu,o ilgainiui virtgs Medv6galiu.

Nuo neatmenamrl laikq ant Sio kalno gyveno vaidilutes ir k[reno ugni.Ne vienas Zmogus, neZinantis kelio, negaledavo dia patekti. Tik vasarqkai pradZiidavo raistai, pelkes ir akivarai, aukur4 lankydavo Zemaidiai.Maldininkai suneidavo vaidilutems tiek maisto, kad jo uZtekdavo visiemsmetams. Kartq to kalno apylinkese medZiojo Zemaidiq kunigaik5tis susavo svediu gudq kniaziumi Danila. Sis, iSgirdgs vaidiludirl giesmes,labai susiZavejo. Ypad jam patiko Dainoros balsas, todel panoro jE pa-matyti. Tadiau, anot Zemaidiq, vyrams ten buvo nevalia rodytis, o vaidi-lutems juos priimti. Nepaisandius to draudimo dievai galdjo skaudZiainubausti. Danila vis vien slapdiom pasiunte vyrq burl ir isake pargabentigraZiabalsq Dainorq. B[rio vadas Medvedis sudiupo vien4 Zemaiti ir,grasindamas mirtimi, liep6 rodyti keliq i kalnq Ilgai vedZiojo Zemaitisgudus poZemio labirintais, kol pats pradingo. Kariai vis tiek pasiekdkalnq sutiko dvi vaidilutes, kurirl viena buvo Dainora. Medvedis lsakb

TAURAGES APshRtl s

joms atvesti graZiausiai dainuojandi4. Vaidilutds jarn atsake, kad jos visosgraZiai dainuoja ir kad Medvedis turi i3 visrl i5sirinkti vienq. Medvedispaklause vienos, antros, tredios dainavimo. Jis net neitard, jog dia tapati Dainora, tik kitaip apsirengusi ir susiSukavusi. Dainora MedvedZiuidainavo, o kitos vaidilutes, Zemaidiq padedamos, tuo tarpu neie akme-nis, minke moli. Kai Dainora vel iSejo persirengti, poZemyje eme gestiZibintai. Vyrai tamsoje puole ie5koti i5djimo, tadiau visos angos ir durysbuvo uZmfrytos. PoZemiai juos palaidojo amZinai. Ir nuo to karto kaln4Zmonds pradejo vadinti ,,kur Medvedis gale gavo Medvegalis".

GtLANDztA PtLtAKALNtSPagOgiq savivaldybd

Gilondii4 arba 6plankio, pitiakalnis, dar vadinamas Sveiitkalniu, yrasavivaldybds rytindje dalyje, 6 km i iiaurq nuo Vilkjiki4 miestelio, prieOplankio eiero. Senovdje iia buta gerai itvirtintos piliaviefts, irengtossunkiai pas iekiamoj e v ieto j e.

Legenda sako, kad pilies valdovas tur€jqs puiki4 dukteri - Giland4 Nevienas jaunikaitis jai pirsosi, bet Gilanda teketi nenorej usi. Pasklidus gan-dui apie jos groZi, panorgs Giland4 vesti net pilenq prie5q vadas. Tdrdiauir jam buvo atsakyta. lsiZeidgs jis sumand pasiimti nuotakqjega. ArtimiejiGilandq suskubo paslepti, tadiau uZpuolikai, ilgai kankinq, kvotg Gilandostevus, sudegino pili. I5 sielvarto Gilanda Soko i eZer4 ir nusiskandino.Kasmet Joniniq nakti vanduo toje vietoje ima virti, banguoti ir SnypSti.Galiausiai vidurnakti i5kyla graZuole geltonplauke mergina - Gilanda.Laikydama rankoje baltq lelijq ji Zengia I piliakalni, kur jos jau laukiaabu tevai. Pasirodo, nelaimes valandq kad iSgelbetq nuo kandiq, gerojideive Laima juos uZbtr6, nugramzdino i kalnq. Parauda visi, pasibudiuo-ja, ir Gilanda vel dingsta eZere, o tevai - kalne.

OPSTAINIO PILIAKALNISPag6giq savlvaldybe

Opstair{s senas, skalvi4 laikus menantis kaimas savivaldybds pie-tindje dalyje, 2 km i pietus nuo Vilkllkit1, Kaimo pakraityje uZktpti irpas i kl ausyt i padavimo kvieiia Ops ta i n i o pi I i a ka In i s. v i etin i 4 v adinamasOpste, Apste.

TAURAGES ApsKnt s

Ant Opstes kalno seniau gyvengs turtingas kunigaikitis. Turejgs jisnuostabiq dukter[ - Selmytg. Daug jaunikaidiq jai pirSosi, kol vien4jqjigalop i5sirinko. Vestuviq dien4 kunigaik3tytes atstumtieji nusprende jaiatkersyti - atjojo visi biiriu ir puol€ pili. Prieias buvo stiprus, ir apsi-ginti pilies gynejai nepajdge. Nusprende tada Selmytd su savi5kiais gyvinepasiduoti ir patys pili padege. Tadiau Selmytes globeja deive Laima jqir jos artimuosius su visais turtais paslepe kalno viduje. Ten, saugomaauksinio gaidZio, ji gyvena ir dabar.

RAMBYNO KALNASPagegiq savivaldyba

Ramblnas-46maukiiiokalva Nemuno dei iniajamekrante. Pirmq kartq iis kalnasloyZiuo i iq Lron i ko s e p am in e tus1394 m. Vietovardis sietinas sulietuviiku Zodziu ,,rumbas " (ii-kilus sukietdj imas, rondas) irIatvilku ,,rumba" (gubrys, kal-va). Manoma, kad iia stovdjoRamigds pilis, kuriq 1276 m.

sunaikino kryZiuoiiai. Seno-vdje Ramlinas buvo skalviryapeig4 vietq, Iaikoma iventa.Sakoma, kad ketinaniios anljo kopti moterys turiniios bfitilvarios ir pasipuoiusios. Jeiguuikopt4 neivarios, basos ir ne-puosnios - susirgtq.

Padavimas sako, kad seniaiseniai gyveno Ragainds pilyjemilZinas Nemunas. Jis turdjotris s[nus - Tili,ati, Vilmant4ir Rambynq. Jie krete visokiaseibes, todel tevas sumane i5-siqsti juos trejiems metams po

Rambyno kalnas

TAURAGES APsKRrrs

pasaul! pasiZmoneti. Kartu liepe, kad kiekvienas griZdamas parneitq k4ras brangiausia. TilZatis patrauke i vakarus, Vllmantas i pietus, o Ram-

bynas i Siaurq. TilZatis grlZo neSinas didZiuliu kalaviju. Sis buvo toks

sunkus, kad nuo jo svorio sulinko 4Zuolinis stalas. Vilmantas parsine-

5e stebuklingq varpeli. Jis pats imdavo skambeti prie5 visus didesnius

ivykius arba pries zmoniq mirti. Rambynas parvilko didZiuli akmen!.

Jis tare: ,,Tolimoj Siaurej atskeliau ji nuo aukStos uolos. Noriu padaryti

aukur4 dievams." Tevui slnq pasirinkimas patiko Jis juos palaimino, irSie praddjo statytis savo pilis.TilZatis isikure ten, kur ir dabar yra Tii-Zes miestas. Vilmantas susirente pill ant jo vardu tebevadinamo kalno

tarp Ragaines ir TiiZes. Rambynas pasirinko viet4 kitoje Nemuno puseje,

ten, kur dabar yra jo vardo kalnas. I5 Siaures atvilkt4jI akmeni n.rilZinas

padejo kalvos vir3fineje ir paskyre ji Perknnui. Sis auk4 prieme, o po

akmeniu padejo auksing Zagrq, auksines akddias ir sidabrin! dubeni. Tai

buvo Zenklas, kad Perklnas laimina 5[ kra5tq irjo Zmones. Taip atsirado

Ramblino Sventovd, greit pralenkusi kitas savo garsumu.

BBZA LAUKO PILIAKALNISSilalds rajono savivaldybe

Biri4 Laukas - kaimas rajono savivaldybes pietiniie dalyje 3 km

ipietryiius nuo Silales, Pdgramaniio regioninio parko teritoriioje

Senoves legenda pasakoja, kad Salia kaimo esandio piliakalnio vir-Suneje stovejusi BirZrl pilis. Joje daug pasleptq lobiq bDta. Norint tuos

turtus surasti, reik6jo visq piliakalni nukasti. Tadiau k4 per dien4 Zmo-

gus nukasdavo, dvasios per naktl supildavo atgal. KaI16 rudens vakarqprie5 saulelyd!, piemenys ten gane gyvulius. UZlipo piemenys i pilies

vir5rlng ir ten pamate milZinq raudonu veidu. MilZinas pilyje vaik5diojo'Sokinejo, bet piemenims nieko nedare ir nesake. Piemenys, palikg savo

band6 i5 iSg4sdio spruko, kiek tik kojos ne5e. Veliau jie visiems apsake,

kad pilies lobius saugo raudonveidis milZinas, ir Zmonds bijodavo eitioiliakalnio kasindti.

BirZq Laflko kalnas nepaprastai turtingas padavimq. Vienas i5 jq bylo-ja, kad senoveje dia buvgs aukuras, bet kaftq Zeme atsivenrsi ir aukuras,

garsiai flZdamas, nugarmdjgs I gelmes. Pasak kito padavimo, kadaise kal-ne buvusi baLnyda, kurioje melsdavosi pagonys Svedai. Kraustydamiesi

i5 Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius stabus jie paslepe kalno gilu-moje. I5 tokiq padavimq ir i5 to, kad kaln4 supanti pieva vadinama Alkd,mokslininkai sp€ja, jog dia buta ne piliakalnio, o galb[t alkakalnio.

TAURAGES APs KF s

INDIJOS PILIAKALNISSilalds rajono savivaldybd

Pietiniame rajono savivaldybds pakraityje, 4 km nuo SilAles, yra kai-

mos egzotisku pavadinimu Indija. Su tikruoju Indijos kraitu jis nieko

bendra neturi, nes senoves lietuviq kalbos iodis ,,indija" reiikia iem4s

gilumq. I3 tikrujq AkmenOs uptis sldnis ties Indija sudaro galingq amfi'

tealrq ir yra nusileidqs 30 m iemiau aplinkinio pasaulio.

Legendos pasakoja, kad If,dijos piliakalnyje, poZemineje pilyje, gy-

vena uZburta karalaite. Kas jq i5vaduos, i Zmonas gaus ir didelius turlus

valdys. Apie vidurnakt[ji i5einanti prie Akmen6s ir vis praianti iSvaduoti.

Tik niekas jos varg5eles neiSklauso.

Dar sakoma, kad senoveje Siose apylinkese gyvenE milZinai, kurie

ir supyle 5i piliakaln!. Jo viduje milZinai uZpyle aukso gabal4 didumo

lyg veriiukas. Vakarais ten dega Zibureliai. Kartais piliakalnyje ir pasi-

vaidena. Rodosi baisls Sunys, raguotos kiaules, veZandios raganas.

Seniai, Iabai seniai Ifldijos pilies vietoje gyvenps labai turtingas po-

nas Indijonas. Jis turejo tris s[nus ir buvo prisiviliojqs kaukq. Indijonas

labai turtingai gyveno, nes kaukas jam neie i3 kaimynq turtus. Kaimynai

tai suZinojo ir pradejo labai pykti. O viskq i5pasakojo jaundlis Indijono

sunus. Tevas ir vyresnieji broliai isiutq ji i5vare i5 namq. Tuomet kilodidZiul€ audra, viesulas pakele pono trobesius ir kaZkur nuneSd. Audrai

nurimus, sodybos vietoje buvo likgs tik kalnas, kuri pono Indijono at-

minimui Zmon€s pavadino Ifidijos vardu.

BtLtoNla PILIAKALNISSilalds raiono savivaldybd

Biti1nys didesnd gyvenvielA prie senojo Zemaiti4 plento, rajono

Siouras rytuose, t7 km i Siaurq nuo Sildles. Miestelio pakralty dunkso

didingas pitiakalnis, dar vadinamas Svidkalniu. Toki vardq paaiikina

sena legenda.

Kadaise Svedai liepe apylinkirl Zmon€ms tq kaln4 supilti Ant kalno

dvedai ir gyveno. Svedq kareiviai naktimis kalno virS[neje dainuoda-

vo ir 3[kaudavo, iSbraidydavo Zmoniq javus ir pievas. Kaft4 pas vlenq

fikinink4 nakvojo pavargelis. Jis patare, jog norint Svedq atsikratyti, ant

kalno reikia paleisti balt4 arkl[, apriSt4 raudona medLiaga' Gyventojai jo

TAURAGES ApsKRrr s

paklause ir vakare paleido arkli. Svedai. pamatE raudon4 spalvq, nujojoi pakalng ir daugiau nebepasirode.

Viename padavime pasakojama, kad ij kalno i5kyla pra5matnls ve-Zimai, kinkyti oZiais, o juose sedi kaZkokios baidykles. Keisdiausia, jogoZiai bdga i priek[, o veZimai vaZiuoja atgal.

BI LIONYS. BU RKALES EZERASSilales rajono savivaldybe

Vaini4 regioninio parko teritorijoje, i pietus nuo Bilionifi pitiakalnio,yra nedidukas, ii vis1 pusi4 apipelkejqs Burkalds eierdlis.

Padavimai sako, jog pro ji begp Svedai, i5vyti iS Svddkalnio. Svedqvadas turejgs l2 auksiniq kedZiq, auksini stal4 l2 auksiniq lekidiq ir auk-sini dubeni. Sudejgs jis visus auksinius daiktus i skryni4 ir ant grandiniqnuleidgs ! Burkiles eZer4 Esq dar kuri laikq buvo matyti tos grandines,uZvyniotos ui kero, tadiau aukso niekam taip ir nepavyko iitraukti.

VELIUONAJurbarko rajono savivaldybd

Gyvenvietd rajono pietrytineje dalyje, deiiniajame Nemuno kran-te, Veliuond ilsiddsiiusi dviem aukitais Nemuno kronto apafineje irvir|utineje rcrasoje Pakalndje ir Antkalneje. Tai vienas idomiausitlpanemunes miesteli4 dainai minimas musq isloriioie. Ndmunas buvogamtine ribq su prus4 iemdmis, kuriose jau XIII a. viduryje isitvirtinokryZiuoiiy ordinqs. Kad apsigint4 nuo uZpuolik4 lietuviai stutusi pilis.Viena ii loki4 buvo Jttnigedos (Veliuonos) pilis, minima nuo 1245 m.Kryliuo[iai jq puol€ Il kartu tuiiau neistenge paimti, tik prieipiliussudegindavo. Dabar Junigedos vietoje Ran!bds kdtnas. Teigiama, kadgindamas Veliuon1s pili iia iuvo Lietuvos didysis kunigaikitis Gediminas(apie t 275 l34l).

Legenda tikina, kad Gediminas Veliuonojd esqs palaidotas, todel pi_liakalnis pavadintas Gedimino kapu, arba Ramybes kalnu. Anot kitoslegendos, Gediminas ant to kalno buvgs iik pa5arvotas. platus ir gilusgriovys, per kuri dabar eina kelias, skiria Ramybes kaln4 nuo kito pili6skflno.

Legendos taip pat porina, kad Veliuonojd es4s uZkeiktas dvaras rr gra_iuole pana. Kart4 dievobairningas Zmogelis ejo keliu tary dviejq kalnq i

TAURAGES APsKRrrrs

Veliuona. Ramyb6s kalnas

baZnydiq. Tam tarpukalny jis pamate graZi4 ir mielq panelg, sedindiq antskrynios. Ji pra3e to Zmogaus, kad jq pabudiuotq. Visaip pra5e ir skryniostuftais gunde. Bet Zmogelis tik nusispjove ir tare: ,,Kad tu prasmegtummanqs negundZiusi!" Po tokiq ZodZiq Zeme atsivdrd, pana suvaitojo irgrimzdama pasake: ,,Be gailesdio tu Zmogus. Galejai mane i5gelbeti irvis4 dvar4. O dabar teks kenteti dar 700 metq!" Iki Siol apie tq panelgnieko negirdeti - nepra6jo dar uZkeikties metai.

SEREDZIUSJurbarko rajono savivaldybd

Tai miestelis rajono savivalStbes rytineje dalyje, prie Nimuno irDubysos santakos.

Pasak legendos, kartq Nemunu plaukd uZjlrio keliauninkai. PriplaukgDubysos Ziotis, jie i5 dZiaugsmo uZdainavo: ..Cia radom!" Taip atsiradoSer6dZiaus oavadinimas.

TAURAGES ApsKRtns

Miestelio panoramoje didingai dunkso Serddiiaus piliakalnis, vadi_namas Palememo kilnu. piliakatni mini Lietuvos metroitis legendiniamepasakojime apie lietuyi4 kitnq ii Romos kunigaikitio palemono, kurissu vtsa gimine ir valdiniais del imperatoriaus Nerono persekiojim4 I a.pasitraukd ii Romos.

- _ Palemonas atplauke I Briltijos jfirq o paskui Kuiiirl mariomis pasieke

Nemunq ir keliavo juo iki Dubfsos. iia jis su palydovais apsistojo graZio-je 4Zuoh1 giraitdje, o jo sunUs Kunas, Borkas ir Spera neva ik[r6 Kainqir..:ryb.ark3. Manoma. kad pats palemonas buvo palaidotas Ser6dZiausprrrakalnyJe. Ant piliakalnio stovejusi pieitves pilis, kuri kryZiuodiq pul_dinejama atsilaike nuo 1293 lki 1363 m. Kaip placdarmi kryZiuoeiaiNernuno slenyje, ties Dubfsos Ziotimis, buvo pasistatq savo pili. Dabartoje vietoje likusios dvi kalveles, vadinamos paloceliu.

ERZVILKASJurbarko rajono savivaldvbe

Eiivilko miestelis isikurqs rajono iavivaldybes iiaurindje clalyje,23 km nuo J rbarko, Saltuon1s ir EiZvilko upelio santakoje." Ui"rtetiovakariniame pakraityje dunkso EiZvitko piliakalnis, apie kuri iJtikusisena legenda.

Kartq senoveje Saltuonds upes pakrantese stovyklavo kryZiuodiai.Vietos gyventojams niekaip nesiseke jq iS ten i5vaiyti. Tuomet vrenasZemaitis 6mdsi gudrybes, sugalvojo apgaulE. Jis atsivedd savo erZila-apriSo vilkq kailiais ir paleido pas kryZiuodirt arklius. pastarieji, uzuodivilkq kvap4 eme begti, kryZiuodiai puole arklius vytis. Zemaidiai pasi_naudojo s4rnySiu, eme kryZiuodius muiti ir i5vijo iS Saltuonds pakrandiq.Gyventojai Siam ivykiui atminti vietovE pavadino erZilu_vilku _ EiZvilku.Veliau ten isiklrgs miestelis gavo tokl pat vard4.

JURBARKASJurbarko rajono savivaldybe

J rbarkas - miestas Ndmuno ir Mituvos santukoje, rajono savivaldy_bes centras. Mieste i Mituvq lteka imsrd. Vakariniu pakrctiiiu Jirrbarkasiliejasi prie didiiulio Smaliniiikt4-Vieivitis milk4 masyvo. Kai l97g m.per Nemunq buvo pastatytas tiltas. miesras rapo svarbiu automobiliu keliu

TAURAGES APsKRrr rs

mazgu. Jirbarko istorijos pradZia kowl su kryiiuoiiais laikai. Tiesa,miesto tuo metu nebuvo, vien tamsios panemunds girios. Ant piliakalnio,kuris dabar vadinamas Biipiliula,t (Kalndnais) ir yra apie 3 km i vakarusnuo miesto, Ndmuno krante, kryZiuoiiai 1259 m. pasistatd Georgenburgoplli vienq ii pirmtljy pili4 prie Nemuno. Ant kito piliaknlnio, vadlnamoB;ipiliu (Viipiliu) iiauriniame miesto pakraityje, prie imsres upelio, be-veik tuo paiiu metu pili pasistate lietuviai. Kovos tarp ii4 pili4.,yko ikiXV a., kol kryZiuoiiai po Zalgirio muiio Georgenburgq patiko. Tik tadapradejo kurtis Jitrbarko gyvenvieft, kuriai 1611 m. karalius ZigmantasVaza suteike Magdeburgo teises ir herbq - tris baltas leliias raudoname

fone.

Sena legenda pasakoja, kad kitados gyveno kunigaikitis Palemonas.Jis turejo tris sunus: pirmasis jq buvo vardu Barkas, antrasis Klnas,o trediasis - Spdra. Kartq visi trys i5plauke Nemuno upe. Vyriausiasi5 slnq Barkas nuplauk6 iki Jiros upes, ten pastate pili ir pavadino jqJirrbarku. Vidurinis s[nus Klnas nukeliavo iki Nev6Zio upes Ziodiq, ten

iklre miest4 ir dave jam Katno vard4. O trediasis brolis nuplaukd ikiSirvintSs upes, uZ kurios rado nuostabq eZerq ten apsigyveno ir pavadinoezer4 savo vardu - Spere.

V

THTSIU5

A PS KR ITIS

o"IVIAZEIKIAl

ZenaleTirk;tiaiVIEKSNIAI

PLUNGEo _..

Vatkati; oX """_ Luoke

*3^";':;:

fo\VARNIAI I

TveraiooRIETAVAS

VIEKSNIAI. JUODASIS AKMUOMazeikiq rajono savivaldybd

ViekiniQ miestelis isikurqs rajono savivaldyb|s vakarindje dalyje,

l2 km nuo Maieikiq. Juodasis, arba Meilds, akmuo guli Zibilal puiyne,

i vakarus nuo Wek.iniQ miestelio. Akmuo plokiiiu paviriiumi, netoisyklin-

gos ovalinds formos, 4,8 m ilgio, 3,5 m ploiio. 1964 m. Juodasis akmuo

buvo paskelbtas gamtos paminklu.

Pasakojama, kad 5i akmeni ne59s velnias, mat ketinEs sugriauti

Viek5niq baLnyti4 bet nespejps, nes ryt4 uZgiedojgs gaidys.

Pasak kitos legendos, naktimis akmuo prasiveria, i5 jo iSlenda mer-

ginos ir pernakt dia Soka.

Dar pasakojama, kad saulei leidZiantis ant akmens verpia laumds.

Jeigu Zmogus, toldamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj

pavirsta I pu5elg.

MEIZIO EZERASMaieikiq rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds vakarinije dalyje, 15 km nuo MaZeikiq netoli

Kamdn4 rezervato ribos, telkio MeiZio eZeras. Jo plotas 28 ha' ilgis

ii iiaurds vakanq i pietryiius 0,9 km, didZiausias plotis 0,3 km. EZero

didZiausias gytis 4,5 m. Krantai lemi, vakaruose ir pietuose unpekejq.

Per eierq teka Aivd - Vadaksti€s intakas.

Legenda pasakoja, kad eZero vardas kilgs nuo piktos raganos Mei-

Ziends, kuri gyvenusi prie eZero. Zmonds j4 uZ blogus darbus sudegino

ant lauZo, o pelenus paleido i eZerq plaukti.

LOKSTO EZERASTeliiq rajono savivaldybe

Lfikstas antras pagal dydi Zemaitijos eieras, uiimantis 1016 haplotq. Jis tyvuliuoja rajono pietuose, 2 km nuo l/aini% I/ainiy regio-ninio parko teritorioje. Eiero dubuo yra buvusio ledo luisto vietoje,Iimnoglacialindje Vaini4 lduboje. Lfiksto ilgis 6,1 km, didiiausias plotis3,5 km, didZiausias gylis 7 m. Kranto linijos ilgis I9,t km, krqntai statoki,smelingi, kitur pelkA ir ioleti. Per eierq teka Virvyiiii. Tai yienintelisLietuvos eieras, kuriame rasla gintaro (ledyno sqnaiose).

Padavime teigiama, esq Ziemq rogemis per Liksto eZer4 veZantI Varniis nulietus naujus varpus, ledas neatlaikgs ir il[Zgs. Vienas, di-desnysis varpas paskendps e\ere. Ultat dabar, kai antruoju skambina, taianas gailingai atsiliepia iS eZero dugno: ,,Brolau! Brolau!.. IS to padavi-mo tarp Zemaidiq net atsirado prieZodis: ,,Atsiliepia kaip Vainrq varpasLikste."

SATRIJOS KALNASTelsiq rajono savivaldybe

Legendomis apipinta kalva - Sarijit dunkso netoli Ludkes miestelio,rajono savivaldybes ry neje datyie. Satrijq sustune ledynas, jos viriundpakilusi 228,7 m vir! jiros lygio, o santykinis aukitis 50 m.

Satrrjd vienas iymiausi4 archeologijos paminkl4 ne ik Zemaitijoje,bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausus archeologiniai radiniai: IX-XII a.degintiniai kapai, laidojimo urnos, dubenuoti akmenys, gintaro ir stiklopapuolalai, akmens kirvukai. Archeologq manymu, kalvos virSuje yrastovejusi medin€ pilis, o pailaitdje imon€s gyveno jau nuo II a. prieiKrist4. Manoma iia buvus vienq svarbiausiq senojo lietuvi4 kejimocentrL. sunaikint4 ivedus Zemait ij oj e kriki iio nybq.

Satriid - viena ii graZiausiq 2emaitijos kalv4 apipinta padavimais,*no kaip ir visa Zemaici4 2emd.

Legenda byloja, jog dia seniai seniai gyveno milZinas Aldis. Jis bu-vgs nepaprastai stiprus ir nuolat keliaudavgs. Daug Zmondms padedavgs,daug ir pikto darydavEs - kaip jam patikdavQ. I5griaudavo kaip iienokupetas didZiausius miestus, didZiausius medZius su iaknimis i5rauda-vo. Metydavo didZiulius akmenis, kuriais laivus triuSkindavo. prie vieno

kalno kovesi su slibinu. Ten atrado to slibino sukrautus turtus. Paskuijam patiko vieno pono dukte, vardu Jauteryte, uZ kuri4 jis tuos turtusir atidavqs. Ta mergaite buvo nepaprastai graZi ir stipri, stipresnds uZj4 nebuvo visame kra5te. Paemusi uZ ragq jauti, ji per galvq permes-

davo. Tadiau Salia Aldio ji atrode kaip vaikas. Aldis jq labai mylejo,o ji Sukuodavo jam plaukus ir barzdq Sukomis, didumo sulig malfinosparnais. Kelionese pati sededavo jam ant pediq. Kai Aldis brisdavo perupes, vanduo jam iki kelirl tesiekdavo. Mirus Jauterytei, Aldis labai josgailejgsis. Palaidojo jq toje vietoje, kur dabar stovi Satrijos kalnas, ojos garbei supyle didZiuli kapq i3 sm6lio, kur! trimis neSimais i5 pajuriosavo prijuosteje atsigabeno.

Kalno pavadinimas taip ai5kinamas: kartq ejo milZinas, prisipylgs ki-Senes Zemes. PavargQs jis prigul€ pailseti ir uZmigo, o peles jo kiSenes

pragrauLd.. MilZinas atsibudgs, pamatQs, kad jo kiSen€s kiauros, labaisupykgs ir suiukgs: ,,Ak jfis nenaudel6s, kaip duosiu su Satra!" Nuo toir kilEs Satrijds vardas.

Taip pat kalbama, jog Satrija megstamiausia Zemaitijos raganq bu-rimosi vieta. Kitados jos apipylusios Zememis kalno vietoje stovejusiqbaZnydiq. Taip atsiradgs kalnas, o po kiek laiko, bai:nytiai emus puti,

linkgs jo virSus.Kalno apylinkese atsimenamas dia siautgs legendinis ,,svieto lyginto-

jas" - Tadas Blinda, igrisgs ne tik vietos ponams, bet ir valstiediams.

GANDINGOS PILIAKALNISPlung6s rajono savivaldybe

Ui 5 km i vakarus nuo Pliing€s miesto yra Gandifigos kaimas su

tokio pat pavadinimo gerai aplinkiniams iinomu piliakalniu - vienugraZiousitl Vakanl Zemaitijoje. Cia nuo XIII a. stovdjo gynybind pilis,o Gandingh buvo stambi iemaiii4 gyvenvieft. Plingds miesto iltakomisIaikoma Gandingos senove.

Id seny Zmoni4 pasakojim4 ir esamo vietovds vaizdo matyti, kad se-

noveje, kai Pl ngds vietoje telkiojo didelds balos ir eierai bangavo,

ten bfits didelio tvirtores miesto Gongingo. Per Lenkijos Svedijos knrqmiestas buvo sudegintas, o tvirtove uZdmd ivedai (iuvedai).

Pasak legendos, kai Zuvedams prisiejo i5 Gongingo kraustytis, jie pi-nigus, auks6 sidabr4 ginklus ir kitus gerus daiktus sune56 i pilies vidq,uZdare geleZindmis durimis ir uZpyld jas Zememis taip, kad ne Zymes

neliko. Tos durys esandios pietineje kalno puseje ir netoli jq i5 kalnoverZiasi nedidelis Saltindlis. Raktus nuo pilies durq Zuvedai padejq polabai dideliu akmeniu, gulindiu gilioje Babrungo upelio sietuvoje, prieSiaurinio pilies galo. Visus tuos turtus patikejq saugoti velniams, kuriqviriininkas eses pra5matnus pilies ponaitis. Tas ponaitis nakti ateina pas

arkliaganius ar piemenis ir pra5o ugnies savo pypkei pridegti. I5eidamiZuv€dai savo turtus uZkeike. Pagal 5i uZkeikim4 kai po tiek ir tiek meqant pilies uZeis tam tikro amZiaus imogus, pilies lubos iluS ir ZmogusZus. Kadangi nebuvo Zinomas nei Zmogaus amZius, nei uZkeikimo iSsi-pildymo laikas, tai proseneliai nelabai mego toje pilyje lankytis. VietiniaiZmonds pasakoja, jog nuo seno tikima, kad to, kas i tuos pilies turtuspasikesins ir nor6s juos pasiglemZti, laukianti mirtis. Kalno vir5uje ka-daise es4 buvusi skyle, pro kuri4 gal6davEs ilisti Zmogus. Piemenys kart4

imete pro tq skylg savo draug4. Tas kalne pamat6 sen4 vokieti, gulintilovoje, o jaun4 - sedint[ prie stalo. Senis liepe piemeniui pripilti pinigq.Kai piemeni draugai i5trauke, nusileido kitas piemuo. Bet Sis jau griZo

I virsq i5]uptom akim.Kitas padavimas byloja, kad dar senesniais laikais Gandif,goje buvo

didZiulis dvaras, kurio savininkas i3 karo parsigabeno belaisviq. Men4 i3

belaisviq isimylejo vienturte dvarponio dukte ir kartu su tuo svetim5aliunuZudd tevq. Sis mirdamas prakeike dukteri. Po to tris dienas siautdjusiaudra su Zaibais sudegino dvarq Todel dabar Gandiigoje nelikg senoviniqstatinirl, tik legendos apie juos.

TIRKSLIAIMa:eikiq rajono savivaldybe

Tirlclliai - jaukus senas miestukas prie l4eiefts upelio, 6 km i pietusnuo savivaldybds cento. [sikure XV a. prie Siaulifi Liepbjos kelio, kurismiesteli maitino ir skatino augti. [domiausias TirkiliQ akcentas - XVII a.

statytas 8 m aukiiio koplytstulpis su penkiomis ryikiai raudonomisiirdimis.

Padavimas pasakoja, kad baudZiavos laikais koplyteles vietoje o5e

giria, kurioje stovejo atsiskyrelio l[5nel6. KaZkuo neitiko tas Zmogelisvietos dvarininkei. Kart4ji nusiunte vargetai uZnuodytos sriubos dubenl.Bet atsitiko taip, kad vienas i3 penkiq dvarininkes stnq tqdien medZiojgsgirioje pasiklydo, o atsiskyrelis ji geraSirdiSkai prieme i savo varganqbflstq. Pakyiete ponait! pasiSildyti prie aukuro, atidave jam ir paskutini

sriubos dubeni... Anot legendos, uZ pikt4 dvarininkes Sirdl likimas lemevisiems penkiems jos slnums ankstyvq mirtl. O motinai liko tik begalinisskausmas, kur! ir primena Tirkilirl koplytstulpis su penkiomis Sirdimis.

TI RKSLI AI. TRO BELES AKM I.)Ol\4aieikiq rajono savivaldybe

Prie Tirk-i liQ-GeidiiQ kelio, apie 120 m nuo jo, guli didelis akmuo,vadinamas Trobele arba Pirtele, arba GeidZiQ akmeniu.

Legenda pasakoja, kad iadaise laukais ejgs keleivis. Kai jis pavargQs,

tolumoje i5vydqs sutemose spindinti trobeles langq. Keleivis priejo tro-belp, bet nieko joje nerado. Vis ddlto nusprende joje pernakvoti. Tadiaukai rytq Zmogelis pabudo, pamate gulintis ant didZiulio akmens.

GIRGZDOTES PILIAKALNISTelSiq rajono savivaldybd

Nuo sen4laik4 garsejo slaptingas, puikiq panoramq atveriantis Girgi-dfites piliakalnis, IX-XVI a. archeologijos paminklas. Kas Girgidfitq ap-lanko, nelieka apviltas. Kalnq sudaro du kalvagfibriai. Rytini pakilimqsupa kitados gynybos tikslais sukaslos pakopos. Sis gubrys siekia 22,8 m

viri juros lygio. Jo viriuneje yra plati aikite. Vakariniame pakilime tarptrak4 tellrio malas kiauiinio formos e2erdlis. Sio eieritio slaptingumaspaakino sukurli ne vienq podavimq. Wenuose minimi dugne esantys ui-burti lobiai, kituose pasakojama apie iilcylaniius vaiduoklius, |vengian-iius qrklius.

Legenda porina, kad AkleZerio dugne esanti geleZine skrynia su tur-tais. Skryniq saugo didZiulis juodas Suo. Suo guli ant skrynios, tik sek-madieniais nusoka. Tada skrynia atsidaro. Pabuvus v6l uZsidaro, o Suo velatsigula. Zmones nor€jo to eZerdlio vandenl nuleisti ir skryni4 pasiimti,bet bebaigiant darbq viskq sunaikino velniai. I5likqs padavimas apie tai,kaip vienas Zmogelis sumane iSkasti griovi ir nuleisti eZerelio vandeni.Tadiau nakti susapnavo, kad taip neturetrl daryti, nes tas vanduo visqZemaitijq uZlies. Kitas Zmogus ant kalno ieikojo arklio, tai vietoj eZeropamate auksini kresl4 ir dar girdejo auksinius varpus skambant. Iivydojis ir aukso skryni4 su pinigais. Gerai, kad Zmogus persiZegnojo, viskaspradingo. Jei ne, bttq pakliuvgs i velnio sp4stus.

Senoves Zemaidiai ant GirgZd[tes garbino pagoniq dievus, kry2iuoiirlantpuoliq laikais dia vyko kovos. Vietos gyventojai ir po Zemaitijos krik5-to dar atlikinedavo pagoniskas apeigas. Tam vieta buvo pasirinkta SaliaeZerelio, daugelI metq telksojusio piliakalnio virSuje, 200 m auk5tyje. UZ4 km i rytus yra Spr{sdio kalnas - prieSakine GirgZdltes tvirtove.

Padavimuose minima, kad Sp{sdio kalnas buvgs po Zeme slaptaiskeliais sujungtas su GirgZd[td. Jo pavadinimas rodo, jog dia prieSui buvopaspendZiami spqstai. Apie artejandius prieius apylinkiq gyventojamsbuvo prane5ama liepsnq pa3vaistemis ir trimitq garsais. Ir GirgZd[teskalno vardas esqs kilgs nuo ZodZiq,,girdZiu d[das". Tiesa, kiti padavi-mai nurodo kalno vardq kilus nuo Zemaidio karvedZio GirgZdo, Zuvusiokovose su kryZiuodiais ir ant kalno palaidoto.

PLATELTA EZERASPlunges rajono savivaldybe

Pl|teliai didiiausias Zemaitijos e1eras, jo plotas 12 kv. km. I! van--

dens kyio 7 salos. { eierq iteka l7 upeli4 o i|teka tik vienas Babringas.Giliausia vieta 46 m. Eieras yra ledynines kilmes, daugiau kaip prieiI2 tukst. met4 liose rietose tisojo storas ledo luistas, kuris ilgainiuiiStirpo.

Tadiau apie Plateliq kilmg yra daugybe legendq. Viena jq pasakoja,kad senq senoveje Pl6teliq eZeras esq,,parejgs" kartu su Zuvimis ir veZiaisdebesies pavidalu. Sis debesis slinkgs i5 vakarq, nuo Darb6nq. Slinkda-mas padange, jis i5metps ant Zemes daugybg Zuvq, kuriomis gyventojaiilgq laikq maitinpsi. Dabar buvusio eZero vietoje Darb6nuose likusi vienbaigianti iSdzi[ti pelke.

PlStelirt kilmg ai5kina ir kita legenda. Kartq kilo smarki audra, perkuri4 viesulas atneSe eZerq-debesi. I5 jo labai smarkiai lijo. Viena Zemaitestebedamasi su5uko: ,,Ale tai lej!.. Plate lej" (suprask - pladiai lyja). Pa-sirodo, tai buvqs eZero-debesies slaptaZodis, kuri iStarus visas jo vanduosugarmejo i duburi tarp Zemaitijos kalvq.

Plateliq eZeras - Zemaitijos nacionalinio parko Sirdis. Tai neabejotinaigraZiausia Zemaitijos vieta, labai megstama nardytojq. Pl6telius labaimego ir ra3ytojas Antanas Vienuolis. Viena jo perpasakota legenda pri-mena tauriq baudZiauninko Gervazo meilg Pliteliq kunigaikitytei. {no-ringa kunigaik5tyte paZadejusi teketi uZ Gervazo, jei Sis surasi4s eZere

nuskendusias deimantines Sukas. Ilgai narde isimylejgs jaunuolis, galop

surado tas Sukas. Bet i3paikusi mergina tik pasijuok€ i5 baudZiauninko...Ir tuomet nugarmejusi visa jos pilaite I eZero gelmes.

Pasakojama, kad Pili€s salojd yra i5likg poZeminiai koridoriai. Jieprikrauti lvairiausiq brangenybiq: aukso, sidabro, geriausiq svaigalq,ginklq ir kitko. Visa tai uZburta. Sunku tuos poZemius surasti, bet dar

sunkiau prie tq turtq prisikasti, nes jq ieikotojams dia pradeda vaidentis,vaiduokliai kastuvus i eZer4 i5svaido, o jei ir tai atklydeliq nei5g4sdina,pakyla didelis viesulas ir nublo5kia turtq ie5kotojus I eZero pakrantg.

Pilies poZemiq pradZi4 es4 saugo pats jos ponaitis, o toliau numireliqkarstai guli ir dia jau keliq saugo jq dvasios. Toliau jau ir vilkai staugia,

didZiausios gyvatds rangosi.Anot vienos i5 legendq, toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja Pliteliq

eZeras, per daubos viduri tekejusi upe. Paupyje buvusios geros pievos,

derlinga Zeme, o kitur - didelds ir nepraeinamos pelkes. Apie pili buvgsiSsistatqs kaimas ar miestas. Balos buvusios priaugusios krfrmok5niq. Kai

Plateliq e:eras

eZeras,,parejgs", po vandeniu likq beveik visi gyventojai. Tie 2mon6s,kurie i5sigelbejo, eZero pakranteje ikure naujq gyvenvietQ, o sen4iEjiemsbeprimindavo tik saloje buvusios baZnydios bok5tai. Pasak padavimq,Pllteliq eZeras poZeminiais urvais susisiekia su visais aplinkiniais eZe-

riukais. Pasakojama, kad senoliai I Lesdio eZereli buvo paleidE grandi-nele apZieduot4 raudg. Po keleto metq Lvejai jq sugavg Pliteliq eZere.

Yra pasakojimq ir apie tai, kad kiti eZereliai taip pat su Pliteliq eZerusujungti.

TELSIAITelSiq rajono savivaldybd

Teliiai - Zemaitijos savitos istorinAs, etnografnis Siaures vakar4Lietuvos dalies sostind. Be to, apskrities ir rajono sovivaldyb4s admi-nistracinis centras, Zemaitijos katalikybds centras. Vardq miestui davdmalytis Te[ies upelis, dabar savo vandenis plukdantis po\emyje. lstori-niuose ialtiniuose Teliiaf pirmq kartq paminiti 1398 m. I536 m. miestepastatyta p irmoj i medind bainyiia.

TelSiai i5augo ant septyniq legendomis apipintq kalvq, prie graZaus

M6sdio eZero, kuri, pasak vienos legendos, vienu rankos mostelejimu,arba mostu, iSkasqs, supylEs septynias kalvas ir ant jq ikurdings Zemaidiqmiest4 milZinas Telys (Tel5ys), dar vadinamas DZiugu. Septyni - ma-gi5kas skaidius, paZenklings amLinqq Romq bok5tais i5dabint4 Vilniq,taip pat T61sius.

TELSIAI. MASEIO EZERASTeliiq rajono savivaldybd

Pietineje Tbliiq miesto dalyje tyruliuoja 276 ha ploto Mdsiio e2eras.Jo ilgis 4,2 km, didiiausias plotis l,l km, o didiiqusias gylis - 5,3 m.

Etero dubuo yra buvusio ledo luisto vietoje.

Apie jo atsiradimq sukurta tokia legenda. Atkeliavo i5 kaZkur didZiau-sias eZeras ir sustojo prie Tel5iq miesto. JuodZiausias vandens kalnasstovi vir5 medZirl visai prie miesto. Zmones iSsigando. bijo, kad neuZpiltqeZeras paties miesto. Kas gyvas, galis i5bego ! laukq ir stengiasi ispeti jovarde. VisokiU vardq prisake, bet eZeras kaip stovejo vir5 medZiq, taipir pasiliko. Niekas eZero vardo negaldjo ispeti. Visai netiketai i5 trobosi5djo vaikSdioj4s per Zmones kriaudius Zydelis, rankoje ne5inas liniuote-

mastu. Zmonds pradejo pra3yti, kad ir jis spetrl eZero vardq gal kartais

lsp€s. Zydelis iSkelqs liniuotg-mast4 ir pasakEs: ,,Ui, tu busi Mastis."Nordjqs jis pasakyti ,,Mastas", bet iydai niekuomet teisingai nei5taria

lietuvi5ko L.odLio, tai ir 3i kartq vietoj ,,mastas" pasakgs ,,mastis". Po

lydelio LodLit4 eZeras su didZiausiu trenksmu ir rlZesiu nukritgs Salia

miesto i lankas ir dia pasilikgs. Taip Zydas ispejgs jo vard4. Ir iki Siol

eZeras vadinamas ne Masto, o Misdio eZeru, nes taip buvo Zydo pirm4kart4 pavadintas.

Legenda pasakoja, kad senoveje ant Zemes gyveno milZinai: didelivyrai ir tokios pat moterys. Kai jie eidavo per girias, medZiai po jr1

kojomis lfiZdavo ir linkdavo, kaip po mflsq kojomis smilgos. Syki, kainorejo atsigerti i5 Veivirio, vis4 vandeni lig la5o i5gere, o vis tiek neatsi-gere. Ejo i Minijq ir t4 i5 karto iSsausino. Du milZinai ejo N6muno pa-

kra5diais medZius kapodami: vienas vienoje N6muno puseje, kitas kitoje.Vienq kirvi teturdjo, kur[ i5 rankos i rank4 per upq viens antram pa-

davindjo. Kitas milZinas, toks Telys, pasiseme PalangojB i5 marirl delnqvandens ir parnede i T6l5ius. iia iSpyl€, i5 to ir pasidare Misdio eZeras,

kuris ir dabar tebera.

TELSIAI. DZIUGO KALNASTeliiq rajono 5avivaldybd

Dii go ldlnas, arba Dii gindn4 piliakalnis, yra Tel|i4 vakariniamepakraityje, prie Diirbinio upelio. Tai ledyninds kilmes kalva, kurios Slaitaisiekia 9-ll n qukSti.

Legenda pasakoja, kad 5i4 kalv4 sau vietoj kapo susipyle milZinasDziugas. DZiugo k[nas ilg4 laikq buvo saugomas velniq, su kuriais jiskitados gyveno didel6je draugysteje. Tie velniai jam paddjo padaryti daug

narsiq stebuklq: nugaleti geleZine kuoka aibes kryZiuodirS SimtamediusqZuolus lauZti it nendres, versti dangrl remiandius kalnus. DZiugas irTel5iq eZerq i5kase, ir pirm4sias sodybas prie jo ikUr€.

Padavimai byloja, jog kas tik eidavo pro DZir)go kaln4 susidurdavo su

vokietuku. Nelabasis kviesdavo Zmogq visokiq varZybq, o jei Sis pralo5-

davo toki pasmaugdavo. Atsirado dr4sus kaimo Zmogus, vardu Uburtis,sumane nugaleti tq velniq. Atejo jis prie kalno ir emd pintis vyZas i3

karklq karnos. Kaipmat prisistate velnias: ,,Kas tau leido, Zmogau, mano

Zemeje, nuo mano karklq karn4 pl€5ti?" O Uburtis sako: ,,Kai aS dirbu,tai niekieno leidimo nesiklausiu." Supyko velnias, pasitrle Zmogui eiti

varZybq jei imogus laimds, pripils jam piln4 skrybelq pinigq. Zmogelissutiko. Pirmos var2ybos buvo imtynes. Zmogus sako: ..Kq tu imsies su

manim. Pirma iveik mano Simtameti seneli, kurs miega uZ keliq Zings-niq." O ten buta meikos. Vokietukas j4 puole, bet Sioji kaip uZdroZe savoletena, varg5as vos iStr0ko. Tada velnias pasi[le metimo i aukiti varZybas.Pats griebe dideliausiq akmeni, bloike i or4, Sis po trijq valandq nukritoatgal. O Zmogus diupo rankon vieversell ir paleido; kvailas velnias mane,kad ten akmenukas. Laukia vien4 valandq antrfu de5imtq - nenukinta.Suprato nelabasis, kad praloSe ir antras varZybas. Siulo trediqsias - kat-ras greitesnis. Uburtis sako: ,,Kur tau, velnie, su manim lenktyniauti, tund mano vakar gimusio vaiko nepavytum." Taip sakydamas, jis pabaideki5ki - velnias Soko vytis, bet griZo tu5diomis. Velnias pasiiile dar vienqrungti kas auk5diau i5mes geleZinq lazd6 sveriandiq Sirntus tlkstandiqsvarq. Biesas pabande pirmas - i5met6 lazdqtaip auk5tai, kad 5i dingo i5akir5 o kai nukrito, tai lig pus€s Zemen susmego. Dabar buvo Zmogauseile. Sis pridejo rank4 prie lazdos ir Zifiri i debesis, slenkandius padange.Velnias paklause. kq iia reikia raip ziUreri. Zmogelis jam atsake: ..Laukiu'.kol ateis anas didelis debesis. Mano brolis yra kalvis danguje, ir dabarjam reikia geleZies; jis sedi anapus debesq ir laukia, kol jam tq lazdquZmesiu." ISsigando velnias: ,,Ai Zmogau geras, nemesk susimildamas,ji man labai reikalinga. Linar, kad esi stiprus. Laimejai visas varZybas.Tai duok savo skrybelg, pripilsiu jq pinigq auksinirl." Zmogus i5 ankstotam buvo pasiruo5ps - jis mi5ke i5kasd giliq duobg, virium jos uZddjosavo kiaurq skrybelg.ir apkam5e visas kiaurymes aplinkui, kad velniasnepamatytq. Uburtis nusivede velniq ! tq vietq prie skrybeles, tas kaippradejo pilti, tai vis niekaip nepripildo. Supyle koki deSimt mai5q aukso,kol uZsipilde duobe, tuomet ir s\rybele prisipilde. Nuo to karto velniasnebesirode prie DZiigo k6lno ir Zmoniq nebeg4sdino. O Uburtis pralo-bo, pasistate nauj4 trobq prisipirko medaus, degtines ir kas dienq gere

krupnikq vargo nevargdamas.

BERZORASPlunges rajono savivaldyb6

BdrZoro kaimelis isikfirqs rajono savivaldybds centrineje dalyje, 18 km

i iiaurq nuo Plinges, prie BdrZoro ir Pl6teli4 eier4 Apylinkes labaivaizdingos miSku apaugusios kalvos, tarp j4 iisibarstq eZereliai - ne

veltiti vadinamos Zemaiijos Sveicdrija. Miestel! garsina ir Sv. vyskupoStanislovo bainytdl€, statyta 1746 m. ii taiytq eglini4 rqst4 - Iiaudiesmedinio klasicizmo iedevras- Su Bdrioro baZnyiios pastatymu ir miestelio

is ikfirimu siej ami ivailiaus i padavimai.

Pasak vieno jr6 kadaise piemuo pamate berZo viri0ndje Marijos pa-

veiksl4. Piemuo prane5e apie tai artimiausiam kunigui. Sis parveLE pa-veiksl4 i Pliteliq baLnyli4 bet netrukus jis dingo ir vdl atsirado to paties

berZo vir5tn6je. Zmones tq berZ4 nukirto, o toje vietoje pastatd koplydiqir pakabino joje stebukling4ji Marijos paveikslq. Veliau Salia koplydiosbuvo pastatyta ir medind baLnylia. Apie baZnydiq eme pamaZu kurtisgyvenviete, kuriai prigijo B6rZoro vardas. Sakoma, kad po didZiuojubaZnydios altoriumi tebera to nepaprasto berZo kelmas, o kiti tiki, kadjis leidZia atZalas.

Ber:oro ba;nyfia

PAVAN D EN E. MOTE RNCrc PI LIAKALN I STeliiq rajono savivaldybe

Piliakalnis yra rajono savivaldybds pietinije datyje, prie pdvandendsmiestelio pietrytinds ribos, VaFniy regioninio parko teritorijoje. M6terai_iio piliakalnis iikilqs 218 m vir{ jfiros lygio. Ant kalno stovi ttidZiutiskryiius. Nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas i Gtiido (Bludo) eZerq.Ii lolo MOteraiiio kalnas atrodo lyg gulinti moteris. Taip yra ddt to, kadkalnas viriuje turi kelias pakilumas, kurios ir suformuoja tok! vaizdq.Pietind kolvos dalis, 3 m aukjtesnd uZ iiaurinq, ii tolo asocijuojasi sumoters galva. Toliau eina dviejq daliy 30x60 m pakiluma, primenantimoters krfitis. Ir visa kita kctlno dali.s - tyg poitsiui prigulusios moterskunas- Daug kas linlqs manyti, kad kaip tik del tokios savo formos iispiliakalnis ir Mdteraiiio vardcl gavo.

Dar pasakojama, jog piliakalnio vardas kilgs nuo to, kad ant Sio kalnomoterys susirinkdavusios iSlydeti savo vynl i karq. pasak kitos legendos,piliakalnyje buvg irengti didZiuliai rdsiai. { juos ateidavusios sldptis md_terys su vaikais, kai kraSt4 uZpuldavo prieSai.

ZASjGALOS KALNASTel3iq rajono savivaldybd

Zqsfigalos kalnas iilgtla rajono savivaldybes centrineje dafuje, ne_toli Baltinink4 18 km ! pietus nuo Teliiil, prie Zqsttgato kaimo. Kalnoaukitis 2I0,3 m.

Apie kalno pavadinimq sklando legendos, jog dia nuolat ilsedavosiskrendandios Zqsys, o apie jo gelmes pasakojama, kad ten velniai gyvenair pragaro katilus verda. Tai irodo ant kalno esanti skyle, prie kufiosZmonds kasdien rasdavg po svar4 angliq.

TVERAI tR LOPAtctrJ P|L|AKALN:SRietavo 5avivaldybe

Tv€rai - miestelis savival$tbds rytindje datyje, 13 km nuo Rietd,vo,Aitros ir Aitrdles upeli4 santakoje. Senas Tv€rq miestelis garsus savo{love, kuri atsklinda ii Mindaugo taik4 - XIil a. Tuo metu Tvdr4 kuni_

gaikitis Vykintqs buvo stipriausias Zemaitijoje. 1236 m. jis laimijo gar-sqji Saules muii priei kalavijuoiius. Mindaugas susid[ire su Vykintu, kaiketino suvienyti atskiras kunigaikitijas i Lietuv1s valstybq. 1248 1249 m.

Mindaugas bandd uiimti nepaklusnaus Vykinto kunigaikitijq bet nesdk-

mingai. Manoma, kad Vykintas iuvo mulyje su Mindaugo kariais I25l0r t1)z m.

Legenda sako, kad nukauto Vykinto Zmonq vede Mindaugas ir per 3iokarunavimq 1253 m. ji tapo karaliene Morla. Tv6rq pavadinimas kildina-mas nuo versijos, jog dia kflresi (,,tveresi") Zemaitijos valstybe, iia peramZius buvo ,,tvertos" ir pagrindines jos valdymo institucijos politine,karine, dvasind.

Vos uZ trijq kilometrq i rytus nuo Tv6rq sfikso 211 m aukSdio L6-paidiq piliakalnis. Manoma, kad Zmones gyveno Tv6ruose, o L6paidirlkalnas buvo stebykla apylinkems nuo prie5q saugoti ir perduoti I kituspiliakalnius arba priimti i5 jq signalus.

I5 amZiq fikanos sklinda legenda, kad dia paslepti pasakiiki turtai,kuriuos Zemaidiai XIII a. vidurio kovose del Europos nepriklausomybesatem€ i5 Cingischano ordos. Tie turtai, o ne krikSdionybes platinimas,buvg svarbiausia dingstis kryZiuodiams, kalavijuodiams uZgrobti Zemai-tij4. Jie ldmg ir Vytauto, Mindaugo siekius j4 valdyti. Tadiau, pasaklegendos, vyriausiasis Zemaitijos Zynys i5pranaSavgs, jog Zemaidiq i5

mongolq atirntas karo grobis iSbus neprieinamas ir neliediamas tlkstantimetq - iki 2243-WU.

UTHNO SA PS KR ITIS

TROSKUNAT^ Debeikao And"rioriikis o

\^o^^oskiemonvs a

o o i\ Kukliik(Kurklia I .-at oA anla o\- Susiniiai

Leliunal Tauragnai

TAURAGNASUtenos rajono savivaldybe

Ryineje rajono savivaldybes dalyje, 14 km nuo Uten6s, tyvuliuojagiliausias Lietuvos eieras Tauragnas. Thi rininis kilmis eZeras' jogylis 60,5 m, ilgis - 10 km.

Legenda pasakoja, jog kunigaik5tis Rigimundas kart4 nakvojqs su kariais

eZero pakranteje. Kai visi sumigg, senas kunigaikidio kanklininkas taip

graudZiai emgs kankliuoti, kad du taurai i5 mi3ko i5lindq jo pasiklausyti.

Giriq galiunai kalbejg Zmogaus balsu. Paklausgs kanklininkas, kur pato-

gesne vieta apsigyventi. lr parodg taurai kalv4 prie eZero. Ten kunigaik3tis

Rigimundas pastate pili ir pavadino j4 Tauripiliu, o eZerq Tailragnu.

Piliakalnis, Taurdpiliu vadinamas, ir dabar stlkso eZero krante.

ANYKSEIAIAnykSaiq rajono savivaldybd

Rytq Lietuvos miestas, rajono savivaldybds centras Anykiiioi istkurQSvent1sios ir Anylci tos santakol e.

Yra kelios legendos, aiSkinandios vietovardZio kilmg. Viena i5 jqpasakoja apie milZinq kuris senoveje tose vietose gyvenqs. Kartfu me-

dZius raudamas, jis uZsigavgs nyk5ti ir i5 skausmo dmEs aimanuoti: ,,Ai,nyk5ti, ai, nykiti!" Nuo to ir kilgs upelio, o veliau ir gyvenvietes pa-

vadinimas.Pasak kitos legendos, dviejq upeliq santakoje stovejusi bajoro NykSdio

pilis. Turejo tas bajoras devynis s[nus. Bet kartq pakviete juos visus

Svitrigaila kautis savo puseje prie5 Zygimantq. Visi Nyk5diai ir Zuvo

Pab6isko mflSyje, prie Zimaj! eLero. Kai toji baisi Zinia pasieke bajoro

Nyk3dio dvarq ir pill, net apylinkes miSkai aidejo nuo nelaimingqjq na5liq

klyksmo ir verksmo. Visq skaudZiau, visq gailiau Sauke ir klyke bajoro

martelb Ona, jo jaunojo s[naus Putino naile. Nei5tvere ji tokio sielvarto

ir, sunemsi ant savo gelsvq kasq baltas rankeles, klykdama i5bego i5 ba-

UTENOS APsKRrTts

joro rimq ir pasileido stadiai prie upelio, kuris dia pat pakalneje tekdjo...Pribdgusi vandenin i5oko, pasinere ir... daugiau nebeiSsikele. J4 nusivijoanyta ir aituonios mardios; atbego i5 dvaro Zmonds, uZmete tinklfu sukabliais, su grdbliais pagraibe, bet varg5ds jaunos naSleles nebesuZvejojo.Taip ji nuplauk€ ten, kurjos narsus Putin€lis galvelg paddjo. praejo metai,ir amLiai sukako. Svent{ja daug daug i marias vandens nubego. BajoroNykSdio pilies ir dvaro nd griuvesir+ nebeliko, tik tebestukso Anyk5diQkalvose vieni5as kaip balnas dviem kuprom piliakalnis. Zmonds jo irvardq uZmir5o. O t4 bevardi upeli, kuriame nusiskandino na3le bajorieneOna Nykitiene, jos vardu ir pavarde pavadino. Ilgainiui, perduodami iS

lupq i l[pas, pavadinim4 i5kreipe, sutrumpino ir vietoje Onos Nykitie-nds pradejo tarti ,,Onyk5tienes". Dar v6liau mokslininkai ir geografaipavadino upeli Anykiti. O Anfkdtos ir Svent6sios trikampyje, prieSaisSventarigio kaln4 besikurianti miesteli Anyk5diais pradejo vadinti.

PUNTUKO AKMUOAnykiiiq rajono savivaldybe

Anykiii4 lil€lyje, i pietus nuo AnyldiiQ, dunkso garsiausias Lietuvosriedulys, labiausiai lankomas mrsq kraito akmuo. Pintukas, antras pagaldydi Lietuvas akmuo, yra rapakivio luistas, ledyn4 atneitas priei 20I4 tukst. met4 ii Suomijos, per paskutini ledynmeti. Jo ilgis 6,9, aukitis5,7, plolis 6,7 m. Viename jo ione skulptorius Bronius Pundzius iikaldlakan% Atlanto nugaletojtl Stepono Dariaus ir Stasio Girdno baieljefus.Apie ii didiiuli akmeni yra sukurta legend4.

Pintuko akmuo seniau gulejo giliai girioje. Niekas apie ji nieko ne-Zinojo ir nieko nebuvo girddjgs. Tuo metu ten, kur dabar Anly'k5tos upeiteka i SventAjtu gyveno Anyk3tos gimin6. Gerai gyveno, nei vargo, nerbado nemate. Motina AnykSta buvo galinga Zyne. Turejo ji stebukling4Zenklq kuri pamatQ, nelabieji skradZiai Zemg prasmegdavo. Pyko nela-bieji ant motinos Anykdtos, ant jos giminds, ir sumand kart4 seniausiasnelabasis jq pribaigti, jos pirkiq akmeniu uZversti. Pasi3auke nelabasissavo sUnaiti ir lsakd jam tq darbq atlikti. Ir Siaip megino maZasis t4akmeni pakelti, ir taip, o akmuo ne krust. Atbego s[naitis pas senellir verkdamas skundZiasi, kad negali akmens nd i5 vietos pajudinti. pa-siunte tada senis nelabasis savo s[nrL kad jis t4 darbq atliktq. Meginosfinus te darbq atlikti, bet akmuo ne krust. Atejo sflnus pas tev4 ir sako,kad negali to akmens ne i5 vietos pajudinti. Supykgs senis suriko:,,Tai

silpni dabar pasidare nelabieji, menko akmenioko i5 vietos pakelti negali.Zilrdkite, a5, kad ir senas, bet dar t4 akmeniok4 viena ranka padmgs

numesiu ant tos raganos pirkios!" Nudjo visa nelabqiq gimine prie toakmens. Griebd senis nelabasis akmeni Siaip, griebe taip, o akmuo ne

krust. Dar kartq pamegino pakelti jis akmeni, bet tik prakaitu apsipyleir vis tiek nieko neiSejo. Pavargo senis, 6me dairytis aplinkui. Mato, kadsDnus ir vaikaidiai plySta juoku. Supykgs senis kad su5vilps, net lapainuo medZiq pabiro. Subego nelabqjq, kiek uodq girioje. Senis jiems irsako: ,,Neikite, vaikudiai, t4 akmeniokq ir meskite ant raganos Anyk5tospirkios." Paklause nelabieji senio. I5 visq pusi4 aplipo akmeni. Griebekartq akmuo pajudejo, griebe antr4 nuo Zemes pak6le, griebe darkart4 vir3 medZiq iSkele ir nors sunkiai, bet eme ne5ti. Baisiai neap-kendia Dundulis nelabqlq. Kur tik juos pamato, tuoj ugning strelg ijuospaleidZia. Tai ir dabar, pamatgs nelabqjq darbq kaip trenks i juos i5giedro dangaus, nelabieji i visas puses pasipyle, o akmuo dia pat nukrito.O Zmones Pirntuku akmeni pradejo vadinti. Mat netoliese gyveno toksvyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo Zmogus. Sugyventi su Zmondmisnegal6jo. ISvarb ji motina i3 narnq. Pasistate jis ioje vietoje, kur akmuo

Puntuko akmuo

UTENOS A pshRtT|s

krito, pirki4. Nei jis pikejq dvasiq baidesi, nei gerqiq gerbe, o iS kitqtik juokdsi. Tai kai kito akmuo iS nelabqjq ran[q, iai t-iesiar ant pun_tuko pirkios. Nuo to laiko puntuko niekas nemate, o akmen! jo vardupradejo vadinti.

Yra dar vienas padavimas, aiikinantis, kodel dis milZinas pramintasPr)ntuku. Senoveje su auksu, gintaru, Silkais atvykgs narsus karZygysPuntukas ir pra3qs kunigaikSti Rimgaud4 dukters rankos. Bet krivis piie_StaravQs, esqjijau paskirta dievams. lsgirdgs toki4 Zini4 puntukas ipykgsir krivi nudejqs. UZ tai jaunikaitis ant akmens buvgs sudegintas, o akmuopavadintas jo vardu.

SEIMATIS, MOKO AKMUOUtenos rajono savivaldybe

lo!,::o ^slvivoldyles rytineje dalyje. 5 kn i rytus nuo Tauragn4 yra

nedidelis SeimotiCs kqimelis. Jame pupso tlu dideli akmenys Mokas irMokiukas.

Pasak legendos, dia kadaise gyveno i5mindius. pas jl visi apylinkiqimones eidavo pasitarti. Ilgainiui jie taip iprato iSminiiaus patarimaisvadovautis, kad lekdavo pas jl del kiekvieno menkniekio ir patys visaiatprato galvoti. UZsir[stino Mokas ir akmeniu pavirto - tegu Zmonessavo protu gyvena.

. Kita.legenda pasakoja apie milZinq Mok4 su Zmona ir vaikais gyvenu_si prie3ingame Tafiragno eZero krante. Kartq Seima susiruo5e bristi I kitqkrant4. JVIokas su vaikais perbrido. O Mokiene paskendo. IS sielvartoMokas ir pavirto akmeniu...

TAU RAPILIO PI LIAKALN ISUtenos rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes rytindje daty.je, cmt pietinio Tattragno elero kran_to, s tukt o Taurdp il io pi liaka I nis.

. _Pasakojama, kad vard4 jam davgs kunigaikitis Rigimundas. Kitadoskalno_ vir5un€je auges storas qZuolas, jo Sovoje gyvengs vaidila, vaidilutesugni kDrenusios. {vedus krikSdionybg, ant kalno buvusi pastatyta baZny-dia, tadiau po kiek laiko iSnykusi ir dabar esanti talno viau;e. Legendabyloja, kad kart4 vienas drqsuolis atidLiau paLvelgps i tq duobp ir pa-mat€s kalno gelmese apleistq baZnydi4 su iigriuvusiais altoriais, o viduje

UTENOS APsKRrr s

groje apdulkeje vargonai. Ir dabar, Sv. Jono nakti, lygiai 12 valandqpiliakalnis atsidengia vienai akimirkai ir tie, kurie turi geras akis, galipamatyti tq baZnydi4.

PASV ENTU PYS. P U NTU KO B ROLI SAnykiiiq rajono savivaldybe

Deiiniajame Svent1sios upes krante, 2 km i pietus nuo AnykiiiQ mies-to, Anykiiiq iil€lio kraStovaizdiio draustinyje pupso valstybes saugomasgamtos objektas akmuo, vadinamas Pintuko broliu, arba Paiventupioakmeniu. Egli4 ir pu!4 uistotq.s, atrodo jis lyg didelis iveris, iikiiqsgalvq ii iemds ir iisiZiojqs.

Legenda pasakoja, kad seniai seniai buvo Salta Zierna. Vienq rytqZmones atsikele ir ruo5esi apie savo namus, kai i5girdo kaZkq dundant,lyg tai griaustin! griaudZiant. Msi taip i5sigando, pamane, kad pasauliopabaiga atejo. I5leke Zmones i laukq ir pamat6, kad krinta nuo dangausdidZiulis ugnies kamuolys. Nugalejg pirmqjq baimg, nudjo paZiureti irpamate didZiuli akmeni. Smarkiai kisdamas jis beveik susmego i Zemg,tik nedidele jo dalis liko pavir5iuje. Vdliau Zmones ji pradejo vadintiPintuko broliu, nes jis savo dydZiu pana5us i Pr)ntuk4. Riedulio auk5tis1,85, ilgis - 5,94, o plotis - 4,7 m.

ANYKSCIAI. MARCIUPYS IR MAREruPrc AKMUOAnykiilq rajono savivaldybE

Pietindje AnykiiiQ miesto dalyje tekq nedidelis Maiiiupio upelis.Jo slenyje vieniias rymo rausvas stambiagrudiio granito, ! virI4 kieksmaildjantis ovalo.formos riedulys. Tai Stavinq mitologinis akmuo, darvadinamas Maiiiupio qkmeniu. Akmuo guli ilapioje vietoje, didele jodalis nuskendusi i dumblynp.

Padavimas sako, kad Mardiupls - niekada neuZ54lantis upelis, vasarqir Ziem4 jame skgsdavg arkliai. Seniai seniai keliavo tuoktis i baLnydiqjaunqjq pora - bajoraite ir neturtingas smuikininkas. Nuo akmens be-Sokdamas i kitq puse, jaunasis nuslydo ir lkrito vandenin. Kad ir kaipstengesi bajoraite ji gelbeti - nieko jai nei36jo, nebei5rydo ji savo my-limojo, pasiglemZe jl klastingas upelis. Nepakeldama Sirdies skausmo rr

kaltds, Soko ir nuotaka gelmdn. Nusiskandinusios bajoraites atminimuiZmones upell Maidiupiu pramrne.

Dar pasakojama, kad kartq gyveng t€vai, kurie turdjg vieninteli slnq,bet neleidg jam vesti mylimos merginos. Tuomet Sis slapta pas jq nu-vaLiavo ir susituokd. Kai jaunieji vaZiavo pro tq viettu kur teka upelis,tevai juos prakeike, sakydami: ,,Jei tu mlsq neklausei, nueik skradZiaiZemq!" Tada visos vestuvds ir susmego Zemdn. Nuo to laiko ir vadinaupeli Maidiupiu.

LABAN ORO G I RI A. SVENTAKM EN I SMoletq rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybAs ryfineje dalyje, 20 km nuo Mol6t4 prie SirniyeZero, ialia Kraujeliqkaimo guli pilkai rusvas stambiagrudiio granito ak-muo - gamtos paminklas. Akmens ilgis 3,1, plotis - 3, aukitis - I m.

Pasak legendos, ant dirvondlio buvo akmuo. Atsikelg naujakuriaipriri5o netoli to akmens aveles. Vakare ateina aveliq parsivesti, o jqnera. Taip pat dingo ir karves, ir kiti gyvuliai. Zmon6s emd vilko pedqie5koti, bet nerado. Prie to akmens augo berZas. Ziiri vienq dienq - irjo jau nebera. Pagaliau suprato Zmones, kad akmuo viskq ryja. Imta tqvietovq Kraujeliais vadinti. Nusprende Zmones pasikviesti Zyni ir pa-Sventinti akmeni. Nuo to laiko akmuo daugiau nieko neberyja ir turiSventakmenio vard4.

IGNALINAlgnalinos rajono savivaldyb€

Ignalind - Ryt4 Lietuvos miestas, rajono savivaldybes centras,apsuptas miik4 ir eienq eierdli7. Pagrindind lgnalinos iiandienos,, profes ija " - turizmas.

Apie miesto atsiradimq sklando tokia legenda. Kadaise tose vieto-se stovejusi kunigaik5dio Budrio pilait6. Joje gyvenusi laiminga jaunapora - Ignas ir Lina, Budrio dukte. Bet uZsirUsting ant jrl dievai, nes Ignasbuvgs kryZiuotis. Tada pilaite prasmegusi skradZiai Zem€, toje vietojeatsiradgs ilgio eZeras, o netoliese Saltindlis. Kai Zmones eme kurtistenyk5diuose miSkuose, gyvenvietg isimylejeliq garbei pavadino Ignalini,o Saltineli Linos a3aromis. Nuo senov€s Zinomas Budriq kaimas, dabarjau tapgs Ignalinos miesto dalimi, lyg ir patvirtina 5iq legend4.

UTENOS APsKRrr s

GNUCry PILIAKALNISlgnalinos rajono savivaldybd

Rajono savivaldybas vakarinije dalyje, apie 19 km i vakarus nuo

Ignalinos, prie Linkmeno eiero stukso Ginitii4 piliakalnk. Tai dideldstaiiailaite kalva, apaugusi med'iais. Slaitai siekia 16 20 m aukiti,juose yra teras4 liekan4. Manoma, kad iia stovdjusi Linkmenq pilis,1373 m. sunaikinta kryZiuoii4. Kai Vllniaus kraltas buvo okupuotas len-k4 Giniiiai atsidurd netoli demarkacijos linijos. Ant piliakalnio m|gdavouZkopti Lietuvos prezidenlas Antanas Smetona. 1934 m. minint Smetonos

60-meti, ant piliakalnio buvo pasodintas qiuolas, prie kurio pasieniopolicininkai 1937 m. pastati atminimo akmeni. liuolas nudiiuvo, taiiauakmuo su iraiu pergyveno karq stalinmeti.

Legenda pasakoja, kad kart4 vaikai gan6 gyvulius prie Ginidiq pilia-kalnio. D[kdami jie imet€ ! ur-vq vieno vaiko kepurg. Vaikas bijojo be

kepurds griZti namo, toddl piemenys su virve ji nuleido urvan. NusileidgsZemyn, vaikas pri€jo duris, atidare jas ir pamate senutq. Si atidave jam

kepurp ir dar aukso mai5eli pridejo. Vaikai i3trauke laimingqj! i viriq.lSvydg dovanas, labai jam pavydejo. Tada dar vienas piemuo sumane

l[sti ! uryq. Nuleido ir 5i, bet jis pataike i kareivio duris. Kareivis kaduZriko ant to vaiko, vaikas sudrebejo ir norejo begti, bet buvo sudiuptas,

nuneStas i tamsi4 kamarq ir uZdarytas. Kiti vaikai lauk6 lauke prie urvo,bet taip savo draugo ir nebeiSvydo. Tas urvas ir dabar yra. Sako, i5 jogirdisi varpais skambinant. Gal ten ir baZnydia yra.

SALAKAS. KUNIGOKALNISzara5q rajono savivaldybd

Rajono savivaldybds pietindje dalyje, prie Stilako miestelio yra alka-kalnis, vadinamas Kunig6kalniu. Kadaise ant to kalno buvo benediktinl{vienuolynas ir balnyiia, kuri4 rfisiuose laidojo kunigus ir vienuolius.

ISlikgs padavimas pasakoja apie baudZiavos laikais Silako apylink6segyvenusi kunigq kuris turejo labai daug Zem€s. Su darbininkais, dirbu-siais jam, kunigas elgesi liauriai ir negailestingai: vargino juos sunkiaisdarbais, daZnai mu5davo. Kunigo laukuose buvo didelis kalnas, nuo kuriojis stebddavo savo darbininkus. Zmones ji pavadino Kunig6kalniu.

UTENOS APSKR rs

SALAKASZarasq rajono savivaldybe

Sdlako miestelis, isikfirqs ant L odiio eZerc kranto, i pietus nuo ra-jono savivaldybds centro, raiytiniuose ialtiniuose minimas nuo 1387 m.

Skaitant nuo galo, miestelio vardas ,,Sakalas".

Padavimai sako, kad Silak4 ikDre kunigaik5tis Utenis. Legendose 36-lakas - didZiulis 7 varstq ilgio ir 7 varstq plodio miestas, su 7 baZnydiom,7 vienuolynais ir pilimi keistu DidZiosios Labos pavadinirnu. Senovejedia buvo daug giriq ir rnedZiojamq Zveriq. S6lakas buvps Lietuvos di-dZi[nr1 medZiokles centras. MedZiokliai augindavo sakalus, del to vietovegavusi Sakalo vardq. Bet kad Zveriq globejas Girinis nelmintq medZiotojrluZmadiq, jie sugalvojo vietovQ vadinti iS kito ZodZio galo taip ji irvadinama po Siai dienai.

Kita legenda pasakoja, kad senais laikais 5i vietove buvusi apsuptaeZerq ir pane5ejusi i salq. Ten gyveno daugiausia Zvejai, kuriuos apylinkiqZmones vadino salokais, tai yra salos gyventojais, o kaim4 - S6laku.

INDRAJAZarasq rajono savivaldybd

Siaurds ryt4 Lietuvos upd, Inclrajd, prasideda I0 km i ,iuurq nu<t

Taurdgny Jos ilgi.s 38 km, baseino plotqs 105 kv. km. Dalis upes rcka irUlenos rajono savivaldybds leritorUa. IndrajOs upq ir Vosgeli4 piliakalnisieja bendra legenda.

Teigiama, kad Vosg6liq piliakalni supylusi milZine Indraja: prisemusiprijuostg Zemes ir supylusi i5 jos kalnq. Kur sem€ Zemg atsirado eZe-

ras. Kiek piliakalnis turis auk5dio, tiek eZeras gylio. Supylusi piliakaln!,milZine pastadiusi ant jo dideli miestq kuriame daug Zmoniq ilgai irlaimingai gyven€. Tadiau pikta ragana pavydejusi Zmondms laimds: jiuZblrusi miestq uZrakinusi jo vartus, o raktus paddjusi po dideliu ak-meniu, kuris ir dabar yra piliakalnio Siaurineje pailaiteje. Tas miestas su

visais savo gyventojais nugrimzdgs i Zemq... Ilgai verkusi milZine IndrajauZkeikto savo miesto. Nuo jos aianl net upe pradejo teketi, kuri dabarvadinama IndraiSs vardu.

UTENOS A Ps[Rrrs

KU KLIAI. BAISUSIS KALNELISZarasq rajono savivaldybe

Baisusis kalnelis yra rajono savivaldybds centrineje dalyje, l5 km

ivakarus nuo ZarasQ, prie KukliQ kaimo. Jis dainai vadinamas KukliQpiliakalniu. Kalnas apaugqs krumais, o pro ji eina kelias 13 AviliQ

i Zdrasus.

Legenda pasakoja, kad kadaise Sioje apylinkeje buvo dvaras. Jo ponas

buvo didelis bedievis, o uredas labai Ziaurus. Kartq rudenl baudZiau-

ninkai pjove vasarojrl. Ziaurusis uredas panoro dirbantiuosius nubausti

ir raitas jojo pro juos su bizfinu, bet prie pat kalnelio arklys suklupo.Supyko uredas ir nusikeikgs tare: ,,Jei kit4 kart4 suklupsi, tai sprand4

nusuksiu!" Vos tik uZjojo ant kalnelio, arklys staiga suklupo ir krisdamas

sprand4 nusisuko. Uredas hrito nuo arklio ir uZsimuie. SuZinojqs apie

uredo mirti, supykgs ponas liepe nelaimeli palaidoti su kepure ant 3io

kalnelio, Salia vie5kelio. Nuo tada dia praddjo vaidentis Zmones g4sdi-

nandios baidykles.

Kartq nakti Zmogui vaZiuojant Siuo kalneliu, nusmuko veZimo ratas.

Zmogus ji uZmove, bet greitai vel pastebejo beriedanti savo veZimaidioratq Ilgai vargo ir kamavosi jis su Sita beda: niekaip nepavyko rato uZ-mauti. Pagaliau ratas nurieddjo pakaln€n ir dingo. Rytojaus dienq Zmon€s

rado rat4 [keltq i berzo vir5lnq...

Kiti pasakoja Stai ke atsitikus: vienam Zmogui vaziuojant per Baisrlikalneli dvylikt4 valandq nakties, arklys pastate ausis ir pradejo pmnk5ti,o pats veZimas taip pasunkejo, kad gyvulys jo net pajudinti nebegalejo.

Atsisuko Zmogus atgal, o veZimas pilnas visokiq keistq daiktq: arklioSlaunq, Zmoniq kaulr+, Sautuvrl... Bet tuo laiku gaidys sugiedojo, kaZin

kas klaikiai suspiege ir viskas pranyko neZinioje.

ZARASAI. ZARASAICIO EZERASZarasLl rajono savivaldybd

EZeras tyvuliuoja miesto pietrytineje dalyje. Zctrasditis - tarsi jqu-nesnysis Zdraso brolis. Jo plotas 32 ha, ilgis 1,9 km, didiiausias plotis0,6 km. Krantai vingiuoti, aukiti, apaugq puiynais. Siauru sqsiauriu jisjungiasi su Bdlto eieru.

Apie Zarasdrtl legendos porina, kad toje vietoje, kur dabar ritasi jovandenys, kitados buvo auk5tas kalnas, ant kurio stovejo baZnyiia. Betkartq per sumq baZnydia su daugybe joje buvusiq Zmoniq prasmego,o kalno vietoje atsirado ezeras. IS kafto po Sio atsitikimo, kol dar mate-si bok5to vir5[nd ir kryZius, kasdien dvyliktq valand4 vis skambedavovarpai: Siokiomis dienomis tyliai, o Sventadieniais - garsiai. Bet bokituinuskendus, varpai visam laikui nutilo.

LAUKESO EZERASZarasq rajono savivaldybd

Lqfikesas telkSo 3 km ! iiaures rytus nuo Zaras4, prie Lietuvos Lat-vijos valstybinds sienos. Eieras, dar vadinamas Smdtvni, uiima 102 haplotcL jo ilgis 2,3 km, didliausias gylis 15,5 m. prie jo yra Sm€lines irLaukes1s kaimqi.

Yra iSlikgs toks padavimas. Syki jaunikaitis Zvejojo meSkerg imerkgs.Staiga i5 vandens i5niro laivas, kuriame s6dejo balta kaip drobe mergaite,o Salia jos tupejo baisus suo. Zveji apeme baime. Bet staiga mergait€prabilo: ,,Nebijok, ad esu nelaiminga ir uZkeikta na5laite. Tu gali maneiSgelbeti. Skubiai pavadink kunig4 ir papra5ykji, kad Sioje vietoje miiiasatlaikytq. Tada ad tapsiu laisva."

Jaunikaidio pakviestas kunigas apsirenge mi5iq rubais ir jau buvojas belaikantis, bet ZiDri - manipulas pamiritas, todel mi5ios liko ne-laikytos.

Mergaite vel i5nere i5 vandens ir lir.rdna tare: ,,Man lemta dar Simtusmetelirl vargti ir kenteti poZemio karalysteje, Sio Suns saugomai.....

Su Siais ZodZiais mergaite iSnyko laukti kitos progos nuimti uZkeikimqir daugiau jos niekas nebematd

SVENT) EZERASZarasq rajono savivaldybd

_ Netoli Smdlvy kaimo, 12 km i pietus nuo Zaras4 bangeles varinejaSveiilo eZeras. Jo plotas 442 ha, ilgis 3 km, didiiausias plotis 2,1 km, dtdZiausias gylis 18,2 m. Del vandens skaidrumo jis vadinamas lietuviikuojuBaikalu: nuo kalnelio galima slebeti jame .,ykstant! povandenini gyvenimq.Eieras unikalus tuo, kad nuo 1938 iki 1974 m. nuseko net 2,8 m.

IJTENOS APsKRrls

Legenda mini, kad seniai, labai seniai Sveflto eZero visai nebuvq,ojo vietoje stovejusi baLnytia. Bet veliau i5siverZqs i5 Zemds vanduo,apsemqs baZnydi4 ir pladias apylinkes. Taip vietoj maldos namq atsiradqseZeras, kuri Zmonds ddl paskendusios Sventoves pavadino Svefitu.

MELETINIO EZERASZarasq rajono savivaldybd

Meletinis, arba Malatinis, eleras DusetQ kraite, rajono savivaldybdsvaknrindje dalyje, 32 km nuo Zarasil. Jo plotas 32 ha, ilgis 1,1 km, plotis0,5 km. Eieras rininis, jo krantai aukiti, stot s, daugiausia apaugq miiku.

Pasak legendos, dia geniau dvyliktq valandq nakties kaZkas vaidenda-vosi. Kartq vaZiavo Zmogus paeZere ir pamate maZame laivelyje mergaitQ.Ji, pasvirusi i krant4 6me Zmogq pra5yti, kad jis ardiau prieitq. Zmogus,priejgs ardiau, pamat6, kad laivelis pilnas aukso. Zmogus paklause: ,,ISkur dia auksas?" Tuo metu mergaite, nieko neatsakiusi, pradingo su visuauksu. Zmogus labai persigando, parvaZitvo namo ir ilgai sirgo.

Kita legenda pasakoja, kad vietoj Sio eZero buvgs SunteZerio dvaras.To dvaro ponas buvo labai piktas. UZ tai jL kaZkas pakord, o dvarq pra-keike: dvaras nugrimzdo, o jo vietoje liko tik eZeras. Sako, kad po eLerqplaukiojanti aukso laiveliu mergaitd - nelaimelio pono dukte.

EIAUNj EZERASZarasq rajono savivaldybd

Sis eZeras telkio 5 km i iiaurq nuo Dusetil, rajono savivaldybds va-karindje dalyje, SartQ regioninio parko teritorijoje, 33 km nuo Zarasfi.

Visokius dalykus pasakoja apie Ci6uno eZer4 Zmonds, porina, kadkadaise vienoje jo puseje gyveno Zvejys Ciaunius. o kitoje medZioto-jas Zvirblis, kuris turdjo nepaprastai graziq dukteri Meilutg. iiaunius irMeilut€ pamilo vienas kitq, bet negalejo b[ti drauge, nes medZiotojasZvirblis labai prie5taravo Siai meilei. Jaunuoliai slapukavo: iiaunius vi-dumakti atplaukdavo pas Meilutq, o 5i iSbdgdavo i5 namq jo pasitikti.Vienq kart4 Zvejys nesulauke mylimosios, griZo i savo laiveli ir nordjoplaukti namo, bet pamatd jame mergelg. eiaunius, manydamas, kad taiMeilute, Soko i laiv4. Bet rastoji laive Soko i vandeni ir pasin€rd. Jau-nuolis, bijodamas netekti mylimosios, taip pat paskui jq i eZerq Soko.Tuo metu mergel6 laume pagriebd Zvej[ ir pranyko eZero gelmese.

Meilute, suZinojusi apie eiauniaus likim4 per dienas naktis sede-davo ant eZero kranto ir gailiai verkdavo. Bet aSaros jai niekuo nepa-

UTENOS aPsKRrr s

ddjo - Ciaunius daugiau nebegrlZo, pavirto baubliu ir pradejo graudZiaivaitoti. Kartq Meilute pamate laumg, kuri plaukiodama vandeniu lelijasskyne, vainik4 pyne ir kaZkokiq dainelp niiiniavo- Noredama atker5ytiMeilute Soko ant laum6s: ,,Atiduok, laume ragane, mano mylimq ber-nel[!" Bet tuo tarpu ir jq laume pasigavo ir panardino i eZero gelmes.Meilute virto lak5tingala, kuri vasar4 per dienas ir naktis diulbedavomiSko tankumyne.

Nuo tol eZerq vadina ii6unu, o mi5kq prie jo Zvirbliasale.

SUVIEKAS. KAUSELIO EZERASZarasq rajono savivaldyb6

Prie Siviekn, liaurineje rajono savivaldybds dalyje, 19 km nuo ZarasQ,tyvuliuoja Kaui€lio eleras.

Padavimas pasakoja, kad senq senoveje velnias, pasisdmgs i5 jfirosvandens, ejo uZlieti baZnydios, tadiau beeinant uZgiedojo gaidys ir kau54su vandeniu velnias turejo palikti, o pats sprukti i pragarq. Toje vietoje,kur liko vandens kauias, atsirado Kau56lio eZeras.

Pasak kito padavimo, kartq velnias panoro patikrinti, kuriame eZe-re - Dirdq ar Cidirio, yra daugiau vandens. Velnias i5matavo ir pamate,kad eidirio eZere vandens yra daugiau. Tada jis paem6 kau54 ir nesiojovanden[ [ Dirdq eZer4 norddamas i3lyginti skirtum4 Taip jam besidar-buojant, pragydo gaidys, kauias i5krito, velnias paspruko, o i5 kausoi5sipylqs vanduo virto eZeru, dabar vadinamu KauSelii.

SUVIEKAS. MAGAZI NO KALNASZarasq rajono savivaldybe

Rajono savivaldybds liaurindje dalyje, 19 km i Siaurq nuo Zarasfi,Sivieko kaime yra kalnelis, vadinamas Magazino kclnu.

Stai kq apie ji pasakoja legenda. Kadaise ant kalno buvo pasrarytas

mlro r[sys, i kuri aplinkiniai gyventojai rudeni prine5davo javq ir kitokiqgerybiq. Bet po kiek laiko valdZia nupirko 5i rusi ir irenge ginklq san-deli, kur! saugodavo kareiviai. Kartq vienas sargybinis dvylikt4 valandqnakties netoli rUsio pamate maZq berniukq. Drqsiam kareiviui par[poprie jo prieiti ardiau, bet vaikas nuo jo vis tolinosi, begdamas rlsiolink. lejgs i rnsl, taip trenke durimis, kad kareivis net apvifto, o r[syssu visais ginklais i kalno vidq prasmego.

SUVIEKAS. ZYTKALNISZarasq rajono savivaldyb6

Rajono savivaldybds liaurindje dalyje, 19 km i iiaurq nuo Zarasq,Sinieko eZero paktant€je stovi garsus kalnas, vadinamas Zytkalniu.

Pasakojama, kad Sirviekq kadaise valde narsus kunigaikStis Zytas. Kar-tq j[ uZpuold kalavijuodiai, kurie buvo isitvirtine Dinaburgo pilyje. Zytasnarsiai gyndsi ir prieius nugalejo. Siai pergalei iamZinti jis isake kariamssupilti auk5tq kaln4. Po metq kalavijuodiai antr4 kart4 iS pasalq uZpuole

Zyt4 Nors lietuviai ir dabar narsiai kovojo, bet buvo nugaleti. Siame mlSyjeZuvo ir karingasis Sivieko kunigaikStis Zytas. Jo klnas buvo sudegintas irkalne palaidotas, o kalnas praddtas vadinti Zytkalniu. arba Zytkapru.

KNIPISKES. RAGAN IJ KALNASZarasq rajono savivaldybd

Knipi| kds y'ra kaimelis raj ono s av ivaldybes i iauriniame pakra{ tyj e,

16 km i iiaurq nuo ZarasQ. Ragan4 kalnas stovi Knipiiki4 kaimo 2emije,Ciiirio eiero pakrantdje. Apie ji yra iilikq keli padavimai.

Pasakojama, kad baudZiavos laikais, Joniniq idvakarbse, vienas bernas,pavargQs nuo darbq, nuejo klojiman pogulio, atsigule ir snaud6. Klojimanatejo trys mergos ir, nepastebejusios berno, i5sirinko tris kelmus, vadina-muosius arklius, ir nutare joti Kijevan. Bernui pasidard ldomu paZirlreti,kas gi bus toliau, toddl jis nepastebetas atsihrpe ant vieno kelmo, kartusu mergomis pakilo i or4 ir nuskrido i Kijevq. Kit4 dien4 mergos sutikobemq Kijevo turguje ir klaus6, ar jis nera raganius. Bernas papasakojovis4 teisybg ir emd pra5yti, kad ji vel gr4Zintq Lietuvon. Mergos sutiko,padme i3 jo garbes Zodi paslapti saugoti ir parskraidino namo. Tadiaupaslapties bemas nei5laike ir 5l nuotykI papasakojo draugui. Sis - kitiems.SuZinojo dvaro ponas, isake visas tris mergas sugauti, suri5ti ir sudegintikaip raganas. Sios i5 kerSto iskunde berno suiad6tinq, kad ir ji esantiragana, ir dar didesne nei jos. Ponas liepe sudeginti ir jq. Raganos irnekalta mergina buvo sudegintos, o bernas iSprotejo. Taip jis buvo nu-baustas uZ duoto ZodZio nesilaikyme.

Kiti dar pamena pasakojimus apie ant Sio kalno pasirodandias ir Zmones

beg4sdinandias baidykles. Naktimis trys raganos ateidavusios ir neatsargiusZmones pasmaugdavusios, o vasar4 dia jokia 2o16 neaugdavusi. Kartq trysnarsfls vyrai nuejo nakti ant kalno, sugavo raganas ir i vandens kubilq

UTENOS APsKRrr s

imete. Viena ragana panere i5 karto, o dvi liko pllduriuoti ant vandens.Vyrai Sias dvi raganas uZmu5e, o pasinenrsiq paleido. Nuo tada tas kalnasi5 karto apaugo Zole, iSnyko vaiduokliai ir baig€si Zmoniq g4sdinimai.

GOLUBTSKA PtLIAKALNISZarasq rajono savivaldybe

Rajono savivaldybes centrineje dalyje, l2 km i vakarus nuo Zarasti,prie Avilio eiero iiaurinio kranto, ialia buvusio Golubiiki4 kaimo yrato paties vardo piliakalnis, kur! imonds vadina Odakalniu.

Apie GolubiSkiq piliakalni padavimas pasakoja: kart4 [ Siq apylinkgatsibaste Svedai, kurie labai vargino Zmones. Lietuviai niekaip negalejojq iveikti. Tuo laiku atsirado vienas gudragalvis, pavarde Ju5kenas. Jissu5auk€ narsiausius kareivius ir liepe jierns papjauti 100 galvijrl, o tadanulupti jq odas. Veliau Juik€no isakymu kareiviai buvo apvilkti galvijqodomis ir apnlpinti ginklais. Taip apsirengg lietuviai netiketai uZpuoleprie54: Svedai labai i5sigando ir buvo sumuSti. Zuvusieji m[Syje ten patir palaidoti, o pats kalnas taip ir liko Odakalniu pavadintas.

DEGUCIU PILIAKALNISZarasq rajono savivaldyba

Rajono savivaldybes centrineje dalyje, l5 km i pietvakarius nuoZarasQ, GraZittes regioniniame parke esantis piliakalnis, kartqis vadi-namas Ai .s.tmanio vardu, yra netoli Deguii4 kaimo, prie Samd.nio eie-ro. Tai didelds kalvos viriund, kurios status (vakarinis ir pietvakarinis)ilaitai siekia 15 m aukiti. Paiiqme kalvos viriuje beveik apskrita25m skersmens aikikle, Zemiau kurios (apie 3,5 m) yra 1,2 m aultiiioir 120 m ilgio pylimas. Piliakalnio iiorinis llaitas yra apie 3 m aukiiio.Zemiau dar vienas apie I m aukiiio 50 m ilgio pylimas.

Pasakojama, kad anksdiau i 5! piliakalni ejo slaptas kelias per gretaesandiq UZusamanio bal4 Kiti teigia, kad dia buvo lsik[rEs EmilijosPliaterytes sukileliq Stabas. Padavimas pasakoja, kad Degr)diq piliakalnisatsirado dar tais laikais, kai po m0sq Zemg vaikidiojo milZinai. Vienastoks milZinas, vardu Samanis, paeme Zemiq saujq ir supyle je kitoje vie-toje. Tuomet toje vietoje, i5 kurios Zeme buvo paimta, atsirado SaminioeLeras, o i5 supiltq Zemiq saujos - i5dygo piliakalnis.

MANTU LtsKtA PtLtAKALNtSZarasq rajono savivaldybe

Piliakalnis yra rajono savivaldybds iiaurinije dalyje, 24 km i Siaurds

vakarus nuo ZarasQ ir apie 0,5 km i tuos paiius iiaurds vakarus nuoManiuli{ki4 kaimo, prie Kumpu1lio eiero. Piliakalnio ilaitai status irsiekia l4 m auklti. Viriuje 50x25 m dydiio oikikle, kurios pqkraiiiuoseyra 0,8 1,2 m kultirinis sluoksnis.

Zmones apie ManiiliSkiq piliakalnI pasakoja, kad ji 1655 m. supylQSvedai, tuo noredami pagerbti savo kariq laimejimus Lietuvoje ir iamZintijos uZkariavim4 Dirbant i5tisas dienas ir naktis piliakalnis supiltas es4kariq kepuremis. Nors ir pailsg, kariai su dZiaugsmu sveiking karalirl irlinkejq jam bflti tokiam galingam, kaip ir ManiirliSkiq piliakalnis...

Kitas padavimas apie Maniili5kiq piliakalni pasakoja kadaiseAleksandrav6leje gyvenus bedievi ponq. Jo valdas uZkariavQ vokiediaikardininkai buvg iSvyti lietuvirl. Cia likqs tik vienas kardininkrl karininkasir apsigyvenEs pas bediev[ pon4. Karininkas emgsis ji mokyti tikybosdalykq ir tuo uZrustintas ponas nunuodijgs mokytojfu o jo kun4 liepEs

nuveZti i Maniili5kir4 balnyti4 o Siq apipilti Zememis. Nuo tada ir atsi-radgs Sis paslaptingas i baZnydiq panaSus piliakalnis...

Yra pasakojama, kad greta piliakalnio guli didokas, plok5dias akmuo,o po juo pasleptas lobis. Jei nori paimti t4 lobi, reikia i5 to akmens pasi-imti akmenuk4 isid€ti I burnq ir ne5ioti tris paras nepratariant ne LodLio.Tredios paros vidumaktyje reikia ateiti prie to plok5dio akmens ir pabelsti

i ji burnoje neiiotu akmenuku. Tik tada jis pakils auk5tyn - tuomet imkuZburtq lobirl kiek nori, i valias! Visa beda, kad iki Siol niekas negaldjoiSlaikyti akmenuko nekalbedamas net tris paras. Taip ir liko uZburti lobiaipo juos saugandiu akmeniu.

vELtKUSK\A PtLtAKALNtSZarasq rajono savivaldyb6

Pasienyje su Rdki{kio rajono savivaldybe, 21 km ivakarus nuo Zarasiq,

Sarftf regioniniame parke, apie 1 km i Siaurq nuo Velikuiki4 kaimo, tarpSartQ ir Zdlvds eier4 yra Velikuiki1 piliak(tlnis. I3 iiaur1s ji juosia eZe-

ras, ii ryt4 ir pietl{ dirvonuojantys laukai. Slaitai i3 Sarttl eZero pusdsstatus, 18-19 m aukiiio, o nuo lauk4 pusds 4 m aukiiio.

UTENOS ApsKR Tts

Senoveje ant to piliakalnio stovdjo dvaras, o pef Sartq eZerq buvo nu-tiestas geleZinis tiltas, pakabintas ant kaZkokiq kabliq ir geleZiniq stulpq.Seneliai pasakoja, kad atejusi kaZkokia milZinq kariuomene ejo.per tqgeleZini tiltq ir ji eidama sulauZe. Ponas, kuris gyveno ant piliakalnio,pasake, kad jei tq tiltq sulauZ6, lai ir jo dvaras eina po Zeme. I5rare ponastuos ZodZius - ir staiga dvaras nudjo per Zemes! IS ten veliau i5eidavolabai graii panel6. Rankose laikydarna katiliuk4 kartais ji vaikSdiodamajuokdavosi, Sokdavo, Zaisdavo arba verkdavo. Vienq kart4 Zmogus nudjoant piliakalnio ganyti arkliq. Pavarggs buvo, tad atsigule. Bet staiga ii-girdo arklius prunkSdiant - greitai paSoko ir pamate einandie graLiq pa-nelg. Rankoje ji turejo katiliuk4 Zmogetis iSsigando. greitai persiZegnojo.GraZuole garsiai nusijuoke ir nepastebeta kaZkur dingo. Zmones pasakoja,kad ten vaidendavosi pinigai - tik reikejg su5erti per tq katiliuk4 kurimergina laikydavo rankose, ir i5 jo bDtq pabirg pinigai.

VAJ AS IS KI S, M ARTY N KALN ISZarasq rajono savivaldybd

Vajasilkis - nedidelis kaimelis rajono pietvakariniame pakraityje,25 km nuo Zarasil. Apie Vajasiikio apylinki4 kalvas sud,lta daug idomi4padavim4. Juose minimas ir Martynkalnis.

Seniai, labai seniai i MurliSkio smuklg i5 Davainiq atvaZiavo MartynasBarisa. Zmogelis taip pasigere, kad nebesurado kelio namo. Bltdineda-mas atsidure SlepediQ kaimo galulaukese, ties kalnu. iia degtines ir buvosupleiytas i gabalus. Visa tai matd kiSkis. Jis padiupo gabalq raudonqMaftyno mar5kiniq - juose ir buvo nelaimelio girtuoklio siela. Neturejoji vietos Zemdje: vis klaidZiojo ir g4sdino Zmones. Sako, kad Bios vietoslabai bijojo vaikai ir ne tik jie: girtuokliai irgi iS tolo aplenkdavo Mar-tynkalni. Keisti dalykai ant jo ddjosi: medZiai savo Sakomis draskydavogrlZtandius namo i3 smukles. Gerai, kad smukld sugriuvo, tada ir vargSoMartyno siela nustojo vaidentis.

LAPELTSKiS. RAGANTJ SOSTO AKMUOZarasq rajono savivaldybe

Mitologinis akmuo yra rajono savivaldybds ryfineje dolyje, l2 km nuoZarastl, prie kelio Zarasai-Tuimantas, 30 m i vakarus nuo Lapeliiki4kaimo sen4jy kapiniq. Apsamanojqs pilko granito alonuo yr.1 nupjauto

UTENOS APsKRrrs

kugio formos. Jo aukitis 2 m, skersmuo 2,5 m. Akmens viriutinije da-lyje yra 1,07x0,70m dydZio ir 0,30 0,40 m aukiiio iduba, vadinamaRagan4 sostu.

Raganq sosto pavadinimas padavime taip ai5kinamas: senq senovdje,dar tada, kai Zemeje vie5patavo raganos, jos sededavo ant akmens irgraZiai dainuodavo - ypad keliu pravaZiuojant jauniems vaikinams. Pa-

starieji suzaveti jq dainomis prisiartindavo prie akmens, o raganos tuometdiupdavo jaunuoli ir ji myluodavo tol, kol nelaimelis mirdavo.

KtEeU EZERASZarasq rajono savivaldybe

Rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 9 km i iiaurq nuo Zardsq,netoli StelmuZds qZuolo tyvuliuoja Kieiiq eieras. Jo plotas t7 ha, ilgis0,8 km, plotis 0,3 km, didiiausias gylis 8,8 m. EZeras rininis, jo krantaiaukiti.

Padavirnas pasakoja, kad ten, kur dabar tyvuliuoja eZeras, kitadosdunksojo didZiuliai didiko rfimai. Keistas tai buvo dvaras, nes stovejo jisne ant kalno, bet iduboje. Ziaurus ponas gyveno tuose rumuose. Jis enge

Zmones, sau turtus kraudamas. Kart4 anksti pavasari, kai baudZiauninkaipirmq kartq i5ejo i laukus dirbti, atsirado maZas seneliukas. Smulkus joveidelis buvo i5vagotas raukiliq, o smakrq denge ve5li balta barzdel6.Atsistojgs prie3 dirbandius, senukas laibu balseliu su5uko: ,Nesistenkitegerai dirbti. Greitai dvaro dia jau nebebus. Vietoj dvaro augs didZiulesZoles - kiediai. Paskui uZeis dideld li[tis ir kiediq laukas virs eZeru..."

ISklause Zmonds senelio, galvomis palingavo. Bet nespejo atsitoketi,kai senelis dingo. ISnyko taip pat staigiai, kaip ir atsirado. SusiZvalgeZmones itariai, bet darbq nemete. Kitq rytq atejg dirbti visi nustebo, nesprie dvaro buvo priaugp daug keistq Zoliq. Ponas liepe jas rauti ir nai-kinti. Kad ir kaip pluSdjo Zmonds, bet darbo vaisiq nebuvo matyti. Kit4rytA Zoles uZaugo daug didesnes... Ir vel tri[sd Zmonds, bet veltui: Zoles,

rodos, augo ne dienomis, bet valandomis. T4dien, kai saule nusileidoir Zmonds eme skirstytis i namus, dangus staiga pajuodo, pakilo v€jas,grdsmingus Zaibus 6m6 svaidyti grumojantis Perkfinas ir kad prapliupolietus - ne la5ais lijo, bet srove vanduo tekejo. Niekas i5 namq nosieski5ti nedriso - taip baisu buvo lauke. Visas vanduo tekejo i tq vietqkurioje dunksojo pono dvaras, paskendgs neiSbrendamame kiediq miSke.

UTENOS APsKfi Trs

Kai trediq dienq dangus pra5vito ir nustojo lyti, Zmones toje vietoje, kurstovejo dvaras, iSvydo tyvuliuojant[ dideli vandens plot4. iia atsiradus!eLerq jie pavadino Kiediq vardu.

SALINIO EZERASZarasq rajono savivaldybd

Daug eienl puoiia DusetQ apylinkes. Salinis nedidelis eierasrajono savivaldyb€s vakarin€je dalyje. Jis yra i liaurq nuo Vosgdlitlpiliakalnio.

Legenda pasakoja, kad kadaise prie jo gyveno ragana Saline: sededamaant kranto, ji vis gaudydavo Zuvis. Kartq ragana sugavo labai didelg Zuvi,kuri j4 padi4 nutrauke i eZero dugnq ir nuskandino. I5 mirusios raganosradosi sala, kuriq Zmones pavadino Saline, o pati eZerq Saliniir.

SARTAIZarasq rajono savivaldybd

Sartal - tai penktas pagal dydi musq ialies eieras, kurio plotas13,3 ky. km. Vienas graiiausitq Lietuvos eiert4 su vaizdingomis pakran-temis. Daugiaiakis tarsi briedZio ragai eZeras nutisqs ii piet4 i iiaurqapie 15 km. O jo plotis vidutiniikai tik apie 950 m. Sartai - ilgiausiqkrqnto linijq Lietuvoje turintis e1eras, norint ji apeiti reikeh4 nu2ings-niuoti 79 km. Eiero vardo atsiradimq aiikina legendos.

Viena jq pasakoja, kad Dusetosd gyveno labai doras ponas. Jis pastatedia baZnydiq ir nupirko Rygoje dideli varp4 pakik5tijo ji Jonu. Varpasbuvo labai didelis ir be galo sunkus. I5 Rygos Zmones varp4 vei.E Li,ema,rogemis per eZerq dvylikos sartrl arkliq kinkiniu. Bet staiga ledas ilnZoir varpas su visais sardiais nuskendo. Kit4 dienq Jonas su triukdmu i5kiloir prad€jo skambeti. Zmonds nor6jo ji i5traukti, bet niekaip negalejo. Potrijq dienq varpas vel iSkilo, sugaude ir amZinai nuskendo. Tada tojevietoje pakilo bangos, susisuko didZiausi verpetai ir suskilo ledai. Taismetais kaskart, kai tik suskambedavo DusetQ baZnydios varpai, Jonas,guledamas dugne, graudZiai gausdavo. Dabar jis apsitraukd rudimis irvisai nutilo. Nuskendusirl sartq Zirgq atminimui eZerq eme vadinti Sartais.Nuo to laiko pladiqjq Dusetq apylinkiq gyventojai kasmet vasario 2 d.,per Grabnydias, suvaZiuoja ant Sartf eZero i Zirgq lenktynes, vel bandoledo stiprumq ir savo arkliq eiklum4

UTENOS APs KRlns

SartQ eiero iirg4 lenktynds istoriniuose ialtiniuose pirmq kartq pa-min€tos 1795 m., o 1905 m. jos virto tradicindmis.

Dar viena legenda susijusi su Siq lenktyniq pradZia. Esq Dusetosd gy-

venEs Ziaurus ponas. Kartq pas ji atejqs baudZiauninkas su graZuole nuo-taka. Ponas sumanqs paverZti mergin4. Pasiulgs vaikinui palenktyniauti

Zirgais ant Sart! eZero ledo kas laimesiqs, tam ir atiteksianti mergina.

Pasikink€ ponas eikliausius ristfinus, o vaikinas buvo atvaZiavgs su sena

kumele. Si 6m6 ir laimejo lenktynes. InirSo ponas ir liepe nuplakti lenk-tyniq laimetoj4. Tuo metu po Ziauraus pono kojomis triok5telejo ledas,

ir eZero gelme prarijo ji su visais Zirgais. Laimingi baudZiauninkai su

savo arkliais nuo to karto vis varZosi ant Sarti ledo.

DUSETOSZarasq rajono savivaldybd

Lietuvos rytiniame palcraityje, 26 km ivakarus nuo ZarasQ, pietiniameSartfi eiero krante ilsidbstqs Dusetil miestelis. Jo vqrdas minimas nuo

1259 m. Mindaugo raituose.

Padavimai byloja apie Dusetq vardo atsiradimq. Kart4 keliavo Zmogus

i5 Zarasrl i Roki5ki ir vedesi du jaudius. KryZkeleje sustojo pailseti: pri-ri3o jaudius, pavalge ir nuejo atsigerti. Bet sugriZgs jaudiq neberado. Jq

vietoje gulejo pamesti du sietai. Nuo to laiko 5i vieta buvo vadinama

,,Du sietu". Laikui begant dia isik[re miestelis, pavadinimu Dirsetos.

Kita legenda primena neramius laikus. Kartq vienas ponas vaZiavo

nuo kapq per didelius mi5kus, ji uZpuole ple5ikai ir prad€jo dusinti. Betponas laimingai iSsigelbejo. Gr[Zqs ! t4 viet4 jis pastate baZnydi4 ir pa-

vadino j4 Dusetomis.

VOSGELIU PILIAKALNISZarasq rajono savivaldybd

ZarasQ rajono savivaldybds vakariniame pakraityje, netoli ribos su

ROkifkio rajono savivaldybe, iisidesrcs VosgEIi4kaimas, ialia kurio rymoispudingas Vosg|li4 piliakalnis ir telkio to paties vardo eieriukas. Pi-liakalnis - 40 m aukiiio naturali kalva, kurios radiniai priklauso ne'olitui naujajam akmens amiiui. Kartais jis vadinamas ir Dragdliikit4piliakalniu.

Yra padavimas, pasakojantis apie labai senus laikus, kai Vosg6liq pi-liakalnio dar nebuvo, o jo vietoje stovejo grazi raganos Laumds-Baubespastatyta baZnydia. Pati ragana buvo nedaili, viena akimi Zvaira. KasdienLaume-Baube ant oZio atjodavo i baZnydi4. Jos raktininkas pirmiausiaragan4 ileisdavo, o tik paskui Zmones. Bet kart4 raktininkas i baZnydiqpirma Zmones ileido... Ragana labai supyko, raktininke istDme bqZny-dion, ateme i5 jo raktus, uZrakino duris ir, su5aukusi daugybg raganr6

[sake joms Zememis uZpilti baZnydi4 Taip ir atsirado Vosg6liq piliakalnis.Raktus piktoji paslepd po dideliu Slaite gulindiu akmeniu, pati nub6goprie eZero ir nusiskandino. Seniau daug kas girddjo, kaip iS poZemiobaZnydios Zmones pagalbos Saukesi.

Kitas padavimas pasakoja, kad piliakalnio vietoje seniau buvusi baZ-nydia, bet ji labai nepatikusi vietiniam velniui. Velnias nordjqs jq.uZpiltiir, beimdamas Zemes, iSkasgs greta eZereli ir kriauklais uZpylqs baLny(,iq.Bet niekaip negalejo pasl6pti durq. Tada jis paeme dideli akmeni ir manejuo duris uZversti. Bet kaip tik tuo meru uZgiedojo gaidys, akmuo i5kritoi5 velnio rankq ir visam laikui sulindo i kalno Slait4.

Dar sakoma, kad ant piliakalnio anksdiau buvo skyle. Kartq pieme-nys, ganydami dia gyvulius, suvijo i5 botagq virveles, suriio i vien4 irileido i skylg per liemeni perri5tq piemen[. Kai ji iStrauke - jis i3sine5edaug pinigq, o kai v€l laimg megino ileisdami kitq piemen! - nelaimelii5trauke be galvos.

Legenda teigia, kad seniau Vosg6liq piliakalnyje prie akmenq buvogilus urvas. Kart4 prie piliakalnio gyvulius gang piemenys i5dykauda-mi imete i urvq vieno draugo kepurg. Piemuo llindo i urvq: eina einajuo - prieina bai:nyli4. Ziuri - du ponaidiai auksq seikeja ir klausiaatejlno, ko jis atejEs. SuZinojg, kad kepures - pilnq jq pripyle aukso iriSleido I vir5q. Tai iSgirdgs piemens Seimininkas i urvq savo sEnq nu-siunte. Ponaidiai, suZinojq, kad jis t€vo pasiqstas atdjo aukso, pridejopilnq kepurg me3lo, uZdroZe lazda ir iSvare.

VItI\IAUSAPSKRITIS

Detluvao o LyduSk a ryI UKMEBGE .q I

{"8'' ,"&"** $.,"r*

?.11:Pt t:ronul"n'"ui,

VILNIAUS APS(FtTts

DOKSTOSVilniaus rajono savivaldybe

Dfik|tos - gyvenvieft rajono savivaldybds iiaurds vakary pakraityje,32 km nuo sostines. Dfrk{tq miestelio pavadinimas kildinamas ii iodni4,,duksoti", ,,dukti", galiniiq reikiti garavimq vadejimqsi, ielsmq. O galvietq kur kas nors regima, tolumoje dvaras ant kalno dukso.

Miestelio iZymybe - nuostabqus groiio Sv. Onos ba2nyiia, pastatytai3 akmenq ir raudon4 plyhl 1850 1856 m.

Legenda pasakoja, kaip 5i Sventov€ buvo statoma. Sakoma, kad statantbainydiq i5 netoliese esandio mi5ko iSeidavgs lokys ir i kaln4 ridendavgsakmeni, lyg butq nordjgs savo darbu prisideti prie Svenfyklos pamarq

statybos. Gyventojai pasakoja, kad kai lokys liaudavosi ritings akmeni,darbininkai sakydavo, jog esqs laikas pietauti, nes ir pati meska pavar-gusi ir nukeblinusi pasiieikoti ko nors gurgiandiam pilvui nuraminti. Irtai truko visq baZnydios statymo metq.

VILNIUSVilniaus savivaldybb

Vilnius Lietuvos sostind, didZiausiqs musq ialies miestas, lsiktirqsNeri€s ir Vilnios sleniuose. Nuo Vilnios upes kilo ir miesto vardas, pirmqkartq paminetus 1323 m. didiiojo kunigaildiio Gedimino laiSkuose.

Kodel sostine ikurta kaip tik Sioje vietoje, pasakoja sena legenda.Kartq Gediminas su savo kariais ir kunigaik5diais i5jojo medZioti. Kiaurqdienq medZiojo, ragq aidai toli skarnbejo. Atejus vakarui, visi pavargg,

i5alkg susirinko Sventarigio slenyje, kur Vilnia lteka i N6ri. Ten suvilkovisus uZmuStuosius Zveris briedZius ilgais, lyg medZiq 5akos, ragais,vilkus, gauruotus lokius. Gediminas tada nukove didZiausi4 taure. Visi

VILN IAU 5 APsKnrT|s

nustebo, mat nebuvo matQ tokio didelio. Tq kaln4 ant kurio Zvdris buvouZmuStas, pavadino Tatrro k6lnu - jis dabar tebera. Naktis buvo rami irsilta, todel Gediminas greitai uzsniido. Ryto metq kunigaikStis atsikelqspapasakojo regdjgs nuostabq sapn4: ant auk5to kalno stovejo didelis ge-

leZinis vilkas, o kauke jis taip garsiai kaip Simtas vilkq. Niekas negalejo

Gediminui paaiSkinti, kq toks sapnas galetq reik3ti, tik vyriausiasis lie-tuviq vaidila- kriviq krivaitis tare: ,,Vyriausiasis kunigaik5ti, geleZinis

vilkas yra miestas, kuri tu turi pastatyti ant Sio kalno, miestas bus tvifiaskaip geleZis. Prieiai jI puldinds daug kartq, noiedami sugriauti ir suardy-

ti, tadiau neiveiks jo. O tas stiprus vilko balsas rei5kia, kad garsas apiegalingq ir turtingq miestq pasklis pladiai po visq pasauli." Gediminaspastate miestq ir pavadino j! Vilniumi. Paskui persikele i jI gyventi.

O per daugeli metq i5sipilde kriviq krivaidio 2odZiai apie Vitniaus galybq

rr garsumq.

VI LN I U S. SV ENTARAGI O SLEN ISVilniaus savivaldybd

Sosfines centre, Gedimino hilno papedeje yra XVI a. Lietuvos met-raiiio legendindje dalyje minimas Vilnios ir Ndries santakos slinis.

Legenda pasakoja, kad Utenio sunus. kunigaikStis Sventaragis, labaigraZioje aplinkoje, giraiteje, dviejq upiq sutelktyje, iSsirinko sau laido-jimo viet4. Sventaragis paprade savo sfinaus Skirmanto, kad ji mirus!dia sudegintq. Be to, isake sunui, kad toje vietoje ir kitus lietuviq ku-nigaik5dius ir bajorus degintq. Mat lietuviai buvo pratQ kunq sudegintiten- kurjis mirdavo. PasakES tuos 2od2ius. Sventaragis netrukus pasimire.

Skirmantas, pakltsdamas tevo valiai, ikrlre slenyje deginimo viet4 Ten

kartu sudegino k[nq verg4 tevo arkli, drabuZius, sakalq ir medZioklinikurt4 Nuo to laiko Lietuvos kunigaikidiq k[nus tik toje vietoje degin-davo. NepamirSdavo prideti h.riiq ir me5kq nagq, nes tikejo, kad bus

teismo diena. T4 dienq dievas sedes ant aukSto kalno ir teis gyvus beimirusius. Ant to kalno bus sunku uZkopti be Zv€riq nagq.

Sventaragio slenis tapo Lietuvos kulto centru, slenyje nuolat dege

amZinoji ugnis ir stovejo Perkrlno Sventykla.

VILNIAUS A P5 KRITIS

VILNIUS. PLIKASIS KALN ASVilniaus savivaldybd

Vilniaus centre, greta Gedimino kilno, dunkso Plikasis kalnas, antkurio lvieiia Trys kryiiai.

Legenda pasakoja, jog Trijrl kryZiq istorija siekia didZiojo kunigaik5-dio Algirdo laikus. Kunigaik5diui iSvykus i5 Vilniaus i kar4 su Maskva,vilniediai, senosios tikybos iSpaZinejai, dia nuZude septynis vienuoliuspranciskonus, atvykusius krik3tyti lietuvirl. Tame kalne vienuoliai buvopalaidoti, veliau pastatyta koplytdle, kuri4 pakeite kryZiai, i5 pradZiq me-diniai. Betoniniai kryZiai, tapg vienu Vilniaus simboliq, pastatyti 1916 m.(architektas A.Vivulskis). 1950 m. kryZiai buvo nugriauti, o 1989 m.vel aBtatyti.

KERNAVESirvintq rajono savivaldyb6

Kernavd Lietuvos pradiiq menanti ieme, iki ii1 laik4 saugqnu ro-limos praeilies paslaptis, - isikurusi deliniojo Neries kranto viriutinejeterasoje, 35 km i iiaures vakarus nuo Vilniaus. Siuo metu tai nelkaino-

.jamas archeologijos, istorijos ir gamtos paminkl4 kompleksas. SiekiantuZtikrinti jo iisaugojimq ir tyrimq 1989 m. buvo ikurtas Kernavis ar-cheologijos ir istorijos muziejus rezeryatas 199,2 ha plote. 2005 m.Kernavd oficialiai itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo sqrasq.

Miesteliui suteikta pirmosios, pagoniikos Lietuyos sosfines garbe. Ra-iytiniuose laltiniuose Kernavi pirmq kartq paminetu 1279 m. HermanoVartberges bei Eiliuotojoje Livonijos kronikose kaip Lietuvos didiiojokunigaikiiio Traidenio (1269 1282) valda. Tuo metu ji buvo vienassvarbiausi4 Lietuvos valstybds ekonominit4 ir politinir{ centr4. Kernavigarsi savo piliakalniais - j4yra penki: Pilies lailnas, Mifidaugo sdstas,Lizdelkos l<ilnas, Attkuro kilnas ir Kriveikiikio kilnas.

Legendos Kernav6s lkiirirnq priskiria romeno Palemono vaikaidiuiKerniui. Antrasis Palemono sUnus KUnas turejgs du sunus: vienq Kerniq,o kitq Gimbutq. Me5pataudamas ZemaiiiLl Zemeje. Kunas iSpldte valdas,sustiprejo ir eme pereidineti per Neries upg. Zengdamas nuo SventosiosaukStyn, atrado labai graZiq vietq. Toj i Knnui labai patikusi, jis ten lkur-dino savo sUnq Kerniq. Nuo jo vardo ir miestelis pavadinimq gavo.

VILNIAUS A PShRITI5

Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikitijo ir Vilniujebuvo nugriauta Perk[no Sventykla, Lizdeikos kalne apsigyvengs lyriau-siasis krivis Lizdeika. Iki pat rnirties su savo vaidilutemis jis kurstgs ugniant Aukuro kalno, sakydavgs pamokymus Zmon6ms, aiSkindavgs sapnus...

GraZiausia jo vaidilute buvusi Pajauta, kurios vardu dabar vadinamas

nuo piliakalniq papedes nusidriekgs slenis.

Sena legenda porina, kad Kemav6s kalnuose yra uZburta pilis. I5 tospilies eina poZeminiai tuneliai. Kernav6s tunelio pradZioje yra geleZiniai

vartai, Trikq tunelio gale - sidabriniai, o Vilniaus tunelio gale - auk-

siniai. Ties visais tunelio vartais yra tunelio veZikai. Kokio metalo yra

vartai, tokio metalo ir veZikq veZimai. Kai ateis pasaulio pabaiga, tada

Zmones juos pamatys, o dabar jie uZrakinti giliai tuneliuose. Jeigu kas

juos dabar iSvaduotrl tai visqjq turtq turetq, o vieno veZiko turtQ paveza

tik dvylika arkliq. Kai bus pasaulio pabaiga, tai tada visi kalnai sueis ivien4 I5 trijq Kernav6s kalnq i5kils veZikai su veZimais. Pirmas veZimas

vyks iVilniq- jis bus auksinis, antras veZimas vaZiuos i Trakis - jisbus sidabrinis, tredias veZimas skubes i Velirion4 - jis bus geleZinis.

VILN IAU S APsKnt s

KERNIUS IR LIETUVOS VARDASSirvintq rajono savivaldybd

Kernav6, kaip pirmoji Lietuvos sosfine, pirmq kartq buvo aprasytaLietuvos metraiqtje (apie 1515 m.).

Pasak legendos, Kemav6s ik[rejas Kernius buvo ir pirmasis Lietu-vos kunigaikStis, nes bUtent jis sugalvojgs Lietuv6s vardq. Tais laikais,kai Kernius viebpatavo UZnerio pusdje, tie jo Zmon6s, kurie isik0re uZNeri6s, grodavo 4Zuoliniais trimitais. Ir pavadino tas Kemius krant%kuriame jo Zmoniq vis daugejo, savo kalba, lotyniikai, litus, o trimitus,kuriais grojo, tuba. Ir dave vardq tiems savo Zmonems savo lotynqkalba, sujungEs krant4 su trimitu - Litusba. O paprasti Zmonds nemokejolotyniSkai ir eme vadinti tiesiog Lietuva, ir nuo to laiko pradejo vadintisvalstybe Lietuva, ir daugdjo joje Zemaidiq.

VOKES UPEVilniaus rajono savivaldybe

V6ke - upd Pietryiiy Lietuvoje, Neries kairysis intakas. Jos ilgis36 km.

Legenda apie V6kes upg byloja, jog seniai seniai vingiuoto upeliopakrantese gyveno laumds - seserys Vokes. Jos paker6davo, paviliodavone vienq jaunikaiti paklaidindavo apylinkiq milkuose uZtrukusl keleivi.Kai Lvejai grlidavo su laimikiu namo, seserys Vokes sukeldawsios tokiasbangas, jog valtelds apvirsdavusios, o gelmiq dovanos vel atsidurdavusiosvandenyje... O laumiq blta 5eiiq. Tod6l apylinkese ir atsirado tiek dauggyvenviediq vienodais V6kes pavadinimais. Tai - Tr6kq V6k6, M[rindV6ke, dvi Briltosios V6kes ir dvi Ju6dosios V6kes.

SENIEJI TRAKAITrakq rajono savivaldybA

Nepelnytai primirltas kaimas, apie 4 lvn i pietryiius nutolqs nuo Trd-kq pilies. Senieji Trdkai - antroji Lietuvos sostine po KernavAs, VytautoDidiiojo gimfine. Pirmq kartq 3i vietove minima 1337 m. krviiuoiiuordino metraitininko Vygando Marburgieiio kronikoj e.

VILNIAUS

Pasak padavimo, didysis kunigaikStis Gediminas iSvykps i5 savo sosti-nes Kernav6s medZioti uZ penkiq myliq, uZ Neri€s, ir radps girioje graZLl

kalnq apsupt4 qZuolynq ir lygumq. Jam didZiai patiko ta vieta, ten jisapsigyveno, ik[re rniestq ir dave jan Trikq vardq - kur dabar SeniejiTrikai ir i5 Kernav6s perk€le dia savo sostinq.

Senriosius Trakis Cedirninas padovanojo savo shnui Kgstr.rdiui. Ro-mantiSl<a legenda pasakoja apie tai, kaip KQStutis, i3girdqs Palangojd

esant graZuolq vaidilutg Birutq, nuvykEs i pagoniq Sventykl4 prie Baltijos.DidZiai jam patikusi Birute, nes buvo ne tik labai gaLi, bet ir i5mintinga.Kgstutis papraSe Birutg tapti jo Zmona. Mergele atsisakinejusi, bet kuni-gaikitis pasiemgs jq prievarta ir nusiveZqs i savo pili, kur iSkelEs didelesvestuves. iia, Senfosiuose Trikuose, apie 1350 m. Birut€ pagimde sr.rnq

Vytautq, kuriam buvo lemta tapti Lietuvos didZiuoju kunigaikidiu.O Palangojd tebera Sventasis kalnas, Birrites k6lnu vadinamas, ii kurio

ir buvo pagrobta graZioji vaidilute.

5eniejiTrakai

VILNIAUS APs(firrs

VILNIUS. VERKIAIVilniaus savivaldybe

Siaurin1je tr/ilniaus miesto dalyje isikfirq Vtrkiai migstama vilnieiiqpoilsio vieta ialia ispfiding4 klasicizmo architekturos rum4, Cia gra|iaplinka - Neries upds vingis giliame sldnyje, sen4 medii4 parkcs. Vidur-qmiiais V€rkiai buvo Lietuyos didii4j4 kunigaikiii4 nuosavybd.

Legenda pasakoja, kad Lietuvos vyriausiasis kivis slapta lsimylejonuostabaus groZio mergelg. Netrukus jiems gime k[dikis, tadiau niekasneturejo Zinoti apie krivio nuod6mg. Vaikelis buvo paguldytas I vygelgir paliktas erelio lizde. Tuo laiku girioje medZiojgs kunigaikitis Vyte-nis, didZiojo Gedimino tevas. Netiketai iSgirdgs verkiant kfidiki, ejgsmedZioklis i t4 verksmq ir aptikgs bejegi vaikeli. Paeme kunigaik5tispamestinuk4 savo globon. Dave jam Lizdeikos vard4 o vietovei - V6r-kiq. Augino Vytenis Lizdeik4 kaip savo tikq sunq. UZaug€s vaikas tapopaskutiniu prieS Lietuvos krik5tq kriviu - garsiuoju Lizdeika, iSaiSkinusiukunigaikSdiui Gediminui jo sapn4 ir padejusiu ikurti m[sq sostinQ - Slo-

vingqji Vilnirl.

vtLNtus. TRAKA VOKEVilniaus savivaldybe

Wlniaus miesto vqkarind dalis tai TrAkq V6kes g)venvieft, isikfirustant aukito V6kds upds kranto. Trdk\ V6kq garsina grafo Jono Tiikevi-iiaus 1876-1880 m. stalyti rfimai, kuriuos projektavo garsus to metoitah4 architektas Markonis, o parkq - prancuzas Andrd.

Legenda gyvenvietds pavadinim4 sieja su viena i3 Se5iq laumiq, gy-venusiq Siose apylinkese. Kartq ta laume, vardu Trakq Voke, gyvenusiTrakq eZero salelese, pasiverte meSka ir nubego i Vilniq Zmoniq gqsdinti.Miesto sargai Zinojo, kad laumg galima nu5auti tik sidabrine kulka. Pa-matg atbdgandi4 keist4 me5k4 jie suprato, kad tai gali btti persivertusiVok€, ir paleido i jq sidabro Sovini. Krito staugdama meika ant Zemes,

o pripuolg kariai greit jai nulupo kaili ir rado po juo ragan4 Ir dabarraganos Zuties vieta jos vardu vadinama.

VILNIAUS

GLITISKESVilniau5 rajono savivaldybd

Glitiikes - kaimas ir dvarviete rajono savivaldybds liaurindje dalyje,ialia senojo Vitniaus Moldt4kelio, prie Sii-vio eZero. Siais laikais tebera1860 m. Mozfin1 marialkos Kazimiero Jelenskio statyti rtimai, kuriuosgaubia legendos.

Seniai tai buvo. Pono slnus pamilo papraste mergelg, kuri atjodavo

i pasimatyrnus ant balto Zirgo. SuZinojgs apie tai, ponas sunq iSsiunteilgam laikui i uZsieni - neva mokslq semtis. Atjojusi i pasimatymq irnesulaukusi mylimojo, mergele i5 sielvarto sp[stelejo savo Zirg4 penti-nais, nuduoliavo i pelkes ir dingo ten visam laikui. Kai kada, mdnesienosnaktimis, ta mergeld ant Zirgo pasirodo Zmonems pelkese...

KARVYSVilniaus rajono savivaldyb6

Kalvio kaimas ir to paties pavadinimo eieras yra rajono savivaldybdsSiaurds vakar4 pakra!;ryje. l8 km nuo Vilniaus.

Legenda ai5kina eZero ir vietovardZio kilmg. Toje vietoje, kur dabareZeras, buvqs kaimas. Kartq sekrnadieni visi kaimiediai i5ejo i baZnydiqtik viena mergele liko, norejo pasitvarkyti namuose. Pradejusi tvarkytis,diupo traukti po suolu augandiq nendrg, tr[kteldjo ir... toje vietoje pra-siverZe stipri vandens srove, kuri pyldsi ir pylesi, kol paskandino vis4kaim4 iSsiliejo i dideli eZerq. Liko tik viena karv6. Nuo to kilgs eZeropavadinimas Karvls.

TRAKAITrakq savivaldybd

Trukai mus4 kralto XIV XYI a. istorijos knyga. Miesto istorija taipili4 istorijq. Trdhl miesto ikurimas ir piliq statyba apipinta legendomis.

Salos pilis stovinti ne paprastoje saloje, o ant prasiSviediandiq uolq,kuriq viduje esanti milZini5ka sale. Toje saleje gyvenqs krivi4 krivaitisRimgaudas. Ji lankandios Galvds eZero skenduoliais vedinos raudonakesZuvys; Sie jam papasakoja apie gyvqirl pasauli. O pats G6lves eZero pa-vadinimas rodo, jog jis ilgai neuZ5qla rudeni ir pavasari ledo netilpdo

VILNIAUS APsKRrr s

todel, kad gauna ,,aukq galvq". Beje, muziejaus rinkiniuose saugomos dviunikalios, analogrl neturindios akmenines galvos, 1923 m. rastos Giilv€seZere, prie Pirties salos.

EZero gelmeje gl[dinti ir kunigaikSdio Kqstudio sklynia su brangeny-bemis. Pasakojama, kad buvq laimingqiq, kuriems pavykdavg uZgriebtiIobi, bet traukiama skynia, lyg uZkeikta, iSslysdavusi ir vel pradingdavusieZero gelmese. Tikima, kad lobl paveldes tik labai geras, be nuodemiqZmogus.

G6lves eZeras nusagstytas salornis, kuriq patys pavadinimai daug kqpasako. Perkaso salos pavadinirnq legenda kildina i5 to, kad UZirtrakiodvaro Seimininke Ti3kevidiene, nematydama i3 savo miegamojo langoTrdkq baZnydios, liepusi salq perkasti. Karvines saloje karaimai gane

Trakai

VILN lAlJ S APs(Rrns

karves. Pirties saloje, pasakojama, vykdavo bausmds, o Raudmes saloje

susirinkg artimieji apraudodavo pasmerktuosius.

BaZnyteles saloje savo stadiatikei Zmonai Julijonai Vytautas Didysispastatqs Sv. Jurgio cerkvp, veliau dia buvgs Sapiegl mauzoliejus. Pasak

legendos, ie5kojgs lobiq ple5ikas igriuvo i rusi ir taip rado paslaptingqji

tuneli I Vilniq. Pasak kitos legendos, tunelis i Vilniq prasided4s po vienui3 Salos pilies bok5tq. Tikima, kad vir5 Sio bok5to, gaubiamas Sviesos

stulpo, pasirodqs pats kunigaik3tis Vytautas. Kas pamatys kunigaik5tivaiduokli, tam seksis i5tisus metus. Apie Vytauto Lirgq irgi pasakojamos

legendos. Karaimai byloja, kad kai GSlvds eZere kilusi audra ir eZeras

patvings nematytai, neregetai, moterys_begusios pagalbos pas valdov4. -

LiepQs Vytautas savo Zirg4 pagirdyti. Sis, i5gerqs vandeni, nu5uoliavgs

uZ miesto ir atliejgs jl. Nuo tq laikq atsiradusi Plom6nq pelke, dabar

ornitologinis draustinis. Vytautui DidZiajam mirus Tr6kq pilyje, ir gamta

nelikusi abejinga - G6lves eZeras vel smarkiai patvinEs, vanduo kruvinastris dienas stov6jgs...

AU KSTADVARI O P I LI A KALN I STrakLl rajono savivaldyb6

Auki tii dvario mies tel is is ikurqs raj ono s avivaldybes rytinej e dalyj e,

prie kelio Bir{tonas Vilnius. Istoriniuose daltiniuose Aukitddvaris mi-nimas nuo XV a. Taiiau g,)venvierc kur kas senesnd ir apie tai bylojapiliakalnis, esantis prie Veikn€s upds ir Pilaitds eiero, pietvakarindjemiestelio dalyje. Aukstadvario piliokalnio populiarumq rodo ir jo apy-

linkdse iilikq ivairus pasakoj imai.

Senoveje dia stovejusios pilies valdovo duktb kart4 sugalvojusi pasi-

vaZin6ti. Ji iSvaZiavusi i5 pilies puoinia karieta, traukiama net ketverto

arkliq. Karietoje bulusi skrynia, pilna pinigq, ir maZas Sunelis. Besilei-dZiant nuo pilies kalno, arkliai kaZko pasibaidd ir karalaitg su karietanune5e tiesiog i netoli pilies esant[ Pilaitds eZerq kur visas ekipaZas

nuskendo. Nors tevai dukters paskui ilgai ie5kojo, viskas buvo veltui.Tadiau praslinkus kuriam laikui vietos gyventojai, ypad priei patekant

saulei, eZere kartais matydavo plaukiojandiq graZiq skryniq ant kuriostupedavgs maZas Sunelis. Paskui vel ramiai tyvuliuodavgs eZeras.

VILNIAUS APsKn 1s

AUKSTADVAR\S. KARTUVTU KALNAS tR MAR.EZERTSTrakq rajono savivaldybe

" Kirtuvitl lailnas yra prie ivaiiavimo i Aukitadvari nuo Trdhl pusds.Siame kalne Muraujovo budeliai 1863 m. buvo irengq karluves ir lroresukilelius. Klirtuvi4 ltilno aukitis yra 2l m, nuo kalno virifinds matytiNavds eieras (Aukitadvario tvenkinis) su graiuole sala.

Legenda byloja, kad pakartq vynl merginos ir suZadetines graudZiairaudojo savo rnylimqjq. Jos tiek verke, kad nuo jq a5arq i5siliejo eZere-lis. Kai kurios naSlds i5 didZio sielvarto tame eZerelyje nusiskandino. Irpramine Zrnones tq ei.erq MarieLeriu, atseit bfisimos mardios nuskendo.Dar vadina ir MergeZeriu jaunq graZiq mergeliq paskqsta jame.

AU KSTADVARIS. VELNIO DUOBETrakq rajono savivaldybe

UZ keturi4 kilometr4 I iiaurq nuo Aukitadvario yra garsusis gamtospaminklas - Vdlnio duob6. Jos gylis 40 m, plotis viriuje 210 m, apa-iioje - 60 m, ilaihl nuolydis - 40 50 laipsnitl. Yra keli moksliniai iioreto geologinio objeklo kilmes aiikinimai. Manyta, kad tirpstant dideliamledo luislui ir iiurkildmis nuo jo briaunos krintqnt vandeniui, susidardkrioklys, kuris kunkuliuodamas tarsi molfino girnomis male pasitaikan-iius riedulius, gargidq ivirgidq, per ilgq laikq iigrauZdamas litokiqduobq. Kiti aiikina, kad Vdlnio duobi gali buti meteoritinds kilm^s. Matnukritusi4 meteoritq iimuitos duobds yra panaiaus gylio ir ploiio. yradar keletas duobes kilmes versij4. Na, o imones jos atsiradimq apipyneIegendomis ir padavimais.

Esq kadaise dia stovejusi baZnydia. Kartq pro Sali einantis keleivispamat€s kunigtu susidejusl su mergina. NeiSkentEs ir iitargs: ,,Kad tuskradZiai Zemen prasmegtum!" Vos taip pasakgs kunigas prasmeggskartu su merga ir baZnydia. Kai duobeje buvg vandens, akyli ZmonesiZi[redavg ten baZnydios bok5tus.

Anot kito padavimo, i k4 tik pastatytq Uzl)guosdio baZnydiq arkliaisbuvqs veZamas varpas. VaZiuojant miSku, nusmukgs veZimo ratas, irvarpas nuriedejqs i giliq duobg. Veliau UZirguosdio baZnydioje buvgsikeltas kitas. Jam skambinant mi5ioms, i5 gilumos pritardavgs Velnioduoben nugarmejQs varpas. Dar pasakojama, kad kadaise dia bandq ganEspiemuo ir nepastebejqs, kaip ver5iukas i duobq ismukgs ir nugarmejqs.

VILNIAUS APsKRrT|s

Pamatgs jl jau plaukianti eZere, telk5andiame netoliese. Dabar t4 eZer4

vadina Atveriiu.Taip pat sklando gandai ir apie tai, kad toje vietoje gyvengs nedo-

ras Zmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norejo jq vesti, bet pais jau

buvo kart4 vedgs ir negalejo antre kart4 tuoktis baZnydioje, o mergina

be baZnytinds santuokos nesutiko uZ jo teketi. Tada jie abu nuejo pas

klebonq Tas r,yras iSsieme kard4 ir grasindamas liepe juos apvesdinti. Irtuo metu, kai jis pradejo tarti priesaikos i.odLius, bai:nydia su jais visais

nugrimzdo i gelmes. Piernenys, kurie gane gyvulius, po to dar tris dienasgirdejo varpq skambesi. Kai kada rasdavo jie ir velniq i5mestq kryZeliq.

Bldavo atsitikimq, kad genamos karves uZeidavo ant tos duobes liDno

ir iSplaukdavo i Skilietq ezerq.

Dar sakoma, kad labai seniai velnias pro Siq vietq ne5e didZiuli ak-

meni, kai staiga uZgiedojo gaidys. Velnias mete tq akmeni ir i5mu3e

giliausiq daubq - Velnio duobg. Praeiviai naktl eidami palei duobq girdiS0kavimus - tai vis velniai ie5ko savo nugarm€jusio akmens. Si vietadaZnai lankoma turistq, kuriems be galo idomu ir smalsu i5girsti visus

Siuos padavimus ir legendas.Velnio duobd

VILNIAUS APsKRtr s

AU KSTADVARIS. STR EVOS I G RI UVATrakq rajono savivaldybe

Aukitiidvario regioninio parka teritorijoje, prie Sftevls kaimo yraVdlnio duobds sesuo - StrevOs igriuva. Wetiniai Zmonds jq dar lenkiikaivadina ,,Zapadla jama", o tai reiikia smegduobq. Jos skersmuo viriuje100-150 m. Apaiioje yra 0,1 ha ploto pelkutd. Stait4 aukitis 20 m,polinkis 25 laipsniai.

Legenda pasakoja, kad Sioje vietoje stovejo kardema, kuri4 lanke apy-linkiLl vyrai. Vieno jq Zmona paliko girtaujanti vyrq kardemoje, o Si4 pra-keike. Po moters prakeiksmo kardema su visais joje buvusiais girtuokliaisprasmego skradZiai Zemg.

UKMERGEUkmerges rajono savivaldybe

Ukmerge rajono savivaldybes centras, isikurqs abipus Svenrosiosupes, 73 km i iiauris vakarus nuo Vilniaus. Tai viena ii anksiiausiaiistoriniuose ialtiniuose minimq Lietuvos gyvenvieiit4. Jos gimimo datalotKoml I zzJ m.

Legenda primena senqji miesto Vilkmerges vardq. Tamsiuose mi5-kuose kadaise gyvenusi Zyne. Zmones vacling jq Mlkmerge. Kanq ruosemi5kuose medZiojusiam kunigaik5dio Dausprungo sDnui Tautvilui pri-stigg strdliq, o tuo metu ji uZpuolg vilkai. Nuo praZuties i5gelbejusiLyn€ - graLi mergele. Ji sutramdZiusi ir nuvijusi ple5riuosius vilkus.Kunigaik5tis Dausprungas prie Sventosios pastat€s pili ir Zyn6s garbeipavadings j4 Vilkmerge.

O legenda, atejusi iS kovq su kryZiuodiais laikq, ai5kina ir dabartinimiesto pavadinim4. Pasakojama, kad pagoniq Sventykloje buvusi vaidilu-te, SventSsios Zvejo dukt6. Betji sulauZiusi savo paZadq tamauti dievamsir pamilusi tevynes prie5q - kryZiuodi4 riteri. Tai suZinojg vaidilos j4sudegino. Zmones i5 kartos i kartq perduodavo pasakojimus apie Auk-mergg - aukos mergq ilgainiui virtusi4 Ukmerge.

VILNIAUS APskRrrs

U KMERGE. VILKMERGES KALNASUkmerg6s rajono savivaldybd

MedZiojo kaft4 vyrai prie vieno kalno. MedZiokle tq dienq nesiseke,

tik staiga pamate vyrai, kad vilkq gauja bried[ i pelkp lvare' Pelk€je

briedis [klimpo, o vilkai ji jau draskyti pradejo. MedZiotojai vilkus nu-

vijo, pribaige briedi ir eme ji doroti. Nubego vilkai prie kalno ir eme

gailiai staugti. Keli medZiotojai nuejo vilkq nubaidyti. Zir-rri nuo kalno

didele praZilusi vilke leidZiasi, o Salia jos eina graLi merga. Merga pra-

bilo i medZiotojus: ,,Kodel jus, nedori Zmones, i5 mano motinos vilkes

vaikq laimiki atemete? Jis buvo vilkams skirtas. Giria savo dali ir jiems

skiria.",,O kur yra mums skirta dalia?" - paklaus€ vienas medZiotojas.

Merga atsake, kad jie savo laimikio kitame krante turetq ieskoti. Medzio-

tojai paklause mergos ir, palikg briedi vilkams, persikele i kitq krant4

Ten jiems pasiseke taip, kaip niekada dar nebuvo pasisekg. Po daugelio

metq vilkes merga mir6, o Zmones iki Siol prie Ukmerg6s esanti kaln4

Vilkmerges kalnu vadina.

PABAISKASUkmerges rajono savivaldybe

Pabdiskas maias miestelis ant Zirnajls upeles krant4, netoliZirnajil eZero, I0 km i pietus nuo Ukmergds. Miestelio vardq aiikinapadavimas.

Seniai seniai, toli toli, anapus UkmergEs. ties Varkala. tarp Svent6sios

ir limaj! eZero, susiremd tarp savQs du galiDnai, du Lietuvos kunigaikS-

diai: Svitrigaila su savo talkininkais gudais, dekais, totoriais ir Livonijoskalavijuodiais i5 vienos puses, Zygimantas su lenkais ir moz[rais i5

kitos. Nors neilga, bet Ziauri ir kruvina buvo Lietuvos galiDnq kova:

Lwo eiero pakrantese ir pats Livonijos ordino magistras Kerskorfas su

visa savo kariuomene ir su visomis atsiveZtomis patrankomis. Retas kuris

i5 nugaleto kunigaikSdio Svitrigailos valdiniq sveikas paspruko: kurie irliko mozr.rrq kardq nesukapoti, tai gyvi i paeZeres prarajas nugrimzdo.

O muSl Svitrigaila pralaimejo ir pats vos galo negavo tik per kvailq pa-

iko magistro uZsispyrim4 ir del per didelio pasitikejimo savo naujomispatrankomis.

VILNIAUS ApshRtrrs

Lenkai kautyniq vietai apib[dinti savo kronikose pavartojo Zodi ,,po-boisko" -,,kruvino m[3io laukas.., o lietuviai j[ iSkreipd savaip ir tojevietoje isikflrusi miesteli Pab6isku pradeio vadinti.

PABAISKAS. ZIRNAJU EZERASUkmerges rajono savivaldybe

Pabdisko vietovds ir Zirnajti eiero varclai minimi visuose Lietuvosislorijos vadovdliuose. 1435 09 0l laukuose tarp dabartinio pabtiiskomiestelio ir Zirnajtq eiero Jiaurinio kranto lvyko vadinamasis pabdisko(kitaip Ukmergis) muiis, kuriuo baigdsi trejus metus truke ZygimantoKqstulaiiio ir Sviftigaitos vaidai d€l Lietuvos dittiiojo kunigaikiiio sosto.Laimdjo Zygimanto ialininkqi, staigiu, netik^tu smugiu atakavq r su_triuikinq Svitrigaitos vedamq Livonij os ordino kariuomenq.

{domi legenda aiSkina ZirnajQ eZero atsiradimq. Kart4jauna mergrna,po darbo dvare eidama namo, stabtelejusi prie upelio. Jis almejqs taip,tarsi Zimiai butq byrejp. Mergina S[ktelejusi: ,,Tai bfltq graZi Zimaja!.. Vosspejus jai i5tarti Siuos ZodZius, visas vanduo ii upelio i5sipylEs i lankasir virtgs Zirnaj! eZeru.

LABANORO GIRIA. OZKOS AKMUOSveniioniq rajono savivaldyb6

Wenoje didiiausiq Lietuvos giri4 tS km ! vakarus nuo Sveniion1li4netoli Stavino eiero stukso geologinis gamtos paminklas - OZlcosakmuo.

Legenda byloja, jog kitados Sioje vietoje buvgs didelis dvaras. Kartqdvaro piemuo, ganydamas galvijus, pastebejo, kad priselinusi vilkq gaujadrasko avis ir oZkas. Jis greit suskatgs gyvulius ginti namo, o kite ryttuatginQs bandq i tq padi4 vietL nustebo. Mat ant akmens stypsojo baltaoZka. Piemuo j4 atpalino. Pasirodo, ji visq nakti iibuvo ant akmens irvilkai jos neliete. O kitq oZkeliq tik kauleliai aplinkui baltavo. Nuo tolaiko stebuklingasis akmuo OZkos vardu vadinamas.

VILNIAUS ApsKRi s

vAtKUcuJ KATMASSveniioniq rajono savivaldybe

Kaimas isikurqs rajono savivaldybds iiaurindje dalyje, 14 km i iiaurqnuo SveniioniQ. Jis patenka i Sineto regioninio parko teritorijq glau-diiasi prie vienos Ciuldny keteros kalvos. Vaikiii4 kaimo pavadinimqaiJkina viena sena legenda.

Kadaise gyveno Siose vietose gera5irdis milZinas. Jis ir medZiokl€slaimikiu su Zmonemis pasidalydavo, ir akmenq statyboms pririsdavo, irmedZiq priraudavo. Ir visus Svelniai vaikudiais vadindavo. Zmones ir jipati ilgainiui eme vadinti Vaikudiu, net jo tikrq vard4 pamirSo. Sumandsyki velnias milZino jega pasinaudot ir apsuko iiam protel!, ikalbdjoSventykl4 sugriauti. Neie galilnas didZiul[ akmeni, norddamas ant Sven-tyklos uZristi, bet pakeliui pra3viesejo jam galvoj. Tik dabar susivokeVaikutis, kokiam nedoram darbui ji nelabasis ikalbdjo. Susigddo milZinasir 6me galinga peda spausti akmeni i Zemg, noredamas savo gedq pa-slepti. Velnias, tai pamat9s, eme akment atgal traukti. Taip ir galynejosiiki pirmqjq gaidZiq, kol teko nelabajam sprukti. O pedos Zyme taip irliko akmenyje ispausta.

KANCIOGINO EZERASSveniioniq rajono savivaldybd

Rajono savivaldybes iiauriniame pakraityje, pasipuoiqs miiku apau-gusia sala, slepiasi didZiausias Sirveto regioninio parko eZeras - Kan-ii6ginas.

Pasak padavimo, eZero vietoje kitados buvEs galingas ir turtingasmiestas. Bet ji uZpuolg svetim5aliai, nuiudp Sio kra5to valdov4 O jograZuole dukte Sirveta nubegusi pas kryZiuoti B6li ir prasiusi gelbetigimtqji miest4 Tik buvg per velu. ISsiverZe tada i5 merginos lupq neviltiesSauksmas: ,,Dieve! Nors kandioj apgink!" Ir apgyne dievas - miesto vie-toje atsivere praraja, kurioje prasmego ir gynejai, ir uZpuolikai. O Sirvetdir Be$s eZerais pavirto ir upeliais prarajos link nuskubdjo.

VILNIAUS A PsKRrfls

LINO SALTINISSventioniq rajono savivaldybd

Aituoni kilometrai i !iaurds rytus nuo SveniioniQ, #tikio eiero ryti-ndje puseje trykita Lino gydomasis laltinis. 1985 m. verdend paskelbtagamtos paminklu. Vqnduo trykita i3 20 25 cm gylio, per sekundp jo iisi-Iieja apie 6 litrus, per parq 500 kubinitl metr4. Tai didiiausias debitastarp Lietuvos ialtini4. Vanduo deiimties laipsni4 iilumos, jame daugi(tirpusit4 karbonat4 geleiies ir sieros jungini4. Prie iio ialtinio kariaigydydavosi Zaizdas. Iisigydq griidavo i funigoikiiio pulkus, o luoiiaipasilikdavo. Juos vadindavo ,,bevainiais" - netinkamais karui. Vdliau irvieta, kur jie apsigyveno, imta vadinti Bevainiike (Bavainilke).

Padavimuose minimas dr4sus jaunikaitis Linas, kuris paklaidinqs kry-Ziuodius, atvedEs juos ant uZ5alusio eZero. Ledas neatlaike kariq Sarvq irginkh4 svorio. EZeras pasiglemZd ir prieSus, ir dr4sqji jaunuoli. O pavasari

istrykSta Saltinis, Zmoniq Lino vardu vadinamas.

DIEVENISKES. UZKEIKTOS SVODBOS AKMUOSaliininkq rajono savivaldybd

Zvelgiant i Lietuvos iemelapio konturq akis uikliuva uZ nedidelioZemds l<yiulelio piehytiniame ialies pakraityje, tarsi kokio ,,apendikso",

isiterpusio i Gudijq. Tai DievdniJkds. Ddl unikalaus ir idomaus kraitoetnolrulturinio pqlikimo j4 apylinkds 1992 m. paskelbtos isloriniu regioni-niu parku, vieninteliu tokiu i! 30 Lietuvos regionini4 park4. Diev€niSkdsper stebuklq iiliko Lietuvos teritorioje, didZiosioms valsrybems dalijantisnaujqjq EuropqAntrojo pasaulinio karo iivakarise. Kaip iia atsitiko, kadli ZemE liko Lietuvoje? Sukurta imaikiti istorija, neva dalydomas temes

Stalinas ant Zemelapio pasiddjo savo pypkq, o sienos braiiytojai neiidri.sojos pastumtL laip ir apibrdid, palikdami Dievdniikes Lietuvai.

Netoli Diev€niiki4 Saltini4 miike, yra akmuo, vadinamqs Uikeiktasvodba, arba Zilm4 akmeniu. Jo ilgis - daugiau nei 3 m, plotis ties viduriu 2,7 m. Vienas akmens galas slepiasi iemdje, dalis jo nuskelta.

Pasak legendos, akmeniu virtEs veZimu vaZiuojantis vestuviq pulkas,kai motina prakeikusi dukteri uZ tai, kad 5i i5vaZiavo i savo jungtuves

VILNIAUS

,,tevui nepasikloniojusi". Padavimuose lemtingieji ZodLiai paprastat pa-

sakomi i5 pykdio ar pavydo. Kitas padavimas pasakoja, es4 vyresniojisesuo prakeike jaunelg seseri, kam 5i iStekejo pirma jos. Visa jaunosios

svita pavirto i akmeni.

NERIS IR NEMUNAS

Neris anta pagal ilgi Lietuvos upe, upi4 mofinele, jos itgis 510 km.

Ji yra didZiausias Nemuno intakas. Neris, kaip ir N€munas, prasidedaGudijoje. Nerids dugnas akmenuotas, pasitaiko daug rdw1. Slenis gilus,su aukitais vaizdingais Slqitais ir labai s iaura salpa. Neris teka promus4 sostinq Vilniq.

Legenda pasakoja, kad grakSti ir linksma Neris tekejo tarp Zaliq kal-vq. Tryk5tantys Saltiniai jq gaivino, pauk5diq giesmes dZiugino. SkubejoNeris Dauguv6s link ir, rodos, niekas negalejo pakreipti jos sroves. BetNeris suZinojo apie Nemun4. Ir vienq ryt4 ji nusprende, kad nori teketipas ji. ,,Tu privalai teketi i Dauguvq'. pasigirdo duslus Zemes balsas,

ir visas kalvynas uZtvere jai keliq.Nusimine Neris. Ji labai trosko pamatyti Nemun4 Bet negalejo nepa-

klusti Zernei. Ji pradejo blaikytis. Taip atsirado MaZqjq Svyruoneliq irDidZiqjq Svyruoneliq kaimai. Pauk5diai suok6 meiles giesmes, o Nerisvis li[dejo. Toje vietoje atsirado penkios salos ir didele BuivldZiq kilpa.Pagaliau Zem6 nusileido. Neri6s dZiaugsmas buvo beribis, ji sukiojosiir linksmai dainavo rdvose. Vandens purslai tiSko aukityn ir Zerdjo prie5

saulg lyg brangakmeniai. Tai buvo laimes Sokis. Ir dabar ta vieta tebe-vadinama Mergeliq Sokio rdva.

DZiaugesi ir pakrandiq kalvos bei sleniai - atsivere N6riai kelias pa-diose graZiausiose vietose. Vena po kitos prie Neri6s rinkosi drauges:Zeimend, Vilnia, V6ke, BraZuole, DUkSte, Ziezmar), Mus6 ir pagaliauatskubejo didele upe Svent6ji. Prie Neri6s glaudesi dideli kaimai ir mies-tai, glaudesi Zmones ir gyvDnai. Net gaidys prie Drqseikiq i5oko i upgir dia suakmenejo, pasiliko amZiams iSkiSEs i5 vandens savo akmeninguodeg+ Ir dabar tebestovi Gaidelis - didiiausias upirl akmuo.

Vien4 rytq Neris pasidabino baltu ruko nuometu, atmerke melynesiasakis ir i5vydo N6munq. Santakoje praZydo geles.

VILN IAU 5 APsKRrrs

Toli sklido garsas apie Nemunq ir Neri, apie jq bendr4 keliong priejflros. Visos Lietuvos upeles skub6jo pasveikinti didZiqiq upiq ir ne5e

I Nemunq ir Neri savo vandenis. Tik Zemaitijos gra2uole Minrja pave-

lavo. Ir neZinia, ar ji pati surado keli4 i marias, ar parode ji didysis iratkaklusis Nemunas.

NERIS _ VILIJA

Neris vilnija ne tik lietuvi4 Zemdmis. Didesnd upes akarpa yra greti-moje Gudijoje - 275 km, o Lietuvoje 235 km. Gudijoje (Baltarusijoje)ii upd vadinama Vilija.

Padavimas mena buvus siuvdj4 Steponq savo darbSdiomis rankomisrengusi aplinkiniq sodZiq Zmones. Jis turejgs daili4 nuotakq Vilijq. Gra-Ziai 6j9 metai ir ne5g vildiq bendrai jq laimei. Tik neLinia uL k4 siuvdj4dievas ar tamsiosios jdgos pasmerkg akmeniu virsti: jis i5 pradZiq nu-stojgs juddti, bet dar buvgs pusiau Zmogus, pusiau akmuo. Gulejgs jisprie pelkes, Zmones senu papratimu ne5davg jam audinius, paskui pa-

siimdavg gatavus siuvinius, Salia palikdavg uZmokesti. Vilija neapleidosavo Saltojo bidiulio - leido su juo dienas, nakdiai palikdama paraisty

vienq kur jai nesant, anas siuvo. NeZinia, kaip ilgai tai b[tr1 trukg, jeine vieno Zmogaus nedoras pajuokavimas. Jis atnede Steponui audin! irtare: ,,Pasiiik man nei 5i, nei tq..."

Nelaimingas Steponas kankingsis, visaip megings ir neivykdgs tokiouZsakymo. Vilija rytq rado savo bidiuli galiausiai suakmenejusi, nebylq irSaltq. Mergina parpuolusi, apkabinusi akmeni ir verkusi, verkusi... Aiarosupele pro laukus, kaimq paslenkstemis, pagiriais pasruvo. Upelg ilgainiuiZmones pramine Vilija, Salia jos esanti akmeni - Steponu.

MITKISKES, AKMUO SU ZMOGAUS PEDAElektrdnLl savivaldybe

Mirkiikas - kaimelis siaurinaje savivaldybds dalyje, I0 km i iiaurqnuo Vievio, prie Nerids upt2s. Kaimeli garsina unikalus akmuo, vadinamasMitkiikiq akmeniu. Vakarindje akmens dalyje yra naturalir4 idub4 pedry.

DidZioji peda pana{i i lmogaus deiiniosios kojos atspaudq ir laikomaSvi. Marijos (Dievo Motinos, Sventosios Motinos) pdda, kiti jq vadina

VILNIAUS

Dievo peda, atseit ji didesnd ui moters pddq. Greta esanti maZesniojivadinama Kudikio (Jdzaus ar maio vaiko) peda. Prie jq dar yra maia

;1IAUDA LTtUKO DeAA.

Apylinkdse iaplitusi sakme apie tai, kad senoveje akmenys buvgmink5ti ir augg. Tais laikais po Zemg vaik5diojusi Svd. Marrja su KDdi-kiu ir uZsigavusi i akmeni kojq. Tuomet ji prakeikusi akmenis, kad jiedaugiau neaugtq. Nuo tada ir liko iminta akmenyje Marijos peda.

Prie iio akmens imonds nuo seno melsdavosi, degdavo ivakes, ves-

davosi prie jo sergan[ius vaikus. Toje vietoje nuo XIX a. buvo laikomosmilios, iionai ateidavo procesijos ii netoliese esaniios Kazdkilkiq baZ-

nyiios. Pasakojama, kad iia pasimeldq imonds pagydavo. Ant akmens

ir iiais laikais dedamos aukos lauk4 lolynai arba il vaistiniq augalqnupinti vainikdliai. Veliau ii j4 verdamos gydomosios arbatos.

Lietuvos geografiniai objektai - tai rieduliai, eZerai ir upds,kalvos ir piliakalniai, miestai ir kaimai. Daznas i5 jr{ turisavo regenoq.

Sudetos ivienA knyga, jos ypad pravers geografijos mokytojams:pagyvins pamokq, palvairins mokiniq paZintines i5vykas.

Padavimai - mosq proteviq Zodinds kult0ros palikimas -traukia daugeli: smagu juos prisiminti, kitam papasakotikeliaujant po Lietuv4. l5 jq kai kq nauja, netikdia suzinomeir apie savo gimtqsias apylinkes, gyvenamqjE vieta.

0o,RA

tsBN 5-430-04769-4

iilltLilLtiltill

hnygq hlubot

Tapkite Knygu klubo nariul

. Nemokamas knygq katalogas kiekvienq ketvirtj

' Naujausios ir populiariausios knygos. Ypatingi pasiulymai

' Knygq pr stalymas i namus, darbovietg ar pastq

Informacijos teiraukites nemokamu tel. 8 800 200 22www.knyguklubas.lt