8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

1/27

.tI

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

2/27

,,Camta labiausiai stebinasavosmulkmenomis", sakegarsuS prancrrzq entomologas4, T!lOras. ta prasmrng)odiiai. Didingi gamtosreiikiniai ir panoramos gaiiapstulbinti savo didybe, omikropasaulis yra uTsieptas,nors iitisai pl),ti po musqkojomis. Viena iimikropasaulio sferq vabalaiir jq gyvenimas. Visu pasauliovabzcl:iq raiiLl ii tiesqneimanoma suskaiaiuoti, o jqivairoveje vabalai pirma! jagausa. Demesio: vabalaisudaro 25 procent!s visLlZinomq gyvanq ra!iq U emejelLietuvoje .Zinoma apie 2800vabalq r[iiq, bet tai ne riba.

I

Vienam zmogui atrasti tiekrriiLl LietuVoje neuitektq ir100 met!. ldomu, kadAristotelis, apraiinejgsCraikijos gamt4, tinojo 6 raaisvaoJrq. rfaelu\ nrazoaug r /uLlmetLl, t.y. 1661 m., Vokietijojebuvo iinoma, neitiketina,bet... -:14 faaimis daugiaul l5l.Ar reik a paiinti vabalus,Zinoti apie juos? Batina. Pirrna,Vabalai salygoja mIsq buiti iraplinkQ. Jie apclulkina augalus,suardo nebe8yvus or8anizmus,perdirba kitq organik4, apvaloaplinkq, yra 2uvq, ropliq,paukiaiLt, Tvereliq maistas.Aiiku, dar grauiia zemes Lrkiopas6lius, med2ius, medienq,Zmoniq maisto atsargas,drabu)ius. Antra, suiinojLrsvabalq biologij4, juos Balinravaldyti: ma2inti ar didinti jqgausq, nLrkreipti i kitas vietas irpan. Zuve vabalai milijardaissavo k0neliq krenta j;eme irgraZina jai didZiLrli kiekjnrineraliniq medliagq, kadaLrgalai iakninris jas pasiimtq.

GluorGluosninis-keimagrau.Zis

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

3/27

2Taigi savo gausybe gamtojevabalai labai svarbus jie daly-vauja energijos apytakos rate.Vabalai gyvena ir slapstosivisur: dirvoje, iolineje clan-goje, po mediiq iieve, medie-noje, grybuose, augalq viduje,organinese atliekose, inroniLlmaiste, vandenyje, paukiiiqplunksnose, iveriq kailyje,urvuose, skruzdelynuose, biiiqaviliuose...Sunku aprepti vabalq

ivairovg. Knygeleje atrinkti tikstambesni, puoinas, daZnesnivabalai :rrba reti, bet vertidemesio ir net matytidi, betidomas, slepininBi. VabaJusBalite atrasti ir jas patys, jeiZvilgsn j nukreipsite j jqgyvenamqsias vietas. Retivabalai tia apraiomi dar iftam, kad juos aptikg,atpa:intu mete. Entomologi jojevabalai suskirslyti gfieitatvarka ieimomis, o iioseSentinris. Todel net

rasti vabalai priklauso 93ieimoms. Knygeleje vabalqiivaizda neapraloma, taimatyti paveiksleliuose.Skaiiius skliaustuose prieieimos vardo rodo, kiek r[iiqTinoma LietLrvoje.Autorius vabalais domisinuo '1986 metq ir turi apie 900rniiq kolekcijq ii visos Lietuvosteritorijos.

:::- :.,@-

P.i't

m a i tva ba I i a i.......",.Nenraloniai nuteikia pavadini

mas? Nereikia biogai jsivaizduo-ti. Be to, vabalai graias. Stai kadir DUOBKASIAi JUODBUO-llS \Necrophonts vespilloi

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

4/27

..-2ygiai Cyvena karjefuose, smelynLrose, net ant keliu. Kuriirrnerijoje, kopose, Ial

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

5/27

6kranto smeJyje ir net rugiqlauke. Megsta iiltas, sauletasvietas. Kiauiinelius dedngegu:cs menesi ir v6liau, oveisinrasis tgsiasi iki liepospabaitios. Per vasar4 iiaugaviena vabalq karta. Leliukiqstadija trumpa, tik B-13 dienq. ,-.Taip Silumamegiai vabalaiprisitaikC iSByventi h.umposmasq vasaros sqlygornis.

DIDYSIS PUOSNIAZYCIS(Carabrrs coriaceus). Stambiau-sias 2ygis Lietuvojc ir Europojeiki ,12 mm. Nakties ir sutemLlnaktibalda. Cyvcna lapuoiiqmi!kuose ir eglynuose, kur sto-ras nuokritq sluoksnis. O uiklup-tas dienq, iygis nutaiso grasiqpoz4 pasistiebia ir apm irita.Jie akyvas geguies spalio manesiais. Kiauiinius deda per vasa-rq po lapais, iieve,2emes ply-iiuose kravelenris. Kai pasirodonaujai iisiritg vabalai, jie tuojinla veistis. Nepaprastai edras.Bandymais irodyta: kasdien sudoroja po vienE stambq grobivikirq, karkvabalj, iiogq, iliu-:E. ,,Pleiikiikas gyvenimo badas nesubrandina lalento: :ygiai

Violefiikasi5pLroinJa4y!lrs

7tcnroka esti", ironiz.lvo iynrLrSrS /. T(rDr.ls/ lerir unteauginqs ij puikq vabalq.VIOTETISKASIS PUOSNIA-ZYCIS (C-arabus ylol.?.eus). li-tics f)uoinus savo melynu bliz----gesiu, J4 nrnr. Apyretis, bet be-Siojd vis4 parq, toclel aptikti ga-lirra. Cyvcna nri!ke, ypai eg-Iynuoser. Kiauiiniq krIveles pa-siroclo geguTes menesj ir ve-liau. Visi vasafE llalinra rasti l

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

6/27

.... - d u s i o s @TP9

trumpiau. O gal jums tekslaim rasti PLAat4A DUSIAI Dytisc L!s Iati ss i n u s)? Ji gerokaiispadinBesne, net cenlimetruclidesni ui paprastEj4. Bet ipaprastajE panaii SIAURINEDUSIA (Dytrscu-s iapotlcus).los pavir(ius smulkiaitaikuotas.AuBinti dusiq poreleakvariume - didelis irlonrumassmalsiems imonems.RAItsOJIVEZIADUSE(Acllius iu/cattls). Dar vienapretcndente i akvarium.l. Jisnrulkesne, iki 18 mm.Patinelis bronziikai blizga, opatel0s nugara padengtaplaukuotu,,kailiuku". Labaidaina dusia. lq rasimekiekvienoje miiko baloje irkudroje. Kiauiinius deda velaipavasari. LervLrtes mintaplanktonu, o vabalu virstasausumoje/ laaiau vabalaigrjita i vandeni ir Tiemoja,,uzsare-.

Vabalai 1-50 mm dydTio.Visi Jie gyvena ir veisiasivandenyje. Cerai skraido,todel pavasarj ir rudenj dusiqgalima prisirinkti nuo Zemes,megsta atskristi i !vies4.PAPRASTO]I DUSIA(Dytlscus rnarFlnails). Stambi,iki 35 mm. Stebddami tvenkinj,k[drq, matome, kad dusios visiinyra jpaviriiq, jkvepia oro irneria gelmen. Dusia kiauiiniusdeda j vandens augalq stiebus.lisiritusios lervutis greit iiaugaj gresmingos iivaizdospleSikus. Jos aiumpa net maZasvarlytcs ir iuvytes. LcrvuajLl:iaunose yra kanaleliai, kuriaisi sugautE grobi sLrleid;ia tamsqsl

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

7/27

ai) i@ |--!ry' k ii d r a v a ba I i a i'..'."'10 ll..- s u k u i taSukutius nratome da2nai,pavyzd2iui CELTONKOjI SU-KUTI lcyrinus natatot). Me)-i,iki l0 mm vabaleliai grupe-l6mis laikosi vandens pavir-Siuje ir amZinai sukasi vietoje,blizga sauleje. l5 6 kojq tik 2priekines normalios. Jomistiunpa grobi. Kitos sutrumpe-jusios, jonris plaul

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

8/27

12Daug yfa kIdravabaliq,

Syvenanaiq ne vandenyje/ oBalvijq meile, lapq puvenose.2inomiausias - CRAM-B UOLISKASIS MESLIN UKAS(Sph ac r id i u nt sc arabeo i des).Tai kas, kad jis gyvena karvutes,,tortc", uitat labai graius!Cerai sl

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

9/27

l4 .,""...- r a u dLapuoiiq miikuose su

ETuolais birTelio-lieposmenesiais galite rasti stambiq,iki 1B mm, ir pladiq vabalq,kurie net i5 tolo lvieiia sodriuraudonum!. Tai PAPRASTIEJIRAUDONVABALIAI(Pytochrca coccineai.Nerangiai ropoja EZuolqkanrienais, tuno ant lapuoaiqkelmq. Jo aksomin j ,,kailiukq"verta apziureti ii arti. Lervos -grobuones. Eda kinivarpqlervutes, lelicrkes, todel yramiiko sanitares. O vabalaiflegmatilki todel, kad nera kLrrskubeti: del gresmingosraudonos spalvos jq nelesapaukitia i.

onvabalia i@ @.'$' v a I t v a b a I i a i.......".".,t5

Nedidukai, 1,5-B mm ilgio,vabaleliai. Kano formaprimena valteles kontarus.KETU RDEMIS VALTVABALIS\5c.1phidi um qLtad! itnJ'r(ulatum) panasu\ I pailg4apie 6,5 mm ilgio. Ne

a: -)

KeturdeinisvallvaDalrs

toks jau maUas, kad nepa-slebetum. C rybiena po senamedzio Zieve yra jo gyve-namoji aplinka. Cia praeinavisas jo vystymosi ciklas.KEMPININIS VALTVABALISlScaphisorna agaricinum)ma)ytis, ma)daug 2 mm, betgausus. JLI visada rasime pokempines apaaia, po iieve,mediiq pelesiuose. LabaivrrTU5,,/_tunnI p]lKa aKtm Iatrodo, kad laksto blizgantysta6kai su uodegytemis. Taipilveliq galiukai, kyiantysrS po sparnq.

Keturdemis valUabalis

i@Ta vienintele raiisSNEtDEtlo KTRMVABALISlBoros scltneideri) dar vienassenqjq miikLl reliktasLietuvoje. Rylineje ialiesdalyje iie vabalai gyvena netjaunuosc, 40 metq, puSynuose,o senu()se pu!ynuose jie netgida)ni, nors aptinkami tiklol(nliai, tam tikrose vietosc.Teko rasti vabalLl sankaupq iil3 individq I Laikonras labair(]tu, jraiytas j Raudonqjqknyg4. ldomi, savita kanoforma (vabalas l1 l 7 rrnrdydlio) ir {legnratiikas clgesysatkreipia demesi. Vertingasmokslu i kaip taiBos,

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

10/27

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

11/27

'!..... - a i@Stambas, melynai ir Zaliaiblizgantys ir ma-Zi raudoni mes-lavabaliai ganyklq gelbetojainuo tafios galvijq meilu. Janreuzauga nauja iiq vabalq ka[ta.

lspudingas, egzotiikas, su ilBuragu ant nosies SMAILIARn CISMESLAVABALIS lCop ris I u n aris)taip pat ardo,,blynus" ganyklose.

O itai vabalai, valgantysnektara! Tai gamt4 puoiiantysBRONZINUKAI (Cetonia au-rata). Jie rausiasi stambiuoseiieduose ir smaliTiauja. RAS-TUOTASIS CRAMBUOLIUKASlTrichius fasciatus:) (iki 15 mnlilgio) megsta buo)ainiq Tiedus.Apaugg plaukudiais lyg gau-fais, jie panaias i kamanes. iLllervutes gyvena lapuoiiq me-dZiq negyvoje medienoje.

NIO RASPALVIS AUKSAVA-BALIS (OsDodemra efemlta)(iki 33 mm ilgio) gyvena senoq;uolo... uokse. Visai kaippeleda. Uokso, rqsto, kelmotranesiuose jq lervos gyvena 3metus- l! specifinio vabalokvapo galima nustatyti,

Ni0raspalvis auksavaballs

plokit6taiisia t9ar jis tikrai tuno uokse. Vaka-rais iiskrenda ii sl6ptuv6s ir le-kia laiZyti med7iq sulos. Upiqpakrantese ant krumq galimarasti daugybg nedideliq ZALJAZVYNIU CRAMBUOLIUKU(Hoplia parvula). Jq plaukeliaivirtg ialiais ivyneliais. Vabalaieda lapus, o jq lervutes 5aknis dirvoje.

MARCASIS CRAMBUOLYSlPolyphyla ful/o) - visos ,,lietLlviikosios" vabalijos puo5mena(36 mm ilgio). Ji rasime Dzaki-jos ir Kuriiq nerijos pLr!ynuose.Crauiia mediiq l;rpus, o lervos- augalq Saknis. Dabar iapo Ia-bai ret.rs, seniai iraiytas i Raudo-n4jq knygq, bet,,Lietuvos fauna"pristato ji kaip pavojingEken kejE.Kaip nepanrineti RACANO-SIO (Orycles naslconls)? Soko-lado spalvos, iki 4 cm ilgio ra-guoti vabalai randami prie so-dybq, net miestuose. Veisiasisenq lapq kr[vose, konrposte,kelmuose, pjuvenose, uoksuo-se. Kart4 bulvienojq l

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

12/27

20 ,zg i@ 21iSsiskiria DVITASKIS BLIZCls (Ag,/us b/guttatus) (iki 13mm ilgio), turintis du baltustaikutius,,uodegeleje". Tai se-nq, ligotq q)uolq inamis. Siemskenkia nedaug, nes blizgisapyretis. BLIZCIS MAZYLIS(Irachys minuta) - 3 mm ,,ilgumo", ovalus lyg kiauiinukas.Darnas ant gluosniq lapLl. Antjq deda po vien4 kiauiinelj.Lervute isigrauiia po lapo ode-le i minkitimq ir jame iigrau-iia apvalias tuitumas.

KaritE dienq blizgiusstebeti ir jdomu, ir sunku. Vosprisiartinus, jie pamato rmogLlar ieleli ir nuskrenda staiga,net r.lselio nepajudine...Blizgiai - itin ekologiikaiplastiika vabalq grupe. Jie gy-vena ir vystosi spygliuoiiq, la-puoaiq mediiuose ir nel ioliqstiebLrose. Miikui kenkia didy-sis blizgiavabalis.

laVabalai, kurie vaiksaiotigali, bet nenori. Jie arbanejudamai tano, arba skraido.Ant 2aliq lapq - iali, antkamienq bronziniai,melsvi,metaliiki, ant puiq iakuiiq -margi. Jie pasirodo !ilt4 arkaritE diena ir ikaite skraidotaip virtuoziSkai, lyg muses.

Stambiausias, iki 33 mm, masqblizgis - DIDYSIS BtlZClAVABALIS (Buprertis nrariaDa).Kiauiinelius iidelioja po vienaavie;esniq l

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

13/27

22

mm rlgr()l. zalrar DlrzB,r/ Det

.- s p r a k 3 J." :-j o nva ba I i a i.........",., 23taArgi galima nLrtyleti apiemasq PAPRASTAI JONVABALI(lanrpyrrs noctiluca)a Jis ne tik,inomas nuo pagonybes laikq,

bet turi ir keletA ypatingq savybiq. Pateles nepanaaios jvabalus, jos lyg kirmelaites, be spar-nq ir rylkiai ivyti tamsoje mely-nai ialiais )iburiukais. Svyteji-mo mechanizmas gana sude-tingas. Pilvelio gale yra lqste-liq, kuriose, vykstant chemi-nems reakcijoms, atsiranda ivy-tejimas. Kartais pakr[mes, pa-keles, paupiai b[na nubarstytiTaliomis naktinemis,,2arijo-mis". O patineliq iivaizda visaikaip normaliq vabalq. Jieatskrencla j pateliq viliones irsusiporuoja. Lervutes judrios,medZioja maTas sraiges.

@Djdysis skydvabalis

Zaliasisrugiasprakir5

M[sq demesio centre!eimos atstovas - DIDYSISSKYDVABALIS (Pelti s gtossa),iki 2 cm ilgio, beveik apvalus,visai plokitias ir juodasvabalas. Manyta, kad jis yramIsq vabalijos retenybd.Paaiskejo, kad jq yra ten, kurgausiau susitelkq iidiitvg, bettebestovintys berZq karnienaisu kempindmis. Ant jq irvaikitineja skydvabaliai.Megsta ir egliq kempines.

1 994 metais Kaiiiadoriqrajone iias retenybes buvogalima kresti kaip kriau5es:prieini prie sauso berio, ;vilgtaukdtyn, o ten, po kempine,juoduoja 1-3 vabalai. Dartano ir sutreiusioje beriqmedienoje, ir po egliq iieve.

i@Kasdami bulves randame gel-

tonas, kietas lyg vielos gabaliukaikirmelaites, jsigrau2usias j gumbus. Tai sprakiiq lervos. O vabalai paZjstami jau vien ii to, kadnukrite ant nugaros, garsiai spragteleje staiga nuioka ant kojr.t. Canaiymus raudoni sprakSiai. Vienasjq - RAUDONASIS KELMASPRAKSIS (Ampedui c/ nnabarinus)(iki 1B mm ilgio). Randame poatiokusia pu!q, beriq, qiuolq;ieve, ant kelmq. aia ir veisiasi.Ant varpiniq ioliq daznai mato-mas stambus, platus KANAPETASIS SPRAKSIS (La(on mL,inLts).Jo nugara iSmarBina demelemissudelioti pilki ir iviesas plauke-liai. Tai pievq gyventojas, veisiasiiia pat, dirvoje. O Stai iaunus, nesgrakitus, elegantiikai lieknas, betstambus SuKAUsts SPRAKSISlcorymbites pecti nicornrs) (il

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

14/27

-kerSvabalia 1s:- :-i@ @ p ai z r a v a b a I i a i....-,aiJ21 25Silt4 diena miike ant egliq rqs-tq b6gioja rudos skruzdes. Bet kod6l jos turi baltus dryielius nugaroje? Todel, kad tai ne skruzd6s,O PAPRASTIE]I KERsVABAI-IAI(Than asi nus fonn icarlus), apsime-ta esq rudosios skruzdeles- Jq vikrios lervutes po eSliq :ieve ieskokinivarpq kiauiiniq ir jq lervutiq,kuriq sueda gausybg. Vabalai, beto, aiumpa ir suau8usias kinivarpas. BITIN lS KERSVABATIS (Iri-chodes apiatiLts) vienas gratiau-siq masq kraito vabalq. ji matome ant sketiniq augalq iiedynq,avicaiq :ieduose, minta nel

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

15/27

:::ffiH11*,6Vasara randate ber)q, kuriosurambejusiu kamienu sunkiasi

sena, suragusi sula. J4 geriadrugiai, musds, vapsvos,iirSuolai. Kamieno )iauberyje,suloje, rasite plokiiiq margqvabaleliq (3,5 5,5 mm ilBio).Tai ir bus paiintis su vienu iiieimosatstovrl RUDUOJUZVILCVABALIU (Sororiag,sea). Sudetin8as, suderintqtarpusavyje ir slepiamq spalvqraitas. Prieje prie grybqkelmuiiq, krestelkite jLlkepures ir prikris rudqvabaleliLt tai KELMUTINIAIZVILCVABALtAt (Cychranusvariegatus) (7 mm ilgio). jieragauja ir persirpusias avietesnesuva lgykite.. . lvairiq)vilgvabaliq rasite miike antjau pabalusiq 7ve-riq kaulq.VienijLt DVITASKIAIZvt LCv,qe,ALt,At (,Ntriduiabipunctata). MaZi, iki 5 mmilgio, bet juodoje nugarelejeviliojanaiai ivietia po 2raudonas ddmeles.

KETU RTASKIS ZVI LCVABA-LIS (G I ischroch i I u s qu adr -punctatus) da)nas po puiqZieve. Flegmatiikas, betpuoinus, dailus ir naudingasnaikina kinivarpq lervutes.Rapsq, koprJstq, ridikqZieduose pilna maTytiq )aliaiir nelynai juodq vabalydiq (iki3 mm). Tai RAPSINIAIZIEDINUKAI lMel iBethesaeneus). jie ii8rauiia ;iedus,pLrmpurus. I juos ir kiauiiniusdeda. Ypat jLl daug tq pasdliqlaukq pakraiiiuose.

Rapsinis.zvlqvaDalis

J:) :-I i a i """, 27@-

jrlii:

plokiCiavaba

, - AzuolrnrsproK5clavaDa|5

Cyvena slapt4 gyvenimq po)icvc. Taigi prisitaike land;iotipo siauriausius plyiius. StaiAZUoLINIS PLoKS.IAVABALIS (U/eiota pianata). 5 mmilgio vabalas...0,25 Jnm storio!Neretas po puiies;ieve. Minlakinivarpq kiauiiniais, lervule-mis. Jo giminaitis raudonasPURPURINIS PLOKS'IAVABALIS (CLtcujus cinnaberinus) ilgi grobuonis ir tol

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

16/27

2B J : ..1."..-kempinvabalia .@iiiiku, kad jie gyvenakenrpindse, kepufetuosegrybuose. Ypat gausts berzLt,alksniq, qZuolq kempinse.DVIDEMIU KEMPINVABALIU(Dacre b/pustulata), 3 mmdydiio vabalq, galimaprikratyti pilna saujq, lyg linqseklq... RUSISKASIS

KEMPINVABALIS (I'plarruisica) 4,5 6,5 mm vabalas -retesnis, bet jis nesislapsto. jaubalandyje jie atsibunda ir perdienq blizga kempiniqpaviriiuje, maitinasi jqsporomis, poruojasi. O, kaipdZiuBu rasti ;liuolq kempineseRAUDONRAISTI KEMPINVABALI ( Irilonra s0bba-ra/r-r).Nors,,Lietuvos taLrna" jinurodo kaip unikunrq, rastqvien4 kartq 1962 m., bet mantenka jLl rasti visut kLrr augaseni 42uolai. Ceriausi.rsradinys-siurpriz;rs laukeCipenq kaime Zarasq rajone,kur juos aptikau sodybos kie-nre q;uolinio suolo kempineje... ltin miel;rs vabaliukas,lyg blizganti juoda boru2el,tLr ri dvi dideles raudonasdemes nu8aroje,3,4 4,5 mmdycliio. Veisiasi kempinese.Visi kempinvabaliai gyvenakempinese ir minta joJnis, taipsparlina jq suirimq. Taigi jie yramedienos ardytojq ardytojai. Ojuk kempinvabalius irgi ka)kokie prieiai ardo... Kokiesucletingi ryiiai gyvoiojegamrolel

DvidemiskempjnvabaIs

1-"@- s...........'..i..+. 29bo 1 uze'iit

uvide5tmldvrta5t e.' oottze

Tai dievo karvytes, petreliaiir kitaip graZiai vadinami, darii vaikystes paZistami vabaliu-kai. Deja, apsigauname. Rau-donos ,,karvytes" juodais tai-kuaiais tikrai dainos ir Zino-mos. Bet ar visos jos tokiospaprastosa Vien tik Lietuvojerastq raiiq daugybe veraia susi-mEstyti. Stai keletas jq, nepa-naiiq iiprastas boruzes. VIKS-VINE BORUZE (Coccidula scu-leliata), I mm dydiio, gyvenaant nendriq, ajerq, dryiutiqprie vandens. Causi Kurimariqkrantuose.DVIDESIMTDVIIASKE tsORUZE (Ihea vigintiduopuncfata),3-5 mm, geltona su taikuiiais. Jq bareliai telkiasi antlubinq lapq, aia dda ,,miltinius" grybelius. iUODASIULEBORIJZE I P ro p y I a ea q u a t u o r-decinpu n.tata), 3,5 4,5 mm,irgi geltona, bet rupiai juoclaiddmdta, lyB !achmatq lenta!luodos boru2es su raudonaistaikuiiais - atvirl

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

17/27

30jprastosionrs, ar ne? TaiJUODBRUVELE lChi Iocrtrusrc n ipLtstu l;1tL!s) ir KETU RDEME(Exochon us qu ad ri p u stu I atLts)B()RUZES. Didiiausia, iki l0mm, borLrZe Lietuvoje -AKIUOTOJI (A nati s oce I I atal.Apyrete. jas batq jdomuauginti terariume ir slebeti,kaip puola amarq sankaupas.SCYMNUS genties borurelesmaiytes, plaukuotos ir juodos,nepanaiios j boruies, Byvenamiikuose ant medziq ir pievqTolese. Reiks kruopiiiai ap-Ziarineti per binokuliarq, kolnustatysi jq vardus. Ijas panaiiSKYDAMARINE BORUTE(Stethoruspuncti//unr) patima2iausia Lietuvoje. Jos,,il-BUnras" 1,2-1,5 mm. UZpuolavoratinklines erkutes. Matote,visos boruZes itin naudingos,nes yra nepailstanaios amarLlvalgytojos.Savo ruoitu, boruies puolaskruzds. Jos neleidiia boru-Zams esti amarLrs.

Juodbruvele

Skydarnarine

pel6siavabal ) J:: :-i a i ..",, 3l@' Uisislepusiq vabalqgrupele. lie vystosi grybuose,ken]pinese, nredienoje, poZieve. Dainiausias aeimosnarys BORUZTSKASTSPELESIAVABALIS ( Endontych uscocci neus). Jis :rtrodo lygboruie, iki 6 mm ilgio, be to,vienas graZiausiq. Bet iisiaLrnuolis gyvena kitaip -nemegsta saules iviesos ir tanopo berZLl Zieve ar kempinese.Lervutes iliauiioja ten pal,minta grybiena.

KRYZIUOTASIS PELESIAVABALIS (Mycefi na ctL!ciafa) kelet4 kartq rastas vesliame nriike su q)uolais, valgo-nrojoje geltonpinteje. Keista,kad vabaldlis (4 mm dyd2io)nuostabiai pasipuoies, betgyvena taip, kad jo niekasnematytq. Kokia !io reilkinioprasm0a

Pasirodo, net sutreiusiiievo ir mediena gali b[tijclomiq atradimLt vieta. Radepelesiavabalius, paleiskite. Jievisi tokie retil

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

18/27

32

PaJrlrinijluoovaoalJS

i@Tarpusavyje labai skirtinSi,

nes suclaro,l ekologines grupes:vystosi inedienoje ir kempinese,po 2ieve, :moniq bastuose,d irvoje.

BerZq kcmpinese rasiteRASTUOTAII IUODVABALI\Diapeis boleLl,6-8 mm ilgio.Per metus viena jLl vada kempingsuardo iki B0 proc. Megsta gertiberiq sulq, o patys pikantiSkaikverpia. O itai SENCIRINISJUODVABALIS (Neom/dlahaeotorrhoidalii) tikrasatradimas biologu i. Tai senqjqmiikq palikuonis. RytLt Lietuvosgiriose iis kol kas ndra retenybe(jo poiymiai du raSeliai antnosies ir raudoni antsparniqBaliukai,6 mm ilgio). Sausoseiemese (karjeruose, sm6lio arivyro laukuose, kiemuose, netialigatviais) begioja blizgantys, 57 mm ilgio, KRYPUNELISKTEiTjUODVABALIAI lC ryptk.LtsquEguilius). Aptakas, slidas, lygvandenyje gyventq. Bct vystosipo akmenimis, plyieliuose.Poilsiaujant prie jaros, ant smeliopastabi akis pamatysPAJURINIUS JUODVABALIUSlPhylan gibbus). Birielio menesijie nercti. Ispadi keliantis 3 cmdyd2io NELABASIS MILCIUS(Biaps mortl.sa8a) gyvena prieZmogaus, minta jo maistoatsargomis namuose,sandeliuose. MaZiausias misqjuodvabalis ELEDONAACRICOLA. Viso labo tik 2 mmilgio. Rytq Lietuvos girioseqiuolq kempinese jis dauginasimasiikai (,,Lietuvos fauna" juosprisl

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

19/27

34 .,+.............. - u s ",@1u5uoti5darlide

uoct'l_arclq jie gavo nuo ilgq,,asrl" antenq, l

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

20/27

I6cm ilgio), blizga tamsiai ,aliumetalLr. Cime jie lapuoiirlnredienoje Drqsiai galimesnkyii: tai ganrtq puoiiantysvabirlai. Ant Bluosniq, oclainiau ant kelio ir pakeleseTeme iingsniuoja impozantiil

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

21/27

3B :.') -lapgrauZia

losi. Cegu;es mencrsj antnuaiLl lapq pasirodo raudoniLILl jlNlAl VAtsALAI (liiio.efl si i/l0. Niekas nuoclingq pakalnu-iiq nevalgo, tik jic: veliau antlapll matome kruveles juoclq l

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

22/27

,10kad i! metL! lieka stagareliai. Opfie Tmoniq sodybq .lug:rniiossukatioles tLrri sav4j j,,Bimtaj j"NOIRELINI LAPCRAUZI (D/O,_-..-.-'.-.c hrysa fastuosa), ivytintj spalvin'llonris juostelenris. Baigiant 2ydeti pLrrienoms, jq lapai lJmpaskyleti. Tai VEDRYNINIO LAPCRAUZIO (.Hydrcthassa narginel/a) darbas. Maras, bet vertasuieikoti if ap:iareli: juodai lalias,,,geltonais pakraidiukais".O !alia jo, toje pal alapioje piev_oje, liyvena geltonai juostuolaslSNlNlS LAPCRAUZIS \Prasacu'

S ptleltJnont) zIvtctLl t.tp.) t(SOt.S ZILVITINIAI LAPCRAU,2lAl lcon ioc tena virlrnaiis). J ie!!ausus ir keiai.r spa vas nLro visii-kai raudonq iki visai juodq, oiiaip jie raucloni, juodai ta!kLro-ti. Naudingas siLrlynras: atlikti jdo-nrq mokslinj clarbeli apie iiosrtriies vabalq spalvq kiDtanr!m4,jo clesningumus... O ialia iiqveisiasi"geltoni.sLr juodais LrikaisDVIDESIMTTASKIAI LAPCRAT]Zl Al lchrysomela vigi t1l ipLtn.tata).Vielomis iie lokie BaLrsLrs, k:rdeinant pfo 2ilviaius, sklincla ail-rus nemalonus vabalLl kvapas.

,:l IJq leliul

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

23/27

42 .::J -cigarsukiaTai vabalai, ii tikrqjq sukan-tys cigarusl Kiau!ineliq ncpalie

ka ant lapo likimo valiai:atl

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

24/27

44Cyvena ant dilgeliq, ten po-

rLrojasi ir istiebus deda kiauline-lius. Panaius i jj lSNlNlS STRAUB-LIU KAS (li\us parapftr(ti(us), rirnclamas ant dri.gnuolis lapq ir sticbq eiero, upes krantuose. Tai be-ne elegantiikiausi masLl straubliu-kai. DACILINIS STRAUBLIU KASlCleonus pigtr) (16 mm ilgio) tano ant clirviriq usniq. ['ilkas, kanirpdtas, slepiarnq spalvq, llc.t stanrbus.Stai jo portfetas. Argi tai nera atrrdimas? Jis :ipaugqs,,tikru kailiu",.Bauruotns lyB melkinas, o akys *-*sLrskyl:r j iinrtus nraiyiiq akuiiq...Vcisi;rsi usniq, varnaleiq i:rl

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

25/27

Visq barami, keikiami, nuodija-mi vabaleliai. Knygose, vaclovliuo-se, net,,Lietuvos iaunoje" raiomii:,,Tai labai pavojingi miiko kenkijai". Kaip yra ii tiesLl? Sveikus, stiprius medzirrs prrnl.r rn. Lelot.r' u ..irt (rn.r.'rpu ir tj( r iena ,. ," a.', iJJ,i.qjilt'tn.r Kitq rasiq kinivarpo. puolr til '--'nusilpusius medZius. Ceras pavyzdys yra 1992-1997 metq stichinenelaime masinis eBlynq diinvinras. Del ypatingai sauso ir karsto1992 1991 m. periodo iivargintoscgles (jq iaknys driekiasi iemes p;rviriiuje) labai nusilpo, be to, pakenk0 if stiprLrs vejai. Silpstanaiq eBIq KVJpq pajuro rrnrvarpo( zrrvECRAU2TAt TTPOCRAFAT (/ps typographus). Tai jq veisimosi med-liai. Nesveikos egles nebegalejoapsiginti nuo kinivarpLt, ir iie dauginosi kr:letq metLt be jokiLt kliatiq.Egles diinvo nrasiikai. Kodel eglynqZttis veliau sustojoa Todel, kad saus-ros baigcsi, egliq iaknys atsigavo,sustiprejo med)iai ir kinivarpos ne JltosrLrotasrsbcgal6jo pragreiti jLt Zieves ir po meclinirkasj:r daulaintis. Sie siaubonai yra bejegiai svcikq eglirl miike, bet aiapat,,sutilrkuoja" iiBf iuvusias egles 2ieveqrauirq tipografq5UnarKrnta5 eqtynaS

Berzinijbalangrau:i5

17arba egliniq rqstLl rietLrve- MARCASIS KARNACRAU 2lS \Lepei sinus fraxini) puola sveikus Lrosius.lsigrau)ia i jq lygi4 Zieve ir toje vie-toje Zieve tampa raupleta. Bet gi-liau j medien4 nelenda, todel uosi-niLt Jentq ii kiniva|1)a negadina. Taiiau bet kokiLl raliq kinivarpos paprastai u;puola nred:iq rQstus, su-krautus mi!ke, todeljas reikia laiky-ti ne miiko, o medienos kenkejais.

Spalvomis i!siskiria JUOSTUO-TASIS MEDI N I N KAS \Trypodend-ron lineatul.'). Cyvena po nusilpusiq egliq iicve. Uerio kanriene baltoje toiyje matyti tiesios skyluaiqEiICS. TAi tsERZINIO BALANCRAU-ZIO G(olytLts ratT-eburgl pateldspoiievinio tal

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

26/27

4B i@Cyvena po pavaniiaislapais, kempinese, grybuose,po:ieve. Ma.:i, l 7 mm ilgio,

bet verta pazinti nors dvi rliis.Beje, jq ieikojimas gali iimo-kyti mus ZiIreti i vienq taikq.5tai randame nugriuvusi medi.Ant jo kartais papso kravelesdurpiq spalvos kaubureliq. Taigrybas, lo sporos, lyg juodimiltai, kuriuose ir gyvena nrusdominantys vabalai. DaZ-niausias RAUDONPETISKERPVABALIS (An isotomah u metal is). Tuose,,mi ltuose" jLlb[na daug: juod i, raudonosdemes peaiuose. O po dregna,sutreiusia kelmq .:ieve ir gry-buose rasime maiyti 12-2,7 mmilgio), be lietuviiko vardo kerp-\/ abali AC AT H I D I U M N I C R IPENNf. lisigandgs susisuka jkamuoliuk4 ir parodo, kad jisne vabalas, o tik grumstelis.Sitaip jis gali apgauti paukitj irlikti nesulestas. Bet pabuvesramybeje, vabaliukas leidiiasibegti... Visas jo gyven imaspraeina bevalgant grybus.

kerpvabalia

Siame kelme tuo1 apsig),vens

8/2/2019 Vabalai.2001 -CNN

27/27