Lemiamoji pergalė

Pamokos uždaviniai:

Pasinaudodami vadovėlio tekstu, žemėlapiu, dokumentais,

skaidrėmis ir iliustracijomis:

1. Suformuosite vaizdinius apie Žalgirio mūšio eigą, mokėsite jį apibūdinti.

2. Ugdysite suvokimą, jog lietuvių pergalė Žalgirio mūšyje galutinai pakirto Ordino galybę ir prestižą, nurodysite mūšio išdavas.

Pagrindiniai klausimai:

1. Žalgirio mūšio priežastys

2. Rengimasis karui

3. Žalgirio mūšio eiga

4. Žalgirio mūšio reikšmė

Lietuvos valstybė XIII a.-XIV a. pabaigoje.

Didysis Lenkijos ir LDK karas su kryžiuočiais 1409 – 1411 m.

XIV a. LDK kario

ginkluotė :

1- šalmas;

2-grandiniai

šarvai;

3-palaidinė,

padengta

metalinėmis

plokštelėmis;

4-antpečiai;

5-antkeliai;

6-pentinai;

7-lietuviškasis

skydas;

8-kalavijas;

9-ietis.

Ordino

riteris

Durbės mūšis.

Jogaila

1351 -

1434

Vytautas

1350 -1430

Vytautas Didysis

XIX a. dailininko

J.Mateikos

piešinys.

Vytautas

Didysis

XIX a.

dilininko

J.Mateikos

piešinys

Vytautas

Didysis.

XIX a.

dailininko

J.Mateikos

piešinys.

Vytautas

XIX a.

dailininko

paveikslas

Kryžiuočių ordino

didysis magistras

Ulrichas fon

Jungingenas

Didysis Lenkijos ir LDK karas su kryžiuočiais 1409 – 1411 m.

Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d. schema.

Žalgirio mūšio 1410m. liepos 15 d. schemos

“Žalgirio mūšis”. XIX a. dailininko Jano Mateikos paveikslas.Jame vaizduojami:

1-Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, 2-Kryžiuočių ordino didysis magistras

Ulrichas fon Jungingenas, 3-Lenkijos karalius Jogaila.

Žalgirio mūšyje

sąjungininkų

laimėta didžioji

Kryžiuočių

ordino

magistro

vėliava.

Po ja telkėsi

labiausiai

pasižymėję

Ordino riteriai ir

magistro

dvariškiai.

XIII – XIV a. iš plytų statyta Marienburgo pilis. 1309 m. Marienburgas tapo

Kryžiuočių ordino sostine.

Žalgirio mūšio priežastys

• Kryžiuočiai nuolat puldinėdavo Žemaitiją.

• Teritoriniai Lietuvos ir Lenkijos ginčai su ordinu.

• Lietuva pretendavo į ordino užimtą Žemaitiją.

• Lenkija pretendavo į Dobrynės žemę.

Rengimasis karui

• Karas – tai besitęsiančio konflikto tarp Ordino ir Lenkijos, bei Lietuvos

kulminacija.

• 1409 m. prieš Ordiną sukilo Žemaičiai, aktyviai parėmė Lietuvos

didysis kunigaikštis Vytautas.

• Į konfliktą įsitraukė Lenkija.

• Didysis Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas

paskelbti Lenkijai karą.

• 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su

Lenkijos kariuomene ir, susitarius, kad tuo metu žemaičiai puldinės

ordino pilis (nukreipdami dėmesį).

• Liepos 3 d. jungtinė kariuomenė nužygiavo Ordino sostinės link. Prieš

juos išvyko kryžiuočių kariuomenė.

Rengimasis karui

• Ordino vadovybė tikėjosi ,kad Lenkai ir Lietuviai puls atskirai. Tačiau

Jogaila ir Vytautas nusprendė sujungti kariuomenes ir drauge žygiuoti

į Ordino sostinę Marienburgą.

• Didysis Kryžiuočių magistras Ulrichas fon Jungingenas tikrąją

sajungininkų žygio kryptį sužinojo pavėluotai.Po skuboto žygio jo

kariuomenė užtvėrė kelią sajungininkams tarp Tanenbergo ir

Griunvaldo.

• Vytautas atsivedė Lietuvių žemių bei Lietuvai priklausančių Rusios

žemių pašauktinius, totorių būrį.

Kryžiuočiai

• Kryžiuočiai įsirengė savo būstinę šalia Griunvaldo gyvenvietės.

• Kryžiuočiai tą dieną turėjo 21 000 puikiai ginkluotų kavaleristų, 6 000 sunkiai ginkluotų pėstininkų ir 5 000 mūšyje treniruotų tarnų, kurie buvo ginkluoti geriau nei daugelis lietuvių–lenkų pėstininkų. Iš viso apie 32 000 žmonių.

• Į pagalbą Teutonų ordinui buvo susirinkę riteriai iš visos Vakarų Europos. Tai – anglai, prancūzai, vengrai, austrai, bavarai, tiuringiečiai, čekai, liuksemburgiečiai, flamandai, olandai.

• Vokiečiams vadovavo magistras Ulrichas fon Jungingenas.

Lietuviai ir lenkai

• Už kelių kilometrų nuo kryžiuočių, šalia mažos gyvenvietės Tanenbergo, buvo įrengta lietuvių-lenkų būstinė.

• Lenkų armiją sudarė 18 000 riterių, 11 000 vasalų ir 4 000 pėstininkų. Prie jų prisidėjo 11 000 Lietuvos riterių ir pėstininkų, 1 100 totorių, ir apie 6 000 čekų, rusų, moravų ir moldavų. Iš viso apie 51 000 žmonių. Brangios, sunkiosios kavalerijos buvo nedaug. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais ir jų šarvai buvo žymiai prastesni nei kryžiuočių.

• Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Žalgirio mūšio pradžia

•Aušo 1410m. Liepos 15-osios rytas. Magistras siekė, kad lietuviai ir

lenkai išeitų iš miško priedangos ir pultų pirmi. Tačiau šie taktiniais

sumetimais nusprendė neskubėti: vyriausias karo vadas Jogaila meldėsi,

o sajungininkų kariuomenės vadas rikiavo pulkus.

•Po trijų valandų nekantraujantis magistras pasiuntė Jogailai ir Vytautui

du kalavijus, ragindami stoti į kovą.

• Nesulaukęs puolant magistras įsakė mūšį pradėti. Geriausias savo

kariuomenės jėgas jis mėtė prieš lietuvius. Jų gretas užliejo geležinė

riterių lavina.

Žalgirio mūšio eiga • Praslinkus valandai nuo mūšio pradžios dešiniajame sparne

kovojantys Vytauto pulkai ėmė trauktis. Tariamu bėgimu siekta

išsklaidyti geriau ginkluotų priešų rikiuotę. Skaudi pamoka prie

Vorsklos dar labai pravertė. Iš totorių išmoktas manevras pavyko. Vieni

kryžiuočiai nusivijo apgaulingai bėgančiuosius, kiti užgriuvo kovos

lauke likusius lietuvius ir lenkus. Vytautas visą laiką buvo mūšio

lauke nuolatos keisdamas žirgus, jodinėjo tarp karių, drąsino juos,

nusilpusiems siuntė pastiprinimų.

• Manydamas, jog pergalė jau arti, į mūšį stojo ir Ordino magistras su

savo pulkais. Kai grįžo lietuvius viję riteriai, lenkų pajėgos buvo

gerokai išblaškytos. Kryžiuočiai įsitikinę savo sėkme, užtraukė

pergalės giesmę.

• Staiga jiems iš šono smogė gretas pertvarkę ir į kovos lauką grįžę

lietuviai.

• Kryžiuočių kariuomene buvo sutriuškinta. Žuvo net ir didysis

magistras .

Žalgirio mūšio išdavos

• Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos pilių ir pradėjo Marienburgo apgultį.

• Po dviejų mėnesių apgulties, Marienburgo paimti nepavykus, teko atsitraukti. Netrukus buvo prarastos ir prieš tai užimtos pilys. Gruodžio 9 d. abi pusės paskelbė paliaubas.

• 1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos užleista Lietuvai. Lenkijai atiteko Dobrynė. Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai sumokėjo šešių milijonų grąšių kontribuciją.

Žalgirio mūšio reikšmė

• Visiškai sutriuškintas Kryžiuočių ordinas.

• Kryžiuočiai prarado parama iš Europos šalių.

• Žlugo sumanymas rytinėje Baltijos pakrantėje sukurti vokiečių

valstybę.

• Pergalė visiems laikams sustabdė agresiją prieš Lietuvą.

• Oficialiai karas pasibaigė Torūnės taika, pagal šią sutartį Lenkija gavo

Dobrynę, Lietuva – Žemaitiją.

Lemiamoji pergalė

1410 m. liepos 15 d. įvyko Žalgirio mūšis, kuriame susikovė

sąjungininkų (Lietuvos ir Lenkijos) bei kryžiuočių kariuomenės.

Laimėti mūšį padėjo lietuvių manevras.

Sąjungininkų pergalė Žalgirio mūšyje visiems laikams sustabdė

Ordino agresiją prieš Lietuvą.