LIE TU V OS

ARCHEOlogija 23

Li.etU\'05 i.5tori.)05 i.n ti.tl.\tU5

LIE TU V OS

ARCHEO logija 23

VILNIUS 2002

UDK 902/904(474.5) Li227

Redaktorių kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorills ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas)

Vytautas Kazakevičius (Lietuvos istorijos institutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas)

Evalds M ugurevičs (Latvijos universiteto Lat1'ijos istorijos institutas)

Vytautas Urbanavičius (PiliLl tyrimo celltras "LietuI'os pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)

lSSN 0207-8694 ISBN 9986-23-1035

© Lietuvos istorijos institutas, 2002 © Straipsnių autoriai, 2002

TURINYS

[VADAS (A. Girininkas). ................................................................................................................ 7

G. Zabiela. VANDALINAS ŠUKEVIČIUS - AKMENS AMZIAUS GYVENVIEČIŲ TYRINĖTOJAS (l50-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI PAŽYMĖTI) .................. . 9

Vandalinas Šukevičius, the Investigator of Stone Age Settlements (in Commemoration of His 150th Birth-anniversary) ................................................................. 27

BaH./la.JJI1H ll1YKCBJ1<1 - I1CCJle.ll,OBaTeJlb nOCeJlellHH KaMeHHoro Be Ka

(K 150-J1eTHIO CO .ll,1I51 p0)l(ĮleHH5I) .............................................................................................. 28

STRAIPSNIAI

Dž. Brazaitis. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪRA LIETUVOJE - REIŠK1NYS AR EPIZODAS? 29

Globular Amphora Culture in Lithuania - a Phenomenon or an Episode? .......................... 38

KYJlbTYpa WapOBI1.ll,lIbIX aMcpop B J1 HTBe - 51BJlellHe I1JIH 3rrM30.ll,? ....................................... 39

R. Rimantienė. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪRA VAKARŲ LIETUVOJE ........................................... 41

Globular Amphora Culture in West Lithuania ....................................................................... 49

KYJlbTYpa WapOBM.ll,IIbIX aMcpop B 3ana.ll,HOM J1HTBe .............................................................. 50

Dž. Brazaitis. NARVIŠKOS KERAMIKOS STILIAI RYTŲ LIETUVOJE .............................................. 51

Styles ofNarva Pottery in East Lithuania ................................................................................... 69

CTMJlM HapBcKoH KepaMI1KM B BOCTOLIIIOM JII1TBC ................................................................... 71

A. Girininkas. MIGRACINIAI PROCESAI RYTŲ PABALTIJYJE VĖLYVAJAME NEOLITE.

VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪRA .............................................................................. 73

Migratory Processes in the East Baltic in the Latc Neolithic. Corded Ware Culture 90

Ml1rpaUHoHHble rrpouecebl B BOCTO'IHOH I1pH6aJlTHKe B rr03.ll,HeM lIeOJlI1Te.

KYJlbTYpa WHYPOBOH KepaMHKM ................................................................................................. 91

T Ostrauskas. KUNDOS KULTŪROS TYRINĖJ IMŲ PROBLEMATIKA ................................................ 93

Problems of Invcstigation of the Mcsolithic Kunda Culture .................................................... 104

I1p06J1eMaTHKa I1CCJle.ll,OBallI1M Me30Jll1TJ1<leCKOH KYI!.LlCKOM KYJlbTYpbI ................................. 105

G. Piličiauskas. DUBIČIŲ TIPO GYVENVIETĖS IR NEOLITINĖ NEMUNO KULTŪRA PIETŲ LIETUVOJE .................................................................................................................. 107

Dubičiai type Settlcmcnts and the Neolithic Nemunas Culturc in South Lithuania ................ 131

OaM5ITHI1KY1 nma )ly6wl.m1 11 HeOJJI1TWleCKa51 HeMaHCKa51 KyJJbTYpa B lO){(HOH JIHTBe ..... 134

T. Ostrauskas. MEZOLITINĖ KUDLAJEVKOS KULTŪRA LIETUVOJE ................................................ 137

Mcsolithic Kudlaevka Culture in Lithuania .............................................................................. 155

Me30JJl1TWleCKa51 Ky,ll.JIaCBCKa51 KyJJbTYpa B JI HTBe ................................................................... 159

E. Šatavičius. HAMBURGO KULTŪROS RADINIAI LIETUVOJE ....................................................... 163

Finds of the Hamburgian Culturc in Lithuania ........................................................................ 181

Haxo.ll.KYI raM6yprcKoH KyJJbTypbI B JIl1TBe ................................................................................. 183

PUBLIKACiJOS

A. Girininkas. PAKRETUONĖS 1-0JI GYVENVIETĖ ................................................................................. 187

V. Juodagalvis. GLŪKAS 10 - EPIPALEOLITINĖ STOVYKLA IR NEOLITINĖS GYVENVIETĖS PRIE VARĖNĖS UPĖS .............................................................................................................. 197

DISKUSlJOS IR RECENZlJOS

T. Ostrauskas. APIE VĖLYVOJO PALE6LITO PERIODIZACIJĄ LIETUVOJE. E. ŠATAVIČIAUS KONCEPCIJOS KRITIKA .......................................................................... 239

T. Ostrauskas. MICHAL KOBUSIEWICZ "LUDY l..OWIECKO-ZBIERACKlE P6l..NOCNO-ZACHODNIEJ POLSKl" POZNAN, 1999 ...................................................... 247

AUTORIŲ DĖMESIUI ...................................................................................................................... 249

6

Mepe .no nOnOBJ1He ,Typa. Bce net! KiliA I1TyaUl111 iHbfM Hnl1 IKTax. <eHHoro B , c.nenaTb ;!CTBOBaJJa I nepBYJO .aHl1e Ha t! B IV -, .naHHbIX. lep)l(JlaTb, He 6blfla

no BOB -Hat!.neHbl TonOpbI, MecTHbIX xapaKTep , MO)l(HO 3neHIUI B 1'leCKOrO

OBH.nHbIX ynna; 2-j')KeHHble 'PbI; 4 -

ryoHac 1. lopa; 3 -!3 cocy.na

B ceBep-

3e 8 (no:

HTpaYKH ·praHoro "'.,2001).

~002 04 05

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2002. T 23, p. 41-50. ISSN 02-07-8694

RUTULINIŲ AMFORŲ KULTURA VAKARŲ LIETUVOJE

. . RIMUTE RlMANTIENE

Rutulinių amforų kultūra (RAK) Lietuvoje pali­ko labai nedaug paminklų. Nežiūrint to, ją reiktų lai­kyti bene reikšmingiausia neolito kultūra, nes ji atvėrė naują epochą - gamybinio ūkio epochą. Susiliejusi su kitomis vietinėmis kultūromis ir tuo pačiu nebeegzis­tavusi toliau grynu pavidalu, ji nu spalvino visą vėlyvą­ii neolitą ir ankstyvąjj žalvario amžių. Todėl jai dcrėtų išskirtinis dėmesys.

Tyrinėjimų apžvalga. XX a. pradžioje RAK išsky­rė A. G6tze (Gėitze, 1900, p. 146-177), svarbiausius bruožus apibūdindamas taip: "Ryškiausios indLdormos keramikoje - tai rutulinės amforos ir keli palydinuljų in­dų tipai, laidosena kapuose su akmenų konstrukcijomis, naminhĮ gyvulių kapai, gerai gludinti titnago kirveliai,

gintaro bei kaulo papuošalai". Beje, iki XX a. vidurio RAK dažniausiai buvo sutapatinama su mcgalitinių kapų kultūra.

Iki XX a. vidurio ištirta daug RAK paminklų, ypač kapų, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, tačiau apiben­drinamos monografijos pasirodė tik septintajame de­šimtmetyje (Nosek, 1967; Wislanski, 1966; 1969; 1970). Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai Lenkijoje ypač sietini su T Wislafl.skio veikla, kurią apibendrino 1979 m. publikacija. Jis pasiūlė periodizacijos schemą, pagrjs­tą ypač virvelinio ornamento jsigalėjimo laipsniu (WislaI1ski, 1979; 267, 277). Ukrainos tyrinėjimai dau­giausia sietini su I. K. Svešnikovo vardu (CBewHw KOB, 1973; 1983).

Naujas tyrinėtojų etapas prasidėjo apie 1990 m., kai pasirodė vėl apibrendrinamųjų darbų. Jiems pradžią da­vė Kujavijos ekspedicija ir konferencija, po kurios išėjo straipsnių rinkinys (Cofta-Broniewska, red. 1990). Buvo kiek perdirbta RAK periodizacija - palikti tie patys 3 T. Wislanskio nustatyti etapai, tačiau išskirta 12 požy­mių, pagal kuriuos medžiaga sugrupuota j 5 stilisti­nes fazes (Czerniak, 1990; Czerniak, Szmyt, 1990;

Szmyt, 1996). Išsamiausią darbą, kuriame nagrinėjami ne tik vakarinės ir rytinės RAK srities radiniai, bet ir šios kultūros santykiai su kitomis kultūromis, 1999 m. paskel­bė Marzena Szmyt (Szmyt, 1999).

RAK kilmė. Tyrinėtojai, pabrėždami RAK arti­mumą Piltuvėlinių taurių kultūrai (PTK), ieškojo jų abiejų šaknų ivairiose Europos srityse. Nemaža tyri­nėtojų manė jų protėvynę buvus Juodosios jūros ste­pių srityje (Kozlowski, 1924; Childe, 1925; Gimbutas, 1980), kita grupė ieškojo protėvynės Vidurio Euro­poje (Antoniewicz, 1938; Kostrzewski, 1939-1948; Sulimirski, 1959; Hausler, 1966; 1981; Wislanski, 1966; 1970). Reikia pabrėžti, kad Kostrzewskiui ir Su­limirskiui išvedus ribą tarp RAK ir PTK kultūros ka­pų tipų, RAK buvo jvardyta kaip atskira kultūra. Iki tol ji dažnai buvo laikoma paskutiniąja PTK faze (Šturms, 1957; Ebbesen, 1975). Pastaruoju metu, iš­aiškėjo, kad RAK ir PTK buvo dvi atskiros kultūros, kurios tam tikrą laiko tarpą riedėjo lygiagrečiai, veik­damos viena kitą. Tik PTK prasidėjo anksčiau už RAK ir pasibaigė anksčiau.

Paplitimas. RAK paplitusi nemiškingoje Vidurio Europos dalyje, maždaug tarp Oderio bei Eibės ir Dnepro (Szmyt, 1999, pav. 1,2,7). Išskiriami keli šios kultūros variantai. Lietuvos paminklai sietini su šiau­riniu jos paplitimo pakraščiu prie Vyslos vidurupio in­takų ir didžiųjų Mozūrų ežerų. Ši sritis buvo pavadinta Pomeranijos-Prūsų arba Mozūrų-Prūsų (La Baume, 1943; Wislanski, 1966; Okulicz, 1973; Engel, 1935). Kiek toliau i rytus artimiausi paminklai žinomi iš Baltarusijos Gardino srities (Charniauski, 1996; ŲapH5!ycKi, 1997). Iš šių sričių ji plito i vakarus pajū­rio lagūnomis ir i šiaurės rytus Rytų Lietuvos ir Balta­rusijos ežerais. Jos pėdsakų aptikta prie Naručio ežero (l1caeHKo, ŲepH5!BcKHt!, 1967) ir net prie Smolens­ko (IIIMI1.LlT, 1992).

Chronologija. Zinoma keliasdešimt RAK radio­karboninių datų iš Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos

paminklų (Szmyt, 1996a; 1996b; 1999:52-80). Jos ap­ima laikotarpi maždaug tarp 3500 ir 2000 m. pr. Kr. Tačiau visame tame didžiuliame plote RAK trukmė buvo nevienoda. Sprendžiama, kad Vyslos aukštupyje ji išsilaikė tik kokius 3-4 šimtmečius, tuo tarpu Vaka­rų Lenkijoje (Kujavijoje) gyvavo maždaug 8 šimtme­čius (Kruk, Milisauskas, 1999).

Paminklų Lietuvoje iki pastarojo meto, galima sa­kyti, visai nebuvo pažistama. Tačiau ne kartą buvo pa­brėžiamas RAK palikimas Pamarių kultūroje (Kilian, 1955; Šturms, 1970).

Pirmieji pėdsakai pastebimi vidurinio neolito pir­

mosios pusės Narvos ir Nemuno kultūros radimvietė­se, kurių gyventojai jau pažinojo RAK žmones, palaikė su jais mainų ryšius ir kai ko iš jų pasimokė. Tai rodo kanapių ir kitokių kultūrinių augalų grūdai, aptikti Šventosios 3-iojoje ir 23-iojoje Narvos kultūros radim­vietėse. Tose pat radimvietėse pasirodę pirmieji plokšti puodų dugneliai irgi sietini su RAK. Nors visas inven­torius dar buvo grynai Narvos kultūros.

Tuo tarpu Lietuvoje žinomi tik keli paminklai, iš kurių radinių galima spręsti, kad juose būta ir RAK gyventojų. Tai Šventosios 2/4A, 6-oji, 28-oji ir Katros senvagės, Katros 2-oji, Mitraukos, Jakšiškio, Jaros ra­dimvietės.

Šventosios 2/4A radimvietė (Rimantienė, 1996a) tai sezoninės RAK žvejybos vieta, nuo seno lankyta Nar­vos kultūros žvejų ir net laikiusių ją tam tikra švent­viete. Viršutinis A sluoksnis didžiojoje radimvietės dalyje nuo apatinio B buvo aiškiai atskirtas steriliu tarpsluoksniu. Tačiau, matyt, kad čia atvykę RAK gy­ventojai pažvejoti žinojo vietines tradicijas, kad pažve­jojus čia dera ir paaukoti. Todėl dauguma šio viršutinio sluoksnio radinių, atrodo, buvusios aukos - sveiki puo­dai bei dubenys, gerai gludinti ivežtinio akmens kirve­liai, net žemės darbo irankiai, atsinešti iš gyvenvietės. Tai vis vyrų darbo irankiai, matyt, ir aukoti buvo vyrų pareiga.

Panašaus pobūdžio kaip 2/4A radimvietė turėjo būti ir Šventosios 9-oji Pamarių kultūros radimvietė­užtvanka žuvims gaudyti, kurios medžiagoje dar ryš­kus RAK palikimas. Čia pažvejoję RAK artimi gyven­tojai irgi rado reikalo paaukoti seną luotą, trejetą sveikų puodų, šaukštą ir gražų kirvi.

Kitokio pobūdžio buvo Šventosios 6-osios ra· dimvietės inventorius (Rimantienė, 1996b). Joje RAK keramika rasta šalia vėlyvosios Narvos kultūros keramikos. Buvo kilę abejonių, ar abi jos galėjo būti vartotos tų pačių gyventojų. Tačiau abejones išsklaidė tai, kad kartu rasta ir abiem kultūroms būdingų medi· nių dirbinių - ir ivairių žvejybos priemonių, ir ranki· nių arklų, ir - svarbiausia - hibridinių puodų tipų. Iš radinių komplekso galima spėti, kad i šeimas bus at· ėjusios moterys, matyt, egzogaminių santykių dėka. Jos atsinešė tik moteriškus darbo irankius - ir jų arklai yra rankiniai - moteriški. Nėra ir amforų, kurias 2/4A radimvietėje aukojo vyrai, tik namų ūkio indai. Tad ši inventorių galėtume laikyti moterišku. Šios gyvenvie· tės pastatai buvę dideli, keturkampiai, statyti Narvas kultūros vietinių gyventojų.

Tokio pat tipo inventorius ir Šventosios 28-ojoje radimvietėje nors ją sunkiau apibūdinti, nes ji buvo labai apnaikinta.

Panašaus pobūdžio, matyt, buvo ir Katros senva· gės gyvenvietė Pietų Lietuvoje, nors, kol ji nebaigta tyrinėti, sunku tiksliau ją apibūdinti. Joje aptikta ivai· rių kultūrų radinių - Nemuno, Pamarių ir RAK. Pas· tarosios radiniai koncentravosi nedideliame plotelyje. Bet dar negalima aiškiai atsakyti, ar RAK gyventojai isikūrė Nemuno kultūros gyventojų apleistoje vietoje, ar irgi susigiminiavo su vietiniais, kaip Šventosios 6· ojoje. Kitose minėtose radimvietėse RAK palikimas isiterpęs i vietini Nemuno (pietuose) arba Narvas (šiaurėje) kultūras.

Chronologija Lietuvoje. Gyvenviečių, kuriose ras· ta bendravimo su RAK pėdsakų - Šventosios 3-ioji ir 23-ioji - aptikta jau IV tūkst. pr. Kr. pabaigoje - III tūkst. pradžioje. Datos atitinkamai:

(Vib-9) 441O±70bp/cal 3263 ( ) 2917 BC;* (Vib-1) 4190±80bp/caI2888 () 2623 Be. Tik šiek tiek vėlesnės datos tų radimviečių, kurio·

se aptikta jau tikros RAK keramikos bei žemės ūkio darbo irankių. Šventosios 6-osios radimvietės data:

(Vs-500) 4070± 110bp/cal 2866 ( ) 2468 Be. Šventosios 2/4A data: (Vs-967) 4120±110 bp/ca12880 () 2494 Be. Šios datos gražiai sutampa su Katros senvagės '6j'

venvietės datomis: (Ki-7619) 4060±70bp/caI2841 () 2473 BC; (Ki-7620) 4135±65 bp/cal 2876 ( ) 2580 Be.

* Visos datos kalibruotos pagal Quaternary Izotope Lab. University of Washington CALIB REV 4, 3 kalibravimo programą , papildytą 1993 ir 1998 m.

42

- ________ -- - -- -- - -- -- I

Grei rioLenk atliepia I Szmyt,l ankstyvl

Šis Narvosl Taip dat

ežerų ir skij, 19E

Api pažintis baigoje majame palikuo

Ker sios stai šos mol plonos, sėje, o 1 angobu nulipd) kamai 1

puodai ji puod

Šve dinės I 1979,p nių tip 1996a, dalis, iš nedaug mulėm

me pa restaur

Ru,

diniai. aukštis

su ąsel aptikta dino SI

p. 94-pav. 9: me,19· lanski, Ukrair Beje, I

Pij

si, plol

-osios ra-16b). Joje

IS kultūros

~alėjo būti

s išsklaidė

ngų medi­I, ir ranki­jų tipų. Iš

as bus at­Į dėka. Jos . jų arklai

Jrias 2/4A jai. Tad ši gyvenvie­

'ti Narvos

s28-ojoje ~s ji buvo

'os senva-

nebaigta

tikta ivai­AK. Pas­plotelyje. yventojai 'e vietoje,

ltosios 6-Jalikimas :I Narvos

riose ras­IS 3-ioji ir

-III tūkst.

~.* ~,

ių, kurio­mės ūkio

:s data: BC

. BC vagės gy-

BC; BC

Jibravimo

Gretinant su pagrindinės RAK kilmės vietos, vidu­rio Lenkijos, radimviečių chronologija, Lietuvos radiniai

atliepia IIb-IIIa fazės laikotarpi (Kadrow, Szmyt, 1996; Szmyt, 1996, p. 75-78). Ji nedaug atsilieka nuo pačių ankstyvųjų, o jos palikimas siekia dar ilgiau.

Šis laikotarpis Lietuvoje sutampa su vėlyvos ios Narvos kultūros ir Pamarių kultūros pradžios datomis. Taip datuojami ir artimiausios kaimynystės - Mozūrų

ežerų ir Gardino srities - RAK paminklai (Černjav­skij, 1987, p. 430; Szmyt, 1999b, p. 10) .

Apibendrindami galime konstatuoti, kad Lietuvoje pažintis su RAK gyventojais prasidėjo IV tūkst. pa­baigoje - III tūkst. pradžioje, o to tūkstantmečio pir­majame ketvirtyje isi kūrė ir pastovūs gyventojai, kurių

palikuonių dar išliko iki II tūkstantmečio pradžios. Keramika ypač išsiskiria savo technologija - gau­

sios stambios selekcionuotos grūsto granito priemai­šos molio masėje, tačiau puodų sienelės dažniausiai

plonos, tad priemaišos išsimuša vidinėje sienelės pu­sėje, o paviršius, ypač ornamentuotųjų indų, dažnai

angobuotas. Iš tokios molio masės paprastai būna nulipdyti ir puodai, randami RAK kapuose. Atitin­

kamai tokie buvo ir Šventosios 2/4A ir 9-osios aukų puodai. Tvirtesni ir storesni tik gyvenvietėse rastie­ji puodai.

Šventosios RAK indų formos visai atliepia pagrin­

dinės RAK paplitimo srities keramiką (Wislanski, 1979, p. 287, pav. 155-164), kurioje išskirta 10 dides­nių tipologinių grupių. Pastaruoju metu (Szmyt, 1996a, p. 23-25) bandoma apibūdinti pavienes puodų dalis, išreiškiant jas skaičiais ir raidėmis. Turėdami taip

nedaug RAK keramikos, nesistengsime išreikšti tai for­

mulėmis, nes tai gali kartais ir klaidinti. Apibūdinsi­me pagal išlikusius sveikus puodus ar galimas restauruoti jų dalis. Paaiškėjo labai nedaug jų tipų.

Rutulinės amforos (1:1 pav.) tai patys ryškiausi ra­diniai. Jų aptikta tik Šventosios 2/4A radimvietėje. Jų aukštis nesiekė nė 20 cm, kakliukas trumpas ir status,

su ąselėmis ant petelių, paviršius lygus. Tokių puodų aptikta visuose šiaurinės srities kapinynuose, pvz., Gar­

dino srityje Maly Yodkovičiuose (Charniauski, 1996, p. 94-96, pav. 56-8; (l.ĮapH5IycKi, 1997, p. 214, pav. 936-8), didžiųjų Mozūrų ežerų srityje (La Bau­me, 1943), neminintjau Vidurio Lenkijos radinių (Wis­

lariski, 1979, pav. 156:2, 3; 158:9, 18 ir kt.) ir net Ukrainos (CBeWHI1KOB, 1983, pav. X:6; III:9, 10 ir kt.). Beje, pastarųjų proporcijos kiek skiriasi.

Piltuvėlinės taurelės (1:4,7 pav.) tai patys dai liau­si, plonasieniai, gerai išlygintu paviršiumi, dažnai or-

2 3

1 '00---\ . ......... . ..... . .... . -

4 5

111' •• " •• "."111111.'""""' .... ,.,, " .... " "I'~'"

8

6 o Scm

1 pav. Pagrindinia i Šventosios 2/4A radimvietės Rutulinių amforų kultūros keramikos tipai. Autorės pieš.

namentuoti indeliai. Jų kakleliai tik nežymiai ismauk­ti, ant petelių 4 gubreliai. Jų aptikta Šventosios 2/4A ir 6-ojoje radimvietėse. Tokių taurelių rasta ir Mozū­rų ežerų srityje (La Baume, 1943; Wislanski, 1979, pav. 1,5,9, 10, 11) ir kitur Vidurio Lenkijoje.

Vazos (1:6 pav.) irgi artimos taurelėms. Jų kak­lelis trumpas ir nežymiai atloštas, liemuo išgaubtas,

dugnelis siauras, dažnai su priedugniu. Šiam tipui priskirtini ir dideli puodai, papuošti virvelių ispau­

dais, o vienas - net su puošnia ąsa, būna ir smarkiai iškilusiais peteliais. Tokių rasta Šventosios 2/4A ir 6-ojoje radimvietėse. Tai taip pat viena iš būdingiau­sių RAK puodų formų (La Baume, 1943; Šturms, 1970, pav. 73:3, 5; 74:10-13, Wislanski, 1979, pav. 160:3,11-13; Szmyt, 1996a, pav. 3:7; 5:2 ir kt.)

Vazos - dažniausiai lygiu paviršiumi arba tik kuk­

liai papuoštos. Statinėliniai puodai (1:2 pav.) - patys paprasčiau­

si. Jų sienelės tik truputi išpūstos, kaklelis neišryškin­tas, anga kiek susmaukta i vidų. Tokių puodų šukių rasta Šventosios 2/4A, 6-ojoje ir 28-ojoje radimvietė­se. Jie būna lygiu paviršiumi, kartais tik kukliai pa­puošti, paprastai tvirtomis storokomis sienelėmis.

Dauguma jų, atrodo, buvo ūkinės paskirties. S pavidalu išriesti puodeliai (1:3; 2:5 pav.) taip pat

būna tvirtos molio masės, forma primenantys virveli-

nes taureles. Tokių puodų šukių aptikta 2/4A ir 6-ojoje radimvietėse. Tai nėra RAK charakteringa forma, bet jų pasitaiko. Galbūt perimta iš Virvelinės keramikos kultūros.

Būdingi ir kiaušinio pavidalo liemeniu ir visai trumpu stačiu kakleliu dideli puodai. Jų kaklelis būna ryškiai iš­skirtas, pilvelis viršutinėje dalyje - smarkiai išpūstas. To­kių puodų rasta Šventosios 2/4A radimvietėje. Tačiau ryškiausi egzemplioriai pasitaikė jau Šventosios 9-ojoje. Šis tipas pažįstamas visuotinai, ypač kapų inventoriuje (La Baume, 1943; Charniauski, 1996, pav. 5:1, 2; Wislaiiski, 1979a, pav. 159:8,9,13; 161:4,6; 163:10, 12).

Dubenys (1:8; 2:6-8 pav.) sudarė didelę Švento­sios RAK keramikos dalį. Paprasčiausi (I-ojo ir 2-ojo tipo) yra nupjauto rutulio ar segmento pjūvio dubenys. Visi jie nepuošti. 2/4A radimvietėje aptikta labai tra­pios molio masės plonasienių dubenų, tuo tarpu 6-ojoje lygiai tokios pat formos būta ir tvirtesnės molio masės dirbinių. Bet šalia jų 6-ojoje radimvietėje būta dubenų iš sunkios molio masės, labai storomis sienelėmis, vie­nas papuoštas stulpiukais (2:6 pav.) . Būdingi jų į vidų

įgaubti kraštai (3-iojo tipo).

~ ~ D 1II',lIUlllIIIJII1Ulllnlllll1'IIIIIIIIIUIIIII"UIIIl'''. ~ \ \ ~ 1111111 UlIIII\ll J 1I1111111111\IIUlIlIlIlI II III 11I1I111U

1 2

~~ ~,Q 6

3 4

l J 5 Scm 8

'-'-.o..-L.~ • ....J'

2 pav. Pagrindiniai Šventosios 6-osios radimvietės Rutuli­nių am[orų kultūros keramikos tipai. Autorės pieš.

Iš kai kurių nuolaužų galima spręsti, kad būta du­benėlių ir beveik stačiomis sienelėmis, ir plokščiu dug­

neliu ( 4-ojo tipo). Pirmųjų dviejų tipų dubenų labai daug aptikta pa­

grindinėje RAK paplitimo srityje (Wislaiiski, 1979, pav. 155- 164), o trečiojo daugiau rytinėje - Ukrainos srityje (CBeWHI-IKOB, 1983, Ta6. I).

44

Ornamentikoje žinomi tik 3 elementai: stulpiukų įspaudai (1:7; 2:6 pav.), perlinės juostelės (1:3 pav.) ir virveliniai įspaudai (1:2, 4-5; 2:1-3 pav.). Stulpiukai būna išdėstyti juostelėmis arba kripėmis. Perlinės juos­telės būna įspaustos puslankiais - festonais. Virveli­niai įspaudai dažniausiai - be jokių papildomų pagražinimų, tik juosia puodo kaklelį. Patys ankstyviausi yra stulpiukų įspaudai , tačiau ir virveliniai pasirodė jau IIa fazėje, tik perlinės juostelės IIb chronologinėje fa­zėje (Szmyt, 1996a, p. 35). Prie papuošimų reikia pa­minėti ir mažas ąseles arba gubrelius ant petelių.

Hibridinės keramikos pirmieji požymiai - tai maži plokšti dugncliai smailiadugniams Narvos tipo puo­dams ir plokščiadugniai apskriti dubenys - tokių ap­tikta Šventosios 23-iojoje radimvietėje. Vietinis bruožas yra Šventosios 2/4A kai kurių puodelių į vidų nusklembta briauna. Ant kai kurių Narvos tipo puodų 6-ojoje gyvenvietėje atsirado iš RAK perimti papuoši­mai - gunkieliai, reljefinės juostos. Tai yra pavyzdžiai, kurie rodo, kad atėjusi RAK atnešė ne tik naujų tech­nologijų ir stilių, bet sugebėjo įsilieti į vietinę kultūrą.

Ir čia reikia pastebėti moterų, kurios lipdė puodus, vaidmenį·

Akmens inventoriuje pastebėtas didelis skirtumas tarp kasdienio vartojimo ir prestižinių dirbinių , ypač

kirvelių, kuriuos dėjo į kapus arba aukojo. Ypač bran­ginti juostuoto titnago kirveliai iš Krzemionkų (Kostr­zewski ir kt., 1965, p. 85). Ūkiui jie buvo nenaudingi, tačiau tai buvo paprotys, susietas su asmens statusu ir tikėjimais (Baker, 1975, p. 283). Pora tokių kirvelių pasiekė Sembos pusiasalį ir Šiaurės rytų Lenkiją (Ost­TOGO 'ė.\"Q ) Oku\\c1. l()T:), "Q . 9, "Qa.'1. ":)6). Km: \o\;l\\

ne,gaudavo, prestižiniais buvo laikomi ir kitų ivehinių, retų akmenų rušių kirvcliai, ypač bazalto (ChachliJ...ulI" ski, 1990, p. 237; Szmyt, 1996, p. 195). Dailus juodo bazalto kirvelis buvo paaukotas ir Šventosios 2/4Ara­dimvietėje. Prestižiniais buvo laikomi ir kiti, ypač švie· siai pilkos spalvos, nevietiniai akmenys. Toje pat 2/4A radimvietėje buvo įmestas ir šviesus aleurolito kirve· lis. Įvežtinių šviesios medžiagos - diabazo - kirvelių

buvo ir 3-iojoje, 28-ojoje radimvietėse. Tuo tarpu bui­tyje vartoti vietinių akmenų įtveriamieji kirveliai.

Titnago dirbinių formos (3 pav.) daugiausia pavel­dėtos iš senesnių vietinių kultūrų. Pagrindinėje RAK srityje titnago maža, tad neatsirado tik šiai kultūrai būdingų dirbinių tipų. Aptikta vienagalių ir skirtingos orientacijos skaldyti nių. Dirbiniai įvairūs: gremžtukai, rėžtukai, bet buvo ir trapecinių ir trikampių antgalių,

kuriuos galima sieti su ne vienos kultūros paveldu

- - --- ~ - - - - I

3 pav. Šv tipai . Aut,

(Wislaiis 1990, p.' dirbinių

metu, ka piai antg: tu pagrir plokščiai

sose Vak Šie tipai jam buve gę į vėlY'

ir į Pama 2.elI

tu tapo ~&?&'Jm

modelius, Czerniak, radiniai. ~ pagyvinal pėdsakai­

čių tipo­aptiktos Š

Bet s\ kasamųjų

kitų kultū

se būta me jose radirr venvietėje

1992b; 19' ilgio, storo

entai: stulpiukų elės (1:3 pav.) ir

av.). Stulpiukai is. Perlinės juos­

tonais. Virveli­ių papildomų ltyS ankstyviausi iai pasirodė jau

onologinėje ta­;imų reikia pa­lt petelių.

lliai - tai maži :-vos tipo puo­.ys - tokių ap­

:ėje. Vietinis

uodelių i vidų os tipo puodų -imti papuoši­

ra pavyzdžiai, k naujų tech­~tinę kultūrą.

ipdė puodus,

lis skirtumas

irbinių, ypač

. Ypač bran­

mkų (Kostr­nenaudingi, ns statusu ir Ikių kirvelių

enkiją (Ost­). Kur tokių

tų ivežtinių,

:hachlikow­ailus juodo

os 2/4A ra-i, ypač švie­

je pat 2/4A )lito kirve-

- kirvelių

tarpu bui­veliai.

lsia paveI­nėje RAK j kultūrai

skirtingos

:::mžtukai,

antgalių,

; paveldu

" I ,

4

3 pav. Šventosios 6-osios radimvietės titnaginių antgalių tipai. AlItorės pieš'

(Wislanski, 1979, p. 286, pav. 167, 168; Domanska, 1990, p. 45-51). Tuo tarpu Lietuvoje ryškėja kai kurie dirbinių tipai, ypač strėlių antgaliai, pasirodę tik tuo metu, kai imta bendrauti su RAK nešėjais. Tai trikam­

piai antgaliai, net igaubtu pagrindu, migdoliniai išgaub­tu pagrindu lapeliniai su trumpa plačia itvara ir ilgi, plokščiai retušuoti, karpytais pakraščiais. Jų rasta vi­sose Vakarų Lietuvos gyvenvietėse su RAK keramika. Šie tipai viduriniajame neolite ir prasidedant vėlyva­jam buvo paplitę visoje Vidurio Europos šiaurėje. Įau­gę i vėlyvąją Narvos kultūrą ir RAK, jie toliau pereis

ir i Pamarių kultūrą· Žemdirbystės pradžios klausimas pastaruoju me­

tu tapo labai madingas ir ypač teoretizuojamas, ban­

doma sudaryti globalinius perėjimo i gamybini ūki modelius, išskiriamos 3 vyksmo fazės (Zvelebil, 1998; Czerniak, 1998). Į šias fazes gerai itelpa ir Lietuvos

radiniai. Tačiau tai tik negyva schema, kurią kaip tik pagyvina Lietuvos RAK gyvenviečių radiniai. Pirmieji pėdsakai - tai kanapių ir itališkųjų šėryčių grūdai kvie­čių tipo - ir ivairių gyvenviečių palydovų žiedadulkės, aptiktos Šventosios gyvenvietėse.

Bet svarbiausia - tai žemės darbo irankiai. Šalia

kasamųjų lazdų ir ivairių kaplių, kokių aptinkama ir kitų kultūrų gyvenvietėse, 6-ojoje ir 2/4A radimvietė­se būta medinių arkilĮ. Labai svarbu pabrėžti, kad abie­jose radimvietėse arklai yra skirtingo tipo. 6-ojoje gy­venvietėje rasti 3 rankiniai arklai (Rimantienė, 1992a; 1992b; 1995a; 1996), padaryti iš uosio, 63,55 ir 44 cm

ilgio, storais kotais su užkarta kojai atremti ir kaplio

pavidalo labai apgludinta galva. Tokio tipo rankinių ar­klų buvo rasta ivairiose Europos ankstyvose žemdirbių

gyvenvietėse (Larsen, 1929; Glob, 1951; Wesselkamp, 1980; 1992; Vogt, 1951; Mi.iller-Beck, 1965), datuotų

panašiai kaip mūsiškiai. To paties laikotarpio buvo ir jaučių traukiamo arklo

dalis 2/4A radimvietėje (Rimantienė, 1996a; 1996b; 1999). Tai buvusi Diostrupo tipo lankinio arklo išara (Glob, 1945; 1951; La Baume, 1933; 1937; 1941). Ten pat rastas ir, ma­

tyt, apeiginis medinis jaučių jungo modelis. Rankinių arkltĮ aptikta 6-ojoje radimvietėje

(4 pav.). Be abejo, i Narvos kultūros gyvenvietę atėju­sios RAK moterys, atsinešė savo darbo irankius. Atsi­neštoji ir vietoje nulipdytoji RAK pobūdžio keramika

irgi buvo buitinė - moteriška, be to, susidarė ir hibri­

diniai puodų tipai. Tuo tarpu jaučių traukiami arklai (5 pav.) ir jun­

gas yra vyrų darbo irankiai. Į lagūną jie buvo imesti -paaukoti, kaip paaukoti buvo ir apeiginiai puodai -rutulinės amforos, vazos, dubenys. Jaučių traukiamų arklų bei jungų, jų modelių ir atvaizdų uolų raižiniuo­

se žinoma visoje Europoje. Javus kuldavo tam tikrais kulstais, bet, matyt,

nemaldavo, nes Šventojoje nerasta nei girnelių, nei

trintuvų.

Apibendrinant

šiuos faktus, galima su­sidaryti vaizdą, koks svarbus vaidmuo isiga­lint šiai naujai kultūrai teko moterims (len­nbert, 1998, p. 33-34).

Į Pabaltįji atsikėlę

RAKgyventojai prisitai­kė prie vietinių sąlygų -žvejojo tais pačiais iran­kiais, gyveno tuose pat namuose. Su žemės ūkiu

iš RAK pateko ir pirmie­ji prijaukinti gyvuliai.

Su nauja ūkio for­ma skverbėsi ir nauja ideologija su naujais simboliais ir abstrak-

tesniu meno stiliumi. Simboliai - ženklai,

o 5 cm

kuriais išreiškiamos y 4 pav. Sventosios 6-osios radim-idėjos, beje, nėra vienos vietės moteriškas rankinis arklas. kurios kultūros išskirti- Autorės pieš.

---------------

5 pav. Šventosios 2/4A radimvietės vyriško jaučių ariamo arklo išara. Autorės pieš.

niai požymiai. Palyginimųjiems galima ieškoti labai pla­

čiai. Nežinome, kokia buvo pasaulinė RAK dievybės

idėja, turime tik kai kurias nuotrupas, pagal kurias

sprendžiame apie šios kultūros gyventojų pasaulė­

vaizdi· Atsiranda nauji piešiniai keramikoje, susieti su

žemės ir žemės darbo ivaizdžiais. Tai rombai ir

kvadratai, reiškiantys su artus laukus - tokių aptik­

ta Šventosios 6-ojoje radimvietėje ant didelių, be­

je , narviško tipo puodų-aruodų. Rombai su

atšakomis, tam tikra svastikos atmaina, tos pat ra­

dimvietės puoduose yra pasaulyje visuotinai pa­

plitęs motyvas, kuris galėjo reikšti žemę, augaliją

ir tuo pat metu moteri, kai žemė ivardijama mo­

ters-motinos ivaizdžiu. Tokie ženklai žinomi ivai­

riose žemės ūkio kultūrose.

Kita grupė abstrakčių ivaizdžių aptinkama RAK

gintaro dirbiniuose. Ypač išsiskiria dvi papuošalų

formos, kuriose, kaip matyti, žmonės atvaizdavo sa­

vo požiūri i pasaulio sandarą. Tai gintariniai lęšiai su

kryžma, apjuosti pakraščiais taškučių eilutėmis - ho­

rizontalus pasaulio modelis, ir trapeciniai kabučiai, pa­

dalyti i tris dalis taškučių juostelėmis - tai vertikalus

pasaulio modelis (6 pav.). Pasaulio modeliai tai tar­

tum atkartojimas pasaulio sukūrimo. Labai ryškus ho­

rizontalaus pasaulio modelio pavyzdys aptiktas vidu­

rio Žemaitijoje, prie Biržulio ež., Daktariškės 5-ojoje

radimvietėje (Butrimas, 2001). Nemaža ir horizonta­

lių ir vertikalių pasaulio modelių buvo ne tik Šven­

tosios 23-iojoje ir 26-ojoje radimvietėse, bet ir žino­

mame luodkrantės rinkinyje (Klebs, 1882).

RAK atsinešė ir kirvio simbolį. Vakarinėje RAK paplitimo srityje masiškai gaminti netgintaro kirveliai, vidurinėje - apeiginiai buvo juostuoto titnago kilve-

46

liai, o periferinėse srityse, kaip Lietuva, apeiginiai bu·

vo ivairių ivežtinių medžiagų, kaip Šventosios 2/4A, 3-iojoje, 6-ojoje ir 28-ojoje rastieji, kirveliai. Tai buvo

amuletai, siejami su lietumi ir vandeniu, taip reikalin·

gu žemdirbiui, gyvybės tvirtybės ir nemirtingumo tei·

kėjai. (Bąbel, 1980, p. 37). lie ypač tiko aukoms.

, I'

" ......... , 1-····· ~I " .....

,," ,', " ,

"II

, " " , '"

4

"

6 pav. Gintariniai pasaulio modeliai: l-Daktariškės 5·oji radimvictė , 2, 4- luodkrantės rinkinys, 3 - Šventosios 23-ioji radimvietė, 5, 6 - Palangos rinkinys. Autorės pieš.

Aukojimas yra viena svarbiausiųjų kulto apeigų.

Šventojoje buvo aukojama senose, dar iš Narvos kul· tūros laikų likusiose alkvietėse, t. y. senvagėje - 2/4A radimvietėje. Ten buvo paaukoti keli brangūs jvežti­

niai kirveliai, jaučių jungo modelis ir arklo išara bei

keletas puodų, matyt, su maistu. Vėlesnėje, 9-ojojera·

dimvietėje, taip pat paaukotas ivežtinis balto titnago

kirvelis, senas luotas ir keli puodai.

- -- - -- - - - - - --- - - - - - - I

R41

tipass~

nys, 19~

senaisia ni, ir ki

etninę I

Ant Polski Ii

Bąt

kieh II \ Bai,

ze Puch przestrzl

But tion fro l ber. Vii

Ch: bular A (red.). ]

Ch: Ampho bular A 1996, N

Chi zation.

Col listych,

CZt

p6Zno\\ zeiistw I ska (rec

Cze HSFF. ~

Cze zacją ro ska (rec

Čer western ZiemiC

DOl niarstw. (red.). ]

Ebl tur auf,

EnĮ

SUimmc Gin

3200, in

)eiginiai bu­

:osios 2/4A,

ai. Tai buvo

lip reikalin­

ingumo tei­

Jkoms.

1riškės 5-oji Šventosios (orės pieš.

lto apeigų.

hrvos kul­

~ėje - 2/4A

19Ū5 ivežti­

o išara bei

9-ojoje ra­

Ito titnago

RAKgyventojai buvo atėjūnai, apvaliagaiviai, kurių

tipas skyrėsi nuo vietinių pailgagaivių (Rimantienė, Čcs­nys, 1991). Tačiau jie labai greit susiliejo su vietiniais

senaisiais gyventojais egzogaminių santykių dėka. Ir vie­

ni, ir kiti buvo aiškūs europidai, tačiau sprysti apie jll

etninę priklausomyby duomenų dar per maža.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Antoniewicz w., 1938 - Z dziedziny archeologii ziem Polski II Swiatowit, 1938. T XVTl, p. 341-422.

Bąbel J., 1980 - Kult topora w neolicie ziem pols­kich II WA. Warszawa, 1980. T XLV, Nr. 1, p. 3-44.

BaIcer B., 1975 - Krzemien Swieciechowski w Kultur­ze Puchar6w Lejkowatych. Eksploatacja, Obr6bka I roz­przestrzenienie. Wroclaw-Warszawa-Krak6w-Gdansk, 1975.

Butrimas A., 2001 - The Amber Ornament Collec­tion from Daktariškė 5 Neolithic Seltlement II Baltic Am­ber. Vilnius, 2001, p. 7-19.

Chachlikowski P., 1990 - Stone industry of the Glo­bular Amphorae people in Kuiawa II Cofta Broniewska (red.). 1990, p. 155-200.

Charniauski M. M., 1996 - MateriaIs of Globular Amphora Culture in Belorus. Eastern Exodus of the Glo­bular Amphora People: 2950-2350 BC II BPS. Poznan, 1996, Nr. 4, p. 87-97.

Childe V. G., 1925 - The Dawn of European Civili­zation. London, 1925.

Cofta·Broniewska A., (ed.) 1990- Kultura amfor ku­listych w rejonie Kujaw. Poznan, 1990.

Czerniak L., 1990 - Kultura amfor kulistych a p6inowstęgowy model kultury neolitycznych spolec­zenstw Niiu. Problem genezy systemu II Cofta-Broniew­ska (red.). 1990, p. 29-44.

Czerniak L., 1998 - The Neolithic - what's that? II HSFF. Sheffield, 1998, p. 29-30.

Czerniak L., Szmyt M., 1990 - Z badan nad periody­zacją rozwoju kultury amfor kulistych II Cofta-Broniew­ska (red.). 1990, p. 53-78.

Černjawskij M. M., 1987 - The Neolithic in Nord­western Byelorussia II Neolit I początki epoki brązu na Ziemi Chelminskiej. Torun, 1987, p. 429-440.

Domanska D., 1990 - Z badcĮIl nad genezą krzemie­niarstwa kultury amfor kulistych II Cofta-Broniewska (red.). 1990, p. 45-51.

Ebbesen K., 1975 - Die jiingere Trichterbecherkul­tur auf den danischen Inseln. K0benhavn, 1975.

Engel E., 1935 - Vorgeschichte der altpreussichen Stamme. 1. K6nigsberg, 1935.

Gimbutas M., 1980-The Kurgan Wave No. 2,3400-3200, into Europe and the Following Transformation of

Culture II JIES. Washington , 1980, No. 8/3-4, p. 273-317. Glob p. v., 1951- Ard og Plovi Nordens Oldtid II Jysk

Arkeologisk Selskabs Skrifter. Aarhus. 1951 , Nr. I , p. 14-20.

Hausler A., 1966 - Die Graber der Kugelamphoren­kultur in Wolhynien und Podolien und die Frage ihres Ursprungs II JMY. Halle (Saale), 1966, No. 50.

Hausler A., 1981- Zur Frage der Beziehungen zwis­chen dem nordpontischen Raum und den neolithischen Kulturen Mitteleuropas II JMW. Halle (Saale), 1981, No. 64,p.229-236.

Jennbert K., 1998 - "From the Inside": A Contribu­tion to the Debate about the Introduction of Agricultur in southern Scandinavia II HSFF. Sheffield, 1998, p. 31-35.

Kadrow S., Szmyt M., 1996 - Absolute Chronology of the Eastern Group of Globular Amphora Culture II BPS. Poznan, 1996, No. 4, p. 103-11l.

Kilian L., 1955 - Haffkiistenkultur und Ursprung der Balten. Bonn, 1955.

Klebs R., 1882 - Der Bernsteinschmuck der Stein­zeir. K6nigsberg, 1882.

Kostrzewski J., 1939-1948 - Od mezolitu do okresu wcdr6wek lud6w. Prehistoria ziem Polskich II Encyklo­pedia Polska, lV/IN Krak6w, 1939-1948.

Kostrzewski J., Chmielewski w., Jaidiewski K., 1965-Pradzieje Polski, wyd.II. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, 1965.

Kozlowski L., 1924 - Mladsza epoka kamienna w Polsce (neolit). Lw6w, 1924.

Kruk J., Milisauskas S., 1999 - Rozkwit i upadek Spoteczellstw wilnicznych neolitu. Krak6w, 1999.

La Baume w., 1933 - Der vorgeschichtliche Pflug. Ein prahistorisch-ethnographischer Vergleich II Mannus. Leipzig, 1933, No. 25, p. 73-75.

La Baume W., 1937 - Die vorgeschichtlichen Pflii­ge II Blalter fiir deutsche Vorgeschichte, 11, Leipzig, 1937.

La Baume W., 1941 - Zum vorgeschichtlichen Ac­kerbau im Gebiet der Danziger H6he II Gotiskandza. Danzing, 1941, No. 2, p. 3-8.

La Gaume W., 1943 - Die jungsteinzeitliche Kuge­lamphoren-Kultur in Ost- und WestpreuBen II Prussia, 1943, Nr. 35, p. 13-80.

Larsen H., 1929 - Bronsaldernplogen fran Svarvar­bo II Fornvannen, 1929, Nr. 24, p. 117-180.

Miiller-Beck H., 1965 - Seeberg. Burgaschisee-siid. Holzgerate und Holzbearbeitung II Acta Bernensia. III 5. Bem, 1965.

Miiller S., 1900 - Oldtidens Plov II Aarb ger II RK. 1900, No. 15, p. 203-222.

Nosek S., 1967 - Kultura amfor kulistych w Polsce. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, 1967.

Okulicz J., 1973 - Pradzieje ziem Pruskich od p6ine­go paleolitu do VII w.n.e. Osolineum, 1973.

Rimantienė R., 1995b - Substantial Remains of In-

cipient Neolithic Agriculture at Šventoji 6, a Narwa Cul­ture Settlement in Lithuania II Tools and Tillage, 1993-1994, No. VII!2-3, p. 92-102. Copenhagen, 1995.

Rimantienė R., 1996b - Šventosios 4-oji radimvie­tė II LA. Vilnius, 1996. T 14, p. 5-72.

Rimantienė R., 1985a - Mergežerio 13 - ankstyvojo žalvario amžiaus gyvenvietė II LA. Vilnius, 1985. T 4, p. I11-118.

Rimantienė R., 1992b - Neolithic Hunter-Gathers at Šventoji in Lithuania II Antiquity. 1992, No. 66(251), p.367-376.

Rimantienė R., 1996a - Akmens amžius Lietuvoje (2-asis papildytas leidimas). Vilnius, 1996.

Rimantienė R., Česnys G., 1990 - The Late Globu­lar Amphora Culture and its Creators in the East Baltic Area from Archeological and Anthropological Point of view II nES. Washington, 1990, No. 18/3-4, p. 339-358.

Sulimirski T., 1959 - Polska przedhistoryczna. II . Londyn, 1959.

Szmyt M., 1996a - Spoleznosci kultury Amfor Ku­listych na Kujawach. Poznan, 1996.

Szmyt M., 1996b - Globular Amphora Culture in Eastern Europe. Present State of Research and Possibi­lities for Future Studies. Eastern Exodus of the Globu­lar Amphora People: 2950-2350 BC II BPS. Poznan 1996, No. 4, p. 3-27.

Szmyt M., 1999 - Between West and East People of the Globular Amphora Culture in Eastern Europe 2950-2350 BC II BPS. Poznan, 1999, No. 8.

Šturms E., 1956 - Der Bernsteinschmuck der 6stli­chen Amphorenkultur II Rheinische Forschungen zur Vorgeschichte I, 1956, p. 13-20.

Šturms E., 1970 - Die steinzeitlichen Kulturen des Baltikums. Bonn, 1970.

Vogt E., 1951 - Das Steinzeitliche Uferdorf Egolz­wil 3 II Zeitschrift fUr Schweizerische Archaologie und Kulturgeschichte, 1951, No. 12/4, p. 193-215.

Wesselkamp G., 1980 - Die organischen Reste der

48

Cortaillod-Schichten II Die neolithischen Ufersiedlunger von Twann, 5. Bern, 1980.

Wesselkamp G., 1992 - Neolithische Holzartefakte aus schweizer Seeufersiedlungen. Freiburg.

Wislanski T., 1966 - Kultura amfor kulistych w Polsce p6lnocnozachodniej. Wrodaw, Warszawa, Krak6w, 1966.

WiSlanski T., 1969 - Podstawy gospodarcza plemion neolitycznych w Polsce p6Inocno-zachodniej. Wroclaw, Warszawa, Krak6w, 1969.

Wislanski T., 1970 - The Globular Amphora Cultu· re II NiP. Wrodaw, Warszawa, Krak6w, 1970, p. 178-281.

Zvelebil M., 1998 - Agricultural Frontiers, Neolit· hic Origins and the Transition to Farming in the Baltic Basin II HSFF. Sheffield, 1998, p. 9-27.

I1caeuKo B. <1>., ąepulIBCKH", M. M., 1967 - HOBble

,IlaHHbre rro CrrOpHbJM BorrpocaM 6poH30Boro BeKa

oeJJopyccl111 / / oeJJoPyccKl1e ,IlpeBHOCTI1. MI1HCK, 1967, c. 155- 181.

CBewuiKoB I. K., 1983 - KYJJb1YPa KyJJ5lCIblX aMcjJop /1 ApxeoJJorill YKpa'iHCbKoi' PCP. KHiB, 1983, c. 240--245.

llIMH,IlT E. H., 1992 - MOrl1JJbHI1K KyJl5JCTbJX aM(jJop rr06JJI13Y CMOJIeHCKa y BepxiB5LX ,lJ.Hirrpa / / ApxeoJloriJ!. KH'iB, 1992. T. 2, c. 12- 124.

ąapulIycKi M. M., 1997 - HapBeHCKa5I KyJJbTYpa /I ApxeoJJori5r oeJJopyci. MiHcK, 1997. T. 1, c. 190- 206.

SANTRUMPOS

BPS - Baltic - Pontic Studies. Poznan HSFF - Harvesting the Sea, Farming the Forest.

1998. Sheffield JIES - The Journal of Indo-European Studies.

Washington JMV - Jahreschrift fur mitteldeatschen Vorgeschichte.

Halle (Saale) LA - Lietuvos archeologija. Vilnius NiP - The Neolithic in Poland. 1970. Wrodaw, Wars·

zawa, Krak6w WA - Wiadomosci Archeologiczne. Warszawa.

- - - - - I

Untill; of the Lithl Amphora,

independel

Šventoji 2/ intense eXl the place o became ele predomina from settle gap. Thep finds picke Claymass l main form globular c barrel-shal big pots w various bo Some bo,"" Ornament poles, peal

Small made fron thosefrom for prestigt in the who (Fig. 3) ha'

In bol Šventoji 6 female toe

fersiedlunger

Iolzartefakte

tych w Polsce rak6w, 1966. rcza plemion ejo Wrodaw,

)hora Cultu­,p. 178-281. iers, Neolit­in the Baltic

)67 - HOBble

OBoro BeKa I1HCK, 1967,

blX aMcĮ:>op II .240-245. :TbIX aMcĮ:>op Ąpxeonorill.

:ynbTypa II . 190-206.

the Forest.

in Studies.

rgeschichte.

daw, Wars-

szawa.

GLOBULAR AMPHORA CULTURE IN WEST LITHUANIA

Rimutė Rimantienė

Summary

Untillast decades the researches into generalization

of the Lithuanian Stone Age did not depict the Globular Amphora culture (further referred to as GAC) as an

independent culture . Only after the investigation of sites

Šventoji 2/4A and Šventoji 6 and with the start of more intense exploration of settlements in South Lithuania,

the place of GAC in evolution of the Lithuanian culture became cJearer. Within area of its occurrence, GAC was predominantly known from grave finds and very little

from settlements. Lithuanian finds partially bridge this gap. The pottery from the Šventoji sites perfectly echoes finds picked up within the main area of GAC occurrence.

Clay mass is tempe red with coarsely ground granite. The

main forms of vessels (Fig. 1,2) are the following: small globular amphorae, funnel beakers, vase-type pots,

barrel-shaped pots and pots with almost vertical walls,

big pots with short straight neck. Rather freguent are various bowls in shape of truncated globe or segment.

Some bowls have concave rims or even vertical walls. Ornamentation is restricted to 3 elements, su ch as small poles, pearl strips and cord impressions.

Small stone axes are of dual-purpose. Tanged axes made from local stone are meant for household, while

those from imported rock (diabase, aleurite, basalt) served

forprestige. Flint artefacts are analogous with those sp read

in the whole North of Middle Europe, but types of points (Fig. 3) have been surely brought together with GAe.

In both sites wooden agricultural tools occur. At Šventoji 6 - three manual ploughs to be regarded as female tools (Fig. 4) , at Šventoji 2/4A - an oxen-driven

plough-shoe (Fig. 5) and a model of oxen yoke used by

meno Pottery from both sites differs, regardless of coinciding Cl~ periods. The date of Šventoji 6 is (Vs-

499) 4170± 110 bp/cal 2880 ( ) 2494 BC and the da te of

site Šventoji 2/4A is (Vs-967) 4120± 110 bp/cal 2880 () 2494 Be. Most likely, the local Narva culture merged

with GAC in trade exchange and in particular through

egzogamic relations. GAC brought in a new ideology and new symbols.

They are abstract world modeIs, clear-cut in amber

ornaments (Fig. 6). Lenses decorated with a crosspiccc represent a vertical model, while pendants distributed in

zones depict a horizontaI one.

Judging from the site Šventoji 2/4A, the sacrifice has been one of the most important cult rites.

LlST OF ILLUSTRATlONS

Fig. 1. Main types of Globular Amphora culture pottery at the site Šventoji 2/4A.

Fig. 2. Main types of Globular Amphora culture

pottery at the site Šventoji 6. Fig. 3. Types of nint points from the site Šventoji 6.

Fig. 4. Manual female plough from the site Šventoji 6. Fig. 5. Oxen-driven male plough-shoe from the site

Šventoji 2/4A. Fig. 6. Amber world modeIs: I - Daktariškė 5; 2,4-

collection of Juodkrantė; 3 - find site Šventoji 23; 5, 6-collection of Palanga.

49

KYJIhTYPA IllAPOBM,11,HhIX AM<I>OP B 3AI1A,11,HOM JIMTBE

PHMYTe PHMaHTeHe

Pe310Me

B TpY.ll.aX, 0606walOWl1X KaMcIIHbli1 BCK B JII1TBC,

KYnhTypa WapOBI1.ll.HbIX aMcjJOp (.ll.aJTCC - KWA) .ll.0

TIOCJTC.ll.HCrO .ll.CC5ITIiJTCnl5T IIC cjJl1rypl1pOBaJTa KaK OT.ll.CJTb­

Ha51 KyJTbTYpa. TOJTbKO nOCJTC Toro, KaK 6blJlVl I1CCJTC.ll.O­

BaHbl MCCTa HaXO.ll.OK WBCHTOi1V1 2/4 A 11 6, I1HTCHCI1BHCC

Hal.faJTl1 I1CCJTC.ll.OBaTbC5I llaM5ITHl1KVI IO)!(Hoti JI I1TBbl,

60JTCC 5ICHbIM CTaHOBVlTC5I cc MCCTO B pa3BVlTl1V1 KyJTbTYPbJ

JII1TBbl.

OCHOBHa51 06JTaCTb pacnpOCTpaHCHI151 KWA

n0311aCTCH no HaXO.ll.KaM B MOrI1JTbHI1KaX, I1CKJTlOl.fI1-

TCJTbHO PC.ll.KO - B nOCCJTCHI151X. HaXO.ll.KI1 B JII1TBC OTl.faCTI1

BOCnOJTH5IIOT 3TOT np06cJT. KcpaMI1Ka 113 WBCHT0I111

COBCPWCHHO COBna.ll.aCT C KCpaMI1Koti OCHOBHblX

06JTaCTcti pacnpoCTpaHCHI151 KiliA. B fJTI1H5IHOi1 Maccc

BCTpCl.faIOTC5I KpynHblc npl1MCCI1 TOJTl.fCHOrO rpaHI1Ta.

OCHOBHblC cjJOPMbl COCY.ll.OB (pVlC. 1, 2): Hc60JTbWl1C

wapOBVI.ll.HbIC aMcjJopbJ, BOPOHKOBI1.ll.HbIC Ky6KVI, Ky6KO­

BVI.ll.llbIC ropWKl1, ropWKH 60l.fKOBI1.ll.HbIC 11 C np5IMblMI1

CTCIIKaMI1, 60JTbWVlC rOpWKI1 C KOPOTKOi1 np5lMoi1 wci1-

KoH. )J,OBOJTbHO l.faCTO nona.uaIOTC5I MI1CKl1 B BI1.ll.C cpC3aw

Horo wapa I1JTVI ccrMCHTa. BCTPCl.faIOTC5I MI1CKH C BorHY­

TbJM BO BHYTPb KpaCM, .ll.a)!(c MI1CKI1 C npHMblMI1 CTCHKa­

MI1. B opHaMCHTI1KC ynoTpc6JTCHbJ TOJTbKO 3 3JTCMCHTa:

CTOJT6HKl1, )!(CMl.f~HbIC TIOJTOCKI1, OTTI1CKI1 wHypa.

KaMcllllblC TOnOpl1KI1 V1MCIOT .ll.BOtiHOC Ha3Ha<ICHVlC.

B 6blTY ynoTpc6JT5IJJI1Cb <ICPCWKOBbIC, V13rOTOBJTCHllbIC

113 MCCTHoro KaMH5I, npCCTl1)!(HbIC - 113 npl1D03110ro Cblpb51

(ancypOJTI1Ta, 6a3aJTbTa, .ll.V1a6a3a). KPCMHCDblC 113.ll.CJTI151 -

TaKI1C )!(C, KaKI1C 6bJJTl1 pacnpOCTpaHCHbl Ha DCCM

cBponci1cKOM CCDCPC, O.ll.HaKO, no KpatiHcH MCPC, Tl1nbl

HaKOHCl.fHI1KOB (pHC. 3) npVlHCCCHbI BMCCTC C KiliA.

B 060l1x MCCTax HaXO.ll.OK Hai1.ll.CHbl .ll.CPCB5IIIHbIC

OPY.ll.I151 06pa60TKl1 3CMJTI1. Ha MCCTC HaXO.ll.OK 6 - 3TO

Tpl1 pYl.fHbIX TIJTyra, KOTOPblC CJTC.ll.YCT C<II1TaTb )!(CHCKHM

0PY.ll.V1CM TPY.ll.a (Pl1c. 4), Ha MCCTC HaXO.ll.OK 2/4 A - 3TO

60p03.ll.a THfJTOBOrO nJTyra, 3anpH)!(CHHOrO 6b1KaMI1, 11

Habil. dr. Rimutė Rimanticnė Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, LT-2001 , Vilnius, tel.: 2614935; 2 76 4515.

50

MO.ll.CJTb 6bIl.fbCrO 5IpMa, KOTOPbIC CJTC.ll.YCT C'II1TaTh

M~CKVlMI1 0pY.ll.I151MI1 TPY.ll.a. OTJTHl.faCTCH KcpaMHKa

060l1x MCCT HaXO.ll.OK, XOTH no C 14 HX XpOHOJIOnU

COBna.ll.aCT. )J,aTa iliBCHTOHI1 6: (Vs-499) 4170±llObpĮ

cal 2880 ( ) 2494 BC, iliDCHTOHI1 2/4 A - (Vs- 967) 4120±IIObp/ca l 2880 ( ) 2494 Be. BCP05lTHO, MeCTHM

HapDCKaH KyJTbTypa COC.ll.I1I1I1JTaCb C KiliA, 6JTaroJ:\apg

06MCIIIIOH TOprOl3JJC, a OC06CHHO - 3r30raMHblM OTHO'

WCHI1HM.

KiliA npl1HCCJJa 11 HOBYIO I1.ll.COJTOrl1lO C HOBbIM"

CI1MBOJJaMI1. 3TO MO.ll.CJTI1 a6CTpaKTHoro Ml1pa, oco6eHHo

HpKO OTpa3I1BWI1CC5I D 5IHTapHblx YKpaWCHI151X (pl1C. 6). MO.ll.CJJb roPl130HTaJTbHOrO Ml1pa - :no JJI1H3bl, YKpa'

WCIII-lbIC KPCCTOBI11I0i1, BCpTI1KaJTbHOrO - nO.llBeCKH,

pa3.ll.CJTCHHbIC Ha 30Hbl.

CY.ll.5I no MCCTY HaXO.ll.OK 2/4 A, O.ll.HI1M 113

Ba)!(lICHWHX KYJTbTODblX 06P5l.ll.0D 6bIJTO )!(CpTBOnpw

HOWCHHC.

CITI1COK I1JIJIIOCTPAUI1I1

PHC. I. OCHOBHbIC Tl1nbI KCpaMHKI1 KyJTbTYPbl wapo­

BH.ll.llbIX aMcjJop C MCCTa HaXO.ll.OK WBCHTOHH 2/4 A. PIiC. 2. OCHOBHbIC TI1TIbI KCpaMI1K11 KyJTbTYPbl wapo'

Bl1.!l.HbIX aMcjJop C MCCTa HaXO.ll.OK iliBCHTOHI1 6. PI1C. 3. Tl1nbl KpCMHeBbJX HaKOHel.fHI1KOB C Mecra

HaXO.ll.OK WBeHTOHI1 6. PI1C. 4. )!(eHCKI1i1 pYl.fHOH nJTyr C MeCTa HaxOIIOK

WBellTOHH 6. PI1C. 5. EOp03.ll.a ~CKoro T5IfJJOBOrO nJTyra C Mecra

lIaXO.ll.OK WBCHTOHI1 2/4 A.

PI1C. 6. 5THTapHblc MO.ll.CJJI1 Ml1pa: I - MCCTO HaXOllOK

)J,aKTapI1WKCC 5; 2, 4 - 100.ll.KpaHTcKa51 KOJJJJeKUI1H; 3-MCCTO lIaXO.ll.OK WBCHTOHI1 23; 5, 6 - ITaJJaHrCKM

KOJTJTeKUI1H.

Straipsnis gautas 2002 02())

--- - ---- - - - -- - - I

r

Rytų

vietės inl žiaus. Pe radinių IT

pyninėse

ninkas, : tyrinėtos

radiniais. cijos tai (Rimant: žulio apy šėnas, E Latvijoje

Kera tą neolit( minkio sprendži tus su kil šymams publikac rėpianči ,

visą ilgą

šiandien je, įvairi tarpių ;

suvokia Pavienit komi pa ras arch keli pan neolitin (MwKJUI je literal dotos įVI

Piestinės

yra laba medžiaf mika, aA