Upload
swedbank-lietuvoje
View
1.111
Download
4
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Citation preview
© Swedbank
Lietuva – nuosavo būsto ar nuomos kraštas?
Susitikimas su žiniasklaida
2012 m. rugsėjo 11 d.
Lietuvos gyventojų poreikiai įsigyti būstą ir jį nuomotisJūratė Gumuliauskienė„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė
© Swedbank
Turinys
3
© Swedbank
Lietuvos gyventojų poreikiai nuosavam būstui
„Swedbank” užsakymu atliktas (Spinter tyrimai, 2012 03) Lietuvos gyventojų tyrimas rodo:
1. 96 proc. Lietuvos gyventojų norėtų gyventi nuosavame būste, o 2 proc. sutiktų jį nuomotis.
2. Šiuo metu 88 proc. žmonių gyvena nuosavame būste, o 12 proc. nuomojasi.
4Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank
Būsto nuomą pasirinkusių žmonių portretas
Tyrimo duomenimis, nuomą renkasi:•18-35 m. amžiaus žmogus.
•Dar nesukūręs šeimos.•Studentas arba jau įgijęs aukštąjį/ aukštesnįjį išsilavinimą. •Dažniausiai pajamos siekia iki 1000 Lt/ mėn.
5Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
Būsto nuoma – sprendimas, kurį žmonės renkasi iki pradėdami sėslųjį savo gyvenimo periodą
© Swedbank
Nuomos paplitimas pagal gyvenamąją vietą
Didžioji dalis nuomą pasirinkusių žmonių – didmiesčių gyventojai •Beveik du trečdaliai išsinuomojusių būstą žmonių gyvena didmiesčiuose.•Trečdalis – rajonų centruose, mažesniuose miestuose.•Kas dešimtas nuomininkas gyvena kaimiškoje vietovėje.
6Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank
Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą
Daugumai gyventojų nuoma – laikinas gyvenamosios vietos sprendimas, jį dažnai žmonės renkasi iki įsigydami nuosavą būstą.•Nuomotis būstą laikinai apsigyvenusios vietovėje dažniau svarstytų moterys•Vyrai ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai nuomą rinktųsi, kai ieškotų priimtiniausio būsto•Jauniausio amžiaus gyventojai nuomą rinktųsi, kol kauptų pradinį įnašą būsto pirkimui.
7Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank
Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ES
ES šalyse nuoma yra 4 kartus labiau paplitusi negu Lietuvoje.•Ji daliai gyventojų yra ne laikinas sprendimas, bet gyvenimo būdo dalis.•Vidutiniškai ES šalyse tik mažiau nei pusė žmonių gyvena nuosavomis lėšomis įgytame būste
8Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: Eurostat
© Swedbank
Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ES
Lietuvos gyventojai yra tarp labiausiai pageidaujančių gyventi nuosavame būste žmonių ES – rodo Eurostat duomenys.
Jie ne tik pasižymi ypač didele dalimi nuosavo, o ne nuomoto būsto, bet ir skolinasi gerokai mažiau negu daugumos ES valstybių gyventojai.
9Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
© Swedbank
Namų ūkių įsiskolinimų dydis Europos valstybėse
Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai pasiskolinusių būstui žmonių ES.•Didžiausius finansinius įsipareigojimus nuo namų ūkių gaunamų pajamų turi Danijos, Nyderlandų, Airijos ir Norvegijos gyventojai. •Mažiausi įsiskolinimai pagal gaunamas pajamas – Lietuvoje, Slovėnijoje ir Lenkijoje.
Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 10Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Įsis
koli
nim
o d
alis
nu
o n
amų
ūki
o
paj
am
ų
Šaltinis: Eurostat
© Swedbank
Nuosavo būsto savininkų portretai
• Lietuvoje už savo, šeimos narių ar giminaičių lėšas pirktame būste dažniau gyvena moterys, vyresnio amžiaus respondentai (46 m. ir daugiau).
• Paveldėtame būste daugiausiai gyvena žmonės mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse.
• Skolintomis lėšomis įsigytame būste daugiausiai gyvena (24-45 m. amžiaus) didžiųjų miestų gyventojai.
Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 11Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank
Nuosavo būsto įsigijimo būdai Lietuvoje
Dauguma Lietuvos gyventojų būstą įsigijo nuosavomis lėšomis
Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 12Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank
Gyventojų būsto įsigijimo planai
„Swedbank” užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas (2011m.) atskleidė, jog be paskolos būstą įsigyti ketino 27 proc. nuosavų namų neturinčių Lietuvos gyventojų.
7 proc. nuosavo būsto neturinčių gyventojų jį ketino pirkti pasiskolinę iš banko.
Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 13Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank
Lietuvos gyventojų požiūris į būsto įsigijimą
Būstą įsigyti planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai.
Jie ketina atsižvelgti į svarbius asmeninio gyvenimo ir išorinius veiksnius – asmeninės situacijos pasikeitimą (šeimą, sveikatos būklę), atlygio pokyčius, būsto kainų kaitą, ekonominės situacijos pasikeitimus.
Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 14Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės
Veiksniai, darantys įtaką apsisprendimui įsigyti būstą
Šaltinis: „Spinter“ tyrimai
Racionalus pasirinkimas – nuomos pajamingumo vertinimasNerijus Mačiulis„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank© Swedbank
• Nuomos pajamingumas parodo pajamų, gaunamų iš buto nuomos per metus ir to buto kainos, santykį. Jis taip pat parodo, kokią dalį būsto vertės nuomininkas sumoka per metus.
• Jei nuomos pajamingumas viršija palūkanų normą mokamą už paskolas – per metus skolos aptarnavimo išlaidos bus mažesnės nei sumokama nuoma.
Nuomos pajamingumasNuomos pajamingumas, %
6.0%
7.5%
6.4%
5.0%
3.0%
4.0%
5.0%
6.0%
7.0%
8.0%
9.0%
10.0%
11.0%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Vilniaussenamiestis
Šaltinis: Edomus, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank© Swedbank
Nuomos pajamingumas kitose valstybėse
• Nuomos pajamingumas paprastai daug mažesnis brangiausių miestų prestižiniuose rajonuose
• Tuose miestuose turto grąža yra žema, tačiau tikimasi vertės išsaugojimo arba didėjimo
Nuomos pajamingumas (120 kv.m., prestižiniai rajonai)
1.732.392.48
3.233.26
3.413.613.71
3.994.01
4.124.19
4.314.484.56
4.895.225.245.33
5.577.18
9.0910
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
MonakasAndoraGraikija
LatvijaPrancūzija
IspanijaŠveicarijaLiuksemb
EstijaLietuva
VokietijaRusija
JKBelgija
KroatijaLenkijaTurkija
PortugalijDanija
RumunijaVengrijaUkrainaMoldova
Šaltinis: Global Property Guide
© Swedbank© Swedbank
Būsto įsigijimo privalumai ir trūkumai
• Privalumai: – Stabilumas, savininkas yra nepriklausomas nuo nuomos rinkos tendencijų ir gali
laisvai disponuoti savo turtu– Būstą galima įrengti pagal savo skonį ir poreikius– Investicija į NT ilgame laikotarpyje dažniausiai išsaugo vertę (tačiau ne visada –
Japonijoje šiuo metu NT kainuoja pigiau nei kainavo 1980-ųjų pradžioje)– Nereikia rūpintis nuoma sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją, kuomet paskola jau
išmokėta
• Trūkumai:– Nelikvidus turtas, staiga pasikeitus šeimos finansinei padėčiai arba nusprendus
pakeisti gyvenamąją vietą greitai parduoti nekilnojamąjį turtą gali būti sudėtinga– Įsigijus NT už paskolą su kintamomis palūkanomis, įmokos priklausomos nuo
palūkanų normų pokyčių– Kas 5-10 metų nuosavas būstas reikalauja bent kosmetinio remonto, o tai gali būti
susiję su nemažomis investicijomis.
© Swedbank© Swedbank
Būsto nuomos privalumai ir trūkumai• Privalumai:
– Lietuvoje dažniausiai būstas nuomojamas su baldais ir buitine technika– Nuomininkui nereikia rūpintis būsto remontu– Patrauklesnė alternatyva jauniems žmonėms, daug keliaujantiems ar dar
nežinantiems kuriame mieste apsistos ir kurs šeimą, nežinantiems kokie bus šeimos poreikiai ir kokios finansinės galimybės
– Vienintelė alternatyva neturint sukaupus pradinės įmokos būsto įsigijimui
• Trūkumai:– Mažesnis stabilumas, pasikeitus aplinkybėms nuomotojas gali nebetęsti nuomos
sutarties – Nuomos kainos gali keistis gana greitai, joms kylant greičiau nei nuomininko
pajamoms gali tekti kraustytis į mažesnį arba ne tokį patogų būstą– Dažniausiai nuomininkas negali būsto įrengti pagal savo skonį ir poreikius, o turi
tenkintis esama apdaila, baldais ir buitine technika– Išlaidos būsto nuomai gali tapti sunkesne našta sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją
© Swedbank© Swedbank
Nuomos pajamingumo rodiklis naudojamas ir būsto vertei nustatyti
• Vilniaus ir Kauno nuomos pajamingumas yra vis dar žemesnis nei praėjusių dešimties metų vidurkis, ir rodo, kad šiuose miestuose butų kaina yra atitinkamai 3,3 proc. ir 8,0 proc. aukštesnė nei jų vertė (arba nuomos kaina atitinkamai per žema)
0 2000 4000 6000 8000
Vilnius
Kaunas
Vilniaus
Senamiestis
Buto v ertė atsižv elgiant įilgalaikį nuomospajamingumą (LTL už kv .m.)
Buto kaina (LTL už kv .m.)
3,3%
8,0%
Šaltiniai: edomus.lt, Swedbank skaičiav imai.
-5,3%
© Swedbank© Swedbank Šaltinis: The Economist
© Swedbank© Swedbank
Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
© Swedbank© Swedbank
Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos miestų būsto įperkamumo indeksasVaiva Šečkutė„Swedbank” vyresnioji ekonomistė
© Swedbank© Swedbank
Turinys
• Kaip keitėsi butų įperkamumas Baltijos šalių sostinėse?• Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?• Kodėl sunkiausia įpirkti butą vilniečiams ir kokie rodikliai be
būsto įperkamumo indekso tai parodo?• Butų įperkamumas kituose Lietuvos miestuose
© Swedbank© Swedbank
Indeksas parodo, kiek esamas atlyginimas skiriasi nuo pakankamo• Indeksas = 100 – atlyginimas pakankamas (įmoka už būsto paskolą sudaro
30 proc. namų ūkio atlyginimo);• Indeksas > 100 – namų ūkio atlyginimai yra didesni nei pakankami;• Indeksas < 100 – namų ūkio atlyginimai yra mažesni nei pakankami;• Indeksas įvertina palūkanas, būtų kainas ir atlyginimus (didesnės
palūkanos ir butų kainos mažina indeksą; didesnis atlyginimas – didina ir atvirkščiai).
„Swedbank“ būsto perkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis palūkanomis (apimančiomis ir kitus su būsto paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.
© Swedbank© Swedbank
Būsto įperkamumas Baltijos šalių sostinėse
© Swedbank© Swedbank
Įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai per dvejus metus
Būsto įperkamumo indeksas
164.5
179.5
138.3
156.4
109.8
40
60
80
100
120
140
160
180
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Talinas Ry ga Vilnius
Šaltiniai: nacionaliniai centriniai bankai, ECB, šalių statistikos
departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir
Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba,
Swedbank
• Vilniuje įperkamumas išaugo 4.8, Taline – 9.3, Rygoje – 1.8 punkto.
© Swedbank© Swedbank
Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?
• Taline sparčiausiai iš visų miestų krito palūkanos ir greičiausiai augo atlyginimai
• Vilniuje įperkamumą daugiausiai augino naujas istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir 1,2 proc. kritusios butų kainos
• Rygoje įperkamumą slopino labai spartus bet kiek iškreiptas butų kainų augimas, tačiau paspartėjo ir palūkanų kritimas
• Vilnius išsiskyrė butų kainų kritimu (Rygoje ir Taline jos augo) – tai lėmė skirtinga paklausa ir pasiūla bei kiek iškreipta statistika
• Atlyginimai Vilniuje kilo lėčiausiai, tačiau augimas turėtų spartėti• Būsto paskolų palūkanos per ketvirtį sumažėjo beveik tiek pat, kiek
EURIBOR
© Swedbank© Swedbank
Vilniuje kainų ir atlyginimų santykis - nepalankiausias
• Namų ūkis Vilniuje įperka iki 60,4 (+2,7), Rygoje – iki 76 (+1,1), Taline – iki 90,5 (+5,1) kv. m. ploto butą.
• Vilniečiai pradiniam įnašui taupo 3 m. ir dvi sav., Rygos gyventojai – 2 m. ir 3 mėn., Talino – 2 m. ir 3 sav.
• Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 27%, Rygos gyventojai 22%, Talino – 18% namų ūkio pajamų.• Vilniečiai butų nebeįpirktų arba paskolai dengti tektų daugiau nei 30% namų ūkio pajamų, jei
palūkanos išaugtų iki 4,11% (dabar 3,35%), Rygoje – palūkanos turėtų pakilti iki 6,72% (3,83%), Taline – iki 7,68% (3,2%).
2,817 Lt
1,901 Lt 1,929 Lt
3,813 Lt
2,831 Lt
3,838 Lt
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
Talinas Ry ga Vilnius
Vidutinis atly ginimas
Buto kaina (už kv .m.)
Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis
nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba
© Swedbank© Swedbank
Būsto įperkamumas Lietuvos miestuose
© Swedbank© Swedbank
Daugiausiai įperkamumas pasikeitė Šiauliuose, Druskininkuose ir Kaune
Aly tus
288.0 Šiauliai
237.0
Panev ėžy s
235.3
Neringa
60.7
Kaunas
177.7Klaipėda
146.5Druskininkai
120.7
Vilnius
109.8Palanga
84.50
50
100
150
200
250
300
350
Šaltiniai: Lietuv os bankas, Statistikos departamentas, Registrų centras, Swedbank.
Būsto įperkamumo indekas Lietuvos miestuose antrąjį 2012 m. ketvirtį
• Šiauliuose įperkamumas augo 26, Druskininkuose – 21; Kaunas – 15 punktų.• Daugiausiai tai lėmė kainų kritimas.
© Swedbank© Swedbank
Ačiū už dėmesį!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM