Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Raimondo Savicko „Kelias be pabaigos“

13 p.

Ką labiausiai saugo mūsų

policija?7 p.

Jaunimas išjudino pensininkus 8 p.

Gripo panika sukrovė

milijardus 1 p.

Gimtasis kraštas2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41 1Aktualijos

Aplinkos apsaugos komiteto pirminin-kas J.Šimėnas pasiryžęs Lietuvoje pa-statyti 400–500 hidroelektrinių.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Vida TAVORIENĖ

Po gripo pandemijos bumo Eu-ropos insti tucijos apkalti no Pasau-lio sveikatos organizaciją (PSO), kad ši išpūtė grėsmę ir pasidavė didžiu-lius pelnus susišlavusių farmacijos kompanijų poveikiui. Maždaug mi-lijoną litų vakcinoms kaip į balą iš-metusioje Lietuvoje apie farmaci-ninkų įtaką nutylima.

Farmacijos pramonė skaičiuoja pelnus

Skiepus ir antivirusinius vaistus gaminančios farmacijos kompani-jos skaičiuoja milijardinius pelnus. Pastatytos ir statomos naujos vak-cinų gamyklos. Farmacininkai vėl prognozuoja pelnus – gripo vers-las klesti.

Šūkis „Skiepai – efektyviausia ap-sauga nuo gripo“ tapo klestinčio gripo verslo garantu. Tai kartoja ir visuome-nės sveikatos sergėtojai, ir gydytojai, ir politikai. Užuot efektyviau skatinus žmones stiprinti imunitetą, grūdinti organizmą, laikytis higienos ir gyventi sveikai, propaguojami skiepai.

Medicinos mokslų daktaras Vy-tautas Stonkus ažiotažą dėl gripo, skiepų ir antivirusinių vaistų yra pava-dinęs itin pavykusiu farmacijos kom-panijų verslo planu.

Panašias išvadas padarė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, at-likusi tyrimą dėl farmacijos koncer-nų poveikio informacinei kampanijai apie paukščių ir kiaulių gripus. Buvo

pranešta, kad PSO, Europos Sąjungos organizacijos nepagrįstai kėlė nerimą ir baimę, o nacionalinės vyriausybės iššvaistė didžiulius pinigus. Pareikš-ta, kad panikos burbulą išpūtė PSO, o kovos su pandemijos gripu sprendi-mams įtaką darė farmacijos pramonė. Britų medicinos žurnalo žurnalistai išsiaiškino, kad mokslininkams, tei-kusiems pagrindines rekomendacijas dėl skiepų nuo kiaulių gripo, mokėjo farmacijos kompanijos.

Buvo žaidžiama žmonių jausmais

„Po pernykščių įvykių liko neatsa-kytų klausimų, kurie neleidžia pasiti-kėti farmacininkais. Jeigu buvo nu-statyta, kad farmacijos kompanijos piktnaudžiavo Europos mastu, to tur-būt neišvengta ir Lietuvoje. Buvo žai-džiama žmonių jausmais, todėl sun-ku buvo išvengti baimių ir panikos. Tą pati patyriau“, – tvirtino Seimo

Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė.

Maža to, parlamentarė išsiaiškino, kad nupirktos iš dviejų komponentų susidedančios pandeminio gripo vak-cinos galiojimo laikas kelia dvejonių. Viename buteliuke esantis preparatas galioja iki kitų metų spalio, o kito bu-teliuko turinys – iki šių metų spalio pabaigos. Vakcina gaunama tik su-maišius abu komponentus.

Saulius TVIRBUTAS

Kai kuriems politi kams toks darbo sti lius primena sovietmečio laikus, kai reikalingą šefams tvarką telefonu įve-dinėdavo parti jos komitetų sekreto-riai. Nieko nuostabaus, kad Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus pata-rėjai jaučiasi lyg galingo pono sam-diniai, galintys šokdinti ir valstybines bendroves, ir teisėsaugą.

Milijonai bet kuria kaina

Jei „Lietuvos geležinkelių“ atsto-vai teisingai perteikė premjero pata-rėjo ekonomikos ir fi nansų klausimais M.Majausko žodžius, jo kalba, kai jis paskambino į šią valstybinę bendrovę,

buvo panaši į praėjusio dešimtmečio reketininko. „Skambina premjero pa-tarėjas. Surinkite į biudžetą 250 mili-jonų. Grynaisiais ar dividendais – kaip norite. Tačiau pinigai turi būti“, – to-kia patarėjo formuluotė telefoninio pokalbio metu nuskambėjo šalies ži-niasklaidoje.

„Lietuvos geležinkelių“ vyriausiajai fi nansininkei patarėjas patarė mažinti įstatinį įmonės kapitalą arba imti pa-skolą iš banko. Šis reikalavimas šokira-vo ne tik „Lietuvos geležinkelių“ gene-ralinį direktorių Stasį Dailydką, bet ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kurio ministerijai pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“. Pasirodo, ministras apie tokius skambučius nieko nežinojo.

Albinas ČAPLIKAS

Neabejojama, kad daugiausia ie-čių bus sulaužyta svarstant hidroe-lektrinių plėtrą.

Seimo Aplinkos apsaugos komite-to vadovas Jonas Šimėnas pasiryžęs pritarti grandioziniam projektui – iki 2020-ųjų ant Lietuvos upių pastaty-tose hidroelektrinėse sukurti apie 250 MW elektros energijos.

Ragina išnaudoti galimybes

Seimo Aplinkos apsaugos komite-to pirmininką Joną Šimėną užtikome Šalčininkų rajone prie Versekos upės (Merkio kairysis intakas).

„Kaip tik lankausi prie planuoja-mų įrengti mažųjų hidroelektrinių. Kalbuosi su žmonėmis, kurie turi la-bai gerų ketinimų – užtvenkti upę ir gaminti elektros energiją“, – sako J.Šimėnas ir primena, kad 1958-ai-siais Lietuvoje veikė net 530 užtvan-kų. Mažosiose hidroelektrinėse buvo gaminama ne tik elektros energija, bet ir buvo malami miltai, prie hidroelek-trinių veikė lentpjūvės.

Gripo panika sukrovė milijardus

Arti miausiu metu į Seimą turėtų patekti prieštaringai verti namas Atsinaujinančių išteklių energeti kos įstatymo projektas.

Lietuvos upes paaukosime elektrai?

Nukelta į 2 p.

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas

iš „Lietuvos geležinkelių“ pareikalavo valstybės biudžetui

žūtbūt rasti 250 mln. Lt. Tokį patarėjo elgesį Ministras Pirmininkas pateisina ir sako,

kad jis veikė su jo žinia.

Premjero patarėjai šokdina valstybines įmones

Praėjusią žiemą dirbti nai sukelta panika dėl pandeminio gripo dabar vadinama vienu didžiausių medicinos skandalų, daugeliui valstybių kainavusiu milijardus litų.

Užuot efektyviau skati nus žmones sti printi imunitetą, gyventi sveikai ir grūdinti organizmą, propaguojami skiepai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nukelta į 2 p. Raimundo Šuikos nuotrauka

Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas 2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 412

„Jeigu vakciną, kurios nurodytas galiojimas 2 metai, galima naudoti tik iki šių metų spalio, vadinasi, ji turėjo būti pagaminta 2008 metų spalį, kai dar nebuvo pandemijos požymių. Ar gali būti, kad farmacininkai jau žinojo, kad bus pandemija?!“ – skiepų galioji-mo laikas pribloškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narę.

Šiemet pavasarį Seime vykusia-me nacionaliniame gripo forume A.Zuokienė savo susirūpinimą išsa-kė Europos Užkrečiamųjų ligų pre-vencijos ir kontrolės centro gripo koordinatoriui, tačiau aiškaus at-sakymo nesulaukė. Europos ins-titucijos atstovas pareiškė, kad šio prieštaravimo nesvarstė. Dėl vakci-nos pagaminimo ir galiojimo datos nieko paaiškinti negalėjo ir Sveika-tos apsaugos ministerija.

Ministras buvo spaudžiamas

Pasak parlamentarės, perkant vakciną padaryta ir daugiau klaidų. „Mūsų valdžia suklydo, pavėluotai ir per brangiai pirkdama vakciną. Galė-jome įsigyti už pusę kainos ar net dar pigiau. Kai jau buvo nuslūgusi gripo banga ir tapo aišku, kad dalis skiepų

nebus panaudota, reikėjo derėtis dėl nuolaidų“, – įsitikinusi A.Zuokienė.

Farmacijos kompanijos „GlaxoS-mithKline“ pagamintos vakcinos „Pandemrix“ 27 tūkst. dozių skiepų Lietuva atsivežė iš Olandijos. Viena dozė kainavo apie 37 litus. Didžio-ji dalis vakcinos nepanaudota, todėl, lapkričio 1 d. pasibaigus galiojimui, ji turi būti utilizuota. Be to, įsigyjant vakciną nepasirūpinta visais reikia-mais leidimais. Perpirkdama skiepus iš kitos šalies, Lietuva turėjo gauti

Europos vaistų agentūros preparato lygiagretaus platinimo leidimą, tačiau jo net neprašė.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas gynėsi, kad visos Europos Sąjungos šalys naudo-josi supaprastintomis vakcinos įsigiji-mo procedūromis, taip elgėsi ir Lie-tuva. Tokios buvo PSO ir Europos Komisijos rekomendacijos.

„Rinkoje vakcina nebuvo parda-vinėjama, todėl galėjome įsigyti tik iš kitų šalių. Gavome pasiūlymų iš

Švedijos, Olandijos. Su pastarosios vyriausybe labai greitai sutarėme“, – pareiškė A.Čaplikas.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras aiškino, kad situacija buvo neeilinė. „Aš nenorėjau pirkti vakci-nos ir tą ne kartą sakiau, tačiau buvo sukelta tokia isterija, kokios neturėjo-me per visus nepriklausomybės me-tus. Nevykdėme visų rekomendacijų ir nepirkome už 50 mln. litų, kaip iš pradžių buvo reikalaujama. Kitos šalys išleido šimtus milijonų“, – pripažino A.Čaplikas.

Propagandos kampanija

Pasak Lietuvos sveikuolių sąjun-gos prezidento Dainiaus Kepenio, ir Lietuvoje yra žmonių, kuriems tokios panikos buvo, yra ir bus naudingos. „Kai kuriuos iš jų pernai matėme per televiziją, tad nesudėtinga įvardyti, kas dalyvavo šioje propagandos kampani-joje“, – tvirtino Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

D.Kepenis viliasi, kad tokia patir-tis padės žmonėms atsirinkti, kur tie-sa, o kur melas. „Apie gripą, kitas li-gas, skiepus, vaistus yra daug įvairios informacijos. Internete galima rasti sukurtų fi lmų, kuriuose kalbama apie pasaulio farmacininkų tikslus ir vei-

kimo būdus. Reikia daugiau apie tai kalbėti, teikti pavyzdžių. Štai mano kaimynystėje gyvenanti visa šeima pasiskiepijo nuo gripo – du iš penkių narių susirgo. Mes niekada nesiskie-pijame ir gripu nesergame“, – teigė sveikos gyvensenos puoselėtojas.

Anot D.Kepenio, farmacininkų apetitai tik didėja. „Jie sugalvos nau-jų įtikinėjimo formų, naujų moksli-nių atradimų, o mes vėl saujomis val-gysime vaistus, mus ragins skiepytis nuo naujų ligų. Reikia drąsiai sakyti, kad Lietuvoje kasmet suvalgome ne-reikalingos chemijos už daugiau nei pusantro milijardo litų. Šimtai gydy-tojų tam pritaria. Svarbu, kad žmo-nės išmoktų kritiškiau vertinti gri-po ir kitų ligų keliamas grėsmes bei pasidarytų sau tinkamas išvadas“, – kalbėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Pasak parlamentaro Juozo Oleko, toks patarėjo elgesys peržengia pa-dorumo ribas. „Tai rodo nepagarbą kitų ministrų atžvilgiu ir premjero nepasitikėjimą jais, – mano seimū-nas. – Jei valstybinė įmonė yra paval-di ministerijai, jos vadovas ir turi kelti tokius svarbius klausimus, nes būtent jis atsakingas už įmonių veiklą. Keis-ta, kai šias funkcijas perima premjero patarėjas.“

Kriminalinis atspalvis

Patarėjo pastangos iš valstybinių įmonių išmušti kuo daugiau pinigų biudžetui išsirutuliojo ir į kriminalinę istoriją. Praeitą savaitę M.Majauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes namo laiptinėje paliktame dukros ve-žimėlyje sako radęs atlenkiamą peilį. „Nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau neturiu teisės rizikuoti savo brangiau-sių žmonių sveikata ir ramybe. Jei tai kvaili juokai, te-gul pareigūnai išsi-aiškina ir pareika-lauja atsakomybės. Jei tai grasinimas, susijęs su mano tiesioginiu dar-bu, tai mano at-sakas – viešumas

ir tikėjimas teisėsaugos profesionalu-mu“, – sakė M.Majauskas.

Jis paminėjo ir pokalbį telefonu su S.Dailydka, leisdamas suprasti, kad tai galima suvokti kaip grasinimą. „Lie-tuvos geležinkelių“ vadovas esą kal-bėjęs apie jaunus ir energingus žmo-nes, kurie, padarę klaidų, kartais būna baudžiami, ir paskui jiems būna sun-ku atsikelti.

S.Dailydka atsako, kad nežino pa-tarėjo namų adreso ir nė negalvoja grasinti, o jo žodžiai paimti iš pokal-bio telefonu su patarėju apie reikalavi-mus rasti 250 mln. Lt. „Jam pasakiau, kad jis jaunas žmogus, turi šeimą, o tokiais skambučiais gali sau pakenk-ti, turėdamas omenyje ateities kar-jerą ir pareigūno reputaciją“, – teigė S.Dailydka.

Jaučiasi visagaliais

Premjero patarėjų kariaunoje ne tik M.Majauskas pagarsėjo agresyvu-mu. Pavasarį, kai Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl galimos aferos pasisavinti

22,5 mln. Lt ES paramos, į teisėsau-gininkų būstinę atėjo premjero pata-rėjas politikos klausimais Virgis Va-lentinavičius ir pareikalavo parodyti ikiteisminio tyrimo dokumentus. Tai nustebino ir vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, nes iki šiol prem-jero atstovai nesirausdavo ikiteismi-nio tyrimo medžiagoje, kol tyrimas nebūdavo baigtas.

Maža to, dalyvaudamas televizijos laidose V.Valentinavičius ėmė nuro-dinėti, kad į atsistatydinusio FNTT vadovo postą negali pretenduoti jo pavaduotojas.

Seimo nario Valentino Mazu-ronio duomenimis, šis patarėjo aki-brokštas nėra vienkartinis. „Žinau, kad V.Valentinavičius ir dabar vis paskambina specialiosioms tarny-boms ir davinėja joms nurodymus, – teigė parlamentaras. – M.Majausko ir V.Valentinavičiaus veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supranta, ko-kios yra patarėjų funkcijos. Premjeras diegia sovietinių komitetų tvarką, kai partijos vardu sekretoriai įsakinėdavo įmonėms ir tarnyboms.“

Patarėjai pamiršo, kas esantysLauras Bielinis, politologas

Premjero patarėjai turi patarti premje-rui, kaip veikti , o ne išmušinėti pinigus iš bendrovių ar kišti s į ikiteisminių tyrimų procesus. Taip elgdamiesi jie pakliūva į keblias situacijas ir nepuošia premjero insti tucijos. Manau, kad po tokių veiks-mų kyla abejonių dėl patarėjų kompe-tencijos ir apskritai jų galimybės daly-vauti politi nėje veikloje.

Trūksta susikalbėjimo VyriausybėjeGintaras Aleknonis, Mykolo Romerio universiteto docentas

Vyriausybės kabinetas turėtų labiau de-rinti savo veiksmus, tada išvengtume tokių nesusiprati mų, kaip buvo „Lietu-vos geležinkelių“ atveju. Dabar susida-ro įspūdis, kad misterijos pagal parti -jas išsidalijo rėželius ir nemato bendro vaizdo, todėl ministrai nustemba, kai jų reikalus ima spręsti patarėjai.Valstybinės įmonės išti es turėtų labiau prisidėti prie biudžeto gausinimo, nes valstybės turtas, palyginti su kitomis šalimis, išnaudojamas neefektyviai. Tai turi būti daroma ieškant kitokių valsty-binių įmonių valdymo modelių, skai-čiuojant ir analizuojant. Paprastai pa-imti daug pinigų iš valstybės bendrovės neužtenka, juk paskui gali tekti jas vėl fi nansuoti , kai reikės įgyvendinti inves-ti cinius projektus.

„Mūsų valdžia suklydo, pavėluotai ir per brangiai pirkdama vakciną“, – įsiti kinusi Seimo narė A.Zuokienė.

Premjero patarėjai šokdina valstybines įmones

Signataro statusas suteiktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimtą deklaraciją pasira-šiusiems asmenims.

Seimo sprendimu, toks statusas suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juo-zui Šibailai-Merainiui, Leonui Gri-goniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybi-nui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakti s, Petrui Bart-kui-Žadgailai.

Įstatymo iniciatorių teigimu, jų indėlis siekiant Lietuvos nepriklau-somybės – svarus ir reikšmingas, to-dėl jų atminimas privalo būti įam-žintas, kaip ir signatarų.

Už Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 41 Seimo narys.

1949 m. vasario 16 d. LLKS ta-rybos posėdyje priimta deklaracija sudarė teisinį ir politi nį Lietuvos gin-kluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobū-dį, įteisino LLKS kaip visuoti nio orga-nizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovieti nei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisė-tą valdžią okupuotos Lietuvos te-ritorijoje.

Lietuvos Seimas, įverti ndamas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos vals-tybės tęsti numui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė įstatymą dėl Lietuvos lais-vės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos. Jis nu-statė šio dokumento statusą Lietu-vos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęsti numui reikš-mingą teisės aktą.

GK, Eltos inf.

Padaugėjo signatarų

M.Majauskas kreipėsi į teisėsaugos insti tu-cijas, nes namo laipti nėje paliktame dukros vežimėlyje sako radęs atlenkiamą peilį.

Eltos ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Gripo panika sukrovė milijardus

Premjeras A.Kubilius net neslepia, kad M.Majauskas veikė su jo žinia.

Atkelta iš 1 p.

Lietuvoje kasmet suvalgome nereikalingos chemijos už daugiau nei pusantro milijardo litų. GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 41 3Aktualijos

Raimundo Šuikos nuotrauka

Tiesa, J.Šimėnas užmiršo pridur-ti, kad 1958-aisiais Lietuva iš esmės buvo labai silpnai elektrifi kuota. Da-bar hidroelektrinių statymo priežas-tys kitos. „Esu įsitikinęs, kad mes tu-rime daug galimybių tvenkti upes ir nekeisti kraštovaizdžio, nedaryti žalos migruojančioms žuvims ar žvėrims. Žinoma, darbus reikia atlikti su protu. Aš esu darnaus vystymosi šalininkas, tad manau, kad tai, ką mums duo-da gamta, reikia panaudoti“, – sako J.Šimėnas.

Abipusiai kalti nimai

Kiek konkrečiau mums gali duo-ti gamta?

„Pagalvokime – jeigu prie upių veiktų 500 jėgainių, tai ir 500 šei-mų apsirūpintų lėšomis pragyventi. Iš karto įspėju, kad statant hidroe-lektrines reikėtų padaryti poveikio energetinei aplinkai vertinimą. Be to, kas 10–20 metų reikėtų nuleisti už-tvankų vandenį ir iškuopti vadina-muosius nešmenis. Taip mes sustab-dytume taršalų pernešimą į didesnes upes ir Baltijos jūrą. Pasakykite, argi tokie mūsų ketinimai blogi?“ – klau-sia J.Šimėnas. Tačiau J.Šimėno keti-nimams labiausiai priešinasi Lietuvos žaliųjų judėjimas ir kitos gamtos ap-sauga besirūpinančios visuomeninės organizacijos. Šia idėja suabejojo ir Seimo Ekonomikos komitetas. Ta-čiau J.Šimėnas teigia žinantis, kodėl taip yra. „Kas yra Seimo Ekonomi-kos komitetas? Tai – Dainius Budrys, Kęstutis Daukšys ir kiti, kurie kvepia nafta“, – sako J.Šimėnas.

D.Budrys stebisi dėl tokių kalti-nimų.

„Šiaip Ekonomikos komitete J.Šimėnas turėjo atsakyti į klausimą, ar buvo atliktas tyrimas korupcijos požiūriu, ar neturi pastabų STT, juk ne paslaptis, kad J.Šimėnas susijęs su asociacija „Litbioma“ ir kitomis to-kio pobūdžio organizacijomis. Labai keista, kad jis taip aktyviai domisi šiuo

projektu. Tačiau svarbiausia, kad mes nusprendėme šį projektą svarstyti tik tada, kai jam pritars Vyriausybė, nes manome, jog projektas pažeidžia ki-tus įstatymus“, – sako D.Budrys.

Tačiau projektas juda. Pasak J.Šimėno, šią savaitę projektas dar kartą pateks į Vyriausybės akiratį, o paskui pasieks Seimą.

Po vandeniu atsidurtų didžiuliai plotai

Seimo Aplinkos apsaugos komi-teto iniciatyvą labai kritiškai vertina Lietuvos upių gelbėjimo aljanso „Mė-lynasis vingis“ vadovas prof. Romual-das Juknys.

„Jeigu siektume hidroelektrinėse sukurti papildomus 123 MW (dabar pagaminama 127 MW), tai turėtume sunaikinti Nemuną ir Nerį bei jų in-takus – Miniją, Jūrą, Dubysą, Merkį, Šventąją ir Žeimeną. Jeigu būtų ban-doma šiuos hidroenergetikos plėtros planus realizuoti plėtojant tik mažų-jų hidroelektrinių tinklą, tai reikštų, kad reikėtų pastatyti kelis šimtus nau-jų užtvankų, užtvindyti daugiau kaip 200 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir kultūrine verte pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likusius žuvų migra-cijos kelius“, – piešia siaubingą ateitį prof. R.Juknys.

Be kita ko, energetikos specialis-tai apskaičiavo, kad orientuojantis į naujesnes vėjo, kogeneracinio bioma-sės deginimo technologijas nėra jokio rea laus poreikio taip intensyviai plėto-ti hidroenergetiką. Įstatyme numatytą tikslą – 20 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, ga-lima pasiekti padidinus HE suminę įrengtąją galią iki 141 MW, vietoje įstatyme numatomų 250 MW. Be to, hidroelektrinių galią padidinus dau-giau nei iki 141 MW būtų pažeisti Saugomų teritorijų ir Vandens įsta-tymai, ES bendroji vandens politi-kos direktyva ir tarptautiniai įsipa-reigojimai dėl migruojančių gyvūnų apsaugos.

Planai užtvenkti Merkį

Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmi-ninkas Rimantas Braziulis neieško žodžių kišenėje: „Jeigu ne bet kam, o Aplinkos apsaugos komiteto pirmi-ninkui J.Šimėnui atrodo, kad Lietu-voje reikia pastatyti 400 ar 500 hid-roelektrinių, tai jam ne tik nevertėtų vadovauti Aplinkos apsaugos komi-tetui, bet net nereikėtų būti jo nariu. Kokia čia gali būti apsauga?“

Žaliųjų judėjimo atstovai yra įsi-tikinę, kad upių užtvenkimo planai yra mažiausiai susiję su alternatyviąja energetika, ir įžvelgia verslo grupuo-čių planus išgręžti upes. Upių neliks, o į kažkieno pinigines subyrės nemažai pinigų. Aplinkosaugininkus labiau-siai stulbina ketinimai tvenkti Ūlos ir Merkio upes.

„Atvirai sakau – J.Šimėnas ne-girdi mūsų argumentų. Komitetas iš esmės siūlo pažeisti jau galiojančius teisės aktus. Juk Seimas priėmė įsta-tymų pataisas, kad negalima naikin-ti upių, Vyriausybė patvirtino upių sąrašą, todėl labai stebina ketinimai užtvenkti 400 upių. Galime numa-nyti, kad ketinama ne vienoje vietoje tvenkti Dubysą, Nerį, Nemuną, Šven-tąją, Žeimeną, jau sunaikintą Šešu-pę, Jūrą ir net Merkį bei Ūlą“, – sako R.Braziulis.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti s,stasys.jokubaiti s@krastospauda.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Nijolė Baronienė,

Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.ltFotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060

Tiražas 5 000 egz.ISSN 2029-4816

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Alkoholis liesis laisviau

„Jeigu valstybėje netaikomas „sausasis“ įstatymas, gyventojams alkoholis turi būti prieinamas laisviau“, – mano Seimo narys Ž.Šilgalis. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Energeti kos specialistai apskaičiavo, kad nėra jokio realaus poreikio taip intensyviai plėtoti hidroenergeti ką.

Lietuvos upes paaukosime elektrai?

Valdanti esiems nuolat dūsau-jant, kad nėra lėšų grąžinti netei-sėtai nusavintas pensijas į buvu-sį lygį, ekspremjeras, Krikščionių parti jos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad „pinigų ti k-rai yra, ti esiog trūksta politi nės va-lios juos panaudoti “.

Buvusio premjero teigimu, valstybė milžiniškas lėšas, skirtas būsto renova-vimui, verslo kreditavimui, milijardines struktūrinių fondų lėšas yra įšaldžiu-si bankuose. Šie pinigai neša pelną ti k bankams. „Įliejus šias milijardines lėšas į šalies ekonomiką, mokesčių surinktu-me daugiau negu jų reikia atkurti pen-sijoms“, – teigia G.Vagnorius.

A.Kubiliaus Vyriausybė, pasak Krikš-čionių parti jos lyderio, pensijas suma-žino pažeisdama Konsti tuciją. Konsti -tucinis Teismas dar pavasarį paskelbė, kad dirbanti ems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau negu nedirbanti ems. „Toks yra Konsti tucinio Teismo sprendimas. Tai kodėl prem-jeras A.Kubilius ignoruoja šį sprendi-mą? Vyriausybei reikėtų pradėti vykdy-ti savo pareigas ir pirmiausia pasakyti , kur buvo panaudoti iš pensininkų ati m-ti pinigai“, – teigia G.Vagnorius.

Ekonomisto teigimu, norint valsty-bėje stabilizuoti susidariusią ekonomi-nę padėtį , reikėtų sutvarkyti mokesčių sistemą, kuri paskati ntų verslininkus

sugrįžti iš šešėlio. „Proti ngai subalan-savus mokesčius, verslininkams neliktų prasmės juos slėpti . Mokesčių opti mi-zavimas padėtų sumažinti ir kontraban-dos mastą, kurios apyvarta siekia mili-jardus litų“, – teigia G.Vagnorius.

Atkūrus sumažintas socialines išmo-kas išaugtų gyventojų perkamoji galia, padidėtų nacionalinis biudžetas, o už-lopyti „Sodros“ biudžetą galima par-duodant ir valstybei priklausantį tur-tą. „Valstybė akcinėse bendrovėse turi likuti nius akcijų paketus, kurie jai pel-no neatneša. Juos pardavus konkurso tvarka valstybė gautų šimtus milijonų litų“, – teigia G.Vagnorius.

GK inf.

Krikščionys rodo valdanti esiems, kur gauti pinigų Gimtasis kraðtas

Atkelta iš 1 p.

Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nustatančioms prekybos alkoholiu laiką nuo 8 iki 24 val. Daugiabučiuose įsikūrusios maž-meninės prekybos įmonės alkoholiu galės prekiauti iki 22 val. vakaro.

Prekiaus ilgiau

Už įstatymo pataisą balsavo 60 Seimo narių, nepritarė – 40, o susi-laikė 9 parlamentarai.

Greta pagrindinių Alkoholio kont-rolės įstatymo pataisų parlamentarai priėmė nutarimą, nustatantį išimtį daugiabučiuose įsikūrusioms maž-meninės prekybos įmonėms, kurios alkoholiniais gėrimais galės prekiau-ti dviem valandomis trumpiau – iki 22 val. vakaro. Tokia pataisa priimta siekiant apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo vėlyvu metu keliamo triukšmo ir aplink vaikštinėjančių ne-blaivių asmenų. Seimui po svarstymo pritarus alkoholio akcizo tarifų maži-nimui nuo 4 416 iki 3 200 litų už 100 litrų etilo alkoholio, parlamentarė Bi-rutė Vėsaitė kreipėsi bendru sutarimu atmesti šio įstatymo pataisas, ilginan-čias prekybos alkoholiu laiką, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta.

Skirti ngi požiūriai

Pasak Alkoholio kontrolės įstaty-mo pataisoms pritarusio Seimo na-rio Žilvino Šilgalio, jeigu valstybėje netaikomas „sausasis“ įstatymas, gy-ventojams alkoholis turi būti prieina-mas laisviau.

„Varlė vandenį visada suras. Tačiau visuomenėje tokių „varlių“ esant ma-žumai, nuo to nukenčia didžioji gy-ventojų dalis. Dėl Alkoholio kontro-lės įstatymo pataisų padidės įplaukos į valstybės biudžetą ir bus panaikintos iki šiol iš to kilusios problemos“, – tei-gė Ž.Šilgalis.

Parlamentarė Vida Marija Čigrie-jienė ragino kolegas nepritarti įstaty-mo pataisoms, kurios, jos nuomone, yra aiškiai nukreiptos prieš visuome-nės prioritetus. Pasak V. Čigriejienės,

alkoholio gamintojai manipuliuoja viešąja nuomone ir pateikia klaidin-gą statistiką apie kritusį alkoholinių gėrimų pardavimą, o ofi ciali statistika rodo, kad per šių metų tris ketvirčius mažmeninės prekybos įmonių apy-varta krito 10 proc., tačiau alkoholinių gėrimų pardavimas per šį laikotarpį krito vos 0,5 proc.

B.Vėsaitė, pritardama V.Čig-riejienės pozicijai, teigė, jog kovai su nelegalia prekyba alkoholiu yra raci-onalesnių priemonių, o šio įstatymo priėmimas dabar esančių problemų neišspręs. „Visi žino, kad brangiau-sias yra pirmas alkoholio butelis, o pailginus prekybos laiką nuo 22 val. parduodami alkoholiniai gėrimai žmonėms taps labai pigūs. Taip mes skatinsime verslą degalinėms ir alko-holiniais gėrimais prekiaujančioms įmonėms. Prekybos tinklai yra susi-taikę su šia tvarka. Šio įstatymo pri-ėmimas padarys ir didelę žalą jauni-mui“, – sakė B.Vėsaitė.

Už ir prieš

Seimo narys Kęstutis Daukšys tei-gė šio įstatymo pataisose įžvelgiąs tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Pa-sak parlamentaro, pailginus prekybos alkoholiu laiką iki vidurnakčio, bus atimtos pajamos nelegalia prekyba al-koholiu užsiimančiai visuomenės da-liai ir pseudokavinėms, todėl perėjus į legalias prekybos vietas biudžetas gautų papildomų pajamų dalį.

„Jeigu dabar kažkas ateitų į Sei-mą su pasiūlymu uždrausti alkoholį ir pasakytų aiškiai, kad alkoholis yra nuodai, aš iškart balsuočiau už alko-holio uždraudimą, tačiau dabar, jeigu norite naudą gauti iš nuodų, tai dary-kite tą naudą ne „bobutėms“, o lega-lioms prekybos įmonėms“, – aiškino K.Daukšys.

Parlamentaras Egidijus Klumbys priminė, jog šiuos metus Seimas yra paskelbęs blaivybės metais, tad prii-mamos įstatymo pataisos tam prieš-tarauja.

GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas 2010 m. gruodžio 3–10 d., Nr. 414 Komentarai

Vitalijus BALKUS

Ar Napoleonas buvo Vokietijos kancleris? Ar Saulės mušis vyko 1941 metais? O gal Karlas Marksas buvo kompozitorius? Pasakysite – kvaili klausimai. Bet tarp mūsų piliečių yra ne tik teigiamai į šios klausimus atsa-kančiųjų, bet ir norinčiųjų tai daryti.

Proga patekti į vadinamąjį žydrąjį ekraną daugeliui pasitaiko vienintelį kartą gyvenime, tad nevalia smerkti to, kuris nori tapti, jei ne žvaigžde, tai bent mažyčiu meteoru, kuris su-žiba vieną akimirką. Nevalia smerk-ti to, kuris kitą dieną eidamas savo kaimo ar miestelio gatve išgirs: „O, Petrai, mačiau tave per televizorių“. Tai išgirdęs jis aukščiau pakels galvą, ištiesins pečius ir išdidžiai nužygiuos turgelio link tik tam, kad įsitikintų, jog jį MATĖ.

O jei patekti tarp „beveik žvaigž-džių“ pasidaro realu? Ir jei galvoje jau sukasi mintys, kad rytoj, na, jei ne rytoj, tai tikrai poryt, tave žvilgs-niais glostys praeiviai visoje Lietu-voje? Bet kokia kaina – į ekraną, į ekraną, į ekraną. Kvailai ar protin-gai, skandalingai ar ne, su kailiniais ar prisidengus fi gos lapeliu, su limuzi-nu, ant kurio puikuojasi užrašas „nuo-ma“, ar senelio golfu – nesvarbu kaip, bet būti ten.

Būti ten, iš kur tiesus kelias ir į Turniškių vilą, ir į tolimiausią vien-kiemį. Pateksi visur, kur tik siekia te-

levizijos stoties signalas. Dainuoji, šoki, krapštai nosį, kaip niekas kitas nemoka krapštyti? Puiku! Šok dai-nuodamas, dainuok krapštydamas nosį, daryk tai, nes iš tavęs to nori, nes tik taip tave pastebės.

Nekritikuokime nei prasto daina-vimo, nei meškos šleivakojės valso, nei meniško nosies krapštymo, nes turime pripažinti, kad mūsų, ger-biamieji kritikai, nuomonė toli gra-žu nesutampa su tuo, ką nori matyti darbų (ar nedarbo) išvarginta tau-ta. „Daugiau komedijų“, – kadai-se pasakė dr. Gebelsas. „Duonos ir žaidimų“, – rėkė Romos varguoliai. „Gyventi pasidarė geriau, gyventi pasidarė linksmiau“, – sakė Stalinas.O jei nesutinkate, tyliai padėkokite,

kad gyvenate XXI amžiuje ir, išdi-džiai nutaisę paskutinio gyvo rezis-tento miną, spustelėkite mygtuką, kad jūsų ekrane pasirodytų užrašas „Dis-covery“. Na, o kol jūsų šiame pramo-gų pasaulyje nėra, aš mielai atliksiu telemazochizmo aktą spaudydamas „lietuviškus“ pulto mygtukus.

Veidas rausvas, alsuoja sunkiai, bet didvyriškai. Ant rankų laiko to-kią pat įraudusią moteriškę, gaudan-čią orą it karpis, ištrauktas iš preky-bos centro akvariumo. Posūkis, kitas, keletas konvulsinių judesių. Aidint plojimams ši beformė kompozicija sustingsta, o mums pagaliau pavyksta identifi kuoti, kas tie kankiniai.

Popkultūra, popverslas, poppo-litika, popvisuomenė. Manote, kad ketinu smerkti popvisuomenę? Ne, ji nuostabi. Kaip gera, kai bet kuris pilietis gali pasijausti kaip lygus su garbingiausiais iš garbingiausių. Pa-sakyti: „Aš šoku kaip JIS, aš dainuoju geriau nei JIE“. Tautos jėga vienybėje. Jei penktadienio vakare šoka, dainuo-ja ar čiuožia tie, kurie yra mūsų sudė-tingų jausmų objektai, kuriuos mes pirma mylime, paskui keikiame, o dar vėliau vėl mylime, tai kodėl ir mums nepašokus ir nepadainavus.

Kitomis dienomis yra tiek daug įdomių naujienų apie tuos pačius mūsų mylimuosius, o ypač – apie mylimąsias. Mes sužinosime, kaip jos rengiasi, o kai kurie, žiūrėdami į jų drabužius, mielai įsivaizduoja, kaip jos atrodė dar neapsirengusios. Mes sužinosime ir apie tuos, kurie jau tai matė. Mums paslaugiai papasakos, kas ir su kuo. O svarbiausia – pažadės parodyti, kaip (bet neparodys...).

Savaitgalį jie ir jos vėl šoks, dai-nuos ir linksmins mus – tuos, kurie jų laukia ir kurie vis dažniau pasa-kos, kaip 1941 metais kompozitorius K.Marksas parašė oratoriją Vokietijos kanclerio Napoleono garbei.

Šypsokimės, džiaukimės – mes privalome būti laimingi, nes nežinia, kada paspausime išjungimo mygtu-ką, kad kitą kartą įjungę televizorių pamatytume kitokį vaizdą: cirko ar-tistus pramoginėje laidoje, šokėjus šo-kių konkurse, dainininkus koncerte, o politikus ar visuomenininkus ži-nių laidoje ar diskusijoje ne apie šo-kių batelius.

Ant politi nių svarstyklių

Bet kokia kaina – į ekraną. Kvailai ar proti ngai, skandalingai ar ne, su kailiniais ar prisidengus fi gos lapeliu – nesvarbu kaip, bet būti ten.

Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirti no baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą ir leido plačiau taikyti turto konfi skavimą.

Didesnis pavojus viską prarasti

Pagal priimtas Baudžiamojo ko-dekso pataisas kalti ninkui priklausan-ti s konfi skuoti nas turtas privalės būti konfi skuojamas visais atvejais. Kitam fi ziniam ar juridiniam asmeniui pri-klausanti s konfi skuoti nas turtas bus konfi skuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso už-draustos veikos padarymą.

Turtas bus konfi skuojamas, jeigu perduodamas turtą kalti ninkui ar ki-ti ems asmenims, kalti ninkas žinojo arba galėjo žinoti , kad šis turtas bus

naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti . Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsi-mesti nį sandorį kaip kalti ninko šeimos nariui ar arti majam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asme-niui, kurio dalyviai, valdantys ne ma-žiau kaip penkiasdešimt procentų ak-cijų, yra kalti ninkas, jo šeimos nariai ar arti mieji giminaičiai.

Neįrodei pajamų – ne tavo

Teisės akte įtvirti nta išplėsti nio tur-to konfi skavimo sąvoka. Jame nusta-tyta, kad išplėsti nis turto konfi skavi-mas yra kalti ninko turto ar jo dalies, neproporcingos kalti ninko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuo-savybėn, kai yra pagrindas manyti , kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Išplėsti nis turto konfi skavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos: kalti ninkas pripažintas padaręs apy-sunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikalti mą, iš kurio jis turėjo ar galė-jo turėti turti nės naudos, kalti ninkas turi šio kodekso uždraustos veikos pa-

darymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padary-mo įgyto turto, kurio vertė neati ti nka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas vir-šija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį ki-ti ems asmenims yra perleidęs tokio

turto; baudžiamojo proceso metu kal-ti ninkas nepagrindžia šio turto įsigiji-mo teisėtumo.

Grės ir bauda, ir areštas

Seimas kodekse įtvirti no baudžia-mąją atsakomybę ir už neteisėtą pra-turtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinoda-mas arba turėdamas ir galėdamas ži-noti , kad tas turtas negalėjo būti įgy-tas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tikimasi, kad Bau-džiamojo kodekso pataisų pakeiti mai padės Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirti nti kompleksą priemonių, kurios leistų plačiau taikyti turto konfi skavi-mą, iš kalti ninko paimti visą neteisėtai gautą turtą ir baudžiamojon atsako-mybėn patraukti tokį turtą įgijusius ar padėjusius nuslėpti jo kilmę asmenis.

GK, Eltos inf.

Parlamento darbas nepablogėtųAndrius Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys

Tikėjomės, kad pasirašiusieji tik rai balsuos, tad galima tik apgai-lestauti dėl to, kas įvyko. O tikslas buvo paprastas: siūlėme referendu-mu pasiklausti žmonių. Mes spren-dimo nebrukome.

Manome, kad perpus sumažinus Seimo narių skaičių darbo kokybė nelabai skirtųsi. Yra krūva kitų ar-gumentų, kodėl galima sumažinti Seimą. Jis pigiau kainuotų. Įmano-ma atlikti tą patį darbą ir su mažiau Seimo narių.

Nesu labai kategoriškas. Mūsų frakcija teikė tą iniciatyvą, nes ma-nėme, kad taip būtų geriau. Žmonės nori balsuoti tik už asmenybes, ne už partijų sąrašus. Aš pats nema-nau, kad proporcinė rinkimų siste-ma yra bloga.

Manau, kad ta sistema, kuri yra dabar, nekalbant apie bendrą Sei-mo narių skaičių, gana gerai suba-lansuota. Balansas tarp išrinktųjų vienmandatėse apygardose ir pagal partijų kandidatų sąrašus, manau, turėtų būti. Būtume apie tai disku-tavę. Gaila, kad projektas atmestas vos po pateikimo. Mus apkaltino populizmu prieš savivaldos rinki-mus. Bet norėjome tokiu būdu pa-gerinti Seimo darbą.

Noras įsiteikti rinkėjamsVytautas Dumbliauskas, politologas

71 Seimo narys – tikrai per mažai. Darbo kokybė gali suprastėti, nebūtų kaip net Seimo komitetų suformuoti. Mažesnė už Lietuvą Latvija savo Sei-me turi 101 narį. Galima diskutuoti, ar būtinai turi būti 141 Seimo narys, kaip yra dabar. Tą skaičių nustatė dar sovietinė Aukščiausioji Taryba 1989 m. (iki tol buvo 350). 141 Seimo na-rys buvo, kai paskelbė Kovo 11-osios aktą, paskui tas skaičius įteisintas Konstitucijoje. Galima ginčytis ir dėl rinkimų sistemos. Abi jos turi priva-lumų ir trūkumų. Anglosaksai naudo-ja vienmandatę sistemą, bet proporci-nė – kontinentinės Europos kūrinys. Sugalvota ji dėl to, kad rinkėjų bal-sai nepatektų į šiukšlių dėžę. Jei vien-mandatėje penki kandidatai, tai už kitus 4 atiduoti balsai prapuola. Ra-šant Konstituciją, Lietuvoje įtvirtintas kompromisas – pusę Seimo renkame balsuodami už asmenybes, pusę – už partijas. Gali likti ta sistema.

Žmonės nori sumažinti Seimo na-rių skaičių todėl, kad pyksta ant val-džios. Jiems atrodo, kad Seimo nariai nelabai turi ką veikti, jei šoka ir dai-nuoja. Mūsų partijos silpnos, neįvei-kia biurokratijos. Žmonės pyksta ant partijų, įžvelgia blogus jų kėslus. Net intelektualai partijas vadina gaujomis. Gal iš keršto ir gimsta tokios iniciaty-vos, gal iš noro atpiginti valdžią.

Už neteisėtą praturtėjimą – konfi skavimas

Jei ne žvaigžde, tai bent mažyčiu meteoru

Seimas atmetė pasiūlymą rengti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Referendumo iniciatoriai siekė, kad Sei-mą sudarytų ti k 71 narys, renkamas vienmandatėse apygardo-se. Projektą referendumu keisti Konsti tucijos 55 straipsnį teikė 40 Seimo narių, bet ti k 21 už jį balsavo.

Seimas nepanoro išgirsti tautos nuomonės

Šok dainuodamas, dainuok krapštydamas nosį, daryk tai, nes iš tavęs to nori, nes ti k taip tave pastebės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjeEmigracija

Iš tėvynės išvijo banko paskolaŠiaulietė Rita Ramanauskienė Vokieti joje jau treti metai. Su daug kuo apsiprato ir drąsiai gali teigti , kad čia visai kitoks gyvenimas. Tačiau savo ateiti es su šia šalimi moteris nesieja.

5

Kelyje

Lietuvos kelininkai nenusileidžia europiečiamsValstybės įmonės „Kauno regio no keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas teigia, kad Lietuvos keliai prižiūrimi geriau nei kai kuriose Europos valstybėse.

9

Miesteliai

Luokė – miestelis tarp Šatrijos ir VirvyčiosLuokės gyventojai savo miestelio vardo kilmę aiškina labai paprastai: žemaiti s nuo lokio ar meškos yra neatsiejamas. Todėl šis keturkojis tapo net miestelio simboliu.

Kelionės

Vyriausiasis sūnus paveldi turtą ir rūpesčiusPrivažiavus Omane prie reikiamo namo, jūsų pasiti kti išeis ti kra procesija – pirmasis pasisveikins senelis, paskui tėvas, vėliau moti na ir pagaliau pribėgs jaunesni broliai, seserys bei sūnėnai.

Laisvalaikis

Stebuklinga daržovėKiekvienas moliūgas skanus įdarytas, net ir bulvių koše su spirgais, bet galima paruošti daugybę ir kitokių pati ekalų.

12

11

15

Jaukūs namai

Jaunimas išjudino pensininkusNeseniai atnaujinto daugiabučio Vilniuje gyventojams, skirti ngai nei daugeliui miesti ečių, didesnį siaubą kelia prisiminimai apie vasarą nei mintys apie šaltą žiemą.

8