6
LIETUVIŲ KALBA 3 KLASEI M O K Y T O J O K N Y G A TAIP! Vilma Dailidėnienė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė Nomeda Kasperavičienė

LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

LIETUVIŲ KALBA 3 KLASEI

MO

K Y T O J O K N YGA

TAI P !

Vilma DailidėnienėDaiva Jakavonytė-Staškuvienė

Nomeda Kasperavičienė

Page 2: LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

16

Trečiokai aiškinosi, kuo interviu skiriasi nuo paprasto pokalbio. Pasižiūrėk vaizdo įrašus ir išsiaiškink, kur vaikai tiesiog kalbasi, o kur vyksta interviu.

Laba diena! Aš esu Eglė. Pirmiausia noriu paprašyti sutikimo šį pokalbį įrašyti

diktofonu, nes...

Laba diena! Taip, sutinku dėl pokalbio įrašo. Aš esu

Jonas, mokausi...

18

KAIP IMAMAS INTERVIU?

SKAITYMO STRATEGIJOS

Skaitymo strategija – tai tam tikras skaitymo būdas arba būdų kompleksas, kurį sąmoningai taiko skaity-tojas, norėdamas suprasti tekstą (J. Giasson). Moki-nys, kuris taiko strategijas, yra aktyvus, nuolat kelian-tis klausimus, planuojantis savo mokymąsi, gebantis identifikuoti kylančias problemas ir rasti sprendimo būdus – lanksčiai pritaikyti reikiamas strategijas. Kei-čiasi ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų skaitymo įpročiai, nes vis dažniau skaitoma elektroninėje erdvėje, daž-niausiai perskaitomi tik raktiniai žodžiai, pavadinimai arba pasitenkinama ištraukomis; vienu metu skaitomi keli tekstai. Nemažai skaitymo strategijų jau buvo pa-teikta II klasės vadovėlyje. III klasėje pateikiamos ki-tos strategijos, kurias mokiniai mokomi įvaldyti – tai skaitomo grožinio teksto vaizdų ir įvykių piešimas žo-džiu, skaitymas su numatymu ir pasakojimo žvaigždė. Skaitydami negrožinius tekstus mokiniai mokosi rasti faktus, juos pasitikrinti keliuose šaltiniuose; atpažinti nuomonę ir pagrįsti, kuo ji skiriasi nuo fakto.Toliau supažindinant vaikus su tema ir patariant, kaip reikėtų skaityti, kad tekstas būtų suprastas, svarbu plė-toti skaitymo strategijų taikymą dar prieš skaitymą:• Paraginti peržvelgti į akis krintančią informaciją (ilius-

tracijas, grafinę formą ir kt.).

• Perskaityti pavadinimą ir numatyti, apie ką gali būti tekstas.

• Išsikelti hipotezes ir numatyti būdus, kuriais galima jas patikrinti.

• Prisiminti tam tikras su teksto turiniu susijusias jau turimas žinias.

Taip pat taikyti strategijas skaitant tekstą:• Įsivaizduoti („matyti vaizdus“, kurti vaizdinius žodžiu).• Nuolat apmąstyti, ar suprantama prasmė.• Jeigu reikia, skaityti dar kartą.• Rasti reikšmingus žodžius, mintis (jas užsirašyti, pa-

braukti, pasižymėti).• Suformuluoti klausimus iš teksto turinio ir juos už-

duoti klasės draugams.• Pasitikslinti naujų ar neaiškių žodžių reikšmę (klau-

siant, žodynuose, žinynuose).• Fiksuoti savo nuomonę, įspūdžius apie teksto turinį

(+; –; ?).• Susieti teksto turinį su iliustracijomis.Po teksto skaitymo reikėtų aptarti, diskutuoti, anali-zuoti tekstą pagal pasirinktą skaitymo strategiją, kuri buvo taikyta skaitant. Refleksija ir apmąstymas gali būti fiksuojami įvairiai, vadovėlyje dažniausiai pateik-tos užduotys, kurios įtvirtinamos užrašų sąsiuvinyje. Pateikiame gerų ir sumanių skaitytojų iliustracijas.

Pateikiame pavyzdžių, kaip skaitymo strategijų taikymas yra išplėtotas vadovėlyje.

19 pav. Savybės, kuriomis pasižymi geri ir sumanūs skaitytojai

Geri skaitytojai Sumanūs skaitytojai

Iš pavadinimo, iliustraci-jų ir kt. bando numatyti,

apie ką tekstas.

Įsivaizduoja įvykius, veikėjus.

kalbasi apie knygas

klausinėja

mėgsta knygas

dalijasi

knygomis

dalijasi knygomis

galvoja skaitydami

gerai m

oka skaity

tiskaito kasdien

saugo knygas

įsivaizduoja

Trečiokai aiškinosi, kuo interviu skiriasi nuo paprasto pokalbio. Pasižiūrėk vaizdo įrašus ir išsiaiškink, kur vaikai tiesiog kalbasi, o kur vyksta interviu.

Laba diena! Aš esu Eglė. Pirmiausia noriu paprašyti sutikimo šį pokalbį įrašyti

diktofonu, nes...

Laba diena! Taip, sutinku dėl pokalbio įrašo. Aš esu

Jonas, mokausi...

18

KAIP IMAMAS INTERVIU?

Pasitikrina savo suprati-mą: klausia, ieško žody-

nuose, žinynuose. Suvokia autoriaus tiks-lus, pagrindinę idėją,

randa tai patvirtinančių detalių.Galvoja apie teksto vi-

sumą ir susidaro savo nuomonę.

Sieja tekstą su tuo, ką jau žino.

Metodiniai patarimai 17

Prisimink antroje klasėje žaistą žaidimą „Skaitau, tyrinėju ir atrandu“. Kaip jis žaidžiamas?

Perskaityk teksto pavadinimą, apžiūrėk paveikslė-lį. Kaip manai, apie ką šis tekstas? Perskaityk jį ir įsitikink, ar tavo spėjimas teisingas.

Aidas Jurašius

Paprastas akmenukas

Buvo kartą paprastas akmenukas. Labai paprastas. Tokių turbūt pasaulyje milijardai. Neišsiskyrė iš kitų nei spalva, nei forma – akmenukas ir tiek. Praeitum ir nepastebėtum.

Ir štai tas akmenukas labai graužėsi dėl savo paprastumo. Na kam jis toks reikalingas? Kam toks atsirado? Būna, pavyz-džiui, akmenukų, panašių į kokį nors daiktą, akmenukų su dė-melėmis, skylutėm, akmenukų su keisčiausiais ornamentais. O jis? Į ką jis panašus? Į paprastą akmenuką.

Sunku gyventi, kai esi paprastas, o aplink tiek daug ypatin-gų. Be to, kiekvienas jų ypatingas savaip, o štai paprasti – visi paprasti vienodai. Liūdnas reikalas. Ypač jei turi polėkį, o šis akmenukas jį tikrai turėjo. Gerai nežinau, ką tai reiškia, bet taip jau buvo.

Koks akmenu-kas pristato-mas?

Kaip akmenu-kas jautėsi?

Apie ką jis galvojo?

Taigi susiruošė akmenukas kelionėn. Prie jūros, žinoma. Prie jūros viskas kitaip. Ten beveik akmenukų rojus. Mat jūra juos glosto, gludina, puošia, užtat taip sunku Dvikojams vaikš-čioti pajūriu – juk toks grožis guli, tik lenkis ir rink! „Tad, – tarė sau tas paprastas akmenukas, – paprašysiu jūros, kad ir mane padarytų ypatingą. Argi sunku jai?“ Ir išriedėjo.

Kur susiruošė akmenukas?Kodėl nu-sprendė ten keliauti?

Riedėjo ilgai, mat buvo mažas. Bepigu kokiam Puntukui būtų nukeliauti prie jūros. O štai mažas  užtrunka. Keliavo dieną, savaitę, metus, gal net šimtą metų – žodžiu, ilgai. Taip vartėsi kūliais, kad jei būtų turėjęs galvą, ji tikrai būtų apsisukusi.

Kiek laiko akmenukas keliavo? Kodėl tiek truko jo kelionė?

20

KOKIĄ ISTORIJĄ GALI PAPASAKOTI PAPRASTAS AKMENUKAS?

bepigu

lengva, nesunku reikia pailsėtinukeliauti kokio nors ilgio kelią

sukarti kelią

Paprasti akmenukai Ypatingi akmenukai

Su keisčiausiais ornamentais.

Neišsiskiria iš kitų spalva.

Panašūs į kokį nors daiktą.

Neišsiskiria iš kitų forma.

Tokių pasaulyje milijardai.Su dėmelėmis.

Su skylutėmis. Nepastebimi.

reikia atsipūsti

Visgi ir akmenukų jėgos ne begalinės. Kuomet jūra jau buvo visai čia pat, kai jau akmenukas pririedėjo jos link vedantį iš lentų sukaltą takelį, kai jau vėjas aplink žarstė smėlį, kai jau pakvipo pušys, žodžiu, visai visai arti jūros, paprastas akme-nukas pavargo. Kad ir kaip bandė dar bent keletą kartų per-siversti – nė iš vietos. Nieko nebus, suprato, reikia atsipūs-ti. Juk toks kelias sukartas. Taigi įsitaisė patogiame šiltame smėlyje ir ėmė ilsėtis.

Kas nutiko akmenukui visai arti jūros?

Ką jis tada darė?

• Kurie apibūdinimai, anot paprasto akmenuko, tinka paprastiems akme-nukams, o kurie – ypatingiems, nepaprastiems? Rask ir perskaityk.

• Kodėl paprastam akmenukui atrodė, kad prie jūros yra akmenukų rojus?• Ką paprastas akmenukas vadina Dvikojais? Kodėl jiems sunku vaikščioti pajūriu?• Antroje klasėje skaitei apie Puntuką. Kodėl paprastam akmenukui sunkiau nuke-

liauti prie jūros negu Puntukui? Kuo jis skiriasi nuo Puntuko?• Iš ko paprastas akmenukas suprato, kad yra jau arti jūros?

• Pasakymas „turėti polėkį“ reiškia „turėti svajonę ir ryžto ją įgyvendin- ti“. Remdamasis tekstu įrodyk, kad paprastas akmenukas turėjo polėkį.

• Ką kuris pasakymas reiškia? Rask ir perskaityk.

Kaip manai, ar paprastas akmenukas tikrai buvo paprastas? Kodėl taip manai? Paaiškink.

21

P. 9

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

20 pav. Pavyzdys, kai prieš skaitymą kviečiama analizuoti teksto pavadinimą ir paveikslėlį

21 pav. Teksto supratimo užduotys, ugdančios trečiokų aukštesniojo lygio mąstymo gebėjimus

Vadovėlio pradžioje prisimenama II kla-sėje taikyta skaitymo strategija, kai mokiniai raginami prieš teksto skaitymą išanalizuoti iliustraciją ir pavadini-mą bei numatyti, apie ką bus tekstas.

Perskaitę ir išanalizavę tekstą, mokiniai pra-tinami jį apibendrinti apibūdinant veikėjus.

Šalia ženklo „Turtink savo kalbą“ pateikia-mos kalbinės raiškos užduotys, kurias atlik-dami mokiniai aiškina-si rečiau vartojamų ar perkeltinės reikšmės žodžių, posakių pras-mę, reikšmę.

Tyrinėti skatinanti už-duotis ugdo mokinių teksto įvertinimo, argu-mentais grįstos minties raiškos gebėjimus.

Kad lengviau būtų suprasti tekstą, teksto supratimo klausimai pateikiami šalia teksto dalies, kur galima rasti atsakymus.

Page 3: LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

28

Arūnas mėgsta skaityti knygas ir kurti įvairias istorijas, todėl labai susidomėjo Ignės pasakojimu. Jis nutarė apie stovyklą sužinoti daugiau ir apsilankė šios stovy-klos interneto svetainėje.

Kaip berniukas tai darė?

1. Pirmiausia Arūnas paieškos langelyje surinko interneto svetainės adresą: www.dominykoatostogos.lt

2. Svetainės lange, kuris atsi-vėrė paspaudus svetainės adresą, Arūnas pamatė tris pakaitomis atsirandančias nuotraukas su užrašais: „Te-atro stovykla“, „Kino stovy- kla“, „Pasakų stovykla“. Po kiekvienu užrašu buvo nuoro-da: „Sužinok daugiau“. Ekra-ne atsiradus nuotraukai su užrašu „Pasakų stovykla“, Arūnas paspaudė nuorodą „Sužinok daugiau“.

www.dominykoatostogos.lt

12

KAIP IEŠKOTI INFORMACIJOS INTERNETO SVETAINĖJE?

Pasakų stovyklaGausybės populiarių, pripažintų bei apdovanotų vaikiškų knygų autorius, kino bei teatro režisierius, muzikantas Vytautas V. Landsbergis kartu su rašytoju Tomu Dirgėla jau ne pirmą vasarą kviečia jaunuosius literatūros mėgėjus ir kūrėjus (8–13 m.) į dvi kūrybines literatūrines pasakų stovyklas. <...>

Pirmojoje pasakų stovykloje (birželio 10–15 d.) kursime siaubo pasakas.

Antrosios pasakų stovyklos (liepos 10–15 d.) tema – mitologija. <...>

Stovyklautojai patys rašys istorijas, jas iliustruos ir šie tekstai bei iliustracijos pavirs tikrų tikriausia rankų darbo knyga.<...>

6. Sužinojo, kad vaikų sukurtos istorijos buvo iliustruotos ir įrištos.

Įsidėmėk! Interneto svetainių informacija nuolat atnaujinama. Todėl vienoje ar kitoje svetainėje po kurio laiko galima rasti naujos informacijos.

• Atlik visus veiksmus, kuriuos atliko Arūnas. Pasidomėk, ar niekas šioje svetainėje nepasikeitė. Jeigu pasikeitė, tai kas?

• Kuri stovykla tave sudomino? Kaip apie ją ieškotum informacijos?

3. Atverstame puslapyje berniu-kas rado svarbią informaciją apie pasakų stovyklą.

5. Taip pat išsiaiškino, kada vyko stovyklos ir kokiomis temomis buvo kuriamos pasakos.

4. Arūnas sužinojo, kad vaikus į sto-vyklą sukvietė rašytojai Vytautas V. Landsbergis ir Tomas Dirgėla.

13

Atsiversk 7 puslapį ir apmąstyk, kaip tau sekėsi mokytis per šią pamoką.

34 pav. Patarimų, kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje, pavyzdys (1)

35 pav. Patarimų, kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje, pavyzdys (2)

Tada trečiokams paaiš-kinama, kokį veiksmą būtina atlikti, kad ne-siblaškydamas pakliū-tum į norimą tinklalapį arba kuo greičiau susirastum reikiamą informaciją.

Pirmiausia vaikams užrašomas interneto svetainės adresas, kurį būtina suvesti į paieškos langelį, no-rint pakliūti į reikiamą tinklalapį.

Galiausiai vaikams pasakoma, kokią in-formaciją susirado berniukas, ką sužinojo, kuo ji jam buvo svarbi.

Nusakytas negrožinio teksto – stovyklos aprašymo – rezultatas.

Atkreipiamas mo-kinių dėmesys, kad informacija internete nuolat keičiasi ir yra atnaujinama.

Praktinė užduotis, ska-tinanti mokinius pagal aprašytus veiksmus susirasti ir perskaityti informaciją interneto svetainėje.

Kadangi tai negrožinis tekstas, mokinių dė-mesys atkreipiamas į svarbias detales.

Metodiniai patarimai 29

RAŠYMO STRATEGIJOS

Prisimink vasarą perskaitytą įdomiausią knygą. Kuriam klasės draugui ar draugei apie ją norėtum papasakoti? Parašyk jam (jai) laišką.

Kaip rašome laišką?

1. Pirmiausia nurodome vietovės pavadinimą, datą.2. Laišką pradedame kreipiniu – vardu ar kitu žodžiu kreipiamės į žmogų, kuriam rašome laišką.3. Pasidomime tuo žmogumi, kuriam rašome.4. Papasakojame apie save.5. Mandagiai atsisveikiname, ko nors palinkime.6. Parašome savo vardą.

Laiškas, kaip ir sveikinimas, turi būti parašytas be klaidų, tvarkingai.

Parašyk savo vardą.

Parašyk kreipinį.

Pasidomėk žmogumi, kuriam

rašai.

Ką nors įdomaus papasakok apie

perskaitytą knygą.

Ko nors palinkėk ir mandagiai atsisveikink.

Parašyk vietovės pavadinimą ir datą.

Ką vaizduoja ši schema?

34

36 pav. Gebėjimų, kaip rašyti laišką, ugdymo pavyzdys

Kad mokinys galėtų įsivaizduoti, kaip lape taisyklingai plė-toti laiško turinį, jam pateikiama išsami schema, padedanti įsiminti, kokią infor-maciją, kurioje vieto-je reikia parašyti.

Nors laišką rašyti mo-kiniai jau mokėsi II klasėje, III klasėje šio gebėjimo ugdy-mas toliau plėtoja-mas ir įtvirtinamas. Mokiniams rekomen-duojama susirasti su-sirašinėjimo draugų ir vieni kitiems rašyti laiškus.

Ties rašymo strate-gijos ženklu pateik-ti patarimai, kaip reikėtų rašyti laišką.

Pasirinktos rašymo strategijos glaudžiai susijusios su III–IV klasių mokiniams keliamais rašymo tikslais. Jų yra labai įvairių: raštu paaiškinti, informuoti, papasa-koti, aprašyti, pasveikinti, pakviesti ir t. t. Kiekvienas rašymo tikslas įgyvendinamas kuriant savitą, tam tikrą tekstą. Dėl šių priežasčių vaikai vadovėlyje mokomi kurti skirtingų žanrų tekstus. Rašydami tekstą pasiren-ka tinkamą raišką, kalbines priemones, atitinkančias teksto turinį, tikslą. Rašo tekstą vartodami įvairius sa-kinius, juos siedami, įtraukdami kontekstinių sinoni-mų. Laikydamiesi kalbos normų, rašo aiškiai, supran-tamai ranka, mobiliųjų įrenginių klaviatūra. Stengiasi laikytis kalbos etiketo atsižvelgdami į adresatą. Rašo

nesudėtingą tekstą, laikydamiesi III–IV klasės turinio apimtimi numatytų gramatikos, leksikos, rašybos ir skyrybos taisyklių, kurių jau mokėsi. Rašydami pasa-kojimą naudojasi pasakojimo žvaigždės strategija, pasirenka rašymo situaciją iš kelių rekomenduojamų arba kuria savo; rašo tekstą pagal planą, kai yra sutei-kiama pagalba, gali naudotis užrašyta veiksmažodžių grandine, raktiniais žodžiais. Siekdami tobulinti ku-riamą tekstą, dar kartą jį skaito, taiso pagal iš anksto susitartus kriterijus (pavyzdžiui, turinys, struktūra, ra- šyba). Pateikiame kelis rašymo strategijos vadovėlyje plėto-jimo pavyzdžius.

Page 4: LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

54 Vadovėlio turinio analizė. 1 dalis

VADOVĖLIO TURINIO ANALIZĖ1 DALISVadovėlio komplekto turinys

Laik

otar

pis

Pam

okų

skai

čius

Tema

Vad

ovėl

io p

.

Užr

ašų

sąs.

p.

Skai

tini

ų p.

Įraš

ai

Mokytojo pastebėjimai

Skyrius. Dalijuosi mintimis su kitais (28 pamokos)

RUG

SĖJI

S

2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X

2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4

1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 –

2 Ką skaičiau vasarą? 14–17 5–6

2 Kaip imamas interviu? 18–19 7–8 X

2Kokią istoriją gali pa-pasakoti paprastas akmenukas?

20–21 9 2–5

2 Kaip klausytis kūrinio, kad geriau jį suprasčiau? 22–23 10–11 X

1 Kaip skaityti eilėraštį, kad jį suprasčiau? 24–25 – X

2 Kas yra dvibalsiai? Kaip juos atpažinti? 26–27 12–13 X

2 Kas yra mišrieji dvigar-siai? Kaip juos atpažinti? 28–29 14–15 X

2Ar taisyklingai rašau žodžius su mišriaisiais dvigarsiais?

30–31 16–17

2 Ką galiu papasakoti laiške? 32–35 –

2 Kaip skirstomi lietuvių kalbos garsai? 36–37 18–19

4 Ko išmokau? 38–41 X

Mokausi pasakoti ir atpasakoti tekstus 55

Skyrius. Mokausi matyti teksto vaizdus ir aprašyti, ką matau ir jaučiu (26 pamokos)

SPA

LIS

2 Kodėl rudens namas ištuštėjo? 44–45 – X

2 Ką galiu papasakoti apie rudenį? 46–47 20 X

2 Kaip aprašyti rudens vaizdus? 48–49 21–23

2Kurie žodžiai yra gimi-niški? Kas yra žodžio šaknis?

50–51 24

2 Kaip kurti vaizdus žodžiu? 52–55 25–27 6–9

2 Kas padeda kurti vaiz-dingą tekstą? 56–59 28–29 10–12 X

2 Kas yra žodžio galūnė? Kaip ji nustatoma? 60–61 30–31

2 Kodėl naudinga rašyti įspėjamąjį diktantą? 62–63 32–33

2 Kodėl kėkštai vadinami miško sodintojais? 64–67 34–36

2 Kaip pateikti informaciją apie gyvūną? 68–69 37–38 X

2 Kaip rinkti informaciją apie gyvūną? 70–73 –

4 Ko išmokau? 74–77

Skyrius. Mokausi numatyti skaitomo pasakojimo įvykius (20 pamokų)

LAPK

RITI

S

2Kodėl svarbu aiškiai su-prasti ir tiksliai nusakyti veiksmus?

80–81 39 13–16

2 Kas yra priešdėlis? Kaip jis keičia žodžio reikšmę? 82–83 40

2Kaip nuspėti vėlesnius skaitomo pasakojimo įvykius?

84–87 41–43 17–19 X

2

Įspėjamasis diktantas. Kaip išmokti rašyti veiks-mo žodžius su priešdė-liais į-, už-, iš-?

88–89 44–45 X

2 Kas yra priesaga? Kaip ji keičia žodžio reikšmę? 90–91 46–47 X

2Kaip išsiaiškinti me-džiagų panašumus ir skirtumus?

92–95 48

Page 5: LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

Užduo-ties Nr.

Taškai Atsakymai

Skyrius: Dalijuosi mintimis su kitais

Teksto supratimas (klausymas)

1. 1

Taškas skiriamas už teisingai iš eilės sunumeruotus įvykius paveikslėliuose.1 43 62 5

2. 1Taškas skiriamas už teisingai pažymėtus pasakos veikėjus.Meškeriotojas, jaunasis sliekas, geldelė, jauna žuvytė, kiti sliekai.

3. 1Taškas skiriamas, jeigu mokinys nurodo vietą.Ežere arba vandenyje.

4. 1 A

5. 1Taškas skiriamas už visus teisingai pažymėtus slieko veiksmus.Svajojo apie nuotykius, nė necyptelėjo, neskubėjo slėptis.

6. 1 DIš viso 6 taškai.

Teksto supratimas (skaitymas)

1. 1Taškas skiriamas už teisingai nuspalvintą vieną iš sakinių.– Koks keistas sliekas! – stebėjosi jos. – Ar tik jis nebando mus privilioti prie kabliuko?

2. 1Taškas skiriamas, jei mokinys pažymi visus veikėjus, kurie susidomėjo slieko ir žuvyčių pokalbiu.Geldelė, vėžys, karšis, vijūnas.

3. 1

Taškas skiriamas už pažymėtus visus teisingus atsakymus.Apie lietų.

Apie tai, kad sliekus puola paukščiai.

Apie kurmius.

Ką veikė ir veikia slieko tėvai, tėvų tėvai ir proseneliai.

Kaip sliekai susiranda maisto.Apie kabliukus.

4. 1 B5. 1 A

6. 1Taškas skiriamas, jei mokinys tekste pabraukia du žodžių junginius, apibūdinančius lydeką: ilgas niūrus povandeninis laivas, milžiniška lydeka, neribota ežero valdovė ir plėšrūnė, ji buvo pikta kaip širšė.

7. 1Taškas skiriamas, jei mokinys nurašo reikiamą sakinį: Staiga visi nuščiuvo ir baugščiai prasiskyrė. Arba Visi išgąstingai tylėjo, nedrįsdami nė prasižioti.

PASITIKRINAMŲJŲ DARBŲ VERTINIMAS

PASITIKRINAMŲJŲ DARBŲ VERTINIMO KRITERIJUS IR JŲ APRAŠYMĄ GALIMA RASTI WWW. SVIESA.LT.

122

Užduo-ties Nr.

Taškai Atsakymai

8. 1

Taškas skiriamas, jei mokinys pasirenka NE ir remdamasis tekstu paaiškina, kodėl taip mano. Pavyzdžiui:Ne, nes jis neturi akių.Ne, nes jis negali matyti.

9. 1Taškas skiriamas, jei mokinys parašo, kad Iš pradžių lydeka buvo pikta, o paskui – atlyžo, nusišypsojo / tapo miela, maloni.

10. 1

Taškas skiriamas, jei mokinys paaiškina, kodėl lydekos nuotaika pasikeitė. Pavyzdžiui:Lydekai patiko sliekas.Lydekai patiko, kad sliekas, nesiraitė, nedejavo, neprašė pasigailėti, visu kuo domėjosi.

11. 1Taškas skiriamas už tinkamai parinktą ir pabrauktą sakinį:– Visų ežero gyvūnų vardu apdovanoju tave už ištvermę, narsą ir draugišką būdą!

12. 1

Taškas skiriamas, jei mokinys parašo du dalykus, paaiškinančius, iš ko galima suprasti, kad sliekas buvo patenkintas apdovanojimu.Sliekas, grįžęs namo, jį gerai nušveis žvyru.Apdovanojimą padės pačioje garbingiausioje vietoje.Jis širdingai padėkojo už apdovanojimą.

13. 1Taškas skiriamas, jei mokinys nuspalvina pusę slieką apibūdinančių žodžių.Keistas, mandagus, nuoširdus, drąsus, smalsus, kantrus.

Iš viso 13 taškų.

Rašymas

1. 2 Po 0,25 taško skiriama už teisingai parašytus 4 žodžius.

2. 3Po 1 tašką skiriama už kiekviename stulpelyje teisingai įrašytas raides ar dvibalsį, žymintį raidžių junginį. Suklydus žodžių stulpelyje daugiau negu du kartus taškas neskiriamas.

3. 2Po 0,25 taško skiriama už tinkamai pažymėtą kiekvieną mišrųjį dvigarsį žymintį raidžių junginį.

4. 33 taškai, kai užduotis atlikta be klaidų.2 taškai, kai mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai 10–13 žodžių pažymėti be klaidų.1 taškas, kai mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai 7–9 žodžiuose pažymėti be klaidų.

5. 4Po 0,5 taško skiriama už kiekvieną tinkamai išskirtą sakinį ir padėtą ženklą sakinio pabaigoje.

6. 6

Po 0,5 taško skiriama už kiekvieną teisingai sudarytą ir parašytą sakinį (iš viso 4 taškai).Papildomi 2 taškai skiriami, jeigu mokinys visus sakinius parašo be klaidų.Papildomas 1 taškas skiriamas, jeigu mokinys padarė 1–3 atsitiktines klaidas arba vieną sisteminę klaidą.

Iš viso 20 taškų.

Metodiniai patarimai 123

Page 6: LIETUVIŲ KALBA · 2 Kokia buvo mano vasara? 8–9 2–3 X 2 Kaip aprašyti vasaros įspūdžius? 10–11 4 1 Kaip ieškoti informacijos interneto svetainėje? 12–13 – 2 Ką skaičiau

5 priedas

Lankstinukas apie perskaitytą knygą

1. Popieriaus lapą sulankstyk. Pavyzdžiui:

2. Lankstinuke užrašyk:

• knygos autorių; • knygos pavadinimą; • knygos dailininką; • išvardyk pagrindinius veikėjus; • nurodyk veiksmo vietą ir laiką; • parašyk trumpą knygos turinį.

3. Iliustruok ir papuošk lankstinuką. Įrašyk savo vardą ir pavardę.

Priešpriešinis Trijų dalių vidinis Trijų dalių išorinis

Dvigubas vidinis Dvigubas priešpriešinis

4 dalių armonikėlė

5 dalių armonikėlė Keturgubas vidinis

144

6 priedas

Vardas, pavardė Data

Perskaitytos knygos pristatymo lapas

Autorius Dailininkas Pavadinimas

Puslapių skaičius Leidykla Kur vyksta veiksmas? Pagrindiniai veikėjai

Kuris veikėjas tau labiausiai patiko? Koks jis? Apibūdink.Pagalvok, kokie veikėjo veiksmai, elgesys tai rodo.

Su kuriuo veikėju norėtum susitikti? Kodėl? Ką veiktumėte?

(veikėjas)

145