6 7

K A L B A K A I P V I S U O M E N I N I S K U LT Ū R I N I S R E I Š K I N YS

1

I skyriusKalba kaip visuomeninis kultūrinis reiškinys

Kalba – pasaulio pažinimo priemonė. Žmonių ir gyvūnų kalba

Kas padeda išreikšti, kaip mes pažįstame pasaulį?

1.1. Perskaitykite, ką sako šios istorijos veikėjai. Atpasakokite raštu 2–3 sakiniais.

1.2. Įrašykite, ką sako pokalbio dalyviai. Papasakokite savo sukurtą istoriją.

1.3. Parašykite, kaip „kalba“ gyvūnai.

Šuo ; gaidys ; katė ; varna ; karvė ; vilkas ;jautis ; gyvatė ; arklys ;lakštingala ; žąsis .

1.4. Pasvarstykite, ar gali tą patį daryti ir žmogus. Kada? Ką suprantame, kai sakoma žmogus žvengia, šnypščia kaip gyvatė?

1.5. Pabaikite sakinius vartodami žodžius, rodančius, kaip pažįstame pasaulį.

Pavyzdys. Miško laukymėse ragavau kvapnių žemuogių ir aviečių.

Rytais ______________ ežere ir ________________ vandens vėsą. Basomis _____________ po rasotą pievelę ir _________________ paukščių giesmėmis. Pajūryje ________________ besileidžiančią saulę. _____________________ žydinčių gėlių kvapus. Buvau stovykloje, kur ____________________ su bendraamžiais iš skirtingų šalių, todėl teko __________________ ne tik lietuviškai. Su kiemo draugais __________________ labai įdomų žaidimą. Kai pliaupė lietus, _______________________ nemažai puikių filmų, _____________________ mėgsta-mos muzikos. Grįžęs į mokyklą ________________________ vasaros atostogų įspūdžius.

1.6. Palyginkite, kuo kalba skiriasi nuo kitų pasaulio pažinimo būdų.

8 9

K A L B A K A I P V I S U O M E N I N I S K U LT Ū R I N I S R E I Š K I N YSI S K Y R I U S

Baltija poezija ai, ai jūra stop Tautvydas kuisis saulužė

mielas Vilnija saulė dzyvų dzyvai

ulbuonėlis mergaitė Jūratė ne

kalbėti pirkia upokšnis upė merga naktibalda kar, kar Vilnius

šnekėtis medunešis cha, cha zvanyti Upyna fokstrotas vilnis juoktis

ei ledžingos  klecks pirmyn riedučiai škac smetuona Aušra

3

1.7. Susipažinkite su žodžių nameliu. Su suolo draugu pasirinkite vieną namelio aukštą ir paaiškinkite, kaip suprantate to aukšto žodžius.

šlepsėti – ; bumsėti – ;aimanuoti – ; trepsėti – ;žvangėti – .

2.3. Paaiškinkite, kada vartojame šiuos žodelius.

Ei, oi, aha, mmm, ne, oho, oo, tsss, dėkui, ech, atia, atsiprašau.

2.4. Parašykite jaustukus, kuriais reiškiami šie jausmai.

Baimė – ; skausmas – ;dėkingumas – ; noras atkreipti dėmesį – ; abejonė – ; susidomėjimas – ; džiaugsmas – ; nusivylimas – ; azartas – .

2.5. Vartodami jaustukų ir gamtos garsų, sukurkite trumpą pasakojimą apie pasivaikščiojimą audringą ar vėjuotą dieną parke ar miške.

Daugiareikšmiai žodžiai

Kaip skirstomi žodžiai reikšmės atžvilgiu?

3.1. Ištirkite, kurie žodžiai turi vieną, kurie – daugiau reikšmių: išrašykite vienareikšmius ir daugiareikšmius žodžius (galite pasitikrinti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Lietuvių kalbos žodyne“).

Saulė, miestas, ratas, dėžė, lokys, taškas, plunksna, pieva, žiedas, koja, eglė, stirna, nosis, akimirksnis, dantis, kėdutė.

2

1.8. Pasvarstykite, kokias gyvenimo sritis padeda pažinti šie žodžiai.

Kalbos kilmė

Kaip atsirado kalba?

2.1. Parašykite, kokius gamtos garsus mėgdžiojant susidarė šie žodžiai. Pasakykite, kas skleidžia tokius garsus.

Pavyzdys. Amsėti – am, am; šuo.Šnypšti – ; mūkti – ;murkti – ; kriuksėti – ;ošti – ; dundėti – ;žvangėti – .

2.2. Parašykite, kokius žmogaus skleidžiamus garsus mėgdžiojant susidarė šie žodžiai. Paaiškinkite, kada jie vartojami.

Šnirpščioti – ; trakštelėti – ;

10 11

K A L B A K A I P V I S U O M E N I N I S K U LT Ū R I N I S R E I Š K I N YSI S K Y R I U S

3.2. Pasiskirstykite į grupes ir vieni sukurkite rišlų pasakojimą su pasirinktais vienareikšmiais žodžiais, kiti – su daugiareikšmiais.

3.3. Šie žodžiai turi kelias reikšmes – pasiskirstykite į grupes ir parungtyniaukite, kas greičiau paaiškins jų reikšmes (galite naudotis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Lietuvių kalbos žodynu“).

Dugnas, obuolys, akis, traukti, liežuvis, lapas, langelis, plikas, nešti, gyvas.

3.4. Nuspręskite, kuri reikšmė pagrindinė.

3.5. Sugalvokite sakinių, kurie atskleistų šių žodžių daugiareikšmiškumą.

3.6. Nupieškite pasirinktų žodžių reikšmes iliustruojančių paveikslėlių.

3.7. Sugalvokite sakinių, kuriuose šie žodžiai įgytų nepagrindinę reikšmę.

Veža, kietas, grybas, skystimėlis, senis, rimtas, pavarė.

3.8. Pabraukite žodį, kuris kiekvienos grupės sakiniuose pavartotas vis kita reikšme.

A 1. Turguje ieškojau didelės kopūsto galvos. 2. Parduotuvėje galima paprašyti gabaliuko sūrio, galima pirkti ir visą galvą. 3. Krisdamas vaikas susitrenkė galvą.

B 1. Po lietaus oras tampa labai grynas. 2. Tai visiškai grynas medus, jame nėra jokių priemai-šų. 3. Niekur nesimatė nė debesėlio, dangus buvo grynas.

3.9. Su suolo draugu pasirinkite vienos grupės sakinius ir paaiškinkite juose pasikartojančio žodžio reikšmes.

3.10. Raskite, su kuriuo žodžiu pabrauktasis žodis sudaro junginį, ir paaiškinkite junginio reikšmę.

1. Kuklus elgesys dera visiems. 2. Šiemet palankus oras, todėl puikiai dera uogos ir kitos sodo gėrybės. 3. Netoli mano namų yra troleibusų žiedas. 4. Išsiskleidė nuostabus gėlės žie-das. 5. Į gilinamą šulinį buvo įleisti dar trys žiedai. 6. Man baisu nerti į nepažįstamą ežerą. 7. Močiutė moka nerti puikias servetėles. 8. Kiekvienam būtų sunku tverti tokį skausmą. 9. Darbininkai pradėjo tverti naują tvorą. 10. Nemenką rugių barą jau nupjovė jaunosios pjovė-jėlės. 11. Virtuvėlėje įsirengėme barą, kad sutaupytume vietos.

Elgesys dera – tinka;