30 Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

N 1 2 8600N 1822 80

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistikaan and t rd / Dida ti ing isti s

2016, t. 18, Nr. 1, . 0 / l. 18, N . 1, . 0 , 2016

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinių stiliaus problemos

Irena Smetonienė

ilnia s niv rsit tas, i t vi kal s kat dra, niv rsit t g. , 01 1 ilni s, ir na.s t ni n .v .lt

Ona Petrėnienė

i t v s d k l gi s niv rsit tas, i t vi kal t r s ir k nika i s kat dra, . v nk s g. 1, 0 111 ilni s, na. tr ni n l .lt

Anotacija. trai sn a taria s agrindinės r l s, s k ri is s sid ria a v rtinant i t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar stili . iantis 201 201 . rand s g a in dar anali , i k a atsak svar ia si s kla si s ar rand s g a in ra iniai atitinka t nk ini stili stili , k ri s i riskiria i, r ikalavi s ir k kia nk inia stili i i t rėt ti skiria i, k ks stilistik s sant kis s r t rika ir kai ra in s ra ar t rėt ti k n a as, ar vis t agr stas ra ini stilia s k lt r s v rtini as. trai sn gla stai ristat a, kai agrindiniai stiling s kal s r ikalavi ai at ikia i i laikini s klasi li t vi kal s vad vėli s , a taria i n t v t ir n tiksli stilia s klaid ė i ra ini s atv ai, ks ti tiriant irin d iag .

smi i i žodži i rašinys, retorika, stiliaus kultūra, stilistika, valstybinis brandos egzaminas.

http://dx.doi.org/10.15823/zz.2016.2

31

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

Įvadas

l t astar t vi rdvė n t la disk si s dėl i t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar v rtini . i strai sni tikslas a v lgti agrindin s r l as, s k ri is s sid ria a v rtinant g a in ra ini stili .

trai sni a t rės Na i nalini g a in ntr ra nagrinė 201 201 . li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar s. tli kant t ri ,

r i rėta 100 ki kvi n t dar . tlik s aigia dar anali , i r kė k li svar ia si kla si ai si kis s atskl isti trakt tinas kai strai sn k lia i uždavi-niai 1 ar rand s g a in ra iniai atitinka t nk ini stili stili , k ri s i riskiria i, r ikalavi s ir k kia nk inia stili i i t rėt ti skiria i, 2 k ks

stilistik s sant kis s r t rika ir kai ra in s ra ar t rėt ti k n a as, ar vis t agr stas ra ini stilia s k lt r s v rtini as. inėtina, kad i ra ini v rtini akt ali svar atvirtin ir k t int s, i sak t s 201 . s ali d. i t vi kal

s instit t v k si s 22 si s n a l nski k n r n i s i t vi kal a i laikinė k kl disk si tilia s sa rata k kl in , kad ni k n in ,

ir kla si ai, atsi sti laid s 2016 . li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in akt ali na i n ristat as , transli t s 201 . la kri i 2 d. r gd lėt tės ntr kanal k t , laid s t v ristat t s 201 t li t vi

kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar anali ės i vad s.trai sni i asirinktas tradi inis a ra asis analitinis t das, l id iantis v rtinti

ti k t rini s dal k s, ti k irin d iag ir at ikti i vadas. is t das tikslintas sist inės anali ės ir kritinės anali ės t dais, skatinan iais t ri kt ra in a v lgti sist i kai, i v sti lat snia k nt kst ir kart id nti k ti sa s tr k s ir i tr k atsiradi ri astis. i kiant atskl isti agrindini r l k nt kst ir int r r t ti kit t rė k n i as ir t ri r ltat s, r tasi

taanali ės t d .

Stilistika šiandienos mokykloje. Rašinio stilius

k kl stilistik s radėta k ti tik 1 6 . rad i tai v la ai lat s k rsas, a i antis ndr stilia s k lt r , l ksin ir gra atin stilistik , nk ini s stili s. ėlia k rsas sia rintas, ta ia v r snės klasės dė s s stilistikai i lik . i laikinė k kl , kai t igia . rka 2012, 1 , svar ia sia ra n stilis

tik s t ri i dėst ti, kini kal s stili gd ti. ranta a, ats k t as, t stilia s gd t as, ai k sni t rini agrind n galėt kr tingai dir ti dar , taigi a ir stilistik s ksl dal k s r ikėt i an ti .

ri a tariant li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar stilia s r l as, tikslinga a v lgti, kai stili s ir agrindiniai stiling s kal s r i

32

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

kalavi ai at ikia i i laikini s li t vi kal s vad vėli s . v lgsi tris li t vi kal s vad vėli s klasė s, agal k ri s stilistik s dal k 1 k a iandi n s ndr lavini k kl s .

ir a a i a v lgia vad vėli . ali nės, . t n s vad vėl Lietu-

vių kalba. Vadovėlis XI–XII klasėms ilni s t al a, 200 laik asi it vi stiling s kal s r ikalavi d i , t. . r a a t igia a stiling s kal s r ikalavi sa rata, ri nt ta k nika ini s ir lingvistini s g ė i s. tiling s kal s r ikalavi ai vad vėl at ikia i s ati tai, n vart tini kal s r i kiniai n anali a i tik a i ndrintai n r d a, k r ikėt v ngti, si kiant kal ėti stilingai2.

. N tri aitės ik vi i nės, . a ni nės, . ri a skaitės, . ar lski , . k vad vėl Žmogus ir kalba. Lietuvių kalbos vadovėlis 11–12 klasėms ilni s alt s lank s, 2012 da g dė si skiria a kal in i k nika i ai, ri nt a asi

gd stilistik s ir r t rik s v ikl . tilistik s ir r t rik s sk ri ristat a stilia s sa rata, i laikinis stilia s s v ki as, nk iniai stiliai, dinė i rai ka, stilia s individ al as. tiling s kal s r ikalavi ai vad vėl atskirai nėra a taria i, ta ia , vad vėl v rtinant stilia s k lt r s k at vilgi , inėtina, g a itin d taliai anali a i agrindiniai l gini st dėsniai, ats indint s ir aai kinant s kai k ri s stilist dar s skiria s ik ilingis, 1 1, 2 rka, 200 , 1 2012, 10 ir dar vis gana da nai kini ra si s dar s ks a s kal s l gini s a idi s3.

. aiti nės ir . rk s vad vėl Lietuvių kalba. Vadovėlis XI–XII klasei a nas vi sa, 200 i k lia as ti k it v sis, ti k ir dra d ia asis stiling s

kal s r ikalavi dis. tiling s kal s r ikalavi ai vad vėl atskl id ia i

1 ad vėliai asirinkti atsi v lg s k t r k nda i as. inėtina, kad astaraisiais tais randasi ir na dar , skirt kal ai ir stili i gd ti. i nas i na a si l ktr ninis vad vėlis kait ninė

k ri nė li t vi kal ai ir lit rat rai 11 12 201 . ri nė skirta a ild a dar i 11 12 klasės li t vi kal s ir lit rat r s a k s , ir savaranki ka dar i , 201 . i

k ri nė n a ai dė si skiria a stilistikai, r t rikai, sti rina s ir t rinės kal s n r ini ini s. tilistik s d i a t rė . nia ski nė.

2 tiling s kal s r ikalavi s ri nt ant k nika ini s ir lingvistini s g ė i s, v ngtini dal kai vad vėl trakt a i gana la iai, a i a ir t s kal s r i kini s, k ri , v rtinant kini rasi s dar s, laik i kal s n stilia s klaid is. av d i i, vad vėl ini as tiksl tr k as netaisyklinga vartosena rastai si tinas s kal s k lt ra kai in , ne)taisyklingumas tradi i kai laik as kal s k lt r s, s v kia s sia r a ras , kat g ri a . kal s k lt ra tai at si tinas tai ai kina a ir vad vėli a t ri asta s stiling s kal s r ikalavi as grynumas.

3 ad vėl i skirtas prieštaravimo dėsnis ats indi stilia s a idi klasi ka i s skiria minčių prieš-taringumo išvada prieštarauja prielaidai, prieštaringos sąvokos ir kt. l gin kal s tr k ik ilingis, 1 1, 1 rka, 200 , 1 , pakankamo pagrindo dėsnis pakankamo pagrindo dėsnio pažeidimo l gin a idi ik ilingis, 1 1, 1 rka, 200 , 1 . inėtini ir vad vėl i sa iai a taria i l gini

st as ktai klasifikavimas ir sąvokų apibrėžimas. Sąvokų apibrėžimas aai kina stilia s a idi klasi ka i s skiria to paties dalyko aiškinimo tuo pačiu, nežinomo – nežinomu l gin kal s tr k

ik ilingis, 1 1, 1 rka, 200 , 1 , klasifikavimo kat g ri a loginio skirstymo reikalavimų ne-paisymo a idi ik ilingis, 1 1, 8 rka, 200 , 1 .

33

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

itin i sa iai atskirai a taria i ndri i ir s i niai stiling s kal s r ikalavi ai, at ikia i ir d taliai anali a i i s r ikalavi s ili str ant s stilia s a idiai. inėtinas vad vėli a t ri t igin s, kad skirtin s l gik s ir stilia s tr k

gr ės ra vi n s s kit is gana gla d iai s si si s. av d i i, kal s l gi k as ra gla d iai s si s s tiksl , ai k , gla st ir an.

v lg s tris li t vi kal s vad vėli s klasė s, agal k ri s k a iandi n s k kl s , gali a dar ti ri laid , kad i laikini s vad vėli s links

ta a it v stiling s kal s r ikalavi d , ri nt a asi tais kling s, stiling s kal s vart i . ali a an ti, kad k kl kiniai s stilia s trk ais ir ia sia s si a sta r da i si raktini s kal s vart i g d i s.

ai n r d . rka 2012, 1 , kini stili gd da as k t as n gali i l isti i aki dvi stilistik s s v k individ ali stilia s ir nk ini tiksling

. nali ant li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar s, t nt astar si s s v k s ir k lia da gia sia kla si .

kaitant aigia si s dar s, kla si k la ir dėl t kstini ir int rt kstini dal k , ra ini k i i s, a dėl tiksl ar ra ini kin s si kia in rti, ar tikinti, ar s k lti v rtint asit nkini av din kal s rai ka. a ia svar ia sia ar kin s in , k ki anr , stili ar stilia s t kst is ra . k tik in da as, k ki anr t kst k ria, kin s gali asirinkti tinka ia si tikini

strat gi , arg ntavi d s, tinka ia si s tr s ir g ras, t , tik t t is gali i v ngti stilia s a idi .

. ar ink vi i nės 2008, 10 t igi , i vis s kal s at ain vair vės d dal kai la ia siai a rė ia n tik kal ini , t ir kit ki ndravi avidal s. ai stili s ir anras . i dal kai a i a da g da gia n g kal iantis anr , anrinė is

k nv n i is astar t a i rė ia a da g lis s nkiai aai kina vis nės g v ni n r ... . anrais, kaita at a s vis nini g v ni r ain s, anrai ar d vis nės r iki s ir tradi i as. N gana t , anras kr i ia

s d i s ir v iks s ta tikra link , s t ikia i s avidal , r , t kart l ia ir t rin , t dėl gali a sak ti, kad anras s vald ar ink vi i nė, 2008, 10 .

iandi n laik asi s sitari , kad valst ini rand s g a in sa r ta a asis ra in s ra li istini stilia s, lit rat rinis ra in s ksl liarina stili 4. i strai sni a t ri n n , t ks skirst as i s ės ra dingas vi nas ra in s riskiria as stili i n rs s dar tr s stiliai ir da g ė anr s sav s i ka ,

kitas a k nkr ia stili i kal in rai ka tai at arti snia li istinia ,

4 ai, kad valst ini rand s g a in sa r ta a asis ra in s ra li istini stilia s, lit rat rinis ra in s ksl liarina stili v atvirtinta ir 201 . s ali d. i t vi kal s instit t v k si s 22 si s n a l nski k n r n i s i t vi kal a i laikinė k kl disk si a i stilia s sa rat k kl . D a, v at ti, kad t ks skirst as kai k ri s k t a s ra na i na, valdinink atsak as, g li istika ra li istika, ra in s ra ra in s , atskl idė i s ainiav s s .

34

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

n kslinia stili i . N t l g s skirst as r d t rin r l s n i aigt ir s ialist n s sitari .

anali t valst ini rand s g a in dar at ti, kad kin s, ra da as ra in , si kia d t a t a at ikti sav intis, as arg nt ti a rii tinia siais

dais ir strat gi is, tikinti v rtint s sav in i t ising . adinasi, ir sar ta a asis, ir lit rat rinis ra in s ra arti ia si li istinia stili i. dėl, ti k

kant ra ti ra in , ti k v rtinant, tina atsi v lgti stili , stili , anr at s. ai at itin svar atsi v lgti ir iandi n s li istik s at s. ai

t igia . nia ski nė 201 , 11 , r gis, ilgai li t vi stilist dar s g vav si intis, kad kal k ria gr ini k rini ra t ai, kad tik i ir i ta t sak s gali a

asi k ti d i n , a a k i iasi. i sa, li istai ir sias a kas tai at gav i ra t , da ar l g ir s sik itė vi t is kal s k r s n l ra vald vairi s vis nės in r avi ri nės dir ant s rnalistai, kasdi niais saktiniais ir ra tiniais t kstais darant s did i l tak vis n i i s ir ra t a s , r kt ant s, dikt ant s kal ė i ir ra stili , d dant s t n skait t a s

ir kla s t a s i i r va s .

Stilistikos ir retorikos santykis. Rašinio kompozicija

ndr lavini k kl s skirt s li t vi kal s vad vėli s ra a ti k a i stilistik , ti k a i r t rik , ta ia iandi n vis da nia k lia as kla si as, kai r t rika s si si s stilistika6.

r t rik s r r s 1 1 1 2 , kai l ginis st as, sa r tavi as v atid tas l gikai, dis i i a dial ktikai, rat ria s ralė tikai, r t rika ta ksl a i kal ir stili , tai at kal ė i t nika. r s al s , k ri s n l t n kal s r ita ri na i nalini kal , vi na s d da i r t rik s ksl dalis stilistika ilg laik v g si kitas n a ia svar ias s dalis nia ski nė, 201 , 2 . N t a. s tinta a d i t t , kai a kal ėta a i r t rik s atgi i

, ital kslinink . ala gi kn g at iktas a i rė i as, k ria stilistika s r t rika visi kai ta atina s ir vart a s sin ni i kai nas, k ris k d iais tikina ai r ik ti intis ir a s s, vadina as stilistika, ar a r t rika ala gi, 1 6 ,

ksl liarina t kst k nstr kt v sis rin i as skirting stilistin v rt t rin i kal s ri ni k nta ina i a trėni nė, 2011, . ai t igia . rka 2012, 8 , svar ia sia ksl

liarina ... t kst nk i a ra at ikti dal kin in r a i , kad i i t atra kli a v lka a vai d ir i s dra i , t. . si kia a ir v iki , taig . av stili i ti t kstai riartė a ri li istik s ar gr inės lit rat r s . ksl liarina stili t kst s kslinia stili i ... ding s at ės tarsi di k a s a i ndrini as, a strakt as d rina as s k nkr t

, kal inės rai k s ks r s v , gla st as l id ia i i as gana i lėsta ir itinės atirti s l ntais ar ta ai kini i, ad dan ia l ngvia s v kti in r a i itini nė, 201 , 82 8 .

6 kinia s vis dar t igia a, kad r t rika s si si s kal ė i , stilistika s ra tini t kst .

35

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

16, it. i nia ski nė, 201 , 2 . tkr i tinas dė s s, kad a i rė i ri tas gr nai klasikinis r t rik s a i rė i as ak nt a as tikini as , t ir a ra ta stilistika tarsi vir snė , tik t r t rika. n g s avadini r t rika a skritai n ini a antra tė ak nt a ra , n kal ė i svar rai ra ti. tilistika. trika. it rat ra.

is tik a. stilistika, n k nk rav si ir v ik i vis r i st si sav agrind agrind r t rik , n ina antr lan . N t ra tiniai t kstai nagrinė a i, v rtinai ir k ria i r iantis r t rik s dėsniais, r ikalavi ais ir gali ė is. nia tik

stilistik s dal a taria i tr ai ta ra, sin kd a radėti t rinėti kai argnta i s ri nė i srit did li . r l an n lnai, 1 8 . ran

kal a i l id si vadina Na r t rik . aigi n n sigr s n stilistik s, t nt r ir r inv n i i dis i i asis ka a arg nta i s dal

nia ski nė, 201 , . . nia ski nės 201 , t igi , kardinaliai asik itė ir r t rik s s

ialist i ris tr s, a ta r , k ri rastai v i ri a kai kal s n v s dar tas s dis, kad tik nininkai kal a tr ais ir g r is .

Na si s lingvistik s atst vai k gnit vistai a i ta r a kal a kai a i vidin k r ini at ir st n n , ding n tik lit rata s, t ir ilinia s

nė s. ti s tr ir g r ilna ir t kst s ni , n t n girdė si i t rin . Da n skai iavi t d , av d i i, n stat ta, kad nės avart a a da g ias ta ras r vi n kal ė i in t . l vi i s d at s ir ini

r gra s kal ėt ai asak k ki n rs ta r kas 2 tas dis. adinasi, ta ra dinga vis ni ir vaira s d i kal ai i lski nė, 200 , 2 .

si lėtė ir r t rik s rdvės r t rik iandi n t l a ir sak tinis, ir ra tinis dis, k ri si kia a tikinti, av ikti adr sat . i laikinė r t rika, gali a sak ti, visi kai tra kė stilistik l t. elocutio , i a g si ir rat rtint na ais atradi ais, kai t isėt ir visada la ai svar i str kt rin dal ir sin kd s rin i s sik itė vi t is ta vis a vi t dali s. Na a si r gra avadini ai t rika ir raktinė r s kal s stilistika 2012/201 ksl t r gra a rnalista s r d i dvi dis i lin s si ngi . tkr i tinas dė s s, kad da ar a atvirk iai ir ia ra a r t rika, ri s ngia a stilistika nia ski nė, 201 , 6 .

nali ant li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar s, r asi i vada, kad ig ra in t i ri a r r t rik s ri , riginal kini dar s , tikėtina, t g r kai da gia . ai asak tina ti k a i t kst kal

in rai k , ti k a i ra t dar k i i .a ini s gri tai laik asi klasikinės t kst str kt r s anga, dėst as ir

a aiga , t dėl visi ra iniai atr d gana tra ar ti ki ir vi n di at ikia s a strak i s int s rad i , t lia k li s dėst dal s, a aig a i ndrina a. av d i i,

lit rat rini t dėst si s dal s vis s kai vi na rad da s i gra niais aktais a i ra t S. Nėris – XX a. neoromantikė, per karą pabėgusi į Rusiją, A. Škėma – XX a.

36

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

išeivijos rašytojas, didžiausias novatorius , n rs t ki aktai tikrai nėra arg ntas t ai, t dėl ir r iti ri t s av d i i, ėv nės ilg si skland iai av ksta tikrai n ki kvi na . a tra ar tinės ra a aig s. s ti si g akart a s svar ia si s int s i ra t k r s nagrinė i dali s, kartais ra in s aigia as a i ndrina sakini Taigi, tėvynė yra vertybė, o ilgesys laikui bėgant kinta; Lietuvių literatūroje grožio pajauta kasdienėm smulkmenom paprasta, subtili, lietuviškai santūri, bet labai tikra ir nuo-

širdi, be nereikalingų žodžių ir suvaidintų jausmų. Dal dar t ki s a aig s v rtint i s kai inti s kart i as. ė i as l gi kas, ta ia akivai d , kad kiniai

ra k i tai a i ndrinti da na a aiga rad da a a i ndrina aisiais d iais a i ndrinant , a i ndrinda as , a i ndrinda a ar a vadinasi , taigi , taigi

svarst tina, ar inėt rai k v rtint a s d ra laik ti tr k . in a, n gali a an igti trinarės ra ini str kt r s, ta ia i laikinė li is

tik k rė tikslas asi kia as ir taikant kit ki strat gi , v ., rad da a ti siai n dėst , i vada ra tarsi kit strai sni rad ia ar k rė i a, i siv r si ara i s ask tin astrai v ., . alatk s k ntar s , ta ia in i taiga ir

arg nta i a ra a k ia si l gi . i t ki s aidi s k i i a st di t rinė ir stilistinė li istini t kst anali ė 201 ra . nia ski nė. ia,

si ni rat ri , kai ikia si i laikinės r t rik s av d iai anali a i . ali li , . ik tavi ia s ir . alatk s t kstai. adinasi, ra in kin s tai at gali k n ti vairiai, svar , kai t lia s dėst i arg ntai, kai s si kia a av ikti ra ini skait t s.

N t ir kant klasikinės k i i s, n gali a a ir ti, kad ang sa a la ai vairi . i laikinės r t rik s s ialist D. ar ski 2011, 2 00 t igi , ang gali a s sita atinti s a dit ri a, gali a s sa a s sit a i a, s gr tini as, tiksl i dėst as, t s svar i dėst as, r t rinis kla si as, itavi as, statistini d n itavi as ir t igini r lavi as, ist ri s asak i as, n t ras t. . tai, kas

kini i atr d svar asak ti a i rad i , n s taikli rad ia dar g r s d .Dėst dal t ri ti lėt a a t a, ki kvi nas t igin s ar tas arg nt

ar arg ntais, ta ia ir dėst i dalis gali ti n tral s asak i as, ai kini as, l s nis asak i as, kal i i ita i a ar si n s dial gas i astar t

li istikai a dingas dėst si s dali s int rt kst al as. adinasi, ir kin s t ri laisv sav intis dėst ti a rii tinia si d .

ra a aiga tai at svar i kai ir kit s t kst dal s, t dėl ir ra in s n tinai t ri aigtis a i ndrini , a i sak t in i akart i . a aiga gali ti ask tinis ir

tvir ia sias in i dėst arg ntas, t dėl gali a asit lkti k ki n rs a t rit t intis itavi , as nini r i k ri s t a, i k , t in vi i . .

nia ski nės 201 , 2 t igi , a aigai d ra ir anal gi a, ir r t rinis kla si as, ir

a ant sis gali asirinkti, k r s dėli s ak nt s, t. . svaria si s arg nt s. ali a strat gi a, kai svaria si arg ntai i dėst i dar ang , gali a svaria si s arg nt s i dėst ti ir i lėt ti dėst dal , t gali a s asilikti a aigai. N asirinkt s strat gi s rikla s s ir t kst k i i a.

37

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

s sita atini as s a dit ri a, ir itavi as, ir ras, ir tr s ist ri s a asak ias. N t ir a ild i s t s ti s, s ra as n t aigtinis. k nda i s ia n la ai

tiks, da nia siai a aig adikt a kit s t kst dal s . aigi r t rika s t ikia laisv sav intis i dėst ti vairiai, tai rikla s n asi

rinkt s r t rinės strat gi s. var ia sia kad kin s galėt atskl isti sav i r si , g ė i arg nt ti asak tas intis, asina d ti vis is r t rik s t ikia is gali ė is. ig tai k kl t atkr i tas dė s s, k t ai gd t k ri kas as n s, t i v ngta ra ini tra ar ti k , t kst k ri a k s ta t d snės ir na ding snės.

Stiliaus kultūra. Rašinio stiliaus vertinimas

varst tina, ar vis t agr stas stilia s klaid 8 ė i as. tr d , kad dar v rtint a s n visada ai k , kas laik tina stilia s klaida klaid s i s stilisti kai tais kling s sakini s , stilia s klaid is laik i t ki a idi ai, k ri akivaid iai rikla s kit s v rtini n r gr ė s, ir an.

ai in , stilia s k lt ra s v kia a kai g ras stili s, stilinga kal a. agrindinis vart a d i ar sakini stiling krit ri s tiksling as, t. . atsi v lgia a, k r, kada, ka ir t. t. dis ar sakin s vart a as ik ilingis, 1 , 2 .

tiling s kal s ri laid s ra tais kling as ir l gi k as. ais kling as si tinas s kal s k lt ra s v kia a sia r a ras 9 . ai ndrinės kal s n r laik asis. ai t igia . rka 2012, 10 , tais kling as r i ir raktin i stilistikai, n s n tais klinga kal a da nai na ir n tiksli, kartais ir n ai ki, n gla sta, n sklandi,

n g va . is tik, . rk s 1 8 , 20 n n , v rtinant ra in , t ki s tr k s r ikėt skirti ri kal s, n ri stilia s klaid , n s stili s ia k n ia ir ia sia t dėl, kad kin s g rai n ka ndrinės kal s, n ais s n r , n dėl t , kad

8 tilia s a idi ai ilg laik skirst ti stiliaus klaidas ir stiliaus trūkumus la ia r. ik ilingis, 1 8 , 2 , rka, 1 8 , 1 26 . tilia s klaida tradi i kai v vardi a i nk ini stili n r ar a

ndr si s stilia s k lt r s tiksl , ai k r ikalavi a idi ai, t. . n si ngi ai stili i, k ri s tais r da i si gana akivai d iais, ai kiais r ikalavi ais, n tgi tais klė is rka, 1 8 , 21 . tilia s tr k ais laik tas ndr sni stilia s r ikalavi n ais as, av d i i, n vai dinga ra ini

kal a, k r tikt ra ti vai dingai, sk rd s d nas ir kt. i di n stilistik s dar s stiliaus klaidos t r in linksta a atsisak ti lg. n r a

ir klaida kal s k lt r s ktas kis, 200 , 6 a i

stilia s n r s sa rat ir savit tai at r. rka, 2002, 66 6 , kai tiksl snis i a as vart ti stiliaus trūkumo t r inas rka, 200 2012 . is t r inas iandi n vart a as visi s stilia s a

idi a s avadinti la ia r. rka, 2012, 10 . D a, v rtinant kini ra si s dar s ir int klaidas, t ri kai agr st snis stiliaus trūkumo t r inas v rtint gali klaidinti lg. anal gi

kalbos klaida ir kalbos trūkumas . Dėl i s ri asti s stilia s a idi ai, l iant s ra ini v rtini , kini dar s vadina i stiliaus klaidomis.

9 al s k lt ra, s v kia a la i a ras , a i a kal s k lt r sia r a ras rt l gi ir stilistik la ia r. kis, 200 , .

38

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

arinkta n tinka a i rai k s ri nė . aigi v rtinant kini ra si s dar s, tais kling a idi ai trakt tini kai kal s gra atik s ir d n klaid s ir skiria i n stilia s n g r vi .

gi k as si tinas s st . ai l ntari l gik s r ikalavi laik asis kal , arg nt tas kal ė i as. radi i kai raktinė stilistika l gini s kal s tr k s skiria n stilia s tr k rka, 2012, 10 . i a tar i tr k n visada ra ai ki, av d i i, n l gi kas sakin s da nai sti ir n ai k s, n tiksl s ir an. k ri krit ri i laik a tr k atsiradi ri astis l giniai kal s tr k ai ra n ti k kal s rai k s, ki k st tr k ai, atsirad dėl l gik s dėsni a idi .

rtinant kini dar s laik asi s sitari , g vi na sakin gali ti i as n da gia kai vi nas stilia s ar l gik s a idi as, t dėl kartais v rtint ai

n vi n dai n sak sakini a idi ti . i kiant i v ngti skirting klaid ė i , l giniai kal s tr k ai kini aigia si s dar s astaraisiais tais agal s sitari i i st kai stilia s a idi ai.

sa a vairi stilia s tr k klasi ka i rka, 1 8 , 20 22 2012, 110 111 , ta ia , kal ant a i kini ra dar klaid gr avi , laik asi t nd n i s ti ini s, dingia si s stilia s tr k s skirti atsi v lgiant agrindini s stiling s kal s r ikalavi s ik ilingis, 1 1, 2 2 6 1 8 , 2 , rka, 1 8 , 1 26 .

rasta skirti bendrąsias tiksl as, ai k as, gla st as ir specifines vai dingas, g v as, ska as ir kt. stilia s at s ar vadina si s gero stiliaus

reikalavimus 10. tkr i tinas dė s s, kad na a si s stilistik s dar s rka, 200 , 2012 n ėra kal a a a i anks ia stilistikai skirt s gra atini s dar ini s,

r l gini s a idi s, n s astari i da nia siai s ta a s kal s klaid is. ai v rtina i i sintaksės r i kiniai iandi n a taria i r. 2 , 200 ir anksia kal s ai k klaid is laik ti kai k ri d i tvark s ar al tini a ini

sakini vart i atv ai.ai a v inėta, anali ant li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s

g a in dar s, ast ėta, kad kartais ra ini s stilia s klaid s skiria s nt v tai ar i s n tiksliai. dingia si s ks t s n t v t ir n tiksla s stilia s a idi ė i atv s anagrinėsi i sa ia 11.

10 sa ia s iais r ikalavi ais kart ir s stilia s tr k klasi ka i is gali a s si a inti ik ilingi dar s vad vėl i t vi kal s stilistika 1 1, t. 1 , strai sni s , skirt s

kini stili i gd ti r. . ik ilingi tilistik s dar rinktin 2010 . tskir dė si n si ln a i i r rk s vad vėliai i t vi kal s stilistika 1 8 , tilistika 1 na a sias atais tas ir a ild tas l idi as 2012 , rat kn g lė tilistik s rat s 200 , st di kn ga

kla s t kstas rag atika, stili s, kal a 2008 , strai sniai a i stilia s k lt r s dal k s vi nas i kini stilia s klaid s s v ka, klasi ka i a , sk l tas strai sni rinkin a ini klaid s ir

tais raktika 1 8 . ai at inėtini r s r lia ski nės tilistik s rati ai 200 , Ni lės ink vi i nės k ri nė dagavi rad n s 201 .

11 ai a valgini d i anali ė. k ti t d l gini s r ndi n sii a a, n s ta r ikalingi nd gn sni t ri ai.

39

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

ir ia sia ak nt tina, kad, v rtinant kini ra ini s, stilia s klaid s ainia s s kal s klaid is. ai in , sia r a ras s v kia a kal s k lt ra ra atskiria a n stilistik s ksl . al s k lt ra kal s rai k s ri n s v rtina

n r s t a i s k l i ng i ri , stilistika nagrinė a kal s ri ni vart i t i k s l i ng . itai tariant, stilistikai r i, k r, k ki is a link ė is ndraant, k kia t kst dis, gra atinė r a, sakin s tinka, k r n , k dėl tinka ar a n tinka rka, 2012, , si kia a tinka i ri ni i dėst k navi

, s d rini kal s sra t ir t kst . i i ri t rėt ti laik asi ir v rtinant kini ra si s dar s, ta ia , kai at ti i irinės d iag s, stilistik s

klaida n r tai i a n t ir tai, kas kal s n r ina si s l idini s tradi i kai laik a kal s klaida. av d i i 1 Vis populiarėja nauji i š š a u k i a n č i ų drabužių stiliai. 2 Meilė – tai jausmas, dėl kurio verta gyventi. V. Krėvės „Skirgailos“ g e r i e t i s Keleris įkūnija stiprybę, teikia vilties ir moko šiandieninius žmones atlaidumo. Viso to p a s ė k o j e žmogus gali įgyvendinti savo svajones, užsibrėžtus tikslus. i int n rtai gali s u t i k t i literatūroje. Kai kada žmogus yra pasiryžęs paminti savo idealus v a r d a n šlovės, pripažinimo ir pinigų, tad į žmogiškąsias vertybes žiūrima kaip į silpnybes. 6 Poemos žmogus gamtos vaizdais bando sugrąžinti šviesią praeitį, išstumti niūrią ir tamsią

dabartį. Jis tai gali padaryti tik atsiminimų apie šilelį d ė k a. ali a an ti, kad stilia s klaid s aini a s s kal s klaid is n tik dėl v rtint n a si i rė i kai in , stilia s klaid sa rata atsirad t t , kai kal s k lt ra dar n v

atskira dis i lina, tais kling as v s v kia as kai stilia s dal kas r. ikilingis, 1 1 . D a, st k ant na stilistik s l idini , st di a i inėt t ri lėt v ikalai, st di anti i, kai at ti, kartais ritr ksta iandi n s t rini

kal s n r ini ini . ita ri laida, k dėl kal s klaid is ar tr k ais v rtintini kal s r i kiniai

li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in dar s i i stilia s klaid is, galėt ti si tina s aigia dar kal s v rtini a ra , skirt

kini aigia dar , , , 12 klasės li t vi kal s skait s v rtint a s. inėtina, kad r ngiant kal s v rtini a ra , laik tasi rin i v rtini svarst , k laik ti klaida, k n si ti s k r s . ai n r d a a ra 201 , a d n ir gra atik s klaid is laik i atv ai, t ikia i Did i kal s klaid s ra ... , tai at ... vi ti ir ksl inist ri s a r t s

k klini s vad vėli s t ikia i atv ai, k ri v rtini as n ri tara a al s atari ... v rtini i . aigi ti n vart tini kal s r i kiniai, k ri vardi a i

kai n n r iniai tik atskir s altini s av d i i, al s atari s ir

40

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

k r s i ra n akt al s, a ra n at k 12. n tarta n tra kti ir nvi n dai kal inink v rtina dal k 13. kal s v rtini a ra n tra kti inėti kal s r i kiniai kini aigia si s dar s klaida n t rėt ti i i, d a, rad i s r i kini s kini ra si s dar s , v rtint ai n r tai s ra link skirti stilistikai. av d i i 1 g s, k ris s g a atl isti, gal n t visai altai r ag ti kit a kal as, s m e r k i m u s, nėra silpnas. 2 Mažvydas žmonėms bandė

įrodyti, kad krikščionių kunigai nori tik naudos sau, kad be pinigų p a s j ų net neverta eiti. Atlaidumas gali būti k a i p silpno, t a i p i r stipraus žmogaus bruožas, priklausantis nuo

žmogaus charakterio ir požiūrio į aplinką, o kartais – nuo tam tikros situacijos. kivai d , kad at ikt s av d i s stilia s klaid s i s visi kai n agr stai 1 a strakt da giskait s n vart i as si tinas s r l gi a gra atika , 2 linksni a idi

as ra sintaksės klaida gra atika , kaip..., taip gali ti vart a as gr tini i, n t rin ia l gini ats alvi , r ik ti kai al tinis dalinis n r s variantas r.

2 , 200 , 1 . rtinant rand s g a in dar s, kartais nėra atsi v lgia a ir kini a

vart t s kal s i rai k s ri nės s antik . i a stilia s klaida, n rs dis sakin vart a as t ri a ir gali a r ik . av d i i 1 Atlaidumas – žmogaus charakterio savybė, kurią tikrai turi ne kiekvienas. Daugelis atlaidumą vertina kaip silpnumo arba stiprybės išraišką. Atleisti ar ne? Klausimas, kurio atsakymą gali lemti tik žmogaus v i d u s14 ir nuostatos. 2 Šiuolaikiniame pasaulyje kylantys streikai dėl viršvalandžių, per mažų atlyginimų, netolerancijos kitokiems verčia valdžią labiau stengtis padėti visuomenei išspręsti šias problemas. Šiuo metu Lietuvoje aktualus k l a u s i m a s 1 yra dėl homoseksualų santuokų įteisinimo. Dėl šios priežasties herojus pasiryžta nenusileisti klastingam valdovui – pagrindinis veikėjas nutaria atkeršyti už savo tėvą ir neleisti į s i v i e š p a t a u t i 16 Klaudijui. tilia s klaida n gali ti laik i ir s anti kai t v ti nginiai, av d i i 1

12 a ra n tra kti klaid is n laik tini ir ti kal s dal kai, k ri al s atari s v rtina i kai al tiniai n r s variantai, v . sangr ini r nusirašiau sau tvarkaraštį pasiėmiau su savimi kuprinę , v r. g. dal vi s t. g. daiktavard iais vart s na merginos susižavėję vartė naujausią madų žurnalą . kiniai i dal k t ri ti k i, t kai k a, kai i ai kina i ir v rtina i

k r s tai t dik s dal kas, aigia si s dar s i n v rtintini kai klaid s tt //vlkk.lt/lit/10 0 .

13 tskirai inėtinas ir kal s r i kini , t rin i vngt., v rtini as. al s atari s kal s r ikiniai, a ėti vngt., v rtina i kai n n r iniai. i ni t atv ra gana ai ki s klaid s, n t rin i s

rs kt v s i atv ai tra kti kal s v rtini a ra i ai kina i vad vėli s , t dėl gali i laik ti klaid is kini ra si s dar s , v ., nervuotis , kiti dar n akanka ai i tirti. astari i,

alst inės li t vi kal s k isi s t igi , n tinka n i k ti, n i kinia s klaid is laik ti. 14 l. Da artinės li t vi kal s d n 2011 n r d a, kad vidus ra . dvasia, si ika, v . Vidaus

pasaulis. Vidaus balsas.“1 l. Da artinės li t vi kal s d n 2011 n r d a, kad klausimas ra 2. kn g. davin s, r

l a, v . Kyla klausimas. Iškelti klausimų. Sunkus klausimas. Šie klausimai dar svarstomi.“16 l. Da artinės li t vi kal s d n 2011 n r d a, kad viešpatauti ra 1. t rėti vis vald i ,

v . sako, ten biurokratai viešpataują 2. ti vi a i , karalia ti, v . Vytautui viešpataujant, Lietuva buvo galinga.“

41

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

Kerštingumas itin aktuali tema s u m a t e r i a l ė j u s i o j e mūsų dienų c i v i l i z a c i j o j e – žmonės vis žiauresni ir negarbingi. 2 Sąvoka „maištas“ apibūdina taisyklių nesilaikymą, ėjimą prieš sistemą ir stereotipų laužymą. Iš šio apibūdinimo galima teigti, kad maištauti nėra teisinga. Tačiau ar visada s t a n d a r t ų l a u ž y m o p a d a r i n i a i blogi?

nali ant ra ini s, ast ėta, kad kartais v rtint ai gana ti s kai int r rt a stilistik s vad vėli s a tart s ti ini s, dingia si s stilia s a idi s. rai in a, kad stilia s klaid s n atsi a s n k nt kst ta ati kal s ri nė vi na k nt kst gali ti trakt a a kai kal s n g r vė, kita kai iki, av iki, stilinga rai ka. tkr i tinas dė s s, kad t k ris kal s vart i atv is

t rėt ti v rtina as atsi v lgiant vart i sit a i . av d i i 1 <...> Vinco Mykolaičio-Putino kūrinyje „Altorių šešėly“ galime įžvelgti atlaidumo, kaip žmogaus stiprybės, ir neatlaidumo, kaip silpnybės, priešpriešą. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris ilgus metus praleidžia kunigų seminarijoje, į kurią jį siuntė tėvai <...>. L i u d a s toliau gyvena taip, kaip troško: keliauja, mokosi ir kuria. rtint as i stilia s klaid , n s sakin an sant ai k tr k tr ksta d i vart a a Liudas, n Liudas Vasaris . a ia ,

kai at ti i at ikt av d i , n atsi v lgia a, g t kst Liudas Vasaris a v a inėtas, tad stilia s a idi vart ti tik v ikė vard nėra1 . lg. 2 Meilė gali

būti įvairi: m e i l ė i ai, m e i l ė tėv n i, m e i l ė vyrui ar moteriai. Tačiau, kad ir kokia ji būtų, tai prisirišimo, atsidavimo jausmas, dėl kurio žmogus tampa <...> doras, taurus. ai in , stilia s a idi laik tinas n t v tas, k r s t a i ar ndra akni d i , ra i , sintaksini k nstr k i kart i as ta a ia ar a gr ti s sa

kini s 18, ta ia at ikta av d vart s na ra t v ta, gali a. ai ana ra. ai t igia . nia ski nė 2001, 2 , g ria sias ana r s kai ir da g s kit

r t rini g r variantas ... ra d ir a tr s akart i ai klasikinis a ks vid r s. rinarės k nstr k i s ad da i laik ti saik , darn , al n sakini ska

s . lg. dar Mes kiekvienas esame ar buvome ką nors įsimylėję: g a l t a i darželio laikų meilė, g a l slapti ir užgniaužti dabarties jausmai, apie kuriuos nedrįstame prasitarti, g a l t a i dviejų širdžių liepsnojantys, atviri ir nuoširdūs išgyvenimai. tilia s klaida n tv ta ta t l gi a l na 19 v rtint ai n r tai laik ir t kias ra in avart tas kal s ri n s, k ri is linksta a tikslinti ar ak nt ti at ikia a k nkr t snė a ra dal k arakt ristika . av d i i, Mus s u p a n t i a p l i n k a tampa vis kupinesnė pykčio, pavydo, kančios scenų. lg. dar Tik suprasdami, kaip svarbu kartais

1 tilia s a idi ais laik i n t v ti, n in i s tr ini ai d i ar ra ės st gi s kai n asak tas tinas dis, ra ė , v . Lietuviams gerai žinomas poetas A d o m a s ? yra tikras fenomenas, rašęs apie Lietuvą ir jos grožį lenkiškai.

18 v . Ne vien M. Katiliškio k r g a l i m e a t r a s t i a t l a i d u m o. A. Škėmos kūryboje taip pat yra a t l a i d u m o. Jo kūrinyje „Balta drobulė“ g a l i m a a t r a s t i a t l a i d u m o.

19 tilia s a idi ais kal s gla st tr k ais laik s n t v t s ta t l gi s, l na ai, lg. Šiandien vis svarbesnė tampa s u p a n t i a p l i n k a, kurioje žmogus gimsta, auga, gyvena ir kartu ją

keičia.

42

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

pamiršti save ir atkreipti dėmesį į mus s u p a n t į p a s a u l į, į esančius šalia, ir stengdamiesi daryti gera, galime pasijusti kilnūs.

inėtina tai, kad rand s g a in dar v rtint ai rn l g gri tai v lgia ra ini s atsiskl id ian ias kini k r ing i rai kas. tilia s klaid sk a a

ėti v lg s ta tikr avart t kal s r i kini in ats alv , visi kai n atsi v lgia a avart t s kal s i rai k s ri nės ks r s v , vart i s r s stilistin r gistr ir an. N risi ak nt ti, kad kiniai, kai ir visi k rė ai, gali rinktis vart ti n tradi in s, vai dingas i rai k s ri n s a nės, atsi v lg s stilistini r gistr d r 20. av d i i 1 Likusi be šeimos, namų, ji viena n e š a n e p a k e l i a m ą k a n č i ą ir toliau, nesuvokdama savo vyro mirties, ieško jo. art s na t v ta, gali a.

ai t ni i a kart ir i r lė , n r tai vart a a r liginės t atik s t kst s . 2 Vis dažniau tenka sutikti žmones, kurie yra p a s i k l y d ę savo jausmuose, noruose, neži-

no gyvenimo siekių. art s na t v ta, gali a. ai ta ra, kai r iantis dal k ana , vi n dal k at ės rk lia s kita .

ai at ti i irinės d iag s, stilia s klaid is v rtint ai laik ir asnini s av d i i, Žmogaus atmintis yra unikali, nes joje gali išlikti ne tik faktai, bet ir gyvenimo potyriai, žmonių bei vietovių, k u r i o s k e l i a s e n t i m e n t , av ikslai , ir vai ding s al gini s av d i i, 1 Iš pirmo žvilgsnio teisingas, kitos išeities nepalie-kantis veiksmas l y g t i k s i n t i b o m b a pradėjo naikinti jį iš vidaus. 2 Romane „Vakarų fronte nieko naujo“ karas parodomas k a i p n e g a i l e s t i n g a g y v e n i m o m ė s m a l ė, kuri negrįžtamai pakeičia žmonių gyvenimus. Simbolinę prasmę kūrinyje įgauna kunigo sutana. Juodas apdaras Liudui Vasariui yra t a r s i k a l ė j i m a s. , kt. inėtin s ir sintaksinės

g r s, av d i i, rid ri as 1 Dažnai atsitinka taip, kad žmonės pasiduoda aistrai ir praranda tikrąją meilę. I r tik ją praradę supranta, kad be jos nebebus laimingi. 2 Kas yra inteligentas šiandien? I r ar šiandien yra inteligentų mūsų visuomenėje?

Disk t tina, ar t v tai stilia s klaid s ėtin s ir tais atv ais, kai kin s gal ir n t lia sia rai ka, t n a tinai agr stai k ria savit , individ ali stilia s ri n . av d i i 1 Sakoma, kad gyvūnai neturi humoro jausmo ir nežino, kas yra

juokas. Juoktis gali tik žmogus. Ta s b e s i j u o k i a n t i s g y v ū n a s – g s – gali kurti, taip priešindamasis savo mirtingumui, laikinam buvimui trapiame, iriame, grėsmingame pasaulyje. 2 Jis rizikavo savo g y v y b e klastodamas įvairius laiškus, kad išsaugotų g y v y -

b e s. astara a av d kin s tarsi aid ia r is vi naskaita ir da giskaita , tai l g ir si kda as i ga ti skirting s t ati s d i ni ans s.

isi kai n ai k , k r iantis kini ra ini s stilia s klaida laik as t k ks ra an i ksk rsas as nin atirt , risi ini s ir an., kai tai atitinka stilistin

20 r ai ar kit s ninės rai k s ri nės laik tini stilia s a idi ais tik tada, kai vart i as nt v tas, kai ais antra a a ir an., v . 1 Taip atsitinka, jog kartais žmogus, tauta, šalis tampa

g ė r i o k r u o p a b l o g i o s t a t i n ė j e ir norint išsivaduoti tenka maištauti. 2 Tokių gerų žmonių, kaip Jonas Paulius II, yra išlikę labai mažai. Juk ne kiekvienas sugebėtų atleisti tam, k u r i s p e r p l a u k ą a t ė m ė t a v o g y v y b .

43

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

r gistr ir t kst ra vart a a t v tai. av d i i, Seneliai sakydavo, jog dažniau turiu nusileisti ir tolerantiškiau priimti kitų nuomonę. Jie manė, kad tik paklusnumas gali vesti mane mano svajonių link. ana i ksk rs gali a rasti ir lit rat r l g ksl dar s .

aigi valst ini rand s g a in dar v rtint a s t nka itin s nk s ir atsakingas vaid , n s i s r ikia at a inti n tik tai, kas ir kai ra in asak a

ara a , t ir kai tai gali ti i girsta, s v kia a, int r r t a a. rtint as t ri ti la ai a k t s k t n i s, n s v rtinant ra t dar s r ikia r tis n tik r t rik s, t ir vi si s k nika i s, disk rs anali ės, s antik s, i dali s ir lingvistinės rag atik s i t kst lingvistik s t ri atirti i.

Baigiamosios pastabos

1. iandi n s li t vi kal s ir lit rat r s valst ini rand s g a in ra ini sa rata, d a, dar nėra iki gal a galv ta ir ai ki. g ist antis s sitari as, kad valst ini rand s g a in sa r ta a asis ra in s ra li istini stilia s, lit rat rinis ra in s ksl liarina stili , r d t rin r l s n iaigt ir sist ini i ri st gi . k t a s ir kslininka s tina s sitarti,

k kia stili i, stili i ir anr i gali a riskirti ra in . ai t ats irti s ta kas nstat ti r ali si s stilia s r ikalavi s kal ini s, str kt rini s , gali as kini strat gi as, a i rė ti ra ini nk i as , kad kin s galėt atskl isti sav i r si , s g ė i arg nt ti asak tas intis, asina d ti vis is r t rik s t ikia is gali ė is. is ingsnis l ist k t a s gd ti k r i kas as n s, i v ngti ra ini tra ar ti k .

2. i di n stilistik s ir r t rik s sant kis l id ia laisvai ir k r i kai v lgti ra ini k i i . kant k n ti ra ini s, gd r s svar i r kinti arg nt t dėst kr ting ir r gr si , savaranki k sav in i rlavi , skatinti savaranki kai int r r t ti, ast ėti ir skatinti riginal , k r ik , n atkart ti i kt s dal k s a ta tikras kli s, vad vėlini s ta s . ra in t rėt v lgti kai a t rin k rin , n v rtinti agal sav k ar

n sistat tas t kst ra tais kl s. Dar s n gali ti n t v t k i i s n v rtini , ig tai atitinka ra ini s ir tiksl .

. ai at ti i irinės d iag s, iki i l sa a n i s r st stilia s k lt r s kla si , sti at tr kis tar k r s ir v rtini . tina gri tai a si rė ti, kas laik tina kal s, kas stilia s klaida, n ti ka stilia s klaid is laik ti kal s r i kini s, k ri rikla s kit s v rtini n r gr ė s. inėtina, kad r t rika ir stilistika l id ia visav rti kai na d tis tr ir r t rini g r gal ė is, n t i tai a id ia n stat tas kal s k lt r s n r as v ., ka ini darini , kata r i , r k ni , da gta ki ir kt. vart s na .

44

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

Literatūra

itini nė, . 201 . Mokslinio teksto stilistika. ilni s d k l gi a. i lski nė, . 200 . n t ali i k li ta ra i t v s rinki disk rs . Kalbotyra,

1 , 1 6 . D 2011 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas tas tr ias l ktr ninis l idi as.

aktinė l k t lė / dakt ri k l gi a t. in s v r. r dakt ri s , . ilkis, . a la skas, t. itka skas. ilni s i t vi kal s instit tas, 2006 int rn tinė v rsi a,

2011. ri iga r int rn t tt //d .lki.lt.nia ski nė, . 2001 . t rika i kal s stilistika. ilni s ksl ir n ikl di

l id s instit tas. nia ski nė, . 201 . t rika ir stilistika vis s ir dali s sant kis. Šiuolaikinės stilistikos

kryptys ir problemos / d. . t ni nė, . trėni nė. ilni s d k l gi a, 8 .nia ski nė, . 201 . Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė. ilni s ilnia s niv rsit t l id kla.

2 200 Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai (S 3) / d. . ili naitė. r. r d. . kis. ilni s ksl ir n ikl di l id s instit tas.

ar ink vi i nė, . 2008 . Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. ilni s rs s a r s.trėni nė, . 2011 . Mokslo populiarinamųjų tekstų kalbos ypatybės. Daktaro disertacija. ilni s

ilnia s niv rsit t l id kla.ik ilingis, . 1 1 . Lietuvių kalbos stilistika 1. ilni s intis.ik ilingis, . 1 . Lietuvių kalbos stilistika 2. ilni s kslas.ik ilingis, . 1 8 . tilia s klaid anali ė. Rašinių klaidos ir jų taisymo praktika. Straipsnių

rinkinys / d. . la ni nė, . ik ilingis. a nas vi sa, 2 .kis, . 200 . Kalbos kultūros studijos. ilni s i tasis dis. 201 Skaitmeninė mokymo priemonė lietuvių kalbai ir literatūrai 11–12. ri iga r

int rn t tt //s 201 lt. gd .lt/11 12.ar sk , D. 2011 . Oratorystės menas. Sėkmės strategijos. ilni s l a litt ra.

Župerka, K. (1985). Mokinių stiliaus klaidos (sąvoka, klasifikacija). Rašinių klaidos ir jų taisymo praktika. Straipsnių rinkinys / d. . la ni nė, . ik ilingis. a nas vi sa, 1 26.

rka, . 2002 . i stilia s n r savit . Bendrinės kalbos ribos. Teminis tezių rinkinys ir 10-osios Jono Jablonskio konferencijos pranešimų tezės / d. . inskaitė kli nė, . il iki nė. ilni s i t vi kal s instit tas, 66 6 .rka, . 200 . Stilistikos pratybos. ia liai ia li niv rsit t l id kla. rka, . 2012 . Stilistika. ia liai ia li niv rsit t l id kla.

45

ISSN 1392–8600E-ISSN 1822–7805

Žmogus ir žodis / Didaktinė lingvistika / 2016, t. 18, Nr. 1

id i i g is i

Style-Related Problems in Essays of Lithuanian Language and Literature State Maturity Examination

Irena Smetonienė

ilni s niv rsit , D art nt t it anian ang ag , niv rsit t t. , 01 1 ilni s, ir na.s t ni n .v .lt

Ona Petrėnienė

it anian niv rsit d ati nal i n s, D art nt it anian ing isti s and ni ati n, . v nk s t. 1, 0 111 ilni s, na. tr ni n l .lt

Summary

arti l dis ss s t ain r l s n nt r d n ass ssing t st l t rks ritt n r t stat at rit a inati n it anian lang ag and lit rat r . n t asis t anal sis at rit a inati n rks ritt n in t ri d 201 201 , att ts

ar ad t nd t ans rs t t st i rtant sti ns t r t ritt n at rit a inati n ssa s l it t r ir nts r st l s s st l s t ar assign d t

and at n ti nal st l t av t as ri d t , at r lati n st listi s it r t ri is lik and an ssa is r as t s d, as ll as t r ass ss nt st l in ssa s is al a s sti d. arti l nsist ntl r s nts t ain r ir nts r a

st listi lang ag ar intr d d in t it anian lang ag t t ks r 11t 12t r s, as ll as dis ss s t as s n tivat d and ina rat arking st l rr rs in ssa s, id nti d d ring t r s ar n iri data.

n l si ns ar dra n t at, r gr tta l , t n ti n t ssa ritt n in t stat at rit a inati n it anian lang ag and lit rat r as n t n r rl nsid r d

and as r ain d n l ar till n . isting agr nt t at an arg ntativ ssa stat at rit a inati n is li ist st l and a lit rar ssa as t science popularisation sub-style r v al t t r ti al in l t n ss and t a s n s st ati a r a t t r l . a rs and r s ar rs av t t a nani s agr nt n t st l , s st l and g nr t a inati n ssa . a inati n val at rs av

t a r a a ssa as an riginal rk rat r t an t ass ss it ll ing t sta lis d t t riting r l s. t is n ssar t d t r in t d viati ns r st l and t r d t ga

t n t t a ing r ss and ass ss nt.

ords essay, rhetoric, culture of style, stylistics, state maturity examination.

a ta 201 01 1 / iv d 1 01 201rii ta 201 02 22 / t d 22 02 201