LIETUVIŲ BENDRINĖ KALBA: NORMOS IR VARTOSENA bendrines kalbos normos ir... · Leksikos samprata ir žodžių klasifikacija / 125 3.2. Terminų struktūra, ... Erika Rimkutė) pateikti

LIETUVI BENDRIN KALBA: NORMOS IR VARTOSENA

Agn BielinskienAsta Kazlauskien

Erika RimkutAurelija Tamoinait

LIETUVI BENDRIN KALBA: NORMOS IR VARTOSENA

Vadovlis auktj mokykl studentams

2 0 1 4

Recenzavo: prof. dr. Genovait Kaiukien (iauli universitetas)doc. dr. Vidas Valskys (Lietuvos edukologijos universitetas)

Svarstyta Vytauto Didiojo universiteto Lietuvi kalbos katedroje 2014-08-25 (protokolo nr. 4-2).Pritarta Vytauto Didiojo universiteto Humanitarini moksl fakulteto taryboje 2014-09-10 (protokolo nr. 3-2).Pritarta Klaipdos universiteto Humanitarini moksl fakulteto taryboje 2014-09-02 (protokolo nr. 45H-1).Pritarta iauli universiteto Humanitarini moksl fakulteto taryboje 2014-09-04 (protokolo nr. HFTP-5).

Leidinio rengim ir leidyb rm Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija.

20072013 m. mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis gyvenim VP1-2.2-MM-08-V priemons Auktojo mokslo tarptautikumo plt-ra projektas Lituanistikos (baltistikos) centr usienyje stiprinimas, j veiklos bei ben-dradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studij institucijomis skatinimas (VP1-2.2-MM-08-V-02-006).

ISBN 978-609-467-064-0 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-502-2 (spausdintas)ISBN 978-609-467-063-3 (internetinis) ISBN 978-9955-34-501-5 (internetinis)

Agn Bielinskien, 2014 Asta Kazlauskien, 2014 Erika Rimkut, 2014 Aurelija Tamoinait, 2014 Vytauto Didiojo universitetas, 2014 Versus aureus leidykla, 2014

5

TURINyS

PRATARM / 9

1. SOcIALINIAI KALBOS VARTOjIMO ASpEKTAI (A. Tamoinait) / 13

1.1. Kalba ir jos atmainos / 13

1.2. Standartizavimas: bendrin kalba ir jos atmainos / 24

1.3. Kalbos politika ir planavimas: valstybin kalba ir jos prieira / 35

2. TARTIS, RAyBA, KIRIAVIMAS (A. Kazlauskien) / 42

2.1. Lietuvi bendrins kalbos garsai, j ypatybs, raybos principai ir

tarimas / 42

2.2. Garsai rilioje kalboje / 50

2.3. Lietuvi bendrins kalbos kiriavimo pagrindai / 61

2.4. Probleminiai kiriavimo atvejai / 81

2.5. Pratimai / 99

3. LEKSIKA IR TERMINIjA (E. Rimkut) / 125

3.1. Leksikos samprata ir odi klasifikacija / 125

3.2. Termin struktra, ypatybs ir darybos bdai / 137

3.3. Pratimai / 151

4. ODI DARyBA (E. Rimkut) / 181

4.1. Pagrindiniai odi darybos terminai / 181

4.2. Priedli vediniai / 185

4.3. Priesag vediniai / 187

4.4. Driniai / 199

4.5. Pratimai / 201

6 LIETUVI BENDRIN KALBA: NORMOS IR VARTOSENA

5. MORFOLOGIjA (E. Rimkut) / 218

5.1. Kalbos dalys ir j bdingiausi bruoai / 218

5.2. Gramatini form vartojimas / 228

5.2.1. Gimin / 228

5.2.2. Skaiius / 231

5.2.3. Apibrtumas / 234

5.2.4. Laipsnis / 236

5.2.5. Laikai ir nuosakos / 237

5.2.6. Sangrins ir nesangrins formos / 238

5.2.7. Ris / 239

5.2.8. Veikslas / 242

5.2.9. Ilgosios ir trumposios formos / 243

5.3. Gramatinis odi forminimas / 244

5.3.1. Vardaodi galns ir baigmenys / 244

5.3.2. Vardaodi linksniavimas / 246

5.4. Pratimai / 248

6. SINTAKS (A. Bielinskien) / 262

6.1. Linksni ir prielinksni reikms bei vartosena bendrinje

kalboje / 262

6.1.1. Subjektas / 265

6.1.2. Objektas / 267

6.1.3. Bvis / 277

6.1.4. Poymis / 284

6.1.5. Aplinkybi reikms / 288

6.1.5.1. Vieta / 288

6.1.5.2. Laikas / 294

7

6.1.5.3. Bdas / 299

6.1.5.4. Lyginimas / 303

6.1.5.5. Kiekyb / 303

6.1.5.6. Prieastis / 306

6.1.5.7. Tikslas / 308

6.1.5.8. Nuolaida / 310

6.1.6. Kitos reikms / 311

6.2. Dalyvi, padalyvi, pusdalyvi, bendraties bei prieveiksmi

vartosena / 314

6.2.1. Dalyviai / 314

6.2.2. Padalyviai ir bendratis / 315

6.2.3. Pusdalyviai / 316

6.2.4. Prieveiksmiai / 317

6.3. Sakinio dali ir sakini jungimas. odi tvarkos

reikalavimai / 317

6.3.1. Sakinio dali jungimas / 317

6.3.2. Sakini jungimas / 319

6.3.3. odi tvarkos reikalavimai / 323

6.4. Skyryba (E. Rimkut) / 324

6.5. Pratimai / 337

7. FORMALIEjI KOMpIUTERIU RENKAMO TEKSTO REIKALAVIMAI (E. Rimkut) / 378

Pratimai / 388

8. pRATIM ATSAKyMAI / 393

9. LITERATRA IR NUORODOS / 408

TURINyS

9

pRATARM

Kalbos kultros, specialybs ar profesins kalbos vadovli, mokomj kny-g, metodini priemoni lentyna gana gausi ir vis dar pildoma. Beveik kiek-vienas universitetas yra ileids sav knyg. Todl natraliai kyla klausimas, kam reikia dar vieno vadovlio ir ar manoma pasilyti k nors naujo.

Pirmiausia, autori nuomone, is vadovlis universalus, jis skiriamas ne tik studentams, bet visiems kalbos vartotojams. Vadovlis neorientuojamas kuri nors kalbos kultros ar specialybs kalbos dstymo program. Drstu-me manyti, kad juo gali naudotis ir negimtakalbiai, gerai mokantys lietuvi kalb ir nuolat j vartojantys. Jie moksi taisyklingos lietuvi kalbos i tam skirt vadovli, bet kasdien vartosena pateikia nemaai staigmen ir ne vi-sada aiku, kur yra bendrins kalbos ribos, o kur jau jos paribiai, kas galima kalbant oficialiai, o kas toleruojama kalbant privaiai.

Vadovlis nuo kit panaaus pobdio leidini skiriasi ir keliais media-gos atrankos ir pateikimo aspektais. Pirmajame skyriuje (j pareng Aurelija Tamoinait) trumpai pristatoma visa lietuvi kalbos atmain sistema, taip siekiant irykinti tiek bendrins kalbos specifik, tiek rib tarp vairi kal-bos atmain takum. Vadovlyje moderniau pavelgta lietuvi bendrins kalbos formavimsi ir raid. Bendrins kalbos samprata ia aptarta per ketu-ris kalbos standartizavimo (kalbos planavimo) aspektus, padsianius geriau suvokti lietuvi bendrins kalbos viet kit Europos bendrini kalb kon-tekste, jos itakas, iandienes kodifikacijos tendencijas ar valstybins kalbos politikos ir planavimo prioritetus.

PRATARM


Manome, kad tartis neatsiejama nuo raybos, todl antrajame skyriuje (j pareng Asta Kazlauskien) glaustai aptariami ir kai kurie raybos dalykai. iame skyriuje taip pat idstytos lietuvi kalbos kiriavimo taisykls.

Treiajame skyriuje (j pareng Erika Rimkut) aptarta skolini klasifika-cija; didiausias dmesys skiriamas norminiams ir nenorminiams skoliniams. Taip pat apraytos ir pagrindins termin darybos, vartosenos, norminimo ypatybs, svarbiausios pavadinim raybos taisykls.

Ketvirtajame odi darybai skirtame skyriuje (j pareng Erika Rimkut) paaikinta, i koki dali bna sudaryti odiai, su kokiais afiksais sudaromi priedliniai, priesaginiai vediniai, kaip turi bti sudaryti driniai, aptaria-mos daniausios odi darybos klaidos.

Penktajame morfologijos skyriuje (j pareng Erika Rimkut) aprayta, kaip kaitomos kalbos dalys, kaip turi bti ir kaip kartais netaisyklingai vartojamos gramatins kategorijos: gimins, skaiiaus, laipsnio, apibrtumo ir kt.

etajame sintakss skyriuje (j pareng Agn Bielinskien) daug dmesio skiriama linksni, prielinksni ir kit gramatini konstrukcij normoms ir vartosenai, atskirai analizuojami daniau pasitaikantys nenorminiai sintakss atvejai. Teorinei mediagai pateikti pasirinktas funkcinis poiris kalb: gramatins konstrukcijos aptariamos irykinant j atliekamas funkcijas ir reikmes. iuo poiriu sintakss skyrius isiskiria i kit kalbos kultros vadovliuose naudojam sintakss apraymo bd.

Sintaks labai glaudiai susijusi su skyryba ir danai skyrybos klaid pa-daroma dl to, kad negebama nustatyti ryi tarp odi, odi jungini, sakini rib ir tip, todl etajame skyriuje pateiktos ir svarbiausios lietuvi kalbos skyrybos normos (i dal pareng Erika Rimkut).

Lietuvi kalba neatsiejama ir nuo kalbos technologij. Jau turbt nesivaiz-duojame gyvenimo be kompiuterio, todl septintajame skyriuje (j pareng Erika Rimkut) pateikti formalieji kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai.

Vadovlyje atsiribojama nuo konkreios specialybs kalbos, i dalies ir nuo kalbos kultros. Remdamosi savo patirtimi galime teigti, kad sunku parengti universal specialybs ar profesins kalbos vadovl. Kiekvienai specialybei ar bent jau mokslo akai jis turi bti rengiamas atskirai. Kalbos kultros ribos nesutampa su bendrins kalbos normomis, nors be pastarj

11

nemanoma kalbos kultra, bet kultra pareigoja aprpti daugiau ekstra-lingvistini dalyk.

Vadovlis paremtas ankstesne autori patirtimi, kuri jos sukaup reng-damos kelis Bendrosios ir specialybs kalbos kultros leidimus. Taiau io vadovlio negalima laikyti mintosios knygos atnaujintu leidimu, nes pasi-keit adresatas ir mediagos teikimo principai. Vadovlyje dar nuosekliau laikomasi principo pateikti normas, o po j aptarti tai, k kalbos vartotojas turt atkreipti dmes, k danai galima igirsti ar perskaityti, bet tai ne-btinai taisyklinga. Be to, autori kolektyv sitrauk nauja nar, kitokiu principu parengusi skyri Socialiniai kalbos vartojimo aspektai.

Kiekvieno skyriaus ar poskyrio pabaigoje pateikiami pratimai atkreips dmes svarbiausius dalykus, pads formuoti praktinius bendrins kalbos vartojimo gdius. Pratim dalys sudarytos taip, kad jomis bt galima naudotis ir per pratybas (tam skirta pratim B dalis), ir savarankikai studi-juojant (pratim A dalies atsakymai pateikti knygos gale). Manome, kad dar-b turt palengvinti ir prie pratim pateikta nuoroda paragrafus, kuriuose skaitytojas galt rasti teorines atsakymo prielaidas ar metodinius patarimus. Tarties ir kiriavimo skyriuje savarankikam mokymuisi skirt pratim ma-ai. Autori nuomone, tartis ir kiriavimas yra garsins kalbos sfera, tad j mokytis reikia ne formaliai ymint kirio enklus ar paiam bandant tarti odius, kai garsini pavyzdi nepateikta ir pats negali objektyviai vertinti savo tarimo. Todl io leidinio skaitytojai kvieiami naudotis parengta inte-raktyvia ir gausiais garso raais iliustruota Mokomja tarties ir kiriavimo programa (http://tartis.vdu.lt).

iame vadovlyje nepateikta daug tiesiogini literatros nuorod, kad jos pernelyg neapsunkint skaitymo. Vadovlio gale esaniame literatros srae pateikti naudoti altiniai, tarp j skaitytojai ras plaiau kai kurias temas apta-riani leidini. Literatros nuorodos pateiktos tais atvejais, kai norta parody-ti skirtingas nuomones, interpretacijas, kai perteiktos svarbios mintys.

Knygoje enklas = rodo, kad vertinamas reikinys yra kalbos klaida ir bendrinei kalbai neteiktinas, enklu ymimas vengtinas kalbos reiki-nys, || enklas rodo, kad kairje paraytas alutinis normos variantas, o deinje, skliaustuose, pagrindinis. enklu | ymimi lygiaveriai variantai,

PRATARM


o enklu parodoma, kad reikia atkreipti dmes skirting aptariamo reikinio vartosen.

Vadovl reng autori kolektyvas, todl neivengiamas kiekvieno sky-riaus stilistinis savarankikumas, i dalies ir mediagos pateikimo autono-mikumas. Manome, kad tai nra didelis knygos trkumas, o tik specifinis poymis, leidiantis vertinti ir pai autori poir ne tik apraomus da-lykus, bet ir bendrins kalbos kodifikacijos principus.

Autors nuoirdiai dkoja vadovlio recenzentams prof. dr. Genovaitei Kaiukienei ir doc. dr. Vidui Valskiui, vertinusiems knyg, pateikusiems daug nauding patarim bei pasilym.

2014 m. rugpjtis Autors

131. SOcIALINIAI KALBOS VARTOJIMO ASPEKTAI

1. SOcIALINIAI KALBOS VARTOjIMO ASpEKTAI

Kalba yra pagrindin moni bendravimo, susiinojimo, savirai-kos priemon, be jos sunkiai sivaizduotume monijos socialin gyvenim, tarpusavio bendravim, kasdienes darbo ar asmenines veiklas. Socialiniai kalbos vartojimo aspektai (kas kalba, su kuo, kada, kur, kokiu tikslu ir pan.) labai danai lemia tai, kokias i-raikos priemones, t. y. kok kalbjimo bd (kalb), pasirinksi-me vartoti vienoje ar kitoje situacijoje. Todl kalba nra vienalyt: vienaip kalbame su dstytojais per paskait, kitaip su draugais vakarlyje. Btent socialiniams kalbos vartojimo aspektams ir yra skirtas pirmasis io vadovlio skyrius. ia aptarsime pagrindi-nes lietuvi kalbos atmainas, i atmain tarpusavio santykius (skirtumus ir panaumus), socialin j vartosenos kontekst. Kad geriau suprastume lietuvi bendrins kalbos norm prigimt ir da-bartines kodifi kacijos tendencijas, isamiau susipainsime su ios kalbos atmainos raida, dabartine lietuvi kalbos politika ir kalbos planavimo gairmis.

1.1. Kalba ir jos atmainos

1. Kalbos samprata yra nevienalyt. Kalb vis pirma galima api-brti kaip gramatin sistem, t. y. tam tikr kod, susidedant i gar-s, skiemen, odi, sakini ir j jungimo taisykli, egzistuojani tuo kodu kalbanij smonje. Antra vertus, atsivelgiant iorinius kalbos funkcionavimo aspektus, jos variantikum, tautin priklausomyb, kalb galima apibrti kaip socialin-kultrin fenomen, kalbini reikini visum, sudaryt i vairi daugiau ar maiau savarankik gramatini sis-tem kalbos atmain (tarmi, socialini ar profesini dialekt, bendri-ns kalbos ir kt.). Pastaroji kalbos samprata pabria kalbos daugialypikum, t. y. jos vairov vartosenos, formos ar atliekam funkcij atvilgiu: viena


ar kita tos paios kalbos atmaina gali bti pasirenkama vartoti atsivel-giant kalbaniojo gyvenamj ar tapatinimosi viet (pavyzdiui, tarm), socialin status, isilavinim (pavyzdiui, bendrin kalba), profesij (pa-vyzdiui, profesinis dialektas), kalbjimo situacijos (ne)oficialum, tiksl (pavyzdiui, sociolektas) ir kt.

N viena kalbos atmaina nra statika ar grynos struktros. Atmainos lai-kui bgant kinta, nes keiiasi ir j vartotojai, o kaita neivengiamai susijusi su vartosenos variantikumu, todl n viena kalbos atmaina neegzistuoja idealiuoju, grynuoju pavidalu. Kitaip tariant, tiek tarmms, tiek bendrinei kalbai, sociolektams ar argonui bdingas tam tikras variantikumas, o is neretai priklauso nuo to, koki socialin tapatyb vieno ar kito komunikaci-jos akto metu kuria kalbos vartotojas.

Vienos kurios kalbos atmainos viena nuo kitos gali bti skiriamos atsi-velgiant vidinius, t. y. lingvistinius, struktrinius (fonologinius, mor-fologinius, sintaksinius, leksinius skirtumus), ir iorinius, t. y. ekstraling-vistinius, kriterijus. Pavyzdiui, argonas nuo kit kalbos atmain gali skirtis tartimi ir odynu, slengas specialiu odynu, o tarm nuo bendrins kalbos danai skiria keli kalbos lygmen (fonologijos, morfologijos, leksi-kos, sintakss) ypatybs. Atsivelgiant iorinius kriterijus, kalbos atmainos gali bti skiriamos bent pagal kelet poymi:

a) atmainos vartojimo teritorij (geografinis kriterijus);b) atmainos priklausym tam tikrai socialinei ar etninei grupei (sociali-

nis kriterijus);c) atmainos kodifikacij (standartizavimo kriterijus);d) atmainos sociokomunikacin funkcij (funkcinis kriterijus);e) atmainos raikos bd (t. y. raytin ir sakytin kalba).Apibendrintai kalbos ir trij jos pagrindini atmain sistema pateikta

1.1 paveiksle. Reikt pabrti, kad skiriant kalbos atmainas, danai pasi-telkiami tiek vidiniai, tiek ioriniai poymiai. Juos derindami, toliau paban-dysime apvelgti XXI a. pradioje gyvuojanias ir naujai besiformuojanias lietuvi kalbos atmainas.


1.1 paveikslas. Kalbos ir jos atmain santykis

2. Atsivelgiant teritorin (geografin) vienos kurios kalbos varijavim, paprastai skiriamos regionins kalbos atmainos tarms. Tarm tai nuo kit vienos kurios kalbos atmain sistemikai, t. y. fonologine, morfologine, leksine, sintaksine raika, besiskirianti kalbos atmaina, vartojama tam tikroje geografinje teritorijoje.

Skiriant lietuvi kalbos tarmes, lietuvi kalbotyroje remiamasi 1965 m. Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkeviiaus pasilyta lietuvi kalbos tarmi kla-sifikacija. Pagal j, atsivelgiant kiriuot ie ir uo tarim, skiriamos dvi pagrindins lietuvi kalbos tarms auktaii ir emaii. Auktaiiai mintus kiriuotus dvibalsius ilaiko nepakitusius, o emaiiai itaria kito-kius garsus. Atsivelgiant ie ir uo tarim emaiiai smulkiau skirstomi iaurs (vadinamieji dounininkai), piet (dnininkai) ir vakar (donininkai) emaiius, o auktaiiai, pagal dvigarsi am, an, em, en ir buvusi nosini gars , atliepimus, skiriami vakar, ryt ir piet auktaiius. Smulkesn lietuvi kalbos tarmi klasifikacija pateikta 1.2 paveiksle.

Tarmes nuo kit kalbos atmain skiria bent keletas bruo:a) tarms paprastai turi tik akustin raik (t. y. sakytin form);b) tarm turi aikiai geografikai apibrt (ribot) vartosenos teritorij;c) tarm turi skirting fonologin, morfologin, leksin, sintaksin raik; d) tarmei bdingas neoficialumas ir privatumas.


1.2 paveikslas. Lietuvi kalbos tarmi klasifikacija (pagal A. Girden ir Z. Zinkevii)

Visos kalbos atmainos, neiskiriant ir tarmi, laikui bgant kinta, jas veikia kitos kalbos atmainos (tarms, bendrin kalba) ir taip randasi nauji regioniniai (tarminiai) dariniai, t. y. naujos regionins atmainos. Todl be tarmi (arba dialekt) kartais skiriami geolekto ir regiolekto terminai. Geo-lektu vardijama nevienalyt naujai susiformavusi regionin kalbos atmaina, neturinti aiki geografini rib arealo, o regiolektu regionin kalbos atmaina, patyrusi tam tikr bendrins kalbos poveik, arba susiformavusi kaip tarpinis variantas tarp geolekto ir bendrins kalbos, tarpusavy pana-jant (vienodjant) kalbos atmainoms. Regiolektas bna paplits didesnje teritorijoje ir apima keli geolekt plot. I naujausi geolingvistini lie-tuvi kalbos tyrim matyti, kad XXI a. pradioje Lietuvoje galima skirti bent eis regiolektus: vien emaii tarms areale, besiformuojant apie Telius, ir penkis auktaii tarms areale, besiformuojanius apie Marijam-pol, iaulius, Uten, Panev ir Alyt. Be geolekto ir regiolekto, apraant teritorin kalbos atmainos savitum, pasitelkiamas ir regiono standarto (kitaip pusiau tarmins kalbos) terminas.


Regiono standartas tai imoktoji tarms atstovo bendrin kalba, i-laikiusi tam tikrus tarms bruous. Kitaip tariant, regiono standart gali-ma traktuoti kaip bendrins kalbos regionin variant. Rykiausias regiono standartas XXI a. pradioje yra susiformavs Kaune ir jo apylinkse: i kal-bos atmaina nra praradusi savit iam regionui bding vakar auktaii kauniki tarms bruo, taiau kalbos vartotoj suvokiama kaip bendrins lietuvi kalbos atmaina.

1.1 uduotis

Sociolingvistiniai tyrimai rodo, kad vienas lietuvi kalbos tarmes (patar-mes) kalbos vartotojai supranta geriau nei kitas. Apsilankykite svetain-je Kalbos Lietuvos miestuose: sociolingvistinis emlapis (http://www.kalbuzemelapis.flf.vu.lt) ir ianalizuokite 23 emlap, kuriame atsispindi Lietuvos miest ir miesteli gyventoj nuomon apie sunkiausiai supran-tamas lietuvi kalbos tarmes. Atsakykite klausimus:

1. Koki tarm daugeliui Lietuvos gyventoj sunkiausia suprasti? Kaip manote, kodl?

2. Kaip skirting tarmi suprantamumas pasiskirsto pagal Lietuvos etno-grafinius regionus? Kokius dsningumus velgtumte?

3. Kaip vien i kalbos ir tarms skyrimo kriterij kalbininkai neretai nurodo suprantamum, t. y. kalbos viena nuo kitos skiriamos pagal tai, ar kalbantieji geba suprasti vienas kit: jei kalbantieji nesusikalba, j vartojamos atmainos traktuojamos kaip skirtingos kalbos, jei su-pranta vienas kit kaip vienos kurios kalbos atmainos (tarms).

velgdami emlapio duomenis, pabandykite padiskutuoti, kodl suprantamumo kriterijus, skiriant tarmes ir kalbas viena nuo kitos, yra problemikas. Kodl emaii ir auktaii tarms skiriamos kaip lietuvi kalbos atmainos, o ne atskiros kalbos, nors apklaus duomenys rodo, kad kalbos vartotojams emaii tarm yra sunkiau suprantama? Kokie kiti veiksniai lemia kalb skyrim viena nuo ki-tos? Ar visada galime pasikliauti tik kalbiniais veiksniais?


Apie didiuosius Lietuvos miestus Vilni ir Klaipd taip pat yra susiformav regioniniai, t. y. netarmins arba miesto, kalbos variantai. Miesto kalbos, kaip atskiros kalbos atmainos skyrimas, yra kiek proble-mikas, vis pirma dl to, kad miestai danai yra nevienalyiai tiek kalbos vartotoj (t. y. miestuose gyvena tiek ia gim, tiek juos i kit region ar kit valstybi atsikl gyventojai), tiek vartojam kalb (didieji Lie-tuvos miestai yra daugiakalbiai) ir kalb atmain atvilgiu. Antra vertus, naujai susiformavusi atmain prasta skirti tada, kai j vartoja bent trys kalbtoj kartos. Dl i prieasi sociolingvistai miesto kalb daniau tiria ne kaip vien atskir kalbos atmain, o kaip vairi socialini dia-lekt visum.

Atsivelgiant geografin kriterij, be tradicikai skiriam tarmi kaip atskiras kalbos atmainas reikt skirti ir u Lietuvos rib, emigrant (ieivi) bendruomense susiformavusias lietuvi kalbos atmainas, pavyzdiui, galima kalbti apie Vokietijos lietuvi kalb, JAV (Amerikos) lietuvi kalb, Didiosios Britanijos lietuvi kalb, Ispanijos lietuvi kalb ir kt. Lietuvi kalba emigracijoje patiria kit tame krate dominuo-jani kalb (pavyzdiui, angl, vokiei, ispan, rus ir kt.) tak, laikui bgant, ypa augant lietuvikai kalbaniai antrajai ar treiajai emigrant kartai, emigrant vartojama lietuvi kalba ima skirtis nuo Lietuvoje var-tojam lietuvi kalbos atmain. Emigrant lietuvi kalbos atmainos nra vienalyts, nes, viena vertus, skirting kalb poveikis lietuvi kalbai yra nevienodas, kita vertus, lietuvi kalbos vartosena priklauso ir nuo emi-gracijos kartos.

Sociolingvistiniai lietuvi kalbos atmain emigracijoje tyrimai kol kas tik pradedami vykdyti. Kiek isamiau iki iol tirta tik JAV lietuvi kalbos atmaina (r. Pasis 2009, Tamoinait 2013). Nuo kit lietu-vi kalbos atmain (vis pirma bendrins kalbos) ji skiriasi tartimi (fonologija), leksika, i dalies, dl angl kalbos takos, morfologine ir sintaksine raika.


1.2 uduotis

Perskaitykite toliau pateiktas kelias vienos Amerikos lietuvs pasakojimo itraukas.

(1) A pradjau savo smuiko pamokas, kai buvau labai jauna, keturi met. Devyniasdeimt atuntais metais, prie kai dar gimnazijoj buvau, a pradjau savo Suzuki teacher training ir a, I was a tuitor for students whose parents did not have time to practice with them. Kai a grau, a prijau prie mano mokytoj ir sakiau, inai, a grusi, tai gal galiau taip dirbti. Tada the next month viena i mokytoj gavo kakur [...], she got a job in Florida or something. So she moved. And so then I started teaching. Tai [...] jau mano deimtas metas.

(2) A turiu [...] keturis mokinius. Tai jie turi vien kart savait [...] privatik pamok ir tada jie turi grups klas. Grups klas mes laikom Pasaulio lietuvi centre, paskui jau privatikos, a einu j namus.

(3) Mano mama buvo medical technologist, [...] tada jinai [...] vl [...] she went back to school for nursing ir tada [...] she became a diabetic educator.

(4) Mano mama sak, kai [...] a imokau lietuvikai, tai a jau nuo maens sakydavau whatsitiko?, whatdarai? [...], nes mano seserys [...] septynias ar penkias [...] metus vyresn[s] [...], tai jie kartu lietuvikai kalbjo, nekdavo. O kai jie jau bik uaugo, [...] there is this sense that you dont want to do that anymore, cause your parents want you to do it. Tai, so thats what I was hearing. I was hearing their English, o tvai su manim lietuvikai. So then I got really mixed up.

(5) Ir [...] and it also depends on how quickly you have to say it. If you have to get it out right now, tada lietuvikai tai nesiseka. Bet [...] jeigu mes bendraujam, inai, if lets say, I come over and the kids are all eating


breakfast, and thats what theyre doing, were making breakfast, tai mes visi lietuvikai kalbam. Bet jeigu mes tik tarp ms, tai mes anglikai [kalbame]. Ir a tik naujai ibandau dabar daugiau su [seserimi] lietuvikai kalbti, tiktai kad priprasiau, nes [...] a noriu it smuiko mokykl ia padaryt. ia su lietuviais man reikia pagerint savo [...] lietuvi kalb. Ir [...] a, ir mano vyras labai stengiasi imokti, tai jisai graiai gali kelias dalykus pasakyti. [...] Jisai labai [...] nort prie ms kelions jau [...] k imokt.

Kuo ios treiosios kartos Amerikos lietuvs kalba skiriasi nuo kit lietuvi kalbos atmain?

Prie atsakydami klausim, atlikite dvi uduotis.1. Suskirstykite pastebtas nuo bendrins lietuvi kalbos besiskirian-

ias kalbos ypatybes pagal kalbos lygmenis: leksika, morfologija, sintaks (upildykite toliau esani lentel). Kokiame kalbos lygmenyje labiausiai juntama angl kalbos taka? Kaip manote, kodl?

Kalbos lygmuo Pavyzdiai

Leksika

Morfologija

Sintaks

2. Emigrant kalbos atmainoms bdinga kod kaita. Kod kaita vadinama tokia kalbin situacija, kai pakaitomis tame paiame nekos akte kalbantysis vartoja daugiau nei vien kalb, t. y. kalbdamas pereina i vienos kalbos kit. Tokius kod kaitos atvejus prasta skirti bent du tipus: viso sakinio kod kait (pvz.: If you have to get it out right now, tada


lietuvikai tai nesiseka) ir kod kait, esani sakinio viduje (pvz.: Tada the next month viena i mokytoj gavo [...]).

Suskirstykite pasakojimuose pastebtus kod kaitos atvejus pagal iuos du tipus: vienu brkniu pabraukite viso sakinio kod kait, dviem kod kait sakinio viduje. Koks kod kaitos tipas vyrauja ios Amerikos lietuvs kalboje? Kokiose situacijose (apie k kalbdama) kalbtoja pasitelkia vien ar kit tip? Kaip jums atrodo, kodl? K tai pasako apie ios Amerikos lietuvs lietuvi kalbos kompetencij?

3. Kalbos variantikum lemia vairs socialiniai veiksniai, pavyzdiui, isilavinimas, profesija, mobilumas, amius, lytis, ekonominis statusas ir kt. Ne vienas galbt esame pastebj skirtum, pavyzdiui, tarp jaunimo ir se-noli, politik ir taksi vairuotoj, Lietuvoje gyvenani rus ir lenk var-tojamos lietuvi kalbos. Tokios su viena kuria socialine, profesine ar etnine visuomens grupe susijusios kalbos atmainos dar vadinamos socia liniais dialektais arba sociolektais. Sociolektams bdinga savita fonetin, into-nacin, leksin ir kt. raika. Pavyzdiui, Vilniaus jaunimo kalbos tyrimai rodo, kad paaugliai savo socialin tapatyb kuria pasitelkdami ir vartodami kit kalb (angl, rus, vokiei ir kt.) leksik (Vyniauskien 2012: 154).

Su socialiniais dialektais glaudiai siejasi dar keli kalbinink neretai var-tojami terminai: argonas, slengas ir argo. Visi ie trys terminai vardi-ja tam tikr socialini, profesini ar subkultrini grupi (student, hipi, baikeri, kalini, gydytoj, informatik, sporto komentatori ir kt.) neka-mosios kalbos atmainas, nuo kit kalbos atmain besiskirianias specifine leksika. Pavyzdiui, moksleivi argonui priskiriama tokia leksika, kaip jga, kl, tsas, student benderis, dstytuvas, stipk, kompiuterinink motina, turbinti ir pan. Tiek argon, tiek sleng ar argo galima traktuoti kaip tam tikras nekamsias (sakytines) sociolekt atmainas, sietinas vis pirma su neoficialia (laisvja), neformalia, privaia vartosena. Nuo bendrins kalbos argonas, slengas ir argo vis pirma skiriasi savo antinormikumu, t. y. ioms atmainoms bdinga tokia vartosena, kuri lauo bendrins kalbos normas, j nepaiso. Taip elgiamasi siekiant susitapatinti su tam tikra socialine, profesine ar amiaus grupe, atsiriboti ar isiskirti nuo kit.


Atsivelgiant komunikacin situacij (kas kalba, kada, kur, su kuo, kokiu tikslu), sociolekt vartosena beveik visada yra motyvuota. Kitaip tariant ios kalbos atmainos paklsta vidinms kalbos vartotoj normoms, t. y. argonas (ar kita sociolekto atmaina) vartojamas tam tikromis aplinkybmis ir tam tik-roje aplinkoje, pavyzdiui, bendrins kalbos vartosena bt kiek neprasta pa-augli vakarlyje, ia dominuot jaunimo argonui bdinga leksika.

Sociolektai, kaip ir kitos kalbos atmainos, nuolat kinta, ypa dinamika yra jaunimo (moksleivi, student) kalba. Lietuvi kalbos sociolekt tyrim iki iol atlikta nedaug, beveik netirtas j santykis su kitomis kalbos atmaino-mis, todl ir aikesnis sociolekt skyrimas yra problemikas.

1.3 uduotis

Perskaitykite toliau pateiktas dviej skirtingais laikotarpiais parayt po-puliari lietuvik dain itraukas. Pabraukite jose esanias argono (so-ciolekt) ypatybes. Palyginkite rastas argonybes tarpusavyje:

1. Kaip per beveik 25 metus pasikeit argonas? 2. Kokios kalbos taka argonybms juntama V. Kernagio, kokios AS

dainoje? 3. Kokie V. Kernagio dainoje esantys odiai iandien jau beveik nevar-

tojami?4. Pasvarstykite, kodl kuriant dain tekstus pasitelkiamas argonas?

I ryto skauda galv, Buvau ustms juk, Dl udarytos fortks Jauiu neger kvap. Sulankstau raskladuk Ir susuku echol, O paduk su matracu Pakiu po etaerka.

***


Itraukiu ainik Ir peteln i dukofks, Ten vakar kakas sugrdo ierkas Ir mano ali kurtk. Apsirengiau sen ploi, Pamiau didiausi ta, Vos nenugriuvau padjzde, Ulips ant skarbonks. Nubgau gerti gazirovks Prie troliko stotels, iriu mans jau laukia Geriausia mano chebra.

***(V. Kernagis. emutini pili vents (Kansaras). 1988 m.)

Neinojau, k daryti, Kok tekst parayti, Gabal radijos gros, Laikus visi jam atiduos.

Lamborghini perku su perlais, Uversiu spaud savo emailais, Mano jachta bus kaip eicho, Neatskirsi tiesos nuo feiko.

***

Mano fotks ant urnal, Ten patekt turiu kanal, Mane vadina electro dievas, Bet nugrybauju ir a pievas.


Mano veidas tartum spamas Ukariaus visas reklamas, Mane rodys visos laidos: MTV ir Mados reidas.

***(AS. Silikonas. 2013 m.)

1.2. Standartizavimas: bendrin kalba ir jos atmainos

4. Savit viet kalbos atmain sistemoje uima bendrin kalba. Ben-drin kalba tai sunorminta (standartizuota), raytin ir sakytin formas turinti, daugelyje sfer vartojama visiems kalbos vartotojams bendra kalbos atmaina. Nuo kit kalbos atmain (tarmi ar sociolekt) bendrin kalba vis pirma skiriasi tuo, kad yra kodifikuota arba sunorminta, t. y. standartizuo-ta. Neatsitiktinai, pavyzdiui, angl kalboje i kalbos atmaina taip ir vadina-ma standartine kalba. Lietuvi kalbotyros tradicijoje nuo XX a. pirmosios puss (su tam tikra pertrauka sovietmeiu, kai buvo vartojamas literatrins kalbos terminas) prigijo ir nusistovjo bendrins kalbos terminas.

Kalbos standartizavimu vadinamas bendrins kalbos formavimasis arba raida: tai tam tikras kalbos smoningo planavimo (krimo) ir savaimi-ns raidos procesas. Poreikis turti bendrin kalb (standart), jos ikilimas, raida arba standartizavimas vis pirma siejamas su socialiniais, politiniais ir kultriniais veiksniais. Daugumos Europos (tarp j ir lietuvi) bendrini kalb atsiradim vairiais laikotarpiais lm politins (pavyzdiui, tautiniu pagrindu sukurt valstybi atsiradimas), socioekonomins (industrializa-cija, iaugs socialinis mobilumas) ir sociokultrins (spaudos kapitaliz-mas, iaugs ratingumas, mokykl tinklo pltra, gyvenimo sekuliarizacija) prieastys.

Kalbos standartizavimui, arba bendrins kalbos raidai, yra bdingi keturi aspektai: a) normos pasirinkimas; b) visuomens primimas / normos diegi-mas; c) normos kodifikacija; d) funkcij tobulinimas arba pltra (r. 1.1. len-tel, Haugen 1966, 1987). Remdamiesi iais aspektais, diachroniniu ir sin-


chroniniu vilgsniu toliau aptarsime dabartins lietuvi bendrins kalbos raid ir pagrindinius ios atmainos bruous.

1.1 lentel. Kalbos standartizavimo aspektai (pagal E. Haugen)

Norma Funkcija

Visuomen Pasirinkimas Primimas

Kalba Kodifikacija Tobulinimas

5. Normos pasirinkimas nurodo tarms, t. y. bendrins kalbos pa-grindo pasirinkim. Europos bendrini kalb istorijoje galima skirti dvi bendrini kalb grupes:

a) ankstyvojo tarms pasirinkimo. iai grupei priklausyt angl, prancz, ispan, vokiei, lenk, ital, vengr ir kt. bendrins kalbos, ku-ri tarminis pagrindas pasirinktas viduramiais arba Renesanso epochoje;

b) vlyvojo tarms pasirinkimo. iai grupei priklausyt baltarusi, bulgar, est, suomi, serb, slovak ir kt. bendrins kalbos, kuri tarminis pagrindas pasirinktas XIX a. ar net XX a. pradioje. Vlyvojo tarms pasi-rinkimo grupei priklauso ir dabartin lietuvi bendrin kalba: jos tarminis pagrindas pietini vakar auktaii kauniki patarm pasirink-tas XIX a. pabaigoje devintj deimtmet.

Iki XIX a. antrosios puss lietuvi ratijoje konkuravo keli standartizuoti raomosios kalbos variantai:

a) vakarinis, XVI a. vakar auktaii tarms pagrindu susiformavs Maojoje Lietuvoje. iuo raomosios kalbos variantu parengti Martyno Ma-vydo, Jono Bretkno, Jono Rzos ir kt. darbai;

b) vidurinis, XVI a. vidurio auktaii tarms pagrindu susiformavs Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje (emaii vyskupystje). Viduriniu raomosios kalbos variantu parengti Mikalojaus Daukos, Merkelio Petkevi-iaus, Saliamono Slavoinskio ir kt. leidiniai;

c) rytinis, ryt auktaii tarms pagrindu susiformavs Didiojoje Lie-tuvoje ir nunyks anksiausiai XVIII a. pradioje. Rytiniu raomosios kal-bos variantu parengti Konstantino Sirvydo, Jono Jaknaviiaus ir kt. darbai.


XIX a. pirmojoje pusje savitus, emaii tarms pagrindu grstus lietuvi bendrins kalbos modelius kr Dionizas Poka, Jurgis Ambraziejus Pabra, Simonas Staneviius ir kt. Taiau n vienas i i variant nesustiprjo tiek, kad tapt visiems bendra bendrine kalba.

XIX a. pabaigoje, sustiprjus lietuvi tautiniam atgimimui ir pradjus leisti lietuvik spaud (Aura, Varpas, Tvyns sargas), i valstietiko-jo sluoksnio kilusiai inteligentijai atsirado praktinis poreikis turti vien bendr (vienod) raomj kalb. Todl tarmin pagrind dabartinei lietuvi kalbai parinko XIX a. antrojoje pusje kultrin gali ir presti turjusi, tautiniame atgimime aktyviai dalyvavusi lietuvi inteligent grup: Vincas Kudirka, Jonas Basanaviius, Jonas Jablonskis, Jurgis Mikas, Jonas lipas ir kt. Daugelis i inteligent buvo kil i Unemuns, t. y. vakar auk-taii kauniki tarms ploto, todl kuriamai bendrinei kalbai jie rinkosi jiems prasiausi tarm. Kita vertus, nema tak tarmei pasirinkti turjo pietini vakar auktaii tarme grsta Ryt Prsijos lietuvik rat tradi-cija, ypa XIX a. viduryje pasirodiusios ir io raomosios kalbos varianto normas fiksavusios Augusto leicherio ir Frydricho Kuraiio gramatikos. ios gramatikos turjo nema autoritet XIX a. pabaigos lietuvik leidj ir redaktori akyse.

6. Normos pasirinkimas yra glaudiai susijs su bendrins kalbos pri-mimo ir diegimo aspektu, nes, pasirinkdama tarm bendrinei kalbai, tam tikra grup moni kartu ir priima bendrin kalb. Bendrins kalbos pri-mimas tai ios kalbos atmainos pripainimas kaip autoritetingos, pres-tiins, turinios gali ir siekis j vartoti vairiose srityse. Bendrini kalb raidoje skiriamos bent dvi primj grups:

a) intelektual arba elito. i grup bendrin kalb priima anksiau-siai, neretai tik pasirinkus tarm, pavyzdiui, prancz bendrin kalba elito buvo priimta apie XII a. Lietuvi bendrins kalbos atveju ankstyvj (intelektual) bendrins kalbos primim galima fiksuoti madaug nuo 1885 met.

b) daugumos gyventoj (visa kita likusi vienos ar kitos kalbins ben-druomens dalis). i primj dalis paprastai yra labai heterogenika tiek geo-


grafiniu (kalbama skirtingomis tarmmis), tiek socialiniu (priklausoma skirtin-giems socialiniams luomams), tiek isilavinimo (ratingumo) poiriu. Todl viena i svarbiausi slyg, kad bendrin kalba bt priimta didesns dalies kalbins bendruomens nari, yra ios atmainos diegimas, t. y. sklaida per vietimo sistem (mokyklas) ir iniasklaid (spaud, radij ar televizij).

Dabartins lietuvi bendrins kalbos sklaida per spaud ir mokyklas su-intensyvjo XX a. pradioje, ypa reikmingas sklaidos veiksnys buvo 19281931 m. pradtas gyvendinti privalomojo pradinio mokslo statymas, sieks pakelti gyventoj ratingum ir j isilavinim. Lietuvi bendrins kalbos is-torijos tyrimai rodo, kad iaugus bendrins kalbos autoritet galima fiksuoti apie XX a. ketvirtj deimtmet, net ir maiau isilavin ar ratingi lietuviai tuo laikotarpiu jau suvok ios kalbos atmainos presti ir gali.

Reikt pridurti, kad bendrins kalbos primimas ir diegimas ilgalaikis ir nuolat vykstantis procesas. Lietuvi bendrin kalba tai ta kalbos atmaina, kurios mokoma lietuvikose mokyklose, ios atmainos gdiai stiprinami auktesniojo ar auktojo mokslo institucijose, jos mokomi usienieiai.

1.4 uduotis

Bendrins kalbos primimas ilgalaikis ir sudtingas procesas. Tam, kad bendrin kalba bt priimta, ji turi gyti tam tikr presti arba gali. Kaip manote, kokie ikiai lietuvi bendrins kalbos prestiui kyla XXI a.? Kaip tai gali paveikti bendrins kalbos primim? Ar sutiktumte su tei-giniu, kad lietuvi bendrin kalba iuo metu yra priimta vis lietuvikai kalbanij? Argumentuokite savo nuomon.

7. Kodifikacija vadinamas bendrins kalbos norm arba taisykli, pa-prastai idstom gramatikose, odynuose, vadovliuose, inynuose ir ki-tuose norminamojo pobdio darbuose, nustatymas. Kodifikacija siekiama kalbos stabilumo, pastovumo, minimalaus variantikumo; tai viena i svar-biausi ypatybi, skiriani bendrin kalb nuo kit atmain.

Bendrins kalbos raidoje ne visi kalbos taisykli rinkiniai (gramatikos ir o-dynai) turi vienod kodifikacin vert, t. y. paprastai simbolins kodifikacijos


vaidmen gyja viena kuri gramatika ar odynas, po kurio pasirodymo atsiranda bendrins kalbos pastovumo, stabilumo pajauta, nebetoleruojamas varianti-kumas, atsiranda kalbos klaidos samprata. Lietuvi bendrins kalbos istorijoje simbolins kodifikacijos vaidmen atliko 1901 m. Tilje Petro Kriauaiio slapyvardiu pasirodiusi Jono Jablonskio Lietuvikos kalbos gramatika, nu-staiusi daugel dabartins bendrins lietuvi kalbos norm, bendrins kalbos pamatu tvirtinusi pietini vakar auktaii kauniki tarm. Reikt pridur-ti, kad ankstyvojo tarms pasirinkimo bendrini kalb istorijoje (pavyzdiui, angl, prancz) simbolins kodifikacijos vaidmen daniau atliko odynai, vlyvojo (lietuvi, taip pat est, serb, bulgar ir kt.) gramatikos.

Kodifikacijos pagrindas bendrins kalbos norm nustatymas. Kalbos norma yra kurioje nors kalbos bendruomenje pripastama kalbos fakt ir j vartojimo bd visuma. Normos gali bti dvejopos: kodifikuotos ir ne-kodifikuotos. Mokslinink nustatytos kalbos normos laikytinos kodifikuo-tomis. Kodifikuotos kalbos normos yra iskirtinis bendrins kalbos poymis, skiriantis i kalbos atmain nuo kit. Kodifikuot kalbos norm nepaisy-mas kalbant ar raant bendrine kalba laikomas kalbos klaida. Nekodifikuo-tomis, arba komunikacinmis, kalbos normomis vadinamos per ilg laik tam tikroje kalbos bendruomenje savarankikai, stichikai nusistovjusios kalbos vartojimo taisykls, dsningumai ar kalbiniai proiai.

Mokslinink (kalbinink) nustatytos bendrins kalbos normos fiksuo-jamos vairiuose leidiniuose: gramatikose, odynuose, inynuose, kalbos praktikos patarimuose, rekomendacijose ir kt. Dabartins lietuvi bendri-ns kalbos normos nusakytos, pavyzdiui, iuose leidiniuose: Dabartins lietuvi kalbos gramatikoje, Dabartins lietuvi kalbos odyne, Kalbos patarimuose ir kt. Norminamj reikm turi ir Valstybins lietuvi kalbos komisijos (VLKK) nutarimai, kuriais nusakomos ir apibriamos pagrindi-ns bendrins lietuvi kalbos normos.

Kaip matyti, lietuvi bendrins kalbos normas fiksuojantys (kodifikuojantys) leidiniai yra vairs: vieni, pavyzdiui, gramatikos, kodifikuoja vairi bendrins kalbos lygmen, vis pirma fonologijos, morfologijos ir sintakss formas, kiti, pavyzdiui, odynai, kodifikuoja leksikos, taip pat ortografijos, akcentuacijos, fonologijos, i dalies morfologijos formas, treti, pavyzdiui, patarim svadai,


yra orientuoti praktin vartosen, todl universalesni, aptariantys vairi kal-bos lygmen normas, galiausiai VLKK nutarimai ar rekomendacijos gali fik-suoti tik tam tikros specifins bendrins kalbos vartojimo srities (pavyzdiui, nelietuvik vietovardi ar asmenvardi raybos) normas.

Bendrinei kalbai, kaip ir kitoms kalbos atmainoms, bdingas vartosenos variantikumas, vadinasi, i atmaina, keiiantis kalbos vartotoj proiams, taip pat kinta. Siekiant sumainti atotrk tarp bendrins kalbos norm ir realiosios vartosenos, kodifikuotos kalbos normos laikui bgant yra peri-rimos, tikslinamos, papildomos ar keiiamos.

Norminiai bendrins kalbos variantai nustatomi remiantis keliais krite-rijais (r. Girdenis et al. 1978: 5366). Kalba yra priemon, kuria siekiama vairiausi tiksl, todl j norminant pirmiausia vadovaujamasi tikslingu-mo kriterijumi. Kalbinink teikiami variantai turi bti tinkami ir reikalingi bendrauti (plg., kaip sunkiai prigyja informatik ir kalbinink silomi lietu-viki monitoriaus, failo ar skenerio atitikmenys vaizduoklis, rinkmena, skaity-tuvas daugelis jau prato vartoti nelietuvikus variantus).

Kalba negali bti gera bendravimo priemon, jeigu jos normos nuolat kaitaliojamos, todl btina paisyti stabilumo. Taiau norm stabilumas tai ne kalbos stagnacija. Kita vertus, nereikt bijoti variant gausos, nes jie vienas i poymi, rodani, kad norminama ne uoliais, o nuosekliai (plg. kiriavimo gretimybes).

Distinktyvumo, sistemikumo, ekonomijos, taisyklingumo krite-rijai susij su variant pasirinkimu: paprastai pasirenkami tie variantai, kurie labiau skiriasi nuo kit to paties lygmens vienet, geriausiai atitinka kalbos sistem, yra trumpesni ir, inoma, taisyklingi.

Nuo konkretaus funkcinio stiliaus priklauso vadinamj dalini kriteri-j tikslumo, aikumo, vaizdingumo, gyvumo btinyb, pavyzdiui, dalykin kalba turi bti tiksli ir aiki, o groinis krinys vaizdingas, o gal ir emocingas. Todl, tarkim, dalykinje kalboje gausu tarptautini odi, specifini odi jungini, daniau vartojami daiktavardiai. Vargu ar ia tikt jaustukai ir itiktukai, kuri gali pasitaikyti groiniame tekste.

Svarbus ir kalbos grynumo kriterijus: jeigu turime arba galime pasida-ryti sav od, tai skolinio vartojimas gali bti pateisinamas tik stilistikai


motyvuotais atvejais. inoma, mokslo leidiniuose neivengsime tarptautini odi, o kai kada jie net geresni u vienkartinius vertinius.

Nustatant, koreguojant ar pildant bendrins kalbos normas turt bti laikomasi vadinamojo proskriptyvinio poirio, t. y. atsivelgiama reali-j norimo kodifikuoti kalbos reikinio vartosen. paplitimo vartosenoje kriterijus laiduoja socialin (visuomens) pritarim, kuris kodifikuojant labai svarbus: jis lemia, kad kodifikuojama bendrins kalbos norma, kuri sutampa su vartosenoje paplitusia norma, bus priimta, paplis ir funkcionuos bendrinje vartosenoje. Kita vertus, ne viskas, kas yra paplit vartosenoje, yra gerai, todl kodifikuojant visada turt bti pasitelkiama kriterij visuma.

8. Ketvirtasis kalbos standartizavimo aspektas funkcij tobulini-mas arba pltra nusako bendrins kalbos funkcin sklaid, t. y. stilistini, funkcini bendrins kalbos atmain radimsi. Bendrins kalbos funkcij to-bulinimas yra nuolat vykstantis procesas, taiau velgiant dabartins lietu-vi bendrins kalbos raid, galima teigti, kad ypa spariai bendrins kalbos funkcijos m plstis po 1918 m., Lietuvai paskelbus nepriklausomyb: ben-drin lietuvi kalba imta vartoti ne tik publicistikoje, groinje literatroje, bet pradjo funkcionuoti administracinje plotmje (ja imti rengti reikal ratai, sakymai), bendrine kalba imti rayti moksliniai darbai ir kt.

Tad bendrin kalba, skirtingai nei kitos kalbos atmainos, yra vartojama daugelyje srii. O nuo vartojimo srities priklauso pasirenkama vartoti kal-bos atmaina, vartojamos tik tai sriiai bdingos kalbos ypatybs. Bendrins kalbos stilistinis daugiafunkcikumas dar viena ypatyb, skirianti i kalbos atmain nuo kit.

Atsivelgiant kalbos vartojimo srit (dalykin, menin, publicistin), funkcijas (komunikacin, informacin, emocin, ekspresin, estetin, fati-n ir kt.), stilistines ypatybes ir kalbos raik, skiriami ie bendrins kalbos funkciniai stiliai (atmainos):

a) administracinis (arba kanceliarinis, arba dalykinis) tai kalba, varto-jama staig dokumentuose, jai bdingos sustabarjusios frazs, abloniku-mas, schematikumas, gausu profesins leksikos, santrump, sutrumpinim, beasmeni sakini;


b) mokslinis tai mokslo darb kalba, jai bdingas apibendrinimas, ds-tymo nuoseklumas, rilumas, tikslumas, objektyvumas, isamumas; vengiama labai emocini ir labai vaizding kalbos element; ia gausu termin, nauja-dar ir tarptautini odi; dani sudtingi beasmeniai sakiniai;

c) publicistinis tai iniasklaidoje vartojama kalba aktualiais visuome-ns klausimais, jai bdinga ir login argumentacija, ir emocins iraikos priemons;

d) meninis (arba beletristinis) tai groins literatros kalba, pasiy-minti vaizdingumu, kalba ia atlieka estetin funkcij, todl apstu metafor, asmeninim, emocins leksikos, frazeologizm, gretinimo, lyginimo, ia atsiskleidia individualus raytojo stilius.

Daugelio kalbinink skiriamas buitinis stilius nelaikytinas bendrins kalbos atmaina1. Tai kalba eimoje, gatvje, su artimais monmis, ji esti pa-prasta, spontanika, emocinga, konkreti, subjektyvi, vaizdinga, nevengiama humoro ar iurktumo element, gausu trump ir nepiln sakini, danai vartojamos sutrumpintos odio formos. iam stiliui nekeliami taisyklingos kalbos reikalavimai. Ribos tarp stili nra labai grietos, kalbos vartojimo sritis ir stilius gali ir nesutapti, tarkim, buityje gali bti pavartota ir daug moksliniam stiliui bding termin, ir administracinio stiliaus sustabarju-si frazi.

Nors funkciniai stiliai paprastai traktuojami kaip bendrins kalbos atmai-nos, reikt pridurti, kad kai kurie, pavyzdiui, meninis, i dalies publicisti-nis, perengia bendrins kalbos vartosenos ribas, t. y. groinje literatroje, tam tikruose publicistikos anruose pasitelkiamos ne bendrins kalbos rai-kos priemons. Raikos priemoni pasirinkim skirtingo funkcinio stiliaus anruose lemia ne tik kalbos vartojimo funkcija (estetin, emocin ir pan.), bet ir oficialumo laipsnis (r. 10). Atsivelgiant vartosenos oficialum ir laisvum (neoficialum), funkciniai stiliai gali bti skiriami oficialiuosius ir laisvuosius. Oficialiesiems stiliams priskirtini administracinis, mokslinis, informacinis publicistinis stiliai, laisviesiems meninis, ekspresyvusis publi-cistinis. Laisviesiems stiliams bdingas didesnis kalbos reikini variantiku-mas (bendrins kalbos norm poiriu) nei oficialiesiems.1 Plaiau apie buitinio stiliaus skyrim ir jo santyk su bendrine kalba r. uperka 2005: 5664.


Aptariant bendrins kalbos atmainas, negalima pamirti specialybs ir profesins kalbos, kuri pamatas yra mokslinis stilius. Specialybs kalba bendrins kalbos sluoksnis, kurio ypatum mokomasi ruoiantis gyti di-plom. Specialybs kalbos mokomasi per tam skirtas kalbos paskaitas, jos ypatybs formuojasi ir per konkrei tos specialybs dalyk kursus bei skai-tant atitinkam literatr. Studij metais isiugdyta specialybs kalba toliau tobulinama dirbant. Taip susiformuoja profesin kalba, be i pastang spe-cialybs kalba virsta profesiniu argonu (taip pat r. 59).

9. Pagal loginius ir lingvistinius kalbos produkavimo dsnius bendrin kalba gali bti raytin ir sakytin, o pagal perteikimo arba raikos bd (t. y. kalba urayta grafiniais enklais ar itarta garsu) raomoji ir neka-moji. Raytin kalb nuo sakytins skiria keletas poymi: teksto struktra, svokins leksikos tankis ir gramatini form kondensavimas (Naucknait 2003: 7883). Sakytinei kalbai bdingas pasakym trumpumas, dialogiku-mas ar polilogikumas, fragmentikumas, spontanikumas, raytinei mono-logikumas, ilgesni sakiniai, didesnis svokins leksikos tankis. Sakytiniame tekste daugiau nei raytiniame terpini, trumpinim, taisym, pakartojim, raytinis tekstas rilesnis.

Nors raytins, sakytins ir raomosios, nekamosios kalbos terminus sie-kiama atskirti, neretai kalbinink jie vartojami sinonimikai ar kiek kitokiomis reikmmis, pavyzdiui, nekamoji kalba gali bti suprantama ir kaip vienas i funkcini stili, t. y. buityje (namuose, gatvje) vartojama, girdima kalba.

Tarms ar sociolektai daniausiai funkcionuoja sakytinje vartosenoje, t. y. bdingi nekamajai kalbai, taiau iuo metu itin iplitusi raytins kal-bos vartosena elektroninje erdvje trina ribas ne tik tarp raytins ir sa-kytins kalbos, bet ir tarp vairi kalbos atmain. Elektroninis diskursas, t. y. bendravimas elektroninje terpje (internete, mobiliuosiuose telefonuose ir kt.), danai ieina u bendrins kalbos rib, todl ateityje galbt bus galima kalbti apie elektroninje erdvje susiformavusius savitus raytinius socio-lektus ar medialektus.

Skirtingai nuo kit kalbos atmain, abi bendrins kalbos formos raytin ir sakytin yra kodifikuotos (standartizuotos). Tiesa, dl sakytins kalbos


standartizavimo laipsnio esama prietar: sakytinje kalboje neivengiami variantai, todl, kai kuri kalbinink nuomone (plg. Milroy et al. 2012), vi-siko (absoliutaus) sakytins bendrins kalbos vienodumo (standarto) nega-lima pasiekti. Kodifikuota raytin bendrins kalbos forma yra btina slyga bendrinei kalbai egzistuoti, kitaip tariant, raytins kalbos egzistavimas yra vienas i pagrindini standartizavimo ir kalbos standarto poymi.

Raytins ir sakytins kalbos santykis bendrins kalbos raidoje kinta. chronologikai bendrini kalb raidoje raytins bendrins kalbos atsira-dimas visada yra pirmesnis u sakytins bendrins kalbos susiformavim, pavyzdiui, angl raytins bendrins kalbos formavimosi pradia datuo-jama XV a. pirmojoje pusje, o sakytin angl bendrin kalba m for-muotis tik XVIII a. pabaigoje XIX a. pradioje. Ankstyvojo tarms pasi-rinkimo bendrins kalbos (angl, prancz, oland, vokiei, ital ir kt.) ilgai (kelet imtmei) funkcionavo tik kaip raytins bendrins kalbos. O vlyvojo tarms pasirinkimo bendrinms kalboms, tarp j ir lietuvi, b-dinga tai, kad sakytin bendrin kalba m formuotis netrukus (prajus tik keletui deimtmei) po to, kai buvo pasirinkta tarm raytinei bendrinei kalbai.

Normos raytinei bendrinei kalbai rinkimosi etapu sakytin kalba (tarm) formuoja bsim standart. Vliau, kodifikavus raytin bendrin kalb, vyksta atvirktinis procesas raytin kalba ima veikti sakytin (Subaius 2001: 127). Dl istorikai kintanio poveikio viena kitai, tiek raytin, tiek sakytin bendrin kalba vis dlto nra dvi identikas struktras turinios bendrins kalbos formos2. Sakytin bendrin kalba yra hibridika struktra, patyrusi ir raytins bendrins kalbos, ir nekamosios kalbos poveik.

10. Pagal pobd bendravimas gali bti vieas ir privatus. Vieam, oficia-liam bendravimui tinka vieosios kabos, o privaiam, asmeniniam priva-ios kabos. Taip paprastai skirstoma sakytin kalba, nors is principas tinka ir raytinei kalbai, taip pat elektroniniam diskursui, pavyzdiui, tinklarai ar internetini komentar kalba yra neabejotinai viea. Vieojo vartojimo srityse daniausiai (taiau ne visada) vyrauja bendrin kalba, o privaiojoje 2 Prieing nuomon r. Pupkis 2005: 20.


vartosenoje, atsivelgiant sociokomunikacin situacij, gali bti pasiren-kama vartoti ne tik bendrin kalba, bet ir kita kuri kalbos atmaina. Vieajai kalbai keliami didesni reikalavimai nei privaiai. Vieajai sakytinei bendrinei kalbai, be bendrj gramatikos reikalavim, svarbu taisyklinga tartis ir kir-iavimas, o raytinei normin rayba ir skyryba.

Pagal vartojimo stili dar galima skirti laisvj ir oficialij vartosen. Oficialioji (formalioji) vartosena bdinga dalykiniams, tarnybiniams san-tykiams, todl ia tarp kalbtoj ilaikomas didesnis atstumas, smoningai kontroliuojama kalbin raika. Laisvoji (neformalioji) vartosena bdinga privaiam, asmeniniam, kasdieniniam bendravimui, kalbant ar raant lais-vai, kalbin raika smoningai nekontroliuojama, nepriirima. Bendrins (sakytins ir raytins) kalbos vartosen kiek grieiau galima sieti tik su vieja oficialija plotme. Privaioje oficialiojoje, taip pat vieojoje laisvojoje vartosenoje gali bti (ir yra) vartojamos vairios kalbos atmainos, o privaioji laisvoji vartosena sietina su nebendrinmis kalbos atmainomis (Milinait 2009: 3847).

1.5 uduotis sivaizduokite, kad jums reikia sukurti bendrin kalb, pagrst emaii tarme. Vadovaudamiesi anksiau pateiktais keturiais standartizavimo as-pektais, apraykite, kaip planuotumte tai atlikti:

1. K pasirinktumte bendrins kalbos pamatu?2. Kaip kodifikuotumte i atmain?3. Kokius pasitelktumte jau egzistuojanius kalbinius iteklius, pareng-

tus ia tarme?4. Kaip planuotumte ios bendrins kalbos sklaid?


1.3. Kalbos politika ir planavimas: valstybin kalba ir jos prieira

11. Kalbos atmainos standartizavimas yra glaudiai susijs su kalbos (kalb) politika ir kalbos planavimu, t. y. anksiau aptarti keturi kalbos atmainos standartizavimo aspektai i ties ymi keturis kalbos planavimo procesus. Kalbos politika apima tam tikr valstybini institucij veikl, siekiant reguliuoti, tvarkyti vienos ar keli kalb vartosen tam tikrame po-litiniame vienete (valstybje, regione ir pan.).

Pagal savo pobd kalbos (ar kalb) politika gali bti vairialyp. Vis pirma daroma skirtis tarp atvirosios ir umaskuotosios kalbos politi-kos. Atviroji kalbos politika (de jure) yra fiksuojama teiss aktuose, atvi-rai pripastama ir deklaruojama, o umaskuotoji (de facto) priein-gai nra oficialiai fiksuota teiss aktuose ar taisyklse, ji numanoma, nuspjama i toje visuomenje susiklosiusi socialini norm, nuostat, tradicij. Atsivelgiant i skirt, galima teigti, kad lietuvi kalbos at-vilgiu Lietuvoje gyvendinama atviroji kalbos politika, t. y. lietuvi, kaip valstybins kalbos, vartosena reglamentuota de jure vairiais teiss aktais, o, pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstijose, neturiniose valstybins (ar oficialios) kalbos, angl kalbos (ir ne tik) atvilgiu yra formuojama umaskuotoji kalbos politika, kitaip tariant, nors angl kalba federaliniu lygmeniu neturi valstybins kalbos statuso, de facto tai oficiali tos alies kalba.

Tiek atviroji, tiek umaskuotoji kalbos politika dar gali bti skatinamoji (skatinanti vienos kurios ar keli kalb vartosen tam tikrose srityse, sutei-kianti ioms kalboms palaikyti reikiamus iteklius), tolerantikoji (toleruo-janti tam tikros kalbos / kalb ar kalbos atmain vartosen, bet neskirianti joms itekli) ar mirioji. Kalbos politikos pobd lemia vairs socialiniai, istoriniai, politiniai, demografiniai veiksniai, pavyzdiui, toje kalbos ben-druomenje vyraujanios kalbos ideologijos, vertybins nuostatos kalbos (kalb) atvilgiu, kalbos (kalb) vaidmuo formuojant tautin, etnin ar reli-gin tapatyb, kultrins tradicijos ir pan.


12. Sudtin kalbos politikos dalis yra kalbos planavimas. Kalbos pla-navim galima apibrti kaip smoning veikl ar pastangas keisti kurios nors kalbos bendruomens kalbin elges. Kitaip tariant, kalbos planavimas tai rankis kalbos situacijai keisti ir kalbos politikai vykdyti.

Skiriamos keturios kalbos planavimo sritys:a) kalbos sandaros (kalbos sistemos ir vartosenos) planavimas;b) kalbos statuso planavimas;c) kalbos prestio planavimas;d) kalbos (kalb) mokymo planavimas.

13. Kalbos sandaros planavimu siekiama pakeisti kalbos ar kalbos atmainos vidin struktr, pavyzdiui, koreguojamos raybos, skyrybos ar ki-tos bendrins kalbos normos, pleiama leksin sistema ir pan. Kalbos sandaros planavimas yra glaudiai susijs su standartizavimu, t. y. jis apima bendrins kalbos kodifikacij ir funkcij pltr. Kalbos sandaros planavimu skirtingose valstybse daniausiai rpinasi tam skirtos institucijos akademijos, pavyz-diui, Pranczijoje norminamuosius prancz kalbos darbus leidia ir pranc-z kalbos kodifikacija rpinasi dar 1635 m. kurta Acadmie Franaise, Italijo-je 1582 m. kurta Accademia della Crusca, Ispanijoje 1713 m. kurta Real Academia de la Lengua Espaola. Lietuvoje norminamuosius bendrins kalbos veikalus vertina ir tvirtina, norminimo ir kodifikacijos klausimus sprendia Valstybin lietuvi kalbos komisija. Institucij, kurios rpinasi bendrins kalbos norminimu ir puoseljimu, atsiradimas gali bti vertinamas kaip vienas i netiesiogini bendrins kalbos brandos rodikli.

14. Kalbos statuso planavimu siekiama pakeisti vienos kurios kalbos ar kalbos atmainos vartosen ir funkcijas tam tikroje bendruomenje, kitaip tariant, siekiama nustatyti kalbos vartojimo teisinius pagrindus, kalbines tei-ses, santykius tarp vairi kalb (pavyzdiui, kuri kalba gyja oficialios arba valstybins kalbos status) ar kalbos atmain (pavyzdiui, kuri kalbos atmai-na tampa bendrine kalba).

Pagal atliekamas funkcijas ir teisin reglamentavim viena kuri ar kelios kalbos gali turti:


a) oficialios arba valstybins kalbos status. Valstybin kalba tai oficialiai vieajame valstybs gyvenime vartojama kalba, teisinta statymais. Valstybins kalbos status gali turti viena ar kelios kalbos, pavyzdiui, Pran-czijoje valstybins kalbos status turi tik prancz kalba, Suomijoje suo-mi ir ved kalbos, Airijoje airi ir angl kalbos, o Piet Afrikos Respu-blikoje valstybini kalb status turi vienuolika kalb. Lietuvos Respubliko-je valstybins kalbos status turi viena lietuvi kalba.

Lietuvi kalba valstybine buvo pripainta 1922, 1928, 1938 m. Lietu-vos Konstitucijose. 1988 m. lapkriio 18 d. Aukiausioji Taryba patvirtino Konstitucijos patais dl Lietuvos vliavos, himno, valstybins kalbos. Labai greitai buvo priimtas sakas Dl Lietuvos TSR valstybins kalbos vartojimo (1989 m. sausio 25 d.) ir nutarimas Dl priemoni Lietuvos TSR valstybi-ns kalbos vartojimui utikrinti (1989 m. vasario 20 d.).

1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Kons-titucijos 14 straipsnyje teigiama, kad ms alies valstybin kalba lietuvi kalba. 1995 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybins kal-bos statymas, o 1995 m. vasario 7 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos valstybins kalbos statymo gyvendinimo. Valstybins kalbos statymas nustato valstybins lietuvi kalbos vartojim vieajame gyvenime, valsty-bins kalbos apsaug, kontrol ir atsakomyb u statymo paeidimus. sta-tymas nereglamentuoja Lietuvos gyventoj neoficialaus bendravimo ir religini bendruomeni bei asmen, priklausani tautinms bendrijoms, rengini kalbos. U Valstybins kalbos statymo gyvendinim yra atsakin-ga Valstybin lietuvi kalbos komisija.

b) oficialios regiono kalbos status. Tai valstybin (oficiali) tam tikro regiono (provincijos, valstijos ir pan.) kalba, teisinta statymais. Oficialios regiono kalbos statusas daniausiai (nors ne visada) pripastamas federali-nse, daugiakalbse ar daugiatautse valstybse. Pavyzdiui, federaliniu ly-gmeniu Kanadoje pripastamos dvi valstybins kalbos angl ir prancz, taiau oficiali Kanados Kvebeko provincijos kalba viena prancz. Jung-tins Amerikos Valstijos, kaip jau minta, federaliniu lygmeniu valstybins kalbos de jure neturi, taiau atskirose valstijose (pavyzdiui, Kalifornijoje) statymikai oficialios kalbos statusas yra suteiktas angl kalbai.


c) nacionalins (tautins) kalbos status. Tai tokios kalbos, kurios, nepriklausomai nuo j teisinio reguliavimo, turi aikias ssajas su tam tikra tautine, etnine grupe, padeda formuoti i grupi tautin tapatyb. Nacio-nalins kalbos gali bti teisikai reglamentuotos kaip valstybins, taiau taip yra ne visada. Daugelio Europos valstybi (tarp j ir Lietuvos) valstybins kalbos danu atveju yra ir nacionalins (tautins) kalbos. Tai nulm isto-rins, politins Europos valstybi krimosi aplinkybs, t. y. daugelis Euro-pos valstybi yra susikrusios tautiniu pagrindu. Kita vertus, teisikai viena kalba gali turti nacionalins kalbos status, o valstybins kalbos statusas gali bti suteiktas ir kitoms kalboms, pavyzdiui, Vanuatu nacionalin kalba yra bislama kalba, o valstybins kalbos statusas pripaintas trims bislama, angl ir prancz kalboms. Lietuvoje de facto nacionalins (tautins) kalbos status turi lietuvi kalba.

Atsivelgiant atliekamas funkcijas, kabos (ar kalbos atmainos) de jure ar de facto vairiose valstybse dar gali gyti mokslo / vietimo kalbos, tarp-tautins kalbos, lingua francos (skirtingomis kalbomis kalbani moni komunikacijos tikslais bendrai vartojamos kalbos), antrosios kalbos ir kt. status.

15. Kalbos prestio planavimu siekiama sukurti palank visuomens vertinim, nuostatas tam tikros kalbos ar kalbos atmainos, jos vartosenos, ko-difikacijos, atliekam funkcij ir kt. atvilgiu. Planuojant kalbos presti nori-ma pakeisti (pagerinti) kalbos ar kalbos atmainos (pavyzdiui, tarmi) vaizd.

Lietuvi kalbos prestio ir jo planavimo visuomenje svarba nurodoma pagrindiniuose Lietuvos kalbos politikos dokumentuose: Valstybins kalbos statyme (19 straipsnis), Valstybins kalbos politikos 20032008 m. gairse. Kiek isamiau lietuvi kalbos prestio planavimo tiks-lai, kryptys ir priemons nusakytos Valstybins lietuvi kalbos komisijos 2008 m. parengtame Valstybins kalbos politikos 20092013 m. gairi projekte. Be kit valstybins politikos udavini ir j sprendimo bd, stip-rinti lietuvi kalbos presti ia numatoma per lituanistikos plaija prasme sklaid, skatinant diskusijas dl nacionalini kalb ateities globaljaniame pasaulyje, remiant lietuvi kalbos savitum atskleidiani kultrin veikl,


ugdant visuomens kalbin smoningum ir rpinantis lietuvi kalbos vaiz-diu usienio lietuvi bendruomense.

Lietuvi kalbos prestio planavimu rpinasi ne tik Valstybin lietuvi kalbos komisija, i dalies tam pasitarnauja ir ktos kalbos (bendrins kalbos ar tarmi) ugdymu, jos prieira ir puoseljimu besirpinanios draugijos (pavyzdiui, Lietuvi kalbos draugija), etnokultrins organizacijos, klubai.

1.6 uduotis

Apsilankykite svetainje Kalbos Lietuvos miestuose: sociolingvistinis e-mlapis (http://www.kalbuzemelapis.flf.vu.lt) ir atidiau paanalizuokite 15, 16, 17 emlapius, kuriuose pateikta Lietuvos miest gyventoj nuo-mon apie graiausias, reikalingiausias, prestiikiausias kalbas. Atsakyki-te klausimus:

1. Koki kalb (kalbas) dauguma respondent vardijo kaip graiausi, koki kaip reikalingiausi, koki kaip prestiikiausi?

2. Kaip iais tyrimo rezultatais, js nuomone, galima bt pasinaudoti formuojant Lietuvos kalbos (ir kalb) politik?

3. Kokius aspektus reikt akcentuoti ateities kalbos politikos dokumen-tuose?

16. Kalbos (kalb) mokymo planavimu siekiama reguliuoti, pa-skleisti ar iplsti vienos kurios kalbos, kalbos atmainos ar keli kalb mo-kym, pakeisti visuomens kalbinius gdius. Kalb mokymo sklaidai ne-retai kuriamos specialios institucijos, pavyzdiui, vokiei, kaip usienio ar antrosios, kalbos mokymu ir sklaida pasaulyje usiima Goethes institutas, angl kalbos Brit Taryba, prancz Prancz institutas.

U kalbos (kalb) mokymo planavim Lietuvoje atsakingos kelios ins-titucijos: valstybins (lietuvi) kalbos ugdymo planavimu rpinasi Valsty-bin lietuvi kalbos komisija, taip pat vietimo ir mokslo ministerija, o Lietuvoje gyvenani tautini maum kalb ir usienio (angl, vokiei, prancz ir kt.) kalb ugdym planuoja ir priiri vietimo ir mokslo mi-nisterija.


1.7 uduotis

Svetainje Kalbos Lietuvos miestuose: sociolingvistinis emlapis (http://www.kalbuzemelapis.flf.vu.lt) atidiai ianalizuokite 18 emlap, kuriame pateikta Lietuvos miest gyventoj nuomon dl mokykl mokomj kal-b, ir po juo pateiktas lenteles. Atsakykite klausimus:

1. Kaip geografikai pasiskirsto Lietuvos gyventoj nuomon dl viena-kalbi ir dvikalbi mokykl?

2. Kuri region gyventojai pasisako u dvikalbes mokyklas? Kaip ma-note, kodl?

3. Kaip emlapyje ir lentelje atsispindinius duomenis susietumte su Lietuvoje vykdoma kalb mokymo politika?

17. gyvendinant ir formuojant kalbos politik, ypa priirint pirm-sias tris anksiau nurodytas kalbos planavimo sritis, Lietuvoje didiausias vaidmuo tenka Valstybinei lietuvi kalbos komisijai. Lietuvi kalbos komisija buvo steigta 1961 m. Jos pirmininkais buvo J. iugda, K. Kor-sakas, J. Palionis, A. Vanagas, A. Rosinas, D. Mikulnien, I. Smetonien, dabar D. Vainien. Komisij sudaro septyniolika Seimo paskirt Kalbos komisijos nari. Kalbos komisijos posdiuose priimami teiss aktai Kalbos komisijos nutarimai, privalomi valstybs ir savivaldybi instituci-joms, visoms Lietuvos Respublikoje veikianioms staigoms, monms ir organizacijoms.

Kalbos komisijos priimt nutarim vykdym priiri Valstybin kal-bos inspekcija (http://vki.lrs.lt/), steigta 1990 m. liepos 30 d. Inspek-cijai suteikta teis nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas u vairius valstybins kalbos vartojimo ir jos taisyklingumo paeidimus. Valstybins kalbos vartojim ir taisyklingum kontroliuoja ir savivaldybse dirbantys kalbos tvarkytojai, juos turi beveik du tredaliai savivaldybi. Kalbai norminti ir ugdyti skiriama daug perio-dini leidini (Gimtoji kalba, Kalbos kultra ir kt.), organizuojamos konferencijos (pvz., tradicin Lietuvi kalbos instituto ir Vilniaus univer-siteto rengiama J. Jablonskio konferencija). Lietuvi kalbos mokslo darbai


atliekami Lietuvi kalbos institute (http://www.lki.lt), auktj mokykl lituanistinse katedrose.

Pagrindins valstybins (lietuvi) kalbos politikos kryptys, tiks-lai ir udaviniai yra idstyti Valstybins kalbos politikos 20032008 m. gairse (2003 m.) ir Valstybins kalbos politikos 20092013 m. gairi (2008 m.) projekte. Abiejuose dokumentuose pabriama, kad lietuvi kalbos politika siekiama utikrinti lietuvi kalbos funkcionavim visose vieojo gyvenimo srityse ir pltoti jos raikos galimybes, tenkinti visuo-mens socialins, nacionalins ir kultrins vienybs poreikius, skatinti individuali daugiakalbyst, ugdyti smoning ir krybik visuomens poir lietuvi kalbos vartojim, lietuvi kalbos verts ir savitumo su-vokim, gausinti kalbos iteklius ir garantuoti j prieinamum visuomenei, sudarant galimyb jos mokytis.

Pirmajame skyriuje trumpai apvelgme lietuvi kalbos atmain vairov, j radimosi prieastis, nusakme lietuvi bendrins kalbos viet i atmain sistemoje, jos raidos ypatumus, vartosenos sritis, susipainome su Lietuvos kalbos politikos kryptimis, kalbos pla-navimo sritimis ir gairmis. Tolesni io vadovlio skyriai bus skirti vienos lietuvi kalbos atmainos bendrins kalbos normoms ir vartosenai aptarti. Dabartins lietuvi bendrins kalbos norm sis-tema pristatoma pagal kalbos lygmenis: pradedama nuo maiausi kalbos vienet gars (fonetikos) ir raidi (raybos), einama prie odi (leksikos), odi darybos, morfologijos norm ir baigiama sintakss (odi jungini, sakini) ir skyrybos normomis.


2. TARTIS, RAyBA, KIRIAVIMAS

Paint su lietuvi bendrins kalbos normomis ir vartosenos ypa-tumais pradsime nuo maiausi vienet (kalbos segment). Tai garsai sakytinje kalboje, raids raytinje kalboje. I j konstruoja-mi didesni kalbos elementai: odiai, frazs, sakiniai. Garsus iose konstrukcijose darni visum sujungia kirtis, priegaid, intonacija. Tad iame skyriuje susipainsime ne tik su gars ypatybmis, j ati-tikmenimis raytinje kalboje, tarties ypatumais, bet ir su kiriavimo dsningumais, priegaidi skirtumais.

2.1. Lietuvi bendrins kalbos garsai, j ypatybs, raybos principai ir tarimas

18. Visos kurios nors kalbos rato raids sudaro tos kalbos raidn, arba abcl, visi kalbos garsai garsn. Lietuvi kalbos raidyn sudaro 32 raids, garsyn 56 garsai. Raidi kiekis raidyne ir gars garsyne skiriasi, nes ne visada paraytame odyje yra tiek raidi, kiek turime itarti gars ir ne visada tas pats garsas vienodai ymimas.

Kai kurie garsai ymimi dviem raidmis. Tai priebalsiai dz, d, ch, pvz.: dzkas, diovina, choras.

Tas pats garsas gali bti uraomas skirtingomis raidmis, pvz.: raids ir ymi ilgj bals (seniau i gars tarimas skyrsi) odiuose psti ir sksti.

Ta pati raid gali ymti skirting gars, pvz.: odyje geriu priebals r tariame minktai, o odyje geru kietai, bet juos abu uraome ta paia raide r. Kitas pavyzdys: jis mes kamuol ir mes pirkome kamuol, kur balsis e odiuose ms ir ms yra skirtingos trukms, bet uraomas vienodai.

Raid i ne visada ymi gars. Kai kuriuose odiuose ji rodo prie-balsio minktum, pvz.: kelio, vaiavo.


Kalbos garsai turi dvejopo pobdio ypatybi. Vienos ypatybs ne keiia odio reikms ir j kalbos vartotojai tarsi negirdi, pavyzdiui, lietuvi kalbos odyje sak priebals s galime itarti ir kiek ilgesn, bet visi supras, kad tai tas pats odis sak.

Kitos ypatybs kalbos vartotojams svarbios, nes nuo j priklauso odio reikm, pavyzdiui, jau minti odiai geriu ir geru skiriasi tik vienu poymiu priebalsio r minktumu, bet j ms klausa reaguoja. Tokios ypatybs kalbinink vadinamos skiriamosiomis ir btent jas siekiama fiksuoti rate. Skiriamosios ypatybs priklauso nuo konkreios kalbos fono-logins sistemos. Lietuvi kalbos balsi ilgumas yra skiriamoji ypatyb (plg. skusti ir sksti), o kai kuriose slav ar german kalbose is poymis tiesiogiai priklauso nuo kirio.

Garsin kalbos sistema nuolat kinta, ji vairuoja dl dialekt ir sociolekt (tarmi ir socialini grupi kalbos, taip pat r. 23). Ratas yra sutartinis dalykas, jis suprantamas visai ta kalba kalbaniai bendruomenei ir gali imtmeiais nesikeisti (kin hieroglifai sukurti II tkst. pr. Kr. ir vartojami iki iol). Vadinasi, kuo raybos sistema senesn, tuo ji labiau nutolusi nuo fonologins sistemos. Prisiminkite angl ar prancz kalbas, kurios rat turi seniai (beveik nuo X a.), j rayba labai skiriasi nuo tarimo.

Lietuvi kalbos rayba pradjo formuotis gana vlai (tik XVI a. antroje pusje). Dabartin bendrins kalbos rayba siekia vos imtmet. Todl ji gana neblogai atspindi tarim, bet skirtum esama. Taip yra dl to, kad rayba remiasi trimis principais:

fonologiniu: raoma taip, kaip tariama, rate skirtingus garsus (atsivelgiant j skiriamsias ypatybes) stengiamasi urayti skir-tingais ramenimis, pvz.: pus ir ps, svr ir sveria; fonetins ypatybs, priklausanios nuo gretim gars, pozicijos odyje ar kirio, prie gaids, paprastai rate nefiksuojamos;

morfeminiu: tos paios morfemos (maiausios reikmins odio dalys: aknis, priesaga, galn, priedlis) uraomos vienodai, nors jos gali bti skirtingai tariamos, pavyzdiui, dega ir degti turime t pai akn deg-, ir rayboje tai norima parodyti, nors antrajame o dyje tariamas priebalsis k;


tradiciniu, arba istoriniu: kai kuri ramen vartojimas ar ne var-tojimas paaikinamas tradicija ar kalbos istorijos dalykais, pa vyzdiui, tuo remiantis raomas minktumo enklelis, nosins balss , , , , neraomas j odio pradioje prie ie.

2.1 lentelje pateikiamos lietuvi kalbos abcls raids ir garsyno garsai.

2.1 lentel. Bendrins lietuvi kalbos raidynas ir garsynaspaaikinimai. Takelis auktai greta raids ymi balsio ilgum, simboliu ymimas priebalsi minktumas. Su tokiais ir panaiais simboliais, vadinamaisiais diakritikais, tarties odynuose ar kituo-se kalbotyros darbuose uraomi garsai. itokia perraa vadinama transkripcija. Transkribuoti garsai, odiai ar frazs pateikiami lautiniuose skliaustuose. Ilgj e ir trumpj o kai kurie kalbininkai silo ymti kitokiais simboliais. Dl patogumo iame leidinyje jie ymimi prastais ramenimis.

Raids, dviraidiai

Raids pavadinimas

Garsas Raids, dviraidiai

Raids pavadinimas

Garsas

A a a [a] [a] J j jot [j] a nosin [a] K k ka [k] [k]B b b [b] [b] L l el [l] [l]c c c [c] [c] M m em [m] [m]ch ch cha [x] [x] N n en [n] [n] [] [] O o o [o] [o]D d d [d] [d] P p p [p] [p]Dz dz dz [dz] [dz] R r er [r] [r]D d d [d] [d] S s es [s] [s]E e e [e] [e] e [] [] e nosin [e] T t t [t] [t] [] U u u [u]F f ef [f] [f ] u nosin [u]G g g [g] [g] u ilgoji [u]H h ha [h] [h] V v v [v] [v]I i i [i] Z z z [z] [z] i nosin [i] [] []y y i ilgoji [i]


19. Kiekvienos kalbos garsyn sudaro bent dviej ri garsai: balsiai ir priebalsiai.

Balsiai yra skambs garsai, nes jie tariami atvira burna, oras laisvai ipuiamas (pavyzdiui, a odyje namas). Balsiai yra skiemens centras, kiek turime odyje balsi, tiek yra ir skiemen (pavyzdiui, odyje namelis yra trys balsiai a, e, i ir tiek pat skiemen na-me-lis). Rate balsiai ymimi raidmis (balsmis): a, , e, , , , i, y, u, , , o.

priebalsiai tariami udaresne burna, oras sutinka utvar, todl itie garsai ne tokie skambs (pavyzdiui, k, t odyje kitas). Priebalsiai yra periferin skiemens dalis, jie jungiasi prie skiemens centro balsio. Rate priebalsiai ymimi raidmis: b, c, , d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, , t, v, z, .

sidmtina: terminai bals, priebals vartojami ymint raides, terminais balsis, priebalsis pavadinami garsai. Taigi bals a ymi bals [a], priebals b ymi priebals [b]. Raides raome, garsus tariame.

Be balsi ir priebalsi daugelyje kalb vartojami dvigarsiai (jie paprastai abcl netraukiami). Tai dviej gars junginys, priklausantis tam paiam skiemeniui. Lietuvi kalboje taip pat yra toki jungini. Jie skirstomi dvibalsius ir miriuosius dvigarsius.

Dvibalsiai yra ai, au, ei, ui, pvz.: kaimas, laukas, veidas, muilas.Palyginkite odius paima ir kaimas. Pirmajame odyje balsiai a ir i

priklauso skirtingiems skiemenims (pa-i-ma), todl jie nesudaro dvibalsio. Antrajame odyje balsiai a ir i priklauso tam paiam skiemeniui (kai-mas), jie sudaro dvibals ai.

Tarptautiniuose odiuose gali bti kitoki dvibalsi: klounas, euras, boikotas.

ie, uo tarimas ir funkcijos skiriasi nuo kit dvibalsi. Juos tardami nejauiame tokio rykaus perjimo nuo vieno dmens prie kito. J priegaids, kaip ir ilgj balsi, sunkiau skiriamos. Todl daugelis kalbinink ie, uo priskiria balsynui ir juos vadina kintamojo tarimo balsyno elementais.


Miriuosius dvigarsius sudaro tame paiame skiemenyje tariami balsiai a, e, i, u su priebalsiais l, m, n, r:

al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur,

pvz.: kalnas, kampas, krantas, kartas, kelti, semti, senti, verti, pilti, imti, pinti, pirkti, pulti, burti.

Palyginkite gars samplaikas odiuose nerimas ir nerti. Pirmajame odyje du garsai -er- priklauso skirtingiems skiemenis (ne-ri-mas) ir jie nesudaro dvigarsio, o antrajame odyje sudaro dvigars.

Tarptautiniuose odiuose gali bti dvigarsi ir su o, pvz.: sportas, kompasas, kolba.

Rate keliant odius kit eilut, dvibalsiai ir mirieji dvigarsiai, kaip ir dvi-raidiai ch, dz, d, neskaidomi (abu dmenys turi bti toje paioje eilutje).

20. Viena i svarbiausi lietuvi kalbos balsi ypatybi yra j trukm (kiek laiko tariame bals). Tai skiriamoji ypatyb, nes nuo jos priklauso odio reikm. Palyginkite odi junginius: skusti sksti, lupa lpa, bur br, aukt auktu, ylu ilu, rito ryto.

Pagal trukm balsiai skirstomi ilguosius ir trumpuosius. Ilgieji balsiai yra tariami ilgai, kalbos padargai labai sitempia. iuos

balsius galima tsti, pvz.: sist, ko. Ilgieji balsiai ymimi ilgosiomis balsmis (raidmis): , , , y, , , o, .

Trumpuosius balsius tariame trumpai, kalbos padargai nedaug sitempia, pvz.: geri, kitu. Trumpieji balsiai ymimi trumposiomis balsmis (raidmis): i, u.

Balss a ir e gali ymti ir ilguosius, ir trumpuosius balsius, pvz.: ger, nam (ilgieji), ger, namai (trumpieji). Tai priklauso nuo kirio: jeigu skiemuo pabriamas (kiriuotas), daniausiai bus tariamas ilgasis balsis, jeigu nepabriamas visada trumpasis.

Bals o taip pat gali ymti ir ilgj, ir trumpj bals. Ilgj bals ji ymi senuose skoliniuose ir paveldtuose lietuvikuose odiuose, pvz.:


morka, koja, stovi. Trumpj ymi tarptautiniuose odiuose, pvz.: tomas, kodas.

Lietuvi bendrinje kalboje ilgj balsi, ymim nosinmis , ir nenosinmis raidmis , y, tarimas nesiskiria, pvz.: sksti psti, drsti klysti. Raybos skirtumus lemia istoriniai dalykai. Ten, kur dabar raome nosines balses , , , , kakada buvo tariami dvigarsiai an, en, in, un. Dvigarsio antrasis dmuo, nosinis priebalsis, nunyko, bet dar ilg laik buvo rykus balsio nosinimas, kurio dabar bendrinje kalboje nebeliko. I klausos negalima nustatyti, kuri raid turi bti raoma, reikia mokytis taisykli.

Tariant balsius, labai svarbi lieuvio slinktis pirmyn ar atgal. Nuo jos priklauso balsio kokybiniai poymiai, kurie lemia prie j vartojamo priebalsio ypatumus.

Jei lieuvis pasislenka priek, itariame prieakins eils balsius (e, , , i, , y).

Jei lieuvis atsitraukia atgal upakalins eils balsius (a, , o, u, , ) (r. 2.2 lentel).

2.2 lentel. Balsi ir juos ymini raidi santykis

Balsi eil Ilgieji balsiai Trumpieji balsiaiGarsas Raid Garsas Raid

Prieakin [i] y, [i] i[] - -[e] e, [e] e

Upakalin [u] , [u] u[o] o [o] o[a] a, [a] a

Rilioje kalboje balsi ypatybs gali iek tiek kisti. Rykiausias toki pokyi pavyzdys yra upakalins eils balsiai (a, , o, u, , ), vartojami po j ir minktumo enklelio i, pvz.: kelias, koja, kelion, jojo, silas, jra. iuos balsius tariant lieuvis ne taip giliai atsitraukia atgal, jie yra iek tiek


paprieakj (a netgi virsta e), bet toks tarimas rayboje neparodomas, nes skirtumai nedideli (o, u, , ) arba paisoma morfeminio raybos principo (pvz.: vienaskaitos vardininko galns raomos vienodai: -(i)as, -(i)a ir kt.).

Taigi u ir iu, o ir io tarimas ir rayba sunkum nekelia. Kiek keblesn yra e ir ia rayba. Ramenimis e, ir ia, i ymimi balsiai bendrinje kalboje turi bti tariami vienodai (nors kai kada dl raybos ia stengiamasi itarti kiek kitok, panaesn a). Raybos jau reikia mokytis atskirai, bet paprastai ji nra problemika. Glaustai galima priminti:

jei linksniuojamj odi vienaskaitos vardininko galn -, tada kituose linksniuose raoma -e, -ei, pvz.: gl gl, glei, gle (plg. pirtis piriai);

vietininko galn tik -e, pvz.: lovoje, lovose; esamojo laiko treiojo asmens galn tik -(i)a, atitinkamai dalyviai ir

padalyvis raomi su -ia-, pvz.: geria geriantis, geriamas, geriant; priesagose -elis, -, -esnis, - raoma tik e, pvz.: kojel, naujesnis.sidmtina: dviese, trise..., keliese, netoliese, kadaise, savaime, beje, vaje,

drauge, alia, deja.

21. Visose kalbose priebalsiai yra sudtingesnio tarimo (artikuliacijos) garsai. Jie apibdinami remiantis keliais poymiais. Tiesa, ne visi tie poymiai vienodai svarbs paprastam kalbos vartotojui. Tad ia aptarsime tik tuos, kurie rpi mokantis taisyklingos bendrins kalbos.

Lietuvi kalbos priebalsiai yra duslieji (p, t, k, s, , c, , f, ch) ir skardieji (b, d, g, z, , dz, d, h, l, v, j, r, m, n) (r. 2.3 lentel). Skardieji priebalsiai skambesni u dusliuosius. Skardusis nuo dusliojo priebalsio skiriasi tik tuo, kad skardj tariant virpa balso stygos, kitos i priebalsi ypatybs vienodos.

Pagal skardum ir duslum kai kurie priebalsiai sudaro poras:k g, p b, t d, s z, , c dz, d, ch h,pvz.: karas garas, padas badas, tt dd, sako zon, ien iem,

cukrus dzkas, ekas demas.Priebalsiai l, v, j, r, m, n visada skards, dusliojo porininko neturi. J

akustins ypatybs labai panaios balsi (mokykliniuose vadovliuose jie dar vadinami pusbalsiais).


2.3 lentel. priebalsi ir juos ymini raidi santykis

Skardieji priebalsiai Duslieji priebalsiai

Garsas Raid Garsas Raid

[b] [b] b [p] [p] p

[d] [d] d [t] [t] t

[g] [g] g [k] [k] k

[z] [z] z [s] [s] s

[] [] [] []

[h] [h] h [x] [x] ch

- - [f] [f ] f

[j] j - -

[l] [l] l - -

[m] [m] m - -

[n] [n] n - -

[r] [r] r - -

[v] [v] v - -

[dz] [dz] dz [c] [c] c

[d] [d] d [] []

Lietuvi kalbos priebalsiai skiriasi dar vienu poymiu: jie gali bti arba minktieji, arba kietieji. i ypatyb, kaip jau minta, lemia tolesnio balsio eil.

Kietuosius priebalsius tariame: prie upakalins eils balsius, ymimus raidmis , a, o, u, , , ir jais

prasidedanius dvibalsius ir dvigarsius, pvz.: garas geras, pirmajame odyje g yra kietasis, nes eina prie a;

odio gale.Minktuosius priebalsius tariame:


prie prieakins eils balsius, ymimus raidmis e, , , y, i, , ir jais prasidedanius dvibalsius ir dvigarsius, pvz.: garas geras, antrajame odyje g yra minktasis, nes eina prie e;

prie paprieakjusius upakalins eils balsius (arba prie minktumo enkl i), pvz.: odiuose geri ir geriu turime minktuosius r, nes geri vartojamas prie bals i, o geriu vartojamas prie minktumo enkl.

Taigi dar kart primintina, kad kai kada raid i ymi ne tik trumpj bals, bet yra ir priebalsi minktumo enklas. Toks minktumo enklas raomas tik prie u, o, a ir jais prasidedanius dvibalsius ar miriuosius dvigarsius, pvz.: geru geriu, oko okio, gera geria, audo iaudo.

Minktumo enklas i raomas ten, kur kakada lietuvi kalboje buvo tariamas j, kuris lietuvi kalboje visada tik minktasis.

Kai kuriuos priebalsi poymius lemia pozicija odyje ar frazje. Paly-ginkime n odiuose namas ir lankas. Pirmajame odyje tariant n lieuvis lieia prieakinius dantis, antrajame jis gerokai atsitrauks burnos gilum. Kitas pavyzdys galt bti t odyje eiti (noriu namo eiti) ir eit (noriu namo eit). Sutrumpjusioje bendratyje eit priebalsis t itariamas su gerokai stipresniu sprogimu. Tok sprogim kalbininkai vadina aspiracija. Lietuvi kalboje tai retas reikinys, pasitaiko tik tariant p, t, k odio gale prie pauz.

Priebalsi pokyi, tiesiogiai priklausani nuo pozicijos odyje ar fraz-je, yra ir daugiau, bet jie rayboje nefiksuojami.

2.2. Garsai rilioje kalboje

22. Aptariant pagrindines lietuvi bendrins kalbos gars ypatybes, trumpai usiminta, kad kalbos sraute garsai gali kisti. Jie derinami prie gre-tim gars, kirio, priegaids. J ypatybs gali priklausyti ir nuo pozicijos odyje, frazje, nuo intonacijos ir kt. Tokie pokyiai retai fiksuojami rate, nes nesikeiia skiriamosios ypatybs, fonologin sistema nepaeidiama, o garsai tik gyja papildom poymi. Taiau dl vairi prieasi kartais ri-lioje kalboje nepaisoma ir skiriamj ypatybi. iame poskyryje bus aptaria-mi problemiki bendrins kalbos tarties ir su ja susij raybos atvejai.


23. Balsi trukm kelia daugiausiai tarties ir raybos problem. Lietuvi bendrins tarties normos reikalauja, kad ilgieji balsiai skirtsi nuo trumpj kiriuotame ir nekiriuotame skiemenyje, odio viduje ir galnje. Kaip matme 20, ilgieji ir trumpieji balsiai daniausiai uraomi skirtingais ra-menimis, iskyrus, a, e, o. Vadinasi, rayba yra gera atrama mokantis tarties ir, atvirkiai, taisyklinga tartis ratingumo pamatas. Deja, realyb kitokia.

Sunkiausiai ilgieji balsiai skiriami nekiriuotuose skiemenyse, ypa galnse. Tad iuo atveju reikia mokytis ir tarties, ir raybos. Dl netaisyklingo tarimo (ta-riamas trumpasis balsis) gali bti neraomos nosins nekiriuotuose (-ose):

vienaskaitos galininko galnse, pvz.: kreipimsi vien ger mylim draug;

tariamosios nuosakos treiojo asmens galnse, pvz.: net, netsi, nupraust;

aknyse, pvz.: uolai, velis, lu, li; priedliuose, pvz.: svartynas, svarl, nedoms, nesuko.

Mokantis bendrins kalbos raybos ne visada utenka pasikliauti tik klau-sa ir tarimu, labai praveria gebjimas atpainti odius, tinkamai skaidyti juos sudedamosiomis dalimis (morfemomis) ir odi darybos bei morfolo-gini poymi imanymas.

24. Kaip jau buvo minta 20, bendrinje kalboje nosinmis bals-mis , raomi garsai trukme ir kitais poymiais nesiskiria nuo atitinkam ilgosiomis balsmis , y uraom balsi. Visi ie balsiai yra i prigimties ilgieji, nosinmis balsmis jie ymimi tik i tradicijos (siekiant parodyti, kad jie kil i dvigarsi in, un).

Kiek kitokia padtis yra su , . Nosinmis raidmis uraomi balsiai yra i prigimties ilgieji, raidmis a, e ymimi balsiai yra trumpieji, jie pailgja tik dl kirio, pvz.: nm, bet nama, na, bet ne (apie tai rayta 20). Taigi klausa nepadeda isiaikinti: rayti ar ne nosines raides. Tad reikia imok-ti vien kit taisykl, bet ir to neutenka, reikia imanyti odi daryb ir kaityb. odi darybini ryi supratimas pads, kai reiks rayti vedinius, pvz.: grimas padarytas i gro, atogros grti, sistuvas sisti, o brasta


nra padaryta i brenda ar brsti, balinti, gesinti reikia sieti su balo, geso, bet ne su bla, gsta. Kaitybini dalyk imanymas pads norint nustatyti ives-tines formas ir isiaikinti, ar raytinos nosins, pvz.: inantys, kad esamojo laiko dalyviai yra padaromi i esamojo laiko veiksmaodi, taisyklingai pa-rays lantis, blantis ir kt. Pagaliau form, kuri galnse raomos nosins, nenustatysi be gramatini santyki supratimo.

Nosins balss gali bti raomos priedliuose, aknyse, galnse, jos nie-kada neraomos priesagose ar sudurtini odi jungiamuosiuose balsiuose. Nors tariame ratlis, treidienis, nosins balss priesagoje -elis, jungiama-jame balsyje -(i)a- neraomos.

Nosins balss raomos:1. priedliuose , s, pvz.: vadas, sukti, slytis, snarys. Problem

nekyla, jei tik gerai nustatomi priedliai, t paranku padaryti gretinant su giminikais odiais, ypa su veiksmaodiais, kur priedlis gerai skiriamas, pvz.: vesti, sukti, sulieti, sunerti.

Priedlio nereikt painioti su panaia odio pradia, pvz.: savitas, savas, salos, samanos, ypatingas, ypa, ypatybs ir kt. ie odiai neturi priedli, tad nosins balss ia neraomos.

2. aknyse: Balss , , , raomos, kai giminik odi aknyse kaitaliojasi

su an, en, in, un, pvz.: lsti lindo; sksti skendo; sksti skund; galsti galando; grsti grind; rsti rent; sisti, sistuvas siunt; isigsti, nuogstauti, igstis isigando; Kstutis, ksti kent; vsti vent; sprsti sprend; sti indo; spsti spend; sklsti sklend; ksti, ksnoti, ksnis kando; brsti brendo; msl minti; lsta, lstel, lsteliena lindo; pastamas painti.sidmtina: dvigarsio reikia iekoti veiksmaodi btojo kartinio laiko aknyje (siunt, lindo ir kt.), nes esamajame laike gali bti intarpas, pvz.: gesti, genda, gedo; sekti, senka, seko; tekti, tenka, teko; rasti, randa, rado.

Balss , , raomos prie s, , , kai giminik odi aknyse kaitaliojasi tarpusavyje. Toki akn yra tik kelios: dr(/)s-, gr(/


/)-, m(/)st-, r(/)-, r(/)s-, sp(/)s-, t(/)s-, tr(/)-, pvz.: drsti drsa, drsus; grti, Grulo Ratai gra, grinti (skol), grtas, atogra, saulgra grti, grinys; tsti, tsinys tsyti, tsa; mstyti msl; rytis sirti; trti tros; rstas rsti; spstai spsti.sidmtina: su balsiu kaitaliojasi tik padtinio ilgumo a, e, pvz.: grasyti, gresia grs; draskyti, dreskia drsk; takyti, tako tk.

Balss , raomos i daniau vartojam veiksmaodi esamojo laiko ir i jo padaryt form aknyse: bla, sla, la, gsta, trta (pva), ta, mta (maja), tta (lampa; pasidaro lepus), krta (stingsta, dista), nukra (ima karti, nukamba).sidmtina: nosins balss raomos ir i esamojo laiko padarytose formose: esamojo laiko dalyviuose ir padalyvyje, pvz.: bls, bl, blantis, blanti, blantys, blanios, blant.

Balss , , raomos i daniau vartojam daiktavardi ir i j ivest odi aknyse: sotis, sa, uolas, uolynas, uolinis, sios, lsta, lis, velis, sis, sinas, slai (taisas arkliui aboti).

3. Galnse: Linksniuojamj odi vienaskaitos galininke ir daugiskaitos

kilmininke, pvz.: vien ger mylim draug, keli ger mylim draug. Vienaskaitos galininko galn niekada negauna kirio, todl ji danai tariant trumpinama. Tad iuo atveju reikia mokytis ir tarties, ir raybos. Nosin raoma ir daiktavardiuose, padarytuose i sangrini veiksmaodi, pvz.: kreipimsi, kreipimsi.sidmtina: vardi mane, tave, save ir skaitvardi vienuolika ... devyniolika galininke nosins balss neraomos. Nosins balss raomos vardi mans, tavs, savs kilmininke. Nepainioti galininko ir sutrumpjusio vietininko, kuri i klausos negalima atskirti, pvz.: vidurnakt ir vidurnakty, al ir aly. Tiesa, laikui reikti jie abu gali bti vartojami, pvz.: grome tik vidurnakt / vidurnakty.

vardiuotini form vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kil-mininke raomos dvi nosins, pvz.: gerj, gerj, gerj (ios formos


sudarytos prie paprastosios formos pridedant vardio jis, ji atitinkamus linksnius, taip susidaro dviguba galn ir dvi nosins).vardiuotini form moterikosios gimins vienaskaitos na-gininke ir daugiskaitos galininke raoma po vien nosin, pvz.: gerja, gersias.sidmtina: nosins balss neraomos vyrikosios gimins vienas-kaitos naudininke, kur a dl tvirtaprads priegaids yra ilgasis, pvz.: gerajam, auktajam. Tai vienintelis atvejis, kai a raomas ne nosine balse ir turi tvirtaprad priegaid.

Tariamosios nuosakos treiajame asmenyje, pvz.: net, praust. Tas pats ir sangriniuose veiksmaodiuose, pvz.: netsi, praustsi.

Veikiamosios ries dalyvi vyrikosios gimins vienaskaitos ir daugiskaitos vardininke, pvz.: skaits, skait, skaits, skait, skaity-davs, skaitydav, skaitysis, skaitysi. Dalyviai taip pat gali bti san-griniai, tad nosin bals raoma priepaskutiniame skiemenyje, pvz.: kreipsis, kreipsi.Nepainioti veikiamj dalyvi galni:

esamajame laike raoma -s, - (pvz.: prausis, prausi; eins, ein),

btajame kartiniame ir daniniame laike raoma -s, - (pvz.: prauss, praus, prausdavs, prausdav; js, j, eidavs, eidav),

bsimajame laike -is, -i (pvz.: prausis, prausi; eisis, eisi).

Juos atskirti galima remiantis laik reikme, kai kada kiriu (galnje kirt gali turti tik esamasis laikas).

Matome, kad nosini balsi raymo taisykli yra nemaai, bet j imokti nesudtinga, jos taikomos gana sistemikai, iimi nra. Problema yra tik tam tikri edukaciniai da

Documents

LIETUVIŲ BENDRINĖ KALBA: NORMOS IR VARTOSENA bendrines kalbos normos ir... · Leksikos samprata ir žodžių klasifikacija / 125 3.2. Terminų struktūra, ... Erika Rimkutė) pateikti