Upload
others
View
4
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Lietuvos ekonomika – kur gi tas krantas?
Tomas Andrejauskas
Swedbank
26.02.2010
© Swedbank
Pagrindinės ž inios
• Ekonomika keis kryptį apie metų vidurį, t.y. iškritimo pereis į augimą
• Atsigavimo procesas nebus trumpas
• Didž iausi 2010 metų iššūkiai – nedarbas, vidaus vartojimas bei viešieji finansai
• Didž iausios 2010-2012 galimybės:
– ES fondai, skirti investicijoms
– smulkaus ir vidutinio verslo de-reguliacija
– verslo ir investicijų skatinimas per mokesčių sistemos paprastinimą
© Swedbank
Ką jau ž inome?
• Pasaulio ekonomikos atsigavimas akivaizdž iai banguoja
• Pagal įvairius rodiklius grįžome į 2004-2006 metų lygį
• Po drastiško kritimo matome stabilizuojantis vartojimą, atsigaunančią gamybąir eksportą
• Dėl perkamosios galios kritimo visiškai logiška matyti defliaciją įvairiose kainųgrupėse
• Nedarbas muša rekordus
• Lūkesčiai bent jau nebeblogėja toliau
• Per, taip vadinamą, vidinę devalvaciją atstatėme savo eksporto konkurencingumą
• Valstybė skatina ekonomiką per milž inišką biudž eto deficitą
• Litas yra stabilus
• Pasigirsta prognozių dėl teigiamo BVP pokyčio 2010 metais
© Swedbank
Tendencijos pasaulyje – akivaizdūs atsigavimo pož ymiai
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
10
12
US EMU UK Japan China India Brazil Russia GlobalGDP
2008
2009
2010
2011
Ekonomikos pasitikėjimas, įvertinus sezonišumą
50
60
70
80
90
100
110
120
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Vokietija Euro zonaES-27 ŠvedijaJK
BVP augimo prognozės
© Swedbank
Tačiau pasaulis atsigauna nevienodai
• JAV ir BRIC šalys parado priešakyje
• Eiseną stabdo PIGS šalys
• Formuojasi nauji burbulai: Kinija ir valstybių skolos
• Klausimai dėl Eurozonos
© Swedbank
Visų Baltijos šalių laukia iššūkiai, tačiau atsigaunant pasaulio ekonomikai, prognozės pagerėjo
Real GDP, 2004=100 (swda)
90
100
110
120
130
140
150
1Q 06 1Q 07 1Q 08 1Q 09
EE LV LTSource: Eurostat
Real GDP growth, qoq sa (% )
-14
-7
0
7
1Q 07 1Q 08 1Q 09
EE LV LT
Source: Eurostat
Techniškai, recesija LT ir EE baigėsi, to negalima pasakyti apie LV. Eksportas atsigauna, tačiau
vidaus paklausa ir toliau trauksis 2010 metais. Ir tai ribos ekonomikos augimą.
… nuo piko, BVP nukrito 19% EE, 26% LV, ir15% LT, t.y. atgal į 2004-05 metų lygį.
© Swedbank
Pramonės atsigavimą skatina augantis eksportas
Manufacturing output, s.a., 2005=100
70
80
90
100
110
120
130
140
Jan.07 Jan.08 Jan.09
EE LV LTSource: Reuters
LT ir EE santykinai gaus daug naudos išpasaulio ekonomikos atsigavimo dėl didesnės
eksporto bazės.
Importas krito labiau nei eksportas, dėl ko eliminavome didž iulius prekybos deficitus,
kuriuos reikėjo finansuoti. Eksporto sektoriai “vadovauja” atsigavimui.
Export of goods and services, 2005=100
80
100
120
140
160
180
200
Jan.07 Jan.08 Jan.09
EE LV LTSource: Reuters
© Swedbank
Vidaus paklausa neturi šansų reikšmingai atsigauti 2010 metais dėl toliau krisiančių namų ūkių pajamų
Retail trade turnover, 2005=100
80
90
100
110
120
130
140
150
Jan.07 Jan.08 Jan.09
EE LV LT
Source: Eurostat
Gyventojų pajamos toliau kris dėl krintančiųatlyginimų ir aukšto nedarbo lygio. Vartojimą
taip pat ribos aukštas privataus sektoriau paskolų lygis.
... ir nors paskutiniai pasitikėjimo indeksai kyla, tai dar nereiškia kylančio vartojimo
Consumer confidence
-60
-40
-20
0
20
Jan.07 Jan.08 Jan.09 Jan.10
EE LV LTSource: Eurostat
© Swedbank
Baltijos šalių konkurencingumas pagerėjo, tačiau toliau stipriai priklauso nuo galimybių padidinti ūkio produktyvumą
Consumer price growth, % yoy
-5
0
5
10
15
20
Jan.07 Jan.08 Jan.09 Jan.10
EE LV LTSource: Reuters
Galimos defliacinės nuotaikos. Importo kainos didės, tuo tarpu vidaus prekėms nėra daug
vietos kilimui.
Konkurencingumas pagerėjo, tačiau struktūriniųreformų greitis lems tolesnį mūsų
konkurencingumą.
Real effective exchange rate, CPI based
90
100
110
120
130
140
Jan.07 Jan.08 Jan.09 Jan.10
EE LV LTSource: Reuters
© Swedbank
Ekonomikos krizė gali padidinti socialinę nelygybę
GDP per capita (% of EU15) and employment (th. people), 2000-2015
0
20
40
60
80
2000 2003 2006 2009f 2012f 2015f
2500
3000
3500
4000
Employment, Baltics GDP per capita, EEGDP per capita, LV GDP per capita, LT
Source: Eurostat, Swedbank forecasts
Baltijos šalių ekonomikos pakankamai ilgai gali būti maž esnės, nei įprasta, įdarbindamos maž iau nei įprasta žmonių
© Swedbank
Lietuva: vidaus paklausa ir investicijų lygis sąlygoja šiandieninį ekonominį sąstingį
Vidaus paklausos komponentų metinis augimas
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
40%
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Namų ūkių vartojimas
Vy riausy bės išlaidosInv esticijos (išsk. atsargas)
© Swedbank
Lietuva: jei ne eksportas, atrodytumėm labai liūdnai
BVP augimo sudėtinės dalys
-15%
-10%
-5%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
2008(I) 2008(II) 2008(III) 2008(IV) 2009(I) 2009(II) 2009(III)
Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimas Investicijos (išsk. atsargas)
Atsargos Grynasis eksportas
© Swedbank
Lietuva: atsigaunant eksporto rinkoms, pramonėstoja ant kojų
Lietuvos pramonės produkcija, metiniai augimo tempai
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
2004 2005 2006 2007 2008 2009
Pramonės produkcija
Apdirbamoji pramonė (išsk. rafinuotus naftos produktus)
– Geresnius rezultatus antroje metų pusėje parodė chemijos produktų gamybos, popieriaus, tekstilės, medienos pramonė, mašinų ir įrangos remonto bei maisto pramonės šakos. Tačiau baldų, mašinų ir įrengimų, metalo gaminių bei, suprantama, statybinių medž iagų pramonės produkcijos rezultatuose ryškių geresnių pokyčių nematyti.
© Swedbank
Lietuva: vartotojų kainos krenta nuo 2009 m. kovo mėn.
• Vidutinė metinė infliacija pasiekė 4.5% 2009, o gruodž io mėn. metinė infliacija 1.3%.
Vartotojų, gamintojų ir būsto kainų Vilniuje metinis augimas
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
Sau.06 Lie.06 Sau.07 Lie.07 Sau.08 Lie.08 Sau.09 Lie.09
VKIGKI (išsk. rafinuotus naftos produktus)Būsto kainos Vilniuje, Eur/m2
Šaltinis: SD, Registrų centras
© Swedbank
Lietuva: smukęs vartojimas visiškai sutramdėkainų augimą, ypač ten, kur laisva konkurencija
Metinis kainų pokytis, 2009 m. gruodžio mėn.
-10% -5% 0% 5% 10% 15% 20%
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai
Sveikatos priežiūra
Švietimas
Transportas
Įvairios prekės ir paslaugos
Viešbučiai, kavinės ir restoranai
Poilsis ir kultūra
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra
Ryšiai
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras
Drabužiai ir avalynė
• Daugumą prekių grupių kainų į viršų stūmė tik akcizų, PVM padidinimas, bei kiti administraciniai sprendimai.
© Swedbank
(A) Ypač pirmąjį pusmetį - ryškios defliacinės tendencijos
(B) Infliaciją aukštyn stums elektros kainų padidėjimas, kuris, turės 0.7-0.9 pp tiesioginę įtakąmetiniam VKI. Vadinamajam “pensininkų” VKI: apie 0.9-1.0 pp.
Prognozuojamas ž aliavų, tame tarpe naftos ir dujų kainų augimas, kurį įmonės gali stengtis perkelti vartotojams, tačiau nesam tikri, ar tai bus taip jau lengva padaryti
Vartotojų kainų infliacija
1.1%1.6%
0.3%
-1.1%
1.2%
2.7%3.7%
5.7%
10.9%
4.5%
1.0% 1.0%
-2%
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010P 2011P
Ryškios infliacijos šiemet nepamatysime, tačiau než inome kokios bus ž aliavų kainos 2011 metais
?
© Swedbank
Didž iausi Lietuvos iššūkiai 2010 metais
• Nedarbas
• Vidaus vartojimas
• Valdž ios sektoriaus išlaidos ir skola
© Swedbank
Nedarbo lygio augimas trečiąjį ketvirtįsušvelnėjo
• Palyginti spartus darbo užmokesčio mažėjimas galėtų būti viena išnedarbo lygio augimo lėtėjimo priežasčių trečiajame 2009 m. ketvirtyje
• Neramina jaunų žmonių nedarbo lygis – tai gali paspartinti emigraciją
Nedarbo lygis (tyrimo duomenimis)
7.9%
11.9%
13.6% 13.8%
5.9%
17.3%
25.0%
29.6%
33.3%
15.0%
-10%
-5%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
2006 2007 2008 2009
Nedarbo lygisJaunų žmonių nedarbo lygis
© Swedbank
Darbo už mokestis mažės ir šiemet
Darbo užmokesčio metinis augimas
7%
11%
17%
21%19%
1%
-8%
-5%
-12%
-8%
-4%
0%
4%
8%
12%
16%
20%
24%
2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P
Darbo užmokestis iki mokesčių Realus DU, įvertinus infliaciją
© Swedbank
Nedarbo lygis piką pasieks šių metų pirmąjąpusę
• Nedarbo lygis išliks aukštas gan ilgą laiką – įmonės bus atsargios, ir ekonomikai atsigaunant neskubės investuoti į naujų darbo vietas.
• Augantis ilgo laikotarpio bedarbių skaičius ir aukštas jaunų ž monių nedarbo lygis gali padidinti emigraciją. Emigracija šiek tiek “pagerins” nedarbo lygio rodiklius
• Prie nedarbo lygio augimo šiais metais turėtų prisidėti ir viešo sektoriaus reformos
Už imtieji ir nedarbo lygis
15.5%16.0%
13.5%
5.8%
4.3%5.6%
8.3%
11.4%12.4%
13.8%
0.0
0.3
0.6
0.9
1.2
1.5
1.8
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P
0%
3%
6%
9%
12%
15%
18%
Užimtųjų skaičius, mln. (kair.sk) Bedarbių skaičius, mln. (kair.sk.) Nedarbo lygis (deš.sk.)
© Swedbank
21
Išskyrus didž iulį biudž eto deficitą, daugiau nematom jokiųstimulų skatinančių vidaus vartojimą
Ekonomikos augimas
3%
-2%
-16%
3%
8.9%7.8%7.8%7.4%
10.2%
6.9%6.7%
4.2%
-20%
-16%
-12%
-8%
-4%
0%
4%
8%
12%
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P
Investicijų (išsk. atsargas) augimas
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P
• Drastišką BVP smukimą nulėmė bumo metais “išsipūtusios” vidaus paklausos kritimas
• Investicijos į vidaus vartojimąorientuotose sektoriuose krito ypačsmarkiai (pvz., vidaus prekyba, statyba, nekilnojamas turtas)
• Vienintelis reikšmingas investicijųfinansavimo šaltinis yra ES struktūriniai fondai – vyriausybė šiais metais ž enkliai paspartino jų įsisavinimą.
© Swedbank
Viešojo sektoriaus finansų stabilumas yra svarbiausia prielaida tikėtis maž esnių mokesčiųateityje
• Nors antrąją šių metų pusę išlaidos sumažėjo, pajamos krito taip pat sparčiai kaip ir pirmuosius ketvirčius.
• Fiskalinis deficitas pasieks 10% in 2009 and 2010 metais, ir tik než ymiai sumažės iki apie 7% 2011 metais.
• Valstybės skola šiais metais tikėtina perkops 40%
Valdž ios sektoriaus finansai, % BVP
-12%
-11%
-10%
-9%
-8%
-7%
-6%
-5%
-4%
-3%
-2%
-1%
0%
2003 2005 2007 2009P 2011P
0%
10%
20%
30%
40%
50%
Bendroji skola (deš.sk.) Biudž eto balansas (kair.sk.)
© Swedbank
Tai kaip gi turi atrodyti tas ekonomikos skatinimas lietuviškomis sąlygomis?
• Valdž ia puikiai atlieka darbą, per nacionalinį biudž etą įsisavindama ES struktūrinių fondų lėšas, tuo akivaizdž iai skatindama ekonomiką ir kompensuodama išorinių finansavimo šaltinių trūkumą
• Kitos verslo skatinimo priemonės yra daugiau kosmetinio pobūdž io
• Turint omenyje, kad fiksuoto lito kurso sąlygomis negalime prisispausdinti litų, ir kad amž inai negalėsime auginti viešosios skolos, vieninteliai reikšmingi būdai skatinti verslą yra ES pinigai, smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimo maž inimas bei mokestinės aplinkos gerinimas
• Maž esni mokesčiai ir reguliacija ne tik paspartintų verslo plėtrą, tačiau ir pagerintų bendrą investicinę aplinką, o investicijos reiškia naujas darbo vietas
© Swedbank
Kas svarbu verslui?
• Pagrindinis investicijų šaltinis artimiausiais metais bus ne bankų paskolos, ne TUI, bet ES pinigai
• Nereikia dėti daug vilčių į vidaus vartojimą, plėtra galima tik į eksportąorientuotus sektorius
• Geros eksporto galimybės Baltijos regione, galimai šylantys santykiai su Rusija
• Išryškės verslo konsolidacijos galimybės (ir nebūtinai tik įsigyjant konkurentą, labiau perimant rinkos dalį)
• Ribotos galimybės perkelti kaštus ant vartotojų pečių
• Palūkanų normų rizika dėl stimuliavimo paketų
• Paskolų prieinamumas padidės, tačiau rizikos bus vertinamos konservatyviai
Ačiū už dėmesį!