RUSIJOS FEDERACIJOS ŢEMĖS ŪKIO IR

MAISTO PRODUKTŲ RINKOS

APŢVALGA

Vilnius

2008

2

TURINYS

Įvadas..............................................................................................................................................3

Informacija apie Rusijos Federaciją.................................................................................................4

Geografija........................................................................................................................................5

Gyventojai........................................................................................................................................5

Vizų reţimas ir tranzito tvarka.........................................................................................................6

Mokesčių sistema.............................................................................................................................6

Rusijos ekonomika...........................................................................................................................7

Lietuvos ekonominis bendradarbiavimas su Rusija.........................................................................8

Investicijos.....................................................................................................................................10

Kaliningrado sritis..........................................................................................................................11

Rusijos ţemės ūkio ir maisto produktų pramonė...........................................................................12

Mėsos gaminių paklausa....................................................................................................12

Ţaliavinis pienas................................................................................................................12

Paukštiena..........................................................................................................................13

Kombinuotųjų pašarų gamyba...........................................................................................13

Logistika........................................................................................................................................14

Paroda „Prodexpo 2008“, Maskvoje..............................................................................................15

Išvados...........................................................................................................................................17

Priedai............................................................................................................................................19

Pieno produktų kainos Rusijoje.........................................................................................19

Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją..............................................20

Informacija gauta parodos metu.........................................................................................21

3

ĮVADAS

Rusija suteikia dideles galimybes vystyti verslą Lietuvos eksportuotojams ir

investuotojams. Lietuva pagal uţsienio prekybos apyvartą su Rusija lenkia tokias šalis, kaip

Švediją, Čekiją, Belgiją, Austriją, Ispaniją ir įeina į stambiausiųjų Rusijos partnerių tarp ES šalių

dešimtuką. Pagal ţemės ūkio ir maisto produktų eksportą iš Lietuvos, Rusijai tenka pirma vieta –

2006 metais į Rusiją ţemės ūkio ir maisto produktų buvo eksportuota uţ 1,2 mlrd. Litų.

Šaltinis: ŢŪM statistikos duomenų bazė

Rinkos apţvalgos tikslas - apţvelgti Rusijos valstybės ţemės ūkio ir maisto produktų

rinkos poreikius – kokia produkcija daugiausia vartojama rusiškoje virtuvėje, kokius maisto

produktus Rusija importuoja iš uţsienio valstybių, kokie lietuviški produktai yra eksportuojami į

Rusiją šiuo metu ir kokie produktai galėtų būti eksportuojami ateityje. Parengtą Rusijos ţemės

ūkio ir maisto pramonės rinkos informaciją pateikti Lietuvos ţemės ūkio ir maisto pramonės

įmonėms.

4

Informacija apie Rusijos Federaciją

Rusijos Federacija (Rusija) – didţiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo

Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su: Norvegija, Suomija, Estija, Latvija,

Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidţanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir

Šiaurės Korėja. Rusijos Federacija sudaryta iš 88 lygiateisių federacijos subjektų:

21 respublikos

8 kraštų

47 sričių

2 federacinės reikšmės miestų (Maskva, Sankt Peterburgas)

1 autonominės srities (Ţydų autonominės srities)

6 autonominių apygardų

Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos

prezidentas. Vykdomąją valdţią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas

premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu. Įstatymų leidţiamoji valdţia yra dviejų

rūmų parlamentas – Federacinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos.

5

Rusijos Federacijos sostinė – Maskva. Maskva yra ir didţiausias Rusijos miestas.

Nacionalinė valiuta - rublis.

Geografija

Rusijos teritorija uţima 17 075 200 kv. km., kuri 75% yra Azijoje ir 25% yra Europoje.

Dėl valstybės dydţio, Rusijos klimatas yra labai įvairus: arkties, subarkties ir vidutinių platumų;

ţiemą didţioji šalies dalis atvira šaltoms šiaurinėms oro masėms; vyrauja Sibiro arba Azijos

anticiklonas rytuose ir ciklonai europinėje dalyje; šaltos ir labai šaltos ţiemos didesnėje dalyje,

sniego dangos trukmė nuo 5-6 mėnesių europinėje dalyje iki 9 mėnesių Sibiro Šiaurėje, daţna

stipri pūga. Daugiamečio įšalo zona uţima 10,5 mln. km² plotą (daugiausia pasaulyje - 61 proc.

šalies teritorijos) – Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose (išskyrus Primorę, Kamčiatkos pietinę

dalį ir kai kurias kitas teritorijas), šiaurinėje Vakarų Sibiro dalyje ir europinės dalies Uţpoliarėje;

amţinojo įšalo storis Rytų Sibire siekia 600 m, daugelyje vietų ir vasarą dirva atitirpsta tik iki 1

m gylio.

Vidaus vandenis sudaro apie 120 tūkst. upių, visas ilgis 2,3 mln. km. Apie 10 proc. šalies

teritorijos uţima pelkės. Ledynai uţima 60 tūkst. km² plotą.

Gyventojai

Gyventojų skaičius Rusijoje – 142,8 milijono, tankis – 8,37 ţm./km².

Gyventojai pagal amţiaus grupes

0–14 metų 15 % (vyr. 11 064 109; mot. 10 518 595)

15–64 metų 71,3 % (vyr.. 49 534 076; mot. 52 958 107)

virš 64 metų 13,7 % (vyr. 6 177 580; mot. 13 529 871)

Natūralus gyventojų augimas -0,25%

Vidutinis gimstamumas 9,63 gimimų/1000 gyv.

Vidutinis mirtingumas 15,17 mirčių/1000 gyv.

Gyventojai pagal lytį

naujagimiai 1,06 vyr./mot.

iki 15 metų 1,05 vyr./mot.

15–64 metų 0,94 vyr./mot.

virš 64 metų 0,46 vyr./mot.

6

Rusijos Federacijos gyventojų tautinė sudėtis: rusai - 81,5%, totoriai - 3,8%, ukrainiečiai

- 3%, čiuvašai - 1,2%, baškirai - 0,9%, baltarusiai - 0,8%, moldavai - 0,7%, kiti - 8,1%.

Vyraujančios religijos – rusų ortodoksai ir musulmonai. Valstybinė kalba – rusų.

Vizų reţimas ir tranzito tvarka

2003 m. liepos 1 d. nustojo galioti bevizis reţimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos

Federacijos Kaliningrado srities. Rusijos Federacijos piliečiai, keliaujantys tranzitu per Lietuvos

Respublikos teritoriją į Kaliningrado sritį ar iš jos, privalo turėti vizą, supaprastinto tranzito

dokumentą arba supaprastinto tranzito geleţinkeliu dokumentą, jei keliauja traukiniu.

Pastaruosius išduoda tranzitiniuose traukiniuose dirbantys Lietuvos konsuliniai pareigūnai.

Siekdama uţtikrinti efektyvų vizų reţimo ir naujosios tranzito tvarkos įgyvendinimą,

Lietuva išplėtė konsulinį tinklą Kaliningrado srityje – 2003 m. birţelio 26 d. Sovetsko mieste

atidarytas Lietuvos konsulatas, Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade sukurtos

papildomos vietos, kuriose Lietuvos pareigūnai priima Rusijos Federacijos piliečių prašymus

vizoms.

2007 m. birţelio 1 d., įsigaliojus Europos Bendrijų ir Rusijos susitarimui dėl vizų

išdavimo tvarkos supaprastinimo, Lietuvos vizos Kaliningrado srities gyventojams ir Rusijos

vizos Lietuvos gyventojams, vykstantiems į Kaliningradą, kainuoja 35 eurus. Iki šiol tokios vizos

buvo nemokamos. Lietuvos ir Rusijos ekspertai kartu su Europos Komisija toliau ieško dvišalio

sprendimo Šengeno rėmuose dėl galimybės sudaryti lengvatinį vizų reţimą (išduoti nemokamas

vizas) nuolatiniams Kaliningrado srities gyventojams.

Mokesčių sistema

Tarifai. Nuo 2004 m. sausio mėn. Rusijoje įsigaliojo naujas, pagrįstas tarptautine

sistema, muitinės kodeksas. Importo muitai priklauso nuo prekių tipo ir jų kilmės šalies ir

išreiškiami procentais nuo prekių vertės. Vienok, jie gali būti išreikšti ir kaip nustatyta suma

eurais uţ kilogramą (arba kitokį vienetą) arba būti dviejų metodų kombinacija. Visi muito

mokesčiai ir PVM mokestis sumokamas prieš išleidţiant prekes į laisvą apyvartą. Kai kurias

7

prekes privalo įvertinti nepriklausomi ekspertai dar prieš įveţant į RF. Informaciją apie RF

muitinės tarifus, teisės aktus, procedūras ir paslaugas, galima rasti šiais adresais:

http://www.tks.ru - kompiuterinis muitinės serveris

http://www.customs.ru - RF Federalinė muitinės tarnyba

http://www.tamognia.ru - muitinės informacija

Akcizai. Akcizai taikomi importuojamoms prabangos prekėms, o taip pat alkoholiui,

tabakui, benzinui, automobiliams

Kiti mokesčiai. PVM – pridėtinės vertės mokestis pagrindinėms prekėms sudaro 18

procentų, 10% tarifas taikomas nustatytoms vaikiškų prekių ir maisto produktų rūšims.

Rusijos ekonomika

2006 m. bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudarė 6873 JAV dolerius.

Infliacijos augimas Rusijoje 2006 metais – 9 proc. (2005 m. – 10,9 proc.) Uţimtų gyventojų

pasiskirstymas pagal ūkio šakas ( 2005 m. duomenimis, %):

8

Smulkių įmonių bendras skaičius 2006 m. sudarė apie 850 tūkst., iš jų 42,7 proc.

uţregistruota prekyboje ir viešajame maitinime, 15,7 proc. - pramonėje , 16,4 proc. - statyboje,

5,5 proc. - moksle, 2,7 proc. - transporte, 2 proc. - ţemės ūkyje. 1,2 proc. – buitinių paslaugų

sferoje. Nominalus vidutinis mėnesinis atlyginimas 2006 m. - 10736 rubliai, 2007 m. I ketv. -

11876 rubliai. Maskvos mieste – 19353,7 rub., Maskvos srityje – 13770,9 rub., Sankt Peterburge

– 14436,5 rub., Sankt Peterburgo srityje – 11205,0 rub., Kaliningrado srityje – 10860,0 rub.,

Smolensko srityje – 8510,0 rub., Niţnij Novgorodo srityje – 8722,2 rub. Vidutinė priskaičiuota

mėnesinė pensija (įskaitant kompensacijas) 2006 m. - 2726,1 rub.

Rusijos uţsienio prekybos balansas 2006 metais - 164,5 mlrd. USD (eksportas – 302

mlrd. USD, importas – 137,5 mlrd. USD, apyvarta – 439,5 mlrd. USD). ES dalis uţsienio

prekybos apyvartoje išaugo iki 52,7 proc. (231,6 mlrd. USD).

Pagrindinės Rusijos eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geleţies ir kitų metalų rūda,

mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija,

Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc.

eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių ţaliavų kainų svyravimo. Dėl aukštų

ţaliavų kainų labai išaugo Rusijos biudţeto pajamos. Biudţeto perviršis pervedamas į

Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui.

Lietuvos ekonominis bendradarbiaviams su Rusijos Federacija

Rusijos Federacija yra viena pagrindinių Lietuvos Respublikos ekonominių partnerių.

Lietuvos ir Rusijos dvišalė prekyba pastaraisiais metais savo augimo tempais buvo itin

įspūdinga: pagal Lietuvos prekybos su uţsienio šalimis statistinius duomenis iš tarp visų

prekybos partnerių Rusijos Federacija pastaraisiais metais pagal prekybos apyvartą ir importą yra

1 vietoje, pagal eksportą – 2004 m. – 3 vietoje, o 2005 ir 2006 metais – 1 vietoje. Lietuvos

statistikos departamento duomenimis – 2006 m. Lietuvos - Rusijos prekybos apyvarta sudarė

beveik 5,2 mlrd. EUR (eksportas 1,4 mlrd. EUR, importas – 3,8 mlrd. EUR)

9

Lietuvos prekyba su Rusija 2001-2006 m., mln. eurų

2006 m. Lietuvos - Rusijos eksporto struktūra - pagrindinės prekės

2007 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 1 350,5 mln. LTL (391,1 mln.

EUR) ir, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, išaugo 46,4 proc.

10

Pagrindinės Lietuvos eksporto į Rusiją prekių grupės (2006 metai):

Prekių grupės Mln.

LTL %

Iš viso 4 956,26 100

87 Antţeminio transporto priemonės, išskyrus geleţinkelio ir tramvajaus

riedmenis; jų dalys ir reikmenys 1 094,68 22,1

84 Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 596,19 12,0

85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo

aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių

dalys ir reikmenys

489,45 9,9

04 Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės

kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje 354,51 7,2

08 Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų ţievelės ir luobos 315,23 6,4

39 Plastikai ir jų dirbiniai 228,54 4,6

07 Valgomosios darţovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai 152,68 3,1

Investicijos

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Rusijos tiesioginės investicijos Lietuvoje

2007 m. sausio 1 d. sudarė 1803,3 mln. litų arba 6,3 proc. visų tiesioginių uţsienio investicijų

Lietuvoje. Rusija pagal šį rodiklį uţima 6-ą vietą. Registruotas investuotojų skaičius - 144.

Daugiausia Rusijos tiesioginių investicijų teko: elektros, dujų ir vandens tiekimui (1 252,1 mln.

Lt.), perdirbamajai pramonei (427,0 mln. Lt.) – iš jų naftos ir chemijos produktų gamybai 408,8

mln. Lt., nekilnojamam turtui ir nuomai (60,8 mln. Lt.).

Lietuvos tiesioginės investicijos Rusijoje 2007 m. sausio 1 d. sudarė 428,4 mln. Lt arba

13,8 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų, kurių didesnė pusė (237,6 mln. Lt. arba 7,6 proc.

Lietuvos tiesioginių investicijų) teko Kaliningrado sričiai. Rusija uţima 2-ąją vietą po Latvijos.

Daugiausia Lietuvos verslas investavo į: perdirbamąją pramonę - 214,7 mln. Lt (82,9 mln. Lt. iš

jų į maisto produktų ir gėrimų gamybą), finansinį tarpininkavimą (113,4 mln. Lt.), didmeninę ir

maţmeninę prekybą (68,1 mln. Lt.).

11

Lietuvos investicijos Rusijoje paprastai remiasi gamybinės grandinės principu ir apima

baigiamąjį arba pilną gamybos ciklą (buitinė technika, baldai, maisto produktai), ţaliavų tiekimo

schemos elementus (mediena, metalas), eksporto prekybinės grandies (didmeninės ir

maţmeninės) bei logistikos elementų vystymą (maisto produktai, pramoniniai gaminiai,

transportas). Paprastai tai investicijos, būtinos efektyviai veiklai eksporto rinkoje: uţtikrinti

efektyvų prekių judėjimą. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas investicijomis Rusijos finansų

sistemoje – į akcijas, obligacijas, banko indėlius. Daţnai tai daroma netiesiogiai per ES

veikiančias finansines institucijas.

Kaliningrado sritis

Kaliningrado sritis yra viena patraukliausių rinkų Lietuvos įmonių investicijoms.

Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis 2007 m. balandţio 1 d. Lietuvos

tiesioginės investicijos į Kaliningrado sritį siekė 245,3 mln. Lt (71 mln. EUR) arba 7.2 % visų

Lietuvos tiesioginių uţsienio investicijų uţsienio šalyse bei 55 % visų Lietuvos investicijų

Rusijos Federacijoje. Pagal šį rodiklį Kaliningrado sritis uţėmė 5-ąją vietą tarp uţsienio šalių, į

kurias investavo Lietuvos įmonės.

Daugiausiai Lietuvos verslininkai investuoja į buitinės technikos gamybą (šaldytuvai),

maisto produktų gamybą, trąšų gamybą, statybą, medienos ir baldų gamybą, didmeninę ir

maţmeninę prekybą, krovinių perveţimo bei logistikos paslaugas.

Rusija siekia paversti Kaliningrado sritį svarbiu Baltijos jūros regiono transporto ir

logistikos centru, todėl Kaliningrado srities socialinio ir ekonominio vystymo strategijoje 2007-

2031 m. išsikelti tikslai integruoti Kaliningrado sritį (ekonomiką, darbo rinką, kapitalą,

infrastruktūrą) į Baltijos jūros valstybių regioną, perorientuoti Kaliningrado srities ekonomiką iš

reeksporto į eksportą bei tapti Baltijos makroregiono ekonomikos lydere. Pagrindiniai

Kaliningrado srities ekonomikos vystymo instrumentai – Ypatingos ekonominės zonos įstatymas

2006 m. - 2031 m., Federalinė tikslinė Kaliningrado srities ekonomikos vystymo programa 2002

m. - 2014 m., Kaliningrado srities Kuršių nerijos ypatingos turizmo zonos įstatymas, Azartinių

lošimų zonos įstatymas bei nacionalinės programos ţemės ūkio, švietimo, sveikatos apsaugos,

migracijos ir gyvenamosios statybos vystymui.

12

Rusijos ţemės ūkio ir maisto produktų pramonė

Mėsos gaminių paklausa

2007 m. spalio 1 d. Rusijoje galvijų skaičius sudarė 22,4 mln. vnt. ir buvo 0,5% maţesnis

negu 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. Jautienos gamybos maţėjimas šalyje tęsiasi jau 10 metų.

Prognozuojama, kad Rusijoje jautienos gamybos sumaţėjimą kompensuos importo padidėjimas.

Dėl šios prieţasties Rusijos veterinarijos tarnyba atšaukė iš kai kurių šalių jautienos importo

apribojimus. Rusijos muitinės duomenimis, 2007 m. sausio – liepos mėn. į Rusiją importuota

636,6 tūkst. tonų jautienos, o 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu – 511,4 tūkst. tonų. Per 2007 m.

septynis mėnesius Ukraina į Rusiją įveţė 48,2 tūkst. tonų jautienos – tris kartus daugiau, lyginant

su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kiaulių skaičius Rusijoje padidėjo 7% (iki 17,6 mln. vnt).

Prognozuojama, kad 2008 m. kiaulienos paklausa padidės 6,5%, lyginant su ankstesniais metais.

Analitikai būkštauja, kad grūdinių kultūrų kainų augimas gali privesti prie to, kad smulkūs ūkiai

paskers kiaules anksčiau nei planuota, o tai gali turėti įtakos gamybai. Rusijos vadovybė stengsis

iki 2012 m. mėsos gamybą padidinti 42,6%, lyginant su 2006 m.

Epizodiškas kiaulių supirkimo kainų sumaţėjimas 2007 metais ir neţymus galvijų kainų

padidėjimas, praktiškai, neturėjo įtakos mėsos didmeninėms kainoms.

2008 m. mėsos kainos Rusijoje turėtų didėti. Tai sąlygoja ţenkliai sumaţėjęs grūdų

derlius. Kadangi Rusijos ţemės ūkio produktų prekybos balansas yra teigiamas, manoma, kad

mėsos produktų kainų didėjimas Europoje ţymios įtakos kainoms Rusijoje neturės. Tačiau

jautienos kainos gali didėti dėl sumaţėjusių galvijų skaičiaus.

Žaliavinis pienas

Rusijos pieno rinkos ekspertų teigimu, 2007 m. rugpjūtį – rugsėjį ţaliavinis pienas

pabrango apie 20–70%. Agrarnaja Rynočnaja Informacionaja Sistema (ARIS) duomenimis, šių

metų rugsėjį, lyginant su 2006 m. atitinkamu mėnesiu, Rusijos įmonėse pagamintų nugriebto

pieno miltelių (1,5% rieb.) vidutinė kaina padidėjo net 59,5% (iki 9,4 Lt/kg), o nenugriebto pieno

miltelių (20-25% rieb.) – 38,4% (9,6 Lt/kg). Analizuojamu laikotarpiu, lyginant su praėjusių

metų rugsėju, sūrio vidutinė kaina išaugo 18,3% (iki 12,19 Lt/kg), o sviesto – 10,2% (iki 10,23

Lt/kg).

13

Ekspertų nuomone, pieno gaminių kainų didėjimas Rusijoje ilgai tęstis negali ir

artimiausiu laiku reikia laukti stabilių kainų, o gal net ir jų maţėjimo. Ekspertai prognozuoja, kad

pieno gaminių pasiūla Rusijos rinkoje didės. Dėl šilto rudens, pakankamų pašarų atsargų ţiemai,

ţaliavinio pieno kaina neturėtų didėti.

Paukštiena

Paukštienos suvartojimas Rusijoje 2007 m. padidėjo 5-6%, o gamyba – apie 10%.

Broilerių gamyba 2007 m., lyginant su praėjusiais metais, Rusijoje padidėjo 14,4 %, iki 1,35

mln. tonų, o 2008 m. – dar turėtų padidėti 11,1%, iki 1,5 mln. tonų. Kalakutienos gamyba 2007

m. taip pat turėtų padidėti 31,6%, iki 25 tūkst. tonų, o 2008 m. – dar 20%, iki 30 tūkst. tonų. Kai

kuriais vertinimais, kalakutienos suvartojimo potencialas Rusijoje sudaro maţdaug 150 tūkst.

tonų. Kalakutiena yra palyginus naujas produktas Rusijos rinkoje ir yra laikomas sveika ir

pigesne alternatyva jautienai. Šiuo metu maţmeninėje prekyboje kalakutiena yra 40-80%

brangesnė nei vištiena, o ją realizavus gaunamas apie 10% aukštesnis pelnas. 2007 m. Rusija

planuoja sumaţinti vištienos importą 0,8%, iki 1,18 mln. tonų, o 2008 m. išlaikyti ankstesnių

metų lygį. Kalakutienos importas Rusijoje 2007 m. turėtų sumaţėti 41,7%, iki 56 tūkst. tonų, o

2008 m. – dar 19,6%, iki 45 tūkst. tonų. Per pirmus šešis 2007 m. mėnesius Rusija importavo

534,57 tūkst. tonų paukštienos, t.y. 8,3% maţiau nei tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu.

Per paskutinius šešis metus importuotos paukštienos dalis Rusijos rinkoje sumaţėjo nuo

75% iki 40%. Paukštienos gamyba Rusijoje nuo 2001 m. kasmet didėjo po 15-16%. Siekianti

prisijungimo prie pasaulinės prekybos organizacijos Rusija taip pat yra spaudţiama grieţtų jos

taisyklių, reikalaujančių vis maţesnio valstybinio importo tarifų reguliavimo, todėl siekiama, kad

šalies paukštininkystė bei visas ţemės ūkio sektorius taptų šiuolaikišku ir konkurencingu.

Kombinuotųjų pašarų gamyba

Rusijos federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, per 2006 m. sausio –

geguţės mėn., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pašarų gamyba šalyje išaugo

11,7 %. Geguţės mėn. kombinuotųjų pašarų gamyba, lyginant su 2005 metų geguţe, išaugo

12,3% (907 tūkst. tonų), o baltyminių ir mineralinių priedų gamyba - 48.1 % (6,6 tūkst. tonų).

14

Po dviejų metų smukimo, mėsos gamyba Rusijoje 2006 m. vėl pradėjo didėti, o tai

sąlygojo ir pašarų gamybos kilimą. 2006 m. kiaušinių gamyba Rusijoje padidėjo 3,9%, sausio –

geguţės mėn. buvo pagaminta 15,3 mlrd. kiaušinių. 2006 m. sausio mėn. kiaulių skaičius,

lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 3,9%.

Logistika

Modeliuojant logistikos veiklą Rusijoje, labai svarbus niuansas yra tai, kad šioje šalyje iki

šiol įmanoma toms pačioms prekėms taikyti skirtingas dokumentų įforminimo sąlygas

regionuose, nes importo procedūras įforminančioms muitinėms nurodymai (ar rekomendacijos)

dėl dokumentų įforminimo sąlygų, vienoms ar kitoms konkrečioms prekėms, teikiami ne

centralizuotai, o iš konkrečiai federalinei apskričiai vadovaujančių muitinės organų.

Tokiu pat principu federalinių apskričių centrų muitinės duomenis apie prekių vertes

kaupia savarankiškai. Šie duomenys paskui tampa atskaitos tašku skaičiuojant muitus valstybei.

Taigi tik nuo federalinės apskrities muitinės priklauso, su kokia verte bus leista įveţti prekes ir

atitinkamai – kokio dydţio muitas bus toms prekėms apskaičiuotas. Tokia Rusijos valstybės

politika palieka logistikos bendrovėms nemaţai erdvės apmąstymams ir suteikia galimybių

konstruoti naujus krovinių judėjimo maršrutus. Logistikos kompleksas prekėms pristatyti

konstruojamas, jį grindţiant transportavimo bei muitinio įforminimo sąnaudų ir prekių muitų

vertės sumos alternatyvų vertinimu.

Vietinių Rusijos logistikos kompanijų pranašumas šioje rinkoje daţnai ir yra ne

transporto paslaugos suteikimo galimybės, bet Rusijos muitinės įstatymų išmanymas, muitinės

formalumų tvarkymo patirtis ir vienokio ar kitokio lygio protekcionizmas. Todėl rusiškų

logistikos kompanijų pagrindinė veiklos sritis daugiau susijusi su muitine, krovinių sandėliavimu

bei paskirstymu Rusijoje, o tarptautinio transporto paslauga tėra papildoma, padedanti uţtikrinti

kliento logistikos grandinės funkcionavimą.

Organizuojant tarptautinius veţimus geleţinkeliu, Rusijos pozicija labai reikšminga, nes

paprastai didţioji gabenimo geleţinkeliais kelio dalis būna Rusijos teritorija. Kai kurioms

kryptims Rusija politiniais sumetimais nustato "lengvatinius" ir "kitokius" tarifus.

15

Paroda “Prodexpo 2008”, Maskvoje

Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – Agentūra)

organizavo Lietuvos maisto pramonės įmonių dalyvavimą tarptautinėje specializuotoje maisto

pramonės, gėrimų ir ţaliavų parodoje „Prodexpo 2008“, vykusioje šių metų vasario 11-15

dienomis Maskvoje, Expocentr parodų centre.

Kasmetinė didţiausia Rusijoje ir Rytų Europoje paroda „Prodexpo 2008“ - 15-oji

jubiliejinė. Parodos metu gaminius eksponavo 2100 dalyvių iš 59 pasaulio šalių, tokių kaip:

Australija, Baltarusija, Belgija, Didţioji Britanija, Vokietija, Graikija, Danija, Latvija,

Makedonija, Moldova, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Suomija, Estija, Japonija, Argentina,

Indija, Iranas, Kazachstanas, Kirgizija, Kinija, Korėja, Malaizija, Meksika, Čilė, Kanada, JAV,

Tailandas, Šri Lanka, Egiptas, ir kt. Parodos lankytojų skaičius - 45 000.

Parodos metu pristatyti šių Lietuvos maisto pramonės įmonių gaminiai: fermentiniai ir

rūkyti sūriai, jogurtai, lydyti sūreliai, varškė, ryţių košė, grūdėta varškė, pieno gėrimas, pelėsinis

sūris, grietinė, varškės kremas, tepamasis varškės sūris (AB „Pieno ţvaigţdės“), sūriai,

mineralinis vanduo, limonadas (AB „Ţemaitijos pienas“), šaltai rūkyti, vytinti ir virti mėsos

gaminiai, atvėsinta, šaldyta, marinuota paukštiena (ŢŪB „Nematekas“), morkų nektarai, sultys,

konservuotos darţovės, marinuoti pievagrybiai, sriubos, padaţai (UAB „Rivona“), sausi

pusryčiai ir kukurūzų lazdelės (UAB „Palasėja“), apelsinų sultys, vaisių nektarai, pomidorų

sultys, apelsinų gėrimas, įvairių vaisių, vynuogių, ananasų ir obuolių-morkų gėrimai (UAB

„Tyras lašas“). Parodos metu Agentūros specialistai pristatė šių įmonių gaminius: A.Dapkaus

firma „Alda“, UAB „Liūtukas“ ir Ko, AB „Kauno grūdai“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB

„Kaišiadorių paukštynas“.

AB „Pieno ţvaigţdės“ uţmezgė 300 kontaktų, iš kurių 20 turi tęstinumą. Didţiausio

susidomėjimo sulaukė lieso pieno miltai, išrūgos, sviestas, sūriai, varškė. Domėjosi NVS šalių,

Olandijos, Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos atstovai. Pieno gėrimas „MIAU“, ryţių, manų košių

gaminių grupė ir varškės su priedais gaminių grupė apdovanoti parodos „Prodexpo 2008“ aukso

medaliais.

AB „Ţemaitijos pienas“ uţmezgė 30 kontaktų, iš kurių 10 turi tęstinumą. Įmonės

gaminama produkcija - kietas sūris „Dţiugas“, sūrio dešrelės „Pik-Nik“, sūriai „Palanga“,

„Vilnius“, „Edam“, „Gouda“ - sudomino Rusijos, Kazachstano, Moldovos, Armėnijos,

16

Vokietijos, Vengrijos ir kt. šalių atstovus. Plėšomas sūris „PIK NIK“ ir fermentinis sūris

„Dţiugas“ buvo apdovanoti parodos „Prodexpo 2008“ aukso medaliais.

Parodoje „Prodexpo 2008“ UAB „Palasėja“ dalyvavo pirmą kartą. Įmonei pavyko

uţmegzti 49 kontaktus. Besidominčių sausais pusryčiais „CINAMONI“, „NUTTYS“,

„SUNRIZE“ ir kukurūzų lazdelėmis daugiausiai sulaukta iš Kazachstano, Baltarusijos, Serbijos,

Azerbaidţano ir Rusijos. UAB „Palasėja“ pateiktas sausų pusryčių gaminys „CINAMONI“ buvo

įvertintas parodos bronzos medaliu.

ŢŪB „Nematekas“ produkcija domėjosi daugiausia Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos ir

Kaliningrado srities atstovai. ŢŪB „Nematekas“ uţmezgė 35 kontaktus, iš kurių 7 turi

tęstinumą. Daugiausia parodos lankytojai domėjosi šaltai rūkyta produkcija ir delikatesiniais

gaminiais.

UAB „Rivona“ uţmezgė 12 tęstinumą turinčių kontaktų. UAB „Rivona“ parodoje

pristatytais nektarais domėjosi Suomijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Rusijos,

Mongolijos, Graikijos, Armėnijos, Azerbaidţano ir Gruzijos atstovai.

Pirmą kartą parodoje dalyvavusi UAB „Tyras lašas“ sulaukė Rusijos, Ukrainos, Izraelio

ir Graikijos atstovų susidomėjimo sultimis, nektarais, gėrimais. UAB „Tyras lašas“ uţmezgė 43

kontaktus.

Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra stende organizavo

konkursą „Paţink prekę lietuvišką“, konkurso nugalėtojai apdovanoti simboliniais prizais.

Lietuvos stendą aplankė Ţemės ūkio atašė Ţilvinas Vaicekauskas, LR ambasadorius

Rusijos Federacijoje J.E. Rimantas Šidlauskas ir kiti ambasados darbuotojai. Su stendo svečiais

aptartos eksporto skatinimo į Rusiją galimybės.

Rusija – viena pagrindinių Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų, todėl

dalyvavimas tarptautinėje parodoje „Prodexpo 2008“ yra ypač svarbus mūsų gamintojams ir

visada duoda apčiuopiamus rezultatus.

17

IŠVADOS

Atlikus Rusijos valstybės rinkos apţvalgą, galima teigti, kad Rusijos maisto

pramonės rinka yra palanki ir perspektyvi Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų gamintojų

produkcijos eksportui dėl šių prieţasčių:

1. Rusijos Federacija yra viena pagrindinių Lietuvos Respublikos ekonominių partnerių su

labai didele vidaus rinka.

2. Rusija uţimą 1-ą vietą pagal lietuviškų ţemės ūkio ir maisto produktų eksportą.

3. Kiekvienais metais lietuviškų maisto produktų eksportas į Rusiją didėja. Lyginant 2006

metus su 2005 m., ţemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos padidėjo 2,1

karto.

4. Labai glaudūs ekonominiai santykiai su Rusijos Federacija ir Kaliningrado sritimi.

5. Svarbiausios eksportuojamos maisto kategorijos yra: mėsos, pieno ir pieno produktų

gaminiai.

6. Lietuvos tiesioginės investicijos Rusijoje 2007 m. sausio 1 d. sudarė 428,2 mln. Lt arba

13,8 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų.

18

Šaltiniai, kuriais buvo remtasi rašant Lenkijos valstybės rinkos apžvalgą:

1. LR Ţemės ūkio ministerijos statistikos duomenų bazė.

2. www.urm.lt (Lietuvos Respublikos uţsienio reikalų ministerija)

3. www.vic.lt/ris (Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras)

4. www.customs.ru (RF Federalinė muitinės tarnyba)

5. www.tamognia.ru (RF muitinės informacija)

6. Pasaulio faktų ţinynas (The World Factbook 2005)

7. Lietuvos statistikos departamentas

8. Agrarnaja Rynočnaja Informacionaja Sistema (ARIS)

19

PRIEDAS Nr.1

Kai kurių pieno gaminių kainos* Rusijoje 2007 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį

*gamintojų kainos uţ atitinkamą laikotarpį pateiktos pagal LB kursą.

ŠALTINIS: Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

20

PRIEDAS NR.2

Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusijją 2005 - 2006 m., tūkst. Lt

2005 m.

% nuo

bendro

eksporto

į Rusiją

2006 m.

% nuo

bendro

eksporto į

Rusiją

2006 m.

palyginimas

su 2005 m.

Iš viso: 573593 1236522 216%

1 Gyvi gyvūnai 2339 0,4 21869 1,8 9.3 karto

2 Mėsa ir valgomi mėsos subproduktai 42862 7,5 95866 7,8 2.2 karto

3 Ţuvys ir vėţiagyviai 30599 5,3 15311 1,2 50%

4 Pienas ir pieno produktai 233283 40,7 354507 28,7 1.5 karto

5 Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje 107 25 23%

6 Augantys medţiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos

panašios augalų dalys 4721 0,8 11570 0,9 2.4 karto

7 Valgomosios darţovės ir kai kurie šakniavaisiai bei

gumbavaisiai 18029 3,1 152680 12,3 8.4 karto

8 Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų

ţievelės ir luobos 28717 5,0 315228 25,5 11 kartų

9 Kava, arbata, matė ir prieskoniai 4258 0,7 6333 0,5 1.5 karto

10 Javai 6516 1,1 6934 0,6 106%

11 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių

glitimas 10105 1,8 6296 0,5 62%

12 Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir

vaisiai; augalai, 7432 1,3 8133 0,7 109%

13 Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai 1630 0,3 3640 0,3 2.2 karto

14 Augalinės pynimo medţiagos; augaliniai produktai,

nenurodyti kitoje vietoje 17

15 Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo

produktai; 13623 2,4 4848 0,4 36%

16 Gaminiai iš mėsos, ţuvies arba vėţiagyvių, moliuskų arba

kitų vandens bestuburių 19165 3,3 13715 1,1 72%

17 Cukrūs ir konditerijos gaminiai iš cukraus 7223 1,3 9123 0,7 126%

18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 8657 1,5 5871 0,5 68%

19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai

konditerijos gaminiai 20356 3,5 31343 2,5 1.5 karto

20 Produktai iš darţovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių 25662 4,5 30369 2,5 118%

21 Įvairūs maisto produktai 15980 2,8 20856 1,7 1.3 karto

22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 3135 0,5 77639 6,3 24,7 karto

23 Maisto pramonės liekanos ir paruošti pašarai gyvūnams 69194 12,1 44349 3,6 64%

Šaltinis: ŢŪM statistikos duomenų bazė

21

PRIEDAS NR. 3

Lietuvos ţemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros specialistų

surinktos informacijos apie parodos „Prodexpo 2008“, kuri vyko 2008 metų vasario 11-15

dienomis Maskvoje, interesantus sąrašas

Interesantai Domėjosi

Aleksandrov Konstantin Borisovic

Dmitrovskij Molocnyj Zavod

Tel.: 4959939334

Mob.: 9031302072

E-mail: aleksandroff@aleksandroff.ru

Pieno produktais

Raxmatulin Anver Faimovic

NERKOM

Tel.: 70959526699, 9582515

Fax.: 70959528199

E-mail: anver@nercom.ru

www.rusmalso.ru

Pieno produktais, pieno miltais

PROFBAER

Tel./fax: 8182213151

Mėsa, paukštiena, pusgaminiais

Marcin Tlustochowicz

UNIMIEC

Tel.: +48695802828, +48326257415

Fax.: +48326257411

E-mail: marcin.tlustochowicz@unimies.com.pl

Mėsos gaminiais ir gamintojais

22

Ing. Milan Kocourek

Majitel

KATEXIM

Mobil.: +420777297177

E-mail: ing.kocourek@tiscali.cz

Mėsa, vištiena, ţuvimi

Urtambajeva Ajzan Utigienovna

Director

TOO AJ JUNION

Kazachstan

463000, Aktobe city

12 mikr, 25-118

Tel.: +83132961624, +83132236001

Fax.: +83132233457

Mob.: +87009119074

Visais produktais

Shpakov Igor Anatolievic

General director

241050, Briansk city

B. Safronovoj, 56A

Tel./Fax.: 4832666558, 4832643537

Mob.: 89103332305

E-mail: i.shpakov@mail.ru

Grūdais, produkcija iš grūdų

Fatin Cesur

Factory manager

Manas Bulvari, No 72/205-35010, Salhane,

Turkey

Tel.: 902323715150, 902323717936

Fax: 902323416880

Mėlynėmis

23

Mob.: 905333947047

E-mail: fatin@mustafaozsoy.net

www.mustafaozsoy.net

Uljanova Oksana Anatoljevna

Marketing manager

V Desiatku

Jakutsk, Maganskij tr., 2 km, baza „Slastiena“

Tel.: 4112204584

E-mail: slastena_p@mail.ru

Sultimis

Galanova Natalia

Product manager

PRODUKTY PITANIA

Russia, 127055 Moscow

Novoslobodskaya st., 39/3

Tel.: +74959671330

Fax.: +74959671331

E-mail: ngalanova@ppitania.ru

www.ppitania.ru

Visais produktais

Armen Karapetyan

Director

MARANIK Co.LTD

4 Avan Street, bld 19, Yerevan 0063RA

Te.: 37410616300, 37410616410

Mob.: 37491418207

Fax.: 37410282081

E-mail: imex@arminco.com

Ţuvies produktais

Tatiana Gryazina

Trader

24

VESTEY FOODS International SAS

33 avenue Wagram, 75017 Paris, France

Tel: +330156883720

Fax: +330142564002

Mob.: +330680502055

E-mail: t.gryazina@vesteyfoodsint.fr

Mėsos produktais, kiauliena

Galina Wiese

Sales department

NORIS

Chlodnia Jastrowie

64-915 Jastrowie ul.Grunwaldzka 9

Tel.: +48672662780

Fax: +48672663781

Mob.: +48507124115

E-mail: galinawiese@gmail.com

www.grzyby.com

Darţovėmis ir vaisiais

Juliya Sakharova

Company development manager

USOSR

Unit 8, Bankside park, Industrial estate

28 Thames road, Essex IG11 OHZ, London

Tel.: +442085077303,

Fax.: +442089805040

E-mail: ussr.general@yahoo.co.uk

Visais produktais

Stanislav Zamushinsky

Commercial agent

TERCER-WEST

šaldytais produktais

25

Tel.: +375162417342

Mob.: +375297292073

E-mail: z-stas@list.ru

Zabarov Sadi Yakubovich

Banker of financial institutions

AGROINVESTBANK

21, S.Sherozi ave., Dushanbe, 734018

Republic of Tajikistan

Tel.: +992446005314

Fax.: +992372357556

E-mail: szabarov@gmail.com

Vištiena

Oksana Aleksandrovna

Marketing director

Ruskoje Polia

603009, novgorod , Gagarina 37, korpus 23

Tel.: 8312209211

Mob: +79159567868

E-mail: marketing@ruspole.nnov.ru

Paukštiena

Mielciakov Sergej Aleksejevic

Director

OOO MiasOpTorg

119034, Moscow, Russia

Tel.: +74952465134

Mob.: +74959609467

E-mail: sergey@dekonmega.ru

www.dekonmega.ru

Paukštiena

Lackmann Anatolij

26

LACKMANN

Tel.: +4907223951670

Fax: +49072239516713

E-mail: hotline@lackmann-lb.de

www.lackmann-lb.de

Vištienos ţaliava

Bagin Andrej Valerevic

General director

ALBATORG

Tel./Fax.: +74957307510

Mob.: +74959609553

E-mail: bagin@albatorg.ru

Sūriais

Catarina Santos

Associate researcher

DATAMONITOR, Churchgate House

56 Oxford Street, Manchester M1 6EU, UK

Tel.: +441612384074

Fax.: +441612384141

Naujais gaminiais

Gennady A. Nikolaev

Deputy director of B&M

Smart Value, 55, Mozhaiskoye shosse

Odintsovo, Moscow region

Tel.: +74955437561

Mob.: +79162742177

e-mail. gnikolaev@smartvalue.ru

Lietuvos maisto įmonėmis, turinčiomis

atstovybes Rusijoje

Natalija Petrova

Marketing director

DARJA

27

196608, Russia, Sankt Peterburg

Tel.: +78123225233

Fax.: +78123225234

Mob.: +79112340003

E-mail.: Npetrova@daria.ru

www.daria.ru

šaldytais produktais

Xodzaiev Valierij

Marketing director

GRADES Ltd

Tel.: +74955063350

Fax.: +74997632563

E-mail.: grades77@yandex.ru

Visais produktais

Parshin Aleksej Aleksandrovic

R@P

Tel.: +89629577419

Tel.: +84994089159

E-mail: lexx_555@mail.ru

www.r-and-p.ru

Visais produktais