LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA · Paminëtini leidiniai: „Marijampolës apskrities hidrogeologija ir poþeminio van-dens iðtekliai“, „Jonavos rajono poþeminio vandens kokybë“

1

LIETUVOSPOÞEMINËSHIDROSFEROSMONITORINGAS 2001

GROUNDWATERMONITORINGIN LITHUANIA 2001

P R I E A P L I N K O S M I N I S T E R I J O S

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA

2002 INFORMACINIS BIULETENISV I L N I U S BULLETIN

2

LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2001INFORMACINIS BIULETENIS

GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2001BULLETIN

Lietuvos poþeminës hidrosferos monitoringas 2001: informacinis biuletenis = Groundwater Moni-toring in Lithuania 2001: Bulletin / J. Giedraitienë, K. Kadûnas, J. Arustienë ... et al.; Lietuvosgeologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2002. – 104 p.: iliustr. – Santr. angl.

Ðalies visuomenei poþeminio vandens valstybinio monitoringo informacija kasmetpateikiama informaciniuose biuleteniuose. Juose apibendrinami kasmetiniai ir ilgameèiaistebëjimø duomenys, pateikiamos poþeminio vandens lygio ir kokybës kaitos tendencijosvalstybinio monitoringo postuose. Ðis biuletenis nuo ankstesniø skiriasi tuo, kad èia atliktaiðsami ne tik gruntinio sluoksnio, bet ir pagrindiniø eksploatuojamø vandeningøjøsluoksniø vandens cheminës sudëties ir kokybës analizë.

Jau áprasta, kad biuletenyje pateikiama informacija apie iðsiurbiamo vandens kiekápagrindinëse ðalies vandenvietëse bei specialiø projektø vykdymo rezultatus. Rengiantbiuletenius bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis. Pavyzdþiui, Aplinkosministerijos Vandenø skyriaus specialistai kasmet parengia informacijà apie eksploataciniøgræþiniø bûklæ.

Besidomintieji poþeminio vandens problemomis informaciniø leidiniø gali rasti Lietuvosgeologijos tarnybos, Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo, ðalies apskrièiø vieðosiosebibliotekose ir Lietuvos geologijos tarnybos tinklapyje: http://www.lgt.lt.

Pasiûlymus ir atsiliepimus poþeminio vandens monitoringo klausimais praðome siøstiadresu: Lietuvos geologijos tarnyba, 2600 Vilnius, S. Konarskio g. 35 arba el. paðtu:[email protected]

Autoriai:Lietuvos geologijos tarnyba

J. Giedraitienë, J. Arustienë,K. Kadûnas, R. Giedraitis,J. Kriukaitë, Z. Zanevskis

Aplinkos ministerija R. Zabulis

VðÁ „Vandens namai“ B. Paukðtys

Atsakingoji redaktorë:J. Giedraitienë

ISSN 1392–1606

© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2002

3

TURINYSCONTENT

PRATARMË ................................................................................................................................................................. 5PREFACE

1. POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIO MONITORINGO PROGRAMOS APÞVALGA .................. 7REVIEW OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING PROGRAMMEJ. Kriukaitë

2. GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS ............................................................................................... 12SHALLOW GROUNDWATER LEVELSJ. Giedraitienë

3. GRUNTINIO VANDENS IÐTEKLIAI ........................................................................................................... 16RESOURCES OF SHALLOW GROUNDWATERJ. Giedraitienë

4. GRUNTINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA .................................................................................... 20CHEMICAL COMPOSITION OF SHALLOW GROUNDWATERJ. Kriukaitë

5. BALANSINIØ HIDRODINAMINIØ SISTEMØ HIDROCHEMINË CHARAKTERISTIKA ............... 25HYDROCHEMICAL BACKGROUND OF BOUNDARY HYDRODYNAMICAL SYSTEMSJ. Arustienë

6. POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS ........................................................................................... 34GROUNDWATER ABSTRACIONZ. Zanevskis

7. ÁSTRO–TATULOS HORIZONTO VANDENS PJEZOMETRINIO LYGIO KAITOS YPATUMAIÐIAURËS LIETUVOS SULFATINIO KARSTO REGIONE ...................................................................... 39PECULIARITIES OF ÁSTRAS–TATULA AQUIFER PIEZOMETRIC LEVEL INTHE NORTH LITHUANIAN GYPSUM KARST REGIONR. Giedraitis

8. POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO LIETUVOS–LENKIJOS PASIENYJE REZULTATAI ... 43RESULTS OF GROUNDWATER MONITORING IN THE LITHUANIAN–POLISHCROSS-BORDER AREAJ. Giedraitienë

9. POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØ KONTROLËS REZULTATAI ............................... 48RESULTS OF DRILLED WELL EQUIPMENT CONTROLR. Zabulis

10. AZOTO JUNGINIAI GERIAMAJAME VANDENYJE .............................................................................. 51NITROGEN COMPOUNDS IN DRINKING WATERK. KadûnasB. Paukðtys

11. POTENCIALIØ TARÐOS OBJEKTØ POVEIKIO POÞEMINIAM VANDENIUITYRIMØ APÞVALGA ..................................................................................................................................... 56REVIEW OF GROUNDWATER INVESTIGATIONS IN POTENTIAL POLLUTION SOURCES AREASJ. Arustienë

12. GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA – 2001 ........................................................................ 59

LIETUVOS POÞEMINËSHIDROSFEROSMONITORINGAS2001

4

LIETUVOS POÞEMINËSHIDROSFEROS

MONITORINGAS2001

PRIEDAIA D D E N D A

1. VALSTYBINIO POÞEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI .................................................... 66STATIONS OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING NETWORK

2. VALSTYBINIO MONITORINGO POSTAI BALANSINËSE HIDRODINAMINËSESISTEMOSE ...................................................................................................................................................... 70NATIONAL MONITORING STATIONS IN HYDRODINAMICAL SYSTEMS

3. POÞEMINIO VANDENS LYGIO REÞIMO PARAMETRAI .................................................................... 73CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER LEVEL FLUCTUATIONS

4. POÞEMINIO VANDENS CHEMINËS SUDËTIES TYRIMO REZULTATAI ....................................... 82DATA ON GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION

5. POÞEMINIO VANDENS GAVYBA ............................................................................................................ 103GROUNDWATER EXTRACTION

5

PRATARMË

Poþeminio vandens monitoringas – sudedamoji ðalies ekologinio monitoringodalis. Pagrindinis jo uþdavinys yra sistemingas poþeminio vandens bûklës ir joskitimo stebëjimas, informacijos kaupimas ir analizë, antropogeninio poveikiovertinimas ir prognozë. Sprendþiant monitoringo uþdavinius ne maþiau svarbuyra visuomenës informavimas ir ðvietimas.

Lietuvos geologijos tarnyba pastaraisiais metais kartu su kitø geologijos irsveikatos prieþiûros organizacijø specialistais parengë nemaþai teminiø infor-maciniø ðvieèiamøjø leidiniø, skirtø apskrièiø ir rajonø gyventojams, kuriuosenagrinëjami jø vartojamo vandens kokybës klausimai ir apsaugos problemos.Paminëtini leidiniai: „Marijampolës apskrities hidrogeologija ir poþeminio van-dens iðtekliai“, „Jonavos rajono poþeminio vandens kokybë“. Pradëta rengti lei-diniø serijà apie ðalies vandeningøjø sluoksniø cheminæ sudëtá. Parengti leidi-niai „Jodo vanduo“, „Geleþis poþeminiame vandenyje“, „Manganas poþemi-niame vandenyje“, „Fluoras poþeminiame vandenyje“ ir kiti. Taèiau vienintelisreguliarus, prieinamas platesnei visuomenei, buvo ir yra ðis, pradëtas leisti1984 metais, leidinys.

Pagal Aplinkos monitoringo ástatymà Þemës gelmiø monitoringo programàvykdo Lietuvos geologijos tarnyba. Valstybinis poþeminio vandens monitorin-gas yra dalis ðios specialios programos, kuri áeina á ðalies valstybinio aplinkosmonitoringo programà. Todël ðis informacinis biuletenis pirmiausiai laikytinaspagrindine valstybinio poþeminio vandens monitoringo rezultatø pateikimo ða-lies visuomenei forma. Didþioji biuletenio dalis bûtent ir skiriama analizuoti irvertinti valstybinio poþeminio vandens monitoringo duomenis.

Lietuvai siekiant narystës Europos Sàjungoje (ES), privalu atsiþvelgti á jojepriimtus teisës aktus ir vandens politikos srities rekomendacijas. Todël neatsitik-tinai 2000 metais ið esmës perþiûrëta valstybinio monitoringo programa. Stebë-jimo tinklas iðplëstas, atsiþvelgiant á ES rekomendacijas. Tiesa, ir Vakarø ðalysenëra bendros poþeminio vandens iðtekliø valdymo ir monitoringo sampratos.Jau dabar specialistai rengia tik 2000 metais priimtos direktyvos, nustatanèiosEuropos Sàjungos veiksmø vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB),pataisas.

Ðiame leidinyje pirmà kartà pamëginta ávertinti balansiniø hidrodinaminiøsistemø poþeminio vandens kokybæ, jos vertinamos kaip atskiri stambûs vande-ningieji kompleksai. Jiems ir turëtø bûti taikomi vandens iðtekliø naudojimo irapsaugos principai, numatyti minëtoje ES direktyvoje.

Lietuvos geologijos tarnyba ne tik vykdo valstybiná poþeminio vandens mo-nitoringà, bet ir kontroliuoja paskirø ûkio subjektø poþeminio vandens monito-ringo vykdymà, kaupia stebëjimø rezultatus. Ði informacija kol kas sunkiau pri-einama platesnei ðalies visuomenei.

LIETUVOS POÞEMINËSHIDROSFEROSMONITORINGAS2001

6

LIETUVOS POÞEMINËSHIDROSFEROS

MONITORINGAS2001

LGT informacinëje sistemoje kaupiami stebëjimo duomenys leidþia apiben-drinti vienos ar kitos veiklos poveiká þemës gelmëms, ekosistemoms, geriamajamvandeniui. Todël ðiame biuletenyje pateikiama ádomiausia informacija apie ûkiosubjektø monitoringà. Leidinyje pirmà kartà mëginama analizuoti, koká poveikátam tikra ûkinë veikla turi poþeminio vandens kokybei. Tokie apibendrinamiejidarbai gali bûti panaudoti rengiant aplinkosaugos priemoniø programas.

Biuletenyje pateikiami ir poþeminio vandens monitoringo Lietuvos–Lenki-jos pasienyje rezultatai, karstinio regiono karstëjanèio vandeningojo horizontovandens apykaitos ypatumai.

Biuletenis pirmiausiai skiriamas specialistams, dirbantiems ávairiose aplin-kos kokybës vertinimo srityse. Pateikiama informacija turëtø bûti ádomi ir pla-tesnei visuomenei, besidominèiai Lietuvos gamtosaugos klausimais. Antra ver-tus, biuletenis gali padëti ðalies poþeminio vandens monitoringo reprezentacijaitarptautiniu mastu.

Kvieèiame ne tik skaityti ðá biuletená, bet ir apsilankyti Lietuvos geologijostarnybos tinklapio poþeminio vandens monitoringo puslapyje (www.lgt.lt).

Dr. Kæstutis KadûnasHidrogeologijos skyriaus vedëjas

7

POÞEMINIO VANDENSVALSTYBINIOMONITORINGOPROGRAMOSAPÞVALGA

1. POÞEMINIO VANDENS VALSTYBINIO MONITORINGOPROGRAMOS APÞVALGA

J. Kriukaitë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pastaràjá deðimtmetá monitoringo struktûrà ir darbø apimtá ðalyje lëmë daugiausiaekologinës problemos. Atsiþvelgiant á tai, monitoringo tyrimai buvo sukoncen-truoti arèiausiai þemës pavirðiaus esanèiame gruntiniame vandeningajamesluoksnyje. Giliau esantys, svarbiausi aktyvios vandens apykaitos zonos vande-ningieji horizontai buvo reprezentuojami labai netolygiai. Remiantis ðiais stebë-jimais buvo neámanoma patikimai ávertinti poþeminio vandens iðtekliø bûklës,jos kitimo tendencijø, prognozuoti poþeminëje hidrosferoje vykstanèiø pokyèiø,jø prieþasèiø ir galimø padariniø. Trumpai tariant, egzistavusi valstybinio mo-nitoringo koncepcija neatitiko kraðto ne tik ûkiniø, socialiniø, bet ir politiniøaktualijø.

Todël 2000 metais ið esmës perþiûrëta valstybinio monitoringo koncepcija.Rengiant naujà penkeriø metø projektà (2001–2005 m.), atsiþvelgta á EuroposSàjungos rekomendacijas ir norminius vandens politikos srities dokumentus, su-sijusius su ðalies integracija á ES. Planuojant monitoringo postø skaièiø siekta,kad bûsimi stebëjimai suteiktø pakankamai informacijos regioniniams poþemi-nio vandens bûklës kitimo vertinimams visame vandeningøjø sluoksniø papliti-mo plote nuo mitybos iki jø iðkrovos srièiø.

Tuo tikslu ðalies teritorija suskirstyta á keturias balansines hidrodinaminessistemas – BHS (1 pav.). Skirstant á minëtas balansines hidrodinamines sistemas,atsiþvelgta ne tik á hidrodinamines sàlygas, bet ir á poþeminio vandens eksploa-tavimà. Atsiþvelgiant á tikslinæ monitoringo paskirtá – gëlo poþeminio vandensbûklës vertinimà – valstybinio monitoringo tinklas apëmë tik tas hidrodinami-niø sistemø dalis, kuriose yra naudojamas gëlas poþeminis vanduo (1 pav., 1 len-telë). BHS ribos nesutampa su faktinëmis hidrogeologiniø aukðtø ir vandenin-gøjø sluoksniø ribomis, o apibrëþia tik geriamojo vandens gavybai naudojamashidrodinaminiø sistemø dalis.

1 lentelë. Monitoringo darbø apimtis BHSTable 1. Monitoring programme in BHS

~ , K1+2, K2

8

POÞEMINIO VANDENSVALSTYBINIO

MONITORINGOPROGRAMOS

APÞVALGA

Taigi poþeminio vandens bûklës stebëjimai atlikti keturiose balansinëse hid-rodinaminëse sistemose, kurios reprezentuoja visus svarbiausius aktyvios apy-kaitos zonos vandeninguosius sluoksnius:• Virðutinio–vidurinio devono BHS apima tik ðiaurrytinæ Lietuvos dalá

(1 pav.). Be to, ji iðplitusi pietinëje Latvijos teritorijos dalyje, o rytuose perei-na á Baltarusijos teritorijà. Plotas, kuriame ði BHS naudojama geriamajamvandeniui tiekti, Lietuvos ribose siekia apie 17,6 tûkst. km2, ið jos eksploa-tuojama apie 28 277 tûkst. m3/metus. Þemës ûkio naudmenos uþima68,1 proc., miðkai – 29 proc., urbanizuoti plotai – 2,3 proc. teritorijos.

• Permo–virðutinio devono BHS apima vakarinæ Lietuvos dalá (1 pav.). Teri-torijos, kurioje ði BHS naudojama geriamojo vandens gavybai, plotas apie13,5 tûkst. km2, ið jos eksploatuojama apie 38 904 tûkst. m3/metus. Þemësûkio naudmenos uþima 66 proc., miðkai – 29,6 proc., urbanizuoti plotai –3,7 proc. teritorijos.

• Kainozojaus–mezozojaus BHS apima pietvakarinæ Lietuvos dalá. Plotas,kuriame ði sistema naudojama geriamojo vandens gavybai, Lietuvos terito-rijoje siekia 15 tûkst. km2, ið jos eksploatuojama apie 22 973 tûkst. m3/me-tus. Ariamos þemës plotai èia uþima apie 56,7 proc., miðkai – apie 30 proc.,pelkës, pievos, urbanizuotos teritorijos – 13,3 proc.

• Kvartero BHS, kaip atskiras vienetas, iðskiriama pietrytinëje ir vakarinëjeLietuvos dalyse, jos paplitimo plotas apie 19,1 tûkst. km2, ið jos eksploatuo-jama apie 89 088 tûkst. m3/metus (1 pav.). Ariamos þemës plotai èia uþimaapie 45,1 proc., miðkai – apie 42,99 proc., pelkës, pievos, urbanizuotos teri-torijos – 11,9 proc.

Monitoringo tinklui iðplësti panaudotos nedidelës vandenvietës, kuriose po-þeminio vandens eksploatacija neturi þymesnio poveikio vandens kokybei. Ðissprendimas leido be papildomo finansavimo ne tik iðplësti monitoringo tinklà, betir padidinti poþeminio vandens mëginiø ëmimo naðumà ir uþtikrinti jø kokybæ.

2001 metais valstybinio monitoringo tinklà sudarë 161 monitoringo postas.Nedidelës vandenvietës (101) sudarë daugiau nei 60 proc. bendro postø skai-èiaus. Panaðus santykis iðlaikytas atskirose BHS, iðskyrus vidurinio–virðutiniodevono BHS, kurioje vandenvietës sudaro tik 45 proc. monitoringo postø.

Monitoringo postø skaièius ir stebimi vandeningieji horizontai pateikiami2 lentelëje.

Siekiant, kad pagal Europos Sàjungos vandenø direktyvos reikalavimus atski-rø ðaliø teikiami duomenys bûtø reprezentatyvus ir palyginami, Europos Komite-te sukurta darbo grupë, kuri rengia duomenø pateikimo ir apdorojimo bei tinka-mo jø bûklës ávertinimo metodikà. Pagal preliminarias rekomendacijas apskaièiuo-jamas reprezentatyvumo indeksas yra pagrindinis monitoringo tinklo vertinimokriterijus. Ðio indekso pageidaujama vertë yra didesnë nei 80 procentø. Pagal ðiàmetodikà apskaièiuoti kiekvienos BHS reprezentatyvumo indeksai sudaro:

virðutinio–vidurinio devono – 77 proc.permo–virðutinio devono – 75,4 proc.kainozojaus–mezozojaus – 81 proc.kvartero – 71 proc.

9

1 pav. Poþeminio vandens valstybinis monitoringo tinklasFig. 1. National groundwater monitoring network

Stebimieji postai / Monitoring stations:1 – stebëti lygiai / groundwater level observation2 – stebëta vandens cheminë sudëtis / groundwater sampling3 – stebëti vandens lygiai ir cheminë sudëtis / total complex of works


Ðie rezultatai rodo, kad esamas valstybinio monitoringo tinklas yra pakan-kamai reprezentatyvus. Papildytas pagal turimas matricas keliais græþiniais, jisvisiðkai atitiktø keliamus reikalavimus.

Monitoringo darbø kompleksas tradicinis ir nusistovëjæs. Tai poþeminio van-dens pavirðiaus gylio matavimai, vandens mëginiø græþiniuose ëmimas ir jø la-boratoriniai tyrimai. Poþeminio vandens lygis 2001 metais matuotas 48 monito-ringo postø græþiniuose. Sistemingi (nenutrûkstami) lygio matavimai tæsti 40 pos-tø 135 stebëjimo græþiniuose. Èia gruntinio ir tarpmoreniniø sluoksniø vandensslûgsojimo gylis matuotas tuose postuose, kurie sudarë ankstesná monitoringotinklà. Papildomai, kaip numatyta projekte, aðtuoniø monitoringo postø 11 ste-bëjimo græþiniø matuotas poþeminio vandens lygis pagrindiniuose eksploatuo-jamuose vandeninguosiuose horizontuose kartà per metus. Ðie græþiniai iðgræþtiþvalgant poþeminio vandens telkinius stambesniø miestø vandenvietëms, vë-liau uþkonservuoti, o nuo 2001 metø stebëjimai juose atnaujinti.

10

POÞEMINIO VANDENSVALSTYBINIO

MONITORINGOPROGRAMOS

APÞVALGA

Poþeminio vandens cheminë sudëtis ir kokybë stebëta 151 monitoringo pos-te. Ið jø – 40 monitoringo postø sudarë ankstesná monitoringo tinklà ir 101 pos-tas – vandenvietës, kuriomis papildytas valstybinio monitoringo tinklas. Poþe-minio vandens cheminës bûklës stebëjimai tæsti 40 monitoringo postø 104 stebë-jimo græþiniuose, kur paimti 228 vandens mëginiai. Patikslinus vandenvieèiøsàraðus ir identifikavus eksploataciniø græþiniø numerius pagal græþiniø regist-rà, 101 monitoringo poste paimti 105 vandens mëginiai.

Visas monitoringo darbø kompleksas – vandens lygio ir cheminës sudëtiesstebëjimai vyko 28 hidrogeologiniuose postuose. Penkiolikoje hidrogeologiniøpostø matuotas tik vandens lygis, o septyniuose – stebëta tik vandens cheminësudëtis. Ankstesniame monitoringo tinkle, kur stebima gruntinio ir tarpmoreni-niø horizontø vandens bûklë, stebëjimø apimtis, struktûra ir jiems keliami uþ-daviniai praktiðkai liko tie patys – stebëti ávairias vandens reþimà formuojan-èias sàlygas ir antropogeninës apkrovos ávairovæ (20 postø dirbamoje þemëje,aðtuoni postai – miðke, keturi – pelkëje, du – gyvenvietëje).

Monitoringo tyrimø metodika 2001 metais liko ta pati kaip ir ankstesniaismetais. Vandens lygis matuotas: gruntiniame vandenyje penkiskart per mënesá,o spûdiniuose horizontuose – triskart, naujuose monitoringo postuose – kartàper metus. Poþeminio vandens mëginiai imti du kartus: pavasará ir rudená. Van-dens lygio matavimø ir jo cheminës sudëties tyrimø pagrindinës charakteristi-kos pateikiamos 2 priede ir 3 priede.

Lauko sàlygomis visuose monitoringo postuose imant vandens mëginá, nu-statyti pH, Eh, savitasis elektros laidis (SEL), iðtirpæs deguonis, drumstumas ir

2 lentelë. Monitoringo tinklo pasiskirstymas vandeninguosiuose sluoksniuoseTable 2. Distribution of monitoring network by aquifers

~

number ofstations

11


temperatûra. Bendroji poþeminio vandens cheminë (makrokomponentë) sudë-tis, cheminis deguonies suvartojimas, azoto ir fosforo junginiø koncentracija van-denyje nustatyta UAB „Grota“ laboratorijoje.

Nuo 1992 metø, kai Lietuva ásitraukë á tarptautinæ globalinæ aplinkos moni-toringo sistemà (GEMS/WATER), kaip dalis valstybinio monitoringo Juodkran-tës, Panevëþio, Marijampolës ir Varënos postuose tæsiami stebëjimai pagal ðiàprogramà. Bendradarbiaujama ir ágyvendinant kitas tarptautines programas.Kasmet Europos aplinkos agentûrai (EUROWATERNET) teikiami monitoringoduomenys apie azoto junginiø ir pesticidø kieká Lietuvos poþeminiame vande-nyje. Pastaruosius dvejus metus Aplinkos ministerijos regionø departamentams,rajonø agentûroms, savivaldybëms kas ketvirtá platinami informaciniai lapeliaiapie gruntinio vandens slûgsojimo gylá. Siekiant padaryti monitoringo informa-cijà plaèiau prieinamà visuomenei, atnaujinamas poþeminio vandens monito-ringo namø puslapis internete (http://www.lgt.lt/), kuriame pateikiama moni-toringo tinklo struktûra ir trumpa monitoringo duomenø analizë.

12

GRUNTINIO VANDENSLYGIO REÞIMAS 2. GRUNTINIO VANDENS LYGIO REÞIMAS

J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Apþvelgiant gruntinio vandens lygio reþimà, daþnai tekdavo já apibûdinti kaipitin nepalankø vandens iðtekliams atsinaujinti. Tam buvo keletas prieþasèiø, iðkuriø svarbiausios: daugiametë poþeminio vandens lygio kaita ir meteorologiniøsàlygø pokyèiai, ypaè ekstremalûs oro reiðkiniai. Daugiameèiai poþeminiovandens lygio svyravimai lemia tam tikrà poþeminio vandens pavirðiaus lygiopadëtá nagrinëjamu metu ilgameèiø stebëjimø eilutëje, o oro sàlygos veikiasezoninius, ypaè negiliai esanèio vandens pavirðiaus, svyravimus. Beveik visojeLietuvos teritorijoje aukðèiausiai gruntinio vandens lygis buvo pakilæs 1981 metais.Nuo 1981 metø iki 1997 metø stebëtas gruntinio vandens lygio þemëjimo trendas,o paskutinius penkerius–deðimt metø gruntinio vandens lygis daþniausiai buvoþemesnis nei daugiametis. Itin nevandeningi Lietuvoje buvo 1997 metai, kaivandens lygis buvo nuslûgæs giliausiai.

Dabar didesnëje ðalies teritorijos dalyje vandens pavirðius kyla. Svarbiausias2001 metø gruntinio vandens lygio reþimo bruoþas – daþnai prieðinga ðiø irpraëjusiø metø lygio kaita ir palyginti menkesni sezoniniai lygio svyravimai.Dël to metinës lygio svyravimo amplitudës 2001 metais buvo gerokai maþesnësne tik uþ 2000 metø, bet ir uþ vidutines daugiametes amplitudes (3 lentelë).Prieðingos lygio kaitos tendencijos nulëmë ir ekstremumø datø pasikeitimus.Paprastai arèiausiai þemës pavirðiaus gruntinis vanduo Lietuvoje bûna pavasará.Taèiau 2001 metais didesnëje ðalies dalyje vanduo aukðèiausiai pakilo metøpabaigoje. Labiausiai ðie skirtumai iðryðkëjo maþai drenuotuose rajonuose(þemumose), ypaè Pajûrio þemumoje. Èia pirmà 2001 metø pusmetá (sausio–birþelio mën.) gruntinio vandens lygis buvo gerokai giliau nei 2000-aisiais tuopaèiu metu. Tuo tarpu antrà pusmetá lygio svyravimams bûdingos prieðingostendencijos. 2000 metais nuo pat pavasario gruntinio vandens lygis VakarøLietuvoje iki pat metø pabaigos þemëjo, kol atsidûrë giliausiai, o 2001-aisiais popavasarinio vandens pakilimo prasidëjæs lygio þemëjimas nebuvo itin intensyvus.Vasaros pabaigoje fiksuoti þemiausi metø lygiai savo minimaliø reikðmiø nesiekë,o rudens pradþioje prasidëjæs lygio kilimas buvo labai intensyvus. To rezultatas –lapkrièio – gruodþio mënesiais vakarinëje ðalies dalyje vandens pavirðius daugkur buvo aukðèiau nei pavasará. Ðiuose rajonuose aukðèiausias metø lygis kaiptik ir nustatytas metø pabaigoje, o ne pradþioje (2 pav., gr. Nr. 1048, 254).

Vidurio Lietuvos þemumoje, kur vanduo kaupiasi arèiau þemës pavirðiaus(iki 2 m gylyje), gruntinio vandens lygio reþimo eiga buvo kiek kitokio pobûdþio.Centriniuose ir ðiauriniuose Vidurio Lietuvos þemumos rajonuose 2001 metøpirmà pusmetá vanduo slûgsojo ðiek tiek aukðèiau nei 2000 metais, o rudeniop(iki spalio) ðiuose rajonuose jis gerokai smuktelëjo ir vanduo atsidûrë giliau neiprieð tai buvusiais metais. Rudens pabaigoje prasidëjæs lygio kilimas vyko

13

intensyviai ir lapkritá vandens slûgsojimo gylis buvo beveik artimas pavasariniammaksimaliam lygiui. Taèiau metø pabaigoje vanduo vis dëlto slûgsojo giliau neiprieð metus (2 pav. gr. Nr. 451).

Pietvakarinëje Vidurio Lietuvos þemumos dalyje (Suvalkijoje) ir 2000 metaisbei 2001 metais gruntinio vandens lygio reþimo skirtumai gerokai ryðkesni. Èiatik 2001 metø sausá – kovà gruntinis vanduo buvo gerokai giliau nei praëjusiaismetais tuo paèiu laiku. Vëliau gruntinio vandens lygis kilo iki pat lapkrièio.

3 lentelë. Gruntinio vandens lygio svyravimø amplitudësTable 3. Groundwater level fluctuation amplitudes

GRUNTINIO VANDENSLYGIO REÞIMAS

-priemolis

14

2 pav. Gruntinio vandens lygio reþimas valstybinio monitoringo græþiniuoseFig. 2. Regime of groundwater level

2000 metø lapkritá fiksuotas þemiausias metø lygis, o 2001 metais – buvo prie-ðingai. Arèiausiai þemës pavirðiaus vanduo atsidûrë kaip tik metø pabaigoje.Todël didþiausias lygiø skirtumas bûtent ir stebëtas rudená (2 pav., gr. Nr. 44A).

Drenuotuose rajonuose, kur gruntinis vanduo slûgso gerokai giliau, bendrøsezoninio lygio svyravimø dësningumø nëra. Esant sekliam vandeniui – iki2–3 m, rytiniuose ðalies rajonuose jau 2001 metø pradþioje gruntinis vanduoslûgsojo ðiek tiek aukðèiau nei 2000 metais. Tuo tarpu vakariniuose ðaliesrajonuose (Þemaitijos aukðtumose) jo pavirðius pakilo aukðèiau tik antrà pusmetá.Kai aeracijos zonos storis daugiau nei 5 m, jo pavirðius 2001 metais daþniausiaibuvo gerokai giliau nei 2000 metø vasarà ir rudená. Ðis skirtumas buvo tiesiogproporcingas gruntinio vandens slûgsojimo gyliui (2 pav., gr. Nr. 224). Ðiuoserajonuose maksimalus 2001 metø lygis nustatytas metø pradþioje (sausá). Po to


15

iki pat metø pabaigos vanduo seko ir gruodyje fiksuoti patys þemiausi lygiai(2 pav., gr. Nr. 269). Ðiuose rajonuose gruntinio vandens lygio reþimui turi átakosne tiek meteorologinës sàlygos, kiek daugiameèiai gruntinio vandens lygiosvyravimai.

Lyginant vidutines metines gruntinio vandens lygio reikðmes matyti, kadjos pasiskirstë nevienodai. Vidurio Lietuvoje, Suvalkijoje, Vakarø (tik Pajûrioþemumoje) ir Rytø Lietuvoje, esant vandeniui iki 3 m gylyje, 2001 metø vidutinislygis buvo aukðtesnis nei 2000 metais. Likusioje teritorijoje gruntinis vanduo2001 metais buvo giliau nei 2000 metais. Taigi, nors pagal gruntinio vandenslygio svyravimus pastebima tam tikra lygio kilimo tendencija, taèiau dar daugkur vanduo yra arti daugiametës normos ar tik vos aukðèiau jos.


16

GRUNTINIOVANDENSIÐTEKLIAI

3. GRUNTINIO VANDENS IÐTEKLIAIJ. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Ávertinti gruntinio vandens iðtekliai Lietuvoje siekia 138 m3/s. Didþiausi jøkiekiai formuojasi rajonuose, kur vanduo yra giliau kaip 5–10 m (Pietryèiøsmëlëtoji lyguma, Baltijos aukðtumos). Kasmet gruntinio vandens mitybos dydánulemia jo balanso sudedamøjø daliø: atmosferiniø krituliø infiltracijos(teigiama balanso dalis) bei gruntinio vandens iðgaravimo, transpiracijos irpoþeminio nuotëkio (neigiama balanso dalis) santykis. Atmosferiniø krituliøinfiltracijos ir garavimo dydá lemia meteorologinës sàlygos. Jø poveikis ryð-kiausias rajonuose, kur gruntinis vanduo yra iki 2–3 m gylyje nuo þemës pa-virðiaus. Giliau ði átaka silpnëja, o nuo 5 m smëlyje ir 10 m priemolyje garavi-mas praktiðkai nevyksta.

2001 metais meteorologinës sàlygos* buvo palankios pasipildyti gruntiniovandens iðtekliams. Rudeniðkai ðilta þiema, kai oro temperatûra 2,2–3,5 oC buvoaukðtesnë uþ daugiametæ, o krituliø kiekis sudarë 77–127 proc. normos, lëmë,kad garavimas þiemà buvo labai menkas. Dël to gruntinio vandens pavirðiusþiemà buvo aukðtai (2 pav.). Pavasará, per visà ðio sezono metà, krituliaipasiskirstë tolygiai, o jø kiekis svyravo nuo 70 proc. iki 146 proc. normos.Daugiausiai krituliø iðkrito pajûryje ir vakarinëje Þemaitijos aukðtumø dalyje.Vasara buvo ne itin karðta. Vidutinë ðio sezono temperatûra labai vienoda(17–17,9 oC). Krituliø kiekis taip pat siekë normà arba pusantros (185–328 mm).Vanduo vasarà nuseko neþymiai ir minimalus lygis vasaros pabaigoje rudenspradþioje nesiekë paèios þemiausios savo reikðmës (2 pav.). Ruduo vëlgi buvoðiltas, ekstremaliø temperatûrø nebûta, krituliø paskirais mënesiais iðkritopanaðiai kaip ir kitais sezonais (70–170 proc. normos). Dël to metø pabaigojegruntinio vandens pavirðius pakilo tiek, kad daug kur buvo artimasmaksimalioms lygio reikðmëms (2 pav.).

Tokios meteorologinës sàlygos lëmë, kad drëgnio balansas þemës pavirðiujebeveik visoje ðalies teritorijoje buvo gerokai didesnis nei prieð tai buvusiais metais.Ryðkiausias skirtumas bûdingas vakarinei Lietuvos daliai, kur ðis dydis2001 metais buvo daugiau negu dvigubai didesnis nei 2000 metais. Iðimtá sudarëtik keletas Rytø Lietuvos rajonø (Vilniaus, Utenos), kur 2001 metais krituliø iðkritomaþiau nei 2000 metais (4 lentelë).

Dël to gruntinis vanduo 2001 metais didesnëje Lietuvos dalyje slûgsojo arèiauþemës pavirðiaus nei 2000 metais. Nepaisant to, gruntinio vandens iðtekliø ba-lansas teritorijoje nebuvo visur teigiamas. Silpnai drenuotuose þemumø rajonuose,

*Meteorologiniø sàlygø apþvalga pateikiama pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybosleidiná „2001 metø hidrometeorologinës sàlygos“. Vilnius, 2002.

17

4 lentelë. Drëgnio balansas þemës pavirðiuje mmTable 4. Surface moisture balance, mm

Skaitiklyje – 2001 metais, vardiklyje – 2000 metaisReview of meteorological conditions according to the bulletin of Lithuanian Hydrometerological Service.Numerator – 2001; denominator – 2000

kur vanduo yra negiliai ir meteorologinës sàlygos gruntinio vandens lygio reþimàveikia labiausiai, nepriklausomai nuo vandeningøjø uolienø sudëties ðis dydisbuvo teigiamas ir svyravo nuo 0,00021 km3 (Kurðiø nerijoje) iki 0,012 km3 (Nemu-no þemupio lygumoje). Tuo tarpu aukðtumø rajonuose gruntinio vandens iðtek-liai, palyginti su 2000 metais, pasipildë tik ten, kur vanduo yra negiliai (iki 3 m),t. y. meteorologiniø sàlygø poveikis yra stipriausias. Slûgsant vandeniui giliaukaip 3 m, jø kiekis, palyginti su 2000 metais, sumaþëjo nuo 0,00061 km3 iki0,0062 km3 (5 lentelë).

Taèiau bendras gruntinio vandens iðtekliø balansas 2001 metais buvoteigiamas ir 0,063 km3 (2004 l/s) arba 0,033 l/s km2 didesnis nei 2000 metais.Vertinant gruntinio vandens iðtekliø pokytá 2001 metais pagal vidutiná daugiametálygá, paþymëtina, kad 2001 metais balansas dar buvo neigiamas, t. y. gruntiniovandens iðtekliø kiekis sumaþëjo 0,016 km3 (5000,4 l/s) arba 0,083 l/s km2

(5 lentelë).


18

5 le

ntel

ë. G

runt

inio

van

dens

iðte

kliø

bal

ansa

sTa

ble 5

. Bal

ans o

f gro

undw

ater

reso

urce

s

23

3


km2

km2

km2

km2

km2

km2

km2

km2

km2

Cha

nge

of r

esou

rces

19


5 le

ntel

ë tæ

siny

sC

ontin

ue of

Tab

le 5

km2

km2

km2

km2

km2

km2

km2

km2

km2

>10

Verti

nink

ai (6

40,

641)

1 337

km2

–0,00

087

0,00

I� V

ISO

:0,

0528

3–0

,00

BEN

DRAS

:0,

0632

–0,0

1AR

BA:

(200

4 l/s

)–5

00,

0,03

3 l/s

km

2–0

,008

3

km2

20

GRUNTINIO VANDENSKOKYBËS APÞVALGA 4. GRUNTINIO VANDENS KOKYBËS APÞVALGA

J. Kriukaitë, Lietuvos geologijos tarnyba

Didþiausia cheminës sudëties ávairove ir kaita pasiþymi gruntinis (nespûdinis)vandeningasis horizontas. Jo kokybës klausimai svarbûs dviem aspektais:1. 900 tûkst. gyventojø naudoja já gerti ir buities tikslams kaimo vietovëse ir

priemiesèiuose;2. mitybos srityse jis perteka á gilesnius horizontus ir gali keisti jø kokybæ. Grun-

tinio vandens cheminës sudëties stebëjimams dabar yra skiriama daugiau-sia dëmesio.2001 metø gruntinio vandens kokybës tyrimø rezultatai pateikiami 4 prie-

de, o gruntinio vandeningojo horizonto kokybë ir statistiniai parametrai – 6 len-telëje ir 7 lentelëje.

Vertinant poþeminio vandens cheminæ sudëtá pagal Lietuvos higienos nor-mos** reikalavimus geriamajam vandeniui, monitoringo postø gruntinio van-dens kokybë gera ir labai gera.

6 lentelë. Gruntinio poþeminio vandens kokybë pagal Lietuvos higienos normos reikalavimusTable 6. Shallow groundwater quality according to Lithuanian Hygienic Norm

* – pagal Europos Sàjungos direktyvà 98/83/EB / according European Union Directive 98/83/EU** – Lietuvos higienos norma HN 24:1998. „Geriamasis vanduo. Kokybës reikalavimai ir progra-

minë prieþiûra“ / Lithuanian Hygienic Norm HN 24:1998. “Drinking water. Quality requirementsand program surveillance”

21

7 le

ntel

ë. M

akro

kom

pone

ntës

gru

ntin

io v

ande

ns su

dëtie

s sta

tistin

iai p

aram

etra

iTa

ble 7

. Sta

tistic

al p

aram

eter

s of s

hallo

w g

roun

dwat

er qu

ality

22

3 pav. Skirtingos litologinës sudëties nuogulø gruntinio vandens cheminës sudëties sta-tistinës charakteristikos:1 – molingø; 2 – pelkiø; 3 – smëlingø

Fig. 3. Statistical parameters of shallow groundwater quality in soils:1 – clayey; 2 – swampy; 3 – sandy

Taèiau 18,2 proc. mëginiø daþniausiai dël per didelës amonio ir nitratø jo-nø koncentracijos bei permanganato skaièiaus reikðmiø vandens kokybë neatiti-ko ðioms trims kokybës klasëms keliamø reikalavimø (6 lentelë). Azoto junginiøreikðmës didþiausios Alantos, Zelvës ir Kudirkos Naumiesèio postuose, kurieyra dirbamose þemëse ir gyvenvietëse. Didesnis nei leidþiamas organinës me-dþiagos kiekis Kintø, Juodkrantës ir Margiø postuose susijæs su pelkiø ir jûriniønuogulø gruntiniu vandeniu ir yra gamtinës kilmës.

Gruntinio vandens cheminës sudëties formavimasis ir kaita priklauso nuogamtiniø vandens formavimosi sàlygø ir posto aplinkos. Vandens cheminës su-dëties skirtybes labiausiai lemia nuogulø, kuriose yra susikaupæs gruntinis van-duo, litologija. Lietuvos teritorijoje yra skiriami trys hidrogeologiniø rajonø ti-pai – smëlingø, molingø ir pelkiø nuogulø.

Lyginant 2001 metais gautus ið skirtingø hidrogeologiniø rajonø duomenis(3 pav.) matyti, kad molingø nuogulø vandens didesnë bendroji mineralizacija,bendro kietumo rodiklis (kalcio ir magnio jonai), chloridø ir sulfatø koncentraci-ja bei didesnës savito elektros laidþio (SEL) reikðmës nei smëlingø nuogulø van-dens. Pelkiø nuogulø gruntinio vandens sudëtis artimesnë smëlingø, taèiau èia

GRUNTINIO VANDENSKOKYBËS APÞVALGA

23

4 pav. Azoto junginiø vidutinës reikðmës skirtingoje aplinkoje mg/lFig. 4. Mean values of nitrogen compounds in different environment, mg/l

didþiausios cheminio deguonies sunaudojimo ir permanganato skaièiaus, savitoelektros laidþio reikðmës, taip pat natrio ir kalio jonø koncentracija.

Azoto junginiø koncentracijos skirtumai labiau priklauso nuo postø aplin-kos nei nuo nuogulø, kuriose susikaupæs vanduo, litologijos. Skirtingos aplinkospoveiká gruntinio vandens kokybei galima ávertinti tik smëlingø nuogulø rajo-nø postuose, nes beveik visø molingø nuogulø postai yra dirbamoje þemëje. Tuosepostuose, kur stebima gruntinio vandens priklausomybë nuo skirtingos aplin-kos, yra visas tiek nitratø, tiek amonio koncentracijos ir jø kaitos spektras. Pa-prastai nitratø koncentracija didesnë dirbamose þemëse esanèiø græþiniø van-denyje (4 pav.). Juose nustatyta augimo tendencija ir lyginant 2000 metø ir2001 metø vidutines reikðmes (7 lentelë). Amonio koncentracija didþiausia pie-vø gruntiniame vandenyje, kur maþiausios nitrato jonø reikðmës. Maþiausia amo-nio junginiø koncentracija nustatyta dirbamø þemiø gruntiniame vandenyje.Grafike (4 pav.) nepanaudoti duomenys ið postø, kurie yra gyvenvieèiø teritori-jose (Kintai, Kudirkos Naumiestis). Kudirkos Naumiesèio poste labai didelë nit-ratø koncentracija – iki 139 mg/l. Ðiame poste taip pat padidëjusi permangana-to skaièiaus, sulfatø ir chloridø koncentracija ir tai galima sieti su urbanizuotosteritorijos tarða. Kintuose amonio reikðmës siekia 1,07 mg/l, taip pat padidëju-sios permanganato skaièiaus reikðmës.

2001 metø duomenimis, praktiðkai visø pagrindiniø cheminiø rodikliø me-dianinës reikðmës didesnës ten, kur intensyvi antropogeninë apkrova (8 lente-lë). Labiausiai skiriasi sulfatø ir nitratø jonø koncentracijos, bendrosios minera-lizacijos reikðmës.

Sezoniniai, pavasario – rudens, hidrocheminës sudëties skirtumai 2001 me-tais nebuvo dideli (7 lentelë). Tai gali bûti siejama su tuo, kad rudená gruntiniovandens pavirðius didesnëje ðalies teritorijos dalyje pakilo ir buvo artimas pava-sariniam maksimaliam lygiui ar net aukðtesnis uþ já. Taigi praktiðkai vandensmëginiai buvo paimti, kai vanduo buvo tame paèiame gylyje, t. y. arèiausiai þe-


NO3 NH4

24


5 pav. Gruntinio vandens kai kuriø cheminës sudëties rodikliø kaita Lanèiûnavos ir Rykantø postuoseFig. 5. Changes of some hydrochemical compounds of shallow groundwater in Lanèiûnava and Rykantai stations

mës pavirðiaus. Rykantø (gr. 305 ir gr. 397) ir Lanèiûnavos (gr. 451) postuosepoþeminio vandens cheminës sudëties ir kokybës stebëjimai vyko ne tik pagalvalstybinio monitoringo projektà, bet ir pagal projektà „Klimato pokyèiø átakospoþeminio vandens resursø formavimuisi tyrimai“. Todël ðiuose postuose van-dens mëginiø ëmimas buvo sutankintas (5 pav.). Taèiau ir èia ryðkiø sezoniniøhidrocheminiø svyravimø nenustatyta. Matyt, tai gali bûti siejama su menkaisgruntinio vandens pavirðiaus sezoniniais svyravimais 2001 metais.

25

5. BALANSINIØ HIDRODINAMINIØ SISTEMØHIDROCHEMINË CHARAKTERISTIKA

J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Iðplëtus stebëjimus pagrindiniuose gëlo vandens sluoksniuose tapo galima api-bûdinti ðiuos sluoksnius regioniniu mastu. Pagal naujà monitoringo programàbuvo atliekami iðskirtø balansiniø hidrodinaminiø sistemø, kuriø paplitimo plo-te formuojasi vieningas trimatis poþeminio vandens filtracijos laukas, stebëji-mai. Kartu jos pasiþymi savitomis poþeminio vandens cheminës sudëties forma-vimosi sàlygomis bei fizinëmis ir cheminëmis savybëmis.

Aktyvios vandens apykaitos zonos spûdiniø vandeningøjø sluoksniø che-minë sudëtis formuojasi veikiama daugelio ávairiø veiksniø ir procesø. Taèiaupagrindiniai yra hidrodinaminiai, litologiniai ir geocheminiai veiksniai. Atmo-sferiniø krituliø ir pavirðinio vandens prietakà á gilesnius sluoksnius reguliuojamitybos zonos, dengianèiø uolienø storis ir pralaidumas. Pagal ðiuos poþymiusbalansinëse hidrodinaminëse sistemose iðsiskiria skirtingo „uþdarumo zonos“ –nuo pusiau atvirø iki santykiðkai uþdarø. Sistemø uþdarumas riboja ûkinës veiklosátakà poþeminio vandens kokybei, lemia jo oksidacines-redukcines sàlygas, bio-cheminius procesus. Poþeminio vandens prietaka aktyviose tektoninëse zonoseið gilesniø sluoksniø formuoja hidrochemines anomalijas, o kai kur veikia ir ben-drà fonà. Nors tai tik pirmieji tyrimai, gauti rezultatai patvirtina nustatytus dës-ningumus.

Lietuvos teritorijoje iðskirtos keturios balansinës hidrodinaminës sistemos(BHS): virðutinio–vidurinio devono, permo–virðutinio devono, kainozojaus–me-zozojaus ir kvartero. Ðias sistemas sudaro nuo vieno iki keleto vandeningøjøsluoksniø. Visose BHS paplitæ kvartero storymës vandeningieji sluoksniai, kuriøvandens cheminë sudëtis ir kaita skiriasi nuo prekvartero sluoksniø. Dël to api-bûdinant sistemas jie buvo iðskirti á atskirà zonà (I). Be to, dël hidrodinaminiøsàlygø kaitos sluoksniø gelmëjimo kryptimi virðutinio–vidurinio devono ir per-mo–virðutinio devono BHS iðsiskyrë po dvi hidrochemines zonas, pasiþyminèiassavita poþeminio vandens sudëtimi (II ir III) (8 lentelë).

Virðutinio–vidurinio devono balansinë hidrodinaminë sistema paplitusirytinëje, ðiaurinëje ir vidurio Lietuvoje. Poþeminio vandens hidrocheminá fonàjoje lemia uolienø litologinë sudëtis ir hidrodinaminiai veiksniai.

Ðioje sistemoje svarbiausias yra terigeninis Ðventosios–Upninkø vandenin-gas kompleksas. Jis sudarytas ið maþai sucementuoto smiltainio, persisluoksniuo-janèio su molio ar aleurito tarpsluoksniais. Bendras komplekso uolienø storis120–240 metrø. Rytinëje dalyje Ðventosios–Upninkø kompleksà dengia kvarte-ro nuogulos, kuriose iðplitæ tarpmoreniniai vandeningieji horizontai, daþnai ge-rai hidrauliðkai su kompleksu susijæ. Vidurinëje dalyje vandeningø tarpmoreni-niø sluoksniø praktiðkai nëra, èia Ðventosios–Upninkø kompleksà dengia virðu-tinio devono Kupiðkio–Suosos vandeningos karbonatinës uolienos (dolomitas,

BALANSINIØHIDRODINAMINIØSISTEMØHIDROCHEMINËCHARAKTERISTIKA

26

8 len

telë

. Pag

rind

iniø

chem

iniø

kom

pone

ntø

reik

ðmës

bal

ansi

nëse

hid

rodi

nam

inës

e sis

tem

ose (

skai

tikly

je –

med

iana

, var

dikl

yje

– 25%

ir 75

% k

vart

iliai

)Ta

ble 8

. Mai

n ch

emic

al co

mpo

unds

in bo

unda

ry-d

ynam

ical

syst

ems (

abov

e – m

edia

n, be

low

– 2

5 an

d 75

% qu

artil

es)

T o C

27

mergelis, klintis). Ðiaurës vakarø kryptimi nuosëdinëje dangoje atsiranda jau-nesni devono karbonatiniø uolienø sluoksniai. Ðiaurinëje sistemos dalyje, kurgipsingi Ástro–Tatulos horizonto sluoksniai slûgso arti þemës pavirðiaus, iðplitu-si aktyvaus karsto zona. Komplekso apaèioje slûgso 60–100 m storio Narvos re-gioninë vandenspara.

Gëlo poþeminio vandens paplitimo riba ðioje sistemoje beveik sutampa sumitybos sritimi, kuri prasideda Baltijos aukðtumose. Praktiðkai visoje teritorijojevyrauja vertikalioji filtracija. Pagrindinë sistemos iðkrovos zona yra Baltijos jû-ra, poþeminis vanduo ið dalies drenuojasi Vidurio Lietuvos lygumoje – Nevëþio,Mûðos upiø slëniuose.

Poþeminio vandens bûklæ veikia antropogeniniai veiksniai – poþeminio van-dens gavyba bei ûkininkavimo pobûdis ir intensyvumas. Atviroje rytinëje siste-mos dalyje yra pavirðinës tarðos pavojus, o centrinëje ir ðiaurrytinëje dalyje di-desnæ átakà poþeminio vandens kokybei daro poþeminio vandens eksploatavi-mas (eksploatacijos intensyvumo pasikeitimas).

Virðutinio–vidurinio devono balansinëje hidrodinaminëje sistemoje pagalmonitoringo duomenis iðsiskiria dvi hidrocheminës zonos (6 pav.). Rytinë zona,kurioje Ðventosios–Upninkø vandeningà kompleksà dengia tik kvartero dari-niai, ir vakarinë, kur ðis kompleksas padengtas karbonatinëmis uolienomis. Beto, lokaliose taðkuose, Nevëþio upës slënyje, kur ið gilesniø sluoksniø pritekadidelës mineralizacijos vanduo, pasireiðkia disjunktyvios tektonikos átaka.

Rytinëje (II) mitybos zonoje dël intensyvios infiltracijos formuojasi gëlas, ne-didelës mineralizacijos (0,3–0,4 g/l) kalcio magnio hidrokarbonatinis vanduo.Ðioje zonoje tarpmoreniniø horizontø ir Ðventosios–Upninkø komplekso van-dens cheminës sudëties skirtumai nëra ryðkûs. Gilesnio Ðventosios–Upninkø kom-plekso vandenyje dël padidëjusio hidrokarbonato, kalcio ir natrio jonø kiekioðiek tiek padidëja bendrosios mineralizacijos reikðmës. Vakarinëje (III) ðios siste-mos zonoje dël vandens filtracijos per karbonatines uolienas ir didesnio vande-ningøjø nuogulø slûgsojimo gylio poþeminiame vandenyje vidutiniðkai tris kar-tus padidëja sulfatø koncentracija, didëja bendroji vandens mineralizacija, chlo-ridø, natrio jonø (8 lentelë) koncentracija, taèiau hidrokarbonatas iðlieka vyrau-janèiu anijonu.

Anomali hidrocheminë situacija yra pietvakarinëje sistemos dalyje, kur Ðven-tosios–Upninkø horizonte iðsiskiria du hidrocheminiai aukðtai. Virðutinis – gëlokalcio magnio hidrokarbonatinis ir apatinis didesnës mineralizacijos natrio kal-cio chloridinis sulfatinis. Tokio vandens átaka ypaè juntama Dotnuvos poste,chloridø koncentracija èia padidëja iki 290 mg/l (foninë reikðmë 20–30 mg/l),natrio jonø iki 147 mg/l (foninë reikðmë 20–34 mg/l).

Ðiaurinëje sistemos dalyje, kur paplitæ Ástro–Tatulos gipsingi sluoksniai, taippat formuojasi savitos sudëties poþeminis vanduo, kuriame gausu sulfato ir kal-cio jonø. Bendroji mineralizacija siekia iki 1 g/l, sulfatas tampa vyraujanèiu ani-jonu. Þemiau slûgsanèiame Suosos–Kupiðkio vandeningajame sluoksnyje taippat juntama sulfatizuoto vandens átaka.


28

6 pa

v. S

pûdi

nio

poþe

min

io v

ande

ns m

akro

kom

pone

ntë

sudë

tisFi

g. 6

. Hyd

oche

mic

al co

mpo

sitio

n of

conf

ined

gro

undw

ater

BALANSINIØHIDRODINAMINIØ

SISTEMØHIDROCHEMINË

CHARAKTERISTIKA

sem

i-clo

sed

29

Permo–virðutinio devono balansinë hidrodinaminë sistema apima ðiaur-vakarinæ Lietuvos dalá. Ðià sistemà sudaro permo, permo–Þagarës, Þagarës irStipinø vandeningieji horizontai ir kompleksai. Ðiø horizontø vandens formavi-mosi sàlygos labai panaðios. Sutampa mitybos ir iðkrovos sritys, tëkmiø kryptys,panaði litologinë sudëtis. Taèiau dël skirtingos dengianèiøjø ir asluojanèiøjø uo-lienø litologijos, tektoniniø elementø, vandens eksploatavimo, skirtingø vertika-liosios vandens infiltracijos sàlygø poþeminio vandens cheminë sudëtis ávairuo-ja. Rytinëje sistemos paplitimo dalyje karbonatines prekvartero uolienas dengiakvartero nuogulos, vakarø kryptimi jos panyra po atsiradusiais geologiniamepjûvyje triaso ir virðutinës juros molingais sluoksniais. Ðioje dalyje permo ir vir-ðutinio devono sluoksniai atskirti nuo kvartero storymës ir kartu izoliuoti nuoþemës pavirðiaus procesø. Ði sistema slûgso ant virðutinio devono Pamûðio mo-lio ir mergelio regioninës vandensparos.

Sistemos mitybos sritis yra rytiniame Þemaitijos aukðtumø ðlaite. Pagrindi-në iðkrovos sritis yra Baltijos jûroje. Ið dalies poþeminis vanduo iðsikrauna Ven-tos vidupio þemumoje. Santykiðkai ilga ðios sistemos tranzitinë sritis sutampa sutriaso nuogulø paplitimo zona.

Þemaitijos aukðtumose paplitusiø kvartero tarpmoreniniø vandeningøjøsluoksniø hidrocheminë sudëtis gerokai skiriasi nuo prekvartero sluoksniø (8 len-telë). Pagrindiniø permo ir virðutinio devono vandeningøjø horizontø gelmëji-mo kryptimi juose iðsiskiria dvi hidrocheminës zonos – rytinë (II) ir vakarinë(III) (6 pav.). Rytinëje zonoje, kur palyginti negiliai slûgso virðutinio devono kar-bonatinës nuogulos, formuojasi gëlas, nedidelës mineralizacijos 0,34–0,46 g/lkalcio magnio hidrokarbonatinis vanduo. Vakarø kryptimi, kur vandeningisluoksniai panyra po triaso vandensparos storyme, situacija keièiasi. Nors ben-droji mineralizacija padidëja nedaug – iki 0,49 g/l, taèiau pasikeièia jonø sudë-tis. Chlorido ir sulfato reikðmës ðioje zonoje gerokai didesnës, vyraujantis anijo-nas – hidrokarbonatas. Tuo tarpu natris kai kur ið dalies, o kitur visai iðstumiakalcá ir magná. Gerokai didesnë ir kalio jonø koncentracija.

Kainozojaus–mezozojaus balansinë hidrodinaminë sistema apima piet-vakarinæ ir vakarinæ Lietuvos dalá. Svarbiausi ðios sistemos yra apatinës kreidos(cenomanio–albio) ir virðutinës kreidos vandeningieji horizontai. Jø paplitimoplotai, kaip ir mitybos bei iðkrovos sritys, praktiðkai sutampa. Apatinës kreidoshorizontas yra terigeninis, já sudaro vandeningas smëlis, smiltainis, kuriuos iðvirðaus ir apaèios dengia maþai laidûs molingi ir aleuritingi sluoksniai. Ðis hori-zontas nepasiþymi geromis filtracinëmis savybëmis, tik vakarinëje dalyje jos pa-gerëja. Rytinëje dalyje ðis horizontas slûgso iðkart po kvartero danga. Vakarinë-je dalyje já dengia virðutinës kreidos karbonatinës uolienos. Virðutinës kreidoshorizonto sudëtis gana kaiti, rytinëje dalyje vyrauja kreida, vakarinëje atsiran-da mergelis ir klintys. Vandeninga tik virðutinë ðios storymës dalis. Prekvarterouolienø pavirðius nelygus, jame paplitæ eroziniai árëþiai ir palaidoti slëniai, sujais susijusios hidrocheminës anomalijos, mineralizuoto vandens iðkrovos, ku-rios matomos net kvartero nuogulø vandenyje. Beveik visame plote vandenin-


30



CHARAKTERISTIKA

gàjá horizontà dengia kvartero nuogulos ir tik pietvakarinëje dalyje – paleogenosmëlingos uolienos. Visa sistema slûgso ant virðutinës juros ir apatinio triasomolingos regioninës vandensparos. Ji turi dvi mitybos sritis. Pagrindinë yra pie-tinëje Baltijos aukðtumø dalyje (Sûduvos aukðtumos), antroji – Þemaièiø aukð-tumose. Pagrindinë iðkrovos sritis yra Baltijos jûra, taèiau ryðki regioninë dali-nës poþeminio vandens iðkrovos sritis yra Nemuno þemupio bei Nemuno vidu-pio ir Neries þemupio lygumose.

Abiejø kreidos vandeningøjø horizontø cheminë sudëtis yra panaði. Poþe-minio vandens tipas formuojasi dël ásifiltruojanèio gëlo hidrokarbonatinio van-dens ið kvartero horizontø ir natrio chloridinio vandens, pritekanèio ið gilesniøsluoksniø. Mineralizuoto vandens iðkrovos pasiekia net kvartero tarpmoreni-nius sluoksnius. Kazlø Rûdoje ir Babtuose tokio vandens mineralizacija siekia1,2 g/l, o chlorido koncentracija padidëja iki 500 mg/l, natrio – 200 mg/l. Tuotarpu kreidos horizontuose mineralizuoto vandens prietaka formuoja poþemi-nio vandens fonines reikðmes. Praktiðkai visame sistemos paplitimo plote chlori-das dalyvauja formuojant poþeminio vandens tipà (6 pav.), vyraujanèios reikð-mës nuo 13 mg/l iki 65 mg/l. Dar didesnë átaka natrio jonø, kurie kai kur iðdalies, kitur visai iðstumia kalcio ir magnio jonus. Vidutinë natrio koncentracija93 mg/l (8 lentelë).

Kvartero nuogulos, kurios dengia beveik visà Lietuvos teritorijà ir kuriosepaplitæ spûdiniai vandeningieji sluoksniai, á savarankiðkà sistemà iðskiriamospietrytinëje ir vakarinëje Lietuvos dalyse. Pietrytinëje dalyje jos slûgso virð dau-giau ar maþiau vandeningø devono ir apatinës kreidos nuogulø, kuriø vanduodël prastø uolienø filtraciniø savybiø ar kokybës yra beveik nenaudojamas. Va-karinëje Lietuvos dalyje kvartero dariniø kompleksas slûgso ant apatinio triasoir virðutinës juros molingos storymës. Taip pat ðiai sistemai priskirtos pakraðti-nës kitø BHS zonos, kuriose kvartero nuogulos yra pagrindinis geriamojo van-dens ðaltinis (6 pav.). Ðioje sistemoje centralizuotam vandens tiekimui naudoja-mas ir gruntinis vandeningasis sluoksnis. Tai aliuvinës Neries ir Nemuno upiønuogulos bei fliuvioglacialinis smëlis ir þvyras Pietryèiø Lietuvos smëlingoje ly-gumoje. Likusioje dalyje pagrindiniai yra ávairaus amþiaus tarpmoreniniai van-deningieji sluoksniai. Ðios sistemos horizontai yra atviriausi, todël ûkinë teritori-jos apkrova yra vienas ið veiksniø, veikianèiø poþeminio vandens kokybæ. Ásifil-truojantys krituliai formuoja kalcio magnio hidrokarbonatiná, nedidelës mine-ralizacijos (0,28 g/l) vandená. Nors kartu á poþemá gali patekti terðalø, jø pëdsa-kø vandenyje nedaug. Maksimali nustatyta nitratø koncentracija buvo 35 mg/l(Lentvario vandenvietë), likusiame plote vyraujanti koncentracija nevirðija 1 mg/l.Nedidelës ir organinës medþiagos rodikliø – permanganato ir bichromato skai-èiø vidutinës reikðmës (atitinkamai – 1,6 mg/l O2 ir 3,3 mg/l O2). Tai rodo, kadsluoksnyje turi bûti pakankamai deguonies, naudojamo terðalams oksiduoti(8 lentelë).

Poþeminio vandens monitoringo duomenimis, kvartero tarmoreniniø van-deningøjø sluoksniø vandens cheminë sudëtis atskirose balansinëse sistemose

31

ðiek tiek skiriasi. Virðutinio–vidurinio devono ir kvartero sistemose ji panaðiau-sia, nes formuojasi tame paèiame Baltijos aukðtumø ruoþe ir á skirtingas siste-mas tarpmoreniniai horizontai atskirti formaliai. Tuo tarpu Þemaitijos aukðtu-mose paplitusiø tarpmoreniniø horizontø vandeniui bûdingos maþesnës visøkomponentø reikðmës, vidutinë bendroji mineralizacija tesiekia 0,2 g/l. Kreidosnuogulas dengianèiø tarpmoreniniø sluoksniø vandenyje, minëta, jauèiama sû-raus vandens prietakos ið gilesniø sluoksniø átaka. Vandens mineralizacija juosedidþiausia – vidutinë reikðmë 0,35 g/l.

Spûdiniø vandeningøjø horizontø vandens kokybë. Pagal Lietuvos higie-nos normos reikalavimus geriamojo vandens kokybës klasës skiriamos remiantisindikatoriniø parametrø (pH, elektros laidþio, PS, Cl, SO4 ir NH4) reikðmëmis.Pagal ðià vandens klasifikacijà Lietuvos teritorijoje spûdiniame vandenyje vy-rauja labai geros ir geros kokybës klasës vanduo – 71 proc. (7 pav.).

Lietuvos sàlygomis poþeminio vandens kokybæ labiausiai prastina organi-nës medþiagos kiekis ir amonio jonø koncentracija. Gerai nuo pavirðinës tarðosapsaugoto poþeminio vandens – Ðventosios–Upninkø komplekso vakarinëje zo-noje ir permo, permo–Þagarës horizontø vakarinëje zonoje – didesnës ðiø kom-ponentø reikðmës susijusios su vidiniais procesais. Kainozojaus–mezozojaus sis-temos nuogulos natûraliai turi daugiau organinës medþiagos, o tai taip pat le-mia bichromato skaièiaus reikðmes. Matyt, tik kai kuriuose græþiniuose poþemi-nio vandens kokybæ lemia pavirðinio vandens prietaka – Rëkyvos, Molëtø po-stuose ar tarða – Kupiðkio, Tauragës postuose. Tuo tarpu didesnë sulfatø kon-centracija bûdinga gipsingø nuogulø vandeniui, o chloridø – didesnës minerali-zacijos vandens iðkrovomis ið gilesniø horizontø (8 pav.).

Dël ðiø prieþasèiø poþeminio vandens kokybës poþiûriu situacija kiek para-doksali – prasèiausiai apsaugotoje nuo pavirðinës tarðos kvartero sistemoje po-þeminis vanduo pats geriausias (9 pav.). Èia maþai iðkrovø ið gilesniø horizon-tø, kurios padidintø kai kuriø komponentø koncentracijà. Be to, dël palankiø

7 pav. Poþeminio vandens kokybës klasës pagal atskirus komponentusFig. 7. Groundwater quality classes according to indicated compounds


0%

20%

40%

60%

80%

100%

Kok

ybė

NH

4 PS Cl

SO4 pH

El. l

aidu

mas

nepatenkinama

patenkinama

gera

labai gera

NH

4

SO4

El. l

aidi

s

32

8 pa

v. G

ëlo

spûd

inio

van

dens

kok

ybë

paga

l mon

itori

ngo

duom

enis

Fig.

8. G

roun

dwat

er qu

ality

in co

nfin

ed aq

uife

rs ac

cord

ing

to m

onito

ring

dat

a



CHARAKTERISTIKA

obse

rvat

ion

wel

l

33

oksidaciniø sàlygø azoto junginiai ir organinë medþiaga lengvai paðalinami. Pras-èiausios kokybës vanduo kainozojaus–mezozojaus sistemoje – mineralizuoto van-dens iðkrovos vietose chloridø koncentracija daþnai virðija leidþiamas vertes.

Kelia nerimà tai, kad net 28 mëginiuose (21 proc.) nustatyta nitrito koncen-tracija virðijo 0,1 mg/l (leidþiama analitës vertë). Kadangi tai pirmieji naujøátrauktø græþiniø stebëjimo duomenys, iðvadas daryti anksti. Azoto junginiaiyra nestabilûs, paþeidus mëginiø ëmimo, saugojimo ir nustatymo procedûras,galimos paklaidos.

9 pav. Balansiniø sistemø poþeminio vandens kokybës klasiø pasiskirstymasFig. 9 Groundwater quality in boundary-dynamical systems


34

6. POÞEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMASZ. Zanevskis, Lietuvos geologijos tarnyba

Siekiant racionaliai naudoti poþeminio vandens iðteklius ir valdyti jø apsaugà,bûtina turëti informacijà apie jø bûklæ ir jos kaitos tendencijas. Ði informacijakaupiama, sisteminama, saugoma ir apdorojama Þemës gelmiø registre, kurisyra tvarkomas pagal patvirtintus Þemës gelmiø registro nuostatus (Valstybësþinios. 2002, Nr. 44-1676). Registras yra valstybinës geologinës informacijos sis-temos sudedamoji dalis. Já tvarkanti ástaiga yra Lietuvos geologijos tarnyba (LGT),kuri registruoja þemës gelmiø naudojimo apskaitos duomenis, atsako uþ jø pati-kimumà, tvarko duomenø bazes, rengia ir teikia registro duomenis bei informa-cijà valstybës institucijoms ir visuomenei numatyta tvarka. Veikianti informaci-në sistema apie þemës gelmes atitinka ir ES direktyvà, nustatanèià Sàjungos veiks-mø vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/EB).

Poþeminio vandens naudojimà Lietuvoje reglamentuoja daugelis ástatymøir norminiø teisës aktø. Pagal dabar ðalyje galiojanèià tvarkà ûkio subjektai (van-denvietë), kuriø poþeminio vandens poreikis yra didesnis nei 100 m3/parà, pri-valo stebëti poþeminæ hidrosferà. Stebëjimai vykdomi pagal specialias progra-mas, o jø duomenys kasmet pateikiami Lietuvos geologijos tarnybai ir atitinka-mo regiono aplinkos apsaugos departamentui. Vienas ið pagrindiniø uþdaviniø,atliekant monitoringà vandenvietëse, yra naudojamo vandens apskaita, kuri nuo2002 metø tvarkoma pagal LGT direktoriaus ásakymà „Dël poþeminio vandensgavybos ataskaitos formos patvirtinimo“ (Valstybës þinios. 2001, Nr. 98-3510).

Kalbant apie vandens gavybà, paþymëtina, kad iki ðiol ði sistema ðalyje funk-cionavo nevisiðkai. Kompleksinæ informacijà apie poþeminio vandens eksploa-tavimà ir jo bûklæ teikë tik stambiausiø miestø vandenvietës. Taèiau padëtisgerëja, nes á aplinkos monitoringo sistemà ásitraukia vis nauji ûkio subjektai,kartu átraukiamos ir vandenvietës. Pleèiantis poþeminio vandens tyrimams, dau-gëja ir gaunamø duomenø.

Ðiame biuletenyje pateikiama informacija tik apie gëlo poþeminio vandensgavybà geriamojo vandens poreikiams tenkinti. Duomenys apie gëlo poþeminiovandens iðsiurbimà kitais tikslais á apskaità neátraukti.

Informacijà apie gëlo poþeminio vandens eksploatavimà Lietuvos geologi-jos tarnybai kompleksiðkai teikia specialios paskirties uþdarosios akcinës ben-drovës (SPUAB), aptarnaujanèios tam tikros teritorijos vandenvietes. Paprastaikiekviena bendrovë aptarnauja kelias ar keliolika skirtingo dydþio vandenvie-èiø. Vienos bendrovës, pavyzdþiui, „Utenos vandenys“, „Joniðkio vandenys“,„Trakø vandenys“ ir pan., teikia informacijà apie visas joms priklausomas van-denvietes, neatsiþvelgiant á jø dydá, kitos – tik apie stambesnes miestø vanden-vietes (10 pav.). Todël galimi tam tikri informacijos netikslumai, á juos reikiaatsiþvelgti, vertinant tolesnæ poþeminio vandens eksploatavimo apþvalgà.

Informacija apie iðsiurbiamo vandens kieká 2001 metais gauta ið 55 organi-zacijø, eksploatuojanèiø 240 dideliø ir maþø ðalies vandenvieèiø.

POÞEMINIO VANDENSEKSPLOATAVIMAS

35

10 p

av. G

eria

moj

o po

þem

inio

van

dens

gav

yba

vand

envi

etës

eFi

g. 1

0. W

ater

wor

ks fo

r dri

nkin

g w

ater

supp

ly


36

Per paskutiniuosius vienuolika metø, maþëjant geriamojo vandens porei-kiams, vandenvietëse iðgaunamo vandens kiekis nuolat maþëja (9 lentelë). Po-þeminio vandens gavyba maþëjo beveik proporcingai visø iðskirtø grupiø van-denvietëse. Per praëjusius vienuolika metø apskrièiø centruose vandens gavybavidutiniðkai sumaþëjo 2,1 karto, rajonø centruose – tris kartus.

Sumaþëjus geriamojo vandens poreikiui, panaudojama tik dalis vandenvie-èiø projektinio pajëgumo, kartais atsisakoma eksploatuoti vienà ar kità vanden-vietæ. Pavyzdþiui, Vilniuje 2001 metais visai nedirbo Smëlynës vandenvietë, oPavilnio, Turniðkiø ir Verkiø vandenvietës buvo maþai eksploatuojamos. Padi-dëjo vandens gavyba Trinapolio ir Aukðtøjø Paneriø vandenvietëse.

Lyginant su praëjusiø metø duomenimis, vandens ëmimas padidëjo Vilniu-je ir Kaune. Nuo 1999 metø panaðiu pajëgumu dirba Panevëþio miesto vanden-vietës. Taèiau kituose miestuose vandenvieèiø debitas vis dar maþëja (10 lente-lë). Ðiø metø debità lyginant su maksimaliais vandenvieèiø debitais (1990 m.),vandens ëmimas didþiuosiuose miestuose sumaþëjo nuo 47,5 proc. Vilniuje iki75,7 proc. Ðiauliuose (10 lentelë, 5 priedas).

Debitø stabilizacija pastaruosius metus juntama apskrièiø centrø vandenvie-tëse (10 lentelë, 5 priedas). Ðioje vandenvieèiø grupëje 2001 metais vidutinis ið-gaunamo vandens debitas svyravo nuo 2 597 m3/parà Tauragëje iki 137 410 m3/paràVilniuje.

Rajonø centrø vandenvieèiø grupëje 2001 metais iðgauto vandens kiekis,palyginti su 2000 metais, sumaþëjo apie 16 procentø. Ðios vandenvieèiø grupësvidutinis iðgaunamo vandens debitas svyravo nuo 356 m3/parà Lazdijuose iki4 704 m3/parà Këdainiuose.

9 lentelë. Vidutinio paros debito kritimas Lietuvos vandenvietëse (mln. m³)Table 9. Daily yield decreas in waterworks (mill. m3)


37

11 pav. Sezoninë poþeminio vandens gavybos kaita ðalies kurortuoseFig. 11. Seasonal fluctuation of groundwater extraction in resort towns

Ðalies kurortuose (Palangoje, Druskininkuose, Neringoje) vandenvieèiø de-bitai priklausë nuo sezoninio geriamojo vandens poreikio ir per metus labai kito(11 pav.).

Daugiausiai poþeminio vandens, kaip ir kasmet, Lietuvoje iðgaunama ið kvar-tero sistemos vandeningøjø horizontø (11 lentelë).

Ið aliuvio ir tarpmoreniniø vandeningøjø horizontø 2001 metais iðgauta apie65,6 proc. viso vandens kiekio (pernai 62 proc.). Ið gilesniø vandeningøjø hori-zontø labiausiai naudojamas devono (21,5 proc.) ir permo–virðutinio devono(8,3 proc.) sluoksniø vanduo.

10 lentelë. Poþeminio vandens gavyba ðalies miestuoseTable 10. Groundwater extraction for public water supply in Lithuanian cities


/d

Ið viso:

38

Kaip ir ankstesniais metais, paleogeno (0,09 proc.), juros (0,90 proc.), krei-dos (2,82 proc.) vandeningieji sluoksniai poþeminio vandens eksploatacijai yramaþiau reikðmingi.

Vertinant poþeminio vandens gavybà ðalies vandenvietëse 2001 metais, pa-þymëtina, kad ði analizë atlikta remiantis Lietuvos geologijos tarnybai pateiktaisstatistikos duomenimis. Tuo tarpu 5 priede nurodyti skaièiai yra gerokai dides-ni, nes ten panaudoti Jungtiniø tyrimø centro duomenys. Ði neatitiktis gali bûtiaiðkinama tuo, kad pagal tuo metu galiojusià tvarkà (iki 2002 m.) ûkio subjektai,kuriø vandens ëmimas nevirðijo 100 m3/parà, neprivalëjo vesti vandens apskai-tos ir teikti duomenø LGT. Nuo 2002 metø, ásigaliojus naujai tvarkai (Valstybësþinios. 2001, Nr. 98-3510), ði situacija turëtø keistis.

11 lentelë. Pagrindiniø vandeningøjø horizontø eksploatavimasTable 11. Water extraction from the main aquifers


39

7. ÁSTRO–TATULOS HORIZONTO VANDENSPJEZOMETRINIO LYGIO KAITOS YPATUMAI ÐIAURËSLIETUVOS SULFATINIO KARSTO REGIONE

R. Giedraitis, Lietuvos geologijos tarnyba

Sulfatinio karsto intensyvumui didelæ reikðmæ turi poþeminio vandens, daly-vaujanèio karsto procese, apykaita gipsingoje storymëje. Nuo jos priklauso gip-so sàlyèio su vandeniu laikas ir tirpsmo produktø iðnaðø greitis. Apykaita pri-klauso nuo vandens prietakos á karstëjantá horizontà ir jo nuotëkio sàlygø, ku-rias lemia regiono meteorologiniai veiksniai, hidrologinës ir hidrogeologinës sà-rangos ypatumai.

Poþeminio vandens apykaità karstëjanèiame Ástro–Tatulos horizonte rodoðio horizonto vandens pjezometrinio lygio stebëjimai. Ágyvendinant valstybinámonitoringà poþeminio vandens lygis stebimas Likënø, Karajimiðkio ir Iciûnøpostuose. Kitø, pavyzdþiui, Geiþiûnø posto, yra trumpo laikotarpio matavimøduomenys. Poþeminio vandens lygio matavimø laikotarpiai ir trukmë pateikia-ma 12 lentelëje.

Karsto pavirðiniø reiðkiniø, ágriuvø, þemëlapio sutapatinimas su gipso pa-plitimo þemëlapiu parodë, kad Iciûnø postas yra vietovëje, kurioje matomi tikpoþeminiai karsto reiðkiniai – tirpinamas gipsas ir iðneðami tirpsmo produktai,vyksta mechaniniø daleliø sufozija. Todël èia dabar, matyt, formuojasi poþemi-nës tuðtumos ir sàlygos atsirasti pavirðiniams karsto reiðkiniams.

Likënø ir Karajimiðkio postai yra vietovëse, kur karsto procesas yra gerokaipaþengæs. Èia, be minëtø poþeminiø reiðkiniø, nustatyti intensyvûs pavirðiniaikarsto reiðkiniai – ágriuvos. Analogiðki, tik dabar silpnesni pavirðiniai reiðkiniainustatyti ir Geiþiûnø poste.

Ðiems keturiems postams, pagal turimus daugiameèiø stebëjimø duomenis,apskaièiuota Ástro–Tatulos horizonto vandens kiekvieno mënesio vidutinio pje-zometrinio lygio (absoliutus aukðtis m) medianinë reikðmë, laikoma mënesio nor-ma (12 pav.).

Pateikti grafikai rodo, kad skiriami du Ástro–Tatulos horizonto vandens pje-zometrinio lygio mënesio normos pasiskirstymo atvejai. Pirmasis atvejis bûdin-gas Karajimiðkio, Likënø ir Geiþiûnø postams, esantiems regiono dalyse, kurnustatyti pavirðiniai karsto reiðkiniai. Juose skiriami pjezometrinio lygio mëne-

12 lentelë. Poþeminio vandens lygio matavimø trukmëTable 12. Periods of groundwater level obsereation

ÁSTRO–TATULOSHORIZONTO VANDENSPJEZOMETRINIO LYGIOKAITOS YPATUMAIÐIAURËS LIETUVOSSULFATINIO KARSTOREGIONE

years

40

12 p

av. P

jezo

met

rini

o ly

gio

kaita

kar

stin

io re

gion

o po

stuo

se:

1 –

Kar

ajim

iðki

o; 2

– L

ikën

ø; 3

– G

eiþi

ûnø;

4 –

Ici

ûnø

Fig.

12.

Pie

zom

etri

c lev

el fl

uctu

atio

ns in

kars

t reg

ion:

1 –

Kar

ajim

iðki

s; 2

– Li

këna

i; 3

– G

eiþi

ûnai

; 4 –

Ici

ûnai

ÁSTRO–TATULOSHORIZONTO VANDENSPJEZOMETRINIO LYGIO

KAITOS YPATUMAIÐIAURËS LIETUVOS

SULFATINIO KARSTOREGIONE

41

sio normø kaitos keturi normos ekstremumai. Ryðkus normos maksimumas bu-vo balandþio, o minimumas – rugsëjo arba spalio mënesiais. Antras, maþesnismaksimumas, nustatytas gruodþio arba sausio mënesiais. Já pakeièia neþymusvasario minimumas (12 pav., 1). Taèiau Geiþûnø poste vasaros minimumo irrudens maksimumo skirtumas yra gerokai didesnis nei Karajimiðkio ir Likënøpostuose (12 pav.).

Kitokia pjezometrinio lygio vidutinës mënesio normos kaita nustatyta Iciû-nø poste. Èia absoliutus pjezometrinio lygio normos maksimumas yra birþelá. Beto, nedaug pjezometrinis lygis pakyla rugsëjo, lapkrièio ir vasario mënesiais. Þe-miausios normos vertës yra gruodþio ir balandþio mënesiais, o neþymûs paþe-mëjimai – rugpjûtá ir spalá.

Matyt, tai rodo, kad plotuose, kur aktyvûs pavirðiniai karsto reiðkiniai, yragerokai glaudesnis karstëjanèio horizonto vandens ir atmosferiniø krituliø beihorizontà drenuojanèiø upiø ryðys. Tai ypaè matyti Karajimiðkio ir Likënø po-stuose. Ðis ryðys ðiek tiek silpnesnis Geiþûnø poste, kuriame yra storesnë karstë-janèio horizonto danga ir, matyt, silpnesni poþeminiai ir pavirðiniai karstiniaireiðkiniai.

Iciûnø poste vandens lygis aukðèiausiai pakyla tik birþelá, o nusileidþia tikgruodá, t. y. dviem trimis mënesiais vëliau nei kituose minëtuose postuose (12 pav.,4). Be to, Iciûnuose vasará vandens pjezometrinis lygis paprastai ðiek tiek paky-la, o Likënuose ir Geiþiûnuose – paþemëja (12 pav.).

Tokie skirtumai susidaro todël, kad Iciûnø poste karstas dar nepasiekæs to-kios stadijos, kada atsiranda þemës pavirðiaus ágriuvos, juo labiau èia Ástro–Ta-tulos horizonto danga yra gerokai storesnë, todël atmosferinis vanduo karstë-jantá horizontà pasiekia daug vëliau. Be to, galima manyti, kad ir poþeminiaikarstiniai reiðkiniai yra silpnesni, todël horizonto vandens nuotëkio sàlygos Iciû-nø poste yra blogesnës.

Poþeminio vandens valstybinio monitoringo postuose (Likënuose, Karaji-miðkyje ir Iciûnuose) 2000 metais Ástro–Tatulos horizonto vandens vidutinis më-nesinis pjezometrinis lygis kito panaðiai kaip ir mënesio norma.

Taèiau Karajimiðkio poste 2000 metais vidutinë mënesinë pjezometrinio ly-gio reikðmë daþniausiai yra þemesnë uþ normà. Þemesnis nei norma yra ir pje-zometrinio lygio pavasarinis maksimumas, paprastai buvæs balandá. Taèiau2000 metais geguþës mënesá pjezometrinis lygis buvo toks pat kaip ir balandþioir virðijo geguþës normà (12 pav., 1).

Tuo tarpu Likënø ir Iciûnø postuose karstëjanèio horizonto vandens pjezo-metrinis lygis 2000 metø pradþioje ir antroje jø pusëje buvo aukðtesnis nei nor-ma (12 pav., 3, 4).

Toks Ástro–Tatulos horizonto vandens pjezometrinio lygio mënesiniø vidur-kiø pasiskirstymas ðiuose postuose galbût patvirtina iðsakomà mintá, kad pasta-raisiais metais dël klimato ðiltëjimo sutrumpëjus áðalo laikotarpiui ir suplonëjusáðalui, suintensyvëjo pavirðinio vandens infiltracija á karstëjantá horizontà ir po-þeminio vandens nuotëkis ðaltuoju metø laiku. Todël ðiuo laiku daugiau van-

ÁSTRO–TATULOSHORIZONTO VANDENSPJEZOMETRINIO LYGIOKAITOS YPATUMAIÐIAURËS LIETUVOSSULFATINIO KARSTOREGIONE

42

dens nuteka horizontu ir karstinio regiono dalyje, kur matomi pavirðiniai kars-tiniai reiðkiniai, pavasarinis horizonto pjezometrinio lygio maksimumas 2000 me-tais buvo þemesnis uþ normà. Tuo tarpu ten, kur pavirðiniø karstiniø reiðkiniøkol kas nenustatyta (Iciûnai), dël tø paèiø prieþasèiø padidëjus atmosferinio van-dens infiltracijai á gruntà ir karstëjantá horizontà, pastarojo vandens lygis balan-dá pakilo (12 pav., 4).

Didesnis nei norma vidutinis mënesinis pjezometrinis lygis 2000 metø ant-rojoje pusëje gali bûti nulemtas keliø prieþasèiø.

Viena gali bûti ta, kad, sumaþëjus Ðventosios–Upninkø horizonto eksploa-tacijai, kyla ðio komplekso vandens pjezometrinis lygis. Todël aukðtesniø hori-zontø vanduo lëèiau perteka á kompleksà. Kita prieþastis – didesnis atmosfe-riniø krituliø kiekis 2000 metø antrojoje pusëje. Be to, tokiam vidutiniam mëne-siniam pjezometrinio lygio pasiskirstymui átakos gali turëti ir tai, kad, susida-rant þemës pavirðiaus ágriuvoms, uþdaromi visai arba ið dalies buvæ poþeminiaikanalai ar tuðtumos ir todël pablogëja karstëjanèio horizonto filtracinës sa-vybës.

ÁSTRO–TATULOSHORIZONTO VANDENSPJEZOMETRINIO LYGIO

KAITOS YPATUMAIÐIAURËS LIETUVOS

SULFATINIO KARSTOREGIONE

43

8. POÞEMINIO VANDENS MONITORINGOLIETUVOS–LENKIJOS PASIENYJE REZULTATAI

J. Giedraitienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Sistemingi poþeminio vandens bûklës stebëjimai Lietuvos–Lenkijos pasienyje leidoávertinti pagrindiniø vandeningøjø horizontø vandens cheminæ sudëtá ir koky-bæ bei ávardyti kai kuriuos tarpmoreniniø horizontø poþeminio vandens chemi-nës sudëties formavimosi dësningumus pasienio teritorijoje.

Pasienyje gruntinis vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis, kartaiskalcio magnio hidrokarbonatinis sulfatinis. Bendroji jo mineralizacija kinta nuo0,28 g/l iki 0,53 g/l (13 pav.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 24:1998 rei-kalavimus vandens kokybë daþniausiai prasta dël didesnës geleþies, amonio jo-nø koncentracijos. Ið ryðkesniø tendencijø verta paminëti nitratø (Ðelmenta) iramonio (Þuvintas) jonø kiekio maþëjimo ir gana ryðkià sulfato ir natrio jonø(Ðeðupë) koncentracijos didëjimo tendencijas.

13 pav. Tarpmoreniniø vandeningøjø horizontø cheminë sudëtis Lietuvos–Lenkijos pa-sienio teritorijojeFig. 13. Chemical composition of confined quaternary aquifer in Lithuanian–Polish cross-border area208 – bendroji mineralizacija / total dissolved solids

– stebimasis græþinys / observation well2(1) – hidrocheminis reþimo tipas pagal klasterinæ analizæ / hydrochemical type

POÞEMINIO VANDENSMONITORINGOLIETUVOS–LENKIJOSPASIENYJE REZULTATAI

44

Tarpmoreniniø horizontø vandens tipas tas pats kaip ir gruntinio. Jo mine-ralizacija daþniausiai nevirðija 0,5 g/l. Pagal Lietuvos higienos normosHN 24 1998 reikalavimus vandens kokybë daþniausiai gera arba labai gera, ið-skyrus geleþá, amoná, o Mikliausës poste – nitratus. Beveik visuose monitoringopostuose yra sulfatø didëjimo ir amonio jonø maþëjimo tendencija. Amonio jo-nø kaita koncentracijos maþëjimo kryptimi, matyt, gali bûti siejama su sumaþë-jusiu per pastaràjá deðimtmetá þemës ûkio intensyvumu. Tuo tarpu sulfato jonødaugëjimo prieþastys neaiðkios. Galima prielaida, kad ðiam procesui turi átakosrûgðtusis lietus ir iðsklaidyta antropogeninë tarða, taèiau vienareikðmiðkai tvir-tinti negalima.

Virðutinës kreidos horizonte vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis,vidutinio kietumo. Vandenyje palyginti daug geleþies ir mangano. Didelës per-manganato skaièiaus reikðmës, maþai deguonies, palyginti daug amonio: visatai rodo, kad iðtekliams formuojantis vyksta gilesniø horizontø iðkrova.

Ryðkëja tos paèios tendencijos kaip ir tarpmoreniniø horizontø vandenyje –sulfato jonø koncentracija didëja, amonio – maþëja. Virðutinës kreidos vande-ningajame horizonte tirto vandens kokybë dël permanganato skaièiaus ir amo-nio jonø kiekio yra patenkinama.

Paleogeno vandeningajame horizonte vanduo yra kalcio magnio hidrokar-bonatinis, vidutinio kietumo (6,6–8,1 mg-ekv/l). Vandenyje palyginti daug ge-leþies, ðiek tiek didesnës uþ normà (DLK) permanganato skaièiaus reikðmës (nuo2,1 mg/l iki 5,8 mg/l). Amonio koncentracija vandenyje daþniausiai nevirðija1 mg/l. Vandens kokybë neatitinka HN 24 1998 nustatytø geleþies, kartais – per-manganato skaièiaus reikðmiø. Paleogeno horizonto vandeniui bûdingos tos pa-èios kaitos tendencijos kaip ir kitø spûdiniø horizontø vandeniui.

Tarpmoreniniuose horizontuose susikaupusio vandens cheminë sudëtis ste-bima daugumoje monitoringo postø, todël, panaudojus matematinës statistikosmetodus, buvo nustatyti kai kurie poþeminio vandens cheminës sudëties forma-vimosi dësningumai. Klasterinës ir faktorinës analizës metodais pagal atskirøcheminiø elementø asociacijas, jø koreliacinius ryðius ir faktorinius svorius Lie-tuvos–Lenkijos pasienyje iðskirta keletas tarpmoreniniø horizontø hidrochemi-nio reþimo formavimosi tipø (13 pav.).

1. Pirmas hidrocheminio reþimo tipas bûdingas ðiaurinei ir vidurio Lietuvospasienio dalims ir ið dalies nustatytas dviejuose postuose Lenkijos pusëje (Jeno-rajscie ir Szyplizsky). Èia ðalia gamtiná poþeminio vandens reþimà formuojan-èiø veiksniø – HCO3

–, Ca2+ ir Mg2+, SO42– ir Na+ reikðmingà faktoriná svorá turi

NO3– ir K+ jonai, kurie yra þinomi kaip antropogeninës apkrovos rodikliai.2. Antras poþeminio vandens reþimo tipas yra bûdingas Lietuvos pasienio

pietinei daliai ir, iðskyrus du minëtus postus, visam Lenkijos pasieniui. Ði grupëlabiausiai apibûdina gamtines poþeminio vandens cheminës sudëties formavi-mosi sàlygas.

3. Treèias hidrocheminio reþimo tipas bûdingas Dusios postui, nustatytasVeisiejø, Þuvinto, Kuèiûnø ir Aukðtakalnio („miðrus“ reþimas) postuose. For-muojantis ðiam hidrocheminiam tipui, didelæ reikðmæ, matyt, turi organinë me-dþiaga, esanti vandeningojo horizonto uolienø sudëtyje, ir gilesniø vandenin-

POÞEMINIO VANDENSMONITORINGO

LIETUVOS–LENKIJOSPASIENYJE REZULTATAI

45

gøjø horizontø iðkrova á aukðèiau slûgsanèiuosius. Organinës medþiagos átakàpatvirtina tai, kad vandenyje randama daug dujø, o didesnis amonio ir natriokiekis vandenyje rodo gilesniø vandenø átakà tarpmoreninio vandens chemineisudëèiai. Dusios poste jauèiama abiejø veiksniø átaka, o „miðraus“ hidrochemi-nio poþeminio vandens reþimo formavimosi tarpmoreniniuose horizontuose ypa-tumus, matyt, galima sieti su geologinëmis ir hidrogeologinëmis sàlygomis, nu-lemianèiomis vienokià ar kitokià hidrodinaminæ vandeningøjø horizontø situa-cijà.

Nepaisant ávardytø atskirø grupiø hidrocheminio reþimo skirtumø, poþe-minio vandens tipas tyrimø teritorijoje visur yra tas pats – kalcio magnio hidro-karbonatinis. Pagal cheminæ sudëtá vanduo Lenkijos pusëje labiau bûdingas gam-tinëms teritorijoms (artimesnis hidrokarbonatiniam tipui). Tuo tarpu didesnëjeLietuvos pasienio dalyje þmogaus ûkinë veikla yra sutrikdþiusi natûralø poþe-minio vandens cheminës sudëties formavimàsi. Tà patvirtina kai kuriø chemi-niø rodikliø statistiniø parametrø pasiskirstymas ðiaurinëje ir pietinëje teritori-jos dalyse bei jau minëti klasterinës ir faktorinës analizës rezultatai. Pagrindiniøhidrocheminiø rodikliø statistiniai parametrai pietinëje dalyje yra gerokai ma-þesni nei likusioje Lietuvos pasienio teritorijoje (14 pav.). Pietinëje dalyje, kurvyrauja dideli miðkø masyvai ir antropogeninë apkrova menka, poþeminio van-dens cheminë sudëtis formuojasi natûraliomis gamtinëmis sàlygomis. Vanduoèia daþniausiai ultragëlas, kalcio magnio hidrokarbonatinis, iðtirpusiø druskøkiekis jame nevirðija 0,3–0,4 g/l.

Pasienio regiono poþeminiame vandenyje ryðkëja sulfato jono didëjimo ten-dencija ir maþëja amonio. Amonio jono koncentracijos maþëjimo Lietuvos pa-sienio poþeminiame vandenyje tendencijà galima aiðkinti þemës ûkio intensy-vumo sumaþëjimu Lietuvos nepriklausomybës laikotarpiu, o sulfato koncentra-cijos didëjimo prieþastys lieka neaiðkios.

Be poþeminio vandens cheminës sudëties formavimosi dësningumø, moni-toringas iðryðkino nemaþai vandens tiekimo ûkio trûkumø Lietuvos pasienyje.Pavyzdþiui, paaiðkëjo, kad Mikliausës poste eksploatacinis græþinys buvo ne tiknetinkamai árengtas, bet ir priþiûrimas. Be to, kai kuriuose eksploataciniuosegræþiniuose neatliekama vartotojams tiekiamo poþeminio vandens apskaita, nevisur árengti èiaupai, leidþiantys tiesiai ið græþinio paimti poþeminio vandensmëginá.

Poþeminio vandens monitoringo stebëjimai Lietuvos–Lenkijos pasienyje tu-rëtø bûti tæsiami dël keleto prieþasèiø:• Regionas yra poþeminio vandens mitybos zonoje, kur formuojasi pagrindi-

niai gëlo poþeminio vandens iðtekliai, o þmogaus ûkinës veiklos poveikisaplinkai kol kas minimalus. Todël poþeminio vandens cheminë sudëtis, joskaitos tendencijos yra bûtent tas geoindikatorius, kuris leidþia ávertinti ávai-riø, dël ûkinës veiklos ryðkëjanèiø procesø átakà poþeminiam vandeniui, jømastà, intensyvumà ir tendencijas.

• Vandens cheminës sudëties stebëjimai tarpmoreniniuose horizontuose gal-bût leistø ávardyti ir sulfatø didëjimo prieþastis.


46

1. F

– p

ietin

ë da

lis (S

outh

ern

part

); 2.

A –

ðia

urin

ë da

lis (N

orth

ern

part

)

14 p

av. T

arpm

oren

iniø

hor

izon

tø v

ande

ns ch

emin

ë su

dëtis

Lie

tuvo

s–Le

nkijo

s pas

ieni

o re

gion

e (L

ietu

vos p

usëj

e)Fi

g. 1

4. C

hem

ical

com

posi

tion

in in

term

orai

nic a

quife

rs of

Lith

uani

an–P

olis

h cr

oss-

bord

er ar

ea (L

ithua

nian

side

)

POÞEMINIO VANDENSMONITORINGO

LIETUVOS–LENKIJOSPASIENYJE REZULTATAI

47

• Monitoringas svarbus Lietuvai ágyvendinant Europos Sàjungos reikalavimusaplinkosaugos srityje, nes poþeminis vanduo teka nepaisydamas valstybëssienø ir jo bûklës pokyèiai vienoje ðalyje neiðvengiamai sukelia tuos paèiusprocesus ir kitoje sienos pusëje. Ne veltui Europos Parlamento ir TarybosDirektyvoje, nustatanèioje Bendrijos veiksmø vandens politikos srityje pa-grindus, yra pasakyta, kad „baseine, kur vandens naudojimas gali turëtiátakos kelioms valstybëms, bûtina nustatytus aplinkos apsaugos uþdaviniusderinti visame baseino rajone“.


48

9. POÞEMINIO VANDENS KAPTAÞO ÁRENGINIØKONTROLËS REZULTATAI

R. Zabulis, Aplinkos ministerija

Ðalyje matyti poþeminio vandens gavybos stabilizacija. Bendras paimamo poþe-minio vandens kiekis per pastaruosius dvejus metus sumaþëjo tik apie 25 tûkst. m3/d(nuo 454,8 tûkst. m3/d 2000 metais iki 430,1 tûkst. m3/d 2001 metais), tuo tarpu1999 metø ir 2000 metø ðis skirtumas sudarë apie 50 tûkst. m3/d. Toliau maþëjapoþeminio vandens suvartojimas ûkio ir buities reikmëms. Palyginti su 2000 me-tais, suvartojimas nukrito 3 procentais. Kitaip yra pramonës sektoriuje. Èia su-vartojimas per pastaruosius metus padidëjo 14 procentø. Tai ið dalies leidþia teig-ti, kad pamaþu Lietuvoje atsigauna ekonomika.

Preliminariais græþtiniø ðuliniø inventorizacijos, kurià kasmet atlieka aplin-kos apsaugos agentûros, duomenimis, 2002 metø sausio 1 dienà mûsø ðalyjebuvo eksploatuojama 7 946 græþtiniai ðuliniai (13 lentelë).

Kelia susirûpinimà, kad daugëja nenaudojamø græþtiniø ðuliniø – poten-cialiø vandeningøjø sluoksniø tarðos ðaltiniø. 1998 metais nenaudojamø græþi-niø buvo 2 180, 1999 metais – 2 362, 2000 metais – 2 811, o 2001 metais – 2 945.Dabar vidutiniðkai kas ketvirtas vandeniui tiekti græþinys yra neeksploatuoja-mas. Dauguma neveikianèiø græþtiniø ðuliniø yra buvusiø þemës ûkio bendro-viø teritorijose. Per pastaruosius metus nenaudojamø græþiniø labai padaugëjoÐiauliø apskrityje. Daugiausiai nenaudojamø græþtiniø ðuliniø yra Ignalinos,Klaipëdos ir Skuodo rajonuose (apie 40 proc. bendro græþiniø skaièiaus). Paly-ginti maþai nebenaudojamø græþiniø liko Kauno, Këdainiø, Marijampolës, Ða-kiø, Varënos, Vilkaviðkio, Vilniaus rajonuose (2–12 proc.).

13 lentelë. Statistikos duomenys apie græþtinius ðuliniusTable 13. Data on drilled productive wells

POÞEMINIO VANDENSKAPTAÞO ÁRENGINIØ

KONTROLËSREZULTATAI

49

Turimomis þiniomis, 2001 metais ðalyje uþkonservuoti 149, tamponuoti 125 iriðgræþti 82 græþtiniai ðuliniai. 2001 metais daugiausia græþiniø uþkonservuotaAlytaus mieste, Joniðkio, Kauno ir Ðalèininkø rajonuose (76 ið 149), uþtampo-nuota Kaune, Birþø ir Varënos rajonuose (44 ið 125). Vis dëlto paþymëtina, kadsavivaldybës per maþai dëmesio ir lëðø skiria sutvarkyti nenaudojamus græþi-nius.

Praëjusiais metais aplinkos apsaugos agentûrø inspektoriai patikrino4 676 eksploatacinius græþinius (14 lentelë), t. y. 730 daugiau negu 2000 metais.

Dabar apie 44 proc. arteziniø græþiniø eksploatuojami paþeidþiant techni-nius ir sanitarijos reikalavimus, tuo tarpu tokiø græþiniø 2000 metais buvo 49 pro-centai. Faktas dþiuginantis. Ar prasidëjo græþiniø bûklës stabilizacija ir gerëji-mas? Atsakyti á ðá klausimà bus galima ateinanèiais metais. 2001 metais 414 græ-þiniø nustatyti ðiurkðtûs paþeidimai (2000 metais – 394). Daugiausia tokiø pa-þeidimø uþfiksuota Kauno, Panevëþio, Ðiauliø ir Utenos apskrityse.

14 lentelë. Informacija apie patikrintø græþtiniø ðuliniø bûklæTable 14. Information on the state of checked wells

* kartu su Jurbarko raj. ** be Jurbarko raj.

1 – gera bûklë (gerai priþiûrima ir tvarkinga siurblinë bei teritorija aplink græþiná, aptverta grieþ-to reþimo sanitarinës apsaugos juosta, atliekama poþeminio vandens, kai paimama > 10 m3/d,apskaita (gali bûti vykdoma tiek pavieniame græþinyje, tiek matuojamas bendras vandenvie-tës debitas);

2 – patenkinama bûklë (tarpinë tarp geros ir blogos bûklës);3 – bloga bûklë (græþinio þiotys apsemtos vandeniu arba uþdengtos medþiagomis, galinèiomis

uþterðti poþeminá vandená; paliktas atviras græþinys (græþskylë); grieþto reþimo sanitarinësapsaugos juostoje arba iki 30 m nuo jos (kai paimama > 10 m3/d vandens) laikomi naftosproduktai, organinës ar mineralinës tràðos, pesticidai, kitos cheminës medþiagos; yra apleistøneveikianèiø græþtiniø ðuliniø; neatliekama poþeminio vandens, kai paimama > 10 m3/d, ap-skaita).

POÞEMINIO VANDENSKAPTAÞO ÁRENGINIØKONTROLËSREZULTATAI

State according to dependence

50

Atlikta græþtiniø ðuliniø pagal jø priklausomybæ bûklës analizë leidþia teig-ti, kad, palyginti su 2000 metais:• nedaug pagerëjo centralizuotoms vandens tiekimo ámonëms, seniûnijoms,

komunaliniam ûkiui, ámonëms, organizacijoms priklausanèiø græþiniø bûklë;• maþai pakito þemës ûkio bendrovëms ir fiziniams asmenims priklausanèiø

græþiniø bûklë (tebëra prasta).Taigi geriausiai græþtinius ðulinius priþiûri specialios paskirties ámonës, ku-

rios turi didelæ eksploatacijos patirtá ir tinkamà árangà. Viena ið netinkamos græ-þiniø prieþiûros prieþasèiø yra ta, kad likviduojamos þemës ûkio bendrovës, ati-duodamos græþtinius ðulinius uþ pajus grupëms asmenø, palieka græþinius bekonkretaus ðeimininko.

Apibendrinant kaptaþo árenginiø 2001 metø kontrolës rezultatus galima pa-daryti ðià iðvadà – daugëjant nenaudojamø græþtiniø ðuliniø, ið dalies pasireið-kia græþiniø techninës ir sanitarinës bûklës gerëjimo poþymiai.

POÞEMINIO VANDENSKAPTAÞO ÁRENGINIØ

KONTROLËSREZULTATAI

51

AZOTO JUNGINIAIGERIAMAJAMEVANDENYJE

10. AZOTO JUNGINIAI GERIAMAJAME VANDENYJEK. Kadûnas, Lietuvos geologijos tarnyba

B. Paukðtys, VðÁ „Vandens namai“

Bene vienintelë Europos ðalis, naudojanti gerti tik poþeminio vandens iðteklius,yra Lietuva. Todël poþeminio vandens naudojimas, ypaè apsauga, turi bûti pir-mos svarbos aplinkosaugos uþdavinys.

Gamtinio arba „þalio“ gerti naudojamo vandens kokybæ geriausiai apibûdi-na monitoringo – valstybinio ir ûkio subjektø – duomenys. Valstybinio monito-ringo taðkai, iðdëstyti visoje ðalies teritorijoje, geriau ar blogiau parodo vandenskokybës bûklæ svarbiausiuose eksploatuojamuose sluoksniuose. Lietuvos geolo-gijos tarnyba (LGT) atlieka poþeminio vandens monitoringà, ir jo duomenys yraLGT informacinëje sistemoje. Vandenvietëse iðgaunamo vandens kokybës stebë-jimø rezultatai bei ið savivaldybiø gaunami stebëjimø duomenys taip pat kau-piami LGT duomenø bazëje. Visa ði informacija leidþia iðanalizuoti ir apiben-drinti ðalyje egzistuojanèias geriamojo vandens kokybës problemas.

LGT 2001 metais dalyvavo rengiant informacijà ataskaitai „Direktyvos 98/83/EB. Þmogaus vartojamo vandens kokybës ágyvendinimo pasekmiø ávertini-mas“. Rengiant ataskaità, panaudojus Aplinkos ministerijos, Jungtiniø tyrimøcentro ir Lietuvos geologijos tarnybos sukauptà informacijà, analizuota vandenstiekimo ámonëse kaupiamø duomenø struktûra ir kt. (15 lentelë). Be to, kartu suAplinkos ministerijos specialistais parengta ir 62 savivaldybëms iðsiuntinëta an-keta, kuria siekta surinkti naujausià informacijà apie tiekiamo vieðai, maþomisvandenvietëmis ir pavieniais græþiniais, kuriø debitas didesnis kaip 10 m3/paràarba vartotojø yra daugiau 50, poþeminio vandens kokybæ. Tokio vandens ko-kybæ reglamentuoja minëta direktyva.

Informacija apie indikatorinius ir toksinius gamtinio vandens kokybës para-metrus bei jo kokybæ skirstomuosiuose tinkluose gauta ið 59 Lietuvos savivaldy-biø. Ði gausi informacija apie Lietuvos geriamojo vandens cheminæ sudëtá papil-dë duomenis, kaupiamus Lietuvos geologijos tarnybos informacinëje sistemoje.

Jungtiniø tyrimø centro (JTC) duomenimis, 2001 metais Lietuvoje buvo795 vartotojai, naudojantys daugiau negu 10 m3 vandens per parà.

15 lentelë. Informacijos ðaltiniaiTable 15. Sources of information

52

Atsakydamos á anketà savivaldybës pateikë duomenø apie vandens bûklæ765 vandenvietëse ir atskiruose græþiniuose bei 505 skirstomojo tinklo taðkuose(15 pav.). Kadangi ði informacija apie atskirø analièiø reikðmes pateikta laikan-tis principo „minimumas – maksimumas“, spræsti apie naudojamo vandens ko-kybæ galima tik bendrais bruoþais. Analizuojant rezultatus, pirmiausiai vertin-tos minimalios nustatytø analièiø koncentracijos. Pastarosioms virðijus leidþia-mas normas, tokia vandenvietë buvo laikoma problemiðka geriamojo vandenskokybës poþiûriu.

LGT informacinëje sistemoje, kurioje kaupiami vandenvieèiø monitoringorezultatai, 2001 metais buvo saugoma informacija apie 99 vandenvietes. Iðtirtaper 7 000 vandens mëginiø. Monitoringo rezultatai vandenvietëse leidþia pa-kankamai tiksliai ávertinti jose iðgaunamo vandens kokybæ, naudojant statisti-nës analizës priemones: aritmetinio vidurkio, medianos ar modos skaièiavimus.

Lietuvos higienos normoje HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybës rei-kalavimai ir programinë prieþiûra“ reglamentuojami indikatoriniai ir toksiniaijunginiai, lemiantys geriamojo vandens kokybæ. Prie indikatoriniø vandens ko-kybës rodikliø priskiriamas azoto junginys – amoniakas (nejonizuota NH3 ir jo-nizuota NH4

+ formos). LH normoje ðiø rodikliø leidþiamos analièiø vertës yranumatytos skirtingoms vandens kokybës klasëms. Priklausomai nuo klasësamoniako kiekis vandenyje gali svyruoti nuo 0,5 mg/l (labai geros kokybës) iki2 mg/l (patenkinamos kokybës). Tuo tarpu minëtoje ES direktyvoje taikomi ge-rokai grieþtesni amoniako kiekio geriamajame vandenyje reikalavimai. Amo-niako koncentracija neturi bûti didesnë kaip 0,5 mg/l.

Pagal savivaldybiø pateiktus duomenis – ið maþdaug 905 vandens mëginiø,kuriø tirtas amoniako kiekis, ir Lietuvos geologijos tarnybos rezultatø nustatyta,kad 19 vandenvieèiø amoniako koncentracija virðija leidþiamà jo vertæ patenki-namos kokybës geriamojo vandens klasei (16 lentelë).

15 pav. Naudotos informacijos kiekisFig. 15 The number of data used

AZOTO JUNGINIAIGERIAMAJAME

VANDENYJE

53

16. lentelë. Vandenvietës, kuriose amoniako koncentracija > 2 mg/lTable 16. Waterworks where ammonium concentration > 2 mg/l

Didesnë amoniako koncentracija rasta vandenvietëse, kurios naudoja giliø,gerai apsaugotø nuo antropogeninës tarðos vandeningøjø sluoksniø vandená.Ðis amoniakas yra geogeninës kilmës.

Pagal Lietuvos higienos normà HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybësreikalavimai ir programinë prieþiûra“ ir ES direktyvà 98/83/EB nitratai ir nit-ritai priskiriami prie cheminiø (toksiniø) vandens parametrø. Taèiau nitritoleidþiama koncentracija geriamajame vandenyje, nurodyta minëtuose teisës ak-tuose, yra skirtinga (17 lentelë).

Lietuvos higienos normoje numatyti grieþtesni reikalavimai nitrito jono kie-kiui geriamajame vandenyje. Taip yra dël to, kad, rengiant Lietuvos higienosnormà, taikyti pirmesnës direktyvos 80/778/EEB reikalavimai. 1998 metø di-rektyva numato didesnes nitrito leidþiamas koncentracijas. Pagal ðios direkty-vos 5 straipsnio 2 punkto reikalavimus „vertës… neturi bûti grieþtesnës uþ nu-rodytas I priede“. Todël Lietuvos HN 24:1998 artimiausiu laiku numatoma pa-taisyti.

Tyrimo vieta 1 ir 2 – atitinkamai vandenvietëje ir skirstymo tinkle /Analysis 1 and 2 in “waterworks” and in “pipeline”, respectively;*– LGT duomenys pateikti aritmetiniu vidurkiu / Averages of LGT data


NH4min

Dabikinës

54

17 lentelë. Toksiniø azoto junginiø (NO3 ir NO2) didþiausia leidþiama koncentracija(DLK) mg/lTable 17. Permissible concentrations of toxic compounds (NO3 and NO2), mg/l

HN 24:1998 Direktyva 98/83/EB Nitratas NO3 – 50 Nitratas NO3 – 50 Nitritas NO2 – 0,1 Nitritas NO2 – 0,5

18 lentelë. Vandenvietës, kuriose nitrito koncentracija > 0,5 mg/l (DLK pagal direktyvà98/83/EB)Table 18. Waterworks with nitrite concentration > 0.5 mg/l (Permissible according to Directive 98/83/EB)

Toliau pateikiama geriamojo vandens kokybës analizë remiasi abiejø teisësaktø reikalavimais. Nitritø analizë pateikiama pagal direktyvos 98/83/EB, onitrato – pagal direktyvos 98/83/EB ir HN 24:1998 reikalavimus. Analizei pa-naudoti apie 864 nitrito ir 859 nitrato analizës vandenvietëse ir skirstomojo tin-klo taðkuose rezultatai bei 99 vandenvieèiø vandens kokybës monitoringo duo-menys, esantys Lietuvos geologijos tarnybos duomenø bazëse.

Duomenø analizë rodo, kad nitrato jonø koncentracija tirtose vandenvie-tëse nevirðija jø leidþiamos vertës – 50 mg/l.

Pagal direktyvà 98/83/EB nitrito jonø koncentracija virðijo leidþiamà vertæ17 vandenvieèiø, o HN 24:1998 reikalavimø neatitinka net 47 vandenvieèiø van-duo (18 lentelë). Atkreiptinas dëmesys, kad azoto junginiams nustatyti labai grieþ-ti reikalavimai. Jø koncentracija gali priklausyti nuo mëginio ëmimo metodikos,

Tyrimo vieta 1 ir 2 – atitinkamai vandenvietëje ir skirstymo tinkleAnalysis 1 and 2 in “waterworks” and in „pipeline“, respectively

AZOTO JUNGINIAIGERIAMAJAME

VANDENYJE

55

trukmës iki ëminio analizavimo laboratorijoje ir kitø veiksniø. Þinant menkàðalies metodinæ ir laboratorinæ bazæ, gautus rezultatus reikëtø vertinti su iðlyga,o ateityje papildomai patikrinti.

Analizuojant nitrato ir nitrito kieká geriamajame vandenyje Lietuvos higie-nos norma ir ES direktyva numato, kad „turi bûti uþtikrinta sàlyga: [nitratas] /50 + [nitritas] / 3 ≤ 1“ (HN 24:1998 3 lentelës 2 pastaba). Tai leidþia gauti ob-jektyvesnæ informacijà. Vandens kokybës analizës rezultatai, neatitinkantys mi-nëtos sàlygos reikalavimø, pateikiami 19 lentelëje.

Palyginus 16 lentelëje ir 17 lentelëje pateiktus duomenis matyti, kad kai ku-riø vandenvieèiø nitrato ir nitrito koncentracija padidëjusi. Bûtini detalesni ðiøvandenvieèiø tyrimai, kurie leistø ávertinti azoto junginiø kilmæ.

19 lentelë. Vandenvietës, kuriose geriamojo vandens kokybë neatitinka HN 24:19983 lentelës antros pastabos reikalavimøTable 19. Waterworks, with water quality not meeting the requirements of HN 24:1998table 3, remark 2

Tyrimo vieta 1 ir 2 – atitinkamai „vandenvietëje“ ir „skirstymo tinkle“ /Analysis 1 and 2 in “waterworks“ and in “pipeline“, respectibely* – LGT duomenys pateikti aritmetiniu vidurkiu / Average of LGT data


56

11.POTENCIALIØ TARÐOS OBJEKTØ POVEIKIOPOÞEMINIAM VANDENIUI TYRIMØ APÞVALGA

J. Arustienë, Lietuvos geologijos tarnyba

Pramonëje, þemës ûkyje ir net buityje naudojama daug pavojingø ir toksiniømedþiagø, todël labai svarbu jas tinkamai transportuoti, laikyti ir utilizuoti. Pa-þeidus vienà minëtà grandá, á dirvoþemá, pavirðiná ir poþeminá vandená gali pa-tekti terðalø. Jie kaupiasi dirvoþemyje, augaluose, nuogulose, taip pat pasklindapavirðiniame ir poþeminiame vandenyje bei formuoja uþterðtas teritorijas.

Tarðos dydis ir „elgsena“, jos poveikis poþeminiam vandeniui ið esmës pri-klauso nuo dviejø sistemø – paties tarðos þidinio ir gamtinës aplinkos – sàvei-kos. Vertinant tarðos þidinio pavojingumà atsiranda treèia sistema – potencia-lus tarðos „gavëjas“ arba jautrios ekosistemos (pavirðinio vandens telkinys, ge-riamojo vandens ðaltiniai ir t. t.). Taigi, tiriant tarðos þidinius, atsiþvelgiant áuþduotá, vienokiu ar kitokiu bûdu reikia ávertinti visus ðiø sistemø sudedamuo-sius komponentus.

Informacija apie potencialius tarðos objektus ir þidinius, naudojamas pavo-jingas medþiagas, jautrias ekosistemas, gamtinës aplinkos sàlygas ir bûkle, atlik-tus tyrimus yra kaupiama tiek popierine, tiek skaitmenine forma ávairiose vals-tybës institucijose. Dalis informacijos yra iðsklaidyta, dubliuojama, laikoma skir-tingai. Lietuvos geologijos tarnyboje suprojektuota ir jau veikia speciali infor-macinë sistema registruoti geologinës aplinkos potencialios tarðos þidinius. Ðisistema ið esmës pildoma trimis bûdais – surenkant ir suvedant jau atliktø tyri-mø (archyvinius) duomenis, rengiant ir vykdant ûkio subjektø monitoringo pro-gramas ir renkant duomenis specialiø lauko darbø metu. Dabar informacinëjesistemoje sukaupti daugiau nei 2 000 tarðos þidiniø duomenys.

Remiantis surinkta informacija galima teigti, kad Lietuvoje gali bûti per5 000 potencialiø tarðos objektø. Juose gali bûti iki 2 000 tarðos þidiniø. Tarða pa-tvirtinta 350 atvejø. Visus tarðos þidinius detaliai iðtirti ir sutvarkyti nëra realu.Todël reikalinga aiðkiø kriterijø turinti sistema, kuri leistø iðskirti (kategorizuoti)tarðos þidinius pagal jø pavojingumà jautrioms ekosistemoms ir ádiegti bûtinasaplinkosaugos, o prireikus ir sanacijos priemones. Detaliausiai dabar iðtirtos de-galinës, naftos produktø saugyklos. Preliminarûs tyrimai atlikti 37 proc. tokiemstyrimams numatytø objektø. Detalûs tyrimai, siekiant iðaiðkinti tarðos objektø sa-navimo poreiká, atlikti dar 65 objektuose. Blogiausiai iðtirta pesticidø sandëliø áta-ka poþeminei hidrosferai. Preliminarûs tyrimai atlikti tik 6 proc. tokiø objektø.

Prie svarbiausiø potencialiø vandens terðëjø priskiriami stambûs gyvulinin-kystës kompleksai, degalinës ir naftos produktø saugyklos, karinës bazës, pra-monës ámonës, pavojingø atliekø saugojimo vietos (ið jø pesticidø sandëliai), bui-tiniø ir pramoniniø atliekø sàvartynai. Gyvulininkystës kompleksø átaka poþe-miniam vandeniui gerai iðtirta. Dabar veikia 26 stambûs gyvulininkystës kom-pleksai. Poþeminio vandens kokybë sistemingai stebëta 12 kompleksø, pareng-tos naujos ðeðiø kompleksø poþeminio vandens monitoringo programos. Pagal

POTENCIALIØ TARÐOSOBJEKTØ POVEIKIO

POÞEMINIAMVANDENIUI TYRIMØ

APÞVALGA

57

prognozinius skaièiavimus maksimalus nitratø paplitimo atstumas nuo tarðosþidinio gruntinio vandens tëkmës kryptimi smëlinguose gruntuose yra vienaskilometras, priesmëlyje ir priemolyje – 200–250 metrø. Laikantis normatyviniødokumentø reikalavimø, neigiamà tiek paèiø kompleksø, tiek laistymo laukøpoveiká galima sumaþinti, neleidþiant tarðai plisti uþ paties objekto ribø.

Inventorizavus nustatyta, kad Lietuvoje buvo 954 pesticidø sandëliai. Juoselaikyta per 4 tûkst. tonø pesticidø. Tik pusë sandëliø buvo tinkamai naudojami.Seni pesticidø sandëliai po truputá tvarkomi, juose saugomi pesticidai perpa-kuojami, rûðiuojami, perveþami á tinkamai árengtus sandëlius. Taèiau konkreèiøpesticidø sandëliø poveikis poþeminiam vandeniui iðtirtas menkai. Vienas ið nu-statytø pesticidø tarðos ypatumø tas, kad net ir iðveþus pesticidus ir sutvarkiusaplinkà, jie á poþeminá vandená patenka ið uþterðto grunto. Poþeminio vandensmonitoringas atliekamas tik dviejuose postuose – Bauðiðkiø ir Þygmantiðkiø.

Tarða naftos produktais nustatyta degaliniø, kuro ir kariniø baziø aplinko-je. Degalinës yra bene geriausiai iðtirti objektai. Ávertintos 127 AB „Lietuvos ku-ras“ degalinës, ið jø 65 atlikti detalûs tyrimai siekiant nustatyti sanacijos poreiká,parengtos poþeminio vandens monitoringo programos. Naujø degaliniø, stato-mø pagal LAND 1-98 aplinkosauginius reikalavimus, monitoringo sistemos irprogramos parengiamos dar iki pradedant eksploatuoti. Parengtos 121 objektomonitoringo programos.

Net 87 AB „Lietuvos kuras“ degaliniø aplinkoje nustatyta tarða naftos pro-duktais ne tik aeracijos zonoje, bet ir gruntiniame vandenyje (51 proc. tirtø ob-jektø). Naftos produktais uþterðta apie 0,33 ha aeracijos zonos grunto, 7,57 hagruntinio vandeningojo horizonto uolienø ir per 555 tûkst. m3 poþeminio van-dens. Ávertinus degaliniø pavojingumà, prie nepavojingø priskirta 47 proc. ob-jektø, maþai pavojingø yra 41 proc. objektø ir pavojingø – 12 procentø. Nau-jose árengtose (po 1995 metø) degalinëse tarða naftos produktais poþeminiamevandenyje praktiðkai nepasireiðkë.

Taèiau didþiausi vandens terðëjai naftos produktais yra civilinës ir karinëskuro bazës. Lietuvos teritorijoje yra 421 buvæs Rusijos karinis objektas. Atlikusdetalø paliktø kariniø objektø inventorizavimà nustatytos net 2 743 uþterðtosar kitaip paveiktos teritorijos. Hidrogeologiniai tyrimai atlikti 15 kariniø baziø.Ið visø jose registruotø tarðos þidiniø 45 proc. (566) sudaro tarða naftos produk-tais. Bendras naftos produktais uþterðto grunto plotas karinëse bazëse siekë399 hektarus. Tai tûkstantá kartø didesnis plotas nei degaliniø aplinkos. Beveiktreèdalis (27 proc.) visø kariniø baziø priskirtos prie potencialiai pavojingø. Di-dþiausia tarða yra Zokniø oro uosto, kuriame buvo vykdomi ir valomieji darbai.

Lietuvoje labai maþai taikomas atliekø rûðiavimas ir perdirbimas, todël bui-tiniø, pramoniniø, o daþniausiai miðriø sàvartynø yra labai daug – per 800. Dau-guma sàvartynø árengti nesilaikant gamtosaugos reikalavimø. Sàvartynuose su-sidarantis filtratas patenka á pavirðiná ir poþeminá vandená ir já terðia. Dël infil-trato poveikio gruntiniame vandenyje labai padidëja kai kuriø makrokompo-nentø ir mikrokomponentø koncentracija, organiniø medþiagø kiekis. Regioni-

POTENCIALIØ TARÐOSOBJEKTØ POVEIKIOPOÞEMINIAMVANDENIUI TYRIMØAPÞVALGA

58

nës mitybos zonose, kur geras gruntinio vandens horizonto ir tarpsluoksniø ry-ðys, nustatyta ir spûdinio poþeminio vandens tarða. 1992 metais inventorizavusbuitinius ir pramonës atliekø sàvartynus bei uþterðtas teritorijas, buvo uþregist-ruoti 636 objektai. Ávertinus jø pavojingumà aplinkai, didþiausios rizikos grupeipriskirti 22 sàvartynai, pavojingø – 114 sàvartynø, 117 – maþai pavojingø, kitiávertinti kaip nepavojingi aplinkai. Patvirtintose Atliekø sàvartynø árengimo, eks-ploatavimo, uþdarymo ir prieþiûros po uþdarymo taisyklëse nustatyta grieþtaatliekø ðalinimo tvarka bei árengimo, eksploatavimo, uþdarymo bei prieþiûrospo uþdarymo reikalavimai. Ávykdþius keliamus reikalavimus sàvartynø neigia-mas poveikis aplinkai, ypaè pavirðiniam ir poþeminiam vandeniui, turëtø iðnyk-ti arba gerokai sumaþëti. Parengtos devyniø buitiniø atliekø sàvartynø monito-ringo programos.

Turima informacija leidþia numatyti tolesnius uþterðtø teritorijø tvarkymoþingsnius ir ágyvendinti subalansuotos plëtros principà Lietuvoje. Per nepriklau-somybës deðimtmetá parengti norminiai teisës aktai tinkamai reglamentuoja naujøpotencialiai pavojingø objektø statybà, eksploatavimà ir prieþiûrà. Taèiau aktu-ali tebëra problema sutvarkyti teritorijas, neturinèias konkretaus savininko. Tarðoslikvidavimas ir su tuo susijæs teisinis problemos sprendimas numatytas 2002 me-tais patvirtintoje Lietuvos Respublikos poþeminio vandens naudojimo ir apsau-gos 2002–2010 metø strategijoje. Jos veiksmø plane numatyta ávertinti taðkinætarðà upiø baseinuose, ávairià rizikà, prioritetines valytinas teritorijas, parengtivalymo programas, projektus ir juos inicijuoti.

POTENCIALIØ TARÐOSOBJEKTØ POVEIKIO

POÞEMINIAMVANDENIUI TYRIMØ

APÞVALGA

59

GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA – 2001SUMMARY

Review of the National Groundwater Monitoring Programme. In 2000, thenetwork of the monitoring has been revised to meet the EU demands followingfrom such documents as Water Framework Directive and EUROWATERNET.The territory has been divided into four groundwater flow systems (GWFS)(Fig. 1). Each GWFS comprises a set of associated aquifers and confining unitswhich act hydrologically as a single aquifer system on a regional scale (Table 1).The network of national monitoring has been spread out in all GWFS and nowincludes 161 monitoring stations (Table 2). Small waterworks comprise morethan 60% of the stations.

In 2001, level measurements (3–5 times per month) were continued in135 observation wells located at 40 monitoring stations. Additionally, once peryear the level has been measured at 8 monitoring stations in 11 observationwells. Sampling twice per year was continued at 40 monitoring stations.Additionally, water samples once per year were taken from productive wells at101 waterworks that have been recently included into the monitoring network(Addenda 2, 3). Besides, since 1992 sampling at 4 stations under the GEMS/WATER programme has been continued. Monitoring data on the concentrationsof nitrates and pesticides were presented for the EEA project EUROWATERNET.

The monitoring data and their brief analysis are presented in the website ofthe Geological Survey of Lithuania (http://www.lg.lt/). Shallow groundwaterlevels. Since 1997 there had been a period of a long-term rising of groundwaterlevels on the biggest part of the territory. In 2001, the annual amplitudes werelower than in 2000 (Table 3). At most of the monitoring stations the highestlevels were observed in the autumn–winter (November–December) seasoninstead of spring as usual, with the exception of central and northern parts ofMiddle Lithuanian Lowland (Fig. 2, wells No. 1048, 254). Despite the intensiverise during autumn season, groundwater levels at the end of 2001 were lowerthan in 2000 (well No. 451). However, in the southeastern part of the lowlandat the end of 2001 the levels were higher than in 2000 (well No. 44A).

In well-drained areas – highlands – the situation depends on water leveloccurrence. In case of shallow occurrence (less than 2–3 m) in the eastern partof the territory they were higher already since the beginning of 2001. On thecontrary, in the western part the levels became higher than in 2000 just sincethe middle of 2001. In cases of deep occurrence (more than 5 m), groundwaterlevels have been lower than in 2000 since the beginning of 2001 (well No. 224).Because of a permanent decrease of water levels during the year, minimal levelswere observed in December 2001.

Everywhere in cases of shallow occurrence of water levels (the MiddleLithuanian Lowland, the Baltic Sea Lowland and the eastern part of theLithuanian territory) the mean yearly levels in 2001 were higher than in 2000.

GROUNDWATERMONITORING INLITHUANIA – 2001

60

On the rest territory they were lower than in 2000. Regardless of the risingtendencies of the long-term levels, groundwater levels were close to or somewhathigher than a long-term norm.

Resources of shallow groundwater. In 2001, the meteorological conditionswere favourable for groundwater recharge. The surface moisture balance washiger than in 2000 on the bigest part of the territory (Table 4). Therefore thepositive groundwater balance dominated practically on the whole territory excepthighland areas. In case of deep water level occurrence (more than 3 m) reductionof groundwater resources took place (Table 5). The total balance of groundwaterresources was positive and exceeded that of 2000 by 0.063 km3 (2004 l/s).However, compared with long-term values it was negative, and the deficiencyreached 0.016 km3 (5000.4 l/s) or 0.083 l/s/km2 (Table 5).

Chemical composition of shallow groundwater. A review of groundwaterquality in the water-table aquifer is presented. Data on groundwater chemistryat monitoring stations in 2001 are given in Addenda 4.

In accordance with Lithuanian Hygienic Standard, groundwater in mostunconfined aquifers is of good and exellent quality (Table 6). Only in 18.2% ofsamples groundwater was of unsatisfactory quality because of increasedconcentrations of ammonia and nitrates as well as levels of total oxygen demand.

Groundwater quality and its variations in the water-table aquifer dependon the water-bearing deposits and a well ambience. A comparison of the mainwater quality parameters from clayey, sandy and swampy soils is shown inFig. 3.

Differences in the concentrations of nitrogen compounds depend mostly onwell ambience. As a rule, increased concentrations of nitrates were observed inmonitoring wells located on arable lands (Fig. 4). Besides, there the meanconcentrations of nitrates in 2001 were higher than in 2000 (Table 7). The highestconcentrations of ammonia and lowest ones of nitrates were established inmeadow ambience. The lowest concentrations of ammonia were found in arablelands.

Seasonal variations of water chemical composition in 2001 were neglible(Table 7), possibly because of the proximity of groundwater levels during springand autumn periods.

Hydrochemical background of boundary hydrodinamical systems (GWFS).There are four GWFS covering all the territory. The Upper–Middle DevonianGWFS is developed in the northeastern part of the territory (Fig. 1). A review ofgroundwater chemistry is given for the Ðventoji–Upninkai aquifer – the mainproductive aquifer for drinking water supply. Because of the groundwaterrecharge conditions prevailing in the eastern part of the aquifer (Table 8, II zone),there has developed bicarbonate calcium–magnesium water of low salinity (0.3–0.4 g/l). The western part of the aquifer occupies the groundwater dischargearea (Table 8, III zone). Because of intrusions of saline waters from beneath,higher concentrations of sulphates, chlorides and potassium as well as higher

GROUNDWATERMONITORING IN

LITHUANIA – 2001

61

salinity levels are observed. Nevertheless, the water remains of bicarbonate type.In the southwestern part of the area the upper part of the aquifer contains freshwater, while in the lower part water of higher salinity of chloride–sulphatecalcium type has developed (Dotnuva station). Water of sulphate type with thesalinity about 1 g/l is developed in the northern part of the area because of thepresence of gypsum in the associated aquifer.

The Permian–Upper Devonian GWFS occupies the northwestern part ofthe Lithuanian territory (Fig. 1). Fresh water of bicarbonate calcium–magnesiumtype has developed in the eastern part of the system, which coincides with thearea of groundwater recharge (Table 8, II zone). Westwards (III zone) the elevationof chloride and sulphate levels takes place, nevertheless, bicarbonates remainon the top. Both calcium and magnesium, totally or partially, are replaced bysodium. The concentration of potassium is also elevated.

Meso–Cenozoic GWFS are developed in the western and southwestern partsof the territory (Fig. 1). There are two aquifers in the pre-Quaternary sectionand 1–2 intramorainic aquifers above. Formation of groundwater quality in bothpre-Quaternary aquifers is determined by two factors – leakage from theQuaternary layers and intrusion of saline water with sodium as chlorides fromthe deeper aquifers. Chlorides at a concentration of 13 to 65 mg/l determine thewater type (Fig. 6). Calcium and magnesium are replaced by sodium with themaximal concentration about 93 mg/l (Table 8). Sometimes intrusion of salinewater reaches the intramorainic aquifers, elevating the total salinity up to 1.2 g/lconcentration of chlorides 500 l and sodium – 200 mg/l (Kazlø Rûda, Babtai).

Quaternary GWFS may be treated as an independent system only in thewestern and southeastern parts of the territory (Fig. 6). On the rest territoryQuaternary aquifers are hydraulically linked with the pre-Quaternary GWFS.The system contains fresh water with a total salinity 0.28 g/l of bicarbonatecalcium–magnesium type. Signs of possible contamination are negligible,regardless immediate contact with the terrain. The prevailing concentrations ofnitrates are less than 1 mg/l, with the exception of the Lentvaris waterworkwhere it reaches 35 mg/l. Low values of TOD (1.6–3.3 mg/l (O2) indicate thepresence of oxygen (Table 8).

In the general outline, according to the Lithuanian Hygienic Standard, deepconfined aquifers contain water of excellent and good quality (over 71% of cases)by all index parameters (pH, conductivity, TOD, SO4, NH4) (Fig. 7). Deteriorationof groundwater quality is determined by the presence of both organics andammonia. Sometimes their presence can be explained by geological processesas, for instance, in western parts of the Ðventoji–Upninkai GWFS and the Permianaquifer of the Permian–Upper Devonian GWFS. The strata of Ceno–MezozoicGWFS are also rich in organics. The influence of surface water or pollution takesplace only in single cases (Rëkyva, Molëtai, Kupiðkis, Tauragë stations). Theincreased concentrations of sulphates and chlorides are, respectively, linked withpresence of gypsum and intrusion of saline water from underlying aquifers.


62

Therefore it seems that the Quaternary GWFS contains water of higher qualitythan the pre-Quaternary ones (Fig. 9).

Groundwater abstraction. The bulletin contains data on abstraction of freshgroundwater exclusively for public water supply by 240 waterworks (Fig. 10).

The common tendency to a decrease of groundwater abstraction wasobserved during the last eleven years (Table 9). At the same time, in comparisonwith the previous year groundwater abstraction increased in Vilnius and Kaunas(Table 10). Nevertheless, the total rate of decrease in 2001 reached 47.5% inVilnius to 75.7% in Ðiauliai. Stabilization of water abstraction took place inprovincel centers during the last years (Table 10). Groundwater abstraction inhealth-resorts (Palanga, Druskininkai, Neringa) varied and depended on seasonalpotable water demand (Fig. 11).

About 65.6% of groundwater abstraction falls on Quaternary aquifersincluding alluvial and intramorainc aquifers.

Peculiarities of Ástras–Tatula aquifer piezometric level in the NorthLithuanian gypsum karst region. There are four stations for monitoringgroundwater levels in the karst region. The periods of observations are shownin Table 12. Monthly median values of level position have been calculated andare treated as a monthly norm (Fig. 11). As one can see in Fig. 11 that thehydrographs of median norms are similar at three stations (Karajimiðkis, Likënai,Geiþiûnai), but different at the Iciûnai station. The difference between thosestations seems to depend on the diversity of karst processes. The first three stationsare located in the area of very advanced karst processes. Karst is less advancedin the vicinity of the Iciûnai station. Such a difference predetermines the differentconditions of groundwater recharge and discharge.

In 2000, the hydrographs of groundwater levels were similar to those of mediannorms (Fig. 11). At the Karajimiðkis station monthly mean values of water levelmostly were lower than norm, except the extreme values in May. At the sametime at the Likënai and Iciûnai stations they were higher than norm. At least threereasons have been presented to explain this situation. The first one might be thenoticeable climatic changes of the last years. The next reason is a decreasinggroundwater abstraction from the underlying Ðventoji–Upninkai aquifer, and thethird one – precipitation in the second half of 2000.

Results of groundwater monitoring in the Lithuanian–Polish cross-borderarea. Data of observations show that groundwater in all the area is of bicarbonatecalcium–magnesium, rarely sulphate–bicarbonate calcium–magnesium type. Thetotal salinity is 0.28 to 0.53 g/l (Fig. 12). According to the Lithuanian HygienicStandard (HN 24: 1998), groundwater is of bad quality mostly because of toohigh concentrations of iron and ammonia. A negative trend is observed in nitrate(station Ðelmenta) and ammonia (station Þuvintas) and a positive one in sulphateand sodium (station Ðeðupë) concentrations.

Water in Quaternary aquifers, including water-table and intramorainicaquifers, is of the same type. The total salinity is less than 0.5 g/l. A positive


LITHUANIA – 2001

63

trend in sulphates and a negative one in ammonia take place nearly at allmonitoring stations. Diminishing of ammonia can be explained by changes inagriculture practices in the last decade. An increase of sulphate concentrationsis probably related to acid rains and dispersed ambient pollution.

The Upper Cretaceous aquifer contains water of bicarbonate calcium–magnesium type. High values of total oxygen demand and ammonia, as well aslow values of oxygen indicate a possible discharge from deeper aquifers. Thesame trends of sulphates and ammonia as in Quaternary aquifers are observed.The groundwater is only of satisfactory quality because of both presence ofammonia and too high values of TOD.

The paleogenic aquifer contains water of bicarbonate calcium–magnesiumtype. Presence of iron and increased values of TOD don’t meet the demands ofthe Lithuanian Hygienic Standard. The trends of water quality parameters aresimilar to those in other confined aquifers.

Using cluster and factor analysis of groundwater chemical composition inthe intramorainic aquifers, three types of water have been distinguished (Fig. 12).The first type is developed mostly on the Lithuanian side in the northern andcentral parts of the border area. Episodically this type is met on the Polish side(Jenorajscie and Szypliszki stations). The high factorial weight of nitrates andpotassium indicates the influence of human activities. The second type of wateroccurs on the Polish side and in the southern part of the Lithuanian side. Thistype of water is related to natural conditions of groundwater recharge. The thirdtype is observed at the Dusia station and episodically at the stations Veisiejai,Þuvintas, Kuèiûnai, Aukðtakalnis. The presence of organic matter in water-bearing deposits and discharge from underlying aquifers could be the main factorsdetermining the water quality of this type.

In general, the influence of human activities on groundwater quality is morepronounced on the Lithuanian side, especially in the northern part of the cross-border area, because of developed agriculture (Fig. 13).

Results of drilled well equipment control. According to the results ofpreliminary inventory, on 1 January 2002 there were 7946 drilled wells in use(Table 13). In 2001, 4676 drilled wells were checked (Table 14). The number ofwells with violations comprised only 44% versus 49% in 2000.

Nitrogen compounds in drinking water. In 2001, the Geological Survey ofLithuania participated in the project “Evaluation of the consequences ofimplementation of Directive 98/83/EU concerning potable water quality”. Inthe course of this project, data collected in the Ministry of Environment, JointResearch Center and Geological Survey have been used. Besides, data concerninggroundwater quality at small waterworks and even in single drilled wells withthe pump rate exceeding 10 m3/d or supplying more than 50 inhabitants havebeen submitted by local municipalities (Tables 15 and 14)

According to the Lithuanian Hygienic Standard, permissible concentrationsof ammonia depend on water quality class and vary from 0.5 (water of excellent


64

quality) to 2.0 mg/l (satisfactory quality), but according to EU Directive thepermissible concentration of ammonia is less than 0.5 mg/l.

Analysis of collected data showed that the concentrations of ammoniapermissible for water of satisfactory quality was excedeed at 19 waterworks(Table 16). The ammonia might be of geogenic origin, because productive aquifersare isolated from surface pollution.

Nitrate and nitrite are treated as toxic water parameters, and their permissibleconcentrations are limited in both the Lithuanian Hygienic Standard and EUDirective 98/83/EU (Table 17). Analysis showed that the concentration ofnitrates didn’t exceed the permissible limits. In contrast, the concentration ofnitrites exceded the limits of EU Directive at 17 waterworks. The limits of HNwere exceeded even at 47 waterworks (Table 18).

According to the both mentioned above documents, evaluation of nitrogencompounds in drinking water should be carried out under the followingcondition: [NO3]/50 + [NO2]/3 ≤ 1 (Table 19).

Review of groundwater investigations in potential pollution sources areas.At present, the information system of Geological Survey contains data on morethan 2000 potential sources of groundwater pollution. The actual pollution hasbeen established only at 350 sources.

Large cattle-breeding farms, oil storages including oil stations, military bases,industrial establishments, sites of dangerous wastes including pesticide stores,landfills of domestic and industrial wastes are the main sources of groundwaterpollution.

Today there are 26 large cattle-breeding farms in Lithuania. Groundwaterquality has been monitored on 12 farms. Groundwater monitoring programmesare already prepared for 6 farms.

The inventory has revealed 954 old stores in which in former times about4 thous. t of different sorts of pesticides were stored. Groundwater monitoringis carried only at two stores.

Investigations of the impact on groundwater quality were carried out at 127oil stations. Monitoring programmes have been prepared for 121 of them. Oilpollution was established in both groundwater and the vadose zone. In total, oilpollution covers about 0.37 ha of vadose zone, 7.57 ha of water-bearing deposits,more than 555 thous. m3 of groundwater. About 12% of oil stations areconsidered as dangerous, 41% as weakly dangerous.

A broad inventory of the Soviet military objects established 2743contaminated sites. Hydrogeological investigations were carried out at 15 militarybases. Contamination by oil products has been found to cover about 399 ha.Approximately one third of the military bases are treated as potentiallydangerous.

According to the inventory carried out in 1992, there were 636 domesticand industrial landfills, of them 22 were attributed to the class of great hazard,114 were treated as dangerous and 117 as weakly dangerous.


LITHUANIA – 2001

65

PRIEDAIADDENDA

66

1 priedasAddendum 1

VA

LSTY

BIN

IO P

OÞE

MIN

IO V

AN

DEN

S M

ON

ITO

RIN

GO

PO

STA

IST

ATI

ON

S O

F TH

E N

ATI

ON

AL

GRO

UN

DW

ATE

R M

ON

ITO

RIN

G N

ETW

ORK

67

1 priedasAddendum 1

68

1 priedasAddendum 1

69

* –at

lieka

mi ð

ios

rûði

es m

onito

ring

o st

ebëj

imai

kind

of o

bser

vatio

n

1 priedasAddendum 1

70

2 priedasAddendum 2

VALSTYBINIO MONITORINGO POSTAIBALANSINËSE HIDRODINAMINËSE SISTEMOSENATIONAL MONITORING STATIONS INHYDRODINAMICAL SYSTEMS

71

2 priedasAddendum 2

~

72

2 priedasAddendum 2

D3s+kp

73

3 priedasAddendum 3

POÞE

MIN

IO V

AN

DEN

S LY

GIO

REÞ

IMO

PA

RA

MET

RA

IC

HA

RA

CTE

RIS

TIC

S O

F G

RO

UN

DW

ATE

R L

EVEL

FLU

CTU

ATI

ON

P~

74

3 priedasAddendum 3

75

3 priedasAddendum 3

76

3 priedasAddendum 3

77

3 priedasAddendum 3

78

3 priedasAddendum 3

79

3 priedasAddendum 3

Pam

avë

Pas

milg

ys

Pry

ðman

èiai

80

3 priedasAddendum 3

D3ð

v

81

3 priedasAddendum 3

• –

1991

–199

6 m

. st

ebëj

imai

buv

o nu

trau

kti

obse

rvat

ions

wer

e in

terr

upte

d in

199

1–19

96••

–gr

æþin

iai f

onta

nuoj

agu

shin

g w

ells

v. m

. –va

nden

s m

atuo

klë

wat

er g

auge

82

4 priedasAddendum 4

POÞE

MIN

IO V

AN

DEN

S C

HEM

INËS

SU

DËT

IES

TYR

IMO

REZ

ULT

ATA

ID

ATA

ON

GRO

UN

DW

ATE

R CH

EMIC

AL

COM

POSI

TIO

N

Virðutinio–vidurinio devono vandeningasis kompleksas (D3+2ðv+up)

mgO2/lmgO2/l

µSµS

mgO2/lmgO2/l

Cr

83

4 priedasAddendum 4


Dûk

ðto

v-të

Dus

etø

v-të

Gud

þiûn

ø v-

të

84

4 priedasAddendum 4


85

4 priedasAddendum 4

Mg4

4 Ca

31 N

a24

Ca45

Mg2

7 N

a27

Mg4

5 Ca

27 N

a26

86

4 priedasAddendum 4


87

4 priedasAddendum 4


88

4 priedasAddendum 4

Permo–virðutinio devono vandeningasis kompleksas (P2+D3)

89

4 priedasAddendum 4


90

4 priedasAddendum 4

~


91

4 priedasAddendum 4

Gri

ðkab

ûdþi

o

Giþ

ø v-

të

Gar

liavo

s v-

të

92

4 priedasAddendum 4

~ ~

93

4 priedasAddendum 4

94

4 priedasAddendum 4

95

4 priedasAddendum 4

96

4 priedasAddendum 4

97

4 priedasAddendum 4

98

4 priedasAddendum 4

99

4 priedasAddendum 4

100

4 priedasAddendum 4

101

4 priedasAddendum 4

102

4 priedasAddendum 4

103

5 priedasAddendum 5

POÞEMINIO VANDENS GAVYBAGROUNDWATER EXTRACTION

Rajonas Vandeningojo horizonto pavadinimas Vandens kiekis m3/dAdministrative Name of aquifer Total yield, m3 /d

district1 2 3

Akmenės raj. P2, D3žg, T1, C1 2 739,73Alytaus raj. agII–I, agI, K2, agIII–II, agIII, K2+1 14 531,51Anykščių raj. D3šv+D2up, aIV 31 39,73Biržų raj. D3šv+D2up, D3įs+tt, D3kp+s 3 347,95Ignalinos raj. D3šv+D2up, agI, agIII, agII, 18 123,29Jonavos raj. P2, D3šv+D2up 6 027,4Joniškio raj. D3kr, D3šv+D2up, D3st, D3žg 2 547,95Jurbarko raj. agIII, K2, agI, J3, K2+1 2 950,69Kaišiadorių raj. agIII, agIII–II, P, P2 5 832,88Kauno raj. K2+1, K2, agIII, agIII–II, J3, aIV, agII–I, agII, fgIII, 69 843,84Kėdainių raj. agI, D3fm, D3kp+ss, D3šv+D2up, D2pr, D3st, agIII, D2nr 7 287,67Kelmės raj. agII, agII–I, P2, 1 504,11Klaipėdos raj. K2, agIII–II, agIII, P2, J3, K2+1, mIV, D3žg 42 983,56Kretingos raj. P2, aIV, D3žg, T1, D3žg+D2up 81 20,55Kupiškio raj. D3kp+s, D3šv+D2up 2 405,48Lazdijų raj. agIII–II, agIII, P, K2 561,64Marijampolės raj. agIII–II, K2+1, K2, aIV, agIII 12 205,48Mažeikių raj. P2, D3žg 10 043,84Molėtų raj. agIII–II, agII, agIII, D3šv+D2up 1 802,74Pakruojo raj. D3šv+D2up, D3st, D3kr 1 706,85Panevėžio raj. D3kp+s, D3šv+D2up 24 298,63Pasvalio raj. D3kp+s, D3šv+D2up, D3įs+tt 3 520,55Plungės raj. agII–I, agIII, agIII–II, agI, agII, P2 5 109,59Prienų raj. agIII, agIII–II, K2, T1, agII, agI, aIV 23 386,3Radviliškio raj. P2, D3st 3 419,18Raseinių raj. J3, agI, agIII, D3įs+tt, D3st, P2, agIII–II 2 452,1Rokiškio raj. agII, agII–I, D3šv+D2up, D3kp+s 5 361,64Šakių raj. aIV, K2+1, K2 3 145,21Šalčininkų raj. aIV, agIII–II, agIII, agII–I 2 641,1Šiauliai P2, D3st, 12 380,82Šiaulių raj. P2, D3st, D3žg 2 608,22Šilalės raj. K2+1, agIII–II, agIII, agII–I, agII 12 71,23Šilutės raj. K2+1, K2, aIV 8 471,23Širvintų raj. D3šv+D2up, agII–I, agII, agI, agIII 4 421,91Skuodo raj. P2 2 312,33Švenčionių raj. agIII, agII–I, agIII–II, 1 989,04Tauragės raj. agIII, agIII–II, aIV, K2+1, K2, T1, J3 3 846,58Telšių raj. agIII–II, agII, agII–I, P2, D3žg, agI, D2pr 6 909,59Trakų raj. agIII, D2nr, agIII–II, fglIII, agII–I, agI, aIV, T1 8 493,15Ukmergės raj. D3fm, agIII–II, D3šv+D2up, agII–I 3 545,21

Total yield, m3/d

D3kp+s,

104

5 priedasAddendum 5

1 2 3Utenos raj. D3šv+D2up, agII, agIII–II, agII–I, agI 6 824,66Varėnos raj. K2, agIII–II, agIII, T1, K2+1, fglIII, P2 6 687,67Vilkaviškio raj. K2, K2+1 4 323,29Vilnius agII–I, agI, aIV, agIII 14 1813,7Vilniaus raj. agII–I, agIII–II, agI, aIV, agIII, agII 4 257,53Zarasų raj. agII–I, agIII–II, D3šv+D2up, agIII, agI 1 230,14

Bendras / Total 51 2427,49

LIETUVOS POÞEMINËS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2001GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2001

Vilnius, 2002

Atsakingoji redaktorë J. GiedraitienëRedagavo D. Petrauskienë, A. Juðkaitë

Virðelio dizainas G. MarkauskasMaketavo V. Vaidakavièienë

SL 1841. 2002 10 14. Tiraþas 200 egz. Uþs. 436Iðleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, 2600 Vilnius

Tel. 2 33 28 89, faks. 33 61 56, http://www.lgt.ltSpausdino Leidybos centras prie Kraðto apsaugos ministerijos, Totoriø g. 27, 2001 Vilnius

Documents

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA · Paminëtini leidiniai: „Marijampolës apskrities hidrogeologija ir poþeminio van-dens iðtekliai“, „Jonavos rajono poþeminio vandens kokybë“