LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE PREVENCINES ... 05 05 VLK...INFORMACIJA APIE TYRIMĄ 2 Tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie prevencines programas: informuotumas ir ketinimas

1

LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE

PREVENCINES PROGRAMAS: INFORMUOTUMAS

IR KETINIMAS JOSE DALYVAUTI

UŽSAKOVAS – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2015 m. gegužės 5 d.

Pranešėjas

UAB „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas

2 INFORMACIJA APIE TYRIMĄ

Tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie prevencines programas: informuotumas ir ketinimas jose dalyvauti“, buvo atliktas pagal 2014.10.29 Valstybinės ligonių kasos prie SAM ir UAB „Baltijos tyrimai“ sutartį Nr.1SUT-475.

Apklausa vyko 2015 metų kovo mėnesį. Viso apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, 129 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida +/- 3,5 proc.

Respondentų atranka: Apklausai buvo naudojama atsitiktinė (tikimybinė) reprezentatyvi daugiapakopė stratifikuota maršrutinė atranka. Toks respondentų atrankos principas leidžia užtikrinti maksimaliai atsitiktinę atranką ir vienodą tikimybę gyventojams dalyvauti apklausoje.

Apklausos metodas: Tyrimas buvo atliekamas visose Lietuvos apskrityse individualių interviu būdu (respondento namuose). Tyrimo klausimai buvo įtraukti į UAB “Baltijos tyrimai” kiekvieną mėnesį atliekamą Nacionalinio Omnibuso apklausą (Lietuvos barometras Nr. 263).

Patikrinimas: Atlikus apklausą, duomenys buvo patikrinti pagal duomenų tikrinimo algoritmą (ar nėra suvedimo klaidų). Tik išsamiai patikrinus suvestų duomenų kokybę buvo skaičiuojami galutiniai tyrimo rezultatai.

45%

55%

20%

34%

46%

36%

29%

23%

12%

32%

19%

4%

27%

7%

11%

12%

48%

24%

16%

32%

27%

40%

Vyrai

Moterys

18-29

30-49

50+%

Iki 450 EUR

451-800 EUR

801 EUR+

N/N

Darbininkas, ūkininkas

Specialistas

Vadovas, turi savo verslą

Pensininkas

Mokosi

Namų šeimininkė / bedarbis

Neb.vid.

Vidurinis

Spec. vid. / kolegija

Aukštasis

Kaimas

Miestas

Didmiestis

LYTI

SA

MŽI

US

ŠEIM

OS

PA

JAM

OS

UŽS

IĖM

IMA

SIŠ

SILA

VI-

NIM

AS

GYV

ENA

APKLAUSTŲ GYVENTOJŲ SOCIO-DEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS

Lietuvos gyventojų apklausa, 2015 m. kovas

PASITIKĖJIMAS INSTITUTAIS

4


6%

3%

48%

47%

24%

31%

2%

2%

20%

17%

2015.03

2013.09

Labai pasitikiu Pasitikiu Nepasitikiu

Labai nepasitikiu Nežino, neatsakė

Visi respondentai (%)

AR JŪS PASITIKITE LIGONIŲ KASOMIS?

5


PASAKYKITE, AR JŪS PASITIKITE, AR NEPASITIKITE KIEKVIENU IŠ ŠIŲ

INSTITUTŲ?

6



PAGRINDINIAI REZULTATAI:

PREVENCINĖS PROGRAMOS

7


58

58

57

55

47

25

16

2

51

48

50

47

35

23

26

2

45

40

43

34

23

11

32

1

Krūties vėžio (skirtos 50-69 m. moterims)

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio (skirtos 45-75m. vyrams)

Gimdos kaklelio vėžio (skirtos 25-60 m. moterims)

Širdies ir kraujagyslių ligų (skirtos visiemsnustatyto amžiaus asmenims)

Storosios žarnos vėžio (skirtos visiems nustatytoamžiaus asmenims)

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmismedžiagomis (skirtos 6-14 m. vaikams)

Nežino tokių

Neatsakė

2015.03

2013.09

2012.12

8


AR JŪS ŽINOTE, KAD TAM TIKRO AMŽIAUS ASMENYS GALI NEMOKAMAI DALYVAUTI ŠIOSE

PREVENCINĖSE PROGRAMOSE, KURIŲ PASLAUGAS APMOKA LIGONIŲ KASOS?

%

36

65

30

49

41

15

23

3

75

52

80

60

52

33

10

1



Gimdos kaklelio vėžio (skirtos 25-60 m.moterims)




Nežino tokių

Neatsakė

Vyrai

Moterys

9




Visi apklaustieji (%)

75

52

80

60

52

67

47

68

53

40

66

34

64

39

26






2015.03

2013.09

2012.12

10


AR JŪS ŽINOTE, KAD TAM TIKRO AMŽIAUS ASMENYS GALI NEMOKAMAI

DALYVAUTI ŠIOSE PREVENCINĖSE PROGRAMOSE, KURIŲ PASLAUGAS APMOKA

LIGONIŲ KASOS?

% MOTERYS

36

65

30

49

41

32

50

29

40

28

27

46

27

30

19






2015.03

2013.09

2012.12

11




LIGONIŲ KASOS?

%

VYRAI

43

35

45

35

26

20

34

6

54

59

62

52

41

34

16

0,3

67

67

59

67

60

21

8

1







Nežino tokių

Neatsakė

18-29m.

30-49m.

50 m.+

12





43

35

45

35

26

31

24

32

22

13

30

21

31

16

8






2015.03

2013.09

2012.12

13




LIGONIŲ KASOS?

% 18-29 m. respondentai

54

59

62

52

41

51

50

57

48

37

46

39

52

36

23






2015.03

2013.09

2012.12

14




LIGONIŲ KASOS?

% 30-49 m. respondentai

67

67

59

67

60

61

58

55

58

43

53

50

44

43

30






2015.03

2013.09

2012.12

15




LIGONIŲ KASOS?

Vyresni nei 50 metų respondentai %

29

21

16

14

15

14

13

27

28

19

12

11

13

12

23

25







Jokias

Neatsakė

2015.03

2013.09

16


APIE KURIAS IŠ ŠIŲ NEMOKAMŲ PREVENCINIŲ PROGRAMŲ JŪS NORĖTUMĖTE GAUTI

DAUGIAU INFORMACIJOS?


20

20

14

18

21

19

22

26

28

19

22

15

14

20

11

24

34

23

13

11

9

8

11

29







Jokias

Neatsakė

18-29m.

30-49m.

50+

17


APIE KURIAS IŠ ŠIŲ NEMOKAMŲ PREVENCINIŲ PROGRAMŲ JŪS NORĖTUMĖTE GAUTI

DAUGIAU INFORMACIJOS?


24

14

13

9

8

2

53

4

18

11

11

7

3

2

50

14

17

11

7

7

2

1

63

3





Storosios žarnos vėžio(skirtos visiems nustatytoamžiaus asmenims)


Jokioje nedalyvavo

Neatsakė

2015.03

2013.09

2012.12

18


AR JŪS KADA NORS DALYVAVOTE KOKIOSE NORS NEMOKAMOSE PREVENCINĖSE

PROGRAMOSE?


9

6

20

0

0

1

68

5

15

10

0

26

43

3

40

3







Jokioje nedalyvavo

Neatsakė

Vyrai

Moterys

19


AR JŪS KADA NORS DALYVAVOTE KOKIOSE NORS NEMOKAMOSE PREVENCINĖSE

PROGRAMOSE?


NEMOKAMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS – ŽINOJIMAS IR DALYVAVIMAS TIKSLINĖSE

GRUPĖSE

20

2015.03


%

NEMOKAMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS – ŽINOJIMAS IR DALYVAVIMAS TIKSLINĖSE GRUPĖSE

21


% 2015.03

2013.09

2012.12

50

40

38

38

35

26

20

57

20

48

53

24

27

30

59

27

59

61

25

36

20

Buvo atlikta elektrokardiograma

Nusiuntė į specializuotą širdies ir kraujagyslių prevencijos

padalinį išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę

Buvo atlikti detalizuoti cholesterolio koncentracijos kraujo

serume tyrimai

Gydytojas paaiškino apie širdies ir kraujagyslių ligų

profilaktikos priemones bei pateikė patarimų

Buvo įteiktas nustatytos formos informacinis pranešimas,kurį pasirašiau

Buvo atliktas gliukozės koncentracijos kraujo plazmojetyrimas

Buvo atliktas bendrosios širdies ir kraujagyslių ligųtikimybės įvertinimas (pagal sistemą SCORE)

2015.03

2013.09

2012.12

22


JŪS NURODĖTE, KAD DALYVAVOTE ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĖJE PROGRAMOJE.

KURIOMIS IŠ KORTELĖJE NURODTYŲ PRIEMONIŲ JŪS PASINAUDOJOTE AR JUMS BUVO PASIŪLYTA

PASINAUDOTI?

Dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų programoje N=124 (%)

77%

68%

72%

15%

24%

13%

8%

8%

15%

2015.03

2013.09

2012.12

Taip Ne Neatsakė


JEIGU JUMS PASIŪLYTŲ DALYVAUTI NEMOKAMOJE PROGRAMOJE, SKIRTOJE

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJAI, AR JŪS DALYVAUTUMĖTE?

23


40

15

15

13

5

2

2

13

46

12

12

13

5

4

1

12

Manęs tai nedomina, neaktualu

Bijau sužinoti blogus rezultatus

Neturiu laiko, sunku suderinti tinkamą laiką

Poliklinikoje būna didelės eilės prie tyrimų

Trūksta lėšų transportui, kad nuvyktų šiemstyrimams

Jau dalyvavo

Kita

Nežino, neatsakė

2015.03

2013.09

24


KODĖL JŪS NESUTIKTUMĖTE DALYVAUTI TOKIOJE ŠIRDIES IR

KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĖJE PROGRAMOJE?

Nesutinkantys dalyvauti (%)

JEIGU JUMS PASIŪLYTŲ DALYVAUTI NEMOKAMOJE PROGRAMOJE, SKIRTOJE

ANKSTYVAM VĖŽIO (PROSTATOS, KRŪTIES AR GIMDOS KAKLELIO, STOROSIOS

ŽARNOS) DIAGNOZAVIMUI, AR JŪS DALYVAUTUMĖTE?

25


75%

69%

74%

18%

25%

11%

7%

6%

15%

2015.03

2013.09

2012.12

Taip Ne Neatsakė


26


KODĖL JŪS NESUTIKTUMĖTE DALYVAUTI TOKIOJE PREVENCINĖJE NEMOKAMOJE

ANSKTYVOS VĖŽIO DIAGNOSTIKOS PROGRAMOJE?

43

22

12

9

6

1

2

10

42

20

12

9

5

4

2

12





Trūksta lėšų transportui, kad nuvyktų šiemstyrimams

Jau dalyvavo

Kita

Nežino, neatsakė

2015.03

2013.09

Nesutinkantys dalyvauti (%)

70

7

4

4

5

0

0

0

0

2

8

42

21

20

13

5

0

1

0

0

0

7

26

34

11

10

9

3

0

1

1

0

13





Trūksta lėšų transportui, kad nuvyktų šiems tyrimams

Jau dalyvavo

Bijo skausmo

Jau anksčiau visaip tyrė - nebereikia daugiau

Jau vėlu - ligos toli pažengė

Nieko neskauda, gerai jaučiasi

Nežino, neatsakė

18-29m.

30-49m.

50+

27


Nesutinkantys dalyvauti, N=251 (%)

KODĖL JŪS NESUTIKTUMĖTE DALYVAUTI TOKIOJE PREVENCINĖJE NEMOKAMOJE

ANSKTYVOS VĖŽIO DIAGNOSTIKOS PROGRAMOJE?

73

34

23

14

6

0,2

6

72

28

25

9

4

0

9

63

31

19

4

2

0

12

Turėtų informuoti ir kviesti šeimos gydytojas, apsilankius

poliklinikoje/šeimos centre

Iš specialios tuo užsiimančios įstaigos norėčiau gauti laišką

į namus su asmeniniu kvietimu dalyvauti bei informacijaapie tokias vykdomas prevencines programas

Informacija turi būti pateikiama žiniasklaidoje

Turėtų informuoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinėsligonių kasos

Turėtų informuoti Sveikatos apsaugos ministerija

Kitaip

Nežino, neatsakė

2015.03

2013.09

2012.12

28


KAIP JŪS NORĖTUMĖTE BŪTI INFORMUOJMAS/-A IR KVIEČIAMAS DALYVAUTI

NEMOKAMOSE PREVENCINĖSE PROGRAMOSE, SKIRTOSE PATIKRAI DĖL ŠIRDIES IR

KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ BEI DĖL VĖŽIO (PROSTATOS, KRŪTIES AR GIMDOS KAKLELIO,

STOROSIOS ŽARNOS?

Visi respondentai, (%)

AR JŪS SUTINKATE SU TEIGINIU, KAD ANKSČIAU APTARTOS NEMOKAMOS

PREVENCINĖS PROGRAMOS YRA REIKALINGOS, NES KUO ANKSČIAU

NUSTATOMA LIGA, TUO DAUGIAU GALIMYBIŲ IŠGYDYTI PACIENTĄ?

29



AR JŪS JAUČIATĖS ATSAKINGAS UŽ SAVO SVEIKATĄ?

Tikrai taip53%Greičiau taip

41%

Greičiau ne3%

Tikrai ne - mano sveikata turi rūpintis

kiti0,4%

N/N2%

30



54%

44%

61%

55%

54%

52%

50%

54%

61%

48%

53%

58%

41%

50%

34%

41%

41%

40%

42%

42%

37%

44%

42%

37%

3%

4%

2%

2%

3%

3%

4%

1%

2%

3%

3%

3%

2%

2%

2%

1%

2%

4%

3%

2%

5%

1%

2%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Visi respondentai

Vyrai

Moterys

18-29m.

30-49 m.

50+

Iki 450 EUR

451-800 EUR

801 ir daugiau EUR

Kaimas

Miestas

Didmiestis

LY

TIS

AM

ŽIU

SŠ

EIM

OS

PA

JA

MO

SG

YV

EN

AM

OJI

VIE

TA

Tikrai taip Greičiau taip Greičiau ne Tikrai ne - mano sveikata turi rūpintus kiti Neatsakė


31

AR JŪS JAUČIATĖS ATSAKINGAS UŽ SAVO SVEIKATĄ?

32 PAGRINDINĖS TYRIMO IŠVADOS

1. Antrus metus iš eilės didėja gyventojų informuotumas apie nemokamas prevencines programas –

beveik 6 iš 10 suaugusių gyventojų Lietuvoje žino apie krūties vėžio, priešinės liaukos (prostatos) bei gimdos kaklelio vėžio prevencines programa, kurių paslaugas apmoka ligonių kasos. Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų girdėjo apie širdies kraujagyslių ligų prevencinę programą, o beveik pusė žino storosios žarnos vėžio prevencinę programą. Mažiausiai gyventojai informuoti apie vaikų krūminių dantų dengimo silaninėmis medžiagomis prevencinę programą (žino kas ketvirtas), tačiau ši programa skirta gana siaurai gyventojų grupei (tiems, kas turi 6 – 14 metų vaikus). Nežinančių nė vienos prevencinės programos šiuo metu yra šeštadalis respondentų (prieš medus tokių buvo ketvirtadalis – tad informuotų gyventojų dalis per metus padidėjo 10 procentinių punktų). Per metus daugiau už kitas padidėjo šių dviejų programų žinomumas – storosios žarnos vėžio (12 proc. punktų, o per dvejus metus informuotų apie šią prevencinę programą išaugo dvigubai) bei priešinės liaukos vėžio (10 proc. punktų). Lyginant su 2013 m. pabaigoje vykusia apklausa, ženkliausiai pagerėjo vyrų informuotumas apie prostatos vėžio (15 proc. punktų) bei storosios žarnos vėžio (13 proc. punktų) prevencines programas, o tarp moterų daugiausiai (po 12 proc. punktų) padidėjo žinančių apie gimdos kaklelio bei apie storosios žarnos vėžio prevencines programas. Analizuojant pokyčius atskirose amžiaus grupėse galima išskirti padidėjusį prevencinių programų žinomumą jaunimo iki 30 metų bei vyresnių nei 50 metų grupėse.

2. Daugiau gyventojai nori sužinoti 2 prevencines programas – kaip ir prieš metus gyventojai daugiau nei kitomis domisi širdies ir kraujagyslių ligų (trys iš dešimties nori daugiau apie tai sužinoti) bei storosios žarnos vėžio (penktadalis nori sužinoti daugiau) prevencinėmis programomis. Per paskutinius metus 4 proc. punktais padidėjo susidomėjimas priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencine programa, o 3 proc. punktais padidėjo norinčių sužinoti apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.

3. Toliau didėja dalyvavusių kokioje nors prevencinėje programoje gyventojų dalis - per paskutinius metus 7 proc. punktais padidėjo gyventojų dalis, kurie dalyvavo kokioje nors prevencinėje programoje (2012 m. kur nors dalyvavo 34 proc., 2013 m. – 36 proc. o jau 2015 m. kovą dalyvavusių gyventojų dalis buvo 43 proc.). Apklausa parodė, kad per paskutinius metus įvairios informacinės ir dalyvauti skatinančios priemonės prisidėjo prie geresnių žinojimo ir dalyvavimo rodiklių atskirose tikslinėse prevencinių programų grupėse: pvz., krūties vėžio programa, skirta 50 – 69 metų moterims – apie šią programa žino 90 proc. tokio amžiaus moterų (per metus žinojimas padidėjo 8 proc. punktais) ir 60 proc. apklaustų tokio amžiaus moterų tokioje bent kartą dalyvavo (per metus padidėjo 14 proc. punktų); gimdos kaklelio vėžio programa, skirta 25 – 60 metų moteris – apie ją žino 87 proc. tokio amžiaus moterų (padidėjo 10 proc. punktų) bei kas antra nors kartą tokioje prevencinėje programoje dalyvavo (5 proc. punktais daugiau nei prieš metus); priešinės liaukos vėžio prevencinė programa, skirta 45 – 75 metų vyrams – apie tai žino aštuoni iš dešimties tokio amžiaus vyrų (13 proc. punktų daugiau nei prieš metus) bei nors kartą dalyvavo beveik keturi iš dešimties (6 proc. punktais daugiau, nei prieš metus).

33 PAGRINDINĖS TYRIMO IŠVADOS

4. Teigiamas požiūris į ligonių kasų apmokamas prevencines programas – 9 iš 10 suaugusių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad nemokamos prevencinės programos yra reikalingos (“nes kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių išgydyti pacientą”) bei 3 iš 4 apklaustų gyventojų nurodė, kad, jei jiems būtų pasiūlyta dalyvauti nemokamose prevencinėse programose (pvz., skirtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai ar ankstyvam vėžio diagnozavimui), jie sutiktų dalyvauti. Sutinkančių dalyvauti šiose dvejose nemokamose prevencinėse programose per paskutinius metus padidėjo 6 - 7 proc. punktais. Kad nesutiktų dalyvauti tokiose prevencinėse programose per paskutinį tyrimą tenurodė 15 – 18 procentų suaugusių šalies gyventojų, o kad aptartos nemokamos prevencinės programos yra nereikalingos tenurodė 3 proc. apklaustų gyventojų (dar 7 proc. pasakė, kad su tokiu teiginiu nei sutinka, nei nesutinka, 30 proc. greičiau sutiko ir 59 proc. tikrai sutiko su tokių programų reikalingumu. Moterys šias prevencines programas vertina palankiau bei daugiau linkusios dalyvauti (8 iš 10 apklaustų moterų), nei vyrai (du trečdaliai iš apklaustų vyrų).

5. Svarbiausi motyvai, kodėl nenori dalyvauti prevencinėse programose – kaip ir prieš metus gyventojai, kurie nesutiktų dalyvauti prevencinėse programose, dažniausiai paminėjo tai, kad tai, jų nuomone, jiems neaktualu, kol kas jie nenori apie tai galvoti (4 iš 10 neketinančių dalyvauti). Kiti dažniau nurodomi atsisakymo motyvai – bijo sužinoti galimus blogus tyrimų rezultatus, pasiteisinimas dėl laiko stokos (neturiu tam laiko, sunku suderinti jiems tinkamą apsilankymo laiką), baimė, kad poliklinikose būna didelės eilės prie tyrimų (jau nusistovėjusi nuostata apie blogai organizuotą poliklinikų darbą).

6. Svarbiausias vaidmuo tenka šeimos gydytojui – 3 iš 4 apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų norėtų, kad apie nemokamas prevencines programas juos informuotų bei pakviestų jose dalyvauti šeimos gydytojas. Kiti galimi informavimo bei kvietimo dalyvauti prevencinėse programose būdai gyventojams atrodo mažiau priimtini – trečdalis norėtų gauti laišką į namus iš specialios tuo užsiimančios įstaigos (su asmeniniu kvietimu dalyvauti bei platesne informacija apie tokias vykdomas prevencines programas), ketvirtadaliui būtų priimtina apie tai sužinoti iš specialios informacijos žiniasklaidoje, septintadaliui būtų priimtina gauti kvietimą dalyvauti bei informaciją iš VLK ar teritorinių ligonių kasų, o vienas iš dvidešimties respondentų norėtų gauti tokią informaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Tokie gyventojų atsakymai iš esmės nesikeičia jau trečius metus iš eilės (per paskutinius metus kiek padidėjo norinčių gauti laišką iš specialios tuo užsiimančios įstaigos ar iš ligonių kasų).

34 REKOMENDACIJOS

1. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai vis geriau informuoti apie prevencines programas ir jų reikalingumą. Norint išlaikyti aukštą žinomumo lygį bei teigiamas nuostatas, būtinas tolesnis nuolatinis informacinis palaikymas apie tokias prevencines programas tiek tikslinėse gyventojų grupėse, tiek ir bendrai visiems Lietuvos gyventojams.

2. Šalia informavimo turėtų būti taikomos ir įvairios priemonės, skatinančios gyventojus, kurioms yra skirtos prevencinės programos, aktyviau jose dalyvauti. Rekomenduotume gyventojams numatomas priemones įvertinti papildomais tyrimais (kiek jos būtų efektyvios atskiroms gyventojų grupėms), taip užtikrinant grįžtamąjį ryšį.

3. Skatinant gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, atkreiptinas dėmesys į tokias tikslines grupes:

a) šeimos gydytojai ir gydymo įstaigos – tai didžiausią autoritetą visuomenėje turintys informacijos skleidėjai;

b) jaunimas – kaip naudojantys modernias informavimo priemones (socialiniai tinklai, internetas), bet sunkiai pasiekiamas tradicinėmis informavimo priemonėmis;

c) “nuomonės lyderiai” – skatinimo priemones pristatyti per visuomenėje autoritetą turinčius žmones, rodant teigiamą pavyzdį ir tokių programų naudą.

Documents

LIETUVOS GYVENTOJŲ NUOMONĖ APIE PREVENCINES ... 05 05 VLK...INFORMACIJA APIE TYRIMĄ 2 Tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie prevencines programas: informuotumas ir ketinimas