Lietuvos menininkai – Europos Parlamente

Europarlamentarës Laimos Andrikienës kvietimu grupë menininkø ið Lietuvos

vieðëjo Briuselyje.

Kovo 11-osios Akto signataras, raðytojas Kazimieras Saja: „Mums nerûpëjo bend-rakeleivio politinës paþiûros, taèiau visi èia buvome paðëlusiai draugingi ir jau-tëme didelæ simpatijà p. Laimai. Jeigu taip bûtø galima suvienyti visà Lietuvà –bûtø nuostabu“.

Dailininkas Petras Repðys: „Kiekviena kelionë yra svarbi. Pamatai tai, ko ikiðiol nebuvai regëjæs. Man, prisipaþinsiu, svarbiausia buvo iðvysti dar nematy-tus paveikslus, susipaþinti su Belgijoje eksponuojamais autoriais. Pabuvojome Briu-gëje. Tai nuostabus miestas. Esu laimingas, kad buvau ðios keliauninkø „koman-dos“ narys“.

Aktorius Remigijus Sabulis: „Kelionë labai „faina“. Dienotvarkë labai intensyvi, gal jaune mûsø metø þmonëms, bet áspûdþiø – per akis. Labai noriu padëkoti p. Laimai, kadprisimena mus ir myli. Tai kà mes patyrëm – fantastika“.

Kompozitorius prof. Giedrius Kuprevièius, Kaunas: „Puikûs áspûdþiai. Mes visi ne-paprastai patenkinti, sukrësti ir dabar vaþiuojame namo, kad viskà ramiai apmàs-tytumëme ir papasakotumëme kitiems apie tai, kà patyrëme“.

Aktorius Pranas Piaulokas, Ðiauliø dramos teatras: „Man labai patiko kelionë á Briugæ.Kelionës programa buvo átempta, tad kartais pritrûkdavo poilsio. Áspûdþiai patys ge-riausi“.

Vertëja, poetë Graþina Maþeikaitë Sajienë: „Kelionë buvo puiki, net unikali. Josunikalumas pasireiðkë tuo, kad kartu vyko labai skirtingi þmonës. Programa taippat panaði: aplankëme skirtingas vietas – NATO bûstinæ ir Briugæ. Labai malonusbuvo pabuvimas pas aktoræ Danutæ Kriðtopaitytæ“.

Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, Kaunas: „Man labai patiko grupës sudëtis.Kai paskambino ir pakvietë, ið karto pamaniau, kad pirmàsyk susiduriu su neapsi-mestiniu politikø dëmesiu menininkams. Uþ tai tikrai verta padëkoti p. Laimai“.

Pianistas Povilas Jaraminas: „Tokios kelionës negali nepatikti. Viskas buvo ðaunu.Dþiugu tai, kad menininkai susitiko,pabendravo. Visi kartu labai links-mai, ir turiningai praleidome laikà“.

Baleto mokyklos direktorius Petras Skir-mantas: „Að dar apsvaigæs...“

Daugiau apie Lietuvos menininkø vizitàskaitykite 28–31 p.

L. Armonaitës ir V. Kilpio nuotraukos

Lietuvos menininkai Briuselio centre Vizito Europos Parlamente akimirka

E. Juozapaitienë irG. Maþeikaitë Sajienë

R. Sabulis ir M. Kavaliauskas

S. KaðauskasS. Kaðauskas

Posëdis Europos KomisijosKultûros ir ðvietimo generaliniame direktorate

Posëdis Europos KomisijosKultûros ir ðvietimo generaliniame direktorate

Pakeliui á Europos ParlamentàPakeliui á Europos Parlamentà

O. Dautartaitë ir A. MaciulevièiusO. Dautartaitë ir A. MaciulevièiusP. Piaulokas, L. Andrikienë ir O. DautartaitëP. Piaulokas, L. Andrikienë ir O. Dautartaitë

P. SkirmantasP. Skirmantas

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 3

4 Rusijos veiksmaiprieð Estijà – visos ESreikalas

5 A. Vasiliauskaitë.Europarlamentarødarbas Lietuvoje

9 Parama Baltijos jûrosstrategijai

10–11 Europos kaimynystëspolitika ir Lietuvosindëlis

13–14 Kur eini, Ukraina?

15 Mikrokreditai smul-kiajam verslui

16 Lokali ir globaliaplinkosauga

17 L. Vainius.Nauja atominëjëgainë Lietuvoje

18 Vertybës ir politika

19–20 Ar suderinami mirtiesbausmë ir teisë ágyvybæ?

20 D. Varnas.Kur leki, Europa?

21 Lietuvosuniversitetai –Europos mokslo irstudijø erdvës dalis

22 Vytautas Paðkevièius.Kovo 11-osios ðventëDruskininkuose

23 R. Zygmantaitë.Lietuvos ateitisvaikðto mokykløkoridoriais

24 Lietuvos regioninëpolitika – neefektyvi

25–27 Septintoji bendrojiprograma

28 V. Kilpys.Menininkø kelionëá Briuselá

29 G. Kuprevièius.Þvelgiant ið Briuselio

30 S. Kaðauskas.Kartà Briuselyje

„Europos laiku“

Leidëjas – EuroposParlamento narësdr. Laimos Andrikienës biurasVilniuje

Puslapis internetewww.laimaandrikiene.lt

Elektroninis paðtasinfo@laimaandrikiene.lt

Tiraþas: 65 000 egz.

Redakcijos þodisÐiame numeryjeskaitykite:

Specialus „Europos laiku“ priedas – interneto svetainëje www.laimaandrikiene.lt

… 2004-øjø geguþæ Lietuva tapo ES nare. Sako, kad re-miantis naujausiomis apklausomis lietuviai ir vël nepaten-kinti naryste ES: vyresnieji – kad neva dël narystës ES maistoproduktø kainos kyla, jaunoji karta – kad nekilnojamas tur-tas pabrango. O visi kartu nepatenkinti, kad emigracija visdar auga: lietuviai palieka Lietuvà...

Tenka pripaþinti: emigracija – skaudþiausia rykðtë, ku-rios átakà dar ne visi spëjom pajusti. Taèiau ði banga ne-slûgsta, ir Lietuvos laukia nelinksma ateitis: iðsilavinæs artiesiog darbingas ir kà nors sugebantis jaunimas – uþsieny-je, o Tëvynëje – vien pensininkai ir ið artimesniø ar tolimes-niø rytiniø valstybiø atvykæ dirbantieji, pradedant sveikatosapsauga, prekyba ir baigiant statybomis.

Viena laisviø, kuriomis grindþiama ES galia, yra laisvasasmenø judëjimas, t. y. laisvë ES valstybiø pilieèiams gyven-ti ir dirbti ar mokytis bet kurioje ES valstybëje narëje. Irtol, kol Lietuvoje bus sunkiau gyventi, nei kitur, lietuviai ið-vaþiuos. Iðeitis viena – nedelsiant (jau ir taip daug laiko pra-rasta!) ne agitacijomis, o realiais Seimo ir Vyriausybës spren-dimais, programomis, veiksmais keisti padëtá mûsø valsty-bëje. Bet tam reikia tuoj pat baigti nekonstruktyvø, destruk-ciná veikimà, raganø medþiokles, svetimøjø primestas ir ska-tinamas tariamø prieðø paieðkas (ar mums tikrai svarbiau-sia, kas kà paraðë ar pasakë prieð kelias deðimtis metø?),nes áklimpus á visà ðià smalà nebelieka laiko svarbiems vals-tybiniams darbams. Ir paprastam pilieèiui neveltui atrodo,kad valdþiai þmonës nerûpi: valdþia – sau, Tauta – sau. Val-dþia aiðkinasi santykius, o Lietuva tuo metu gyvena savogyvenimà: mirðta, gimsta, auga, moko ir mokosi, dainuoja,kuria, emigruoja, geria, vagia, tuokiasi, skiriasi, þudo, aria,sëja, raðo knygas...

O kur Lietuvos Valstybës idëja, dël kurios bûtø vertasusitelkti, dar kartà suremti peèius? Kur mûsø valstybinin-kai, kurie stotø Tautos priekyje uþsidegæ Valstybës idëjosprasmingumu ir rodantys pavyzdá?

Pragmatizmas, karjerizmas tapo gyvenimo bûdu, nebeli-ko vietos idealizmui, atsidavimui, meilei, net Tëvynës. Kon-junktûrinis problemø sprendimas pakeitë vertybes, jø rei-kia su þiburiu ieðkoti ir Seime, ir savivaldybëse, ðeimose -visur. Ko vertas vien koalicijø sudarymas savivaldybëse popastarøjø rinkimø Lietuvoje...

O tuo metu visai netoli mûsø, Ukrainoje, Estijoje vykstapati tikriausia kova uþ vertybes – ir krikðèioniðkàsias, irbendràsias europines: laisvæ, demokratijà, þmogaus teises.Gal bûtent ten ðiandien sprendþiamas ES likimas, Europosstabilumo ir saugumo ateitis. Rusija atkakliai blogina santy-kius su Europos Sàjunga, vien per pastaruosius metus pro-vokavusi konfliktus su Lenkija, Estija, Lietuva, tarsi bandy-dama ES kantrybæ ir tikrindama, kur yra toji riba, kuriàperþengus ES ims kalbëti vienu balsu ir pasakys: gana, ESveikia solidarumo principas, në vienos savo narës – nei ma-þos, nei didelës – ES neleis skriausti. Ðtai tuomet gal ir su-lauksime tikros ES bendrosios uþsienio ir saugumo politi-kos, kuri kol kas – tik popieriuje. Kaip ir ES kalbëjimasvienu balsu, kuris kol kas – tik deklaracijose.

O prancûzø prezidentu bus Nicolas Sarkozy. Ið naujoprezidento visuomet daug tikimasi. Tikëkimës ir mes.

Ðis „Europos laiku“ numeris – apie kultûrà, vertybes, ap-linkosaugà, Europos Sàjungos keliø pastarøjø mënesiø ak-tualijas, Europos kaimynystës politikos kelius ir klystkelius,Baltijos jûros strategijà. O taip pat apie Lietuvos regionus,EP narës L. Andrikienës keliones po Lietuvà, susitikimussu þmonëmis, diskusijas.

Linkime malonaus ir ádomaus skaitymo!

Lokali ir globaliaplinkosauga. Naujaatominë elektrinëLietuvoje – be vieðoaptarimo.

Apie tai – 16–17 p.

Vertybës ir politika.Ar suderinami mirtiesbausmë ir teisë á gyvybæ?

Apie tai – 18–20 p.

Europos kaimynystëspolitika ir Lietuvosindëlis.

Apie tai – 10–14 p.

Virðelyje – Europos Parlamentonarë dr. Laima Andrikienë

(A. Drëgvaitës nuotrauka)

4 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëES aktualijos

Rusijos veiksmai prieð Estijà – visos ES reikalasEuropos ParlamentoELP - ED grupës spaudos tarnybospraneðimas2007 05 03

Vertindama pastarojo meto ávykiusEstijoje, Europos Parlamento narë dr.Laima Andrikienë pasakë: „Europos Sà-junga negali tylëti, kai grasinama vienaijos nariø, ðiuo atveju Estijai. Lenkijos - Rusijos konfliktas dël mësos eksporto áRusijà baigësi tuo, kad nevyksta derybosdël naujojo ES – Rusijos bend-radarbiavimo susitarimo. ES neabejoti-nai reaguos ir á pastarojo meto veiksmus,nukreiptus prieð Estijà. Estijos Vyriau-sybës elgesys suprantamas ir priimtinas(sprendimas dël þuvusiøjø kare palaikøperkëlimo), ir pateisinamas (kova su chu-liganizmu ir smurtu). Esu ásitikinusi, kad

kità savaitæ vyksianèiame plenariniameposëdyje Europos Parlamentas savo po-zicijà pareikð aiðkiai ir nedviprasmiðkai,ir toji pozicija tikrai nepatiks Rusijai, betpastaroji to nusipelnë.“

L. Andrikienë taip pat paþymëjo, kad„ES – Rusijos santykiai dar niekada ne-buvo tokie blogi. Vien per pastaràjá pus-metá Rusija inspiravo konfliktus su Len-kija (dël lenkiðkos mësos importo á Ru-sijà), Lietuva (naftos tiekimas „Maþeikiønaftai“ nutrauktas, kai gamyklà ásigijolenkø kompanija), Estija (dël þuvusiøjøkare kapø ir bronzinio sovietø kareiviopaminklo perkëlimo ið miesto centro ákità vietà), Èekijai ir Lenkijai pagrasintadël NATO kariniø baziø dislokavimo ðiøðaliø teritorijoje. Sàraðà galima tæsti, ta-èiau ir taip aiðku, kad Rusija sàmonin-gai blogina santykius su Europos Sàjun-

ga. Galima tikëtis, kad bus bandoma ESsuskaldyti, tokios pastangos pastebimosjau nuo tada, kai ES prisiëmë ásiparei-gojimà plëstis á rytus: „geros“ senosiosES narës (Italija, Vokietija ir kt.) ir „blo-gos“ naujosios narës (Lenkija, Lietuva,Estija, Latvija), dël kuriø neva turi ken-tëti visa ES.“

„ES gauna dar vienà pamokà, kaipreikia kalbëtis su Rusija. Nesmagià ir ne-malonià pamokà, bet labai reikalingà“, –sakë Lietuvos atstovë EP.

Dr. Laima Andrikienë yra EuroposParlamento Biudþeto ir Uþsienio reikaløkomitetø bei Þmogaus teisiø pakomite-èio narë, Europos liaudies partijos – Eu-ropos demokratø grupës narë, BaltijosEuropos parlamentarø grupës vicepirmi-ninkë.

Laima Andrikienë apie ES –Rusijos susitarimà dël readmisijosEP plenarinë sesija

Strasbûras, 2007 m. vasario 14 d.

Að kalbësiu dël ES – Rusijos read-misijos susitarimo, nors ið tiesø abu su-sitarimai – dël readmisijos ir dël trum-palaikiø vizø iðdavimo tvarkos supap-rastinimo – yra svarstomi kartu.

Europos Sàjungos ir Rusijos santy-kiai apima vis daugiau srièiø. Norint, kadðie santykiai bûtø ið tikrøjø sëkmingi,reikia, kad juose imtø dominuoti ne gry-nai techniniai aspektai, o vertybës. Tiktaip pasieksime tikslà sukurti atviresnæEuropà, kuri gerbia pamatines vertybesir gali keisti pasaulá pozityvia linkme.

Mano manymu, pagrindinë ES ir Ru-sijos readmisijos susitarimo problemayra ta, kad neaiðku, ar pagrindinis dë-mesys skiriamas þmogaus teisëms, arpirmenybë teikiama apibendrinamajampoþiûriui á asmenø gràþinimà, t. y. pir-menybë teikiama saugumo, o ne þmo-niðkumo aspektams.

Puikiai suprantu, kad sudarant re-admisijos susitarimus tenka atsispirtinorui sutapatinti nelegalià migracijà sunusikalstamumu. Ir vis dëlto, sudaranttokio pobûdþio susitarimus neturi bûtilinkstama kaip migracijos politikos pa-grindà pasirinkti gràþinimo klausimà.Siekiant mus tenkinanèiø statistiniø re-zultatø vis tiek privalome skirti ypatin-gà dëmesá þmogaus teisëms, t. y. prak-

tiniai aspektai neturi uþgoþti moraliniø.Uþtenka vieno vienintelio nepagarbosþmogaus teisëms atvejo, kad jis sukeltøsusirûpinimà.

Ponas Pirmininke, ponia Komisijosnare, bûtina paminëti, kad didelis trû-kumas yra tai, kad nëra reglamentavi-mo sistemos, pagal kurià bûtø galimaágyvendinti susitarimà.

Manau, kad ið principo galima pri-tarti ðiam susitarimui, taèiau noriu darkartà pabrëþti bûtinybæ sustiprinti Ru-sijos Federacijos gebëjimà valdyti mig-racijà, kad jos valdþios institucijos ga-lëtø prisiimti ásipareigojimus, teksian-èius joms pagal readmisijos sutartá nuoðios sutarties ásigaliojimo dienos.

EP plenarinë sesija

Strasbûras, 2007 m. kovo 15 d.

Pirmiausiai noriu padëkoti kolegomsToomas Savi, Tunne Kelam, VytautuiLandsbergiui ir Èarlzui Tanokui uþ ini-ciatyvà, kad ðiandien iðklausytume Ko-misijos pareiðkimo, o taip pat priimtu-me rezoliucijà dël Galinos Kozlovos.

Ði rezoliucija – dar vienas Europos Par-lamento dokumentas, kalbantis apie þmo-gaus teisiø paþeidimus Rusijoje, kurià suES sieja galiojantis Partnerystës ir bend-radarbiavimo susitarimas bei strateginëpartnerystë, kuri kaip matyti yra grindþia-ma ne bendromis vertybëmis, o pragma-tizmu, ekonomine ir kitokia nauda.

Man kaip Europos Parlamento Þmo-gaus teisiø pakomiteèio narei ypaè svar-bus vienas ES – Rusijos bendradar-biavimo formatas: tai – vykstanèios ESir Rusijos konsultacijos þmogaus teisiø,maþumø ir pagrindiniø laisviø klausi-mais. Ðiame kontekste Galinos Kozlovos,literatûrinio þurnalo Ontsoko redaktorës,Mariø tarybos pirmininko Vladimiro Koz-lovo þmonos brutalus uþpuolimas, jau tu-rëjæs precedentus Mari Respublikoje, netik nusipelno mûsø dëmesio ir ávertini-mo, bet verèia ir dar kartà sugráþti prieþmogaus teisiø padëties Rusijoje apskri-tai.

Naujausiais duomenimis, pagal pavo-jingumà þurnalistams Rusija atsidûrë

antroje vietoje pasaulyje (po Irako), to-dël visiðkai remiu mûsø rezoliucijosnuostatà, kuria Europos Parlamentas ra-gina Rusijos federacines ir vietos valdþiosinstitucijas vykdyti pagal tarptautinæ tei-sæ nustatytus ápareigojimus ne tik garan-tuoti spaudos laisvæ, bet ir ágyvendinti tei-sës aktø nuostatas, susijusias su maþu-mø kalbø ir kultûrø iðsaugojimu ir puo-selëjimu.

Manau, kad ugrofinø maþumos prob-lemà Rusijoje Europos Komisija galëtøiðkelti ir per nuolatiná ES ir Rusijos dia-logà þmogaus teisiø klausimais, ir perbûsimà ES – Rusijos vadovø susitikimà.

L. Andrikienë: „Rusija privalo garantuoti spaudos laisvæ“

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 5ES aktualijos

Europarlamentarø darbas Lietuvoje:kà mes apie tai þinome?Aistë Vasiliauskaitë

Vilnius

Ankstesniuose straipsniuose analiza-vau, kaip mûsø atstovai dirba EuroposParlamente: ar aktyviai dalyvauja disku-sijose plenariniø posëdþiø metu, ar pa-teikia klausimus Komisijai ir Tarybai, ardalyvauja rezoliucijø, kurios yra benesvarbiausi Europos Parlamento doku-mentai, rengime. Ðá kartà paþvelkime áeuroparlamentarø darbà ið kitos pusës,t. y. kaip jie palaiko ryðá su rinkëjais Lie-tuvoje skleisdami informacijà apie darbàEP, rengdami susitikimus, taip pat ar tu-ri biurus Lietuvoje, á kuriuos galëtøkreiptis praðantieji pagalbos ar patarimø.

Europarlamentarø internetinëssvetainës

Ðiais laikais vienas operatyviausiø bû-dø pateikti bei gauti naujausià informaci-jà yra internetas. Kiekvienas europarla-mentaras turi galimybiø sukurti savo as-meninæ internetinæ svetainæ, kurià aplan-kæ rinkëjai Lietuvoje gali greitai suþinoti,kaip jø atstovai dirba Europos Parlamen-te, kokiø klausimø svarstyme dalyvauja,kaip atstovauja jø, t.y. Lietuvos pilieèiø,interesus. Oficiali informacija apie visuseuroparlamentarus pateikiama EuroposParlamento internetiniame puslapyjewww.europarl.europa.eu. Èia galima rastine tik europarlamentarø gyvenimo apra-ðymus, bet ir jø internetiniø svetainiø ad-resus. Svarbu yra ir tai, kad Europos Par-lamento internetinæ svetainæ skaito visaEuropa bei pasaulis.

Perþiûrëjus pateikiamà informacijà apiemûsø atstovus, susidariau gan liûdnà vaiz-dà: Lietuvos atstovai atrodo pakankamaiatitolæ nuo moderniø technologijø, nes tikketuri europarlamentarai ið trylikos nuro-do savo veikianèiø internetiniø svetainiøadresus, tai L. Andrikienë, A. Degutis,J. V. Paleckis ir M. Starkevièiûtë.

Tuo tarpu E. Gentvilo ir G. Didþiokointernetinës svetainës neveikia. Apie kitømûsø atstovø internetines svetaines Eu-ropos Parlamentas nepateikia jokios in-formacijos. Ypaè krinta á akis, jog nuo rin-këjø slepiasi visi Darbo partijos atstovaiEP: apie jø internetines svetaines oficia-liame EP puslapyje informacijos net suþiburiu nerasi. Tik gerokai panarðius in-ternete galima aptikti nuorodas á ðiø eu-roparlamentarø internetines svetaines. Ta-èiau susidaro áspûdis, kad jos skirtos tiktam, kad bûtø atsiskaityta prieð partie-èius, nesiekiant sudominti svetainës lan-kytojø: visos ðiø europarlamentarø sve-tainës nuobodþiai panaðios, tartum sukur-tos pagal vienà kurpaliø.

Na, o keturiø jau minëtø mûsø atstovø,apie kuriuos informacijà galime rasti Eu-ropos Parlamento internetiniame puslapy-je, internetinës svetainës irgi nëra lygiaver-tës. Pavyzdþiui, A. Degutis informacijà savosvetainëje pateikia gana monotoniðkai.

M. Starkevièiûtës internetinæ svetainægalima vadinti netradicine, taèiau èiatrûksta aiðkaus temø iðdëstymo ir natû-ralumo, todël ði svetainë neatrodo solidiir patikima: uþtenka paþvelgti á naujienørubrikà, kurioje nieko naujo nëra nuo2006 m. pabaigos. Reikia pripaþinti, jogL.Andrikienës ir J. V. Paleckio, aktyviau-siøjø Lietuvos europarlamentarø, niekasneaplenkia ir ðioje srityje: jø internetinëssvetainës ádomios, jose galima rasti daugpaèios naujausios informacijos. Taèiau jeireikëtø rinktis, vis dëlto apsistoèiau tiesL. Andrikienës internetine svetaine. Èia ga-lima greitai ir lengvai rasti aktualiausiasnaujienas, daug naudingos informacijosbei straipsniø. Pastebëjau, kad naujienøskiltis papildoma nauja informacija kiek-vienà dienà, o bûna dienø, kai naujienoskeièiamos valandomis. Europarlamentarëlabai daþnai informacijà iliustruoja nuot-raukomis, kurios labai pagyvina visà sve-tainæ, be to, L. Andrikienës nuotraukø ga-lerija yra pati didþiausia. Argi neádomupanarðyti po europarlamentarës darbinesbei asmenines nuotraukas?!

Dienraðèiai internete (blog’ai)Kitas svarbus dalykas internetinëse

svetainëse yra interaktyvus klausimas, ákurá svetainës lankytojai gali anonimið-kai atsakyti. Ðiuos klausimus galima ras-ti tik L.Andrikienës ir J.V.Paleckio inter-netiniuose puslapiuose, kaip ir kità pa-traukianèià dëmesá internetinæ naujovæ,vadinamàjá „blog‘à“, t.y. interaktyvius die-noraðèius, kuriuos skaitytojai gali ko-mentuoti. Tai itin pagyvina internetiniuspuslapius, kadangi kiekvienas interneti-nës svetainës lankytojas turi galimybæ ið-reikðti savo nuomonæ, aktyviai dalyvautiinternetinëse diskusijose tiesiogiai su eu-roparlamentarais. Tiesa, J.V.Paleckis„blog‘à“ naudoja gana retai, o temos yratik politinës. Susidaro áspûdis, kad eu-roparlamentaras nëra linkæs atvirai bend-rauti su skaitytojais. L.Andrikienës inter-netiniame puslapyje neseniai atsiradæs„blog‘as“ tapo neatskiriama jo dalimi, eu-roparlamentarë èia raðo apie savo kas-dieninius darbus, politikà, áspûdþius, ap-lankytas vietas, netgi apie krepðiná, visatai daþnai iliustruojama nuotraukomis.Akivaizdu, jog në vienas kitas mûsø at-stovas nededa tiek pastangø informuotiapie savo darbus, sumanymus, sëkmes irnesëkmes.

Europarlamentarø biurai LietuvojeBe jokios abejonës, internetinës sve-

tainës palaikyti ryðiams su visuomene beirinkëjais tikrai nepakanka. Tai tiesiog bû-das operatyviai skleisti informacijà. Ypa-tingai svarbûs yra tiesioginiai kontaktai suþmonëmis, susitikimai, kuriø metu jie ga-lëtø iðsakyti savo problemas. Tokiems tie-sioginiams kontaktams palaikyti yra gali-mi du bûdai, t.y. kai patys suinteresuotiþmonës atvyksta pas europarlamentarà ábiurà arba kai europarlamentarai iðvyks-ta á susitikimus su visuomene. Pasiþiûrë-kime, ar mûsø atstovai turi biurus Lietu-voje ir kokia veikla juose vyksta. Kaip ro-do internete pateikiama informacija, tryseuroparlamentarai (D.Budreikaitë, A.De-gutis ir E.Maldeikis) neturi savo biurø,kuriuose galëtø priimti pagalbos, konsul-tacijø praðanèius gyventojus. Aiðku, taipgyventi yra daug paprasèiau, juk kam saugalvà kvarðinti dël tautieèiø problemø, kaigalima ramiai bei patogiai tûnoti tolima-me Europos Parlamente Briuselyje...iðva-das padarykite patys.

Kiti europarlamentarai turi biurus Lie-tuvoje, dauguma jø yra atidaryti Vilniuje,keli Kaune ir Klaipëdoje. Europarlamen-tarë M.Starkevièiûtë Lietuvoje yra atida-riusi keturis biurus: Vilniuje, Kaune, Klai-pëdoje ir Panevëþyje. Taèiau biurai trijuosepastaruosiuose miestuose bûna atidarytitik po dvi valandas du kartus per savai-

V. Kilpio archyvo nuotr.

6 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëES aktualijos

tæ. Ieðkant informacijos apie europarla-mentarø biurus ir veiklà juose, susidarobendras áspûdis, kad vis dëlto ryðys suvisuomene yra labai silpnas. Èia, kaip ið-imtá, galiu paminëti europarlamentarësL. Andrikienës, dalinai ir J. Paleckio biu-rø veiklà Vilniuje. Ir internete, ir spaudo-je galime rasti informacijos apie ávairiusrenginius, seminarus, kuriuos organizuo-ja L. Andrikienë. Europarlamentarës biu-re vyksta diskusijos ávairiais aktualiaisklausimais: apie ES regioninæ politikà,energetikos saugumà, Europos kaimynys-tës politikà. Taip pat krinta á akis áspû-dingas prelegentø bûrys: diskusijose da-lyvauja mokslo, verslo, valdþios instituci-jø atstovai. Informacija apie rengiamasdiskusijas nuolat pateikiama L.Andrikie-nës internetinëje svetainëje, taigi, diskusijøturinys ir iðvados yra prieinami kiekvie-nam tautieèiui, besidominèiam konkreèiatema. Iki ðiol neteko girdëti, kad kitas eu-roparlamentaras organizuotø panaðauspobûdþio renginius, kurie paskatintø mû-sø visuomenæ domëtis tuo, kas vyksta ESir pasaulyje, norëtø bei galëtø iðreikðti sa-vo nuomonæ aktualiu klausimu, o ne tikbûti vietinio lygmens skandalø liudinin-kais bei dalyviais.

Europarlamentarø susitikimai sutauta

Ne kiekvienam þmogui yra lengva at-vaþiuoti susitikti su europarlamentaru jobiure, o neretai kokiame tolimesniamemiestelyje ar kaime gyvenantis lietuvis net

ir neþinotø, kur ir pas kà jam reikëtø va-þiuoti. Todël svarbu, kad ir patys mûsøeuroparlamentarai rodytø iniciatyvà ir va-þiuotø susitikti su þmonëmis kituosemiestuose ir miesteliuose, pasakotø apiesavo veiklà, iðklausytø á susitikimus atvy-kusiøjø problemas ir lûkesèius. Tokioseuroparlamentarø iðvykos visada bûna di-delis ávykis ir paprastai atsispindi regio-ninëje spaudoje. Perþvelgus pastarøjømetø regioninæ ir rajoninæ spaudà, paste-bëjau, kad daþniausiai vëlgi minima eu-roparlamentarë L. Andrikienë. Remiantisstraipsniais Lietuvos regioniniuose irrajoniniuose laikraðèiuose, susitikimai sueuroparlamentare vyksta ávairiuose Lietu-vos kampeliuose ir susilaukia didelio vi-suomenës ir vietos valdþios dëmesio. Beto, L.Andrikienë mielai bendrauja sumoksleiviais ir studentais, pasakoja jiemsapie Europos Sàjungà bei savo veiklà Eu-ropos Parlamente. Suskaièiavau, kad perpastaruosius aðtuonis mënesius europar-lamentarë aplankë ir susitiko su savi-valdybiø vadovais, specialistais, moks-leiviais, studentais, verslininkais, kultûrosþmonëmis net dvideðimtyje (!) Lietuvosmiestø ir miesteliø.

Europarlamentarai V. Landsbergis,J. V. Paleckis, M. Starkevièiûtë, E. Gentvi-las irgi rengia panaðias iðvykas, taèiau jieðiai veiklai skiria þymiai maþiau dëme-sio, organizuoja vos vienà kità susitiki-mà.

Internetinëje Ð. Biruèio svetainëje ra-ðoma, jog europarlamentaras tæsia susiti-

kimø ciklà Lietuvoje. Tai sudomino,tikëjausi, kad bent ðioje srityje Ð. Birutisyra aktyvus. Deja, nieko ypatingo ir èianepastebëjau, nes ðiais metais jis buvo ið-vykæs tik á ðalia Vilniaus esanèius Sali-ninkus bei á Ðiauliø universitetà. Apie eu-roparlamentariø D.Budreikaitës, J. Dièku-tës susitikimus su Lietuvos visuomene ap-skritai nepavyko aptikti jokios informaci-jos. Be viso kito, nustebino D.Budreikai-tës internetinëje svetainëje pateikiama in-formacija rubrikoje „Darbas Lietuvoje“: èianëra naujienø nuo 2006 m. geguþës më-nesio. Turbût europarlamentarë pamirðo,kad ir Lietuvoje reikëtø ðá bei tà nuveikti.

Taigi, vaizdelis gana liûdnas. Panaðu,kad didþioji dauguma mûsø europarlamen-tarø tiesiog pamirðo tuos, kurie rinkimuo-se á Europos Parlamentà atidavë uþ juossavo balsus. Ar galime tikëtis þymiø poky-èiø kadencijai Europos Parlamente per-siritus á antrà pusæ? Sakoma, kad á pakal-næ visada lengviau ir greièiau, nei á kalnà...Manau, kad ne. Didysis sambrûzdis ir„darbas“ prasidës prieð naujus, 2009 m.vyksianèius rinkimus á Europos Parlamen-tà, kuomet kiekviena partija ir kandidatasá europarlamentarus ims deklaruoti, kiekdaug buvo padaryta Lietuvai ir jos þmo-nëms. Turësime atskirti darbininkus(tikrus, o ne tuos, kuriø partija vadinasiDarbo vardu) nuo populistø.

2007 m. geguþë

LIETUVA ES: apibendrinimai, áþvalgosL. Andrikienës interviu „Kupiðkënø mintims“

K.M.: Pasaulio arenoje pastaruojumetu vis daþniau akcentuojama ekono-minë, prekybinë ir piniginë ES jëga. Arsvarbus þmogiðkasis faktorius (neskai-tant intelektualiniø þmogaus „kaðtø“)priimant konkreèius sprendimus, svars-tant ES plëtros ribas ir kt.?

LLA: Be þmogaus valios ir darbo nie-kas ðiandieniniame pasaulyje nepasidaro.Ir ekonominë, ir prekybinë, ir piniginë,kaip Jûs sakote, Europos Sàjungos jëgaatsirado tik didelio bendro darbo ir su-vienytø pastangø dëka. Taigi, þmonës vis-kà ir nulemia, jø politinë valia ir darbas.

O jei kalbame apie Europos Sàjungosplëtrà, tai ir vël þmoniø valia bus svar-biausias dalykas. Teisybë, ES sutartyje,kuri privaloma visoms ES valstybëms na-rëms, áraðyta, kad Europos Sàjungos vals-tybe gali tapti Europos (pabrëþiu – Euro-pos) valstybë, atitinkanti tam tikrus rei-kalavimus (demokratija, rinkos ekonomi-ka, ES teisynas ir kt.), taèiau sprendimà,ar konkreti ðalis kandidatë jau atitinkanarystës ES reikalavimus, priima þmo-

nës – Europos Parlamentas, Europos Ko-misija, Taryba, kurià sudaro visø valsty-biø nariø atstovai, taip pat ir visø ES vals-tybiø nariø parlamentai. O kiekvienosvalstybës pasirengimas narystei EuroposSàjungoje – tai vëlgi þmoniø valios ir dar-bo rezultatas. Juk puikiai prisimename,kad Lietuva pareiðkë norà tapti ES nare1995 metais, o tapo ja tik 2004 m. gegu-þæ. Prisimename ir tai, kiek mums, Lie-tuvai tai kainavo, kai per maþiau nei de-ðimtmetá turëjome ne tik sukurti, bet irátvirtinti rinkos ekonomikà, beveik baigtiprivatizacijà (daugeliui tapusià keiksma-þodþiu), átvirtinti demokratijà, sustiprintidemokratines institucijas, þodþiu, maþiaunei per deðimtmetá padaryti tai, kà kitosvalstybës darë kelis deðimtmeèius. Todëlir visos reformos, po Nepriklausomybësatkûrimo vykusios Lietuvoje, buvo tokiosskausmingos. Bet manau, kad vertëjo taidaryti, dþiaugiuosi, kad nesustojome pu-siaukelëje kaip Ukraina ar Moldova, ne-iðsigandome, stûmëmës pirmyn, ir norsvis dar daug problemø turëdami (emigra-

cija, skurdas, silpna socialinë valstybësparama jos reikalingiems þmonëms, svei-katos apsaugos sistemos trûkumai ir kt.)esame Europos Sàjungoje, galime naudo-tis daugybe narystës ES privalumø.

Taigi, þmogaus valia ir darbas yra le-miami dalykai. Nors daþnai prisimenu irkità posaká: þmogus planuoja, o Dievasatlaidþiai ðypsosi...

K.M.: Kokios ES problemos pasta-ruoju metu sprendþiamos Briuselyje arStrasbûre, kiek jos aktualios Lietuvai?

LLA: Lietuva jau turëtø suprasti, ási-

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 7ES aktualijos

sàmoninti: visi sprendimai, kurie priima-mi Briuselyje ir Strasbûre, galioja visiems492 milijonams Europos Sàjungos pilie-èiø, gyvenanèiø 27 valstybëse narëse. Tiesprendimai galioja ir Lietuvos pilieèiams.Ir kadangi Europos Sàjungos teisës aktaiir normos turi virðenybæ nacionalinës tei-sës poþiûriu, tai Europos Sàjungoje pri-imti sprendimai po kiek laiko ásigaliojair Lietuvoje. Bet tai nëra ið aukðèiau pri-mesta valia. Kad europiniuose sprendi-muose bûtø atspindëti ir Lietuvos þmo-niø interesai, lûkesèiai ir norai, mes turi-me 13 atstovø, dirbanèiø Europos Parla-mente, kuriuos iðrinkome 2004 m. bir-þelá, turime Europos Komisijos naræ, pa-skirtà dar A.Brazausko vyriausybës, o Lie-tuvos valstybës vadovai, ministrai, þemes-ni pareigûnai dalyvauja Tarybos posëd-þiuose. Galime tik patys sau palinkëti bûtiaktyvesniais, iðmokti geriau koordinuotimûsø tarpusavio veiksmus ir pozicijas,paprastai pasakius, turime sugebëti veik-ti sutelktai ir valstybiðkai, kaip vienaskumðtis, jei norime, kad Lietuvos balsasbûtø iðgirstas.

O Europos Sàjungoje ðiuo metu svars-toma daugybë Lietuvai svarbiø klausimø.Tai – ir ES bendroji energetikos politika(kad uþsitikrintume energetiná saugumà),ir mobiliøjø telefonø tarifai (kad lietu-viams bûnant uþsienyje ar skambinant áuþsiená nuo mûsø mobiliojo ryðio bend-rovës neluptø keliø kailiø uþ „roumingà“),ir Europos jaunøjø ûkininkø ateitis, ir to-lesnë ES plëtra, ir ES biudþetas (kamskirsime lëðas ið ES biudþeto 2008 m.,kaip paskirstysime ES biudþetà, kuriamebus apie 120 milijardø eurø).

Kas gali paneigti, kad tai – tikrai svar-bûs klausimai, ir kad jie tikrai aktualûsLietuvai? O tai – tik maþa Europos Sà-jungos darbotvarkës dalis.

K.M.: Ar Lietuvai nereikëjo ES fon-dø lëðas numatyti visai kitoms sritims?Galbût ðiandien galëtume kalbëti apiekitokià, geresnæ ekonominæ situacijà ða-lyje, galëtume kalbëti apie þymiai pla-tesnes Lietuvos perspektyvas po2010-øjø?

LLA: Lietuva nustatë savo prioritetusir pirmajam narystës ES laikotarpiui(2004–2006 m.), kuris jau baigësi, ir nau-jajam – 2007–2013 m., kuris tik praside-da. Nemanau, kad prioritetai yra blogi,taèiau turiu daug priekaiðtø mûsø ES fi-nansinës paramos skirstymo tvarkai, ku-rià patys sukûrëme, o Europos Komisijatik patvirtino. Pirmuosius trejus metusviskà sprendë ir skirstë Vilnius, kuris jautapo valstybe valstybëje. Neturiu iliuzijø,kad kada nors Kupiðkis atrodys kaip Vil-nius, sostinë visur yra sostinë, bet þinaune vienà valstybæ, kur sostinëje susitelkævaldþios ástaigos, taèiau visai kitas mies-tas ar net keli teisëtai didþiuojasi aukð-tesniu gyvenimo lygiu, geriau iðplëtota pa-slaugø sfera, pramone, verslu. Pavyzdþiu

galëtø bûti Roma ir Milanas Italijoje, bettokiø pavyzdþiø galima nurodyti daug.

Vienas ið bûdø tai pasiekti – atsisaky-ti perdëtos centralizacijos mûsø valstybë-je, centralizuotos ES lëðø skirstymo sis-temos, kai viskas paskirstoma Vilniuje.Regionai per regionø plëtros tarybas yravisiðkai pajëgûs paskirstyti bent dalá (norspenktadalá!) ES struktûriniø fondø lëðø,ir neabejoju, kad rezultatus netruktumepajusti. Antras dalykas – vieðieji projek-tai (mokyklø, ligoniniø renovacija ir pan.)neturëtø dalyvauti konkursuose: nëra rei-kalo ðvaistyti lëðas projektø rengimui irkonkursams, kai kiekviename regione, sa-vivaldybëje puikiai þinoma, kur ir kokioremonto reikia mokyklai ar ligoninei, ko-kios lëðos reikalingos. Kas darë projektà,rengë paraiðkà, puikiai þino, koks tai dar-bas, kiek darbo ir lëðø reikalaujantis, irkoks mûsø pirmøjø trejø metø patyrimas.

O kalbant apie prioritetus, tai að pri-mygtinai siûlyèiau keletà dalykø: pirmiau-sia – daugiabuèiø gyvenamøjø namø re-novacijà. Antra – keliø asfaltavimà (gëda,kad paèiame Europos viduryje XXI am-þiuje turime dar tiek neasfaltuotø keliø,vieðkeliai kerta net kelis ðimtus gyvento-jø turinèias gyvenvietes, ir jei asfaltuosi-me tokiais tempais kaip iki ðiol, mumsprireiks apie 50 metø, kad susitvarkytu-me kelius!). Treèia - vandentiekis ir van-denvala gyvenvietëse, kur gyvena maþiaunei 500 gyventojø: turime iðmokti susi-tvarkyti atliekas, ðiukðles, nuotekas, vai-kams ir anûkams turime palikti ðvariàLietuvà. Beje, gana lietuviams bent XXIamþiuje vaikðèioti á bûdeles su ðirdele...Þodþiu, susitvarkykime, ir patiems busmaloniau gyventi.

K.M.: Kokius kontrargumentus ga-lëtumëte pateikti Lietuvoje gyvenan-èiam euroskeptikui?

LLA: Viskas priklausytø nuo to, dëlko tas euroskeptikas yra skeptiðkas: arapskritai, jo nuomone, ES yra neperspek-tyvus projektas, ir Lietuvai nevertëjo á jájungtis (pavadinkime já pirmuoju skepti-

ku), ar dël to, kad jis tiesiog daugiau ti-këjosi ið Europos Sàjungos: daugiau sau-gumo, daugiau pinigø, apskritai daugiaudëmesio Lietuvai, ar kad gyvenimas ásto-jus á ES staigiai pagerës, ir todël dabaryra nusiteikæs skeptiðkai (antrasis skep-

tikas). O gal skeptiðkas todël, kad mano,jog Lietuvai apskritai nereikia jungtis á jo-kias sàjungas, reikia dþiaugtis nepriklau-somybe arba, pavyzdþiui, bûti neutraliavalstybe, nesijungiant nei á ES, nei á NA-TO (treèiasis skeptikas). Ir kiekvienamskeptikui atsakymas bûtø vis kitoks.

Pirmajam: visa Europos istorija yrakarø istorija. Kai mokykloje mokomësEuropos istorijà, puikiai matyti, kad be-veik visas vadovëlis yra apie tai, kas ko-kiame amþiuje ar kokiais metais vieni ki-tus nukariavo, kiek þmoniø iðþudë, kiekmiestø sugriovë. Europa palyginus yra

maþas þemynas, ir èia ðimtmeèius vykokova dël þemiø, átakos, interesø zonø irpan. Ir tik po antrojo pasaulinio karo, ku-riame þuvo 56 milijonai þmoniø, vien Eu-ropoje – 39 milijonai þmoniø, europieèiaitarsi atsikvoðëjo, ir keliø to meto Euro-pos valstybiø lyderiø ar tiesiog labai þi-nomø þmoniø – prancûzo Roberto Ðuma-no, vokieèio Konrado Adenauerio, angloVinstono Èerèilio, italo Altiero Spinelli irkai kuriø kitø – pastangomis Europa bu-vo pradëta vienyti. Taip prieð penkias de-ðimtis metø atsirado Europos bendrija,kuri vëliau iðaugo iki ðiandieninës Euro-pos Sàjungos. Tikslas pasiektas – visà ðálaikà ES priklausanèios ðalys nekariavotarpusavyje, Europa laimëjo penkiasde-ðimt metø – pusë ðimtmeèio! – taikos irgerovës. Kai mûsø anûkai mokysis apieðá laikotarpá, toji istorijos vadovëlio dalisbus tiesiog nuobodi, ar ne? Iðskyrus galtik ávykius Rytø Europoje, kur bus para-ðyta, kad po sovietø padu kelis deðimt-meèius buvusios tautos, tame tarpe ir lie-tuviai, prisikëlë naujam gyvenimui, atkû-rë nepriklausomà Lietuvos valstybæ, kurilabai greitai (taip, net labai greitai!) tapoNATO ir ES nare.

Antrajam: Europos Sàjunga lyginantsu mûsø Lietuva yra milþiniðkas galimy-bes turinti 27 valstybiø sàjunga, ir josfinansinë parama Lietuvai taip pat yramilþiniðka: pavyzdþiui, vien ið ES struk-tûriniø ir Sanglaudos fondø, neskaitantkitos paramos, 2007–2013 m. Lietuvaipaskirta 6,746 milijardai eurø (arba 23milijardai litø), o 2004–2006 m. Lietu-vai buvo paskirta 1,5 milijardai eurø (pa-dauginkite ið 3,45 ir þinosite, kiek taibus skaièiuojant litais). Visa Lietuvai nu-matyta ES finansinë parama 2007–2013m. laikotarpiui – 36 milijardai litø. EStaip elgiasi todël, kad Europos Sàjungo-je galioja solidarumo principas, kad tur-tingesnës valstybës padeda ekonomiðkaisilpnesnëms, ir taip daroma todël, kadvisa Europos Sàjunga ágautø didesná pa-greitá, kad tai bûtø stipriø valstybiø Eu-ropa, paprastai pasakius – kad nebûtøvargingø ir silpnø valstybiø, kurios visàES temptø þemyn, kuriose anksèiau arvëliau reikëtø laukti socialiniø neramu-mø, þmoniø nepasitenkinimo ir pan.Daug svarbesnis kitas klausimas: ar Lie-tuva sugeba pasiimti jai „atidëtus“ ES pi-nigus, ar ES paramà naudojame tomssritims, kur rezultatas, efektas yradidþiausias, pagaliau – ar teisingai nau-dojame tuos pinigus, ar jie negrobstomi,ar nëra piktnaudþiavimø? Teisybë, yraproblemø ir ES: vis dar neiðmokstamakalbëti vienu balsu su kitomis valstybë-mis, Europos Sàjungà bandoma suskal-dyti, iðardyti jos vienybæ pasinaudojantnacionaliniais valstybiø interesais (pavyz-dþiui, pasiûlant maþesnes energijos re-sursø kainas ar kitoká masalà), ir tenkapripaþinti, kad kol kas tai pavyksta. O

8 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëBaltijos jûros strategija

Europos Komisijos narys Jacques Barrot, atsakingas uþtransportà. Europos Komisijos archyvo nuotr.

nuo tokios politikos galiausiai kenèia irvisa Europos Sàjunga, ir Lietuva.

Treèiajam: kiekvienas norime gyventivalstybëje, kuri yra ne tik graþi, bet ir tur-tinga, moderni, klestinti, kurioje gyvenapasiturintys ir dël savo ateities nesibai-minantys þmonës. Valstybëje, kurioje sau-gu gyventi, kurioje ðvarios upës ir eþerai,neuþterðta þemë, kurioje gali ramiai dirbti,auginti vaikus ir pan. To nori kiekvienasnormalus þmogus, ir to siekiame. Taèiautikëtis, kad mes, Lietuva, kurioje beveiknëra jokiø gamtos turtø (nei naftos, neidujø, nei aukso) ir kurioje gyvena vos 3,4milijonai gyventojø, galësime vieni sukur-ti stiprià ekonomikà, garantuoti valstybëssaugumà ir t. t., yra nerealu. Tam ir bu-vo sukurta ir NATO, ir ES, kad bend-romis jëgomis, kartu bûtø padaryta tai,ko nepajëgiame padaryti kiekviena vals-tybë atskirai.

O neutralumas mûsø geografinëje pa-dëtyje apskritai yra tik iliuzija. Lietuva yrakryþkelëje, kur susiduria rytø ir vakarø,ðiaurës ir pietø interesai. Uþ gyvenimà ðio-je vietoje reikia mokëti, gal todël ir Lietu-va ið XV a. Lietuvos – nuo jûros iki jû-ros – liko tik þemës lopinëlis prie Balti-jos. Mus bûtø stûmæ dar toliau, bet lietu-viai atsirëmë á jûrà ir toliau nebesitrau-kë. O gal trauktis nebebuvo kur?...

Interviu spausdintas „Kupiðkënø mintyse“ir „Birþieèiø þodyje“

L. Andrikienës kalba

EP plenarinëje sesijoje

Strasbûras, 2007 m. vasario 15 d.

Ðios dienos debatai dël dialogo tarpKinijos Liaudies Respublikos vyriausybësir Dalai Lamos pasiuntiniø yra ypatin-gai svarbûs dël daugelio prieþasèiø, betpirmiausia todël, kad 2007 m. sausio17 d. Pekine oficialiai prasidëjo derybosdël naujo ES ir Kinijos partnerystës irbendradarbiavimo pagrindø susitarimo.Be to, ne kartà esame pritaræ KLR vy-riausybës ir Jo Ðventenybës Dalai La-mos ásipareigojimams iðspræsti Tibetoklausimà dialogo bûdu.

Manau, kad Europos Parlamentas,praeityje priëmæs ne vienà rezoliucijà dëlTibeto, þmogaus teisiø padëties KinijosLiaudies Respublikoje, taip pat dël KLRir Dalai Lamos pasiuntiniø dialogo, turiparaginti Tarybà, Komisijà ir ES valsty-bes nares aktyviai remti ðio dialogo in-tensyvinimà ir siekti rezultato. O kol ne-pasiekta apèiuopiamø rezultatø spren-dþiant esminius klausimus – konsultuo-jantis su abiem ðalimis ávertinti, koká to-lesná vaidmená Europos Sàjunga gali vai-dinti siekdama palengvinti Tibeto klausi-

mo sprendimà derybø keliu, taip pat irpaskirdama ES specialøjá ágaliotiná Tibe-tui.

Remiu mûsø svarstomos rezoliucijosnuostatà paraginti Vyriausiàjá ágaliotiná irTarybos generaliná sekretoriø á metinápraneðimà Parlamentui dël BUSP átrauk-ti informacijà apie Kinijos Liaudies Res-publikos ir Jo Ðventenybës Dalai Lamospasiuntiniø dialogo paþangà 2007 m., otaip pat ir vëliau.

Esu ásitikinusi, kad Europos Komi-sija turi iðkelti Tibeto ir dviejø ðaliø de-rybø atnaujinimo klausimà per derybasdël naujojo ES ir Kinijos partnerystës irbendradarbiavimo pagrindø susitarimo,o taip pat praneðti Parlamentui apie Ki-nijos Liaudies Respublikos ir Jo Ðven-tenybës Dalai Lamos pasiuntiniø dialo-go paþangà 2007 metais.

Be to, Tarybai pirmininkaujanti vals-tybë – Vokietija – galëtø inicijuoti ir pri-imti deklaracijà, kurioje bûtø nurodo-ma, kaip ES galëtø prisidëti siekiant tai-kaus ir derybø bûdu pasiekto Tibetoklausimo sprendimo.

Taip pat dëkoju Tomui Mannui ir ki-tiems kolegoms, inicijavusiems ðiandienmûsø svarstomà rezoliucijà.

Kinija raginama pradëti dialogàsu Tibetu

ES transporto politikos prioritetai Baltijos jûros regione

Europos Parlamento narësdr. Laimos Andrikienës klausimasKomisijaiVyriausybës valanda2007 m. kovo sesija

Po ES plëtros 2004 m. dauguma prieBaltijos jûros esanèiø valstybiø yra ESvalstybës narës, kuriose dël plataus mas-to ekonominës veiklos ir didëjanèios ESvalstybiø nariø ir kaimyniniø ðaliø bend-radarbiavimo svarbos atsiranda transpor-to paslaugø sistemos naujos kokybës irnaujoviðkø sprendimø poreikis, siekiantracionalizuoti kroviniø srautus regione.

Kokie yra nauji ES transporto politi-kos prioritetai ir tendencijos, susijusios suBaltijos jûros regionu ir Baltijos ðalimis,ypaè atsiþvelgiant á trumpalaikæ ir ilgalai-kæ perspektyvas?

Europos Komisijos atsakymas2007 m. kovo 13 d.

Baltijos regiono ðaliø ekonomikos au-gimas yra didesnis negu ES vidurkis. Taireiðkia, kad daugëja perveþimø tarp Bal-tijos valstybiø ir uþ jø ribø poreikis.

Septyni ið trisdeðimties prioritetiniøtranseuropinio transporto tinklo (TEN–T) projektø, kuriuos 2004 m. nustatëEuropos Parlamentas ir Taryba, susijæ suBaltijos jûros regionu. Nepaisant to, kadatsiþvelgiant á TEN biudþetà (2007–2013)galimybës yra ribotos, naujosioms vals-tybëms narëms turëtø bûti suteikta gali-mybë, naudojantis regioniniais fondais,ypaè Sanglaudos fondu, iki nustatyto ter-mino ágyvendinti daugelá prioritetiniø

projektø ir modernizuoti savo geleþinke-lio bei keliø tinklà ir svarbius tarptauti-nius ar regioninius oro uostus.

Jûros transportas Baltijos regionetampa vis svarbesnis – apie 50 proc. ið-orës prekybos susijusi su gabenimu jûra.Taigi ypatingà dëmesá reikëtø skirti inves-ticijoms á uostø ir nuo uostø nutolusiøvalstybiø infrastruktûrà. Vadinamosios jû-ros magistralës taip pat labai svarbios.Jos nurodytos Komisijos komunikate dëlsvarbiausiø Europos transporto aðiø plët-ros á kaimynines ðalis, kaip viena ið pen-kiø tarpvalstybiniø transporto aðiø, la-biausiai padedanèiø skatinti mainus, pre-kybà ir tarptautiná transportà, kurios tu-rëtø padëti ilguoju laikotarpiu sustiprintiregionø bendradarbiavimà ir integracijà.Ðiaurës aðis ypatingai svarbi Baltijos jû-ros regionui. Ji jungia Rusijà ir Norvegijàsu Ðiaurës ir Baltijos regiono valstybëmisnarëmis.

Kalbant apie geleþinkeliø transportà,ES politiniai prioritetai apima susijusiøðaliø geleþinkelio rinkos atvërimà ir skir-tingø bëgiø geleþinkelio sistemø tarpusa-vio sàveikos plëtrà.

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 9

lyvavo Baltijos Europos parlamentarøgrupës vadovai: pirmininkas Christop-her Beazley (Jungtinë Karalystë), vice-pirmininkai Henrik Lax (Suomija), Tun-ne Kelam (Estija), Laima Andrikienë irVytautas Landsbergis.

„Mes, Europos Parlamento nariai,pristatëme Strategijà Lietuvos premjeruiir praðëme ES Taryboje paremti jà. Pa-

Baltijos jûros strategija

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJADËL BALTIJOS JÛROS STRATEGIJOS

2007 m. balandþio 19 d.Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,atsiþvelgdamas á tai, kad:Baltijos jûros regiono Europos Sàjungos valstybëse narëse gyvena apie 147 mln. þmoniø – 30 procentø visø Europos Sàjungos pilieèiø,

sukuriama 25 procentai Europos Sàjungos bendrojo vidaus produkto; Baltijos jûros regionas yra vienas dinamiðkiausiai besivystanèiø Europosregionø, taèiau dar nëra visiðkai panaudotas jo konkurencingumo potencialas;

Baltijos jûra yra þemyninë ir viena ið labiausiai uþterðtø pasaulio jûrø; ji labai jautri tarðai – tai pripaþinta pasaulio mastu;bûtina koordinuoti veiksmus ir sprendimus tarp visø Baltijos jûros valstybiø, siekiant sukurti sàlygas saugiai ir tvariai ekonominæ bei

socialinæ aplinkà tausojanèiai regiono plëtrai,sveikina Europos Parlamento iniciatyvà parengti Europos Sàjungos Baltijos jûros strategijà, kuri taptø Ðiaurës matmens vidiniu ramsèiu; ði

nauja Europos Sàjungos politika paskatintø aðtuonias Europos Sàjungos valstybes nares glaudþiai bendradarbiauti aplinkosaugos, ekonomikos,kultûros ir ðvietimo bei saugumo srityse, á ðá bendradarbiavimà átraukiant ir Rusijos Kaliningrado srities bei Sankt Peterburgo regionus;

remia Europos Parlamento iniciatyvà – Baltijos jûros strategijai planuoti ir skirti finansavimà Europos Sàjungos biudþete atskira eilute;kvieèia Europos Sàjungos Tarybà pripaþinti Baltijos jûros regiono plëtrà vienu ið prioritetø ir palaikyti ðá Europos Parlamento pasiûlymàpriimant atitinkamus sprendimus;

paþymi, kad ðiai strategijai ágyvendinti turi bûti imamasi visø reikiamø veiksmø ir sprendimø nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniulygmeniu; Baltijos jûros valstybës turëtø numatyti pakankamai lëðø programoms ir veiksmams Baltijos jûroje finansuoti;

ragina nacionalinius Baltijos jûros valstybiø parlamentus aktyviai ásijungti ir dalyvauti kuriant parlamentinæ Baltijos jûros strategijos forma-vimo ir ágyvendinimo politikà;

pareiðkia, kad ypatingas dëmesys turi bûti skiriamas Baltijos jûros ekologijos katastrofinei padëèiai taisyti ir siekiant uþkirsti kelià naujomsekologinëms katastrofoms Baltijos jûroje; kvieèia visas valstybes, vykdanèias veiklà Baltijos jûroje, vadovautis teisingumo ir bendros atsakomy-bës principais;

paþymi, kad reikalinga skatinti visapusiðkai naudingà pasikeitimà patirtimi ir darbo praktika tarp Baltijos jûros, Vidurþemio jûros irJuodosios jûros regionø, taip ávairiapusiðkai stiprinant Europos Sàjungos kaimynystæ;

kvieèia visas Baltijos jûros regiono Europos Sàjungos valstybes nares aktyviai dalyvauti ágyvendinant Baltijos jûros strategijà ir kartu suEuropos Komisija ir Europos Sàjungai pirmininkaujanèia ðalimi uþtikrinti tinkamà Baltijos jûros strategijos finansavimà.

SEIMO PIRMININKAS VIKTORAS MUNTIANAS

Ðiø metø kovo pradþioje EuroposParlamente Briuselyje Lietuvos atstovësLaimos Andrikienës iniciatyva èia vieðin-èiam Lietuvos Ministrui PirmininkuiG. Kirkilui buvo pristatyta Baltijos jûrosregiono strategija, kuriai EP didele bal-sø dauguma pritarë 2006 m. lapkrièio16 dienà.

Susitikime su Lietuvos premjeru da-

Lietuvos premjerui pristatyta Baltijos jûros strategijagrindinis Strategijos tikslas – Baltijos jû-ros regiono plëtra, ðio regiono konku-rencinio potencialo iðnaudojimas, jo pa-vertimas dinamiðku, sparèiai besiplëto-janèiu regionu ne tik jo, bet visos ESnaudai. Strategijos prioritetai – aplinkosapsauga, ekonomika, áskaitant energeti-kà ir transportà, ðvietimas, kultûra irsaugumas, apimant energetiná saugumà.Ir svarbiausia – ðios Strategijos ágyven-dinimo finansavimas ið ES biudþeto at-skira eilute“, – po susitikimo teigëL. Andrikienë.

Lietuvos Ministras PirmininkasG. Kirkilas pritarë Strategijos tikslamsir idëjoms, paþymëdamas, kad ðis re-gionas dabartinëje ES plëtojasi sparèiau-siai, todël Strategija, kurioje daug dë-mesio skiriama energetikai, aplinkos ap-saugai ir kitiems svarbiems priorite-tams, regionui yra reikalinga ir todëlremtina.

Susitikimo metu buvo pasikeistanuomonëmis ir dël Kaliningrado sritiesateities, tolesnio jos demilitarizavimo,Lietuvos – Lenkijos santykiø, naujos ato-minës elektrinës bei elektros tilto tarpLietuvos ir Lenkijos statybos, taip patdël dujø tiekimo ið Norvegijos galimybiø.

EP narës dr. Laimos Andrikienës biuroinformacija

Europos Parlamento Baltijos Europos parlamentarø grupës vadovai ir nariai su Lietuvos Respublikos MinistruPirmininku Gediminu Kirkilu. Briuselis, Europos Parlamentas, 2007 m. kovo 7 d.

Europos Parlamento archyvo nuotrauka

10 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëSpecialus reportaþas: Europos kaimynystës politika

Europos kaimynystës politika ir Lietuvos indëlis

Aldona Drëgvaitë

Kaip Europos Sàjungai sekasi ágy-vendinti kaimynystës politikà, koksLietuvos vaidmuo ir tikslai, ar Lietu-vos veikimas ðioje srityje efektyvus –aptarti ðiuos klausimus europarlamen-tarë dr. Laima Andrikienë savo biureVilniuje vasario 21 d. sukvietë Lietu-vos politikus, politologus, þiniasklaidosatstovus.

Diskusijoje praneðimus skaitë LR uþ-sienio reikalø ministerijos (URM) Bend-rosios uþsienio ir saugumo politikos sky-riaus vedëjas Tomas Gulbinas, Strategi-niø studijø centro direktorius dr. Egidi-jus Motieka, Europos Komisijos atstovy-bës Lietuvoje vadovas Kæstutis Sadaus-kas. Diskusijoje dalyvavo Mykolo Rome-rio universiteto profesoriai Ðarûnas Lie-kis, Arûnas Augustinaitis, Bronius Kuz-mickas, LR Seimo narys Emanuelis Zin-geris, þurnalistai Saulius Spurga (inter-netinis laikraðtis www.balsas.lt), Raimon-das Vyðniauskas (þurnalas „Lithuania To-day“), Valdas Kilpys, dr. Romas Batûrair kt.

Europos kaimynystës politikai –11 milijardø eurø. Kaip juospanaudosime?

Pradëdama diskusijà dr. L. Andrikie-në pastebëjo, kad Europos ParlamenteEuropos kaimynystës politikai skiriamadaug dëmesio. Europarlamentarë akcen-tavo, kad 2007–2013 m. Europos kaimy-nystës politikos finansiniam instrumen-tui paskirta ið pirmo þvilgsnio gana soli-di suma – 11 mlrd. eurø, taèiau pasakLaimos Andrikienës, to tikrai nepakanka,turint galvoje, kad ði suma skirta septy-neriems metams ir ðeðiolikai valstybiø.

Pastaruoju metu Europos Parlamen-to Uþsienio reikalø komitetas ið keliø Eu-ropos Parlamento nariø sudarë dvi Eu-ropos kaimynystës politikos ágyvendini-mo darbo grupes: vienà – pietø, kita – ry-tø kaimynëms (Armënija, Azerbaidþanas,Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina irRusija. Kaip jau minëta, Europos kaimy-nystës politika neapima Rusijos, taèiauði valstybë yra darbo grupës dëmesio ob-jektas dël jos daromos átakos ES rytøkaimynëms ir kai kuriø bendrø projek-tø). Pastarojoje grupëje dirba ir Lietuvosatstovë Laima Andrikienë. Ðiø darbo gru-piø paskirtis – glaudþiai dirbant su Eu-ropos Komisijos atstovais pasiekti, kadEuropos kaimynystës politika bûtø efek-tyvi, kad jos ágyvendinimui skirtos lëðos

bûtø panaudotos tikslingai, be to, padi-dinti Europos Parlamento vaidmená.

„Europos Parlamente teko girdëti,kad jau pakankamai daug dëmesio skir-ta Rytø dimensijai (suprask – pastaroji,2004 m. ES plëtra, buvo á rytus, taigi,duoklë rytams atiduota), kad laikas at-sigræþti á pietinius ES kaimynus. Neat-metu pietø dimensijos svarbos, taèiau da-lyvaujant darbo grupëje, skirtoje nagri-nëti Europos kaimynystës rytø politikà,be kitø dalykø man labai rûpi Europoskaimynystës politikos svarba Lietuvai,koks Lietuvos vaidmuo ir indëlis ðiojesrityje, kas jau padaryta, kas daroma.Daþnai girdime, kad Lietuva siekia bûtiðio regiono lydere. Taigi, kiek pagrástosmûsø ambicijos, kokios mûsø realios ga-limybës?“, – diskusijos dalyviams këlëklausimà europarlamentarë.

URM atstovas Tomas Gulbinas:„Á Lietuvos pasiûlymus atsiþvelgiama“.

Kalbëdamas apie Lietuvos indëlá á Eu-ropos kaimynystës politikà T.Gulbinas ið-skyrë dvi kryptis: pirma, tai darbas Briu-selyje su ávairiomis ES institucijomis, pa-stangos, kad „mûsø, Lietuvos interesaiskambëtø, kad mûsø pasiûlyti klausimaibûtø svarstomi ir atspindëti sprendimuo-se, t. y. kad mes bûtume iðklausyti ir ið-girsti“; antra, Lietuvos veikimas kaimy-niniø valstybiø sostinëse, tø ðaliø politi-kos átakojimas. Lietuvos pozicija – kadkuo daugiau Rytø Europos valstybiø da-lyvautø Europos integracijos procese. To-mo Gulbino manymu, Lietuvos pastangøir iniciatyvos dëka Europos kaimynystëspolitikoje atsirado Gruzija.

Strateginiø studijø centro direktorius E. Motieka ir URM atstovas T. GulbinasI. Staniulytës archyvo nuotr.

Diskusijos L. Andrikienës biure Vilniuje metu I. Staniulytës archyvo nuotr.

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 11

URM atstovas taip pat pasidþiaugë,kad Europos Komisija savo komunikatepanaudojo gana daug Lietuvos pasiûly-mø, bei paþymëjo, jog specifinë sritis, ku-rioje trûksta ES indëlio – tai regioniniøkonfliktø sprendimas. Nepaisant kai ku-riø pasiekimø, ðioje srityje yra didelëerdvë pasireikðti Europos Sàjungai.

Dr. Egidijus Motieka: „Europoskaimynystës politikos efektyvumàriboja ES plëtros debatai,nepakankamas ES aktyvumas irRusijos veiksnys“.

Daugelis rytiniø ES kaimyniø keliaklausimà, ar Europos kaimynystës poli-tika atves á narystæ? Atsakymas - pap-rastas: kiekviena Europos ðalis ðios po-litikos rëmuose galëtø judëti tuo tempuir tomis kryptimis, kurias ji pasirenkair yra pajëgi ágyvendinti. „Susidaro áspû-dis, kad pati Europos kaimynystës poli-tika formuojama nepaþadant kaimynines

ðalis priimti á ES. Svarbiausias faktorius,ribojantis plëtrà, yra tai, kad ES dar ikigalo nesuformavo Europos kaimynystëspolitikos strategijos, tai labiau gairës, oprioritetø vis dar ieðkoma. Kol kas atro-do, kad ðios politikos tikslas – pristab-dyti, sulëtinti plëtrà“, – sakë Strateginiøstudijø centro direktorius E. Motieka.

Europos Sàjungai visada buvo svar-besnë pietø dimensija, nors pastaruojumetu pietø ir rytø dimensijos niveliuoja-si, nes veikia finansinis mechanizmas,kuris faktiðkai sulygina teises kovoti dëlES paramos. Pasak E.Motiekos, didelistrûkumas yra tai, kad nëra koordinuo-tos politikos rytiniø kaimyniø atþvilgiu.Naujosios ES narës taip pat neakcentuoja

ðios politikos, iðskyrus Lenkijà ir Lietu-và, kurios yra aktyvios, bet jos stokojakoordinavimo.

Kà gali pasiûlyti Lietuva kaipregiono lyderë?

Mykolo Romerio universiteto profeso-rius Arûnas Augustinaitis buvo kritiðkasir kategoriðkas: „Paprastas lietuvis neda-lyvauja Europos kaimynystës politikoje.Matome tik protokolinius veiksmus, Uþ-sienio reikalø ministerijos veikimà. Betkà ji veikia - didþiajai daliai Lietuvos vi-suomenës neþinoma. Bet tai nëra strate-gija, tai tik URM aktyvumo zona. Kurnaujos formos? Kaip galëtume ir turëtu-me eksportuoti savo vertybes? Dabar gimes esame maþos þuvytës Rusijos „ge-ros kaimynystës“ politikoje: Kurtinaitisten þaidþia krepðiná, Budraitis, Banionis,Adomaitis ið ten gauna apdovanojimus.Rusijos „geros kaimynystës“ politikamums tiesiog trukdo... “.

Istoriko dr. R.Batûros nuomone, for-muojant Europos ir Lietuvos kaimynys-tës politikà turëtume prisiminti Lietuvosistorijà. Juk nieko naujo: nuo XIII a. Lie-tuva visada buvo forpostas. Prisiminki-me Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystësrytø politikà XVI amþiuje, kai su Rusijareikëjo spræsti Krymo reikalus. Lietuvossantykiai su totoriais gali tapti pavyzdþiu,kaip galima integruoti musulmonus. Ar-ba istoriniai - kultûriniai ryðiai Vilnius –Minskas – Kijevas. Panaðumø galime rastiir ðiandien. „Reikëtø to nepamirðti ir vi-sada prisiminti, kad patys suvoktumeLietuvos vaidmená Europoje ir pasauly-je, o ir ES geriau suvoktø istoriná Lietu-vos vaidmená“, – sakë dr. R. Batûra.

Kaip turi veikti Lietuva?„Ar Lietuva kalba vienu balsu dël Eu-

ropos kaimynystës politikos? Kaip mesturime elgtis Baltarusijos ir Ukrainos at-þvilgiu? Lietuvos interesas yra, kad ESpasiraðytø su Ukraina sustiprinto bend-radarbiavimo sutartá ar jau dabar – Aso-ciacijos sutartá?“ – klausë L. Andrikienë.Europarlamentarë tvirtino, kad Lietuvo-je bûtinas geresnis uþsienio politikos vei-këjø koordinavimas ir apskritai europi-niø reikalø koordinavimas, áskaitant irveikimà Europos kaimynystës politikosrëmuose. „Juk mûsuose vieni pasisakouþ ekonomines sankcijas Baltarusijai, ki-ti – prieð jas, vieni – uþ A.Lukaðenkosizoliacijos politikà, kiti – uþ kontaktus sujo administracija, ir taip jau ne vieneri.metai. Diskusija yra gerai, diskusijosegimsta tiesa, bet juk ir kitur nuvaþiavæLietuvos politikai daþnai reiðkia skirtin-gas pozicijas, kas uþsienio politikoje yranepriimtina. Kaip suderinsime savo po-zicijas su kitomis ES valstybëmis, jei ða-lies viduje nesusideriname?“, – kalbëjoLietuvos europarlamentarë.

Kai kuriø diskusijos dalyviø manymu,ES politika dël Baltarusijos nëra nuosek-li. Nuomonës sutapo dël to, kad ir Bal-tarusijos, ir Ukrainos atþvilgiu turimesiekti aiðkiø tikslø. Kalbant apie rytineskaimynes visø pirma mums svarbus sau-gumas ir didesnës prekybos galimybës.

Europos Komisijos atstovybës Lietu-voje vadovas Kæstutis Sadauskas sakë,kad 2007–2013 m. 69 proc. Europos kai-mynystës politikai skirtø lëðø turi bûtipanaudotos pietø valstybëse, 31 proc. –rytø valstybëse, ir pridûrë, kad lëðos yrapaskirstytos objektyviai. Mat skaièiuojantvienam gyventojui rytuose tenka 3,8 eu-ro, o pietuose – 3,4 euro. Bëda ta, kadrytø ðalyse daþnokai nepavyksta ásisavintiskirtø lëðø. Europos Komisijos atstovoLietuvoje nuomone, vienu ið Lietuvos da-lyvavimo Europos kaimynystës politiko-je aspektø galëtø bûti pagalba ir konsul-tacijø teikimas rytø kaimynëms, kad skir-tos lëðos bûtø kuo efektyviau panaudo-tos jø didesniam suartëjimui su ES. Ki-ta galima paramos joms sritis – dalyva-vimas rengiant tø valstybiø ir ES Veiks-mø planus, kuriuos ágyvendinant teikia-ma ir ES finansinë parama.

„Lietuva turëtø aktyviau veikti ES ins-titucijose: ES Taryboje, Europos Parla-mente. Mums svarbiausia – bûti ten, kuryra kiti, ir kur daromi sprendimai. Pa-grindinis ir svarbiausias Lietuvos uþsie-nio politikos tikslas – bûti matomiems,veikti mums naujuose, kitiems netikëtuo-se matymo laukuose, pademonstruoti,kad mums rûpi ne tik savas darþas, betir tai, kas vyksta gerokai uþ mûsø tvo-ros“, – sakë á diskusijos pabaigà ið kitorenginio atskubëjæs Seimo narysEmanuelis Zingeris.

Specialus reportaþas: Europos kaimynystës politika

Diskusijos dalyviai (ið kairës): S. Spurga, prof. Ð. Liekis ir prof. habil. dr. B. KuzmickasI. Staniulytës archyvo nuotr.

12 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë

Dël Europos kaimynystës

politikos ágyvendinimo

Europos Parlamento narësdr. Laimos Andrikienës klausimasKomisijaiVyriausybës valanda2007 m. balandþio sesija

Europos Parlamentui buvo pavestagrieþèiau tikrinti kaip taikoma Europoskaimynystës ir partnerystës priemonë, irjis yra pasirengæs atlikti aktyvø vaidme-ná vykdant Bendrijos iðorës pagalbà.

Kada Europos Parlamentui bus pa-teikti ES pagalbos kaimyninëms ðalimsmetiniø veiklos programø projektai?

Komisija ðiuo metu rengia neoficialødokumentà dël valdymo priemonës. KaipKomisija uþtikrins, kad rengiant valdy-mo priemonæ bus tinkamai ávertinta pa-siekta paþanga þmogaus teisiø, teisinësvalstybës ir demokratiniø reformø klau-simais, o ne laisvos prekybos ir readmi-sijos susitarimø sudarymas?

Komisija taip pat rengia neoficialø do-kumentà dël kaimynystës investiciniofondo, kuris turi bûti baigtas iki balan-dþio vidurio. Ar Komisija uþtikrins, kadES aplinkos ir socialiniai standartai bustaikomi ið kaimynystës investicinio fon-do finansuojamiems projektams?

Europos Komisijos atsakymas2007 m. balandþio 24 d.

Komisija ir Parlamentas susitiko pa-sikeisti nuomonëmis dël ðalies ir regio-no strategijos dokumentø projekto2006 m. gruodþio mën. Komisija gavoParlamento pastabas ir deramai atsi-þvelgs á jas ágyvendindama pagalbà.

Nepaisant to, kad ðiuo veiksmu vyk-domas Komisijos ásipareigojimas (pagaltarpinstituciná susitarimà dël biudþetinësdrausmës ir patikimo finansø valdymo)dël dialogo, susijusio su strategijos do-kumentais, Parlamento ir Komisijos pa-sikeitimai nuomonëmis bus tæsiami nu-statytais kanalais. Komisija savaime siøsParlamentui, pasinaudodama Komitologi-jos registru, metines veiksmø programastuo pat metu, kai jie siunèiami EKPP1

komitetui dël nuomonës. Minëtieji doku-mentai ðiuo metu ruoðiami ir juos busgalima gauti ateinanèiais mënesiais.

Valdymo priemonë teiks papildomàparamà ðalims partnerëms, kurios pasie-kë didþiausià paþangà, ágyvendindamossutartà reformø darbotvarkæ, nustatytàveiksmø plane. Vertinant pirmiausia busþiûrima á politiná valdymà ir ypaè á veiks-mø plano specialaus skyriaus „Sustiprin-tas politinis dialogas ir reforma“ ágyven-dinimà. Taip pat bus atsiþvelgiama á pa-þangà kitose veiksmø planø srityse, su-sijusiose su valdymu.

Europos Parlamento narësdr. Laimos Andrikienës klausimasKomisijaiVyriausybës valanda2007 m. vasario sesija

Europos Bendrijø ir Rusijos susita-rimas dël lengvatø iðduodant trumpa-laikes vizas ir susitarimas dël readmi-sijos oficialiai buvo inicijuoti 2006 me-tais Maskvoje.

Kokie bus susitarimo dël lengvatøiðduodant trumpalaikes vizas ágyvendi-nimo padariniai 900 tûkst. Rusijos Fe-deracijos Kaliningrado srities gyvento-jø, o taip pat Kaliningrado anklavo irES valstybiø nariø Lietuvos ir Lenkijosgyventojø asmeniniams ryðiams bei uni-versitetø ir nevyriausybiniø organizaci-jø ryðiams?

Europos Komisijos atsakymas2007 m. vasario 13 d.

ES ir Rusijos vizø reþimo palengvi-nimo susitarime, kuris buvo pasiraðy-tas 2006 m. geguþës 25 d., nenumatytapanaikinti vizø mokesèio Rusijos pilie-èiams, gyvenantiems Kaliningrado sri-tyje ir keliaujantiems á kaimynines ESðalis. Taigi, ásigaliojus susitarimui, kai-myninës ðalys turës taikyti 35 eurø mo-kestá Rusijos pilieèiams uþ iðduodamasvizas, iðskyrus tuos pilieèius, kuriemsmokestis uþ vizas panaikintas arba su-maþintas vadovaujantis ES ir Rusijos vi-zø reþimo palengvinimo susitarimo nuo-statomis arba kitomis bendrijos taisyk-lëmis. Ið tiesø, siekiant iðvengti preky-bos vizomis bûtina visose Ðengeno su-sitarimo valstybëse narëse taikyti bend-rà reþimà dël vizø mokesèio ir lengva-tø.

Reikia paþymëti, kad ES ir Rusijosvizø reþimo palengvinimo sutartyje nu-matytas vizø mokesèio panaikinimasdaugeliui kategorijø Rusijos pilieèiø, ku-rie turi teisëtà prieþastá daþnai keliau-ti, pavyzdþiui, lankyti artimus gimines,studentams, neágaliems asmenims, as-menims, keliaujantiems humanitariniaistikslais, arba asmenims, vykstantiemsdalyvauti sporto, kultûros ir meninësveiklos renginiuose. Be to, Ðengeno su-sitarimo teisyne nustatyta galimybë vals-tybëms narëms panaikinti arba suma-þinti vizos mokestá pavieniais atvejais,jei ði priemonë prisideda prie kultûrosinteresø, uþsienio politikos, plëtros po-litikos arba kitø srièiø, kurios ypaèreikðmingos dël visuomenës svarbos ar-ba humanitariniø prieþasèiø.

Taip pat nuo 2007 m. sausio 1 d.vizos mokestis visiðkai panaikintas vai-kams iki ðeðeriø metø, studentams irjuos lydintiems mokytojams, vykstan-tiems ðvietimo reikalais, bei mokslinin-kams, kurie atitinka tam tikras sàlygas.

ES ir Rusijos vizø reþimo palengvi-nimo srityje taip pat nustatytos kitoslanksèios priemonës, kurios ðvelnina 35eurø mokesèio taikymà, ypaè tai, kaddaþniau iðduodamos daugkartinës áva-þiavimo vizos, galiojanèios metus, o pa-grástais atvejais galiojanèios netgi pen-kerius metus.

Be to, pagal reglamentà, kuriamenustatytos vietinio eismo per sienà tai-syklës, sudaromos sàlygos pasiraðytidviðalius susitarimus dël nemokamovietinio eismo per sienà leidimo iðdavi-mo keliaujantiems pasienio teritorijoje,kuri gali bûti nutolusi nuo sienos 50km.

Komisijos nuomone, ðiø priemoniøsuderinimas padës daugeliui Rusijos pi-lieèiø, gyvenanèiø Kaliningrado srityje,iðlaikyti savo status quo plëtojant tie-sioginius ryðius su kaimyniniø valsty-biø nariø pilieèiais turint mintyje tai,kad kai tik Lietuva ir Lenkija taps vi-sateisëmis Ðengeno susitarimo narëmis,jø iðduotos vizos galios kelionëms vi-soje Ðengeno teritorijoje. Taèiau Komi-sija taip pat ketina iðnagrinëti visas ki-tas galimybes, kurios neprieðtaraujaðios srities bendrijos taisyklëms.

Dël ES – Rusijos susitarimø poveikioKaliningrado srièiai

Europos Komisijos narë Benita Ferrero Waldner,atsakinga uþ iðorës santykius ir Europos kaimynystëspolitikà Europos Komisijos archyvo nuotr.

Specialus reportaþas: Europos kaimynystës politika

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 13

Kaimynystës investicijø fondo (KIF)paskirtis – plëtros finansiniø institucijø,pvz., Europos investicijø banko (EIB) irEuropos rekonstrukcijos ir plëtros ban-ko (ERPB) paramos investicijos kaimy-ninëse ðalyse. Vadovaudamasi EKPP reg-lamento nuostatomis Komisija uþtikrins,kad investicijø projektai, kuriuos remiaKIF, atitiktø ekologinius standartus ir bû-tø susijæ su ES politikos kryptimis, áskai-tant aplinkos ir socialinio sektoriaus po-litikos kryptis. Be to, abi ðios instituci-jos yra pasiraðiusios Europos aplinkosapsaugos principø dokumentà2.

1 Europos kaimynystës ir partnerystëspriemonë

2 http://www2.eib.org/epe

Europos Bendrijø ir Rusijos Fede-racijos readmisijos susitarime nustato-mi aiðkûs ásipareigojimai ir procedû-ros, susijusios su nelegaliai gyvenan-èiø asmenø readmisija. Nors Komisijamano, kad derybø gairëse Tarybos nu-statyti tikslai buvo pasiekti ir kad re-admisijos susitarimo projektas priim-tinas Bendrijai, Europos Parlamentassusirûpinæs dël to, kad nëra sukurtasusitarimui ágyvendinti skirta regulia-vimo sistema.

Kokiø veiksmø ketina imtis Tary-ba, kad sukurtø reguliavimo sistemà,skirtà sëkmingai ágyvendinti susitari-mà?

Ar ES ir Rusijos readmisijos susi-tarimas atitiks Europos Parlamento irTarybos direktyvà dël bendrø nelega-liai esanèiø treèiøjø ðaliø pilieèiø grà-þinimo standartø ir tvarkos valstybësenarëse (COM(2005)0391–2005/0167(COD)), kuri bus parengta netru-kus ir kuriai bus taikoma bendrosprendimo priëmimo procedûra?

Kokiø priemoniø ketina imtis Ta-ryba, kad uþtikrintø visapusiðkà ir be-sàlyginá susitarimo ágyvendinimà? Ko-kie reikalavimai bus nustatyti regulia-vimo sistemoje, skirtoje susitarimuiágyvendinti, siekiant kiekvienu readmi-sijos etapu uþtikrinti þmogaus teises?

Koká Europos Parlamento vaidmená ágy-vendinant susitarimà numato Taryba?

ES Tarybos atsakymas2007 m. vasario 15 d.

Vadovaudamasi atitinkamu Komisi-jos pasiûlymu, Taryba priëmë spren-dimà dël Readmisijos susitarimo su-darymo tarp Europos bendrijos ir Ru-sijos Federacijos. Susitarimas buvo pa-siraðytas 2006 m. geguþës 2 d.

Teisinis pagrindas parengti Tarybossprendimo projektà dël readmisijos su-sitarimo sudarymo yra EB sutarties 63straipsnio 3 dalies b punktas ir 300straipsnio 2 dalies 1 sakinys. Ðiuo at-veju pagal Sutartá taikomoje procedû-roje numatoma, kad turi bûti konsul-tuojamasi su Europos Parlamentu.Laukiama Parlamento nuomonës ðiuoklausimu.

Gerbiama parlamentarë praðomaatkreipti dëmesá á tai, kad readmisijossusitarime numatoma ásteigti Jungtináreadmisijos komitetà (19 straipsnis).Ðio jungtinio komiteto uþduotis – kon-troliuoti, kaip taikomas ðis susitari-mas, nuspræsti dël priemoniø, bûtinøtam, kad ðis susitarimas bûtø taiko-mas vienodai, ir teikti pasiûlymus dëlðio susitarimo pakeitimø.

Komisijos pasiûlymas dël direkty-vos dël bendrø nelegaliai esanèiø tre-èiøjø ðaliø pilieèiø gràþinimo standar-tø ir tvarkos valstybëse narëse ðiuometu dar svarstomas Europos Parla-mente ir Taryboje.

Dël ES – Rusijosreadmisijos susitarimoEuropos Parlamento narësdr. Laimos Andrikienësklausimas TarybaiVyriausybës valanda2007 m. vasario sesija

QUA VADIS, UKRAINA?(KUR EINI, UKRAINA?)Dr. Laima Andrikienë

Vieðnagë UkrainojeKai vasario pabaigoje su Europos Par-

lamento delegacija lankëmës Ukrainossostinëje Kijeve, buvo ðalta ir tiesiogine,ir perkeltine prasme. Nepaisant optimis-tiniø ir uþdeganèiø prezidento ViktoroJuðèenkos ir premjero Viktoro Janukovi-èiaus vieðø kalbø, kad Ukraina greitai buspasirengusi narystei Europos Sàjungoje(kartais tokiø panaðiø, kad kaip sakoma,ploniausio cigaretës popieriaus tarp jø ne-pavyktø ásprausti), átampa ir prieðprieðos

buvo jauèiamos visur. Oficialios abiejø ly-deriø, jau nekalbant apie buvusià prem-jeræ Julijà Tymoðenko (pastaroji tà savai-tæ vieðëjo JAV, buvo iðvykusi atsiimti ap-dovanojimo uþ demokratijos stiprinimàUkrainoje) pozicijos – beveik identiðkos,bet akivaizdu, kad prieþastys, motyvaci-ja, dël kuriø tokie pareiðkimai daromi,skiriasi.

Mûsø delegacijai buvo surengtas susi-tikimas su premjeru V.Janukovièiumi irkeliais ministrais Ukrainos Vyriausybësrûmuose. Premjero metamorfozës –ryðkiausios: anksèiau kalbëjæs tik rusið-kai, dabar visur – ir per televizijas, ir mû-sø susitikimo metu – pabrëþtinai kalbëjotik ukrainietiðkai. Taèiau Vyriausybës rû-muose ant kabinetø durø lentelës su pa-vardëmis – rusø kalba, koridoriuose taippat daþnai girdima rusø kalba... Premje-ras gerokai pakoregavo ir savo nuostatasdël narystës NATO: nebeliko buvusiogrieþto nusistatymo prieð NATO, dabar jopozicija – Ukraina turi bendradarbiauti suNATO, o paskui matysime, ir UkrainosNATO siekis realiu taps tik po visaliaudi-nio referendumo tuo klausimu. Ádomiau-sia buvo stebëti, kaip premjeras per su-sitikimà su Europos Parlamento delega-cija tvarkingai perskaitë ið anksto jam pa-rengtà tekstà, o kai europarlamentarai pa-noro paklausti keletà klausimø, premje-ras atsipraðë, kad gretimame kambaryjejo skubiu reikalu laukiàs vidaus reikaløministras, ir paliko á klausimus atsakinë-ti ekonomikos ir teisingumo ministrus.Kai klausimø – atsakymø dalis pasibaigë,sugráþo ir premjeras. Po keliø mandagu-mo fraziø ir pajuokavimø apie Doneckofutbolo komandà „Ðachtior“ bei Ukrainos

Specialus reportaþas: Europos kaimynystës politika

Ukrainos prezidentas Viktoras JuðèenkaEuropos Parlamento archyvo nuotr.

14 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë

ambicijas surengti Europos futbolo èem-pionatà, su premjeru atsisveikinome. (Te-ko girdëti, kad premjero iðvaizda, manie-romis, ðukuosena rûpinasi specialistai iðuþjûrio. Rezultatai, patikëkite, akivaizdûs.Tie þmonës tikrai iðmano savo darbà).

Lankëmës ir Prezidentûroje, kuri ási-kûrusi buvusiuose kompartijos centro ko-miteto rûmuose. Prezidentas tà dienà bu-vo iðvykæs ið Kijevo, susitikome tik su jopatarëjais, prezidento administracijosþmonëmis. Skirtumas lyginant su pokal-biais Vyriausybëje buvo akivaizdus: kaipaklausiau, kokius prioritetus preziden-tas V. Juðèenka turi, kas jam ðiuo metuatrodo svarbiausia, sulaukiau atsakymo:Prezidentas ásitikinæs, kad svarbiausia –sustiprinti demokratijà, demokratines ins-titucijas, tuomet visi reikalai greièiau pa-judës. Apskritai prezidentûroje þmonësneslëpë, kad Ukrainoje padëtis sudëtin-ga, spaudimas ðaliai yra didelis, prieðprie-ða ir skaldymas vyksta, ir deja, naujojiðalies Konstitucija, perëjimas nuo prezi-dentinës prie parlamentinës demokratijossukûrë naujas átampas, kurias áveikti ða-lyje nepakanka ir politinës valios, ir poli-tinës kultûros, greièiausiai ir patyrimo.Tiesa, pasisakiau, kad esu ið Lietuvos, irvisa EP delegacija iðklausëme simpatijosir dëkingumo Lietuvai þodþius.

Ukrainos parlamente posëdþiavome il-gokai, matëme ukrainieèiø jaudinimàsi,kad tik viskas bûtø gerai. Tiesa, buvo irpasisakymø, kad ne Ukraina turi derin-tis prie ES, o ES turi padaryti iðimtis Uk-rainai, atsiþvelgdama á jos geopolitinæ pa-dëtá, ðalies dydá ir svarbà taikai, saugu-mui ir stabilumui, taip pat ir energetiniamsaugumui Europoje. O jei ES nesusipras,tai Ukraina gali ir su Rusija susidraugau-ti, tada ES bus riesta. Viskas iki skaus-mo matyta ir girdëta: prieð deðimt metølabai panaðiai elgëmës ir Lietuvoje, ir ki-tose ES ðalyse kandidatëse, kai siekëmepradëti derybas su ES dël narystës. Tie-sa, tik negàsdinome, kad eisime obuoliau-ti su Rusija, to jau bûtø buvæ per daug.Buvo ir siûlanèiø Ukrainai bûti neutraliavalstybe, taèiau tikëtis bûti neutralia XXIamþiuje ir dar Ukrainos geografinëje pa-

dëtyje – viso labo miraþas, kuris kaip irmiraþai dykumoje iðnyksta, kai prie jøpriartëji...

Ryðkus ir dar vienas ðiandieninës Uk-rainos ypatumas: verslas taip persipynæssu politika, kad atrodo, jog jie tapo neat-skiriami. Analitikai, ekspertai kaip susi-taræ tvirtina, kad parlamentarai – ir da-bartiniai, ir buvæ – turi tokias privilegijas,kurioms rasti atitikmená, ir ðioje srityjesu Ukraina galëtø lygintis tik Rusija. Po-litikø asmeninë gerovë neabejotinai yra la-bai svarbus prioritetas, ir visa tai sutei-kia visai Ukrainos politinei sistemai, po-litikai tam tikrà kolorità, atspalvá, kurisnëra patrauklus.

Ar pagrástos Ukrainos europinësaspiracijos?

Man ði kelionë buvo ypatingai svarbi:esu Europos Parlamento didþiausios po-litinës grupës – Europos liaudies partijos –Europos demokratø frakcijos – praneðëjadël naujojo ES – Ukrainos bendradarbia-vimo susitarimo, derybos dël kurio pra-sidëjo ðiø metø kovo 5 d. Briuselyje, bu-vo tæsiamos Kijeve balandþio 2-àjà. Dery-bos tikrai nebus greitos ir lengvos, jos galiuþtrukti metus ir ilgiau, ir ukrainieèiai pa-dëtø patys sau, jei bûtø realistai, nerei-kalautø ðiandien ið ES to, kas neámano-ma.

Labai noriu padëti Ukrainai áveikti irvidaus, ir iðorës kliûtis, nes manau, kadUkraina – daug labiau Europoje nei Tur-kija, su kuria ES derybos buvo pradëtosjau daugiau nei prieð metus. Taèiau ne-noriu ir nebûsiu Europos Parlamento at-stovu, kuris geidþiamus dalykus pateikiakaip tikrus. Negalime kalbëti su Ukrainaviena galvodami, o kita sakydami. ES darnëra pasirengusi naujai plëtros bangai,daugiausia pastangø dar ne vienerius me-tus teks skirti ES konsolidacijai, stiprini-mui, tos ES, kokia ji ðiandien yra. Ir tikvëliau bus galima kalbëti apie tolesnæ ESplëtrà.

Taèiau patirtis rodo, kad situacija kei-èiasi, ir ji gali pasikeisti labai greitai. Svar-bu suprasti, kad lemiamas vaidmuo èiapriklauso paèiai Ukrainai ir toli graþu ne

Europos Sàjungai. Labai svarbu, kad re-formos Ukrainoje vyktø reikiamu tempu,kad ðia valstybe ES galëtø pasitikëti, kadbûtø visø politiniø jëgø ir lyderiø sutari-mas ir koordinuotas veikimas siekiantstrateginio tikslo – Ukrainos narystës ES.

Deja, ES – Ukrainos derybø dël nau-jojo bendradarbiavimo tvarkaraðtá gali ge-rokai pakoreguoti naujausi ávykiai Kijeve:prezidento V. Juðèenkos dekretas dël nau-jø, prieðlaikiniø parlamento rinkimø, Vy-riausybës pasiprieðinimas prezidentui,kreipimasis á Konstituciná teismà, „oran-þiniø“ ir „mëlynøjø“ (tik neaiðku, kodëlpastarieji ðiemet demonstruoja su raudo-nomis vëliavomis? Gal jie visai ne mëly-nieji, o raudonieji?!) palapinës prie Ra-dos, ir t. t. Europos Parlamentas jau pa-koregavo savo svarstymø dël to, kokámandatà suteikti ES Tarybai derybose suUkraina, darbotvarkæ, taèiau gali bûti nu-eita ir toliau.

Kas toliau?Ateitis – Ukrainos þmoniø ir lyderiø

rankose. Pavyks suskaldyti Ukrainà ar visdëlto visi trys lyderiai – V. Juðèenka, norsir gerokai nusilpæs, V. Janukovièius irJ. Tymoðenko – sutilps vienoje valstybëje,iðsaugos Ukrainos vienybæ? Tikëtina, kadUkrainoje dar ðiemet vyks parlamento rin-kimai, pasak ðvieþiausiø praneðimø, dël topavyko susitarti prezidentui ir premjerui.Tuomet lieka klausimas – ar pavyks pasiek-ti, kad rinkimai bûtø tikrai laisvi ir demo-kratiðki, kad niekas neturëtø prieþastieskvestionuoti jø rezultatus ar iðrinktos val-dþios legitimumà (teisëtumà). Ne maþiausvarbu ir tai, kas laimës rinkimus, nes nuoto priklauso, kur pasuks Ukraina: tiesiuir teisingu keliu, ar klystkeliu. Mes galësi-me bûti tik stebëtojai, nuspræsti ir pasi-rinkti turës patys ukrainieèiai.

O ES dirba: akylai stebi situacijà, ana-lizuoja, vertina. Rusija daro tà patá ir dardaugiau. Ko vertas vien Rusijos ambasa-dorius Ukrainoje V.Èernomyrdinas (darvienas Viktoras!).

Ech, kad galëèiau ðiandien þinoti, ku-ris ið trijø Viktorø (victoria lotyniðkai –pergalë) ðvæs pergalæ...

Specialus reportaþas: Europos kaimynystës politika

Balandþio 26 d. Europos Komisijapatvirtino Lietuvos 2007–2013 m. ESstruktûrinës paramos panaudojimostrategijà. ES struktûrinës paramospanaudojimo strategijoje nustatytisvarbiausi ðalies plëtros prioritetai:inovacijos ir darnus ekonomikos au-gimas.

Uþ regioninæ politikà atsakinga Eu-ropos Komisijos narë Danuta Hubner iruþ uþimtumà, socialinius reikalus ir ly-gias galimybes atsakingas Europos Ko-misijos narys Vladimiras Ðpidla pasvei-

Pritarta Lietuvos 2007–2013 m. ES struktûrinës paramos strategijai

kino Lietuvos valdþios institucijas, su Eu-ropos Komisija pasiekusias susitarimà dël2007–2013 m. sanglaudos politikos na-cionalinio plano ir prioritetø.

Komisijos nariai pasidþiaugë, kad áLietuvos strategijà átrauktas rimtas ásipa-reigojimas siekti Lisabonos strategijos dar-bo vietø kûrimo ir ekonomikos augimotikslø. 54,6 proc. sanglaudos tikslui skir-tø investicijø tenka su Lisabonos strate-gija susijusioms iðlaidoms. Tai árodymas,kad Lietuva pasiryþusi taikyti ðià strate-gijà. Ðios naujos sanglaudos programos

labai padës Lietuvai gerinti savo konku-rencingumà.

Kartu su 2007–2013 m. ES struktû-rinës paramos strategija patvirtintas irveiksmø programø skaièius bei jø biu-dþetai. Strategija bus ágyvendinama pa-gal keturias veiksmø programas, kuriasnumatoma patvirtinti liepos mënesá. Di-dþiàjà dalá ið numatomø gauti 23 mlrd.litø ketinama skirti Lietuvos ekonomi-kos augimui stiprinti. Ðiai veiksmø pro-gramai bus skirta 10,7 mlrd. litø (45,7proc. paramos lëðø), sanglaudos skati-

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 15Smulkusis ir vidutinis verslas

Aldona Drëgvaitë

Remiantis Eurostato duomenimis,ið 23,2 mln. ámoniø, esanèiø 25 ESvalstybëse, 91,5 proc. ámoniø yra mik-roámonës, kuriose dirba 1–10 darbuo-tojø. Ðis sektorius sukuria 10–15 proc.ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didëjanti paslaugø sektoriaus dalisBVP bei naujos komunikacijø technologi-jos skatina smulkiø ámoniø steigimà. Ta-èiau 28 mln. ðioje srityje aktyviø ES gy-ventojø yra neturtingi, neturi pakankamailëðø verslo pradþiai ar jo plëtrai. Jø pa-dëtá galëtø pakeisti mikrokreditavimas.

Mikrokreditas – tai paskola iki 25tûkstanèiø eurø (arba ekvivalentu kita va-liuta), kurià galima panaudoti ir investi-cijoms finansuoti, ir apyvartinëms lëðomspapildyti. Teikiant kredità pirmenybë ski-riama smulkioms ámonëms, kuriose dir-ba iki 10 darbuotojø.

Ar Lietuvoje smulkieji verslininkai ga-li pasinaudoti mikrokreditais? Jei taip –kur ir kokiomis sàlygomis?

Mikrokreditus Lietuvoje teikia tiktrys bankai

Lietuvoje lengvatinë mikrokreditavimosistema pradëjo veikti praëjusiais metaispo to, kai liepos mënesá buvo pasiraðytostriðalës paskolø sutartys tarp Ûkio minis-terijos, mikrokreditavimà administruojan-

nimo veiksmø programai - 9,2 mlrd.litø (39,1 proc.), þmogiðkøjø iðtekliøplëtros veiksmø programai - 3,2 mlrd.litø (13,8 proc.), techninës paramosprogramai - 0,3 mlrd. litø (1,4 proc.).

Formaliai sprendimus dël projektøfinansavimo ið ES struktûriniø fondølëðø bus galima priimti tik tada, kaibus patvirtintos veiksmø programos irpriimti valdymo ir kontrolës sistemàreglamentuojantys teisës aktai.

Europos Komisija anksèiau yra pa-tvirtinusi Maltos, Graikijos, Austrijos irDanijos strategijas.

„Europos laiku“ inf.

Mikrokreditai smulkiajam verslui: programa JEREMIEèios bendrovës UAB „Investicijø ir verslogarantijos“ (INVEGA) ir trijø mikrokredi-tus teikti atrinktø bankø. Smulkûs ver-slininkai, nutaræ imti mikrokredità, galikreiptis á Ðiauliø bankà (15 mln. Lt), Me-dicinos bankà (8,3 mln. Lt) ir „DnBNORD“ bankà (5,54 mln. Lt). Mikrokre-ditavimui skirtas lëðas bankai gavo kaiptikslinæ paskolà, kurios nebus galima nau-doti su mikrokreditavimu nesusijusiomsreikmëms. Lëðos skolinamos ne ilgiaukaip iki 2012 m. gruodþio 31dienos.

Mikrokreditavimui paskirti 28,8 mln.litø – tai nepanaudotos pasibaigusiø PHA-RE programø (negràþintina parama Lie-tuvai) lëðos. Pasiteisinus mikrokreditavi-mo praktikai, lëðø ðiam tikslui planuoja-ma papildomai skirti ið 2007–2013 m. ESstruktûrinës paramos.

Mikrokreditø sàlygosKaip skelbia minëtieji bankai Lietuvo-

je, teikiant mikrokreditus taikoma supap-rastinta ir pagreitinta tvarka: nereikia de-talaus verslo plano, pakanka pateiktitrumpà paraiðkà (vieno lapo) ir pinigøsrauto ataskaità. Mikroámonë turi atitiktibent du ið trijø kriterijø: 1) ámonës veik-los pajamos praëjusiais metais nevirðijo7 mln.litø; 2) ámonës turto balansinë ver-të nevirðijo 5 mln. litø; 3) ámonës dar-buotojø skaièius – iki 10 þmoniø.

Sprendimas, ar bus suteiktas mikro-kreditas, priimamas per 2–3 darbo die-nas. Klientas gali pasirinkti reikalingà kre-ditavimo formà – kredità arba kredito li-nijà. Kreditai teikiami litais arba eurais,investiciniams projektams – iki 6 metø,apyvartinëms lëðoms – iki 2 metø. Palû-kanø norma uþ gautas lëðas maþesnë ne-gu áprastai, t.y. ne didesnë nei 3 mën. EU-RIBOR plius banko marþa (pvz., AB „Ðiau-liø bankas“ taiko 0,65 proc.). Su INVE-GA garantija palûkanos – iki 50 proc. ma-þesnës. Ámonei gali bûti suteikti ne dau-giau kaip du mikrokreditai per visà pro-gramos laikotarpá.

Mikrokreditø paklausa virðijolûkesèius

Nuo 2006 m. rugpjûèio iki ðiø metøgeguþës mikrokreditais pasinaudojo 348smulkaus ir vidutinio verslo ámonës, ið-dalinta 24,6 mln. litø arba 87 proc. mik-rokreditams skirtø lëðø. Visas mikrokre-ditams skirtas lëðas jau iðdalijo AB „Ðiau-liø bankas“, UAB „Medicinos bankas“ pa-naudojo 5,5 mln. litø, AB „DnB NORD“bankas iðdalijo mikrokreditø uþ 4,1 mln.litø. Iðnaudojæ mikrokreditams skirtas lë-ðas naujus mikrokreditus bankai galësteikti ið gràþintø lëðø, ir tai vyks iki2012 m. pabaigos.

Akivaizdþiai didelë paklausa mikrokre-ditams skatina kurti naujus mikrokredi-

tavimo mechanizmus ir pritraukti specia-lizuotas mikrofinansavimo institucijas.

Naujos mikrokreditø galimybës ESNeseniai EP Biudþeto komitete, kurio

narë yra ir Lietuvos atstovë dr. Laima And-rikienë, vykusio seminaro apie mikrokre-ditus tikslas – pasidalinti informacija, sie-kiant geriau suprasti mikrokreditø paskir-tá, mikrofinansavimo potencialà ir teisináreguliavimà, akcentuoti mikrokreditø svar-bà siekiant Lisabonos tikslø, padëti api-brëþti sritis, kuriose mikrokreditai galëtøpapildyti turimus finansavimo instrumen-tus. ES mastu ðiuo metu mikrokreditai te-sudaro tik 5 proc. visø paskolø.

Praëjusiu 2000–2006 m. finansiniu lai-kotarpiu teigiamos átakos mikrokreditamsturëjo pirmà kartà sukurta daugiametëprograma ámonëms ir verslininkams, ku-rià vykdë mikrofinansavimo institucijos.Vadovaujantis ðia programa buvo ásteigtanemaþai smulkiø ir vidutiniø ámoniø, tu-rinèiø didelá augimo potencialà. Taip at-sirado garantijos mikrokreditams, kuriasteikë Europos investicijø fondas kartu suEuropos Komisija.

Naujame 2007–2013 m. finansiniamelaikotarpyje mikrofinansavimui yra skir-ta 1,1 milijardø eurø. Siûloma ákurti nau-jà fondà – JEREMIE (Joint European Re-

sources for Micro to Medium Enterpri-

ses). Tai Europos Komisijos, Europos Par-lamento, Europos investicijø banko ir Eu-ropos investicijø fondo (EIF) iniciatyva pa-skatinti smulkø ir vidutiná verslà, suda-rant didesnæ galimybæ gauti paskolà. Nu-matoma, kad ðis fondas padengs iki75 proc. (garantijø bûdu) mikrofinansøinstitucijø nuostoliø. Taip pat regioniniaiEuropos rekonstrukcijos ir plëtros ban-ko (ERPB) padaliniai dalá „grantams“ skir-tø lëðø galës panaudoti paskoloms. Nau-jasis fondas bus dar viena smulkaus irvidutinio verslo finansavimo galimybë ða-lia ES vykdomos Konkurencingumo irinovacijø programos, uþ kurià atsakingasEuropos investicijø fondas.

P. S. Viskas bûtø gerai, jei ðalia èia pa-teiktos informacijos galëtume þinoti ir kita:ar tikrai mikrokreditai atiteko tiems, kamjø labiausiai reikia, t. y. smulkiems, jau-niems ir naujai pradedantiems verslinin-kams? Juk jei jaunas verslininkas tik pra-deda verslà, tai ir þenkli apyvarta, ir pel-ningumas, ir net kitø verslininkø ar asme-nø garantijos, pretenduojant gauti mikrokre-dità, jam yra tik svajonë, graþi ateities per-spektyva, bet toli graþu ne realybë. Ar skirs-tant mikrokreditus Lietuvoje nebuvo nueitalengviausiu keliu: mikrokreditai iðdalinti tiems, kurie ir taip neblogai gyvena, verslesukasi jau ne vienerius metus, o jaunimas,svarstantis – pasilikti ir kurtis Lietuvoje ariðvaþiuoti, kur verslo sàlygos geresnës – irvël buvo paliktas uþ borto?..

16 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëAplinkosauga

Valdas Kilpys

Pirmàjá balandþio treèiadiená Kaunelankësi Europos Parlamento (EP) narë dr.Laima Andrikienë. Europarlamentarë su-sitiko su kadencijà baigianèiais miesto irrajono merais. „Tai buvo mandagumo iratsisveikinimo su kadencijà baigianèiaismerais vizitai. Laikausi Europoje priim-tø politinës etikos, apskritai tarpusaviobendravimo taisykliø. Ir nors priklauso-me skirtingoms politinëms partijoms, esuásitikinusi, kad baigianèiam darbà merui,tarybos nariui reikia padëkoti uþ visusgerus darbus, kuriuos pavyko padarytiKauno miesto ar rajono þmonëms. Në vie-nam, kuris dirba, nepavyksta iðvengtiklaidø, problemø, taèiau tai nereiðkia,kad nereikia padëkoti uþ atliktus darbus.Abiem merams esu dëkinga ir uþ manopastangoms, darbui Europos Parlamenterodytà dëmesá, paramà reikiamu metu,supratimà“, – sakë dr. L. Andrikienë.

Istorinëje Lietuvos Respublikos Prezi-dentûroje Kaune europarlamentarë orga-nizavo vienà ið susitikimø ciklo „Kava supolitika“ diskusijø. Diskusijos tema – „Lo-kali ir globali aplinkosauga: ðiuolaikiniopasaulio pavojai“. Diskusijoje dalyvavoVDU Ekonomikos ir vadybos fakultetoprof. Jonas Èepinskis, Kauno m. savival-dybës Aplinkos apsaugos skyriaus vedëjaMarija Stanikûnienë, Aplinkosaugos valdy-mo ir technologijø centro direktorë Aud-ronë Alijoðiûtë, bendrijos „Atgaja“ projek-tø vadovas Linas Vainius, kiti aplinkosau-gos srityje dirbantys specialistai, aplinko-saugine tematika besidomintys visuomenësatstovai.

Anot dr. L. Andrikienës, dabarties si-

Lokali ir globali aplinkosaugaEuroparlamentarës dr. L. Andrikienës darbo diena Kaune

tuacija verèia naujai paþvelgti á nûdienosiððûkius: „ES aplikosaugai skiriami pini-gai neásisavinami. Turëjau progos palygintiðvedø ir lietuviø teikiamus projektus. Mesraðome 300 puslapiø „knygas“, ðvedamsuþtenka iðdëstyti esmæ“.

M. Stanikûnienë iðkëlë dar vienà prob-lemà: „Su kiekvienais rinkimais naujai at-ëjusius politikus reikia vël ið naujo „mo-kyti“. Juk tæstinumas aplinkosaugoje ypaèsvarbus“. Jos teigimu, kaunieèiai iki ðiolneiðsiugdë „ekologinës sàmonës“, nors si-tuacija mieste tolydþio gerëja. Kita M. Sta-nikûnienës nurodyta problema – arði tur-tingø þmoniø invazija privatizuojant upiøpakrantes.

A. Alijoðiûtë tvirtino, kad valstybinësinstitucijos iki ðiol neiðmoko bend-radarbiauti su nevyriausybinëmis organi-zacijomis. „Miesto ðvarinimo reikalai ne-abejotinai svarbûs, taèiau ðiuo metu pa-kelti ðiukðlæ nebeuþtenka, reikia þiûrëti gi-liau ir pradëti aiðkintis, kodël ta ðiukðlëten atsirado. Manau, kad aplinkosauginëproblematika turëtø bûti áraðyta á Deka-logà“, – sakë praneðëja.

Prof. J. Èepinskis paþymëjo darnausvystymosi svarbà. Anot jo, tik aplinkosau-giniø, socialiniø ir ekonominiø aspektø vi-suma gali uþtikrinti stabilumà saugantgamtà. Tuo tarpu L. Vainius pabrëþë, kadLietuvoje numatoma statyti naujoji bran-duolinë elektrinë prieðtarauja tiek aplin-kosauginiams, tiek demokratiniams prin-cipams: „Negana to, kad ðis projektas vyk-domas visiðkai nepasitarus su Lietuvos vi-suomene, taèiau ydingas ir pats principasspræsti viskà tik energijos suvartojimo sà-skaita. Pirmiausiai reikia sutvarkyti „ener-gijà ryjanèius“ daugiabuèius ir tik tadakalbëti, kiek ir kokios energijos mums rei-kia“.

Diskusijos dalyviai sutarë, kad Kaunevis dar trûksta ðvietimo aplinkosaugos te-momis. „Bendra kultûra yra svarbiausiasdalykas norint sveikai gyventi. Tikiu, kadir Kaune neuþilgo rûðiuosime kiekvienas,ðiukðles dësime á trijø spalvø maiðus,kaip tai daroma Briuselyje“, – sakë EP na-rë dr. L. Andrikienë.

Vakare europarlamentarë susitiko sunaujai iðrinktais Kauno miesto ir rajonotarybø TS frakcijø nariais, su jais aptarëbendro darbo gaires.

Diskusijos dalyviai M. Stanikûnienë ir prof. J. Èepinskis A. Drëgvaitës archyvo nuotr.

Nuotraukoje – susitikimas su Kauno miesto ir rajono tarybø TS frakcijø nariais. A. Drëgvaitës archyvo nuotr.

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 17Aplinkosauga

Linas Vainius

CEE Bankwatch Network koordinatoriusLietuvoje

Vieðai ir iðsamiai neaptarus galimøapsirûpinimo elektros energija alterna-tyvø Lietuvoje primygtinai perðamanaujos atominës elektrinës statybos idë-ja. Lietuvos Vyriausybë nuolat skelbiaávairius planus, kaip ir su kuo ruoðiasistatyti naujà atominæ elektrinæ, kuri ne-va atitiks tarptautinius saugos reikala-vimus, bus pelninga ir padës aprûpintielektros energija Baltijos ðaliø ir daliesLenkijos vartotojus.

Visuomenei stinga informacijosVienintelis vieðas dokumentas disku-

sijai yra 2006 m. spalio 25 d. „Lietuvosenergija“ paskelbta informacija apie Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos energetikos kom-panijø atliktà studijà dël siûlymo statytinaujà branduoliná reaktoriø. Nors þadëtastudijà paskelbti plaèiajai visuomenei, kolkas vieðai prieinama tik jos santrauka.Santraukoje teigiama, kad remiantis ku-ro ir reaktoriaus statybos kainø analizenaujas branduolinis reaktorius yra geres-nis pasirinkimas negu alternatyvûs elekt-ros generavimo bûdai. Taèiau jokie skai-èiavimai, kuriais grindþiamos tokios prie-laidos, nëra vieðai paskelbti. Todël visuo-menë ir suinteresuotos grupës neturi ga-limybës vieðai aptarti naujo reaktoriausstatybos, remdamosios iðsamiais duome-nimis.

Aplinkosaugininkai ragina á vieðà dis-kusijà ir galimø alternatyvø svarstymà ási-traukti ekonomikos, energetikos eksper-tus, vartotojø teises ginanèias organizaci-jas, plaèiàjà visuomenæ. Pavyzdþiui, perpastaràjá deðimtmetá vyko didelës tarptau-tinës protesto kampanijos dël Europos re-konstrukcijos ir plëtros banko planuotøsuteikti paskolø pradëtoms statyti ir ne-

baigtoms atominëms elektrinëms Mochov-ce (Slovakija), Temeline (Èekija) ir Rovnebei Chmelnicke (Ukraina). Árodþius ðiøprojektø nepagrástà finansinæ ir saugumorizikà, bankas atsisakë savo planø, irelektrinës buvo statomos ið kitø lëðø. Ta-èiau problemos liko. Didelio tarptautiniodëmesio susilaukë ir Lietuvos delsimaspriimti sprendimà dël Ignalinos AE uþ-darymo. Neabejotinai tokio pat dëmesiosusilauks ir planai statyti naujà reakto-riø Lietuvoje.

Kà þinome apie projektàBaltijos energetikos kompanijø studi-

jos santraukoje (toliau tekste – santrau-

ka) pateikiamas glaustas palyginimas sukitomis galimomis apsirûpinimo elektrosenergija alternatyvomis. Taèiau jis yra ne-iðsamus dël neávertintos bûtinybës ir ga-limybiø didinti energijos efektyvumà ir at-sinaujinanèiø energijos ðaltiniø panaudo-jimà (santraukoje siûlomas tik vienas at-sinaujinantis ðaltinis – vëjas).

Santraukoje teigiama, kad naujojeatominëje jëgainëje dirbtø 400–500 þmo-niø, kas yra daug maþiau nei dabar vei-kianèioje Ignalinos AE. Taigi, IAE dar-buotojø uþimtumo klausimo naujas re-aktorius neiðspræs. Taèiau lieka neiðnag-rinëtas alternatyvus scenarijus dël naujødarbo vietø sukûrimo, ávertinant visoûkio energijos efektyvumo didinimà ir at-sinaujinanèiø energijos ðaltiniø vystymà.O tai padëtø pritraukti investicijas ir ma-þintø priklausomybæ nuo áveþtinio kuro.Ðie sektoriai turi didesná poreiká darbojëgai, ir bûtø sukurta daugiau darbo vie-tø.

Paþymima, kad investicijos á naujàatominæ elektrinæ bus 2,5–4 mlrd. eurø(kiti ðaltiniai mini ~22 mlrd. litø), pri-klausomai nuo pasirinkto reaktoriaus ti-po, blokø skaièiaus ir kitø parametrø.Taèiau santraukoje neatspindëtas dide-lis neapibrëþtumas dël kaðtø skaièiavi-mo. Paskutinëje Europos investicijø ban-ko energetikos ataskaitoje paþymima,kad „per paskutinius kelis metus buvopastatyta tik keletas branduoliniø elek-triniø ir todël ðiø elektriniø [statybos]kaðtai neatrodo esàs patikimas ðaltinisbûsimø kaðtø vertinimui. Be to, bet koksbûsimas atominës energijos vystymasvyks treèios kartos reaktoriø pagrindu,kuriø realûs kaðtai ðiuo metu neapibrëþ-ti“1.

Pilnai vertinti siûlomo Lietuvoje reak-toriaus statybos kaðtus sunku dël infor-macijos trûkumo.

Lieka neiðnagrinëtas ir neiðspræstas la-bai radioaktyviø atliekø galutinio laidoji-mo klausimas.

Pasiûlymai VyriausybeiNevyriausybinës aplinkosauginës orga-

nizacijos siûlo:� Nedelsiant vieðai paskelbti pilnà ata-

skaità dël naujos atominës elektrinës sta-tybos Lietuvoje.

� Pradëti vieðà aptarimà dël visø (taippat ir neigiamø) atominës elektrinës sta-tybos klausimø ir galimø saugesniø alter-natyvø, átraukiant visas suinteresuotas vi-suomenës grupes.

� Baltijos ðalims reikia paruoðti ilga-laikæ strategijà ir Veiklos planà, numatantáradikalius pokyèius dël energijos efekty-vumo didinimo, elektros energijos gamy-bos decentralizavimo, atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø dalies padidinime ir ne-atidëliotinos integracijos á Ðiaurës ir Eu-ropos Sàjungos elektros energijos rinkas.

� Atlikti Baltijos energetikos strategi-jos detalø Strateginá poveikio vertinimà,iðanalizuojant ávairius scenarijus ir áver-tinant poveiká darbo vietø kûrimui, taippat ir poveiká aplinkai (áskaitant CO

2 ið-

metimus).Politikai turi neskubëti sudarinëti jo-

kiø sandoriø, kol neávyko iðsami vieða dis-kusija ir referendumas visose Baltijos ða-lyse dël naujos atominës elektrinës staty-bos.

Ar yra alternatyva atomineienergetikai?

Bendrija „Atgaja“ atliko tyrimà dëlDarnios energetikos vizijos Lietuvai iki2050 metø, pagrástà atsinaujinanèiø ener-gijos ðaltiniø plëtra ir palaipsniu atomi-nës energetikos bei naftos atsisakymu. Ðisdarbas buvo atliktas naudojant Danijosmokslininkø sukurtà modeliavimo meto-dikà, mokslo institucijø duomenis apie at-sinaujinanèios energijos ðaltiniø galimy-bes, ðalies ekonomikos vystymosi tenden-cijas. Buvo atsiþvelgta á pasaulines ir eu-ropines energijos efektyvumo didinimotendencijas buityje, transporte, pramonë-je, pastatuose. Taip pat prognozuojamasekonomikos augimo kitimas, energijos po-reikiø tenkinimas jos gamybos bûdai iðávairiø energijos ðaltiniø.

Atsinaujinanti energetikaKaip pirminës energijos dalis, numa-

toma, kad energijos dalis, pagaminta iðatsinaujinanèiø energijos ðaltiniø, 2010metais sudarytø 15, 2020 – 37, 2030 – 45,2040 – 60 ir 2050 virð 95 procentø. Vizi-joje numatoma, kad labiausiai vystysis vë-jo ir biomasës panaudojimas, áskaitantdalá dirbamos þemës panaudojimo ener-getinëms kultûroms auginti, ðiaudø pa-naudojimà ðilumos gamybai kombinuotociklo elektrinëse. Taip pat numatoma pa-

Nauja atominë jëgainë Lietuvoje – be vieðo aptarimoir alternatyvø ávertinimo

18 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëVertybës

Tarptautinë konferencija Vilniuje apievertybes politikoje

Vilniuje geguþës 11 d. vyksta dr. Lai-mos Andrikienës ir Europos liaudies par-tijos – Europos demokratø grupës Euro-pos Parlamente organizuojama tarptau-tinë konferencija „Vertybës ir politika“.

Lietuvoje tokio rango tarptautinë kon-ferencija, kurioje dalyvauja Lietuvos vals-tybës vadovai, politiniø partijø lyderiai, Ka-talikø Baþnyèios hierarchai, kitø religiniøbendruomeniø atstovai, Lietuvos Seimo irEuropos Parlamento nariai, þurnalistai,mokslininkai, nevyriausybiniø, jaunimo or-ganizacijø atstovai, diplomatinio korpusonariai, susirinkæ aptarti vertybiø ir politi-kos santyká postmodernioje visuomenëje,vyksta pirmà kartà. Tikimasi, kad ðiojekonferencijoje iðgirstos mintys, idëjos dau-geliui taps postûmiu siekti vertybëmis, one trumpalaikiais interesais grástos politi-kos, paskatins glaudesná bendradarbiavimàtarp Baþnyèios ir politikø, suteiks impulsàpatobulinti vertybiø komunikacijà.

Konferencijos svarbiausi þodþiai –krikðèioniðkosios vertybës / bendrosios eu-

ropinës vertybës, politika, bendradarbiavi-mas, komunikacija.

Ðios konferencijos tema akivaizdþiai per-þengia vienos politinës krypties ar vienos ða-lies sienas. Ji ypatingai aktuali ir visoje ES,ir ðiandienos Lietuvoje, kur vertybes uþgo-þia interesai, politikoje apstu cinizmo, nu-sigræþiama nuo moralios politikos principø.

Konferencijos metu diskutuojama apiebendràsias europines vertybes, krikðèionið-kàsias vertybes ir ES Konstitucijà, apie ver-tybes ir politikà, apie bendradarbiavimà tarpEuropos Parlamento, Europos Komisijos irEuropos bendrijos vyskupø konferencijø ko-misijos (COMECE), t. y. bendradarbiavimàtarp politikos formuotojø ir vykdytojø beiBaþnyèios. Taip pat bus kalbama apie krikð-èioniðkàsias vertybes ir spaudos laisvæ, ver-tybiø komunikacijà postmodernioje visuo-menëje, apie Lietuvos vieðàjà erdvæ, josskambesá ir tuðtumà, apie naujuosius ver-tybiø persikûnijimus ir kaukes.

EP narës dr. Laimos Andrikienës biuroBriuselyje informacija

Vertybës ir politika

Dr. Paulius Vaidotas Subaèius

Lietuviø katalikø mokslo akademija

Kai politikø kreipiama pilietinë bend-rija siekia, pasak Aristotelio, aukðèiau-siojo gërio, pati politika yra vertybë. Ta-èiau ði jungtis – toli graþu ne vienintelispolitikos ir vertybiø santykio aspektas.Ir senaisiais, ir naujaisiais laikais buvosavaime suprantamas vieðas ir nuosek-lus politikos ásipareigojimas vertybëms,vertybinë svarbiausiø politiniø sprendi-mø motyvacija. Ðiandien, postmodernoepochoje, ji imama neigti ir net niekinti.Abejonë dël galimybiø nustatyti „visiðkaiobjektyvià tiesà“ tose mus supanèio pa-

saulio srityse, kurias sàlygoja subjek-tyvi þmoniø veikla ir santykiai, iðvirstaá tiesos ir jos siekio kvestionavimà.Drauge uþuot aptarus keblumus, kylan-èius sprendþiant apie gërá ir blogá tamtikrose konkreèiose situacijose, panei-giama pati vertybinë perskyra, þmogausprigimtinë galia atpaþinti gërá bei vengtiblogio. Tarsi nejuèia, þinoma, nedekla-ruojant ateizmo, atsiribojama nuo prie-laidos, kad á þmoniø veiklà privalu pa-þvelgti ið neþemiðkos perspektyvos, kadsvarbu pritaikyti mûsø gyvenimo tiks-lui ir misijai absoliuèias kategorijas.

Taip priartëjame prie ekonomiðkaiir kultûriðkai pasaulyje dominuojanèiøvisuomeniø bûsenos, kurià 2005 m.konklavos iðvakarëse Josephas Ratzin-geris taikliai pavadino „reliatyvizmodiktatûra“. Paradoksas, taèiau vertybiøskalæ, vertybinæ prieigà neigiantis re-liatyvizmas tarsi pretenduoja á vienin-telës vertybës vietà. Vietà, kurios jis ne-gali uþimti, nes vertybës, ypaè funda-mentalios vertybës, yra pozityvios. Ver-tybës rodo veikimo kryptá, suteikia jamprasmæ ir grindþia bendrumà, leidþian-tá þmonëms pranokti savo kuklius in-dividualius gebëjimus. Europa, kad irkaip skirtingai jà suprastume, kad irkokius ávairius jos ateities modeliussiûlytume, yra labai platus bendrumas.Europa yra þmoniø, o ne tik keliø,elektros linijø, pinigø ar prekybos tai-

sykliø bendrumas. Tik þmoniø bend-rumo dëka gali rastis kiekvienam ið jøir maþoms lokalioms bendruomenëmsneákandami ekonominiai, technologiniai,socialiniai ir kultûriniai uþmojai, taikosir gerovës erdvës plëtimo uþmojai.

Þinoma, reikia paisyti istorine patir-timi grindþiamø perspëjimø, kad fana-tiðkai, tiesmukai ir primityviai interpre-tuojamos vertybinës nuostatos gali pra-þûtingai suprieðinti þmones. Taèiau kurkas pavojingesnis demonstratyvus atsi-tolinimas nuo vertybiø, kai priimamastariamai neutralus vien kintanèiø prak-tiniø tikslø ir tiesioginiø interesø deri-nimo sàlygojamas politinio veikimo mo-dusas. Mat tuomet susiskaldymas ir sve-timumas ima artëti prie kritinës ribos –nebelieka jokio ilgalaikio þmoniø bend-rumo pagrindo. Sutarus, kad politika,norëdama bûti Europos politika, turi bû-ti vertybinë politika, lieka ideologiná er-zelá keliantis, taèiau ið tiesø labai leng-vas klausimas. Kokios vertybës ágalinair stiprina europieèiø bendrumà? Tikros.O vienintelis patikimas vertybiø tikrumokriterijus – tai jø tvarumas. Antikinës,judëjiðkosios ir krikðèioniðkosios etinëspatirties amalgama mums teikia tûks-tanèius metø gludintà gërio bei tiesos su-vokimà, asmens orumo ir artimo mei-lës imperatyvus. Tai paveldas, kuris lei-dþia ugdyti atsakingà politikà ir brandøpilietiná gyvenimà.

naudoti saulës, maþøjø hidroelektriniø irgeoterminæ energijà.

Organinio kuro iðtekliai Þemëje yrabaigtiniai, o atominë energetika – pavojin-ga ir nekonkurentabili dël dideliø investi-cijø, brangaus atliekø tvarkymo, saugu-mo reikalavimø palaikymo ir kitø ekono-miniø veiksniø. Daugelio ES senbuviø ke-liø paskutiniø deðimtmeèiø patirtis paro-dë, jog atsinaujinanti energetika yra benerimèiausia alternatyva tiek tradicinei, tiekatominei energetikai. Danijoje apie20 proc. elektros energijos poreikio paga-minama vëjo jëgainëse; 2006 m. viduryjevëjo jëgainiø instaliuota galia Vokietijojesiekë 20 000 MW; Ispanijoje ir DidþiojojeBritanijoje vis sparèiau ir efektyviau ið-naudojamas vëjo, saulës ir biomasës ener-gijos potencialas.

Jei Lietuvoje planuojami 22 milijardailitø bûtø skirti ne naujai atominei, bet at-sinaujinantiems ðaltiniams ir energijosefektyvumo didinimui, pasiektume nepri-klausomybæ nuo Rusijos naftos bei dujø,ir gyventume saugiau ir patogiau.

1 EIB Energy Review, 2006 10 25.

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 19Vertybës

Dr. Laima Andrikienë

Briuselis, 2007 03 21

Europa vël ûþia dël mirties baus-mës panaikinimo visame pasaulyje. Ini-ciatyvos autoriai – Italijos Atstovø rû-mai ir ðios ðalies vyriausybë bei jomspritarianti ES Taryba, Europos Komi-sija ir Europos Taryba. Stimulu tapomirties bausmës ávykdymas buvusiamIrako diktatoriui Sadamui Huseinui,bausmës ávykdymo bûdas (pakariant)ir po visà pasaulá iðplatinti egzekuci-jos vaizdai. Ir vël pasaulis sprendþiadilemà: ar suderinami mirties bausmëir prigimtinë þmogaus teisë á gyvybæ?

Europos Parlamentas susirûpinæs:kiekvienais metais pasaulyje mirtiminubaudþiama tûkstanèiai þmoniø.

Europos Parlamentas vasario 1 d. ab-soliuèia balsø dauguma priëmë rezoliuci-jà (591 – uþ, 45 – prieð, 31 susilaikë), ku-rioje sakoma, kad „mirties bausmë yraþiaurus ir neþmoniðkas bausmës bûdas,paþeidþiantis teisæ á gyvybæ“, todël jos pa-naikinimas yra viena pagrindiniø ES ver-tybiø bei reikalavimø narystës EuroposSàjungoje siekianèioms ðalims.

...O vasario 13 d. Los Andþelo prisie-kusiøjø teismas pripaþino kaltais ir mir-ties bausme nubaudë Lietuvos pilietá Ju-rijø Kadamovà bei jo bendrininkà, Rusi-jos pilietá Jurijø Michelá. Pasak þiniasklai-dos, jie pripaþinti kaltais maþiausiai dëlpenkiø þmoniø mirties, kuriuos jie pa-grobdavo ir nuþudydavo. Tai pirmasismirties nuosprendis Los Andþele po 57metø pertraukos. Tarp gaujos nariø yrair dar vienas Lietuvos pilietis A.Markovs-kis...

...Europos Parlamento rezoliucijos at-siradimà paskatino buvusiam Irako pre-zidentui, diktatoriui Sadamui Huseinui2006 m. gruodþio 30 d. ávykdyta mirtiesbausmë pakariant, o kai kurie egzekuci-jos liudytojai, prisaikdinti nepasakoti, ne-fotografuoti, nefilmuoti ir pan., atrodo, pa-sistengë padaryti prieðingai. Todël viso pa-saulio þiniasklaidà apskriejo bausmësávykdymo nuotraukos ir vaizdo áraðai. Poviso to galima ironizuoti, jog pasaulyje nu-tinka ir taip, kad diktatoriai pasitarnaujademokratijos plëtrai ir þmogaus teisiø ap-saugai, ir naujausias to pavyzdys – ðis,pastarasis, kai Sadamo Huseino mirtispasitarnavo tam, kad pasaulis vël sugráþ-tø prie mirties bausmës panaikinimo arilgalaikio jos moratoriumo (sustabdymo)klausimo sprendimo.

Minëtoje rezoliucijoje sakoma, kad„Europos Parlamentas yra giliai susirûpi-næs dël to, kad dar ir ðiuo metu keliødeðimèiø pasaulio ðaliø teisës aktuose nu-matyta arba vël sugràþinta mirties baus-më, ir dël to kiekvienais metais mirtiminubaudþiama keli tûkstanèiai þmoniø“.Ðiuo metu pasaulyje mirties bausmë te-bëra áteisinta 68 valstybëse, ir, pavyzdþiui,Kinijoje jø kasmet ávykdoma beveik tiek,kiek visame likusiame pasaulyje kartu su-dëjus. Priminsiu, kad 128 pasaulio vals-tybëse mirties bausmës nëra, tame tarpeir Lietuvoje.

Europos Parlamente renkami paraðaiir po mirties bausmës moratoriumà pa-laikanèia deklaracija, kurioje siûloma pa-remti Italijos praðymà vël apsvarstyti mir-ties bausmës klausimà dabartinëje Jung-tiniø Tautø Generalinëje Asamblëjoje, irES vardu (taip, kad bûtø atstovaujama ESvalstybëms narëms) pateikti pasiûlymà dëlrezoliucijos dël visuotinio mirties bausmësvykdymo moratoriumo siekiant jà visið-kai panaikinti. Taip pat Europos Komisi-ja, Taryba ir valstybës narës raginamossiekti, kad Jungtiniø Tautø valstybës na-rës paremtø ðià rezoliucijà, ir padaryti vis-kà, kad dabartinëje JT GeneralinëjeAsamblëjoje bûtø kuo greièiau balsuoja-ma ðiuo klausimu ir jam pritarta. Að jauesu pasiraðiusi ðià deklaracijà, ir ji tapsoficialia Europos Parlamento deklaracija,kai jà pasiraðys daugiau nei pusë EP na-riø (393 ið dabar esanèiø 785).

...Man labai ádomu, kaip JungtiniøTautø Generalinëje Asamblëjoje elgsis Ki-nija ir JAV, kuriose mirties bausmë vyk-doma: jos bus sàjungininkës ir kartu bal-suos prieð, ar vis dëlto kuri nors ið jøryðis radikaliai, rimtai savo politikos per-þiûrai ir bent jau mirties bausmës mo-ratoriumui, kuris ateityje galëtø atvestiprie visiðko mirties bausmës panaikini-mo. Ypaè JAV, kuri daþnai kritikuoja irtaiko sankcijas Kinijos Liaudies respub-likai dël þmogaus teisiø paþeidimø tojeðalyje...

ES siekia bûti avangarde siekiantvisuotinio mirties bausmëspanaikinimo

Dar 1998 m. ES nusprendë dirbti kar-tu su tarptautinëmis organizacijomis sie-kiant, kad bûtø patvirtintas visuotinis mir-ties bausmës moratoriumas, ir kad ilgai-niui ði bausmë bûtø panaikinta, o 2007 m.sausio 9 d. Italijos vyriausybë ir EuroposTaryba nusprendë ðiuo klausimu veiktikartu ir paragino Europos Sàjungai pir-mininkaujanèià Vokietijà nedelsiant per-duoti rezoliucijà dël mirties bausmës mo-ratoriumo JT Generalinei Asamblëjai.

Taigi, Europa sujudusi dël mirtiesbausmës panaikinimo. Ir ne tik Europa:ðis klausimas jautrus ir kituose kontinen-tuose: Liberijoje, Meksikoje, Filipinuose irMoldovoje pastaraisiais metais buvo visið-kai panaikinta mirties bausmë, o Perukongresas atmetë projektà dël mirtiesbausmës uþ teroristinius nusikaltimusátraukimo á teisës aktus.

Ðis klausimas – tikrai nenaujas, tarp-tautinë bendrija, spræsdama gyvybës apsau-gos problemà ir su ja susijusá mirties baus-mës klausimà, nuëjo ilgà ir sudëtingà ke-lià. Veikiant humanistinëms idëjoms kaikuriose valstybëse jau XIX a. pabaigoje –XX a. pradþioje buvo pradëta naikinti mir-ties bausmæ, o tarptautiniai susitarimai dëlmirties bausmës ribojimo ir galutinio atsi-sakymo buvo pradëti rengti po Antrojo pa-saulinio karo. Visuotinë þmogaus teisiø de-klaracija buvo priimta Jungtiniø Tautø Ge-neralinëje Asamblëjoje 1948 m. gruodþio10 d., ir jos 3 straipsnyje teigiama, kadkiekvienas þmogus turi teisæ á gyvybæ, lais-væ ir asmens nelieèiamybæ.

Taigi, teisë á gyvybæ yra neatimamakiekvieno þmogaus teisë, ir ði teisë sau-goma ástatymo.

Diskusijos Lietuvoje1998 m. pabaigoje LR Konstitucinis

teismas nagrinëjo ir priëmë nutarimà dëlLietuvos Respublikos baudþiamojo kodek-so nustatytos sankcijos, numatanèios, kad

Ar suderinamimirties bausmëir teisë á gyvybæ?

20 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëVertybës

asmuo gali bûti baudþiamas mirties baus-me, atitikimo LR Konstitucijai. Konstitu-cinis teismas nusprendë, kad minëtasankcija prieðtarauja Konstitucijai, ir Lie-tuvoje mirties bausmë buvo panaikinta.Tuometinis Vilniaus Arkivyskupas Metro-politas A.J. Baèkis Konstituciniam teismuipareiðkë labai aiðkià pozicijà, kad mirtiesbausmës panaikinimu bûtø iðreikðta pa-garba kiekvieno þmogaus gyvybei, be to,mirties bausmës panaikinimas bûtø þenk-las, kad nenorima atimti gyvybës uþ gy-vybæ, kad galima pasiûlyti humaniðkesniøpriemoniø nusikalstamumui sustabdyti.Teisme buvo árodinëjama, kad mirtiesbausmës buvimas ar nebuvimas maþai te-turi átakos nusikalstamumo lygiui ðalyje,o kaltininkas, darydamas nusikaltimà,daþniausiai negalvoja apie bausmæ. Tyri-mai árodo, kad negalima teigti, jog mir-ties bausmës buvimas sulaiko nuo nusi-kaltimø (èia galima bûtø prisiminti ir ma-no paminëtà neseniai JAV nuteisto Lietu-vos pilieèio atvejá).

Taèiau su ðiuo LR Konstitucinio teis-mo sprendimu neiðnyko vis dar visuo-menëje, taip pat ir mûsø, Lietuvos, gajinuostata: mirties bausmë reikalinga,þmonës turi gyventi baimëje, bijoti atpil-do uþ padarytus nusikaltimus, ir nevajei mirties bausmë bus, tai ir þiauriø nu-sikaltimø bus maþiau. Kiekvienà kartà,kai Lietuvoje ávykdomas ypaè þiaurus nu-sikaltimas, prie ðios temos vël sugráþta-ma. Namuose, kompanijose apie tai visdar kalbama, kritikuojama valdþia, kurinesiima ryþtingø priemoniø (reikia su-prasti, grieþtø, daug grieþtesniø nei ikiðiolei) pilieèiø saugumui garantuoti.

Ar tikrai piktas Dievas yra miræs?...Kai Europos Parlamente balsavome

dël kreipimosi, kad visame pasaulyje be-sàlygiðkai bûtø paskelbtas moratoriumasmirties bausmei, o ateityje visai jos atsi-sakyta, galvojau: kà man pasakytø Lie-tuvos pilieèiai, bent dauguma jø, kaip jiebalsuotø? Kaip balsuotø gyvenantys tose

vietose, kur neseniai buvo ávykdyti ðiur-pûs nusikaltimai, ar tø vietoviø gyvento-jai keltø rankà uþ mirties bausmës pa-naikinimà visame pasaulyje? Jau nekal-bu apie aukø motinas, tëvus, vaikus, ðei-mø narius, gimines...

Að balsavau uþ mirties bausmës pa-naikinimà, nes manau, kad mirties baus-me potencialiø nusikaltëliø neiðgàsdinsi.Ir negalime gyventi remdamiesi princi-pu – kraujas uþ kraujà ar dantis uþ dan-tá. Juk në vienas nenorime gyventi bai-mës visuomenëje, visi norime gyventi ap-supti meilës. Ir jei, kaip raðë kunigas An-tanas Saulaitis SJ, piktas Dievas yra mi-ræs, ir Dievas yra meilë, tai turime suge-bëti geresnæ visuomenæ kurti netaikyda-mi mirties bausmës, tokiu bûdu vienusnubausdami ir atimdami teisæ á gyvybæ,o kitus tokiais metodais siekdami ábau-ginti. Ðiandieninis pasaulis, taip pat irLietuva turi rasti efektyvesnius bûdus ap-siginti nuo potencialiø nusikaltëliø.

Dainius Varnas

Europos Konstitucijos atmetimas su-këlë didelæ nuomoniø audrà valstybiø na-riø tarpe. Net dvi valstybës tarë „ne“ ðiamdokumentui. Tai tapo nuostabia galimybevisiems ðiek tiek atauðti ir ið naujo pa-màstyti, kur einame ir ko siekiame. Ki-tas, ne maþiau svarbus akcentas, kurá vi-si linkæ nutylëti, yra tai, kad pats Konsti-tucijos tekstas buvo tvirtinamas labai sun-kiai ir kelis kartus. (Teksto „autorius“ yraEuropos konventas su Þiskaru d’Estenuprieðakyje).

Dar vienas „uþmirðtamas“ faktas: is-toriðkai Europos Sàjunga yra ekonomikos„kûdikis“.

Jis iðaugo ið 1951 m. pasiraðytos su-tarties tarp Prancûzijos, Vokietijos, Itali-jos, Belgijos, Nyderlandø ir Liuksembur-go. 1957 m. tos paèios ðalys pasiraðë Ro-mos susitarimà apie bendros rinkos su-

Kur leki, Europa?darymà su laisvu þmoniø, kapitalo ir pre-kiø judëjimu. O 1979 metais buvo áves-tas bendras sutartinis piniginis vienetas –ekiu.

Susikûrus bendrai rinkai reikëjo pra-dëti koordinuoti ir politinius sprendimus.Politika ir ekonomika - visada greta. Eu-ropos Sàjungos susikûrimas yra grynaipragmatiniø tikslø pasufleruotas procesas.Jos pamatas – pinigai gauti ið suvienodin-tos anglies ir plieno rinkos. Ir tik vëliau,jau praëjus kelioms deðimtims metø, su-vienyta Europa pradëjo màstyti apie uni-fikuotos politinës erdvës sukûrimà. Tamir buvo skirta nepriimtoji Europos Konsti-tucija.

Ðios Konstitucijos pagrindas – europi-nës vertybës. Kiek kartø bandþiau iðsiaið-kinti, kas tai yra – nepavyko. Nepadëjo neistoros ir protingø þmoniø paraðytos kny-gos, nei interneto komentarai. O juk prie-þastis labai paprasta: sàvoka „europinësvertybës“ yra dirbtinë. Ji gyvuoja viso la-bo tik koká dvideðimt metø. Bandymaskrikðèioniðkàsias vertybes pakeisti euro-pinëmis vertybëmis buvo viena pagrindi-niø prieþasèiø, kodël Konstitucija buvo at-mesta.

Atsisakant krikðèionybës buvo atsisa-kyta paèios Europos. Laisvë, pagarba ki-tiems, individo vertë ir kitos vertybës yraneabejotinai siektinos ir geros, taèiau pir-miausiai jos yra krikðèioniðkosios pasau-lëþiûros esmë ir tik po to europietiðkomàstymo aðys. Bandymas atsisakyti jasávardyti tikraisiais vardais tolygus noruijoti þirgu aukðtyn kojomis.

Kodël visa tai kartoju? Juk EuroposKonstitucijos patvirtinimo procesas ðiuo

metu sustabdytas. Lyg ir nederëtø vël irvël ið naujo kartoti senas tiesas apie Eu-ropos krikðèioniðkàjà prigimtá. Prieþastispaprasta: per Lietuvà vilnijantys Romossutarties pasiraðymo 50-meèio renginiaitaip pat yra tam tikras atskaitos taðkas.Jau 50 metø, kaip egzistuoja suvienytaEuropa, taèiau krikðèioniðkoji dimensijair vël sëkmingai grûdama á tamsiausiàstalèiø.

Baugu, kad einant ðiuo keliu po iðori-ne pompastika vël netûnotø pasislëpusituðtuma. Kaip buvo atmesta Konstitucija,taip gali bûti atmesta ir „europietiðkojiideologija“, kuri ðiuo metu yra linkusi apiekrikðèionybæ pamirðti. Tik kaimynamslenkams ir dar kelioms katalikiðkomsvalstybëms rûpi ðis klausimas.

Naujausiais „Eurobarometro“ duome-nimis didþiausi eurooptimistai yra estaiir latviai. Net 60 proc. Estijos gyventojøtiki, kad jø gyvenimas per artimiausiuspenkerius metus pagerës. Vidutiniðkai39 proc. ES ðaliø gyventojø mano, kad jøgyvenimas tapo geresnis, 35 proc. mano,kad jis nepasikeitë, o 25 proc. teigia, kadpablogëjo.

Þvelgdamas á ðiuos skaièius esuásitikinæs, kad oficialiai pripaþinus krikð-èioniðkàjà dimensijà jie gerokai pasikei-tø. Á geràjà pusæ. Atsirastø daugiau þmo-niø, kurie patikëtø „Europos projektu“.Patikëtø juo ðirdimi, bet ne formaliai, dëlið „senosios Europos“ gaunamø lëðø. Pir-miausiai tai padarytø tie, kuriems krikð-èioniðkosios vertybës nëra tuðèia sàvoka,o gyvenimo matas.

Juk neverta bëgti nuo to, kas tave pa-tá iðaugino. Ar ne, Europa?

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 21Lietuvos regionai

Lietuvos universitetai - Europos mokslo ir studijø erdvës dalisL. Andrikienë: susitikimai ir pokalbiai Ðiauliuose man visada ádomûs

Birutë Nenortaitë

Ar Lietuvos universitetai yraintegrali Europos mokslo ir studijøerdvës dalis?

Vienà kovo mënesio dienà Laima And-rikienë visà dienà praleido Ðiauliuose. Posusitikimo redakcijoje su „Ðiauliø naujie-nø“ bendrovës direktoriumi V. Skripkaus-ku, interviu laikraðèio „Ðiauliø kraðtas“þurnalistams bei apsilankymo „Hansa“ ra-dijuje europarlamentarë iðskubëjo i Ðiau-liø universitetà, kur surengë diskusijà„Lietuvos universitetai – integrali Europosmokslo ir studijø erdvës dalis“. Ðioje dis-kusijoje dalyvavo Ðiauliø akademinës vi-suomenës atstovai: Ðiauliø universiteto(ÐU) rektorius prof. Vincas Laurutis, Stu-dijø prorektorius dr. Juozas Pabrëþa,Mokslo prorektorius prof. Vaclovas Tri-èys, Studijø skyriaus direktorë dr. LaimaLiukinevièienë, Filosofijos katedros vedë-jas prof. Gintautas Maþeikis, prof. Gied-rë Èepaitienë, miesto visuomenës, þinia-sklaidos atstovai.

Dr. L. Andrikienës áþanginis þodis bu-vo skirtas pagrindiniams diskusijos klau-simams: „Ádëmiai stebiu nesibaigianèiosLietuvos aukðtojo mokslo reformos raidà.Pati esu ne vienerius metus dirbusi uni-versitete, todël puikiai þinau universitetuskamuojanèias problemas. Man labai rûpi,kuo ir kaip gyvena Ðiauliø universitetobendruomenë. Juk ðis universitetas nuoVilniaus nutolæs kelis ðimtus kilometrø, ta-èiau tai jokiu bûdu nereiðkia, kad jis pras-tesnis vien todël, kad yra ne sostinëje. Tai-gi, kaip gyvena ne sostinës universitetas?“.

Kitas ne maþiau aktualus ir daþnai vie-ðojoje erdvëje pasigirstantis klausimas sie-tinas su universitetø skaièiumi Lietuvoje.Vieðumoje formuojama nuomonë, kad Lie-

tuvoje turime per daug universitetø, perdaug studentø. Dr. L. Andrikienë sakëprieð vykdama á Ðiaulius pasitikrinusinaujausià ES statistikà, susijusià su ap-tariamais klausimais, ir esanti tikra, kadLietuvoje kalbant apie universitetø ir stu-dentø skaièiø daþnai remiamasi pasenu-siais stereotipais, o ne objektyvia infor-macija. „Palyginkime Lietuvos pilieèiø suaukðtuoju universitetiniu iðsilavinimuskaièiø tûkstanèiui gyventojø su kitø ESvalstybiø duomenimis, ir tik po to kalbë-kime, daug ar maþai studentø turime arkiek universitetø Lietuvai reikia“, – sakëeuroparlamentarë.

Profesorius G. Maþeikis pripaþino, kadvieðumoje formalaus kalbëjimo apie aukð-tàjá mokslà netrûksta, taèiau stinga aið-kaus suvokimo, kà gi vis dëlto reikëtø da-ryti, kad nesibaigianti aukðtojo mokslo re-forma ágytø pozityvø pobûdá. „Viena pa-grindiniø bëdø, kurios daþnai niekas netnepastebi, yra tai, kad uþduodamas klau-simas apie Lietuvai reikalingø universite-tø skaièiø savaime yra tam tikri spàstai.Klausianèioji valstybës institucija ið tiesøklausia, kiek jai paèiai reikia universite-tø. Kitaip tariant, iðryðkëja aiðkus koman-dinis aspektas sprendþiant ðià esminæproblemà, todël pirmiausiai iðkyla valsty-bës ir universiteto santykio klausimas“, –sakë prof. G. Maþeikis.

Rinkos dësniø taikymas santykiuosetarp valstybës ir universiteto taip pat yrasvarbus. Praneðëjas atskleidë dar vienàvieðumoje nusistovëjusá stereotipà: „Kaikalbame apie rinkos dësniø taikymà aukð-tojo mokslo sistemoje, tai daþniausiai tu-rime mintyje kolegijas, bet ne universite-tus. Rinkos samprata subanalinama ikielementarios darbo rinkos lygio. Kitaip ta-riant, susidaro áspûdis, kad rinkos dës-

niai galioja tik tada, kai kalbame apie sta-tybininkø, cechø vadovø ar kitø reikalin-gø, bet ne vieninteliø specialistø ruoðimà.Tuo bûdu visa Lietuvos aukðtojo mokslosistema tampa orientuota á vidutinybæ“.Tuo tarpu eurointegracija aukðtojo mokslosrityje yra labai formali. Ji apsiriboja tei-siniø dokumentø, reglamentuojanèiø kva-lifikacijos klausimus, paruoðimu. O to aið-kiai per maþa, kad Lietuvos universitetaitaptø integralia Europos universitetø, stu-dijø ir mokslo erdvës dalimi.

Diskusijos dalyviai pateikë nemaþaipavyzdþiø ið kitø valstybiø praktikos, ku-rie akivaizdþiai parodë, kad biuro-kratizmo lygis Lietuvos aukðtojo mokslosistemoje yra labai aukðtas. „Visi moksli-ninko þingsniai Lietuvoje yra kelis kartuskontroliuojami aukðèiau stovinèiø institu-cijø. Esant tokiai situacijai koks nors pro-verþis yra tiesiog neámanomas, o patsaukðtasis mokslas ágauna butaforiná pa-vidalà“, – sakë prof. G. Maþeikis.

Diskusijos dalyviai beveik vieningaipriëjo iðvados, kad platesnis ir tikras, one butaforinis rinkos mechanizmø taiky-mas aukðtojo mokslo sistemoje galëtø tap-ti tikru postûmiu tobulinant universitetøsituacijà mûsø valstybëje.

Dr. J. Pabrëþos iðkeltas klausimasapie valstybës pajëgumus finansuoti stu-dentø mokslà paskatino diskusijas apiesantyká tarp pilieèio ir valstybës, o Ðiau-liø universiteto rektorius prof. V. Lauru-tis teigë, kad per devynerius metus, kaijis yra universiteto rektoriumi, nedaug kaspasikeitë. „Ið esmës beveik visos univer-sitetus kamuojanèios problemos yra aið-kiai þinomos ir nekintanèios. Galbût at-sirado tik tam tikras nekantrumas rekto-riø tarpe: juk visi lankomës ir kaimyni-nëse Baltijos valstybëse, ir aiðkiai mato-me, kad aukðtojo mokslo srityje prade-dame atsilikti“, – sakë rektorius.

Padëkos þodþiai miesto merui iratsisveikinimas

Europarlamentarë su mandagumo vi-zitu aplankë ir kadencijà baigiantá Ðiau-liø m. merà Vytautà Juðkø. Susitikimo sa-vivaldybëje metu prie kavos puodelioL.Andrikienë ir V.Juðkus aptarë savivaldy-biø rinkimø rezultatus, besiformuojanèiaskoalicijas, bet daugiausia kalbëta apie tai,kà Ðiauliuose pavyko padaryti per ketve-rius metus ir kà dar reikës padaryti. „AèiûJums, mere, uþ tai, kad ir Jûsø dëka pa-milau ðá miestà, visà Ðiauliø kraðtà, kurisiki darbo Europos Parlamente pradþiosman buvo gerokai tolimas. Atvaþiavau at-sisveikinti su jumis kaip su meru, bet jukrinkimais gyvenimas nesibaigia, dirbsimetoliau“, – sakë europarlamentarë. Pasak

Europarlamentarë dr. Laima Andrikienë ir Ðiauliø miesto meras Vytautas Juðkus B. Nenortaitës archyvo nuotr.

22 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëLietuvos regionai

L. Andrikienës, per paskutiniuosius ketve-rius metus vos ne dvigubai iðaugæs miestobiudþetas, ES finansinë parama, kuri ati-teko keliems Ðiauliø projektams, neabejo-tinai yra miesto vadovø pastangø ir dide-lio darbo rezultatas, ir to negalima nepa-stebëti ar neávertinti.

Meras V. Juðkus taip pat padëkojo eu-roparlamentarei Laimai Andrikienei uþparamà Ðiauliams, dëmesá ðiaulieèiams,atminimui áteikë albumà „Ðiauliai“ irnuostabià pavasariniø gëliø puokðtæ. Abupolitikai panoro kartu nusifotografuotiÐiauliø miesto vëliavos ir herbo fone.

O að ið ðio susitikimo iðëjau su minti-

mi, kad toks elgesys, mokëjimas pasakytiaèiû kadencijà baigianèiam ar tiesiog dar-bà baigianèiam politiniam oponentui yralabai neáprastas mûsø valstybëje, bet labaipatrauklus ir civilizuotas, sakyèiau – euro-pietiðkas elgesys. Europietiðkos politinëskultûros pavyzdys, kuris uþkreèia, visà po-litikà daro malonesne, priimtinesne.

Susitikimas su Ðiauliøkonservatoriais

Susitikimas su Ðiauliø m. savivaldybëstarybos TS frakcijos nariais, TS Ðiauliø m.skyriaus atstovais vyko neformalioje ap-linkoje restorane „Arkos“. Vakarienæ su-

rengë EP narë Laima Andrikienë. Á jà bu-vo pakviesti ir dalyvavo naujai iðrinktiÐiauliø m. savivaldybës tarybos nariai –Tëvynës sàjungos atstovai, kai kurie TSÐiauliø skyriaus atstovai. Buvo aptarti pa-sibaigæ savivaldybiø rinkimø rezultatai, TSfrakcijos lyderis J. Bartkus papasakojo,kaip formuojama valdanèioji koalicija, pla-nuojami artimiausi darbai. Visas susitiki-mas praëjo labai ðiltai, nes tai buvo bend-raminèiø pokalbis. Atsisveikinant TSÐiauliø skyriaus pirmininkas J.Bartkuspadëkojo europarlamentarei uþ apsilanky-mà, uþ paramà miestui ir pakvietë ateity-je dar daþniau lankytis Ðiauliuose.

Kovo 11-osios ðventë Druskininkuose

Vytautas Paðkevièius

Kovo 9 d. Laima Andrikienë su padë-jëjais vieðëjo savo gimtajame mieste Drus-kininkuose. Atvykusi á Druskininkus eu-roparlamentarë, kaip jau áprasta, apsilan-kë Druskininkø m. savivaldybëje, susiti-ko su ðios savivaldybës vicemere KristinaMiðkiniene. Kaip buvusiai druskininkie-tei poniai Laimai buvo idomu iðgirsti, kaipðiandien sekasi Druskininkams, kokiosproblemos, rûpesèiai neramina miesto ðei-mininkus, kuo galima pasidþiaugti.

Europos pamoka „Atgimimo“vidurinëje mokykloje

Europarlamentarë L. Andrikienë visa-da mielai susitinka su jaunimu ir per dve-jus su puse darbo EP metø jau aplankëdaugybæ mokyklø, gimnazijø ávairiuoseLietuvos kampeliuose, lankësi VDU irÐiauliø universitete. Ji visad laukia tokiøsusitikimø. Bet ðis susitikimas buvo ypa-tingas. Ypatingas tuo, kad ponia Laimayra baigusi Druskininkø „Atgimimo“ vidu-rinæ. Su savo mokytojais europarlamen-tarë buvo susitikusi Strasbûre, EuroposParlamente, kur druskininkieèiai savo auk-lëtinës kvietimu lankësi 2005-aisias. O ðtaiá mokyklà sugráþta po daugelio metø. To-dël ið pradþiø jautësi jaudulys, nes vis-kas èia – koridoriai, klasës, salë – labaisava, artima, miela, kelia prisiminimus.

Gausiai susirinkusiems mokiniams irmokytojams L.Andrikienë pasakojo apiedarbà Europos Parlamente, sprendimøpriëmimà, politinæ kultûrà, moksleiviømainø programas. Mokiniams buvo smal-su: kokia mokinë buvo Laimutë Galdikai-të? Ar patyrë mokykloje pirmàjà meilæ,ar nebuvo padauþa? Ponia Laima su mo-kiniais buvo atvira: taip, mokykloje ji pa-tyrë graþià ir taurià pirmà meilæ. „Manopirmoji meilë – dabartinis premjero pata-rëjas, o prieð daugelá metø Druskininkuo-se – mano klasës draugas Donatas“, – sa-kë L. Andrikienë.

Pasibaigus Europos pamokai poniàLaimà apsupo mokyklos þurnalistai, ku-rie buvo labai kruopðèiai pasirengæ svar-biam interviu – konkurso bûdu laimëjæteisæ kalbinti europarlamentaræ.

Kovo 11-osios minëjimas.Prisiminimai ir dþiaugsmo aðaros

„Atgimimo“ (buvusi Druskininkø 1-ojividurinë) mokykla, Lietuvai iðauginusi trisKovo 11-osios Akto signatarus, ðeðis mi-nistrus ir du Europos Parlamento narius,puoselëja graþias tradicijas. Paminëti Lie-tuvos Nepriklausomybës atkûrimo 17-àsias metines susirinko pilnutëlë mokyk-los salë. Á ðventæ buvo pakviesti ir ðià mo-kyklà baigæ mokiniai, ir joje dirbæ moky-tojai. Pamaèiusi salëje sëdinèius þilagal-vius savo buvusius mokytojus susijaudi-no ir signatarë L. Andrikienë.

1990 m. kovo 11 d. dalyvë signatarëL.Andrikienë dalijosi savo prisiminimaisapie tø dienø ávykius ir iðgyvenimus: „1990m. kovo 11-àjà prisimenu beveik minuèiøtikslumu. Apie 22 val. Lietuvos Aukðèiau-sioji Taryba pradëjo vardiná balsavimà dël

Nepriklausomos Valstybës atstatymo.22 val. 44 min. 124 deputatai (ið jø 105Sàjûdþio kelti ir remti) pareiðkë savo irsavo rinkëjø valià – paskelbë atstatantysNepriklausomà Lietuvos Respublikà. Taipgimë Kovo 11-osios Nepriklausomybës Ak-tas, vainikavæs pusæ ðimtmeèio trukusiasmûsø Tautos pastangas atkurti Lietuvosvalstybæ. Jau gerokai po vidurnakèio ið-ëjau ið Aukðèiausiosios Tarybos. Lauke irlijo, ir snigo. Nuo durø iki gatvës buvo nu-sitiesæs „gyvasis koridorius“ - susirinkæþmonës buvo be galo laimingi, kaþkas manáteikë raudonas roþes. Nepaþástami spau-dë rankà ir dëkojo“, - pasakojo europarla-mentarë apie jau istorija tapusius ávykius.

Ji prisiminë ir pastaràsias dienas, tie-siogiai susijusias su 1990-aisiais: vasariopabaigoje Lietuvos ambasada Norvegijojeminëjo diplomatiniø santykiø tarp Lietu-vos ir Norvegijos atkûrimo penkioliktàsiasmetines ir pagerbë Lietuvai nusipelniusiusNorvegijos pilieèius. Ponia Laima papasa-kojo, kaip ji 1990 m. kovo pabaigoje sukolega signataru E. Zingeriu buvo pirmiejipo Nepriklausomybës atkûrimo su svarbia

Kovo 11-osios ðventë „Atgimimo“ vidurinëje mokykloje B. Nenortaitës archyvo nuotr.

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 23Lietuvos regionai

misija vykæ á Norvegijà, Danijà, D.Britanijàir Ðvedijà. Jie veþë laiðkus ðiø valstybiølyderiams dël Lietuvos pripaþinimo. Vyktireikëjo per Maskvà, muitinëje kruopðèiaibuvo tikrinami, ir tik dël neáþvalgumo mui-tininkas nesusidomëjo gabenamais doku-mentais p.Laimos portfelyje...

Ðventiná minëjimà papuoðë graþus mo-kyklos meno saviveiklos kolektyvø pasi-rodymas. L.Andrikienë pasidþiaugë, kadjai labai malonu minëti Kovo 11-àjà savogimtojoje mokykloje. Gera matyti èia sa-vo mokytojus, be kuriø ji kaþin ar bûtøgyvenime tiek pasiekusi, smagu matyti irdaug graþaus jaunimo, kuriems dar vis-kas prieð akis, ir jø valioje - kurti Lietu-và tokià, kad èia bûtø gera visiems.

Lietuvos ateitis vaikðto mokyklø koridoriaisRasa Zygmantaitë

Jei savaitgalius praleisèiau Briuse-lyje arba Vilniuje, o ne vaþiuoèiau pasþmones, neþinoèiau, kuo jie gyvena, kotikisi, neþinoèiau jø problemø – kam aðtada atstovauèiau? Sau? Taip kalba po-nia Laima, lankydama vis kito rajonoþmones, susitikdama su savivaldybësvadovais bei tarnautojais, Tëvynës sà-jungos aktyvistais.

Kaip ir beveik kiekvienà penktadiená,tà dienà europarlamentarë skubëjo pasþmones – ðá kartà á Suvalkijà: Ðakius, Vil-kaviðká, Marijampolæ. Be abejo, pirmiau-sia p. Laima skuba á mokyklà. Labai pra-smingai èia nuskamba jos iðtarti poetoJustino Marcinkevièiaus þodþiai: „Lietuvosateitis ðiandien vaikðto mokyklø korido-riais“. Juos kartoja Laima Andrikienë, jaisvadovaujasi, bendraudama su ta Lietuvosateitimi, rûpindamasi ja, rengdama Eu-ropos pamokas.

Ðakiø „Þiburio“ gimnazija – senas tar-pukario Lietuvos laikus menantis pasta-tas, projektuotas architekto VytautoLandsbergio – Þemkalnio. Jaukiai ir kar-tu pakiliai, solidþiai nuteikia gimnazistøuniformos, taip ir tikiesi, jog visi, kas èiamokosi, iðaugs dorais þmonëmis, tikraisTëvynës vaikais. Ir visai nesvarbu, kadÐakiai – maþas Lietuvos pakraðèio mies-telis, jauni þmonës visur domisi moksloir studijø galimybëmis, pasaulio ir Euro-pos reikalais. Ponia Laima papraðo iðvar-dinti Lietuvos atstovus Europos Parlamen-te. „V. Landsbergis, jûs, A. Sakalas, J. Pa-leckis, D. Grybauskaitë...“, – vardija gim-nazistai. Ne, p. Dalia ne europarlamenta-rë, o komisarë, pataiso p. Laima, bet èiasàraðas lyg ir iðsenka. Daugiau pavardþiøniekas neprisimena... Dar kalbama apieES biudþetà, parlamentarø etikà, ES plët-ros galimybes. Laimos Andrikienës Euro-pos pamoka – tai dialogas su Europos Sà-jungos pilieèiais, ir smagu, kad Ðakiuose

mokiniai aktyviai ásitraukë á pokalbá sueuroparlamentare. Ponia Laima turi ne-paprastà dovanà – puikiai prisimena þmo-niø vardus ir veidus, ir èia pat salëje aky-viausius gimnazistus asmeniðkai kvieèiaapsilankyti jos organizuojamoje kelionëjeá Briuselá ir Strasbûrà, patiems iðvysti Eu-ropos ástatymø kalvæ.

Ið „Þiburio“ gimnazijos europarlamen-tarë skuba aplankyti ir pasveikinti kà tikantrai kadencijai iðrinktà Ðakiø savival-dybës merà Juozà Bertaðiø. Susitikimedalyvauja administracijos direktorius Juo-zas Puodþiukaitis, TS Ðakiø skyriaus na-rys, savivaldybës deputatas Rimas Vensas.Uþsimezga konstruktyvus ir dalykiðkaspokalbis apie ES fondø panaudojimà, sa-vivaldybës kelius, stringantá projektø fi-nansavimà.

Laikas spaudþia skubëti á Vilkaviðká,kur susitikimas vyksta S. Nëries viduri-nëje mokykloje. Èia salëje kiek jaunesni –9–10 klasiø mokiniai. Tokia pati daug þa-danti Lietuvos ateitis. Mokiniai ið pradþiønedràsiai, bet pamaþu ásitraukia á pokal-bá, klausinëja apie ES biudþetà, vardijaES ðalis nares, juokiasi ið ðmaikðèiø pa-sakojimø apie retus europarlamentarø su-drausminimo atvejus...

Mokyklos direktorë Daina Juðkauskie-në, direktoriaus pavaduotojas GraþvydasÐliauteris didþiuojasi mokiniø pasieki-mais, tik skundþiasi, kad mokyklose vislabiau jauèiamas mokytojø stygius. Vilka-viðkieèius p. Laima taip pat kvieèia á Briu-selá ir Strasbûrà. Mokyklos vadovai sudþiaugsmu priima kvietimà, nes, kaip jiesako, èia mokosi daug gabiø, darbðèiømokiniø, kuriems kelionë á Europos sos-tinæ bus paskata ir gero mokymosi áverti-nimas.

Vilkaviðkyje aplankyta ir savivaldybë,susitikta su darbuotojais, vicemeru Algir-du Meðkausku, administracijos direkto-riaus pavaduotoju Sauliumi Vabalu, sky-riø vadovais, savivaldybës darbuotojais.

Vilkaviðkis – pasienio rajonas, visai èiapat – Via Baltica, kasdien rajono keliais áKaraliauèiaus sritá traukia ðimtai sunkias-voriø sunkveþimiø. Rajono vadovai dþiau-giasi projektais, Vyriausybës dëmesiu, mo-kyklø renovacija: rodos, Vilkaviðkis – vie-nas ið nedaugelio labai gerai besitvarkan-èiø rajonø. Deja, po susitikimo savivaldy-bës salëje jau einant koridoriumi kai kasið darbuotojø prasitaria, kad ne viskas èiataip gerai, kad rajono valdþia nesirûpinapagrindinëmis mokyklomis, kuriø jau irstogai bebaigià galutinai sukiurti... Vilka-viðkyje, kaip ir kituose Lietuvos regionuo-se ponia Laima klausia, gal ne tuos pri-oritetus pasirinkome ES fondø pinigams?Þmonëms visur pirmiausia rûpi ðilti bûs-tai, vandenvalos ir nuotekø reikalai, ke-liai. Gal èia reikia ir kreipti lëðas, á pro-jektus apjungiant kuo daugiau rajono gy-ventojø, kad jie galëtø dalyvauti projekteir pasinaudotø fondø teikiamomis galimy-bëmis, kaip tai daroma Skandinavijosðalyse? Deja, biurokratija tokia didþiulë,tikrinimai, nepasitikëjimas, vilkinami lë-ðø pervedimai – daug kam taip viliojan-èiai skambëjæ struktûriniø fondø projek-tai ðiandien kelia siaubà, daugelis su jaisdirbusiø jauèia nuoskaudà dël valdinin-kø nerangumo, þeminanèio poþiûrio á pro-jektuose dirbanèius þmones. Ar pajëgsi-me pasinaudoti parama, ar nereikës gra-þinti nepanaudotø lëðø? – klausia ir ta-riasi su þmonëmis europarlamentarëL. Andrikienë.

O vakarà ponia Laima praleido Vilka-viðkio Tëvynës Sàjungos frakcijos rajonosavivaldybëje þmonëmis. Nedaug TS na-riø iðrinkta Vilkaviðkyje, taèiau jie susi-jungë á frakcijà su Liberalø sàjûdþiu ir þa-da bûti konstruktyvia opozicija, kritikuo-ti netinkamus valdþios sprendimus, áta-koti miesto valdymo stiliø. Kaþin kodëlpo susitikimo vilkaviðkieèiai ponià Laimàpradëjo vadinti „Mûsø Laima“...

L. Andrikienë su buvusiomis Druskininkø 1-osios vidurinës mokyklos mokytojomis B. Nenortaitës archyvo nuotr.

24 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþëLietuvos regionai

Kaip manote, kodël Lietuvoje nemaþëja, o didëja praraja tarp centrø irregionø?

L. Andrikienë: Atsakymas aiðkus: ato-trûkis tarp Lietuvos regionø didëja todël,kad Lietuva nesugeba vykdyti efektyviosregioninës politikos. Nesugebëjo to darytiprieð ástodama á ES, nesugeba ir dabar.Neefektyvios Lietuvos regioninës politikosprieþasèiø gali bûti ne viena: pirma, ne-teisingai nustatyti regioninës politikos pri-oritetai, t. y. sritys, kurioms skiriama ESparama; antra, ydinga, perdëm centrali-zuota ES finansinës paramos administra-vimo, skirstymo sistema, kuomet ir þai-dimo taisyklës nustatomos, ir projektaivertinami, ir pinigai dalijami tik Vilniuje;treèia, menki administraciniai gebëjimai,patyrimo stoka administruojant palyginusdidelës apimties ES finansinæ paramà;projektø rengëjø nepatyrimas, kvalifikaci-jos trûkumai; ketvirta, projektø vertinto-jø, paraiðkas priimanèiose agentûrose dir-banèiø specialistø neprofesionalumas, ne-patyrimas; penkta, skaidrumo stoka. Aið-ku viena: niekas nesitiki, kad Tauragë arZarasai kada nors atrodys taip, kaip Vil-nius. Vilnius yra istorinë Lietuvos sostinë,ðiame mieste buvo ir bus absoliuti daugu-ma valdþios ástaigø, todël su Vilniumi su-silyginti bus sunku bet kuriam regiono cen-trui. Bet to ir nereikia. Pakaktø, kad ki-tuose regionuose gyvenantys þmonës nesi-jaustø taip tarsi Vilnius yra valstybë vals-tybëje, o jie gyventa tarsi kitoje valstybëje.Pasaulyje galima rasti daugybæ pavyzdþiø,kur valstybës sostinë investicijø apimtimis,darbo vietø skaièiumi, verslo plëtros gali-mybëmis, apskritai gyvenimo lygiu atrodoprasèiau nei kiti miestai. Ryðkus pavyz-dys – Italijos sostinë Roma ir ðiaurëje esan-tis regionas, kurio centras – Milanas. To-kiø pavyzdþiø galima minëti ir daugiau.Aiðku ir kita: toks didþiøjø miestø atotrû-kis galiausiai duos savo rezultatus, ir kai-nà teks sumokëti pirmiausia Vilniui, darkeliems didiesiems miestams.

Kaip manote, ar ðiai problemaispræsti pasitelkiami visi instrumentai?Pavyzdþiui, man teko domëtis Flandri-jos (kuriai priklauso Briuselis) regioni-ne politika, á anglies kasyklø rajonusbuvo kvieèiami investuotojai be jokiømokesèiø, taèiau apie mokesèiø panai-kinimà, pvz., naujiems Tauragës inves-tuotojams nelabai girdisi.

L. Andrikienë: Lietuvos mokesèiø po-litikos architektai sëdi Lietuvos Vyriausy-bëje, Finansø ministerijoje ir Seime. Jienusprendþia, kokie kasmet bus mokes-èiai, suskaièiuoja, kiek mokesèiø surinksá valstybës biudþetà, savivaldybiø biudþe-tus, jie nusprendþia, ir kaip valstybës biu-dþeto lëðos bus naudojamos.

Nemanau, kad Seimas ar Vyriausybëneþino kitø ðaliø patyrimo ir dël neþinoji-mo nemaþina kai kuriø mokesèiø. Klausi-mas kitas: ar pakanka dràsos, politinësvalios priimti rizikingais atrodanèiussprendimus. Estija kaþkada turëjo Vyriau-sybës vadovà Martà Laarà, kuris ryþtingaisumaþino mokesèius, ir valstybë nepralo-ðë. Kelios pastarosios Lietuvos vyriausybësnëra ryþtingos: neseniai pajamø mokestisbuvo sumaþintas, aptarinëjamas dar vie-nas maþinimas. Taèiau jei Vyriausybë gy-vena ne vadovaudamasi valstybës priorite-tais, o pagal rinkimø grafikà (ðiemet – sa-vivaldybiø rinkimai, kitais metais – Seimo,dar kitais – prezidento ir Europos Parla-mento), tai tokioje valstybëje bent jau arti-miausius kelerius metus sunku tikëtis ryþ-tingø permainø, dràsiø politiniø sprendimø.

Kaip bûtø galima maþinti atotrûkiustarp regionø?

L. Andrikienë: Neabejoju, kad tai áma-noma, tam skirta ES regioninë politika, ku-rios privalumais ir ðiai politikai skirtomislëðomis Lietuva naudojasi ir galës naudo-tis, tik regioninæ politikà Lietuvoje reikësprojektuoti ir ágyvendinti mums patiems.Europos Komisija, kitos ES institucijos arspecialistai gali tik patarti. Patiems reikësnustatyti prioritetus, patiems reikës atrin-kinëti projektus finansavimui, patiems rei-kës ir kontroliuoti, ar ES lëðos naudoja-mos pagal paskirtá.

Svarbu paþymëti tai, kad Europos Par-lamentas ir Europos Komisija, atsiþvelgda-ma á skundus ir kritikà, daro daug, kadreikalavimai, paraiðkø formos bûtø su-prantamesnës, paprastesnës, kad bûtø ma-þiau popierizmo, kaip mes ápratæ sakyti.

Nurodydama didelio atotrûkio prieþas-tis, tuo paèiu pasakiau ir tai, kà, manosupratimu, reikëtø daryti. Beje, ir pati Vy-riausybë pasibaigus pirmajam trejø metølaikotarpiui (2004–2006 m.) kai kuriuosdalykus taiso: pirma, vieðieji projektai (mo-kyklø, ligoniniø renovacija) ateityje nekon-kuruos tarpusavyje, kaip buvo 2004–2006 m. laikotarpiu.

Antra, bûtina sumaþinti ES finansinësparamos skirstymo centralizacijà. Tikiu,kad Lietuvos Vyriausybei pakaks politinësvalios bent dalá lëðø atiduoti skirstyti re-gionams per regionø plëtros tarybas, ku-rios iki ðiolei jokiø svarbesniø funkcijø ne-turëjo, todël tiesiog merdëjo.

Na, ir treèia, svarbu perþiûrëti priorite-tus. Gana Lietuvos gyvenvieèiø þmonëms gy-venti be vandentiekio ir vandenvalos árengi-mø, be kanalizacijos, gana naudotis bûde-lëmis su ðirdele... Mëgstame pasididþiuoti,kad esame Europos centras, tai ir gyvenki-me kaip Europos centras turi gyventi XXIamþiuje: iðasfaltuokime vieðkelius (asfaltuo-jant tokiais tempais kaip dabar mums pri-

reiks daugiau nei 50 metø!), susitvarkyki-me vandentieká ir vandenvalà. Nes kartaisatrodome tikrai nekaip: Kauno rajone, Kar-mëlavoje esantá oro uostà svajojame paverstitarptautiniu oro uostu, o Karmëlavoje nëranet normalios kanalizacijos, nuotekas pa-leidþiame á Nemunà... Ir gëda, ir bëda.

Pirmà kartà Lietuva susimàstë apie taitik tuomet, kai Europos Komisija atkreipëá tai dëmesá 1997 m., kad „Lietuva susi-duria su rimtomis regioninës plëtros pro-blemomis, kurioms áveikti ið Vyriausybëspusës neskiriama pakankamai pastangø“.Ar dabar Briuselis dar kalba apie regioni-nës politikos problematikà Lietuvoje?

Ne Briuselis turi apie tai kalbëti –mums tai turi labiausiai rûpëti! Briuseliuipakanka darbø stengiantis iðlyginti skirtu-mus tarp ES valstybiø nariø, o jau skirtu-mø maþinimu ðalies viduje patys galëtu-me pasirûpinti. Tiesa, Briuseliui rûpi ir re-gionø skirtumai valstybiø viduje, mums jauprikiðamai parodoma, kad ES finansinæparamà naudojame skirtumø tarp regio-nø iðlyginimui, taèiau rezultatas – atvirkð-èias: skirtumai dar padidëjo. Norëjomekaip geriau, iðëjo kaip visada... Man piktair skaudu, kad Briuseliui mûsø reikalaidaþnai rûpi labiau nei mums patiems.

Su ðia problema susiduria daug ESðaliø. Kaip Lietuva gali pasimokyti iðsëkmingø pavyzdþiø?

L. Andrikienë: Tiesiog mokytis ir dar-bais árodyti, kad pamokas iðmoko. Bûnajuk blogø mokiniø, kurie mokosi mokosiir viskas perniek, taip ir neiðmoksta, o pas-kui visà gyvenimà uþ tai moka, ir tuometkalti bûna visi, tik ne jie patys. Lietuviaiðiaip yra gabûs, darbðtûs, uþsispyræ, tikiu,kad iðmoks, ir kad mokysis ne tik ið gerøpavyzdþiø, bet sugebës kai ko iðmokti ir iðsvetimø klaidø. Kad patys jø nebekartotø.

Kà turëtø daryti pati visuomenë,kad praraja nebûtø tokia gili?

L. Andrikienë: Visuomenës pastangosvisada gerai, bendruomeniø, asocijuotøstruktûrø aktyvumas ðioje srityje labai rei-kalingas, kaip ir daug kur kitur. Taèiauvien visuomenës pastangø nepakaks. Bû-tinas valdþios ir visuomenës dialogas, vi-suomenës, bendruomeniø, savivaldybiøasociacijos ir kitø veikëjø daug aktyvesnisdalyvavimas ne tik projektuojant, o vëliauir nustatant ES finansinës paramos – ESstruktûriniø fondø, Sanglaudos fondo – lë-ðø naudojimo prioritetus, bet ir vertinantES paramos panaudojimo praktikà, verti-nant procedûrø skaidrumà, pagaliau tie-siog skatinant aktyvesná dalyvavimà ren-giant paraiðkas. Bûtina stiprinti valdþiosir visuomenës tarpusavio ryðá, bend-radarbiavimà, visuomenës dalyvavimà.

2007 m. balandis

Lietuvos regioninë politika – neefektyviParengta pagal L. Andrikienës interviu þurnalui „Lithuania in the World“

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 25Septintoji bendroji programa

Vietoje áþangos: kaip ðiandiensuvokiame Europos Sàjungà irsave joje

Dëkui konferencijos organizatoriams,suteikusiems progà kreiptis á ðià garbin-

Septintoji bendroji programa ir ES lûkesèiai:þvilgsnis ið Europos ParlamentoL. Andrikienës kalba konferencijoje Vilniuje

Konferencijos metu. Nuotraukoje – Europos Komisijos narys Janez Potoènik, atsakingas uþ mokslà ir moksliniustyrimus I. Staniulytës archyvo nuotr.

Sausio 17 d. Londone iðkilmingosceremonijos metu Europos Parlamentonarei dr. Laimai Andrikienei suteiktasKingstono universiteto Garbës daktarolaipsnis, áteiktos regalijos. Kingstonouniversitetas ðiuo apdovanojimu – Gar-bës daktaro laipsniu verslo administra-vimo srityje – pripaþino ypatingà dr.Laimos Andrikienës indëlá kuriant nau-jà Europos þiniø visuomenæ.

Iðkilmingoje ceremonijoje, kuriai va-dovavo ðio universiteto prorektorë pro-fesorë Mary Stuart, dalyvavo apie tûks-tantá ðio universiteto absolventø, pro-fesoriø, sveèiø, o taip pat Lietuvos am-basadorius Jungtinëje Karalystëje J.E.p.Vygaudas Uðackas, D. Britanijos Lie-tuviø bendruomenës pirmininkë p.Þivi-lë Ilgûnaitë, Mykolo Romerio universi-teto sekretorius dr.Gintaras Aleknonis,kiti sveèiai ið Lietuvos.

L. Andrikienës biuro Briuselyje inf.

Dr. L. Andrikienë – Kingstono universiteto Garbës daktarëEuroparlamentarei dr. Laimai Andrikienei suteiktas D. Britanijos Kingstono universiteto Garbësdaktaro laipsnis

Ceremonijos Barbican centre Londone metu I. Staniulytës archyvo nuotr.

gà auditorijà. Ðioje salëje – Lietuvos moks-lo ir studijø sferos elitas, garbingi univer-sitetø rektoriai, profesoriai, jauni dësty-tojai, kitø aukðtøjø mokyklø vadovai irdëstytojai, mûsø ðalies Mokslø akademi-

jos vadovai ir nariai, Lietuvos politikai,kurie, nors ðiandien paskutinë savivaldy-biø rinkiminës kampanijos ir agitacijosdiena, rado laiko dalyvauti ðioje konferen-cijoje. Man atrodo, kad tai geras þenklas,kuris gali reikðti, kad treèiaisiais Lietu-vos narystës Europos Sàjungoje metais irLietuva, ir jos akademinë bendruomenëjau realiai suvokia save ne tik kaip inte-gralià Europos Sàjungos, bet ir kaip in-tegralià Europos mokslo ir studijø erd-vës dalá. Manau esant reikalinga tai ak-centuoti, nes labai gerai prisimenu poþiû-rá, kuris mûsuose buvo labai paplitæs vosprieð keletà metø. Turiu galvoje þiûrëji-mà á ES vykstanèius procesus tarsi ið ða-lies, lyg tai, kas vyksta ES, mûsø tiesio-giai nelieèia, o bendroji programa tarsiskirta kitiems, ES senbuviams, o tie mû-siðkiai, kurie ryþtasi dalyvauti konkursuo-se – tai tiesiog naivuoliai ar dar blogiau –iðsiðokëliai, kurie gaus per nosá ir ilgamnurims...

Matyt, tas laikotarpis mûsuose pasi-baigë, Lietuva jau realiai ir apèiuopiamaipajuto ir ávertino narystës ES naudà, taippat ir moksliniø mainø, dalyvavimo Eu-ropos mokslo ir studijø erdvëje naudà irneiðvengiamumà. Pakartosiu dar kartà –bûtinybæ ir neiðvengiamumà, jei nenori-me bûti Europos provincija.

26 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë

Patyrimas iki Septintosiosbendrosios programos: TRIPOD,CONNEX ir kt.

Ðtai dël to man ðiandien – tikrai svar-bi diena, kai Lietuvoje oficialiai startuojaSeptintoji bendroji programa. Ðios pro-gramos laukti pradëjau dar tada, kai Lie-tuvos teisës universitete, ðiandieniniameMykolo Romerio universitete rengëme pro-jektus Ðeðtajai bendrajai programai, t. y.prieð gerus ketverius metus. Tuomet ëmë-mës, kai kuriø supratimu, avantiûros, nesdar Lietuvai nesant ES nare ryþomës taptiprojekto koordinatoriais: suformavomemûsø vadovaujamà konsorciumà, paren-gëme integruotà projektà, skirtà moky-muisi visà gyvenimà, pavadinome já TRI-POD (iðvertus – treèiàja koja, vadovaujan-tis logika, kad yra ðvietimas, mokslas irtreèioji koja – mokymasis visà gyvenimà)ir pateikëme Europos Komisijai. Konkur-se likome treti, nes Europos Komisija pri-ëmë sprendimà finansuoti pirmuosius du,nepaisant to, kad antroje vietoje buvusiopasiûlymo vertinimai buvo tokie pat, kaipmûsiðkio, taèiau mûsø projekto biudþe-tas buvo nemaþas, finansavimui EK pa-prasèiausiai pasirinko maþesná projektà.Taigi, galëtume sakyti, kad mums nepa-vyko. Taèiau lygiagreèiai kaip partneriaidalyvavome rengiant dar vienà – sociali-niø mokslø kompetencijos tinklo projek-tà CONNEX (Connecting Excellence onEuropean Governance) – ir vadovaujantVokietijos Manheimo universiteto prof.B.Kohler Koch parengëme pasiûlymà irlaimëjome konkursà, tuo bûdu tapdamiÐeðtosios bendrosios programos dalyviais.CONNEX skirtas efektyvaus ir demokra-tinio daugiapakopio valdymo Europojeanalizei. Daugiapakopis valdymas atspin-

di regioninio, nacionalinio ir europiniomasto politinës atsakomybës aukðtà tar-pusavio priklausomybës lygá. O juk efek-tyvumas ir demokratinë atskaitomybë yraesminiai legitimaus valdymo elementai(ðtai taip, ponas Ministre Pirmininke! Ka-þin, jei pabandytume Seime pakalbëti apietuos dalykus, ar bûtume suprasti, ar su-lauktume palaikymo siekdami ne þodþiais,o darbais tai ágyvendinti Lietuvoje? Euro-pos Sàjungai tai yra aktualu, o Lietuvai,Premjere?!).

Deja, man teko dalyvauti tik pradinë-je projekto vykdymo stadijoje, palyginusgreitai buvau iðrinkta á Europos Parlamen-tà ir nuo 2004 m. rugsëjo jau dirbdamatoje ES institucijoje aktyviai domëjausi netik Lisabonos strategijos ágyvendinimo ap-skritai klausimais, bet ir Septintosiosbendrosios programos reikalais.

Kodël pasakoju Jums apie savo ir ma-no kolegø ið Mykolo Romerio universite-to patyrimà? Pirmiausia todël, kad nesutik politikë: esu viena ið Jûsø, kurie ren-gëte, rengiate ar planuojate rengti projek-tus, dalyvauti naujoje bendrojoje progra-moje. Esu viena ið tø, kurie ne ið doku-mentø ar broðiûrø, o ið savo patyrimo,daþnai kartaus, þino, kà reiðkia rengti pa-naðius projektus, koks tai milþiniðkasdarbas, kokia atsakomybë ir psichologi-nis spaudimas. Puikiai þinau visas Ðeðto-joje bendrojoje programoje galiojusias tai-sykles ir reikalavimus, ir esu ne paèiaisgraþiausiais þodþiais kalbëjusi apie tuosþmones, kurie juos sukûrë ir paleido á gy-venimà. Kita vertus, man tur bût lengviaunegu daugeliui mano kolegø Europos Par-lamente kalbëti apie tai, kokie yra Euro-pos mokslo bendruomenës lûkesèiai, osusitikimuose su mokslininkais – disku-

tuoti apie tai, ko reikia Europos Sàjun-gai, ko ES tikisi ið mokslo bendruomenës.Tur bût, todël ðiandien ir stoviu prieð Jusðioje tribûnoje.

Be to, ðiandien esu viena ið tø, kuriesavo pritarimu Europos Parlamente pa-leido á gyvenimà Septintàjà bendràjà pro-gramà, skirdami jai beveik 55 milijarduseurø septyneriems metams.

Að nekalbësiu apie tai, kas yra kiek-vienos Septintàjà bendràjà programà su-daranèios specifinës programos ar sri-ties – Bendradarbiavimas – Idëjos – Þmo-nës – Pajëgumai ar specifinës branduoli-niø moksliniø tyrimø programos – esmë,apie jø teikiamas galimybes. Tai sëkmin-gai padarys kiek vëliau praneðimus skai-tysiantys Europos Komisijos atstovai.

Að gi kalbësiu apie tai, kas paprastaikalbant yra Septintoji bendroji programa,ko ið Europos mokslo visuomenës per ðiàprogramà tikisi Europos Sàjunga, deta-liau kalbësiu apie vienà specifinës progra-mos „Bendradarbiavimas“ dalá – Sociali-niai bei ekonomikos ir humanitariniaimokslai, kuriai numatyta skirti 623 mili-jonus eurø, per jà siekdama atskleistiSeptintosios bendrosios programos atsi-radimo ir bûtinumo, apskritai visos pro-gramos logikà. Na, ir þinoma, labai steng-siuosi padràsinti Jus dalyvauti ðioje pro-gramoje.

Septintoji bendroji programa ireuropinës mados

Kas gi yra ta Septintoji bendroji pro-grama? Oficialiai – tai moksliniø tyrimøir technologijø plëtros programa, pagrin-dinë ES moksliniø tyrimø finansavimopriemonë, truksianti septynerius metus,kurios biudþetas 2004 m. kainomis41 proc. didesnis nei Ðeðtosios bendrosiosprogramos. Be to, naujoji bendroji pro-grama skirta spræsti Europos uþimtumoir konkurencingumo klausimus, ji skirtaparemti mokslinius tyrimus pasirinktoseprioritetinëse srityse, siekiant, kad EStaptø arba iðliktø ðiø sektoriø lydere pa-saulyje. Tai áraðyta oficialiuose dokumen-tuose.

O að pasakyèiau, kad Septintoji bend-roji programa – tai paèios naujausios eu-ropinës mokslinës mados, kurios ðiandienpristatomos Jums. Jos pristatomos Lie-tuvos mokslo visuomenei èia, Vilniuje, ta-èiau ar jos Lietuvoje prigis, ar bus më-giamos, priklauso nuo Jûsø. Priklausonuo to, ar Jûs jas suprasite, ar priimsitekaip Jums, tiksliau – mums, Lietuvai, oir visai Europos Sàjungai, tinkamas. Kaipir visos naujos mados, pradþioje jos at-rodo nesuprantamos, gal net ðokiruojan-èios, bet tik pradþioje. Ir dar: pasakiau„europinës mados“ turëdama galvoje netai, kad jos todël madingos, kad yra gra-þios ar „pijariðkai“ patrauklios, o todël,kad apie jas Europos Sàjunga jau ne vie-nerius metus kalba, diskutuoja, nes jø

Septintoji bendroji programa

Konferencijos metu. Nuotraukoje (ið kairës): A. Milukas, EP narë dr. L. Andrikienë, premjeras G. KirkilasI. Staniulytës archyvo nuotr.

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 27

Europos visuomenei, Europos Sàjungai la-bai reikia. Be naujø idëjø, bend-radarbiavimo, þmoniø, pajëgumø ne tikneágyvendinsime Lisabonos strategijos, ne-sukursime Europos Sàjungos kaip kon-kurencingiausios ir dinamiðkiausios þinio-mis grindþiamos ekonomikos, bet nesu-kursime ir efektyvios, gyvybingos, konku-rencingos Europos mokslo ir studijø erd-vës.

Taigi, kas ðiandien madinga EuroposSàjungoje, apie kà kalbama? Tai visø pir-ma – augimas, konkurencingumas ir uþ-imtumas þiniø visuomenëje apimant ðvie-timà ir mokymàsi visà gyvenimà (èia darkartà priminsiu mûsø rengtà projektàTRIPOD, kuris Septintojoje programojeuþgims ið naujo, ankstesniojo projektogarbei pavadintas TRIPED), taip pat þi-niø, ekonominio augimo ir socialinës ge-rovës tarpusavio sàveikà, inovacijø, kon-kurencingumo ir darbo rinkos politikà,ekonomines struktûras ir naðumà. Antra,tai – ekonominiø, socialiniø ir aplinkosau-gos siekiø suderinimas apimant regionøekonominæ ir socialinæ sanglaudà, aplin-kosaugos politikos socialinius ir ekono-minius matmenis, socialinius ir ekonomi-nius modelius Europoje ir visame pasau-lyje, bendrosios þemës ûkio politikos re-formos átakà Europos kaimo ekonomi-koms ir kita. Treèia, tai – pagrindinës vi-suomenës tendencijos ir jø pasekmës, ap-imant tokias temas kaip demografinë kai-ta, ðeimos ir darbo suderinimas, sveika-ta ir gyvenimo kokybë, jaunimo politika,socialinë atskirtis ir diskriminacija. Ket-virta, tai – Europa pasaulyje, apimant to-kias temas kaip prekyba, migracija, skur-das, nusikalstamumas, konfliktai ir jøsprendimas. Penkta, tai – pilietis EuroposSàjungoje, apimant politiná dalyvavimà, pi-lietybæ ir teises, demokratijà ir atskaito-mybæ (èia tai, apie kà yra mano jau mi-nëtas CONNEX), þiniasklaidà, kultûrinæávairovæ ir paveldà, religijas, poþiûrius irvertybes. Mes daug apie tai kalbame irraðome Lietuvoje, apie tai kalba ir politi-kai, ir tyrëjai, mokslininkai, ieðkodamibûdø, kaip ðias problemas iðspræsti: kaippakeisti Lietuvos demografinæ situacijà,kaip suvaldyti emigracijà ir imigracijà,kaip sumaþinti skurdà (juk apie 20 proc.Lietuvos þmoniø gyvena skurde, apie30 proc. Lietuvos pensininkø gyvena þe-miau skurdo ribos!). Ar tai ne mûsø dar-botvarkë, ar kas gali nuneigti, jog tai ne-bûdinga ar nesvarbu Lietuvai?

Jau nekalbu apie kitas mano pami-nëtas temas – pradedant religijomis, po-þiûriais ir vertybëmis, pilietybëmis ir tei-sëmis ir baigiant regionø ekonomine ir so-cialine sanglauda. Pasakykite, ar naujøjøES valstybiø, taip pat ir Lietuvos pilieèiaiyra visaverèiai Europos Sàjungos pilieèiai,ar jie gali naudotis visais narystës ES pri-valumais, ar visoje ES galioja pamatinësES laisvës, kaip laisvas asmenø judëji-

mas, ar mes neturime kà pasiûlyti, kaipðie klausimai turëtø bûti sprendþiami irkokias pasekmes gali turëti dabartinë si-tuacija, jei paliktume jà tokià, kokia jiyra?

O regionø socialinë ir ekonominë san-glauda – tai apskritai tema, kuria galëèiauir norëèiau pasakyti labai daug, apie taikalbu ir raðau ne tik Briuselyje, bet irLietuvoje, lankydamasi regionuose, disku-tuodama su savivaldybiø þmonëmis, aka-deminës bendruomenës atstovais. Darboèia tikrai yra, ir neabejoju, jog moksli-ninkai turës kà pasakyti ir pasiûlyti poli-tikams. Be to, neturime pamirðti, kadmoksliniai tyrimai ES mastu turi ypa-tingø privalumø – jie gali suteikti duo-menis apie visà Europà, kuriø reikiageresniam sudëtingø klausimø suprati-mui.

O dabar klausiu: kaip Jûs manote, kàað èia vardijau? Mûsø, Europos Sàjungosproblemas, kurioms ieðkome sprendimo?Taip, jas, bet visa tai – ir Septintosiosbendrosios programos specifinës „Bend-radarbiavimo“ programos „Socialiniø beiekonomikos ir humanitariniø mokslø“ sri-ties temos, tai, kas jau dabar siûlomamums, norësiantiems dalyvauti konkurse,kurio projektø pateikimo terminai jau þi-nomi – ðiø metø geguþës 10 ir lapkrièio29 dienos. Ir tai – tik vienos specifinësprogramos vienos srities temos, ir tai toligraþu ne visos. Todël uþtikrintai galiu pa-sakyti, kad dauguma save galësite atrastiSeptintojoje bendrojoje programoje, jei tikto norësite.

Apie kiekvienà mano paminëtø temøgalëtume ilgai kalbëti, bet neabejoju, kadmokslininkai, klausydami mano vardija-mø temø, save jau mato galinèius dar-buotis vienoje ar kitoje, galinèius daly-vauti atitinkamame projekte. O að kiek-vienai temai galëèiau iðvardinti ne vienàdokumentà, rezoliucijà, priimtà per pir-màjà ðiuo metu dirbanèio Europos Par-lamento kadencijos pusæ, kuriuose ak-centuojami ðiø problemø sprendimosvarba ir bûtinumas, siûloma EuroposKomisijai imtis vienokiø ar kitokiø prie-moniø. Að pati ne kartà Europos Parla-mento plenariniuose posëdþiuose esu kal-bëjusi ir dël mokymosi visà gyvenimà, irLisabonos strategijos, ir daugeliu kitømano iðvardintø temø.

Taigi, mano supratimu, Septintojibendroji programa – tai neabejotinai irvisos Europos Sàjungos, ir mûsø, Lie-tuvos, darbotvarkë. Ir Europos Sàjun-ga, ir Lietuva susiduria su daugybe so-cialiniø ir ekonominiø iððûkiø, todëltiesiog privalome juos perprasti ir for-muoti bei ágyvendinti tinkamà politikà.Ðvietimo ir mokslo bendruomenei tal-kinant, iðnaudodami egzistuojanèiàmoksliniø tyrimø socialiniø, ekonomi-niø ir kultûriniø metodø ávairovæ turi-me unikalià galimybæ Europos mastu

vykdyti ðio pobûdþio mokslinius tyri-mus, kuriø galutiniai naudos gavëjaibus ES valstybiø pilieèiai – o juk mûsøjau 492 milijonai! Tuomet galësime pa-siekti, uþtikrinti ir kitus dalykus kaipgyvenimo kokybæ, ðvietimà ir uþimtu-mà, demokratijà ir pilietiná dalyvavimà,kultûrinæ ávairovæ ir vertybes.

Negaliu nepaminëti dar vieno Septin-tosios bendrosios programos elemento –„þiniø regionø“ plëtros, siekio, kad bû-tø apjungti moksliniø tyrimø partneriai –universitetai, tyrimø centrai, verslo ámo-nës ir vietinë valdþia – viename regione,kad bûtø sustiprintas vykdomø tyrimøpotencialas.

Dar vienas paminëtinas Septintosiosbendrosios programos bruoþas – reikð-mingas jos veikimo supaprastinimas lygi-nant su ankstesnëmis programomis, ap-imantis visus finansavimo etapus, áskai-tant finansavimo schemø, administravimoir finansavimo taisykliø ir procedûrø su-paprastinimà, taip pat lengviau skaitomøir „vartotojui patogesniø“ dokumentø pa-teikimà.

Pabaigos þodisBaigdama norëèiau pasakyti papras-

tai: gerbiamieji, Septintoji bendroji pro-grama – tai tikrai mûsø programa. Jiyra apie mus ir skirta mums. Todël no-riu Jus paskatinti joje aktyviai dalyvauti.

Ir visai baigdama dar kartà priminsiuJums mano ir kolegø ið Mykolo Romeriouniversiteto patyrimà, tà atvejá, kai liko-me treti, o buvo pasirinkti finansuoti dupirmieji projektai. Að sakiau: galima sa-kyti, mums nepavyko. Taèiau, þinote,koks buvo mûsø laimëjimas? Ogi tai, kàiðmokome ir ágijome rengdami tà milþi-niðkà projektà su daugiau nei septynio-mis deðimtimis partneriø – universitetø,verslo asociacijø ir nevyriausybiniø orga-nizacijø – ið keliø deðimèiø valstybiø, taiyra ryðiai, kontaktai, gebëjimai derintiskirtingas pozicijas, norus, poþiûrius, fi-losofijas, kultûriniø, istoriniø ir kitokiøtakoskyrø áveikimas, kitaip sakant, tai bu-vo pati tikriausia integracija á Europosmokslo ir studijø erdvæ, pati tikriausia eu-ropinë integracija! Niekas nepraþuvo, vis-kà galima panaudoti ir pritaikyti rengiantnaujus, patobulintus projektus, kuriantbendras studijø programas ir t.t. Ir dar:ágijome taip reikalingus administraciniusgebëjimus, kuriø neturëjimu mes, ES nau-jokai, buvome átariami. Tereikëjo tik su-laukti Septintosios bendrosios programosstarto, kad parodytume, kà galime. Star-tas duotas, linkiu sëkmës, ir galiu Jusuþtikrinti, kad dël kiekvieno lietuviø reng-to projekto sëkmës dþiaugsiuosi taip nuo-ðirdþiai, lyg tai bûtø mano paèios pareng-tas projektas. Kiekvieno Jûsø sëkmë busir mano asmeninë, ir visos Lietuvos sëk-më. Sëkmës Jums!

Septintoji bendroji programa

28 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë

Valdas Kilpys

Kaunas

Lëktuvas ið Vilniaus á Briuselá buvoankstyvas. Skristi turëjome tokiu me-tu, kurá miegaliai vadina naktimi, o„vieversiai“ – ankstyvu rytu. Buvo ne-ramu. „Vieðpatie, – galvojau tykiai, – jeikas pramigs? Kà reikës daryti?“. Taèiauvisi iðkilûs menininkai, it kokie karei-viai, atsirado laiku ir vietoje. Tad iðda-linæs bilietus ramiau atsikvëpiau:„Dþiaukis ir uliok, o Briuseli, mes at-skrendam tavæs paþinti!“.

Taip prasidëjo Europos Parlamento(EP) narës dr. Laimos Andrikienës or-ganizuota menininkø kelionë á Briuselá.

GrupëPatys menininkai, su kuriais kalbëjau

prieð iðvykstant, stebëjosi grupës sudëti-mi. Grupës sudëtis tikrai marga: jà su-darë muzikos, kino ir foto meno, litera-tûros, teatro ir baleto „arimuose“ pluðan-tys menininkai. Visi kaþkuo skirtingi, ta-èiau tuo pat metu ir panaðûs.

Bene geriausiai atrankos kriterijø api-bûdino pati dr. L. Andrikienë: „Stengëmës,kad atvyktø ne kokios nors vienadienësðou pasaulio „þvaigþdës“, o iðkilûs Lietu-vos kûrëjai. Manau, kad ðiø menininkøvardai þinomi tiems, kuriems atsibodo ten-kintis vien tuo, kà dabar siûlo televizija“.

Su Europos Parlamentu susipaþinti at-vyko raðytojai Kazys Saja ir Stasys Ka-ðauskas, poetë ir vertëja Graþina Maþei-kaitë Sajienë, dailininkai Antanas Kmie-liauskas ir Petras Repðys, pianistas Povi-las Jaraminas, kompozitorius prof. Gied-rius Kuprevièius, baleto primarijus,M. K. Èiurlionio nacionalinës menø mo-kyklos Baleto mokyklos direktorius Pet-ras Skirmantas, pianistas Povilas Jarami-nas, teatro ir kino aktoriai Nijolë Lepeð-kaitë, Pranas Piaulokas, Remigijus Sabu-lis, Olita Dautartaitë, Viktoras Valaðinas,kino reþisierius Antanas Maciulevièius, fo-tomenininkas Mindaugas Kavaliauskas,chorvedë, Vilniaus kolegijos Menø fakul-teto dëstytoja Eglë Juozapaitienë, þurna-listai Liucija Armonaitë ir Valdas Kilpys.

Vieðnagë Europos ParlamenteBriuselyje ðvietë saulë. Vietiniai pasa-

kojo, kad tai pirma diena po darganos. Kàgi, geras þenklas kelionës pradþiai. Grei-tosiomis ásikûræ vieðbutyje visi iðvyko iðarèiau susipaþinti su Europos Parlamen-tu. Ten jau laukë dr. L. Andrikienë. Átariu,kad tie, kurie stebëjo ðá susitikimà ið ða-lies, niekaip negalëjo apsispræsti, kas èiavyksta: arba dr. L. Andrikienë yra meni-ninkë, arba visi atvykusieji yra p. Laimosdraugai ar bent jau seni paþástami. Þodþiu,buvo matyti, kad susitiko artimi þmonës.

Menininkø kelionë á BriuseláPietûs EP nariø restorane – nuostabûs.

Kas gali bûti geriau uþ puikià kompanijà,nebanalø pokalbá ir gerà maistà? Tik gerakompanija, protingas paðnekesys ir dar ge-resnis vynas. Tokie tad ir buvo dr. L. And-rikienës kvietimu surengti pietûs.

Ekskursija po Europos Parlamentà ne-uþtruko. Kiekvienas savaip traktavo josnaudà. Tarkim, fotomenininkas M. Kava-liauskas gilinosi á nuotraukø eksponavimoEP subtilybes, aktorius P. Piaulokas domë-josi LR Seimo dovana Europos Parlamen-tui (tai yra ið ávedus eurà nereikalingaistapusiø pinigø skiauèiø sukonstruota ins-taliacija), o bendros diskusijos metu vi-siems rûpëjo, kodël gi EP nariai laikas nuolaiko trenkiasi ir á Strasbûrà? Buvo nutar-ta, kad tai neprotinga…

Susitikimo su menininkais metu Balti-jos Europos parlamentarø grupës pirmi-ninkas ið Jungtinës Karalystës Christop-her Beazley savo kalboje akcentavo tris pa-grindinius dalykus: praeities procesø Bal-tijos valstybëse vertinimas, dabartinës Eu-ropos Sàjungos (ES) strategijos Baltijosvalstybiø atþvilgiu ypatumai ir – kuo gipraktiðkai ES gali bûti naudinga menoþmonëms.

Aktoriaus ir reþisieriaus V. Valaðinoklausimas apie bûtinybæ projektuose daly-vauti kelioms ðalims tapo áþanga á kitosproblemos nagrinëjimà: daþnai europietissuvokiamas kaip savo tapatybës atsisakæsþmogus, kai tuo tarpu europietiðkumas në-ra identiteto atsisakymas, bet jo akcenta-vimas kitø tapatybiø visumoje.

Visi nagrinëti klausimai tiesiogiai sie-josi su meno þmoniø bûtimi ir buitimi. Ojà tobulinti dar oi kaip reikia. Gal dël tosusitikimo pabaigoje p. Laimai netyèia ið-sprûdo: „Ëch, kad visi Lietuvos EP nariaimûsø valstybës labui padarytø tiek, kiekpadaro ðis britas…“.

Susitikimas Europos KomisijojeDr. L. Andrikienë pasirûpino, kad Lie-

tuvos meninininkai galëtø akis á aká susi-tikti su Europos Komisijos Ðvietimo ir kul-tûros generalinio direktorato vadove OdileQuintin. Ði moteris yra bene tinkamiau-sias asmuo, su kuriuo bendraujant gali-ma iðspræsti nemaþai problemø, susijusiøsu kultûros reikalais. Anot dr. L. Andrikie-nës, svarbiausia yra tai, kad O. Quintinnëra „teorinë vadovë“. Ði moteris praktið-kai ágyvendina ES kultûros politikà. Tadpakalbëti buvo apie kà.

Savo praneðimà O. Quintin pradëjo in-formuodama, kad rytoj ji lankysis Lietu-voje. „Tai geras sutapimas, eiliná kartà áro-dantis, kad nors politika yra svarbus da-lykas, taèiau kultûra yra gerokai svarbiau.ES kultûros politikos esminis principas yravienybë skirtumuose (angl. united in di-

versity)“, – sakë O. Quintin.

Susitikimo metu kalbëta apie teatro, ki-no problemas, kurios natûraliai peraugo ákitas temas. Raðytojas K. Saja pabrëþë ne-aiðkaus þanro – euroromano – ydingumà,taip pat uþsiminë apie Eurovizijos dainøkonkurso prastà skoná. Aktorius ir reþi-sierius R. Sabulis pasiûlë ES kultûros ins-titucijoms daugiau dëmesio skirti kinoproblemoms, galimybei naudotis kitø ða-liø kino archyvais.

Baigiantis susitikimui kompozitoriusprof. G. Kuprevièius taip apibendrino po-kalbá: „Susidaro áspûdis, kad didelë dalisproblemø slypi mumyse. Bûtinas tam tik-ras dinamizmas, siekiant uþsibrëþtø tiks-lø. Dël to po ðio pokalbio gráþus namo,atgal á Lietuvà, man bus dràsiau“.

Kûrybos vakarasLietuvos nuolatinëje atstovybëje ES va-

karop vyko Lietuvos menininkø kûrybosvakaras, skirtas Briuselio lietuviø bend-ruomenei. Ðis renginys sulaukë didelioBriuselyje gyvenanèiø ir dirbanèiø lietuviødëmesio. Nenuostabu – tokio ryðkumo me-no þvaigþdës ðiame mieste lankësi pirmàkartà.

Þiûrovø susirinko tiek, kad Lietuvosnuolatinës atstovybës ES salëje pritrûkovietø. Lietuvos ambasadoriaus pavaduoto-jas – Ministras patarëjas Romas Ðvedas pa-dëkojo europarlamentarei uþ surengtà va-karà ir pasidþiaugë, kad Briuselyje gyve-nantys ir dirbantys lietuviai sulaukë tokiospuikos dovanos.

EP narë dr. L. Andrikienë pradëdamavakarà sakë: „Ðiandien Briuselyje ðviesiau,nes èia suþibo naujas þvaigþdynas – Lietu-vos þvaigþdynas. Man buvimas su ðiaisþmonëmis suteikia stiprybës ir yra milþi-niðkas postûmis toliau dirbti nenuleidþiantrankø“.

Menininkø paruoðta programa buvo la-bai ávairi ir sunkiai nupasakojama. Raðy-tojai K. Saja ir St. Kaðauskas þiûrovamsnegailëjo gyvenimiðkos patirties, aktoriaiO. Dautartaitë ir P. Piaulokas skaitë poezi-jà, dainininkë E. Juozapaitienë akompa-nuojant pianistui P. Jaraminui atliko kele-tà dainø. Ypatingo þiûrovø pasisekimo su-laukë prof. G. Kuprevièiaus ir fotomeni-ninko M. Kavaliausko projektas: maestroimprovizacijos nuostabiai derëjo su ekra-ne demonstruojamomis M. Kavaliausko jauðios kelionës metu darytomis nuotrauko-mis.

Po meninës programos dr. L. Andrikie-nës kvietimu susirinkusieji galëjo pasivai-ðinti taure vyno ir pabendrauti.

Apsilankymas NATO bûstinëje„Fotoaparatus, mobiliuosius telefonus ir

kitus elektronikos prietaisus praðome pa-likti apsaugos poste“, – toks buvo NATObûstinæ sauganèio apsauginio pasisveikini-

Kultûra

Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë 29

Þvelgiant ið BriuselioProf. Giedrius Kuprevièius

Kaunas

Þvelgiant ið toliau arèiau geriau mato-si. Tad grupës lietuviø menininkø vieðna-gë Briuselyje, kurià organizavo ir globojomûsø europarlamentarë ponia Laima And-rikienë, tapo puikia proga ið to nuotoliopaþvelgti á mûsø ðalá. Taip, Europarlamen-tas yra didþiulë ir ávairiaspalvë institucija,kurios veikloje yra po vienodai santaros irprieðybiø. Tasai balansas yra labai kruopð-taus ir atsakingo visø Eurosàjungos nariødarbo rezultatas. Jo paþeisti nenori nie-kas, nes tuomet neiðvengiama interesø ko-va palaidos paèià idëjà – gyventi Europojebe átampø, karø ir tuomet bûtø sunku áti-kinti likusá pasaulá, kad mûsø kontinen-tas nekelia aplinkai grësmës. Tokiø paèiøtikslø siekia ir NATO aljansas, kurio bûs-tinëje, vëlgi dëka ponios Laimos Andrikie-nës, ávyko nepaprastai ádomus pokalbis sumûsø ambasadoriumi ponu Linu Linkevi-èiumi. Taèiau ne apie tai ðis komentaras,nors reikëtø ir apie tai – juk yra ir skepti-cizmo, ir abejoniø dël mûsø narystësNATO ar Europos Sàjungos ateities. Kolkas ðiø struktûrø kritikai tegali pasiûlytitik kritikà. Ateitis, gal ir netolima, tikriau-siai pasiûlys geresnius taikos ir gerbûviogarantus, kurie pakeis dabartines Briuse-lyje ásikûrusias institucijas, taèiau þvelgiantið Briuselio, kuriame dabarties ávykiø ana-lizë tampa iðeities taðku projektuojant Eu-ropos ateities vizijas, galima tarti kelis þo-dþius ir apie padëtá Lietuvoje. Savaitæ ne-skaièiau lietuviðkos spaudos. Gráþæs radauvël tas paèias þinias, tik su kita data. Var-dai, kartojami nuo ryto ligi ryto, vis tiepatys. Skandalas keièia skandalà. Atrodo,

kad Lietuvoje nieko kito nëra, tik nelai-mës ir visokio rango asmenys, kuriuos rei-kia bûtinai paðiepti. Atrodo, kad gyvenèiaunuo likusio pasaulio prekybos centrais, lygkokiais cariniais gynybos fortais apjuosta-me mieste, kuriame, kaip ir visoje ðalyje,vyksta nesibaigianèios partinës intrigos irpaðëlæs valdþios sostø dalijimasis. Visas ðispilkas ir begaliniais fejerverkais paávairin-tas gyvenimas glumina, trikdo ir kelia la-bai svarbø klausimà – ar dar beliko kasið mûsø VALSTYBËS IDËJOS, kuri buvoátvirtinta Vasario 16-sios Aktu ir patvirtin-ta Kovo 11-àjà. Dràsiai sakau – nebeliko

tos idëjos. Dabar nëra nei idealø, nei at-sakomybës uþ juos. Ar gali taip ilgai tæs-tis? Juk, þvelgiant ið Briuselio, artëja nau-jø ir dideliø iððûkiø metas – katastrofiðkømastø emigracija ið Lietuvos jau keièia di-dþiøjø miestø socialiná veidà, juntu, kadKaune nebëra 40 000 gyvybingø ir darbð-èiø pilieèiø. Ið kitos pusës niða neliks tuð-èia. Kas jà uþims? Kokie þmonës, kokiabus jø kultûra, o su ja ir átakos? Þvel-giant ið Kauno, Briuselyje tos problemos

jau akivaizdþios. Taèiau dar kol stipriVALSTYBËS IDËJA, Belgija susitvarko sunetikëtumais ir pokyèiais tiek politinëje,tiek ir socialinëje erdvëje. Tai tampa áma-noma tik màstant valstybiðkai. Ðtai valsty-bë investavo 50 milijonø eurø á naujo, mo-dernaus 500 vietø teatro statybà Briusely-je, paversdama buvusá artilerijos sandëlávieta, kurioje siekiama meno kalba disku-tuoti apie vis didëjantá Europoje kultûrøsàmyðá. O dabar pavartykite pastarøjødviejø savaièiø mûsø politikø skelbtus pa-reiðkimus, ir jûs ásitikinsite, kad tokie arkitokie klausimai mûsiðkiams suvis nerû-pi, o jei ir rûpi, tai tik kaip rinkiminëskampanijos dalelë. Vienas toks vargðas áklausimà, kiek Vilniuje teatrø, uþtikrintaiatsakë: – Du. Operos ir Baleto. Taip svar-biausios valstybinës institucijos tampa pa-juokos objektais, o jas atstovaujantys pa-reigûnai – nevykusiais artistais, tokia vals-tybë tampa pati sau pavojinga. Kaip bul-varinë spauda negali turëti jokios átakostikrajam gyvenimui, nes tëra tik ádomi, taipir valstybë be idëjos negali tikëtis ilgo ne-priklausomo gyvavimo, nes tampa labaipaþeidþiama.

Sakysite, kuo susieti mano sampro-tavimai su kultûra? Ogi tuo, kad toksklausimas vis dar kyla. Jei kultûros jëgair prasmë neþinomos politikui, þurnalis-tui, kunigui, verslininkui, vairuotojui, me-nininkui ar þemdirbiui – ar pajëgs jie betø pamatø spræsti dabarties iððûkius,tramdyti grësmes, skleisti viltá ir progno-zuoti atsakymus. Kultûra yra bûtina sàly-ga idëjoms gimti, plëtotis, daugintis. Kul-tûra – tai visø pirma màstymas ne apiesave, o apie visuomenæ, tai rûpinimasisne vien savo iðpuoselëtu darþu, bet irbendruomenës sodu, kultûra – tai pagar-ba ir atida aplinkai, sugebëjimas áveikti

L. Armonaitës archyvo nuotr.

Kultûra

mas. Kà darysi, tokios taisyklës, niekas la-bai neprieðtaravo.

Menininkus pasitiko Lietuvos ambasa-dorius prie NATO J. E. Linas Linkevièius.Kadangi ekskursijos tokioje vietoje tikë-tis sunkoka, tai visi ið karto ëjome á po-sëdþiø kambará.

Nors grupës nariai – meno þmonës, ta-èiau jø uþduodami klausimai kartais am-basadoriø vertë neramiai muistytis: R. Sa-bulis teiravosi, ar apskaièiuotas laikas, perkurá mûsø rytinë kaimynë gali okupuotivalstybæ, taèiau G. Kuprevièius patikslino,kad verèiau bûtø þinoti laikà, per kuráNATO iðvaduos Lietuvà. V. Valaðinas teira-vosi apie santykius su rytinëmis kaimynë-mis. Taip pat teirautasi ir apie NATO irES santykius, kurie buvo ávardyti kaip nepatys geriausi.

Kur buvome, kà matëme

„Kad viskà apraðytum, reikëtø bent tri-gubai didesnio straipsnio“, – tai pirmoji

mintis, kuri ateina á galvà pradëjus raðytiapie aplankytas vietas.

Bene didþiausià áspûdá menininkamspaliko Belgijos venecija vadinama Briugë.Po miestà iðsiraizgiusiais kanalais menoþmonës keliavo valtimi. Kiekvienas posû-kis atverdavo dar vienà nematytà áspûdin-gà vaizdà. Briugë nuo seno garsi savo ar-chitektûra ir alumi. Tiek viena, tiek kitabuvo pamatyta ir iðbandyta.

Tos paèios dienos vakare visi buvo pa-kviesti á praeityje þymios dabar Briuselyjegyvenanèios aktorës Danutës Kriðtopaity-tës namus. Aktorë kartu su vyru Alainugyvena prestiþiniame Biuselio rajone. Ðiðeima gerai þinoma tarp ðio miesto menomylëtojø.

Vakaro nuotaika buvo pakylëta – visurdegë þvakës, skambëjo muzika. MaestroG. Kuprevièius grojo uþ ðirdies stverianèiasþinomø savo kûriniø improvizacijas, P. Ja-raminas akompanavo E. Juozapaitienei,kurios dainavimas këlë sielà á padebesius.

Puikus vynas ir gurmaniðki uþkandþiai bu-vo puikus ðio vakaro papildymas. Visø vei-dai ðvytëjo.

Paskutinæ dienà dr. L. Andrikienë pa-sirûpino, kad menininkai apsilankytø Briu-selio Nacionaliniame dramos teatre, kurjiems buvo surengta ekskursija. Lietuvosteatruose dirbantys aktoriai turëjo progàne tik pamatyti, bet ir patys paðnekinti ðioteatro administracijos darbuotojus.

*****Paskutinë diena Briuselyje. Oro uoste

ðmëkðèioja þinomø Lietuvos politikø vei-dai. Jø veiduose – nuostaba. „Ið kur èiatiek daug menininkø ið Lietuvos?“, – neju-èia kaþkuriam iðsprûsta. „Tingu aiðkinti, –pagalvoju, – o ir ar verta?“.

Lëktuvo águlos vadas praneða, kad ne-þiûrint pavëluoto pakilimo dël palankausvëjo á Lietuvà gráðime laiku. „Vieðpatie, ko-kia nuostabi kelionë“, – sukasi galvoje min-tis. Apsiþvalgau aplink – visø pakeleiviø vei-dai, akys sako tà patá.

30 Europos laiku Nr. 7 2007 m. geguþë

Tai atsitiko Briuselyje, anno domini 2007maþdaug balandþio nioliktàjà.

Didþiosios aikðtës brukas buvo padengtasgëliø kilimu, iðaustu ið olandiðkø tulpiø, o galir nasturtø, kuriø nykðtukiniø kepuraièiø ga-liukai pilni medaus. Taip samprotavo krikðta-motë vardu Olita.

Aikðtës pakraðèius saugojo senatviðkai pa-þaliavæ viduramþiø stogai ir aukðti baþnyèiøbokðtai, numegzti ið balto valonø akmens. Ret-karèiais aikðtëje nuskardendavo varpai, ir Gied-rius, atvertæs ausá á mëlynà dangø praneðda-vo, kad tai ne belgø kvazimodo, o automatodarbas. Prieðtarauti Varpininkui Giedriui nie-kas ir nebandë. Juk nesikarsi patikrinti.

Saulë jau buvo gerokai pakilusi, ir proaukðtus bokðtus ji paðildë kilimà, praskleidëþiedus.

Po kilimà striksëjo Mergaitë. Ji tampë uþûsø drugelius ir kikeno nuo ðvelnaus, jaudu-lingo pëdø kutenimo.

Jos vardas buvo Laima Liucija.Nuo ðv. Kotrynos baþnyèios padrikai at-

slinko bûrys, primenantis rusø burliokus prieVolgos. Sustojo ir netekæs þado ëmë þavëtisgëliø kilimu ir maþa mergaite, kuri, rodosi,tuoj iðskleis sparnelius, nuplevens virðun ir ási-suks á spalvingà drugeliø debesëlá.

– Ei, devuðka, devuðka, – paðaukë stuo-meningas piligrimas Remigijus, – paskraidin-siu.

– Baik, nenaudëli, primuðiu, – uþpyko Pet-ras Rodenas. – Uþmigai kaip belgas virð Misli-boþo. Pamirðai?

– Juk tai Lakûnas. Lakûnas! – pasakë visi.– Uþmigo ir nukrito. Lakûnas, lakûnas, lakû-nas...

O mergaitë Laimutë vis ðoko ir ðoko.Vël suskambëjo varpai. Virð Briuselio pa-

kibo ðviesus debesis. Properðoje pasirodë Vei-das, apaugæs barzda kaip Profesoriaus, tik di-dele ir balta. Tas senutëlis persisvërë, triskartkrenkðtelëjo ir iðtiesë rankà Mergaitei Laimu-tei.

– Eikð, – pasakë Senelis, – lipk pas mane,parodysiu dangø. Tu nusipelnei.

Mergaitë strykt pastrykt, ir vienaip, ir ki-taip, bet Senelio rankos nepasiekë.

Tuomet Petras Rodenas puolë keturpësèiasant kilimo ir grësmingai ásakë Petrui Primui:

– Ðok man ant kupros, nenaudëli.Petras Primas kaip jaunystëje padarë toká

iðraiðkingà fitimiti judesá, uþlëkë ant Petro

Kartà Briuselyjekupros ir iðkëlë Mergaitæ Laimutæ. Aukðtai,aukðtai. Kaip Neli Beredinà jaunystëje.

Petrui Rodenui kaþkas parûpo, ir jis pasu-ko basà galvà 180 laipsniø. Aukðtyn.

– Begëdi, kur þiûri, – teatraliðkai trenkë Pet-rui per plikæ Nijolë.

Pro ðalá skubëjæs bimbalas pateko á kon-flikto zonà ir þuvo pritrëkðtas. Kokia garbinganeþymaus bimbalo mirtis! Ant ðitokio pjedes-talo!

– Gëda pelëda, gëda Petrui, – uþdainavoþavingoji Eglë. Pianistas Povilas èiupo iðgertoalaus skardines ir ëmë akompanuoti. Gerai, kadtalpios kiðenës.

Petras Rodenas taip baisiai susigëdo, joggalva pasidarë ryðkiai raudona.

– Imk, pasitepk, – pasiûlë dantø pastos„Colgate“ ponia Rita. – Nuims karðtá.

Kiti kalbëjo, kad galva perkaito nuo aitriosbelgø saulës. Kaip ir Vincui Vangogenui. Nega-li þinoti. Kas, kam, nuo ko.

Ar Jûs galite ásivaizduoti, kaip atrodo mer-gaitë, skrendanti á dangø?

Jûs negalite ásivaizduoti, nes Jûs tada ne-buvote Didþiojoje Briuselio aikðtëje.

– Að þinau tris bûdus, kuriais þemaièiai da-þo kiauðus. Velykø, – þiûrëdamas á aukðtybespatikslino Kazys.

– Visai ne á temà, – brutaliai nutraukëGraþina. Kazys prikando lieþuvá. Atsipraðë.

Mergaitës Laimutës nebesimatë. Ji bendravosu geruoju aukðtybiø Seneliu.

– Kasdien, visà gyvenimà tikrinu savo An-tanëlio delnà, – pasigyrë ponia Rita.

– Nu nu? – susidomëjo Remigijus.Visi iðtiesë savo delnus poniai Ritai.– Kà pasakau, tas ir pildosi Antano gyveni-

me.Antanas ðypsojosi ir linksëjo barzdota bur-

na. Jis visuomet ðypsosi. Nepiktas dzûkas.– Ir Laimutës delnà þiûrëjote? – pasiteira-

vo krikðtamotë Olita.– Tikrinau. Misisipë per visà delnà rodo,

kad ji eis á Lietuvos Prezidentus.– Vau, – pasakë þmonës. – Vau vau vau, –

nuvilnijo garsas per visus ramius belgus.Pasinaudojæs proga, aplinkui kaip patrakæs

bëgiojo Mindaugas ir kaiðiojo á praþiotas bur-nas daiktà, panaðø á dramblio kojà. Vieni sakë,kad tai fotoaparatas, kiti teigë, jog tai instru-mentas gerklës ir skrandþio analizams. Politi-niams.

– Kokia Jûsø nuomonë? – suspigo Liucija

þurnalistë, – svarbià þinià nedelsiant privalauperduoti spaudai.

– Aplink kà? – nusiþiovavo Pranas. Jis nërakalbus. Ðákart pasakë labai daug.

Laikas ëjo nei greitai, nei lëtai. Praëjo galdiena, gal savaitë, gal mënuo.

– Manau, kad mums visiems reikia pekliðkaisusikaupti, – nutraukë niektauzius Valdas, –tuoj leisis, tuoj tuoj.

Valdas viskà þino. Laima Liucija turi dau-gybæ rankø, kaip indø deivë Ðirma Ðarma. Val-das yra viena jos rankelë. Todël þino viskà. Beto, galvà apsimuturiavæs turbanu.

– Visi á vietas! Motoras! Apðvietimas! Fil-muojame! – perëmë vadovavimà bûriui Anta-nas. Jis yra reþisierius, todël þinojo, kà daro.

Operatorius Vytautas paklusniai nurisnojogeriausiojon filmavimui vieton. Tokia vieta yratik vienintelë pasaulyje. Reikia paskubëti. Su vi-sais aparatais.

Ar Jûs kada nors matëte, kaip ore sklandoColiukë?

Nematëte.Todël Jûs negalite ásivaizduoti, kaip graþiai

ant gëliø kilimo nusklendë Mergaitë Laimutë.Tokia maloni, tokia ðvieþia, tokia dosni, tokiadraugiðka, tokia þydinti. Ak, ak, kà èia kalbët.

Va, kaip buvo....Ankstyvame sovietmetyje Lietuvos teatrus

tvarkë toks virðininkas. Jis menininkus mokëkaip Mozë nuo kalno:

– Teatras bus geras, jei laiku ir vietoje pa-statysi toèkë.

Statau toèkë (taðkà)....................................................Briuselio aikðtëje buvo:Europarlamentarë, signatarë, mokslininkë,

politikë ir t. t. Laima Liucija Andrikienë.Scenos meistrai: Nijolë Lepeðkaitë, Eglë Juo-

zapaitienë, Olita Dautartaitë, Petras Skirman-tas, Pranas Piaulokas, Remigijus Sabulis, Povi-las Jaraminas.

Drobës, akmens, metalo meistrai: RitaKmieliauskienë, Antanas Kmieliauskas, PetrasRepðys.

Plunksnos meistrai: Graþina Maþeikaitë Sa-jienë, Kazys Saja, Stasys Kaðauskas, Liucija Ar-monaitë, Valdas Kilpys.

Foto kino meistrai: Antanas Maciulevièius,Mindaugas Kavaliauskas, Vytautas Survila.

Ir anei vienos þvaigþdës, anei vieno þvaigþ-dþio.

Ávyká uþraðë Stasys Kaðauskas

ambicijas ir pyktá, pagieþà ir smulkme-nas. Laukiu, kada ir menininkai prabilskultûros, o ne vien prospektø ar saliûnø

kalba, laukiu, kada visi Lietuvos zakristi-jonai nuvalys dulkes nuo irstanèiø vargo-nø, patamsëjusiø nuo laiko dailës kûri-niø, vitraþø ir skulptûrø ir pakvies pilie-èius tai padaryti savo namuose, skveruo-se ir slëniuose. Laukiu, kada kas nors

Spaudos klube, o ir kada nors atsiradu-siame nebulvariniame dienraðtyje prabilsapie Lietuvos valstybës idëjà. Laukiate,kad ja ávardinèiau? Ne, gerbiamieji, ji gy-vybinga tik tuomet, kai visi ðalies þmo-nës jà jauèia, suvokia ir uþ jà kovoja. Betar jos mums reikia? Þvelgiant ið Briuse-lio – reikia, ir kuo skubiau.

Gal neuþpyks maestro Bethovenas,

kad ðiek tiek perharmonizavau ir kitokianuotaika ágrojau jo kûrinio, tapusio Eu-ropos himnu, motyvà. Motyvà, kuriame,kaip modernioje matricoje, glûdi ne tikvalstybës, bet ir viso pasaulio tolesnës eg-zistencijos idëja.

2007 balandþio 22 d.,Kaunas - Briuselis - KaunasKomentaras LR1 programai

„Kultûros savaitë“

Kultûra

G. Kuprevièius ir N. Lepeðkaitë

Kûrybos vakaras Lietuvos atstovybëje ES O. Dautartaitë

R. Sabulis

V. Survila

P. Repðys ilsisi

K. Saja

Centre – L. Armonaitë

L. Andrikienës rankose A. Kmieliausko tapybos albumassu jos portretu

G. Kuprevièius ir D. Kriðtopaitytë MallartE. Juozapaitienë ir P. Jaraminas

P. Piaulokas R. ir A. Kmieliauskai Diena Briugëje

N. Lepeðkaitë ir V. Valaðinas