Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų KeLRoDis - lmt.lt · tinti ES nares ne tik aktyviau investuoti į MTI, bet ir dalyvauti jų integracijoje Euro-pos mastu, 2009 m. ES Taryba

Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų KeLRoDis

2011

TurinYS

LR švietimo ir mokslo ministro žodis 3

Įvadas 5

Kelrodžiopaskirtisirtikslai 6

Integruotimokslo,studijųirverslocentrai(slėniai) 7

Europosmoksliniųtyrimųinfrastruktūrųplėtra 8

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektai 11

Humanitariniaiirsocialiniaimokslai 12

Elektroniniailietuviųkalbosištekliai(E-lingua) 13

Lietuvoshumanitariniųirsocialiniųmokslųduomenųarchyvas(LiDA) 14

Paveldoiristorijostyrimųinfrastruktūra(PITI) 15

Biomedicinosmokslai 16

Kompiuterinės,struktūrinėsirsistemųbiologijoscentras(CossyBio) 17

Žmogausbiologiniųištekliųcentras(HBRC) 18

Biomedicininiųduomenųkaupimo,standartizavimoiranalizėsMTI(MEDWAN) 18

MetabolominėsekologijosMTI(INECOM) 19

EksperimentiniųgyvūnųMTI(REIA) 20

AerobiologijosMTI(AEROINFRA) 20

Fiziniaiirtechnologijosmokslai 21

DideliointensyvumoirplatausspektroultratrumpųjųlazeriniųimpulsųMTI (LazeriųMTI) 22

Puslaidininkiųtechnologijųcentras(PTC) 22

Spektrometriniomedžiagųirelektroninių/molekuliniųvyksmų charakterizavimocentras(SPECTROVERSUM) 23

Ultragarsiniųneardomųjųbandymų,matavimųirdiagnostikoscentras(ULTATEST)23

Molėtųastronomijosobservatorija(MAO) 24

LietuvosGRIDirnašiųskaičiavimųtinklas(LitGrid-HPC) 24

Lietuva ir Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros 27

Priedai 31

1priedas–LietuvosMTIkelrodžioužsieniošaliųekspertai 31

2priedas–LietuvosMTIkelrodžiodarbogrupėsnariai 32

Anglųkalbosžodžiųjunginiųsantrumpos 33

Lietuviųkalbosžodžiųjunginiųsantrumpos 35

Užrašams 36

Lietuvos moksLinių tyrimų infrastruktūrų keLroDis | 2011

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ŽODIS

Džiaugiuosi,kadšiandienLietuvojetu-rime pirmą pavykusį bandymą įvar-dyti ir išskirti mokslinių tyrimų in-

frastruktūras. Beveik prieš trejus metuspatvirtinau atnaujintą ir išplėstą moksli-ninkų ir ekspertų darbo grupę, kuri ėmėsišioreikalingoiratsakingodarbo.Dėkojuužskirtąlaiką,diskusijas,mintisiridėjas.

Nacionalinisinfrastruktūrųkelrodisyrabū-tinaspatiemsgeriausuvokti,kokįmoksloty-rimų potencialą turime Lietuvoje, kuriomiskryptimis jįgalimeplėtoti. Jistaippatsvar-bus,nesLietuvątarsiįrašoįEuroposSąjun-gosirpasaulioinfrastruktūrųžemėlapį.Nuošiol Lietuvos moksliniai tyrimai infrastruk-tūrų prasme nebevyks niekam nežinomoježemėje.

IšskirtinisfaktasrengiantKelrodįyraužsie-nioekspertųindėlis.Tarptautiniaiekspertaivertinomažai išmanydamiLietuvosmoksli-

niųtyrimųvirtuvę,žiūrėdamiįtai,kasvyks-ta, tarsi iš šalies. Tad galime sutikti ar ne-sutikti su jųvertinimais, tačiaunegalime jųįtartišališkumu.Kelrodis tam tikraprasme laužo irnusisto-vėjusiusstereotipusapiemoksliniustyrimusir jų pagrindus. Tradiciškai vyravo požiū-ris,kadgamtos,biomedicinosirtechnologi-jųmokslaiyrabūtenttie,kuriųplėtraireikiastiprių infrastruktūrų.Kelrodis į infrastruk-tūrųvisumąįtraukiairhumanitariniųbeiso-cialiniųmokslų infrastruktūras. Jis taip patšiemsmokslamssuteikiaaiškiąkryptį–drą-siau peržengti nacionalinės kultūros ribas,istorinėmisirdabartiesjungtimisįsitvirtintiEuroposkultūrųirvisuomeniųpanoramoje.

Šį Kelrodį vertinu kaip pirmą žingsnį, pir-mą mėginimą identifikuoti ir įvertinti tai,kąturimeLietuvoje,kuoremdamiesigalimežvelgtiįateitį–planuojamedalyvautiEuro-posmokslinių tyrimų infrastruktūrose. Ne-abejotina,kadjispagyvinsmokslininkųdis-kusijas,kuriosskatinsjįtikslinti,atnaujintiirpapildyti.KelrodistaippatskatinsstebėtiirįvertintiLietuvossėkmę,pagalsparčiątech-nologijų plėtros ir mokslinių idėjų krašto-vaizdžiokaitąpasaulyje.

Gintaras SteponavičiusLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras

Lietuvos moksLinių tyrimų infrastruktūrų keLroDis | 2011 Lietuvos moksLinių tyrimų infrastruktūrų keLroDis | 2011 32

*PagalTARYBOSREGLAMENTAS(EB)Nr.723/2009DėlEuroposmoksliniųtyrimųinfrastruktūroskonsorciumo(ERIC)Bendrijosteisiniopagrindo.EuroposSąjungosoficialusisleidinys,200988,p.4.

ĮVADAS

Mokslinių tyrimų infrastruktūra su-prantama kaippriemonės, ištekliaiir su jais susijusios paslaugos, ku-

riomis naudojasimokslo bendruomenė, at-likdama mokslinius tyrimus. Tai mokslinėįranga,moksliniųtyrimųmedžiaga,žiniųšal-tiniai, informacijos ir ryšių technologijomisgrindžiamos infrastruktūros bei kitos prie-monės, kurios yra svarbiausios mokslineikompetencijai įgyti*. Tokia infrastruktūragalibūtisutelktaarbaišskaidyta(tinklinė).

Sutelktos arba centralizuotos MTI (teles-kopai, dalelių greitintuvai, specialios pa-skirties laboratorijos ir pan.) būdingos fi-ziniams ir technologijos mokslams. Šiomsinfrastruktūroms reikia didelių investicijų.Išskaidytosarba tinklinėsMTIbūdingesnėshumanitarinių ir socialinių mokslų sritims,taippataplinkosirbiomedicinosmokslams(aplinkos tyrimų stotys, biobankai, duome-nų bazės, archyvai ir pan.). Šalia paminėtųmaterialiųjų randasi ir virtualiosios infra-struktūros. Sparčiai gausėjančios virtualio-sios mokslinių tyrimų infrastruktūros yratokios, kurias tyrėjai gali pasiekti tiesiog išsavo darbo vietos kompiuterinėmis ryšiopriemonėmis.Virtualiejiinfrastruktūrosele-mentai integruojami į materialiąsias infra-struktūras.Sparčiaiplintanuotoliniųfiziniųeksperimentų valdymo sistemos, leidžian-čiostyrėjamsišsavodarbovietostvarkytiir

gautiduomenisišinstrumentų,esančiųkito-sešalysearnetžemynuose.

Pagal mokslinių tyrimų tematiką MTI galibūtisiauraispecializuotos,skirtosvienosarkeliųartimųmokslokrypčiųtyrimamsatlik-ti(astronominėsobservatorijos,gamtostyri-mųstotysirpan.),irtarpdisciplininės,kuriųištekliaisnaudojasi daugelio krypčių arnetskirtingųmokslo sričių tyrėjai (bibliotekos,muziejai,informacijosirkomunikacijųinfra-struktūrosirpan.).


KELRODŽIO pASKIRTIS IR TIKSLAI

NaujojeEuroposSąjungosekonomikosstra-tegijoje „Europa 2020“ numatoma, kad iki2020m.Europosmokslinių tyrimų erdvėjebus sukurtospasaulinio lygiomokslinių ty-rimų infrastruktūros.Būtent tokiosMTI tu-ritaptivienasvarbiausiųinovacijųvaromų-jųjėgų.

Dėlglobalioskonkurencijosžinių,technolo-gijų ir inovacijų srityse ir dėl brangstančiųMTIvissvarbesnėstampailgalaikėsviešojosektoriaus investicijos įMTIplėtrą.Matna-cionalinėsmoksliniųtyrimųinfrastruktūroskuriamosnevieneriusmetus,ypačtaipasa-kytinaapiehumanitarinius,socialinius,bio-medicinos ir aplinkos mokslus, kurių duo-menųbazės,archyvai,biobankaiformuojamidešimtmečius.Beto,valstybėsfinansiniaiiš-tekliai yra riboti, todėl reikia įvertinti, ku-riomsMTI,žvelgiantišilgalaikėsperspekty-vos,turėtųbūtiteikiamapirmenybė.

Akivaizdu,kaddėlsparčiaibrangstančioMTIkūrimoirpalaikymo,atskirųmoksloinstitu-cijųirnetvalstybėsfinansinėsgaliossukur-tiiružtikrintiefektyviąmoksliniųtyrimųin-frastruktūrų veiklą liks ribotos. Šiandien,kaip niekada anksčiau, iškyla naujų nacio-naliniųMTI planavimo ir kūrimo būtinybė.Reikia tokiųmokslinių tyrimų infrastruktū-rų, kurios leistųmaksimaliaipatenkinti au-gančiustyrėjųporeikiussudėtingiemsšiuo-laikiniams instrumentams, materialiems irvirtualiesiemsmokslinių tyrimų ištekliams,

skaičiavimo ir komunikacijos priemonėms.NacionalinėsMTIturisavoveiklągrįstiatvi-rosiosprieigosprincipaisirtarnautivisiemsšalies tyrėjams. Kad ir kiek būtų investuo-jamaįšaliesMTI,ambicingiLietuvostyrėjųprojektai pareikalaus tokių mokslinių tyri-mų infrastruktūrų,kuriųvalstybėvienapa-ti negalės sukurti. Tokiais atvejais turi būtisprendžiamasLietuvosdalyvavimoEuroposmokslinių tyrimų infrastruktūrų projektuo-seklausimas.

LietuvosRespublikosšvietimoirmokslomi-nisterija2009m.inicijavoMoksliniųtyrimųinfrastruktūrų kelrodžio rengimą. Atsižvel-giant įmokslinių tyrimų raidos tendencijaspasaulyjeirLietuvoje,Kelrodyjesiekiama:• apžvelgtidabartinęMTIbūklęLietuvoje;• įvertinti perspektyvius nacionalinių MTIprojektus;

• pateiktipasiūlymusdėlLietuvosdalyvavi-moEuroposMTIprojektuose.

Kelrodis yra ilgalaikio (10–15metų) ir sis-temingaiatnaujinamoplanavimodokumen-tas,kuriopaskirtis–numatytiesamųnacio-nalinių MTI tobulinimą ir naujų sukūrimą.Mokslinių tyrimų infrastruktūrų pristaty-masKelrodyjedarnereiškia,kad josbus fi-nansuojamos, tačiau, remiantis Kelrodžiu,būtųužtikrintasefektyviausiasvalstybėslė-šųpanaudojimassprendžiantdėlinvesticijųįkonkrečiasMTI.

*Slėnis–moksliniųtyrimų,studijųirimlausžiniųverslopotencialas(subjektųvisuma),sutelktasvienojeteritorijoje,tu-rintisbendrąarbasusijusiąinfrastruktūrąirkryptingaiprisidedantispriežiniųvisuomenėsiržiniųekonomikoskūrimo,Lietuvosūkiokonkurencingumostiprinimo(Integruotųmokslo,studijųirverslocentrų(slėnių)kūrimoirplėtroskon-cepcija,patvirtintaLRVyriausybės2007m.kovo21d.nutarimuNr.321).

INTEgRuOTI MOKSLO, STuDIjų IR VERSLO cENTRAI (SLėNIAI)

2007 m. LR Vyriausybė parengė Integruo-tų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kū-rimo ir plėtros koncepciją. Lietuvos moksloir studijų institucijos bei žinių imlios vers-loįmonės,dirbdamoskartu,parengėpenkiųslėnių* programas, kurias2008m.patvirti-noVyriausybė.

Slėniųprogramosįgalinosutelktigiminingųmokslokrypčiųinstitucijasirjaskonsoliduo-tisujungiantišskaidytusišteklius–tyrėjusirMTI.Slėniųprogramos2009–2013m.finan-suojamosESstruktūriniųfondųirvalstybėsbiudžeto lėšomis. Tai beprecedentės inves-ticijos(daugiaunei1,3mlrd.litų)įLietuvosMTI. Įgyvendintosslėniųprogramossukurskokybiškainaujassąlygasbiomedicinos,fizi-nių ir technologijosmokslųsričių tyrimų irstudijųbeiversloplėtraiirglaudesneisąvei-kai.

Pagal slėnių programas numatoma sufor-muoti penkis mokslinių tyrimų ir inovaty-vausverslocentrus(slėnius):duVilniuje,duKauneirvienąKlaipėdoje.VilniujeAntakal-niorajonekuriamasSaulėtekioslėnisgyvy-bėsmokslų, lazerių ir šviesos technologijų,medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslai-dininkių fizikos irelektronikosbei civilinėsinžinerijosmokslo ir studijų bei verslo po-tencialui telkti. Pagrindinės Saulėtekio slė-nio institucijos: Vilniaus universitetas, Fi-zinių ir technologijos mokslų centras beiVilniaus Gedimino technikos universitetas.

Vilniaus Visorių-Santariškių rajonuose ku-riamo Santaros slėnio paskirtis – sutelktimokslo ir studijųbei verslopotencialąbio-technologijų, biofarmacijos, molekulinėsmedicinos,inovatyviųmedicinostechnologi-jų,informatikos,ekosistemųirsaugiosaplin-kostyrimųkryptyse.

Kauno Santakos slėnio programa skir-ta šių krypčiųmokslinių tyrimų infrastruk-tūroms sukurti: chemijos ir biofarmacijos,mechatronikos, energetikos ir aplinkos in-žinerijos, informacinių ir telekomunikaci-nių technologijų. Kaune plėtojamas Nemu-noslėnisspecializuosisžemėsirmiškųūkio(agrobiotechnologija, bioenergetika ir miš-kininkystė) beimaisto technologijųmokslokryptyse.

KlaipėdojekuriamasLietuvosjūriniosekto-riausslėnisskirtas jūriniųtyrimųirstudijųbeiverslo (jūrų transportas,uostai ir jų in-frastruktūra, kranto zonos išteklius naudo-jantipramonėirkt.)potencialuiplėtoti.


EuROpOS MOKSLINIų TyRIMų INfRASTRuKTūRų pLėTRA

PerpastarąjįdešimtmetįEuroposvalstybės,reaguodamos į sparčiai augančius moksli-niųtyrimųištekliųporeikiusbeipasaulinestendencijas, itin padidinodėmesįMTI plėt-rai. Esminis postūmis šioje srityje siejamassu 2000 m. įvykusia Strasbūro konferenci-ja*, kurioje mokslo bendruomenė kartu suEuroposKomisija (toliau – EK) konstatavo,kadmokslinių tyrimų infrastruktūros yra vie-nas esminių besiformuojančios bendrosios Eu-ropos mokslinių tyrimų erdvės komponentų.Konferencijojebuvosutarta,kadMTIplėtraturivyktiintegruojantduprocesus:a)mokslobendruomenėsgeneruotųidėjųiš-kėlimąirpagrindimą;b)politinius ir finansiniussprendimusprii-mančių suinteresuotų pusių veiksmų koor-dinavimąnacionaliniubeitarptautiniulygiu.

Realizuojant Strasbūro konferencijoje iš-keltasidėjas,2002m.buvoįkurtasEuroposmokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijosforumas (European Strategy Forum for Re-search Infrastructures arba ESFRI). Lietuva2004m.,įstojusįES,delegavosavoatstovusįšįforumą.ESFRImisija–parengtinuosek-lią Europos mokslinių tyrimų infrastruktū-rųpolitikosstrategijąirskatintidaugiašaliųMTIplėtrosirgeresniopanaudojimoinicia-tyvasESirpasaulyje.

ESFRI atsiradimą lėmė objektyvios priežas-tys. Daugelyje šiuolaikinių mokslo krypčių

MTI kūrimo, atnaujinimo bei veiklos kaštaiyratokiedideli,kad juospadengti įmanomatikbendradarbiaujanttarpvalstybiniumastu.2006m.buvoparengtaspirmasisESFRIKel-rodis,kuriameįvardytos35bendraeuropinėssvarbosMTI,apimančiosvisasmokslosritis.2008m.atnaujintasESFRIKelrodis jauapė-mė44MTIprojektus.Šiemsprojektamsįgy-vendintireikėtųmažiausiai20mlrd.eurų,ojųveiklossąnaudųmetiniaikaštaisudarytųapie10proc.pradiniųinvesticijų.2010m.pabai-gojebuvopaskelbtatrečiojiESFRIKelrodžioredakcija, kurioje jau yra 48 MTI projektai,atitinkantysEuroposmokslobendruomenėsporeikiusartimiausiaisdešimtmečiais.

NorspagalES teisiniusprincipusMTIplėt-rapriskiriamanacionalinioreguliavimosfe-rai,ESFRIKelrodis ir josukeltiprocesai įti-kina, kad artimiausiu metu vis daugiau ESbendrųjų finansinių išteklių bus skiriamaeuropinėms MTI kurti, atnaujinti ir palai-kyti. Tai patvirtina šiuo metu įgyvendina-ma7-ojiBendrojiprograma,kuriojemoksli-nių tyrimų infrastruktūromsnumatytaapie1,7mlrd.eurų.Didžiojidalisšiųlėšųskiria-maMTIintegruotiiratvirajaiprieigaiužtik-rinti.NemažašiųlėšųdalisskiriamairESFRIKelrodžio projektų parengiamajai fazei fi-nansuoti.TačiaudidžiojiMTIkūrimo,atnau-jinimoirveikloskaštųdalistenkašalimsna-rėms. Investicijų įMTI skatinimuiEKkartusuEuroposinvesticijųbanku(EIB)2007m.pasiūlėnaująinstrumentą–Rizikospasida-linimofinansinępriemonę(Risk Sharing Fi-nancial Facility arbaRSFF),pagalkuriąEIBsuteikiaEKbendraifinansuojamaspaskolas

MTIkuriančiomsorganizacijomsESirasoci-juotosešalyse.RSFFpriemonėleidžiaskolin-tis lėšų infrastruktūromskurtiaratnaujintipalankesnėmis sąlygomis nei įprastos ko-mercinėspaskolos.

EK Mokslinių tyrimų ir Regioninės politi-kosgeneraliniaidirektoratai2010m.paren-gė„Sinergijostarp7BPirstruktūriniųfondųmokslinių tyrimų infrastruktūroms“ doku-mentą, kuriame numatoma optimizuoti vi-sos EuroposMTI veiklą ir ją plėtoti 2007–2013m.

Siekdama palankios teisinės aplinkos ska-tinti ES nares ne tik aktyviau investuoti įMTI, bet ir dalyvauti jų integracijoje Euro-posmastu,2009m.ESTarybapatvirtinoEu-roposmoksliniųtyrimųinfrastruktūrųkon-sorciumo(European Research Infrastructure Consortium arba ERIC) reglamentą. Jis ska-tina naujas tarpvalstybinio bendradarbiavi-moiniciatyvaskurtiiratnaujintiMTI,sudaropalankias sąlygas ESFRI Kelrodyje numaty-tiemsprojektamsįgyvendinti.

Reikšmingas ESFRI darbo rezultatas – su-kurtas MTI plėtros proceso mechanizmas,apimantis visus etapus nuo idėjos iškėlimoikiprojektoįgyvendinimo.Šismechanizmaspadeda suderinti skirtingų valstybių, orga-nizacijų bei mokslo bendruomenių intere-sus. Lietuvai taip pat tikslinga įvardyti sa-vo interesus ir apsispręsti, kokiuose ESFRIMTIprojektuosejinorėtųdalyvautinarėsarpartnerės teisėmis. ESFRI procesas, nubrė-žęsaiškiusorientyrus,kurlinkperartimiau-

sius 10–20 metų kryps Europos moksliniųtyrimų pajėgumai, paskatino daugelio šaliųvyriausybes rengti analogiškus strateginiusdokumentus–MTIKelrodžius.Europosvals-tybių MTI Kelrodžiuose yra akcentuojamasporeikis dalyvauti kuriant ar naudotis ku-riamomiseuropinėmisMTI.ESFRI irnacio-naliniųKelrodžiųatsiradimasišesmėsžymisvarbiuspokyčiusEuroposmoksliniųtyrimųerdvėje –bendras ir koordinuotasdaugeliovalstybių dalyvavimas aukšto lygio moksli-nių tyrimų infrastruktūrų veikloje suteikiakokybiškainaujųgalimybiųEuropaikonku-ruotiglobaliojeinovacijųbeiaukštąpridėti-nęvertękuriančiųmoksliniųtyrimųerdvėje.

* Reflections on the role of research infrastructures in the European research area: highlightsfromtheResearchInfras-tructuresConference,heldinStrasbourg18–20September2000.EditedbyCampbellWarden,Luxembourg:OfficeforOfficialPublicationsoftheEuropeanCommunities;Lanham,Md.,2001.


Svarbiausias šio Kelrodžio uždavinys –įvardyti nacionalinių mokslinių tyri-mųinfrastruktūrųplėtroskryptisarti-

miausiems10–15metų.ŠisuždavinysbuvosprendžiamasatsižvelgusįMTIplėtrospro-cesus,šiuometuvykstančiusLietuvojebeijųtendencijasEuroposSąjungoje,kuriasnulė-mėESFRIKelrodžioatsiradimas.

Darbo grupė, siekdama apibrėžti naciona-linių mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėt-ros kryptis, atrinko perspektyviausius MTIprojektus, vadovaudamasi nuostatomis,kadnacionalinėsMTIsuteikia tyrimųištek-lius irpaslaugasvisiemsLietuvos tyrėjams,kuriems tokie ištekliai būtini norint atliktišiuolaikiniusmoksliniustyrimusireksperi-mentinęplėtrą.Atviraprieigaturibūtipriva-lomasnacionalinėsMTIveiklosbruožas.

NacionaliniųMTIkūrimasturivykti jųkūri-mą glaudžiai siejant su šalies mokslinių ty-rimų ir technologijų, socialinės irkultūrinėsplėtros tikslais. Naujos kuriamos arba mo-dernizuojamos MTI turi sudaryti galimybesvykdyti tarptautiniumastu konkurencingus,aukščiausiolygiomoksliniustyrimus,sudary-tisąlygasmoksliniamirtechnologiniampro-veržiui,skatinančiamšaliessocialinę,ekono-minę ir kultūrinę pažangą. NaujųMTI idėjųvertinimasturibūtiskaidrus,jampasitelkiantgeriausiusužsienioirLietuvosekspertus.Na-cionalinėsMTI taip pat turi siekti dalyvautitarptautinėse,ypačESFRIKelrodžio,moksli-niųtyrimųinfrastruktūrose,leidžiančioseiš-plėstijųištekliusirsukurtipapildomąvertę.

Tam tikrų mokslų sričių grupių projektussiūlė ir preliminariai vertino teminiai dar-bogrupėspogrupiai(humanitariniųirsocia-linių, biomedicinos, fizinių ir technologijosmokslų sričių grupių – toliau atitinkamai –HSM, BMM, FTM), bendradarbiaudami sumokslobendruomene.

Nacionalinių MTI projektų atrankos etapai:MTI ekspertinė analizė. Buvo atlikta pre-liminariLietuvosMTIsituacijosanalizė,pa-naudojant2007m.Nacionalinėsplėtrosins-titutoinfrastruktūrųapklausosduomenis.Išpateiktųpasiūlymųbuvoatrinktiinfrastruk-

tūrųprojektai,atitinkantysnacionaliniųMTIsampratą.

Kvietimas rengti MTI projektus. Šaliesmokslo ir studijų institucijosbuvopakvies-tosteiktiMTIprojektus.

MTI projektų aprašai. Lietuvos mokslo irstudijų institucijos bei jų konsorciumai pa-rengėnacionaliniųMTIprojektųaprašus,ku-riuosįvertinoužsieniošaliųekspertųgrupė.

Galutinė MTI projektų atranka. Apsvars-čius vertinimus darbo grupėje, buvo suda-rytasgalutinisprojektų, įtraukiamųįKelro-dį,sąrašas.

Siekdama užtikrinti didesnį darbo grupėsveiklos efektyvumą ir viešumą, LietuvosRespublikos švietimo ir mokslo ministerija2009-08-10 raštuNr. SR-40-11-338kreipė-siįmoksloirstudijųinstitucijasiraukštųjųtechnologijųįmones,prašydamabendradar-biautisudarbogrupeirpadėtinustatytisvar-biausiusLietuvaiMTIprojektus.Iki2009m.spalio20d.Lietuvosmoksloirstudijųinsti-tucijospateikė20MTIprojektųpasiūlymų,išjų3–HSM,7–BMMir10–FTM.

Užsienio šalių ekspertai atliko apibendrina-mąjįprojektųvertinimąirsuskirstėMTIpro-jektus į triskategorijas:brandžius,perspek-tyvius irnebrandžius.Brandžiaisprojektais,užsienioekspertųnuomone,laikomitie,kurieatitinka nacionalinės MTI reikalavimus, tu-ribūtinusžmogiškuosiusištekliusbeiaiškiaisuformuluotąMTIprojektoįgyvendinimovi-ziją.Perspektyviaislaikomitieprojektai,ku-rie turi visusnacionalinėsmokslinių tyrimųinfrastruktūrospožymiusirsvariaiprisidėtųstiprinantLietuvosMTEPerdvę.Tačiaujiemsreikiapapildomosgalimybiųstudijos,kuriojebūtų aiškiai suformuluotamokslinių tyrimųinfrastruktūros koncepcija, apibrėžti poten-cialūs vartotojai, galimi partneriai ir finan-savimošaltiniai, apibūdintaMTI tarptautinėdimensija. Galutinį konkrečių projektų pri-skyrimą kategorijoms, atsižvelgę į užsieniošaliųekspertųvertinimą,atlikoteminiųdar-bo grupės pogrupių nariai. Į Kelrodį įtrauk-titikbrandūsirperspektyvūsMTIprojektai.

MOKSLINIų TyRIMų INfRASTRuKTūRų pROjEKTAI


HuMANITARINIAI IR SOcIALINIAI MOKSLAI

Ilgąlaikąhumanitariniaiirsocialiniaimokslaibuvovertinamikaipmokslai,nereikalaujantyssudėtingų mokslinių tyrimų infrastruktūrų.Bet laikaipasikeitė–šiuolaikiniaihumanita-riniaiirsocialiniaityrimaisunkiaiįsivaizduo-jamibe skaitmeninių išteklių, kompiuteriniųprogramų ir tinklų, duomenų bazių, kurioseyra sutelkiami anksčiau neįsivaizduoti duo-menųirkitokios informacijosmasyvai.Šiuo-laikiniams humanitariniams ir socialiniamsmokslams tyrimų infrastruktūrosnemažiausvarbiosneikitomsmokslosritims.

Humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimaisietini su demokratijos ir pilietinės visuo-menės plėtra, žinių visuomenės kūrimu, vi-suomenėskultūrinėstapatybėsirlygiaverčiokultūrųdialogoplėtotešalies, regiono irpa-saulio mastu. Šiuolaikiniams humanitariniųirsocialiniųmokslųtyrimamsbūdingospla-tesnėsneivien tiksavokultūrinioarealori-bos,didesnėtyrinėjimųaprėptisirlyginamie-jimetodai,gerokaiintensyvesnisneianksčiautarptautinismokslininkųbendradarbiavimas.NacionalinėsMTIhumanitariniuoseirsocia-liniuosemoksluoseturipadėtikurtižiniųvi-suomenę, tyrinėti tautinio tapatumo išsau-gojimą globalizacijos sąlygomis bei skatintidemokratinės,pilietinėsvisuomenėsplėtrą.

Šiandien veikiančias humanitarinių mokslų nacionalinesmoksliniųtyrimųinfrastruktū-rasgalimasuskirstytiįdvipagrindinesgru-pes:a)lietuviųkalbosirb)lituanistiniopa-veldo.

Lietuvių kalbos grupė apima skaitmeni-nius lietuvių kalbos išteklius, jiems kurti,

papildyti, palaikyti ir analizuoti reikalingąprograminę įrangą. Lietuvių kalbos institu-tekaupiamageoinformacinėLietuvosvieto-vardžiųduomenųbazė, tarmių tekstynas irarchyvas,senųjųraštųtekstynas,suskaitme-ninti daugiatomis Lietuvių kalbos žodynas,Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Lietu-vos vietovardžių žodynas, kiti lietuvių kal-bosduomenys.VytautoDidžiojouniversitetesukurtas dabartinės lietuvių kalbos teksty-nas,lygiagretiejilietuviųirkitųkalbų(anglų,čekų, latvių, prancūzų, vokiečių) tekstynai,dažninis rašytinės lietuvių kalbos žodynas,garsynai,sakytinės(tarpjos–irvaikų)kal-bostekstynas,parengtoslietuviųkalbosana-lizės,tekstinėsirgarsinėsinformacijosišga-vimo bei tvarkymo priemonės, vertimo išanglų kalbos sistema. Vilniaus universite-te suskaitmeninti Lotynų–lietuvių ir Seno-sios graikų–lietuvių kalbų žodynai, lietuviųmokslokalbostekstynasirlietuviųžargonoduomenųbazė.

Lituanistinio paveldo grupė apima Lietu-vosfolkloro,literatūros,istorijospaveldoiš-teklius. Saugomas, tiriamas, fiksuojamas irpublikuojamas nematerialusis lietuvių fol-kloro paveldas. Folkloro ištekliai apima se-nųjųgarso įrašų, liaudiesdainų, tautosakosrankraščių, lietuvių patarlių ir priežodžių,liaudiespasakų,užkalbėjimųbeimįsliųduo-menųbazes.Lituanistikospaveldasskaitme-ninamaskuriantinformacinęsistemą„Aruo-dai“, kurią sudaro visateksčių lituanistikosduomenųsaugykla,vaizdoirgarsoarchyvai,lituanistikos terminų tezauras, geografijosduomenų ir personalijų bankas, sisteminisreikšminių žodžių vardynas, bibliografijos,lietuvių dainuojamosios ir pasakojamosiostautosakos elektroniniai katalogai. Be šioskaitmeninio archyvo, Lietuvoje yra sukur-tas bibliotekų, archyvų ir muziejų suskait-

menintų kultūros paveldo objektų duome-nų bankas „ePaveldas“, kuriame sudėta per3 mln. 600 tūkst. suskaitmenintų puslapiųoriginalių rankraščių, laikraščių, senų kny-gų,metrikų,metraščių, taip pat kitų didelęistorinęvertę turinčiųdokumentų.Bažnyti-niųdokumentųinformacinėsistema(BARIS)užtikrinaelektroninęprieigąpriebažnyčiosarchyvų.

Socialinių mokslų nacionalinės MTI yramažiau pažengusios nei humanitariniųmokslų. Nuo 2006 m. ES struktūrinių fon-dų paramos pagrindu kuriamas LietuvosHSMduomenųarchyvas(LiDA).Taivirtualiskaitmeninė empiriniųHSMduomenų kau-pimo, tvarkymo ir sklaidos mokslinių tyri-mųinfrastruktūra. Jojekaupiamiduomenysteikiamokslininkamsprieigąpriestruktūri-zuotųLietuvosempiriniųduomenųmasyvų.Bendradarbiaujant su panašiomis Europosir pasaulio institucijomis, keičiamasi duo-menimis,darbopatirtimi,empiriniųduome-nų kaupimo ir sklaidos metodikomis. Nuo2009m. septyniųLietuvosmokslo ir studi-jų institucijų –Kauno technologijosuniver-siteto(KTU),Vilniausuniversiteto(VU),My-kolo Romerio universiteto (MRU), VytautoDidžiojouniversiteto (VDU),Klaipėdosuni-versiteto (KU), Šiaulių universiteto (ŠU) irLietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) –dėstytojai ir studentai gali naudotisprieigapriedidžiausiopasaulyjeempiriniųduome-nų archyvo, t. y. Tarpuniversitetinio politi-niųirsocialiniųtyrimųkonsorciumo(Inter-university Consortium for Political and Social ResearcharbaICPSR,www.icpsr.umich.edu/icpsrweb/ICPSR). Jame saugomi politologi-jos, ekonomikos, sociologijos, edukologijos,kriminalistikos,psichologijos,istorijosirki-tųsocialiniųmokslųsritieskrypčiųduome-nųrinkiniai.LiDA,kaipreikšmingaLietuvosmokslinių tyrimų infrastruktūra, įtraukta įEuropos mokslinių tyrimų infrastruktūrųduomenųbazęEuropos mokslinių tyrimų in-frastruktūrų portalas.

Lietuvoje veikia ir kelios tarpdisciplininės,pirmiausia informacinės,MTI, svarbios netikHSM,betirkitomsmokslosritims.Lie-tuvos akademinė elektroninė biblioteka(eLABa) turi priemonių, kuriomis naudo-jantis galima rengti, kaupti, ilgą laiką sau-goti ir įvairiais išvesties būdais pateik-tiLietuvosmokslo ir studijųelektroninius

dokumentus interneto naudotojams. JojeduomenyskaupiamiirapieLietuvosmoks-lininkųpublikacijas Lietuvoje ir užsienyje.Humanitarinių ir socialinių mokslų publi-kacijos ir informacija apie tyrimus, kuriųobjektas yra Lietuvos valstybės, visuome-nės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raidairdabartis,kaupiamitarptautinėjemoksli-nėjeduomenųbazėje„Lituanistika“.

HSM MTI projektai.Lietuvosmoksloirstu-dijųinstitucijosbeijųkonsorciumaiparengė3humanitarinių irsocialiniųmokslųnacio-naliniųMTIprojektųaprašus,kuriuosįverti-noužsienioekspertai.

HSM MTI projektų atranka.Posvarstymohumanitarinių ir socialinių mokslų pogru-pyjebuvopritartaužsienioekspertųgrupėsišvadoms, kad „Elektroniniai lietuvių kal-bos ištekliai (E-lingua)“ ir „Lietuvos huma-nitarinių ir socialiniųmokslų duomenų ar-chyvas (LiDA)“projektaibūtųpriskirtipriebrandžių,o„Paveldoiristorijostyrimųinfra-struktūra(PITI)“–prieperspektyviųprojek-tųgrupių.

Elektroniniai lietuvių kalbos ištekliai (E-lingua)

E-lingua–taikalbiniųištekliųMTI,kuriąsu-daro tekstynai, garsynai, elektroniniai žo-dynai ir kitos kalbos duomenų bazės. Šieištekliai yra daugeliui mokslo krypčių ats-tovaujančių mokslininkų duomenų šaltinisir tyrinėjimoobjektas.TokiaMTI labiausiaisuinteresuoti lingvistai, literatūrologai, tau-tosakininkai, istorikai, etnologai, antropo-logai, sociologai, politologai, socialiniai psi-chologai.Kalbosištekliaiyrairinformatikosmokslų objektas, juos pasitelkus kuriamasdirbtinisintelektas,žmogausirkompiuteriosąveikąpalengvinantiprograminėįranga,in-telektualios informacijospaieškos ir išgavi-mo, automatinės tekstų ir daugialypės ter-pėsarchyvųanalizėsirapdorojimosistemos.Humanitarinių ir informacijos mokslų san-kirtoje atsirado naujų tarpdalykinių moks-lokrypčių–natūralioskalbosapdorojimas,kompiuterinėlingvistika,kalbostechnologi-jos,kuriomsbūtinakalbiniųištekliųMTI.

Poreikis. Įsigalėjus kompiuterinėms tech-nologijomsiratsiradusdideliųskaitmeniniųteksto,vaizdoirgarsoįrašųsankaupoms,vi-


sųjastyrinėjančiųmokslininkųdarbastaponeįmanomasbespecialiosprograminėsįran-gos,padedančioskaupti,tvarkytiirtirtielek-troninius išteklius. Šiuometu Lietuvoje yrasukauptanemažailietuviųkalbosištekliųirjiems skirtos specialios programinės įran-gosinstituciniulygmeniu,dalis josyraatvi-ravisiemsvartotojams.Tai–VLKKterminųbankas (terminai.vlkk.lt/), Lietuvių kalbosinstitutoskaitmeniniaižodynai, tekstynai irleksinės duomenų bazės (www.lki.lt), Ma-tematikos informatikos instituto skaitmeni-niai terminų žodynai (www.terminynas.lt),VDUtekstynaiirmašininiovertimosistema(donelaitis.vdu.lt),VUelektroniniai ištekliai(www.flf.vu.lt/).Tačiaulietuviųkalbasmar-kiai atsilieka nuo kitų rečiau vartojamų ESkalbų, ypač nuo estų kalbos, pagal turimosprograminės įrangos išteklius ir siūlomaspaslaugasvartotojams.Ikišiolnėrapareng-tos tekstų anotavimo, sintaksinės analizės,semantinėsirgarso-tekstosistemos.

Paskirtis. Ši kalbinių ištekliųmokslinių ty-rimų infrastruktūra reikalinga universite-tinėms studijoms, nuotoliniammokymui irlietuvių kalbos sklaidai pasaulyje. MTI yrasvarbinetikmoksluiarstudijoms,betirlie-tuvių kalbai kompiuterizuoti, pritaikyti jąmoderniomsinformacinėmstechnologijomsirtaipišsaugotijąateitieskartoms.

Plėtra.E-linguakūrimasapimtų2011–2020metųlaikotarpį,susidedantį išparengiamo-joetapo(2010–2011),infrastruktūrosbazėssuformavimo (2012–2013) ir funkcionavi-mobeinuolatinioatnaujinimo(2014–2020). Įgyvendinančios institucijos ir tarptauti-nis bendradarbiavimas. Projektą įgyven-dintų šios institucijos ir jų padaliniai: VDUHumanitariniųmokslųfakultetas,VDUInfor-matikos fakultetas,VDUPolitikosmokslų irdiplomatijosfakultetas,VUFilologijosfakul-tetas ir VU Informatikos fakultetas, ŠUHu-manitarinis fakultetas, Lietuvių kalbos ins-titutas,Matematikosinformatikosinstitutas.Jossudarytųkonsorciumą,vėliaupasipildy-siantį kitais nariais. Konsorciumas veiktųkaipnacionalinisdarinysESFRIMTIprojek-te CLARIN Europos kalbos išteklių, paslau-gų ir programinių priemonių bei standartųMTI kurti. Dalyvaudamas bendroje CLARINveikloje,konsorciumasturėsgalimybędaly-vautistandartųkūrime,perimtiuniversalią,

taigi ir lietuvių kalbai tinkančią programi-nę įrangą, lietuviųkalbos ištekliuspadarytiprieinamustarptautineibendruomenei. Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA)

LiDAyraempiriniųhumanitariniųirsociali-niųmokslųduomenų infrastruktūra, analo-giškaEuropos šalių socialiniųduomenųar-chyvams,tokiemskaipŠveicarijossocialiniųmokslųtyrimofondas,Norvegijossocialiniųmokslų duomenų tarnyba, Jungtinės Kara-lystėsduomenųarchyvasirkiti.

Poreikis. Lietuvos socialiniųmokslų atsto-vams trūkstaatvirosiosprieigosprieempi-riniųduomenų.LiDAšiuometusiūlobeveik200 kiekybinių duomenų rinkinių. Archy-vovartotojųduomenųbazėjeužsiregistravędaugiaunei700vartotojų.

Paskirtis. Šioarchyvotikslas– kurtiiružtik-rintikokybiškąprieigąprieLietuvosiružsie-nioempiriniųduomenųišteklių,inicijuotiirvykdyti pavyzdinius aukščiausio tarptauti-nio lygioempiriniusHSMtyrimus,dalyvau-tilavinantHSMstudentų,mokslininkųirkitųtyrėjųantrinėsduomenųanalizėsgebėjimus.

Plėtra. LiDA buvo sukurtas vykdant ESstruktūrinių fondų lėšomis finansuojamąprojektą, kurį 2006–2008 m. įgyvendinoKTUPolitikosirviešojoadministravimoins-titutas.Nuo2009m. ES struktūrinių fondųlėšomis įgyvendinamasnaujasLiDAplėtrosetapas.LiDAnuolatpapildomasnaujaisduo-menųrinkiniais.2011m.pabaigojenumato-maturėtidaugiaunei200duomenųrinkinių.Intensyviai rengiami metodologiniai moky-mai, atliekamas Europos socialinis tyrimas(ESS), Europos rinkimų studija, numatomapradėtikauptikokybiniųHSMduomenų,is-toriniųirLietuvospolitinėssistemosduome-nųarchyvą.NuolatinisLiDAveiklosfinansa-vimasreikalingasnuo2011metų.

Įgyvendinančios institucijos ir tarptau-tinis bendradarbiavimas. LiDA kuriantisKTUPolitikosirviešojoadministravimoins-titutasbendradarbiauja suanalogiškaisEu-ropos archyvais ir institucijomis: Vokietijossocialinių mokslų infrastruktūros tarnyba(German Social Science Infrastructure Service arba GESIS, www.gesis.org), Norvegijos so-

cialiniųduomenų tarnyba (Norwegian Soci-al Science Data Services arbaNSD, www.nsd.uib.no/english),JungtinėsKaralystėssociali-niųduomenųarchyvu(UK Data Archive arbaUKDA,www.data-archive.ac.uk).Šioarchyvopartneris– JungtiniųAmerikosValstijų tar-puniversitetinispolitiniųirsocialiniųtyrimųkonsorciumas (Inter-university Consortium for Political and Social Research arba ICPSR,www.icpsr.umich.edu/icpsrweb/ICPSR). Li-DAatstovaujaLietuvaiEuropossocialinioty-rimo irEuropos socialiniųduomenųarchy-vųtarybosveikloje.ESFRIjaspripažinokaipeuropines insfrastruktūras ir įtraukė į ESF-RIKelrodį.

Paveldo ir istorijos tyrimų infrastruktūra (PITI)

PITI – tai paveldo ir istorijos tyrimų infra-struktūra. PITI numatoma organizuoti kaiptinklinę paskirstytąją MTI. Šios infrastruk-tūros tinklas veiktų per tinklomazgus, ku-rių kiekvieną sudarytų konkreti institucijasusavovaldomomisinformacinėmisirtech-nologinėmis priemonėmis. Šios priemonėstampa institucijų nuosavybe, tačiau, susi-jungdamos į tinklą, institucijos įsipareigojabendraidalintisturimomis,tinkluipriskirto-mis,informacinėmisbeitechnologinėmisin-frastruktūromisbeiištekliais.

Poreikis.Paveldoiristorijostyrimus,moks-lo institucijas ir jų MTI Lietuvoje kuruojaŠvietimo ir moksloministerija, o atmintiesinstitucijas ir svarbiausių šaltinių (pavel-do) informacines infrastruktūras – Kultū-rosministerija.Dėltonetirtospačiossritiesduomenų bazės nesiejamos, neužtikrinamabendrapaieškaskirtingųinstitucijųduome-nų bazėse, nekoordinuojamas tarptautinisbendradarbiavimas, mažai įsigyjama būti-nų technologijų, jų įsigijimas nekoordinuo-jamas,dubliuojamaveikla,neracionaliaipa-naudojamos lėšos, mokslinis potencialas irkiti žmogiškieji ištekliai. Kuriamas tinklasgerokaisumažinsminėtųproblemųpoveikį.

Plėtra.PradiniamePITIplėtrosetapebuspa-rengtaįžvalgasugalimaisraidosscenarijais,vidausorganizacijosmodeliu ir tarptautiniuįtinklinimu. Vėlesnė PITI projektavimo fa-zė–taijuridinisMTIsteigimas,nacionaliniųmokslinėsinformacijosstandartų,ontologijų,tezaurų, klasifikatorių pritaikymas, sukūri-

masirpatvirtinimas,įtinkląjungiamųinfor-macinių infrastruktūrų derinimas, bendrosinformacijos paieškos sistemos visam tink-luisukūrimasirįdiegimaskiekvienamemaz-ge,nacionaliniųirtarptautiniųryšiųsukitaistinklais projektavimas ir sukūrimas, nuo-latinė tinklo infrastruktūros ir turinio plėt-ra.Tinkluisukurtibūtųskirti36mėnesiai,otinkluipalaikytiirplėsti–likęslaikasiki2020metų.

Įgyvendinančios institucijos ir tarptauti-nis bendradarbiavimas. MTI projektą pa-siūlėVUKomunikacijosfakultetasirLietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas.MTIkūri-mąremiaprojekto„ePaveldas“darbogrupė,Kultūrosfilosofijosirmenoinstitutas,Lietu-vos istorijos institutas,VU Istorijos fakulte-tas,KTUArchitektūrosirstatybosinstitutas,KU biblioteka, VDU Humanitarinių moks-lų fakultetas, VDU Išeivijos studijų centras,VDUbiblioteka.Potencialūsužsieniopartne-riaiyraDARIAH,Europeana,UNESCOskait-meninė biblioteka. Dalis numatomų tinkloinstitucijųmazgųjauturiryšiussuužsieniopartneriais ir tinklais.Nuo2010m.vidurioLietuvosmokslo taryba finansuojaprojektą„Lituanistiniųmokslo tyrimų ir paveldo in-frastruktūrų tinklo kūrimas: projektavimofazė“, kurio svarbiausias tikslas – parengtišiosMTIgalimybiųstudiją.


BIOMEDIcINOS MOKSLAI

Nacionalinės biomedicinosmokslų (toliau –BMM) MTI yra sutelktos didžiuosiuose ša-liesuniversitetuoseirvalstybiniuosemoksloinstitutuose.Daugiausiabiomolekuliniųtyri-mųvykdomaGyvybėsmokslo centrą (GMC)sudarančiuose VU Biotechnologijos ir VUBiochemijos institutuose, taippatVUOnko-logijos institute ir Lietuvos sveikatosmoks-lų universitete (LSMU). Šio profilio moksli-niųtyrimųištekliųyraInovatyviosmedicinoscentre(IMC)beiGamtostyrimųcentre.Dau-giausia šiųMTI skirtaminėtų institucijų ty-rėjųprogramomsvykdytiirtiknedaugelisjųatviroskitiemstyrėjams.TarpjųyraVUBio-technologijos instituto Sekvenavimo ir VUBiochemijos instituto Proteomikos centrai.Kitųinstitucijųtyrėjaigalinaudotisbiomole-kuliųspektroskopijosinstrumentiniaisištek-liais,sukauptaisVUligoninėsSantariškiųkli-nikose,VUBiochemijosinstitutebeiFiziniųirtechnologijosmokslųcentre(FTMC).VUBio-technologijosinstitutešiuometuyravienidi-džiausių bioinformatikos išteklių Lietuvoje.Jųpagrindąsudaro„Linux“kompiuteriųtelki-nys–400skaičiavimobranduolių,kuriųben-draspajėgumasyradidesnisnei3teraflopai,bendrojioperatyvinėatmintis–1TB.VUBio-technologijosinstituteyravienintelėBaltijosšalyseveikiantiįranga:„Rigaku“sukamoano-dospinduliųgeneratoriussuvaizdoplokštėsdetektoriumi ir Oksfordo kriosistema, skir-tabiomolekuliųerdvinėsstruktūrosanalizei.VUOnkologijosinstituteįdiegtatranskripto-minių tyrimųMTI, leidžianti automatizuotaigrynintinukleorūgštis iš įvairiausiųobjektų,pagaminti tyrėjo poreikius geriausiai atitin-kančią DNRmikrogardelę bei analizuoti ge-nomokopijųargenųraiškosskirtumus,nau-dojant tiek laboratorijoje pagamintas, tiek

komercinesDNRmikrogardeles.Taipnatūra-liaiformuojasitarpinstituciniskompiuterinėsirstruktūrinėsbiologijostyrimocentras,ku-riskartusuSekvenavimoirProteomikoscen-traisbeitraksriptomikosinfrastruktūragalėssudarytipagrindą tinklineinacionalineibio-molekuliųMTI.

IMC disponuoja eksperimentinių gyvū-nų veislynu, kuriame veisiami linijiniai beitransgeniniai gyvūnai biomedicininiams ty-rimams.Vienumetuveislyneauginamadau-giaunei2000linijiniųpelių,apie300trans-geninių pelių, 200 žiurkių, taip pat triušiaibei vištos, tačiau yra galimybė auginti irstambesnius gyvūnus. IMC dirba aukštoskvalifikacijos, atestuotas darbui su ekspe-rimentiniais gyvūnais mokslo ir techninispersonalas, yra šiuolaikinė įranga fiziologi-niams, biocheminiams, citologiniams, his-tologiniams parametrams vertinti. Ekspe-rimentiniais gyvūnais naudojasi Lietuvos iružsieniomoksliniųtyrimųinstitucijos.

LSMU Veterinarijos akademija (LSMU VA)disponuoja viena didžiausių eksperimenti-nių gyvūnų mokslinių tyrimų infrastruktū-rašalyje.Čiaatliekamimoksliniaityrimaisupelėmis, jūrųkiaulytėmis,žiurkėmis irtriu-šiais. Mokslinė kompetencija bei LSMU VAsukaupta praktinio darbo su eksperimenti-niaisgyvūnaispatirtisleidžiaatliktitarptau-tinio lygiomokslinius tyrimusneurologijos,chirurgijos,genetikos,transplantacijos,aler-gologijos,gastroenterologijos,mikrobiologi-jos,imunologijos,farmakologijos,virusologi-jos,parazitologijosirkt.srityse.ŠiegyvūnaiyrabūtininetikmoksliniamstyrimamsLS-MUVA vykdyti; jaismoksliniams tyrimamsbei studijomsnaudojasi irLSMUMedicinosakademija(LSMUMA),VDU,LKKA,KTU,VU,VUOnkologijosinstitutas.

LSMUkartusuKTUkuria„Santakos“slėnį,kuriame biomedicinos srities moksliniamstyrimamsstiprintisteigiamasNaujausiųfar-macinių ir sveikatos technologijų centras.Jame bus sutelkta aparatūra funkcinės irstruktūrinėsgenomikostyrimams,įvairiemsląstelių ir audinių elektrofiziologiniams ty-rimams, gyvų ląstelių, audiniųbei kitųbio-loginiųobjektųvaizdinimui iranalizei.Visataisudarysgalimybesšiuolaikiniamsląsteliųbiologijos, biomolekulių struktūros ir funk-cinėsgenomikostyrimams, tarp jųmoleku-linės kardiologijos, gastroenterologijos beineurodegeneracinių ligų etiopatogenezėskryptyse.

2009m. įkurtasGamtos tyrimųcentrassu-jungėtrismoksloinstitutus:Ekologijos,Bo-tanikos bei Geologijos ir geografijos, todėlšiuometudisponuojadidžiausiaisšalyjegy-vosios ir negyvosios gamtosMTI ištekliais.Esamos ir numatomos įsigyti eksperimen-tinės įrangospagrindukuriami trys atviro-sios prieigos centrai biotaksonominiams,ekologiniams ir ekotoksikologiniams beigeologiniams moksliniams tyrimams, ku-riųaprėptis–nuoekosistemos,populiacijosir organizmo ikimolekulinio lygmens.Van-dens organizmų tyrimams naudojama uni-kaliakvariuminėįranga,sukauptostarptau-tiniumastusvarbiosaugalų,grybų,vabzdžiųir mikroorganizmų, geologinių objektų ko-lekcijos.Klaipėdosuniversiteto(KU)Jūrinioslėnio programoje numatytos investicijoskompleksinei MTI, skirtai vandens ekosis-temų moksliniams tyrimams: įvairių orga-nizmų ir jų grupių kiekybinei, struktūros,fiziologineibeifunkcineianalizei.ŠiMTIuž-tikrinsplatųšiuolaikiniųfizikinės irchemi-nėsbeistruktūrinėsanalizėsmetodųtaiky-mą biogeocheminiams ir toksikologiniamstyrimams.

BMM MTI projektai.Pogrupyjebuvosvars-tyti 7MTI projektųpasiūlymai. Pasiūlymusteikė Lietuvos universitetai, valstybiniaimoksloinstitutaiirįstaigos,tarpjųirSveika-tosapsaugosministerijaipavaldusValstybi-nispatologijoscentras.

BMM MTI projektų atranka.Gavusapiben-drinamąsiasužsienioekspertųišvadas,jomsbuvo pritarta. CossyBio, HBRC irMEDWANprojektaipriskirtibrandžių,oINECOM,REIAirAEROINFRA–perspektyviųprojektųgru-

pėms.Iš7pateiktų6projektaiįtrauktiįKel-rodį.

Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras (CossyBio)

CossyBio – tai tinklinė nacionalinė MTI,skirta biomolekulių struktūros ir funkcijosbeibiologiniųsistemųfundamentiniamsbeitaikomiesiemstyrimams irkompiuteriniammodeliavimui.

Poreikis ir paskirtis. Šios infrastruktūrosporeikis susijęs su kritine gyvybės ir svei-katos mokslų, farmacijos ir biotechnologi-jospramonėspriklausomybenuogalimybiųsuprasti irvaldytibiologiniusprocesusmo-lekuliniu lygmeniu. Ši tinklinė MTI apimtųkeliųinstituciniųpartnerių:VUBiotechnolo-gijosirBiochemijosinstitutų,LSMUBiome-dicininių tyrimų instituto bei VUOnkologi-josinstitutoinstrumentiniusirkompiuteriųišteklius, kurie, koordinuotai valdomi, galė-tų patenkinti sparčiai augančius šalies bio-medicinossritiesmokslobendruomenėspo-reikius.

CossyBiobūtųsudarytasištrijųdalių:Kom-piuterinės biologijos, Struktūrinės biologi-josirSistemųbiologijoscentrų.Kompiuteri-nėsbiologijoscentrasteiktųdidelionašumokompiuterių išteklių paslaugas augančiaibioinformatikų bendruomenei, bioinforma-tikos metodų vartotojams ir bioinforma-tikos studentams. Struktūrinės biologijosinfrastruktūroscentrasužtikrintųkonsulta-cijasgryninantirkristalizuojantbaltymusirjųkompleksusbeinustatantbaltymųirnu-kleorūgščiųerdvinęstruktūrącentreesančiarentgenospinduliųdifrakcijosirbranduoliomagnetiniorezonansoįranga.Sistemųbiolo-gijoscentrasužtikrintųtriseksperimentinesinfrastruktūros platformas: a) DNR sekve-navimobeimikrogardeliųpagrinduveikian-čiasgenomotyrimųtechnologijas,b)masiųspektroskopijosinfrastruktūrąišsamiaipro-teominei analizei ir c) biologinio vaizdini-moinfrastruktūrą.Šiscentrasteiktųplatausspektroinfrastruktūrosišteklių irkonsulta-cijųpaslaugasbiomedicinos,biofarmacijosirklinikiniųtyrimųsritiestyrėjams.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra. CossyBio bus kuriamas Saulėtekio, Santa-


ros irSantakosslėnių instrumentinių ištek-lių pagrindu, įtraukiant jau egzistuojančiuspartnerių MTI elementus. CossyBio veiktųkaip atvirosios prieigos centras, suteikian-tis galimybę naudotis ištekliais, pirmiau-siaatsižvelgiantįprojektomokslinękokybębeityrėjųkompetenciją.Vartotojasprisiimtųatsakomybępadengti veikloskaštus iš cen-tralizuotųMTI finansavimo šaltinių, pavyz-džiui, iš finansuojančių organizacijų, fondųlėšų. Parengiamasis projekto etapas, kuriometubūtųsukurtaspartneriųtinklasirapi-brėžta veiklos forma, galėtų prasidėti 2011metais. Pirmosios centralizuotai teikia-mos paslaugos gali būti pradėtos 2012m.,o 2012–2013 m. būtų pradėta įgyvendintiCossyBioplėtra.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Cossy-BiotikslingaformalizuotiryšįsuINSTRUCTirELIXIR.KompiuterinėsirStruktūrinėsbio-logijoscentraigalėtųsudarytiefektyviaivei-kiančiasnacionalinesEuroposMTIprojektųELIXIR (Europos bioinformatikos institu-tas) ir INSTRUCT šakas. Sistemų biologijoscentrasgalėtųfunkcionuotikaipbesikurian-čiobendroEuroposMTI tinkloESBI (Euro-possistemųbiologijos institutas)nacionali-nėšaka.

Žmogaus biologinių išteklių centras (HBRC)

HBRC–tinklinėbiologiniųištekliųnaciona-linėMTI,kuriospagrindąsudaryssveikatospriežiūros institucijos, vykdančios moksli-nius tyrimus, kaups ir saugos žmogaus au-dinių,kraujoirkraujokomponentų,organiz-moskysčių irkaulų čiulpųpavyzdžius, taippat ląstelių linijas bei DNR ir RNR pavyz-džius.Kadangibiologiniųpavyzdžiųkokybėpriklausone tiknuo jųsurinkimo irsaugo-jimosąlygų,bet irnuoklinikinėspavyzdžiųanotacijos, MTI bus aprūpinta šiuolaikineinformacinesistema,kuribuspajėgisusietisaugomusbiologiniuspavyzdžius su ligoni-nių ir laboratorijų informacinėmis sistemo-misbeiklinikiniaisirgyventojųregistrais.

Poreikis ir paskirtis. Šiuolaikiniai funda-mentiniai ir taikomieji biomedicininiai ty-rimai itin priklausomi nuo kokybiškos bio-loginės medžiagos – žmogaus audinių irbiologiniųskysčiųpavyzdžių, ląstelių,gene-tinėsmedžiagosirbiožymenų.Kartusude-

mografine,patologine,klinikinebeikitasu-sijusia informacija biologiniai pavyzdžiaituri būti prieinami tyrėjams pagal aiškiaiapibrėžtastaisykles.Jieturibūtigaunamiišpatikimų šaltinių, užtikrinančių aukščiau-siuskokybėsstandartus.ŠiMTIfunkcionuo-tųkaipatvirosiosprieigoscentras,kuriopa-vyzdžiaibūtųatvirivisiemsšaliestyrėjams.Vienas svarbiausių HBRC komponentų busbiologiniųpavyzdžiųcentrųįdiegtosirpalai-komos, tarptautinius standartus atitinkan-čioskokybėsužtikrinimosistemosbeiteisi-niaireglamentai.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra. HBRCtinkląsudarytųšiossveikatospriežiū-ros ir mokslinių tyrimų institucijos: LSMUMA (DNRbiobankas, smegenų skysčiųban-kas),Kaunouniversitetinėligoninė(audiniųir ląstelių biobankas), VUOnkologijos insti-tutas(audinių,organizmoskysčiųir ląsteliųbiobankas), VU ligoninės Santariškių klini-kos(kraujoirkraujokomponentų,kaulųčiul-pųbiobankas,DNRpavyzdžiai)irValstybinispatologijos centras (audinių biobankas). ŠiMTI būtų kuriama egzistuojančių instituci-jųmaterialinių ir žmonių išteklių pagrindu.HBRC sukūrimas apimtų egzistuojančių iš-teklių (patalpų, saugojimo plotų, personalodarbovietų)modernizavimąiroptimizavimąreikėtųpapildomai įsigytimodernios šaldy-mo įrangospavyzdžiamssaugoti ir tvarkyti,priemoniųpersonalomokymams rengti, in-formacinėms ir kokybės užtikrinimo siste-momssukurti,moderniaivadybossistemaiirteisineibazeiįdiegti.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Ši MTIgali tapti europinės ESFRI biobankų infra-struktūrosBBMRI (Biobanking andBiomo-lecular Resources Research Infrastructure)dalimi.

Biomedicininių duomenų kaupimo, standartizavimo ir analizės MTI (MEDWAN)

MEDWAN –taitinklinėmedicininiųduome-nųkaupimo,saugojimo iranalizėsnaciona-linėMTI.

Poreikis ir paskirtis. Ji užtikrins elektro-ninį standartizuotą pacientų fiziologinėsstebėsenos, diagnostikos ir gydymo duo-menų kaupimą nacionaliniu ir tarptautiniu

mastu centralizuotai valdomoje medicini-niųduomenųirproduktyviųjųžiniųbazėje.MEDWAN apims nemažai institucinių part-nerių–Vilniausuniversitetoligoninių,Kau-nouniversitetoklinikųirdaugeliokitųmies-tųligoniniųinstrumentinesbeiintranetinesinfrastruktūras,kuriosbus integruotos į in-ternetinęatvirosiosprieigosMTI.MEDWANužtikrins didesnį Lietuvos biomedicinos irklinikinėspraktikosekonominįefektyvumą,e. sveikatos sistemos plėtrą, vertingų me-dicininiųduomenųkaupimą ir jų tarptauti-niusmainus.Bussukurtižiniųištekliaiirin-formacinėmistechnologijomispagrįstitokiųžiniųanalizėsirtransformacijosįinovacijasinstrumentai.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.Cen-tralizuotą MEDWAN valdymą ir jos įrangoseksploatacijąužtikrinsKTUTelekomunikaci-jųirelektronikosfakultetas.MEDWANveikskaipatvirosiosprieigosMTItyrėjams,inova-cijųkūrėjamsbeigydytojams.MEDWANpa-rengiamasisprojektoetapas,kuriometubussukurtaspartneriųtinklasirsuderintosvei-klos formos, remiantisESMTIBrainITdau-giamete patirtimi, galėtų prasidėti 2011m. Parengiamojo etapo pabaigoje, įkūrusMEDWANkonsorciumą,busparengtitechno-loginiaiirfinansiniaiatskirųMEDWANplėt-rosetapųplanai.Vėliau,2012–2013m.,bū-tų sukurti investiciniai projektai MEDWANplėtrai.

Tarptautinis bendradarbiavimas. MEDWANLietuvojejaupradėtakurti–Vilniausuniver-siteto Greitosios pagalbos ligoninėje, naudo-jant BrainIT vykdomo 7BP projekto AVERT-ITlėšas,sukurtainstrumentinėirinformacinėbazė,kuriperinternetinęprieigąsujungtasupenkiaisneuromokslocentraisDidžiojojeBri-tanijoje,Vokietijoje,Italijoje,ŠvedijojeirIspa-nijoje.Visicentraikartukasminutęgalipapil-dytipacientųįvairialypėsstebėsenos,gydymoirdemografiniusduomenisbeisukurtipatiki-mąhipotenzijosepizodųautomatinėsprogno-zės informacinę technologiją. ŠiMTI bus su-jungtasuspecializuotomisESMTI,visųpirma,suBrainIT,vėliausuEATRISirBBMRI.

Metabolominės ekologijos MTI (INECOM)

INECOM–taitinklinėnacionalinėMTI,skir-tametabolomikai,tiriančiaigyvųorganizmų

gaminamas chemines medžiagas, tarpinin-kaujančiastarporganizmųiraplinkos.

Poreikis ir paskirtis. ŠiMTIveikspertink-lomazgus,kuriųkiekvienąsudarysdalyvau-janti institucija, besispecializuojanti meta-bolitųcirkuliacijojetamtikrojeekosistemosdalyje su savo valdomomis informacinėmisir technologinėmis infrastruktūromis. Insti-tucijosvaldoatskirusMTIelementusirben-drai dalijasi turimomis ir tinklui priskirto-misinfrastruktūromisbeikitaisištekliais.

INECOM tikslas – užtikrinti instrumentiniusresursus ir tam tikrą kompetencijąmetabo-lominiamstyrimams,siejantmoksliniustyri-mus,aplinkosapsaugąirpramonėsporeikius.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.ŠiosMTIcentraisgalėsnaudotisLietuvosmoksloinstitucijosirmokslininkai,pirmiausiaGTC,VDU ir LAMMC laboratorijos. Galimos ben-dradarbiavimo sutartys su Lietuvos ir ki-tųESšalių farmacijospramonės įmonėmis.Įgyvendinantprojektąbussukurti2atviro-siosprieigosMTIcentrai,skirtiantriniųme-tabolitų tyrimams sausumos (VU) ir van-dens (KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimųir planavimo institute) ekosistemose. MTIapims įrangą mėginiams surinkti, fiksuo-ti bei cheminėmsmedžiagoms izoliuoti, bi-ologiniamsobjektamsveisti ireksperimen-tiniams tyrimams atlikti, įskaitant GC-MS,GC-EAD, HPLC, aukštos rezoliucijosMS, ol-faktometrus,aktometrus,klimatoįrenginiusireksperimentiniusakvariumussuaplinkoskontrolėssistemomis.Busužtikrintaprieigapriebiologiškaiaktyviųcheminiųmedžiagųduomenųbazių.

Tarptautinis bendradarbiavimas. INE-COMgalėsintegruotisįESFRIEMBRC(Euro-posjūriniųbiologiniųištekliųcentrą)irtapsEMBRCatramoscentrupietųBaltijoje.

Eksperimentinių gyvūnų MTI (REIA)

REIA–tinklinėnacionalinėeksperimentiniųgyvūnųMTI, kurios svarbiausia paskirtis –užtikrinti tarptautinius standartus atitin-kančius eksperimentinių linijiniųbei trans-geninių pelių, žiurkių, triušių, stambesniųžinduoliųirpaukščiųišteklius,skirtusmoks-liniamstyrimams,mokymuiirpramonėspo-reikiams.


Poreikis ir paskirtis. Daugelyje biomedi-cinoskrypčių(pvz.,molekulinėirregenera-cinė medicina, farmakologija, imunologija,genetika, onkologija, toksikologija, biotech-nologija,biochemija,maistosauga,neurolo-gija, chirurgija, transplantacija,alergologija,gastroenterologija,mikrobiologija,virusolo-gija,parazitologijairkt.)moksliniustyrimusįmanomaatliktitikturintšiuolaikinęekspe-rimentiniųgyvūnųMTI.REIA turės fizinį irmokslinįnaujųtechnologijųirproduktųkū-rimopotencialą,galėsdalyvautinaujųvaistųikiklinikiniuose tyrimuose, vakcinų kompo-nentų imunogeniškumo tyrimuose, taippatkuriantdiagnostinessistemas, įskaitantna-notechnologijas irvizualizacijostechnologi-jas,kamieniniųląsteliųregeneraciniopoten-cialotyrimusirterapijostechnologijas.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.REIAįgyvendinimo metu bus atnaujinti du atvi-rosios prieigos eksperimentinių gyvūnų in-frastruktūros centrai: transgeninėms ir lini-jinėms pelėms (IMC) bei linijinėms pelėms,žiurkėms, triušiams, taip pat stambesniemsgyvūnamsbei paukščiams (LSMUVA). REIAsudarysįrangaeksperimentiniamsgyvūnamslaikyti, veisti ir biomedicininiams tyrimamsatlikti.Šietyrimaiapimsirorganųtransplan-taciją, chirurginių intervencijųmodeliavimą,osteosintezę,molekulinęmediciną,biofarma-ciją,tiriamųjųvaistųarbanaujųvaistųformųfarmakokinetinius, farmakodinaminius, imu-nogeniniusirtoksiniustyrimus.

Tarptautinis bendradarbiavimas.REIAin-frastruktūra leis Lietuvosbiomedicinos sri-tiesmokslo institucijoms irmokslininkamsdalyvauti ESFRI INFRAFRONTIER, FELASAinfrastruktūrose. IMC2010m.užmezgė ry-šius ir pareiškė norą dalyvauti prie ESFRIINFRAFRONTIER infrastruktūroje asocijuo-topartnerioteisėmis.

Aerobiologijos MTI (AEROINFRA)

AEROINFRA – tai nacionalinė MTI, kuriospagrindu taps tarpdisciplininis mokslinin-kųgrupiųtinklas,užtikrinantisoroalergenųkilmėsirsklaidosduomenųkaupimo,verti-nimobeimoderniosalergenųprognozavimosistemosfunkcionavimąLietuvoje.

Poreikis ir paskirtis. ŠiMTI tarnaus dau-geliomokslokrypčiųtyrėjams(botanika,fe-

nologija, fitopatologija, medicina, palinolo-gija, geologija, klimatologija, meteorologija,sociologijairt.t.),sutelksmoksliniųtyrimųištekliusgausiamviešojoirprivataussekto-riaustyrėjųbūriui.ŠiMTIužtikrinsmoksli-ninkams ir visuomenei kokybišką informa-cijąapieaerozolius,įskaitantalergenus,kurisvarbi visuomenės sveikatai, žemės ūkio irpramonės plėtrai. Informacija apie aerobi-ologinę situaciją naudinga visiems, sergan-tiemsalerginėmis ligomis,gydytojams-aler-gologams,farmacijoskompanijomsirkitomssuinteresuotoms institucijoms.Oruplintan-čių patogeninių grybų sporų sklaidos pro-gnozėsyrasvarbiosūkininkams.Formuoja-mas nacionalinis aerobiologinių moksliniųtyrimų tinklas svarbus tuo, kad ši MTI už-tikrins bendradarbiavimą tarp skirtingųmokslošakųatstovų.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.AE-ROINFRA žmogiškieji ištekliai pirmiausiaapimaŠU,VUirLAMMCtyrėjus.ŠiaMTInau-dosis ne tik projekto rengėjai ir partneriai,betirkitosmoksloirstudijųinstitucijos.Ka-dangiprojektosocialinis-ekonominispovei-kis bei potencialūs vartotojai apima ne tikmoksloirstudijųinstitucijas,šiosMTIsukū-rimoireksploatacijosklausimąkartuturėtųspręstivisossuinteresuotosministerijos.

Tarptautinis bendradarbiavimas. AE-ROINFRAplėtraturėsteigiamąpoveikįtarp-tautiniams ryšiams ir bendradarbiavmostiprinimui,beto,MTIbusprieinamavisųESšaliųmokslininkams.

fIzINIAI IR TEcHNOLOgIjOS MOKSLAI

Svarbiausios fizinių, medžiagų mokslo irtechnologijų MTI sutelktos didžiuosiuo-se šalies universitetuose bei valstybiniuosemokslo institutuose. VU Fizikos fakultetasdisponuojaplačiulazeriniųinstrumentųrin-kiniu,skirtunetiesinėsoptikosreiškiniųty-rimams, lazerinei spektroskopijai, medžia-gotyraibeilazeriniammedžiagųapdirbimui.ŠiaMTIgalinaudotistiekLietuvos,tiekiruž-sieniotyrėjai.JiyraEuroposinfrastruktūrostinklo, remiamo per EK 7-osios bendrosiosprogramos (7BP) projektą „LaserLab-Euro-pe“, ir tarptautinio konsorciumo, įgyvendi-nančio vieną iš ESFRI projektų – „ExtremeLight Infrastructure“ (ELI), partneris. Laze-riųMTIplėtraLietuvojeyraaktualiirakade-mineisferai,irplačiam,sėkmingaidirbančiųlazeriųtechnologijųįmoniųtinklui.

Nacionalinių centralizuotai valdomų irme-džiagotyraiskirtųMTIcentrųLietuvoješiuometu nėra. Įvairaus sudėtingumo instru-mentųrinkiniaisdisponuojaFiziniųirtech-nologinių mokslų centras (FTMC), Vilniausuniversitetas (VU) bei Kauno technologi-josuniversitetas(KTU).PradėtaįgyvendintiSaulėtekioslėnioprogramanumatosutelktiVUirFTMCinstrumentiniuspajėgumusvie-name laboratorijų centre. Čiabus sukauptadidžiojidalisFTMC,VUFizikosfakultetobeiVUMedžiagotyrosirtaikomųjųmokslųinsti-tutomoksliniųtyrimųįrangos.

KTUdisponuojaunikaliaisultragarso testa-vimoįrengimųkompleksais,leidžiančiaisat-liktinedestrukciniusžmogausaplinkos,tarpjųirdidelėsrizikosobjektų,tokiųkaipche-mijos gamyklų įrenginių, dujinio ir skysto

kurovamzdynų,orotransportoirkitųprie-monių tikrinimą bei bandymus. KTUUltra-garsomoksloinstitutasdalyvavoirdalyvau-ja ES finansuojamuose projektuose: 5–7BP(šešiolikaprojektų),„Eurostars“(du).ŠiMTIturi didelį pramonės vartotojų potencialą,tačiauikišioljanaudojasinedaugišorėssu-bjektų.

Molėtų astronomijos observatorija (MAO)yravienintelėastronomijosmokslokryptiesMTILietuvoje.MAOįkurta1969m.80kmįšiaurę nuo Vilniaus. Ji priklauso VU. Infra-struktūros instrumentinę bazę sudaro trysteleskopai ir didžiausias 1,65 m „Ritchey-Chretien“ tipo reflektorius. Teleskopai suCCD kameromis, greitaveikiais daugiakana-liaisfotometraisbeiradialiniogreičiomata-vimoinstrumentuCORAVEL.MAOatviranetikLietuvosastronomams,betirtarptautineityrėjų bendruomenei. Vykdomi bendri as-tronominiųstebėjimųprojektaikartusuJAV,Italijos,Lenkijos,Latvijosirkitųšaliųastro-nomais. Čia reguliariai vyksta nacionalinėsir tarptautinės astronomijos konferencijos,tarptautinėsmokyklos astronomijosmagis-trantamsirdoktorantams.

Lietuvos informacines bei komunikacinesarba kompiuterijos MTI sudaro akademi-nisinternetotinklas„LitNet“,paskirstytųjų-lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „LitGrid“,įeinantis į Baltijos šalių tinklą „BalticGrid“.„LitGrid“yraEuropos„Grid“infrastruktūros(„EuropeanGridInitiativ“)(EGI)narys.„Li-tNet“tinklassuteikiakokybiškąplačiajuos-tęjungtįvisiemsuniversitetamsirvalstybi-niamsmokslo institutams bei kai kuriomskolegijoms. Šiuo metu „LitGrid“ suteikiamokslininkų skaičiavimams daugiau nei500 procesorių, apie 50 TB duomenų sau-gyklų.


FTM MTI projektai.Pogrupyjebuvosvars-tyta12MTIprojektųpasiūlymų,iškuriųdvimokslinių tyrimų infrastruktūros neatitikonacionalinėsaprėptiesreikalavimo,todėluž-sienioekspertamsbuvoperduotavertinti10MTIprojektų.SiūlymuspateikėLietuvosuni-versitetaiirvalstybiniaimoksloinstitutai.

FTM MTI projektų atranka.Gavusapiben-drinamąsias užsienio ekspertų grupės iš-vadas, buvo nutarta joms iš esmės pritarti,tačiauprojektussuskirstytitikįdvigrupes–perspektyvius ir nebrandžius. Į Kelrodįįtraukti6projektai.

Didelio intensyvumo ir plataus spektro ultratrumpųjų lazerinių impulsų MTI (Lazerių MTI)

Nacionalinės Lazerių MTImokslinė tema-tika – ultratrumpųjų šviesos impulsų ge-neravimas nuo vakuuminio ultravioleto ikiinfraraudonosios srities bei taikymai spin-duliuotės irmedžiagos sąveikos, netiesinėsoptikosirparametriniųreiškinių,ultraspar-čiųjųprocesųtyrimuosebeilazerinėjenano-technologijojeirmikrotechnologijoje.

Poreikis ir paskirtis. LazeriųMTI sujungsdalį jau egzistuojančių VU ir FTMC lazeri-nių padalinių, integruos Saulėtekio slėnyjekuriamąfemtosekundinįlazerinįkompleksąNAGLIS,mikroapdirbimoirmikroprototipa-vimofemtosekundiniais irpikosekundiniaisimpulsaisbei lazerio sukeliamųpažaidų la-boratorijas. Ateityje bus tobulinamos laze-riųirlazeriniųkomponentųmetrologijosbeisudėtingųbiologinių sistemų tyrimo lazeri-niaismetodaislaboratorijos.ŠiMTIsudaryssąlygasatliktiperspektyviuslazeriųkryptiesfundamentiniusirtaikomuosiustyrimus,už-tikrinsatvirąjąprieigą,sudaryssąlygasreng-tiaukštoskvalifikacijosspecialistusirpadėtiLietuvosįmonėmsdiegtilazerinestechnolo-gijas.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra. ŠiaMTI,beVUirFTMClazeriniųpadaliniųdar-buotojų,naudosisįvairiųšaliesinstitucijųty-rėjai, taikantys pažangius lazerinius meto-dus sudėtingoms biologinėms sistemomstirtiirnaudojantysmikroprototipųbūdusu-kurtasstruktūrasregeneracinėjemedicinoje,taippataukštųjų technologijų įmonės,nau-dojančios lazerinę nanotechnologiją ir mi-

kroapdirbimo technologiją jutikliams irmi-kroprietaisamskurti.MTIbusprieinamaESšaliųtyrėjamsiš„Laserlab-Europe“projekto,tyrėjams, vykdantiems mokslinius tyrimuspagaldvišaliussusitarimus,beistudentams,atvykstantiemspagalERASMUSarkitasstu-dentųmainų programas. Pikosekundinės irfemtosekundinėsderinimobangosilgiolaze-rinėssistemosyrapagrindinėLietuvoslaze-rinių įmonių užimamaniša pasaulyje, todėlLazeriųMTIpadėsspręstitaikomuosiusuž-davinius,irkurtinaujusproduktus.

Tarptautinis bendradarbiavimas. VU jaudabar yra Europos lazerinės laboratorijos„Laserlab-Europe“narys, todėlLazeriųMTIplėtradarlabiausustiprinsLietuvospozici-jasšiojeMTI.Beto,VUdalyvaujaELIkūrime,todėlbussiekiamaaktyviaibendradarbiau-tiirsušiaMTI. Puslaidininkių technologijų centras (PTC)

PTC steigimo tikslas – sukurti nacionalinęMTI,atitinkančiątyrėjųiraukštųjųtechnolo-gijųįmonių,dirbančiųnanotechnologijų,fo-tonikosirenergijątausojančiųprietaisųkū-rimosrityse,poreikius.

Poreikis ir paskirtis. Ši MTI sutelks skir-tingose Lietuvos mokslo institucijose dir-bančius puslaidininkių fizikos ir technolo-gijų specialistus į vieną centrą Saulėtekioslėnyje. Sutelktasvienojevietoje ir atvirąjaprieiga grindžiamas PTC aprūpins moder-niatechnologineįrangavisuspuslaidininkiųfizikos srityje dirbančius Lietuvos tyrėjus.Centras bus naudingas ir gretimų mokslokrypčiųtyrėjams,taippatkitomsMTI,pvz.,LazeriųMTI,ULTRATEST.PTCpritrauksino-vatyviasLietuvosįmones,gaminančiaspus-laidininkinius prietaisus ir prietaisus, ku-riuoseyrapuslaidininkiniųkomponentųbeiintegruotų modulių. Studentams toks cen-traspadėsįgytitechnologiniųįgūdžiųirfor-muoti siekį mokslinius tyrimus orientuotitaikymųlinkme.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra. Šios infrastruktūros plėtrą koordinuos Vil-niaus universitetas ir Fizinių ir technologi-josmokslų centras. VU ir FTMC skirs žmo-giškuosius irtechninius ištekliusMTI įkurtiir palaikyti pagal Saulėtekio slėnio progra-

mą.Planuojamasįgyvendinimolaikotarpis–2012–2020metai.

Tarptautinis bendradarbiavimas.PTCįkū-rimassuteiksgalimybęLietuvostyrėjamsda-lyvautididesniameskaičiujeeuropiniųirdvi-šaliųMTEPprojektų.PTCtechnologinėbazėsuteiksgalimybęLietuvoskompanijomsak-tyviau dalyvauti europiniuose projektuose,skirtuose naujiems bandomiesiems gami-niamsirtechnologijomskurti.PTCbusatvi-raužsieniogamybinėmsirmoksliniųtyrimųinstitucijoms,ypačiškaimyniniųBaltijosša-lių,BaltarusijosirLenkijos,kurnėrasukom-plektuotų puslaidininkinių technologijų in-frastruktūroscentrų.

Spektrometrinio medžiagų ir elektroninių/molekulinių vyksmų charakterizavimo centras (SPECTROVERSUM)

Nacionalinės MTI SPECTROVERSUM tiks-las – molekuliniame lygmenyje apibūdintimedžiagas,jųsudėtįirvyksmus,josepanau-dojantplatausspektrointervaloelektroma-gnetinęspinduliuotęnuovakuuminioultra-violetoikimikrobangų.

Poreikis ir paskirtis. Gamtos moksliniuo-se tyrimuose, taip pat kuriant medžiagasbei konstruojant prietaisus, būtina supras-timedžiagosorganizaciją irvyksmusmole-kuliniame lygmenyje. Tik tuomet atsirandagalimybė tuos procesus kontroliuoti ir nu-matyti naujas medžiagų savybes. Šiuo po-žiūriu spektroskopija – informatyviausiasiruniversaliausiasmedžiagos tyrimometo-das.Siekiantapibūdintimedžiagątenkanau-dotinevieną,betkeletąspektriniųmetodųskirtingose elektromagnetinės spinduliuo-tės spektro srityse. Atskiros tyrėjų grupės,laboratorijos ir net institucijos nėra pajė-gios įsigyti ireksploatuotivisosreikalingosirtarpusavyjesuderintosspektrinėsįrangos.Todėl tokios vienoje vietoje sutelktos MTIįkūrimasišspręstųdaugelįmedžiagųcharak-terizavimoirmolekuliniolygiovyksmųtyri-moproblemų.

SPECTROVERSUM sujungs šiuometu išsklai-dytas tiesinės ir netiesinės spektroskopijosmoksliniųtyrimųinfrastruktūras(BMR–bran-duoliomagnetinio rezonanso, ESR – elektro-nų sukinių rezonanso, IR, vibracinę apskriti-

minio dichroizmo, mikrobangę, terahercinę,Ramano, suminio dažnio generacijos, masėsspektroskopijos ir ultrasparčiosios sugertiesbei liuminescencijos spektroskopijos) į vienąbranduolį Saulėtekio slėnyje. MTI teiks įvai-rias spektrinių tyrimų paslaugas: a)medžia-gųnustatymoirstruktūrostyrimai(polimerai,dangos,puslaidininkinėsmedžiagos,biomole-kulės, vaistinėsmedžiagos), b) inertinėjedu-jų matricoje izoliuotų nestabilių junginių ty-rimai, c) biomolekulių antrinės struktūros irfunkcijų tyrimai IR ir Ramano spektroskopi-josmetodais,d)angliesdangųanalizėRamanospektroskopijosmetodais,e)laidžiųjųpolime-rųirfaziųribojeabsorbuotųmolekuliųspek-troelektrocheminiai tyrimai, f) ultrasparčiųjųvyksmųkinetikostyrimai,g)medžiagųsudė-ties tyrimai, h) ypač mažų priemaišų kiekiųnustatymas, i)kultūrosvertybiųtyrimaiIRirRamanospektroskopijųmetodais,k)nanome-džiagųirbiostruktūrųvaizdinimasvirpesinėsspektroskopijosmetodais.

PotencialūsMTInaudotojaiyratyrėjai iš fi-zikos, medžiagotyros, biochemijos sričių.Be to, mokslininkai ir praktikai, dirbantyschemijos pramonėje, vaistinių medžiagų iraplinkos apsaugos laboratorijose, biotech-nologijosirbiomedicinosįmonėse.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.Užšios infrastruktūros sukūrimą ir veiklą busatsakingas Vilniaus universiteto Fizikos fa-kultetas kartu su Fizinių ir technologijosmokslų centru. SPECTROVERSUMbranduo-lįsudarysmoksliniųgrupių,dirbančiųVUFi-zikos fakultete, FTMC, VU Biochemijos ins-titute, lazerinių sistemų gamybos įmonėjeUAB„Ekspla“,žmogiškasispotencialasirtu-rimamoksliniųtyrimųįranga,kuribusorga-niškaipapildytaišSaulėtekioslėnioprogra-moslėšų.

Tarptautinis bendradarbiavimas. SPECTROVERSUMglaudžiaibendradarbiaussu kitomis Lietuvoje kuriamomis MTI, taippat su ESmedžiagotyrosmokslinių tyrimųinfrastruktūromis.

Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras (ULTATEST)

NacionalinėsMTI ULTRATESTveiklaapimsultragarsiniųneardomųjųbandymųįrangos


kūrimo ir panaudojimo mokslines proble-mas.

Poreikis ir paskirtis. Ultragarsiniai near-domieji bandymai yra viena iš pagrindiniųpriemoniųstebėtižmogausaplinkai,kuriojeyraįvairiųitinpavojingųtechnologijųirinži-neriniųkonstrukcijų.Neardomiejibandymaigarantuoja saugią tokių objektų eksploata-ciją ir užtikrina žmonėms saugų gyvenimą.Kuriamiultragarsiniųneardomųjųbandymųmetodai ir ULTRATEST paslaugos būtinossaugiai eksploatuojantnaftos irdujųvamz-dynusbeitalpyklas,energetikosircheminėspramonės įmones, laivų statyklas, geležin-keliusirtiltus,didelesaviacijosirkosminėstechnikos inžinerines konstrukcijas. Ši MTIsuteiksgalimybękurtinaujusinovaciniusul-tragarso neardomųjų bandymų metodus irsistemas panaudojant nukreipiamąsias ul-tragarsinesbangasbeispecialiusultragarsi-niuskeitiklius,skirtusmatuotiekstremalio-missąlygomis.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra. KTUUltragarsomokslo institutas bus atsa-kingas už didelio nuotolio ultragarsinių ty-rimųcentroULTRATESTįkūrimąireksploa-tacijąslėnyje„Santaka“.Planuojamaprojektąįgyvendinti2013–2020metais.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Dide-lionuotolioultragarsiniųtyrimųcentrasUL-TRATESTgalėtų taptidalimisistemos,skir-tosneardomųjųbandymųmetodamstaikytipasaulinėjepraktikoje.Šiossistemos inicia-toriaiyrakompanijos„TWI“ir„PlantIntegri-ty“(JungtinėKaralystė).

Molėtų astronomijos observatorija (MAO)

Nacionalinės MTI MAO projektas skirtasesamai astronomijos observatorijai atnau-jinti irparengti jąGalaktikosstruktūrosbeižvaigždžiųevoliucijosprocesųtyrimuitarp-tautiniulygmeniu.

Poreikis ir paskirtis. Ši MTI pirmiausiaitenkinsVU,FTMCirVPUmokslininkųporei-kius,prieigapriešiosMTIbusatvirairkitųLietuvos bei užsieniomokslo institucijų ty-rėjams.Numatomaiki60proc.teleskopolai-koatvirokonkursobūduskirtimoksliniųty-rimų programoms, kurių paraiškas vertins

tarptautinis 1,65 m teleskopo laiko skirs-tymokomitetas.Beatvirosiosprieigospro-gramų,MTI bus vykdomos kelios ilgalaikėsmokslinių tyrimų programos, kurioms rei-kiadaugteleskopolaiko.Dėlkonkursiniote-leskopo laiko skirstymo ypatumų ilgalaikiųprogramųpraktiškaineįmanomavykdytiuž-sienio observatorijose. Atnaujinta MAO už-tikrins aukščiausio lygio mokslinių tyrimųplėtrąLietuvoje.ŠiojeMTInumatomavykdy-tiplačiąstudentųmoksliniųtyrimųprogra-mą,rengtiastronomusirfizikosspecialybėsstudentus.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.ŠiosMTIplėtrąvykdysVilniausuniversitetas.Sie-kiantsėkmingaiįgyvendintiminėtustikslus,būtinaišesmėsatnaujintiesamosMTItech-ninębazę,ypačakcentuojant1,65mtelesko-pogalimybiųplėtrą.Numatomaįsigytiypačefektyvų daugiaobjektį spektrografą ir pla-tauslaukoCCDkamerą.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Atnau-jinta MAOatitiksaukščiausiolygioreikalavi-mus, keliamus analogiškoms tarptautinėmsastronominiųtyrimųinfrastruktūroms,irin-tegruosisįEuroposirpasaulioastronominiųMTI tinklą. Tarptautinė integracija ir ben-dradarbiavimas bus plėtojamas stiprinantdabartiniusglaudžiusryšiussuužsienioša-liųastronomijosobservatorijomisbeiakcen-tuojant tarptautiniųmokyklų organizavimosvarbąMTIbazėje.

Lietuvos GRID ir našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC)

LitGrid-HPC–tainacionalinėMTI,komplek-siškaiirefektyviaiteikiantivartotojamsrei-kalingasskaičiavimųgalimybesirsusijusiaspaslaugas (vartotojų identifikavimo, moky-mo, saugumo,programų inžinerijos irkitosprocedūros)beiužtikrinantiįvairiapusįduo-menųsaugyklųfunkcionalumą.

Poreikis ir paskirtis. LitGrid-HPCyrabūti-nas, siekiant palengvinti skaičiavimus įvai-riosemokslokryptyse,ypačbiologijoje,me-dicinoje, biochemijoje, spektroskopijoje,astrofizikoje, elementarių dalelių fizikoje,termobranduolinėssintezėsirinžineriniamsuždaviniams spręsti. Potencialūs naudo-tojai Lietuvoje – tai pirmiausia Saulėtekio,SantarosirSantakosslėniųinstitucijos,vie-

šojo sektoriaus (sveikatos apsaugos, infor-macinių technologijų ir kt.) įstaigos, aukš-tųjų technologijų įmonės, įsikursiančiosmoksloirtechnologijųparkuose,kitosvers-loįmonės.

Įgyvendinančios institucijos ir plėtra.ŠiąinfrastruktūrąkoordinuosVilniausuniversi-tetas. LietuvosGRID,debesųkompiuterijos,našių ir lygiagrečiųskaičiavimųtinkluikur-tiLietuvojesąlygospalankios. Įkurtas jung-tinisSantarosirSaulėtekioslėniųatvirosiosprieigoscentras–VUnašiųskaičiavimųtink-las(VUNST).Šistinklasapimsdaugiaukaip3000 branduolių turinčius klasterius, teiksvartotojamsdidesnėsnei1PBapimtiesdis-kųsaugyklas,kitastechninesirprograminespriemones.VU-NSTklasteriaibusorientuo-ti į lygiagrečiuosius skaičiavimus (Saulėte-kioslėnyje),juoseveikscentriniaiGRIDser-visai(Santarosslėnyje),įbendrątinkląjuossujungsbeipriejųpatogiąirsaugiąvartoto-jobeitaikomųjųuždaviniųprieigąrealizuosdebesųkompiuterijostechnologijos.

Tarptautinis bendradarbiavimas. LitGrid-HPC tinklas bus integruotas į tarptautinęmoksliniųtyrimųirskaičiavimųaplinką:jaudabar„LitGrid“tinklastikrojonarioteisėmisdalyvaujaEuroposGRIDiniciatyvoje.ŠiMTIbendradarbiaussužymiaismokslocentrais,tokiais kaip CERN, EMBL ir kitais, su našiųskaičiavimųEuroposiniciatyvomisDEISAirPRACE.


Europos socialiniųmokslųduomenų archy-vųtaryba(Council of European Social Scien-ce Data Archives, CESSDA;www.cessda.org)–tai tinklinė MTI, kurios tikslas – užtikrintityrėjamsirstudentamsprieigąprieEuroposšaliųsocialiniųmokslųduomenųarchyvų.

Bendras kalbos išteklių ir technologijų in-frastruktūrų tinklas (Common Langua-ge Resources and Technology Infrastructure Network,CLARIN;www.clarin.eu)–taiben-drojikalbųišteklių,paslaugųirtechnologijųMTI.Jostikslas–sudarytivisų,ypačHSM,sri-čiųEuropostyrėjamsgalimybes lengvaipa-siekti įvairauspobūdžiotekstynusirkalbosduomenųbankus,spausdintiniusirrankraš-tinius dokumentus, garso, vaizdo archyvus,taikyti naujausias informacines technologi-jashumanitariniųirsocialiniųmokslųsričiųmoksliniuosetyrimuose.

Skaitmeninėmenųirhumanitariniųmokslųtyrimų infrastruktūra (Digital Research Inf-rastructure for the Arts and Humanities,DA-RIAH; www.dariah.eu) – tai Europos skait-meninėmenųirhumanitariniųmokslųMTI,kuriospirminėpaskirtis–suteikti tyrėjamsprieigą prie meno ir humanitarinių moks-lų,tarpjų–iristoriniobeikultūrospaveldoskaitmeniniųšaltinių,ypačvaizdoirgarso.

LIETuVA IR EuROpOS MOKSLINIų TyRIMų INfRASTRuKTūROS

Šiojekelrodžiodalyjepateikiamosnuo-rodos į tas Europosmokslinių tyrimųinfrastruktūras,įkuriasbūtųvertaįsi-

traukti Lietuvos subjektams. Dalis LietuvosMTI Kelrodžio projektų, tiek užsienio, tiek

šaliesekspertųnuomone,galisparčiaiirsėk-mingaiintegruotisįbesiplečiančiasEuroposmokslinių tyrimų infrastruktūras (žr.1 len-telę).


Europos socialinis tyrimas (European Social Sur-vey, ESS; www.europeansocialsurvey.org) – tai itin griežtus metodologinius standartus atitinkan-tis, kas dveji metai įgyvendinamas Europos šalių socialinių nuostatų ir vertybių tyrimas. Pagrin-dinis ilgalaikis projekto tikslas – fiksuoti ir pa-aiškinti besikeičiančių politinių, ekonominių ir socialinių nuostatų, įsitikinimų bei elgsenos mo-delių skirtingose Europos populiacijose sąveiką.

Europos molekulinės biologijos laboratori-ja (European Molecular Biology Laboratory,EMBL;www.embl.org)–vienapriešakiniųpa-sauliomoksliniųtyrimųorganizacijų.Sukurta1974m.tarpvyriausybiniosusitarimopagrin-du, šiuometu veikia remiama20 šalių-nariųlėšomis.EMBLatliekapažangiusmolekulinėsbiologijosfundamentiniustyrimus,kuriamo-lekulinėsbiologijosinstrumentus,metodusirtechnologijas, vykdo doktorantūros studijasbeimokymus.

Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra (Biobanking and Biomole-cular Resources Research Infrastructures, BBM-RI; www.bbmri.eu) – tai Europos biobankų ir bi-omolekulinių išteklių MTI, integruojanti esamus ir naujus žmonių biologinės medžiagos bankus.

Europos infrastruktūra žinduolių genomų mode-liams fenotipuoti ir archyvavuoti (The Europe-an Infrastructure for Phenotyping and Archiving of Model Mammalian Genomes, INFRAFRON-TIER; www.infrafrontier.eu) – tai Europos eks-perimentinio pelės modelio MTI, kuri remiasi egzistuojančiomis ir planuojamomis sukurti ar atnaujinti pelės modelio klinikomis ir biologi-niais archyvais.

Integruota struktūrinės biologijos infrastruk-tūra (An Integrated Structural Biology Infras-tructure,INSTRUCT;www.instruct-fp7.eu)–tainaujakuriama tinklinėstruktūrinėsbiologijosMTI, kurią sudarys pagrindiniai bei asocijuotimokslinių tyrimųcentrai,disponuojantysšiuometumoderniausiaisinstrumentųkompleksaisstruktūrinėsbiologijostyrimams.

Europos gyvybės mokslų biologinės infor-macijos infrastruktūra (European Life-Scien-ce Infrastructure For Biological Information, ELIXIR; www.elixir-europe.org) – tai tinklinė specializuotų molekulinės biologijos duomenų MTI, kurios centrinis elementas yra Europos bioinformatikos institutas (European Bioinfor-matics Institute, EBI; www.ebi.ac.uk), EMBL padalinys.

Europos branduolinių tyrimų organizacija, anksčiau – Europos branduolinių tyrimų tary-ba (European Organization for Nuclear Rese-arch – anksčiau Conseil Européen pour la Re-cherche Nucléair, CERN; www.cern.ch) buvo įkurta 1954 metais. Ji veikia tarpvyriausybinių susitarimų pagrindu ir šiuo metu vienija 20 ša-lių narių. Pagrindinė CERN mokslinių tyrimų sritis – fundamentalūs dalelių, iš kurių sudaryta medžiaga, bei sąveikos jėgų tyrimai.

Europos neutronų spektroskopijos MTI (Insti-tut Laue-Langevin, ILL; www.ill.eu) – tai tar-pvyriausybinių susitarimų pagrindu veikianti mokslinių tyrimų institucija, disponuojanti vie-nu intensyviausiu pasaulyje neutronų, generuo-jamų branduoliniame reaktoriuje, šaltiniu.

Europos neutronų skaidymo centras (European Spallation Source, ESS www.ess-scandinavia.eu) – tai naujas europinis projektas, kurio tikslas – sukur-ti atomų skaidos pagrindu veikiantį neutronų šalti-nį, savo intensyvumu pralenkiantį visus šiuo metu pasaulyje egzistuojančius šaltinius.

Ekstremalios galios šviesos infrastruktūra (The Extreme Light Infrastructure, ELI; www.extreme-light-infrastructure.eu) – tai nauja kuriama MTI. Tikimasi sukurti lazerinės spinduliuotės generavimo įrangą, apie milijoną kartų intensyvumu pralenkiančią šių dienų gali-mybes, šviesos ir medžiagos sąveikai tirti.


pRIEDAI

1 pRIEDAS. LIETuVOS MTI KELRODŽIO uŽSIENIO ŠALIų EKSpERTAIMTIprojektamsvertintibuvosudarytatarptautinėekspertųgrupėišžymiųmokslininkųirMTIplėtrosspecialistų:JohannessAndersen(Danija)IngmarsEglitis(Latvija)JacekGierlinski(Lenkija)EevaIkkonen(Suomija)BenteMaegard(Danija)Karl-EricMagnusson(Švedija)AndresMetspalu(Estija)EkkehardMochmann(Vokietija)TainaPihlajaniemi(Suomija)Jan-EricSolheim(Norvegija)DaliaVaranka(JAV)RichardWagner(Prancūzija)JohnWood(JungtinėKaralystė)KennethWärnmark(Švedija)

Europos pažangiojo skaičiavimo partnerystė (Partnership for Advanced Computing in Euro-pe, PRACE; www.prace-project.eu) – tai šiuo-laikinių itin našių skaičiavimų MTI, veikianti partnerystės tarpnacionalinių superkompiuterių centrų pagrindu. Šioje nacionalinių centrų aso-ciacijoje yra 20 narių.

Europos pietinė observatorija (European Sout-hern Observatory, ESO; www.eso.org) – tai di-džiausia Europos astronomijos observatorija. Organizacija įkurta 1969 m. ir šiuo metu jun-gia 14 Europos valstybių, kurios kartu valdo te-leskopų bazes Čilėje, La Silla ir Cerro Paranal vietovėse. ESO veiklą koordinuoja observatori-jos valdyba, įsikūrusi Garchinge prie Miunche-no, Vokietijoje.

1 lentelė. Kelrodyje rekomenduotų MTI ir Europos MTI dermėLIETUVOS MTI PROjEKTAI GALIMA NARySTė EUROPOS MTILiDA CESSDAE-lingua CLARINPITI DARIAHCossyBio INSTRUCT,ELIXIRirEMBLHBRC BBMRIRIEA INFRAFRONTIERINECOM EMBRCLazeriųMTI ELILitGrid-HPC EGIirPRACEMAO ESO


2 pRIEDAS. LIETuVOS MTI KELRODŽIO DARBO gRupėS NARIAIGintarasValinčius VU(grupėsvadovas)VytautasRuolia Nacionalinėsplėtrosinstitutas(grupėsvadovopadėjėjas)GiedriusViliūnas LRŠvietimoirmoksloministerija(grupėskoordinatorius)

Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) pogrupisAlgisKrupavičius KTU(pogrupiovadovas)EglėButkevičienė KTUDanguolėKiznienė LRŠvietimoirmoksloministerijaMindaugasKvietkauskas LietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutasMariusLanskoronskis ISMVadybosirekonomikosuniversitetasRimasLaužikas VULiudvikaLeišytė Olandija,Tventės(Twente)universitetasRūtaMarcinkevičienė VDUAušraMaslauskaitė SocialiniųtyrimųinstitutasPauliusSubačius LietuviųkatalikųmoksloakademijaIrenaVaišvilaitė VU

Biomedicinos mokslų (BMM) pogrupisDaivaRastenytė LSMU(pogrupiovadovė)VilmantėBorutaitė LSMUVincasBūda VUZitaGasiūnaitė KUArvydasJanulaitis VUBiotechnologijosinstitutasAlgimantasJuozapavičius VUSauliusPetkevičius LSMUArminasRagauskas KTUKęstutisSužiedelis VUOnkologijosinstitutasVirginijusŠikšnys VUČeslovasVenclovas VURytasJ.Vilgalys JAV,Djuko(Duke)universitetas

Fizinių ir technologijos mokslų (FTM) pogrupisVladasVansevičius VU(pogrupiovadovas)KęstutisJasiūnas UAB„Ekspla“EimutisJuzeliūnas FTMCRymantasKažys KTUGediminasMotuza VUGediminasNiaura FTMCDariusSabaliūnas JAV,„Procter&Gamble“ValdasSirutkaitis VUGintautasTamulaitis VUVidmantasTomkus UAB„ArcusNovus“RamūnasValiokas FTMCAntanasŽilinskas VU

ANgLų KALBOS ŽODŽIų juNgINIų SANTRuMpOSAEROINFRA–AerobiologicalResearchInfrastructureBBMRI–BiobankingandBiomolecularResourcesResearchInfrastructuresBRAINLIFE–E-infrastructureforNeurooncologyandBrainTumoursBS–BiomedicalSciencesCESSDA–CouncilofEuropeanSocialScienceDataArchivesCLARIN–CommonLanguageResourcesandTechnologyInfrastructureCossyBio–CenterforComputational,StructuralandSystemsBiologyCREST–ConsortiumforResearchExcellence,SupportandTrainingDARIAH–DigitalResearchInfrastructurefortheArtsandHumanitiesEGI–theEuropeanGridInitiativeEHR–ElectronicHealthRecordEIB–EuropeanInvestmentBankeLABa–LithuanianAcademicElectronicLibraryELI–LaserResearchFacilityE-lingua–ElectronicResourcesoftheLithuanianLanguageELIXIR–EuropeanLifeSciencesInfrastructureforBiologicalInformationEMBL–EuropeanMolecularBiologyLaboratoryEMBRC–EuropeanMarineBiologicalResourceCenterERA–EuropeanResearchAreaERIC–EuropeanResearchInfrastructureConsortiumESFRI–EuropeanStrategyForumonResearchInfrastructuresESO–EuropeanSouthernObservatoryFELASA–theFederationofLaboratoryAnimalScienceAssociationsFORS–SwissFoundationforSocialResearchFORTH–InstituteofComputerScienceoftheFoundationforResearchandTechnology-HellasGEMSS–Grid-infrastructureforMedicalServiceProvisionGESIS–GermanSocialScienceInfrastructureServiceGRID–GridcomputingisatermreferringtothecombinationofcomputerresourcesfrommultipleadministrativedomainstoreachacommongoalHBRC–HumanBiologicalResourceCenterHPC–high-performancecomputingICPSR–Inter-universityConsortiumforPoliticalandSocialResearch,Michigan,USAIMEC–acompanyinBelgiumforresearchinnano-electronicsINECOM–InfrastructureforEcologicalMetabolomicsINFRAFRONTIER – the European Infrastructure for Phenotyping and Archiving ofModelMammalianGenomesINSTRUCT–anIntegratedStructuralBiologyInfrastructureISBER–InternationalSocietyforBiologicalandEnvironmentalRepositoriesLaser RI–High-IntensityandBroadSpectralRangeUltrashortPulseLaserLASERLAB-EUROPE–theIntegratedInitiativeofEuropeanLaserResearchInfrastructuresinthe7thFrameworkProgrammeoftheEuropeanUnionLiDA–LithuanianDataArchiveforHumanitiesandSocialSciencesLitGrid–LithuanianNetworkofDistributedandParallelComputingandE-servicesLitGrid-HPC–LithuanianGridInfrastructureforHigh-performanceComputingLitNet–theInformationandCommunicationSystemofLithuaniaLVB–LithuanianVirtualLibraryMAO–MolėtaiAstronomicalObservatoryMARS–aNetworkoftheEuropeanMarineResearchStationsMEDGRID–aNetworkofResearchInstitutionsfortheProcessingofMedicalInformationMedPix–MedicalImagesDatabase


LIETuVIų KALBOS ŽODŽIų juNgINIų SANTRuMpOS

7BP–EuroposKomisijos7-ojibendrojiprogramaBP–EuroposKomisijosbendrojiprogramaBMM–BiomedicinosmokslaiEIB–EuroposinvesticijųbankasEK–EuroposKomisijaeLABa–LietuvosakademinėelektroninėbibliotekaE-lingua-kalbiniųištekliųmoksliniųtyrimųinfrastruktūraES–EuroposSąjungaFTM–FiziniaiirtechnologijosmokslaiFTMC–FiziniųirtechnologiniųmokslųcentrasGMC–GyvybėsmokslųcentrasGTC–GamtostyrimųcentrasHSM–HumanitariniaiirsocialiniaimokslaiIMC–InovatyviosmedicinoscentrasKTU–KaunotechnologijosuniversitetasKU–KlaipėdosuniversitetasLAMMC–LietuvosagrariniųirmiškųmokslųcentrasLiDA–LietuvoshumanitariniųirsocialiniųmokslųduomenųarchyvasLKKA–LietuvoskūnokultūrosakademijaLMT–LietuvosmokslotarybaLSMU–LietuvossveikatosmokslųuniversitetasLSMU VA–LietuvossveikatosmokslųuniversitetoVeterinarijosakademijaMAO–MolėtųastronomijosobservatorijaMTI–moksliniųtyrimųinfrastruktūraMTEP–moksliniaityrimaiireksperimentinėplėtraMRU–MykoloRomeriouniversitetasPTC–puslaidininkiųtechnologijųcentrasPITI–PaveldoiristorijostyrimųinfrastruktūraŠMM–ŠvietimoirmoksloministerijaŠU–ŠiauliųuniversitetasVDU–VytautoDidžiojouniversitetasVLKK–ValstybinėlietuviųkalboskomisijaVGTU–VilniausGediminotechnikosuniversitetasVPU–VilniauspedagoginisuniversitetasVU –VilniausuniversitetasVU FF–VilniausuniversitetoFizikosfakultetasVU NST–VilniausuniversitetoNašiųskaičiavimųtinklas

MEDWAN–BiomedicineDataWarehousing,StandardizationandAnalysisResearchInfras-tructureNeuGRID–aGrid-basede-InfrastructureforDataArchivingCommunicationandComputa-tionallyIntensiveApplicationsintheMedicalSciencesNSD–NorwegianSocialScienceDataServicesOpen EHR–standardizedelectronichealthrecordsdevelopmentOpenMolGrid–GRIDnetworkformolecularresearchanddevelopmentofmedicinesPITI–HeritageandHistoryResearchInfrastructurePRACE–PartnershipforAdvancedComputinginEuropePST–PhysicalSciencesandTechnologiesPTC–CenterofSemiconductorTechnologyR&D–ResearchandDevelopmentRI–ResearchInfrastructureRIEA–ResearchInfrastructureofExperimentalAnimalsRSFF–RiskSharingFinanceFacilityRTDI–Research,TechnologicalDevelopmentandInnovationSPECTROVERSUM–CenterofSpectroscopicCharacterizationofMaterialsandElectronic/MolecularProcessesSSH–SocialSciencesandHumanitiesTubafrost–theEuropeanHumanTumorFrozenTissueBankUKDA–UKDataArchiveULTRATEST–UltrasonicNon-destructiveTesting,MeasurementandDiagnosticsCenter


uŽRAŠAMS

Lietuvos moksLinių tyrimų infrastruktūrų keLroDis | 201136

www.lmt.ltISBN978-609-95362-0-0

Documents

Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų KeLRoDis - lmt.lt · tinti ES nares ne tik aktyviau investuoti į MTI, bet ir dalyvauti jų integracijoje Euro-pos mastu, 2009 m. ES Taryba