LIETUVOS ORO UOSTŲ (LOU) SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ VALDYMASkurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/LOU-WP.pdf · trumpiniai aci europe — tarptautinĖ oro uostŲ taryba europoje bvp —

LIETUVOS ORO UOSTŲ (LOU)

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ VALDYMAS

EVELINA FETINGYTĖ

VYTAUTAS KALINAUSKAS

JPP „KURK LIETUVAI“ PROJEKTAS

2015.08.24

PROJEKTO PROBLEMATIKA IR PASIRINKTI SPRENDIMO BŪDAI

2014 m. sujungus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus į vieną įmonę atsirado poreikis iš naujo identifikuoti ir įvertinti

visų suinteresuotų šalių (SŠ) daromą įtaką įmonės veiklai ir ieškoti efektyviausių būdų pasiekiamumui gerinti. Šiam

tikslui buvo įkurtas Maršrutų plėtros skatinimo fondas, tačiau šis naujas subjektas dar neturi efektyvių priemonių

įtraukti visas suinteresuotas šalis bendrai veiklai.

Šio projekto tikslas – padėti Lietuvos oro uostų (LOU) įmonei suvaldyti SŠ daromą įtaką įmonės veiklai ir nukreipti visų

suinteresuotų šalių interesus bendram Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimui. Vilniaus oro uoste vykdytų

iniciatyvų principai ir gairės yra lengvai perkeliami į Kauno ir Palangos oro uostus, tokiu būdu sukuriant naudą net trims

Lietuvos regionams.

Lietuvos oro uostų suinteresuotų šalių valdymo projektas susidėjo iš dviejų etapų. Pirmojo etapo metu buvo

identifikuotos visos svarbiausios LOU suinteresuotų šalių grupės ir sudaryta duomenų bazė bei filtravimo sistema,

leidžianti greitai surasti visą su SŠ susijusią bendravimo istoriją bei identifikuoti jų daromą įtaką LOU veiklai. Antrojo

etapo metu buvo įvykdyta pilotinė iniciatyva, įtraukianti Maršrutų plėtros fondo suinteresuotas šalis ir siekianti

efektyviau išnaudoti jų bendradarbiavimo galimybes. Ši iniciatyva paskatino bendradarbiavimą tarp SŠ ir LOU bei

paspartino bendrų veiksmų koordinavimą.

Šioje ataskaitoje pateikiami du priedai yra atitinkamai pirmojo ir antrojo etapų rezultatai. Pirmasis priedas

“Suinteresuotų šalių žemėlapis” detalizuoja Lietuvos oro uostų ryšį su suinteresuotomis šalimis. Šis dokumentas padeda

LOU įmonės darbuotojams greitai rasti informaciją apie suinteresuotas šalis bei jų svarbą ir daromą įtaką įmonės veikla i.

Tai gidas, leidžiantis LOU įmonei klasifikuoti ir skirstyti visas įmonės suinteresuotas šalis į šiam sektoriui svarbias grupes

bei tipus. Visa suinteresuotų šalių duombazė, kurią sudaro virš 1300 kontaktų, buvo perkelta į LOU santykių su klientais

valdymo sistemą (angl. Customer Relationship Management System (CRM)), nes iki šiol įmonėje tokia sistema nebuvo

naudojama. Tai padės įmonei lengviau valdyti informaciją apie suinteresuotas šalis ir užmegzti glaudesnius

bendradarbiavimo santykius. Projekto metu buvo surengti mokymai visiems LOU departamentų ir filialų vadovams,

pristatyti suinteresuotų šalių valdymo svarbos principai ir sistemos nauda, gaunama sistemingai įtraukiant

suinteresuotąsias šalis į oro uostų veiklą.

Antrasis priedas “Maršrutų plėtros fondas: suinteresuotų šalių bendradarbiavimo platforma” pristato antrojo etapo

rezultatus, kurio metu buvo identifikuotos šio fondo veiklai didžiausią įtaką darančios suinteresuotos šalys bei jų

galimybės prisidėti prie fondo veiklos. Ši komunikacijos platforma yra ypač svarbus pamatinis žingsnis Maršrutų plėtros

fondui, kadangi vienoje vietoje pateikiama svarbiausia informacija padeda visoms suinteresuotoms grupėms turėti

bendrą pagrindą tolimesniam bendram darbui gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu. Šio projekto iniciatyva

buvo suorganizuotas pagrindinių suinteresuotų šalių susitikimas, kurio metu pasirašytas tolimesnio bendradarbiavimo

planas įpareigoja suinteresuotąsias šalis imtis tęstinių, didžiausią naudą sukuriančių, bendradarbiavimo veiksmų

ateityje.

Prisegtame priede yra įvardintos priežastys, kodėl suinteresuotų šalių bendradarbiavimas yra svarbus, kokią naudą jis

neša skirtingiems šalies sektoriams ir kokios yra skirtingos bendradarbiavimo galimybės. Šio projekto metu buvo

suorganizuotas renginys, kuriame Maršrutų plėtros fondo suinteresuotos šalys dalyvavo apvaliojo stalo diskusijoje ir

pasirašė ketinimų protokolą dėl bendrų įsipareigojimų fondo veikloje. Renginyje “Kurk Lietuvai” komanda pristatė

suinteresuotų šalių bendradarbiavimo galimybes, kurias taip pat galima sėkmingai pritaikyti ir kitose institucijose.

PRIEDAS NR. 1

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ ŽEMĖLAPIS

Suinteresuotos šalys (stakeholderiai) – tai pavieniai asmenys, jų grupės (juridiniai asmenys) ar

institucijos darančios įtaką LOU įmonės veiklai.

Stakeholderių valdymas - suinteresuotų šalių įtaka gali pakenkti arba prisidėti prie įmonės užsibrėžtų

tikslų įgyvendinimo. Dėl šios priežasties, galimybė įvardinti suinteresuotas šalis, įvertinti jų daroma įtaką įmonės veiklai bei pakreipti jų interesus įmonės naudai yra labia svarbi LOU veiklos dalis.

LOU su visais įmonės stakeholderiais yra susieti vienu iš šių ryšių: Komerciniai santykiai – visi stakeholderiai, kurie turi finansinių interesų susietų su įmone; Strateginė partnerystė – visi stakeholderiai, kurie turi bendrų strateginių interesų su įmone ir

prisideda prie jų įgyvendinimo; Bendruomeniniai santykiai – visi stakeholderiai, kurių prioritetai yra bendruomenės interesai; Įgalioti ryšiai:

Funkcinis pavaldumas – visi stakeholderiai, kuriems įmonė yra pavaldi; Priežiūros institucijos – visi stakeholderiai, kurie prižiūri įmonės veiklą; Viešojo administravimo subjektai – visi stakeholderiai, kurie prisideda prie įmonės

veiklos, per administracines funkcijas.

Funkcinis pavaldumas

Komerciniai santykiai

Strateginė partnerystė

Bendruomeniniai santykiai

Viešojo administravimo

subjektai

Priežiūros institucijos

Visi LOU stakeholderiai yra skirstomi į 21-ą grupę:

1. Keleiviai 2. Vežėjai 3. LOU valdymas 4. Investuotojai/akcininkai/verslo partneriai 5. Koncesininkai/ nuomininkai 6. Aviacinių paslaugų teikėjai (vežėjams/LOU/ bendriems naudotojams) 7. Neaviacinių paslaugų teikėjai (LO/ vežėjams/ bendriems naudotojams) 8. Darbuotojai (juos atstovaujančios organizacijos/ filialų vadovai) 9. Valstybinės įstaigos 10. Vietinė valdžia 11. Bendruomenės 12. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) 13. Stovėjimo aikštelės/ sausumos transportas/ viešasis transportas 14. Neaviacinių paslaugų klientai 15. Aviacinių paslaugų klientai 16. Švietimas 17. Turizmas 18. Menas/ Sportas/ Media 19. Kiti oro uostai/ aerodromai 20. Tarptautinės organizacijos 21. Asocijuotos struktūros

Visi LOU stakeholderiai yra prioretizuojami pagal šias įtakos zonas: Galia (Power) – stakeholder’io galią apsprendžia suma visų priemonių, kuriomis naudodamasis jis daro įtaką (arba spaudimą), norėdamas įgyvendinti savo interesus. Stakeholder’io galia gali kisti kiekvienoje situacijoje, priklausomai nuo to, kokiu mastu stakeholder’is išnaudoja priemones įtakai (spaudimui) daryti. Daug galios turi tie stakholder’iai, kurie daro didelę įtaką oro uosto strategijai, plėtrai arba kritiškai svarbiai oro uosto veiklai. Įteisintas ryšys (Legitimacy) – stakeholder’io įteisintą ryšį apsprendžia suma visų įteisintų ryšių su stakeholder’iu, kurie reguliuoja, apriboja arba įpareigoja oro uostą. Stakeholder’is laikomas turinčiu didelį (stiprų) įteisintą ryšį. jeigu stakeholder’į su oro uostu siejantys ryšiai daro reikšmingą įtaką oro uosto strategijai, plėtrai arba kritiškai svarbiai oro uosto veiklai. Skubumas (Urgency) – stakeholder’is priskiriamas prie skubių, jei atitinka šiuos du kriterijus:

Jeigu stakeholder’io interesas ar reikalavimas yra skubus ir smarkiai spaudžiamas laiko; Jeigu šis interesas pačiam stakeholder’iui yra ypač svarbus.

Turi įteintą galią daryti įtaką ir turi skubiai spręstinų

klausimų

Įteisintas ryšys

Galia

Skubumas

Neturi įteisinto ryšio, tačiau turi galią daryti įtaką, bet laukia ir jos neišnaudoja (pvz: Media)

Reikalauja dėmesio, nors neturi nei teisinio pagrindo, nei galios (pvz: keli piketuotojai)

Turi galios skubiai daryti įtaką, bet neturi tam teisinio pagrindo

Turi teisėtą skubią problemą, bet neturi galios daryti įtaką

Turi įteisintą galią Daryti įtaką, bet neturi skubiai spręstinų klausimų

Turi teisėtą interesą, bet nieko su juo nedaro

Stakeholderių žemėlapio gidas

Ryšys/ santykiai

SŠ Grupės

SŠ Tipai

Bendravimo temos


1. Keleiviai

Biudžetinės įstaigos

Keleivių teisių gynimas

Asociacijos

NVO

Komitetai

Žmonių su negalia aptarnavimas


2. Vežėjai (keleiviai, cargo)

Esami

Komercija, plėtra, strategija

Saugumas, leidimų išdavimas

Potencialūs

Einamoji veikla, sutarys, susitarimai, sąlygos


3. LOU valdymas

Valdyba

Strategija, finansai

LOU atstovas

Infrastruktūra, plėtra

Strateginė partnerystė 4. Investuotojai/

akcininkai/ verslo partneriai

Neaviacinės paslaugos

Infrastruktūra, plėtra, susisiekimas, strategija

Aviacinės paslaugos


Partneriai

Paslaugos


5. Koncesininkai/ nuomininkai

Patalpų nuoma

Paslaugų plėtra, nuoma, paslaugų kokybė

Žemės nuoma

Patalpų nuoma (antenos)


Patalpų nuoma (panauda)

Einamoji veikla, nuomos sutartys, sąlygos


6. Aviacinių paslaugų teikėjai

Antžeminis aptarnavimas


Krovinių terminalai

Degalų tiekimas

Valstybinės įmonės

Strategija, plėtra

MRO

Einamoji veikla

Maitinimas

Komercija, strategija, plėtra


7. Neaviacinių paslaugų teikėjai

Komunalinės paslaugos

Komercija, strategija, plėtra

Infrastruktūros palaikymas

Konsultantai

Rangovai

Biuro reikmenys

Energetika

Maitinimas

Infrastruktūra, eksploatacija, operacijos

Apgyvendinimas


Mokymai

Paslaugos


8. Darbuotojai

Profesinės sąjungos

Darbuotojų saugumas, mokymai

LOU

Darbo santykiai

Strateginė partnerystė Viešojo administravimo subjektai

9. Valstybinės įstaigos

Valstybinės įmonės

Strategija, infrastruktūros/skrydžių plėtra, investicijos

HR, Organizacinė struktūra ir personalo valdymas

Saugumas

LR Aukščiausios valdžios institucijos

Ataskaitos

Viešosios įstaigos

Paslaugų gavimas


Ministerijos

Priežiūra



Aptarnavimas


10. Vietinė valdžia

Savivaldybės


Savivaldybės įmonės

Susisiekimas

Seniūnijos

Regiono pasiekiamumas, skrydžių plėtra, turizmo skatinimas


11. Bendruomenės

Bendrijos


Gyvenvietės


12. Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

Draugijos

Žmonių su negalia aptarnavimas

Tarnybos

Asociacijos

Visuomeninė organizacija

Labdaros organizacijos


Labdaringa veikla


13. Stovėjimo aikštelės/ sausumos transportas/ viešasis transportas

Viešasis transportas

Paslaugų plėtra, paslaugų kokybė

Privatūs vežėjai

Taksi įmonės

Einamoji veikla, sutartys, sąlygos


14. Neaviacinių paslaugų klientai

Infrastruktūros priežiūra

Komunaliniai klausimai

Verslo Klubas

Automobilių stovėjimas

Fast track

Privilegijų kortelė

Renginiai

Einamoji veikla, sutartys, sąlygos

Reklama

Žemės nuomos klausimai


15. Aviacinių paslaugų klientai

Aviakompanijos

Infrastruktūra, operacijos

Antžeminis aptarnavimas

Strategija


16. Švietimas

Mokyklos

Mokymai

Universitetai

Profesinės mokyklos

Susisiekimas

Ministerijos

Saugumas


17. Turizmas


Regiono pasiekiamumas, skrydžių plėtra, bendradarbiavimas


Ministerijos

Asociacijos


18. Menas/ Sportas/ Media

Menas

Sportas

Tarptautinė media

Renginiai

Vietinė media

Rinkodara, plėtra


19. Kiti oro uostai/ aerodromai

Tarptautiniai

Komercija, maršrutų plėtra, strategija, skatinimo priemones

HR, Keleivių patirties / kokybės valdymo patirties keitimasis

Saugumas

Infrastruktūra

Vietiniai

Informacijos keitimasis


20. Tarptautinės organizacijos

Aviacija

Konsultacijos

Komercija

Informacijos dalinimasis

Administraciniai klausimai

Ne aviacija

HR


21. Asocijuotos struktūros

Verslas Regiono pasiekiamumas, skrydžių plėtra, turizmo

skatinimas

Prekybos rūmai

Turizmas

Infrastruktūra, paslaugos

Savivalda

Susisiekimas

PRIEDAS NR. 2

MARŠRUTŲ PLĖTROS FONDAS

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMO PLATFORMA

2

TURINYS

1. Trumpiniai ………………………………………………………………………………………… ............................ .3

2. Įvadas ................................................................................................................................. ............................. .4

Suinteresuotų šalių bendradarbiavimo nauda …………………………………………….. ............................. .4

3. Situacijos apžvalga .......................................................................................................................................... .5

Oro uostai - ekonomikos katalizatoriai .......................................................................................................... 5

Konkurencinė aplinka .................................................................................................................................. 6-7

Pasiekiamumo oro transportu nauda: turizmo sektorius ............................................................................ 8

Pasiekiamumo oro transportu nauda: investicinė aplinka .......................................................................... 9

Pasiekiamumo oro transportu nauda: Lietuvos regionai …………………………… ............................. ….10

Užsienio praktika …………………………………………………………………………… ............................. ….11

4. Sprendimas ..................................................................................................................................................... 12

Maršrutų plėtros fondo nauda šaliai …………………………………………………………………. ................ 12

Maršrutų plėtros fondo tikslai ………………………………………………………………… ............................ 12

Lemiami veiksniai prisidedantys prie maršrutų plėtros ............................................................................. 12

5. Suinteresuotos šalys ……………………………………………………………………… .............................. ….13

Valstybinės institucijos …………………………………………………………………… .............................. ….13

Verslo atstovai …………………………………………………………………………… ................................... ...13

Turizmo sektorius ……………………………………………………………………………… ........................ ….14

Regionų atstovai ………………………………………………………………………….................................. .…14

6. Suinteresuotų šalių komunikacija ………………………………………………………… .............................. ..15

Bendradarbiavimas ...…………………………………………………………………….. .............................. .….15

Bendri įsipareigojimai …………………………………………………………………….. .............................. .…15

Komunikacijos priemonės ...…………………………………………………………….. ............................... ….15

7. MPF veikimo schema ……………………………………………………………………… .............................. ….16

Teisinis modelis ............................................................................................................................................. 16

SŠ įsitraukimo galimybės .............................................................................................................................. 16

3

TRUMPINIAI

ACI EUROPE — TARPTAUTINĖ ORO UOSTŲ TARYBA EUROPOJE

BVP — BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS

IATA — TARPTAUTINĖ ORO TRANSPORTO ASOCIACIJA

KGD — KALININGRADO KHRABROVO ORO UOSTAS

KUN — VĮ LIETUVOS ORO UOSTAI KAUNO FILIALAS

LEZ — LAISVOJI EKONOMINĖ ZONA

LIPI — LIETUVOS INVESTUOTOJŲ PASITIKĖJIMO INDEKSAS

LOU — VĮ LIETUVOS ORO UOSTAI

MPF — MARŠRUTŲ PLĖTROS FONDAS

MSQ — MINSKO NACIONALINIS ORO UOSTAS

PLQ — VĮ LIETUVOS ORO UOSTAI PALANGOS FILIALAS

PTO — JUNGTINIŲ TAUTŲ PASAULIO TURIZMO ORGANIZACIJA

RIX — TARPTAUTINIS RYGOS ORO UOSTAS

TLL — TARPTAUTINIS TALINO ORO UOSTAS

TUI — TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

VNO — VĮ LIETUVOS ORO UOSTAI VILNIAUS FILIALAS

WAW — TARPTAUTINIS VARŠUVOS CHOPINO ORO UOSTAS

4

Šalies pasiekiamumas oru labai svarbus dėl kelių prie-

žasčių: tai užtikrina patogų asmenų ir prekių judėjimą,

skatina investicijas į šalį, verslo bendradarbiavimą ir tu-

rizmą bei aktyvesnį kultūrinį gyvenimą. Kartu tai išplečia

tradicinių prekybos kelių ribas ir gerokai paskatina šalies

miestų ir regionų klestėjimą.

Norint užtikrinti, kad geresnis šalies pasiekiamumas oro

transportu atneštų didžiausią naudą visai šalies ekono-

mikai, reikia suburti visas suinteresuotas šalis ir jų turi-

mus resursus bendro tikslo siekimui. Pagrindinis šio

bendradarbiavimo tikslas - naujų skrydžių atsiradimas ir

pasiekiamumo oro transportu gerinimas. Dirbant kartu

reikia siekti užtikrinti tiesioginį susisiekimą (skrydžius)

tarp Lietuvos ir pagrindinių Europos miestų, pristatyti

Lietuvą kaip turizmui patrauklią šalį, gerinti oro uostuose

teikiamų paslaugų kokybę ir formuoti palankią Lietuvos

investicinę aplinką.

Pagerėjęs Lietuvos pasiekiamumas daro teigiamą povei-

kį padidėjusiems turistų srautams, tai savo ruožtu yra

naudinga daugeliui turizmo veiklos sričių - turizmo bei

kultūros paslaugų, apgyvendinimo, maitinimo, vietinio

susisiekimo, pramogų ir kt.

Pasiekiamumas svariai prisideda prie Lietuvos patrauk-

lumo užsienio investicijų atžvilgiu, šalies teritorinės san-

glaudos, skatina socialinį ir ekonominį vystymąsi regio-

nuose.

Tačiau norint pradėti naujus skrydžius nepakanka vien

oro uostų indėlio. Priemonės, kurių savarankiškai imasi

Lietuvos oro uostai, yra nepakankamos tam, kad būtų

užtikrintas patogus susisiekimas reguliariais skrydžiais

visomis valstybei svarbiomis kryptimis.

Reikia ir kitų šalies sektorių indėlio - tiek turizmo sekto-

riaus atstovų, tiek investuotojų bei šalies verslininkų, taip

pat ir vietinės bei aukščiausios valdžios atstovų prisidėji-

mo. Tik dirbant išvien ir prisidedant tiek finansiškai,

SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMO NAUDA

tiek kitais turimais resursais, galima pasiekti, kad

šalies susisiekimas oro transportu būtų patogus ir

neštų maksimalią naudą Lietuvai.

Pasak oro vežėjų, oro uostas nėra lemiamas veiksnys

renkantis naujų skrydžių plėtros kryptis. Visa šalies

rinka ir esama ekonominė bei finansinė situacija

nulemia, kurie nauji skrydžiai bus inicijuojami.

Vienas iš galimų sprendimų - maršrutų plėtros fon-

das, kurio misija būtų suburti visas suinteresuotas šalis

ir pasinaudojus bendrais resursais sukurti tokias skry-

džių skatinimo priemones, kuriomis būtų inicijuojami

patys reikalingiausi, strategiškai svarbūs ir daugelio

sektorių atstovams prioritetiniai skrydžiai. Šis fondas,

tai bendradarbiavimo ir komunikavimo platforma, lei-

džianti suinteresuotoms šalims pasisakyti, prisidėti ir

priimti tarpusavio pagalbą. Tai galimybė sujungti ben-

drus resursus ir siekti bendro, visiems svarbaus tikslo -

geresnio šalies pasiekiamumo oro transportu.

ĮVADAS

5

SITUACIJOS APŽVALGA

Tarptautinės oro uostų tarybos Europoje

duomenimis, per paskutinius keletą metų

keleivių srautas Europos oro uostuose peri-

odiškai augo apie 5,5% (ACI Europe 2014

m. duomenys). Šis rezultatas rodo ne tik

pagerėjusias ekonomines sąlygas Europo-

je, bet ir didėjančią oro transporto paklau-

są, ypač keleivių segmente. Tai geros nau-

jienos oro transporto pramonei, nepaisant

to, kad oro transporto augimas tampa vis

labiau priklausomas nuo rinkos dinamikos

ir didėjančios oro uostų konkurencijos. Taip

pat negalima ignoruoti ir potencialių su oro

uostų veikla susijusių rizikų. Manoma, kad

artimiausiu metu galimi netikėtumai ne tik

Europos, bet ir Pasaulio ekonomikoje. Su

geopolitine situacija Europoje susijusios

rizikos yra bene pačios didžiausios per

pastaruosius metus ir reikalauja budrumo.

2014 m. per labai trumpą laiką buvo

įgyvendintas visų Lietuvos oro uostų

sujungimas. Lietuvos oro uostai, ilgą laiką

funkcionavę kaip individualūs infra-

struktūros objektai, tapo viena įmone. To

pasekoje, LOU vieningai planuoja savo

strategiją ir centralizuotai reaguoja į rinkos

pokyčius.

Lentelė 2. Keleivių skaičiaus pokytis Europos oro uostose 2012/2013 m. (Eurostat , 2014)

Būdama didžiausia civilinės aviacijos infrastruktūros paslaugų teikėja

Lietuvoje, LOU yra vienas iš Lietuvos ekonomikos vystymosi katalizato-

rių, nešančių svarią naudą skirtingiems šalies ekonomikos sektoriams.

Kaip iliustruoja Lentelė 1., oro uostų augimas yra glaudžiai susijęs su

šalies BVP augimu - BVP augimas priklauso nuo oro uostų veiklos

rezultatų ir atvirkščiai. Kad Lietuvos oro uostai auga, rodo ir rekordi-

nis 2014 m. aptarnautų keleivių ir skrydžių skaičius, pasiekęs net

3,75 mln. per metus. Lietuva šiuo atžvilgiu, paskutinius keletą metų,

lyginant su kitomis EU šalimis, yra tarp pirmaujančių Europoje (Lentelė

2.).

Pažangą įrodo ir tai, kad VNO pripažintas sparčiausiai augančiu oro

uostu regione 2010-2014 m. (20,55%augimas) (ACI ir anna.aero

duomenys, 2014).

ORO UOSTAI - EKONOMIKOS KATALIZATORIAI

Lentelė 1. Oro uostų augimas ir atitinkamas BVP pokytis 2013 m. (LOU duomenys, 2014)

http://ec.europa.eu/eurostat/product?code=avia_paoc&language=en&mode=view

6


KONKURENCINĖ APLINKA

Lentelė 3. Keleivių skaičiaus pokytis Europos oro uostose 2012/2013 m

uostai konkuruoja ne vien su aplinkiniais, bet ir su visos Europos oro

uostais. Kitavertus, ne vien rinka lemia avialinijų plėtros planus. Avialinijas

reguliuoja ir valstybės institucijos bei Europos sąjungos teisės aktai, drau-

džiantys ES valstybėms proteguoti pasirinktas avialinijas ir užtikrinantys

vienodas konkurencines sąlygas rinkoje.

Dėl keleivių Lietuvos oro uostai konkuruoja su pagrindiniais Baltijos

šalių — Rygos (RIX) ir Talino (TLL), bei kaimyniniais Varšuvos Chopino

(WAW), Kaliningrado Khrabrovo (KGD) ir Minsko nacionaliniu (MSQ) oro

uostais (Lentelė 3.). Nors Rygos oro uostas išlieka lyderis tarp Baltijos

šalių, tačiau bendras krypčių skaičius, kuriomis keleiviai gali pasiekti Lie-

tuvos oro uostus, yra didesnis nei kaimyninių Rygos ar Talino oro uostų.

Skaičiuojant pervežamų keleivių srautus, Rygos oro uostas 2014 m.

pervežė 45% keleivių Baltijos šalių rinkoje, Lietuvos oro uostai 36% (2%

daugiau nei 2013 m.) ir Talino oro uostas 19%.

Galimybes ir nepilnai atskleistą Lietuvos rinkos potencialą parodo ir tai,

jog 2014 m. vienam asmeniui Lietuvoje teko tik 1.29 skrydžio per metus,

kai tuo tarpu Estijoje šis rodiklis yra 1.54 skrydžio, Latvijoje – 2.37 skry-

džio vienam gyventojui per metus.



Lentelė 3. Reguliarių krypčių skaičius LT ir aplinkiniuose oro uostuose (LOU duomenys, 2014m.)

Aviacijos rinka yra viena iš labiausiai re-

guliuojamų, nuo išorinių veiksnių priklau-

sančių ir sparčiai augančių rinkų pasaulyje.

Tarptautinės oro transporto asociacijos

(IATA) duomenimis, per paskutinius 40 metų

keliavimo oru kaštai sumažėjo 60%, o ke-

leivių skaičius išaugo net 10 kartų. Didėjan-

tys keleivių srautai, aukštėjanti kokybės kar-

telė bei didelis keleivių jautrumas kainos po-

kyčiams - aviacijos kasdienybė.

Po sujungimo, Lietuvos oro uostų įmonė su-

daro vieningą Lietuvos konkurencinę poziciją

rinkoje. Žiūrint iš oro uostų, atstovaujan-

čių nacionalinį interesą, pusės, konkuren-

cija rinkoje su kitais oro uostais iš esmės

yra dėl dviejų kintamųjų:

Konkurencija dėl avialinijų

Konkurencija dėl keleivių

Kiekvienas oro uostas yra suinteresuotas

užtikrinti kuo daugiau tiesioginių maršrutų,

tačiau lemiamą žodį derybose turi avialinijos,

sprendžiančios, kuriomis kryptimis joms

skraidyti pelningiausia. Keleiviai savo ruožtu

taip pat renkasi oro uostą, kuriame randa

geriausią kainos ir greito bei patogaus susi-

siekimo santykį.

Konkurencija rinkoje skatina avialinijas nuo-

lat ieškoti pelningiausių maršrutų, naujų bū-

dų didinti efektyvumą, mažinti sąnaudas ir

pasidalinti naujų maršrutų atidarymo rizikas.

Dėl globalios rinkos avialinijos gali

lengvai savo lėktuvus nukreipti iš vienos

rinkos į kitą, tad dėl avialinijų Lietuvos

oro uostai konkuruoja ne vien su

aplinkiniais, bet ir su visos Europos oro

uostais.

Kita vertus, ne vien rinka lemia avialinijų plėtros planus. Avialinijas reguli-

uoja Europos sąjungos teisės aktai, draudžiantys ES valstybėms prote-

guoti pasirinktas avialinijas ir užtikrinantys vienodas konkurencines sąly-

gas rinkoje.

Dėl keleivių Lietuvos oro uostai konkuruoja tiek su Baltijos šalių - Rygos

(RIX), tiek ir kaimyniniais - Varšuvos Chopino (WAW), Kaliningrado

Khrabrovo (KGD) ir Minsko nacionaliniu (MSQ) oro uostais (Lentelė 3.).

Nors Rygos oro uostas išlieka lyderis tarp Baltijos šalių, tačiau bendras

krypčių skaičius, kuriomis keleiviai gali pasiekti Lietuvos oro uostus, yra

didesnis nei kaimyninių Rygos ar Talino oro uostų. Skaičiuojant

pervežamų keleivių srautus, Rygos oro uostas 2014 m. aptarnavo 45%

keleivių Baltijos šalių rinkoje, Lietuvos oro uostai - 36% (2% daugiau nei

2013 m.), O Talino oro uostas - 19% (LOU duomenys, 2015m.).

Galimybes ir nepilnai atskleistą Lietuvos rinkos potencialą parodo gyven-

tojų ir oro keleivių santykis šalyje (Lentelė 4.). Lietuvoje šis santykis yra

mažiausias tarp Baltijos šalių ir mažesnis už ES vidurkį (1,7 keleivio vie-

nam gyventojui, 2013m.) Kitavertus, tai rodo didelį rinkos augimo poten-

cialą.

Lentelė 4. Gyventojų ir oro

keleivių santykis šalyje,

2014 m. (LOU duomenys,

2014m.)

7




Lentelė 5. Lietuvos oro uostų aprėpties zonos

Lietuvos oro uostų aprėpties žemėlapyje

(Lentelė 5.) matome kaimyninių šalių teritori-

jas, iš kurių LOU oro uostus antžeminiu

transportu galima pasiekti per vieną - tris

valandas.

Lietuvos pasiekiamumo oro transportu kon-

kurencinei padėčiai didelę įtaką daro bendrų

veiksmų koordinavimas su verslo ir viešojo

sektoriaus institucijomis, atsakingomis už

patogų oro uostų pasiekiamumą traukiniais

ir autotransportu bei greitą valstybės sienos

kirtimo procesą Baltarusijos ir Rusijos

(Kaliningrado) piliečiams.

Galimybė išnaudoti didelį potencialą į Lietu-

vos oro uostus pritraukti Baltarusijos ir Kali-

ningrado keleivius atsirastų pagerinus antže-

minio susisiekimo su šia rinka efektyvumą.

Kadangi kaimyniniuose Minsko (MSQ) ir

Kaliningrado (KGD) oro uostuose siūlomų

maršrutų skaičius yra sąlyginai nedidelis, šių

regionų, ypač Minsko srities keliautojai šiuo

metu renkasi Varšuvos oro uostą, nors jis ir

žymiai toliau nei Kauno ar Vilniaus oro uos-

tai. Šį pasirinkimą lemia gerai išvystytas su-

sisiekimas keliais su Varšuva ir autobusai iš

Minsko į Varšuvos oro uostą. Lietuvos vėžė-

jams priderinus autobusų ar traukinių tvar-

karaštį prie skrydžių grafiko, šiems kelei -

viams sutrumpėtų kelionės laikas ir sumažėtų papildomos laukimo bei nak-

vynės išlaidos.

Patogus susisiekimas su Lietuvos oro uostais atskleistų ir pietinės Latvijos

bei šiaurinės Lietuvos teritorijų potencialą, nes šių regionų keleiviai, dėka

gero pasiekiamumo, šiuo metu dažniau pasirenka būtent Rygos oro uostą.

Suinteresuotų šalių bendradarbiavimas ir visapusiškas įsitraukimas į šalies

pasiekiamumo gerinimą yra esminis faktorius, gerinantis oro uostų konku-

rencingumą. Tiek avialinijos, besirinkdamos pelningiausius maršru-

tus, tiek keleiviai, planuodami kur keliauti, galutinį sprendimą pada-

ro ne dėl paties oro uosto, o dėl rinkos į ar iš kurios skrendama pat-

rauklumo. Dėl šios priežasties šalies pasiekiamumo gerinimo iniciatyvos

reikalauja kompleksiško bendradarbiavimo, tad kiekvienos suinteresuotos

šalies indėlis yra svarbus.

8

Lentelė 6. Prioritetinės atvykstamojo turizmo rinkos (Valstybinis turizmo departamentas, 2012)


Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organi-

zacijos (PTO) duomenimis, 2013 m. tu-

rizmo sektoriui buvo rekordiniai - tarptau-

tinių turistų kelionių skaičius siekė 1.087

mlrd. arba 5% daugiau nei 2012 m. ir

viršijo prognozes. Europoje atvykstama-

sis turizmas taip pat augo 5%.

Lietuvos Valstybinio turizmo departamen-

to prie Ūkio ministerijos vertinimu, 2014

m. Lietuvos turizmo sektoriui buvo sėk-

mingi - užsienio turistų kelionių skaičiaus

augimas sudarė virš 5 % ir viršijo 2 mln.,

o turistų išlaidos siekė virš 1,1 mlrd.

eurų.

Pasiekiamumo oro transportu galimybės

yra vienas svarbiausių turizmo plėtros ir

turizmo įvaizdžio formavimo veiksnių.

Pagerėjęs šalies pasiekiamumas daro

teigiamą poveikį turistų srautams, tai sa-

vo ruožtu yra naudinga daugeliui turiz-

mo veiklos sričių - turizmo bei kultū-

ros paslaugų, apgyvendinimo, maitini-

mo, vietinio susisiekimo, pramogų ir

kt. Tai taip pat puiki galimybė plačiau

skleisti žinią apie šalies kultūrą, tradi-

cijas, meną.

Kaip matoma Lentelėje 6., svarbiausios

tikslinės Lietuvos atvykstamojo turizmo

rinkos 2014 - 2020 m. yra ne tik kaimyni-

nės valstybės, bet ir Skandinavijos šalys,

Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Tačiau

šiuo metu susisiekimas oru su kai kurio-

mis vakarų šalimis nėra tvarus. Pavyz-

džiui, susisiekimas oru su Vokietija nėra

pakankamas norint užtikrinti nuolatinius

turistų srautus iš šios šalies - šiuo metu

vykdomi skrydžiai į 5 miestus šalyje, ku-

rioje gyvena virš 81 mln. gyventojų. Tai

neatitinka reikiamo skrydžių skaičiaus siekiant pakankamai padengti visus

Vokietijos regionus ir pasiekti maksimalią potencialių turistų rinką. Atrastą

potencialą rodo ir 2013/ 2014 m. įvykęs pokytis vykdomų skrydžių bei į Lie-

tuvą atvykstančių turistų srautuose - 28% padidėjus krypčių skaičiui į Vokie-

tiją, 7 tūkstančiais padidėjo turistų iš šios šalies. Tikėtina, kad nauji skry-

džiai, apimantys ir daugiau šalies regionų, pasiteisintų ir būtų sėkmingi.

Lietuvos oro uostai yra svarbūs turizmo srautų katalizatoriai, tačiau patys

vieni nėra pajėgūs generuoti atvykstančių turistų srautų, todėl būtinas orga-

nizacijų, dirbančių turizmo sektoriuje bendradarbiavimas tiek su oro uostais,

tiek su kitomis suinteresuotomis šalimis, siekiant plėsti krypčių skaičių į Lie-

tuvą. Kompleksiškai plėtojant turizmo sektorių Lietuvoje svarbu ne tik užtik-

rinti Lietuvos patogų pasiekiamumą oro transportu, bet ir plėtoti turizmą ska-

tinančią rinkodarą. Būtina įgyvendinti koordinuotus ir jungtinius projektus,

kompleksiškai pristatančius šalį, pagrindinę naudingą informaciją, patrauk-

lias laisvalaikio praleidimo formas ir t.t.

Siekiant inicijuoti naujus skrydžius, taip pritraukiant daugiau turistų ir užtikri-

nant ilgalaikę ir tvarią naudą visam sektoriui, reikia ir visų šalies turizmo

sektoriaus suinteresuotų šalių indėlio - plėtoti viešąją kultūrinio ir aktyvaus

poilsio turizmo infrastruktūrą, gerinti Lietuvos įvaizdį ir turizmą skatinančią

rinkodarą, pritaikyti naujausias informacines technologijas turizmo informa-

cijos sklaidai, plėtoti turizmo sektoriaus žmogiškuosius gebėjimus, sukurti

atitinkamą aplinkos infrastruktūrą ir sudaryti keliautojams patogius maršru-

tus.

PASIEKIAMUMO ORO TRANSPORTU NAUDA: TURIZMO SEKTORIUS

9

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu stipriai

veikia Lietuvos verslo aplinką. Lietuvos verslinin-

kams yra svarbu organizuoti bei vykdyti keliones

į užsienio valstybes naujiems verslo ryšiams už-

megzti ir esamiems palaikyti, tam reikalingas

verslo kelionių skaičiaus didėjimas. Tuo pačiu,

pasiekiamumas taip pat tiesiogiai prisideda ir

prie potencialių užsienio partnerių suradimo

bei pritraukimo į šalį.

Lietuva turi didelį potencialą pritraukti užsienio

investuotojus: puiki geografinė padėtis ir išvysty-

ta infrastruktūra suteikia prieigą ir prie valstybių

kaimynių, 93 % Lietuvos gyventojų turi vidurinį

arba aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei pusė gy-

ventojų kalba bent dviem užsienio kalbomis.

TUI nauda žymi ir pirmiausia tai pasireiškia per

surenkamus mokesčius. Kiekviena nauja įmonė

Lietuvoje kuria naujas darbo vietas, kuriose vidu-

tinis darbo užmokestis yra beveik dvigubai dides-

nis nei lietuviško kapitalo įmonėse. Dėl to Lietu-

voje veikiančios užsienio įmonės sumoka

daugiau socialinio draudimo bei pajamų

mokesčių. Valstybinės mokesčių inspekcijos

duomenimis, tarp 10 daugiausiai mokesčių į

valstybės biudžetą 2013 metais sumokėjusių

įmonių, 6 įmonės turėjo užsienio kapitalo. Šių 6

įmonių sumokėti mokesčiai sudarė 68%

dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų įmokų

2013 metais (Všį „Investuok Lietuvoje“, 2014).

TUI privalumai taip pat pasireiškia kaip nauda

vietiniams tiekėjams: besikuriančios užsienio įmonės nuomojasi biu-

rus arba gamybines patalpas, perka detales ar žaliavas, užsako lo-

gistikos, pakavimo ir daugelį kitų paslaugų iš vietinių verslininkų. Taip

atsiranda bendra TUI nauda šalies ekonomikai - didėja perkamoji

gyventojų galia, kuriamos naujos darbo vietos, gerėja investicinis kli-

matas, perimama geroji valdymo patirtis, didėja produktyvumas bei

bendras šalies žinomumas.

Všį „Investuok Lietuvoje“ 2014 m. duomenimis, 66% pagrindinių į

Lietuvą investuojančių šalių investuotojų teigia, kad verslo ke-

lionės yra nepaprastai (extremely) arba labai (very) svarbios

plečiant verslą užsienio rinkose. Tačiau, kaip parodė Lietuvos In-

vestuotojų Pasitikėjimo Indeksas (LIPI) 2014 m. 65% užsienio inves-

tuotojų Lietuvoje susidūrė su nepakankamai išvystytu oro susi-

siekimu. Dabartinės galimybės atvykti į šalį iš pagrindinių investuo-

jančių rinkų (Lentelė 7.) yra ribotos, nes atvykstant verslo reikalais

vienai dienai be nakvynės skrydžiai nėra patogūs (Lentelė 8.). Tai

daro neigiamą įtaką užsienio investuotojų pasiryžimui vykdyti naujas

ir plėsti esamas investicijas Lietuvoje, kartu didina esamų investuoto-

jų pasitraukimo iš Lietuvos riziką.


PASIEKIAMUMO ORO TRANSPORTU NAUDA:

INVESTICINĖ APLINKA

Lentelė 7. Pagrindinės šalys investuojančios į LT 2010/ 2014

(Všį „Investuok Lietuvoje“, 2015)

Lentelė 8. Dabartinės galimybės atvykti verslo vizitui į VNO (kai atvykstama ryte ir išvykstama tos pačios dienos vakare arba kitą dieną) (LOU duomenys, 2015 m.)

10

Darnus regionų augimas yra ypač svarbus šalies ekono-

mikai. Nuo regionų ekonominio - socialinio gyvybingumo

bei sugebėjimo būti konkurencingiems tiesiogiai priklauso

visos šalies ekonomika. Šalies pasiekiamumas oru yra

ypač svarbus, nes užtikrina greitą asmenų ir prekių

judėjimą, sklandesnį šalies bendrosios rinkos veiki-

mą, išplečia tradicinių prekybos kelių ribas ir gerokai

paskatina šalies miestų bei regionų klestėjimą. Tinka-

mai vystant geresnį šalies pasiekiamumą, taip pat priside-

dama ir prie turizmo sistemos vystymo bei investicinės

aplinkos gerinimo, o šie sektoriai gyvybiškai svarbūs ša-

lies regionams.

Kalbant apie turizmą svarbus ne tik ekonominis, bet ir

sociokultūrinis turizmo poveikis. Jis pasireiškia kuriama

infrastruktūra, didėjančia paslaugų ir pramogų pasiūla,

gyvėjančiu kultūriniu gyvenimu regionuose, augančiomis

vietos gyventojų saviraiškos galimybėmis, stiprėjančiu

tapatumu ir kultūrinio savitumo raiška. Yra galimybė pa-

didinti Kauno ir Klaipėdos regionų konkurencingumą

turizmo rinkoje gerinant pasiekiamumą į Palangos ir

Kauno oro uostus. Dėl to reikalingas glaudus bendra-

darbiavimas tarp savivaldybių, privačių turizmo paslaugų

tiekėjų ir kitų suinteresuotų šalių, siekiant inicijuoti naujus

skrydžius bei norint pasiekti maksimalią geresnio pasie-

kiamumo oru naudą turizmo sektoriui regionuose.

Užsienio investicijos yra dar vienas svarus faktorius,

ženkliai prisidedantis prie regionų klestėjimo. Kiek-

vienas Lietuvos regionas yra unikalus ir turi ką pasiū-

lyti užsienio investuotojams (Lentelė 9.) Tačiau kal-

bant apie regionų konkurencingumą pritraukiant už-

sienio investicijas - geresnės susisiekimo oru galimy-

bės yra vienas svarbiausių rodiklių. Tuo pačiu tai yra

viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl dabar Lietuvoje

daugiausia TUI projektų susikoncentravę aplink didžiuo-

sius šalies miestus - Vilnių ir Kauną (Lentelė 10.). Sie-

kiant pritraukti TUI į kitus šalies regionus reikalingas glau-

dus suinteresuotų šalių bendradarbiavimas gerinant ša-

lies pasiekiamumą oru.

Puikus pavyzdys kaip regionų savivaldybės, bendradarbiau-

damos gali ženkliai prisidėti prie geresnio regiono pasiekia-

mumo oru, yra asociacija “Klaipėdos regionas”. Asociacija

vienija septynias savivaldybes, kurios prisidėdamos prie

maršrutų plėtros, inicijuoja jų regionui svarbius skrydžius, taip

padidindamos galimybes prisidėti prie turizmo sektoriaus bei

užsienio investicijų augimo. Dar vienas pavyzdys yra Kauno ir

Kauno r. savivaldybių suvienytos pastangos pritraukiant avia-

kompanijos Ryanair bazę į Kauno oro uostą.

Dirbant drauge rajonų savivaldybės bei kitos suinteresuotos

šalys turi galimybę daryti strategiškai svarbius sprendimus,

susijusius su geresniu šalies pasiekiamumu ir taip prisidėti

prie regionų ekonomikos augimo.


PASIEKIAMUMO ORO TRANSPORTU NAUDA:

LIETUVOS REGIONAI

Lentelė 10. TUI projektų pasiskirstymas Lietuvoje


Lentelė 9. Lietuvos regionų

TUI patrauklumo žemėlapis


11

UŽSIENIO PRAKTIKA

Aviacijos rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog kiek-

vienas oro uostas konkuruoja dėl oro bendrovių,

stengdamasis pritraukti naujus maršrutus, didinti

esamų krypčių dažnumą ir apimtis bei mažinti sezo-

niškumą. Oro bendrovės patiria riziką atidarydamos

naują maršrutą. Dėl šios priežasties skirtingi suinte-

resuoti viešojo sektoriaus ir verslo atstovai prisideda

prie rizikos sumažinimo siūlydami nuolaidų sistemas,

padengdami dalį kaštų skirtų rinkodaros priemonėms

ar pasidalindami dalį nusileidimo ar pakilimo bei ke-

leivio mokesčių.

Dauguma ES šalių turi maršrutų plėtros programas,

kurias yra pritaikę pagal kiekvienos šalies specifiką.

Pateikiame Švedijos pavyzdį:

„Connect Sweden“ - platforma, skirta sustiprinti

Stokholmo Arlandos oro uosto kaip lyderiaujančio

aviacijos centro Skandinavijoje poziciją. Ši platforma

turi aiškų tikslą sukurti bent penkias naujas kryptis į

Aziją, Šiaurės Ameriką ar Europą per trejus metus.

Projekto dalininkai:

Švedijos oro uostų tinklas „Swedavia“;

TUI plėtros agentūra „Stockholm Business Re-

gion Development“;

Stokholmo turizmo informacijos centras

„Stockholm Visitors Board“;

Už Švedijos turizmo informaciją internete

atsakinga kompanija „Visit Sweden“;

Švedijos vyriausybės atstovai regione

„Stockholm County Administrative Board“;

Regioninės valdžios atstovai „Stockholm County

Council“ atsakingi už viešąjį transportą;

Aštuonių savivaldybių asociacija „Region Uppsa-

la“.

„Connect Sweden“ apima ne vien viešojo sektoriaus

partnerius, bet ir didžiausias bei daugiausiai keliau-

jančių darbuotojų turinčias Švedijos kompanijas,

kurios įsipareigojo tarpkontinentiniams skrydžiams rinktis Stok-

holmo Arlandos, o ne kaimyninių šalių oro uostus ir tokiu būdu

prisidėti prie skrydžių iš Stokholmo Arlandos oro uosto skatini-

mo.

„Connect Sweden“ identifikavo penkias sritis, kuriose pa-

gerėjęs susisiekimas su užsienio rinkomis atneša teigiamą

efektą regionui:

Verslas: geras susisiekimas sukuria verslui galimybes aug-

ti ir būti konkurencingiems globalioje rinkoje. Kiekvienas

naujas tiesioginis skrydis sutaupo apie 100.000 darbo va-

landų per metus.

Moksliniai tyrimai: patogesnis susisiekimas skatina glau-

desnius akademinės bendruomenės ryšius, tarptautinių

konferencijų organizavimą ir t.t.

Turizmas: „Connect Sweden“ analitikai pastebi, kad au-

gančių šalių, tokių kaip Kinija ar Indija, vidurinės klasės ke-

liautojai jau rečiau renkasi pačius populiariausius maršru-

tus, tokius kaip Roma ar Paryžius. Keliautojai ieško naujų,

egzotiškesnių maršrutų į dar neatrastas vietas, pavyzdžiui,

Skandinavija.

Kultūrinis gyvenimas: padidėjęs regiono pasiekiamumas

pritraukia daugiau turistų, verslo keleivių ir žmonių, kurie

regione apsistoja ilgesniam laikui. Didesnis žmonių srautas

sukuria paklausą vystyti įvairesnius kultūros renginius, me-

ną.

Poveikis aplinkai: trumpesnių tiesioginių skrydžių vykdy-

mas, išvengiant jungimų per didžiuosius oro uostus, poten-

cialiai mažina aplinkos taršą.


12

Oro transportas yra greičiausia bei patogiausia susisiekimo

priemonė tarp Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių. Valstybinio

turizmo departamento duomenimis, 2014 m. 36% visų į

Lietuvą atvykusių turistų/verslo atstovų keliavo oro trans-

portu. Susisiekimas jūros (5%), geležinkelių (5%) ir kelių

transportu (58%) neužtikrina greito ir tinkamo Lietuvos

pasiekiamumo bei nėra pakankamai išplėtotas, todėl Lietu-

vos pasiekiamumas oro transportu išlieka prioritetinis.

Lietuvoje veikia trys tarptautiniai oro uostai - Vilniaus, Kau-

no ir Palangos. Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP

2013 m. prisidėjo 2,5% ir LOU vykdoma veikla 2013 m.

šaliai atnešė daugiau nei 370 mln. eurų pajamų bei su-

kūrė daugiau nei 34 tūkst. darbo vietų (LOU duomenys,

2014).

Investicijos į susisiekimą yra vienos svarbiausių ir la-

biausiai atsiperkančių - investavus 1 eurą į transporto

sektorių yra gaunama 3,5 eurų grąža*. Kalbant apie turis-

tus ir verslo atstovus, atvykstančius į šalį, 2014 m. Lietuvos

turizmo departamento duomenimis į šalį atvyko per 2 mln.

užsienio turistų, kurie čia išleido apie 1,1 mlrd. eurų. Kaip ir

minėta, 36% turistų ir verslo atstovų keliavo oro trans-

portu, taigi atitinkamai jie išleido virš 396 mln. eurų.

Taip pat svarbu pažymėti, kad kiekvienas papildomas mili-

jonas keliaujančių oro transportu, sukuria 1000 naujų

darbo vietų (ACI, 2012). Taigi, skatinant naujų maršrutų

atsiradimą, atitinkamai augtų ir minimi rodikliai, dėl to eko-

nominė nauda šaliai didėtų.

Norėdami neatsilikti nuo kitų ES valstybių, kur oro uostų

įtaka BVP siekia vidutiniškai 4,1%, turime užtikrinti darnią

Lietuvos oro uostų plėtrą, naujų skrydžių atsiradimą, koky-

bišką šalies gyventojų ir atvykstančių svečių aptarnavimą,

inovatyvios ir puikų investicinį klimatą turinčios šalies įvaiz-

džio gerinimą.

Maršrutų plėtros fondas - tai platforma, leidžianti suin-

teresuotoms šalims, siekiančioms užtikrinti tvarų ir

patogų šalies susisiekimą oro transportu, sutelkti fi-

nansinius resursus, dalintis reikiama informacija, de-

Skatinti naujus skrydžius, taip prisidedant prie

šalies ekonomikos vystymosi;

Suburti suinteresuotas šalis ir pasinaudojus

bendrais ištekliais skatinti naujus skrydžius;

Plėtoti maršrutus, skatinančius atvykstamąjį

turizmą;

Kartu su suinteresuotomis šalimis kurti patrauk-

lios ir inovatyvios šalies įvaizdį ir skatinti naujų

maršrutų atidarymą, siekiant sukurti palankias

sąlygas užsienio investicijoms;

Valdyti maršrutų praradimo riziką.

MARŠRUTŲ PLĖTROS FONDO

TIKSLAI:

SPRENDIMAS

rinti bendras strategijas, išsikelti ir bendrai siekti ilga-

laikių bei visai šaliai naudingų tikslų. Kartu tai yra gali-

mybė valdyti riziką ir spręsti iškilusias problemas. Ši platfor-

ma leidžia skirtingoms verslo ir viešojo sektoriaus instituci-

joms prisidėti prie šalies pasiekiamumo oro transportu geri-

nimo.

MARŠRUTŲ PLĖTROS FONDO NAUDA ŠALIAI

Oro uostų infrastruktūra

Turizmo sektoriaus efektyvumas

Palanki investicinė aplinka

Valdžios institucijų bendradarbiavimas

Savivaldos prisidėjimas

Vietinio verslo iniciatyvos

*2004–2006 m. ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos transporto sektoriui įvertini-

mas, 2007–2013 m.

LEMIAMI VEIKSNIAI PRISIDEDAN-

TYS PRIE MARŠRUTŲ PLĖTROS:

13

LR Ūkio ministerija

LR Ūkio ministerijai pavaldus Valstybinis Turizmo departamentas rūpinasi Lietuvos

turizmo sektoriaus plėtra, o tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra

„Investuok Lietuvoje“ atstovauja užsienio investuotojų poreikius susisiekimui su Lie-

tuva.

LR Užsienio reikalų ministerija

LR Susisiekimo ministerija prie šio tikslo prisideda efektyviai kontroliuodama ir val-

dydama Lietuvos oro uostus, Civilinės aviacijos administraciją bei Oro navigaciją.

LR Susisiekimo ministerija

SUINTERESUOTOS ŠALYS

LR Užsienio reikalų ministerija aktyviai prisideda prie Lietuvos ūkio konkurencingu-

mo didinimo ekonominės diplomatijos priemonėmis.

VALSTYBINĖS INSTITUCIJOS

VERSLO ATSTOVAI

VŠĮ “Investuok Lietuvoje”

VŠĮ “Investuok Lietuvoje” atlieka investicinės aplinkos gerinimo funkciją - siekia su-

daryti palankias sąlygas užsienio investuotojams plėstis Lietuvoje, vystyti infra-

struktūrą ir verslą remiančias paslaugas. Investuotojų išreikštas poreikis - patogus ir

greitas Lietuvos pasiekiamumas oro transportu - vienas iš esminių užsienio inves-

tuotojų kriterijų renkantis Lietuvą verslo plėtrai.

Lietuvos pramoninkų konfederacija

Konfederacijai priklauso ne tik dauguma Lietuvos gamybos įmonių, bet ir moksliniai

tiriamieji institutai, mokymo įstaigos. LPK narių išreikštas poreikis - geras Lietuvos

susisiekimas su pagrindinėmis užsienio rinkomis, verslui patogūs skrydžiai.

ICC Lietuvos verslo konfederacija

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) - verslo organizacija, vienijanti 23 verslo asocia-

cijas ir 3,5 tūkst. įmonių, dirbančių paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų srity-

se. Tarp kitų veiklų, Ypatingą dėmesį komisija skiria verslo (konferencinio) turizmo

plėtrai ir Lietuvos kaip verslo turizmo šalies vystymui.

Valstybinis turizmo departamentas

Valstybinio Turizmo Departamento tikslas - didinti Lietuvos kaip turistinės valstybės

žinomumą ir gerinti jos įvaizdį. Departamentas skatina kurti ir įgyvendinti e-

lektroninės rinkodaros projektus, vykdo kompleksinę Lietuvos rinkodarą priori-

tetinėse atvykstamojo turizmo rinkose, skatina atvykstamąjį turizmą Lietuvoje.

14

Turizmo rūmai atstovauja 8 asociacijas iš skirtingų turizmo sektorių Lietuvo-

je. Turizmo rūmai teikia pasiūlymus valstybės bei vietos savivaldos institucijoms,

padeda aktyviai pristatyti Lietuvą kaip turizmo šalį, skatina skirtingų turizmo sekto-

rių tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi.

Viešbučių ir restoranų asociacija

Asociacijos tikslas - dalyvauti formuojant ir vykdant bendrą viešbučių bei restoranų

verslo politiką, kuriant ir tobulinant jos įstatymus, koordinuoti Asociacijos narių pas-

tangas atstovaujant jų ekonominius ir teisinius interesus, propaguojant teikiamas

paslaugas ir jų naudą šalies bei užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims.

Turizmo rūmai

TURIZMO SEKTORIUS


REGIONŲ ATSTOVAI


Lietuvos savivaldybių asociacija

Lietuvos savivaldybių asociacija atstovauja bendruosius asociacijos narių interesus

valstybės valdžios ir valdymo institucijose, bendradarbiauja su užsienio valstybių

savivaldybių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, padeda savivaldybėms ben-

dradarbiauti su užsienio partneriais.

Vilniaus m. savivaldybė

Kauno m. ir Kauno r. savivaldybės

Asociacija „Klaipėdos regionas”

Asociacija plėtoja ir skatina tarptautinius Klaipėdos regiono savivaldybių

bendradarbiavimo ryšius, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, pro-

gramose, kitų tarpregioninių organizacijų veikloje. Asociacija taip pat

prisideda prie regiono turizmo įvaizdžio formavimo, regiono konku-

rencingumo didinimo. Asociacija taip pat įgyvendina Klaipėdos regiono

pasiekiamumo gerinimo programą, kuri apima 7 Klaipėdos regiono sa-

vivaldybes.

Kauno miesto ir rajono savivaldybės atstovauja vietos gyventojų ir verslo poreikį

gerinti Kauno pasiekiamumą oro transportu ir didinti turistų srautus regione.Kauno

m. savivaldybėje iš atvykstančių turistų taip pat planuojamas rinkti Pagalvės mo-

kestis, kurio dalis būtų skiriama miesto oro pasiekiamumui gerinti.

Vilniaus miesto savivaldybė atstovauja miestiečių ir vietos verslo poreikį turėti gerą

Vilniaus pasiekiamumą oro transportu. Vilniaus savivaldybėje iš atvykstančių turistų

taip pat planuojamas rinkti Pagalvės mokestis, kurio dalis būtų skiriama miesto oro

pasiekiamumui gerinti.

15

Apvalaus stalo diskusijos

Tarpiniai susitikimai

Informacijos sklaida

Kitų suinteresuotų šalių įtraukimas ir informavimas

KOMUNIKACIJA

BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI

KOMUNIKACIJOS PRIEMONĖS

BENDRADARBIAVIMAS

Finansiniai resursai, skirti maršrutų plėtrai

Rinkodaros priemonės, orientuotos į maršrutų plėtrą

Koordinuota strategija maršrutų plėtros klausimais

Keitimasis informacija

Suderinta komunikacija maršrutų plėtros klausimais

DERYBOS

BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI

INFORMAVIMAS

16

MPF VEIKIMO SCHEMA

TEISINIS MODELIS

SŠ ĮSITRAUKIMO GALIMYBĖS

SUMIN – De minimis įgyvendinimas, EK schemos atnaujinimas

UKMIN - Darniųjų investicijų sričių ir remtinų veiklų išplėtimas įtraukiant paramą verslo infrastruktūros skatini-

mui (ministro įsakymo pakeitimas)

Vilniaus m. savivaldybė – miesto rinkliavų administravimas ir jų skyrimas maršrutų skatinimui.

FINMIN – pelno lengvatos maršrutų skatinimui taikymas (NAUJA)

TURDEP – rinkodaros priemonių įgyvendinimas

Klaipėdos regionas – Palanga – Londonas maršruto įgyvendinimas

Kitos potencialios - Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, ICC Lietuva, Pramonininkų konfederacija, Turiz-

mo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija, Versli Lietuva, privatus sektorius, Kauno savivaldybė, savivaldybių

asociacija, CAA.

17

DAUGIAU INFORMACIJOS:

INGA JANKAUSKAITĖ

MARŠRUTŲ PLĖTROS FONDO KOORDINATORĖ

TEL.NR.: +370 5 2739314

EL.P.: I.JANKAUSKAITĖ@LTOU.LT

Documents

LIETUVOS ORO UOSTŲ (LOU) SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ VALDYMASkurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/LOU-WP.pdf · trumpiniai aci europe — tarptautinĖ oro uostŲ taryba europoje bvp —