Lietuvių kalbos paplitimas visame pasaulyje

Kada ir kaip atsirado lietuvių kalba?

Lietuvių kalba kaip atskira rytų baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis nuo VII a. VI–VII a. latvių ir lietuvių kalbos atsiskyrė viena nuo kitos; vėliau ėmė skilti į tarmes. Manoma, kad apie XIII–XIV a. lietuvių kalboje ėmė išsiskirti pagrindinės aukštaičių ir žemaičių tarmės, kurios paskui dar smulkiau skaidėsi patarmėmis, o šios savo ruožtu – šnektomis bei pašnektėmis.

Kur vartojama lietuvių kalba ?Lietuvių kalba yra labiausiai vartojama iš

rytų baltų kalbų. Ja šneka apie 3 mln. žmonių Lietuvoje, šiek tiek Baltarusijoje ir Lenkijos šiaurės rytuose (vadinamos lietuvių kalbos salos). Be to, nemažai lietuviškai kalbančių yra JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kitur. Iki Antrojo pasaulinio karo lietuvių gyventa ir Rytų Prūsijoje, kur nuo XVI a. vidurio buvo išsiplėtusi lietuvių literatūrinė bei kultūrinė veikla.

Aukštosios mokyklos LietuvojeLietuvoje pirmoji aukštoji mokykla, Vilniaus akademija, buvo įkurta

jėzuitų, 1578 m. gavusių Stepono Batoro privilegiją, kuri buvo patvirtinta 1579 m. Vilniuje. Panaikinus Jėzuitų ordiną, iki 1781 m. ji veikė prižiūrima Vilniaus vyskupų ir rektorių, buvusių jėzuitų. 1781 m. akademija buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiaja mokykla, susidėjusia iš 2 fakultetų - moralinio ir fizinio, ją prižiūrėjo Edukacinė komisija. 1797 m. padalinta į 4 fakultetus - moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno.

1803 m. Aleksandras I-asis ją perorganizavo į Vilniaus universitetą, prižiūrimą švietimo ministro ir globėjo (A. Čartoriskio). Universitetui priklausė visos mokyklos Vilniaus, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose bei Baltstogės apygardoje. Universitete buvo visi tie patys fakultetai, bet prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungtas ir teologijos fakultetas. 1824 m., vietoje A. Čartoriskio universiteto globėju paskyrus Novosilcevą, prasidėjo universiteto likvidavimas. 1831 m. gegužės 1 d. universitetas buvo uždarytas, jo turtas išdalintas Rusijos universitetams, o Vilniuje paliktas teologijos fakultetas, tapęs aukštaja teologijos mokykla, 1834 m. vasario 11 d. pervadintas į dvasinę akademiją.

Po Vilniaus universiteto panaikinimo aukštosios mokyklos Lietuvoje pradėtos kurti tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Privačios aukštosios mokyklos pradėtos steigti Nepriklausomybės atkūrimo metais (aukštesniosios mokyklos, kolegijos, vėliau - ir universitetai).

Abėcėlė

Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:

Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž

Lietuvių kalbos žodynas

Lietuvių kalbos žodynas, sutrumpintai LKŽ – didžiausias lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – 20 tomų. Žodyne pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Žodžiai iliustruojami raštų nuo 1547 m. iki 2001 m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais.

Žodyno apimtis: apie 22 000 puslapių, 0,5 mln. leksikografinių straipsnių. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje.

Lietuvių kalbos žodyno istorijaŽodyno pradininkas – Kazimieras Būga, rinkęs medžiagą nuo 1902 m.,

iš viso sudaręs kortelių su 617 000 žodžių ir išleidęs pirmąjį sąsiuvinį 1924 m. Po K. Būgos mirties Švietimo ministerija 1930 m. įpareigojo prof. Juozą Balčikonį tęsti šį darbą. Jo vadovaujama grupė 1941 m. išleido pirmąjį tomą (A-B). Antrasis tomas buvo išleistas po karo, 1947 m. Tuo metu žodynas susilaukė ideologinių priekaištų – žodyne esą per daug religinės, buržuazinės leksikos ir per mažai tarybinės. Pirmieji du tomai buvo konfiskuojami, slepiami spec. archyvuose ir tapo bibliografinėmis retenybėmis.

Trečias tomas, išleistas 1956 m., jau atitiko ideologinius reikalavimus (pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos ir pan.). Toliau leidyba vyko sklandžiau, nuo 1956 m. LKŽ tomai buvo publikuojami kas 3–4–5 metai, o pirmieji tomai buvo papildyti ir išleisti iš naujo. Dėl politinio tabu vengta krikščioniškos ir pagoniškos terminijos. Vengta ir seksualinių sąvokų, pvz., mylėtis reiškia 'vaišinti, draugauti' ir t. t., bet LKŽ neteikia reikšmės 'lytiškai sueiti'. LKŽ rengimas buvo tęsiamas Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Nuo 1990 m., suskaidžius institutą, LKŽ rengimu užsiima Lietuvių kalbos institutas.

1999-2002 m. LKŽ I-XVI tomų tekstai perkelti į skaitmeninę terpę, o nuo XVII tomo LKŽ leidybai buvo imtos naudoti kompiuterinės technologijos.

2005 m. parengta internetinė LKŽ versija.

Ar lietuvių kalba yra populiari?

Aš manau, kad lietuvių kalba yra populiari. Nes ji yra pati seniausia išlikusi kalba pasaulyje. Todėl žmonės ir mokosi ją.

Ačiū už dėmesį

Darbą kūrė Domantas Rimkus 7a