Lithuanian Traditions of Dulcimer Playing - LMTAžurnalai.lmta.lt/wp-content/uploads/2007/2007_142-163... · 2016-11-23 · Cimbolø tipo instrumentai visame pasaulyje turi daugybæ

Lietuvos muzikologija, t. 8, 2007 Mindaugas KARÈEMARSKAS

142

Mindaugas KARÈEMARSKAS

Lithuanian Traditions of Dulcimer Playing

AnotacijaStraipsnyje apþvelgiama cimbolø raidà pasaulyje, daugiausia dëmesio skiriant Europai. Ðis muzikos instrumentas lyginamas su kaimyninëseðalyse paplitusiais to paties tipo instrumentais, parodoma muzikavimo cimbolais tradicija Lietuvoje, ilgëliau stabtelëjama prie repertuaro,jo skambinimo skirtumø ir instrumento meistravimo bûdø, taip pat pirmà kartà lietuviø etnomuzikologijoje mëginama klasifikuoticimbolus pagal jø sandarà. Atliekant tyrimus taikyti apraðomasis, lyginamasis tipologinis ir geografinio kartografavimo metodai.Reikðminiai þodþiai: cimbolai, meistrystë, skambinimas, muzikavimo tradicija, skirstymas.

AbstractThe article presents a survey of the development of dulcimer in the world, with a special focus on Europe. A comparison is drawn betweenthis instrument and its counterparts in neighbouring countries. The traditions of playing dulcimer in Lithuania are demonstrated whilegoing into somewhat deeper analysis of the repertoire, differences of playing dulcimer and methods of making this instrument. In addition,the article presents first attempts of classifying dulcimer by their composition in the Lithuanian ethnomusicology. The investigation isbased on several methods: descriptive, comparative typological, and geographical cartographic.Keywords: dulcimer, mastery, performance, playing traditions, division.

Ávadas

Lietuviø styginis muðamasis muzikos instrumentascimbolai iki ðiol didesnio tyrinëtojø dëmesio nesulau-kë. Uþraðant ðá instrumentà, nebuvo atliekami ir siste-mingi lauko tyrimai. Daþniausiai cimbolai tik pamini-mi ávairiuose ðaltiniuose, yra keletas atsitiktiniø vienoar kito cimbolininko apraðymø bei garso áraðø. Ið ávai-riø labai fragmentiðkø, beveik enciklopediðkai glaustøir kartais nepagrástø duomenø publikacijose gali susi-daryti dvejopas áspûdis: vieni pamanys, kad cimbolaiyra pakankamai iðtirtas, „savaime suprantamas“ reiðki-nys lietuviø muzikoje, kiti (ir jie bus teisûs) – kad cim-bolai dël vadinamosios nevietinës kilmës ar sudëtingu-mo yra tyrëjø privengiamas muzikos instrumentas.

Informacijos apie muzikavimo cimbolais stygiø gal-bût galima paaiðkinti ir tuo, kad ankstesni uþraðinëtojaistengësi visø pirma uþfiksuoti muzikavimà, jø many-mu, senesniais instrumentais arba tais instrumentais,kuriems tenka pagrindinë partija. Be ðiø prieþasèiø, kaippaaiðkës vëliau, yra ir dar viena: kiekvienas cimbolinin-kas, be cimbolø, dar mokëjo groti ir kitais instrumen-tais, ir, papraðytas pagroti, imdavo mieliausià jam (aruþraðinëtojui) instrumentà. Tolygiam lauko tyrimø dar-bui ne visada buvo palanki ir politinë Lietuvos padëtis.

Straipsnio pradþioje apþvelgiama cimbolø raida pa-saulyje, daugiausia dëmesio skiriant Europai. Ðis muzi-kos instrumentas lyginamas su kaimyninëse ðalyse pa-plitusiais to paties tipo instrumentais. Toliau visas dë-mesys skiriamas skambinimo cimbolais ir jø meistravi-mo tradicijos Lietuvoje tyrimui.

Kadangi tai maþai tyrinëtas instrumentas, supranta-ma, kad niekas iki ðiol nebandë pasidomëti, kokie gicimbolai yra paplitæ Lietuvoje. Atskirame skyrelyje au-torius mëgina suskirstyti cimbolus pagal svarbiausius for-mos ir sandaros poþymius. Kai kurie ið jø artimai sieja-si su lietuviø kankliø meistravimo tradicijomis (rezo-nansiniø angø ornamentika).

Apraðant cimbolø meistravimo ir muzikavimo jaistradicijà Lietuvoje, pateikiami daugiausia 2006 ir 2007metais ðio straipsnio autoriaus ir etnoinstrumentologoEvaldo Vyèino lauko tyrimuose uþraðyti duomenys. Eks-pedicijø Ðvenèioniø, Ignalinos, Alytaus, Lazdijø ir Vil-niaus rajonuose metu buvo apklausti devyni cimboli-ninkai: Ignas Gumbrys (g. 1924 m.), gyvenantis Vaikû-èiø k., Stasys Paukðtë (g. 1936 m., Jakeliø k.) ir StasysRumbutis (g. 1954 m., Ramoniûnø k., Adutiðkio apyl.) –visi trys ið Ðvenèioniø r., Stasys Augulis ið Vilniaus(g. 1926 m., Rimdþiûnø k., Gervëèiø apyl.), PiotrasKaèianovskis (g. 1927 m., Antupiø k., Vilniaus r.), gy-venantis Rudaminoje (Vilniaus r.), Petras Krièena(g. 1937 m.) ið Kalesninkø kaimo (Alytaus r.), StasysSkrabulis (g. 1915 m.) ið Veisiejø, Jonas Valiukevièius(g. 1919 m.) ið Straigiø kaimo (Lazdijø r.) ir Jonas Le-chovickas (g. 1920 m., Kalviðkiø k., Tvereèiaus vls.),gyvenantis Gilûtø kaime (Ignalinos r.).

Be dar gyvø cimbolininkø, stengtasi apraðyti ir anks-èiau ðiuo instrumentu skambinusius muzikantus. Deja,archyvuose apie juos iðlikæ nedaug raðytinës medþiagos,kiek daugiau yra garso áraðø. Reikia paminëti B. Bura-èo ir Z. Slaviûno apraðus apie cimbolininkà B. Valentà,Leono Bielinio apraðytà Jonà Telyèënà, taip pat LLTI

143

Cimbolai ir muzikavimo jais tradicija Lietuvoje

Tautosakos archyve saugomus trijø tarpukario cimboli-ninkø garso áraðus, atliktus to meto Lietuviø tautosakosarchyvo darbuotojo Zenono Slaviûno pastangomis: á fo-nografo plokðteles buvo áraðyta ðiø muzikantø cimbo-lais atliekama muzika: 1936 m. – Jono Ðpoko ið Pane-vëþio apskrities, 1937 m. – Gasparo Baltrûno ið Rokið-kio apskrities ir 1939 m. – Balio Valentos ið Seinø ap-skrities. Dalis áraðø, ðifruotos melodijos, metrikos irkiti archyviniai duomenys paskelbti neseniai pasirodþiu-sios serijos „1935–1941 metø fonografo áraðai“ leidi-niuose „Aukðtaitijos dainos, sutartinës ir instrumentinëmuzika“1 bei „Dzûkijos dainos ir muzika“2.

Taip pat naudotasi 1973 m. Adutiðkio ekspedicijosmetu áraðyta trijø cimbolininkø (F. Lopinio, V. Kairio,K. Pundþio) atliekama muzika3. 1980 m., Lietuviø lite-ratûros ir tautosakos instituto ekspedicijos metu, Rus-nëje á magnetinæ juostà buvo áraðyta keletas veisiejiðkioJono Petrausko cimbolais atliekamø kûriniø (LTR7597)4. 1982 m. LMTA ekspedicijoje Kazlø Rûdoje uþ-raðyta keletas kankliø ir cimbolø meistro M. Laumiko-nio cimbolais ir smuiku atliekamø kûriniø5. 1990 m.buvo iðleista Aukðtaitijos muzikantø garso áraðø plokð-telë. Joje trys cimbolininko J. Lechovicko paskambintikûriniai – polka „Zoska“, pasiutpolkë ir valsas6. 1990 m.LLTI ekspedicijos Ðvenèioniø r. metu uþraðyti cimboli-ninko I. Gumbrio skambinami kûriniai7. 1992 m. pa-daryti V. K. Svitojaus Kalvarijoje8 ir 1996 m. – Vil-niaus kraðto muzikantø áraðai9. 1999 m. Lietuviø liau-dies kultûros centras iðleido garsajuostæ „Aukðtaitijosmuzikantai. Instrumentinë muzika“ (sudarë A. Lunys).Joje sudëti J. Lechovicko, J. Gibo, V. K. Svitojaus,V. Juðkausko ir I. Gumbrio skambinti kûriniai. 2004 m.LLKC iðleido solinæ cimbolininko Jono Lechovicko at-liekamos muzikos garsajuostæ10 (ið viso 18 kûriniø).

Straipsnyje apraðyti pagrindiniai muzikavimo cim-bolais etapai – kaip mokomasi skambinti, skambinimobûdai, technika, kokià átakà daro gebëjimas groti kitaisinstrumentais ir kt. Atliekant tyrimà buvo taikomi lygi-namasis-tipologinis, istorinis, apraðomasis ir geografi-nis-kartografinis metodai.

2006 m. Tautosakos darbø XXXII tome paskelbta-me autoriaus straipsnyje iðsamiai nagrinëjamos dvi te-mos – lietuviø cimbolai raðytiniuose ir ikonografiniuo-se ðaltiniuose bei muzikavimo cimbolais tradicija XXI a.pradþioje11.

Cimbolø tipo instrumentø raida

Cimbolai – citros tipo instrumentas, þinomas dau-gelyje pasaulio ðaliø. Daþniausiai jie bûna trapecijos for-mos, turi nuo dviejø iki septyniø stygø kiekvienam gar-sui, stygos atramëlëmis padalytos á dvi arba tris groja-màsias dalis. Muzikantas stygas uþgauna pagaliukais (laz-

delëmis, plaktukëliais), reèiau – pirðtais ar plektru. Pas-taraisiais metais daugelis mokslininkø terminà „cimbo-lai“ (dulcimer) taiko instrumentui, kurio stygos muða-mos lazdelëmis, o instrumentà, kuriuo skambinama pirð-tais, vadina psalteriumu12.

Cimbolø tipo instrumentai visame pasaulyje turidaugybæ vardø. Ðiuos instrumentus galima suskirstyti ákeletà didesniø grupiø. Vienà stambesniø sudaro santurarba santir13 tipo instrumentai. Persø terminas santurir daugybë kitø ðio þodþio atmainø kilo ið graikø psallo(bràzginti, uþkabinti, braukti). Pavadinimas galëjo bûtiperimtas ið aramëjø psantrin, vartoto daugelyje islamið-kosios kultûros paveiktø kraðtø (pvz., Egipte, Gruzijo-je, Graikijoje, Indijoje ir Slovënijoje), þinomas jis irkaip ðenterija14. Sirijoje paplitæs to paties tipo instru-mentas vadinamas qanun. Tai trapecijos formos dëþë,turinti ðachmatø figûros pëstininko tipo atramëles ir ho-rizontaliai iðdëstytus derinimo kuoliukus.

Kinø cimbolai vadinami yangqin. Literatûrinëje kinøkalboje terminas yangqin reiðkia „uþsienio styginis instru-mentas“, aptinkamas jis ir sanskrite. Mongolijoje cim-bolai vadinami yoochin, Korëjoje – yanggém, CentrinësAzijos uigûrø tauta juos vadina yenjing, Tailande – khim.Kaip ir europiniai cimbolai, ðie turi pailgas atramëles(pavieniais atvejais – pëstininko formos atramëles), deri-nimo kuoliukai iðdëstyti vertikaliai 60 laipsniø kampu15.

Bene didþiausia cimbolø pavadinimø, pavidalø ir gro-jimo bûdø ávairovë aptinkama Europoje. Kimbalom RytøEuropoje ir tympanom Vakarø Europoje – abu graikiðkipavadinimai (gr. kymbalon), abu apibûdina tà patá mu-ðamàjá instrumentà, tik rodo skirtingà patekimo kelià.Kimbalom atitinka cimbalom, zimbel, öèìáàëû slavø ircimbolai baltø kalbose, ţambal juos vadina rumunai ircembalo – italai (kai kurie ið ðiø vardø taip pat vartoja-mi perkusiniams cimbolams arba klavesinui ávardyti).Graikø tympanom atitinka prancûziðkà tympanon, ispa-niðkà tímpano, italiðkà timpano; kai kur á ðià grupæ átrau-kiamas ir airiðkas tiompán, nors akivaizdu, kad tas in-strumentas niekada nebuvo naudojamas kaip cimbolai16.

Jau XV a. Europoje cimbolai buvo gerai þinomasmuzikos instrumentas. Vakarø Europoje cimbolai nau-doti liaudies ir profesionaliojoje muzikoje; instrumen-tas plaèiai þinomas Rytø Europoje, Ðiaurës Afrikoje,Centrinëje Azijoje, Indijoje, Korëjoje ir Kinijoje, jistaip pat uþima svarbià vietà Irano klasikinëje muzikoje.

Vieningos nuomonës dël cimbolø kilmës nëra. La-biausiai paplitusi teorija, kad cimbolai á Europà patekoið dabartinës Irano teritorijos. Manoma, kad europi-niai cimbolai yra persiðko santir, santur styginio instru-mento atitikmuo17. Persiðkà cimbolø kilmæ bando pa-neigti anglø mokslininkas Davidas Kettlewellis – jis re-miasi þymiu arabø ir persø muzikos tyrinëtoju Henry‘uGeorge‘u Farmer‘iu, kuris teigia, kad në vienas arabø ir


144

persø veikalas apie muzikà nepateikia net menkiausiosuþuominos apie cimbolus, ir daro iðvadà: „Gali bûti,kad iranieèius ðis instrumentas pasiekë tik XVII a.“D. Kettlewellis mano, kad cimbolai Europoje atsiradoið Bizantijos18.

Ankstyviausias cimbolø tipo instrumento liudijimas,pasiekæs mûsø laikus, yra ið XII a. vidurio: cimbolaiáamþinti ið dramblio kaulo iðskaptuotame knygos virðe-lyje. Virðelis padarytas Bizantijoje (Jeruzalës karaliausFulko V þmonai Melizandai), jame pavaizduotu instru-mentu skambina antrasis suvienytosios Izraelio karalys-tës karalius Dovydas (~1005–965 m. prieð Kristø). Taipirmoji iliustracija (1pav.), kurioje aiðkiai atpaþástamicimbolai – trapecijos forma, ið ðonø pritvirtintos sty-gos, uþgaunamos plaktukëliais19.

1 pav. Izraelio karalius Dovydas (~1005–965 m. prieð Kristø)

2 pav. Cimbolai Santiago de Compostela katedroje

3 pav. Angelas skambina cimbolais. Manèesterio katedra

Ispanijoje, 1184 m. pastatytos Santiago de Com-postelos katedros priebaþnytyje esanèiame reljefe, daili-ninkas Mateo, pasak Curto Sachso, pavaizdavo muzi-kos instrumentà, kurá dalis tyrinëtojø mano esant cim-bolus (2 pav.), nors muzikanto rankose sunku áþvelgtipagaliukus20. Ðalia cimbolø, kartu su muzikantais, pa-vaizduoti ir kiti viduramþiø muzikos instrumentai. Cim-bolai èia galëjo bûti gretinami su psalteriumu.

Raðytiniuose ðaltiniuose cimbolai pirmà kartà pa-minëti apie 1440 m. – Henrio Arnoldo (1426–1454) iðZwolle (Nyderlandai) lotynø kalba paraðytame darbe,kuriame iðskirti trys instrumento dulce melos tipai: „Kiekpavyko iðsiaiðkinti, instrumentas, vadinamas dulce me-los, gali bûti padarytas trimis bûdais. Pirmuoju atveju –instrumentas daugiausia naudojamas kaimuose, groja-ma per stygas suduodant lazdelëmis“21. Dar vienas anks-tyvas – ið XV a. – cimbolø pavaizdavimas aptiktas Ang-lijoje: Manèesterio katedroje galima pamatyti medinæcimbolais grojanèio angelo skulptûrà22. Per penkiolikainstrumento stygø angelas muða lazdelëmis, kuriø galaiuþriesti á apaèià (3 pav.).

Seniausias rastas cimbolø pavaizdavimas Rytø Eu-ropoje – ið XV a. Krokuvoje, tuometinëje Lenkijos sos-tinëje, 1450 m. vitraþe pavaizduotas angelas, skambi-nantis cimbolais. Tai staèiakampio formos instrumen-tas, truputá ádubusia rezonansine deka, ðiek tiek apva-lintais kampais. Greièiausiai tai devyniastygis instrumen-tas (kaip tvirtinamos stygos, nematyti). Korpuse iðpjau-ta viena rozetë. Kairëje pusëje matomos dvi neaiðkioslinijos, gali bûti, kad tai atramëlë. Klûpantis angelasdviem pagaliukais muða per stygas23.

Vëlesni instrumento vardo paminëjimai susijæ suXV–XVI a. Biblijos vertimais á ávairias Europos kalbas.Þinoma, kad bibliniai cimbolai priskiriami idiofonø gru-pei (dvi maþos lëkðtutës), todël ðiuo metu gana sunkupasakyti, kurá ið ðiø dviejø instrumentø Biblijos vertëjaiturëjo galvoje versdami psalmes. Angliðkame Biblijosvertime ðis instrumentas vadinamas tympanon (idiofo-nas?), vengriðkame – cimbalom (idiofonas?), o prancû-ziðkame – doulcemelle (Kettlewell, 1976). Lietuviðkaja-me Jono Bretkûno Biblijos vertime randame pavadini-mà cimbalos.

Nuo XV a. ðis instrumentas iliustracijose labai pa-plitæs. Daþniausiai vaizduojami angelai, kurie, ðlovin-dami Aukðèiausiàjá, muða cimbolus. Kiek vëlesniuose

145


atvaizduose áamþintos ðiuo instrumentu skambinanèiosaukðtuomenës damos. Èia galima paminëti ir arabø mu-sulmonø kraðtø muzikos instrumentà kanun, kuriuo mu-zikuodavo Turkijos aukðtuomenës moterys24. Vengrøetnomuzikologë Lujza Tari, remdamasi ávairiomis uþuo-minomis, mano, kad moterys cimbolininkës anuometgalëjo bûti ir profesionalios muzikantës. Iki pat XVIII a.pabaigos skirtinguose visuomenës sluoksniuose cimbo-lai, arba cimbalom, buvo laikomi moterø muzikos in-strumentu. Ði tradicija tebëra gyvybinga vokiðkai kal-banèiuose kraðtuose: Hackbrett ir ðiandien daugiausiagroja moterys. Bohemijos muzikantus apibûdinantys var-dai cymbalista ir cymbalistka liudija tai, kad ðá instru-mentà naudojo ir vyrai, ir moterys25. Nemaþai þiniøapie cimbolus mums teikia ávairûs baroko laikotarpioðaltiniai. To meto iliustracijose daugiau vaizduojami re-alûs (ne angelai) muzikantai. Cimbolø tipo instrumen-tai ávairiais vardais aptinkami Ðvedijoje (hackbrad), Èe-kijoje, Ispanijoje ir Italijoje26.

1704 m. Pantaleonas Hebenstreitas Prancûzijos ka-raliui Liudvikui XIV pristatë didesnius nei áprasta pran-cûziðkus cimbolus. Karaliui instrumentas labai patikæs,todël vëliau já ir pavadinæs meistro garbei – pantaleon27.Pantaleono pirmtakas buvo tuo metu plaèiai þinomasmuzikos instrumentas Hackbrett (4 pav.), kurio pavadi-nimo tiesioginë reikðmë yra mësos ir darþoviø pjausty-mui skirta lentelë. Tai tipiðkas germaniðkø cimbolø pa-vadinimas: hackbräd, hackbräde (ðved.); hakkebrett (dan.);hakkebord (flam.); Hachbratt (ðveic., vok.) ir kt.; su jaistaip pat susijæ austriðkas Brettl ir ðveicariðkas Hachbrat-tli deminutyvai28. Vokietijoje buvo þinomas instrumen-tas ein grosses Hackbrett29.

XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradþioje prasidëjæs cim-bolø tobulinimo etapas buvo tæsiamas Vengrijoje. Tie-sa, tai ávyko gerokai vëliau, beveik po dviejø ðimtme-èiø. O iki XIX a. pradþios cimbalom (vengriðkas cimbo-lø pavadinimas) buvo þinomas kaip liaudiðkas neðioja-mas muzikos instrumentas, beveik dvigubai maþesnisuþ patobulintàjá. Juo buvo galima groti pasikabinus antkaklo ar pasidëjus ant keliø, statinës ar stalo (5 pav.).

4 pav. Pantaleono pirmtakas Hackbrett

Hebenstreito pantaleonas, iðrastas apie 1695 m., tu-rëjo chromatiðkai suderintas stygas, kuriomis buvo ga-lima groti penkiø oktavø diapazonu. Korpuse turëjo bûtimaþiausiai dvi „þvaigþdutës“, buvo iðtempiamos dviejøtipø stygos: þarninës ir plieninës. Pirmosiomis buvo gali-ma groti tyliai (piano), o antrosiomis – garsiai (forte)30.Priþiûrëti toká instrumentà buvo gana sudëtinga – pri-klausomai nuo modelio pantaleonas galëjo turëti iki 200stygø. Tam, kad instrumentas visada bûtø parengtas nau-doti, per metus reikëdavæ iðleisti apie 100 taleriø31.

Cimbalom buvo derinami panaðiai kaip patobulin-tieji, iðskyrus bosines stygas, kuriø jie visai neturëjo.Kai cimbalom pasidarë didesnis, muzikantui sunku bu-vo dengti („gesinti“) stygas. Ant maþo instrumento sty-gas buvo galima dengti („prigesinti“) tiesiog ranka, tuotarpu ant didesnio – tai jau pasidarë problemiðka. Ðiaiproblemai spræsti labiausiai tiko meistro Józsefo Schun-dos ið Budapeðto 1874 m. sukonstruotas stygø dengimomechanizmas32. Be ðio papildymo, instrumentui dar bu-vo pritvirtintos kojos ir pedalai. Instrumentas tapo kurkas garsesnis, juo buvo galima groti sudëtingesnius kû-rinius. 1890 m. Budapeðto konservatorijoje atidarytacimbalom katedra. Vadovauti jai paskirtas tuo metu ge-rai þinomas kompozitorius ir pedagogas Géza Allaga33.

Cimbalom Vengrijos kaimuose grojama nuo XIX a.pabaigos. Maþieji cimbalom, þinomi nuo XVIII a., pas-kutiná kartà buvo uþfiksuoti ðiaurinëje Balatono eþeropakrantëje Transdanubijoje XX a. viduryje34. Ðiuo me-tu cimbalom Vengrijoje tebëra daþnas muzikos instru-mentas. Juo skambinama koncertuose, restoranuose,ávairiose ðventëse ar þmoniø susibûrimuose.

Nepaisant ávairiø cimbolø patobulinimø, Europojeir toliau buvo naudojami paprasti cimbolai. Yra duome-nø, kad XVIII a. Alpiø regione ir Rytø Europoje cimbo-lai tebebuvo populiarûs. Tradicinæ kapelà èia sudarë dusmuikai, cimbolai ir bosas. Ðveicarø tradicinëje kape-loje „penki ir bûgnas“ cimbolai taip pat kartais minimi35.

Ukrainoje ðis muzikos instrumentas anksèiausiai pa-minëtas XVII a. P. Þiteckio iðleistame þodyne. Jameyra þodis öèìáàëè. XVIII a. pabaigoje instrumentas jaubuvo paplitæs Rytø Ukrainoje36. Ukrainieèiø cimbolai

5 pav. Vengriðkos vestuvës. Nuotakos atvykimas


146

taip pat trapecijos formos. Kiekvienà stygø grupæ sudarotrys ar keturios stygos. Iðsiskiria huculø cimbolai – kiek-vienai gaidai iðgauti èia skirtos net septynios stygos (XIX a.).Instrumentà sudaro 12–13 diatoniðkai suderintø stygøeiliø, nors, kaip paþymi instrumentologas Leonidas Èer-kaskis (Ëåîíiä ×åðêàñüêèé), kiekvienas muzikantas ga-lëjo susiderinti savaip. Atramëlë visas stygas padalijasantykiu 2:3, tokiu bûdu tarp jø sudaromas kvintos in-tervalas. Per stygas suduodama specialiais pagaliukais.Instrumentas buvo dedamas ant stalo arba ant keliø, ojeigu reikëdavo groti einant ar stovint, dirþu buvo kabi-namas ant kaklo37.

Dabartinëje Baltarusijos teritorijoje instrumentas þi-nomas pavadinimu öûìáàëû. Tai trapecijos formos dau-giastygis muðamasis instrumentas, kuriuo skambinamapagaliukais suduodant per stygas (6 pav.). Daþniausiaimuzikantai groja namø darbo, reèiau – fabrikiniais in-strumentais.

instrumentas galëjæs paplisti Ukrainoje, Baltarusijoje irkitose buvusiose Sovietø Sàjungos respublikose42.

Lenkijoje cimbolai labiausiai paplitæ pietrytinëje ða-lies dalyje. Manoma, kad Mozûrijoje ðis muzikos in-strumentas iðpopuliarëjo, kai èia apsigyveno atvykëliaiið Vilniaus kraðto43. Lenkø muzikos instrumentø tyri-nëtojas Stanisùawas Olædzkis raðo, kad jau prieð 900 me-tø cimbolais buvo skambinama ansambliuose ir solo44.Ádomus mokslininko Williamo Nollo apraðytas Lenki-joje ir Ukrainoje þinomas paprotys, kai muzikantai pervestuves renka pinigus: „Pietryèiø Lenkijoje ir Pietva-kariø Ukrainoje pinigai buvo metami tiesiai á cimboløvidø45 (per rezonansines angas)“46.

Kaimyninëje Latvijoje ðis instrumentas vadinamascimbole, cimbale, cimbele ir cimbala. Labiausiai cimbo-lai paplitæ Latgaloje, Aukðþemëje ir Vidþemëje. Kapelo-se kartu su cimbolais buvo grojama vienu ar dviem smui-kais, armonika ir bûgnu47.

XIX a. kai kuriose Europos ðalyse prasidëjo masinëcimbolø gamyba. Londono firma Douglas & Co arbaJohn Grey & Sons naudojo ðachmatø pëstininkø formosatramëles. Ðis tipas iðpopuliarëjo Rytø Anglijoje. Prasi-dëjus masinei emigracijai, cimbolai netruko paplisti irJungtinëse Amerikos Valstijose. Èekø, vokieèiø, grai-kø, vengrø atsiveþti cimbolai padëjo jiems palaikyti sa-vo muzikinës kultûros tradicijos gyvybingumà48.

1912 m. Ðveicarijoje buvo organizuotas pirmasisCimbolø kongresas (Hackbrettler Kongress). Vëliau cim-bolø muzikos kongresai persikëlë á Vengrijà ir kitas ðalis.

Lietuviø cimbolø skirstymas

Pirmosios cimbolø iliustracijos rodo juos buvus pa-prastà citrà, kurios stygos muðamos lazdelëmis. Tik ge-rokai vëliau atsirado stygø dalijimo principas – panau-dotos atramëlës, leidusios iðplësti garsaeilio diapazonà.

Lietuvoje paplitæs cimbolø su dviem atramëlëmis tipas.Stygos dalijamos santykiu 2:3 ir derinamos taip, kadtarp jø susidarytø kvintos intervalas. Ið viso susidarotrys grojimui naudojamos eilës (dvi pilnos oktavos). Ðispoþymis bûdingas visiems Lietuvoje þinomiems cimbo-lams, o kitomis savybëmis jie skiriasi ir varijuoja labiau.

Pagal korpuso formà Lietuvoje þinomi dviejø tipøcimbolai: 1) trapecijos formos (7 pav.) ir 2) netaisyk-lingos trapecijos formos, kai vienas korpuso ðonas su-daro statø kampà (8 pav.). Pastarojo tipo instrumentøþinomi tik du pavyzdþiai, vieni ið jø – vaikiðki cimbo-lai49. Kas sumeistravo ðiuos instrumentus, nëra þino-ma. Trapecijos formos korpuso cimbolus galima suskirs-tyti smulkiau. Vienus bûtø galima vadinti ilgaisiais, okitus – trumpaisiais cimbolais50. Dalis ðiø muzikos in-strumentø yra pastebimai trumpesni ir platesni, korpu-so kampai – smailesni (taèiau nesiekia 45 laipsniø).

6 pav. Tradicinë Baltarusijos muzikantø kapelija

Mokslininkai laikosi skirtingø cimbolø atkeliavimoá dabartinæ Baltarusijos teritorijà prielaidø. Þymus bal-tarusiø dirigentas, cimbolininkas ir kompozitorius Jo-sifas Þinovièius (Èîñèô Æèíîâè÷) mano, kad „kolkas nëra tiksliai iðaiðkinta, ar cimbolus pasidarë vietosgyventojai, ar instrumentas á ðias teritorijas kunigaikð-tysèiø laikais pateko ið Vakarø Europos“38. Ukrainie-èiø mokslininkas A. Gumeniukas (À. Ãóìåíþê), aptar-damas cimbolø atsiradimo Ukrainoje prielaidas, neat-meta ir Baltarusijos varianto (istoriniø Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës teritorijø) – èia ðá instrumentà ga-lëjo atveþti vokieèiø feodalai XII–XIII a.39 Baltarusiø et-nomuzikologë Ina Nazina (Èííà Íàçèíà)40 mano, kadcimbolus á dabartinës Baltarusijos teritorijà galëjo atsi-gabenti èigonai. Kaip þinoma, èigonai á Lenkijà, o kar-tu ir á LDK, atsikëlë XV a. XIX a. viduryje Miros irNesvyþiaus apylinkëse gyveno daugybë èigonø, „kuriemuzikuodavo cimbolais, gitara, dambreliu ir bûbnais“41.

A. L. Loydas mini, kad cimbolai Vengrijoje ir Tran-silvanijoje galëjo atsirasti jau XVI a.; J. H. van der Me-eras mano, kad slavø kraðtuose cimbolai atsirado neRenesanso laikotarpiu, o XVIII ar net XIX a. Ið èia ðis

147


Skiriasi ir cimbolø stygø tvirtinimas. Jø galai galibûti pritvirtinti tik ðiek tiek pasvirai, gali bûti gulstesni(labiau horizontalûs) arba beveik vertikalûs. Pastarasisatvejis pasitaiko retai ir labiau bûdingas maþesniemscimbolams51. Gali skirtis ne tik instrumento forma, betir sudedamosios dalys – varþtai, atramëlës, lako arbadaþø spalva, rezonansiniø angø ornamentika, pagaliu-kai, korpuso daliø jungimo bûdai, stygø eiliø ir balsøeilëse skaièius.

Lietuvoje cimbolø stygø skaièius vienam garsui va-rijuoja nuo vienos iki septyniø (neuþfiksuota dviejø sty-gø cimbolø). Daþniausi keturiø stygø vienam garsui cim-bolai (uþfiksuoti 25 instrumentai). Trijø ir penkiø stygøvienam garsui gerokai retesni (4 ir 5) ir labai reti viens-tygiai bei septynstygiai cimbolai (1 ir 3). Vilniaus krað-to cimbolai daþnai turi nevienodà stygø skaièiø eilëse.Daþniausiai kinta kas antroje eilëje iðdëstytø stygø skai-èius, pvz., 2 ir 4, 4 ir 5 arba 2 ir 552 stygos.

Tyrimo metu uþfiksuoti cimbolai turi nuo 11 iki 20stygø eiliø. Populiariausi yra 12 ir 14, ðiek tiek maþiaurandama 15, 16, 17 stygø eiliø instrumentø. Uþraðytipavieniai 11, 13 ir 20 stygø eiliø atvejai. Ðvenèioniø irIgnalinos r. daþnesni 12 ir 14 (15) stygø eiliø cimbolai,Pietø Lietuvoje labiau paplitæ 12 ir 15 (16), o Vilniauskraðte populiariausi 12–1553 ir 17 stygø eiliø cimbolai.

Daþniausiai korpuse iðpjaunamos dvi rezonansinësangos, taèiau uþfiksuota cimbolø ir su keturiomis rezo-nansinëmis angomis (tai gerokai platesni cimbolai, pvz.,Jono Petrausko cimbolø plotis 48 cm, o áprastø – apie35 cm)54, þinomas vienas atvejis netgi su viena anga(Dieveniðkiø k.).

Varþtai, kitaip dar vadinami sraigtais arba ðriubais,anksèiau buvo daromi kalviø. Kalviø darbo varþtai bûdavo

7 pav. Galgiø k. cimbolai

8 pav. Cimbolai ið Palemono

12 pav. Atvirojo tipo atramëlës

trijø tipø, tarpusavyje jie skiriasi stygos uþkabinimo(pritvirtinimo) bûdu – pirmu atveju tai skylutë (9 pav.),antru – ákirtimas ið virðaus (10 pav.) ir treèiu – ákirtimasið ðono (11 pav.).

Ketvirtas tipas – fabrikinës gamybos varþtai, cimbo-lams imami ið jaunesniø instrumento giminaièiø – pia-nino arba fortepijono.

Atramëlës, kitaip vadinamos pastaukomis, podstav-komis, skyla á dvi grupes – atvirojo ir uþdarojo tipo. Ðiedu tipai vienas nuo kito skiriasi tuo, kad pirmuoju at-veju ant atvirø atramëliø uþdëtas strypas su atramëlesusilieèia tik toje vietoje, kur styga eina per virðø, oantruoju, t. y. uþdarojo tipo atramëlëse, strypas su atra-mële jungiasi iðtisai. Pastarojo tipo atramëliø kur kasmaþiau, matyt, ir dël to, kad tokias sunkiau padaryti.

Pirmàjá ir antràjá atramëliø tipus galima suskirstyti átris vienodus pogrupius. Jie skiriasi atramëlëse esanèiøertmiø stygoms prakiðti formomis. Jos bûna keturkam-pës, apskritos ir ovalios. Populiariausi yra cimbolai suatviromis keturkampëmis atramëlëmis – jie sudaro pu-sæ visø vizualiai uþfiksuotø instrumentø, kuriuose áma-noma nustatyti atramëlës tipà.

Treèdalá55 visø atramëliø sudaro atvirojo tipo ap-skritos ir ovalios atramëlës (12 pav.). Uþdarojo tipo at-ramëliø maþiau nei penktadalis. Èia taip pat pasitaiko

9 pav. – Kalvio P. Lenio varþtas; 10 pav. – I. Gumbrio cimboløvarþtai; 11 pav. – Galgiø k. cimbolø varþtai


148

keturkampiø, apskritø ir ovalo formos atramëliø skyliø(13 pav.). Neáprastos J. Klimavièiaus cimbolø atramë-lës. Galima sakyti, kad tai apverstos keturkampio for-mos atvirojo tipo atramëlës. Lietuvoje uþfiksuota ir ðach-matø pëstininko formos atskirai slankiojanèiø atramë-liø56. Nuotraukoje matyti centro link paslinkta þemiau-sios stygos atramëlë, greièiausiai toks sprendimas pa-lengvina instrumento derinimà (nereikia traukti visosatramëlës).

Petras Krièena, pasakodamas apie savo paprastuo-sius pagaliukus, stebisi: „Dabar, þiûru, kitap pasdarëþmonës, kad ðiti galai [pirðtams ákiðt] muða, baltarusið-ki kiba“57. Taip pat buvo pagaliukø, kurie lenkimo vie-toje (beveik paèiame gale) sudaro ðiek tiek didesná nei90 laipsniø kampà58.

Daugiausiai varijuoja rezonansiniø ertmiø ornamen-tai. Ðiuo atþvilgiu cimbolai labiausiai panaðûs á kankles.Kaip bus matyti vëliau, dauguma cimbolø rezonansiniøangø tipø sutampa su kankliø rezonansiniø iðpjovø ti-pais. Visi cimbolø ornamentai yra apskritimo formos.Lietuvoje ryðkiau iðsiskiria keturi cimbolø rezonansi-niø iðpjovø tipai59:

1. Tuðèias apskritimas.2. Kryþius: a – kryþius (16a pav.); b – kryþius rom-

bas (16b pav.).

13 pav. Uþdarojo tipo atramëlës

Cimbolø pagaliukø bûna labai ávairiø, vis dëlto ið-ryðkëja dvi pagrindinës jø grupës. Pirmoji grupë yraþymiai didesnë. Tai: a) paprastieji, arba „ðakelës“ tipo,(14 pav.) ir b) „ðaukðto“ formos pagaliukai (15 pav.).Pirmieji daþnai bûdavo daromi ið ðakelës, jie sudarodaugiau nei keturis penktadalius visø uþfiksuotø paga-liukø. Antrøjø turime tik keletà pavyzdþiø – tai lazdelë,kurios galas ðiek tiek iðlenktas, tuo iðlenkimu ir suduo-dama per stygas.

14 pav. „Ðakelës“ tipo pagaliukai

15 pav. „Ðaukðto“ formos pagaliukai

Abiejø grupiø pagaliukus dar reikëtø suskirstyti áturinèius skylutes pirðtams ákiðti ir be skyluèiø. BalioValentos pagaliukai tokias skylutes turëjo net dvi. Uþ-fiksuoti vieninteliai fabrikinës gamybos pagaliukai. JuosMinske pirko Stasys Augulis. Nuo kitø ðie skiriasi tuo,kad iðpjova yra tame pagaliuko gale, kuriuo muðamaper stygas.

3. Segmentinë þvaigþdë: a – keturiø lapø (17a pav.);b – penkiø lapø inversija; c – ðeðiø lapø (17b pav.); d –ðeðiø lapø su apvadais (17c pav.); e – ðeðiø lapø inversi-ja (17d pav.)60; f – aðtuoniø lapø (17e pav.); g – septy-niø lapø.

16a pav. 16b pav.

17a pav. 17b pav. 17c pav.

17d pav. 17e pav.

4. Taðkuèiai: a – ðeðiø skyluèiø su centru (18a pav.);b – aðtuoniø skyluèiø su centru (18b pav.); c – dviejøratø skyluèiø su centru (18c pav.).

18a pav. 18b pav. 18c pav.

149


Taip sugrupavus rezonansines iðpjovas, lieka tik po-ra ornamentø, kuriuos sunku priskirti prie kurios norsgrupës: senøjø Igno Gumbrio cimbolø rezonansinës ert-mës greièiausiai buvo aptrauktos medþiaga, vieni cim-bolai rasti su iðlûþusiu ornamentu. Prie kurios nors gru-pës sunku priskirti ir dvejus cimbolus sudëtingesniaisornamentais (gali bûti, kad tai vieno meistro braiþas),vienas instrumentas rastas pas Piotrà Kaèianovská, o ki-tas yra LMTA Etnomuzikologijos katedros muziejuje(19 pav.)61.

jos paplitimo arealu. Akivaizdu, kad ir vienam, ir kitaminstrumentui bûdingiausias segmentinës þvaigþdës orna-mentas, ið dalies sutampa taðkuèiø ornamento paplitimoteritorija, taip pat pastebëti to paties ornamento nyki-mo ið rytø á vakarus67 ir ið rytø á pietus dësningumai.

Cimbolø sandara ir meistravimo tradicijos

Cimbolai – muzikos instrumentas, kurá daþniausiaisusimeistraudavo patys muzikantai arba netoliese gyve-nantys instrumentø meistrai. Fabrikinës gamybos in-strumento Lietuvoje neuþfiksuota – visi cimbolai rankødarbo. Adutiðkio kraðto cimbolininkas Stasys Rumbu-tis pasakojo, kad muzikantai cimbolus pasidarydavo irperdarydavo patys, nors konkreèiø pavardþiø nenuro-dë. Ðiame kraðte þinomi trys cimbolø meistrai – tai Ro-mualdas Burokas (Lasiðkiø k., Ðvenèioniø r.), AlfonsasPaukðtë ir kalvis Petras Lenys (Jakeliø k., Ðvenèioniø r.).Nemaþai muzikantø cimbolus yra pasidaræ patys.

Instrumento gamyba gana sudëtinga, þmogui, norin-èiam já pasidaryti, reikia turëti tam tikros medþio irmetalo apdirbimo patirties. Meistraujant cimbolus neap-sieita be kalviø pagalbos. Jø buvo praðoma nukalti á kor-pusà ásukamus kuoliukus (S. Paukðtë, Valiûkø k., Adu-tiðkio vls.). Kai kurie meistrai ásigudrindavo panaudotiseno pianino ar rojalio verþiklius (J. Valiukevièius, Strai-giø k., Lazdijø r.), kurie ið principo nuo cimbolø kuo-liukø niekuo nesiskiria.

19 pav. Dieveniðkiø k. cimbolø ornamentas

Labiausiai paplitæ ðeðialapës segmentinës þvaigþdësornamentai (17b ir 17c pav.), jie puoðia beveik treèdalávisø muzikos instrumentø. Jei suskaièiuotume visas cim-bolø segmentines þvaigþdes, tai jos sudarytø daugiau neipusæ visø uþfiksuotø cimbolø ornamentø. Po aðtuone-rius taip ornamentuotus cimbolus uþfiksuota pietø irrytø Lietuvoje, treji cimbolai rasti Vilniaus kraðte. Ðisrezonansiniø iðpjovø tipas yra daþniausias ir kankliømeistravimo tradicijoje. Etnomuzikologës Rûtos Þars-kienës 1995 m. atliktø tyrimø duomenimis, segmenti-nës þvaigþdës ornamentas sudaro daugiau nei pusæ visøLietuvoje uþfiksuotø kankliø ornamentø62.

Pagal gausumà toliau eina ávairûs taðkuèiø ornamen-tai. Ðie daþniausi Rytø Lietuvos meistrø muzikos in-strumentuose. Po vienà uþfiksuota Vilniaus kraðte ir Klai-pëdoje63. Rytø Lietuvoje þinomas ir miðrus – segmenti-nës þvaigþdës su taðkuèiais tipas. Taðkuèiø ornamentotipas bûdingas ir kanklëms – labiausiai jis paplitæs ðiau-rës rytø Lietuvoje64.

Kita taip pat didelë grupë – apskritimo formos tuð-èiavidurës rezonansinës angos, jø daugiausia pietø Lie-tuvoje. Reèiausias ið visø tipø – kryþiaus formos orna-mentas, jis taip pat ið pietø Lietuvos65. Kanklës su kry-þiaus formos rezonansine iðpjova uþfiksuotos vieninte-lës – ðiaurës rytø Lietuvoje66.

Apibendrinant galima tvirtinti, kad dabartinëje Lie-tuvos teritorijoje þinomø cimbolø rezonansinëms an-goms bûdingiausi ðeðialapiai, taðkuèiø ir tuðèiaviduriaiornamentai. Kur kas maþiau kryþiaus ar sudëtingesnësformos ornamentø. Apþvelgus cimbolø ornamentikà, ras-ta ir tam tikrø bendrumø su kankliø ornamentika bei

20 pav. Cimbolø sandara

Cimbolai susideda (20 pav.) ið trapecijos formos dë-þës, kurios galuose ástatomos masyvios kieto medþio trin-kos (á jas sukami verþikliai), ið atramëliø su metaliniaisstrypais, metaliniø verþikliø, vinuèiø, stygø ir pagaliu-kø. Paèiame korpuse, po atramëlëmis (stygø tempimuiatlaikyti), tarp virðutinës ir apatinës dekø, áremiamosdvi skirtingø formø „ðirdelës“68, kartais – kad cimbolaibûtø tvirtesni – viduje átaisoma blankë 69. Nemaþiausvarbi cimbolø dalis yra pagaliukai. Jie, kaip ir pats in-strumentas, daromi ið ávairaus medþio, uþfiksuotas at-vejis, kai pagaliukai buvo iðpjauti ið per karà nukritusiolëktuvo piloto kabinos organinio stiklo70.


150

Kadangi Lietuvoje fabrikinës gamybos cimbolai ne-ásitvirtino, kiekvienas instrumentas skiriasi ávairiais pa-rametrais, sunku bûtø rasti du vienodus. Net ir to pa-ties meistro padaryti cimbolai skiriasi rezonansiniø ert-miø ornamentais, mediena ir kt., nors, kita vertus, meist-rai cimbolus darydavo daþniausiai nusiþiûrëjæ á jau esa-mus toje vietovëje instrumentus71.

Labiausiai varijuoja korpuso, verþikliø ir pagaliukødydþiai bei formos, rezonansiniø ertmiø ir atramëliøpieðiniai, bendras stygø skaièius ir stygø vienam garsuiskaièius, skiriasi ir mediena, ið kurios daromi cimbolai.Pavyzdþiui, instrumento dydis ilgiausioje vietoje varijuojanuo 52 cm (neþinomo meistro vaikiðki dvylikos stygøcimbolai72) iki 100 cm ir daugiau. Galima sakyti – be-veik dvigubai.

Visi muzikantai (iðskyrus Stasá Skrabulá) turëjo ar tebe-turi daugiau nei vienus cimbolus. Ið trisdeðimt su virðumuþraðytø cimbolininkø daugiau nei treèdalis instrumen-tà pasidarë patys. Ðis skaièius galëtø bûti dar didesnis,deja, uþraðytø muzikantø duomenys ne visada iðsamûs.

J. Lechovickas pirmuosius cimbolus labai brangiaipirko po Antrojo pasaulinio karo, vëliau jam instrumentàpadovanojo vieno cimbolininko sûnus, dar kitus gavodovanø ið kaimo kultûros namø. Ðiuo metu J. Lecho-vickas tebeskambina tais paèiais þymaus cimbolininkoKlemenso Pundþio sûnaus dovanotais cimbolais (21 pav.).

S. Rumbuèio cimbolai atveþti ið dabartinës Baltarusijosteritorijos Varapajevo apylinkës. Tose paèiose (Adutið-kio) apylinkëse garsëjo muzikantas ir cimbolø meistrasRomualdas Burokas. Ðiuo metu jo cimbolus restauruojaVladas Valacka.

Alytaus kraðte uþfiksuoti du cimbolø meistrai. Pir-masis – muzikos instrumentø meistras Vladas Stepona-vièius ið Jasinskø k., be cimbolø (22 pav.), yra pasida-ræs smuikà ir dièkæ (basetlæ). Þinomas muzikantas Pet-ras Krièena yra padaræs dvejus cimbalus. Po kariuome-nës, nusiþiûrëjæs á krikðto tëtës cimbalus, pabandë dary-ti pats, taèiau pirmieji cimbolai jam nelabai patikæ. Pokurio laiko pasidarë antrus. Cimbalus buvo pasidaræs irP. Krièenos vyresnysis brolis. Dar vienø cimbolø, rastøAlovës vls. miðke, meistras neþinomas.

21 pav. Klemenso Pundþio cimbolai

Ðvenèioniø kraðte bene daugiausia ðiuo instrumentuskambinanèiø muzikantø. Perðasi iðvada, kad ir meist-rø turëjæ bûti ne kà maþiau. Deja, duomenø apie muzi-kos instrumento meistravimà labai negausu. Vaikûèiøk. muzikantas ir meistras Ignas Gumbrys ðiuo metu tu-ri dvejus cimbolus: vieni pagaminti neþinomo meistro1938 m., kitus, jau vëliau, pasidarë pats. Skambina tiksenuoju instrumentu. Ið viso per muzikanto rankas per-ëjo ketveri cimbolai. Pirmus sulauþë, antrus padarë vai-kaitei, treèius sau (bet jais negroja), ketvirtais, jau mi-nëtais, pats groja.

Stasio Paukðtës cimbolus padarë kaimynystëje gyve-nantis kalvis Petras Lenys – ne tik cimbolø, bet ir smuikømeistras. S. Paukðtës brolis, cimbalistas Antanas, taip patdarë cimbolus. Adutiðkio vidurinës kartos muzikanto

22 pav. Vlado Steponavièiaus cimbolai ir kiti muzikos instrumentai

Daugiausia þiniø apie cimbolø meistravimà mus pa-siekë ið Lazdijø kraðto. Duomenys uþraðyti Meteliø, Sei-rijø ir Veisiejø vls. Smuikininkas Viktoras Valiukevi-èius (g. 1883, Babrø k.) darë cimbolus. Jo sûnus JonasValiukevièius taip pat yra pasidaræs cimbolus ir smui-kà. Pirmus cimbolus jis pagamino 1938 m. ir atidavëbroliui. Antrus pasidarë sau, po metø. Paskutinius cim-bolus padarë 1960 m. (23 pav.).

23 pav. Jonas Valiukevi-èius rodo, kaip skambinocimbolais

151


Veisiejø cimbolininkas Jonas Petrauskas pirmus cim-bolus susimeistravo dar mokydamasis pradinëje mokyk-loje. Ið viso padarë trejus. Paskutinis meistro instru-mentas iðsiskiria keturiomis iðraiþytomis saulutëmis (vie-toj áprastø dviejø) ir neáprastai dideliu ploèiu (46 cm).

Nevisiðkai aiðki to paties kraðto muzikanto Balio Valen-tos cimbolø autorystë. Balys Buraèas (BBN 3760) raðo,kad cimbolus B. Valenta pasidarë pats (nusiþiûrëjæs iðkitø), o Zenonas Slaviûnas – kad instrumentas pirktasið cimbolininko, berods, ruso (LTR 2017, p. 1). TaèiauB. Buraèas (BBN 3760) pabrëþia: „Valenta Balys kartuyra ir þymus cimbolø meistras. Jis daug kam yra dirbæscimbolus. O cimbolus gali gerus padaryti tik prityræscimbolininkas, o ne bet kas.“ Kadangi Z. Slaviûnas mu-zikantà uþraðinëjo metais vëliau, galëjo bûti taip, kadB. Valenta skambino jau kitais cimbolais. „Instrumen-tas 20–30 metø senumo“, – raðo Z. Slaviûnas (LTR 2017,p. 4). Tai dar viena prieþastis manyti, kad Z. SlaviûnuiB. Valenta grojo ne savo darbo cimbolais. O nuotraukøautoriaus B. Buraèo apsilankymo metu uþfiksuoti pa-ties B. Valentos daryti cimbolai (24 pav.).

cimbolai, kuriø kiekvienam garsui iðgauti skirtos pen-kios stygos. Muzikantas ið viso padarë penkis tokiusinstrumentus.

Be muzikavimo ir meistravimo, P. Kaèianovskis cim-bolus ir taiso. 2006 m. geguþës mënesá lankantis jo na-muose, skirtinguose kambario kampuose stovëjo dvejiþmoniø atneðti taisyti penkiastygiai ir ðeðiastygiai cim-bolai. Vienuose ið jø yra speciali skylutë, á kurià, matyt,buvo metamos monetos. Pasak P. Kaèianovskio, norintpadaryti cimbolus, „reikia ánirtingai darbuotis dvi sa-vaitëles“. Ádomiai cimbolø meistras ávertina savo darbàbei galutinæ cimbolø kainà: „<...> paskaièiuokite, kiekverþikliø po 2 litus, stygos – ðimtas, darbas – tai jausavaime suprantama, medþiagos – 30 litø, dirþas (ið au-tomobiliø saugos dirþø – M. K.) – 5 litai. Juk reikiatiksliai þinoti, kur statyti vidines atramëles, iðmatavi-mus...“ (26 pav.).

24 pav. Balys Valenta skambina paties sumeistrautais cimbolais

Ádomi Pilviðkiø k. gyventojo Broniaus Vasiliauskocimbolø istorija. Ðtai kà pasakoja pats meistras: „Aðjuos pasidirbau ið vokiðko fortepijono. Kai këlëmës èia,nebuvo kur padët. Tai stovëjo paðiûrëj, gal kiek apsilu-po nuo lietaus. Ið to sudraskiau, tai pasidariau ðitus [cim-bolus]. Tai èia medis vokiðkas. Ið bele ko padarai, taitaip neskamba, tai tokio garso neturi.“ Cimbolus nusi-þiûrëjo ið svainio ir kaimyno instrumentø73.

Vilniuje gyvenantis gervëtiðkis Stasys Augulis (ið Rim-dþiûnø k.) cimbolus gavo ið vieno profesoriaus, kuriopavardës neatsimena. Jis spëjo, kad instrumentui galibûti daugiau nei 100 metø, já pagamino „profesoriausdiedukas“ (25 pav.). S. Augulio tëvas Mykolas taip patdarë cimbolus.

Per cimbolø meistro ir muzikanto Piotro Kaèianov-skio ið Rudaminos rankas perëjo bene daugiausia cim-bolø. Paskutinius padarë 2006 m. kovo mënesá. Tai

25 pav. Gervëtiðkis Stasys Augulis skambina cimbolais

26 pav. Vilniaus kraðto cimbolininkas Piotras Kaèianovskis


152

Galai, virðus, apaèia ir ðonai. Cimbolø korpusassusideda ið keturiø pagrindiniø daliø: virðaus, apaèios,ðonø ir galø. P. Lenio cimbolø galai padaryti ið berþo,virðus – ið eglinës seno namo lubø lentos, apaèia – fane-ra, skersinës (ðonai) priekyje ir gale – ið uosio. I. Gumb-rys galus vadina kampais. S. Valacka (Adutiðkio vls.) cim-bolø dalis vadina virðus, apaèia ir galai. J. Valiukevièiuspaties darytø cimbolø virðutinæ dekà vadina virðutiniudugnu, apatinæ – apatiniu dugnu. 1960 m. cimbolø vir-ðus ir ðonai padaryti ið eglës, apaèia – ið klevo.

Z. Slaviûnas daug dëmesio skiria B. Valentos cim-bolø meistravimui (LTR 2017, p. 4): „Cimbolus daro iðberþo, grûðios arba kitokio medþio. Galus deda ið berþo,kad neskiltø nuo sraigtø. Valentos cimbolai padaryti iðklevo. Virðutinë lenta, kaip paprastai – ið eglës (be ða-kø).“ Korpusas klijuotas.

P. Krièenos dabartiniø cimbolø ðonai – klevo, virðus –eglës, apaèia – puðies, galai – uosio. S. Augulio neþino-mo meistro cimbolø virðus ið eglës, apaèia ið puðies.

Vidinës atramëlës. S. Paukðtës cimboluose vidiniøatramëliø nëra. Vietoj jø – „kad neriestø stygos“ – iðvidaus priklijuota uosinë blankë (skersinis). MeistroR. Buroko cimbolø viduje, po atramëlëmis, buvo árem-tos dvi vidinës atramëlës (27 pav.). P. Krièenos cimbo-lø viduj dedamas pastiprinimas, savotiðkos ðirdelës, pa-dedanèios korpusui áveikti stygø tempimo jëgà.

Stygos, verþikliai ir vinutës. Lietuvoje uþfiksuoticimbolai vienam balsui turi nuo vienos iki ðeðiø stygø(nëra tik dviejø). Daugiausia instrumentø (daugiau neidu treèdaliai visø uþfiksuotø) yra keturiø stygø vienambalsui. Ðie cimbolai paplitæ visoje Lietuvoje. Likusiàdalá beveik perpus pasidalija cimbolai su trimis ir pen-kiomis stygomis vienam balsui. Penkiastygiø ðiek tiekdaugiau. Dveji cimbolai uþfiksuoti ðeðiø stygø ir vieni –vienos stygos vienam balsui. Ðeðiastygiu instrumentuskambino J. Petrauskas ið Veisiejø (28 pav.), kiti buvoatneðti remontuoti meistrui P. Kaèianovskiui. Cimbo-lai su viena styga vienam balsui – vieninteliai vaikiðkiLietuvoje – turi dvylika stygø.

27 pav. Cimbolø meistro Romualdo Buroko padirbtos vidinësatramëlës

Pastaukos (atramëlës). S. Paukðtë jas vadina pa-staukëm. J. Valiukevièiaus cimbolø atramëlës ið klevo(galima ir ið àþuolo), ant jø reikia uþdëti metaliná strypelá(ðiuo atveju tai dviraèio rato stipinas). „B. Valentos cim-bolø atrama [atramëlë] sudaryta ið medþio ir drato (sto-resnës vielos). Atrama (podstavka) iðpjaustyta – ið visosusidaro septyni iðkilimai. Virð kiekvieno iðkilimo einastygø grupë (po 4 stygas vienodo aukðtumo), o drataspertiestas virðum visø septyniø slanksteliø“74. P. Krièe-nos cimbolø pastaukos ið klevo.

28 pav. Jonas Petrauskas skambina ðeðiastygiais cimbolais

I. Gumbrys pasidarë cimbolus su trimis kiekvienamgarsui skirtomis stygomis, o senieji cimbolai pagamintitaip, kad kiekvienam garsui tenka po keturias stygas.Pats muzikantas stygø skaièiø nusako tokiais þodþiais:„dvylika posmø po keturias“. Ðiø cimbolø verþikliai kal-vio darbo.

J. Valiukevièiaus cimbolø verþikliai paimti ið senorojalio (pianino). B. Valentos cimbolø gale ásukti gele-þiniai verþikliai. Stygø pritvirtinimas kitame cimboløgale – ið vinuèiø. Gráþæs ið tremties, S. Skrabulis radoapniokotus cimbolus, verþiklius pasidarë pats, stygas at-siuntë LLKC darbuotojas Arûnas Lunys. P. Krièenoscimbolø verþikliai ið pianino, vinutës ið vielos, stygos iðtelefono laido.

B. Vasiliauskas varþtus iðëmë ið seno vokiðko forte-pijono, stygas kadaise buvo pasidaræs ið telefono laido,dabar – ið plieninës vielos. S. Augulis verþiklius vadinaðriubais. Stygas pirkdavo Minske, ten jos taip ir vadino-si – „cimbolø stygos“.

Lakavimas ir daþymas. Daugiausia Lietuvoje uþ-fiksuota bespalviu arba tamsinanèiu laku padengtø cimbo-lø. Ne kà maþiau yra tamsiai ruda ir raudona spalvadaþytø instrumentø. S. Rumbutis cimbolus baltai perdaþëpats – prieð tai jie buvo raudoni. B. Valentos cimbolø

153


ðonai ir beveik visas instrumentas nudaþytas vidutinioraudonumo spalva. J. Valiukevièiaus cimbolai rudos spal-vos, iðskyrus ðonus, kurie nudaþyti juodai.

Pagaliukai. J. Lechovicko lazdelës padarytos ið pa-prasèiausiø ðakeliø. Z. Slaviûno minimi B. Valentoscimbolø „plaktukai-pagaliukai“ ið berþo. S. Skrabulis pa-galiukus taip pat pasidarë ið berþo. P. Krièena pagaliu-kus pasidarë pats. Bûdavo, kad nulûþta. Formà sugalvo-jo pats. B. Vasiliausko pagaliukai ið uosio. S. Auguliocimbolø lazdelës pirktos Minske. Muzikantas ið vienospusës jas aptraukë oda, kad garsas bûtø minkðtesnis irtylesnis. Ádomios P. Kaèianovskio cimbolø lazdelës. Jaspasidarë 1943 m. ið netoliese nukritusio lëktuvo pilotokabinos organinio stiklo langø. Lazdeles su savimi ne-ðiojasi iki ðiol. Tiesa, vëliau muzikantas prasitarë, kadgeriausia lazdeles daryti ið kietmedþio – klevo arba uosio.

Derinimas

Lietuviø cimbolai daþniausiai derinami kvintos in-tervalu. Skiriasi tik paties garsaeilio iðsidëstymas (pa-grindinis tonas), þemiausios ir aukðèiausios gaidos, taippat nuo to priklausantis skambinimo bûdas. Paèiø cim-bolø derinimas yra sudëtingas ir ilgas procesas. Neganato, kad instrumentas yra plataus diapazono, kiekvienamgarsui èia gali kliûti nuo vienos iki ðeðiø stygø. Lietuvo-je daþniausi keturbalsiai cimbolai. Esamais duomeni-mis, jie sudaro du treèdalius (25) visø instrumentø.Daugmaþ po lygiai uþfiksuota tribalsiø (4) ir penkiabal-siø (5) cimbolø. Þinomi dveji ðeðiabalsiai ir vieni vien-balsiai cimbolai.

Gana iðsamiai derinimo subtilybes mini Z. Slaviû-nas, apraðydamas B. Valentos muzikavimà: „Cimboløsuderinimà tikrina arba ir „derina“ ið deðinës atramospusës á kairæ kvintëmis. Kur ko trûksta – reguliuoja at-rama, kuri lengvai duodasi ne tik pastumt, bet ir á ðonàpalenkti. Tad, pvz., norint suderinti kairiosios pusësaukðtàsias ir þemàsias stygas, reikia pastumdinëti vidu-rinæ atramà, ant kurios guli stygos. Stygø ið viso ketu-riolika (po 4 kiekvienam tonui)“75. L. Bielinis, apraðy-damas J. Telyèëno cimbolus, pamini ir tikslø stygø de-rinimà:

„Deðinë eilë nuo apaèios á virðø – g, a, h, cis1, d1,e1, fis1, g1;

Vidurinë eilë nuo apaèios á virðø – c1, d1, e1, fis1,g1, a1, h1, c2;

Kairë eilë nuo apaèios á virðø – g1, a1, h1, cis2, d2,e2, fis2, g2.“76

P. Krièena cimbolø derinimo svarbà vertino taip:„Net jeigu jis [kitas muzikantas] nemoka nusistyguot jø[cimbolø], jau neskaitau, kad cimbolininkas [ðiaip va-dina „cimbalistas“]“77. I. Gumbrys uþraðymo metu ne-buvo patenkintas cimbolais. Taèiau po to, kai instru-

mentà suderino E. Vyèinas, labai dþiaugësi ir sakë, kad„gerai“. Tà patá sakë ir J. Lechovickas. Norint geraisuderinti cimbolus ir ið perskirtos stygos skirtinguosegaluose iðgauti kvintà, „reikia su kûjeliu pakalt“ atra-mëlæ. Gale, kuriame stygos tvirtinamos vinutëmis, ákal-ta keletas papildomø viniø, kuriomis galima derinti pri-spaudþiant stygas. S. Rumbuèio cimbolø suderinti aukð-èiau nei in f neiðeina. J. Valiukevièius cimbolus derin-davo pagal lia garsà78.

B. Vasiliauskas stygø skaièiø nusako taip: „64 stygosir po keturias turi visos vienà balsà“. Jeigu armonikaimdavo bosuoti, tai S. Augulis pereidavo ant aukðtø sty-gø. Plonesnes stygas tvirtindavo virðuj, storesnes – apa-èioj. Cimbolai gerai skamba tada, kai uþgautos stygosdar ilgai aidi79.

Cimbolai Lietuvoje daþniausiai derinami diatonið-kai. Skiriasi tik pagrindinio tono aukðtis ir nuo jo pri-klausanti tonacija. Populiariausi yra D 80, F 81, G 82 irA 83 derinimai, uþraðytas vienas C 84 derinimas85. Daþ-niausiai cimbolai derinami taip, kad pirmos keturiosstygos (pradedant nuo aukðèiausio garso) kairëje pusëjeir pirmos keturios stygos per vidurá sudarytø pilnà vie-nos oktavos diatoniná garsaeilá. Likusi garsaeilio dalisiðsidësto deðinëje cimbolø pusëje. Toliau pateikiamianksèiau minëti daþniausiai pasitaikantys cimbolø gar-saeiliai:

Neretai cimbolininkai, matydami, kad vien papras-to diatoninio derinimo gali neuþtekti, penktà (nuo vir-ðaus) stygà suderina ðiek tiek aukðèiau. Antai I. Gumb-rys savo cimbolus suderino taip, kad galëtø, kur reikia,pirmàja styga paskambinti paprastà sol, o kitur penktà-ja styga – paaukðtintà sol. Taip atsiranda ne tik paaukð-tintas sol, bet ir papildomas paaukðtintas re. Po tokiàpapildomà stygà turi ir P. Krièena. Taip dvigubai daþ-nai derinami ir cimbolai, kuriais skambinama su ar-monika.


154

Skambinimo tradicija

Kaip iðmoko skambinti. Muzikantai cimbolaisskambinti daþniausiai iðmokdavæ dar vaikystëje, ið savotëvø, broliø, kaimynø ar tiesiog stebëdami kitus muzi-kantus. Ágimtas vaiko imlumas, artimiausioje aplinkojevykstanèiø procesø stebëjimas ir perëmimas – pagrin-diniai tradicijos paveldëjimo principai.

Cimbolininkas Jonas Lechovickas cimbolus muðtipradëjo vaikystëje, kai Gilûtos buvo okupuotos lenkø.Pradþios mokykloje veikë jaunimo bûrelis, ten buvo ágytiir pirmieji skambinimo cimbolais ágûdþiai86. Girutið-kës k. (Ignalinos r.) gimæs Kazimieras Blaþevièius, JonoLechovicko mokinys, apie savo muzikavimo pradþià pa-sakoja taip: „Kadaise iðgirdæs cimbolø skambesá, juo„apsirgau“, ëmiau lankytis Gilûtose pas Jonà Lechovic-kà – mokytis.“87

Feliksas Lopinys cimbolais skambino „nuo ma-þens“88. Leonas Mikasënas skambinti iðmoko 1937 m.89

Ignas Gumbrys pirmuosius cimbolus ásigijo bûdamasðeðiolikos metø. Skambinti iðmoko pats, ðokius ir me-lodijas nusiklausë ið kitø muzikantø: „Að ið kito, savoneturëdamas, iðmokau grot, klausà gerà turëjau...“90

Leopoldas Adomëlis skambinti iðmoko pats, bûdamastrylikos91. S. Paukðtë cimbolais skambinti pramoko iðbrolio, bet daugiausia grodavo armonika92. Jaunesnëskartos cimbolininkas S. Rumbutis muzikavimo tradi-cijà perëmë ið senøjø Adutiðkio kraðto muzikantø. Darvaikas bûdamas, sukviesdavo draugus á paupá ir groda-vo savo malonumui93.

J. Valiukevièius skambinti cimbolais iðmoko ið tëvoViktoro94. J. Petrauskas – Veisiejø pradinëje mokyklo-je, tuo pat metu pasidarë ir pirmus cimbolus95.

B. Buraèo uþraðytas B. Valenta (g. 1912 m.) ávairiømedþio darbø iðmoko ástojæs á Seirijø staliø mokyklà, ovëliau, „ásiþiûrëjæs á gero cimbolininko cimbolus, pasi-dirbæs tokius pat sau“. 1931 m., jau turëdamas cimbo-lus, skambinti mokësi ið kitø muzikantø96. Z. Slaviû-nas, lyg ir patikslindamas, raðo, kad B. Valenta cimbo-lais iðmokæs skambinti savo gimtinëje ið apylinkës kai-mynø, apie 1930 m.97

S. Skrabulis cimbolais skambinti iðmoko paskiau-siai (t. y. po to, kai iðmoko groti lûpine armonikële irarmonika), pusbernis bûdamas. Vincentas KazimierasSvitojus (g. 1934 m.) cimbolais skambinti iðmoko iðtëvø ir seneliø, Þaliosios ir Garnabûdþio kaimø muzi-kantø. Net dvi senøjø Þaliosios k. muzikantø nuotrau-kos paskelbtos M. Baltrënienës ir R. Apanavièiaus „Lie-tuviø liaudies muzikos instrumentø þinyne“. Abiejose –muzikantai, skambinantys cimbolais98.

Pilviðkiø k. muzikantas B. Vasiliauskas skambintiiðmoko pats: „Pasiklausiau, niekas nemokino, pats ið-mokau grot“, – sako jis99. Rimdþiûnø kaime 1922 m.

gimæs gervëtiðkis S. Augulis cimbolais skambina nuoaðtuoneriø metø. „Dar man cimbolus veþiojo, o að tik-tai grojau. Jei reikia vaþiuot á baþnyèià, tai mane palie-ka su cimbolais ir tik su armonika vaþiuoja“. Kaip mu-zikantas dalyvavo kone ðimte vestuviø (daugiausia 1937–1939 m.). Eidavo ten, kur pakviesdavo, – ir á baltaru-siðkas, ir á lietuviðkas vestuves. Vienà kartà teko skam-binti net netoli Vilniaus: be armonikos ir cimbolø, an-samblyje grieþë ir smuikininkas.

P. Kaèianovskis pradëjo skambinti bûdamas ðeðioli-kos. Mokësi pas cimbolininkæ Marijà Juraloviè, gyve-nanèià uþ penketo kilometrø nuo jo kaimo. Tai vienin-telis atvejis, kai skambinti cimbolais mokë moteris. Kiekpramokæs, P. Kaèianovskis pasidarë vestuviø muzikantu.

Pirmas instrumentas. J. Lechovickas pirmus savocimbolus ásigijo tik 1945 m. uþ du litrus naminukës.Deja, ðie jam netiko. Kai juos pardavë, kitus padova-nojo pusbrolis. „Taip ir nepavyko jø atsikratyti“, – juo-kauja dëdë Jonas100.

Vidurinës kartos muzikanto K. Blaþevièiaus pirmie-ji cimbolai buvo valdiðki. Tik po kurio laiko, neðdamaspo skvernu instrumentà visam laikui atiduoti Ignalinosetnokultûros centrui, muzikantas sutiko þmogø, kuris,pamatæs cimbolus, uþkalbino já ir pasakë: „Ir að tokádaiktà turiu, gal reikia?“ Ðitokiu bûdu, atidavæs valdið-kus, tà paèià dienà ásigijau nuosavus cimbolus. 40–45metø senumo instrumentà sumeistravo Smagurauskasið Kanèiogino, restauravo Jonas Kavaliauskas101.

J. Valiukevièius pirmus cimbolus pasidarë pats, bû-damas 19 metø102.

S. Skrabulis pirmus ir vienintelius per visà gyveni-mà cimbolus ásigijo 1929 m. „Jie senesni uþ mane. Potremties gráþæs jau nebesitikëjau rasti, bet mokyklojeradau suniokotus, be varþtø, stygø...“, – pasakojo mu-zikantas. Patys cimbolai ið Akmeniø k.103

Anksèiausiai, nuo penkeriø metø, cimbolais pradë-jo skambinti P. Krièena (g. 1937 m.). Muzikantas pasa-kojo: „Dar pacukas buvau, tai ðvogeriai suvaþiuodavo,pas mus namuose ðokiai bûdavo. Tai að pirmiausia bûg-nà muðdavau. O vëliau krikðto tëvelis turëjo cimbalus.Buvo davæs pasimokyt vyresniam broliui. Nugriebæs irað iðsimokinau. Brolis iðmokino cimbolais polkutæ. Poto jau kà nugirsdavau, tà ir iðmokdavau.“ Paklaustas, arnesunku buvæ tampyti toká instrumentà, atsakë: „Nu,tai að neþioplas, ant stalo – ir skambinu“104.

Adolfas Tamulionis ið Druskininkø ið pradþiø iðmo-ko groti armonika, vëliau – cimbolais. „Pirmàjà armo-nikà Adolfui atneðë teta. Instrumentas buvo senas, su-kiuþæs, oras ðvilpë pro prakiurusias dumples, taèiau ðe-ðiametis dþiaugësi ir tokia galimybe mokytis groti. Vëliaukaþkas dovanojo cimbolus. Dvylikos sulaukæs, Adolfaskartu su bendravardþiu draugu jau skëlë polkas ir valsusðokiuose Rodukoje, Randamonyse, Kapiniðkiuose“105.

155


Kur grojo ir su kuo. Gabûs Lasiðkës muzikantaiPovilas ir Romualdas Burokai grojo vestuvëse, vakarë-liuose. Povilas – armonika, o Romualdas (buvo labainagingas stalius) – savo pasidarytais cimbolais106. Jo cim-bolus ðiuo metu restauruoja Vladas Valacka. FeliksasLopinys – senasis ansamblio cimbolininkas, duodavæsgaro su Juozu Belejûnu (peterburgska armonika)107. SuJ. Belejûnu skambino cimbolistas „Barzdënas“ – Vaclo-vas Vaitekënas ið Linkoniø k. Iðëjo á miðkà partizanautir pradingo. Adutiðkio apylinkëse buvo þinomas dar vie-nas cimbolininkas – ið Antanø k.108

F. Lopinys muzikuodavo ir su Leopoldu Adomëliu(peterburgska armonika), ir su Jurgiu Lopiniu (cimbolai,armonika)109. Leonas Mikasënas ið klausos skambinda-vo dainas, vëliau valsus, polkas, krakovëkus. Dalyvauda-vo Uþgavëniø karnavaluose, vaþinëdavo su „Trimis ka-raliais“. Nuo 1970 m. iki 1996 m. skambino V. Vrub-liausko iniciatyva organizuotoje Adutiðkio kapeloje110.

Ðtai kà I. Gumbrys papasakojo apie skambinimàcimbolais ðokiuose: „Vienus sulauþë man, kojom su-spardë. Vieni grot tà, kiti – tà. Ðokiuos, sako, negrosi,tai cimbolus sumuðma. Na, að, kaip durnius, instatiauteip. Ir davë kojom, man lentà sulauþë“111.

Apie 1938 m. Panevëþio mieste buvo þinoma broliøJono ir Kazio Telyèënø kapelija. Jonas muðë cimbolus,o Kazys grieþë smuiku. Abu muzikantai kilæ ið Poðiû-nø k. (Tvereèiaus apyl.). Pasak Leono Bielinio, „Jonasjau nuo 12 m. pradëjo cimboluoti ir iðcimbolavo virð30 vestuviø ir apie 50 kuokiniø [vakaroniø], o smuikuatgrieþë per 100 vestuviø“112 (29 pav.).

ir dainuoti pats sau cimbolais pritardamas arba kartusu kitais dainininkais115. Z. Slaviûnas mini, kad „cim-bolais ypaè skambindavæ Veisiejø apylinkëse. Paprastaivestuvëse, kitur bûdavo orkestras ið vieno ar dviejø smui-kø ir cimbolø. Smuikas ir cimbolai vesdavo tà paèiàmelodijà. Jei du smuikai – tai antrasis tûravodavo“116.

Muzikantas Vytautas Juðkauskas vienu metu grojakeliais instrumentais – cimbolais, bûgnu su lëkðtëmis,maþesniu bûgnu ir skrabalu (31 pav.)117. Vestuvëse, va-karëliuose grodavo kartu su kitais muzikantais. Susibû-rusioje kapeloje „Smetoniðki bernai“, be cimbolø, gro-ta dviem smuikais ir akordeonu.

29 pav. Broliai Jonas ir Kazys Telyèënai ið Tvereèiaus

Jonas Valiukevièius grojo su tëvu Viktoru (smuikas)ir broliu (cimbolai) vestuvëse, ávairiuose vakarëliuose(30 pav.). Grojo visokias polkas, valsus (suktus valsus),fokstrotus ir marðus113. J. Petrauskas cimbolais sveèiuslinksmino vestuvëse, kartu su broliu smuikininku. Gro-jo ðokius ir dainas114. B. Valenta vestuvëse, vakarëliuo-se, pabaigtuvëse ir ðiaip visokiuose pasilinksminimuo-se grodavo tai smuiku, tai cimbolais. Daþniausiai vie-nas muzikantas grieþdavo smuiku, o antras pritardavocimbolais. Toliau B. Buraèas raðo, kad B. Valenta mëgsta

30 pav. Viktoras Valiukevièius su sûnumis Antanu ir Jonu

31 pav. Vytautas Juðkauskas groja keliais instrumentais vienu metu

P. Krièena vestuvëse groja nuo 7 klasës. Dar visaivaikas buvo, kai suëjæs jaunimas praðydavo polkutæ arvalsiukà koká pagrot, þinojo, kad moka. Vëliau, kai ðokiusjaunimas rengdavo, muzikantà samdydavo pagroti118.Kastulë Vainaitë-Þukauskienë pasakojo, kad 1951 m.per jos ir Vinco Þukausko vestuves grojo Burbiðkiø(Punsko vls.) muzikantai: Antanas Grëbliûnas – armo-nika, Jonas Nevulis – smuiku, Antanas Ramanauskas irAlbinas Þukauskas – cimbolais. Jie grojo ne vienosevestuvëse ir vakarëliuose119. Prienø rajone, po plunks-nø plëðymo darbø, grota smuiku ir cimbolais120, 121.


156

B. Vasiliauskas cimbolais skambino kapeloje, ku-rioje, be jo, vienas muzikantas grieþë smuiku, kitas –kontrabosu. Grodavo vestuvëse ir ðokiuose. Dabar cim-bolininkas muzikuoja kartu su þmona Julija Vasiliaus-kiene (32 pav.) – ji pritaria barðkuèiais arba bûgneliu.B. Vasiliauskas skambindamas cimbolais tuo pat metugali pûsti ir lûpinæ armonikëlæ122.

buvo 11 metø. Be lûpinës armonikëlës ir cimbolø, dargroja armonika, netgi vokiðka 12 bosø. Geriausiai ával-dæs lûpinæ armonikëlæ. Veisiejø etnografiniame ansam-blyje skambina cimbolais. P. Krièena groja akordeonu.

V. K. Svitojus, be cimbolø, moka groti smuiku irmandolina. B. Vasiliauskas groja lûpine armonikële irsmuiku. Tai gali daryti vienu metu, smuiku lyg pritar-damas, lyg bosuodamas.

Giminës muzikantai. Daugelis cimbolininkø augomuzikaliose ðeimose, kuriø nariai mokëjo groti ávai-riais muzikos instrumentais. K. Blaþevièiaus prosenelisbuvo smuikininkas, grieþdavo vestuvëse128. S. Paukðtëstëvas Juozas (g. 1893 m.) taip pat buvo smuikininkas,brolis Antanas – cimbolininkas, kitas brolis Albertas –cimbolø meistras. S. Rumbuèio ðeimoje visi buvo mu-zikalûs. Dëdës grojo cimbolais, armonikom, bajanais,akordeonais129.

Jau minëtoje Valiukevièiø ðeimos kapeloje tëvas Vik-toras grieþë smuiku, jam padëjo sûnûs Antanas (cimbo-lai) ir Jonas (bajanas, cimbolai). Muzikavo ir Jono Va-liukevièiaus pusbroliai Kryþokai ið Ðlavantø – Jonas muðëcimbolus, o Povilas grieþë smuiku, taip pat muðë cim-bolus (MFA). B. Valentos tëvas mokëjo groti armo-nika130.

P. Krièenos giminëje visi buvo muzikantai. Tëvasgrieþë smuike, sesuo groja akordeonu, broliai – smuiku,cimbolais, armonika, krikðto tëvas turëjo cimbolus. Ap-silankymo metu P. Krièena grojo kartu su þmona – jijam pritarë bûgnu ir lëkðtëmis (MFA).

Cimbolais skambino ir juos meistravo B. Vasiliaus-ko svainis ir kaimynas. Garsi Svitojø ið Kalvarijos ðei-ma. V. K. Svitojaus brolis Juozas grieþia smuiku.

Su cimbolais susijusi ir plati S. Augulio giminë. Mu-zikanto tëvas Mykolas darë cimbolus, brolis Bronius131 –jais skambino (MFA). Gerai þinomas mitologo N. Vë-liaus apraðytas Ðimas Augulis ið Pelegrindos kaimo yraStasio Augulio giminaitis ir taip pat muðë cimbolus:„Ne tik pats grodavo, bet ir kitus iðmokydavo“132.

86 m. cimbolininkas J. Lechovickas labai nori, kadatsirastø jo sekëjø ir nenutiltø cimbolai. Didþiausia vil-tis – vaikaitis Gintaras. Su meile moko já dabar jau retoinstrumento paslapèiø, nori, kad vaikaitis pasiektø dau-giau nei jis. Pas þinomà muzikantà mokytis atvaþiuojavilnieèiø, panevëþieèiø ir net palangiðkiø133. Vienas iðJ. Lechovicko mokiniø – K. Blaþevièius. 2006 m. va-sarà vykusios cimbolø ir dûdmaiðio stovyklos metu Gi-lûtø muzikantas sulaukë daug dëmesio. P. Krièenos vai-kaièiai taip pat mokosi groti cimbolais.

Repertuaro atlikimo ypatumai

Cimbolininkø repertuaras – daugiausia ðokiai, mar-ðai ir dainos. Cimbolai savo paplitimo areale yra vienas

32 pav. Julija ir Bronius Vasiliauskai – ðeimyninis duetas

Cimbolais S. Augulis skambindavo vestuvëse, Ger-vëèiø klube ir Vilniaus dailës kombinato folkloro an-samblyje. Vilniaus dailës kombinate jam buvo nupirktidveji baltarusiðki cimbolai, taèiau prie jø nepriprato.Muzikantas pasakojo, kad ðalia Rimdþiûnø k., kadaisebuvusio dvaro apylinkëse, grodavo du muzikantai – Ado-mas (armonika) ir „Biriukas“ (cimbolai). S. Augulis, kaippats sakë, prieð karà su cimbolais grodavo kadrilius (ap-silankymo metu jø nebepaskambino), polkas, valsus, kra-koviakus, fokstrotus.

Yra uþraðyti duomenys, kad Upynoje per Petrinesbûdavo grojama smuiku, bandonija, kontrabosu, bûg-nu, kartais cimbolais123, 124. Akmenës ir Maþeikiø rajo-nuose paplitusiø styginiø orkestrëliø sudëtyje taip patminimi cimbolai125.

Kiti instrumentai. J. Lechovickas, bûdamas ketu-riolikos metø, iðmoko skambinti gitara ir balalaika126.K. Blaþevièius groja armonika, akordeonu ir gitara.I. Gumbrys dar groja smuiku ir akordeonu, nors, kaippats prisipaþásta, labiausiai patinka cimbolai. L. Ado-mëlis mokëjo groti armonika ir akordeonu. S. Paukðtëgroja armonika. S. Rumbutis – armonika, akordeonu,triûba, gitara.

V. Steponavièius, be cimbolø, dar groja smuiku, diè-ke ir akordeonu. Jonas Valiukevièius grojo bajanu. B. Va-lenta muzikà mëgæs nuo maþens. Pasak B. Buraèo, „tu-rëdamas 7 metus amþiaus, B. Valenta ganydavæs gyvu-lius ir mëgæs dirbti ávairias [muzikas] ir jomis groti visàdienà. Á ganyklà neðdavæsis ir smuikà, kuriuo mëgdavæssmuikuoti“127. S. Skrabulis grot iðmoko ganydamas, nu-sipirko maliukà (lûpinë armonikëlë). Tada muzikantui

157


pagrindiniø instrumentø, todël jais atliekami kûriniaibeveik nesiskiria nuo atliekamø smuikais ar armoniko-mis, skiriasi tik pati atlikimo specifika. Cimbolais gali-ma skambinti pagrindinæ melodijà, galima antrinti arbatiesiog pritarti dainininkams ar kitiems muzikantams.

Lietuvoje uþraðytai cimbolø muzikai bûdingi tam tik-ri ritminiai ir muzikiniai ypatumai. Ritmikai bûdingiau-sias pagrindinës melodijos ritminiø verèiø smulkinimas,stipriosiose, reèiau silpnosiose, takto dalyse jauèiamasakcentavimas ir dël to atsiranda lengvo sinkopavimoáspûdis. Kadangi cimbolais vienu metu galima iðgautidu garsus, kûriniuose daþni ávairûs intervalai. Daþniau-siai tai bûna pritariamojo pobûdþio virðutinio, reèiauapatinio, registro balsai. Èia galima iðskirti du pritari-mo bûdus. Pirmas – skambinimas, kai pritariama netuo paèiu metu. Tai labai bûdinga bûtent cimbolø mu-zikai. Dël ilgai skambanèiø uþgautø stygø garso interva-lai susidaro ne tik tuo paèiu metu uþgavus stygas, bet irpo tam tikro laiko, t. y. abiem rankom jas muðant vienàpo kitos. Susidarantys intervalai yra pritariamojo pobû-dþio. Antras – tarp tuo paèiu metu uþgaunamø stygøsusidarantys intervalai daþniausi kûrinio pradþioje, fra-ziø pabaigose arba kadencijose. Ðis skambinimo bûdasbûdingesnis valsams ir dainoms.

Greito tempo kûriniuose, polkose, marðuose, fokst-rotuose ir pan. stygos pagaliukais uþgaunamos viena pokitos, tokiu bûdu susidaro nenutrûkstamo judëjimoáspûdis, kurá neretai lydi daugybë ávairiausiø garsø (virð-toniai, atsiliepianèios laisvos stygos, pagaliuko atsitren-kimo á stygà garsas dar girdimas kaip þemas stuktelë-jimas).

1936 m. buvo uþraðyta keletas Vaidloniø vnk. (Troð-kûnø vls.) gyvenusio muzikanto Jono Ðpoko cimbolaisatliekamø kûrinëliø. Kûrinëliai atlikti gana paprastai,pagrindiniai melodijos garsai ritmiðkai smulkinami, ta-èiau nei viena, nei kita ranka muzikantas neantrina pa-grindinei melodijai. Muzikanto grojime iðsiskiria cim-bolø muzikai tipiðkos ritminiø verèiø smulkinimo for-mulës (1, 2, 3 pvz.):

prasta, nëra jokiø smulkinimø, polkoje girdimi forðla-gai (4 pvz.), vyrauja áprasti vienos aðtuntinës ir dviejøðeðioliktiniø þingsniai.

Vienuolikoje perklausytø kûriniø J. Ðpokas nenau-doja stygø tildymo technikos.

Gasparas Baltrûnas ið Ðileikiø kaimo (Obeliø vls.) áplokðteles ágrojo 6 kûrinëlius. Deja, tai padarë ne visaideranèiais cimbolais, todël sunku pasakyti, kaip norëtaatlikti kai kuriuos kûrinëlius. Nepaisant ðio fakto, cim-bolininkas ádomus tuo, kad melodijà veda kaire ranka,o antrina deðine, uþgaudamas apatinio registro stygas.Melodijà gali vesti ir deðine ranka. Valso ritmika pa-

Vieno þinomiausiø ir geriausiø Lietuvos cimbolinin-kø – Jono Lechovicko (33 pav.) muzikavime galima ap-tikti visus skambinimo cimbolais ypatumus, vieni jøryðkesni, kiti ne tokie pastebimi. Kadangi muzikantasnuolat repetuoja, dalyvauja ávairiuose koncertuose ir ren-giniuose, daþnai sulaukia sveèiø, tai visada yra gerosformos. Kûriniai skamba darniai, tvarkingai ir aiðkiai.Cimbolais atliekamø kûriniø ritmika gana paprasta. Val-suose vyrauja vienos aðtuntinës ir keturiø ðeðioliktiniøritminë formulë (5 ir 6 pvz.). Greituose kûriniuose gali-ma rasti pagrindiniø melodijos garsø ávairiø ritminiøverèiø smulkinimo kombinacijø (1–3 pvz.).

33 pav. Cimbolø karalius – Jonas Lechovickas

Ávairius intervalus J. Lechovickas iðgauna abiem anks-èiau minëtais bûdais – ir vienu metu uþgaudamas sty-gas, ir vienà paskui kità. Pirmas bûdas muzikanto gro-jime yra tikrai iðtobulintas. Atrodo, kad muzikantasdþiaugiasi, kai kurioje nors vietoje gali sugroti keletàintervalø vienu metu ið eilës. Karobuðkos ir Nareèenkospradþià J. Lechovickas skambina oktavomis, Kryþaèioko


158

viena vieta smulkinama iðtisai ðeðioliktinëmis. Tam tik-ras silpnosios takto dalies garsø uþlaikymas ir jø akcen-tavimas jauèiamas skambinant marðà. Taip atsitinka irdël to, kad kairës rankos pagaliuku ðiek tiek pritildomadeðiniosios uþgauta styga.

Kitas to paties kraðto muzikantas Klemensas Pundysiðsiskiria tuo, kad praktiðkai visuose kûriniuose kaireranka skambina aukðtame registre – èia VII, èia I laips-ná. Neágudusiai ausiai sunku susigaudyti, kas vyksta,susidaro áspûdis, kad skamba daugiau nei vienas instru-mentas. Ðá áspûdá puikiai iliustruoja suktinis Bitela. Kar-tais atrodo, kad muzikantui ne taip ir svarbu rasti tin-kamà sàskambá – jam kur kas svarbiau tiesiog ritmiðkaiuþpildyti tarp pagrindiniø melodijos garsø atsirandan-èias spragas arba stengtis padaryti taip, kad muzikosinstrumentas skambëtø nenutildamas. Vienos ið keliøáraðytø polkø antroje dalyje girdëti, kaip muzikantas sil-pnojoje takto dalyje kairës rankos pagaliuku gesina prieðtai stipriojoje takto dalyje skambëjusius garsus. Tokiubûdu vël susidaro lengvo sinkopavimo áspûdis.

I. Gumbrys – vienas ið geriausiai skambinimo cim-bolais technikà perpratusiø muzikantø (34 pav.). Jis vie-nodai gerai valdo ir deðinæ, ir kairæ rankà, deðine skam-bina pirmà balsà, kaire – antrà. Naudoja daug tremolo.Jo þodþiais tariant, nereikia dauþyti cimbolø, o reikiagroti ið rieðo. Tai I. Gumbriui puikiai pavyksta. Ið ða-lies atrodo, kad jis skambina beveik nekilnodamas ran-kø, o tik vedþioja jas virð stygø. Skambindavo ir bepagaliukø arba su pagaliukais, bet „gesindamas“, taippat gali paskambint uþsimerkæs (nes ne visada „prisiei-na“ grot ðviesoj). Ant „laibøjø“ ir ant „storøjø“ gali pa-skambint tà patá. Virðutinio registro stygas dar vadina„plonukëm“. Apie grojimà solo muzikantas sako taip:„Vienam groti nepatinka, kai kas padeda, tada visai ki-tas grojimas“.

Muzikantas papasakojo, kad per Velykas lalaudami„tumsiai“ grodavo „Linksma diena“, taip pat giedodavozelionuju arba „Skrido skrido du karveliai“. Vaikðèio-

davo nuo saulëlydþio iki saulëtekio. Cimbolais ir smui-ku lalauninkai pritardavo savo sveikinamosioms gies-mëms134. Vakarëliuose ar vestuvëse grodavo Kamarov-skà arba Kazokà. „Varþydavos, kuris pristigs daugiaupunktø. Ðoka, kaip kas moka, iðsidirbinëja visaip. O iðpirmo eina ratu“ (MFA). Be jau minëtø kûriniø, I. Gumb-rys paskambino keletà dainø, Kabariná marðà, Peterburgs-kà valsà ir polkà, Iðtekës Marceliukë, Barborytæ ir kt.

L. Bielinis Tvereèiaus muzikantø Jono (cimbolai) irKazio (smuikas) Telyèënø (jie vëliau gyveno Panevëþy-je) grojimà apibûdina taip: „Ðokiø gaidose uþraðyta tik-tai pagrindinë melodija, nes broliai Telyèënai, nors irlabai geri grojikai, bet, kaip ir visi kiti kaimo muzikan-tai, bemoksliai, gaidø nesupranta ir, norëdami paávai-rinti savo grieþimà, kiekvienà pakartojimà visai kito-niðkai legatomis gaidas grupuoja ir visokiomis prieðgai-dëmis jas pagraþina“135. Ten pat autorius priduria, kad„cimbolai su smuiku visuomet grieþia unisonu, tiktairetkarèiais pritaria tercija þemiau“136.

Garsus cimbolø muzika Adutiðkio kraðtas, ið visoðiame kraðte þinomi aðtuoni cimbolininkai. Penkiø mu-zikantø atliekami kûriniai áraðyti á ávairias garso laik-menas. Ðis kraðtas turi nusistovëjusá ðokiø muzikos re-pertuarà. 2006 m. Adutiðkio kultûros namuose, áraði-nëjant S. Rumbuèio skambinimà, buvo rastas Lazdi-niø–Adutiðkio etnografinio ansamblio senøjø muzikan-tø ðokiø sàraðas. Ðtai kokie ðokiø pavadinimai uþraðytitame lapelyje: Krakovjakas, Karolina, Kaèergelë, Kocha-nuðka, Karoboèka, Aleksandrovska, Mëneseliai, Obelëlë,Gaidelis, Noriu miego (Sëjau rûtà), Ant kalno karklai, Bi-tutë, Padispanas, Fokstrotas, Valsas, Polka, Broliukai, Trep-sis. Vëliau pamatysime, kad kone visi ðie ðokiai buvoáraðyti ávairiø ekspedicijø ðiame kraðte metu.

Adutiðkio kraðto muzikantas Vaclovas Kairys 1973 m.per Adutiðkio ekspedicijà ágrojo 12 kûriniø. Tai vienin-telis cimbolininkas paskambinæs Oberekà. Daugumojekûriniø stipriojoje takto dalyje jis naudoja tremolo.Kartais aukðtame registre uþgauna II ir III laipsnius.

F. Lopinio skambinime neáprasta yra tai, kad jiscimbolais pritaria dainoms. Tûkstantis þingsneliø, Sau-lelë nusileido, Pasëjau linelius, Kam susukei lizdelá – dai-nos, kurioms pritarti muzikantas greièiausiai iðmokogrodamas Lazdiniø etnografiniame ansamblyje. Daino-se puikiai girdisi abiem pagaliukais vienu metu skam-binant iðgaunamas tremolo. Greitesnio tempo ðokiamskaire ranka virðutiniame registre antrinama reèiau, netaip daþnai kaip skambinant K. Pundþiui. F. Lopiniuiþinoma stygø tildymo kairës rankos pagaliuku technika.To paties kraðto cimbolininko Leopoldo Adomëlio cim-bolais atliekamos muzikos áraðyta tik keturi kûrinëliai.Kartu su juo groja armonikininkas ir bûgnininkas. Cim-bolais skambinama paprastai. Naudojami tipiðki ritmi-niø verèiø smulkinimai.34 pav. Vaikûèiø k. muzikantas Ignas Gumbrys

159


Vidurinës kartos muzikantas S. Rumbutis skambinapaprasèiau nei senieji muzikantai. Maþiau tremolo, smul-kinami tik pereinamieji melodijos garsai. Muzikantasskambina tradiciná Adutiðkio kraðto repertuarà. IðL. Adomëlio iðmoktà polkà antroje dalyje kaire rankaskambina virðutiniame registre.

P. Krièena – prityræs vestuviø muzikantas, gerai ával-dæs skambinimo cimbolais technikà (35 pav.). Naudojadaug tremolo, skambina laisvai. Apsilankymo metu pa-grojo polkø, valsø, fokstrotø, marðø, dainø. Muzikantodainø repertuaras vestuvinis – apie jauniká, pirðlá. Skam-bindamas kaire ranka antrina virðutiniame registre, me-lodijà veda deðine ranka. Bûdingi tipiðki ritminiø ver-èiø smulkinimo elementai (1–3, 5, 6 pvz.). Kai kuriuoskûrinius gali paskambinti ir plonosiomis, ir storosio-mis stygomis. Vestuvëse ir kitur P. Krièenai prisieidavæmuðti cimbolus ir atsistojus, tai muzikantas netruko pa-demonstruoti ir apsilankymo pas já metu.

sako muzikantas, „pats sau“ – ant keliø. Muðant perstygas plaktuku, reikia mokëti mikliai kaire ranka tildy-ti arba „gesinti“ tas stygas prispaudþiant pirðtais, kuriøbalsas yra nereikalingas“. Paties muzikanto þodþiais ta-riant: „Cimbolais skambinti „akordu“ (dviem balsais)su stygø „gesinimu“ (tildant) yra gana sunkus darbas, oypaè tokiu bûdu grojant polkas. Lengviausia cimbolaisgrot daineles, jeigu jos grojamos po vienà balsà“138. La-bai iðsamus ir tikslus Z. Slaviûno apraðymas: „Deðineranka skambina muðdamas melodijà, o su kairiàja pri-taria, nors labai daþnai kairiosios rankos plaktuku uþ-pildo pagrindinius melodijos tonus, kuriuos techniðkainëra patogu atlikti deðiniàja. Ir ðiaip, kai reikia padary-ti greitai kokià figûracijà ar pagraþinimus, tai daro sukairiosios rankos plaktuku. Kai prieina prie þemesniøstygø, tai jas paprastai patildo kairiosios rankos delnoðonu (mat susidaro per gausus aidas, tildo laikydamasrankoj plaktukà)“139.

Kitas ið Veisiejø kilæs muzikantas Jonas Petrauskastaip pat uþraðytas ne Dzûkijoje. Jo skambinimas nuokitø muzikantø skiriasi tuo, kad antrina deðine ranka,storosiomis stygomis. Melodijà veda kaire ranka. Klau-santis susidaro áspûdis, lyg cimbolais bûtø akompanuo-jama. Dainø melodijas daþnai skambina oktavomis.Naudoja akcentuotà ritmikà.

S. Skrabulis – taip pat cimbolininkas ið Veisiejø. 92metø muzikantas 2007 m. þiemà cimbolais paskambi-no keletà kûriniø, bet jo instrumentas buvo labai ne-tvarkingas. Sprendþiant ið to, kà pavyko uþfiksuoti, skam-bina jis paprastai, be didesniø ámantrybiø, tik kartaisfraziø ar kadencijø pabaigose pridëdamas antrà balsà.Apskritai daþniau naudoja deðinæ rankà.

M. Laumikoniui ið Jûrës k. (Kazlø Rûdos sen.) pui-kiai þinoma stygø tildymo technika. Kaire ranka ne tuopaèiu metu antrina deðiniajai. Ið viso áraðyti 5 kûriniai.Bûdingas 1 ir 3 pvz. ritminiø dariniø varijavimas (1 ir 3pvz.), akcentuotas ritmas. Kartais kaire ranka paantrinavirðutiniame registre.

Nesudëtingas V. K. Svitojaus ið Kalvarijos skambi-nimas. Uþraðymo metu skambino nesuderintais cimbo-lais. Bûdingas dviejø tipiðkø cimbolø muzikai ritminiødariniø (1 ir 3 pvz.) varijavimas. Skambindamas stip-riai suduoda pagaliukais per stygas.

Pilviðkiø muzikantas B. Vasiliauskas daugiau skam-bina deðine ranka, kairiàja tik retkarèiais primuða siek-damas pasmulkinti arba pabaigose iðgauti koká interva-là. Skambina paprastai, beveik nenaudoja tremolo. Uþ-raðant cimbolams barðkuèiu arba bûgneliu pritarë mu-zikanto þmona140.

Nuo seno cimbolininkais garsëja Vilniaus kraðtas.Ðis muzikos instrumentas yra pagrindinis ðio kraðto ka-pelose141. Uþraðyti trys cimbolininkai ir viena cimboli-ninkë. Bene daugiausia dëmesio sulaukë muzikantas

35 pav. Cimbalais skambina Petras Krièena

Kaip Rytø Lietuvoje cimbolais garsus Adutiðkiokraðtas, taip pietinëje dalyje – Veisiejai (Lazdijø r.).Jau 1938 ir 1939 metais buvo susidomëta cimbolinin-ku B. Valenta. B. Buraèo uþraðytame jo repertuare daugdainø ir ðokiø: Pasvarscyk, antela, Oi þiba þiburëliai, Þir-geliai pakinkyci, Auðt auðrela, Tek saulela, Oi dzievuliau,Kas tai yra, kad ðiandien dainelë nelinksma yra, Oi tupucin, pucinëli, neauk prie kelale, Pavasario dienely sëjsesiulë rûtely, Vai kø kalba apynëlis ant medþio bûdamas,Ðiø naktaly per naktaly sapnavau sapnelá, Jûs mano daine-lës, jûs mano patieka, Rytà volungëla sodely giedojo, Ëjobernai rugiø pjauce, parugëmis rieðutauce, Jau nupjautimûs rugeliai, ir gubø pilni laukeliai, Oi tu rûta rûta, rûte-la þalioji, Klumpakojis, Kepurinë, Sukcius137. Kaip maty-ti, didþiàjà dalá kûriniø sudaro dainos. Uþraðymo metuB. Valenta gyveno Kaune. Apie B. Valentos skambini-mà B. Buraèas raðo: „Kad cimbolai skambëtø garsiau,juos pasideda ant stalo, jei nori, kad bûtø tyliau, kaip


160

P. Kaèianovskis, já uþraðinëjo þinomi instrumentinësmuzikos tyrinëtojai P. Dahligas (1982–1990), A. Lunys(1996), T. M. Nowakas (1997–2001), E. Vyèinas(2006).

P. Kaèianovskis – geriausias Vilniaus kraðto cimboli-ninkas. Dinamiðkumas, akcentai, gyvas tempas – visatai bûdinga jo skambinimui. Gali skambinti ir virðuti-niame, ir þemesniame registre. Ritminis pieðinys (þr.1 pvz.) – kaip visø Vilniaus kraðto cimbolininkø. Muzi-kanto repertuare kûriniai nuo Dunojaus valso iki lenkið-ko Skrido skrido du karveliai varianto. P. Kaèianovskiscimbolais skambina aðtriai, labai tiksliai ir beveik ne-naudoja tremolo. Muzikantas skambinimà ið klausos irið natø palygino taip: „Kiekvienas, kuris groja ið klau-sos, turi savo charakterá; taip pat, kaip raðymas, vienoraðtas vienoks, kito – kitoks“142. Jis gali skambinti tikdeðine ranka, kita tuo metu dengdamas stygas ir taipsutrumpindamas jø skambëjimo laikà.

Be to, P. Kaèianovskis pademonstravo „tylesná“ mo-kymosi skambinti cimbolais bûdà: uþdengus cimbolusmedþiagos skiaute, stygos skamba gerokai tyliau. Ne-norëdamas kelti triukðmo, muzikantas ðitaip mokyda-vosi skambinti namie. Jau vëliau ðis bûdas pravertë mu-zikantui skambinant koncertuose – kaip tam tikras pa-rodomosios programos elementas. O pristatydamas ðánumerá, muzikantas sako, kad ðitaip cimbolus galimanaudoti vietoj pianino143.

1996 m. uþraðyti cimbolininkai (tarp jø ir P. Kaèia-novskis) skambina Vilniaus kraðto muzikantams bûdin-ga maniera. Tekla Vincukievicz pagrojo Karolinà, kra-koviakà, lietuviø marðà, polkø ir dainø. Pastarosioms dau-giau pritariama. Pranas Stankevièius skambino cimbo-lais, kuriø eilëse stygos lietësi tarpusavy. Dël ðios prie-þasties suduodant pagaliuku per jas girdisi ðaiþus skam-besys, sukeltas stygø lietimosi vienos su kita. Apsilan-kymo metu uþraðyta krakoviakas, marðai, padespanas, pol-kø ir valsø, marðas Suk suk ratelá. Ádomus Voiceko Ta-raðkievièiaus repertuaras: be dainos, krakoviako, polkøir valsø, jis paskambino valsà Að èigonø baronas. Visiemsmuzikantams bûdingas aiðkus, tikslus skambinimas (ypaètai pasakytina apie ritmikà).

Gervëèiø kraðto muzikantas S. Augulis gali skam-binti ir þemame, ir aukðtame registre, jam þinoma til-dymo technika: „Kur reikia, armonika nustoja, tai aðsolo, armonika tai vos bosais...“144 Muzikantas tildyda-mas kaip tik ir paskambino polkutæ, kurià anksèiau at-likdavo kartu su armonikininku Mickum. Vietomis, kur„laiku“ neatkelia pagaliuko, iðeina puikus tremolo. Kaipir P. Kaèianovskis, melodijà vesti jis mëgsta deðine ran-ka. Solinis muzikavimas S. Auguliui nëra áprastas daly-kas, labiau pratæs groti drauge su kitais muzikantais.Pasak jo, „grojant kartu su armonika yra lengviau, vie-nas kità pataiso, todël nëra taip baisu suklysti“145.

Iðvados

Cimbolai dar ir ðiomis dienomis yra palyginti popu-liarus lietuviø muzikos instrumentas. Raðytiniai cimbo-lø muzikos ir cimbolininkus apraðantys bei garso ðalti-niai mus pasiekë tik ið Aukðtaitijos, Dzûkijos, Suvalki-jos regionø (Þemaitijoje uþraðyti cimbolininkai kilæ ir-gi ið Suvalkijos), taèiau skambinimo pëdsakø yra ir ðiau-rës rytø bei Maþojoje Lietuvoje. Autoriaus atlikti tyri-mai rodo, kad cimbolais buvo ir iki ðiø dienø tebëraskambinama Dzûkijoje, Vilniaus kraðte ir Rytø Lietu-voje. Perðasi iðvada, kad minëtose teritorijose cimbolaigalëjo prigyti todël, kad èia nebuvo kitø panaðaus tipochordofonø, t. y. nebuvo skambinimo kanklëmis tradi-cijos.

Muzikantas instrumentà daþniausiai pasidarydavopats, todël tokia didelë ir jø pavidalø ávairovë. Neretaicimbolus meistrai darydavo nusiþiûrëjæ á kità toje pa-èioje vietovëje buvusá instrumentà. Skiriasi rezonansi-niø angø ornamentai, instrumento dydis ir proporcijos,medþiagos, meistravimo bûdas, stygø skaièius ir stygøskaièius eilëse. Pagal visus ðiuos poþymius buvo iðskirtiatitinkami cimbolø tipai. Apþvelgus cimbolø ornamen-tikà, rasta ir tam tikrø bendrumø su kankliø ornamen-tika bei jos paplitimo arealu. Akivaizdþiai dominuojasegmentinës þvaigþdës ornamentas, ryðkûs tam tikri tað-kuèiø ornamento paplitimo teritorijos sutapimai ir topaties ornamento nykimo ið rytø á vakarus ir ið rytø ápietus dësningumai. Lietuvoje vyrauja trapecijos for-mos cimbolai, turintys 12, 14 arba 17 eiliø, po ketu-rias, reèiau – tris ar penkias stygas vienoje eilëje.

Lietuviø cimbolai daþniausiai derinami kvintos in-tervalu, kad pirmos keturios stygos (pradedant nuo aukð-èiausio garso) kairëje pusëje ir pirmos keturios stygosper vidurá sudarytø pilnà vienos oktavos diatoniná gar-saeilá. Skiriasi tik paties garsaeilio iðsidëstymas (pagrin-dinis tonas), þemiausios ir aukðèiausios gaidos, taip patnuo to priklausantis skambinimo bûdas.

Nors ðis instrumentas paplitæs palyginti nedidelëjeteritorijoje, bet kiekvienas muzikantas yra iðlaikæs savi-tà skambinimo stiliø. Lietuvoje uþraðytai cimbolø mu-zikai bûdingi tam tikri ritminiai ir muzikiniai ypatu-mai. Ritmikoje labiausiai pastebimas pagrindinës me-lodijos ritminiø verèiø smulkinimas, stipriosiose, re-èiau silpnosiose, takto dalyse jauèiamas akcentavimasir dël to atsiranda lengvo sinkopavimo áspûdis. Kadangicimbolais vienu metu galima iðgauti du garsus, kûri-niuose daþni ávairûs intervalai.

Cimbolais skambinti ávairaus þanro kûriniai, dau-giausia dainos, ðokiai ir marðai. Rytø Lietuvoje ir Vil-niaus kraðte cimbolais buvo pritariama Velykø lalavi-mams. Tradicinæ kapelà sudarë cimbolai, smuikai ira) fleitos (Tetzner), b) vamzdis (Donelaitis), c) dûdelë

161


(Urbaitis) arba d) ávairaus dydþio dûdos (Reðeliauskai-të), klarnetas, basetlë, bûgnas. XX a. II pusëje ðá sàraðàpapildo ávairûs armonikos tipo muzikos instrumentai.

Tyrimø eigoje paaiðkëjo ðie lietuviø skambinimocimbolais savitumai: 1) skambinimas solo; 2) skambini-mas heterofoniðkai su kitais soliniais muzikos instrumen-tais (smuiku, armonika, klarnetu); 3) pritarimas dainoms.

Nors cimbolai Lietuvos kaime paplito palyginti ga-na vëlai (XVIII a. pab.–XIX a.), taèiau ir ðiandien jaismielai skambina Dzûkijos ir Rytø Lietuvos liaudies mu-zikantai.

Santrumpos

BBN – Balio Buraèo kelionëse po Lietuvà padarytø nuotraukønegatyvø registracinë knyga, t. 3.

MFA – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijosinstituto Etnomuzikologijos skyriaus archyvas. Santrumpos,neturinèios inventorinio numerio, þymi autoriaus 2006 ir2007 metais uþraðytà, bet dar nesuinventorintà medþiagà.

MFA F – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijosinstituto Etnomuzikologijos skyriaus archyvo nuotraukøfondas;

MFA V – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijosinstituto Etnomuzikologijos skyriaus archyvo vaizdo áraðøfondas.

LTR – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto Lietuviø tau-tosakos rankraðtynas.

LTRFt – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto Lietuviøtautosakos rankraðtyno fototeka.

LTRFk – Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto Lietuviøtautosakos rankraðtyno fonoteka.

EM – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos skyrius.

Nuorodos

1 Austë Nakienë, Rûta Þarskienë. Aukðtaitijos dainos, sutartinësir instrumentinë muzika: 1935–1941 metø fonografo áraðai.Vilnius, 2004, p. 194, 200, 202, 203.2 Austë Nakienë, Rûta Þarskienë. Dzûkijos dainos ir muzika:1935–1941 metø fonografo áraðai. Vilnius, 2005, p. 50, 51,102, 103.3 Uþr. E. Vyèinas, M. Urbaitis ir D. Guliokas. Yra E. Vyèinosudaryta kompaktinë plokðtelë.4 Uþr. S. Skrodenis.5 Uþr. E. Vyèinas ir R. Alytaitë.6 Aukðtaitija. Valsai, polkos, marðai. Sud. A. Lunys. Lituanus,1990 (plokðtelë).7 LTRFk 295, uþr. R. Þarskienë.8 Uþr. G. Kirdienë ir V. Palubinskienë.9 Uþr. A. Lunys, G. Vilys ir D. Èièinskienë.10 Lina Bukauskienë, Arûnas Lunys. Cimbolininkas. Lietuviøliaudies instrumentinë muzika. Jonas Lechovickas. Vilnius,2004 (garsajuostë), p. 3.11 Mindaugas Karèemarskas. Cimbolai Lietuvoje: praeitis ir ðian-diena. Tautosakos darbai, XXXII. Vilnius, Lietuviø literatûrosir tautosakos institutas, 2006, p. 203–213.12 David Kettlewell. Dulcimer. The New Grove Dictionary ofMusic and Musicians, ed. S. Sadie and J. Tyrrell (London:

Macmillan, 2001), VI, p. 678.13 Curt Sachs. The History of Music Instruments. New York,1940, p. 258.14 David Kettlewell. 2001, p. 678.15 Ten pat.16 Ten pat, p. 679.17 Curt Sachs. 1940, p. 258.18 David Kettlewell. 2001, p. 683.19 Ten pat.20 James Blades. Percussion Instruments of the Middle Agesand Renaissance: Their History in Literature and Painting. EarlyMusic, Vol. 1, No. 1 (Jan., 1973), p. 16.21 David Kettlewell. The Dulcimer. Dissertation, U. of Lough-borough, 1976 (dalis darbo skelbiama http://dulcimer.new-renaissance.com).22 James Blades. 1973, p. 16.23 Dorota Popùawska. Úredniowieczne instrumenty strunowena ziemiach polski, czech i ruri. Warszawa, 1996, p. 136.24 Arthur Hartmann. The Czimbalom, Hungary’s NationalInstrument. The Musical Quarterly, Vol. 2, No. 4 (Oct., 1916),p. 593.25 Lujza Tari. Women, Musical Instruments and InstrumentalMusic. Studia Musicologica Academiae Scientiarum Hungari-cae, T. 40, Fasc. 1/3 (1999), p. 107.26 David Kettlewell. 2001, p. 685.27 Sarah E. Hanks. Pantaleon’s Pantalon: An 18th-CenturyMusical Fashion. The Musical Quarterly, Vol. 55, No. 2 (Apr.,1969), p. 218.28 David Kettlewell. 2001, p. 678.29 Sarah E. Hanks. 1969, p. 218.30 Ten pat.31 Ten pat.32 John Leach. The Cimbalom. Music & Letters, Vol. 53, No. 2(Apr., 1972), p. 137.33 Szokolay Sándor. Cimbalom world congress. Cimbalom, san-tur, yangqin, hackbrett. Cimbalmos Világtalálkozo. Budapest,1993, HCD 18209, p. 4.34 Lujza Tari. 1999, p. 108.35 David Kettlewell. 2001, p. 686.36 ×åðêàñüêèé Ìóñiéîâè÷ Ëåîí³ä. Óêðà¿íñüê³ íàðîäí³ ìó-çè÷í³ ³íñòðóìåíòè. Kè¿â, 2003, c. 54.37 ×åðêàñüêèé Ìóñiéîâè÷ Ëåîí³ä. 2003, c. 184.38 Æèíîâè÷ Èîñèô Èîñèôîâè÷. Øêîëà èãðû íà áåëî-ðóññêèõ öèìáàëàõ. Ìèíñê, 1948, c. 2.39 Ãóìåíþê À. È. Óêðà¿íñüê³ íàðîäí³ ìóçè÷í³ ³íñòðó-ìåíòè. Kè¿â, 1967, c. 107.40 Íàçèíà Èíà. Áåëîðóññêèå íàðîäíûå ìóçûêàëüíûåèíñòðóìåíòû. Mèíñê, 1982, c. 52.41 Øïèëåâñêèé Ïàâåë Ìèõàéëîâè÷. Ïóòåøåñòâèå ïîÏîëåñüþ è Áåëîðóññêîìó êðàþ. Ñîâðåìåííèê, 1853,N. 8. C. 63.42 David Kettlewell. 2001, p. 689.43 Dorota Popùawska. 1996, p. 85.44 Stanisùaw Olædzki. Polskie instrumenty ludowe. Kraków,1978, s. 13.45 William Noll. Economics of Music Patronage among Polishand Ukrainian Peasants to 1939. Ethnomusicology, Vol. 35,No. 3 (Autumn, 1991), p. 361.46 Lietuvoje uþfiksuoti dveji cimbolai (Vilniaus kraðtas), turintysspecialià nedidelæ angà priekyje, pro kurià buvo metamos monetos.47 Valdis Muktupâvels. Tautas muzikas instrumenti LatvijasPSR teritorijâ. Rîga, 1987, p. 57 ir 58.


162

48 David Kettlewell. 2001, p. 687.49 EM 3721.50 Adutiðkio muzikantas S. Rumbutis kaimynystëje gyvenan-èio cimbolininko S. Paukðtës cimbolus vadina „ilgais“, o L. Mi-kasëno trumpais (MFA 2006).51 B. Valentos, B. Vasiliausko, J. Petrausko ir S. Skrabulio cim-bolai.52 Toks stygø paskirstymo bûdas bûdingesnis þemo registrostygoms.53 Nowak Tomasz M. Tradycje muzyczne spoùecznoúci polskiejna Wileñszyênie. Opinie i zachowania. Warszawa, 2005, s. 148.54 V. Juðkausko, J. Petrausko cimbolai.55 Ðá treèdalá abu tipai yra pasidalijæ per pusæ.56 J. Telyèëno cimbolai (LTRFt 2239).57 MFA.58 Galgiø k. (Vilniaus r.) uþfiksuotø cimbolø pagaliukai.59 Tipams iðskirti naudotasi ávairia vaizdine medþiaga. Ið viso38 cimbolai.60 Galgiø k. uþfiksuotø cimbolø segmentinë þvaigþdë iðimama.Tai rodo, kad muzikantams pinigus mesdavo ir á cimbolø vidø.61 Dieveniðkiø k. cimbolai.62 Rûta Ðimonytë-Þarskienë. Baltijos tautø kankliø ornamenti-ka. Liaudies kultûra, 1995, Nr. 2, p. 29.63 Juozo Gibo (g. 1916), kilusio ið Suvalkijos, cimbolai.64 Rûta Ðimonytë-Þarskienë. 1995, p. 29.65 B. Valentos ir V. Juðkausko cimbolai.66 Rûta Ðimonytë-Þarskienë. 1995, p. 29.67 Ten pat.68 Adutiðkio kraðto meistro R. Buroko cimbolai.69 Adutiðkio kraðto meistro P. Lenio cimbolai.70 P. Kaèianovskio pagaliukai.71 B. Valenta, B. Vasiliauskas, P. Krièena.72 EM 3721.73 MFA V 41.74 LTR 2017, p. 4.75 LTR 2017, p. 5.76 LTRFt 295.77 MFA V.78 MFA.79 Ten pat.80 I. Gumbrio, P. Krièenos, M. Laumikonio cimbolai.81 J. Lechovicko, F. Lopinio, S. Rumbuèio cimbolai.82 K. Pundþio, B. Vasiliausko, S. Augulio cimbolai.83 L. Adomëlio, S. Paukðtës, V. K. Svitojaus cimbolai.84 V. Kairio cimbolai.85 V. Kairys ið Adutiðkio.86 Petras Ivanovas. Gilûtø Jono cimbolai. Laikas. Vilnius,2006 m. birþelio 7 d. Nr. 22 (144), p. 12.87 Jonas Baltakis. Medicina ðeimà maitina, muzika – sielà glos-to... Mûsø Ignalina. 2006 m. kovo 3 d., p. 3.88 Valdas Striuþas. Muzikantai, ðokëjai, rateliai ir ðokiai. Adutið-kio kraðtas. Vilnius, 2003, p. 623.89 Ten pat, p. 625.90 MFA V.91 Ten pat, p. 623.92 MFA V.93 Ten pat, p. 624.94 MFA.95 LTR 7597 (169).96 BB 3760.97 LTR 2017, p. 4.

98 Marija Baltrënienë, Romualdas Apanavièius. Lietuviø liau-dies muzikos instrumentai. Vilnius, 1991, p. 157 ir 168.99 MFA V 41.100 Lina Bukauskienë, Arûnas Lunys. 2004, p. 3.101 Jonas Baltakis. 2006, p. 3.102 MFA.103 LLTI ekspedicijos Veisiejuose 2007 m. medþiaga.104 MFA.105 Nijolë Paserbskienë. „Kaimo daina“ kelias valandas dainønekartotø. Druskonis. 2004 m. liepos 30–rugpjûèio 5 d.Nr. 31 (754), p. 7.106 Valdas Striuþas. 2003, p. 622.107 Palmira Krivickienë. Ansamblio muzikantai. Adutiðkio krað-tas. Vilnius, 2003, p. 616.108 Valdas Striuþas. 2003, p. 618.109 Ten pat, p. 622.110 Ten pat, p. 623.111 MFA.112 LTRFt 295.113 MFA.114 LTR 7597 (169).115 BBN 3760.116 LTR 2017, p. 4.117 MFA F.118 MFA.119 Eugenija Pakutkienë. Apie Burbiðkio Onà ir Jonà Grëbliû-nus. Auðra. Vilnius, 2007, p. 25.120 Kazakevièius Jonas, Mykolo (g. 1919 m.), Prienø r., Jieznoapyl., Vëþioniø k.121 Irena Ðileikienë. Atneðtiniai muzikos instrumentai lietuviøliaudies paproèiuose. Lietuviø liaudies paproèiai. Vilnius, 1991,p. 241.122 MFA V 41.123 Balsevièius Antanas, Petro (g. 1919 m.), Ðilalës r., Upynosapyl., Upynos k.124 Irena Ðileikienë. 1991, p. 243.125 Ten pat, p. 247.126 Lina Bukauskienë, Arûnas Lunys. 2004, p. 4.127 BBN 3760, p. 60.128 Jonas Baltakis. 2006, p. 4.129 Valdas Striuþas. 2003, p. 623.130 BBN 3760.131 Bronius Augulis, Rimdþiûnø k.132 Norbertas Vëlius. Tautosakinis personaþas ir jo prototipas.Gervëèiai. Vilnius, 1989, p. 352.133 Petras Ivanovas. 2006, p. 12.134 Evaldas Vyèinas. Chordofonai Lietuvoje. Pasaulio muzikosinstrumentai. Vilnius, 1999, p. 281.135 LTRFt 295, p. 4.136 LTRFt 295, p. 5.137 BBN 3760.138 BBN 3760.139 LTR 2017, p. 4.140 MFA V 41.141 Tomasz M. Nowak. Tradycje muzyczne spoùecznoúci pols-kiej na Wileñszyênie. Opinie i zachowania. Warszawa, 2005,s. 149.142 MFA.143 Tomasz M. Nowak. 2005, s. 161.144 MFA.145 Ten pat.

163


Summary

Dulcimer, a Lithuanian string percussion instrument,have not yet received the attention they deserve. Thepresent article consists of two parts. The first presents asurvey of the development of dulcimer in the world,with a special focus on Europe; a comparison of thisinstrument with its counterparts in the neighbouringcountries is made. The second part deals with the ana-lysis of the traditions of playing dulcimer and their pro-duction in Lithuania. The article also features surveysof dulcimer‘ classification as well as dulcimer-relatedlinguistic and folk music data.

The paper presents information on when and howthe musicians learned to play this instrument, when theyacquired their first dulcimer, on what occasions and inwhat kind of ensembles they played, and what other ins-truments, besides dulcimer, they liked to play. Methodsof playing are described while analysing the rhythmicsof the compositions performed; against the general back-ground of rhythmics and ways of performing the speci-fic repertoire of one or another musician is outlined.

More comprehensive descriptions of dulcimer musicand their recordings are available only from the regionsof Aukðtaitija, Dzûkija, Suvalkija (the dulcimer playersrecorded in Samogitia also come from Suvalkija). Dulci-mer enjoyed the greatest popularity in Eastern Lithuania,Dzûkija, and the region of Vilnius, while in Suvalkijathey were less popular. Even though this instrument iswidely spread in a comparatively small territory, eachand every musician has retained a distinctive performingstyle of his own.

As a rule, a musician made his instrument himselfwhich accounts for such a great variety of form. Frequ-

ently it was modelled after another instrument availablein the neighbourhood. Still, one can identify differencesin the ornaments of the resonating aperture, the sizeand proportions of the instrument, the material and themethod of mastership, the number of strings and thenumber of strings in rows. Based on all these criteriaone can single out several types of dulcimer.

The analysis of dulcimer‘ ornamentation revealedcertain commonalities with the ornamentation of kanklës(a Lithuanian variety of kantele) and the area of theirdiffusion. It is evident that the ornament of the segmentstar dominates; in addition, there is an overlap of areasof a certain dotted ornament as well as the regular dis-appearance of that ornament in the direction from eastto west and from east to south. The trapezium-formdulcimer are the most popular in Lithuania, with 12,14 or 17 rows, and with four or, less frequently, threeor five strings in one row.

One comes across the name of dulcimer in Lithua-nian foks songs much less frequenly than that of kanklësor the violin. Mention of the dulcimer is typically madein humorous, rare as well as in children‘s songs, whichshows that this instrument emerged in this country laterthan the above-mentioned instruments and becamepopular in a smaller area.

Different genres, mainly songs, dances, and marches,were played on the dulcimer. In eastern Lithuania andthe Region of Vilnius dulcimer‘ playing accompaniedEaster singing.

As a result of this research the following peculia-rities of dulcimer‘ playing in Lithuania came to the fore:1. solo performances, 2. playing heterophonically withother solo musical instruments (the violin, the accordion/concertina, the clarinet), 3. accompanying songs.

Documents

Lithuanian Traditions of Dulcimer Playing - LMTAžurnalai.lmta.lt/wp-content/uploads/2007/2007_142-163... · 2016-11-23 · Cimbolø tipo instrumentai visame pasaulyje turi daugybæ