LIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOSLIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI POVEIKIO VERTINIMAS Galutinė ataskaita 2 Turinys Paeikslų sąrašas

LIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOS

SĄJUNGOS TARYBAI POVEIKIO

VERTINIMAS

Galutinė ataskaita

Skirta:

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai

Parengė:

UAB „BGI Consulting“

BGI Consulting, UAB

Business | Government | Innovation

Didžioji g. 25-6, LT-01128 Vilnius, Lietuva

Tel. + 370 5 215 4075 | Fax. + 370 5 215 4837

[email protected] | www.bgiconsulting.lt

2014 m. lapkričio 17 d.

mailto:[email protected]

http://www.bgiconsulting.lt/

LIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI POVEIKIO VERTINIMAS

Galutinė ataskaita

2

Turinys

Paveikslų sąrašas ........................................................................................................................................... 4

Lentelių sąrašas ............................................................................................................................................. 8

Santrumpų sąrašas ........................................................................................................................................ 9

Santrauka .................................................................................................................................................... 10

Summary ..................................................................................................................................................... 12

1. Bendroji informacija apie sutarties vykdymą...................................................................................... 15

2. Tyrimo apimtis .................................................................................................................................... 16

2.1. Vertinimo kontekstas .................................................................................................................. 16

2.2. Vertinimo objektas, tikslai ir uždaviniai ...................................................................................... 19

3. Galutiniai tyrimo rezultatai ................................................................................................................. 23

3.1. Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose pokyčiai .................................................. 23

3.1.1. Lietuvos valstybės institucijose pirmininkavimo klausimais dirbančių specialistų skaičius

bei Lietuvos valstybinių institucijų vadovų dalyvavimas pirmininkavimo reguliariuose ar neeiliniuose

susitikimuose ...................................................................................................................................... 23

3.1.2. Lietuvos nuolatinės atstovybės diplomatų, specialiųjų atašė ir Lietuvos valstybės

institucijų sostinėje atstovų kasdieninis dalyvavimas ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos

Parlamento darbo struktūrose ............................................................................................................ 27

3.1.3. Lietuvos atstovavimo ES institucijose išorinės dimensijos analizė ..................................... 29

3.2. Pirmininkavimo poveikis valstybės tarnybos sistemai ................................................................ 41

3.2.1. Interviu su Lietuvos institucijų atstovais sostinėje ir Briuselyje, turinčiais didžiausią patirtį

dalyvaujant ES Tarybos darbo grupėse ar koordinuojant pirmininkavimą ......................................... 45

3.2.2.1. ES Tarybos darbotvarkės formavimas ............................................................................. 50

3.2.2.2. ES Tarybos darbotvarkės įgyvendinimas ......................................................................... 52

3.2.2.3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir

nevyriausybinių organizacijų bei asocijuotų struktūrų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ... 56

3.2.2.4. Pirmininkavimo patirties sąlygoti pokyčiai ..................................................................... 60

3.2.2. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų apklausa .................... 67

3.2.1.1. Respondentų charakteristikos ........................................................................................ 69


Galutinė ataskaita

3

3.2.1.2. Pirmininkavimo poveikis ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių valstybės

tarnautojų kompetencijoms ............................................................................................................... 77

3.2.1.3. Pirmininkavimo poveikis dalyvavimo ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų

susitikimuose intensyvumui ................................................................................................................ 93

3.2.1.4. Pirmininkavimo poveikis bendradarbiavimui tarp Lietuvos valstybės institucijų ........... 97

3.2.1.5. Pirmininkavimo poveikis Lietuvos institucijų bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis

organizacijomis ir asocijuotomis struktūromis ................................................................................. 103

3.2.1.6. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių Lietuvos valstybės tarnautojų požiūris į

Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ................................................................................................. 109

3.3. Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų informavimas ir įtraukimas į

pirmininkavimo veiklas ......................................................................................................................... 110

3.3.1. Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir

asocijuotomis struktūromis analizė .................................................................................................. 110

3.3.2. Pirmininkavimo poveikio visuomenės informavimui analizė ............................................ 121

3.3.2.1. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa ............................................................... 122

3.3.2.2. Viešųjų ryšių ekspertų nuomonės tyrimas .................................................................... 138

3.4. Pirmininkavimo poveikis Lietuvos ekonomikai ......................................................................... 146

3.4.1. Pirmininkavimo poveikis turizmo sektoriui ....................................................................... 147

3.4.2. Pirmininkavimo poveikis aptarnavimo sektoriui ............................................................... 151

3.4.3. Rėmimo veiklos įtaka rėmėjų veiklos rodikliams .............................................................. 155

3.4.4. Pirmininkavimo poveikis kitoms sritims ............................................................................ 156

Išvados ...................................................................................................................................................... 159

Rekomendacijos ........................................................................................................................................ 167

Šaltiniai ...................................................................................................................................................... 171


Galutinė ataskaita

4

Paveikslų sąrašas

Pav. 1. Pagrindinės galutinės vertinimo ataskaitos temos ir jų analizei naudojami metodai ..................... 22

Pav. 2. Vidutinis specialistų, dalyvavusių pirmininkavimo veiklose, skaičius ministerijose ir kitose Lietuvos

viešosiose institucijose (bendras iš viso ir pagal pareigas / darbo pobūdį) ................................................ 25

Pav. 3. Apytikslis ES Tarybos įvairių sudėčių, reguliarių ar neeilinių susitikimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos

viešųjų institucijų vadovai, skaičius ............................................................................................................ 26

Pav. 4. Bendras Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas................................................................ 31

Pav. 5. Lietuvos atstovų veiklos darbo grupėse vertinimas ........................................................................ 33

Pav. 6. Atskirų darbo grupių funkcionavimo aspektų vertinimas ............................................................... 35

Pav. 7. Bendradarbiavimo su Lietuvos atstovais pasiruošimo susitikimams metu vertinimas .................. 37

Pav. 8. Darbo grupių pirmininkų asmeninių gebėjimų ir kompetencijų vertinimas ................................... 38

Pav. 9. Respondentų žinių apie Lietuvą pokyčiai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu

(atsakymas į klausimą „Ar sužinojote ką nors naujo apie Lietuvos istoriją, pasiekimus, populiaciją, kultūrą

ar pan. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu?”) ........................................................................ 39

Pav. 10. Žinių apie Lietuvą padidėjimo ir patirties dirbant su Lietuvos atstovais poveikis Lietuvos įvaizdžio

pokyčiams (atsakymas į klausimą “Ar žinios, gautos apie Lietuvą, ir patirtis dirbant su jos atstovais

pakeitė jūsų turimą Lietuvos įvaizdį?“) ....................................................................................................... 40

Pav. 11. Pirmininkavimo ES Tarybai poveikio Lietuvos valstybės tarnybai vertinimo modelis................... 44

Pav. 12. Interviu respondentų pasiskirstymas pagal atstovaujamas ministerijas (ar įstaigas prie

atitinkamų ministerijų / jų padalinius) ........................................................................................................ 47

Pav. 13. Interviu respondentų pirmininkavimo metu atstovautų viešosios politikos sričių įvairovė ......... 48

Pav. 14. Respondentų aktyvumas apklausoje pagal atstovaujamas institucijas (joms pavaldžias

institucijas / jų padalinius) .......................................................................................................................... 70

Pav. 15. Respondentų pasiskirstymas pagal ES Tarybos darbo grupėse / komitetuose atstovaujamus

klausimus .................................................................................................................................................... 71

Pav. 16. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo patirtį ir amžių ............................................................ 72

Pav. 17. Tyrimo dalyvių pozicijų rengimo patirtis ....................................................................................... 73

Pav. 18. Tyrimo dalyvių dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose patirtis .............. 73

Pav. 19. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ..... 74

Pav. 20. Respondentų dalyvavimas pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai veiklose.................................. 75


Galutinė ataskaita

5

Pav. 21. Vidutinis mokymams skirtų darbo dienų skaičius pagal mokymų temas (skaičiuojami tik tyrimo

dalyviai, dalyvavę atitinkamuose mokymuose) .......................................................................................... 76

Pav. 22. Respondentų dalyvavimas dalykiniuose pirmininkavimui skirtuose renginiuose Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu ................................................................................................................ 77

Pav. 23. Pozicijos rengimo kompetencijų lygis šiuo metu ir jų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis

pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis

pirmininkavimui) ......................................................................................................................................... 79

Pav. 24. Pozicijos rengimo kompetencijų pokytis nuo 2007 m. .................................................................. 84

Pav. 25. Pozicijos atstovavimo kompetencijų lygis šiuo metu ir jų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis



Pav. 26. Pozicijos atstovavimo kompetencijų pokytis nuo 2007 m. ........................................................... 89

Pav. 27. Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijų lygis šiuo metu ir jų pokytis per

laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu

prieš pradedant rengtis pirmininkavimui) .................................................................................................. 91

Pav. 28. Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijų pokytis pagal ES Tarybos darbo

grupių posėdžių, kuriuose teko dalyvauti per paskutinius dvejus metus, skaičių (pateikiamas specialistų,

kurių kompetencijos pagerėjo per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir

pirmininkavimo metu, procentas) .............................................................................................................. 92

Pav. 29. Asmeninių kompetencijų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir

pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui) ......................... 93

Pav. 30. Posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą raštu per

6 mėn. po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, dalis ................................................................................. 94

Pav. 31. Posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą raštu per

6 mėn. po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, dalis pagal gebėjimą tinkamai pasisakyti posėdžio metu

.................................................................................................................................................................... 95

Pav. 32. ES sprendimo priėmimo sistemoje dirbančių specialistų Lietuvos valstybės institucijose

nuomonė apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai įtaką Lietuvos atstovų vaidmeniui ir atstovavimo

rezultatams pasibaigus pirmininkavimui .................................................................................................... 96

Pav. 33. Bendradarbiavimas su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis pasibaigus pirmininkavimui (6

mėn. po pirmininkavimo) ............................................................................................................................ 98

Pav. 34. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis




Galutinė ataskaita

6

Pav. 35. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų nuomonė apie tai, kaip pasikeitė

tarpinstitucinis bendradarbiavimas po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, lyginant su laikotarpiu prieš

pirmininkavimą ......................................................................................................................................... 100

Pav. 36. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų nuomonė apie tai, kas lemia po

pirmininkavimo išlikusį intensyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą .................................................. 101

Pav. 37. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų pasiūlyti tarpinstitucinio

bendradarbiavimo skatinimo būdai .......................................................................................................... 102

Pav. 38. ES sprendimo priėmimo sistemoje dirbančių specialistų nuomonė apie bendradarbiavimo pokytį

tarp Lietuvos valstybės institucijų ir NVO bei AS po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, lyginant su

laikotarpiu prieš pirmininkavimą .............................................................................................................. 104

Pav. 39. Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimas su įvairiomis NVO ir AS Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu .............................................................................................................. 105

Pav. 40. Bendradarbiavimo su NVO ir AS kompetencijų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis


pirmininkavimui) ....................................................................................................................................... 105

Pav. 41. Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimas su NVO ir AS 6 mėn. po pirmininkavimo ...... 107

Pav. 42. Bendradarbiavimas su NVO ir AS pirmininkavimui pasibaigus pagal bendradarbiavimo

intensyvumą pirmininkavimo metu .......................................................................................................... 108

Pav. 43. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų požiūris į Lietuvos pirmininkavimą ES

Tarybai ir pirmininkavimo tikslų pasiekimo vertinimas ............................................................................ 110

Pav. 44. NVO ir AS bendradarbiavimo intensyvumas su įvairiomis viešosiomis institucijomis balais, kur 5

balai reiškia nuolatinį reguliarų bendradarbiavimą, 1 – fragmentišką bendradarbiavimą ...................... 113

Pav. 45. NVO ir AS, pirmininkavimo metu užmezgusių naujų kontaktų, dalis nuo visų respondentų ...... 114

Pav. 46. Pirmininkavimo renginio organizavimo įtaka organizacijos dalyvavimui ES politikų formavimo ir

įgyvendinimo procesuose ......................................................................................................................... 115

Pav. 47. Pirmininkavimo metu prasidėjusio bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tęstinumo

vertinimas ................................................................................................................................................. 116

Pav. 48. Pagrindinės naudos, kurias organizacijoms turėjo dalyvavimas pirmininkavimo procese ......... 118

Pav. 49. NVO ir AS pirmininkavimo metu organizuotuose renginiuose aptartos / pateiktos informacijos

sritys .......................................................................................................................................................... 119

Pav. 50. NVO ir AS organizuoto renginio įtaka organizacijos narių / atstovaujamų visuomenėms grupių /

kitų organizacijų informuotumui .............................................................................................................. 120

Pav. 51. ES institucijų žinomumas tarp Lietuvos gyventojų ...................................................................... 123


Galutinė ataskaita

7

Pav. 52. ES lygmens įvykių / sprendimų žinomumas Lietuvos visuomenėje ............................................ 126

Pav. 53. Skirtingo pobūdžio ES lygmens įvykių / sprendimų žinomumas Lietuvos visuomenėje ............. 127

Pav. 54. Lietuvos visuomenės informuotumas apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai faktą .............. 128

Pav. 55. Įvairių informacijos sklaidos šaltinių, kaip Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos

priemonių, reikšmė Lietuvos gyventojams ............................................................................................... 130

Pav. 56. Lietuvos gyventojų pozicija klausimu „Ar pirmininkavimas ES Tarybai buvo naudingas mūsų

šaliai?“ ....................................................................................................................................................... 132

Pav. 57. Lietuvos gyventojų pozicija klausimu „Koks teiginys geriausiai apibūdintų Jūsų asmeninį įspūdį /

jausmus apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį?“ ........................................ 134

Pav. 58. Lietuvos gyventojų bendras įspūdis apie šalies pirmininkavimą ES Tarybai ............................... 135

Pav. 59. respondentams pateikti logotipai: iš kairės – Lietuvos narystės ES dešimtmečio oficialus ženklas,

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai oficialus ženklas, programos „Globali Lietuva“ oficialus ženklas .... 136

Pav. 60. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ženklo žinomumas Lietuvos visuomenėje ......................... 137

Pav. 61. Viešbučiuose apgyvendintų užsieniečių skaičiaus pokytis, lyginant su praėjusių metų atitinkamu

laikotarpiu (raudonu kontūru apibrėžtas istoriškai nebūdingas prieaugis) .............................................. 148

Pav. 62. Viešbučių ir turizmo sektoriaus veiklų rodiklių dinamika (2011 I pusmečio reikšmės prilygintos 1)

.................................................................................................................................................................. 149

Pav. 63. Dėl pirmininkavimo ES Tarybai turizmo sektoriaus papildomai gautos pajamos, mln. Lt .......... 151

Pav. 64. Respondentų nuomonė apie tai, kiek dėl gautų užsakymų 2013 metais pardavimo pajamos buvo

didesnės nei būtų be tokių užsakymų ....................................................................................................... 154


Galutinė ataskaita

8

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Empiriniame tyrime naudoto klausimyno struktūra ................................................................... 30

2 lentelė. Pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos valstybės institucijų atstovais Briuselyje ir Lietuvoje,

turinčiais didžiausią patirtį dalyvaujant ES Tarybos darbo grupėse arba koordinuojant pirmininkavimą,

respondentų sąrašas ................................................................................................................................... 47

3 lentelė. Pusiau struktūruoto interviu respondentams pateiktų temų ir potemių struktūra ................... 49

4 lentelė. Empiriniame tyrime naudoto klausimyno struktūra ................................................................... 68

5 lentelė. Pozicijos rengimo kompetencijų lygis priklausomai nuo pozicijų rengimo patirties .................. 80

6 lentelė. Pozicijos rengimo kompetencijų pokytis pagal dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar komitetų

posėdžiuose patirtį ...................................................................................................................................... 82

7 lentelė. Pozicijos atstovavimo kompetencijų pokytis pagal dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar

komitetų posėdžiuose patirtį ...................................................................................................................... 87

8 lentelė. Atstovavimo kompetencijų pokytis pagal darbo pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

metu ............................................................................................................................................................ 88

9 lentelė. Posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą raštu,

dalis pagal darbo pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ......................................................... 95

10 lentelė. Po pirmininkavimo ES Tarybos posėdžiuose dalyvavusių ir nedalyvavusių Lietuvos atstovų

nuomonė apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikį Lietuvos atstovų vaidmeniui ir atstovavimo

rezultatams ................................................................................................................................................. 97

11 lentelė. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijų pokytis pagal dalyvavimo ES Tarybos darbo

grupės ar komiteto posėdžiuose patirtį ...................................................................................................... 99

12 lentelė. Bendradarbiavimo su NVO ir AS kompetencijų pokytis pagal bendradarbiavimo su NVO ir AS

intensyvumą pirmininkavimo metu .......................................................................................................... 106

13 lentelė. Bendradarbiavimas su NVO ir AS pirmininkavimui pasibaigus pagal pozicijos rengimo

gebėjimus .................................................................................................................................................. 109

14 lentelė. Giluminių interviu su viešųjų ryšių ekspertais respondentų sąrašas ...................................... 138

15 lentelė. Prekės ir paslaugos, įsigytos iš pirmininkavimo biudžeto lėšų ............................................... 152


Galutinė ataskaita

9

Santrumpų sąrašas

AS – asocijuota struktūra

BJVT – Baltijos Jūros Valstybių Taryba

BVP – bendrasis vidaus produktas

CAWI – internetinė apklausos sistema (angl. Computer Assisted Web Interview)

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EIVT – Europos išorės veiksmų tarnyba

EK – Europos Komisija

EP – Europos Parlamentas

ES – Europos Sąjunga

ES TGS – ES Tarybos generalinis sekretoriatas

ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija

IRT – informacinės ir ryšių technologijos

JT – Jungtinės Tautos

NA – nuolatinė atstovybė

NATO – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (angl. North Atlantic Treaty Organization)

NVO – nevyriausybinė organizacija

VSAT – Valstybės sienos apsaugos tarnyba


Galutinė ataskaita

10

Santrauka

2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Pirmininkavimas ES Tarybai

laikomas Lietuvos, kaip ES valstybės narės, teisiniu ir politiniu įsipareigojimu, kurio pagrindinis tikslas –

užtikrinti sėkmingą ES Tarybos funkcionavimą ir jos veiklos tęstinumą siekiant visų ES piliečių gerovės.

Siekiant šio tikslo formuluotas bendras uždavinys – užtikrinti sklandų ES Tarybos struktūrų darbą.

Pastarojo įgyvendinimas apėmė didelę veiklų įvairovę, įskaitant ES Tarybos darbotvarkės formavimą,

pirmininkavimą ES Tarybos darbo grupėms, atstovavimą ES Tarybai santykiuose su kitomis ES

institucijomis ir trečiosiomis šalimis, horizontaliųjų ir administracinių pirmininkavimo darbų atlikimą,

susitikimų ir renginių organizavimą ir pan. Pirmininkavimo biudžetas sudarė apie 172 mln. Lt, į

pirmininkavimo veiklas buvo įsitraukę daugiau nei 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš skirtingų Lietuvos

institucijų ir apie 1 tūkst. asmenų, atlikusių pagalbinius su pirmininkavimu susijusius darbus.

Siekiant identifikuoti pirmininkavimo ES Tarybai metu išmoktas pamokas ir pritaikyti įgytą vertingą

patirtį Lietuvos viešajame valdyme ateityje LR užsienio reikalų ministerijos užsakymu buvo atliktas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikio vertinimas, kurio tikslas – įvertinti Lietuvos pirmininkavimo

poveikį Lietuvos atstovavimui ES, valstybės tarnybos struktūrai, visuomenės supratimui apie

pirmininkavimą ir ekonomikai. Tikslo siekimui buvo iškelti šie uždaviniai:

Pateikti išsamią Lietuvos atstovavimo ES institucijose pokyčių analizę;

Išanalizuoti ir aprašyti pirmininkavimo poveikį valstybės tarnybos sistemai;

Įvertinti visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų informavimą ir

įtraukimą į pirmininkavimo veiklas;

Pateikti išsamią ir argumentuotą pirmininkavimo poveikio Lietuvos ekonomikai analizę.

Šių uždavinių įgyvendinimui buvo pasitelkta didelė metodų įvairovė, įskaitant dokumentų ir antrinių

šaltinių analizę, statistinių duomenų analizę, ekspertinį vertinimą, 60 LR ministerijų ir kitų Lietuvos

viešųjų institucijų apklausą, 26 ES Tarybos generalinio sekretoriato ir kitų ES šalių narių nuolatinių

atstovybių ES atstovų apklausą, 204 ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių Lietuvos valstybės

tarnautojų apklausą, 13 NVO ir asocijuotų struktūrų, pirmininkavimo metu organizavusių pirmininkavimo

renginio statusą turėjusius renginius ir susitikimus, apklausą, reprezentatyvią 1008 Lietuvos gyventojų

apklausą, 33 įmonių, viešųjų pirkimų būdu atrinktų pirmininkavimo metu teikti paslaugas ar tiekti

prekes, apklausą, 16 pusiau struktūruotų interviu su didžiausią darbo ES Tarybos darbo grupėse ar

pirmininkavimo koordinavimo patirtį turinčiais Lietuvos institucijų atstovais sostinėje ir Briuselyje, 7

giluminius interviu su viešųjų ryšių ekspertais ir 6 pusiau struktūruotus interviu su įmonėmis, pagal

paramos sutartis pirmininkavimo metu neatlygintinai teikusiomis paslaugas ar tiekusioms prekes, ir į

pirmininkavimą įsitraukusių sektorių atstovais.


Galutinė ataskaita

11

Atliekant Lietuvos atstovavimo ES institucijose pokyčių analizę buvo, pirma, nustatytas

pirmininkavimo klausimais dirbančių specialistų skaičius Lietuvos valstybės institucijose, antra,

identifikuotos Lietuvos oficialiųjų asmenų (vyriausybės narių) dalyvavimo ES Tarybos įvairių

sudėčių susitikimuose bei kitų Lietuvos valstybinių institucijų vadovų dalyvavimo pirmininkavimo

reguliariuose ar neeiliniuose susitikimuose tendencijos (1.3.1.1 skyrius), trečia, įvertinti Lietuvos

nuolatinės atstovybės diplomatų, specialiųjų atašė ir Lietuvos valstybės institucijų sostinėje

atstovų kasdieninio dalyvavimo ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbo

struktūrose pokyčiai (1.3.1.2 skyrius) ir, ketvirta, išanalizuota Lietuvos atstovavimo ES

institucijose išorinės dimensija (1.3.1.3 skyrius).

Analizuojant pirmininkavimo poveikį valstybės tarnybos sistemai buvo įvertinti, pirma, ES

sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų Lietuvos valstybės institucijose

kompetencijų pokyčiai, antra, valstybės tarnautojų dalyvavimo ES institucijų darbo struktūrų

susitikimuose intensyvumas ir apimtis, trečia, tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos

valstybės institucijų pokyčiai, ketvirta, Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su

nevyriausybinėmis organizacijomis ir asocijuotomis struktūromis pokyčiai. Taip pat įvertintas

Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, pagrindinių funkcijų – politinės lyderystės,

administravimo, tarpininkavimo ir atstovavimo – atlikimo efektyvumas (1.1.3.2.1 1.1.3.2.2

skyriai).

Analizuojant visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų informavimą ir

įtraukimą į pirmininkavimo veiklas buvo įvertinti, pirma, NVO ir asocijuotų struktūrų

bendradarbiavimo su viešosiomis institucijomis pokyčiai bei jų įtaka tolesnei šių jų veiklai

(1.1.3.3.1 skyrius), antra, Lietuvos visuomenės informuotumo apie Lietuvos pirmininkavimą ES

Tarybai lygis, trečia, pirmininkavimo komunikacinių veiksnių poveikis gyventojų informuotumui

(1.1.3.3.2 skyrius).

Analizuojant pirmininkavimo poveikį Lietuvos ekonomikai buvo įvertintas, pirma,

pirmininkavimo poveikis turizmo sektoriui (1.1.3.4.1 skyrius), antra, pirmininkavimo poveikis

aptarnavimo sektoriui (1.1.3.4.2 skyrius), trečia, rėmimo veiklos įtaka rėmėjų veiklos rodikliams

(1.1.3.4.3 skyrius), ketvirta, pirmininkavimo poveikis kitoms ekonomikos sritims (1.1.3.4.4

skyrius).

Atlikus vertinimą buvo pateiktos išsamios išvados ir rekomendacijos, padėsiančios išnaudoti

pirmininkavimo metu įgytą patirtį tobulinant Lietuvos ES reikalų koordinavimo sistemą, atskirų viešojo

administravimo institucijų žmogiškuosius išteklius bei valdymo procesus ir prisidėsiančios prie gerosios

pirmininkavimo ES Tarybai praktikos sklaidos į kitas ES valstybes nares.


Galutinė ataskaita

12

Summary

July 1 – December 31, 2013 Lithuania held the presidency of the Council of the EU (hereinafter – the

Presidency). The Presidency was considered to be a legal and political commitment of Lithuania, as the

EU member state, whose main objective was to ensure the successful functioning of the Council of the

EU (hereinafter – the Council), as well as the continuity of its work, in pursuit of well-being of all people

in the EU. In attempt to achieve this objective, the main task – to ensure smooth functioning of the

preparatory bodies of the Council – was set. Its execution encompassed wide variety of activities,

including shaping the Council’s agenda, chairing the meetings of the Council’s working parties,

representing the Council in relations with other EU institutions and third parties, conducting horizontal

and administrative activities, organising meetings and events, etc. The budget of the Presidency

amounted to approximately 172 million Litas (50 million EUR). More than 1.5 thousand of public

servants form different government institutions, as well as around a thousand of auxiliary employees,

were involved in the activities related to the Presidency.

In order to identify lessons learned during the Presidency and employ this valuable experience in

Lithuania’s public governance in the future, the evaluation of the impact of Lithuania’s presidency of the

Council of the EU, commissioned by the Ministry of the Foreign Affairs of the Republic of Lithuania, has

been conducted. The main objective of this evaluation was to assess the impact of Lithuania’s

Presidency on the country’s representation in the EU, public administration, public perception of the

Presidency, and economy. In attempt to achieve this objective, the following tasks were formulated:

To provide a comprehensive analysis of the changes in the country’s representation in the EU;

To analyse and describe the impact of the Presidency on the country’s public administration;

To assess the awareness and inclusion of Lithuania’s public, and non-governmental

organizations and associations in the Presidency;

To provide comprehensive and sound analysis of the impact of the Presidency on Lithuania’s

economy.

Wide variety of methods were employed for the execution of the above mentioned tasks. The latter

includes analysis of documents and secondary sources, statistical analysis, expert evaluation, survey of

60 Lithuania’s ministries and other public institutions, survey of 26 employees of the General Secretariat

of the Council of the EU and permanent representations to the EU of other EU member states, survey of

204 Lithuania’s public servants working in the system of EU decision-making, survey of 13 NGOs and

associations engaged during the Presidency in organization of events awarded the official status of the

Presidency, Lithuania’s population survey (sample - 1008), survey of 33 enterprises selected through

public procurement for provision of commodities and services during the Presidency, 16 semi-structured

interviews with representatives of Lithuania’s institutions in the capital and in Brussels having the most

experience in participating in the working groups of the Council of the EU or coordinating the


Galutinė ataskaita

13

Presidency, 7 in-depth interviews with experts of public relations, and 6 semi-structured interviews with

enterprises, during the Presidency engaged in unremunerated provision of commodities and services

according to the assistance agreements, and representatives of economic sectors engaged in the

Presidency.

The analysis of the changes in Lithuania’s representation in the EU institutions encompasses,

firstly, identifying the number of public servants engaged in activities related to the Presidency

in Lithuania’s government institutions, secondly, identifying the trends of participation of

Lithuania’s officials (members of the Government) in meetings of various configurations of the

Council of the EU and participation of heads of other government institutions in ordinary and

extraordinary meetings of the Presidency (for more details, see 1.3.1.1), thirdly, assessing the

changes in everyday participation of the diplomats and attachés in the permanent

representative of Lithuania to the EU, as well as representatives of Lithuania’s government

institutions in the capital, in the work structures of the Council of the EU, the European

Commission and the European Parliament (for more details, see 1.3.1.2), fourthly, analysing the

external dimension of Lithuania’s representation in the EU institutions (for more details, see

1.3.1.3).

The analysis of the impact of the Presidency on the country’s public administration encompasses

the assessment of, firstly, the changes in competences of Lithuania’s public servants working in

the system of EU decision-making, secondly, the intensity and scope of participation of public

servants in the meetings of working structures of the EU institutions, thirdly, the changes in the

interinstitutional cooperation among Lithuania’s government institutions, fourthly, the changes

in the cooperation between Lithuania’s government institutions, on one side, and NGOs and

associations, on the other. In addition, Lithuania’s effectiveness in performing the main tasks of

the Presidency, namely political leadership, management, mediation, representation, were

evaluated (for more details, see 1.1.3.2.1 1.1.3.2.2).

The analysis of the awareness and inclusion of Lithuania’s public, and non-governmental

organizations and associations in the Presidency encompasses the assessment of, firstly, the

changes in cooperation between NGOs and associations, on one side, and Lithuania’s

government institutions, on the other, as well as their impact on the further functioning of the

former (for more details, see 1.1.3.3.1), secondly, the level of awareness about the Presidency

among Lithuania’s population, thirdly, the impact of the communicative factors of the

Presidency on the awareness of the population (for more details, see 1.1.3.3.2).

The analysis of the impact of the Presidency on Lithuania’s economy encompasses the

assessment of, firstly, the impact of the Presidency on Lithuania’s tourism sector (for more

details, see 1.1.3.4.1), secondly, the impact of the Presidency on Lithuania’s sector service (for

more details, see 1.1.3.4.2), thirdly, the influence of the sponsoring activities on the

performance indicators of the sponsors (for more details, see 1.1.3.4.3), fourthly, the impact of

the Presidency on other economic sectors (for more details, see 1.1.3.4.4).


Galutinė ataskaita

14

The evaluation is followed by the comprehensive conclusions and recommendations aimed at better

use of lessons learned during the Presidency for improving Lithuania’s system of EU affairs

coordination, human resources and governance processes in separate public administration

institutions and contributing to the dissemination of good practice in other EU member states.


Galutinė ataskaita

15

1. Bendroji informacija apie sutarties vykdymą

2014 m. gegužės 30 d. buvo pasirašyta Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai poveikio

vertinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 188-14-PESTD tarp Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministerijos (Užsakovas) ir UAB „BGI Consulting“ (Paslaugų teikėjas). Pagal šią sutartį

Paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai (toliau –

pirmininkavimas) vertinimą, apimantį poveikio valstybės tarnybai, Lietuvos atstovavimo Europos

Sąjungos (toliau – ES) institucijose pokyčiams, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimui į

pirmininkavimo veiklas bei galimo poveikio šalies ūkio subjektams vertinimą.

Įvadinė ataskaita, kurioje buvo suderinti tyrimo metodai, duomenų šaltiniai ir kiti klausimai, buvo

patvirtinta 2014 m. liepos 25 d.

Tarpinė ataskaita, parengta pagal įvadinėje ataskaitoje numatytas ir suderintas priemones, buvo

pateikta 2014 m. rugsėjo 22 d.

Galutinės ataskaitos projektas, parengtas atsižvelgiant į Užsakovo tarpinei ataskaitai pateiktas pastabas,

buvo pateiktas 2014 m. spalio 20 d.

Galutinėje ataskaitoje pateikiama vertinimo analizė, atlikta pagal techninėje specifikacijoje nurodytus

metodus ir Paslaugų teikėjo pasiūlytą vertinimo metodiką. Galutinės ataskaitos kiekviename

tematiniame skyriuje pateikiamos išvados pagal visus techninėje specifikacijoje nurodytus vertinimo

uždavinius, t. y. (1) pateikti išsamią Lietuvos atstovavimo ES institucijose pokyčių analizę; (2) išanalizuoti

ir aprašyti pirmininkavimo poveikį valstybės tarnybos sistemai; (3) įvertinti visuomenės, nevyriausybinių

organizacijų ir asocijuotų struktūrų informavimą ir įtraukimą į pirmininkavimo veiklas; (4) pateikti

išsamią ir argumentuotą pirmininkavimo poveikio Lietuvos ekonomikai analizę.

Siekiant patogumo ir geresnio ataskaitos pritaikomumo parengtas atskiras skyrius, apimantis

pagrindines vertinimo metu gautas išvadas ir rekomendacijas.

Galutinėje ataskaitoje teikiamas vertinimo analizės rezultatas struktūruojamas analogiškai techninėje

specifikacijoje nurodytai vertinimo tikslų ir uždavinių struktūrai.


Galutinė ataskaita

16

2. Tyrimo apimtis

2.1. Vertinimo kontekstas

Visos ES šalys paeiliui turi privilegiją ir pareigą 6 mėnesius pirmininkauti ES Tarybai. Pirmininkaujanti šalis

vadovauja ES Ministrų tarybos (išskyrus Užsienio reikalų tarybą) ir jos parengiamųjų struktūrų (darbo

grupių ir komitetų) darbui priimant ES reikšmingus sprendimus ir organizuoja formalius bei neformalius

pirmininkavimo renginius Briuselyje ir pirmininkaujančioje šalyje.

Akademinėje literatūroje išskiriamos keturios pagrindinės ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei

tenkančios užduotys – administravimas, tarpininkavimas, politinė lyderystė ir atstovavimas.

Administravimas – iš pirmininkaujančios šalies daug žmogiškųjų, finansinių ir laiko išteklių reikalaujanti

funkcija, apimanti tokius organizacinius darbus, kaip didelio skaičiaus įvairių ES Tarybos sudėčių bei jos

parengiamųjų darbo struktūrų susitikimų planavimas ir organizavimas, teisės aktų ir kitų dokumentų

projektų rengimas, tolesnio pastarųjų vystymo priežiūra ir pan. Administravimo funkcija prilyginama į

užduotį orientuotai lyderystei, kurios tikslas – susitelkimas į užduotis, reikalingas atlikti siekiant

konkretaus tikslo1. Nors pirmininkaujanti šalis administracines užduotis atlieka padedama ES Tarybos

Generalinio sekretoriato, administracinio darbo krūvis paprastai yra labai didelis2. Dėl to, siekiant

užtikrinti sklandų šios pirmininkavimo funkcijos atlikimą, būtini pakankami pirmininkaujančios šalies

atstovų administraciniai bei vadybiniai gebėjimai, ypač valstybės tarnautojų, kuriems tenka dirbti

daugybėje darbo grupių bei dalyvauti gausybėje susitikimų3.

Tarpininkavimas – funkcija, kylanti iš paties pirmininkavimo apibrėžimo ir susijusi su pirmininkaujančiai

šaliai keliamu reikalavimu būti neutraliai ir nešališkai. Veikdama kaip nešališka tarpininkė

pirmininkaujanti šalis negali teikti pirmenybės savo ar kitų valstybių narių nacionaliniams interesams, bet

privalo siekti visos ES labui geriausių sprendimų4. ES Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovai, kuriems

tenka pareiga pirmininkauti įvairių sudėčių ES Tarybos bei jos parengiamųjų darbo struktūrų

susitikimuose, turi moderuoti diskusijas, derinti skirtingus valstybių narių interesus ir gebėti formuoti

kompromisinius siūlymus tais atvejais, kai diskutuojančios šalys tam tikru klausimu nesugeba prieiti prie

1 A. Schout, S. Vanhoonacker “Evaluating Presidencies of the Council of the EU: Revisiting Nice”. Journal of Common Market Studies, 44(5), 2006, 1067, 1053. 2 K. Rüdiger, W. Wurzel “The Role of the European Union Presidency. An Anglo-German Comparison”. Centre for European Union Studies, Research Paper 1/2005, 13. 3 P. Maciej Kaczyński “How to assess a rotating presidency of the Council under new Lisbon rules. The case of Hungary”. Politics and Institutions, CEPS Policy Briefs, 2011, 4. 4 Rüdiger, Wurzel, 13.


Galutinė ataskaita

17

bendros nuomonės5. Pirmininkaujanti šalis yra atsakinga už efektyvų horizontalų (tarp įvairių ES Tarybos

konfigūracijų) ir vertikalų (tarp įvairių ES Tarybos darbo struktūrų – darbo grupių bei komitetų, COREPER,

Ministrų Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos) interesų koordinavimą6. Sėkmingam tarpininkavimo

funkcijos atlikimui reikalingi tinkami pirmininkaujančios šalies atstovų vadybiniai ir diplomatiniai

gebėjimai. Svarbus ne tik tinkamas valstybės tarnautojų ir pareigūnų pasirengimas (reikiamų

kompetencijų įgijimas), bet ir sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp sostinės ir

pirmininkaujančios šalies atstovų Briuselyje (COREPER)7.

Politinė lyderystė – funkcija, susijusi su ES Tarybos darbotvarkės valdymu prioretizuojant į ją

patenkančius klausimus. Pastarieji gali būti rikiuojami atsižvelgiant į tam tikrų temų bei problemų

aktualumą pirmininkavimo laikotarpiu, būtinų sprendimų priėmimo terminus ir bendrą politinį toną, kurį

pirmininkavimo metu siekia palaikyti pirmininkaujanti valstybė8. Didžioji dalis ES Tarybos darbotvarkės

būna paveldėta iš ankstesnio pirmininkavimo laikotarpio, todėl pirmininkaujančios šalies galimybė į

darbotvarkę pateikti visiškai naujus, anksčiau nenagrinėtus klausimus yra ribota9. Todėl ES Tarybai

pirmininkaujančiai šaliai narei dažniau tenkantis uždavinys – ne darbotvarkės sudarymas (agenda-

setting), o jos išgryninimas (agenda-clearing) ar performulavimas (agenda-shaping)10.

Atstovavimas – funkcija, apimanti, viena vertus, atstovavimą ES Tarybai tarpinstituciniuose santykiuose

su kitomis ES institucijomis (ypač Europos Komisija (EK) ir Europos Parlamentu (EP)), kita vertus,

atstovavimą ES tarptautinėje arenoje11. Pirmuoju atveju pirmininkaujanti šalis veikia kaip kontaktinis

veikėjas, turintis užtikrinti sklandų ES Tarybos bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis. Pavyzdžiui,

Lisabonos sutartimi (2009 m.) įtvirtinus bendrą sprendimo procedūrą tarp ES Tarybos ir EP,

pirmininkaujanti šalis tapo savotiška tarpininke derybose dėl teisės aktų tarp šių dviejų institucijų. Kita –

atstovavimo ES išorės santykiuose – funkcija pastaruoju metu mažiau aktuali, nes Lisabonos sutartimi

buvo apribota. Įsteigus Užsienio reikalų tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą, vadovaujamas

vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, dalis anksčiau ES Tarybai

pirmininkaujančiai šaliai priklausiusių užduočių buvo perduota į pastarosios rankas. Tačiau

pirmininkaujančiai šaliai kartais tenka užduotis asistuoti Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir

saugumo politikai ar net atlikti pastarosios deleguotas užduotis12.

5 Handbook of the Presidency of the Council of the European Union. Brussels: General Secretariat of the Council, 2011, 11, 13. 6 L. Jesieñ, The European Union Presidency. Warsaw: The Polish Institute of International Affairs (PISM), 2011, 10. 7 Handbook of the Presidency of the Council of the European Union. 8 Ten pat, 11. 9 R. Bengtsson “Securing Europe: the Swedish Presidency and EU Enlargement”. Paper presented at the conference “EU Enlargement and the Swedish Presidency”, Budapest, Hungary, June 26-27, 2001, 3. 10 B. Bjurulf “How did Sweden Manage the European Union?” Center for European Integration Studies, Discussion Paper C96, 2001, 48. 11 L. Quaglia, E. Moxon-Browne “What Makes a Good EU Presidency? Italy and Ireland Compared”. Journal of Common Market Studies, 44 (2), 2006, 8. 12 R. Adler-Nissen, J. Hassing Nielsen, C. Sørensen “The Danish EU Presidency 2012: A Midterm Report”. Swedish Institute for European Policy Studies, 1, 2012, 26.


Galutinė ataskaita

18

Papildomas, Lietuvos Respublikai išskirtinai svarbus pirmininkavimo tikslas – būtinybė sustiprinti

Lietuvos įtaką ES. Kaip pabrėžiama LR Seimo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo

pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis”13, pirmininkavimas ES

Tarybai vertinamas kaip ES valstybei narei tenkanti didelė atsakomybė ir išskirtinė galimybė Lietuvos

Respublikai sustiprinti įtaką ES, įtvirtinti ES vertybes valstybės gyvenime.

Pirmininkavimas ES Tarybai laikomas sėkmingu, jei pirmininkaujanti šalis sugeba suderinti valstybių

narių, ES institucijų ir kitų ES viešosios politikos procesuose dalyvaujančių veikėjų interesus taip, kad

būtų pasiektas realus progresas. Vienu iš svarbiausių nacionalinių pirmininkavimo sėkmės garantų

laikomi tinkamai atrinkti ir gerai parengti valstybės tarnautojai. Pastarųjų gebėjimai – itin svarbūs

daugelio pirmininkavimo uždavinių atlikimui.

Pirmininkavimas ES Tarybai yra reikšminga patirtis ES šalims narėms, nes atneša įvairiapusę naudą.

Pirma, pirmininkaujanti šalis gauna išskirtinį priėjimą prie informacijos, nes užimdama tarpininkės

poziciją įgyja puikų visų šalių narių interesų suvokimą. Antra, pirmininkavimas suteikia galimybę atkreipti

ES šalių narių dėmesį į pirmininkaujančiai valstybei aktualius klausimus bei iškelti pastaruosius į ES

Tarybos darbotvarkę. Tai ypač aktualu mažesnėms šalims narėms, kurioms tokiu būdu suteikiama

galimybė dalyvauti ES sprendimų priėmime iš kitos, svarbesnės pozicijos. Trečia, pirmininkavimas ES

Tarybai leidžia pademonstruoti gerus derybinius įgūdžius ir nešališkumą, kurie gerina pirmininkaujančios

šalies reputaciją bei įvaizdį. Ketvirta, pirmininkavimas prisideda prie pirmininkaujančios šalies

populiarinimo užsienyje, kuris taip pat yra itin reikšmingas mažesnėms valstybėms. Penkta,

pirmininkaujančios šalies piliečiai daugiau sužino apie ES vykstančius procesus bei gali įsitraukti į

sprendimų priėmimo ES procesą. Šešta, pirmininkaujančios šalies verslininkams pirmininkavimas – gera

proga pristatyti savo produktus ir paslaugas visai ES. Galiausiai, valstybės tarnybos procesų bei valstybės

tarnautojų įgūdžių tobulinimas pasiruošimo pirmininkauti metu didina bendrą valstybės tarnybos

profesionalumą ir darbo efektyvumą.

Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo pirmininkauti

ES Tarybai 2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis“ pabrėžiama, kad pirmininkavimas ES Tarybai –

Lietuvos, kaip ES valstybės narės, teisinis ir politinis įsipareigojimas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti

sėkmingą ES Tarybos funkcionavimą ir jos veiklos tęstinumą siekiant visų ES piliečių gerovės. Siekiant šio

tikslo formuluotas bendras uždavinys – užtikrinti sklandų ES Tarybos struktūrų darbą. Sklandus darbas

susijęs su daugelio išteklių parengtumu ir tinkamu savalaikiu organizavimu. Kaip numatyta Lietuvos

Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais tarpinstituciniame 2012–2014 m. veiklos plane14,

užtikrinant sklandų pirmininkavimą ES Tarybai įgyvendinami šie uždaviniai:

1) Pirmininkauti ES Tarybai ir jai atstovauti;

13 LR Seimo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. XI-846 „Dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis”. 14 LR Vyriausybės 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1112 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1277 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais tarpinstitucinio 2013-2014 metų veiklos plano patvirtinimo" pakeitimo“.


Galutinė ataskaita

19

2) Organizuoti pirmininkavimo susitikimus Lietuvoje;

3) Pristatyti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai;

4) Atlikti parengiamuosius ir horizontaliuosius pirmininkavimo ES Tarybai darbus.

Šių uždavinių įgyvendinimas turėjo padėti stiprius pamatus sėkmingam Lietuvos pirmininkavimui ES

Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį. Taip pat ne mažiau svarbūs antriniai, papildomi vykusių ir

tebevykstančių procesų poveikiai bendrai šalies institucijų brandai, pasirengimui atstovauti šalies ir visos

ES interesus, pilietinės visuomenės stiprėjimui, šalies ekonomikos stiprėjimui. Šie, kartais mažiau

akivaizdūs, bet išskirtinai vertingi pokyčiai turėtų būti vertinami bendrame sėkmingo pirmininkavimo ES

Tarybai kontekste.

Vertinant Pirmininkavimo poveikį, taip pat svarbu koncentruotis ne tik į Pirmininkavimo metu vykusius

procesus, kurių sėkmė / nesėkmė, tikėtina, gali turėti poveikį stiprėjančiam / silpnėjančiam Lietuvos

vaidmeniui ES, bet ir išmoktas pamokas, įgytą patirtį, keičiančią viešojo sektoriaus dirbančiųjų, kurių

darbas tiesiogiai susijęs su ES reikalais, elgesio modelius.

Šiame vertinime orientuojamasi į Pirmininkavimo procesą ir pasiruošimo Pirmininkavimui metu bei

pirmininkavimo metu įgytų patirčių bei kompetencijų poveikį Lietuvos atstovavimo intensyvumui.

2.2. Vertinimo objektas, tikslai ir uždaviniai

Techninėje specifikacijoje vertinimui keliamas tikslas – įvertinti Lietuvos pirmininkavimo poveikį Lietuvos

atstovavimui ES, valstybės tarnybos struktūrai, visuomenės supratimui apie pirmininkavimą ir

ekonomikai.

Tam, kad tikslas būtų pasiektas, suformuoti šie uždaviniai:

Pateikti išsamią Lietuvos atstovavimo ES institucijose pokyčių analizę;

Išanalizuoti ir aprašyti pirmininkavimo poveikį valstybės tarnybos sistemai;

Įvertinti visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų informavimą ir

įtraukimą į pirmininkavimo veiklas;

Pateikti išsamią ir argumentuotą pirmininkavimo poveikio Lietuvos ekonomikai analizę.

Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai teko įgyvendinti sudėtingą ir plačią darbotvarkę, kuri pareikalavo

gausių žmogiškųjų išteklių ir pakankamo žmogiškojo kapitalo (kompetencijų ir įgūdžių). Pirmininkavimo

veiklos vyko ne tik Lietuvoje, Briuselyje (Belgijos Karalystėje), bet ir kitose užsienio valstybėse. Lietuvoje

vyko daugiau nei 300 pirmininkavimo renginių, iš kurių 22 buvo aukščiausio lygio susitikimai. Nors

pagrindiniai ir svarbiausi pirmininkavimo renginiai vyko sostinėje, dalis ekspertinių, socialinių-


Galutinė ataskaita

20

ekonominių partnerių susitikimų bei renginių vyko ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje,

Druskininkuose ir kt.

Pirmininkavimo komandą sudarė daugiau nei 1,5 tūkst. tarnautojų, kurie atstovavo skirtingoms

institucijoms. Lietuvos ministrai ir viceministrai pirmininkavo 39 ES Tarybos posėdžiams, o Briuselyje

surengta 1176 ES Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžiai. Dar apie 1 tūkst. asmenų talkino atliekant

įvairias su pirmininkavimu susijusias veiklas.

Akivaizdu, kad tokio masto procesas, kaip pirmininkavimas ES Tarybai, pirmininkaujančiai šaliai, jos

institucijoms ir procese dalyvaujantiems specialistams ir aptarnaujančiam personalui yra didelis iššūkis,

tačiau kartu tai yra galimybė užsitikrinti patikimos ES narės statusą, tobulinti valstybės tarnybos

gebėjimus ir kompetencijas, stiprinti ir plėtoti bendradarbiavimą tarp institucijų bei tarp valdžios

institucijų ir socialinių-ekonominių partnerių, skatinti juos plačiau įsitraukti į procesus, didinti šalies

žinomumą tarp kitų ES šalių narių bei stiprinti visuomenės informuotumą apie ES. Pirmininkavimas ES

Tarybai sudaro galimybes įvairioms institucijoms įgyti vertingos ir įvairiapusės patirties bei įgūdžių.

Turint omenyje, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkavo pirmą kartą, ši patirtis yra ypatingai reikšminga ir

aktuali, ji ateityje gali ir turi būti išnaudota plačiu spektru, pavyzdžiui, vykdant panašaus pobūdžio

veiklas, vystant ir plėtojant tarpinstitucinius ryšius, įtraukiant socialinius-ekonominius partnerius,

Lietuvai tampant aktyvesne partnere ES procesuose ir pan. Valstybės institucijoms tai buvo galimybė

patobulinti savo veiklą, užmegzti ryšius su kitomis institucijomis, sustiprinti bendradarbiavimą su

trečiuoju sektoriumi (NVO), visuomene, o į procesą įtrauktiems asmenims – sustiprinti vadybinius,

organizacinius, kalbų įgūdžius, atstovavimo šaliai kompetencijas, pagilinti žinias apie specifinius ES

procesus, teisės aktus ir t.t. Todėl pasibaigus pirmininkavimo laikotarpiui būtina apžvelgti įgyvendintas

veiklas ir įvertinti, kokia patirtis įgyta, kokios pamokos išmoktos ir kaip būtų galima sukauptas patirtis

panaudoti ateityje aktyvinant Lietuvos interesų atstovavimą ES.

Kita vertus, tokio masto ir reikšmės veiklų, kaip pirmininkavimas, įgyvendinimas gali atskleisti ir tam

tikras silpnąsias puses, todėl praėjusio pirmininkavimo proceso analizė ir vertinimas įvairiais pjūviais

būtinas siekiant ne tik identifikuoti gerąsias patirtis, bet ir nustatyti sistemines problemas, spragas ir

ateityje tobulintinas sritis. Tai leistų ateityje užtikrinti sklandesnį, efektyvesnį panašių veiklų ir procesų

įgyvendinimą, efektyvesnį bendrą valstybės tarnybos funkcionavimą.

Be to, aktualu įvertinti pirmininkavimo poveikį šaliai ir platesniu mastu – ekonomikai, turizmo sektoriui,

visuomenei, kadangi pirmininkavimas sudaro galimybes visuomenei iš arti stebėti ES vykstančius

procesus, įsitraukti į pastaruosius, o verslo subjektams kuria tiesiogines finansines naudas. Atliekant

pirmininkavimo poveikio ekonomikai vertinimą atsižvelgta į anksčiau atliktose studijose pateiktas

poveikio vertinimo prielaidas ir rezultatus.

Siekiant įvertinti poveikį šiose srityse taikomi įvairūs tyrimų metodai, iš kurių didžioji dalis skirti

tiesioginei komunikacijai su pirmininkavimo klausimais dirbusiais asmenimis (atskirų sričių specialistais ir

horizontalias (vadovaujančias, koordinacines) veiklas atlikusiais asmenimis), pirmininkavimo metu

organizuotuose posėdžiuose / susitikimuose dalyvavusiais asmenimis (darbo grupių nariais),


Galutinė ataskaita

21

pirmininkavimui prekes ir paslaugas teikusiais subjektais (verslo įmonėmis), prie pirmininkavimo renginių

organizavimo prisidėjusiais subjektais (nevyriausybinėmis organizacijomis) ir visuomene, kuriai buvo

skirta tam tikra dalis pirmininkavimo komunikacijos kampanijos.

Atlikus suplanuotas apklausas ir interviu, pastarųjų medžiaga apdorota ir pateikta ataskaitos pavidalu.

Papildomai, siekiant plačiau išanalizuoti techninėje užduotyje keliamus klausimus, pateikiamas

ekspertinis vertinimas, paremtas viešai prieinamų pirmininkavimo procesus aprašančių šaltinių analize,

atliktų apklausų rezultatais ir ekspertine patirtimi.

Pagrindinės vertinimo ataskaitos dalys (Lietuvos atstovavimas ES institucijose; pirmininkavimo poveikis

valstybės tarnybos sistemai; partnerių įtraukimas į pirmininkavimo veiklas; pirmininkavimo

komunikacija; pirmininkavimo poveikis Lietuvos ekonomikai) parengtos derinant įvairius duomenų

šaltinius ir metodus, kurių apibendrinta schema pateikiama Pav. 1 paveiksle.


Galutinė ataskaita

22

Pav. 1. Pagrindinės galutinės vertinimo ataskaitos temos ir jų analizei naudojami metodai

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting


Galutinė ataskaita

23

3. Galutiniai tyrimo rezultatai

3.1. Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose pokyčiai

3.1.1. Lietuvos valstybės institucijose pirmininkavimo klausimais dirbančių

specialistų skaičius bei Lietuvos valstybinių institucijų vadovų dalyvavimas

pirmininkavimo reguliariuose ar neeiliniuose susitikimuose

Tyrimo eiga ir metodologija

Vertinimui buvo keliamas uždavinys nustatyti pirmininkavimo klausimais dirbančių specialistų skaičių

įvairiose Lietuvos viešosiose institucijose. Šiuo tikslu 2014 m. liepos 25 – rugpjūčio 14 d. buvo atlikta LR

ministerijų ir kitų Lietuvos viešųjų institucijų elektroninė apklausa. Užklausa buvo išsiųsta elektroniniu

paštu 89 institucijoms (14 ministerijų ir 75 kitoms viešosioms institucijoms). Atsakymus pateikė du

trečdaliai (iš viso 60) institucijų. Užklausoje institucijų buvo prašoma nurodyti:

Apytikslį institucijos valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų,

dalyvavusių pirmininkavimo veiklose, skaičių, atitinkamai išskiriant skaičius pagal jų darbo

pobūdį / pareigas pirmininkavimo metu. Šiuo atveju skaičiuojami tie specialistai, kurie buvo ne

tik formaliai įtraukti į pirmininkavimo darbuotojų sąrašus, bet ir faktiškai vykdė funkcijas ir atliko

įvairias veiklas pirmininkavimo metu. Dėl šios priežasties apklausos metu nustatytas specialistų

skaičius ir pirmininkavimo funkcijų ir jas vykdysiančių asmenų sąraše („Lobynas“) fiksuojamas

specialistų skaičius gali skirtis. Be to, nepaisant to, kad įvairias veiklas pirmininkavimo metu

vykdė techniniai ir pagalbiniai darbuotojai, jie nebuvo skaičiuojami.

Apytikslį susitikimų, kuriuose pirmininkavimo metu dalyvavo institucijos vadovai (ministerijų

atveju – ministrai ir viceministrai), skaičių pirmininkavimo periodo metu. Šiuo atveju nebuvo

įskaičiuojami vidiniai institucijų susitikimai, parengiamieji susitikimai, kurie buvo organizuojami

siekiant tinkamai pasiruošti pirmininkavimo susitikimams, taip pat ne pirmininkavimo renginiai,

kuriuose institucijos vadovas dalyvavo ir aptarė su pirmininkavimu susijusius klausimus.

Svarbu akcentuoti, kad tikslų specialistų, dalyvavusių pirmininkavimo veiklose, skaičių identifikuoti

sudėtinga. Kadangi buvo siekiama nustatyti faktiškai pirmininkavimo metu veiklas ir funkcijas vykdžiusių

specialistų skaičių, dalis specialistų galėjo būti neįtraukti į oficialius pirmininkavimo sąrašus, tačiau realiai

vykdė tam tikras funkcijas, susijusias su pirmininkavimu, greta savo pagrindinių funkcijų ir atsakomybių,

todėl nustatyti tikslų tokių darbuotojų skaičių didelėse institucijose yra komplikuota. Be to, pateikiant

specialistų skaičių egzistuoja tam tikras subjektyvumo laipsnis, ypač tokiais atvejais, jei specialistas

pirmininkavimo metu vykdė funkcijas tik ad hoc atveju arba labai nedidele apimtimi.


Galutinė ataskaita

24

Analogiška situacija būdinga ir vertinant susitikimų, kuriuose dalyvavo institucijos vadovas, skaičių. Tikslų

skaičių ypač sudėtinga nustatyti tais atvejais, kai institucijos vadovo pirmininkavimo metu susitikimų

darbotvarkė buvo itin intensyvi ir susitikimų skaičius buvo didelis, t. y. ministrų. Todėl siekiant

identifikuoti susitikimų, kuriuose dalyvavo institucijos vadovai, skaičių buvo taikomi skaičių intervalai,

kurie padeda identifikuoti apytikslį susitikimų skaičių.

Tyrimo rezultatai

Lietuvos valstybės institucijose pirmininkavimo klausimais dirbančių specialistų skaičius

Pirmininkavimo klausimais dirbusių specialistų skaičius varijuoja skirtingose Lietuvos viešosiose

institucijose ir atitinkamai priklauso nuo institucijos veiklos pobūdžio, dydžio bei dalyvavimo ES

vykdomose politikose apskritai. Natūralu, kad pirmininkavimo veiklose dalyvavusių specialistų skaičiai

reikšmingai skiriasi ministerijose ir kitose Lietuvos viešosiose institucijose.

Remiantis gautais apklausos duomenimis, buvo apskaičiuotas vidutinis apytikslis specialistų, dalyvavusių

pirmininkavimo veiklose, skaičius pagal dviejų tipų institucijas: (1) ministerijas ir (2) kitas Lietuvos

viešąsias institucijas. Kaip jau buvo minėta, tikslų specialistų skaičių būtų sudėtinga įvardinti, tačiau

surinktų apklausos anketų kiekis (gauti du trečdaliai visų išsiųstų užklausų) yra pakankamas ir leidžia

daryti prielaidą, kad, remiantis gautais duomenimis, apskaičiuotas vidutinis specialistų skaičius atspindi

realią pirmininkavimo procese dalyvavusių institucijų situaciją.

Analogiškai buvo nustatyti vidutiniai apytiksliai specialistų skaičiai pagal vykdytas funkcijas ir užimtas

pareigas. Daugeliu atveju vienas specialistas atliko keletą funkcijų, pavyzdžiui, vienoje darbo grupėje

vykdė darbo grupės pirmininko pareigas, o kitoje – darbo grupės pirmininko pavaduotojo arba kaip

ekspertas rengė darbo grupių posėdžiams reikalingus dokumentus, tačiau taip pat atliko ir

administracines-koordinacines funkcijas. Todėl apklausos metu atitinkamai pagal atliekamas funkcijas ir

pareigas vienas asmuo galėjo būti įskaičiuotas kelis kartus, pavyzdžiui, tiek kaip darbo grupės

pirmininkas, tiek kaip darbo grupės pavaduotojas. Tačiau skaičiuojant bendrą specialistų, dalyvavusių

pirmininkavimo veiklose, skaičių, asmuo, atliekantis kelias funkcijas, buvo įskaičiuojamas tik vieną kartą.

Pav. 2 paveiksle vaizduojamas specialistų pasiskirstymas pagal pareigas / darbo pobūdį ministerijose ir

kitose Lietuvos viešosiose institucijose.


Galutinė ataskaita

25

Pav. 2. Vidutinis specialistų, dalyvavusių pirmininkavimo veiklose, skaičius ministerijose ir kitose Lietuvos viešosiose

institucijose (bendras iš viso ir pagal pareigas / darbo pobūdį)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal ministerijų ir kitų institucijų tarnautojų apklausos duomenis

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad vidutinis specialistų, dirbusių pirmininkavimo veiklose, skaičius

ministerijose siekia apytiksliai 118, o kitose viešosiose institucijose – apytiksliai 28. Neabejotinai

daugiausiai pirmininkavimo veiklose dalyvavo LR užsienio reikalų ministerijos specialistų. Iš kitų

ministerijų, kurių specialistai plačiai dalyvavo pirmininkavimo veiklose, paminėtinos LR finansų

ministerija, LR aplinkos ministerija, LR žemės ūkio ministerija (apytiksliai po 70–90 specialistų). Į

pirmininkavimo veiklas mažiausiai įsitraukė LR kultūros ministerijos, LR susisiekimo ministerijos

specialistų (apytiksliai iki 20 specialistų kiekvienoje)), tačiau svarbu turėti omenyje, kad kai kurių

ministerijų kuruojamos sritys apima mažiau ES svarbos klausimų.

Apklausa rodo, kad daugiausiai žmogiškųjų išteklių pareikalavo administraciniai-koordinaciniai darbai bei

dokumentų rengimo veiklos – tiek ministerijose, tiek kitose Lietuvos viešosiose institucijose daugiausiai

specialistų vykdė administracinio-koordinacinio pobūdžio funkcijas ir rengė darbo grupėms reikalingus

dokumentus.

Lietuvos oficialiųjų asmenų (vyriausybės narių) dalyvavimas ES Tarybos įvairių sudėčių susitikimuose,

kitų Lietuvos valstybinių institucijų vadovų dalyvavimas pirmininkavimo reguliariuose ar neeiliniuose

susitikimuose


Galutinė ataskaita

26

Bendrą institucijų įsitraukimą į pirmininkavimo procesą atspindi viešųjų institucijų vadovų dalyvavimas

ES Tarybos įvairių sudėčių reguliariuose ar neeiliniuose susitikimuose. Pav. 3 paveiksle pateikiamas

institucijų vadovų dalyvavimo dažnumas pirmininkavimo susitikimuose pagal institucijų tipą.

Pav. 3. Apytikslis ES Tarybos įvairių sudėčių, reguliarių ar neeilinių susitikimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos viešųjų institucijų

vadovai, skaičius

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal ministerijų ir kitų institucijų tarnautojų apklausos duomenis

Apklausos rezultatai rodo, kad vyriausybės nariai, t. y. ministrai, dažniausiai dalyvavo vidutiniškai 6–15

susitikimų. Daugiau nei 26 susitikimuose dalyvavo LR užsienio reikalų bei LR socialinės apsaugos ir darbo

ministrai. Viceministrų dalyvavimo pirmininkavimo susitikimuose intensyvumas panašus – dažniausiai

dalyvauta vidutiniškai 6–15 susitikimuose, o daugiau nei 26 susitikimuose dalyvavo LR užsienio reikalų

viceministrai.

Kitų viešųjų Lietuvos institucijų vadovų dalyvavimas ES Tarybos įvairių sudėčių reguliariuose ar

neeiliniuose susitikimuose nebuvo toks intensyvus – dažniausiai tokiuose susitikimuose kitų Lietuvos

viešųjų institucijų vadovai nedalyvavo visai arba dalyvavo vos keliuose susitikimuose. Tik keleto

apklaustų institucijų vadovai dalyvavo 16–25 susitikimuose. Iš jų paminėtina Valstybinė vaistų kontrolės

tarnyba, Valstybinis patentų biuras.

Daugiausiai pirmininkavimo veiklose dalyvavo LR užsienio reikalų ministerijos, kiek mažiau – LR finansų

ministerijos, LR aplinkos ministerijos, LR žemės ūkio ministerijos, mažiausiai – LR kultūros ministerijos, LR

susisiekimo ministerijos specialistų. Daugiausiai žmogiškųjų išteklių ministerijose ir kitose Lietuvos

viešosiose institucijose pareikalavo administraciniai-koordinaciniai darbai bei dokumentų rengimo veiklos.

Daugiausiai ES Tarybos įvairių sudėčių reguliariuose ar neeiliniuose susitikimuose dalyvavo vyriausybės

nariai (ypač LR užsienio reikalų i LR socialinės apsaugos ir darbo ministrai) ir viceministrai. Kitų viešųjų

Lietuvos institucijų vadovų dalyvavimas tokiuose susitikimuose buvo gerokai mažiau intensyvus (su keliomis

išimtimis).


Galutinė ataskaita

27

3.1.2. Lietuvos nuolatinės atstovybės diplomatų, specialiųjų atašė ir Lietuvos

valstybės institucijų sostinėje atstovų kasdieninis dalyvavimas ES Tarybos,

Europos Komisijos ir Europos Parlamento darbo struktūrose


Siekiant nustatyti Lietuvos nuolatinės atstovybės diplomatų, specialiųjų atašė ir Lietuvos valstybės

institucijų sostinėje atstovų kasdienio dalyvavimo ES Tarybos, Europos Komisijos (toliau – EK) ir Europos

Parlamento (toliau – EP) darbo struktūrose pokyčius buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu su

Lietuvos valstybės institucijų sostinėje ir Briuselyje atstovais, turinčiais didžiausią patirtį dalyvaujant ES

Tarybos darbo grupėse ar koordinuojant pirmininkavimo veiklas. Interviu metu respondentų prašyta

pateikti savo nuomonę apie:

1) Lietuvos atstovų aktyvumo ES Tarybos darbo organuose pokyčius lyginant metus iki pirmininkavimo ir

laikotarpį pasibaigus pirmininkavimui (siekiant įvertinti Lietuvos atstovų kasdienio dalyvavimo ES

Tarybos darbo organuose pokyčius);

2) Vidinio (santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač EK ir EP) atstovavimo ES Tarybai pirmininkavimo

metu efektyvumą (siekiant įvertinti Lietuvos atstovų kasdienio dalyvavimo EK ir EP darbo organuose

pokyčius).

Pusiau struktūruoto interviu respondentų charakteristikos pateiktos skyriuje 1.1.3.2.1.

Tyrimo rezultatai

Lietuvos atstovų aktyvumo pokyčiai

Paprašyti įvertinti į ES Tarybos darbo grupių veiklą įsitraukusių Lietuvos atstovų aktyvumo15 pokyčius

lyginant metus iki pirmininkavimo ir laikotarpį po pirmininkavimo trys ketvirtadaliai respondentų sutiko,

kad pirmininkavimo patirtis sąlygojo Lietuvos atstovų aktyvumo ES Tarybos darbo grupėse padidėjimą.

Kalbintų Lietuvos institucijų atstovų teigimu, pirmininkavimo metu Lietuva, siekdama tinkamai atlikti

nešališkos tarpininkės funkciją, sąmoningai pasitelkė tokią dalyvavimo ES Tarybos darbo grupėse

strategiją, pagal kurią šalies nacionalinius interesus atstovaujantys Lietuvos delegatai atliko pasyvų

vaidmenį ir nacionalinių pozicijų neatstovavo, o tik padėjo pirmininkavimo komandoms derinti šalių

narių interesus ir ieškoti kompromiso. Pusmetį prieš pirmininkavimą buvo ruošiamasi nešališkos

tarpininkės vaidmeniui, todėl Lietuvos atstovų aktyvumas ES Tarybos darbo grupėse taip pat sąmoningai

buvo mažesnis.

Tačiau pasibaigus pirmininkavimui didžioji dalis interviu respondentų identifikavo didesnius ar mažesnius

Lietuvos atstovų aktyvumo pokyčius, kuriuos labiausiai sąlygojo neįkainojama dalyvavimo

15 Aktyvus pasisakymas, pozicijos pristatymas posėdžiuose / susitikimuose, intensyvus įsitraukimas į diskusijas ir pan.


Galutinė ataskaita

28

pirmininkavimo veiklose patirtis. Pasak kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, pirmininkavimas suteikė

išskirtinę galimybę iš arčiau susipažinti su ES procesais ir užmegzti vertingus kontaktus su kitų ES šalių

narių ir ES institucijų atstovais. Visa tai ir išaugęs Lietuvos atstovų pasitikėjimas savimi sudarė sąlygas

ateityje kryptingiau atstovauti nacionalinius interesus ES. Tik ketvirtadalis interviu respondentų Lietuvos

atstovų aktyvumo ES Tarybos darbo grupėse pokyčių nepastebėjo. Tai labiausiai sietina su konkrečių ES

Tarybos darbo grupių darbotvarkių neaktualumu Lietuvai.

Lietuvos atstovavimas ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis

Ši atstovavimo ES Tarybai dimensija priskirtina vienai iš pagrindinių pirmininkaujančiai valstybei

tenkančių – vidinio atstovavimo – funkcijų. Anot ketvirtadalio interviu respondentų, Lietuvos

pirmininkavimo metu neiškilo poreikio derinti jų srities ES Tarybos darbotvarkės klausimų su EP. Tuo

tarpu atstovauti ES Tarybą santykiuose su EK teko visiems apklaustiems Lietuvos institucijų atstovams.

Visi respondentai, kurie pirmininkavimo ES Tarybai metu palaikė ryšį su kitomis ES institucijomis, vidinio

ES Tarybos atstovavimo efektyvumą įvertino teigiamai.

Pagal 2009 m. Lisabonos sutarties nuostatas išaugus EP galioms ir pastarajam teisėkūroje tapus

lygiaverčiu partneriu ES Tarybai, pirmininkaujančiai šaliai atsirado papildoma užduotis – ne tik padėti

pasiekti kompromisą tarp valstybių narių ES Taryboje dėl sprendimų priėmimo ir teisės aktų rengimo,

bet ir gauti EP pritarimą pastariesiems. Taigi, nuo 2009 m. pirmininkavimo sėkmė teisėkūros srityje

priklauso ne tik nuo efektyvaus pirmininkaujančios šalies darbo ES Taryboje, bet ir nuo jos gebėjimo

palaikyti gerus santykius su EP. Apibendrintu interviu respondentų vertinimu, bendradarbiavimas su EP

buvo labai sklandus, nepaisant didelio EP atstovų (t. y. veto žaidėjų) skaičiaus ir šios institucijos atvirumo

lobistiniam spaudimui. Lietuvos atstovų pastangomis buvo užmegzti glaudūs kontaktai su EP, kurie,

respondentų nuomone, padidino bendrą EP pasitikėjimą ES Taryba ir paskatino jos, kaip patikimo

partnerio EP, įvaizdžio sustiprėjimą. Tai atsispindi ir rezultatuose – efektyvių trilogų metu reikšmingame

kiekyje užbaigtų pirmininkavimo dosjė.

Kalbinti Lietuvos institucijų atstovai įvardijo porą pagrindinių priežasčių, sąlygojusių sėkmingą Lietuvos

atstovavimą ES Tarybai santykiuose su EP. Pirma, pirmininkauti besiruošianti Lietuva pakankamai

investavo į santykius su EP. Siekiant geriau pažinti šios institucijos atstovus ir perprasti jų interesus

Lietuvos atstovai dar iki pirmininkavimo vykdė vizitus į EP ir susitikimus su jo nariais. Antra,

pirmininkavimo metu taip pat palaikytas atviras ir reguliarus bendradarbiavimas su EP, informuojant

pastarąjį apie progresą teisėkūros klausimuose, dalyvaujant EP komitetų posėdžiuose, konsultuojantis ir

derantis dėl įvairių klausimų. Ne mažiau svarbus ir neformalių kontaktų palaikymas tarp Lietuvos ir EP

atstovų. Anot interviu respondentų, sklandus bendradarbiavimas tarp Lietuvos, kaip pirmininkaujančios

šalies, ir EP ne tik prisidėjo prie Lietuvos pirmininkavimo sėkmės teisėkūroje, bet ir suteikė galimybes

Lietuvai sėkmingiau atstovauti nacionalinius interesus pasibaigus pirmininkavimui. Mat ES valstybės

narės, kurioms sunkiau pozicionuoti nacionalinius interesus ES Tarybos darbotvarkėje, gali bandyti siekti


Galutinė ataskaita

29

jų įgyvendinimo per EP. Taigi gerų santykių su EP palaikymas padidina galimybes ateityje sėkmingiau

atstovauti Lietuvos interesus EP, t. y. būti labiau „išgirstai“.

Interviu respondentų teigimu, bendradarbiavimas su EK, kuri yra pagrindinė ES teisės aktų iniciatorė,

buvo palaikomas nuolatos. EK buvo aktyviai įsitraukusi į kiekvieno teisės akto rengimą. Ne vienas

interviu respondentas atkreipė dėmesį, kad santykių su EK palaikymas reikalavo daugiau pastangų, nes ši

institucija daugeliu atvejų turėjo aiškų interesą – nuo procesų eigos ES Taryboje priklausė jos

darbotvarkės įgyvendinimas. Anot kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, pasitaikė atvejų, kai

bendradarbiavimas su EK buvo mažiau konstruktyvus ir efektyvus, tačiau tai laikytina labiau išimtimis

negu įprasta praktika – iš esmės ES Tarybai santykyje su EK atstovauta sėkmingai. Prie to, kaip ir EP

atveju, prisidėjo ankstyvas kontaktų su EK užmezgimas ir neformalus bendravimas su šios institucijos

atstovais bei Lietuvos atstovų ekspertinės žinios jų atstovaujamose srityse, padėjusios sustiprinti jų

poziciją derantis su EK.

3.1.3. Lietuvos atstovavimo ES institucijose išorinės dimensijos analizė

Lietuvos atstovavimo ES institucijose išorinės dimensijos analizė apima išorinių subjektų – ES Tarybos

generalinio sekretoriato (toliau – ES TGS) ir kitų ES šalių narių (išskyrus Lietuvą) nuolatinių atstovybių ES

tarnautojų – vertinimą Lietuvos atstovų pirmininkavimo ES Tarybos darbo grupėms atžvilgiu. Siekiant

identifikuoti pastarąjį buvo sukurta internetinė apklausa, susidedanti iš dešimties uždarų ir dviejų atvirų

klausimų, kuriuose respondentų buvo prašoma pateikti savo nuomonę apie Lietuvos atstovų gebėjimus

vadovauti darbo grupėms ir kitas pirmininkavimo metu aktualias kompetencijas, pateikti bendrą

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimą bei identifikuoti įtaką, kurią Lietuvos pirmininkavimas

padarė požiūriui į Lietuva apskritai.


Duomenys buvo renkami internetinės apklausos (angl. Computer Assisted Web Interview, CAWI) būdu.

Internetinę apklausą užpildyti buvo prašoma ES TGS narių ir visų ES šalių narių (išskyrus Lietuvą)

Nors pusmetį prieš pirmininkavimą ir pirmininkavimo metu Lietuvos atstovų aktyvumas ES Tarybos darbo

organuose buvo sąmoningai apribotas, lyginant metus iki pirmininkavimo ir laikotarpį pasibaigus

pirmininkavimui buvo identifikuoti didesni ar mažesni Lietuvos atstovų aktyvumo pokyčiai. Pastaruosius

daugiausiai sąlygojo pirmininkavimo metu įgyta informacija ir geresnis supratimas apie ES procesus,

užmegzti kontaktai bei išaugęs Lietuvos atstovų pasitikėjimas savimi.

Lietuvos, kaip pirmininkaujančios valstybės, vidinio atstovavimo ES Tarybai funkcijos atlikimas iš esmės

įvertintas teigiamai. Ankstyvas kontaktų su EK ir EP užmezgimas, atviro ir neformalaus bendradarbiavimo

prieš pirmininkavimą ir pirmininkavimo metu palaikymas prisidėjo prie konstruktyvaus dialogo su šiomis

institucijomis bei sukūrė pagrindą sėkmingesniam nacionalinių interesų atstovavimui pasibaigus

pirmininkavimui.


Galutinė ataskaita

30

nuolatinių atstovybių ES tarnautojų. Kadangi dėl susiklosčiusių administracinių ir protokolo aplinkybių

tiesioginių ES TGS narių kontaktų gauti nebuvo įmanoma, užklausa su nuoroda į internetinę apklausą

buvo išsiųsta 39 ES TGS struktūrinių padalinių vadovams, kurių kontaktai buvo identifikuoti iš viešai

prieinamų oficialių šaltinių, pastarųjų prašant šia apklausa pasidalinti su departamento kolegomis. Dėl

tos pačios priežasties kvietimas užpildyti internetinę apklausą taip pat buvo išsiųstas ne asmeniniais ES

šalių narių nuolatinių atstovybių ES tarnautojų, o tik bendraisiais kontaktais taip pat prašant atsakingų

asmenų klausimyną išplatinti savo kolegoms. Dėl tiesioginių kontaktų trūkumo atsirado sunkiai

išsprendžiamų problemų dėl pasiekiamumo, taip pat sumažėjo galimybės potencialiems respondentams

priminti apie apklausą. Dėl šių priežasčių atsakomumo dažnis buvo žemas, nors tikrąjį jo mastą taip pat

sunku įvertinti, nes nėra tiksliai aišku, kokį kiekį respondentų anketos pasiekė. Iki apklausos pabaigos

grįžo 26 anketos, nors iš viso buvo išsiųstos 66, kurios potencialiai turėjo pasiekti gerokai didesnį skaičių

žmonių.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus sunkumus užtikrinant pakankamą tyrimo klausimynų atsakomumą

reikia pastebėti, kad dėl nedidelio atsakiusiųjų skaičiaus tolesnės atsakymų analizės negalima laikyti

reprezentuojančia visų ES TGS ar ES šalių narių nuolatinių atstovybių ES tarnautojų požiūrį į Lietuvos

pirmininkavimą. Nepaisant to, pateikiamus duomenis galima traktuoti kaip papildomas įžvalgas, kurios,

nors ir negali būti generalizuotos, pateikė naujos informacijos – ypač tais klausimais, kurie buvo

suformuluoti kaip atviri.

Tyrimo klausimyną sudarė 4 teminiai blokai. Pirmuoju buvo siekiama identifikuoti bendrą ES TGS ir

nuolatinių atstovybių ES tarnautojų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimą, antruoju – atskirų

darbo grupės funkcionavimo aspektų vertinimą, trečiuoju – darbo grupių pirmininkų asmeninių

gebėjimų ir kompetencijų vertinimą, ketvirtuoju – pirmininkavimo ES Tarybai sąlygotų Lietuvos įvaizdžio

pokyčių vertinimą (1 lentelė).

Klausimo nr. Tema Klausimų

skaičius

1, 9 Bendras Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas 2

2-6, 8 Atskirų darbo grupės darbo aspektų vertinimas 6

7 Darbo grupių pirmininkų asmeninių gebėjimų ir kompetencijų vertinimas 1

10-12 Lietuvos įvaizdžio pokyčių pirmininkavimo ES Tarybai metu vertinimas 3

Iš viso klausimų 12

1 lentelė. Empiriniame tyrime naudoto klausimyno struktūra



Galutinė ataskaita

31

Tyrimo rezultatai

Analizuojant respondentų atsakymus į klausimus ataskaitoje bei jos prieduose pateikiami bendrieji

atsakymų pasiskirstymai, kai kuriuos tematinius blokus papildant įžvalgomis iš atsakymų į atvira forma

pateiktus klausimus.

Bendras Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas

Šiai tematinei grupei priskiriami 2 klausimai, vienas jų tiesiogiai atspindi tematinės grupės pavadinimą ir

prašo pateikti bendrą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimą. Pateikiami 5 galimi atsakymo

variantai varijuojantys skalėje nuo „Labai blogai“, „Blogai“, „Vidutiniškai“ iki „Gerai“ ir „Labai gerai“. Dar

vienas atsakymo variantas leidžia respondentui nurodyti, kad atsakymas į pateiktą klausimą nepatenka į

jo kompetencijos sritį. Į šį klausimą atsakė 25 iš 26 atsakymus pateikusių respondentų. Procentinis

atsakymų pasiskirstymas pavaizduotas Pav. 4 paveiksle.

Pav. 4. Bendras Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai vertinimas

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal ES TGS ir nuolatinių atstovybių apklausos duomenis

Grafike vaizduojamas tik keturių galimų atsakymų į klausimą pasiskirstymas, nes šiuo atveju nė vienas

respondentas Lietuvos pirmininkavimo nevertino kaip „Blogo“ ar „Labai blogo“.

Iš pateikto grafiko akivaizdu, kad dauguma respondentų Lietuvos pirmininkavimą bendrai vertino kaip

„Labai gerą“ (48 proc.) arba „Gerą“ (32 proc.). Kita dalis respondentų – 16 proc. visų atsakiusiųjų –

Lietuvos pasirodymą pirmininkavimo laikotarpiu įvertino kaip „Vidutinišką“. Dar 4 proc. respondentų

nurodė neturintys kompetencijos tinkamai atsakyti į pateiktą klausimą.


Galutinė ataskaita

32

Sprendžiant iš pateiktų rezultatų galima teigti, kad respondentai Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai yra

linkę vertinti labiau teigiamai negu neigiamai.

Panašias tendencijas atskleidžia ir kitas šiai tematinei grupei priskirtas klausimas, kuris klausimyne buvo

suformuluotas kaip atviro tipo prašymas pateikti papildomus pastebėjimus ir komentarus apie Lietuvos

pirmininkavimą ES Tarybai.

Dauguma papildomus komentarus ir pastebėjimus pateikusių respondentų pažymėjo stipriąsias Lietuvos

pirmininkavimo puses. Vienas iš respondentų Lietuvos pirmininkavimą įvardino kaip įsimintiną ir

išskirtinį pasirodymą, taip pat pažymėdamas, kad darbas su Lietuvos atstovais ir po pirmininkavimo

išlieka malonus. Kiti teigiamai Lietuvos pasirodymą įvertinę respondentai minėjo Lietuvos atstovų

svetingumą rengiant susitikimus Lietuvoje, taip pat – aukštą jų profesionalumą, darbštumą, polinkį

bendradarbiauti. Tarp pagirtinų Lietuvos atstovų savybių minimas ir jų atvirumas diskusijoms, kitoms

nuomonėms, jautriems klausimams bei veiklos skaidrumas.

Kai kurie respondentai, nors ir teigiamai įvertino darbo grupės, kurios veikloje daugiausia dalyvavo,

pirmininko kompetenciją ir pasirengimą, pastebėjo, kad skirtumai tarp įvairių darbo grupių pirmininkų

kompetencijų ir gebėjimų buvo labai dideli.

Dar viena dalis respondentų išskyrė tam tikrus iššūkius, su kuriais, jų nuomone, Lietuva susidūrė

pirmininkavimo laikotarpiu. Apklaustieji pastebėjo, kad Lietuvos pirmininkavimas vyko labai specifiniu ES

teisėkūros periodu, kai buvo tikimasi sėkmingai pasiekti sutarimą dėl daugelio svarbių teisinių

dokumentų užbaigimo. Respondentų vertinimu, Lietuva garbingai priėmė šį iššūkį ir sugebėjo daugiau

nei vidutinį skaičių įvairių teisinių klausimų išspręsti labai pragmatiniais būdais.

Vienas iš respondentų taip pat nurodė, kad Lietuvai, kaip mažai valstybei, kilo tam tikrų iššūkių, nes buvo

nemažai bandymų pasinaudoti jos dydžiu stengiantis paveikti viena ar kita linkme. Visgi, šio apklaustojo

vertinimu, Lietuvos atstovai sėkmingai atsilaikė prieš tokius veiksmus ir sugebėjo išlaikyti savo

nepriklausomą poziciją.

Nepaisant didžiosios dalies gerų atsiliepimų, buvo pastebimi ir tam tikri pirmininkavimo trūkumai. Vienas

respondentas įvardijo, kad Lietuvos pirmininkavimui trūko gerosios praktikos patirties, kitas išsakė

nuomonę, kad rengiant dokumentus Lietuva buvo pernelyg kontroliuojama EK ir kad jautėsi stipri ES TGS

įtaka ir pagalba pirmininkaujančiai Lietuvai.

Atskirų darbo grupių darbo aspektų vertinimas

Šiame tematiniame bloke buvo klausiama respondentų nuomonės apie bendrą Lietuvos atstovų

pasirodymą darbo grupėse, taip pat apie tokius darbo grupių aspektus, kaip darbo grupių susitikimų

efektyvumas, apimantis ir išsikeltų tikslų pasiekimą (matuojamas skalėje nuo „Niekada“, „Retai“,

„Kartais“ iki „Dažnai“ ir „Visada“). Šiame, kaip ir visuose kituose klausimyne pateiktuose klausimuose,

buvo palikta galimybė respondentui nurodyti, kad aptariamas klausimas nepatenka į jo / jos

kompetencijos sritį. Kiti klausiami apie tam tikrus darbo grupių darbo aspektus apėmė vertinimą,


Galutinė ataskaita

33

nurodantį, ar papildomos raštiškos konsultacijos bei papildomi dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai,

turintys paspartinti sprendimo priėmimo procesą, buvo organizuoti (taip pat vertinama skalėje nuo

„Niekada“ iki „Visada“), ar diskusijos tarp nacionalinių delegatų, pristatančių savo pozicijas, buvo gerai

koordinuojamos (naudojama ta pati vertinimo skalė nuo „Niekada“ iki „Visada“).

Kiti klausimai apėmė respondentų nuomonę apie Lietuvos atstovų gebėjimą išklausyti ir atsižvelgti į kitų

darbo grupių narių argumentus, pasiekti konsensusą tarp skirtingų nuomonių, taip pat – pasiruošimo

susitikimams proceso sklandumo bendraujant su Lietuvos atstovais vertinimą.

Apskritai Lietuvos atstovų darbą darbo grupėse respondentai buvo linkę vertinti teigiamai. Į šį klausimą

atsakymus pateikė visi 26 respondentai. Daugiau nei pusė visų atsakiusiųjų – 54 proc. Lietuvos atstovų

pasirodymą buvo linkę vertinti „Labai gerai“, dar 27 proc. atsakiusiųjų Lietuvos atstovams darbo grupėse

skyrė įvertinimą „Gerai“ ir tik 19 proc. respondentų Lietuvos atstovų darbą darbo grupėse įvertino kaip

„Vidutinišką“. Kaip ir bendrajame Lietuvos pirmininkavimo vertinime, neatsirado nė vieno respondento

Lietuvos atstovų darbą įvertinusio kaip „Blogo“ ar „Labai blogo“, taip pat nė vienas respondentas

nepasirinko į šį klausimą neatsakyti, motyvuojant tuo, kad jis nepatenka į respondento kompetencijos

sritį (Pav. 5 paveikslas). Nė vieno atsakymo nesulaukę vertinimai grafike nėra pavaizduoti.

Pav. 5. Lietuvos atstovų veiklos darbo grupėse vertinimas

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal ES TGS ir nuolatinių atstovybių ES apklausos duomenis

Atskirų veiklos darbo grupėse aspektų vertinimų pasiskirstymas pavaizduotas Pav. 6 paveiksle. Kaip

matoma iš pateiktų grafikų, darbo grupių susitikimai dažniausiai buvo įvertinti kaip efektyvūs ir labai

efektyvūs (po 46 proc.). Vidutiniškai („Nei efektyvūs, nei neefektyvūs“) darbo grupių susitikimų

efektyvumą įvertino 8 proc. respondentų.


Galutinė ataskaita

34

Apklausos dalyvių vertinimu, papildomos rašytinės, dvišalės ar daugiašalės diskusijos buvo organizuotos

„Dažnai“ (58 proc.). Dalis dalyvių teigė, kad tokio tipo diskusijos vyko „Kartais“ (15 proc. respondentų)

arba „Visada“ (12 proc.). Šiuo atveju pasitaikė ir tokių, kurie teigė, kad rašytinės, dvišalės ir daugiašalės

diskusijos, siekiant paspartinti sprendimų priėmimo procesą buvo organizuotos „Retai“ arba „Niekada“

(po 4 proc.). Dar 8 proc. respondentų teigė neturintys kompetencijos atsakyti į šį klausimą.

Į klausimą, ar sėkmingai buvo moderuotos diskusijos tarp savo pozicijas išsakančių nacionalinių delegatų,

dauguma respondentų atsakė, kad tokios diskusijos sėkmingai moderuojamos buvo visada (42 proc.

respondentų) arba dažnai (35 proc.). Likę respondentai teigė, kad diskusijos sėkmingai moderuotos buvo

tik kartais (23 proc.).

Vertindami Lietuvos atstovų gebėjimą įsiklausyti į kolegų argumentus ir pasiekti konsensusą

respondentai buvo linkę sakyti, kad Lietuvos atstovai į kolegų argumentus įsiklausydavo ir konsensuso

siekė „Visada“ (50 proc.) bei „Dažnai“ (50 proc.).


Galutinė ataskaita

35

Pav. 6. Atskirų darbo grupių funkcionavimo aspektų vertinimas


Taigi, galima teigti, kad respondentai labiausiai buvo patenkinti (didžiausias procentas skyrusiųjų

geriausią įvertinimą) Lietuvos atstovų gebėjimu tinkamai moderuoti diskusijas ir pasiekti konsensusą

tarp skirtingų darbo grupių narių nuomonių, taip pat – bendru darbo grupių susitikimų efektyvumu.

Abejonių ir nuomonių išsiskyrimą sukėlė papildomų rašytinių ir dvišalių bei daugiašalių diskusijų

rengimo, siekiant paspartinti sprendimų priėmimą, pakankamumas.

Paskutiniuoju klausimu šioje tematinėje grupėje buvo siekiama nustatyti, kaip respondentai vertina

bendradarbiavimą su Lietuvos atstovais rengiantis susitikimams. Respondentų buvo prašoma įvertinti

keturis teiginius, skalėje nuo „Visiškai nesutinku“ iki „Visiškai sutinku“. Kaip matoma Pav. 7 paveiksle,


Galutinė ataskaita

36

bendradarbiavimo su Lietuvos atstovais sklandumas dažniausiai buvo įvertintas teigiamai. Iš 25 į šį

klausimą atsakiusių respondentų 32 proc. nurodė „Visiškai sutinkantys“ su teiginiu, jog

bendradarbiavimas buvo sklandus. Didžiausia dalis – 56 proc. su šiuo teiginiu „Sutiko“, 12 proc. šiuo

klausimu nebuvo aiškiai apsisprendę ir pasirinko atsakymą „Nei sutinku, nei nesutinku“. Dar 4 proc.

nurodė neturintys kompetencijos įvertinti šį teiginį.

Panaši situacija atsiskleidžia ir respondentų bendradarbiavimo su Lietuvos atstovais pakankamumo

vertinime. 24 proc. visų atsakiusiųjų „Visiškai sutiko“ su teiginiu, kad bendradarbiavimas su Lietuvos

atstovais pasiruošimo susitikimams metu buvo pakankamas. Didžiausia dalis – 56 proc. respondentų

nurodė šiek tiek mažiau teigiamą vertinimą, sakydami, jog su šiuo teiginiu „Sutinka“. Apie 16 proc. visų

atsakiusiųjų neturėjo aiškios nuomonės ir nurodė, kad „Nei sutinka, nei nesutinka“ su pateiktu teiginiu.

Kaip ir pirmojo teiginio atveju, 4 proc. respondentų nurodė neturintys kompetencijos įvertinti šį teiginį,

tačiau nė vienas respondentas nesurodė „Nesutinkantis“ ar „Visiškai nesutinkantis“ su nurodytu teiginiu.

Šiek tiek mažiau – 8 proc. buvo „Visiškai sutinkančių“ su teiginiu, kad visa reikiama informacija ir

dokumentai buvo paruošiami laiku. Pusė visų respondentų nurodė „Sutinkantys“ su tokiu teiginiu.

Didesnė, nei ankstesnių teiginių atveju, respondentų grupė gali būti traktuojama kaip neturinti tvirtos

nuomonės – 38 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą „Nei sutinku, nei nesutinku“. Kaip ir kituose

klausimuose, 4 proc. respondentų įvertino save kaip neturinčius pakankamai kompetencijos vertinti

teiginio pagrįstumą.

Vertindami idėjų ir susitikimų krypčių aiškumą ir detalumą 12 proc. respondentų nurodė visiškai

sutinkantys su tuo, kad idėjos ir susitikimų kryptys buvo aiškios ir detalios, tiesiog sutinkančių su šiuo

teiginiu buvo 48 proc., neturinčių tvirtos nuomonės šiuo klausimu – 32 proc. Įdomu tai, kad vertinant šį

teiginį atsirado ir 4 proc. nesutikusių, kad Lietuvos atstovai šią susitikimų planavimo dalį išpildė tinkamai.

Dar 4 proc. nurodė, kad šio teiginio vertinimas nepatenka į jų kompetencijos sritį.


Galutinė ataskaita

37

Pav. 7. Bendradarbiavimo su Lietuvos atstovais pasiruošimo susitikimams metu vertinimas


Apžvelgus rezultatus galima matyti, kad atsakiusieji mažiausiai priekaištų turėjo (didžiausias procentas

respondentų skyrė aukščiausią įvertinimą) bendradarbiavimo su Lietuvos atstovais sklandumui. Panaši

dalis respondentų taip pat įvertino ir bendradarbiavimo pakankamumą. Šiek tiek mažiau buvo užtikrintų,

kad visa reikiama informacija ir dokumentai prieš susitikimus buvo pateikiama laiku. Taip pat

respondentų nuomonės išsiskyrė ir vertinant susitikimuose pristatytų idėjų, diskusijų krypčių aiškumą ir

detalumą.

Darbo grupių pirmininkų asmeninių gebėjimų ir kompetencijų vertinimas

Norint išsiaiškinti, kaip išoriniai subjektai vertina darbo grupių pirmininkų asmeninius gebėjimus ir

kompetencijas, buvo pateiktas klausimas, kuriame buvo prašoma 11 pateiktų darbo grupių pirmininkų

kompetencijų įvertinti skalėje nuo „Labai blogai“, „Blogai“ ar „Vidutiniškai“ iki „Gerai“ ir „Labai gerai“

(Pav. 8 paveikslas).


Galutinė ataskaita

38

Pav. 8. Darbo grupių pirmininkų asmeninių gebėjimų ir kompetencijų vertinimas


Palankiausiai – didžiausias procentas respondentų šiuos įgūdžius įvardijo kaip „Labai gerus“ – buvo

įvertinti darbo grupių vadovų komunikaciniai įgūdžiai (64 proc.), anglų kalbos žinios (50 proc.) ir ES

Tarybos darbo procedūrų išmanymas (50 proc.).

Sunkiausia respondentams buvo įvertinti darbo grupių vadovų prancūzų kalbos žinias. Didžioji dalis

atsakiusiųjų (56 proc.) nurodė neturintys kompetencijos atsakyti į šį klausimą, taigi galima manyti, kad

darbo grupių vadovams šios kalbos dažnai naudoti neteko. Tie respondentai, kurie jautėsi galintys

įvertinti darbo grupėms pirmininkavusių Lietuvos atstovų prancūzų kalbos įgūdžius, pastaruosius įvertino

nelabai palankiai. Iš visų apklaustųjų 4 proc. nurodė, kad prancūzų kalbos gebėjimai buvo „Labai blogi“,

12 proc. respondentų juos įvertino kaip „Blogus“, o dar 12 proc. kaip „Vidutiniškus“. Tik 8 proc.

apklaustųjų darbo grupių vadovų prancūzų kalbos gebėjimus įvertino kaip „Gerus“. Tokia pati dalis

apklaustųjų šiuos gebėjimus apibūdino kaip „Labai gerus“.

Dar keturi gebėjimai dalies apklausos respondentų buvo apibūdinti kaip „Blogi“ – 4 proc. visų

atsakiusiųjų taip įvertino darbo grupių pirmininkų gebėjimą formuoti kompromisus, suderinti skirtingų

šalių interesus. Tokia pati dalis respondentų kaip „Blogus“ įvertino ir darbo grupių pirmininkų konfliktų

valdymo įgūdžius. Dvigubai didesnė dalis – 8 proc. apklaustųjų – blogai vertino darbo grupių pirmininkų

lyderystės ir streso valdymo gebėjimus.


Galutinė ataskaita

39

Didžiausia dalis respondentų „vidutiniškai“ įvertino darbo grupių pirmininkų auditorijos valdymo,

posėdžių ir diskusijų vedimo įgūdžius.

Lietuvos įvaizdžio pokyčių pirmininkavimo ES Tarybai metu vertinimas

Šis tematinis blokas klausimyne buvo atspindėtas dviem uždarais ir vienu atviru klausimu. Pirmuoju šio

bloko klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar pirmininkavimo laikotarpiu respondentai sužinojo ką nors

naujo apie Lietuvos istoriją, pasiekimus, populiaciją, kultūrą. Respondentai atsakydami į šį klausimą

galėjo rinktis iš trijų atsakymo variantų – „Ne, visiškai nieko“, „Taip, truputį daugiau“ ir „Taip, daug

daugiau“.

Pav. 9. Respondentų žinių apie Lietuvą pokyčiai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu (atsakymas į klausimą „Ar

sužinojote ką nors naujo apie Lietuvos istoriją, pasiekimus, populiaciją, kultūrą ar pan. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

laikotarpiu?”)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting remiantis ES TGS ir nuolatinių atstovybių ES apklausos duomenimis

Kaip matoma Pav. 9 paveiksle, didžioji dalis (46 proc. respondentų) teigė apie įvairius kultūrinius ir

istorinius Lietuvos aspektus dėl pirmininkavimo sužinoję daug daugiau. Kita nemaža dalis – 38 proc. –

respondentų nurodė, kad pirmininkavimo laikotarpiu apie tam tikrus Lietuvos kultūrinius ir istorinius

aspektus sužinojo „truputį daugiau“, tačiau gana ryški dalis – 15 proc. taip pat pripažįsta, kad

pirmininkavimo metu apie Lietuvą nesužinojo „visiškai nieko“ naujo.

Kitas tematinės grupės klausimas, susijęs su aukščiau aptartuoju, klausia, kaip įgytos naujos žinios

pakeitė Lietuvos įvaizdį respondento akyse. Klausiant, ar papildomai įgytos žinios apie Lietuvą, jos

kultūrą ir istoriją bei patirtis dirbant su Lietuvos atstovais pakeitė respondento požiūrį į Lietuvą,


Galutinė ataskaita

40

apklaustieji buvo prašomi pasirinkti iš 5 atsakymų variantų – „Ne, požiūris nepasikeitė“, „Taip, Lietuvos

įvaizdis labai pagerėjo“, „Taip, Lietuvos įvaizdis pagerėjo“, „Taip Lietuvos įvaizdis pablogėjo“ ir „Taip,

Lietuvos įvaizdis labai pablogėjo“ (Pav. 10 paveikslas).

Pav. 10. Žinių apie Lietuvą padidėjimo ir patirties dirbant su Lietuvos atstovais poveikis Lietuvos įvaizdžio pokyčiams

(atsakymas į klausimą “Ar žinios, gautos apie Lietuvą, ir patirtis dirbant su jos atstovais pakeitė jūsų turimą Lietuvos

įvaizdį?“)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting remiantis ES TGS ir nuolatinių atstovybių ES apklausos duomenimis

Didžioji dalis respondentų (53,8 proc.) nurodė, kad dėl įgytų papildomų žinių ir patirties dirbant su

Lietuvos atstovais, jų turimas Lietuvos įvaizdis labai pagerėjo. Dar viena dalis – 19,2 proc. respondentų

nurodė, kad jų turimas Lietuvos įvaizdis dėl minėtų veiksnių „pagerėjo“, tačiau už šią didesnė

respondentų dalis teigė, kad naujos žinios apie Lietuvą ir patirtis dirbant su jos atstovais turimo Lietuvos

įvaizdžio nepakeitė (26,9 proc.).

Trečiuoju šios temos – atviru – klausimu, respondentai buvo prašomi nurodyti, kas konkrečiai lėmė jų

turimo Lietuvos įvaizdžio pokytį.

Dalis respondentų paminėjo būtent naujas žinias apie šalies istoriją ir kultūrą, teigdami, kad pastarosios

padėjo geriau suprasti Lietuvą ir Lietuvos atstovų poziciją. Kiti respondentai nurodė, kad Lietuvos

įvaizdžio pokyčius nulėmė aukštas Lietuvos atstovų profesionalumo lygis, palyginus mažas, tačiau

efektyvus administracinis aparatas, geras pasirengimo procesas, darbo grupių valdymas, geras darbo

grupių pirmininkų pasirodymas. Kai kurie respondentai teigė, kad jų nuomonė apie Lietuvą buvo

teigiama dar iki pirmininkavimo laikotarpio, tačiau gera pirmininkavimo patirtis padėjo ją dar sustiprinti.


Galutinė ataskaita

41

Tarp teigiamų Lietuvos atstovų savybių, prisidėjusių prie šalies įvaizdžio pagerėjimo, paminėtas lietuvių

pragmatiškumas, humoro jausmas, nuoširdumas kalbant net apie pačius jautriausius politinius ir

istorinius klausimus. Respondentų nuomone, lietuviai suprato, ką reiškia būti „tikru europiečiu“ ir elgėsi

atitinkamai. Vienas iš respondentų minėjo išskirtinį Lietuvos atstovų gebėjimą suprasti ES

daugialypiškumą ir daugiakultūriškumą, atpažinti jautrius klausimus ir atskirų šalių interesus.

Dalis respondentų pasikeitusios nuomonės šaltiniu įvardijo geresnį kolegų iš Lietuvos pažinimą per

glaudesnius kontaktus ir vizitus į šalį.

3.2. Pirmininkavimo poveikis valstybės tarnybos sistemai

Ši vertinimo ataskaitos dalis skirta išanalizuoti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikį Lietuvos

valstybės tarnybai. Pirmininkavimas ES Tarybai yra reikšminga patirtis ES šalims narėms, nes atneša

įvairiapusę naudą. Viena iš galimų naudų – valstybės tarnybos procesų bei valstybės tarnautojų

kompetencijų tobulinimas pasiruošimo pirmininkauti bei pirmininkavimo metu, kuris, tikėtina, galiausiai

didina bendrą valstybės tarnybos profesionalumą ir darbo efektyvumą. Pasirengimas pirmininkauti ES

Tarybai bei pirmininkavimo procesas valstybės institucijoms buvo galimybė patobulinti savo personalo

kompetencijas, sustiprinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, užmegzti ryšius su trečiuoju

sektoriumi. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbantiems institucijų specialistams tai buvo galimybė

sustiprinti vadybinius, organizacinius gebėjimus, kalbų įgūdžius, atstovavimo šaliai kompetencijas,

pagilinti žinias apie specifinius ES procesus, teisės aktus ir t. t. Tad pasibaigus pirmininkavimo laikotarpiui

Išoriniai subjektai Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai įvertino kaip sėkmingą, o Lietuvos atstovų

pirmininkavimą ES Tarybos darbo grupėms – kaip labai gerą. Lietuvos atstovų profesionalumas, gebėjimas

suprasti ir derinti skirtingus ES šalių narių interesus, pragmatiškas požiūris, veiklos skaidrumas, o taip pat ir

naujos žinios apie Lietuvą, jos kultūrą ir istoriją, įgytos vizitų į šalį ar bendradarbiavimo su jos atstovais

metu, teigiama linkme pakeitė Lietuvos įvaizdį respondentų akyse.

Dėl pirmininkavimo patirties stokos, išorės veikėjų bandymo Lietuvą, kaip mažą šalį, paveikti ir panaudoti

saviems interesams bei pirmininkavimo laikotarpio specifikos Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

įvertintas kaip kėlęs daug iššūkių. Nepaisant to, Lietuva sėkmingai sugebėjo su pastaraisiais susitvarkyti.

Kaip tobulintinas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai aspektas įvardytas didesnio masto ir dažnesnių

rašytinių ir dvišalių bei daugiašalių diskusijų, reikalingų siekiant paspartinti sprendimų priėmimą, poreikis,

dėl kurio respondentų nuomonės išsiskyrė. Tas pats taikytina ir išankstiniam dokumentų pateikimui prieš

diskusijas, ir mažesniu mastu – aiškesniam idėjų, diskusijų krypties suformulavimui darbo grupėse.

Santykinai silpnesnėms ES Tarybos darbo grupėms pirmininkavusių Lietuvos atstovų asmeninėmis

kompetencijoms priskirtos prancūzų kalbos žinios, stresinių situacijų valdymo, lyderystės, konfliktų valdymo

gebėjimai.


Galutinė ataskaita

42

yra svarbu įvertinti išmoktas pamokas, įgytą patirtį ir sukauptos patirties poveikį valstybės tarnybos

profesionalumui atstovaujant Lietuvos interesams ES.

Vertinimas remiasi prielaida, kad pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai veiklos bei pats

pirmininkavimo procesas ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbantiems specialistams Lietuvos

valstybės institucijose suteikė svarbios patirties, kuri pagilino ne tik Lietuvos interesų atstovavimo ES

institucijose kompetencijas bei pakėlė atstovavimo intensyvumą, bet ir padarė teigiamą įtaką

bendradarbiavimui tiek tarp Lietuvos institucijų, tiek tarp Lietuvos valstybės institucijų ir nevyriausybinių

organizacijų bei asocijuotų struktūrų. Taigi, siekiant įvertinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikį

Lietuvos valstybės tarnybai, siekiama keleto tikslų:

1) Išanalizuoti ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų Lietuvos valstybės institucijose

kompetencijų pokyčius pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo metu;

2) Nustatyti dalyvavimo ES institucijų darbo struktūrų susitikimuose intensyvumą ir apimtis;

3) Nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos valstybės institucijų pokyčius pasirengimo

pirmininkauti ir pirmininkavimo metu;

4) Nustatyti Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir

asocijuotomis struktūromis pokyčius pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo metu.

Siekiant šių tikslų buvo apžvelgta literatūra, apžvelgianti ES Tarybos sprendimų priėmimo procesą,

veiksnius, lemiančius sėkmingą pirmininkavimą ES Tarybai. Taip pat buvo išnagrinėta informacija apie

Lietuvos pasirengimo pirmininkavimui veiklas bei pirmininkavimo renginius. Rengiantis tyrimui buvo

įvertinti ir iki šiol atliktų studijų šia tema rezultatai. Išsamiausia iki šiol šia tema atlikta viena studija

(ESTEP, 200716), kurios siekis buvo ištirti ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų

kompetencijas prieš pradedant pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ir padėti efektyviai suplanuoti

pasirengimo procesą. Šio tyrimo metu buvo sudarytas Atstovavimo kompetencijų katalogas, įvertintas ES

sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų kompetencijų lygis bei numatytos kompetencijų

stiprinimo priemonės.

Ši vertinimo dalis remiasi ESTEP (2007) tyrimo duomenimis ir vadovaujasi jų sudarytu kompetencijų

katalogu. Vertinant kompetencijų pokytį per pasirengimą pirmininkauti ir pirmininkavimą ES Tarybai

lyginami BGI Consulting atliekamo tyrimo rezultatai su 2007 m. ESTEP surinktais duomenimis.

Pagrindinės poveikio Lietuvos valstybės tarnybos sistemai prielaidos ir sąvokų apibrėžimai

Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai teko įgyvendinti sudėtingą ir plačią darbotvarkę, kuri pareikalavo

gausių žmogiškųjų išteklių, aukštų kompetencijų ir įgūdžių. Pirmininkavimo veiklos vyko ne tik Lietuvoje,

Briuselyje (Belgijos Karalystėje), bet ir kitose užsienio valstybėse, kur surengta beveik 300

16 ESTEP, Lietuvos integracijos į ES poveikio tyrimas: Lietuvos atstovavimo gebėjimai ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES kontekste. Vilnius, 2007 m. gruodžio 20 d.


Galutinė ataskaita

43

pirmininkavimo renginių, iš kurių 22 buvo aukščiausio lygio susitikimai. Nors pagrindiniai ir svarbiausi

pirmininkavimo renginiai vyko sostinėje, tačiau dalis ekspertinių susitikimų, socialinių-ekonominių

partnerių susitikimų ir renginių vyko ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose ir

kt. Pirmininkavimo komandą sudarė daugiau nei 1,5 tūkst. tarnautojų, kurie atstovavo skirtingas

institucijas. Lietuvos ministrai ir viceministrai pirmininkavo 39 ES Tarybos posėdžiams, o Briuselyje

surengta 1176 ES Tarybos darbo grupės ir komitetų posėdžiai. Dar apie 1 tūkst. asmenų talkino atliekant

įvairias su pirmininkavimo susijusias veiklas (pavyzdžiui, rengė pozicijas, organizavo susitikimus,

koordinavo komunikacines veiklas ir pan.).

Nuo 2010 m. vyko Lietuvos valstybės tarnautojų, atliekančių nacionalinių interesų atstovavimo ir

atliksiančių su pirmininkavimu ES Tarybai susijusias funkcijas, centralizuoti mokymai. Daugiau kaip 500

renginių metu apie 1,9 tūkst. asmenų (valstybės tarnautojai, atstovaujantys Lietuvos interesams ES iš

sostinės bei Lietuvos nuolatinės atstovybės ES, o taip pat ir aukšto rango valstybės tarnautojai, politikai)

stiprino žinias apie ES teisinę ir institucinę sistemą bei sprendimų priėmimo procesą ES, gilino supratimą

apie Lietuvos Europos politikos formavimą ir Lietuvos prioritetus, ES teisės aktų poveikio vertinimą,

tobulino derybų, tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijas, komunikacijos užsienio kalba (anglų,

prancūzų) įgūdžius ir kt. Šalia organizuotų mokymų, būsimi ES Tarybos darbo grupių pirmininkai, jų

pavaduotojai ir Lietuvos institucijų ES reikalų koordinatoriai buvo siunčiami į stažuotes Lietuvos

nuolatinėje atstovybėje ES, ES institucijose arba ES valstybių narių administracijose. Per 2010–2013 m.

242 institucijų tarnautojai vyko į iki 6 savaičių (priklausomai nuo pirmininkavimo metu užimamų pareigų)

trukusias stažuotes, kurių metu buvo tobulinami su ES procesais susiję praktiniai gebėjimai,

susipažįstama su ES institucijų veikla, mezgami tolesniam darbui ES Taryboje reikalingi kontaktai.

Šios pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai veiklos, kaip ir paties pirmininkavimo metu įgyta

patirtis, tikėtina, sustiprino Lietuvos valstybės institucijų kompetencijas tinkamai atstovauti Lietuvos

interesams ES institucijose, kurios sudaro tinkamas sąlygas ne tik intensyvesniam Lietuvos interesų

atstovavimui ateityje, bet ir glaudesniam Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimui su kitomis

institucijomis bei trečiuoju sektoriumi – nevyriausybinėmis organizacijomis ir asocijuotomis

struktūromis. Šios pirmininkavimo poveikio valstybės tarnybai vertinimo prielaidos atsispindi vertinimo

modelyje, kuriuo remiantis atliktas empirinis tyrimas (

Pav. 11 paveikslas).


Galutinė ataskaita

44

Pav. 11. Pirmininkavimo ES Tarybai poveikio Lietuvos valstybės tarnybai vertinimo modelis


Žemiau pateikiami svarbiausių šioje studijoje vartojamų sąvokų apibrėžimai.

Kompetencijos. Remiantis moksline literatūra, kompetencijos apibrėžiamos kaip įvairių

asmeninių savybių, žinių, įgūdžių bei nuostatų visuma, būtina numatytoms darbo užduotims

įvykdyti17. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų kompetencijų sąrašas šiam

tyrimui sudarytas remiantis 2007 m. sudarytu atstovavimo gebėjimų katalogu18. Remiantis

pastaruoju, tyrime išskiriamos kelios kompetencijų grupės: pozicijos rengimo, pozicijos

atstovavimo bei atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijos. Kadangi tyrimas

yra atliekamas pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, į tyrimą neįtrauktos

17 D. Rodriguez, R. Patel, A. Bright, D. Gregory, M.K. Gowing „Developing competency models to promote integrated human resource practices“. Human Resource Management, 41(3), 2002, 309–324. 18 ESTEP, 2007.

Glaudesnis

tarpinstitucinis

bendradarbiavimas

Intensyvesnis

dalyvavimas ES

institucijų ir agentūrų

darbo struktūrų

susitikimuose

Glaudesnis

bendradarbiavimas su

trečiuoju sektoriumi

Sustiprintos

atstovavimo Lietuvos

interesams

kompetencijos

Pasirengimas pirmininkauti ES

Tarybai (mokymai, stažuotės ir

pan.)

Pirmininkavimas ES Tarybai

(pirmininkavimas darbo

grupėms, organizacinės,

koordinacinės veiklos ir pan.)


Galutinė ataskaita

45

pirmininkavimui darbo grupei reikalingos kompetencijos. Taip pat šio tyrimo objektas yra tik

visiems specialistams bendros kompetencijos, t. y. neįtraukiamos dalykinės žinios ir specializuoti

gebėjimai.

Dalyvavimo ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų susitikimuose intensyvumas. ES

institucijų ir agentūrų darbo struktūrų susitikimų apibrėžimas šiame tyrime remiasi 2012 m.

lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 305 “Dėl valstybės

institucijų ir įstaigų, kitų institucijų, kurių atstovai pristato Lietuvos Respublikos poziciją Europos

Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, stojimo į Europos Sąjungą sutarties akto 52 straipsnio

komitetuose ir darbo grupėse, sąrašų patvirtinimo”. Susitikimai suprantami kaip ES Tarybos

darbo grupės ar komiteto posėdžiai. Į tyrimą neįtraukti šie posėdžiai:

1) Europos Komisijos komitologijos komitetų ir darbo grupių posėdžiai;

2) Stojimo į ES sutarties akto 52 straipsnio komitetų ir darbo grupių posėdžiai.

Dalyvavimo ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų susitikimuose intensyvumas suprantamas

kaip posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą

raštu, dalis iš visų dalyvautų posėdžių.

Bendradarbiavimas tarp Lietuvos valstybės institucijų. Bendradarbiavimo tarp Lietuvos

valstybės institucijų pokytis šiame tyrime suprantamas kaip subjektyvus ES sprendimų priėmimo

sistemoje dirbančių specialistų suvokimas apie bendradarbiavimo su specialistais iš kitų

institucijų intensyvumo pokytį, jo priežastis bei bendradarbiavimo formas.

Bendradarbiavimas tarp Lietuvos valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.

Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis šiame tyrime apibrėžiamas kaip

subjektyvus ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų suvokimas apie

bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ar asocijuotomis struktūromis

intensyvumo pokytį bei formas.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikio valstybės tarnybai vertinimas atliktas pasitelkiant du

skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius metodus:

1) Pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos institucijų atstovais sostinėje ir Briuselyje, turinčiais

didžiausią patirtį dalyvaujant ES Tarybos darbo grupėse ar koordinuojant pirmininkavimą;

2) ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų apklausa (savianalizė).

3.2.1. Interviu su Lietuvos institucijų atstovais sostinėje ir Briuselyje, turinčiais

didžiausią patirtį dalyvaujant ES Tarybos darbo grupėse ar koordinuojant

pirmininkavimą



Galutinė ataskaita

46

Siekiant identifikuoti bendras pirmininkavimo (pasirengimo, proceso ir įgytos patirties) poveikio

valstybės tarnautojų kompetencijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir Lietuvos institucijų

bendradarbiavimo su NVO ir AS pokyčiams tendencijas buvo atlikta 16 pusiau struktūruotų interviu su

didžiausią darbo ES Tarybos darbo grupėse ar pirmininkavimo koordinavimo patirtį turinčiais Lietuvos

institucijų atstovais sostinėje ir Briuselyje. Pusiau struktūruotų interviu respondentų sąrašas pateiktas

Error! Reference source not found. lentelėje.

Nr. Vardas, pavardė Atstovaujama institucija Pareigos

1 Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė

LR žemės ūkio ministerija Žuvininkystės atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES

2 Agnė Vereškienė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prie LR Vidaus reikalų ministerijos

Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė

3 Ala Morkūnienė LR teisingumo ministerija Teisės sistemos departamento, Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vedėja

4 Audronė Misiūnaitė LR finansų ministerija Mokesčių departamento, Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėja

5 Darius Žilys LR teisingumo ministerija Tarptautinės teisės departamento direktorius

6 Diana Pranevičienė LR užsienio reikalų ministerija

Išorinių ekonominių santykių departamento, Prekybos politikos skyriaus pirmoji sekretorė

7 Edita Razmėnaitė Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

Antroji sekretorė vystomojo bendradarbiavimo klausimais

8 Evelina Gudzinskaitė Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos

Teisingumo atašė

9 Julius Pranevičius LR užsienio reikalų ministerija

Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius

10 Jurgita Strumskienė LR švietimo ir mokslo ministerija

Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja

11 Lolita Šumskaitė LR finansų ministerija Finansų rinkų politikos departamento, Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vedėja

12 Martynas Barysas LR ūkio ministerija Vidaus rinkos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES

13 Nerijus Aleksiejūnas Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

Ministras patarėjas Antici

14 Renata Rinkauskienė LR užsienio reikalų ministerija

Išorinių ekonominių santykių departamento, Prekybos politikos skyriaus patarėja

15 Tomas Gulbinas LR užsienio reikalų ministerija

Europos reikalų departamento direktorius

16 Tomas Žilinskas LR vidaus reikalų ministerija

Viešojo saugumo politikos departamento direktorius


Galutinė ataskaita

47

2 lentelė. Pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos valstybės institucijų atstovais Briuselyje ir Lietuvoje, turinčiais didžiausią patirtį dalyvaujant ES Tarybos darbo grupėse arba koordinuojant pirmininkavimą, respondentų sąrašas


16 interviu dalyvių atstovavo 7 ministerijas (ar įstaigas prie atitinkamų ministerijų / jų padalinius). 11 iš

jų dirbo sostinėje, 5 buvo deleguoti atstovauti ministerijų (ar įstaigų prie jų) kuruojamus klausimus

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje (Pav. 12 paveikslas).

Pav. 12. Interviu respondentų pasiskirstymas pagal atstovaujamas ministerijas (ar įstaigas prie atitinkamų ministerijų / jų padalinius)


Kalbinti respondentai pirmininkavimo metu pirmininkavo 13 viešosios politikos sričių klausimus

svarstančioms ES Tarybos darbo grupėms (Pav. 13 paveikslas).


Galutinė ataskaita

48

Pav. 13. Interviu respondentų pirmininkavimo metu atstovautų viešosios politikos sričių įvairovė


3 respondentai buvo atsakingi už horizontalias veiklas, kurios apėmė pasirengimo pirmininkavimui

veiklas (pirmininkavimo programos, pirmininkavimo procedūrų vadovo, koordinatorių tinklo narių

parengimą bei kitus reikalingus planavimo ir organizacinius darbus) ir koordinacines veiklas

pirmininkavimo metu (koordinatorių tinklo efektyvumo užtikrinimą, bendrųjų pirmininkavimo klausimų

valdymą, pirmininkavimo viešinimą ir pan.). 4 respondentai buvo koordinatorių tinklo Lietuvoje nariai.

Be pirmininkavimo ES Tarybos darbo grupėms kalbintiems Lietuvos institucijų atstovams pirmininkavimo

metu taip pat teko įvairios kitos atsakomybės. Respondentai buvo atsakingi už pasirengimą nuolatinių

atstovų komiteto (COREPER II) ir nuolatinių atstovų pavaduotojų komiteto (COREPER I) bei įvairių

sudėčių ES Tarybos (pavyzdžiui, Užsienio reikalų tarybos, Bendrųjų reikalų tarybos, Teisingumo ir vidaus

reikalų tarybos, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos) posėdžiams, dalyvavo kitose ES Tarybos darbo

grupėse / komitetuose kaip atstovai ar jų pirmininkų pavaduotojai.

Šalia valstybės tarnautojų kompetencijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su NVO

ir AS pokyčių įvertinimo taip pat buvo siekiama nustatyti, kaip bendras į pirmininkavimą įsitraukusių

Lietuvos atstovų darbas prisidėjo prie pirmininkavimui keltų tikslų pasiekimo. Todėl formuojant temas,

teikiamas pusiau struktūruoto interviu respondentams, buvo atsižvelgta į pagrindines pirmininkaujančiai

šaliai tradiciškai tenkančias užduotis (administravimo, tarpininkavimo, politinės lyderystės ir

atstovavimo).


Galutinė ataskaita

49

Interviu dalyviams buvo pateiktos keturios pagrindinės temos, sudarytos iš smulkesnių potemių (Error!

Reference source not found. lentelė).

Nr. Tema Potemė Pirmininkaujančios

šalies funkcija

1 ES Tarybos darbotvarkės formavimas ES šalių narių interesų derinimas formuojant

ES Tarybos darbotvarkę ir aktualiausių

klausimų įtraukimas į pastarąją

Politinė lyderystė

Prieš Lietuvą pirmininkavusios Airijos

darbotvarkės tęstinumas

Lietuvos nacionalinių interesų pozicionavimas

ES Tarybos darbotvarkėje

2 ES Tarybos darbotvarkės

įgyvendinimas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

administracinių veiklų efektyvumas

Administravimas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai derybinių

procesų efektyvumas

Tarpininkavimas

Lietuvos atstovavimas ES Tarybai santykiuose

su kitomis ES institucijomis*

Vidinis

atstovavimas

Lietuvos atstovavimas ES Tarybai santykiuose

su trečiosiomis šalimis

Išorinis

atstovavimas

3 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas,

bendradarbiavimas su NVO ir AS

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

metu

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu

Bendradarbiavimas tarp Lietuvos valstybės

institucijų ir NVO bei AS Lietuvos


4 Pirmininkavimo patirties sąlygoti

pokyčiai

Lietuvos įtakos ES procesuose pokyčiai

Lietuvos įvaizdžio ES pokyčiai

Lietuvos atstovų aktyvumo pokyčiai*

Lietuvos atstovų kompetencijų pokyčiai

Lietuvos viešojo valdymo struktūriniai pokyčiai

3 lentelė. Pusiau struktūruoto interviu respondentams pateiktų temų ir potemių struktūra


* Interviu respondentų nuomonės šiomis temomis analizė pateikta 3.1.3 skyriuje.


Galutinė ataskaita

50

3.2.2.1. ES Tarybos darbotvarkės formavimas

ES šalių narių interesų derinimas formuojant ES Tarybos darbotvarkę ir aktualiausių klausimų

įtraukimas

Daugiau nei du trečdaliai interviu respondentų teigė, jog pirmininkavimo metu sklandžiai pavyko

suderinti visų šalių narių interesus ir, savo ruožtu, įtraukti į ES Tarybos darbotvarkę tuo metu

aktualiausius jų atstovaujamų viešosios politikos sričių klausimus. Du respondentai pateikė priešingą

požiūrį, o dar trimis atvejais šalių narių interesų derinimas formuojant ES Tarybos darbotvarkę

pirmininkavimo metu nebuvo aktualus (dėl ribotos šalių narių veiksmų laisvės išimtinės ES

kompetencijos viešosios politikos srityse ir / ar būtinybės išlaikyti pirmininkavimo trejeto darbotvarkės

tęstinumą). Kalbinti Lietuvos institucijų atstovai išskyrė kelis pagrindinius veiksnius, nulėmusius ES

Tarybos darbotvarkės formavimo proceso sklandumą.

Pirma, pastebėta, kad šalių narių interesus derinti lengviau sekėsi tose viešosios politikos srityse, kuriose

pirmininkavimo metu iš esmės nebuvo labai kontraversiškų ar „jautrių“ klausimų. Antra, net ir tose

srityse, kur tokių klausimų pasitaikė, bendrą visų šalių narių sutarimą dėl pastarųjų įtraukimo į ES

Tarybos darbotvarkę pasiekti padėjo ankstyvas pasirengimas tokių klausimų svarstymui. Kai kurie

svarbiausi pirmininkavimo darbotvarkės klausimai nacionaliniu lygiu pradėti svarstyti jau porą metų prieš

pirmininkavimą. Efektyviam klausimų derinimui su kitomis šalimis narėmis pagrindu tapo platus politinis

skirtingų nacionalinių veikėjų (LR užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros, Seimo Europos reikalų

komiteto ir pan.) pritarimas ir išankstinis plataus mandato suteikimas pirmininkavimo veiklas

atliekantiems atstovams. ES Tarybos darbotvarkės klausimų derinime svarbų vaidmenį suvaidino

ankstyvų kontaktų tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių narių atstovų užmezgimas. Interviu respondentai

ypatingai pabrėžė neformalių dvišalių ir daugiašalių susitikimų svarbą. Trečia, kai kurių interviu

respondentų nuomone, svarbus veiksnys buvo ir ES Tarybos reglamento, kurio nuostatos užkerta kelią

skubotam ir neplanuotam klausimų įtraukimui į darbotvarkę19, apibrėžtas darbotvarkės formavimo

procesas. Galiausiai, kai kurių klausimų įtraukimą į ES Tarybos darbotvarkę padiktavo ne šalių narių

sutarimas, o objektyvios aplinkybės (EP ir tuo pačiu EK kadencijos pabaiga bei ES finansinės perspektyvos

pabaiga), kurios sukūrė būtinybę neatidėliotinai spręsti tam tikrus klausimus. Sėkmingą šalių narių

interesų suderinimą, pasak kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, byloja rekordinis Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu priimtų teisės aktų skaičius.

Prieš Lietuvą pirmininkavusios Airijos darbotvarkės tęstinumas

Apibendrinant interviu respondentų patirtis ES Tarybos darbotvarkės tęstinumo klausimu, 81 proc.

atvejų teko didesniu ar mažesniu mastu „paveldėti“ ES Tarybos darbotvarkės klausimus iš prieš Lietuvą

19 ES Tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimas (2009/937/EU), kuriuo įtvirtinamas ES Tarybos darbo reglamentas http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009D0937&from=EN

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009D0937&from=EN


Galutinė ataskaita

51

pirmininkavusios Airijos, 19 proc. atvejų tai buvo neaktualu (tose srityse, kur Airija savo pirmininkavimo

metu spėjo pabaigti daugumos savo darbotvarkės klausimų sprendimą, ar tais atvejais, kuriais Lietuvai

atsirado galimybės aktualizuoti naujus ar užmirštus klausimus). Anksčiau pirmininkavusios valstybės ES

Tarybos darbotvarkės tęstinumo poreikis labai priklausė nuo viešosios politikos srities. Kai kurie kalbinti

Lietuvos institucijų atstovai teigė, kad tam tikrose srityse buvo perimta apie 80–90 proc. Airijos

darbotvarkės klausimų. Tai sąlygojo objektyvios aplinkybės ir / arba būtinybė išlaikyti tęstinumą tam

tikruose procesuose (pavyzdžiui, ilgametėse derybose).

Bendru interviu respondentų vertinimu, „paveldėtus“ ES Tarybos darbotvarkės klausimus pavyko

išspręsti sėkmingai. Prie to reikšmingai prisidėjo reguliarių ir glaudžių kontaktų su pirmininkavusiais

kolegomis iš Airijos palaikymas. Anksti, dar Airijos pirmininkavimo laikotarpio pradžioje, atsiradęs

dialogas tarp Lietuvos ir Airijos atstovų sudarė palankias sąlygas Lietuvos pirmininkavimo komandai

stebėti Airijos darbotvarkės klausimų sprendimo progresą ir iš anksto įvertinti, kurie klausimai persikels į

Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkę. Tai, savo ruožtu, sustiprino Lietuvos pasirengimą pirmininkavimui

(nors pasitaikė atvejų, kai prieš tai pirmininkavusios valstybės darbotvarkės klausimų sprendimas

neplanuotai persikėlė į Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį). Kai kurie respondentai pažymėjo, jog Lietuva

analogiškai ruošė po jos pirmininkavusią pirmininkavimo trejeto narę Graikiją.

Lietuvos nacionalinių interesų pozicionavimas ES Tarybos darbotvarkėje

Interviu respondentai vieningai pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu tarp į pirmininkavimo

veiklas įsitraukusių šalies atstovų vyravo bendras sutarimas dėl šalies, kaip nešališkos tarpininkės,

vaidmens palaikymo. Su pastaruoju buvo nesuderinamas tiesioginis, aktyvus nacionalinių interesų

propagavimas ES Tarybos darbotvarkėje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose viešosios politikos

srityse ES Tarybos darbotvarkė Lietuvos pirmininkavimo metu buvo itin apkrauta (dėl laikotarpio

specifikos ir / ar ES išimtinės kompetencijos), galimybės įtraukti Lietuvai ar kitoms šalims išskirtinai

aktualius klausimus buvo ribotos. Apie 44 proc. kalbintų Lietuvos institucijų atstovų teigimu, Lietuvai

aktualių klausimų įtraukimas į jų atstovaujamų sričių ES Tarybos darbotvarkę nebuvo aktualus. Tai

didžiąja dalimi sąlygojo tai, kad šių interviu respondentų atstovaujamose viešosios politikos srityse

Lietuvos pirmininkavimo metu nebuvo Lietuvai išskirtinai reikšmingų klausimų – šalies nacionaliniai

prioritetai iš esmės nebuvo nutolę nuo tuo metu visos ES mastu aktualių klausimų, tad Lietuva taip pat

vienu ar kitu atžvilgiu buvo suinteresuota pastarųjų sprendimu. Kita tokios tendencijos priežastis –

apribotos galimybės į ES Tarybos darbotvarkę įtraukti nacionalinius interesus dėl būtinybės išlaikyti tam

tikrų procesų ES tęstinumą.

Nepaisant to, anot absoliučios daugumos (56 proc.) interviu respondentų, Lietuvos pirmininkavimo ES

Tarybai metu pavyko įtraukti nacionaliniu mastu aktualius klausimus. Apibendrintu šios respondentų

grupės vertinimu, svarbiausia to priežastimi galima laikyti tai, kad pirmininkavimo metu susiklosčiusios

aplinkybės suteikė galimybę į ES Tarybos darbotvarkę įtraukti šaliai reikšmingus klausimus (pastarieji tuo

metu sutapo su aktualiais ES viešosios politikos klausimais). Kai kurių Lietuvai svarbių klausimų


Galutinė ataskaita

52

(pavyzdžiui, energetikos politikos) atsiradimas ES Tarybos darbotvarkėje galėtų būti laikomas ilgalaikių

ES procesų pasekmė/rezultatas?. Tuo tarpu kitų įtraukimas – sąmoningų Lietuvos atstovų pastangų

rezultatas. Apie trečdalis kalbintų Lietuvos institucijų atstovų pritarė, kad šalies pirmininkavimo metu

egzistuoja didesnės galimybės į ES Tarybos darbotvarkę įtraukti nacionalinės svarbos klausimus. Esą,

nepaisant būtinybės išlaikyti tam tikrų diskusijų / procesų tęstinumą, pirmininkaujanti valstybė

„išgrynina“ ES Tarybos darbotvarkę, tad atsiranda bent nedidelė galimybė prioretizuojant darbotvarkės

klausimus atsižvelgti į nacionalines preferencijas (didesnį prioritetą teikti tiems nacionaliniu mastu

aktualiems klausimams, kurių atžvilgiu tuo metu egzistuoja didesnis progreso potencialas ir, savo ruožtu,

mažesnę reikšmę darbotvarkėje teikti šaliai mažiau palankiems ar „jautriems“ klausimams).

3.2.2.2. ES Tarybos darbotvarkės įgyvendinimas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai administracinių veiklų efektyvumas

Visi interviu respondentai sutiko, kad pirmininkavimo administracinės veiklos20 buvo vykdytos iš tiesų

efektyviai. Kalbinti Lietuvos institucijų atstovai kaip pagrindinę stiprybę įvertino kruopštų planavimą,

kuris sudarė sąlygas iš anksto numatyti įvairius galimus įvykių scenarijus ir pastariesiems tinkamai

20 Susitikimų / posėdžių / darbo grupių organizavimas, logistika, reikiamų paslaugų teikimas ir pan.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai didžiąja dalimi pavyko sklandžiai suderinti visų šalių narių interesus ir

įtraukti į ES Tarybos darbotvarkę tuo metu aktualiausius įvairių viešosios politikos sričių klausimus. Prie to

reikšmingai prisidėjo ankstyvas Lietuvos atstovų pasirengimas konkrečių klausimų svarstymui, t. y.

išankstinis platus nacionalinių veikėjų politinis sutarimas dėl tam tikrų klausimų, plataus mandato

pirmininkavimo veiklas atliekantiems šalies atstovams suteikimas ir ankstyvų kontaktų tarp Lietuvos ir kitų

ES valstybių narių bei ES institucijų atstovų užmezgimas. ES Tarybos darbotvarkės sudarymo procese

nereikėtų nuvertinti ir būtinybės laikytis ES Tarybos darbo reglamento nuostatų bei atsižvelgti į

pirmininkavimo laikotarpio kontekstą.

Nors ES Tarybos darbotvarkės tęstinumas priklausė nuo konkrečios viešosios politikos srities, daugeliu

atvejų Lietuvai teko perimti prieš tai pirmininkavusios Airijos darbotvarkės klausimus dėl būtinybės išlaikyti

tęstinumą tam tikruose procesuose ar laikotarpio konteksto specifikos. „Paveldėtus“ ES Tarybos

darbotvarkės klausimus pavyko išspręsti sėkmingai. Tai didele dalimi nulėmė reguliarių ir glaudžių kontaktų

tarp Lietuvos ir Airijos atstovų palaikymas prieš pirmininkavimą ir jo metu.

Tarp į pirmininkavimo veiklas įsitraukusių Lietuvos institucijų atstovų vyravo bendras sutarimas dėl poreikio

palaikyti šalies, kaip nešališkos tarpininkės, vaidmenį. Dėl to, o taip pat ir dėl būtinybės išlaikyti ES Tarybos

darbotvarkės tęstinumą kai kuriose viešosios politikos srityse, galimybės įtraukti Lietuvai išskirtinai

aktualius klausimus buvo ribotos. Nepaisant to, absoliuti dauguma respondentų pripažino, jog dėl

pirmininkavimo metu susiklosčiusių objektyvių aplinkybių bei Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies,

prerogatyvos išgryninti ES Tarybos darbotvarkę į pastarąją pavyko įtraukti ir nacionaliniu mastu reikšmingus

klausimus.


Galutinė ataskaita

53

pasirengti. Tai, savo ruožtu, sąlygojo pirmininkavimo procesų nuoseklumą, punktualumą ir leido išvengti

nepageidautinų netikėtumų. Ne vienas interviu respondentas teigė girdėjęs teigiamų atsiliepimų

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai administracinių procesų atžvilgiu tiek iš kolegų iš kitų ES šalių narių,

tiek iš ES TGS. Pagyrų sklandžiam pirmininkavimo procesų administravimui negailėta jau pirmininkavimo

pradžioje. Vieno iš respondentų manymu, tai patvirtina Lietuvos pirmininkavimo sėkmę šioje srityje, nes

paprastai šalies pirmininkavimo pradžioje sunku išvengti tam tikrų nesklandumų. Išorės veikėjų išreikšta

nuostaba dėl Lietuvos pirmininkavimo administracinių procesų efektyvumo atskleidė, kad šioje srityje

šalis pranoko jai keliamus lūkesčius. Vieno kalbinto Lietuvos atstovo teigimu, tai, kad pastarieji nebuvo

labai dideli, tik dar labiau prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio pagerėjimo ir stereotipų apie ją sulaužymo.

Paprašyti palyginti pirmininkavimo administracinių procesų valdymą Lietuvos ir kitų pirmininkavusių ES

šalių narių atvejais, kai kurie interviu respondentai pabrėžė, kad Lietuva šioje srityje pasirodė efektyviau

nei kai kurios kitos šalys. Anot pašnekovų, tai iš dalies galėjo sąlygoti ir kultūriniai skirtumai / mentaliteto

ypatumai.

Kalbinti Lietuvos institucijų atstovai kaip galimus pirmininkavimo administracinės funkcijos atlikimo

sėkmės veiksnius išskyrė ES TGS paramą, tinkamo išankstinio pirmininkavimo mandatavimo modelio

pasirinkimą ir į pirmininkavimą įsitraukusių Lietuvos atstovų administracinius gebėjimus. Pirma, ES

Tarybos Generalinis sekretoriatas, turėdamas didelę administravimo patirtį, pirmą kartą

pirmininkaujančiai Lietuvai galėjo suteikti daug naudingos informacijos ir pasidalinti vertinga patirtimi.

Antra, Lietuvos pirmininkavimo išankstinio mandatavimo modelio, pagal kurį pirmininkavimo ašimi buvo

pasirinkta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES Briuselyje (angl. Brussels-based), pasirinkimas leido suteikti

platų pirmininkavimo mandatą Briuselyje dirbantiems Lietuvos atstovams ir, savo ruožtu, užtikrinti

pirmininkavimo procesų greitį, lankstumą ir lengvesnę kontrolę. Trečia, kaip pagrindinę pirmininkavimo

procesų administravimo sėkmės priežastį interviu respondentai išskyrė pirmininkavimo veiklose

dalyvavusių Lietuvos atstovų administracinius gebėjimus. Pastarieji, viena vertus, buvo sąlygoti patirties

dirbant valstybės tarnyboje, kita vertus, įgyti pasirengimo pirmininkauti veiklų (mokymų, vizitų į anksčiau

pirmininkavusias valstybes, ankstyvų kontaktų su ES TGS užmezgimo ir pan.) metu. Vieno iš kalbintų

Lietuvos atstovų požiūriu, pirmininkavimo administracinių procesų valdymo efektyvumas – vienas iš

pirmininkavimo sėkmės garantų (šalia efektyvaus darbo teisėkūros srityje ir sklandaus ES Tarybos

darbotvarkės valdymo).

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai derybinių procesų efektyvumas

Visi interviu respondentai patvirtino, kad pirmininkavimo metu iš esmės pavyko sklandžiai derinti ES

valstybių narių interesus ir pasiekti progresą jų atstovaujamose srityse. Anot kalbintų Lietuvos institucijų

atstovų, tai atsispindi pirmininkavimo rezultatuose teisėkūros srityje. Ketvirtadalis respondentų kaip

pagrindinį veiksnį, sąlygojusį sklandų pozicijų derinimą pirmininkavimo metu, įvardijo Lietuvos atstovų

derybinius gebėjimus. Pastarųjų svarba ypač siejama su šalies dydžiu ir jo sąlygota santykinai nedidele

Lietuvos derybine galia ES procesuose. Respondentų teigimu, Lietuvos atstovai buvo gerai pasirengę

dalyvauti derybose, todėl kritinėse situacijose gebėjo pasitelkti derybinius gebėjimus ir padėti šalims


Galutinė ataskaita

54

narėms rasti kompromisą. Visgi, daugiau kaip du trečdaliai kalbintų Lietuvos institucijų atstovų pabrėžė,

kad sklandiems derybiniams procesams įtakos turėjo ne tik Lietuvos atstovų derybiniai gebėjimai, bet ir

kiti veiksniai.

Pirma, Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis, turėjo geresnį priėjimą prie informacijos, reikalingos

derybose. Viena vertus, kitos ES valstybės narės pirmininkaujančiai Lietuvai buvo labiau linkusios

atskleisti savo interesus. Kita vertus, Lietuva gavo išskirtinį ES TGS sekretoriato dėmesį ir pagalbą

pirmininkavimo metu. Antra, interviu respondentai pažymėjo, jog prie efektyvių derybinių procesų

didele dalimi prisidėjo išankstinis pasiruošimas deryboms, pasireiškęs neformalių kontaktų su kitomis ES

šalimis narėmis palaikymu tarp darbo grupių posėdžių. Pastarasis leido geriau susipažinti su kitų

valstybių derybinėmis pozicijomis ir pasiruošti atitinkamai į jas reaguoti. Trečia, derybose pravertė

sukaupta darbinė patirtis ir, savo ruožtu, ekspertinės žinios konkrečioje viešosios politikos srityje.

Ketvirta, šalia derybinių įgūdžių nemenką svarbą įgijo ir Lietuvos atstovų asmeninės savybės bei bendros

šalies kultūrinės ypatybės (esą Lietuvos atstovai pasižymi ypatingu mandagumu ir diplomatiškumu,

palengvinančiu dialogą su kitomis valstybėmis). Galiausiai, svarbu nenuvertinti ir konteksto specifikos

pirmininkavimo metu. Viena vertus, dėl objektyvių priežasčių buvo susiklosčiusios palankios aplinkybės

pasiekti progresą kai kuriose srityse. Kita vertus, poreikis pirmininkavimo metu atlikti nešališkos

tarpininkės funkciją sukūrė rimtą įsipareigojimą Lietuvai, kurio buvo kryptingai laikomasi.

Viena pagrindinių derybinių kompetencijų – gebėjimas įvertinti derybose teikiamų pasiūlymų poveikį.

Pastarasis gali įgyti dvejopą reikšmę – kitų derybų dalyvių galimų reakcijų į teikiamus pasiūlymus

numatymą (mikro lygmuo) ir / arba derybose teikiamų pasiūlymų galimo poveikio ES ar valstybės narės

socialinei, politinei, ekonominei, administracinei sistemai įvertinimą (makro lygmuo). Daugiau nei 62

proc. respondentų teigimu, jų atstovaujamose srityse Lietuvos atstovų pasiūlymų poveikio vertinimo

kompetencijos pirmininkavimo metu buvo pakankamos, daugiau nei 31 proc. kalbintų Lietuvos

institucijų atstovų pastarąsias įvertinti buvo sunku, o vieno respondento teigimu, šios kompetencijos

laikytinos silpnąja derybinių gebėjimų vieta. Interviu respondentai paminėjo kelis pagrindinius veiksnius,

sąlygojusius pakankamus Lietuvos atstovų gebėjimus pirmininkavimo metu derybose įvertinti teikiamų

pasiūlymų poveikį. Pirma, dalyvavimo derybose patirtis laikoma neįkainojama siekiant susipažinti su kitų

šalių derybinėmis pozicijomis ir išsiugdyti gebėjimą įžvelgti egzistuojančias palaikymo koalicijas įvairiose

viešosios politikos srityse. Antra, ne mažiau svarbų vaidmenį turėjo ir neformalių kontaktų su kitų ES

valstybių narių atstovais palaikymas tarp ES Tarybos darbo grupių posėdžių, kuris padėjo geriau suvokti

kitų derybų dalyvių interesus ir atsižvelgti į juos teikiant pozicijas oficialiose derybose. Trečia, derybose

pravertė ir aukščiau aptartas Lietuvos, kaip pirmininkaujančios valstybės, išskirtinis priėjimas prie

reikalingos informacijos (ES Tarybos Generalinio sekretoriato ir kitų ES šalių narių atvirumas).

Kalbintų Lietuvos institucijų atstovų vertinimu, Lietuvos atstovų pasiūlymų poveikio vertinimo

kompetencija dėl pirmininkavimo patirties veikiausiai sustiprėjo, nors jos pakankamumas labai priklauso

nuo atstovaujamos viešosios politikos srities ir pirmininkavusių asmenų. Pasak vieno iš respondentų,

nenuostabu, kad ši kompetencija gali kelti tam tikrų iššūkių – mat pastaroji suformuluota nepakankamai

aiškiai. Apibendrinta interviu respondentų nuomone, pasiūlymų poveikio vertinimo kompetencija yra


Galutinė ataskaita

55

labai aktuali (ypač tose srityse, kuriose labai skiriasi ES šalių narių sistemos, veikimo mechanizmai,

pajėgumai) ir reikalinga ne tik pirmininkavimo ES Tarybai metu, todėl galėtų būti nuolatos tobulinama.

Pavyzdžiui, stiprinant gebėjimus numatyti pasiūlymų poveikį šalies socialinei / politinei / ekonominei

sistemai galėtų praversti išorinės ekspertizės pasitelkimas (rėmimasis išorinių studijų / vertinimų

rezultatais). Apskritai, anot kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, derybiniai gebėjimai plačiąja prasme

turėtų būti tobulinami nuolat, stiprinant ne tik pasiūlymų poveikio vertinimo, bet ir kalbų mokėjimo,

auditorijos valdymo ir panašias kompetencijas. Taip pat ne mažiau svarbu palaikyti ir stiprinti neformalų

bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis narėmis.

Lietuvos atstovavimas ES Tarybai santykiuose su trečiosiomis šalimis

Kita pirmininkaujančios šalies atstovavimo ES Tarybai dimensija – išorinė (santykiuose su trečiosiomis21

šalimis). Apie 44 proc. respondentų ši atstovavimo dimensija nebuvo aktuali.

Ketvirtadalis kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, kuriems teko pirmininkavimo metu atstovauti ES

Tarybą santykiuose su trečiosiomis šalimis, Lietuvai šioje srityje priskyrė tik menką vaidmenį. Šie interviu

respondentai atkreipė dėmesį, kad Lisabonos sutarties nuostatomis ES išorės reikalų koordinavimą

perleidus Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) ir ES vyriausiajai užsienio reikalų ir saugumo politikos

įgaliotinei C. Ashton, pirmininkaujančios šalies vaidmuo šioje srityje buvo labai apribotas. Be to, srityse,

kurios priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai, ES santykiuose su trečiosiomis šalimis atstovauja EK.

Lietuvai pirmininkavimo metu teko dalyvauti įvairiuose išoriniuose susitikimuose, tačiau jos funkcija

pastaruosiuose buvo labiau fragmentiška – pavaduoti C. Ashton, kalbėti ES Tarybos vardu pristatant

trečiosioms šalims ES valstybių narių interesus. Nepaisant to, kalbintų Lietuvos institucijų atstovų

vertinimu, šias užduotis įgyvendinti Lietuvai sekėsi tikrai gerai.

Apie trečdalis respondentų Lietuvos indėlį atstovaujant ES Tarybą santykiuose su ne ES šalimis pavadino

reikšmingu. Tai – ypač taikytina toms viešosios politikos sritims, kurios patenka į išimtinę ES valstybių

narių kompetenciją (pavyzdžiui, švietimo, socialinė politika). Pastarosiose didesnį vaidmenį įgyja ne ES

institucijos, o šalis nares atstovaujanti pirmininkaujanti valstybė. Kai kurie interviu respondentai

pažymėjo, jog Lietuvos iniciatyva vienų klausimų sprendime pavyko paskatinti progresą, kitų – įtraukti

nacionalinės svarbos interesus. Kai kuriose ES išorės politikos srityse (pavyzdžiui, Rytų Partnerystės

politikoje) Lietuva pirmininkavimo metu prisiėmė ypač aktyvų vaidmenį – skyrė nemažai savų laiko ir

finansinių išteklių.

21 T. y. ES nepriklausančioms valstybėms.


Galutinė ataskaita

56

3.2.2.3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas tarp valdžios

institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bei asocijuotų struktūrų Lietuvos


Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu

Struktūruotų interviu metu siekta nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo, viena vertus, tarp

Lietuvos institucijų sostinėje, kita vertus, tarp Lietuvos institucijų sostinėje ir Lietuvos nacionalinės

atstovybės ES Briuselyje, intensyvumą ir efektyvumą. Bendradarbiavimas tarp sostinėje esančių Lietuvos

institucijų vyko trimis pagrindiniais formatais: pirma, formuojant / derinant pozicijas konkrečiais

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai administravimo funkcijos atlikimas įvertintas labai teigiamai tiek

pirmininkavimo veiklose dalyvavusių Lietuvos atstovų, tiek kolegų iš kitų ES šalių narių bei ES TGS.

Kruopštus planavimas, išankstinio pirmininkavimo mandatavimo modelio, pagal kurį pirmininkavimo ašimi

buvo pasirinkta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES Briuselyje, pasirinkimas, ES TGS parama ir, svarbiausia,

Lietuvos atstovų administraciniai gebėjimai padėjo užtikrinti pirmininkavimo administracinių procesų

nuoseklumą, punktualumą, lankstumą bei prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio pagerėjimo.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai iš esmės pavyko sklandžiai derinti ES valstybių narių interesus ir pasiekti

progresą daugelyje viešosios politikos sričių. Viena vertus, tai sąlygojo Lietuvos atstovų derybiniai

gebėjimai, kurių svarba – ypatinga, atsižvelgiant į santykinai nedidelę šalies derybinę galią. Visgi nevertėtų

pervertinti derybinių gebėjimų svarbos – sklandiems derybiniams procesams ne mažesnę įtaką turėjo ir kiti

veiksniai. Iš pastarųjų paminėtinas geresnis priėjimas prie informacijos pirmininkavimo ES Tarybai metu,

neformalių kontaktų su kitomis ES šalimis narėmis palaikymas, ekspertinės žinios konkrečiose viešosios

politikos srityse, pirmininkavimo laikotarpio konteksto specifika ir Lietuvos atstovų asmeninės savybės bei

bendros šalies kultūrinės ypatybės.

Vienos pagrindinių derybinių kompetencijų – mikro ir makro lygmens pasiūlymų poveikio vertinimo įgūdžių

– įvaldymas pirmininkavimo ES Tarybai metu iš esmės įvertintas teigiamai. Respondentai pabrėžė, jog šios

kompetencijos tobulinimui lemiamą reikšmę turi dalyvavimo derybose patirtis. Atsižvelgiant į didelį

derybinį krūvį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, daroma prielaida, jog šis gebėjimas sustiprėjo.

Nepaisant to, pripažinta, kad pasiūlymų poveikio vertinimo gebėjimas yra aktualus ne tik pirmininkavimo

metu, todėl turėtų būti tobulinamas nuolatos (kartu su kalbų mokėjimo, auditorijos valdymo ir panašiomis

derybinėmis kompetencijomis), galimai – su išorinės ekspertizės pagalba. Taip pat praverstų patikslinti šios

kompetencijos formuluotę.

Išorinė atstovavimo ES Tarybai dimensija didele dalimi atvejų nebuvo aktuali, kituose atstovaujant ES

Tarybą santykiuose su trečiosiomis šalimis Lietuvai priskirtas menkas vaidmuo. Dėl to, kad ES išorės reikalai

daugiausiai patenka į EIVT bei ES vyriausiosios užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinės

kompetenciją, Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, funkcija šioje srityje buvo labiau simbolinė. Kiek

reikšmingesniu laikomas Lietuvos indėlis išoriškai atstovaujant ES Tarybai tose viešosios politikos srityse,

kurios patenka į išimtinę ES valstybių narių kompetenciją.


Galutinė ataskaita

57

pirmininkavimo darbotvarkės klausimais, patenkančiais į kelių institucijų kompetencijos sritį, antra, per

koordinatorių tinklą visoms ministerijoms derinant horizontalius pirmininkavimo klausimus, trečia,

sudarant galimybę į pirmininkavimo komandas įtraukti skirtingų institucijų atstovus.

Ketvirtadalis respondentų teigė, kad bendradarbiavimas su kitomis Lietuvos institucijomis sostinėje

pirmininkavimo metu nebuvo aktualus. Anot kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, pirmasis

bendradarbiavimo formatas buvo aktualesnis prieš pirmininkavimą, kai Lietuvos institucijoms reikėjo

kartu formuoti nacionalines pozicijas ir siūlyti klausimus pirmininkavimo darbotvarkei. Tuo tarpu

pirmininkavimo metu Lietuva turėjo atlikti nešališkos tarpininkės vaidmenį ir didžiausią dėmesį skirti ES

lygmens pozicijų derinimui tarp šalių narių. Be to, svarbu turėti omenyje ir tai, jog kai kuriose viešosios

politikos srityse tarpinstituciniam pozicijų derinimui nebuvo objektyvaus poreikio (aktualūs klausimai

neperžengė vienos institucijos kompetencijos). Nepaisant to, respondentai galėjo išskirti bent po keletą

institucijų sostinėje, su kuriomis jų atstovaujamos institucijos intensyviau bendradarbiavo Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu. Kai kurie respondentai pabrėžė, kad prie sėkmingo tarpinstitucinio

bendradarbiavimo sostinėje pirmininkavimo metu prisidėjo ir anksčiau užmegzti kontaktai tarp

institucijų atstovų. Kalbinti Lietuvos institucijų atstovai ne iš LR užsienio reikalų ministerijos beveik

vienbalsiai pažymėjo ypač aktyvų jų atstovaujamų institucijų bendradarbiavimą su LR užsienio reikalų

ministerija pirmininkavimo metu. Tai – natūralu, atsižvelgiant į faktą, kad LR užsienio reikalų ministerija

buvo pagrindinė Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai koordinuojanti institucija Lietuvoje. LR užsienio

reikalų ministerija taip pat buvo atsakinga ir už specialiai pirmininkavimui sukurtos tarpinstitucinio

bendradarbiavimo struktūros – pirmininkavimo koordinatorių tinklo – funkcionavimą. Daugiau nei dviejų

trečdalių respondentų vertinimu, pirmininkavimo koordinatorių tinklas veikė efektyviai, apie trečdalis

šios struktūros efektyvumo įvertinti negalėjo, nes dirbo Briuselyje ir su tinklo veikla pirmininkavimo

metu tiesiogiai nesusidūrė. Net ir tie respondentai, kurių atstovaujamose viešosios politikos srityse

pirmininkavimo metu nebuvo poreikio tarpinstituciniam klausimų derinimui, pažymėjo, kad

tarpinstitucinio bendradarbiavimo funkciją sostinėje sėkmingai atliko koordinatorių tinklas.

Pastarasis veikė vadinamuoju „vieno langelio“ principu – kiekvienoje ministerijoje buvo paskirta po vieną

koordinatorių, atsakingą už aktualios informacijos apie pirmininkavimą surinkimą koordinatorių tinklo

susitikimų metu ir perdavimą kolegoms savo ministerijoje. Visi interviu respondentai, kuriems

pirmininkavimo metu teko susidurti su koordinatorių tinklo veikla ar dalyvauti joje, šią struktūrą įvertino

teigiamai. Apibendrinta apklaustų Lietuvos institucijų atstovų nuomone, koordinatorių tinklas buvo

efektyvus instrumentas, kuris suteikė galimybes LR ministerijoms keistis naujausia informacija apie

pirmininkavimą (ypač gauti informaciją iš pagrindinės Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai koordinavusios

institucijos – LR užsienio reikalų ministerijos), derinti skirtingų ministerijų pozicijas dėl horizontalių

klausimų sprendimo, užtikrinti sklandų atsakomybių pasidalijimą bei dalintis gerosiomis patirtimis

dorojantis su įvairiais pirmininkavimo metu kilusiais iššūkiais. Pasak respondentų, koordinatorių tinklo

efektyvumą nulėmė keletas pagrindinių veiksnių. Viena vertus, tinklo narių bendradarbiavimas buvo

gana neformalus, santykinai mažiau biurokratizuotas, orientuotas ne į procesą, o į rezultatą (bendro

tikslo – sklandaus pirmininkavimo užtikrinimo – siekimą), kas leido operatyviai koordinuoti


Galutinė ataskaita

58

pirmininkavimo veiklas. Kita vertus, dėl to, kad koordinatorių tinklą vienijo susitelkimas į bendrą tikslą, jo

susitikimai buvo daugiau techninio pobūdžio, todėl išvengta skirtingų ministerijų interesų susikirtimo.

Kai kurių kalbintų Lietuvos institucijų atstovų teigimu, kita tarpinstitucinio bendradarbiavimo forma –

galimybė į pirmininkavimo komandas įtraukti atstovus iš skirtingų Lietuvos institucijų – taip pat įvertintas

labai palankiai. Pirmininkavimo komandos veikė projektiniu pagrindu, pagal kurį įvairių ministerijų

atstovai dirbo kartu ties konkrečių pirmininkavimo užduočių įgyvendinimu. Anot respondentų, toks

tarpinstitucinio bendradarbiavimo formatas buvo efektyvus, nes padėjo užtikrinti reikiamą ekspertinių

žinių kiekį pirmininkavimo komandoje bei sinergiją tarp skirtingų institucijų pozicijų konkrečiais

klausimais.

Vieningu apklaustų Lietuvos institucijų atstovų vertinimu, tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp

sostinės (Lietuvos institucijų Vilniuje) ir Briuselio (Lietuvos nuolatinės atstovybės ES) buvo sklandus. Iš

vienos pusės, ryšį tarp pastarųjų užtikrino ministerijų atstovai, Lietuvos pirmininkavimo metu dirbę

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES. Nepaisant to, kai kurie interviu respondentai pabrėžė, kad

pirmininkavimo metu Lietuvos ministerijos palaikė intensyvesnį bendradarbiavimą ne tik su savo

kuruojamos srities atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, bet ir su kitais pastarosios tarnautojais.

Efektyvų šio tarpinstitucinio bendradarbiavimo formatą sąlygojo Lietuvos pirmininkavimo išankstinio

mandatavimo modelio, pagal kurį pirmininkavimo ašimi buvo pasirinkta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

Briuselyje (angl. Brussels-based), pasirinkimas.

Vertinant Lietuvos pirmininkavimo metu palaikyto tarpinstitucinio bendradarbiavimo tęstinumą

pasibaigus pirmininkavimui interviu respondentų nuomonės išsiskyrė. Vieni kalbinti Lietuvos atstovai

įžvelgė tolesnio tokio tarpinstitucinio bendradarbiavimo formato, kaip koordinatorių tinklas, išlaikymo

naudą. Nors respondentai pabrėžė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje palaikomas

nuolatos (pavyzdžiui, vyksta įvairūs ad hoc pasitarimai tarp skirtingų ministerijų, ar vice-ministrų lygmens

koordinacinis formatas), tačiau interviu metu buvo išreikštas poreikis susisteminti tokį bendradarbiavimą

užtikrinant jo pastovumą ir reguliarumą. Tuo tarpu kiti kalbinti Lietuvos institucijų atstovai tokių praktikų

poreikiu ne pirmininkavimo metu suabejojo argumentuodami tuo, kad pasibaigus pirmininkavimui nėra

daug bendro pobūdžio klausimų, į kurių sprendimą reikėtų įtraukti skirtingas Lietuvos institucijas. Esą

kilus tarpinstitucinio bendradarbiavimo tam tikrais klausimais poreikiui galima remtis egzistuojančiomis

struktūromis (pavyzdžiui, LR Vyriausybės sudarytomis komisijomis).

Bendradarbiavimas tarp Lietuvos valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bei asocijuotų

struktūrų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu

Absoliuti dauguma interviu respondentų patvirtino, jog jų atstovaujamose srityse Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu vienu ar kitu būdu buvo įsitraukusios tiek Lietuvos, tiek Europos

lygmens nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir asocijuotos struktūros (AS). Pagrindinės Lietuvoje

veikiančių NVO ir AS įsitraukimo į pirmininkavimą formos apėmė renginių (gavusių oficialaus Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai renginio statusą ar / ir gavusių tikslinį dalinį finansavimą) organizavimą,


Galutinė ataskaita

59

dalyvavimą Lietuvos valdžios institucijų organizuotuose pirmininkavimo renginiuose, formalių ir

neformalių kontaktų su Lietuvos valdžios institucijomis palaikymą (dalyvavimą susitikimuose, diskusijose

ir pan.).

Lietuvos pirmininkavimo metu ES Tarybos darbotvarkės sudarymo ir įgyvendinimo klausimais Lietuvos

NVO ir AS įsitraukimas buvo mažiau aktualus ir aktyvus. Anot Lietuvos institucijų atstovų,

bendradarbiavimas su NVO ir AS buvo intensyvesnis pasiruošimo pirmininkauti metu, kuomet buvo

formuojamos nacionalinės pozicijos konkrečiais viešosios politikos klausimais. Kadangi daugelyje sričių

bendradarbiavimas su NVO bei AS nacionaliniu lygiu vyksta reguliariai ir šių veikėjų interesai, kiek

įmanoma, yra išartikuliuojami per nacionalinę politinę darbotvarkę, sudarant Lietuvos pirmininkavimo ES

Tarybos darbotvarkę nebuvo poreikio konsultuotis su NVO ir AS. Be to, pastarųjų įsitraukimo į

pirmininkavimo metu aktualių klausimų svarstymą poreikis taip pat priklausė ir nuo konkrečios viešosios

politikos srities bei svarstytų klausimų pobūdžio (didesnis – „jautrių“ klausimų atveju, mažesnis –

sprendžiant labiau techninius klausimus).

Apibendrintu interviu respondentų vertinimu, intensyviausiai pirmininkavimo procesuose dalyvavo ir,

savo ruožtu, daugiausiai įtakos pastariesiems turėjo tarptautiniu lygiu veikiančios NVO ir AS, kurios

pirmininkavimo metu nevengė kreiptis į ES Tarybą ir Lietuvą, kaip jai pirmininkaujančią šalį,

artikuliuodamos joms aktualias problemas, teikdamos savo pozicijas, vertinimus, rekomendacijas. Šiose

struktūrose buvo ir Lietuvos atstovų, tačiau ES lygmenyje veikia daugiausiai didelės, institucionalizuotos

Lietuvos NVO ir AS. Tuo tarpu mažesniems Lietuvos trečiojo sektoriaus veikėjams priėjimas prie ES

lygmens sprendimų priėmimo yra labiau ribotas. Pasak kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, Lietuvos

NVO ir AS pasižymi didele lokalizacija – koncentravimusi į konkrečius nacionalinio lygmens interesus,

stokojant dėmesio pastarųjų pozicionavimui platesniame (ES) kontekste. Su tuo susiję ir kiti interviu

respondentų išskirti šalies trečiojo sektoriaus veikėjams kylantys iššūkiai – pozicijų rengimo ES kontekste

kompetencijų spragos (NVO ir AS pozicijas pagal jų išreikštus interesus tenka formuluoti valdžios

institucijoms) ir pro-aktyvaus intereso komunikavimo stoka (Lietuvos trečiajam sektoriui labiau

būdingas gynybinis interesas – polinkis reaguoti į kitų veikėjų pozicijas, o ne iš anksto analizuoti, kaip

tam tikros viešosios politikos gali paveikti jų interesų lauką). Įveikti šiuos iššūkius galėtų padėti

intensyvesnė Lietuvos valdžios institucijų vykdoma NVO ir AS galimai aktualios informacijos komunikacija

šiems subjektams tinkamu būdu. Taip pat praverstų didesnis Lietuvos NVO ir AS įsitinklinimas ES

lygmens struktūrų veikloje. Viena vertus, tai šiems veikėjams suteiktų geresnį priėjimą prie naudingų

išteklių (informacijos, kontaktų) ir prie ES lygmens sprendimų priėmimo. Kita vertus, geriau įsitinklinęs

trečiasis sektorius galėtų suteikti informaciją ir ekspertines žinias, reikalingas Lietuvos nacionalinių

interesų užtikrinimui ES.


Galutinė ataskaita

60

3.2.2.4. Pirmininkavimo patirties sąlygoti pokyčiai

Lietuvos įtakos ES procesuose pokyčiai

Beveik visų interviu respondentų nuomone, pirmininkavimas ES Tarybai prisidėjo prie Lietuvos įtakos ES

procesuose sustiprėjimo. Kalbinti Lietuvos institucijų atstovai išskyrė du pagrindinius tai sąlygojusius

veiksnius – į pirmininkavimo veiklas įsitraukusių Lietuvos atstovų ekspertines žinias bei profesionalumą ir

pirmininkavimo ES Tarybai metu užmegztus kontaktus bei įgytą patirtį.

Pastebėta, kad įprastos tarpinstitucinio bendradarbiavimo formos (kaip persidengiančių klausimų

koordinavimas tarp Lietuvos institucijų sostinėje) buvo aktualesnis pasirengimo pirmininkauti metu. Tuo

tarpu pirmininkavimo laikotarpiu didesnė reikšmė teikta netradiciniams tarpinstitucinio bendradarbiavimo

formatams, kaip koordinatorių tinklas ir projektinio valdymo pagrindu sudarytos pirmininkavimo

komandos. Koordinatorių tinklas įvertintas kaip efektyvus instrumentas, sudaręs galimybes operatyviai

keistis aktualia informacija, derinti skirtingų ministerijų pozicijas horizontaliais klausimais, dalintis

gerosiomis patirtimis su kolegomis. Prie efektyvaus koordinavimo prisidėjo šio instrumento labiau techninis

pobūdis, vyraujantis neformalus bendravimas, orientacija į rezultatą ir bendrą tikslo siekimas. Galimybė

pirmininkavimo komandas sudaryti projektiniu pagrindu įtraukiant atstovus iš skirtingų institucijų padėjo

užtikrinti reikiamą ekspertizės lygi ir sinergiją.

Sklandų bendradarbiavimą tarp sostinės ir Briuselio padėjo palaikyti, viena vertus, atitinkamų ministerijų

atstovai, Lietuvos pirmininkavimo metu dirbę Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, kita vertus, išankstinio

mandatavimo modelio, pagal kurį pirmininkavimo ašimi buvo pasirinkta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

Briuselyje (angl. Brussels-based), pasirinkimas, taip pat – anksčiau užmegzti kontaktai tarp institucijų

atstovų.

Respondentų nuomonės dėl poreikio palaikyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu taikytų

tarpinstitucinio bendradarbiavimo formų tęstinumą pasibaigus pirmininkavimui išsiskyrė. Vieni įžvelgė

prasmę pritaikyti netradicines tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas šalies viešajame valdyme, tuo

tarpu kiti tokio poreikio neidentifikavo argumentuodami, kad ne pirmininkavimo metu nėra daug klausimų,

į kurių sprendimą reikėtų įtraukti skirtingas institucijas, o kilus tarpinstitucinio bendradarbiavimo tam

tikrais klausimais poreikiui galima išnaudoti jau egzistuojančias struktūras.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu vienu ar kitu būdu palaikytas bendradarbiavimas tarp šalies

institucijų ir NVO bei AS. Nepaisant to, pastarųjų įsitraukimas į konkrečių viešosios politikos klausimų

sprendimą pirmininkavimo laikotarpiu buvo santykinai mažesnis nei įprastai. Viena vertus, tai lėmė

mažesnis tokio bendradarbiavimo poreikis pirmininkavimo metu, kita vertus, šalies trečiojo sektoriaus

specifika. Lietuvos NVO ir AS pasižymi didele interesų lokalizacija, pro-aktyvaus intereso komunikavimo

stoka ir pozicijų formavimo gebėjimų trūkumu, dėl kurių šių veikėjų (ypač mažesnių) įtaka ES sprendimų

priėmime yra ribota. Aktyvesnį trečiojo sektoriaus įsitraukimą į pastarąjį galėtų paskatinti intensyvesnė

Lietuvos valdžios institucijų vykdoma NVO ir AS galimai aktualios informacijos komunikacija ir šių veikėjų

įsitinklinimo ES lygmens struktūrų veikloje skatinimas.


Galutinė ataskaita

61

Pirma, pirmininkavimo procesų metu išryškėjo Lietuvos atstovų administraciniai bei derybiniai gebėjimai

ir ekspertinės žinios konkrečiais ES Tarybos darbotvarkės klausimais (ypač Lietuvos pirmininkavimo

prioritetinėse srityse – energetikos, išorės sienų apsaugos, Rytų Partnerystės politikos ir Baltijos jūros

regiono). Tai, savo ruožtu, pagerino Lietuvos įvaizdį kitų ES valstybių narių ir ES institucijų akyse bei

paskatino traktuoti Lietuvą kaip reikšmingą žaidėją ES.

Antra, pirmininkavimo metu buvo užmegzti arba sustiprinti kontaktai su kitomis ES šalimis narėmis ir

pagrindinėmis ES institucijomis (EP, EK, ES TGS). Formalus ir neformalus jų bendravimas ir

bendradarbiavimas su Lietuvos atstovais leido geriau pažinti šalį ir pamatyti ją kaip patikimą partnerę.

Išaugęs pasitikėjimas, savo ruožtu, padidino Lietuvos galimybes sklandžiau atstovauti nacionalinius

interesus ir pasibaigus pirmininkavimui.

Trečia, pirmininkavimas suteikė į jį įsitraukusiems Lietuvos atstovams išskirtinį priėjimą prie vertingos

informacijos ir leido įgyti ar pagilinti supratimą apie ES procesus. Pirmininkavimo metu sukaupta

neįkainojama patirtis prisidėjo prie Lietuvos atstovų kompetencijų pagerėjimo ir sudarė sąlygas

pastariesiems kryptingiau atstovauti šalį ir daryti daugiau įtakos ES procesams ateityje.

Pasak interviu respondentų, pirmininkavimo ES Tarybai metu sustiprėjusi Lietuvos įtaka išliko ir

pasibaigus pirmininkavimui. Viena vertus, po pirmininkavimo Lietuva dažniau yra kviečiama į įvairius

formalius ir, svarbiausia, neformalius susitikimus / pasitarimus, kur klausiama jos atstovų nuomonės,

laukiama pasisakymų tam tikrais klausimais. Kita vertus, kitos ES šalys, net ir labiau pažengusios

daugelyje sričių, pasibaigus pirmininkavimui kreipėsi į Lietuvą, siekdamos pasimokyti ir pasisemti

patirties apie pirmininkavimą.

Visgi kalbinti Lietuvos institucijų atstovai nebuvo tikri dėl padidėjusios šalies įtakos ES procesuose

tvarumo. Esą nenuostabu, jog iškart po pirmininkavimo vis dar jaučiama išaugusi Lietuvos įtaka, tačiau

sunku įvertinti, kiek ji išsilaikys. Kai kurie interviu respondentai išreiškė nuogąstavimą, kad gali nepavykti

tinkamai išnaudoti padidėjusio šalies svorio ES. Kaip vienas būdų tai padaryti paminėtas pirmininkavimo

metu efektyviai dirbusių Lietuvos atstovų delegavimas / išrinkimas atstovauti Lietuvą kitose ES

institucijose – taip padidėtų Lietuvos galimybės daryti didesnį poveikį ES procesams.

Lietuvos įvaizdžio ES pokyčiai

Vieningu visų interviu respondentų vertinimu, pirmininkavimas ES Tarybai lėmė teigiamus Lietuvos

įvaizdžio ES pokyčius. Pirmininkavimas suteikė galimybę kitoms ES šalims narėms ir ES institucijoms

geriau pažinti Lietuvą. Anot kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, prieš pirmininkavimą ir pirmininkavimo

pradžioje buvo nuogąstavimų dėl Lietuvos pajėgumo užtikrinti sklandų pirmininkavimą, atsižvelgiant į

tai, kad šalis – maža, neturinti pirmininkavimo patirties. Tačiau po pirmininkavimo požiūris į Lietuvą

pasikeitė – sulaužyti egzistavę stereotipai, suprasta, kad tai – europietiška, moderni valstybė, turinti

pakankamus pajėgumus nepaisant nedidelio šalies dydžio.


Galutinė ataskaita

62

Pasak interviu respondentų, Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu pranoko lūkesčius, užsitarnavo kitų

valstybių narių bei ES institucijų pasitikėjimą ir pagarbą. Prie to labiausiai prisidėjo du veiksniai –

efektyvūs pirmininkavimo procesai (sklandus pirmininkavimo veiklų vykdymas) ir sėkmingas Lietuvos

pristatymas (užsienio kolegų vizitai į Lietuvą, šalies reklama užsienyje). Dauguma Lietuvoje apsilankiusių

ES valstybių narių atstovų apie šalį atsiliepė teigiamai, girdami ypatingą lietuvių svetingumą.

Respondentų nuomone, investicijos į efektyvų administravimą ir įvaizdžio formavimą atsipirks ilgalaikėje

perspektyvoje. Pavyzdžiui, ne vienas kalbintas Lietuvos institucijų atstovas teigė, kad kai kurie

pirmininkavimo metu Lietuvoje lankęsi kitų šalių atstovai sugrįžta į Lietuvą turistiniais tikslais.

Lietuvos atstovų kompetencijų pokyčiai

Visi interviu respondentai sutiko, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai prisidėjo prie reikšmingų

pirmininkavimo veiklose dalyvavusių Lietuvos atstovų kompetencijų pokyčių. Pastaruosius paskatino,

viena vertus, pasirengimas pirmininkauti (įvairūs mokymai, stažuotės ir pan.), kita vertus, darbas paties

pirmininkavimo metu. Tik du interviu respondentai šiems elementams priskyrė vienodą reikšmę

argumentuodami, kad teorinis bei praktinis pasiruošimas pirmininkauti ir pati pirmininkavimo praktika

buvo neatsiejami dalykai, nes be pasirengimo darbas pirmininkavimo metu nebūtų buvęs toks sklandus.

Visgi beveik 88 proc. kalbintų Lietuvos institucijų atstovų teigimu, patirtis atliekant pirmininkavimo

veiklas įnešė santykinai didesnį indėlį į Lietuvos atstovų kompetencijų patobulėjimą. Šie respondentai

pasirengimo ir praktikos svarbai apytiksliai priskyrė atitinkamai 10–40 proc. ir 60–90 proc. Jų vertinimu,

nors pasiruošimas pirmininkauti buvo stipriai orientuotas į praktinių dalykų mokymąsi, pirmininkavimo

praktika labai skyrėsi nuo pasirengimo veiklų ir suteikė tai, ko pastarosios negalėjo duoti. Pirma,

atsižvelgiant į tai, kad kitos ES valstybės narės ir ES institucijos pirmininkaujančiai šaliai yra ypatingai

atviros, galimybė iš arti susipažinti su ES procesais bei ES institucijų funkcionavimu suteikė vertingų

ekspertinių žinių, kurias įgyti ne pirmininkavimo metu būtų daug sunkiau ar net neįmanoma. Interviu

respondentai pažymėjo, jog net tie Lietuvos atstovai, kurie iki pirmininkavimo turėjo nemažą patirtį

atstovaujant Lietuvai ES, pirmininkavimo ES Tarybai metu sužinojo naujų dalykų ir patobulino savo

gebėjimus. Antra, pasirengimas pirmininkauti taip nesustiprino Lietuvos atstovų asmeninių

kompetencijų, kaip pirmininkavimo praktika. Esą dalyvavimas pirmininkavimo veiklose padėjo

pirmininkavusiems valstybės tarnautojams geriau pažinti save, įgyti psichologinės stiprybės ir

pasitikėjimo savimi.

Interviu metu išryškėjo kai kurie pasirengimo pirmininkauti veiklų trūkumai, kurie galimai sumažino

pasiruošimo indėlį į Lietuvos atstovų kompetencijų pokyčius. Nors, vieningu respondentų vertinimu,

prieš pirmininkavimą organizuotų mokymų kokybė buvo tikrai gera, pavieniai respondentai išskyrė tokias

pastarųjų spragas, kaip mokymų temų pasikartojimas (kai kurių mokymų pavadinimai buvo skirtingi,

tačiau turinys nesiskyrė), pernelyg vėlyvas mokymų organizavimas, nepakankamas Briuselyje dirbusiems

Lietuvos institucijų atstovams skirtų mokymų skaičius. Svarbiausias daugumos interviu respondentų

įvardytas pasirengimo pirmininkauti veiklų trūkumas – mokymų diferencijavimo pagal Lietuvos atstovų


Galutinė ataskaita

63

iki pirmininkavimo turėtą patirtį stoka. Esą pasiruošimo pirmininkauti veiklos buvo naudingesnės

žemesnę kvalifikaciją ir mažesnę darbo ES reikaluose patirtį turėjusiems Lietuvos atstovams, o tiems,

kurių patirtis šioje srityje buvo didesnė, mokymai ne tik atnešė mažiau naudos, bet ir sukūrė papildomus

laiko kaštus. Be to, kaip patvirtino ir už horizontalias pirmininkavimo koordinavimo veiklas atsakingi

interviu respondentai, didžioji dalis ES Tarybos darbo grupėms pirmininkauti turėjusių Lietuvos valstybės

tarnautojų jau turėjo tokio darbo patirties. Kalbintų Lietuvos institucijų atstovų manymu, būtų buvę

vertinga diferencijuoti mokymus (kiekio ir turinio atžvilgiu) ne tik pagal Lietuvos atstovų patirtį, bet ir

pagal pirmininkavimo metu atliekamų užduočių pobūdį.

Paprašyti įvertinti Lietuvos atstovų pirmininkavimo metu įgytų ar sustiprintų kompetencijų išnaudojimo

galimybes ateityje apie 44 proc. interviu respondentų pastarąsias įvertino palankiai. Jų nuomone,

pirmininkavimo metu patobulintus bendresnius įgūdžius galima išnaudoti dirbant Lietuvos labui ir ne

pirmininkavimo metu, pavyzdžiui, dirbant nacionalinėse institucijose (pastarųjų veiklai būdingi panašūs

darbo formatai (susitikimai, posėdžiai ir pan.), kaip ir pirmininkavimo metu, ar atstovaujant Lietuvos

interesus ES Taryboje (po pirmininkavimo Lietuvos atstovai šios institucijos darbo grupėse dalyvauja kaip

delegatai). Pirmininkavimo ES Tarybai metu įgyta patirtis ir kompetencijos taip pat gali būti panaudotos

panašiose veiklose, pavyzdžiui, pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai

(ESBO), Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybai, Baltijos jūros valstybių tarybai (BJVT) ar stojant į

Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Net pusė interviu respondentų pirmininkavimo metu įgytos patirties ir sustiprintų įgūdžių išnaudojimo

efektyvumo klausimu buvo skeptiški. Pastarieji beveik vieningai teigė, kad į pirmininkavimo veiklas

įsitraukę sostinėje ir Briuselyje dirbę Lietuvos institucijų atstovai reikšmingai padidino savo žmogiškąjį

kapitalą, tačiau pastarojo išnaudojimo galimybės nacionaliniame kontekste pasibaigus pirmininkavimui

yra labai ribotos. Nemažai į pirmininkavimo veiklas įsitraukusių valstybės tarnautojų pasibaigus

pirmininkavimui buvo priversti grįžti prie pareigų ir užduočių, iš esmės nebeatitinkančių jų kvalifikacijos.

Galimybių pilnai išnaudoti sustiprintą potencialą stoka susijusi su ribotu mobilumu Lietuvos valstybės

tarnyboje, kurį ne vienas interviu respondentas įvardijo kaip didelę sisteminę problemą.

Anot kalbintų Lietuvos institucijų atstovų, pirmininkavimo metu patobulėję valstybės tarnautojai galėtų

reikšmingai prisidėti prie naujų administracinių praktikų diegimo Lietuvos valstybės tarnyboje ir tokiu

būdu paskatinti teigiamus pokyčius šalies viešajame valdyme. Pasibaigus pirmininkavimui Lietuvos

valstybės tarnyboje pastebėtas tam tikras gerosios patirties persiliejimo procesas, kuomet

pirmininkavimo procesuose dalyvavę Lietuvos institucijų atstovai grįžę į savo institucijas Lietuvoje

nesąmoningai perduoda pirmininkavimo ES Tarybai sukauptą patirtį savo kolegoms. Nepaisant to,

kryptingesniam ir intensyvesniam dalijimosi patirtimi procesui kelią neretai užkerta kita sisteminė

Lietuvos valstybės tarnybos problema – tarnautojų iniciatyvos slopinimas ir jų motyvavimo stoka.

Interviu respondentų nuomone, šalyje egzistuojanti administracinė kultūra kartais kelia iššūkius

inovacijų ir į rezultatą orientuoto valdymo diegimui.

Aukščiau įvardyti iššūkiai gali sąlygoti pirmininkavimo ES Tarybai metu sukaupto žmogiškojo kapitalo

iššvaistymą (kai nepanaudojamos kompetencijos yra prarandamos) arba žmogiškųjų išteklių iššvaistymą


Galutinė ataskaita

64

(kai nematydami galimybės realizuoti savo potencialą Lietuvos valstybės tarnyboje pirmininkavimo

patirties turintys žmonės ją palieka ir pasirenka darbą privačiame sektoriuje ar užsienyje). Interviu

respondentai pateikė keletą rekomendacijų šių problemų sprendimui. Pirma, siekiant neiššvaistyti

vertingos pirmininkavimo patirties įgijusių valstybės tarnautojų būtų pravartu sukurti strategiją,

leidžiančią palaikyti grįžtamąjį ryšį su tokiais žmonėmis ir suteikti jiems galimybes gauti jų kvalifikaciją

atitinkančius darbus Lietuvoje ar užsienyje. Antra, siekiant paskatinti mobilumą Lietuvos valstybės

tarnyboje būtų galima imtis priemonių, skirtų suaktyvinti rotaciją nacionaliniu mastu (tarp Lietuvos

valstybės institucijų). Trečia, siekiant pirmininkavimo metu sukauptą patirtį, įgytas žinias ir užmegztus

kontaktus išnaudoti nacionalinio intereso maksimizavimui būtų galima, remiantis kitų ES valstybių narių

patirtimi, kurį laiką po pirmininkavimo išlaikyti santykinai didesnį Lietuvos nuolatinės atstovybės ES

korpusą. Ketvirta, taip pat pravartu būtų vykdant atranką į tam tikras vadovaujančias pozicijas valstybės

tarnyboje patirtį pirmininkavimo metu nurodyti kaip privalumą.

Lietuvos viešojo valdymo struktūriniai pokyčiai

Trys ketvirtadaliai interviu respondentų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Lietuvos

institucijose pastebėjo naujų viešojo valdymo praktikų, kurias būtų naudinga išsaugoti ir taikyti plačiau

pasibaigus pirmininkavimui. Tarp pastarųjų galima paminėti platesnį informacinių technologijų

(pavyzdžiui, vaizdo konferencijų) naudojimą, leidžiantį taupant laiką bendrauti su kolegomis ar kitomis

institucijomis nuotoliniu būdu; neformalių bendravimo formų taikymą; projektinio požiūrio į valdymą

taikymą; plataus mandato ir didesnės diskrecijos valstybės tarnautojams suteikimą, sudarantį galimybes

lanksčiau ir efektyviau atlikti patikėtas užduotis; intensyvesnį neformalų koordinavimą ir horizontalų

bendradarbiavimą tarp institucijų; ilgalaikio planavimo taikymą; dokumentų rengimo standartizaciją;

renginių organizavimo patirtį.

Kita vertus, interviu respondentai identifikavo ir tam tikras tobulintinas praktikas arba santykinai

mažesniu efektyvumu pasižymėjusius su pirmininkavimu susijusius valdymo aspektus. Kaip pavyzdį

galima pateikti pirmininkavimo metu aktualios informacijos apie teisės aktus sklaidai skirtos

informacinės sistemos žemą kasdienio pritaikomumo lygį. Kai kurių respondentų nuomone, informacinė

sistema turėjo mažai pridėtinės vertės, nes nebuvo itin patogi naudoti – dėl informacijos perkrovos

sistemoje valstybės tarnautojai pirmenybę teikė kitokioms, paprastesnėms informacijos dalijimosi

formoms (pavyzdžiui, pokalbiams telefonu). Kitas pirmininkavimo metu pastebėtas iššūkis viešajame

valdyme – viešųjų pirkimų įgyvendinimo nesavalaikiškumas bei juos laimėjusių paslaugų tiekėjų

kompetencijos stoka. Panašaus masto ir pobūdžio veiklų, kaip pirmininkavimas ES Tarybai, metu

viešuosius pirkimus rekomenduotina vykdyti anksčiau.

Pirmininkavimo metu įgytų naujų institucinių praktikų nauda ir ilgaamžiškumas

Galimybė pirmininkauti ES Tarybai – vienas reikšmingiausių Lietuvos pasiekimų ES kontekste per

pastarąjį dešimtmetį. Pirmininkavimo metu padidintas Lietuvos valstybės tarnautojų žmogiškasis


Galutinė ataskaita

65

kapitalas, patobulintos institucinės praktikos bei mechanizmai galėtų pasitarnauti tolesnei šalies viešojo

valdymo raidai ir teigiamai prisidėti prie jo efektyvumo didinimo. Nepaisant to, daugiau nei pusė

respondentų pirmininkavimo metu įgytos patirties tvarumą įvertino skeptiškai, tik du apklaustieji įžvelgė

geras jos panaudojimo perspektyvas, dar trečdalis pastarųjų negalėjo įvertinti.

Suprantama, kad toks interviu respondentų požiūris yra susiformavęs nacionaliniame viešajame valdyme

nusistovėjusių elgsenos modelių bei įsišaknijusios administracinės kultūros kontekste, tačiau, kai kurių

respondentų bei vertintojų nuomone, svarbu siekti kuo efektyviau išnaudoti tiesiogines ar netiesiogines

pirmininkavimo patirtis. Atsižvelgiant į tai, siūlytinos tokios pagrindinės rekomendacijų kryptys:

Pritaikyti pirmininkavimo ES Tarybai išmoktas pamokas įgyvendinant panašias į pirmininkavimą

projektines veiklas (pavyzdžiui, artimiausioje ateityje vyksiančio stojimo į EPBO proceso metu);

Pasitelkti santykinai platesnės kompetencijos delegavimo ir išplėstinio mandato suteikimo

Lietuvos atstovams ES bei kitose tarptautinėse organizacijose praktikas, tuo užtikrinant

efektyvesnį, operatyvesnį ir į rezultatą orientuotą Lietuvos interesų atstovavimą;

Esant poreikiui ir galimybei tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikalaujančiose situacijose taikyti

projektinio valdymo patirtį (tarpinstituciniu pagrindu formuoti į konkrečius tikslus / uždavinius

orientuotas komandas, pavyzdžiui, rengiant Lietuvos pozicijas, inicijuojant didelės nacionalinės

svarbos projektus, valdant konfliktines situacijas su trečiosiomis šalimis ir pan.);

Nustatyti minimalius reikalavimus Lietuvą ES institucijose atstovaujantiems asmenims bei jų

veiklos rezultatams, kad būtų galima išvengti nekokybiško ir / ar pasyvaus atstovavimo;

Plačiau naudoti informacines ir ryšių technologijas (toliau – IRT) visose viešojo administravimo

srityse (pavyzdžiui, organizuoti posėdžius video konferencijų principu, diegti standartizuotas

dokumentų valdymo ir informacijos apsikeitimo sistemas ir pan.). Būtina IRT naudojimo

efektyvumo sąlyga – valstybės tarnautojų mokymas dirbti su IRT sistema ir jos naudojimo

skatinimas;

Taikyti instrumentus, skirtus teikti dalykinę ir tematinę pagalbą Lietuvą ES ar kitose institucijose

atstovaujantiems tarnautojams, t. y. esant poreikiui užtikrinti pakankamą išorinę ekspertizę

(pavyzdžiui, sprendimų / intervencijų poveikio vertinimo srityje), padedančią šalies atstovams

efektyviau formuoti nacionalines pozicijas ir ginti nacionalinius interesus.


Galutinė ataskaita

66

Pirmininkavimas ES Tarybai beveik vienareikšmiškai prisidėjo prie Lietuvos įtakos ES procesuose

sustiprėjimo. Lietuvos atstovų gebėjimai, ekspertinės žinios, pirmininkavimo metu užmegzti arba sustiprinti

kontaktai su kitomis ES šalimis narėmis bei ES institucijomis ir pagilintas supratimas apie ES procesus

pagerino Lietuvos reputaciją, padidino kitų ES veikėjų pasitikėjimą ja ir padėjo pagrindą kryptingesniam

nacionalinių interesų atstovavimui pasibaigus pirmininkavimui. Nepaisant to, vertinti padidėjusios šalies

įtakos ES tvarumą dar yra anksti. Dėl efektyvaus pirmininkavimo procesų valdymo ir sėkmingo valstybės

pristatymo kolegoms ES pirmininkavimas neabejotinai sąlygojo teigiamus Lietuvos įvaizdžio pokyčius.

Manytina, kad investicijos į efektyvų administravimą ir šalies įvaizdžio formavimą pirmininkavimo ES

Tarybai metu atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje.

Dalyvavimas pirmininkavimo procesuose prisidėjo prie reikšmingų pirmininkavimo veiklose dalyvavusių

Lietuvos atstovų kompetencijų pokyčių. Patirtis atliekant pirmininkavimo veiklas įnešė santykinai didesnį

indėlį į Lietuvos atstovų kompetencijų patobulėjimą nei pasirengimo pirmininkauti veiklos. Tai labiausiai

sietina su išskirtiniu priėjimu prie informacijos ir neeiline galimybe sustiprinti asmenines kompetencijas

pirmininkavimo metu. Išskirti ir keli tobulintini pasirengimo pirmininkauti veiklų aspektai, kaip kai kurių

mokymų temų pasikartojimas, pernelyg vėlyvas kai kurių mokymų organizavimas, nepakankamas Briuselyje

dirbusiems Lietuvos institucijų atstovams skirtų mokymų skaičius, bet – svarbiausia – mokymų

nediferencijavimas pagal pirmininkavime dalyvavusių valstybės tarnautojų turimą šalies atstovavimo ES

patirtį ir pirmininkavimo metu atliekamų užduočių pobūdį.

Pirmininkavimo metu įgytas ar sustiprintas Lietuvos atstovų kompetencijas pasibaigus pirmininkavimui

galima išnaudoti dirbant Lietuvos labui nacionaliniu lygiu, atstovaujant Lietuvos nacionalinius interesus ES

Taryboje ar vykdant panašius projektus ateityje. Visgi pusė respondentų pirmininkavimo metu įgytos

patirties ir sustiprintų įgūdžių išnaudojimo perspektyvos klausimu buvo skeptiški – ribotas mobilumas šalies

valstybės tarnyboje ir administracinės kultūros ypatumai galimai riboja padidėjusio žmogiškojo kapitalo

pritaikymo galimybes. Kaip galimi šio iššūkio sprendimai pateikiami strategijos, įgalinančios kvalifikaciją

pakėlusiems valstybės tarnautojams gauti pastarąją atitinkantį darbą, kūrimas, rotacijos valstybės tarnyboje

nacionaliniu mastu aktyvinimas, pirmininkavimo patirties, kaip privalumo, traktavimas vykdant atranką į

valstybės tarnybą ir pan.

Dauguma respondentų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Lietuvos institucijose pastebėjo

naujų viešojo valdymo praktikų, kurias būtų naudinga išsaugoti ir taikyti plačiau pasibaigus pirmininkavimui

(pavyzdžiui, platesnį informacinių technologijų naudojimą, neformalių bendravimo formų ir projektinio

požiūrio į valdymą taikymą, plataus mandato ir didesnės diskrecijos valstybės tarnautojams suteikimą,

intensyvesnį neformalų koordinavimą ir horizontalų bendradarbiavimą tarp institucijų, ilgalaikio planavimo

taikymą, dokumentų rengimo standartizaciją, renginių organizavimo patirtį). Išskirti ir santykinai mažesniu

efektyvumu pasižymėję viešojo administravimo pirmininkavimo metu aspektai, pavyzdžiui, ribotą

pirmininkavimo metu aktualios informacijos apie teisės aktus sklaidai skirtos informacinės sistemos

pridėtinę vertę. Gerųjų pirmininkavimo viešojo valdymo praktikų tvarumas didžiąja dalimi įvertintas

skeptiškai.


Galutinė ataskaita

67

3.2.2. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų apklausa


Duomenys buvo renkami internetinės ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių Lietuvos valstybės

institucijų specialistų apklausos (angl. Computer Assisted Web Interview, CAWI) būdu. Apklausos dalyvių

buvo prašoma įvertinti savo kompetencijų lygį bei atstovavimo elgseną, taip pat – bendradarbiavimo su

kitomis LR institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir asocijuotomis struktūromis ypatumus.

ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų imtis buvo sudaryta remiantis LR užsienio reikalų

ministerijos pateiktu pirmininkavimo funkcijų ir jas vykdžiusių asmenų sąrašu („Lobynu“). Tyrimo

generalinė visuma buvo susiaurinta pagal asmenų užimamas pareigas. Kadangi tikėtina, kad tam tikros

kompetencijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo gebėjimai yra užtikrinti pereinant į aukštesnio rango

pareigas, į tyrimo imtį nepateko šias pareigas užimantys asmenys22:

- Ambasadoriai;

- Specialieji atašė, jų pavaduotojai;

- Karinis atstovas NATO ir ES;

- Kariuomenės vadas;

- Ministrai patarėjai (NA);

- Ministrai, viceministrai, ministerijų patarėjai;

- Prezidento patarėjai.

Atmetus aukščiau išvardintus asmenis, sąraše buvo identifikuota 1436 asmenų, iš kurių siekta apklausti

200 asmenų. Prašymas dalyvauti apklausoje kartu su nuoroda į elektroninį klausimyną buvo išsiųstas

elektroniniu paštu atsitiktinai atrinktiems 1261 asmenų, iš kurių 204 pilnai užpildė klausimyną

(atsakomumo dažnis – 16 proc.)23. Apklausa buvo vykdoma nuo rugpjūčio 11 d. iki rugsėjo 15 d.

Respondentams pateiktą klausimyną sudarė 7 teminiai blokai. Pirmasis klausimyno blokas buvo skirtas

atstovavimo Lietuvos interesams (pozicijos rengimo bei dalyvavimo ES Tarybos darbo grupėse ar

komiteto posėdžiuose) patirčiai įvertinti. Antruoju bloku buvo siekiama įvertinti specialistų pozicijos

rengimo, atstovavimo, atsiskaitymo Lietuvoje už atstovavimą srityse bei kitas (asmenines)

kompetencijas. Trečias ir ketvirtas klausimų blokas skirtas nustatyti bendradarbiavimo su kitomis

22 Aukštesnio rango tarnautojų dalies nuomonė tirta pusiau struktūruoto interviu su Lietuvos institucijų atstovais sostinėje ir Briuselyje, turinčiais didžiausią patirtį pirmininkaujant ES Tarybos darbo grupėms ar koordinuojant pirmininkavimą (rezultatai pateikti 1.1.3.2.1 skyriuje). 23 Apklausa buvo vykdoma dviem etapais. Pirmame etape prašymas dalyvauti apklausoje buvo išsiųstas 800 specialistų, iš kurių buvo gauti 150 pilnai užpildyti klausimynai (19%). Siekiant padidinti imtį iki siekiamų 200 klausimynų, papildomai prašymas dalyvauti apklausoje buvo išsiųstas dar 461 respondentui. Užpildytų klausimynų skaičiui viršijus siekiamą ribą apklausa buvo užbaigta.


Galutinė ataskaita

68

institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis pobūdžiui ir intensyvumui. Paskutinės dvi

klausimyno dalys skirtos dalyvavimui pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir pirmininkavimo

veiklose bei respondentų socio-demografinėms charakteristikoms (4 lentelė).

Klausimo nr. Tema Klausimų grupė Klausimų

skaičius

1-3, 5, 24 Atstovavimas Lietuvos interesams Europos

Sąjungos institucijose

Pozicijų rengimo patirtis 3

Dalyvavimo ES Tarybos darbo grupės

ar komiteto posėdžiuose patirtis

2

7-13 Kompetencijų vertinimas Pozicijos rengimo kompetencijos 2

Atstovavimo kompetencijos 2

Atsiskaitymo kompetencijos 2

Asmeninės (kitos) kompetencijos 1

14-19 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp

Lietuvos valstybės institucijų

6

20-22 Lietuvos institucijų bendradarbiavimas su

nevyriausybinėmis organizacijomis ir

asocijuotomis struktūromis

3

23 Požiūris į Lietuvos pirmininkavimą ES

Tarybai

1

4, 25-26 Dalyvavimas pasirengimo Lietuvos

pirmininkavimui ES Tarybai ir

pirmininkavimo veiklose

2

27-34 Demografiniai ir kiti klausimai 9

Iš viso klausimų 34

4 lentelė. Empiriniame tyrime naudoto klausimyno struktūra



Galutinė ataskaita

69

Tyrimo rezultatai

Analizuojant respondentų atsakymus į klausimus, ataskaitoje bei jos prieduose pateikiami tiek bendrieji

atsakymų pasiskirstymai, tiek atsakymų pasiskirstymai pagal įvairias respondentų charakteristikas.

Pateikiamose atsakymų pasiskirstymų pagal respondentų charakteristikas lentelėse statistiškai

reikšmingai didesnės reikšmės yra pažymėtos žalia spalva.

3.2.1.1. Respondentų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 204 Lietuvos valstybės tarnautojai, kurie buvo įtraukti į pirmininkavimo veiklas. Iš jų

pusė dirba šiose LR ministerijose arba joms pavaldžiose institucijose / jų padaliniuose: Aplinkos (35),

Vidaus reikalų (29), Sveikatos apsaugos (23) bei Užsienio reikalų (16). Kadangi šių ministerijų ir joms

pavaldžių institucijų / jų padalinių specialistai sudaro ir daugumą į pirmininkavimo veiklas įtrauktų

Lietuvos atstovų sąraše („Lobyne“), galima teigti, kad tyrimo dalyviai reprezentuoja visus ES sprendimų

priėmimo sistemoje dirbančius ir į pirmininkavimo veiklas įtrauktus Lietuvos institucijų specialistus. Visgi

verta paminėti, kad LR užsienio reikalų ministerija (ir jos padalinių) atstovų dalyvavimas tyrime nebuvo

itin aktyvus (šie specialistai sudaro 19 proc. „Lobyno“, tačiau tik 8 proc. tyrimo respondentų). Taip pat

pastebėtinas kiek mažesnis LR finansų ministerijos aktyvumas apklausoje (atitinkamai 8 proc. ir 3 proc.)



Galutinė ataskaita

70

Pav. 14. Respondentų aktyvumas apklausoje pagal atstovaujamas institucijas (joms pavaldžias institucijas / jų padalinius)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal valstybės tarnautojų apklausos duomenis

Atitinkamai didžiausią dalį tyrime dalyvavusių respondentų atstovauja Lietuvos interesams Aplinkos (19

proc.), Teisingumo ir vidaus reikalų (16 proc.) bei Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų

reikalų (14 proc.) darbo grupėse / komitetuose (Pav. 15 paveikslas).

* LR Prezidentas, LR Seimas, Lietuvos bankas, Energetikos ministerija

LR aplinkos ministerija

LR vidaus reikalų ministerija

LR Vyriausybė

LR užsienio reikalų ministerija

LR sveikatos apsaugos ministerija

LR žemės ūkio ministerija

LR ūkio ministerija

LR susisiekimo ministerija

LR teisingumo ministerija

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

LR finansų ministerija

LR švietimo ir mokslo ministerija

LR krašto apsaugos ministerija

LR kultūros ministerija

Kita*


Galutinė ataskaita

71

Pav. 15. Respondentų pasiskirstymas pagal ES Tarybos darbo grupėse / komitetuose atstovaujamus klausimus


Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių specialistų yra jauni (iki 45 m.), tačiau pasižymi didele patirtimi

valstybės tarnyboje: daugiau nei pusė jų valstybės tarnyboje dirba daugiau nei 10 metų. Patirtis ES

reikalų koordinavimo srityje yra žymiai įvairesnė: tarp respondentų yra tiek mažesnę (iki 2 metų, 33

proc.), tiek ir gana didelę patirtį (virš 10 metų, 14 proc.) turinčių specialistų. Prieš pradedant Lietuvos

pirmininkavimą ES Tarybai tik apie penktadalis respondentų didžiąją savo darbo laiko dalį skyrė ES

klausimams, tarp kurių tik nedidelė dalis (7 proc.) dirbo išimtinai tik su ES reikalais. Didžiausia dalis

respondentų (45 proc.) – tie valstybės tarnautojai, kurių darbo specifika buvo labiausiai susijusi su

nacionaline politika ir tik dalinai – su ES reikalais. Nedidelė dalis tyrimo dalyvių (15 proc.) prieš

pirmininkavimą su ES sprendimų priėmimo sistemoje nedirbo. Absoliuti dauguma tyrimo dalyvių nėra

dirbę Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje. Detalesnė informacija apie respondentų

charakteristikas pateikiama Pav. 16 paveiksle.


Galutinė ataskaita

72

Darbo trukmė valstybės tarnyboje

Iki 12 mėn.

1-2 m.

2-5 m.

5-10 m.

Daugiau nei 10 m.

Darbo trukmė ES reikalų koordinavimo srityje

1-2 m.

2-5 m.

5-10 m.

Daugiau nei 10 m.

Darbo pobūdis prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai (darbo laikas)

100 % ES klausimams

75% ES klausimams, 25 % NP

50 % ES klausimams, 50 % NP

25 % ES klausimams, 75 % NP

100 % NP

NP=nacionalinės politikos klausimai

Darbo trukmė dabartinėje darbo grupėje svarstomais klausimais

1-2 m.

2-5 m.

5-10 m.

Daugiau nei 10 m.

Patirtis Lietuvos nacionalinėje atstovybėje ES Briuselyje

Nesu dirbęs Lietuvos NA ES

1-2 m.

2-5 m.

5-10 m.

Respondento amžius

26-35 m.

36-45 m.

46-55 m.

Daugiau nei 55 m.

1%

4%

12%

28%

55%

33%

20%

33%

14%

7%

12%

21%

45%

15%

42%

24%

30%

4%

93%

1%

4%

2%

36%

31%

19%

14%

Pav. 16. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo patirtį ir amžių


Pusė tyrime dalyvavusių ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų per paskutinius trejus

metus yra parengę ar reikšmingai prisidėję rengiant daugiau nei 10 pozicijų. Dešimtadalis tyrimo


Galutinė ataskaita

73

respondentų nėra rengę nė vienos pozicijos. Tarp pozicijas rengusių specialistų apie trečdalis visas

pozicijas rengė kaip pagrindinis rengėjas, o apie penktadalis niekada nebuvo pagrindiniu rengėju (Pav. 17

paveikslas).

Pav. 17. Tyrimo dalyvių pozicijų rengimo patirtis


Kaip matyti Pav. 18 paveiksle, per metus iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai Lietuvos atstovai

vidutiniškai dalyvavo daugiau nei šešiuose ES Tarybos darbo grupių / komitetų posėdžiuose (daugiau nei

trijuose posėdžiuose per pusę metų). Pirmininkavimo metu dalyvavimas buvo reikšmingai išaugęs

(vidutiniškai 5,3 posėdžiai). Per pusę metų pasibaigus pirmininkavimui Lietuvos atstovai dalyvavo tik

vidutiniškai dviejuose posėdžiuose (55 proc. tyrime dalyvavusių specialistų nedalyvavo nė viename

posėdyje). Iš visų tyrimo dalyvių 33 (16 proc.) nėra dalyvavę nė viename posėdyje per visą šį laikotarpį

(nuo 2012 07 01 iki 2014 06 30).

Pav. 18. Tyrimo dalyvių dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose patirtis



Galutinė ataskaita

74

Dauguma tyrime dalyvavusių ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu pirmininkavo darbo grupėms (16 proc.) ar ėjo pirmininko pavaduotojo

pareigas (16 proc.), atliko administracinio pobūdžio funkcijas (19 proc.), dalyvavo rengiant Lietuvos

pozicijas (15 proc.) ar atstovavo Lietuvos interesams ES institucijose pagal vardinius atstovų sąrašus (21

proc.). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal darbo pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu

pateiktas Pav. 19 paveiksle.

Pav. 19. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu


Tyrimo respondentai aktyviai dalyvavo pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai veiklose (Pav.

20 paveikslas): dauguma dalyvavo mokymuose (90 proc.), pusė vyko į ekspertų susitikimus, apie

penktadalis stažavosi Lietuvos institucijose (įskaitant ir nuolatinę atstovybę ES).


Galutinė ataskaita

75

Pav. 20. Respondentų dalyvavimas pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai veiklose


Dauguma tyrimo dalyvių dalyvavo pasirengimui Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirtuose

mokymuose (Pav. 21 paveikslas). Daugiausia specialistų yra dalyvavę mokymuose apie sprendimų

priėmimą ES (154 iš 204, vidutiniškai – 2,1 d. d.). Dauguma jų taip pat tobulino komunikacijos įgūdžius,

reikalingus anglų / prancūzų kalba rengti įvairių tipų dokumentus dalyvaujant ES institucijų veikloje,

viešai pasisakyti, vesti debatus užsienio kalba (150 iš 204, vidutiniškai – 7,5 d. d.).


Galutinė ataskaita

76

Pav. 21. Vidutinis mokymams skirtų darbo dienų skaičius pagal mokymų temas (skaičiuojami tik tyrimo dalyviai, dalyvavę

atitinkamuose mokymuose)


Pirmininkavimo metu nedidelė dalis tyrimo respondentų dalyvavo dalykiniuose pirmininkavimui

skirtuose renginiuose: konferencijose, seminaruose, ekspertų susitikimuose (Pav. 22 paveikslas).


Galutinė ataskaita

77

Pav. 22. Respondentų dalyvavimas dalykiniuose pirmininkavimui skirtuose renginiuose Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

metu


3.2.1.2. Pirmininkavimo poveikis ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

valstybės tarnautojų kompetencijoms

Siekiant nustatyti ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių Lietuvos valstybės tarnautojų

kompetencijas, tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertinti savo pozicijos rengimo, atstovavimo bei

atsiskaitymo Lietuvoje už atstovavimą kompetencijas šiuo metu (nurodyti, ar atitinkama kompetencija

yra gerai įvaldyta, ar praverstų mokymai / reikėtų daugiau patirties). Taip pat tyrimo dalyviai įvertino,

kiek, jų manymu, pasikeitė jų gebėjimai per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir

pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui, t. y. iki 2010 m.).

Siekiant palyginti šio tyrimo rezultatus su ESTEP (2007) atlikta studija iš visos respondentų imties buvo

atrinkti tie specialistai, kurie per pastaruosius dvejus metus dalyvavo daugiau nei penkiuose ES Tarybos

darbo grupių (ar komitetų) posėdžiuose (N=132), kadangi toks buvo pagrindinis ESTEP (2007) tyrimo

imties atrankos kriterijus. Lyginant šio tyrimo dalyvių ir ESTEP (2007) atsakymus galima spręsti, kiek per


Galutinė ataskaita

78

septynerius metus pakito šiek tiek labiau patyrusių ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

specialistų kompetencijos.

Pozicijos rengimo kompetencijos

Kompetencijų lygis. Remiantis respondentų vertinimu apie pozicijos rengimo kompetencijas (Pav. 23

paveikslas), galima spręsti, kad specialistams nekyla sunkumų suplanuoti laiką ir poziciją parengti laiku

bei suprantamai pristatyti EK pasiūlymą vertikaliai (vadovybei) ir horizontaliai (kitoms institucijoms ir

interesų grupėms). Didžiausias tarnautojų kompetencijos trūkumas stebimas atliekant pasiūlymo

poveikio vertinimą ir vertinant pozicijos alternatyvas. Daugiau patirties ar mokymų reikėtų stiprinant

posėdžių planavimo ir vedimo bei rezultatų apibendrinimo gebėjimus. Mažiau nei pusė tarnautojų gali

teigti, kad jiems neiškyla sunkumų parengti poziciją atitinkamai auditorijai reikalinga kalba ir formomis

(taip pat tinkamai suformuluoti poziciją anglų ar teisine kalba) bei nustatyti derybinį maksimumą

(Lietuvos interesą, neveikiamą kitų šalių interesų) ir minimumą (Lietuvos interesą, kurį privalu apginti).


Galutinė ataskaita

79

Pav. 23. Pozicijos rengimo kompetencijų lygis šiuo metu ir jų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES

Tarybai ir pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui)


Akivaizdu, kad pozicijos rengimo kompetencijų lygis tiesiogiai priklauso nuo pozicijų rengimo patirties (5

lentelė). Specialistai, kurie yra patys rengę ar reikšmingai prisidėję prie daugelio Lietuvos pozicijų

rengimo, yra labiau įvaldę ne tik technines-organizacines darbo kompetencijas (tinkamai užrašyti

pozicijos formuluotes anglų kalba, parengti poziciją atitinkamai auditorijai reikalinga kalba ir formomis),

tačiau ir geba įvertinti klausimą platesniame kontekste, įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių


Galutinė ataskaita

80

partnerių interesus bei rasti su jomis kompromisą. Tačiau tik nedidelė dalis net ir labiausiai patyrusių

(daugiau nei 20 pozicijų rengusių) specialistų teigiamai vertina savo gebėjimą atlikti pasiūlymo poveikio

įvertinimą ir įvertinti pozicijos alternatyvas vertinamas (43 proc.).

Kiek Lietuvos Respublikos pozicijų per pastaruosius trejus metus esate parengęs, įskaitant ir kolektyviai parengtas pozicijas, prie kurių rengimo esate reikšmingai prisidėjęs?

Kaip vertinate savo pozicijos rengimo gebėjimus šiuo metu (% esu gerai įvaldęs)

nė vienos (N=22)

1-4 pozicijų (N=50)



>20 pozicijų (N=51)

Nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste 40,9% 34,0% 42,9% 54,7% 68,6%

Įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių partnerių interesus

27,3% 38,0% 50,0% 60,4% 60,8%

Rasti kompromisą su institucijomis ir socialiniais-ekonominiais partneriais

45,5% 38,0% 42,9% 41,5% 70,6%

Suprantamai pristatyti Komisijos pasiūlymą vertikaliai ir horizontaliai

36,4% 56,0% 71,4% 67,9% 86,3%

Atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą ir įvertinti pozicijos alternatyvas

18,2% 30,0% 42,9% 30,2% 43,1%

Nustatyti derybinį maksimumą ir minimumą 22,7% 24,0% 50,0% 47,2% 68,6%

Planuoti darbą ir poziciją parengti laiku 54,5% 70,0% 92,9% 94,3% 98,0%

Spręsti kompleksines, iš anksto nenumatytas problemas 50,0% 36,0% 46,4% 54,7% 70,6%

Naudotis įvairiais pozicijos parengimui reikalingais duomenų šaltiniais, gebėjimas juos patikrinti

40,9% 46,0% 67,9% 77,4% 82,4%

Tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes teisine kalba 22,7% 34,0% 46,4% 52,8% 58,8%

Tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes anglų kalba 27,3% 34,0% 28,6% 43,4% 70,6%

Planuoti ir vesti posėdžius, apibendrinti jų rezultatus 22,7% 24,0% 35,7% 37,7% 51,0%

Parengti poziciją atitinkamai auditorijai reikalinga kalba ir formomis

31,8% 36,0% 25,0% 37,7% 56,9%

5 lentelė. Pozicijos rengimo kompetencijų lygis priklausomai nuo pozicijų rengimo patirties


Labiau pozicijos rengimo kompetencijas yra išvystę tie valstybės tarnautojai, kurie Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu dirbo darbo grupių pirmininkais, jų pavaduotojais, ES koordinacinių


Galutinė ataskaita

81

padalinių vadovais; turi ilgesnę ES Tarybos darbo grupių posėdžių patirtį; ilgiau dirba ES reikalų

koordinavimo srityje; didžiąją darbo laiko dalį skiria ES klausimams. Taip pat stebima tendencija, kad

Užsienio reikalų tarybos darbo grupėse dirbantys specialistai apskritai turi gilesnę kompetenciją

(vidutiniškai 76 proc. įvaldę) nei jų kolegos iš kitų darbo grupių (vidutiniškai nuo 35 iki 65 proc.), ypač

išsiskiria jų gebėjimas nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste (įvaldę 92 proc.).

Prasčiausiai savo pozicijos rengimo gebėjimus vertina su darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų

klausimais dirbantys Lietuvos atstovai.

Pozicijos rengimo kompetencijų vertinimas pagal įvairias respondentų charakteristikas pateiktas

ataskaitos Error! Reference source not found. priede.

Kompetencijų pokytis. Per pastaruosius metus Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir pirmininkaujant ES

Tarybai, subjektyviu pačių tarnautojų vertinimu, sustiprėjo visos pozicijos rengimo kompetencijos (Pav.

23 paveikslas). Labiausiai pagerėjo ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų gebėjimas

nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste, tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes anglų

kalba bei suprantamai pristatyti EK pasiūlymą vertikaliai ir horizontaliai.

Dalyvavimas ES Tarybos darbo grupės ar komiteto posėdžiuose per metus iki

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios ir

pirmininkavimo metu

Gebėjimų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu (% pagerėjo)

iki 4 posėdžių (N=74)

5-10 posėdžių (N=63)

<10 posėdžių (N=67)

Nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste 68,9% 73,0% 92,5%

Įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių partnerių interesus 58,1% 68,3% 85,1%

Rasti kompromisą su institucijomis ir socialiniais-ekonominiais partneriais 55,4% 61,9% 77,6%

Suprantamai pristatyti Komisijos pasiūlymą vertikaliai ir horizontaliai 59,5% 74,6% 79,1%

Atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą ir įvertinti pozicijos alternatyvas 50,0% 63,5% 65,7%

Nustatyti derybinį maksimumą ir minimumą 45,9% 61,9% 71,6%

Planuoti darbą ir poziciją parengti laiku 48,6% 54,0% 52,2%

Spręsti kompleksines, iš anksto nenumatytas problemas 52,7% 58,7% 76,1%


Galutinė ataskaita

82

Naudotis įvairiais pozicijos parengimui reikalingais duomenų šaltiniais, gebėjimas juos patikrinti

50,0% 63,5% 64,2%

Tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes teisine kalba 41,9% 68,3% 68,7%

Tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes anglų kalba 56,8% 77,8% 80,6%

Planuoti ir vesti posėdžius, apibendrinti jų rezultatus 41,9% 61,9% 83,6%

Parengti poziciją atitinkamai auditorijai reikalinga kalba ir formomis 45,9% 63,5% 76,1%

6 lentelė. Pozicijos rengimo kompetencijų pokytis pagal dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose patirtį


Intensyvesnis dalyvavimas ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ir

pirmininkavimo metu neabejotinai padarė teigiamą įtaką visoms pozicijos rengimo kompetencijoms (6

lentelė). Pavyzdžiui, atstovai, dalyvavę daugiau nei 10 posėdžių, lyginant su atstovais, kurie dalyvavo 5-

10 posėdžių, labiau pagilino kompetencijas nagrinėjamą klausimą įvertinant platesniame kontekste,

sprendžiant kompleksines problemas, įžvelgiant kitų institucijų / socialinių-ekonominių partnerių

interesus bei randant su jais kompromisą. Specialistai, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu dirbę

darbo grupių pirmininkais, jų pavaduotojais, ES koordinacinių padalinių vadovais, labiausiai sustiprino

gebėjimą planuoti ir vesti posėdžius, apibendrinti jų rezultatus. Taip pat labiau nei kiti tarnautojai

(dalyvaujantys rengiant pozicijas, atliekantys administracines funkcijas) atsakingiausias pareigas

pirmininkavimo metu užėmę darbuotojai sustiprino savo kompetenciją nustatyti derybinį maksimumą ir

minimumą, parinkti pozicijos kalbą ir formą atitinkamai auditorijai.

Dalyvavimas stažuotėse Lietuvos ir ES institucijose arba ekspertų susitikimuose / darbas ekspertu ES

institucijose pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai metu (nuo 2010 m.) taip pat padarė

teigiamą įtaką pozicijos rengimo kompetencijoms. Stažuotėse įgyta patirtis leidžia pažvelgti į

nagrinėjamą klausimą plačiau, identifikuoti susijusius interesus, ieškoti kompromiso; tuo tarpu

ekspertinė patirtis labiausiai pagilino gebėjimą rasti derybinį maksimumą (Lietuvos interesą, neveikiamą

kitų šalių interesų) ir minimumą (Lietuvos interesą, kurį privalu apginti).

Pozicijos rengimo kompetencijų pokytis pagal įvairias respondentų charakteristikas pateiktas ataskaitos

Error! Reference source not found. priede.

ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų pozicijos rengimo kompetencijas pagerino ir

dalyvavimas mokymuose pasirengimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu (Error! Reference

source not found. priedas). Lyginant dalyvavusių ir nedalyvavusių mokymuose pozicijos rengimo

kompetencijų pokytį, stebima, kad labiau pagerėjo dalyvavusių mokymuose specialistų gebėjimai.

Pozicijos rengimo kompetencijoms didžiausią teigiamą įtaką padarė mokymai apie ES teisinę ir


Galutinė ataskaita

83

institucinę sistemą, sprendimų priėmimą ES, ES teisės aktų poveikio vertinimą, bendradarbiavimą su EP,

taip pat krizių komunikacijos valdymo įgūdžių bei pirmininkavimo įgūdžių tobulinimo mokymai.

Siekiant palyginti šio tyrimo rezultatus su ESTEP (2007) atlikta studija iš visos respondentų imties buvo

atrinkti tie specialistai, kurie per pastaruosius dvejus metus dalyvavo daugiau nei penkiuose ES Tarybos

darbo grupių (ar komitetų) posėdžiuose (N=132). Lyginant šio tyrimo dalyvių ir ESTEP (2007) atsakymus

galima spręsti, kiek per šiuos septynerius metus pakito ir šiek tiek labiau patyrusių ES sprendimų

priėmimo sistemoje dirbančių specialistų kompetencijos. Kaip matyti Pav. 24 paveiksle, 2014 m. Lietuvos

valstybės institucijose dirbantys specialistai yra labiau kompetentingi beveik visais pozicijos rengimo

aspektais. Labiausiai pagerėjo gebėjimas nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste (ES ir

Lietuvos viešosios politikos bei interesų), nustatyti derybinį maksimumą (Lietuvos interesą, neveikiamą

kitų šalių interesų) ir minimumą (Lietuvos interesą, kurį privalu apginti) bei įžvelgti kitų institucijų,

socialinių-ekonominių partnerių interesus, atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą ir įvertinti pozicijos

alternatyvas. Taigi reikšmingas teigiamas pokytis stebimas tose srityse, kuriose 2007 m. buvo nustatytas

didžiausias poreikis tobulėti. Visgi būtina pastebėti, kad gebėjimas atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą,

nors ir sustiprėjo, vis dar išlieka viena silpniausių pozicijos rengimo kompetencijų, kurią gerai įvaldę

jaučiasi tik šiek tiek daugiau nei trečdalis net ir labiau patyrusių specialistų.

1-Atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą ir įvertinti pozicijos alternatyvas

2-Planuoti ir vesti posėdžius, apibendrinti jų rezultatus

3-Parengti poziciją atitinkamai auditorijai reikalinga kalba ir formomis

4-Tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes anglų kalba

5-Tinkamai užrašyti pozicijos formuluotes teisine kalba

6-Rasti kompromisą su institucijomis ir socialiniais-ekonominiais partneriais

7-Nustatyti derybinį maksimumą ir minimumą

8-Įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių partnerių interesus


Galutinė ataskaita

84

9-Nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste

10-Spręsti kompleksines, iš anksto nenumatytas problemas (matuota tik 2014 m.)

11-Naudotis įvairiais pozicijos parengimui reikalingais duomenų šaltiniais, gebėjimas juos patikrinti (matuota tik 2014 m.)

12-Suprantamai pristatyti Komisijos pasiūlymą vertikaliai ir horizontaliai

13-Planuoti darbą ir poziciją parengti laiku

Pav. 24. Pozicijos rengimo kompetencijų pokytis nuo 2007 m.


Pozicijos atstovavimo kompetencijos

Kompetencijų lygis. Remiantis respondentų nuomone apie pozicijos atstovavimo kompetencijas (Pav. 25

paveikslas), pirmiausia pastebima, kad valstybės tarnybos pozicijos atstovavimo kompetencijos yra

silpnesnės nei pozicijos rengimo kompetencijos. Tik šiek tiek daugiau nei pusė ES sprendimų priėmimo

sistemoje dirbančių specialistų yra įvaldę bent dalį sėkmingai atstovauti Lietuvos poziciją reikalingų

kompetencijų. Mažiausiai sunkumų kyla bendradarbiaujant su kolegomis iš skirtingų šalių, kuriant ir

palaikant kontaktų tinklą tarp kolegų ES valstybėse narėse; maždaug šeši iš dešimties specialistų jaučiasi

išmanantys ES teisinę ir institucinę sistemą, sprendimų priėmimo procesus. Labiausiai tobulėti dar

reikėtų (neskaitant rašymo ir pasisakymo prancūzų kalba, kurią įvaldę yra tik vienetai) kuriant Lietuvos

palaikymo koaliciją („prekiaujant“ balsais) (patirties ar mokymo stoką jaučia 84 spec. specialistų).

Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir pirmininkaujant ES Tarybai sustiprėjo pozicijos rengimo kompetencijos.

Labiausiai pagerėjo ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų gebėjimas nagrinėjamą klausimą

įvertinti platesniame kontekste, nustatyti derybinį maksimumą ir minimumą bei įžvelgti kitų institucijų,

socialinių-ekonominių partnerių interesus, atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą ir įvertinti pozicijos

alternatyvas. Taigi reikšmingas teigiamas pokytis stebimas tose srityse, kuriose prieš pradedant rengtis

pirmininkavimui buvo nustatytas didžiausias poreikis tobulėti.

Teigiamą įtaką kompetencijų pokyčiui turėjo tiek kompetencijų tobulinimo veiklos (mokymai, stažuotės,

ekspertų susitikimai ir pan.) rengiantis pirmininkauti ES Tarybai, tiek intensyvesnio dalyvavimo ES Tarybos

darbo grupėse (ypač pirmininkavimo posėdžiams) patirtis pirmininkavimo metu.

Visgi derybiniai gebėjimai (atlikti pasiūlymo poveikio įvertinimą, nustatyti derybinį maksimumą ir

minimumą), nors ir sustiprėjo, vis dar išlieka silpniausia pozicijos rengimo pusė. Šiuos gebėjimus gerai įvaldę

yra tik nedidelė dalis net ir labiau patyrusių specialistų.

Toliau stiprinti reikėtų ir labiau techninius įgūdžius (ypač mažiau patyrusiems specialistams): posėdžių

planavimo ir vedimo bei rezultatų apibendrinimo, pozicijos rengimo atitinkamai auditorijai reikalinga kalba

ir formomis (taip pat anglų ar teisine kalba).


Galutinė ataskaita

85

Maždaug dviem trečdaliams specialistų iškyla sunkumų tiek formuluojant Lietuvos pasiūlymą tinkama

teisine kalba, tiek pasisakant posėdžio metu (taip pat ir anglų kalba).

Pav. 25. Pozicijos atstovavimo kompetencijų lygis šiuo metu ir jų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES

Tarybai ir pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui)


Pozicijos atstovavimo kompetencijų lygis tiesiogiai susijęs tiek su pozicijų rengimo, tiek ir su dalyvavimo

ES Tarybos posėdžiuose patirtimi: didesnę pozicijų rengimo ir dalyvavimo posėdžiuose patirtį turintys

specialistai yra labiau išvystę atstovavimo kompetencijas. Geriausiai Lietuvos pozicijos atstovavimo

kompetencijas yra įvaldę buvę ES Tarybos darbo grupių pirmininkai, jų pavaduotojai, ES koordinacinių


Galutinė ataskaita

86

padalinių vadovai; tarnautojai, ir prieš Pirmininkavimą didžiąją darbo laiko dalį skyrę ES reikalams.

Lyginant ilgesnę ir trumpesnę darbo patirtį turinčius specialistus, stebima, kad didesnė patirtis valstybės

tarnyboje apskritai labiausiai atsiskleidžia kuriant kontaktų tinklą ir bendradarbiaujant su kolegomis ES

valstybėse narėse, patirtis ES reikalų koordinavimo srityje – ES teisinės ir institucinės sistemos,

sprendimų priėmimo procesų išmanyme; tuo tarpu nepatyrę specialistai labiau įvaldę anglų kalbos

įgūdžius (kas neabejotinai atspindi ir bendras Lietuvos darbo rinkos tendencijas).

Užsienio reikalų tarybos darbo grupėse dirbantys specialistai turi gilesnę kompetenciją (vidutiniškai 70

proc. įvaldę) nei jų kolegos iš kitų darbo grupių (vidutiniškai nuo 27 iki 52 proc.), ypač išsiskiria jų

gebėjimai išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją EK / kolegoms valstybėse narėse, sukurti ir palaikyti

kontaktų tinklą, bendradarbiauti su kolegomis ES valstybėse narėse (įvaldę 91 proc.). Prasčiausiai savo

pozicijos rengimo gebėjimus vertina su darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų bei aplinkos

klausimais dirbantys Lietuvos atstovai.

Pozicijos atstovavimo kompetencijų vertinimas pagal įvairias respondentų charakteristikas pateiktas



Tarybai, subjektyviu pačių tarnautojų vertinimu, sustiprėjo visos pozicijos rengimo kompetencijos

(išskyrus prancūzų kalbos įgūdžius), ypač išaugo ES teisinės sistemos ir sprendimų priėmimo procesų

išmanymas (Pav. 25 paveikslas). Visgi daugiau nei pusės tyrimo dalyvių nuomone, gebėjimas sukurti

Lietuvos pozicijos palaikymo koaliciją („prekiauti“ balsais) nepasikeitė.

Pozicijos atstovavimo kompetencijas pagilino, pirmiausia, intensyvi dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių

/ komitetų posėdžiuose patirtis (7 lentelė) bei ypatingas kai kurių asmenų vaidmuo (8 lentelė).

Pirmininkavimo metu darbo grupių pirmininko, jo pavaduotojo, ES koordinacinių padalinių vadovų

pareigas ėję tarnautojai labiausiai išlavino gebėjimą užmegzti ir palaikyti gerus santykius su

pirmininkaujančios valstybės atstovu, tinkamai pasisakyti posėdžio metu (tiek turinio, tiek procedūros

požiūriu, t. y. išmanyti ES Tarybos darbo grupių reglamentą), greitai reaguoti į situaciją, pasikeitimus

(pvz., į kompromisinius pasiūlymus) ES Tarybos darbo grupės posėdžio metu. Pirmininkaujant darbo

grupėms įgyta patirtis leido pagilinti ir derybinius gebėjimus – kuriant Lietuvos pozicijos palaikymo

koaliciją, t. y. kompetenciją, kuri iki šiol tarp ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių tarnautojų

buvo silpniausiai išreikšta. Verta pastebėti, kad ši kompetencija yra sunkiausiai įgyjama, reikalauja itin

ilgos patirties: sudalyvavus penkiuose ir daugiau posėdžių (iki 10), reikšmingai sustiprėja gebėjimai

suformuluoti Lietuvos pasiūlymą tinkama teisine kalba (ir anglų kalba), išaiškinti ir pagrįsti jį (anglų

kalba), bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, tuo tarpu tik įgijus šią patirtį (maždaug nuo 10

sudalyvautų posėdžių) prasiplečia kitas Lietuvos atstovų kompetencijų lygis, kada pradedama kurti savo

pozicijos palaikymo koalicijas ir „prekiauti“ balsais.


Galutinė ataskaita

87



pirmininkavimo metu


iki 4 posėdžių (N=74)

5-10 posėdžių (N=63)

<10 posėdžių (N=67)

Išmanyti ES teisinę ir institucinę sistemą, sprendimų priėmimo procesus 81,1% 81,0% 97,0%

Išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją Europos Komisijai / kolegoms valstybėse narėse 56,8% 76,2% 89,6%

Suformuluoti Lietuvos pasiūlymą tinkama teisine kalba 51,4% 73,0% 83,6%

Sukurti ir palaikyti kontaktų tinklą tarp kolegų ES valstybėse narėse 52,7% 66,7% 79,1%

Sukurti Lietuvos pozicijos palaikymo koaliciją / „prekiauti“ balsais 33,8% 33,3% 68,7%

Užmegzti ir palaikyti gerus santykius su pirmininkaujančios valstybės atstovu 41,9% 58,7% 77,6%

Tinkamai pasisakyti posėdžio metu (tiek turinio, tiek procedūros požiūriu – ES Tarybos darbo grupių reglamento išmanymas)

51,4% 63,5% 88,1%

Greitai reaguoti į situaciją, pasikeitimus (pvz. į kompromisinius pasiūlymus) ES Tarybos darbo grupės posėdžio metu

45,9% 60,3% 76,1%

Bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, išmanyti tarpkultūrinius skirtumus 60,8% 77,8% 85,1%

Rašyti anglų kalba 56,8% 74,6% 80,6%

Rašyti prancūzų kalba 14,9% 15,9% 19,4%

Kalbėti, viešai pasisakyti anglų kalba 55,4% 71,4% 85,1%

Kalbėti, viešai pasisakyti prancūzų kalba 13,5% 12,7% 17,9%

7 lentelė. Pozicijos atstovavimo kompetencijų pokytis pagal dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose

patirtį


Pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai metu vykę mokymai labai padėjo pakelti ES sprendimų

priėmimo sistemoje dirbančių specialistų kompetencijas (Error! Reference source not found. priedas).

Lyginant tai, kaip pakito mokymuose dalyvavusių ir nedalyvavusių specialistų atstovavimo


Galutinė ataskaita

88

kompetencijos, matyti, kad daugelis mokymų turėjo teigiamą poveikį besimokiusių specialistų

gebėjimams.

Pozicijos atstovavimo kompetencijų pokytis pagal įvairias respondentų charakteristikas pateiktas


Darbo pobūdis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu


Darbo grupės pirmininkas, jo pavaduotojas, ES koordinacinio padalinio vadovas (N=70)

Valstybės tarnautojas, dalyvaujantis rengiant LR pozicijas, atstovaujantis Lietuvą ES institucijose, ekspertas (N=86)

Valstybės tarnautojas, institucijose atliekantis administracinio koordinacinio pobūdžio funkcijas (N=39)

Išmanyti ES teisinę ir institucinę sistemą, sprendimų priėmimo procesus 94,3% 88,4% 66,7%

Išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją Europos Komisijai / kolegoms valstybėse narėse

87,1% 73,3% 51,3%

Suformuluoti Lietuvos pasiūlymą tinkama teisine kalba 80,0% 70,9% 43,6%

Sukurti ir palaikyti kontaktų tinklą tarp kolegų ES valstybėse narėse 77,1% 64,0% 51,3%

Sukurti Lietuvos pozicijos palaikymo koaliciją / „prekiauti“ balsais 62,9% 43,0% 23,1%

Užmegzti ir palaikyti gerus santykius su pirmininkaujančios valstybės atstovu 78,6% 50,0% 48,7%

Tinkamai pasisakyti posėdžio metu (tiek turinio, tiek procedūros požiūriu – ES Tarybos darbo grupių reglamento išmanymas)

91,4% 58,1% 43,6%

Greitai reaguoti į situaciją, pasikeitimus (pvz. į kompromisinius pasiūlymus) ES Tarybos darbo grupės posėdžio metu

77,1% 55,8% 41,0%

Bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, išmanyti tarpkultūrinius skirtumus

81,4% 74,4% 61,5%

Rašyti anglų kalba 81,4% 73,3% 41,0%

Rašyti prancūzų kalba 21,4% 17,4% 10,3%

Kalbėti, viešai pasisakyti anglų kalba 85,7% 70,9% 38,5%

Kalbėti, viešai pasisakyti prancūzų kalba 18,6% 15,1% 10,3%

8 lentelė. Atstovavimo kompetencijų pokytis pagal darbo pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu



Galutinė ataskaita

89

Lyginant šio tyrimo dalyvių ir ESTEP (2007) atsakymus galima spręsti, kad labiau patyrusių ES sprendimų

priėmimo sistemoje dirbančių specialistų kompetencijos šiek tiek sustiprėjo ir pozicijos atstovavimo

srityje, nors ir reikšmingai mažesne apimtimi nei pozicijos rengimo srityje (vidutinis pozicijos rengimo

kompetencijų pokytis 2007–2014 m. yra 15 proc. punktų, tuo tarpu pozicijos atstovavimo kompetencijų

– tik 5 proc. punktų). Kaip matyti Pav. 26 paveiksle, šiandien Lietuvos valstybės institucijose dirbantys

specialistai labiau išmano ES teisinę ir institucinę sistemą, sprendimų priėmimo procesus, geriau gali

išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją EK / kolegoms valstybėse narėse. Sustiprintos ir socialinių tinklų

formavimo kompetencijos – Lietuvos atstovai labiau išmano tarpkultūrinius skirtumus, geba

bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, palaikyti gerus santykius su pirmininkaujančios šalies

atstovu. Visgi derybinius gebėjimus (Lietuvos pozicijos palaikymo koalicijos kūrimas, „prekiavimas“

balsais) vertėtų toliau tobulinti, kadangi šios kompetencijos nepasikeitė ir toliau išlieka gana silpnos ir

kelia sunkumų 4 iš 5 net ir didesnę ES Tarybos darbo grupių posėdžių patirtį turinčių Lietuvos atstovų.

1-Rašyti prancūzų kalba

2-Kalbėti, viešai pasisakyti prancūzų kalba

3-Sukurti Lietuvos pozicijos palaikymo koaliciją / „prekiauti“ balsais

4-Suformuluoti Lietuvos pasiūlymą tinkama teisine kalba

5-Tinkamai pasisakyti posėdžio metu (tiek turinio, tiek procedūros požiūriu – ES Tarybos darbo grupių reglamento išmanymas)

6-Kalbėti, viešai pasisakyti anglų kalba

7-Greitai reaguoti į situaciją, pasikeitimus (pvz. į kompromisinius pasiūlymus) ES Tarybos darbo grupės posėdžio metu

8-Rašyti anglų kalba

9-Išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją Europos Komisijai / kolegoms valstybėse narėse

10-Užmegzti ir palaikyti gerus santykius su pirmininkaujančios valstybės atstovu

11-Sukurti ir palaikyti kontaktų tinklą tarp kolegų ES valstybėse narėse

12-Išmanyti ES teisinę ir institucinę sistemą, sprendimų priėmimo procesus

13-Bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, išmanyti tarpkultūrinius skirtumus

Pav. 26. Pozicijos atstovavimo kompetencijų pokytis nuo 2007 m.



Galutinė ataskaita

90

Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijos

Kompetencijų lygis. Atsiskaitydami Lietuvoje už pozicijos atstovavimą daugiau nei trys ketvirtadaliai

Lietuvos atstovų geba laiku parašyti ataskaitą ir išplatinti ją nustatytiems adresatams ir daugiau nei pusė

– suformuluoti pasiūlymus dėl tolimesnės Lietuvos derybinės laikysenos. Visgi tinkamai pristatyti

atstovavimo rezultatus visuomenei (pvz., parengti pranešimą spaudai, pristatyti derybų rezultatus

televizijos arba radijo interviu metu) geba tik šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos atstovų (Pav. 27

paveikslas). Lyginant 2014 ir 2007 m. tyrimų rezultatus, atsiskaitymo kompetencijų pokyčių

nepastebima.

Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir pirmininkaujant ES Tarybai išaugo ES teisinės sistemos ir sprendimų

priėmimo procesų išmanymas, gebėjimas išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją EK / kolegoms valstybėse

narėse. Reikšmingai sustiprintos ir socialinių tinklų formavimo kompetencijos – Lietuvos atstovai labiau

išmano tarpkultūrinius skirtumus, geba bendradarbiauti su kolegomis iš skirtingų šalių, palaikyti gerus

santykius su pirmininkaujančios šalies atstovu.

Teigiamą poveikį atstovavimo kompetencijų augimui turėjo ne tik ilgametė patirtis dirbant su ES reikalais

(lyginant su 2007 m.), bet ir intensyvesnio dalyvavimo ES Tarybos darbo grupėse (ypač pirmininkavimo

posėdžiams) patirtis pirmininkavimo metu, taip pat – pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui vykę mokymai,

stažuotės, ekspertų susitikimai ir pan.

Kaip ir rengiant, taip ir atstovaujant poziciją, derybiniai gebėjimai (Lietuvos pozicijos palaikymo koalicijos

kūrimas, „prekiavimas“ balsais), net ir didžiausią patirtį ES sprendimų priėmimo sistemoje turinčių

specialistų, yra silpnai išvysti (ypač dideli skirtumai stebimi tarp skirtingų ES Tarybos darbo grupių).

Daugeliui specialistų (ypač turinčių mažesnę atstovavimo patirtį, taip pat – aplinkos, žemės ūkio srityse

dirbančių) iškyla sunkumų tiek formuluojant Lietuvos pasiūlymą tinkama teisine kalba, tiek pasisakant

posėdžio metu (t. y. trūksta tiek viešojo kalbėjimo, tik anglų kalbos įgūdžių).


Galutinė ataskaita

91

Pav. 27. Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijų lygis šiuo metu ir jų pokytis per laikotarpį Lietuvai

rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui)


Atsiskaitymo gebėjimai (ypač rašant ataskaitą bei formuluojant pasiūlymus dėl tolimesnės derybinės

laikysenos) nuosekliai auga su pozicijos rengimo bei dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose

patirtimi. Visgi tinkamai pristatyti atstovavimo rezultatus visuomenei geba tik mažiau nei pusė net ir

daugiau nei 10 darbo grupių posėdžių dalyvavusių ir pirmininkavimo darbo grupei ar vadovavimo ES

koordinaciniam padaliniui patirties turinčių Lietuvos valstybės tarnautojų, dirbančių daugiau nei 10 metų

valstybės tarnyboje ar ES reikalų koordinavimo srityje.

Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijų vertinimas pagal įvairias respondentų

charakteristikas pateiktas ataskaitos Error! Reference source not found. priede.


Tarybai, subjektyviu pačių tarnautojų vertinimu, išaugo ir atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą

kompetencijos (Pav. 27 paveikslas), labiausiai – gebėjimas suformuluoti pasiūlymus dėl tolimesnės

Lietuvos derybinės laikysenos (ypač – tarp labiausiai patyrusių Lietuvos atstovų, kaip aprodyta Pav. 28

paveiksle).


Galutinė ataskaita

92

Pav. 28. Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijų pokytis pagal ES Tarybos darbo grupių posėdžių,

kuriuose teko dalyvauti per paskutinius dvejus metus, skaičių (pateikiamas specialistų, kurių kompetencijos pagerėjo per

laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu, procentas)


ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą

kompetencijas pagerino ir dalyvavimas mokymuose pasirengimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

metu (Error! Reference source not found. priedas). Lyginant dalyvavusių ir nedalyvavusių mokymuose

pozicijos rengimo kompetencijų pokytį, stebima, kad labiau pagerėjo dalyvavusių mokymuose specialistų

gebėjimai. Kaip matyti iš atsakymų pasiskirstymo pagal dalyvavimą mokymuose, gebėjimas suformuluoti

pasiūlymus dėl tolimesnės Lietuvos derybinės laikysenos labiau pagerėjo po mokymų apie sprendimų

priėmimą ES, ES teisinę ir institucinę sistemą, Lietuvos Europos politikos formavimą ir Lietuvos

prioritetus, ES teisės aktų poveikio vertinimą. Tuo tarpu gebėjimas tinkamai pristatyti atstovavimo

rezultatus visuomenei patobulėjo mokantis krizių komunikacijos, pirmininkavimo įgūdžių.

Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijų pokytis pagal įvairias respondentų

charakteristikas pateiktas ataskaitos Error! Reference source not found. priede.


kompetencijos sustiprėjo nežymiai. Nors dauguma Lietuvos atstovų po pirmininkavimo geba laiku parašyti

ataskaitą ir išplatinti ją nustatytiems adresatams, tačiau tik apie pusei jų nekyla sunkumų formuluojant

pasiūlymus dėl tolimesnės Lietuvos derybinės laikysenos. Lietuvos atstovai ES dar silpniau yra pasirengę

tinkamai pristatyti atstovavimo rezultatus visuomenei (pvz., parengti pranešimą spaudai, pristatyti derybų

rezultatus televizijos arba radijo interviu metu).


Galutinė ataskaita

93

3.2.1.3. Pirmininkavimo poveikis dalyvavimo ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų

susitikimuose intensyvumui

Siekiant suprasti Pirmininkavimo pokytį dalyvavimo ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų

susitikimuose intensyvumui, pirmiausia svarbu įvertinti pačių Lietuvos atstovų nuostatas bei žinias apie

Lietuvos siekius ES bei savo vaidmenį atstovaujant Lietuvos interesams, kurios, tikėtina, lems Lietuvos

interesų atstovavimo intensyvumą ateityje. Daugumos ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

specialistų nuomone, per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu

pagerėjo jų supratimas apie Lietuvos siekius ir prioritetus ES (89 proc.), jie labiau pasitiki savimi

atstovaudami Lietuvos interesams (69 proc.). Įgūdžius įtaigiai kalbėti prieš auditoriją patobulino daugiau

nei pusė tarnautojų (Pav. 29 paveikslas). Labiausiai šiuos įgūdžius bei pasitikėjimą savimi atstovaujant

sustiprino buvę darbo grupių pirmininkai, jų pavaduotojai, ilgesnę darbo grupių posėdžių patirtį turintys

ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbantys specialistai. Teigiamą įtaką šioms kompetencijoms padarė ir

pasirengimo Pirmininkavimo metu vykę mokymai, stažuotės, ekspertų susitikimai (Error! Reference

source not found. priedas).

Analizuojant pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai metu vykusių mokymų įtaką Lietuvos

atstovų asmeninėms kompetencijoms stebimi reikšmingi teigiami mokymų dalyvių gebėjimų pokyčiai

lyginant su specialistais, nedalyvavusiais mokymuose (Error! Reference source not found. priedas).

Supratimui apie Lietuvos siekius ir prioritetus Europos Sąjungoje didžiausią naudą davė mokymai apie

sprendimų priėmimą ES bei Lietuvos Europos politikos formavimą. Įgūdžius įtaigiai kalbėti prieš

auditoriją labiausiai tobulino krizių komunikacijos mokymai.

Pav. 29. Asmeninių kompetencijų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu

(lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui)


Galutinė ataskaita

94


Siekiant įvertinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikį tolesniam Lietuvos interesų atstovavimui ES

institucijų ir agentūrų darbo struktūrų susitikimuose, tyrimo dalyvių buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai

jie pasisako žodžiu ES Tarybos darbo grupės posėdžių metu ar teikia pasiūlymą raštu darbo grupėje

svarstomu klausimu. Apklausos rezultatai rodo, kad dalyvaudami darbo grupėse po pirmininkavimo

daugiau nei pusėje dalyvautų posėdžių apie pusė Lietuvos atstovų yra pasisakę žodžiu ir daugiau nei

trečdalis – teikę pasiūlymą raštu (Pav. 30 paveikslas). Lyginant su ESTEP (2007) tyrimo rezultatais, galima

teigti, kad atstovavimo intensyvumas yra išaugęs: prieš septynerius metus du trečdaliai (64 proc.)

atstovų nebuvo pasisakę ar pasisakė iki trečdalio dalyvautų posėdžių (2014 m. 40 proc.) ir absoliuti

dauguma (94 proc.) nebuvo teikę pasiūlymo raštu ar teikė iki trečdalio dalyvautų posėdžių (2014 m. 50

proc.).

Pav. 30. Posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą raštu per 6 mėn. po Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai, dalis


Lietuvos atstovai, pirmininkavimo metu dirbę darbo grupių pirmininkais ar jų pavaduotojais, ir

pasibaigus pirmininkavimui dažniau pasisako ES Tarybos darbo grupių posėdžių metu (9 lentelė).


Galutinė ataskaita

95

Darbo pobūdis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu

Keliuose posėdžiuose esate pasisakęs žodžiu ES Tarybos darbo grupės posėdžių metu / teikęs pasiūlymą raštu (per paskutinius pusę metų po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai) (% dalyvautų posėdžių)

Darbo grupės pirmininkas, jo pavaduotojas,

ES koordinacinio

padalinio vadovas

Valstybės tarnautojas, dalyvaujantis rengiant LR

pozicijas, atstovaujantis

Lietuvą ES institucijose,

ekspertas

Valstybės tarnautojas, institucijose atliekantis

administracinio koordinacinio

pobūdžio funkcijas

N=50 N=32 N=7

pasisakė žodžiu 57% 52% 14%

teikė pasiūlymą raštu 32% 55% 57%

9 lentelė. Posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą raštu, dalis pagal darbo

pobūdį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu


Stebima tendencija, kad augant dalyvavimo ES Tarybos darbo grupės ar komiteto posėdžiuose patirčiai

(tiek bendrai, tiek dabartinėje darbo grupėje), Lietuvos atstovai posėdžių metu pasisako dažniau, nes

sustiprėja gebėjimas tinkamai pasisakyti posėdžių metu (tiek turinio, tiek procedūros požiūriu, t. y.

pagilinamas ES Tarybos darbo grupių reglamento išmanymas) (Pav. 31 paveikslas). Rezultatų

pasiskirstymas pagal kitas atstovų charakteristikas pateiktas Error! Reference source not found. priede.

Pav. 31. Posėdžių, kuriuose dalyvaudami Lietuvos atstovai pasisakė žodžiu ar pateikė pasiūlymą raštu per 6 mėn. po Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai, dalis pagal gebėjimą tinkamai pasisakyti posėdžio metu



Galutinė ataskaita

96

Visgi šiuos tyrimo rezultatus reikia vertinti atsargiai, nes per pusę metų po pirmininkavimo dalyvavimas

ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų susitikimuose buvo smarkiai sumažėjęs (Pav. 31 paveikslas), t.

y. į posėdžius vyko mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių atstovų (N=91), tad apie tiesioginį

pirmininkavimo poveikį dalyvavimo ES institucijų ir agentūrų darbo struktūrų susitikimuose

intensyvumui spręsti yra anksti.

Siekiant netiesiogiai įvertinti pirmininkavimo poveikį atstovavimo intensyvumui, visų turimo dalyvių

buvo prašoma įvertinti, kaip, jų nuomone, pasikeitė Lietuvos atstovų ES vaidmuo po Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai (Pav. 32 paveikslas). Kadangi per pusę metų po pirmininkavimo dalyvavimas

darbo grupių posėdžiuose buvo pasyvesnis, daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių negalėjo įvertinti

Lietuvos atstovų elgsenos pokyčių. Apie pusė ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių tarnautojų

mano, kad pirmininkavimas padarė teigiamą įtaką Lietuvos atstovų elgsenai – labiausiai

bendradarbiaujant su kolegomis tiek kitose ES valstybėse narėse, tiek EK.

Pav. 32. ES sprendimo priėmimo sistemoje dirbančių specialistų Lietuvos valstybės institucijose nuomonė apie Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai įtaką Lietuvos atstovų vaidmeniui ir atstovavimo rezultatams pasibaigus pirmininkavimui


Lietuvos atstovai, ir po pirmininkavimo bent kartą dalyvę ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose (t. y.

galintys objektyviau įvertinti Lietuvos atstovų vaidmenį nei dar nedalyvavę posėdžiuose), palankiau

vertina pirmininkavimo poveikį tolesniam Lietuvos interesų atstovavimui: jų teigimu, Lietuvos atstovai

dažniau nei prieš pirmininkavimą pasisako posėdžių metu ir konsultuojasi su kolegomis EK, glaudžiau


Galutinė ataskaita

97

bendradarbiauja su kitų ES valstybių narių atstovais (10 lentelė). Nuomonės pasiskirstymas pagal ES

Tarybos darbo grupes pateiktas Error! Reference source not found. priede.

Dalyvavimas ES Tarybos darbo grupės ar komiteto posėdžiuose per paskutinius pusę metų po

pirmininkavimo (2014 01 01-2014 06 30)

% dažniau nei prieš pirmininkavimą Nedalyvavo (N=113) Dalyvavo (N=91)

Lietuvos atstovai pasisako ES Tarybos darbo grupės/komiteto posėdžių metu

42% 63%

Lietuvos atstovai teikia pasiūlymą raštu ES Tarybos darbo grupėje/ komitete svarstomu klausimu

36% 47%

Lietuvos atstovai glaudžiai bendradarbiauja su kitų ES valstybių narių atstovais

47% 70%

Lietuvos atstovai konsultuojasi su kolegomis Europos Komisijoje 46% 65%

Lietuvos atstovai pasiekia daugiau nei minimalių derybinių tikslų 36% 47%

10 lentelė. Po pirmininkavimo ES Tarybos posėdžiuose dalyvavusių ir nedalyvavusių Lietuvos atstovų nuomonė apie Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai poveikį Lietuvos atstovų vaidmeniui ir atstovavimo rezultatams


3.2.1.4. Pirmininkavimo poveikis bendradarbiavimui tarp Lietuvos valstybės

institucijų

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai turės teigiamą poveikį Lietuvos interesų atstovavimui ateityje.

Pirmiausia, per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir pirmininkavimo metu pagerėjo ES

sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų supratimas apie Lietuvos siekius ir prioritetus ES, jie

labiau pasitiki savimi atstovaudami Lietuvos interesams, gali įtaigiai kalbėti prieš auditoriją (ypač buvę

darbo grupių pirmininkai, jų pavaduotojai).

Antra, sustiprėję pasisakymo įgūdžiai, išaugęs ES Tarybos darbo grupių reglamento išmanymas lemia didesnį

dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių posėdžiuose intensyvumą: lyginant su laikotarpiu prieš pradedant

rengtis pirmininkavimui Lietuvos atstovai reikšmingai dažniau pasisako žodžiu ar teikia pasiūlymą raštu.

Po pirmininkavimo posėdžiuose dalyvavę specialistai pastebi teigiamus Lietuvos atstovų vaidmens pokyčius:

jie dažniau nei prieš pirmininkavimą pasisako posėdžių metu ir konsultuojasi su kolegomis EK, glaudžiau

bendradarbiauja su kitų ES valstybių narių atstovais.


Galutinė ataskaita

98

Siekiant nustatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikį tarpinstituciniam bendradarbiavimui buvo

išanalizuotas bendradarbiavimo pobūdis ir intensyvumas tarp Lietuvos valstybės institucijų pasirengimo

pirmininkauti ir pirmininkavimo metu bei per laikotarpį pirmininkavimui pasibaigus. Beveik visi (98 proc.)

tyrimo dalyviai tvirtino, kad jų padalinys apskritai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos valstybės

institucijomis. Per pusę metų po pirmininkavimo daugiau nei dviejų trečdalių tyrimo dalyvių padaliniai

bent kartą bendravo su kita institucija (informavo kitą instituciją apie sprendimus, klausė kolegų kitose

institucijose nuomonės telefonu, raštu, rengė neformalius susitikimus su kitų institucijų atstovais)

(pavyzdys – Pav. 33Pav. 33 paveiksle, pasiskirstymas pagal ES Tarybos darbo grupes pateiktas Error!

Reference source not found. priede).

Pav. 33. Bendradarbiavimas su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis pasibaigus pirmininkavimui (6 mėn. po

pirmininkavimo)


Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos valstybės institucijose ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

specialistų mano, kad per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai bei pirmininkavimo

metu, jie labiau išmoko palaikyti kontaktų tinklą kitose Lietuvos valstybės institucijose bei ieškoti

tarpinstitucinių kompromisų (Pav. 34 paveikslas).


Galutinė ataskaita

99

Pav. 34. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir

pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui)


Tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijų pokytis teigiamai susijęs su įgyta patirtimi dalyvaujant

ES Tarybos darbo grupės ar komiteto posėdžiuose per metus iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

pradžios ir pirmininkavimo metu (11 lentelė). Pasiskirstymas pagal kitas charakteristikas pateikiamas




pirmininkavimo metu


iki 4 posėdž

ių (N=74)

5-10 posėdž

ių (N=63)

<10 posėdž

ių (N=67)

Užmegzti ir palaikyti kontaktų tinklą kitose Lietuvos institucijose 60,8% 76,2% 76,1%

Derinti interesus ir ieškoti kompromisų su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis 56,8% 73,0% 76,1%

11 lentelė. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijų pokytis pagal dalyvavimo ES Tarybos darbo grupės ar komiteto

posėdžiuose patirtį


Lyginant dalyvavusių ir nedalyvavusių mokymuose bendradarbiavimo kompetencijų pokytį, stebima, kad

labiau pagerėjo dalyvavusių mokymuose specialistų gebėjimai bendradarbiauti su kitomis Lietuvos


Galutinė ataskaita

100

valstybės institucijomis. Kaip matyti iš atsakymų pasiskirstymo pagal dalyvavimą mokymuose (Error!

Reference source not found. priedas), gebėjimas užmegzti ir palaikyti kontaktų tinklą kitose Lietuvos

valstybės institucijose bei ieškoti kompromisų labiau pagerėjo po seminarų apie sprendimų priėmimą ES,

ES teisinę ir institucinę sistemą, sektorinę politiką, Lietuvos Europos politikos formavimą ir Lietuvos

prioritetus.

Pirmininkavimo laikotarpiu labiausiai buvo išaugęs bendradarbiavimas su Lietuvos nuolatine atstovybe

ES bei LR užsienio reikalų ministerija, apie pusė institucijų intensyviau bendradarbiavo ir su kitomis LR

ministerijomis bei joms pavaldžiomis įstaigomis / jų padaliniais (Pav. 35 paveikslas). Bendradarbiavimas

su LR Seimu ar LR Vyriausybe nepasikeitė arba, nors ir buvo intensyvesnis pirmininkavimo laikotarpiu,

jam pasibaigus, vėl sumažėjo. Bendradarbiavimo pokytis pagal ES Tarybos darbo grupes pateikiamas


Pav. 35. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų nuomonė apie tai, kaip pasikeitė tarpinstitucinis

bendradarbiavimas po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, lyginant su laikotarpiu prieš pirmininkavimą



Galutinė ataskaita

101

Visgi stebint institucijas, kurioms pirmininkavimo metu teko glaudžiau bendradarbiauti su kitomis

valstybės institucijomis, matyti, kad jose tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir po pirmininkavimo yra

intensyvesnis: jos dažniau klausia kitos institucijos nuomonės ar su kitos institucijos atstovais aptaria

svarstomus klausimus neformaliuose susitikimuose (Error! Reference source not found. priedas).

Intensyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą didžiąja dalimi lemia pirmininkavimo metu užsimezgę ar

sutvirtėję ryšiai tarp skirtingose institucijose dirbančių kolegų (Pav. 36 paveikslas). Svarus

tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksnys yra ir nauja pirmininkavimo metu įdiegta bendradarbiavimo

praktika (pvz., skirtas laiko tarpas tam tikro klausimo suderinimui). Naujų struktūrinių padalinių,

formaliai atsakingų už bendradarbiavimo užtikrinimą, sukūrimas tarpinstituciniam bendradarbiavimui po

pirmininkavimo reikšmingos įtakos neturėjo.

Pav. 36. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų nuomonė apie tai, kas lemia po pirmininkavimo išlikusį

intensyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą


Tyrimo dalyvių buvo prašoma pateikti savo pasiūlymus, kas, jų nuomone, paskatintų intensyvesnį jų

padalinio bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis. Savo nuomonę pateikė 81 proc.

tyrimo dalyvių (N=166) (Pav. 37 paveikslas). Pusės jų nuomone, bendradarbiavimas su kitomis

institucijomis yra pakankamas šiuo metu aktualiems klausimams spręsti, didėtų, jei būtų

bendradarbiavimo poreikis (šiuo metu poreikio nėra) ar atsirastų bendros veiklos, projektai, tikslai (pvz.,

kaip neseniai įvykęs pirmininkavimas ES Tarybai). Taigi, pusė ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

Lietuvos valstybės institucijų nemato būtinybės tarpinstitucinį bendradarbiavimą skatinti.


Galutinė ataskaita

102

Kitų specialistų nuomone, tarpinstitucinį bendradarbiavimą paskatintų teigiamas požiūris į

bendradarbiavimą (taip pat ir tarp institucijų vadovų), glaudesni asmeniniai ryšiai tarp kolegų skirtingose

institucijose (13 proc.), kuriuos sustiprinti galėtų bendri mokymai (taip pat ir vidinės komunikacijos

klausimais) ar dažnesni susitikimai darbiniams klausimams svarstyti (10 proc.). Tarpinstitucinį

bendradarbiavimą paskatintų ir didesnis informuotumas tiek apie skirtingų institucijų kompetencijas,

funkcijas, jose dirbančius specialistus, tiek ir savalaikis dalijimasis aktualia informacija (10 proc.). Dalis

specialistų įvardijo ir platesnio požiūrio bei gilesnio supratimo apie Lietuvos siekius svarbą glaudžiam

bendradarbiavimui tarp institucijų: „visuotinas bendrų valstybinių interesų žinomumas tarp institucijų

padėtų geriau suprasti problematiką ir paskatintų kompleksinių sprendimų paiešką ir neformalų

bendravimą bei bendradarbiavimą“ (tyrimo dalyvio pastaba).

Pav. 37. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų pasiūlyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo būdai



Galutinė ataskaita

103

3.2.1.5. Pirmininkavimo poveikis Lietuvos institucijų bendradarbiavimui su

nevyriausybinėmis organizacijomis ir asocijuotomis struktūromis

Siekiant nustatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai poveikį Lietuvos institucijų bendradarbiavimui su

nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau – NVO) ir asocijuotomis struktūromis (toliau – AS), tyrimo

metu buvo nagrinėjamas ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų atstovaujamų

institucijų bendradarbiavimo su NVO ir AS pobūdis ir intensyvumas pirmininkavimo metu bei per

laikotarpį pirmininkavimui pasibaigus. Didžiajai daliai (73 proc.) ES sprendimų priėmimo sistemoje

dirbančių specialistų Lietuvos valstybės institucijose bendradarbiavimo su NVO ir AS intensyvumas

pirmininkavimo metu nepasikeitė, tik ketvirtadalis su šiais veikėjais pirmininkavimo metu

bendradarbiavo intensyviau, o trečdaliui iš jų (9 proc. visų institucijų) suintensyvėjusį bendradarbiavimą

pavyko išlaikyti ir po pirmininkavimo (Pav. 38 paveikslas). Nors reikšmingų skirtumų tarp ES Tarybos

darbo grupių ar darbo trukmės jose nėra, visgi stebima tendencija, kad pirmininkavimo metu intensyviau

su NVO ir AS bendravo su užsienio reikalais, konkurencingumo bei švietimo, jaunimo kultūros ir sporto

klausimais dirbantys specialistai (Error! Reference source not found. priedas).

Dėl pirmininkavimo išaugęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas sąlygojo ES sprendimų priėmimo sistemoje

dirbančių specialistų gebėjimų palaikyti kontaktų tinklą kitose Lietuvos valstybės institucijose bei ieškoti

tarpinstitucinių kompromisų padidėjimą. Institucijos, kurioms pirmininkavimo metu teko glaudžiau

bendradarbiauti, ir pasibaigus pirmininkavimui išlaikė intensyvų bendradarbiavimo pobūdį. Intensyvesnį

tarpinstitucinį bendradarbiavimą labiausiai lemia pirmininkavimo metu užsimezgę ar sutvirtėję ryšiai tarp

skirtingose institucijose dirbančių kolegų bei nauja pirmininkavimo metu įdiegta bendradarbiavimo

praktika.

Dabartinis bendradarbiavimas su kitomis institucijomis įvertintas kaip pakankamas šiuo metu aktualiems

klausimams spręsti, todėl nebuvo identifikuota būtinybė skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Siekiant

intensyvesnio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ateityje pravartu būtų stiprinti platesnį, iš

institucinių rėmų išeinantį požiūrį į bendradarbiavimą, gilinti visų institucijų atstovų supratimą apie Lietuvos

nacionalinius interesus, plėsti informuotumą apie skirtingų institucijų kompetencijas, funkcijas, jose

dirbančius specialistus. Atsiradus supratimui apie bendradarbiavimo poreikį, bendradarbiavimą tarp

institucijų paskatintų teigiamas vadovybės požiūris į bendradarbiavimą, asmeninių ryšių stiprinimas (pvz.,

per bendrus mokymus, darbinius sutikimus).


Galutinė ataskaita

104

Pav. 38. ES sprendimo priėmimo sistemoje dirbančių specialistų nuomonė apie bendradarbiavimo pokytį tarp Lietuvos

valstybės institucijų ir NVO bei AS po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, lyginant su laikotarpiu prieš pirmininkavimą


Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu su NVO ir AS teko bendradarbiauti daugiau nei pusei ES

sprendimo priėmimo sistemoje dirbančių specialistų). Dauguma jų bendradarbiavo su verslo

asociacijomis (pvz., prekybos, pramonės ir amatų rūmais) ar sektorinėmis asociacijomis (pvz., Lietuvos

bankų sąjunga, Lietuvos saulės energetikos asociacija) (Pav. 39 paveikslas). Taip pat Užsienio reikalų

tarybos darbo grupėse dirbantys specialistai daugiau bendradarbiavo su kultūros, meno ir sporto

asociacijomis bei žmogaus teisių / lygių galimybių organizacijomis. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto

reikalų tarybos darbo grupėse dirbantys specialistai, savo ruožtu, bendradarbiavo su švietimo

institucijomis, kultūros, meno ir sporto asociacijomis bei jaunimo ir vaikų organizacijomis (Error!

Reference source not found. priedas).


Galutinė ataskaita

105

Pav. 39. Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimas su įvairiomis NVO ir AS Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu


Apie pusė Lietuvos valstybės institucijose ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų mano,

kad per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai bei pirmininkavimo metu jie labiau išmoko

užmegzti ir palaikyti kontaktų tinklą bei derinti interesus ir ieškoti kompromisų su NVO ir AS (Pav. 40

paveikslas).

Pav. 40. Bendradarbiavimo su NVO ir AS kompetencijų pokytis per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai ir

pirmininkavimo metu (lyginant su laikotarpiu prieš pradedant rengtis pirmininkavimui)



Galutinė ataskaita

106

Bendradarbiavimo kompetencijas labiausiai patobulino tie specialistai, kuriems pirmininkavimo metu

teko intensyviau bendradarbiauti su NVO ir AS (12 lentelė).

Bendradarbiavimo su NVO ir AS pokytis per Pirmininkavimą lyginant su

laikotarpiu prieš

Gebėjimų pokytis (% pagerėjo) Bendradarbiavimas

nepasikeitė (N=149)

Bendradarbiavimas buvo intensyvesnis

pirmininkavimo laikotarpiu (N=55)

Užmegzti ir palaikyti kontaktų tinklą su

nevyriausybinėmis organizacijomis

38% 64%

Derinti interesus ir ieškoti kompromisų su

nevyriausybinėmis organizacijomis

40% 60%

12 lentelė. Bendradarbiavimo su NVO ir AS kompetencijų pokytis pagal bendradarbiavimo su NVO ir AS intensyvumą

pirmininkavimo metu


Šiek tiek labiau šias bendradarbiavimo kompetencijas patobulino tie valstybės tarnautojai, kurie

pirmininkavo darbo grupėms, vadovavo ES koordinaciniams padaliniams, dalyvavo rengiant LR pozicijas

ir atstovaujant Lietuvą ES institucijose (lyginant su tarnautojais, atlikusiais administracinio pobūdžio

funkcijas) ir atitinkamai įgijo daugiau dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose

patirties (Error! Reference source not found. priedas).

Lyginant dalyvavusių ir nedalyvavusių mokymuose bendradarbiavimo kompetencijų pokytį, stebima, kad

labiau pagerėjo dalyvavusių mokymuose specialistų gebėjimai. Kaip matyti iš atsakymų pasiskirstymo

pagal dalyvavimą mokymuose (Error! Reference source not found. priedas), gebėjimas užmegzti ir

palaikyti kontaktų tinklą bei derinti interesus su NVO ir AS labiau pagerėjo po krizių komunikacijos,

komunikacijos įgūdžių mokymų bei seminarų apie sprendimų priėmimą ES bei ES teisinę ir institucinę

sistemą.

Daugiau nei du trečdaliai ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių Lietuvos institucijų specialistų

teigia, kad per pusę metų po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai jų institucija bendradarbiavo su NVO ir

AS (Pav. 41 paveikslas). Nedidelė dalis (7 proc.) informacijos apie tokį bendradarbiavimą neturi.

Maždaug trečdalis specialistų atstovaujamų institucijų per paskutinius pusę metų bent kartą informavo

NVO ir AS apie priimtus sprendimus ar organizavo neformalius susitikimus su NVO ir AS atstovais

svarstomiems klausimams aptarti. Keturios iš dešimties institucijų klausė šių veikėjų nuomonės arba

organizavo bendrus renginius.


Galutinė ataskaita

107

Pav. 41. Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimas su NVO ir AS 6 mėn. po pirmininkavimo


Per laikotarpį Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai bei pirmininkavimo metu patobulintos

specialistų kompetencijos užmegzti ir palaikyti kontaktų tinklą bei derinti interesus ir ieškoti kompromisų

su NVO ir AS turėjo teigiamą poveikį bendradarbiavimui su NVO ir AS ir po pirmininkavimo: išmokę

bendradarbiauti su NVO ir AS ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbantys specialistai po pirmininkavimo

dažniau klausė NVO ir AS nuomonės, rengė darbo grupes su NVO ir AS atstovais, organizavo renginius su

šiais veikėjais (Error! Reference source not found. priedas).

Pirmininkavimo metu suintensyvėjęs bendradarbiavimas su NVO ir AS turėjo teigiamą poveikį ir

bendradarbiavimui po pirmininkavimo, t. y. jei pirmininkavimo metu teko intensyviau bendradarbiauti

su NVO ir AS, ir vėliau ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbantys specialistai yra dažniau linkę

informuoti NVO ir AS atstovus apie savo veiklą ir kviečia juos aptarti aktualius klausimus (Pav. 42

paveikslas).

Svarstomus klausimus aptarėme neformaliuose pasitarimuose su NVO ir

AS atstovais

Informavome NVO ir AS apie priimtus

sprendimus

Klausėme NVO ir AS nuomonės raštu

Klausėme NVO ir AS nuomonės

telefonu

Organizavome renginius kartu su NVO

ir AS atstovais

Rengėme formalias darbo grupes su

NVO ir AS atstovais

Rėmėme NVO ir AS veiklą

Kvietėme NVO ir AS teikti paraiškas jų

renginių finansavimui

Nebendradarbiavome

Nežinau / negaliu įvertinti


Galutinė ataskaita

108

Pav. 42. Bendradarbiavimas su NVO ir AS pirmininkavimui pasibaigus pagal bendradarbiavimo intensyvumą pirmininkavimo

metu


Šį teigiamą pokytį bendradarbiaujant su NVO ir AS galima iš dalies paaiškinti pagerėjusiomis pozicijos

rengimo kompetencijomis pirmininkavimo metu bei rengiantis jam, t. y. sustiprėjusiu gebėjimu

nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste, įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių

partnerių interesus, rasti kompromisą su institucijomis ir socialiniais-ekonominiais partneriais (13

lentelė).

Sustiprėjusių pozicijos rengimo

kompetencijų įtaka bendradarbiavimui su NVO ir AS po

Pirmininkavimo

Nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame

kontekste

Įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių

partnerių interesus

Rasti kompromisą su institucijomis ir

socialiniais-ekonominiais partneriais

Esu gerai įvaldęs (N=102)

Praverstų mokymai (N=102)





Informavome NVO ir AS apie priimtus sprendimus

42% 32% 37% 37% 42% 32%

Klausėme NVO ir AS nuomonės telefonu

26% 25% 28% 24% 25% 27%

Klausėme NVO ir AS nuomonės raštu 30% 23% 28% 25% 30% 23%

Svarstomus klausimus aptarėme neformaliuose pasitarimuose su NVO ir AS atstovais

Informavome NVO ir AS apie priimtus

sprendimus

Klausėme NVO ir AS nuomonės

telefonu

Organizavome renginius kartu su NVO

ir AS atstovais

Klausėme NVO ir AS nuomonės raštu

Rengėme formalias darbo grupes su

NVO ir AS atstovais

Kvietėme NVO ir AS teikti paraiškas jų

renginių finansavimui

Rėmėme NVO ir AS veiklą


Galutinė ataskaita

109

Sustiprėjusių pozicijos rengimo kompetencijų įtaka

bendradarbiavimui su NVO ir AS po Pirmininkavimo

Nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame

kontekste

Įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių

partnerių interesus

Rasti kompromisą su institucijomis ir

socialiniais-ekonominiais partneriais







Rengėme formalias darbo grupes su NVO ir AS atstovais

23% 20% 23% 20% 22% 20%

Svarstomus klausimus aptarėme neformaliuose pasitarimuose su NVO ir AS atstovais

42% 24% 36% 29% 33% 32%

Rėmėme NVO ir AS veiklą 17% 7% 14% 10% 13% 10%

Kvietėme NVO ir AS teikti paraiškas jų renginių finansavimui

17% 7% 15% 9% 12% 11%

Organizavome renginius kartu su NVO ir AS atstovais

34% 18% 25% 26% 27% 25%

13 lentelė. Bendradarbiavimas su NVO ir AS pirmininkavimui pasibaigus pagal pozicijos rengimo gebėjimus


3.2.1.6. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių Lietuvos valstybės tarnautojų

požiūris į Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

Tyrime dalyvavusių ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų buvo prašoma įvertinti, kaip

Lietuvai pavyko pasiekti tam tikrus tikslus pirmininkavimo ES Tarybai metu (Pav. 43 paveikslas).

Specialistų požiūriu, Lietuvai puikiai pavyko pirmininkauti posėdžiams ir užtikrinti sklandų ES Tarybos

darbą bei pakelti savo žinomumą Europoje, taip pat teigiamai įvertintas ES teisinės ir politinės

darbotvarkės suformavimas. Specialistų nuomonės labiau išsiskyrė klausimu, ar buvo padidintos Lietuvos

galimybės ateityje daryti įtaką ES priimamiems sprendimams, tačiau vidutiniškai šio tikslo pasiekimui

taip pat buvo rašomas gana aukštas balas – 7,5 iš 10.

Vadovaujančias pareigas pirmininkavimo metu užėmę valstybės tarnautojai (darbo grupės pirmininkai, jų

pavaduotojai, ES koordinacinių padalinių vadovai) palankiau įvertino Lietuvos Pirmininkavimą ES Tarybai

nei tarnautojai, dalyvavę tik rengiant pozicijas. Palankesnės nuomonės šiuo klausimu yra ir didesnę

dalyvavimo ES Tarybos darbo grupių / komitetų posėdžiuose patirtį turintys specialistai.

Pirmininkavimo metu bendradarbiavimas su NVO ir AS intensyvėjo tik kai kuriose institucijose, tuo tarpu

daugelyje bendradarbiavimas nepasikeitė. Dėl intensyvesnio bendradarbiavimo su NVO ir AS

pirmininkavimo metu bei pasirengimo pirmininkavimui mokymų dalis tarnautojų išmoko užmegzti ir

palaikyti kontaktų tinklą bei derinti interesus ir ieškoti kompromisų su NVO ir AS. Išaugusios kompetencijos

turėjo teigiamą poveikį bendradarbiavimui su šiais veikėjais ir po pirmininkavimo.


Galutinė ataskaita

110

Pav. 43. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų požiūris į Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ir

pirmininkavimo tikslų pasiekimo vertinimas


3.3. Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų

informavimas ir įtraukimas į pirmininkavimo veiklas

3.3.1. Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir

asocijuotomis struktūromis analizė

Daugelio respondentams įvardytų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslų pasiekimas buvo įvertintas

„Gerai“ (tarp 7 ir 8 balų iš 10) arba tarp „Gerai“ ir „Puikiai“ (tarp 8 ir 9 balų iš 10). Palankiausias vertinimas

priskirtas pirmininkavimui posėdžiams ir sklandaus ES Tarybos darbo užtikrinimui bei Lietuvos žinomumo

Europoje pakėlimui. Tuo tarpu santykinai prasčiau (tarp „Patenkinamai“ ir „Gerai“, t. y. tarp 6 ir 7 balų iš 10)

įvertintas ES energetinio saugumo užtikrinimo ir ES ekonomikos atsigavimo paspartinimo tikslų

įgyvendinimas.


Galutinė ataskaita

111

ES funkcionavimas pagrįstas kertinėmis vertybėmis, tokiomis, kaip laisvė, demokratija, pagarba žmogaus

teisėms ir laisvėms, todėl tam, kad šie principai būtų įgyvendinami praktiškai, siekiama sudaryti

galimybes į ES viešosios politikos formavimą įvairiose srityse įsitraukti visiems ES piliečiams. Viena iš

tokių galimybių yra nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) ir asocijuotų struktūrų (toliau – AS),

atstovaujančių įvairius piliečių interesus, bendradarbiavimas su viešosiomis institucijomis ir aktyvus

dalyvavimas svarstant ir priimant sprendimus įvairiose viešosios politikos srityse.

NVO ir AS įsitraukimas į viešosios politikos formavimą gali padidinti viešosios politikos sprendimų

efektyvumą, skaidrumą, tinkamumą sprendžiant iššūkius, taip pat sudaro galimybes skleisti informaciją

apie jau priimtus viešosios politikos sprendimus ir didinti visuomenės informuotumą. Todėl ES lygmeniu

siekiama kuo plačiau įtraukti įvairias suinteresuotas grupes, NVO, socialinius partnerius ir kitas

struktūras į viešosios politikos sprendimų paieškas, diskusijas ir konsultacijas.24 Tokių struktūrų

įtraukimas sukuria galimybes atspindėti įvairių visuomenės grupių, taip pat ir labiausiai pažeidžiamų,

pavyzdžiui, neįgaliųjų, etninių mažumų ir pan., interesus bei tinkamai juos komunikuoti ir realizuoti

sprendžiant viešosios politikos iššūkius įvairiose srityse, pavyzdžiui, aplinkosaugoje, švietime ir pan.25

Pirmininkavimo ES Tarybai procesas taip pat matomas kaip viena iš galimybių įtraukti įvairias

suinteresuotas grupes į ES politikos formavimą ir sprendimų priėmimą. Lietuva, pirmininkaudama ES

Tarybai, siekė užtikrinti aktyvų NVO ir socialinių partnerių dalyvavimą procese. NVO ir AS buvo

apibrėžtos kaip labiausiai organizuotos visuomenės grupės, kurios galėtų papildyti pirmininkavimo

darbotvarkę bei aktyviai įsitraukti nagrinėjant įvairius klausimus26. Bendradarbiavimui su NVO ir AS

pirmininkavimo metu kelti tikslai – didinti NVO bei AS ir visuomenės domėjimąsi ES ir Lietuvos

pirmininkavimu ES Tarybai, taip pat sustiprinti viešojo sektoriaus santykius su NVO ir socialiniais

partneriais, paskatinti naujų kontaktų užmezgimą ir vystymą, sudaryti galimybes aktyviau dalyvauti

teisėkūros procese27. Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo numatyta į pirmininkavimo renginių sąrašą

įtraukti NVO ir socialinių partnerių organizuojamus susitikimus ir renginius, kurie leistų užtikrinti tinkamą

organizacijų atstovaujamų grupių interesų, problemų pristatymą ir sklaidą, skatintų diskusijas bei padėtų

surasti tinkamus sprendimus, ir 2012 m. NVO ir kitiems socialiniams partneriams buvo išsiųsti kvietimai

teikti paraiškas dėl siūlomų renginių ir susitikimų.

24 Komisijos komunikatas „Towards a reinforced culture of consultation and dialogue - General principles and minimum standards for consultation of interested parties by the Commission”, COM(2002) 704 galutinis, 2002. 25 Komisijos diskusinis dokumentas “The Commission and Non-government Organisations: Building a Stronger Partnership”, COM (2000), 2000 m. sausio 18 d., 11. 26 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. komunikacija, 2014. 27 UAB “Small talk ideas”, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Eksperto išvada dėl socialinių partnerių ir NVO įtraukimo į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai procesus (užsakovas – LR užsienio reikalų ministerija), 2012.


Galutinė ataskaita

112

Pirmininkavimo metu iš viso buvo organizuoti 7828 pirmininkavimo renginio statusą turėję socialinių ir

kitų partnerių susitikimai. Siekiant, kad NVO ir socialinių grupių įtraukimas į pirmininkavimo procesą

atspindėtų ne tik regioninius interesus, bet ir kitų ES šalių narių ir jų visuomenių interesus, buvo

pasirinktos šios pragrindinės renginių tematinės sritys: (1) ES energetinis saugumas; (2) Rytų

kaimynystės politika; (3) Baltijos jūros regiono strategija; (4) Ekonomikos tvarumas ir ūkio plėtra; (5)

Integruotas sienų valdymas. Renginius organizavo platus spektras NVO ir socialinių partnerių, tokių, kaip

švietimo įstaigos, AS ir kitos organizacijos.


Vertinimo metu siekiama įvertinti NVO ir AS įsitraukimo į pirmininkavimo veiklas lygį bei įvairiapusį

pirmininkavimo poveikį organizacijoms. Šiuo tikslu atlikta NVO ir AS, pirmininkavimo metu organizavusių

pirmininkavimo renginio statusą turėjusius renginius ir susitikimus, apklausa. Apklausai keltas tikslas –

išanalizuoti Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su NVO ir AS pokyčius pasirengimo pirmininkauti ir

pirmininkavimo metu.

Apklausa vykdyta 2014 m. liepos 30 – rugpjūčio 18 d. Jos metu elektroniniu paštu buvo išsiųsti

klausimynai 33 NVO ir AS. Iš viso buvo gauta 13 užpildytų klausimynų, o tai sudaro kiek daugiau nei

trečdalį visų organizacijų, kurioms buvo išsiųsti klausimynai.

Apklausos metu buvo surinkta kokybinio pobūdžio informacija apie NVO ir AS dalyvavimą

pirmininkavimo procese, kuri leido nustatyti NVO ir AS bendradarbiavimo su viešosiomis institucijomis

pokyčius bei įvertinti, kokį poveikį dalyvavimas pirmininkavime turėjo pačioms NVO ir AS bei

informacijos apie ES ir joje vykstančius procesus sklaidai.

Apklausos metu buvo numatyta surinkti informaciją, apimančią kelias tematines sritis, kurios pasirinktos

atitinkamai pagal tikslus, kurių siekta įtraukiant NVO ir AS į pirmininkavimo procesą:

1. NVO ir AS bendradarbiavimo su viešosiomis institucijomis pokyčiai. Vienas iš tikslų, kurio buvo

siekiama į pirmininkavimo procesą įtraukiant NVO ir AS, buvo sustiprinti ryšius tarp NVO bei AS ir

viešojo sektoriaus. Todėl apklausos metu buvo svarbu įvertinti, ar pirmininkavimo procesas

sukūrė prielaidas šiems ryšiams plėtotis. Apklausos metu buvo siekiama nustatyti, ar užmegzti

nauji kontaktai, pradėtos naujos bendradarbiavimo formos.

2. Dalyvavimo pirmininkavimo procese poveikis NVO ir AS. Šiuo atveju siekta identifikuoti

dalyvavimo pirmininkavimo procese iššūkius, naudas ir sukauptas patirtis.

3. NVO ir AS, kaip informacijos sklaidos partnerių, įtraukimas į pirmininkavimo procesą.

Pirmininkavimo metu buvo siekiama didinti visuomenės informuotumą ir domėjimąsi apie ES ir

joje vykstančius procesus, priimamus sprendimus, įtraukiant NVO ir AS bei skatinant dialogą su

28 LR užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. planavimas ir organizavimas, 2014.


Galutinė ataskaita

113

šiomis organizacijomis.29 Todėl apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip įvairios

organizacijos prisidėjo prie informacijos apie ES sklaidos.

Tyrimo rezultatai

NVO ir AS bendradarbiavimo su viešosiomis institucijomis pokyčiai

NVO ir AS įsitraukė į pirmininkavimo procesą ne tik organizuodamos pirmininkavimo statusą turinčius

renginius, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, teikdamos siūlymus ir nuomonę viešosioms institucijoms

svarstomais klausimais, dalyvaudamos viešųjų institucijų aptarimuose ir susitikimuose ar teikdamos

paslaugas pirmininkavimo metu. Tokias platesnes veiklas pirmininkavimo metu vykdė apie du trečdaliai

apklaustų NVO ir AS. Tai atskleidžia gana aktyvų NVO ir AS įsitraukimą į pirmininkavimo procesą.

Dauguma apklaustų NVO ir AS vykdydamos savo veiklą ir atstovaudamos organizacijos bei jos narių

interesus paprastai intensyviai plėtoja bendradarbiavimą su įvairiomis viešosiomis institucijomis.

Aktyviausiai vykdomas bendradarbiavimas su LR ministerijomis, Seimu ir savivaldybėmis (Pav. 44

paveikslas). Mažiausiai apklaustos NVO ir AS bendradarbiauja su ES institucijomis, su kuriomis dažniau

bendradarbiauja stambios AS, vienijančios gausų narių skaičių.

Pav. 44. NVO ir AS bendradarbiavimo intensyvumas su įvairiomis viešosiomis institucijomis balais, kur 5 balai reiškia

nuolatinį reguliarų bendradarbiavimą, 1 – fragmentišką bendradarbiavimą

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal NVO ir AS atstovų apklausos duomenis

NVO ir AS bendradarbiavimas su viešosiomis institucijomis paprastai vyksta keletu formų. Dar iki

dalyvavimo pirmininkavimo procese nevyriausybinio sektoriaus atstovai gavo ar teikė viešosioms

institucijoms įvairią informaciją, dalyvavo valstybinių institucijų pasitarimuose, taip pat teikė siūlymus,

nuomonę rengiant teisės aktus ir priimant sprendimus. Didelė dalis NVO ir AS (daugiau nei du trečdaliai)

kartu su valstybinėmis institucijomis kartu vykdydavo veiklas ar organizuodavo renginius dar iki

29 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. komunikacija, 2014.


Galutinė ataskaita

114

pirmininkavimo proceso. Reikia pastebėti, kad naujų bendradarbiavimo formų su viešosiomis

institucijomis po dalyvavimo pirmininkavimo procese apklaustos NVO ir AS nepradėjo vystyti. Tačiau tai

galima paaiškinti tuo, kad dauguma iš jų gana aktyviai bendradarbiavo su viešosiomis institucijomis dar

iki dalyvavimo pirmininkavimo procese vienokiomis ar kitokiomis formomis.

NVO ir AS atstovų dalyvavimas pirmininkavimo procese sudarė galimybes užmegzti naujus kontaktus su

įvairiomis institucijomis – tiek su viešosiomis institucijomis, tiek su kitomis nevyriausybinio sektoriaus

organizacijomis ar verslo atstovais. Tai patvirtina ir apklausos duomenys – dauguma NVO ir AS,

dalyvavusių pirmininkavimo procese, užmezgė kontaktus su kelių skirtingų tipų institucijomis ir

organizacijomis. Daugiausia naujų kontaktų užmegzta su LR ministerijomis (60 proc. apklaustų NVO ir

AS), tarptautinėmis organizacijomis (54 proc. apklaustų NVO ir AS), kitais nevyriausybinio sektoriaus

atstovais (Pav. 45 paveikslas). Naujų kontaktų su jokiomis kitomis institucijomis ar organizacijomis

neužmezgė 23 proc. apklaustų NVO ir AS.

Pav. 45. NVO ir AS, pirmininkavimo metu užmezgusių naujų kontaktų, dalis nuo visų respondentų


Dalyvavimas pirmininkavimo procese naujus kontaktus su viešosiomis institucijomis užmegzti paskatino

ir santykinai mažiau su valstybinėmis institucijomis bendradarbiaujančias NVO ir AS. Visgi pastebima, kad

aktyviau naujus kontaktus užmezgė tos NVO ir AS, kurios dar iki dalyvavimo pirmininkavimo procese

gana intensyviai bendradarbiavo su viešosiomis institucijomis. Be kita ko, daugiau naujų kontaktų

užmezgė stambesnės struktūros, vienijančios didelį skaičių narių. Tokias tendencijas galimai lemia tiek

sukaupta patirtis, tiek ir aktyvesnis bendradarbiavimas su viešosiomis institucijomis dar iki

pirmininkavimo.

Nors naujų kontaktų su ES institucijomis pirmininkavimo metu užmezgė tik 15 proc. respondentų, tačiau

pirmininkavimo procesas padėjo sukurti prielaidas aktyvesnei NVO ir AS komunikacijai su ES

institucijomis. Apie trečdalis NVO ir AS pritaria, kad pirmininkavimo renginio organizavimas sudarė


Galutinė ataskaita

115

galimybes pradėti teikti ar gauti informaciją ES institucijoms įvairiais klausimais, taip pat teikti siūlymus ir

nuomonę formuojant ES politikas, tačiau nuolatinės komunikacijos su jomis nepaskatino (Pav. 46

paveikslas). Visgi tokie apklausos rezultatai leidžia tvirtinti, kad dalyvavimas pirmininkavimo procese

turėjo teigiamą poveikį NVO ir AS aktyvesniam įsitraukimui į ES vykstančius procesus ir sudarė sąlygas

paskatinti bent ad hoc atvejais vykdomą bendradarbiavimą ir komunikavimą su ES institucijomis. Tai

ypač svarbu turint omenyje, kad Lietuvos NVO ir AS bendradarbiavimas su ES institucijomis yra

neintensyvus ir gana menkai išplėtotas (Pav. 44 paveikslas), tačiau platesnis bendradarbiavimas būtų

aktualus ir 77 proc. apklaustų NVO ir AS ateityje ketina būtinai siekti dalyvauti ES politikų formavimo ir

įgyvendinimo procesuose, o likę 33 proc. – greičiausiai bandys įsitraukti į šiuos procesus. Tai atskleidžia

dalyvavimo ES sprendimų formavime ir priėmime svarbą NVO ir AS.

Pav. 46. Pirmininkavimo renginio organizavimo įtaka organizacijos dalyvavimui ES politikų formavimo ir įgyvendinimo

procesuose


Nors dalyvavimas pirmininkavimo procese neturėjo įtakos naujų NVO ir AS bendradarbiavimo formų su

viešosiomis institucijomis plėtrai, tačiau tikėtina, kad naujai užmegzti kontaktai su viešosiomis

institucijomis sudaro galimybes plėtoti jau įgyvendinamas bendradarbiavimo formas su naujais

subjektais ateityje.

Be to, daugeliu atvejų pirmininkavimo metu prasidėjęs NVO ir AS bendradarbiavimas su valstybinėmis

institucijomis yra tęstinis ir vyksta net ir pasibaigus pirmininkavimo procesui. Kiek daugiau nei du

trečdaliai respondentų nurodė, kad pirmininkavimo metu prasidėjęs bendradarbiavimas su

valstybinėmis institucijomis tęsiasi ir pasibaigus pirmininkavimo procesui, tačiau ne taip intensyviai, o

dar 15,4 proc. nurodė, kad bendradarbiavimas išliko toks pat intensyvus (Pav. 47 paveikslas).


Galutinė ataskaita

116

Pav. 47. Pirmininkavimo metu prasidėjusio bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis tęstinumo vertinimas


Visgi, lyginant viešųjų institucijų bendradarbiavimą su NVO ir AS prieš pirmininkavimą ir po jo,

nepastebima reikšmingų pokyčių – 73 proc. ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų

Lietuvos valstybės institucijose teigia, kad bendradarbiavimo su NVO ir AS intensyvumui pirmininkavimo

procesas neturėjo įtakos.

Kita vertus, pirmininkavimo metu suintensyvėjęs bendradarbiavimas su NVO ir AS turėjo teigiamą

poveikį ir bendradarbiavimui po pirmininkavimo, t. y. jei pirmininkavimo metu teko intensyviau

bendradarbiauti su NVO ir AS, ir vėliau ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbantys specialistai dažniau

siekia ir toliau bendradarbiauti su NVO ir AS, pavyzdžiui, informuoja NVO ir AS atstovus apie savo veiklą,

kviečia juos aptarti svarstomus klausimus. Remiantis ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

Lietuvos institucijų specialistų apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai jų teigia, kad per pusę

metų po Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai jų institucija bendradarbiavo su NVO ir AS: informavo NVO

ir AS apie priimtus sprendimus (37 proc.), svarstomus klausimus aptarė su NVO ir AS atstovais

neformaliuose pasitarimuose (33 proc.). Tai patvirtina pirmininkavimo metu vykdyto bendradarbiavimo

tęstinumą.

NVO ir AS gana aktyviai įsitraukė į pirmininkavimo procesą – ne tik organizavo pirmininkavimo renginius,

bet ir vykdė platesnes veiklas, tokias, kaip siūlymų, nuomonės teikimas viešosioms institucijoms,

dalyvavimas valstybinių institucijų rengiamuose aptarimuose ir susitikimuose. Dalyvavimas pirmininkavimo

procese NVO ir AS paskatino išplėsti bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi ir užmegzti naujų kontaktų su

viešosiomis institucijomis, tačiau nesudarė pagrindo naujų bendradarbiavimo formų plėtrai.

Pirmininkavimo metu prasidėjęs NVO ir AS bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis yra tęstinis ir

vyksta net ir pasibaigus pirmininkavimo procesui, tačiau daugeliu atvejų – ne taip intensyviai. Turint

omenyje pirmininkavimo metu sukauptas patirtis ir sukurtas prielaidas bendradarbiavimo plėtrai, būtų

prasminga bendradarbiavimą plėtoti ir toliau, sudarant sąlygas NVO ir AS aktyviau įsitraukti į viešojo

sektoriaus procesus – organizuoti panašaus pobūdžio, kaip ir pirmininkavimo metu, renginius, teirautis NVO

ir AS nuomonės priimamų sprendimų ar diskutuojamų klausimų atžvilgiu.


Galutinė ataskaita

117

Dalyvavimo pirmininkavimo procese poveikis NVO ir AS

Pirmininkavimo procesas ir dalyvavimas organizuojant pirmininkavimo renginius NVO ir AS turėjo

įvairiapusį teigiamą poveikį. Visų pirma, įsitraukimas į pirmininkavimo procesą NVO ir AS neabejotinai

leido įgyti visapusiškos vertingos patirties ar naujų įgūdžių – tam pritaria 83 proc. apklaustų NVO ir AS.

Sukaupta patirtis ir įgūdžiai sustiprino organizacijas, juos organizacijos galės plačiai pritaikyti ir ateityje

tiek vystant savo organizacijos veiklą, tiek organizuojant panašaus pobūdžio ir masto veiklas, kaip

pirmininkavimo metu.

Apklaustos NVO ir AS, kaip vieną svarbiausių naudų, kurias sukūrė dalyvavimas pirmininkavimo procese,

nurodė tai, kad į pirmininkavimo renginio darbotvarkę organizacijos galėjo įtraukti joms aktualiausius

klausimus – tam pritarė absoliuti dauguma respondentų. Ne mažiau svarbu tai, kad dalyvavimas

pirmininkavimo procese leido užtikrinti platesnę organizacijos idėjų ir nuomonės sklaidą, pristatant

idėjas renginių metu (tam pritaria 85 proc. respondentų). Daugiau nei du trečdaliai apklaustų NVO ir AS

manė, kad dalyvavimas pirmininkavimo procese padėjo sustiprinti įvairius organizacijos įgūdžius, tokius,

kaip administraciniai ir organizaciniai, užmegzti naujus kontaktus bei padidinti organizacijos žinomumą


Dalyvavimas pirmininkavimo procese NVO ir AS mažiausiai įtakos turėjo pritraukiant naujus finansavimo

šaltinius, reikalingus organizacijos veiklai, didinant grįžtamąjį ryšį iš valstybinių institucijų – po 23 proc.

respondentų nurodė, kad dalyvavimas pirmininkavime turėjo teigiamos įtakos minėtiems aspektams.


Galutinė ataskaita

118

Pav. 48. Pagrindinės naudos, kurias organizacijoms turėjo dalyvavimas pirmininkavimo procese


Dalyvavimas pirmininkavimo procese organizuojant pirmininkavimo renginius NVO ir AS sukėlė ir iššūkių.

Visos apklaustos NVO ir AS nurodė, kad pirmininkavimo renginio metu susidūrė su tam tikrais iššūkiais –

dažniausiai su finansinių (nurodė beveik du trečdaliai organizacijų) ir žmogiškųjų išteklių (nurodė beveik

trečdalis apklaustų organizacijų) trūkumu. Sunkumai formuojant pirmininkavimo renginio idėją,

pritraukiant renginio partnerius ar organizacinių, administracinių įgūdžių trūkumas kilo tik pavienėms

organizacijoms. Sprendžiant įvairias problemas, iškilusias organizuojant pirmininkavimo renginį, beveik

visais atvejais NVO ir AS konsultacijas ir kitokią pagalbą teikė LR užsienio reikalų ministerija. Daliai NVO ir

AS (apie pusę) iškilusias problemas organizuojant pirmininkavimo renginį padėjo išspręsti renginio

partneriai.

Nepaisant pirmininkavimo renginio organizavimo metu kilusių sunkumų, visos apklaustos NVO ir AS

būtinai ryžtųsi organizuoti panašaus pobūdžio renginius ateityje. Tokia pirmininkavimo procese


Galutinė ataskaita

119

dalyvavusių NVO ir AS pozicija dar kartą patvirtina prielaidą, kad dalyvavimas pirmininkavimo procese

buvo vertingas ir naudingas.

NVO ir AS, kaip informacijos sklaidos partnerių, įtraukimas į pirmininkavimo procesą

NVO ir AS pirmininkavimo metu buvo laikomos potencialiais informacijos sklaidos partneriais, galinčiais

padidinti tiek bendrą domėjimąsi ES, tiek Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Daugumos organizuotų

pirmininkavimo renginių metu buvo nagrinėjamos aktualios tiek Lietuvos, tiek ES problemos ir iššūkiai

(Pav. 49 paveikslas), taip pat pristatytos NVO ir AS atstovaujamų visuomenės grupių ir narių idėjos,

nuomonė. Mažiausiai dėmesio renginių metu buvo skirta ES funkcionavimui bendrąja prasme ir joje

vykstančių procesų aptarimui. Pirmininkavimo renginių organizavimas NVO ir AS leido pristatyti

atstovaujamų grupių nuomonę, idėjas įvairių klausimų kontekste bei supažindinti atstovaujamas grupes,

narius su aktualia ES ir Lietuvos problematika.

Pav. 49. NVO ir AS pirmininkavimo metu organizuotuose renginiuose aptartos / pateiktos informacijos sritys


NVO ir AS nuomone, jų organizuoti pirmininkavimo renginiai turėjo teigiamą poveikį platesnei

informacijos apie ES ir Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai sklaidai visuomenėje. Pirmininkavimo

renginiai didžiausią poveikį turėjo didinant žinomumą apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai procesą

tarp organizacijos narių, atstovaujamų visuomenės grupių – tokios nuomonės laikosi 83 proc.

respondentų. Organizuotų pirmininkavimo renginių metu buvo nagrinėjami aktualūs ES iššūkiai, todėl

Dalyvavimas pirmininkavimo procese NVO ir AS sukūrė įvairiapuses teigiamas naudas bei leido įgyti

visapusiškos vertingos patirties ar naujų įgūdžių, kuriuos organizacijos galės pritaikyti ateityje. Kaip

pagrindinius naudų aspektus NVO ir AS išskiria galimybes į organizuoto pirmininkavimo renginio

darbotvarkę įtraukti aktualiausius organizacijai klausimus bei užtikrinti platesnę organizacijos,

atstovaujamų grupių nuomonės ir idėjų sklaidą.


Galutinė ataskaita

120

tokiu būdu informacija apie aktualias ES problemas pasiekė platesnę visuomenės dalį (76 proc.

respondentų tam pritaria).

Pav. 50. NVO ir AS organizuoto renginio įtaka organizacijos narių / atstovaujamų visuomenėms grupių / kitų organizacijų

informuotumui


Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug ketvirtadaliui NVO ir AS trūksta informacijos, kaip užmegzti

ryšius su ES institucijomis (30,8 proc.), kokiais būdais organizacijos galėtų dalyvauti ES politikų

formavimo ir įgyvendinimo procesuose (23,1 proc.), taip pat informacijos apie ES vykstančius procesus ir

priimtus sprendimus (23,1 proc.) (Pav. 50 paveikslas).

Dalyvavimas pirmininkavimo procese didino NVO ir AS informuotumą ir žinomumą apie jų galimybes

aktyviau dalyvauti ES procesuose – apie trečdalis respondentų mano, kad pirmininkavimo metu buvo

pateikta pakankamai informacijos apie tai, kaip organizacijos galėtų įsitraukti į ES vykdomus procesus.

Tikėtina, kad tai turėjo teigiamą postūmį NVO ir AS platesniam bendradarbiavimui su ES institucijomis

(Pav. 46 paveikslas) bei paskatins ateityje aktyviau įsitraukti į ES procesus.

NVO ir AS organizuoti pirmininkavimo renginiai labiausiai prisidėjo didinant Lietuvos pirmininkavimo ES

Tarybai žinomumą bei užtikrinant ES aktualių iššūkių pristatymą platesnei visuomenės daliai – ES aktualūs

iššūkiai buvo aptariami daugumoje NVO ir AS organizuotų renginių. Kiek mažesnę įtaką NVO ir AS

organizuoti renginiai turėjo informacijos apie ES funkcionavimą bendrąją prasme ir joje vykstančius

procesus sklaidai. Be kita ko, pirmininkavimo procesas taip pat turėjo teigiamos įtakos pačių NVO ir AS

informuotumui apie ES bei galimybėms dalyvauti ES politikų formavime bei, tikėtina, sudarė pagrindą

aktyvesniam bendradarbiavimui su ES institucijomis.


Galutinė ataskaita

121

3.3.2. Pirmininkavimo poveikio visuomenės informavimui analizė

Remiantis vertinimo technine užduotimi, šiai vertinimo daliai iškeltas tikslas – įvertinti Lietuvos

pirmininkavimo poveikį Lietuvos visuomenės supratimui apie pirmininkavimą. Pastarojo siekimui

numatytas uždavinys – pateikti išsamią ir argumentuotą pirmininkavimo poveikio visuomenės

informavimui analizę. Pažymėtina, kad vertinimu nesiekiama nustatyti pirmininkavimo komunikacijos

(procesų ir priemonių) tinkamumo ir efektyvumo. Visuomenės informuotumui apie pirmininkavimą

įtakos galėjo turėti tiek komunikaciniai veiksniai (pirmininkavimo viešinimui sąmoningai pasitelktos

priemonės ir vykdyti procesai), tiek nekomunikaciniai veiksniai (viešojoje erdvėje matyti pirmininkavimo

metu vykę procesai, į pirmininkavimo veiklas įsitraukusių Lietuvos pareigūnų ir valstybės tarnautojų

asmeninės savybės, komunikaciniai gebėjimai ir pan.). Todėl šioje vertinimo dalyje koncentruotasi į

objektyvaus Lietuvos visuomenės informuotumo apie šalies pirmininkavimą ES Tarybai lygio nustatymą.

Minėto uždavinio įgyvendinimui pasitelkti du metodai – reprezentatyvi visuomenės apklausa ir interviu

su viešųjų ryšių ekspertais. Pirmasis padėjo identifikuoti objektyvų visuomenės informuotumo lygį, tuo

tarpu antrasis papildė pirmąjį ir padėjo patvirtinti visuomenės nuomonės tyrimo atskleistas tendencijas.

Pirmininkavimo komunikacija

LR užsienio reikalų ministerijos 2014 m. parengtos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. liepos 1

d.–gruodžio 31 d. ataskaitos dalyje apie pirmininkavimo komunikaciją (toliau – komunikacijos ataskaita)

pateikiama svarbiausia informacija, susijusi su LR užsienio reikalų ministerijos vykdyta Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos kampanija. Šios vertinimo dalies kontekste labiausiai aktualu

įvardinti pirmininkavimo kampanijos tikslus, tikslines grupes ir pasirinktas priemones.

Pirmininkavimo komunikacijai keltas vidinis (į veiklą Lietuvoje nukreiptas) tikslas – užtikrinti Lietuvos

visuomenės paramą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir stiprinti europinę tapatybę Lietuvoje.

Atitinkamai išskirtos vidinės tikslinės grupės, kurios, be žiniasklaidos ir pirmininkavimo ES Tarybai

procese dalyvaujančių valstybės institucijų tarnautojų, apima tam tikras visuomenės grupes

(nevyriausybines ir jaunimo organizacijas, akademinę bendruomenę, verslo atstovus ir politines partijas).

Visuomenės informavimui keltas tikslas – šviesti ir didinti visuomenės susidomėjimą, supratimą ir

įsitraukimą. Atsižvelgiant į tai, visuomenės įtraukimas skatintas per šviečiamąją veiklą, kuriant dialogą su

tikslinėmis grupėmis – visuomeninėmis (nevyriausybinėmis) ir jaunimo organizacijomis, akademine

bendruomene, verslo atstovais. Visuomenės informavimas pradėtas pasiruošimo pirmininkavimui metu

2011 metais ir organizuotas trimis kryptimis – (1) netiesiogiai įtraukiant visuomenę į NVO vykdomas

veiklas (pavyzdžiui, organizuojamus renginius ir konkursus), (2) tiesiogiai įtraukiant visuomenę per

interaktyvias veiklas (pavyzdžiui, konkursus ir diskusijas), ir (3) informuojant visuomenę per žiniasklaidos

priemones.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo surengti 78 įvairaus pobūdžio ir tematikos NVO bei

socialinių ir ekonominių partnerių pirmininkavimo susitikimo statusą turintys renginiai, kuriuose


Galutinė ataskaita

122

dalyvavo per 10 tūkstančių dalyvių. Du trečdaliai šių renginių vyko Vilniuje, mažesnė dalis – kituose

Lietuvos miestuose. Siekiant tiesiogiai įtraukti visuomenę į pirmininkavimo veiklas pasitelktos skirtingos

priemonės – visuomenės diskusijų apie pirmininkavimą organizavimas, pareigūnų vizitai į Lietuvos

regionus, įvairūs konkursai visuomenei, informacijos apie pirmininkavimą sklaida didelio visuomenės

populiarumo sulaukusių renginių (pavyzdžiui, Vilniaus knygų mugės, „Kultūros nakties“) kontekste,

specialūs pirmininkavimo viešinimo projektai (pavyzdžiui, „atvirų durų dienos“ Nacionalinėje dailės

galerijoje metu Lietuvos gyventojams suteikta galimybė apžiūrėti pirmininkavimo reikmėms pritaikytas

patalpas). Visuomenės informavimas per žiniasklaidą labiausiai buvo koncentruotas į informacijos apie

pirmininkavimo eigą, naudą šaliai, rezultatus ir pasiekimus sklaidą. Pirmininkavimo informacijos

viešinimui žiniasklaidos šaltiniuose pasitelkta komunikacijos priemonių įvairovė, kurią sudarė, inter alia,

straipsnių ciklai ir specialios rubrikos nacionaliniuose laikraščiuose, informacinės-analitinės televizijos

laidos, pirmininkavimo naujienų anonsavimas radijo stočių eteryje ir reklaminių skydelių kampanijos

populiariausiuose internetiniuose žinių portaluose.

Pagrindine pirmininkavimo komunikacijos priemone pasirinktas informacijos viešinimas internete.

Intensyvų interneto naudojimą pirmininkavimo komunikacijos tikslais patvirtino ir „Mediaskopo“ atlikta

kokybinė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos žiniasklaidoje analizė. Anot pastarosios,

absoliuti dauguma (64,1 proc.) su Lietuvos pirmininkavimu ES Taryboje susijusių paminėjimų aptikta

internete, kuris taip pat leido pasiekti ir didžiausią auditoriją (lyginant su kitais žiniasklaidos tipais). Taigi,

pirmininkavimo metu vykdytas visuomenės informavimas per žiniasklaidos priemones daugiausiai

rėmėsi informacijos sklaida oficialioje šalies pirmininkavimo interneto svetainėje, taip pat – socialinių

tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose bei vaizdo medžiagos dalinimosi svetainės „YouTube“ kanale.

Pastarieji leido ne tik skleisti žinias, bet ir sulaukti grįžtamojo ryšio iš vartotojų. Kitos žiniasklaidos

priemonės, įtrauktos į pirmininkavimo komunikaciją – nacionaliniai leidiniai, regioniniai laikraščiai,

specializuoti renginiai, verslo leidiniai, televizija ir radijas30.

3.3.2.1. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa


Siekiant nustatyti visuomenės informuotumo apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai lygį, 2014 m.

rugpjūčio 8–26 d. tiesioginio (angl. Face-to-face) interviu būdu atlikta reprezentatyvi anketinė 1008 15–

74 metų nuolatinių Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentai atrinkti remiantis reprezentatyvia

tikimybine atranka, įvertinus 15–74 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, amžių,

lytį, tautybę, išsimokslinimą, tad tyrimo rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones.

Respondentams pateikti septyni klausimai, iš kurių du pirmieji skirti patikrinti visuomenės turimas

30 Remiantis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. komunikacija, 2014.


Galutinė ataskaita

123

bendrąsias žinias apie Europos Sąjungą (ES institucijas ir su ES siejamus sprendimus / įvykius), tuo tarpu

likę skirti tiesiogiai įvertinti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai (pirmininkavimo komunikacijos

kampanijos elementus ir šalies gyventojų bendrą įspūdį apie pirmininkavimą). Toliau pateikiami

visuomenės nuomonės šalies pirmininkavimo atžvilgiu tyrimo rezultatai pagal respondentams pateiktus

klausimus.

Tyrimo rezultatai

Europos Sąjungos institucijų žinomumas tarp Lietuvos gyventojų

Tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie Lietuvos pirmininkavimą

ES Tarybai, svarbu identifikuoti pačios institucijos, t. y. ES Tarybos, žinomumą Lietuvos visuomenei. Tai

tikslinga daryti platesniame – ES institucijų žinomumo – kontekste, nes leidžia nustatyti ES Tarybos

santykinį žinomumą tarp Lietuvos gyventojų. Respondentams buvo pateiktas klausimas – „Ar galėtumėte

įvardyti tris Jums žinomas Europos Sąjungos institucijas?“. Remiantis atsakymų į šį klausimą

duomenimis, trys Lietuvos gyventojams geriausiai žinomos ES institucijos yra Europos Parlamentas

(paminėtas 44,7 proc. respondentų), ES Taryba (16,8 proc. respondentų) ir Europos Komisija (12 proc.

respondentų). Daugiau nei du iš penkių (43,4 proc.) gyventojų į šį klausimą nepateikė jokio atsakymo


Pav. 51. ES institucijų žinomumas tarp Lietuvos gyventojų

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting remiantis reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis


Galutinė ataskaita

124

Pagrindinės ES institucijos geriausiai žinomos 25–44 metų gyventojams, respondentams su aukštuoju

išsilavinimu, dirbantiesiems (daugiausiai – valstybės tarnautojams, paslaugų sektoriaus darbuotojams ir

specialistams), aukščiausias pajamas (daugiau nei 1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui) gaunantiems

respondentams, didmiesčių gyventojams. Tuo tarpu, į šį klausimą atsakymo nepateikė daugiausiai jauni

(15–24 metų) ir pensinio amžiaus (65–74 metų) respondentai, įgijusieji pradinį, pagrindinį arba bendrą

vidurinį išsilavinimą, nedirbantieji, mažiausias pajamas (iki 600Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui)

gaunantys gyventojai. Į klausimą neatsakę apklaustieji gana tolygiai pasiskirsto įvairaus dydžio

gyvenvietėse.

Palyginimui, 2012 m. birželio mėn. atlikto „Eurobarometer“ tyrimo (Lietuvoje apklausti 1028 gyventojai,

kuriems pateiktas atviras klausimas „Ar galėtumėte įvardyti tris Jums žinomas ES institucijas?“)31 metu

nustatyta, kad tuo metu trys Lietuvos gyventojams geriausiai pažįstamos ES institucijos buvo Europos

Parlamentas (59 proc.), Europos Komisija (27 proc.) ir Europos Centrinis Bankas (18 proc.), o ES Taryba

(kurią žinojo tik 13 proc.) rikiavosi penkta, po Europos Teisingumo Teismo (žinomo 16 proc.

respondentų). Geresnį Europos Parlamento ir Europos Komisijos (lyginant su ES Taryba) žinomumą iki

pirmininkavimo galėtų paaiškinti institucionalizuotų informacijos apie šias institucijas sklaidos kanalų

egzistavimas – tiek Parlamentas, tiek Komisija Lietuvoje turi atstovybes, kurios reguliariai Lietuvos

gyventojams teikia informaciją apie savo veiklą. Nepaisant to, remiantis Lietuvos pirmininkavimo

poveikio vertinimo rėmuose atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatais, Europos Parlamento ir

Europos Komisijos žinomumas per pastaruosius du metus krito atitinkamai 24 proc. (nuo 59 proc. iki

44,7 proc.) ir 56 proc. (nuo 27 proc. iki 12 proc.). Tuo tarpu, ES Tarybos žinomumas Lietuvos

gyventojams išaugo daugiau nei 29 procentais (nuo 13 proc. iki 16,8 proc.) ir ši institucija pagal

žinomumą šiuo metu rikiuojasi antroje vietoje.

Europos Sąjungos lygmens sprendimų ar įvykių žinomumas tarp Lietuvos gyventojų

Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kuriuos iš apklausėjų pateiktų ES lygiu vykusių įvykių / priimtų

sprendimų jie žino. Apklaustiesiems buvo pateikti įvykiai / sprendimai, kurie galėtų būti suskirstyti į tris

grupes:

31 Eurobarometer „Europeans two years before the 2014 European elections“. http://www.europarl.lt/resource/static/files/Eurobarometr/eb77.4-europeans-two-years-before-the-2014-european-elections-lt.pdf

Apibendrinus atsakymų į šį klausimą rezultatus galima nustatyti ES Tarybos, kuriai pirmininkavo Lietuva,

santykinį žinomumą (lyginant su kitomis pagrindinėmis ES institucijomis) šalies gyventojams. Atsižvelgiant į

tai, kad, viena vertus, intensyviausia pirmininkavimo komunikacija vyko paties pirmininkavimo metu1 (t. y.

vėliau nei buvo atlikta minėta „Eurobarometer“ apklausa), ir, kita vertus, ES Taryba Lietuvoje neturi

institucionalizuotų, nuolatos veikiančių informacijos sklaidos kanalų, gana reikšmingą ES Tarybos žinomumo

Lietuvos gyventojams padidėjimą galima sieti būtent su Lietuvos pirmininkavimu šiai institucijai.

http://www.europarl.lt/resource/static/files/Eurobarometr/eb77.4-europeans-two-years-before-the-2014-european-elections-lt.pdf



Galutinė ataskaita

125

1) ES lygiu priimti sprendimai, kurie nebuvo ES Tarybos darbotvarkės dalis Lietuvos pirmininkavimo

metu, tačiau yra išskirtinai reikšmingi Lietuvai (sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje);

2) Su ES plėtra susiję įvykiai / sprendimai, tiesioginės įtakos Lietuvai neturintys (Kroatijos

prisijungimas prie ES; derybų su Turkija dėl narystės ES atnaujinimas; ES asociacijos sutarčių su

Gruzija ir Moldova parafavimas – pastarieji du įvyko Lietuvos pirmininkavimo kontekste);

3) Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu priimti sprendimai dėl konkrečių ES viešosios politikos

sričių, kurios pirmininkavimo metu laikytos prioritetinėmis (sprendimai dėl ES vieningos

energijos vidaus rinkos sukūrimo; susitarimai dėl ES bankų priežiūros ir pertvarkymo

mechanizmų).

Minėtos klausimų grupės buvo išskirtos siekiant įvertinti su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai susijusių

įvykių / sprendimų žinomumą Lietuvos gyventojams bendro šalies visuomenės informuotumo apie ES

aktualijas kontekste.

Labiausiai respondentų žinomas sprendimas, kurį įvardijo net keturi iš penkių (80 proc.) apklaustųjų, yra

sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje. Pastarojo žinomumas gana tolygiai pasiskirstė tarp visų amžiaus

grupių apklaustųjų, tiek dirbančiųjų, tiek nedirbančiųjų, įvairaus dydžio pajamas gaunančių respondentų,

skirtingų dydžių gyvenamųjų vietovių gyventojų. Nors labiausiai informuoti apie šį sprendimą buvo

valstybės tarnautojai, vadovaujančias pareigas viešajame arba privačiajame sektoriuje užimantys

asmenys, specialistai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai, reikšmingo atotrūkio tarp pastarųjų ir kitų

respondentų grupių (darbininkų / ūkininkų, pensininkų, bedarbių, moksleivių / studentų) nematyti. Taip

pat, nepaisant to, jog informuotumo apie euro įvedimą Lietuvoje laipsnis koreliuoja su įgyto išsilavinimo

lygiu, reikšmingų skirtumų tarp skirtingoms išsilavinimo grupėms priklausančių respondentų

neidentifikuota.

Kiek mažiau žinomi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu priimti sprendimai dėl konkrečių ES

viešosios politikos sričių. Apie sprendimą dėl ES vieningos energijos vidaus rinkos sukūrimo žinojo kiek

daugiau nei ketvirtadalis (26,5 proc.) respondentų, tuo tarpu apie susitarimus dėl ES bankų priežiūros ir

pertvarkymo mechanizmų – šiek tiek mažiau nei penktadalis (19,4 proc.) apklaustųjų. Apie šiuos

sprendimus daugiausiai buvo informuoti 25–44 metų gyventojai, įgijusieji aukštąjį išsilavinimą,

dirbantieji (užimantieji vadovaujančias pareigas viešajame arba privačiajame sektoriuje, valstybės

tarnautojai ir specialistai), aukščiausias pajamas (daugiau nei 1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui)

gaunantys respondentai. Šiuos sprendimus žinantys gyventojai gana tolygiai pasiskirstė įvairaus dydžio

gyvenamosiose vietovėse.

Apklaustiems Lietuvos gyventojams mažiausiai žinomi buvo su ES plėtra susiję įvykiai / sprendimai,

Lietuvai neturintys tiesioginės įtakos. Apie Kroatijos įstojimą į ES žinojo 14,2 proc., apie ES asociacijos

sutarčių su Gruzija ir Moldova parafavimą – 12,8 proc., o apie derybų su Turkija dėl narystės ES

atnaujinimą – 10,8 proc. respondentų. Daugiausiai informuoti apie šiuos įvykius / sprendimus buvo

turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didmiesčių gyventojai. Šiuos įvykius / sprendimus žinantys respondentai

gana tolygiai pasiskirstė tarp įvairių amžiaus ir pajamų grupių gyventojų, taip pat – tarp dirbančiųjų ir


Galutinė ataskaita

126

nedirbančiųjų. Daugiausiai minėtus įvykius / sprendimus įvardijusių dirbančiųjų užėmė vadovaujančias

pareigas viešajame arba privačiajame sektoriuje ar dirbo specialistais.

14 proc. apklaustųjų į šį klausimą nepateikė jokio atsakymo. Daugiausiai neatsakiusių respondentų –

pensinio amžiaus (65–74 metų) gyventojai, įgijusieji žemiausią išsilavinimo lygį (pradinį, pagrindinį),

nedirbantys asmenys (daugiausiai – pensininkai ir bedarbiai), gaunantieji mažiausias pajamas (600–800

Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui), kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai.

Atskirų respondentams pateiktų įvykių / sprendimų žinomumas pateiktas Pav. 52 paveiksle, o įvykių /

sprendimų grupių žinomumas – Pav. 53 paveiksle.

Pav. 52. ES lygmens įvykių / sprendimų žinomumas Lietuvos visuomenėje



Galutinė ataskaita

127

Pav. 53. Skirtingo pobūdžio ES lygmens įvykių / sprendimų žinomumas Lietuvos visuomenėje


Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai žinomumas tarp Lietuvos gyventojų

Labiausiai Lietuvos visuomenei žinomi ES lygiu priimti sprendimai, kurie nebuvo ES Tarybos darbotvarkės

dalis Lietuvos pirmininkavimo metu, bet yra išskirtinai reikšmingi Lietuvai. Sprendimas Lietuvoje įvesti eurą

implikuoja reikšmingus struktūrinius šalies monetarinės politikos pokyčius, kurie neišvengiamai turės įtakos

visoms visuomenės grupėms, todėl natūralu, jog tokia informacija yra visuotinai aktuali. Apie gyventojų

nuomonės tyrime analizuotus su ES plėtra susijusius įvykius / sprendimus, neturinčius tiesioginės įtakos

Lietuvai, žinojo mažiausiai respondentų (lyginant su kitomis klausimų grupėmis). Skirtingų atsakymo pjūvių

analizė atskleidė, kad suinteresuotumas tokio pobūdžio informacija yra selektyvus, būdingas tam tikriems

visuomenės sluoksniams – lengviausią priėjimą prie informacijos ir / arba platesnį interesų lauką turintiems

gyventojams (daugiausiai įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir didmiesčių gyventojams).

Panašias tendencijas galima įžvelgti ir kitos klausimų grupės atžvilgiu – suinteresuotumas tiesiogiai su

Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai susijusiais sprendimais (dėl konkrečių ES viešosios politikos sričių,

kurios pirmininkavimo metu laikytos prioritetinėmis) buvo labiau būdingas tam tikroms visuomenės

grupėms (jaunesnio darbingo amžiaus, su aukštuoju išsilavinimu, dirbantiems ir gaunantiems aukščiausias

pajamas). Nepaisant to, šie klausimai buvo žinomi beveik pusei apklaustųjų. Be to, sprendimai dėl

pirmininkavimo metu prioritetinių konkrečių ES viešosios politikos sričių savo žinomumu lenkė bendresnio

pobūdžio įvykius, susijusius su ES plėtra. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmininkavimas prisidėjo prie šalies

visuomenės informuotumo apie pirmininkavimo metu svarbiausias temas.


Galutinė ataskaita

128

Gyventojų apklausos duomenimis, maždaug trys iš keturių (77,4 proc.) apklaustųjų buvo girdėję, kad

Lietuva 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkavo ES Tarybai, mažiau nei penktadaliui (18,6 proc.)

respondentų apie tai girdėti neteko, o 4,1 proc. apklaustųjų teigė pastebėję, kad 2013 m. antrąjį pusmetį

Lietuvoje vyko daug oficialių vizitų ir renginių, susijusių su ES, bet tiksliai nežinojo jų priežasties (Pav. 54

paveikslas).

Pav. 54. Lietuvos visuomenės informuotumas apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai faktą


Daugiausiai apie Lietuvos pirmininkavimą žinojo priešpensinio amžiaus (55–64 metų) respondentai, kiek

mažiau – gyventojai tarp 25 ir 54 metų, turintieji aukštesnį išsilavinimo lygį (povidurinį, aukštesnįjį,

aukštąjį), dirbantieji (užimantieji vadovaujančias pareigas viešajame arba privačiajame sektoriuje,

valstybės tarnautojai, specialistai ir paslaugų sektoriaus darbuotojai), didesnes pajamas (801 – 1100

Lt/mėn. ir daugiau nei 1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui) gaunantys asmenys, didmiesčių

gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai apie pirmininkavimą žinojo jauni (15–24 metų), turintieji žemesnį

išsilavinimo lygį (pradinį, pagrindinį, bendrą vidurinį), nedirbantieji, mažiausias pajamas (iki 600 Lt/mėn.

vienam namų ūkio nariui) gaunantys asmenys, vidutinio dydžio miestų gyventojai. Respondentai,

pirmininkavimo pusmetį pastebėję su ES susijusius renginius, bet nežinoję jų priežasties, gana tolygiai

pasiskirstė tarp visų amžiaus grupių, išsilavinimo ir užimtumo lygių, užsiėmimų rūšių ir gaunamų pajamų

grupių. Pažymėtina, kad daugiausiai tokių apklaustųjų buvo mažose miesto gyvenamosiose vietovėse.


Galutinė ataskaita

129

Gyventojų informavimo apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai šaltiniai

Siekiant identifikuoti pagrindinius gyventojų informavimo apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

šaltinius, respondentams buvo pateiktas klausimas – „Iš kur gavote daugiausiai informacijos apie

Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį?“. Atsakymų į šį klausimą

rezultatai leidžia išskirti keturis pagrindinius informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą sklaidos šaltinius

– televiziją (iš kurios daugiausiai informacijos šia tema gavo penki iš šešių (85,5 proc.) respondentų),

internetą (daugiausiai informavusį apie trečdalį (32,9 proc.) apklaustųjų), radiją (įvardijo 14,7 proc.

respondentų) ir nacionalinius leidinius (paminėjo 9,1 proc. apklaustųjų). Vos po keletą procentų

respondentų paminėjo kitas komunikacijos priemones – regioninius laikraščius (3,8 proc.), renginius (2,5

proc.), pažintis tarp žmonių, dirbusių / savanoriavusių pirmininkavimo metu (2,3 proc.), socialinius

tinklus32 (1,4 proc.). Mažiausiai reikšmingi informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai šaltiniai

– verslo ir specializuoti leidiniai (išskirti atitinkamai vos po 0,7 proc. ir 0,6 proc. apklaustųjų) (Pav. 55

paveikslas).

32 Tyrime daroma skirtis tarp interneto ir socialinių tinklų, nors pastarieji taip pat pasiekiami internetu. Sąvoka „internetas“ tyrime vartojama apibūdinti informacijai, prieinamai internetinėse svetainėse, tuo tarpu „socialiniai tinklai“ reiškia internete prieinamus socialinius tinklus, konkrečiai – „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“.

Analizuojant skirtį tarp apie Lietuvos pirmininkavimo faktą informuotų ir apie tai negirdėjusių Lietuvos

gyventojų, atsiskleidžia labai bendras pirmininkavimo komunikacijos skverbties laipsnis. Daugiausiai apie

pirmininkavimą girdėjusių respondentų priklauso visuomenės grupėms, atviriausioms informacijai apie

šalies aktualijas (turintieji aukštesnį už vidurinį išsilavinimą, darbingo amžiaus respondentai, dirbantieji) ir /

arba turintiems geresnį priėjimą prie informacijos (gaunantieji didesnes pajamas, didmiesčių gyventojai).

Tuo tarpu, remiantis apklausos rezultatais, galima sudaryti gana ryškų tipinio apie pirmininkavimą

negirdėjusio respondento paveikslą – ne aukštesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintis, nedirbantis, mažiausias

pajamas (iki 600 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui)) gaunantis jaunuolis (15–24 metų) iš vidutinio dydžio

Lietuvos miesto. Nepaisant to, apie pirmininkavimo faktą buvo informuoti daugiau nei trys ketvirtadaliai

gyventojų. Atsižvelgiant į pirmininkavimo specifiką (santykinai neilgą trukmę, technokratinį pobūdį), toks

pirmininkavimo žinomumo visuomenėje mastas vertintinas kaip reikšmingas.


Galutinė ataskaita

130

Pav. 55. Įvairių informacijos sklaidos šaltinių, kaip Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos priemonių, reikšmė

Lietuvos gyventojams


Daugiausiai informacijos pirmininkavimo tema iš televizijos gavo priešpensinio (55–64 metų) ir pensinio

(65–74 metų) amžiaus gyventojai, respondentai, turintys povidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą,

pensininkai, kaimo ir mažų miesto gyvenamųjų vietovių gyventojai. Reikšmingo skirtumo tarp įvairių

dydžių pajamas gaunančių apklaustųjų grupių nebuvo. Palyginimui, televizija, kaip pirmininkavimo

komunikacijos priemonė, mažiausią svarbą turėjo 15–34 metų gyventojams, aukštąjį išsilavinimą

turintiems respondentams, moksleiviams / studentams, didmiesčių gyventojams. Interneto reikšmė

informacijos apie pirmininkavimą sklaidos atžvilgiu didžiausia 15–24 metų, kiek mažesnė – 25–44 metų

respondentams, aukštąjį išsilavinimą turintiems gyventojams, dirbantiesiems, moksleiviams /

studentams ir valstybės tarnautojams, vidutinių ir didžiųjų miestų gyventojams. Internetą, kaip

svarbiausią informacijos sklaidos šaltinį, išskyrę apklaustieji gana tolygiai pasiskirstė tarp įvairias pajamas

gaunančių gyventojų grupių. Iš radijo daugiausiai informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą gavo

pensinio amžiaus (65–74 metų) gyventojai, respondentai su aukštesniuoju išsilavinimu, nedirbantieji

(daugiausiai – pensininkai), gaunantieji vidutines pajamas (601–1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui),

kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. Nacionaliniuose leidiniuose pateikta informacija Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai tema daugiausiai pasiekė 45–64 metų gyventojus, turinčiuosius išsilavinimo

lygį nuo bendrojo vidurinio iki aukštojo, dirbančiuosius, vadovaujančias pareigas viešajame arba


Galutinė ataskaita

131

privačiajame sektoriuje užimančius respondentus, specialistus, pensininkus. Apklaustųjų gyvenamosios

vietos ir gaunamų pajamų dydis didelės reikšmės neturėjo.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai nauda gyventojų akimis

Siekiant nustatyti ką Lietuvos gyventojai mano apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai naudą,

respondentams buvo pateiktas klausimas – „Ar pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai buvo

naudingas mūsų šaliai?“.

Daugiau kaip pusė (53,4 proc.) apklaustųjų įžvelgė pirmininkavimo ES Tarybai naudą Lietuvai, vienas iš

šešių (16,6 proc.) respondentų buvo linkę manyti, kad pirmininkavimas mūsų šaliai naudos neatnešė.

Beveik trečdaliui (29,9 proc.) paklaustųjų pirmininkavimo naudą įvertinti pasirodė sunku (Pav. 56

paveikslas).

Apklausos duomenų analizė atskleidė, kad įvairių informacijos kanalų aktualumas yra nevienodas

skirtingoms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui, svarbiausia pirmininkavimo komunikacijos priemone

pasirinktas internetas (konkrečiau – oficialioji Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai internetinė svetainė ir

socialiniai tinklai) pasiekė gerokai mažesnę auditoriją nei televizija. Internete pateikta informacija apie

pirmininkavimą buvo aktualiausia jaunesniems (15–44 metų) gyventojams, aukštąjį išsilavinimą turintiems

respondentams, dirbantiesiems, moksleiviams ir studentams, vidutinių miestų ir didmiesčių gyventojams.

Tuo tarpu, kitos gyventojų grupės (vyresni nei 44 metų, turintieji žemesnį išsilavinimo lygį, gyvenantieji

mažesnėse gyvenvietėse) daugiau informacijos apie pirmininkavimą gavo iš kitų informacijos sklaidos

šaltinių (televizijos, radijo, nacionalinių leidinių).

Nepaisant to, darytina išvada, kad pirmininkavimo komunikacijos kontekste išskirtinės reikšmės teikimas

internetui yra pagrįstas laiko ir finansinių išteklių atžvilgiu. Viena vertus, interneto, kaip komunikacijos

priemonės, naudojimas yra efektyvus, nes suteikia galimybes vienu metu skleisti žinią apie Lietuvos

pirmininkavimą tiek vidinėms, tiek išorinėms auditorijoms. Kita vertus, internete (ypač oficialiojoje

internetinėje svetainėje) pateikiama informacija apie pirmininkavimą persiduoda į kitas informacijos

sklaidos priemones (televiziją, radijų, leidinius), tad prisideda prie sklandaus pastarųjų funkcionavimo ir

bendro visuomenės informuotumo apie pirmininkavimą didinimo.


Galutinė ataskaita

132

Pav. 56. Lietuvos gyventojų pozicija klausimu „Ar pirmininkavimas ES Tarybai buvo naudingas mūsų šaliai?“


Lietuvos pirmininkavimą kaip naudingą daugiausiai išskyrė 15–34 metų gyventojai, įgijusieji aukštąjį

išsilavinimą, moksleiviai / studentai, gaunantieji vidutines ir aukštas pajamas (601 – 1100 Lt/mėn. ir

daugiau nei 1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui), didžiųjų miestų gyventojai. Pirmininkavimą

nenaudingu daugiausiai laikė dirbantieji (specialistai, ūkininkai / darbininkai), aukštas pajamas (801 –

1100 Lt/mėn. ir daugiau nei 1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui) gaunantys respondentai, mažų

miesto gyvenamųjų vietovių gyventojai. Respondentų amžius ir išsilavinimo lygis reikšmingos įtakos

neturėjo. Pirmininkavimo poveikį sunkiausia įvertinti pasirodė žemiausią išsilavinimo lygį (pradinį,

pagrindinį) turintiems respondentams, nedirbantiesiems (daugiausiai – pensininkams ir bedarbiams),

darbininkams / ūkininkams (tarp dirbančiųjų), mažiausias pajamas (iki 600 Lt/mėn. vienam namų ūkio

nariui) gaunantiems respondentams, kaimo gyvenamųjų vietovių ir vidutinio dydžio miestų gyventojams.

Sunkumus vertinant pirmininkavimo naudą patyrę apklaustieji gana tolygiai pasiskirstė tarp įvairių

amžiaus grupių.


Galutinė ataskaita

133

Gyventojų nuomonė apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai

Siekiant nustatyti gyventojų nuomonę apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, respondentų buvo

prašoma nurodyti koks teiginys geriausiai apibūdintų Jūsų asmeninį įspūdį / jausmus apie Lietuvos

pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį.

Daugiau nei pusė (59,1 proc.) apklaustųjų iš esmės teigiamai įvertino Lietuvos pirmininkavimą ES

Tarybai. Apie trečdalis (29,3 proc.) respondentų tvirtino esą patenkinti, kad Lietuva yra svarbi ES narė ir

pilnavertiškai dalyvauja ES valdymo procesuose, mažiau kaip penktadalis (18,8 proc.) teigė esą

patenkinti dėl pagerėjusio Lietuvos įvaizdžio Europoje, dar 11 proc. buvo patenkinti dėl to, kad Lietuvoje

per trumpą laiką apsilankė daug aukšto rango pareigūnų (šalių prezidentų, premjerų ir pan.).

Neigiamai pirmininkavimą įvertino kiek daugiau nei penktadalis (23,1 proc.) apklaustųjų. Apie šeštadalis

respondentų teigė esą nepatenkinti, nes pirmininkavimui buvo išleistos didelės pinigų sumos, kurios

galėjo būti panaudotos geresniems tikslams, 6,1 proc. išreiškė nepasitenkinimą, nes esą pirmininkavimas

tik atitraukė dėmesį nuo daug svarbesnių vidaus politikos problemų sprendimo ir tik 0,7 proc. buvo

nepatenkinti dėl pirmininkavimo metu patirtų nepatogumų (kamščių gatvėse, neaktualios informacijos

apie ES reikalus pertekliaus žiniasklaidos priemonėse ir pan.). 9,2 proc. respondentų pirmininkavimas ir

su juo susiję procesai buvo neaktualūs, dar 8,1 proc. į šį klausimą negalėjo pateikti atsakymo Pav. 57

paveikslas).

Prieš prasidedant pirmininkavimui, 2011–2013 metais, „Vilmorus“ atliktų reprezentatyvių visuomenės

apklausų metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama „Ar, Jūsų nuomone, pirmininkavimas ES Tarybai bus

naudingas Lietuvai?“. Visus tris metus įžvelgusiųjų pirmininkavimo naudą (2011 m. – 39 proc., 2012 m. –

36,8 proc., 2013 m. – 39,2 proc.) buvo daugiau nei du kartus daugiau nei manančių, kad pirmininkavimas

bus nenaudingas Lietuvai (2011 m. – 19 proc., 2012 m. – 12,9 proc., 2013 m. – 15,6 proc.)1.

Pirmininkavimo poveikio vertinimo tyrimo kontekste atliktos Lietuvos visuomenės apklausos duomenimis,

šis santykis dar daugiau išaugo (iki 3:1). Lyginant visuomenės nuomonę šiuo klausimu prieš pirmininkavimą

ir po jo (gretinant šios apklausos rezultatus ir 2011 – 2013 metais atliktų apklausų rezultatų vidurkius)

pirmininkavimo naudos Lietuvai neįžvelgiančių gyventojų padaugėjo maždaug 1 proc., tačiau

pirmininkavimą naudingu šaliai laikančiųjų skaičius išaugo net 15 procentinių punktų.


Galutinė ataskaita

134

Pav. 57. Lietuvos gyventojų pozicija klausimu „Koks teiginys geriausiai apibūdintų Jūsų asmeninį įspūdį / jausmus apie

Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį?“


Bendras respondentų įspūdis apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai pateiktas Pav. 58 paveiksle.

Labiausiai patenkinti dėl to, kad Lietuva yra svarbi ES narė ir pilnavertiškai dalyvauja ES valdymo

procesuose, buvo jauni (15–24 m.) gyventojai, turintieji bendrąjį vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą,

moksleiviai / studentai, dirbantieji (specialistai), didmiesčių gyventojai. Daugiausiai patenkintų dėl to,

kad Lietuvoje apsilankė daug aukšto rango pareigūnų, buvo tarp 25–34 metų gyventojų, įgijusiųjų

pradinį, pagrindinį arba aukštesnįjį išsilavinimą, moksleivių / studentų, dirbančiųjų paslaugų sektoriuje,

kaimo gyvenamųjų vietovių ir vidutinio dydžio miestų gyventojų. Respondentų gaunamų pajamų lygis

abiem aukščiau paminėtais atvejais didelės reikšmės neturėjo. Pasitenkinimą dėl pagerėjusio Lietuvos

įvaizdžio daugiausiai išreiškė jaunimas (15–24 metų) ir priešpensinio amžiaus (55–64 metų) gyventojai,

turintieji aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą, moksleiviai / studentai, užimantieji vadovaujančias pareigas

viešajame arba privačiajame sektoriuje, valstybės tarnautojai, dideles pajamas (801–1100 Lt/mėn.

vienam namų ūkio nariui) gaunantys respondentai, vidutinio dydžio miestų gyventojai.

Labiausiai nepatenkinti dėl pirmininkavimui išleistų didelių pinigų sumų buvo pensinio amžiaus (65–74

metų) gyventojai, turintieji išsilavinimo lygį nuo pradinio, pagrindinio iki povidurinio, darbininkai /


Galutinė ataskaita

135

ūkininkai, pensininkai, užimantieji vadovaujančias pareigas viešajame ar privačiajame sektoriuje,

gaunantieji dideles pajamas (801–1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio gyventojui), mažų miestų gyventojai.

Daugiausiai nepatenkintų dėl to, kad pirmininkavimas atitraukė dėmesį nuo svarbesnių problemų, buvo

tarp 25–34 metų gyventojų, įgijusiųjų aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančiųjų (specialistų). Dėl

pirmininkavimo išlaidų nepatenkinti respondentai gana tolygiai pasiskirstė tarp įvairaus dydžio pajamas

gaunančių gyventojų grupių ir skirtingo dydžio gyvenviečių. Į šį klausimą atsakymo nepateikė daugiausiai

žemiausią išsilavinimo lygį (pradinį, pagrindinį) turintys respondentai, darbininkai / ūkininkai,

pensininkai, mažiausias pajamas (iki 600 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui) gaunantys asmenys, kaimo

gyvenamųjų vietovių gyventojai.

Pav. 58. Lietuvos gyventojų bendras įspūdis apie šalies pirmininkavimą ES Tarybai



Galutinė ataskaita

136

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai simbolikos atpažįstamumas gyventojų tarpe

Siekiant nustatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai simbolikos atpažįstamumo gyventojų tarpe laipsnį,

respondentų tiesioginio interviu metu buvo paprašyta nurodyti, kuris iš trijų apklausos vykdytojo

pateiktų logotipų (Pav. 59 paveikslas) yra oficialus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ženklas.

Pav. 59. respondentams pateikti logotipai: iš kairės – Lietuvos narystės ES dešimtmečio oficialus ženklas, Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai oficialus ženklas, programos „Globali Lietuva“ oficialus ženklas


Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai oficialų ženklą teisingai įvardijo tik kiek daugiau nei trečdalis (37

proc.) apklaustųjų, beveik tiek pat (36 proc.) respondentų negalėjo pasakyti, kuris iš pateiktų logotipų

yra pirmininkavimo ženklas, o 27 proc. apklaustųjų pastarąjį nurodė neteisingai (iš viso pirmininkavimo

ženklo neatpažino 63,1 proc. respondentų) (Pav. 60 paveikslas).

Viena vertus, bendrą Lietuvos gyventojų suinteresuotumą šalies įsitraukimu į ES procesus (tarp jų –

pirmininkavimą), kita vertus, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai reikšmės šaliai suvokimą Lietuvos

visuomenėje. Pastaraisiais metais „Eurobarometer“ tyrimai fiksuoja nuolatos didėjantį Lietuvos visuomenės

pritarimą šalies narystei ES1. Nepaisant to, tai, kad 2,5 karto daugiau apklaustų Lietuvos gyventojų išreiškė

teigiamą negu neigiamą įspūdį apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, negali būti siejama vien su

palankaus narystės ES vertinimo tendencija. Patenkintų dėl to, kad Lietuva yra svarbi ES narė ir

pilnavertiškai dalyvauja ES valdymo procesuose, ir dėl to, kad pagerėjo Lietuvos įvaizdis Europoje, bendras

skaičius (48,1 proc.) atskleidžia, kad beveik pusė apklaustųjų suvokia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

reikšmę šaliai.

Tuo tarpu, santykinai didelis nepatenkintųjų dėl pirmininkavimui išleistų didelių pinigų sumų skaičius rodo

Lietuvos gyventojų nuomonės pastovumą (lyginant situacijas prieš pirmininkavimą ir po jo). 2011–2013

metais „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, daugiau respondentų buvo linkę pritarti negu nepritarti

teiginiui „Pirmininkavimas brangiai kainuos mokesčių mokėtojams“1. Be to, dėl pirmininkavimo metu

išleistų didelių sumų labiausiai nepatenkinti respondentai gana tolygiai pasiskirstė tarp įvairaus dydžio

pajamas gaunančiųjų grupių ir skirtingo dydžio vietovių gyventojų. Šios tendencijos rodo, kad susirūpinimas

šalies finansais yra nuolatos aktualus Lietuvos gyventojams, tad neturi išskirtinės sąsajos su Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai procesais.


Galutinė ataskaita

137

Pav. 60. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ženklo žinomumas Lietuvos visuomenėje


Tarp teisingai įvardijusių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ženklą daugiausiai buvo 25–34 metų

gyventojų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, dirbančiųjų (specialistų), didžiausias pajamas (daugiau nei

1100 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui) gaunančių respondentų, didmiesčių gyventojų. Daugiausiai

pirmininkavimo logotipo nurodyti negalėjusių respondentų – tarp pensinio amžiaus (65–74 metų)

gyventojų, žemiausią išsilavinimo lygį (pradinį, pagrindinį) turinčių asmenų, nedirbančiųjų (daugiausiai –

pensininkų ir bedarbių), gaunančiųjų mažiausias (iki 600 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui) pajamas,

kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų.

Nors prie pirmininkavimo oficialaus ženklo kūrimo galėjo prisidėti visuomenė (buvo surengtas logotipo idėjų

konkursas), pasibaigus pirmininkavimui šį logotipą gebėjo atpažinti vienas iš trijų apklaustųjų.

Pirmininkavimo ženklo žinomumas buvo mažesnis tarp tam tikrų gyventojų grupių (senyvo amžiaus

gyventojų, turinčiųjų žemesnį išsilavinimo lygį, nedirbančiųjų, gaunančiųjų mažiausias pajamas, kaimo

gyvenamųjų vietovių gyventojų). Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad apklausa vykdyta praėjus panašiam

laiko tarpui, kurį truko ir pats pirmininkavimas (6 mėnesiams), toks ženklo žinomumo lygis yra pakankamas.


Galutinė ataskaita

138

3.3.2.2. Viešųjų ryšių ekspertų nuomonės tyrimas


Siekiant patikrinti ir papildyti visuomenės nuomonės tyrimo atskleistas tendencijas apie Lietuvos

gyventojų informuotumą apie šalies pirmininkavimą ES Tarybai buvo atlikti giluminiai interviu su 7

viešųjų ryšių ekspertais. Nors vertinimu nesiekiama nustatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu

vykdytos komunikacijos kampanijos (procesų ir priemonių) tinkamumo ir efektyvumo, gyventojų

informuotumą apie pirmininkavimą bent iš dalies veikia komunikaciniai veiksniai (pirmininkavimo

viešinimui sąmoningai pasitelktos priemonės ir vykdyti procesai), tad viešųjų ryšių ekspertų vertinimas

labiausiai koncentravosi ties šiais aspektais. Tam, kad būtų galima užfiksuoti įvairiapusiškesnes

ekspertines įžvalgas, buvo atrinkti respondentai, dirbantys tiek viešajame sektoriuje (akademikai iš

aukštojo mokslo institucijų), tiek privačiajame sektoriuje (praktikai iš ryšių su visuomene agentūrų,

nepriklausomi ekspertai). 14 lentelėje pateiktas respondentų sąrašas.

Nr. Viešųjų ryšių ekspertas Veiklos sritis

1 Arijus Katauskas Ryšių su visuomene agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris

2 Paulius Tamulionis Ryšių su visuomene agentūros „Idea Prima” direktorius, Ryšių su

visuomene agentūrų asociacijos tarybos narys

3 Romualda Stonkutė Ryšių su visuomene agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ vykdančioji

direktorė, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos tarybos narė

4 Liutauras Ulevičius Komunikacijos specialistas, blog‘eris

5 Andrius Kasparavičius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius

6 Linas Kontrimas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius

7 Audronė Nugaraitė Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentė

14 lentelė. Giluminių interviu su viešųjų ryšių ekspertais respondentų sąrašas


Giluminių interviu metu viešųjų ryšių ekspertai buvo paprašyti aptarti ir įvertinti šias Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos kampanijos kryptis:

1) Kampanijos ženklo pasirinkimas ir panaudojimas;

2) Komunikacijos priemonių pasirinkimas ir panaudojimas;

3) Viešųjų kalbėtojų vaidmuo komunikacijos kampanijoje;


Galutinė ataskaita

139

4) Komunikacinių veiksnių įtaka Lietuvos gyventojų europinės tapatybės stiprinimui;

5) Komunikacijos įtaka šalies įvaizdžio ES gerinimui.

Tyrimo rezultatai

Kampanijos ženklo pasirinkimas ir panaudojimas

Giluminių interviu metu buvo įvertintas, pirma, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai oficialaus ženklo

grafinio pateikimo ir simbolikos tinkamumas pirmininkavimo kontekste, antra, pirmininkavimo logotipo

panaudojimas visuomenės informavimui apie pirmininkavimą.

Pirmininkavimo kampanijos ženklas laikomas neatsiejama pirmininkaujančios šalies vizualinio identiteto

dalimi, į kurią sudedamos šalį reprezentuojančios spalvos, formos, simboliai ir – svarbiausia – žinia

tikslinėms grupėms. Dauguma kalbintų komunikacijos specialistų pirmininkavimo ženklo tinkamumą

pirmininkavimo komunikacijos tikslų kontekste įvertino teigiamai. Atlikus ženklo elementų analizę kaip

tinkami ženklo aspektai, ekspertų nuomone, buvo išskirti priklausymą Baltijos jūros regionui

simbolizuojanti asociacija su jūra, mėlynos (ES) spalvos ir lietuviškos trispalvės dermė (anot vieno iš

ekspertų, „Ženklas turėtų suteikti nuorodų į šalį, kuri pirmininkauja. Jame tai buvo taikliai atlikta –

įkomponuotos vėliavos spalvos“), nuosaikumą, vienybę ir susijungimą simbolizuojanti apvali ženklo

forma. Nors kai kurių viešųjų ryšių ekspertų bendri įspūdžiai apie pirmininkavimo ženklą išsiskyrė (vieni jį

įvardijo kaip žaismingą ir originalų, tuo tarpu kiti – kaip neišskirtinį), apibendrintu komunikacijos

ekspertų vertinimu, šis ženklas buvo tinkamas reprezentuoti Lietuvą kaip pirmininkaujančią šalį.

Nepaisant to, komunikacijos specialistai vieningai sutarė dėl kampanijos ženklo komunikacijos. Kai kurie

ekspertai pastebėjo, jog pirmininkavimo kampanijos ženklo transliuojama žinia buvo pernelyg

sofistikuota ir galėjo būti sunkiau suprantama kai kurioms visuomenės grupėms. Kalbinti ekspertai

neneigė, kad ženklas buvo iš esmės pastebėtas, tačiau pabrėžiama, jog pastarojo komunikacijos

potencialas galėjo būti išnaudotas geriau. Konkrečiau, komunikacijos specialistai pasigedo paaiškinimo

visuomenei, ką kampanijos ženklas reiškia Lietuvai ir ES. Ekspertų teigimu, kampanijos ženklas nebuvo

naudojamas platesniu, negu reikalinga pirmininkavimo renginių organizavimo ar informacinės medžiagos

rengimo tikslais, mastu. Esą pirmininkavimo oficialusis ženklas buvo naudojamas santykinai siaurame –

daugiausiai valstybės institucijų tarnautojų, dalyvavusių pirmininkavimo ES Tarybai procese – rate, todėl

atliko tik trumpalaikę pirmininkaujančios šalies atpažinimo funkciją. Kita vertus, ši tikslinė grupė

pirmininkavimo komunikacijos strategijoje buvo išskirta kaip viena iš trijų prioritetinių pirmininkavimo

komunikacijos kampanijos tikslinių auditorijų. Be to, orientacija į pastarąją yra racionali atsižvelgiant į

gana techninį pirmininkavimo pobūdį.

Ekspertų teigimu, kampanijai keliami tikslai ir oficialus ženklas turėtų būti neatskiriamas kampanijos

tandemas komunikaciniame lauke. Nepaisant to, atkreiptas dėmesys, kad kampanijos tikslai buvo dideli,


Galutinė ataskaita

140

drąsūs ir ambicingi33, o kampanijos ženklo komunikacija – rami ir nuosaiki. Taigi buvo padaryta išvada,

kad kampanijos ženklas buvo lydintis, bet ne kalbantis. Tai patvirtina ir Lietuvos gyventojų nuomonės

tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia, kad apie pirmininkavimo faktą buvo informuoti trys iš keturių

respondentų, tuo tarpu oficialų pirmininkavimo ženklą gebėjo atpažinti tik vienas iš trijų apklaustųjų. Tai

įrodo, kad, viena vertus, pirmininkavimo logotipas nebuvo svarbiausia pirmininkavimo komunikacijos

kampanijos dalis, kita vertus, prie Lietuvos gyventojų informuotumo apie pirmininkavimą galėjo

reikšmingai prisidėti nekomunikaciniai veiksniai.

Komunikacijos priemonių pasirinkimas ir panaudojimas

Interviu su viešųjų ryšių ekspertais metu buvo įvertintas pirmininkavimo komunikacijos priemonių

pasirinkimas ir jų panaudojimas pirmininkavimo metu aktualių žinių komunikavimui.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu buvo naudojamas platus komunikacijos priemonių, tiek

išorinių, tiek vidinių, spektras. Viešųjų ryšių specialistai teigiamai įvertino komunikacijos priemonių

pasirinkimą ir gausą. Ekspertų vertinimu, Lietuvos pirmininkavimo komunikacijos priemonės buvo

adekvačios atsižvelgiant į pirmininkavimo specifiką (anot vieno iš respondentų, „Didžioji dalis

komunikacijos priemonių buvo tokios, kokios ir visose pirmininkaujančiose šalyse: konferencijos,

susitikimai, vizitai, tiesioginė komunikacija Briuselyje ir Lietuvoje. Lyginant mūsų komunikacijos

priemones kitų ES Tarybai pirmininkaujančių šalių komunikavimo priemonių kontekste, jos nebuvo nei

geresnės, nei blogesnės“) ir tai nestebina, mat rengiant Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

komunikacijos strategiją buvo sekama anksčiau pirmininkavusių valstybių pavyzdžiu. Komunikacijos

specialistų požiūriu, komunikacijos priemonės buvo reikalingos, informatyvios bei korektiškos, tad

formalioji pirmininkavimo dalis buvo nušviesta tinkamai. Anot vieno iš ekspertų, „Informacijos buvo

daug. Kas norėjo, galėjo susipažinti su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Visuomenė buvo supažindinta

su pirmininkavimo svarba, jo etapais ir galėjo pajusti, kad ES yra čia pat – šalia mūsų“.

Visgi, pasak kalbintų viešųjų ryšių specialistų, galima identifikuoti keletą spragų komunikacijos priemonių

panaudojime vykdant pirmininkavimo informacijos sklaidą visuomenei. Dažnai didelis formaliosios

33 Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai komunikacijos strategijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. komunikacija, 2014) numatyti 2 pagrindiniai komunikacijos tikslai – 1) įtvirtinti Lietuvos, kaip patikimos partnerės, įvaizdį ES; 2) užtikrinti Lietuvos visuomenės paramą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir stiprinti europinę tapatybę Lietuvoje.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai oficialaus ženklo grafinis pateikimas ir simbolika yra tinkama

pirmininkavimo kontekste (pirmininkavimo logotipo pasirinkimas įvertintas teigiamai). Viešųjų ryšių

ekspertų nuomonė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai oficialaus ženklo panaudojimo klausimu paaiškina

Lietuvos gyventojų apklausos metu nustatytą pirmininkavimo ženklo žinomumo lygį visuomenėje.

Manytina, kad aktyvesnis pirmininkavimo logotipo pristatymas visuomenei paaiškinant jo reikšmę būtų

galėjęs padėti informacijai apie pirmininkavimą pasiekti platesnę auditoriją.


Galutinė ataskaita

141

informacijos srautas kūrė įspūdį, kad pirmininkavimas – itin formalus, nuo visuomenės atitolintas

procesas, todėl pasiekė siauresnį tikslinių auditorijų ratą. Pirmininkavimo komunikacijos kampanija buvo

veikiau informacinio pobūdžio, tačiau, respondentų teigimu, siekiant padidinti visuomenės supratimą

apie pirmininkavimo procesus (ir, savo ruožtu, sėkmingai įgyvendinti vieną pagrindinių komunikacijos

kampanijos tikslų – užtikrinti Lietuvos visuomenės paramą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai), būtų

buvęs naudingas pirmininkavimo turinio pakomentavimas. Tai būtų galėję atlikti Lietuvos pareigūnai,

gebantys plačiajai visuomenei suprantamais būdais paaiškinti dažnai specifinę ar techninio pobūdžio

informaciją apie pirmininkavimo procesus.

Viešųjų ryšių ekspertai taip pat identifikavo ir kitą pirmininkavimo komunikacijos iššūkį – aktualių žinių

generavimą. Pasak vieno iš respondentų, „Gerai, kad pati žiniasklaida pakankamai domėjosi

pagrindiniais įvykiais, kūrė pranešimus. Tačiau ne tokie triukšmingi, bet ne mažiau svarbūs renginiai taip

ir liko nepastebėti“. Dauguma kalbintų viešųjų ryšių ekspertų kaip sėkmingos pirmininkavimo įvykio

komunikacijos pavyzdį išskyrė pirmininkavimo pradžios renginio komunikaciją. Respondentų nuomone,

pastaroji pasiekė tiek vidines, tiek išorines auditorijas, nes turinys buvo įdomus ir plačiai nušviestas

žiniasklaidoje. Anot vieno iš komunikacijos specialistų, „Po to renginio norėjosi prie mašinos prisitvirtinti

pirmininkavimo vėliavėlę“, tuo tarpu vėlesniuose pirmininkavimo komunikacijos kampanijos etapuose

„stigo įkvepiančio turinio, pasididžiavimo jausmo kėlimo, visuomenės bendrumo ugdymo“. Remiantis

apklaustų ekspertų vertinimu, vienas pagrindinių komunikacijos kampanijos tikslų – stiprinti europinę

tapatybę Lietuvoje – suponavo tokių elementų poreikį. Kitas, anot komunikacijos specialistų, sėkmingai

iškomunikuotas pirmininkavimo renginys – Rytų Partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, tačiau

atkreiptinas dėmesys, kad pastarojo ryškumą lėmė ne komunikacijos priemonės, o informacijos turinys

(buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas su ES pasirašyti asociacijos sutartį).

Viešųjų kalbėtojų vaidmuo komunikacijos kampanijoje

Giluminių interviu metu viešųjų ryšių ekspertai įvertino Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

komunikacijos kampanijos viešųjų kalbėtojų vaidmenį ir pateikė papildomus siūlymus efektyvesniam

viešųjų kalbėtojų įtraukimui į pirmininkavimo komunikaciją.

Kalbinti komunikacijos specialistai pabrėžė, jog viešųjų kalbėtojų vaidmuo šioje komunikacijos

kampanijoje buvo svarbus, nes visuomenė yra linkusi labiausiai įsiminti suasmenintą komunikaciją. Be to,

Komunikacijos priemonių pasirinkimas buvo tinkamas atsižvelgiant į pirmininkavimo kontekstą ir anksčiau

pirmininkavusių šalių patirtį, tačiau komunikacijos priemonių panaudojimas informacijos apie

pirmininkavimą sklaidai laikytinas tobulintinu aspektu. Komunikacijos specialistų teigimu, aktyvesnis

Lietuvos pareigūnų atliekamas pirmininkavimo naujienų pakomentavimas plačiajai visuomenei būtų

padėjęs Lietuvos gyventojams geriau perprasti dažnai gana sudėtingus ir specifinius pirmininkavimo

procesus bei padidinti šalies visuomenės paramą pirmininkavimui. Taip pat kaip siektiną komunikacijos

kampanijos elementą ekspertai išskyrė patrauklesnį pirmininkavimo įvykių pateikimą visuomenei, kuris

galėtų prisidėti prie europinės tapatybės stiprinimo Lietuvoje.


Galutinė ataskaita

142

svarbūs viešieji kalbėtojai suteikia geresnes galimybes komunikacijos kampanijos informacijai patekti

tiek į vietines, tiek į užsienio žiniasklaidos priemones.

Viešųjų ryšių ekspertai išskyrė du svarbiausius šios kampanijos viešuosius kalbėtojus – Prezidentę Dalią

Grybauskaitę ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Anot komunikacijos specialistų, pirmininkavimas

ES Tarybai buvo šių kalbėtojų tematinis laukas, todėl natūralu, kad šiems asmenims teko imtis viešųjų

kalbėtojų vaidmens. Pastarasis įvertintas teigiamai – tiek D. Grybauskaitė, tiek L. Linkevičius buvo

tinkamai pasiruošę šiam vaidmeniui, todėl buvo gerai matomi ir girdimi.

Kalbinti ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad šioje kampanijoje buvo svarbus ir šalies ministrų – savo

kuruojamų sričių pagrindinių kalbėtojų – vaidmuo, nes nuo jų gebėjimo viešojoje erdvėje komunikuoti

pirmininkavimo metu aktualias žinias priklausė jų valdymo sričių tikslinių grupių reakcija. Anot

respondentų, pirmininkavimo komunikacijos kampanija ministrams buvo gera proga pademonstruoti

ekspertines žinias savo valdymo srityse. Kai kurie iš jų pasirodė tikrai stipriai, tuo tarpu kiti tokia

galimybe nepasinaudojo. Nepaisant to, būtina atkreipti dėmesį, kad ne visų viešosios politikos sričių

klausimai laikyti prioritetiniais Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, tad viešųjų kalbėtojų

vaidmens reikšmė visuomenei komunikuojant įvairius klausimus taip pat skyrėsi.

Viešųjų ryšių ekspertai pabrėžė, kad viešųjų kalbėtojų vaidmenį pirmininkavimo komunikacijos

kampanijoje galėtų užimti ne tik už tam tikras viešosios politikos sritis atsakingi asmenys. Respondentų

siūlymu, taip pat pravartu būtų viešaisiais kalbėtojais pasirinkti šalies plačiajai visuomenei gerai žinomas

asmenybes (iš meno, kultūros, sporto sričių ir pan.), kurios padėtų atkreipti tam tikros visuomenės dalies

dėmesį į pirmininkavimo procesus ir, savo ruožtu, padidinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie

Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Kitas komunikacijos specialistų pasiūlymas, ypač aktualus

pirmininkavimo komunikacijos tarptautinėje erdvėje kontekste, yra komunikacijos kampanijos

kalbėtojais pasirinkti Europos lygiu žinomus Lietuvos atstovus (užsienyje pasižymėjusius Lietuvos

sportininkus, meno ir kultūros atstovus).

Komunikacinių veiksnių įtaka Lietuvos gyventojų europinės tapatybės stiprinimui

Giluminių interviu metu viešųjų ryšių ekspertai įvertino pirmininkavimo komunikacijos kampanijos

efektyvumą siekiant vieną pagrindinių į vidinę komunikaciją nukreiptų tikslų – stiprinti europinę

tapatybę Lietuvoje.

Šioje komunikacijos kampanijoje viešaisiais kalbėtojais tapo Lietuvos politikai / pareigūnai, kuriems ir

įprastai tenka pagrindinė atsakomybė atstovauti Lietuvą santykiuose su užsieniu (Prezidentė, užsienio

reikalų ministras), mažesniu mastu – tam tikras viešosios politikos sritis kuruojantiems asmenims

(ministrai). Komunikacijos specialistų nuomone, ateityje organizuojant panašaus lygio komunikacijos

kampanijas šalia įprastų viešųjų kalbėtojų galėtų būti naudinga pasirinkti netradicinius – plačiajai

visuomenei gerai žinomas ir / ar Europos lygiu pasižymėjusias Lietuvos kultūros, meno, sporto asmenybes,

kurių populiarumas galėtų prisidėti prie sklandesnio pirmininkavimo žinių komunikavimo.


Galutinė ataskaita

143

Pasak komunikacijos specialistų, kaip vieną tobulintinų pirmininkavimo komunikacijos kampanijos

aspektų galima įvardyti santykinai mažesnę orientaciją į plačiąją visuomenę. Kaip nurodyta

pirmininkavimo komunikacijos strategijoje, vykdant šią kampaniją plačioji visuomenė nebuvo pasirinkta

kaip tikslinė grupė (komunikacijos priemonės selektyviai nukreiptos į kelias konkrečias visuomenės

grupes – nevyriausybines ir jaunimo organizacijas, akademinę bendruomenę, verslo atstovus, politines

partijas). Kalbintų ekspertų teigimu, komunikacijos priemonių nepritaikymas plačiajai visuomenei vertė

pirmininkavimo kampaniją atrodyti pernelyg sudėtinga ir neaktualia likusioms (ne tikslinėms) šalies

gyventojų grupėms. Dėl to pirmininkavimas pastarosioms turėjo labiau momentinį, negu ilgalaikį poveikį,

t. y. nebuvo išnaudota galimybė aktyviau įtraukti Lietuvos gyventojus (ypač – mažesnių, periferinių

gyvenviečių) į europietiškumo ugdymo procesą. Anot respondentų, pritrūko visuomenei plačiai

iškomunikuoto apibendrinimo apie tai, ką šalis ir jos piliečiai gavo iš pirmininkavimo. Vieno iš

komunikacijos specialistų vertinimu, „Ir Lietuvos, ir kitų Europos šalių visuomenėms nesvarbu, kokį

sprendimą priima ES Taryba. Joms svarbu, kokį pokytį tai duoda žmonių gyvenimui. Jei tokio pokyčio

nėra, užtenka parodyti buvimo europiečiais svarbą“. Prie pasididžiavimo savo šalimi jausmo ugdymo ir

Lietuvos svarbos ES procesuose svarbos suvokimo būtų galėjęs prisidėti tarptautinio lygmens veikėjų (ES

institucijų, kitų šalių narių atstovų) teigiamų reakcijų į Lietuvos pirmininkavimą atskleidimas Lietuvos

plačiajai visuomenei.

Be to, vienbalsiu viešųjų ryšių ekspertų teigimu, pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

pusmečiui pritrūko pirmininkavimo metu vykdytos komunikacijos tęstinumo. Dėl to, pasak

komunikacijos specialistų, didelė dalis Lietuvos gyventojų galėjo neįsisąmoninti pirmininkavimo proceso

svarbos ir šaliai atneštos naudos. Todėl, gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, tokie reikšmingi

europinio lygmens procesai, kaip pirmininkavimas ES Tarybai, nemažos šalies gyventojų dalies mąstyme

buvo prilyginti paprasčiausiam mokesčių mokėtojų pinigų švaistymui. Pirmininkavimo komunikacijos

tęstinumo spraga gali būti siejama su institucionalizuotos Lietuvos narystės ES komunikacijos stoka, kuri

egzistuoja dėl išskirtinai informacijos apie Lietuvos narystę ES sklaida užsiimančių institucijų ir šiam

tikslui reguliariai skiriamų lėšų trūkumo.

Komunikacijos įtaka šalies įvaizdžio ES gerinimui

Interviu su viešųjų ryšių ekspertais metu įvertinta pirmininkavimo metu vykdytos komunikacijos

kampanijos įtaka Lietuvos įvaizdžio ES gerinimui.

Pagrindinė kliūtis tikslo sustiprinti Lietuvos gyventojų europinę tapatybę pasiekimui – plačiosios

visuomenės neįtraukimas tarp komunikacijos kampanijos tikslinių auditorijų. Aktyvesnis komunikacinių

veiksnių nukreipimas šios grupės atžvilgiu, o taip pat ir užsienio atstovų Lietuvos pirmininkavimo vertinimo

pateikimas Lietuvos gyventojams, galėtų reikšmingai prisidėti prie europietiškumo ugdymo šalies

visuomenėje. Taip pat identifikuota pirmininkavimo komunikacijos tęstinumo stoka, susijusi su lėšų ir

institucijų, atsakingų už nuolatinę Lietuvos narystės ES viešinimą, trūkumu.


Galutinė ataskaita

144

Kalbintų komunikacijos specialistų teigimu, pirmininkavimas ES Tarybai Lietuvai buvo unikali proga

pristatyti savo stiprybes kitoms ES šalims narėms. Tokios galimybės svarba atsispindi ir pagrindiniame

pirmininkavimo komunikacijos kampanijos į išorę nukreiptame tiksle – įtvirtinti Lietuvos, kaip patikimos

partnerės, įvaizdį ES. Ekspertų nuomone, tinkama įvaizdžio gerinimo strategija ir patrauklus

pirmininkavimo komunikacijos turinys – esminiai komunikaciniai veiksniai, dėl kurių Lietuvai buvo galima

sulaukti santykinai daugiau dėmesio iš kitų ES šalių narių.

Nepaisant to, respondentai patvirtino, kad ypatingai didelę reikšmę Lietuvos įvaizdžio formavime įgijo

būtent nekomunikaciniai veiksniai, tokie, kaip sklandūs pirmininkavimo administraciniai / organizaciniai

procesai. Pasak vieno iš specialistų, pirmininkavimo metu Lietuvoje apsilankę svečiai iš užsienio

„stebėjosi, kad viskas vyksta sklandžiai ir kad šalis, neturinti [pirmininkavimo] patirties, taip gerai dirba.

<...> Renginiai, konferencijos, susitikimai yra gerai, tačiau kai į Lietuvą atvyksta ES viršūnės, <...> čia

puikiai jaučiasi ir išvyksta nustebę <...> kitos žinios nereikia – pranešimas Europai yra išsiųstas“. Tokias

tendencijas patvirtina ir interviu su Lietuvos valstybės institucijų atstovais, turinčiais didžiausią patirtį

dirbant ES Tarybos darbo organuose ar koordinuojant pirmininkavimą, rezultatai. Daugelis šių interviu

respondentų pabrėžė, kad Lietuvos atstovų efektyviai atliktos pirmininkavimo administracinės veiklos

prisidėjo prie ženklaus Lietuvos įvaizdžio pagerėjimo, kuris pasireiškia, pavyzdžiui, tuo, kad

pirmininkavimo metu Lietuvoje apsilankę ES institucijų ir kitų šalių narių atstovai pasibaigus

pirmininkavimui yra linkę sugrįžti į šalį turistiniais tikslais.

Viešųjų ryšių ekspertai atkreipė dėmesį į komunikacijos ataskaitoje įvardintą faktą, kad komunikavimas

tarptautinėje žiniasklaidoje pirmininkavimo laiku paprastai nesulaukia daug dėmesio, todėl atrodo

pagrįsta, kad šioje komunikacinėje erdvėje didelių lūkesčių nebuvo. Komunikacijos specialistų vertinimu,

tikslingiau yra taikyti išskirtinai į Lietuvos įvaizdžio ES gerinimą nukreiptas komunikacijos priemones.

Nepaisant to, respondentų nuomone, šalies įvaizdžio formavimo potencialas nebuvo pilnai išnaudotas

vykdant pirmininkavimo komunikacines veiklas (ekspertai pasinaudojimo tokiomis galimybėmis

efektyvumą įvertino apie 50–60 proc.). Dėl to, anot komunikacijos specialistų, jei nekomunikaciniai

veiksniai nebūtų sąlygoję tokio ženklaus šalies įvaizdžio pagerėjimo, vien komunikaciniai veiksniai

ilgalaikėje perspektyvoje nebūtų turėję reikšmingos įtakos Lietuvos žinomumo padidėjimui Europoje

(būtų lėmę veikiau trumpalaikį žinomumo padidėjimą).

Kaip galimą to priežastį kalbinti viešųjų ryšių ekspertai įvardijo Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategijos

stoką. Pastaroji sąlygoja, kad trūksta aiškios vizijos apie tai, kokią Lietuvą norima pristatyti Europai. Be

to, kalbinti specialistai pabrėžė, kad šalies įvaizdžio kūrimo užsienyje priemonės turėtų būti pritaikytos

konkrečių tikslinių auditorijų specifikai. Šiuo atveju Lietuvos įvaizdžio komunikavimas Europoje vyko

pasitelkiant gana tradicines priemones, kurios yra patrauklios Lietuvos auditorijai (daugiausiai – šalies

meno, kultūros, istorijos pristatymas įvairiuose renginiuose ir leidiniuose), tačiau pastarosios – nebūtinai

patrauklios kitų ES auditorijai. Aiški Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija, savo ruožtu, sudarytų

pagrindą pasirinkti tinkamiausias šalies populiarinimo užsienyje priemones. Pasak vieno iš komunikacijos

specialistų, „Dabar sunku atspėti, ar tautiniai kostiumai ir renginiai yra efektyvūs. Gal mums svarbu

kalbėti, kad kiekvienas lietuvis turi po planšetę? Kai nėra krypties, sunku tinkamai pasinaudoti


Galutinė ataskaita

145

priemonėmis“. Verta paminėti ir institucijų, išskirtinai atsakingų už Lietuvos įvaizdžio kūrimą ir viešinimą

užsienyje, stoką. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu LR užsienio reikalų ministerijos koordinuota

komunikacijos kampanija galėtų tapti atspirties tašku reguliarios ir institucionalizuotos Lietuvos įvaizdžio

sklaidos ES veikloms.

Labiau prie šalies, kaip patikimos partnerės, įvaizdžio ES kūrimo prisidėjo nekomunikaciniai veiksniai

(sklandūs pirmininkavimo administraciniai / organizaciniai procesai), o ne pirmininkavimo komunikacijos

kampanijos veiklos, kurių įvaizdžio formavimo potencialas įvertintas kaip ribotas. Tai gali lemti Lietuvos

įvaizdžio kūrimo strategijos ir institucionalizuotos šalies įvaizdžio formavimo bei sklaidos stoka.


Galutinė ataskaita

146

3.4. Pirmininkavimo poveikis Lietuvos ekonomikai


Vertinimo metodologija buvo pasirinkta atsižvelgiant į tyrimo techninėje specifikacijoje nurodytus

vertinimo klausimus:

Išanalizuoti, pasitelkiant statistinius duomenis, pirmininkavimo poveikį turizmo sektoriui.

Išanalizuoti, pasitelkiant statistinius duomenis, pirmininkavimo poveikį aptarnavimo sektoriui

(ne mažiau kaip 3 rodikliai, tačiau ne daugiau kaip 5 rodikliai).

Siekiant atsakyti į vertinimo klausimus turi būti įvertinta pirmininkavimo metu išaugusi paklausa Lietuvos

turizmo ir aptarnavimo sektoriams. Šį paklausos išaugimą sąlygojo keletas vartotojų grupių. Pirmiausia –

pirmininkavimo organizatoriai, kurie sukūrė paklausą konferencijų centrams, viešbučiams ir

restoranams, transporto paslaugoms, telekomunikacijų paslaugų teikėjams ir kitiems produktų ir

paslaugų teikėjams. Kita svarbi grupė – organizuotomis turizmo ir aptarnavimo sektoriaus paslaugomis

naudojęsi darbo grupių ir kitų renginių dalyviai. Dalį tokių paslaugų apmokėjo pirmininkavimo

organizatoriai, tačiau bent dalis minėtų dalyvių taip pat patyrė išlaidas ir savarankiškai, pavyzdžiui,

viešbutyje, restoranuose, keliaudami į oro uostą ar pirkdami suvenyrus. Trečią vartotojų grupę sudaro

renginių dalyviai, kurie atvykimo išlaidas apmokėjo patys. Jie taip pat sukūrė paklausą Lietuvos verslo

subjektų teikiamoms apgyvendinimo, maitinimo, transporto ir kitoms paslaugoms. Greta to buvo

keliama hipotezė, kad dėl padidėjusio žinomumo išaugs paklausa pirmininkavimo rėmėjų ir

pirmininkavimo užsakymus vykdžiusių verslo subjektų paslaugoms ir produkcijai.

Pirmininkavimo poveikis ekonomikai įvertintas pagal šiuos analizuojamų sektorių rodiklius:

Sukurtos darbo vietos ir užimtumo pokyčiai;

Pardavimo pajamos ir eksportas;

Sumokėti mokesčiai (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir socialiniai mokesčiai, mokėtinas

pelno mokestis).

Siekiant kiekybiškai įvertinti pirmininkavimo metu išaugusią paklausą turizmo ir aptarnavimo sektoriams,

buvo taikyti šie duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

Statistinių duomenų analizė. Buvo išanalizuota Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinio

turizmo departamento renkama turizmo sektoriaus statistika. Taip pat buvo išanalizuoti

pirmininkavimo rėmėjų ir pirmininkavimo užsakymus vykdžiusių verslo subjektų pardavimo

pajamų ir darbuotojų skaičiaus duomenys.


Galutinė ataskaita

147

Pusiau struktūruotas interviu su įmonėmis, pagal paramos sutartis neatlygintinai teikusiomis

paslaugas ar prekes, ir į pirmininkavimą įsitraukusių sektorių atstovais. Interviu metu buvo

surinkti duomenys apie tiesioginį ir netiesioginį pirmininkavimo poveikį ekonomikai per šių

bendrovių veiklos pokyčius. Iš viso buvo atlikti 6 interviu, o taip pat buvo vykdytos rašytinės

konsultacijos su VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialu.

Įmonių, viešųjų pirkimų būdu atrinktų teikti paslaugas (tiekti prekes), apklausa. Apklausos metu

buvo surinkti duomenys apie tiesioginį ir netiesioginį pirmininkavimo poveikį aptarnavimo

sektoriui. Apklausos anketas užpildė 33 įmonės.

3.4.1. Pirmininkavimo poveikis turizmo sektoriui

Įvairiais vertinimais, ES Tarybai pirmininkaujančią valstybę per jos pirmininkavimo pusmetį aplanko iki

30 tūkst. svečių iš užsienio. Organizatorių skaičiavimais, Lietuvą per jos pirmininkavimo pusmetį (2013

metų II pusmetį) aplankė virš 30 tūkst. svečių iš užsienio34. Prieinama informacija apie įvykusių

susitikimų, jų dalyvių ir suteiktų akreditacijų skaičių ir tokios informacijos pagrindu atlikti skaičiavimai

patvirtina, kad pirmininkavimo renginiai į Lietuvą pritraukė 30–35 tūkst. svečių iš užsienio.

Tokius vertimus taip pat pagrindžia renkama turizmo statistika. Tiek 2012, tiek 2013 metais buvo

stebimas viešbučiuose apgyvendintų užsieniečių skaičiaus augimas (Pav. 61 paveikslas). 2013 metų I

pusmetį šis augimas, lyginant su 2012 metų I pusmetį stebėtu augimu, sulėtėjo, todėl situacijoje „be

pirmininkavimo“ būtų galima tikėtis viešbučiuose apgyvendintų užsienio turistų skaičiaus augimo

lėtėjimo ir 2013 metų II pusmetį (lyginant su 2012 metų II pusmetį stebėtu augimu). Tačiau statistiniai

duomenys rodo, kad 2013 metų II pusmetį, kai Lietuvoje vyko pirmininkavimo ES Tarybai renginiai,

viešbučiuose apgyvendintų užsieniečių skaičiaus augimas buvo net didesnis už 2012 metų II pusmetį

stebėtą augimą. Kadangi istoriškai viešbučiuose apgyvendintų užsieniečių skaičiaus augimas konkrečių

metų I ir II pusmetį būdavo gana panašus, būtų galima tikėtis, kad situacijoje „be pirmininkavimo“ 2013

metų II pusmetį viešbučiuose apgyvendintų užsienio turistų skaičiaus augimas turėtų sudaryti apie 30

tūkst. Kadangi tikrasis augimas siekė 60 tūkst., likę maždaug 30 tūkst. laikytini nebūdingu prieaugiu, kuris

galėtų būti siejamas su pirmininkavimu ES Tarybai.

34 „Lithuania has justified Europe’s trust“. eu2013.lt, 2013 m. gruodžio 30 d. http://www.eu2013.lt/en/news/pressreleases/lithuania-has-justified-europes-trust.

http://www.eu2013.lt/en/news/pressreleases/lithuania-has-justified-europes-trust


Galutinė ataskaita

148

Pav. 61. Viešbučiuose apgyvendintų užsieniečių skaičiaus pokytis, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu (raudonu

kontūru apibrėžtas istoriškai nebūdingas prieaugis)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Padidėjusius užsienio turistų srautus patvirtina ir Valstybinio turizmo departamento paskelbti Vilniaus

duomenys, rodantys, kad Vilniuje užsienio turistų skaičius iš ES valstybių 2013 metų II pusmetį augo

10,6 proc. ir siekė 215,9 tūkst., kai 2012 metų II pusmetį šis skaičius mažėjo 0,2 proc. Viešbučių numerių

užimtumas Vilniuje 2013 metų II pusmetį taip pat augo sparčiau (5,3 proc.) nei 2012 metų II pusmetį

(1,9 proc.).

Dėl pirmininkavimo ES Tarybai pritraukti turistų srautai tuo pačiu reiškia papildomas pajamas turizmo

sektoriuje veikiančiam verslui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užsienio turistas vienos

kelionės metu vidutiniškai išleidžia apie 1300 litų. Tačiau į pirmininkavimo ES Tarybai renginius atvyko

aukštesnes pajamas gaunantys svečiai. Skelbiama oficiali statistika rodo, kad viešbučiuose apgyvendintų

užsieniečių skaičiaus augimą lydėjo tapatus apgyvendinimo veiklos įmonių35 pardavimo pajamų augimas

(Pav. 62 paveikslas). Šių duomenų pagrindu atlikti skaičiavimai rodo, kad vienas papildomas svečias

apgyvendinimo veiklos įmonėms atnešė apie 850 Lt papildomų pajamų. Kartu augo ir maitinimo ir

gėrimų teikimo veiklos įmonių pardavimų pajamos, tačiau ši veikla yra ženkliai priklausoma ir nuo vidinės

paklausos (t. y. namų ūkių ir šalies įmonių išlaidų maisto tiekimo paslaugoms). Todėl nėra galimybių

tiesiogiai apskaičiuoti, kiek maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos augimą įtakojo papildomi svečiai iš

užsienio (toks poveikis buvo įvertintas netiesioginiu būdu).

35 Tyrimo populiaciją sudaro: akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, užsienio įmonių filialai, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos.


Galutinė ataskaita

149

Pav. 62. Viešbučių ir turizmo sektoriaus veiklų rodiklių dinamika (2011 I pusmečio reikšmės prilygintos 1)

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

Įvertinus pirmininkavimo organizatorių pateiktą informaciją, rinkos kainas, svečių darbotvarkę ir tikėtiną

elgseną, apskaičiuota, kad Lietuvos turizmo sektoriaus gautos pajamos dėl vieno į pirmininkavimo

renginius atvykusio užsienio svečio siekė beveik 1600 Lt. Apskaičiuota, kad Lietuvos turizmo sektoriaus

papildomos pajamos sudarė apie 56 mln. Lt, o į biudžetą papildomai surinktas PVM – beveik 9 mln. Lt.

Dalis šių išlaidų buvo apmokėta iš pirmininkavimo biudžeto, tačiau didžioji dalis (virš 80 proc.) priskirtina

eksportui (kadangi šias išlaidas patyrė ir apmokėjo svečiai iš užsienio).

Siekiant nustatyti, kokią įtaką šios išlaidos turėjo darbo vietų kūrimui, taip pat mokesčių (gyventojų

pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir įmokų į Sodrą) apimtims, galima pasiremti Lietuvos statistikos

departamento skelbiamomis išteklių ir panaudojimo lentelėmis36.

Remiantis išlaidų ir panaudojimo lentelių duomenimis nustatyta, kad išlaidos personalo darbo

užmokesčiui ir socialinėms įmokoms paprastai sudaro 36 proc. viešbučių ir kavinių pajamų. Taip pat,

atsižvelgiant į paskutiniųjų metų viešbučių ir kavinių sektoriaus pardavimo pajamų ir darbuotojų

skaičiaus statistinius duomenis, galima manyti, kad darbo jėgos elastingumas pardavimo pajamų augimui

yra mažesnis už 0,5. Todėl, atsižvelgiant į papildomai gautas pardavimo pajamas ir darbo vietos kainą,

apskaičiuota, kad dėl pirmininkavimo papildomai atvykusiems užsienio svečiams aptarnauti 2013 metų II

36 Panaudojimo lentelė – tai matrica, kurioje parodoma, kaip nacionalinėje ekonomikoje vartojamos prekės ir paslaugos, sugrupavus pagal produktus ir pagal panaudojimo rūšį, t. y. ar tai tarpinis vartojimas (pagal ekonominės veiklos rūšis), galutinis vartojimas, bendrasis kapitalo formavimas, ar eksportas. Taip pat panaudojimo lentelėje parodomos bendrosios pridėtinės vertės sudėtinės dalys, t. y. kompensacija dirbantiesiems, gamybos ir importo mokesčiai, atėmus subsidijas gamybai, mišriosios pajamos, likutinis perteklius ir pagrindinio kapitalo vartojimas. Tarpinio ir galutinio vartojimo bei pridėtinės vertės suma atspindi ekonomikoje pagamintos produkcijos vertę.


Galutinė ataskaita

150

pusmetį viešbučiams ir kavinėms prireikė virš 400 papildomų darbuotojų. Papildomai surinkta gyventojų

pajamų mokesčio ir socialinių įmokų suma turėtų sudaryti apie 1,8 mln. Lt.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama įmonių pagrindinių rodiklių statistika nustatyta,

kad turizmo sektorius turėjo sumokėti beveik 0,3 mln. Lt pelno mokesčio.

Dėl pirmininkavimo ES Tarybai pritraukti turistų srautai turėjo teigiamą įtaką ne tik turizmo sektoriui, bet

ir šio sektoriaus tiekėjams, pavyzdžiui, maisto produktus ir gėrimus turizmo sektoriui tiekusiems

subjektams. Remiantis Lietuvos statistikos departamento parengtų išlaidų ir panaudojimo lentelių

duomenimis nustatyta, kad turizmo sektorius apie 40 proc. gautų pajamų nukreipia tarpiniam

vartojimui, t. y. įsigijimams iš tiekėjų. Vadinasi, dėl pirmininkavimo gautos turizmo sektoriaus tiekėjų

papildomos pajamos sudarė apie 23 mln. Lt.

Remiantis užsienyje atliktais tyrimais37, didelio masto renginys gali lemti papildomus, kad ir neženklius,

turistų srautus poros ar kelių metų laikotarpiu po paties renginio pabaigos. Pavyzdžiui, dalis renginių

dalyvių pakartotinai apsilanko su šeimos nariais ar draugais. Todėl galima tikėtis, kad Lietuvos

pirmininkavimo renginiai taip pat sukurs papildomus, kad ir neženklius, turistų srautus vienerių–dvejų

metų laikotarpiu po pirmininkavimo pusmečio. Tokios prielaidos suderinamos su Valstybinio turizmo

departamento paskelbta statistika, rodančia, kad 2014 metų I pusmetį turistavo ir šalies apgyvendinimo

įstaigose nakvojo 12,2 proc. daugiau užsieniečių nei per atitinkamą 2013 metų laikotarpį. Ženkliai 2014

metų pirmą pusmetį padidėjo turistų iš ES valstybių (pvz., iš Italijos – net 35,7 proc.), o taip pat iš Rytų

partnerių valstybių – Baltarusijos ir Ukrainos (pastarosios – net 77,2 proc.). Tokio turistų srautų augimo

priežasčių gali būtų įvairių, pavyzdžiui, galima įvardyti šiose valstybėse vykdytas tikslines rinkodaros

priemones, todėl nėra įmanoma įvardyti, kokia tokio augimo dalis galėtų tekti pirmininkavimo poveikiui.

Remdamasi prieinamais užsienio tyrimų rezultatais bei atsižvelgdama į konteksto skirtumus tarp užsienio

atvejų ir analizuojamo Lietuvos atvejo, vertintojų ekspertų grupė daro prielaidą, kad 2014 metais

papildomas dėl pirmininkavimo pritrauktų užsienio turistų skaičius sieks 5 proc. nuo 2013 metais

pritraukto papildomo srauto, o 2015 metais – 2 proc. (Pav. 63 paveikslas).

37 Pavyzdžiui, Oxford Economics, The value of the London 2012 Olympic and Paralympic Games to UK tourism. 2007 m. rugsėjis. http://www.visitbritain.org/Images/VB%20VL%20Tourism%20Impact%20Study%20-%20exec%20summary_tcm29-15220.pdf

http://www.visitbritain.org/Images/VB%20VL%20Tourism%20Impact%20Study%20-%20exec%20summary_tcm29-15220.pdf

http://www.visitbritain.org/Images/VB%20VL%20Tourism%20Impact%20Study%20-%20exec%20summary_tcm29-15220.pdf


Galutinė ataskaita

151

Pav. 63. Dėl pirmininkavimo ES Tarybai turizmo sektoriaus papildomai gautos pajamos, mln. Lt


3.4.2. Pirmininkavimo poveikis aptarnavimo sektoriui

Pirmininkavimo biudžetas sukūrė papildomą paklausą aptarnavimo sektoriaus paslaugoms ir prekėms.

Pavyzdžiui, perkamos vertimo, IT įrangos, transporto ir kitos aptarnavimo paslaugos padidino šias

paslaugas teikiančių įmonių pardavimo pajamas, o dėl to buvo sukurtos papildomos darbo vietos bei į

valstybės biudžetą sumokėta daugiau mokesčių.

Nors bendras pirmininkavimo biudžetas sudarė apie 172 mln. Lt, tačiau Lietuvos aptarnavimo sektorių

tiesiogiai pasiekė tik dalis šių lėšų, kadangi didelė dalis lėšų buvo skirta Lietuvos diplomatinių atstovybių

personalo plėtrai, Lietuvos tarnautojų komandiruotėms ir kitoms Lietuvos aptarnavimo sektorių

tiesiogiai nepalietusioms išlaidoms.

2011 metais parengtoje studijoje38 tiesiogiai Lietuvos aptarnavimo sektorių palietusioms išlaidoms

priskirta apie 42 proc. pirmininkavimo biudžeto išlaidų. Atlikus faktinio detalizuoto pirmininkavimo

biudžeto ir įvykdytų viešųjų pirkimų analizę nustatytas labai panašus faktinis procentinis dydis – į

38 Ernst&Young, Sprendimai dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. biudžeto (užsakovas – LR užsienio reikalų ministerija), 2011 m. gegužės 6 d,.

Pirmininkavimo renginiai į Lietuvą pritraukė 30–35 tūkst. svečių iš užsienio, o 2014–2015 metais tikimasi

papildomo 2 tūkst. svečių iš užsienio srauto, lyginant su situacija „be pirmininkavimo“. Dėl atvykusių

papildomų svečių turizmo sektorius 2013 metais papildomai gavo apie 56 mln. Lt pajamų (o 2014–2015

metais papildomai turėtų gauti dar beveik 4 mln. Lt pajamų). Atitinkamai, į biudžetą papildomai surinktas

PVM sudaro beveik 9 mln. Lt, o pelno mokestis – beveik 0,3 mln. Lt. Papildomai atvykusiems užsienio

svečiams aptarnauti 2013 metų II pusmetį viešbučiams ir kavinėms prireikė virš 400 papildomų darbuotojų,

o papildomai surinkta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų suma turėtų sudaryti apie 1,8 mln. Lt.


Galutinė ataskaita

152

Lietuvos aptarnavimo sektorių (įskaitant turizmo sektorių) tiesiogiai įlieta apie 75 mln. Lt pirmininkavimo

biudžeto lėšų, už kurias buvo įsigytos 15 lentelėje nurodytos prekės ir paslaugos:

Susitikimų organizavimas Komunikacija

Maitinimo paslaugos Komunikavimo kampanija

Apgyvendinimo paslaugos Fotografavimo ir filmavimo paslaugos

Transporto paslaugos Dovanos ir kanceliarinės priemonės

Vertimo paslaugos Dalomosios medžiagos leidyba

Apsaugos paslaugos Mokymų paslaugos

Įranga: Interneto puslapio sukūrimo paslaugos

Kompiuterinė ir periferinė įranga Logotipo ir stiliaus vadovo sukūrimas

Apsaugos įranga „Justus Lipsius“ pastato dekoravimas

Vertimo įranga Išorės konsultacijos

Akreditacijų sistemos įranga Vertimo raštu paslaugos

Logistikos valdymo sistemos įranga Stendų gamyba

Telekomunikacijų paslaugos Papildomos komunikacijos paslaugos

Susitikimų vietų įrengimo paslaugos

Sociokultūrinė programa

15 lentelė. Prekės ir paslaugos, įsigytos iš pirmininkavimo biudžeto lėšų

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting pagal organizatorių pateiktus duomenis

Todėl greta anksčiau aprašyto poveikio turizmo sektoriui aptarnavimo sektorius dėl pirmininkavimo

papildomai gavo 67 mln. Lt tiesioginių pajamų (neskaitant iš pirmininkavimo biudžeto apmokėtos jau

anksčiau įvertintų turizmo sektoriaus gautų pajamų dalies).

Šių lėšų injekciją į aptarnavimo sektorių galėjo lydėti papildomi efektai. Pavyzdžiui, teikdami paslaugas

pirmininkavimo renginių metu aptarnavimo sektoriaus subjektai galėjo padidinti savo žinomumą

Europoje ir tokiu būdu padidinti eksportą, lyginant su situacija „be pirmininkavimo“. Kita vertus,

teikdami pirmininkavimo tikslais nupirktas paslaugas aptarnavimo sektoriaus subjektai galėjo būti

priversti atsisakyti dalies įprastų užsakymų.

Siekiant įvertinti šiuos aspektus, o taip pat siekiant vertinimo metodų trianguliacijos buvo atlikta

pirmininkavimo viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių apklausa. Šia apklausa taip pat buvo siekiama


Galutinė ataskaita

153

atskleisti ir kitus aktualius aspektus, pavyzdžiui, ar užsakymams vykdyti buvo įdarbinti papildomi

darbuotojai.

Kontekstas. Visų pirma tikslinga susipažinti, kaip keitėsi užsakymus gavusių aptarnavimo įmonių veiklos

rodikliai 2013 metais, lyginant su ankstesniais laikotarpiais. Tyrimo tikslais buvo įsigyti ir išanalizuoti 55

pirmininkavimo tiekėjų pardavimo pajamų ir darbuotojų skaičiaus duomenys. Užsakymus gavusių įmonių

veiklos rodiklių analizė parodė, kad:

analizuotoje subjektų grupėje pardavimo pajamas padidinusių subjektų dalis 2013 metais buvo

didesnė nei 2012 metais (atitinkamai 70,2 ir 61,7 proc.);

analizuotos subjektų grupės bendras pardavimo pajamų augimas 2013 metais sudarė 105,8 mln.

Lt ir buvo 85,8 mln. Lt didesnis nei 2012 metais39;

analizuotoje subjektų grupėje darbuotojų skaičių didinusių subjektų dalis 2013 metais buvo

didesnė nei 2012 metais (atitinkamai 59,6 ir 50,0 proc.); 2014 m. I pusmetį darbuotojų skaičių

didino 48,1 proc. analizuojamos grupės subjektų;

analizuotoje subjektų grupėje darbuotojų skaičių mažinusių subjektų dalis 2013 metais buvo

mažesnė nei 2012 metais (atitinkamai 28,8 ir 36,5 proc.); 2014 m. I pusmetį darbuotojų skaičių

mažino 32,7 proc. analizuojamos grupės subjektų;

analizuotos subjektų grupės bendras darbuotojų skaičius 2013 metais padidėjo 97 darbuotojais

(2012 metais augo 26 darbuotojais), o 2014 metų I pusmetį – dar 32 darbuotojais40.

Kaip rodo pirmininkavimo užsakymus vykdžiusių subjektų veiklos rodiklių analizė, 2013 metais matomas

tam tikras veiklos rodiklių pagerėjimas, tačiau būtina įvertinti, kokią įtaką tam turėjo pirmininkavimo

užsakymai. Užsakymus vykdžiusių subjektų apklausos rezultatų analizė atskleidė, kad beveik pusės

įmonių (48 proc.) atveju gauti užsakymai pardavimų pajamas 2013 metais padidino ne daugiau kaip 5

proc. (Pav. 64 paveikslas). Tuo tarpu 16 proc. respondentų atveju gauti užsakymai pardavimų pajamas

didino 20 proc. ir daugiau.

39 Atmetus du subjektus, kurie ženkliai iškreipia bendrą grupės rezultatą. 40 Atmetus du subjektus, kurie ženkliai iškreipia bendrą grupės rezultatą.


Galutinė ataskaita

154

Pav. 64. Respondentų nuomonė apie tai, kiek dėl gautų užsakymų 2013 metais pardavimo pajamos buvo didesnės nei būtų

be tokių užsakymų

Šaltinis: sudaryta BGI Consulting remiantis pirmininkavimo užsakymus vykdžiusių subjektų apklausos duomenimis

16 proc. respondentų atveju užsakymų įtaka pardavimų apimtims buvo didesnė nei pats užsakymų dydis,

tuo tarpu 6 proc. respondentų atveju užsakymų įtaka pardavimų apimtims buvo mažesnė nei pats

užsakymų dydis. Tai rodo, kad buvo atvejų, kai su tiesiogine užsakymų įtaka pardavimo pajamoms taip

pat pasireiškė ir teigiamas poveikis per padidėjusį tiekėjo žinomumą, o taip pat, kad buvo ir tokių atvejų,

kai dėl vykdomų užsakymų teko atsisakyti dalies kitų užsakymų (šis atsisakymas neigiamo poveikio

ekonomikai neturėjo sukelti, kadangi tokius užsakymus turėjo perimti kitos įmonės).

Be to, 37 proc. respondentų nurodė, kad per padidėjusį žinomumą užsakymai taip pat turės teigiamos

įtakos pardavimams ir 2014 metais, o 31 proc. mano, kad ir vėlesniais metais pardavimo pajamos bus

šiek tiek didesnės nei būtų be minėtų užsakymų. Vis dėlto, tik labai neženkli dalis respondentų dėl gautų

užsakymų padidino eksportą, todėl tokia įtaka pardavimams didele dalimi pasireikš kitų Lietuvos įmonių

pardavimų sąskaita.

Didžioji dalis įmonių (72 proc. respondentų) dėl gautų užsakymų nedidino darbuotojų skaičiaus.

Užsakymų vykdymo tikslais darbuotojų skaičių didinę respondentai įdarbino apie 100 darbuotojų, tačiau

tik apie 20 tokių darbo vietų išliko baigus vykdyti užsakymus. Atsižvelgiant į anketas grąžinusių

respondentų dalį bendroje užsakymų sumoje, apskaičiuota, kad bendras dėl užsakymų įdarbintų

darbuotojų skaičius galėtų sudaryti apie 150 darbuotojų, o apie 30 tokių darbo vietų galėjo išlikti baigus

vykdyti užsakymus. Todėl pirmininkavimo pusmetį papildomai surinkta gyventojų pajamų mokesčio ir

socialinių įmokų suma galėtų sudaryti apie 0,7 mln. Lt.

Užsakymų vykdymas taip pat turėjo įtakos užsakymus vykdžiusių įmonių tiekėjams – 53 proc.

respondentų dėl šių užsakymų iš savo tiekėjų įsigijo daugiau lietuviškos kilmės paslaugų ir prekių.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento parengtų išlaidų ir panaudojimo lentelių duomenimis

nustatyta, kad aptarnavimo sektorius apie 40 proc. gautų pajamų nukreipia tarpiniam vartojimui, t. y.


Galutinė ataskaita

155

įsigijimams iš tiekėjų. Vadinasi, dėl pirmininkavimo gautos aptarnavimo sektoriaus tiekėjų papildomos

pajamos sudarė virš 25 mln. Lt (neskaitant anksčiau aprašyto turizmo sektoriaus tiekėjų pajamų

padidėjimo).

Taip pat, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama įmonių pagrindinių rodiklių statistika

nustatyta, kad aptarnavimo sektorius (neskaitant anksčiau aprašyto turizmo sektoriaus) dėl papildomų

užsakymų turėjo sumokėti apie 0,4 mln. Lt pelno mokesčio. Be to, dėl pirmininkavimo užsakymų į

valstybės biudžetą buvo papildomai sumokėta apie 11,5 mln. Lt PVM.

Multiplikatoriaus efektas. Ekonomikos teorija taip pat siūlo atsižvelgti į taip vadinamąjį multiplikatoriaus

efektą. Multiplikatorius atspindi, kaip keičiasi bendros ekonomikoje gaunamos pajamos (kitaip –

bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP)) didėjant valstybės išlaidoms. Multiplikatorius yra lygus

santykiui tarp pajamų (BVP) ekonomikoje padidėjimo ir valstybės išlaidų padidėjimo. Ekonomikos teorija

teigia, kad multiplikatoriaus reikšmė yra didesnė už vienetą. Tokie teiginiai paremti faktu, kad

padidėjusios valstybės išlaidos padidina ekonominių agentų pajamas, todėl didėja šių ekonominių

agentų vartojimas, kuris toliau didina ekonominių agentų pajamas, ir taip toliau. Lietuvoje, kaip mažoje

atviroje ekonomikoje, multiplikatoriaus efektą mažina importo veiksnys. Pavyzdžiui, yra tikėtina, kad

pirmininkavimo užsakymams vykdyti įdarbintas studentas pirmąją algą išleis naujesniam išmaniajam

telefonui įsigyti, o tokia produkcija Lietuvoje negaminama, vadinasi, tokios išlaidos Lietuvos ekonomikos

agentų pajamas padidins tik minimaliai (per transportavimo ir prekybos maržas).

Vertintojų ankstesnių tyrimų41 metu atlikti makroekonometrinio modeliavimo pratimai rodo, kad į

aptarnavimo sektorių įlietų lėšų multiplikatoriaus tikėtina reikšmė yra 1,1. Kartu su užsienio svečių

išlaidomis iš viso į turizmo ir aptarnavimo sektorių įlieta suma sudaro virš 125 mln. Lt, vadinasi, į

aptarnavimo sektorių (įskaitant turizmo sektorių) įlieta suma iš viso ekonomikoje sukūrė beveik 140 mln.

Lt pajamų (arba BVP).

3.4.3. Rėmimo veiklos įtaka rėmėjų veiklos rodikliams

41 Pavyzdžiui, UAB BGI Consulting, Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtų bendrai finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų ekonomikos sektorių būklės pokyčių vertinimas (užsakovas – LR ūkio ministerija), 2011 m. gruodžio 23 d.

Pirmininkavimo biudžeto tiesioginė injekcija į Lietuvos aptarnavimo sektorių (neskaitant anksčiau aprašyto

turizmo sektoriaus) tiesiogiai padidino aptarnavimo sektoriaus pardavimo pajamas apie 66 mln. Lt, lyginant

su scenarijumi be pirmininkavimo. Atitinkamai, į biudžetą papildomai surinktas PVM sudaro apie 11,5 mln.

Lt, o pelno mokestis – apie 0,4 mln. Lt. Papildomiems užsakymams vykdyti prireikė apie 150 papildomų

darbuotojų, o papildomai surinkta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų suma turėtų sudaryti apie

0,7 mln. Lt.


Galutinė ataskaita

156

Tyrimo tikslais buvo įsigyti ir išanalizuoti 19 pirmininkavimo rėmėjų pardavimo pajamų ir darbuotojų

skaičiaus duomenys. Pirmininkavimo rėmėjų veiklos rodiklių analizė parodė, kad:

analizuotoje subjektų grupėje pardavimo pajamas padidinusių subjektų dalis 2013 metais buvo

mažesnė nei 2012 metais (atitinkamai 60, ir 70,0 proc.);

analizuotoje subjektų grupėje darbuotojų skaičių didinusių subjektų dalis 2013 metais buvo

didesnė nei 2012 metais (atitinkamai 50,0 ir 35,0 proc.); 2014 m. I pusmetį darbuotojų skaičių

didino 35,0 proc. analizuojamos grupės subjektų;

analizuotoje subjektų grupėje darbuotojų skaičių mažinusių subjektų dalis 2013 metais buvo

mažesnė nei 2012 metais (atitinkamai 30,0 ir 60,0 proc.); 2014 m. I pusmetį darbuotojų skaičių

mažino 50,0 proc. analizuojamos grupės subjektų.

Pirmininkavimo rėmėjų veiklos rodiklių analizės rezultatai nevienareikšmiški – pirmininkavimo metais

didesnė rėmėjų dalis, lyginant su praėjusiais metais, didino darbuotojų skaičių, tačiau mažesnė dalis,

lyginant su praėjusiais metais, padidino pardavimo pajamas.

Tarp daugybės pardavimus veikiančių veiksnių labai sudėtinga išskirti žinomumo padidėjimo dėl

pirmininkavimo rėmimo įtaką. Tačiau galima pasiremti konkrečiais pavyzdžiais. Pavyzdžiui,

pirmininkavimo metu vieno iš kalbintų rėmėjų pardavimai padidėjo Vilniaus oro uoste ir Vilniaus

regione. Tai siejama su pagerintu žinomumu dėl pirmininkavimo rėmimo. Kitas pavyzdys – vieno iš

rėmėjų lūkestis pradėti pardavimus Briuselyje. Tačiau kol kas šis lūkestis nepasiteisino, nes atitinkamo

susidomėjimo iš importuotojų į Briuselį nesulaukta.

Atlikti interviu su pirmininkavimo rėmėjais rodo, kad rėmėjai yra patenkinti vykdyta rėmimo veikla.

Pagrindinė nauda, kurią išskiria rėmėjai – prekės ženklo žinomumo padidinimas. Tačiau kalbinti rėmėjai

negali įvardinti poveikio pardavimo pajamoms ar darbuotojų skaičiui. Dalis įmonių nurodo, kad šio

poveikio nėra ir jo nebuvo tikimasi. Kita dalis įmonių įžvelgia galimą poveikį pardavimo pajamoms, tačiau

jis būtų labai minimalus. Respondentų nuomone, jeigu poveikis pasireikštų, jis labiau tikėtinas eksporto

rinkose nei Lietuvoje. Pirmininkavimą rėmė stiprius prekės ženklus Lietuvos rinkoje turinčios įmonės,

todėl tolesnis veiklos rezultatų pagerinimas Lietuvos rinkoje mažai tikėtinas, nes prekių ženklai ir taip

labai gerai žinomi. Todėl rėmimas buvo svarbesnis prisistatant užsienio svečiams ir bandant padidinti

eksporto apimtis.

3.4.4. Pirmininkavimo poveikis kitoms sritims

2011 metais parengtoje studijoje42 taip pat buvo vertintas galimas pirmininkavimo poveikis tiesioginėms

užsienio investicijoms Lietuvoje ir Lietuvos įmonių eksportui. Šių sričių vertinimas dabartinio tyrimo

42 Sprendimai dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. biudžeto.


Galutinė ataskaita

157

techninėje specifikacijoje nebuvo numatytas ir todėl nebuvo įtrauktas į tyrimo objektą. Vis dėlto, galima

pateikti tam tikras įžvalgas dėl tokio galimo poveikio.

Eksportas. Dėl pirmininkavimo ir ypatingai dėl jo metu surengtų verslo ir ekonominės tematikos renginių

padidėjo Lietuvos verslo sektoriaus žinomumas tarptautinėje bendruomenėje. Pirmininkavimo

renginiuose turėjo progų susitikti Lietuvos ir užsienio verslininkai, ir kai kurie susitikimai galėjo sudaryti

prielaidas tolimesniam bendradarbiavimui – tiek užsienio produkcijos importui į Lietuvą, tiek Lietuvos

gamintojų eksportui. Eksporto konkurencingumą lemia daugybė veiksnių, todėl būtų labai sudėtinga

išaugusio žinomumo ir užmegztų kontaktų poveikį įvertinti kiekybinėmis eksporto apimtimis. Atliktos

rėmėjų apklausos rezultatai neleidžia tikėtis ženklesnės įtakos eksporto apimtims. Renginiuose dalyvavę

užsienio svečiai vaišinosi rėmėjų produkcija ir naudojosi kitomis rėmėjų teikiamomis paslaugomis. Todėl

poveikis eksportui pirmiausia turėtų pasireikšti būtent per pirmininkavimo rėmėjų eksporto augimą (jų

prekes ir paslaugas tiesiogiai išbandė svečiai iš užsienio). Tačiau analizuoti rėmėjai aiškaus poveikio

eksporto augimui neįžvelgia. Taip pat tik labai neženkli dalis apklaustų pirmininkavimo užsakymus

vykdžiusių respondentų dėl gautų užsakymų padidino eksportą. Todėl mažiau tikėtina, kad dėl

pirmininkavimo eksportą būtų padidinę savo produkcijos progos neturėję pristatyti Lietuvos verslo

subjektai. Pagrindinė sritis, kurioje tiesiogiai matomas poveikis eksportui – tai apgyvendinimo ir

maitinimo (ir iš dalies kai kurių kitų aptarnavimo veiklų) paslaugų eksportas, kurį sukūrė į pirmininkavimo

renginius atvykę svečiai iš užsienio.

Tiesioginės užsienio investicijos43. Dėl pirmininkavimo ir ypatingai dėl jo metu surengtų verslo ir

ekonominės tematikos renginių padidėjo Lietuvos verslo aplinkos žinomumas tarptautinėje

bendruomenėje. Pirmininkavimo renginiai, kuriuose turėjo progų susitikti Lietuvos ir užsienio

verslininkai, tapo komunikacijos kanalu, kuriuo potencialiems užsienio investuotojams buvo pranešta

apie Lietuvos investicinės aplinkos privalumus. Užsienio verslininkams suteikta informacija apie Lietuvos

pranašumus galėjo sudaryti prielaidas užsienio kompanijų investicijų planuose tarp svarstomų

alternatyvų atsirasti ir investavimo Lietuvoje alternatyvai. Tačiau praktika rodo, kad tokiai investavimo

alternatyvai išanalizuoti ir realizuoti gali prireikti metų ar net ilgesnio laikotarpio, todėl pirmininkavimo

poveikis tiesioginėms investicijoms analizės metu dar nebūtų pasireiškęs didesne apimtimi. Be to, vien

padidėjęs valstybės žinomumas savaime neužtikrina tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo. Kaip

rodo ekonomikos teorija ir empiriniai tyrimai44, investuotojai yra linkę investuoti ten, kur gali tikėtis

mažiausių veiklos sąnaudų ir lengviausio tikslinių rinkų pasiekimo. Todėl šalies žinomumas yra vienas iš

pradinių investicinio proceso sprendimo etapų ir turi mažesnę reikšmę negu objektyvūs rinkai būdingi

konkurencingumo veiksniai (veiklos sąnaudos, rinkos geografija, kt.).

43 Interpretuojant tyrimo rezultatus atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo techninėje specifikacijoje nebuvo numatytas

vertinimas dėl galimo pirmininkavimo poveikio tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje (kaip ir Lietuvos

įmonių eksportui).

44 Pavyzdžiui, S. Mukherjee, Modern Economic Theory. New Delhi: New Age International publishers, 2002.


Galutinė ataskaita

158

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai biudžeto išlaidos sudarė virš 170 mln. Lt, o pirkimams iš Lietuvos

aptarnavimo sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) įmonių tekusi dalis sudarė apie 75 mln. Lt. Ši tiesioginė

injekcija kartu su užsienio svečių, atvykusių į pirmininkavimo renginius, išlaidomis padidino aptarnavimo

sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) pardavimo pajamas daugiau nei 125 mln. Lt. Apskaičiuota, kad šiems

papildomiems užsakymams įvykdyti pirmininkavimo pusmečio laikotarpiui prireikė beveik 600 aptarnavimo

sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) darbuotojų, todėl papildomai valstybei buvo sumokėta beveik 2,5

mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų. Taip pat aptarnavimo sektoriaus verslo subjektai į

nacionalinį biudžetą papildomai sumokėjo apie 0,7 mln. Lt pelno mokesčio. Dėl išaugusių aptarnavimo

sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) pardavimo pajamų į nacionalinį biudžetą buvo papildomai surinkta

virš 20 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Įvertinus visą pridėtinės vertės kūrimo grandinę, kurią paveikė papildomai į Lietuvos ekonomiką įlietos

lėšos, bei multiplikatoriaus efektą, tiesioginė pirmininkavimo biudžeto injekcija į Lietuvos aptarnavimo

sektorių (įskaitant turizmo sektorių) ir papildomai atvykusių užsienio svečių išlaidos Lietuvos ekonomikoje

papildomai sukūrė beveik 140 mln. Lt bendrojo vidaus produkto (tai prilygsta 81 proc. pirmininkavimo

biudžeto išlaidų).


Galutinė ataskaita

159

Išvados

2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Ši užduotis apėmė didelę

veiklų įvairovę, įskaitant ES Tarybos darbotvarkės formavimą, pirmininkavimą ES Tarybos darbo

grupėms, atstovavimą ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis ir trečiosiomis šalimis,

horizontaliųjų ir administracinių pirmininkavimo darbų atlikimą, susitikimų ir renginių organizavimą ir

pan. Pirmininkavimo biudžetas sudarė apie 172 mln. Lt, į pirmininkavimo veiklas buvo įsitraukę daugiau

nei 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš skirtingų Lietuvos institucijų ir apie 1 tūkst. asmenų, atlikusių

pagalbinius su pirmininkavimu susijusius darbus. Siekiant identifikuoti pirmininkavimo ES Tarybai metu

išmoktas pamokas ir ateityje išnaudoti įgytą vertingą patirtį, įvertintas Lietuvos pirmininkavimo poveikis

Lietuvos atstovavimui ES, valstybės tarnybos struktūrai, visuomenės supratimui apie pirmininkavimą ir

ekonomikai.

Pirmininkavimo poveikis Lietuvos atstovavimui Europos Sąjungoje

Pirmininkaujant ES Tarybai Lietuvai teko tiek vadovauti šios institucijos darbui, tiek atstovauti pastarajai

santykiuose su kitomis ES institucijomis – Europos Komisija ir Europos Parlamentu.

ES Tarybos generalinio sekretoriato ir kitų ES šalių narių nuolatinių atstovybių ES atstovai Lietuvos

valstybės tarnautojų pirmininkavimą ES Tarybos darbo grupėms įvertino kaip sėkmingą. Ne tik vizitų į

Lietuvą ir bendradarbiavimo su jos atstovais metu įgytos naujos žinios apie Lietuvą, bet ir šalies valstybės

tarnautojų profesionalumas, pragmatiškumas, gebėjimas suprasti ir derinti skirtingus ES šalių narių

interesus bei veiklos skaidrumas, prisidėjo prie teigiamų Lietuvos įvaizdžio pokyčių. Nepaisant to, šių

respondentų nuomone, kai kurios ES Tarybos darbo grupėms pirmininkavusių Lietuvos atstovų

asmeninės kompetencijos (lyderystės, stresinių situacijų bei konfliktų valdymo gebėjimai) ir prancūzų

kalbos žinios laikytinos tobulintinomis.

Lyginant laikotarpį iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir jam pasibaigus buvo identifikuoti Lietuvos

atstovų aktyvumo ES institucijose, ypač ES Taryboje, pokyčiai. Lietuvos atstovai intensyviau dalyvauja ES

Tarybos darbo grupių posėdžiuose – dažniau pasisako žodžiu ar teikia pasiūlymą raštu. Pirmininkavimo

patirties įgiję valstybės tarnautojai (ypač buvę darbo grupių pirmininkai ir jų pavaduotojai) pasižymi

sustiprėjusiais gebėjimais įtaigiai kalbėti prieš auditoriją ir išaugusiu pasitikėjimu savimi. Šiuos pokyčius

daugiausiai lėmė pirmininkavimo metu įgytas geresnis priėjimas prie informacijos apie ES procesus,

išaugęs ES Tarybos darbo grupių reglamento išmanymas, pagerėjęs supratimas apie Lietuvos siekius bei

prioritetus ES ir pirmininkavimo metu užmegzti kontaktai. Ši patirtis, tikėtina, turės teigiamą poveikį

Lietuvos interesų atstovavimui ateityje.


Galutinė ataskaita

160

Lietuvos, kaip pirmininkaujančios valstybės, vidinio atstovavimo ES Tarybai funkcijos atlikimas įvertintas

teigiamai. Ankstyvas kontaktų su Europos Komisija ir Europos Parlamentu užmezgimas, atviro ir

neformalaus bendradarbiavimo prieš pirmininkavimą ir pirmininkavimo metu palaikymas prisidėjo prie

konstruktyvaus dialogo su šiomis institucijomis bei sukūrė pagrindą sėkmingesniam nacionalinių interesų

atstovavimui pasibaigus pirmininkavimui. Po pirmininkavimo pastebima, kad Lietuvos atstovai dažniau

nei prieš pirmininkavimą konsultuojasi su kolegomis Europos Komisijoje ir glaudžiau bendradarbiauja su

kitų ES valstybių narių atstovais.

Pirmininkavimo poveikis valstybės tarnybai

ES Tarybos darbotvarkės formavimas

Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, politinės lyderystės funkcija, susijusi su ES Tarybos darbotvarkės

formavimu, buvo įgyvendinta sėkmingai. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai pavyko sklandžiai derinti

visų ES šalių narių interesus ir į ES Tarybos darbotvarkę įtraukti tuo metu aktualiausius įvairių viešosios

politikos sričių klausimus. Dėl būtinybės išlaikyti tęstinumą tam tikruose ES procesuose ir pirmininkavimo

laikotarpio konteksto specifikos (Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų bei finansinės

perspektyvos pabaigos) daugeliu atvejų Lietuvai teko perimti prieš tai pirmininkavusios Airijos

darbotvarkės klausimus, kuriuos taip pat pavyko efektyviai išspręsti.

Tarp į pirmininkavimo ES Tarybai veiklas įsitraukusių Lietuvos atstovų vyravo bendras sutarimas dėl

poreikio palaikyti Lietuvos, kaip nešališkos tarpininkės, vaidmenį. Nepaisant to, pirmininkavimo metu

susiklosčiusios objektyvios aplinkybės ir Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, prerogatyva išgryninti

ES Tarybos darbotvarkę lėmė, kad į pastarąją pavyko įtraukti ir nacionaliniu mastu reikšmingus

klausimus.

ES Tarybos darbotvarkės įgyvendinimas

Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, administravimo funkcijos atlikimas įvertintas labai palankiai tiek

pirmininkavimo veiklose dalyvavusių Lietuvos atstovų, tiek kolegų iš kitų ES šalių narių bei ES Tarybos

generalinio sekretoriato. Kruopštus veiklų planavimas, išankstinio pirmininkavimo mandatavimo

modelio, pagal kurį pirmininkavimo ašimi buvo pasirinkta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES Briuselyje,

pasirinkimas, ES Tarybos generalinio sekretoriato parama ir, svarbiausia, Lietuvos atstovų

administraciniai gebėjimai padėjo užtikrinti pirmininkavimo administracinių procesų nuoseklumą,

savalaikiškumą, lankstumą bei prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio pagerėjimo.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai pavyko sklandžiai derinti ES valstybių narių interesus ir pasiekti

progresą daugelyje viešosios politikos sričių. Šalia Lietuvos atstovų derybinių gebėjimų sklandiems

derybiniams procesams taip pat reikšmės turėjo pirmininkavimo metu geresnis priėjimas prie


Galutinė ataskaita

161

informacijos apie ES procesus ir šalių narių pozicijas, neformalių kontaktų su kitomis ES šalimis narėmis

palaikymas, ekspertinės žinios konkrečiose viešosios politikos srityse, pirmininkavimo laikotarpio

konteksto specifika ir Lietuvos atstovų asmeninės savybės bei bendros šalies kultūrinės ypatybės. Vienos

pagrindinių derybinių kompetencijų – mikro ir makro lygmens pasiūlymų poveikio vertinimo – įvaldymas

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu įvertintas teigiamai. Atsižvelgiant į didelį derybinį krūvį

pirmininkavimo metu, daroma prielaida, jog šis gebėjimas sustiprėjo.

ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų kompetencijos

Dalyvavimas pirmininkavimo procesuose prisidėjo prie reikšmingų pirmininkavimo veiklose dalyvavusių

Lietuvos atstovų kompetencijų pokyčių. Patirtis atliekant pirmininkavimo veiklas įnešė santykinai didesnį

indėlį į Lietuvos atstovų kompetencijų patobulėjimą nei pasirengimo pirmininkauti veiklos. Tai labiausiai

sietina su pirmininkavimo metu išskirtiniu priėjimu prie informacijos ir neeiline valstybės tarnautojų

galimybe sustiprinti savo asmenines kompetencijas. Kaip tobulintini pasirengimo pirmininkauti mokymų

aspektai išskirti kai kurių mokymų temų pasikartojimas, pernelyg vėlyvas kai kurių mokymų

organizavimas, nepakankamas Briuselyje dirbusiems Lietuvos institucijų atstovams skirtų mokymų

skaičius ir, svarbiausia, pasirengimo veiklų nediferencijavimas pagal valstybės tarnautojų turimą

atstovavimo ES patirtį ir pirmininkavimo metu atliekamas funkcijas.

Didžiausiais pirmininkavimo metu padidėjusio žmogiškojo kapitalo pritaikymo iššūkiais laikytini ribotas

mobilumas šalies valstybės tarnyboje ir administracinės kultūros ypatumai.

Pozicijos rengimo kompetencijos

Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir pirmininkaujant ES Tarybai Lietuvos valstybės tarnautojų pozicijos

rengimo kompetencijos sustiprėjo. Labiausiai išaugo ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių

specialistų gebėjimas nagrinėjamą klausimą įvertinti platesniame kontekste, nustatyti derybinį

maksimumą ir minimumą bei įžvelgti kitų institucijų, socialinių-ekonominių partnerių interesus, atlikti

pasiūlymo poveikio įvertinimą ir įvertinti pozicijos alternatyvas. Reikšmingas teigiamas pokytis stebimas

tose srityse, kuriose prieš pradedant rengtis pirmininkavimui buvo nustatytas didžiausias poreikis

tobulėti.

Teigiamą įtaką kompetencijų pokyčiui turėjo tiek kompetencijų tobulinimo veiklos rengiantis

pirmininkauti ES Tarybai (mokymai, stažuotės, ekspertų susitikimai ir pan.), tiek intensyvesnė dalyvavimo

ES Tarybos darbo grupėse (ypač pirmininkavimo posėdžiams) patirtis pirmininkavimo metu.

Lietuvos atstovų derybiniai gebėjimai (atlikti pasiūlymo poveikio vertinimą, nustatyti derybinį

maksimumą ir minimumą) sustiprėjo, tačiau vis dar išlieka silpniausia pozicijos rengimo pusė. Šiuos

gebėjimus gerai įvaldę yra tik nedidelė dalis net ir labiau patyrusių valstybės tarnautojų. Tobulintinomis

laikytinos ir labiau techninės pozicijos rengimo kompetencijos – posėdžių planavimo ir vedimo, rezultatų


Galutinė ataskaita

162

apibendrinimo, pozicijos rengimo atitinkamai auditorijai reikalinga kalba ir formomis (taip pat anglų ar

teisine kalba).

Pozicijos atstovavimo kompetencijos

Lietuvai rengiantis pirmininkauti ir pirmininkaujant ES Tarybai Lietuvos valstybės tarnautojų pozicijos

atstovavimo kompetencijos išaugo. Padidėjo ES teisinės sistemos ir sprendimų priėmimo procesų

išmanymas, gebėjimas išaiškinti ir pagrįsti Lietuvos poziciją Europos Komisijai ir kolegoms iš kitų ES šalių

narių. Reikšmingai sustiprintos ir socialinių tinklų formavimo kompetencijos – po pirmininkavimo

Lietuvos atstovai labiau išmano tarpkultūrinius skirtumus, geba bendradarbiauti ir palaikyti gerus

santykius su skirtingų šalių atstovais.

Teigiamą poveikį atstovavimo kompetencijų augimui turėjo ne tik ilgametė patirtis dirbant ES sprendimų

priėmimo sistemoje, bet ir intensyvesnė dalyvavimo ES Tarybos darbo grupėse (ypač pirmininkavimo

posėdžiams) patirtis Lietuvos pirmininkavimo metu, taip pat – pasirengimo pirmininkauti metu vykę

mokymai, stažuotės, ekspertų susitikimai ir pan.

Derybiniai pozicijos atstovavimo gebėjimai (pozicijos palaikymo koalicijos kūrimas ir „prekiavimas“

balsais) yra silpnai išvystyti net ir tarp didžiausią patirtį atstovaujant Lietuvą ES turinčių valstybės

tarnautojų. Dideli skirtumai pastebėti tarp Lietuvos atstovų, dalyvavusių skirtingose ES Tarybos darbo

grupėse, kompetencijų. Daugeliui ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių specialistų (ypač turinčių

mažesnę atstovavimo patirtį, taip pat atstovaujančių aplinkos, žemės ūkio sritis) iškyla sunkumų tiek

formuluojant Lietuvos pasiūlymą tinkama teisine kalba, tiek pasisakant posėdžio metu (trūksta anglų

kalbos ir viešojo kalbėjimo įgūdžių).

Atsiskaitymo Lietuvoje už pozicijos atstovavimą kompetencijos


kompetencijos sustiprėjo nežymiai. Nors dauguma Lietuvos atstovų po pirmininkavimo geba laiku

parašyti ataskaitą ir išplatinti ją nustatytiems adresatams, tačiau tik apie pusei jų nekyla sunkumų

formuluojant pasiūlymus dėl tolimesnės Lietuvos derybinės laikysenos. Lietuvos atstovų pasirengimas

tinkamai pristatyti atstovavimo rezultatus visuomenei (parengti pranešimą spaudai, pristatyti derybų

rezultatus televizijos arba radijo interviu metu ir pan.) įvertintas kaip dar silpnesnis.

Lietuvos viešasis valdymas

Skirtingi tyrimo duomenų šaltiniai patvirtina, kad pirmininkavimas ES Tarybai beveik vienareikšmiškai

prisidėjo prie Lietuvos įtakos ES procesuose sustiprėjimo. Lietuvos atstovų kompetencijos, ekspertinės

žinios, pirmininkavimo metu užmegzti arba sustiprinti kontaktai su kitomis ES šalimis narėmis bei ES

institucijomis ir pagilintas supratimas apie ES procesus pagerino Lietuvos reputaciją, padidino kitų ES


Galutinė ataskaita

163

valstybių narių ir institucijų pasitikėjimą ja, padėjo pagrindą kryptingesniam nacionalinių interesų

atstovavimui pasibaigus pirmininkavimui ir sukūrė prielaidas efektyvesniam viešajam valdymui Lietuvoje.

Dėl efektyvaus pirmininkavimo procesų valdymo ir sėkmingo valstybės pristatymo kolegoms ES

pirmininkavimas sąlygojo teigiamus Lietuvos įvaizdžio pokyčius. Pirmininkavimo tikslais padarytos

investicijos į Lietuvos viešąjį administravimą ir šalies įvaizdžio formavimą potencialiai atsipirks ilgalaikėje

perspektyvoje.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai paskatino atsirasti naujas ar patobulėti egzistuojančias viešojo

valdymo praktikas, iš kurių paminėtinos platesnis informacinių ir ryšio technologijų naudojimas,

neformalių bendravimo formų ir projektinio požiūrio į valdymą taikymas, plataus atstovavimo mandato

ir didesnės diskrecijos valstybės tarnautojams suteikimas, intensyvus neformalus koordinavimas ir

horizontalus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ilgalaikis planavimas, dokumentų rengimo

standartizacijos diegimas, renginių organizavimas. Santykinai mažesniu efektyvumu pasižymėjo

pirmininkavimo metu aktualios informacijos apie teisės aktus sklaidai skirta informacinė sistema. Į

pirmininkavimo veiklas įsitraukę Lietuvos atstovai pabrėžė tokių instrumentų išsaugojimo ir platesnio

taikymo pasibaigus pirmininkavimui poreikį, tačiau jų tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje įvertino

skeptiškai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu didesnė reikšmė teikta netradiciniams tarpinstitucinio

bendradarbiavimo formatams, kaip koordinatorių tinklas ir projektinio valdymo pagrindu sudarytos

pirmininkavimo komandos. Koordinatorių tinklas įvertintas kaip efektyvus instrumentas, sudaręs

galimybes operatyviai keistis aktualia informacija, derinti skirtingų ministerijų pozicijas horizontaliais

klausimais, dalintis gerosiomis patirtimis su kolegomis. Prie efektyvaus koordinavimo prisidėjo

vyraujantis neformalus bendravimas, orientacija į rezultatą ir bendrą tikslo siekimas. Galimybė

pirmininkavimo komandas sudaryti projektiniu pagrindu įtraukiant atstovus iš skirtingų institucijų padėjo

užtikrinti reikiamą ekspertizės lygį ir sinergiją.

Sklandų bendradarbiavimą tarp sostinės ir Briuselio padėjo palaikyti atitinkamų ministerijų atstovai,

Lietuvos pirmininkavimo metu dirbę šalies nuolatinėje atstovybėje ES, išankstinio mandatavimo

modelio, pagal kurį pirmininkavimo ašimi buvo pasirinkta Lietuvos nuolatinė atstovybė ES Briuselyje,

pasirinkimas ir anksčiau užmegzti kontaktai tarp skirtingų institucijų atstovų.

Dėl pirmininkavimo išaugęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas sąlygojo ES sprendimų priėmimo

sistemoje dirbančių specialistų gebėjimų palaikyti kontaktų tinklą kitose Lietuvos valstybės institucijose

bei ieškoti tarpinstitucinių kompromisų padidėjimą. Institucijos, kurioms pirmininkavimo metu teko

glaudžiau bendradarbiauti, ir pasibaigus pirmininkavimui išlaikė intensyvų bendradarbiavimo pobūdį.

Intensyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą labiausiai lemia pirmininkavimo metu užsimezgę ar

sutvirtėję ryšiai tarp skirtingose institucijose dirbančių kolegų bei nauja pirmininkavimo metu įdiegta

bendradarbiavimo praktika.


Galutinė ataskaita

164

Bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bei asocijuotų struktūrų

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo palaikomas bendradarbiavimas tarp šalies institucijų ir

NVO bei asocijuotų struktūrų. Vis dėlto, trečiojo sektoriaus įtraukimas į konkrečių viešosios politikos

klausimų sprendimą pirmininkavimo laikotarpiu buvo santykinai ribotas. Tai lėmė mažesnis tokio

bendradarbiavimo poreikis pirmininkavimo metu bei NVO ir asocijuotų struktūrų suinteresuotumo ir

parengtumo lygis. Lietuvos trečiojo sektoriaus veikėjai pasižymi didele interesų lokalizacija, pro-aktyvaus

intereso komunikavimo stoka ir pozicijų formavimo gebėjimų trūkumu, dėl kurių jų įtaka ES sprendimų

priėmime yra ribota.

Pirmininkavimo metu bendradarbiavimas su NVO ir asocijuotomis struktūromis suaktyvėjo tik kai kuriose

institucijose, tuo tarpu daugelyje jų bendradarbiavimas nepasikeitė. Dėl pasirengimo pirmininkavimui

mokymų ir intensyvesnio bendradarbiavimo su NVO ir asocijuotomis struktūromis pirmininkavimo metu

dalis tarnautojų išmoko užmegzti ir palaikyti kontaktų tinklą bei derinti interesus ir ieškoti kompromisų

su NVO ir asocijuotomis struktūromis. Išaugusios kompetencijos turėjo teigiamą poveikį

bendradarbiavimui su šiais veikėjais ir po pirmininkavimo.

Pirmininkavimo poveikis visuomenės supratimui apie pirmininkavimą

Nevyriausybinių organizacijų ir asocijuotų struktūrų informavimas ir įtraukimas

Pačių NVO ir asocijuotų struktūrų atstovų vertinimu, Lietuvos trečiasis sektorius buvo aktyviai įsitraukęs į

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai procesą – ne tik organizavo pirmininkavimo renginius, bet ir vykdė

platesnes veiklas, tokias, kaip siūlymų, nuomonės teikimas viešosioms institucijoms, dalyvavimas

valstybinių institucijų rengiamuose aptarimuose ir susitikimuose. Dalyvavimas pirmininkavimo procese

paskatino NVO ir asocijuotas struktūras išplėsti bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi ir užmegzti

naujus kontaktus su valdžios institucijomis, tačiau nesudarė pagrindo naujų bendradarbiavimo formų

atsiradimui.

Pirmininkavimo metu prasidėjęs NVO ir asocijuotų struktūrų bendradarbiavimas su valstybinėmis

institucijomis yra tęstinis ir vyksta net ir pasibaigus pirmininkavimo procesui, tačiau daugeliu atvejų – ne

taip intensyviai. Dalyvavimas pirmininkavimo procese šalies trečiajam sektoriui sukūrė įvairiapuses

teigiamas naudas bei leido įgyti visapusiškos vertingos patirties ar naujų įgūdžių, kuriuos šie veikėjai

galės pritaikyti ateityje. Kaip pagrindinius naudų aspektus NVO ir asocijuotos struktūros išskyrė

galimybes į organizuoto pirmininkavimo renginio darbotvarkę įtraukti joms aktualius klausimus bei

užtikrinti platesnę organizacijos, atstovaujamų grupių nuomonės ir idėjų sklaidą.

Trečiojo sektoriaus organizuoti pirmininkavimo renginiai labiausiai prisidėjo didinant Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai žinomumą bei užtikrinant ES aktualių iššūkių pristatymą platesnei


Galutinė ataskaita

165

visuomenės daliai – pastarieji buvo aptariami daugumoje NVO ir asocijuotų struktūrų organizuotų

renginių. Kiek mažesnę įtaką šių veikėjų organizuoti renginiai turėjo informacijos apie ES funkcionavimą

bendrąja prasme ir joje vykstančius procesus sklaidai. Pirmininkavimo procesas taip pat turėjo teigiamos

įtakos pačių NVO ir asocijuotų struktūrų informuotumui apie ES bei galimybėms dalyvauti ES viešųjų

politikų formavime bei, tikėtina, sudarė pagrindą aktyvesniam bendradarbiavimui su ES institucijomis

ateityje.

Visuomenės informavimas ir įtraukimas

Lyginant su ankstesnių Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimų rezultatais, pastebimas pagrindinių ES

institucijų, ypač ES Tarybos, žinomumo šalies visuomenėje padidėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad ES Taryba

Lietuvoje neturi institucionalizuotų, nuolatos veikiančių informacijos sklaidos kanalų ir intensyviausia

komunikacija apie Lietuvos pirmininkavimą šiai institucijai vyko paties pirmininkavimo metu, reikšmingas

šalies visuomenės informuotumo apie ES Tarybą išaugimas siejamas su pirmininkavimu.

Apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai faktą buvo informuoti daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų,

o pirmininkavimo oficialų ženklą gebėjo atpažinti vienas iš trijų apklaustųjų. Turint omenyje santykinai

neilgą pirmininkavimo trukmę ir technokratinį pobūdį, toks pirmininkavimo fakto ir jo logotipo

žinomumo visuomenėje mastas yra reikšmingas. Tiesiogiai su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai susiję

sprendimai dėl pirmininkavimo metu prioritetinių ES viešosios politikos sričių buvo žinomi beveik pusei

apklaustųjų, savo žinomumu lenkdami bendresnio pobūdžio informaciją apie ES plėtrą. Padaryta išvada,

kad pirmininkavimas prisidėjo prie šalies visuomenės informuotumo apie pirmininkavimo metu

svarbiausias temas.

Lyginant visuomenės pateiktą pirmininkavimo ES Tarybai naudos šaliai vertinimą prieš pirmininkavimą ir

po jo pirmininkavimo naudos Lietuvai neįžvelgiančių gyventojų padaugėjo maždaug 1 proc., tačiau

pirmininkavimą naudingu šaliai laikančiųjų skaičius išaugo net 15 procentinių punktų. Patenkintų dėl to,

kad Lietuva yra svarbi ES narė ir pilnavertiškai dalyvauja ES valdymo procesuose, ir dėl to, kad pagerėjo

Lietuvos įvaizdis Europoje, bendras skaičius atskleidžia, kad beveik pusė apklaustųjų suvokia Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai reikšmę šaliai.

Komunikacijos priemonių pasirinkimas įvertintas kaip tinkamas atsižvelgiant į pirmininkavimo kontekstą

ir anksčiau pirmininkavusių šalių patirtį, tačiau prie Lietuvos įvaizdžio pagerėjimo labiau prisidėjo

nekomunikaciniai veiksniai (pavyzdžiui, sklandūs pirmininkavimo administraciniai procesai ir reikšmingo

atgarsio susilaukę pirmininkavimo renginiai). Pagrindinėmis kliūtimis pasiekti pirmininkavimo

komunikacijos kampanijos tikslus – sustiprinti Lietuvos gyventojų europinę tapatybę ir kurti Lietuvos,

kaip patikimos partnerės, įvaizdį ES – įvardijamos atitinkamai plačiosios visuomenės neįtraukimas tarp

komunikacijos kampanijos tikslinių auditorijų ir Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategijos bei

institucionalizuotos šalies įvaizdžio formavimo bei sklaidos stoka.


Galutinė ataskaita

166

Pirmininkavimo poveikis Lietuvos ekonomikai

Pirmininkavimo renginiai į Lietuvą pritraukė 30–35 tūkst. svečių iš užsienio, o 2014–2015 metais tikimasi

papildomo 2 tūkst. svečių iš užsienio srauto, lyginant su situacija „be pirmininkavimo“. Dėl atvykusių

papildomų svečių turizmo sektorius 2013 metais papildomai gavo apie 56 mln. Lt pajamų (o 2014–2015

metais papildomai turėtų gauti dar beveik 4 mln. Lt pajamų). Atitinkamai, į biudžetą papildomai

surinktas PVM sudaro beveik 9 mln. Lt, o pelno mokestis – beveik 0,3 mln. Lt. Papildomai atvykusiems

užsienio svečiams aptarnauti 2013 metų II pusmetį viešbučiams ir kavinėms prireikė virš 400 papildomų

darbuotojų, o papildomai surinkta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų suma turėtų sudaryti

apie 1,8 mln. Lt.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai biudžeto išlaidos sudarė virš 170 mln. Lt, o pirkimams iš Lietuvos

aptarnavimo sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) įmonių tekusi dalis sudarė apie 75 mln. Lt. Ši

tiesioginė injekcija kartu su užsienio svečių, atvykusių į pirmininkavimo renginius, išlaidomis padidino

aptarnavimo sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) pardavimo pajamas daugiau nei 125 mln. Lt.

Šiems papildomiems užsakymams įvykdyti pirmininkavimo pusmečio laikotarpiui prireikė beveik 600

aptarnavimo sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) darbuotojų, todėl papildomai valstybei buvo

sumokėta beveik 2,5 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų. Taip pat aptarnavimo

sektoriaus verslo subjektai į nacionalinį biudžetą papildomai sumokėjo apie 0,7 mln. Lt pelno mokesčio.

Dėl išaugusių aptarnavimo sektoriaus (įskaitant turizmo sektorių) pardavimo pajamų į nacionalinį

biudžetą buvo papildomai surinkta virš 20 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Įvertinus visą pridėtinės vertės kūrimo grandinę, kurią paveikė papildomai į Lietuvos ekonomiką įlietos

lėšos, bei multiplikatoriaus efektą, tiesioginė pirmininkavimo biudžeto injekcija į Lietuvos aptarnavimo

sektorių (įskaitant turizmo sektorių) ir papildomai atvykusių užsienio svečių išlaidos Lietuvos

ekonomikoje papildomai sukūrė beveik 140 mln. Lt bendrojo vidaus produkto (tai prilygsta 81 proc.

pirmininkavimo biudžeto išlaidų).


Galutinė ataskaita

167

Rekomendacijos

Rekomendacijos parengtos remiantis vertinimo metu iš įvairių šaltinių surinktais pirminiais ir antriniais

duomenimis, informacija bei įžvalgomis. Teikiant rekomendacijas buvo siekiama, kad kiekvieną iš jų

pagrįstų bent du ar trys šaltiniai. Rekomendacijos teikiamos siekiant tobulinti Lietuvos viešosios

administracijos procesus ir turinį bei užtikrinti geresnį Lietuvos atstovavimą tarptautinėse organizacijose.

Lietuvos atstovavimas tarptautinėse organizacijose

Siekiant kryptingiau ir efektyviau atstovauti Lietuvą ES ir kitose tarptautinėse organizacijose

rekomenduotina:

Parengti institucionalizuotą ir su nacionalinės viešosios politikos kryptimis suderintą tarptautinių

santykių vystymo strategiją, apimančią visas pagrindines tarptautinių santykių dimensijas ir

numatančią esminių tarptautinių santykių įvykių valdymą bei įgyvendinimą.

Dažniau inicijuoti rašytines ar gyvas dvišales ir daugiašales diskusijas aktualiais klausimais tarp

Lietuvos ir kitų šalių atstovų;

Skatinti išankstinį tarptautinėse diskusijose reikalingos informacijos ir dokumentų apsikeitimą

tarp skirtingų šalių atstovų.

Tobulinti Lietuvos atstovų gebėjimus aiškiai formuluoti pasiūlymus, nurodyti diskusijų kryptį,

užmegzti bei palaikyti kontaktus, ypač neformalius, su kitų šalių atstovais.

Suteikti platesnį atstovavimo mandatą ir didesnę diskreciją Lietuvą ES ir kitose tarptautinėse

organizacijose atstovaujantiems valstybės tarnautojams su sąlyga, kad šiai veiklai atlikti buvo

parinkti profesionaliausi tarnybos atstovai.

Teikti dalykinę ir tematinę pagalbą Lietuvą ES ar kitose tarptautinėse organizacijose

atstovaujančioms valstybės institucijoms ir tarnautojams (t. y. esant poreikiui užtikrinti

pakankamą išorinę ekspertizę apie sprendimų / intervencijų poveikį konkrečiose viešosios

politikos srityse).

Lietuvos valstybės tarnyba

Lietuvą ES ir kitose tarptautinėse organizacijose atstovaujančių valstybės tarnautojų kompetencijos


Galutinė ataskaita

168

Siekiant stiprinti ir efektyviau išnaudoti Lietuvą ES ir kitose tarptautinėse organizacijose atstovaujančių

valstybės tarnautojų kompetencijas rekomenduotina:

Nuolat stiprinti pozicijos rengimo kompetencijas (išdėstyti poziciją atitinkamai auditorijai

reikalinga kalba ir formomis, rengiant poziciją planuoti bei vesti posėdžius ir viešai pasisakyti),

įtraukiant jų tobulinimui skirtus mokymus į visų mažesnę Lietuvos atstovavimo ES ir kitose

tarptautinėse organizacijose patirtį turinčių valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo

programas.

Tobulinti socialinio tinklinimosi kompetencijas (perprasti kultūrinius skirtumus, užmegzti ir

palaikyti tarpkultūrinį bendradarbiavimą su kitų šalių atstovais) skatinant Lietuvos atstovus

dalyvauti tarptautinėse stažuotėse ir renginiuose.

Stiprinti Lietuvos atstovavimo ES ir kitose tarptautinėse organizacijose rezultatų pristatymo

visuomenei kompetencijas (rengti pranešimus spaudai, pristatyti atstovavimo rezultatus

televizijos arba radijo interviu metu ir pan.) įtraukiant jas į žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės

tarnyboje sistemą ir derinant su strateginiais visuomenės informavimo sprendimais.

Skatinti ir apmokyti valstybės tarnautojus atliekant įvairias viešojo administravimo užduotis

naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis.

Ruošiant valstybės tarnautojus panašaus masto ir pobūdžio projektams, kaip pirmininkavimas ES

Tarybai, diferencijuoti kompetencijų stiprinimo veiklas (mokymus, stažuotes) pagal Lietuvos

atstovų turimą patirtį atstovaujant šalį tarptautinėse institucijose ir konkretaus projekto metu

atliekamas funkcijas.

Tobulinti derybinius gebėjimus (pasiūlymo poveikio vertinimo, derybinio maksimumo ir

minimumo nustatymo, Lietuvos pozicijos palaikymo koalicijos kūrimo, „prekiavimo“ balsais)

derinant techninį pasirengimą deryboms su dalykiniais mokymais apie sprendimų priėmimo

procesus konkrečioje tarptautinėje organizacijoje, rengiant tematinius skirtingų šalių ekspertų

susitikimus.

Nuolat stiprinti pasiūlymų poveikio vertinimo gebėjimus mikro (kitų derybų dalyvių galimų

reakcijų į teikiamus pasiūlymus numatymo) ir makro lygmeniu (derybose teikiamų pasiūlymų

galimo poveikio valstybės socialinei, politinei, ekonominei, administracinei sistemai nustatymo),

prireikus pasitelkiant išorinę ekspertizę.

Tobulinti valstybės tarnybos sistemos funkcionavimo nuostatas, įgalinančias Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu kvalifikaciją pakėlusius valstybės tarnautojus pasibaigus

pirmininkavimui siekti kvalifikaciją atitinkančios karjeros valstybės ar diplomatinėje tarnyboje.

Mažinti ES sprendimų priėmimo sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų kaitą sudarant sąlygas

talentingiems specialistams toliau kaupti patirtį ir siekti ilgalaikės karjeros valstybės tarnyboje.


Galutinė ataskaita

169

Lietuvos viešasis valdymas

Siekiant tobulinti Lietuvos viešąjį valdymą rekomenduotina:

Pirmininkavimo metu išmoktas pamokas pritaikyti dirbant Lietuvos labui nacionaliniu lygiu,

atstovaujant Lietuvos nacionalinius interesus ES bei kitose tarptautinėse organizacijose ir

vykdant panašias į pirmininkavimą ES Tarybai projektines veiklas (pavyzdžiui, artimiausioje

ateityje vyksiančio stojimo į EPBO procesų metu).

Esant poreikiui ir galimybei tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikalaujančiose situacijose taikyti

projektinio valdymo patirtį (tarpinstituciniu pagrindu formuoti į konkrečius tikslus / uždavinius

orientuotas komandas, pavyzdžiui, rengiant Lietuvos pozicijas, inicijuojant didelės nacionalinės

svarbos projektus, valdant konfliktines situacijas su trečiosiomis šalimis ir pan.).

Plačiau naudoti informacines ir ryšių technologijas visose viešojo administravimo srityse

(pavyzdžiui, organizuoti posėdžius video konferencijų principu, diegti standartizuotas

dokumentų valdymo ir apsikeitimo informacija sistemas ir pan.).

Nustatyti minimalius reikalavimus Lietuvą ES ir kitose tarptautinėse organizacijose

atstovaujantiems asmenims bei jų veiklos rezultatams, kad būtų išvengta politizuoto ar pernelyg

hierarchiško delegavimo.

Skatinti reguliarų keitimąsi gerąja atstovavimo Lietuvai ES ir kitose tarptautinėse organizacijose

praktika tarp Lietuvos institucijų.

Siūloma įtvirtinti ir aktyvinti tarnautojų horizontalią ir kitą rotaciją tarp skirtingų institucijų ir

politikos sričių valstybės tarnyboje.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje

Siekiant skatinti ir palaikyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą Lietuvoje rekomenduotina:

Aktualizuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį tarp Lietuvos viešojo valdymo institucijų

organizuojant seminarus, konferencijas ir diskusijas tarp skirtingų institucijų.

Skatinti netradicines (neformalias) tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas.

Integruoti bendradarbiavimą, kaip vertybę, valstybės institucijų organizacinėje kultūroje įvairiais

organizacinių vertybių sklaidos būdais (pavyzdžiui, aktyviu palankaus vadovų požiūrio

deklaravimu, bendradarbiavimo vertybės įtraukimu į darbuotojų motyvavimo sistemas ir pan.).

Informacinių sistemų pagrindu plėsti visų institucijų informuotumą apie kitų Lietuvos institucijų

kompetencijas, funkcijas, jose dirbančius specialistus.

Organizuoti stažuotes kitose Lietuvos valstybės institucijose.


Galutinė ataskaita

170

Organizuoti skirtingų institucijų atstovams bendrus mokymus, renginius, susitikimus, kuriuose jie

galėtų pagilinti supratimą apie kitas institucijas ir užmegzti bei palaikyti tarpinstitucinius ryšius.

Formuoti ir platinti gerąja praktika paremtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo gaires.

Bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bei asocijuotų struktūrų

Siekiant skatinti ir palaikyti bendradarbiavimą tarp valdžios institucijų ir NVO bei asocijuotų struktūrų

rekomenduotina:

Skatinti aktyvesnį valdžios institucijų atstovų vykdomą NVO ir asocijuotoms struktūroms galimai

aktualios informacijos komunikaciją trečiajam sektoriui suprantamais būdais.

Skatinti NVO ir asocijuotų struktūrų įsitinklinimą tarptautinių organizacijų veikloje.

Sudaryti sąlygas trečiajam sektoriui aktyviau įsitraukti į viešojo sektoriaus procesus

organizuojant renginius, diskusijas, pasitarimus aktualiais klausimais.

Stiprinti NVO ir asocijuotų struktūrų narių gebėjimus tinkamai formuoti savo atstovaujamas

pozicijas.

Visuomenės informavimas

Siekiant paskatinti didesnį visuomenės informuotumo apie panašaus masto ir pobūdžio projektus, kaip

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, lygį ateityje rekomenduotina:

Įtraukti plačiąją visuomenę kaip vieną iš komunikacijos strategijos tikslinių auditorijų.

Sudėtingesnio politinio turinio naujienas pateikti plačiajai visuomenei patrauklesniais, labiau

suprantamais būdais, galimai įtraukiant Lietuvos pareigūnų atliekamą naujienų pakomentavimą

ir paaiškinimą.

Komunikacijos kampanijos kalbėtojais šalia įprastų viešųjų kalbėtojų pasirinkti netradicinius

kalbėtojus, kuriais galėtų tapti plačiajai visuomenei gerai žinomi ar tarptautiniu lygmeniu

pasižymėję Lietuvos kultūros, meno, sporto sričių atstovai.

Plačiajai visuomenei komunikuoti užsienio atstovų išsakytus teigiamus vertinimus Lietuvos

vykdomų projektų atžvilgiu.

Ekonomika

Siekiant užtikrinti panašaus masto ir pobūdžio renginių, kaip buvo organizuojami Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai metu, sėkmingą organizavimą rekomenduotina taikyti pirmininkavimo metu

įgytą gerąją bendradarbiavimo su rėmėjais praktiką.


Galutinė ataskaita

171

Šaltiniai

1. „Lithuania has justified Europe’s trust“. eu2013.lt, 2013 m. gruodžio 30 d.


2. Adler-Nissen, R., J. Hassing Nielsen, C. Sørensen “The Danish EU Presidency 2012: A Midterm Report”.

Swedish Institute for European Policy Studies, 1, 2012.

3. Bengtsson, R., “Securing Europe: the Swedish Presidency and EU Enlargement”. Paper presented at the

conference “EU Enlargement and the Swedish Presidency”, Budapest, Hungary, June 26-27, 2001.

4. Bjurulf, B., “How did Sweden Manage the European Union?” Center for European Integration Studies,

Discussion Paper C96, 2001.

5. Ernst&Young, Sprendimai dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. biudžeto

(užsakovas – LR užsienio reikalų ministerija), 2011 m. gegužės 6 d,.

6. ES Tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimas (2009/937/EU), kuriuo įtvirtinamos ES Tarybos darbo

tvarkos taisyklės http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009D0937&from=EN

7. ESTEP, Lietuvos integracijos į ES poveikio tyrimas: Lietuvos atstovavimo gebėjimai ES Tarybos darbo

grupėse ir komitetuose pasirengimo Lietuvos pirmininkavimui ES kontekste. Vilnius, 2007 m. gruodžio 20

d.

8. Eurobarometer „Europeans two years before the 2014 European elections“.

http://www.europarl.lt/resource/static/files/Eurobarometr/eb77.4-europeans-two-years-before-the-

2014-european-elections-lt.pdf

9. Handbook of the Presidency of the Council of the European Union. Brussels: General Secretariat of the

Council, 2011.

10. Jesieñ, L., The European Union Presidency. Warsaw: The Polish Institute of International Affairs (PISM),

2011.

11. Komisijos diskusinis dokumentas “The Commission and Non-government Organisations: Building a

Stronger Partnership”, COM (2000), 2000 m. sausio 18 d., 11.

12. Komisijos komunikatas „Towards a reinforced culture of consultation and dialogue - General principles

and minimum standards for consultation of interested parties by the Commission”, COM(2002) 704

galutinis, 2002.

13. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013

m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. planavimas ir organizavimas, 2014.

14. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. liepos 1 d.–

gruodžio 31 d. komunikacija, 2014.

15. LR Seimo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. XI-846 „Dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo

pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis”.


http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009D0937&from=EN




Galutinė ataskaita

172

16. LR Vyriausybės 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1112 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.

spalio 16 d. nutarimo Nr. 1277 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013

metais tarpinstitucinio 2013-2014 metų veiklos plano patvirtinimo" pakeitimo“.

17. Maciej Kaczyński, P.,“How to assess a rotating presidency of the Council under new Lisbon rules. The case

of Hungary”. Politics and Institutions, CEPS Policy Briefs, 2011.

18. Mukherjee, S., Modern Economic Theory. New Delhi: New Age International publishers, 2002.

19. Oxford Economics, The value of the London 2012 Olympic and Paralympic Games to UK tourism. 2007 m.

rugsėjis.

20. Quaglia, L., E. Moxon-Browne “What Makes a Good EU Presidency? Italy and Ireland Compared”. Journal

of Common Market Studies, 44 (2), 2006.

21. Rodriguez, D., R. Patel, A. Bright, D. Gregory, M.K. Gowing „Developing competency models to promote

integrated human resource practices“. Human Resource Management, 41(3), 2002.

22. Rüdiger, K., W. Wurzel “The Role of the European Union Presidency. An Anglo-German Comparison”.

Centre for European Union Studies, Research Paper 1/2005.

23. Schout, A., S. Vanhoonacker “Evaluating Presidencies of the Council of the EU: Revisiting Nice”. Journal of

Common Market Studies, 44(5), 2006.

24. UAB “Small talk ideas”, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Eksperto išvada dėl socialinių

partnerių ir NVO įtraukimo į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai procesus (užsakovas – LR

užsienio reikalų ministerija), 2012.

25. UAB BGI Consulting, Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtų bendrai finansuojamų iš ES struktūrinių

fondų lėšų ekonomikos sektorių būklės pokyčių vertinimas (užsakovas – LR ūkio ministerija), 2011 m.

gruodžio 23 d.

Documents

LIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOSLIETUVOS PIRMININKAVIMO EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI POVEIKIO VERTINIMAS Galutinė ataskaita 2 Turinys Paeikslų sąrašas