Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų ... · PDF fileDUJŲ RINKA ... elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo

Lietuvos Respublikos elektros energijos ir

gamtinių dujų rinkų metinė ataskaita

Europos Komisijai

Parengė:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Vilnius, 2017

2

Turinys

1. PRATARMĖ................................................................................................................................. 6

2. PAGRINDINIAI ĮVYKIAI ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ RINKOSE ....... 9

2.1. Elektros energetikos sektorius ............................................................................................... 9

2.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ........................................................................... 9

2.1.2. Tiekimo saugumas .............................................................................................................. 9

2.1.3. Konkurencija elektros energijos tiekimo rinkoje ir rinkos priežiūra .................................. 9

2.1.4. Elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas ................................ 13

2.1.5. Reguliuojamos veiklos kainodara, transportavimo kainų ir prijungimo įkainių nustatymas

.................................................................................................................................................... 13

2.1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas ........................................................................................ 16

2.2. Dujų sektorius ...................................................................................................................... 17

2.2.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ......................................................................... 17

2.2.2. Esminiai gamtinių dujų sektoriaus kainų reguliavimo pokyčiai ....................................... 18

2.2.3. Konkurencijos gamtinių dujų tiekimo rinkoje formavimas, pagrindiniai 2016 metų dujų

rinkos stebėsenos pokyčiai ......................................................................................................... 18

2.2.4. Gamtinių dujų rinkos priežiūra ......................................................................................... 19

3. ELEKTROS RINKA .................................................................................................................. 20

3.1. Tinklo reguliavimas ............................................................................................................. 20

3.1.1. Atskyrimas ........................................................................................................................ 20

3.1.2. Techninis funkcionavimas ................................................................................................ 20

3.1.3. Tinklų tarifai prijungimui ir prieigai ................................................................................. 24

3.1.4. Tarpsisteminės prekybos problemos ................................................................................. 25

3.1.5. Teisės aktų laikymasis ...................................................................................................... 27

3.2. Konkurencijos skatinimas .................................................................................................... 28

3.2.1. Didmeninė rinka ............................................................................................................... 28

3.2.1.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra

37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai ............................................................................... 29

3.2.2. Mažmeninė rinka........................................................................................................ 30

3.2.2.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra

37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai ............................................................................... 30

3.2.2.2. Tiekimo kainų rekomendacijos, rinkų tyrimai ir priemonių, skatinant efektyvią

konkurenciją, taikymas ............................................................................................................... 31

3.3. Tiekimo saugumas (tiek, kiek reguliuotojas yra kompetentinga institucija) ....................... 32

3.3.1. Tiekimo ir paklausos balanso priežiūra ............................................................................ 32

3.3.2. Investicijų į gamybos pajėgumus, susijusius su tiekimo saugumu, priežiūra ................... 32

3.3.3. Pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimo priemonės ............................................. 34

4. DUJŲ RINKA ............................................................................................................................ 34

4.1. Tinklo reguliavimas ............................................................................................................. 34

4.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ......................................................................... 34

3

4.1.2. Techninis funkcionavimas ................................................................................................ 36

4.1.3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir skystinimo kainų reguliavimas .......................... 40

4.1.4. Tarpvalstybiniai klausimai ................................................................................................ 49

4.1.5. Teisės aktų laikymasis ...................................................................................................... 52

4.2. Konkurencijos skatinimas .................................................................................................... 54

4.2.1. Didmeninė rinka ............................................................................................................... 54

4.2.1.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo

stebėsena didmeninėje rinkoje .................................................................................................... 54

4.2.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka .......................................................................... 56

4.2.2.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo

stebėsena mažmeninėje rinkoje .................................................................................................. 56

4.2.3. Regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimas ........................................................................... 61 4.3. Tiekimo saugumas ............................................................................................................... 62

4.3.1. Dujų tiekimas ir vartojimas .............................................................................................. 62

4.3.2. Laukiamas gamtinių dujų suvartojimas ateityje ............................................................... 65

4.3.3. Priemonės pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimui ............................................ 65

5. VARTOTOJŲ APSAUGA IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS ELEKTROS IR DUJŲ

SEKTORIUOSE ................................................................................................................................ 65

5.1. Vartotojų apsauga ................................................................................................................ 65

5.2. Kreipimųsi nagrinėjimas ...................................................................................................... 66

4

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2012–2017 m.

(ct/kWh) ............................................................................................................................................. 13

2 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, Eur be PVM ........... 15

3 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai buitiniams ir socialiai

pažeidžiamiems* vartotojams, Eur be PVM ...................................................................................... 15

4 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai kitiems vartotojams**,

Eur be PVM ....................................................................................................................................... 16

5 lentelė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių

vykdymas per 2016 m. ....................................................................................................................... 22

6 lentelė. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2015–2017 m. palyginimas,

Eur/MWh/parą/metus ......................................................................................................................... 43

7 lentelė. Pajėgumų vieneto tarpvalstybiniuose ir vidiniame taške kainų santykio skaičiavimas ..... 43

8 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos,

mokama už vartojimo pajėgumus vidiniame išleidimo taške ............................................................ 45

9 lentelė. Skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010–2017 m., Eur/MWh ................................... 46

10 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009–2017 m. ....................................................................... 47

11 lentelė. Vidutinio prijungimo įkainio II grupės buitiniams vartotojams palyginimas .................. 48

12 lentelė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas tarpvalstybiniuose taškuose ........................... 50

13 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012–2016 m., GWh ..................... 54

14 lentelė. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2016 m. II pusm.–2017 m. (su PVM),

Eur ...................................................................................................................................................... 58

5

Iliustracijų sąrašas

1 pav. Elektros pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal įmones, proc., 2015–2016 m. .... 10

2 pav. Elektros pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m......... 11

3 pav. Mažmeninės rinkos pardavimo struktūra pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m. ...................... 11

4 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2017 m. (ct/kWh be PVM) ................................................ 14

5 pav. ENS ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh............................................................................. 21

6 pav. AIT ir šio rodiklio minimalus lygis, min. ................................................................................ 21

7 pav. SAIDI ir šio rodiklio minimalus lygis, min. vartotojui ........................................................... 22

8 pav. SAIFI ir šio rodiklio minimalus lygis, kartai vartotojui .......................................................... 22

9 pav. AEI struktūra pagal įrengtąją galią 2014–2016 m., MW ........................................................ 24

10 pav. Gamtinių dujų įmonės, kurios yra valdomos valstybės, 2017 m. balandis ........................... 35

11 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl

operatoriaus atsakomybės, min. vartotojui ........................................................................................ 37

12 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam

vartotojui, kartai vartotojui ................................................................................................................ 38

13 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos topologinis žemėlapis pagal įleidimo–išleidimo

taškų kainodaros modelio pritaikymą ................................................................................................ 41

14 pav. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos pajamų pokyčio veiksniai, tūkst. Eur .................. 42

15 pav. AB „Klaipėdos nafta“ skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos pokyčių

veiksniai, Eur/MWh ........................................................................................................................... 44

16 pav. Gamtinių dujų prijungimo įkainio kitimas II pogrupio buitiniams vartotojams 2009–2017 m.,

Eur. ..................................................................................................................................................... 48

17 pav. Prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų

skaičius 2008–2016 m., vnt................................................................................................................ 49

18 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh 50

19 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008–2016 m., mln. Eur ..................... 52

20 pav. Gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius 2013–2016 m. .......................................................... 55

21 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013‒2016 m., MWh ..................... 56

22 pav. Vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje 2014–2016

metais, Eur/MWh ............................................................................................................................... 56

23 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius 2012–2016 m., GWh ir proc. ....... 57

24 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra

2017 m. I pusmetį, Eur ....................................................................................................................... 58


2017 m. II pusmetį, Eur ..................................................................................................................... 59

26 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo pastoviosios dalies buitiniams vartotojams struktūra

2017 m. I ir II pusmetį, Eur ................................................................................................................ 59

27 pav. Regioninės Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos vizija 2020 m. ..................................... 61

28 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai ............................................................ 63

29 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh ) ir importo sąnaudos 2008–2016 m. mln. Eur .... 63

30 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh ..................... 64

31 pav. Suvartotų gamtinių dujų kiekiai 2008–2016 m., GWh ......................................................... 64

32 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi, pateiktų raštu, dinamika (vnt.) ........... 66

33 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal sektorius (proc.) 67

34 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu elektros energetikos sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį

(proc.) ................................................................................................................................................. 67

35 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu dujų sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.) ...................... 68

6

1. PRATARMĖ

2015 m.–2016 m. sandūroje pradėtos eksploatuoti naujos tarpsisteminės jungtys „NordBalt“

(Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija). Naujos tarpsisteminės jungtys prisidėjo prie

elektros energijos kainų mažėjimo, kuris fiksuotas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose. Jose

elektros energijos kainos dienos-prieš elektros energijos biržoje „Nord Pool“ 2016 m., palyginti su

2015 m., mažėjo atitinkamai 12,8 ir 13,8 proc.

Minėtų tarpsisteminių jungčių, kurioms 2015 m. teko apie 90 proc. investicijų į perdavimo

tinklą, pabaigimas lėmė sumažėjusias 2016 m. perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“

investicijas į perdavimo tinklą, kurios krito nuo 207,99 mln. Eur per 2015 m. iki 36,74 mln. Eur per

2016 m. Naujos jungtys tik iš dalies panaikino Baltijos šalių, kaip „energetikos salų“ statusą, todėl

Baltijos šalių sinchronizacija yra kitas svarbus žingsnis integruojantis į Europos elektros rinką.

Perdavimo tinklo strateginių projektų vertė dėl tarpsisteminių jungčių 2016–2025 m. turėtų sudaryti

341 mln. Eur, o visos perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) investicijos siektų 635,39 mln.

Eur.

Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. siekė 118,92 mln. eurų – tai 2,5 proc. daugiau nei

2015 m. Numatomos skirstomojo tinklo investicijos pagal Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės

komisijai (toliau – VKEKK) pateiktą 2016–2020 m. investicijų programą 2017–2019 m. sudarys 434

mln. Eur. Palyginimui, ankstesniame 2016–2018 m. laikotarpio investicijų plane numatytos

skirstomojo tinklo investicijos sudarė 413 mln. Eur.

VKEKK, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentu (ES)

Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas (ES)

Nr. 1227/2011), vykdė skubių rinkos pranešimų (angl. Urgent Market Messages – UMM) paskelbimų

priežiūrą. VKEKK 2016 m. laikotarpiu nustatė 15 galimų UMM pažeidimų, iš kurių 13 buvo susiję

su viešai neatskleistos informacijos skelbimo tvarka ir 2 – su rinkos manipuliavimu. VKEKK,

įvertinusi visus nustatytus galimus UMM pažeidimus, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimų

nenustatė. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. VKEKK, kaip ir kitos „Nord Pool“ AS prekybos

zonoje esančios nacionalinės reguliavimo institucijos, perėmė iš „Nord Pool“ AS kiekvienos šalies

jurisdikcijai priskirtą UMM priežiūrą.

2016 m. buvo išduoti 2 nauji leidimai nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, 1

leidimas panaikintas, likvidavus nepriklausomą tiekėją dėl bankroto. Per 2016 m. VKEKK taip pat

pakeitė 2 leidimus, pasikeitus nepriklausomų tiekėjų pavadinimams, ir atnaujino 1 leidimą vykdyti

veiklą pagal pateiktą prašymą. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36

licencijuotų nepriklausomų tiekėjų.

2016 m. fiziniai importo srautai (11,106 TWh) padidėjo, palyginti su 2015 m. (7,938 TWh),

tačiau taip pat augo ir fizinio eksporto suma: 2,831 TWh per 2016 m., palyginti su 0,730 TWh per

2015 m. Šiems pokyčiams įtaką turėjo ne tik naujai pradėjusios veikti tarpsisteminės jungtys, bet ir

gamybos vietinėse elektrinėse pokytis: 3,973 TWh per 2016 m., palyginti su 4,598 TWh per 2015 m.

Sumažėjusį vietinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį didžia dalimi lėmė pastebimai

kritusi gamyba iš neatsinaujinančių energijos išteklių (1,953 TWh per

2016 m., palyginti su 2,988 TWh per 2015 m.), kai to paties laikotarpio gamyba iš atsinaujinančių

energijos išteklių (toliau – AEI) augo, tačiau mažesne apimtimi (2,024 TWh per 2016 m., palyginti

su 1,611 TWh per 2015 m.). Gamybos iš neatsinaujinančių energijos išteklių mažėjimą 2016 m.

nulėmė dvi esminės priežastys. Visų pirma, dėl UAB „Vilniaus energija“ trečio bloko užšaldymo

99,6 proc. sumažėjo bendra UAB „Vilniaus energija“ gamyba priskirta prie neatsinaujinančių

energijos išteklių (dalis UAB „Vilniaus energija“ antro bloko gamybos priskiriama prie gamybos

pagal atsinaujinančius energijos išteklius). Taip pat 2016 m. buvo konservuoti UAB „Kauno

termofikacijos elektrinė“ pajėgumai, todėl 2016 m. ji pagamino 65 proc. mažiau elektros energijos

nei 2015 m.

7

Bendras buitinių vartotojų elektros suvartojimas per 2016 m. šalyje siekė 2,640 TWh ir buvo

4,8 proc. didesnis nei 2015 m. (2,518 TWh). Nebuitinių vartotojų kategorijoje bendras elektros

energijos suvartojimas per 2016 m. siekė 6,337 TWh (5,5 proc. arba 0,328 TWh daugiau nei per 2015

m.).

Lietuvoje maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) 2016 m. buvo 1979 MW,

tai yra 231 MW arba 13,2 proc. didesnis nei 2015 m. (1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). 2016 m.

skirstomajame tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 140

MW arba 9,0 proc. didesnis nei 2015 m. (1555 MW, 2014 m. – 1639 MW).

Prognozuojama, kad iki 2025 m. naujų elektros energiją generuojančių šaltinių įrengtoji galia

padidės iki 4196 MW. Apie 27,5 proc. šios dalies sudarytų elektrinės, naudojančios AEI.

Per 2016 m. VKEKK pakoregavo Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio

tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, kurioje numatytas

investicijų grąžos koregavimas dėl persiuntimo patikimumo rodiklių, reglamentuojamos būtinos ir

pagrįstos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų

elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams

vartotojams koeficientas. Skirstomųjų tinklų operatoriui diferencijuojant persiuntimo paslaugos

kainas, šio koeficiento vartotojams reikšmė nuosekliai didinama iki 2020 m., tačiau negali viršyti 1,3.

2017 m. taikytas koeficiento dydis skaičiuojant elektros energijos visuomenines kainas siekė 1,2.

Vadovaudamiesi 2015 m. liepos 24 d. Europos Komisijos reglamento (EB)

Nr. 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės

(angl. Guideline on capacity allocation and congestion management – CACM), 9 straipsniu, PSO ir

paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai (toliau – PEERO) toliau rengė metodikas, kurios

teikiamos tvirtinti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių reguliavimo institucijoms.

Vadovaudamosi 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1719, kuriuo

nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (angl. Guideline on forward capacity

allocation – FCA), nacionalinės reguliavimo institucijos atliko vertinimus, kuriais remiantis 2017 m.

priėmė koordinuotus sprendimus dėl papildomų finansinių priemonių taikymo regione tikslingumo,

draudžiantis nuo kainų svyravimo rinkoje.

2016 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 24591 GWh, t. y. apie 10,9 proc. mažiau nei

2015 m. (27593 GWh ), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema –

2016 m. transportuota 46847 GWh gamtinių dujų (2,32 proc. proc. mažiau nei 2015 m.), o iš to kiekio

23336 GWh (49,81 proc.) teko Lietuvos vartotojams, o 23511 GWh (50,19 proc.) transportuota į

Rusiją. 2016 m. buvo paskirstyta 7476 GWh gamtinių dujų, patiekta – 14344 GWh.

2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh

gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota 26864 GWh gamtinių dujų.

2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų,

t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų.

2016 m. suvartota 22,8 TWh, t. y. 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 m., ir tai buvo

mažiausias suvartotas gamtinių dujų kiekis nuo 2008 m.

Bendra AB „Amber Grid“ 2016–2025 m. tinklo plėtros plano vertė (kartu su iki 2016 m.

pradėtų vykdyti tęstinių projektų investicijomis) – 197,6 mln. Eur. Į gamtinių dujų perdavimo ir

skirstymo veiklas įmonės 2016 m. iš viso investavo

31,9 mln. Eur, t. y. 51 proc. mažiau nei 2015 m. (65,1 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir

skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 12,7 mln. Eur ir 19,2 mln. Eur.

2016 m. VKEKK du kartus keitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje

nustatymo metodiką. Šie pakeitimai leido suvienodinti reguliavimą gamtinių dujų ir elektros

sektoriuose, padidinti kokybės lygių vertinimo objektyvumą ir užtikrinti aiškumą reguliuojamiems

ūkio subjektams gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams skaičiavimo klausimais.

Gamtinių dujų sektoriuje 2016 m. pabaigoje VKEKK išduotas licencijas turėjo: AB „Amber

Grid“ – gamtinių dujų PSO, AB „Energijos skirstymo operatorius“,

AB „Achema“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“ – gamtinių

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/AUTO/?uri=uriserv:OJ.L_.2016.259.01.0042.01.LIT&toc=OJ:L:2016:259:TOC

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/AUTO/?uri=uriserv:OJ.L_.2016.259.01.0042.01.LIT&toc=OJ:L:2016:259:TOC

8

dujų skirstymo sistemos operatoriai (toliau – SSO), AB „Klaipėdos nafta“ – skystinimo (išdujinimo)

veiklą vykdanti įmonė, UAB „GET Baltic“ – gamtinių dujų rinkos operatorius. 33 įmonės turėjo

gamtinių dujų tiekimo licencijas, iš jų 12 vykdė veiklą. VKEKK per 2016 m. išdavė 1 gamtinių dujų

tiekimo licenciją, panaikino 1 gamtinių dujų skirstymo licenciją ir 2 gamtinių dujų tiekimo licencijas,

taip pat sustabdė 3 gamtinių dujų tiekimo licencijas bei patikslino 1 skirstymo bei 2 tiekimo licencijas.

Vykdydama veiklų atskyrimo priežiūrą ir kontrolę, VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d.

konstatavo, kad gamtinių dujų PSO AB „Amber Grid“ veiklų atskyrimas įvykdytas tinkamai –

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atliko veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB

„Litgas“ akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos

ministerijos, kaip buvo nurodžiusi Europos Komisija.

VKEKK aktyviai dalyvauja Baltijos regiono darbo grupėje (angl. regional gas market

coordination group – RGMCG), skirtoje regioninei gamtinių dujų rinkai sukurti, ir koordinuoja

regione įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti

kūrimą. Artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros

skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų sprendimą regioninei Baltijos–

Suomijos gamtinių dujų rinkai, kuris būtų taikomas nuo 2020 m., t. y. nuo 2020 m. būtų taikomi

vienodi gamtinių dujų perdavimo tarifai įleidimo taškuose visame Baltijos–Suomijos regione, kurie

apskaičiuojami taikant optimaliausią, iš kelių alternatyvų („pašto ženklo“, pajėgumo ir atstumo

įverčio ar matricinę) pasirinktą metodologiją.

Kaip trumpojo laikotarpio priemonė nuo 2018 m. planuojamas įleidimo ir išleidimo taškų

kainodaros modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva.

Pagrindiniai principai – įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo taškui

taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už

kurio sukūrimą būtų atsakingi PSO. Dėl šių įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros principų

2017 m. vasarą vykdomos viešosios konsultacijos.

2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų

paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų

trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų

paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB „GET Baltic“. Tuo pat metu UAB

„GET Baltic“ gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža

tapo regionine.

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė

9

2. PAGRINDINIAI ĮVYKIAI ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ

RINKOSE

2.1. Elektros energetikos sektorius

2.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas

2016 m. pasikeitimų dėl Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatų, susijusių su

elektros energijos įmonių AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiklų ir kontrolės

atskyrimu, įgyvendinimo nebuvo.

2.1.2. Tiekimo saugumas

2015 m.–2016 m. sandūroje pradėjus veikti elektros jungtims su Švedija ir Lenkija, Lietuvos

elektros energetikos sistemos (toliau – LEES) tiekimo saugumas padidėjo, tai sudarė palankesnes

sąlygas konkurencijai Baltijos regiono rinkoje, kurias patvirtina ir 3.2.1 skyriuje nurodytas elektros

energijos kainų mažėjimas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose.

2016 m. LEES importavo 88,35 proc. bendro elektros energijos suvartojimo šalyje, ir, panašu,

kad ši tendencija išliks, kol šalyje nebus konkurencingos vietinės elektros energijos gamybos.

Pažymėtina, kad, atsiradus naujoms tarpsisteminėms jungtims ir sumažėjus vietinei gamybai,

importuotos elektros energijos dalis 2016 m. reikšmingai išaugo (2015 m. LEES importavo 68,69

proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo, 2014 m. – 72,60 proc.).

Per 2016 m. bendra instaliuota galia elektrinėse mažėjo iki 3591 MW, t. y. 575 MW, lyginant

su 2015 m., Bendras investicijų lygis į elektros tinklus mažėjo, ir tam didžiausią įtaką turėjo 5,7 karto

mažesnės investicijos į perdavimo tinklus, kritusios nuo 207,99 mln. Eur per 2015 m. iki 36,74 mln.

Eur per 2016 m. Pažymėtina, kad ankstesnio ataskaitinio laikotarpio investicijų lygį į perdavimo

tinklus lėmė išlaidos naujoms jungtims „LitPol Link“ ir „NordBalt“, kurioms skirta apie 90 proc.

2015 m. perdavimo tinklo investicijų. Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. siekė 118,92 mln. eurų

– tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m. Palyginti su 2015 m., per 2016 m. labiausiai padidėjo investicijos

į 0,4–10 kV elektros tinklo rekonstravimą (29,1 proc. prieaugis).

Per 2016 m. prijungta 29,36 tūkst. naujų vartotojų – 3 proc. daugiau nei 2015 m., per kuriuos

prijungta 28,50 tūkst. naujų vartotojų. Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia per

2016 m. sudarė 349,28 tūkst. kW ir buvo 9,7 proc. mažesnė nei 2015 m., kai ji siekė 386,86 tūkst.

kW.

Maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) Lietuvoje 2016 m. buvo 1979 MW,

t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 metais (1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). 2016 m. skirstomajame

tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 9,0 proc. didesnis

nei 2015 metais (1555 MW, 2014 m. – 1639 MW).

Įgyvendindama EEĮ 19 straipsnio nuostatas, VKEKK parengė LEES patikimumo įvertinimo

ataskaitą už 2015 metus, kurioje konstatuota, kad šiuo metu LEES patikimumas yra užtikrinamas.

Šios ataskaitos skelbiamos viešai VKEKK interneto svetainėje adresu:

http://www.regula.lt/SiteAssets/LEES%20ataskaita%20u%C5%BE%202015_3.pdf.

2.1.3. Konkurencija elektros energijos tiekimo rinkoje ir rinkos priežiūra

Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje PEERO funkcijas ketveriems metams vykdo „Nord

Pool Spot“ AS (nuo 2016 m. sausio 20 d. – „Nord Pool“ AS). PEERO turi užtikrinti skaidrią platformą

prekybai elektros energija, siekiant vieningos ir integruotos elektros energijos rinkos Europoje.

VKEKK vykdo prekybos didmeniniais energetikos produktais stebėseną nacionaliniu

lygmeniu, taip pat VKEKK priskirta atlikti elektros energijos rinkos priežiūrą. Atsižvelgdama į

padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos biržos „Nord Pool“ Baltijos

http://www.regula.lt/SiteAssets/LEES%20ataskaita%20u%C5%BE%202015_3.pdf

10

šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., VKEKK darbo grupė atliko tyrimą aukštų elektros energijos

kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Atlikto elektros energijos kainų

tyrimo rezultatai plačiau pristatomi 3.2.1.1 skyriuje bei žemiau šiame skyriuje.

Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, 2016 m.

buvo išduoti 2 nauji leidimai nepriklausomiems tiekėjams, 1 leidimas panaikintas, likvidavus

nepriklausmą tiekėją dėl bankroto. Per 2016 m. VKEKK taip pat pakeitė 2 leidimus, pasikeitus

nepriklausomų tiekėjų pavadinimams, ir atnaujino 1 leidimą vykdyti veiklą pagal pateiktą prašymą.

Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų.

2015 m. didmeninėje elektros energijos rinkoje buvo 2 pagrindiniai tiekėjai: AB „INTER RAO

Lietuva“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“. Nuo 2016 m. prie jų prisijungė ir UAB „Energijos

tiekimas“, pradėjusi atstovauti AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos biržoje „Nord

Pool“ AS pagal bendrovių tarpusavio susitarimą. 2016 m. daugiau nei 90 proc. visų elektros energijos

pardavimų elektros biržoje sudarė AB „INTER RAO Lietuva“ parduotas elektros energijos kiekis.

Vertinant bendrą AB „INTER RAO Lietuva“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Energijos

tiekimas“ rezultatą, jis viršijo 97 proc. visų elektros energijos pardavimų elektros biržoje 2016 m.

1 pav. Elektros pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal įmones, proc., 2015–2016 m.

Šaltinis – VKEKK.

2016 m., kaip ir 2015 m., apie du trečdalius visų elektros energijos pirkimų elektros biržoje

sudarė dviejų įmonių pirkimai. Tačiau, jei 2015 m. didžiausią elektros energijos kiekį įsigydavo AB

„INTER RAO Lietuva“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“, tai nuo 2016 m. pastarąją įmonę pakeitė

UAB „Energijos tiekimas“, kuris pagal biržoje įsigytą elektros energijos kiekį pralenkė AB „INTER

RAO Lietuva“.

89,6%87,4%

90,6%89,2%

93,8%92,2%

96,4% 96,4%

5,9%

6,0%

5,6%7,0%

1,7% 5,7%

2,1% 2,1%4,3%0,5% 0,1%

1,0%

4,5%6,6%

3,8%3,8%

0,2%1,6% 1,4%

0,4%

0

200.000

400.000

600.000

800.000

1.000.000

1.200.000

80,0%

82,0%

84,0%

86,0%

88,0%

90,0%

92,0%

94,0%

96,0%

98,0%

100,0%

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2015 m. 2016 m.

AB „INTER RAO Lietuva“ (proc.) Lietuvos energijos gamyba, AB (proc.)

Energijos tiekimas UAB (proc.) Kiti tiekėjai (proc.)

Iš viso (GWh)

11

2 pav. Elektros pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m.


Mažmeninės tiekimo rinkos struktūroje AB „Energijos skirstymo operatorius“ rinkos dalis

2016 m., palyginti su praėjusiais metais, toliau sudarė apie trečdalį visų elektros energijos pardavimų

rinkoje. Kiti rinkos dalyviai išlaikė panašias rinkos pozicijas kaip ir 2015 metais.

3 pav. Mažmeninės rinkos pardavimo struktūra pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m.


28,1% 28,2%34,6%

28,2% 24,3% 24,2% 29,0% 29,8%

39,7%31,7%

25,4% 38,3%

0,6% 1,7%0,7% 1,1%

33,3% 31,1%31,2%

38,3%

14,8%18,8% 18,0%

15,4%

17,3% 17,5%17,0%

17,5%

9,2%11,4% 11,1%

9,4%

9,0% 9,4%9,4%

1,5%

3,9% 5,3% 6,2% 5,3%6,4% 6,9%

6,0% 6,6%

4,2% 4,6% 4,8% 3,4%9,0% 9,2% 6,7% 5,2%

0

500.000

1.000.000

1.500.000

2.000.000

2.500.000

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

90,0%

100,0%


2015 m. 2016 m.

AB „INTER RAO Lietuva“ (proc.) Lietuvos energijos gamyba, AB (proc.)Energijos tiekimas UAB (proc.) „Elektrum Lietuva“, UAB (proc.)UAB „Enerty“ (proc.) Enefit UAB (proc.)Kiti tiekėjai (proc.) Iš viso (GWh)

30,5 29,5 28,7 29,6 30,0 29,9 28,8 28,8

6,6 7,0 5,2 5,5 5,0 4,0 3,9 4,6

16,4 14,814,1 16,0 18,0 16,1 16,9 19,6

17,5 18,218,7

17,9 16,316,3 16,0

14,2

11,9 12,0 13,4 11,2 11,0 13,7 15,2 13,2

10,0 10,5 10,9 10,2 8,3 8,6 8,8 8,4

4,2 5,0 6,1 5,8 5,9 6,3 5,6 5,5

3,0 3,0 3,0 3,7 5,4 5,2 4,8 5,8

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

90,0

100,0


2015 m. 2016 m.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ reguliuojamiems vart. AB „Energijos skirstymo operatorius“ laisviesiems vart.

Energijos tiekimas UAB „Elektrum Lietuva“, UAB

AB „INTER RAO Lietuva“ UAB „Enerty“

Enefit UAB Kiti tiekėjai

12

Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą bei užtikrinti, kad rinkos dalyviai disponuotų

patikima informacija, VKEKK reguliariai rengia ketvirtines ir metines elektros energijos rinkos

stebėsenos ataskaitas ir skelbia VKEKK interneto svetainėje

http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/elektros-rinkos-apzvalga/rinkos-stebesena.aspx.

Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 ir nuo 2015 m. sausio 7 d. įsigaliojęs Europos Komisijos

įgyvendinimo reglamentas Nr. 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Reglamento

(ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys,

nustatė atitinkamus reikalavimus rinkos dalyviams, Energetikos reguliavimo institucijų

bendradarbiavimo agentūrai (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators – ACER) ir

nacionaliniams reguliuotojams, t. y. rinkos dalyviai nuo 2015 m. spalio 7 d. ACER teikia informaciją

apie didmeninius sandorius, sudarytus organizuotose rinkose, bei pagrindinius duomenis iš Europos

perdavimo sistemos operatorių tinklų (angl. European Network of Transmission System Operators –

ENTSOs) centrinių skaidrumo platformų. Nuo 2016 m. balandžio 7 d. rinkos dalyviai ACER turi

pranešti apie visus kitus didmeninius sandorius (užbiržiniai sandoriai, nestandartinės tiekimo sutartys

ir transportavimo sutartys) ir pagrindinius duomenis iš perdavimo, skystinimo ir laikymo sistemos

operatorių. Būtent ACER yra pavesta rinkti ir analizuoti minėtą informaciją iš rinkos dalyvių ir,

atlikus pirminę analizę, apie įtartinus atvejus notifikuoti nacionaliniams reguliuotojams tolesniam

tyrimui.

VKEKK, įgyvendindama Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ir anksčiau minėtą Europos

Komisijos įgyvendinimo reglamentą, užtikrina Lietuvos didmeninės energijos rinkos dalyviams

prieigą prie Centralizuotos Europos rinkos dalyvių registro platformos (angl. Centralised European

Registry of Energy Market Participants – CEREMP). 2016 metais VKEKK CEREMP platformoje

užregistravo ir individualius kodus suteikė 75 Lietuvos didmeninės energijos rinkos dalyviams.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatas 2016 m. VKEKK kartu su elektros biržos

operatoriumi „Nord Pool“ AS vykdė UMM paskelbimų priežiūrą. VKEKK 2016 m. nustatė 15 galimų

UMM pažeidimų, iš kurių 13 buvo susiję su Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimu, t. y. pareiga

laiku skelbti viešai neatskleistą informaciją, ir 2 – su rinkos manipuliavimu. VKEKK, įvertinusi visus

nustatytus galimus UMM, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, kad

nuo 2016 m. sausio 1 d. VKEKK, kaip ir kitos „Nord Pool“ AS prekybos zonoje esančios nacionalinės

reguliavimo institucijos, perėmė iš „Nord Pool“ AS kiekvienos šalies jurisdikcijai priskirtą UMM

priežiūrą.

VKEKK atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos

biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., atliko tyrimą aukštų elektros

energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti.

Įvertinus veiksnių, sąlygojusių aukštų kainų formavimąsi elektros energijos biržos „Nord Pool“

Baltijos šalių kainų zonoje, visumą, nenustatyta, jog rinkos dalyvis ar dalyviai pažeidė Reglamento

(ES) Nr. 1227/2011 ar kitų teisės aktų nuostatas, tačiau VKEKK suformulavo pasiūlymus ir kreipėsi

į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl rezervo, sisteminių paslaugų, taip pat viešuosius

interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP) teikiantiems ūkio subjektams taikomų įpareigojimų

teisinio reglamentavimo tobulinimo, t. y. pasiūlyta parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų

numatomos teisinės ribinės aktyvuoto pikinės galios rezervo taikymo sąlygos, taip pat teisės aktų

pakeitimus, aiškiai apibrėžiant rezervų užtikrinimo paslaugos turinį bei subjekto, teikiančio šią

paslaugą, teises ir pareigas.

Paminėtina, kad ne rečiau kaip 2 kartus per metus vyksta Nacionalinio bendros Baltijos

elektros rinkos plėtros komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja valstybinių institucijų, rinkos dalyvių

ir susijusių asociacijų atstovai. Susitikimuose apsikeičiama aktualia informacija ir sprendžiami

probleminiai klausimai, aiškinantis priežastis, bei numatoma, kokių žingsnių reikia imtis, siekiant

efektyvaus elektros rinkos veikimo ir plėtros.

http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/elektros-rinkos-apzvalga/rinkos-stebesena.aspx

13

2.1.4. Elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas

2016 m. VKEKK parengė, patobulino ir patvirtino tokius pagrindinius elektros sektoriaus

teisės aktus:

1. Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo

tvarkos aprašas (patvirtinta 2016 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. O3-61);

2. Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai (pakeista 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-82);

3. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei

visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika (pakeista 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr.

O3-81; 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-122; 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-416);

4. Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodika (pakeista 2016 m. gegužės 13 d.

nutarimu Nr. O3-126); 5. Reikalavimų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas (pakeista 2016 m. gruodžio

8 d. nutarimu Nr. O3-421);

6. Elektros energetikos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų bei

visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašas (pakeista 2016 m. gruodžio

8 d. nutarimu Nr. O3-420).

7. Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklės (patvirtintos 2016

m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-450).

Detalesnį priimtų ar pakeistų kitų teisės aktų aprašymą galima rasti VKEKK interneto

svetainėje naujienų rubrikoje arba posėdžių kalendoriuje, taip pat VKEKK metinėje ataskaitoje už

2016 m., kuri taip pat viešai skelbiama interneto svetainėje www.regula.lt.

2.1.5. Reguliuojamos veiklos kainodara, transportavimo kainų ir prijungimo įkainių

nustatymas

Pagal patvirtintą Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų

bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, įgyvendinant Ilgo laikotarpio vidutinių

padidėjimo sąnaudų (angl. Long-Run Average Incremental Cost – LRAIC) modelį, buvo

apskaičiuotos perdavimo ir skirstymo paslaugos kainų viršutinės ribos 2017 m. (žr. lentelę).

1 lentelė. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2012–2017 m.

(ct/kWh)

Reguliuojamos

paslaugos

pavadinimas

Reguliuojam

os paslaugos

tiekėjas

Reguliuojamos paslaugos kainos viršutinė riba

(ct/kWh) Reguliuoja

mos

paslaugos

kainos

viršutinė

riba 2017 m.

(ct/kWh)

Pokytis

palyginti

su 2016

m., proc. 2012 m. 2013 m. 2014 m 2015 m. 2016 m.

Elektros

energijos

perdavimas

AB

„Litgrid“ 0,672 0,699 0,639 0,538 0,691 0,672 -2,75

Elektros

energijos

skirstymas

vidutinės įtampos

tinkluose

AB

„Energijos

skirstymo

operatorius“

1,413 1,375 1,297 1,178 1,000 0,830 -16,96

Elektros

energijos

skirstymas žemos

įtampos tinkluose

AB

„Energijos

skirstymo

operatorius“

1,856 1,801 1,785 1,550 1,766 1,655 -6,31


14

Visuomeninis tiekėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ parduoda elektros energiją tiek

reguliuojamiems vartotojams pagal visuomeninius tarifus, tiek kaip garantinis tiekėjas pagal Elektros

energetikos įstatyme nustatytą garantinio tiekimo kainos skaičiavimo principą. Todėl VKEKK,

skaičiuodama visuomeninę elektros energijos tiekimo kainos viršutinę ribą, vertino bendrą parduotos

energijos kiekį tiek vartotojams, atsiskaitantiems visuomeniniais tarifais, tiek vartotojams,

atsiskaitantiems garantinio tiekimo tarifais. Atsižvelgdama į tai, VKEKK nustatė visuomeninio

elektros energijos tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams 0,143 ct/kWh, kuri palyginti

su visuomeninio tiekėjo pateikta yra 14,4 proc. mažesnė. Palyginus su 2016 m. nustatyta kainos

viršutine riba (0,165 ct/kWh), 2017 m. nustatyta visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugos

kainos viršutinė riba yra 13,3 proc. mažesnė. Tai lėmė nustatytą investicijų grąžą viršijančių pajamų,

susidariusių per 2014–2015 m. laikotarpį, mažinimas.

2017 m. visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, perkantiems elektros

energiją iš vidutinės įtampos tinklų, lygi 7,102 ct/kWh (be PVM) arba 0,397 ct/kWh (5,3 proc.)

mažesnė nei 2016 m. II pusmetį. Buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš žemos

įtampos tinklų, visuomeninė elektros energijos kaina yra lygi 9,088 ct/kWh (be PVM), arba 0,442

ct/kWh (4,6 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusmetį.

4 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2017 m. (ct/kWh be PVM)


Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. daliai vartotojų pradėtos taikyti išmaniųjų elektros

skaitiklių diegimo pilotinio projekto (diegiama 3000 tokių skaitiklių) elektros energijos kainos (tarifų

planas „Išmanusis“ su keturių laiko zonų tarifais). Tarifų planas „Išmanusis“ skatina vartotojus stebėti

elektros energijos suvartojimą ir pikiniu metu vartoti mažiau elektros energijos, atitinkamai mažinant

elektros energetikos sistemos sąnaudas, užtikrinant tolygesnį elektros energijos vartojimą visos paros

laikotarpiu. Minėtas pilotinis projektas vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje pagal atskirus regionus,

miestuose ir užmiesčiuose bei daugiabučiuose ir nuosavuose namuose. Pagal pilotinio projekto

rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnio išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo. Iki 2017 m. III

3,860 3,678

0,6910,672

0,286 0,393

1,497 1,386

0,1650,143

1,0000,830

2,031

1,986

0,000

1,000

2,000

3,000

4,000

5,000

6,000

7,000

8,000

9,000

10,000

2016 m. II pusm. 2017 m.

Skirstymas ŽĮ

Skirstymas VĮ

Visuomeninis tiekimas

VIAP

Sisteminės paslaugos

Perdavimas

Įsigijimas

9,530

8,762

ct/kWh

15

ketvirčio pabaigos planuojama parengti išmaniųjų elektros skaitiklių kaštų – naudos analizę, kurios

išvados turės įtakos sprendimui dėl tolimesnės išmaniųjų elektros skaitiklių plėtros.

Rengiantis regioninės rinkos plėtrai, kurią sąlygojo 2015 m.–2016 m. sandūroje pradėjusios

veikti naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija, aktualus tapo tarpsisteminių elektros

energijos mainų klausimas. VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3-349 patvirtino

naudojimosi jungiamosiomis linijomis (toliau – NJL) kainą, taikomą nuo 2017 m. sausio 1 d., kuri

siekia 5,23 Eur/MWh ir yra 0,8 proc. mažesnė nei taikyta nuo 2016 m. kovo 1 d. Nesant istorinių

duomenų, 2016–2017 m. NJL kaina skaičiuota naudojant planuojamas naudojimosi perdavimo

sistema apimtis bei pastoviųjų sąnaudų dalį, tenkančią šiai paslaugai. Vėlesniais metais NJL kainos

nustatymui bus naudojamos faktinės praėjusio laikotarpio elektros energijos apimtys ir sąnaudos.

Aktuali informacija apie NJL tarifą skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt (anglų

kl.), skiltyje „Regarding price of the service of access to interconnection lines“.

VKEKK ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų balandžio 30 d. apskaičiuoja, tvirtina

ir savo interneto svetainėje skelbia vartotojų įrenginių prijungimo įkainius. VKEKK naujus

prijungimo įkainius nustato, jei, palyginus su galiojančiais, nauji prijungimo įkainiai keičiasi 3 proc.

ir daugiau. VKEKK pagal elektros tinklų operatorių praėjusiais metais faktiškai patirtas sąnaudas

naujiems vartotojams prijungti perskaičiavo ir 2017 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-131

patvirtino naujus vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius (pakeistus 2017 m. gegužės 31 d.

nutarimu Nr. O3E-164), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 1 d.

VKEKK apskaičiuoti ir patvirtinti elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų

įkainiai (100 proc.), kurie taikomi nuo 2017 m. birželio 1 d., pateikiami 2–4 lentelėse šioms vartotojų

grupėms:

I grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar

didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesiekia 50 kW ir kurių įrenginiams prijungti nėra

būtina įrengti, keisti ar rekonstruoti operatoriaus elektros energetikos objektų, nereikia rengti

vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų projekto, arba tokį projektą rengti reikia,

tačiau jį rengia ir derina vartotojai;

II grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar

didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesiekia 100 kW (išskyrus I grupės vartotojus);

III grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar

didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra nuo 100 iki 500 kW (imtinai).

2 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, Eur be PVM

Vartotojų

grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių leistinosios

naudoti galios įrengimą ar padidinimą

Įkainis už 1 m nutiesto

elektros tinklo

I grupė 19,23 -

II grupė 102,79 21,28

III grupė 48,86 20,88


3 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai buitiniams ir socialiai

pažeidžiamiems* vartotojams, Eur be PVM

Vartotojų

grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių

leistinosios naudoti galios įrengimą ar

padidinimą

Įkainis už 1 m

nutiesto elektros

tinklo

I grupė 3,85 -

II grupė 20,56 4,26

http://www.regula.lt/

16

III grupė 9,77 4,18 * nurodytiems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše


4 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai kitiems vartotojams**,

Eur be PVM

Vartotojų

grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių

leistinosios naudoti galios įrengimą ar

padidinimą

Įkainis už 1 m

nutiesto elektros

tinklo

I grupė 7,69 -

II grupė 41,12 8,51

III grupė 19,54 8,35 ** išskyrus buitinius ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytus kaip socialiai

pažeidžiamus.


Pagal EEĮ nuostatas prijungiant prie tinklo buitinių ir socialiai pažeidžiamų vartotojų elektros

įrenginius, kaip ir ankstesniais metais, bus mokama 20 proc., visais kitais atvejais – 40 proc. aukščiau

(2 lentelėje) nurodytų įkainių.

2.1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas

Elektros sektoriuje 2015 m. liepą paskelbtas CACM. 2016 m. elektros sektoriuje oficialiai

paskelbti arba Europos Komisijos posėdžiuose patvirtinti šeši tinklų kodeksai, o 2017 m. Europos

Komisijos posėdžiuose teigiamai balsuota ir dėl paskutiniojo aštuntojo, t. y. balansavimo tinklo

kodekso. Įgyvendinant CACM Europos mastu turi būti įdiegtas bendras kitos paros ir einamosios

paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmas bei keliais etapais suvienodintos esamos pralaidumų

skaičiavimo, paskirstymo ir perkrovos valdymo metodikos. Sprendimo priėmimas dėl pralaidumų

skaičiavimo regionų patvirtinimo perduotas ACER ir buvo priimtas 2016 m. lapkričio 17 dieną.

Energetikos reguliuotojų forume (toliau – ERF) 2016 m. priimta bei 2017 m. numatyta toliau svarstyti

bei priimti reikalingus dokumentus dėl CACM įgyvendinimo, kurių projektus parengia PSO ir

PEERO. AB „Litgrid“ 2017 m. sausio mėn. pateikė, o VKEKK patvirtino Gamybos ir apkrovų

duomenų teikimo metodiką (angl. generation and load data provision methodology – GLDPM).

Įgyvendinant CACM, 2017 m. ERF svarstyta:

- rinkų susiejimo operatorių funkcijų vykdymo planas (angl. plan on joint performance of

MCO functions);

- bendro tinklo modelio metodika (angl. the common grid model methodology – CGM);

- perkrovos pajamų skirstymo metodika (angl. the congestion income distribution

methodology – CIDM);

- tarpzoninės einamosios paros prekybos laikotarpių metodika (angl. intraday cross zonal gate

times – IDCZGTs);

- kitos paros pralaidumo garantavimo termino metodika (angl. day ahead firmness deadline –

DAFD).

CGM patvirtinta VKEKK 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-156, DAFD – 2017 m.

birželio 15 d. nutarimu Nr. O3E-254, MCO planas – 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-282.

CIDM 2017 m. birželio mėn. reguliuotojų sprendimu perduota ACER svarstyti ir tvirtinti.

Vadovaudamiesi CGM, PSO (Lietuvoje – AB „Litgrid“) modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros

pralaidumus – šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų,

įskaitant poveikį vartotojams. Iki šiol kiekvienas PSO naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione

elektros energijos tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo

17

modelį. Tai palengvins PSO bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti

Europos elektros energijos tinklą. Pagal DAFD vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo terminas

yra 60 minučių iki kitos paros prekybos pabaigos. MCO planas numato, kaip PEERO turėtų bendrai

įdiegti ir vykdyti rinkų susiejimo operatoriaus funkcijas, įskaitant būtinųjų susitarimų su trečiosiomis

šalimis projektus. MCO numatytas funkcijas turės įgyvendinti šiuo metu vienas Lietuvoje veikiantis

PEERO „Nord Pool“ AS.

ERF toliau bus svarstomos CACM reikalingos įgyvendinti metodikos, kurias VKEKK taip

pat turės patvirtinti nacionaliniu lygmeniu.

2016 m. bei 2017 m., įgyvendinant FCA, atlikti vertinimai ir 2017 m. gegužę priimti

koordinuoti su Baltijos valstybių reguliavimo institucijomis nacionaliniai sprendimai dėl ilgalaikių

perdavimo teisių suteikimo.

PSO rengia gamintojų ir vartotojų prijungimo kodeksus įgyvendinančias metodikas, kurias

VKEKK tvirtinimui numatoma pateikti 2017 m. pab.

Lietuva kartu su Latvija ir Estija bei kitomis penkiomis Baltijos jūros šalimis (Danijos ir

Švedijos Karalystėmis, Vokietijos Federacine Respublika bei Lenkijos ir Suomijos Respublikomis)

ir Europos Komisija vykdo Baltijos energijos rinkos jungčių planą (angl. The Baltic Energy Market

Interconnection Plan ‒ BEMIP), atnaujintą 2015 m. birželį, kuris turėtų sujungti izoliuotas Baltijos

šalių (elektros ir dujų) energetines sistemas su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių (elektros ir

dujų) energetikos sistemomis bei išspręsti investicijų kaštų tarp šalių pasidalijimą. 2013 m. balandį

priimtas ES reglamentas dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriame numatyti

europinės reikšmės infrastruktūrinių projektų vertinimo ir įgyvendinimo principai. Vadovaudamasi

minėtu ES reglamentu, Europos Komisija 2017 m. rudenį turėtų tvirtinti jau trečiąjį Bendro intereso

projektų (angl. Projects of Common Interest – PCI) sąrašą, kurio sudėtinė dalis yra BEMIP planui

įgyvendinti reikalingi projektai. Patvirtinus trečiąjį PCI sąrašą, VKEKK per artimiausius metus su

kitomis reguliavimo institucijomis turės priimti sprendimus dėl kaštų padalijimo projekto

vykdytojams, būtinus įgyvendinant PCI projektus.

Naujos jungtys („NordBalt“, „LitPol Link“) tik iš dalies panaikino Baltijos šalių, kaip

„energetikos salų“, statusą, todėl Baltijos šalių sinchronizacija yra kitas svarbus žingsnis

integruojantis į Europos elektros rinką. VKEKK atstovai tęsia veiklą Baltijos jūros regiono –

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos šalių – nacionalinių reguliavimo institucijų,

perdavimo sistemos operatorių regiono bendroje Elektros darbo grupėje (BEMIP). Artimiausi tikslai

– aptarti galimus bendrus regionui elektros importo ir eksporto tarifo skaičiavimo principus, rinkų

susiejimo klausimus, Baltijos šalių, o vėliau ir Baltijos regiono balansavimo energijos kainos

skaičiavimo modelio diegimą.

2.2. Dujų sektorius


VKEKK nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kaip paskirtasis PSO

AB „Amber Grid“, vykdydamas savo veiklą, užtikrina Gamtinių dujų įstatyme (toliau – GDĮ)

nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus.

2015 m. balandžio 10 d. VKEKK konstatavo, kad AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos

atskyrimas atitinka GDĮ nuostatas, ir įmonė gali būti paskirta PSO su sąlyga, kad Energetikos

ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus

dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB „Litgas“ akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar

netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos nuomonėje

C(2015) 2135 (galutinė) dėl AB „Amber Grid“ atskyrimo (toliau – Nuomonė). VKEKK 2016 m.

gruodžio 22 d. konstatavo, kad gamtinių dujų PSO AB „Amber Grid“ veiklų atskyrimas įvykdytas

tinkamai – Energetikos ministerija atliko veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB „Litgas“

akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos

ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje.

18

2.2.2. Esminiai gamtinių dujų sektoriaus kainų reguliavimo pokyčiai

2016 m. VKEKK 2 kartus keitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje

nustatymo metodiką, patvirtintą VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 (toliau – Kainų

metodika). Minėtais pakeitimais:

- numatyta, kad saugumo dedamoji gali būti koreguojama kas ketvirtį, įvertinus VKEKK

patvirtintos prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos pokytį arba esant kitiems veiksniams;

- supaprastintas suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo kainos maržos skaičiavimas;

- į paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų tiekimo veiklos sąnaudas įskaičiuojamos mokesčio už

SGD skystinimą (išdujinimą) bei gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo taške su SGD

terminalo jungtimi Klaipėdoje užsakomų pajėgumų sąnaudos;

- atskirai vertinamas kiekvieno atitinkamo kokybės lygio pablogėjimas;

- patikslintas gamtinių dujų tarifų skaičiavimuose taikomas gamtinių dujų produkto kainos

apibrėžimas;

- pakoreguotas neatitikimų tarp buitiniams vartotojams prognozuotos ir faktinės dujų pirkimo

kainos atitinkamam laikotarpiui, atsižvelgiant į šiluminę vertę, transportavimo kainą, saugumo

dedamąją, vertinimas;

- įtvirtinta, jog gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams skaičiuojami įvertinant 1 m3=

10,4 kWh šiluminę vertę (kaloringumą).

Šie pakeitimai leidžia suvienodinti reguliavimą gamtinių dujų ir elektros sektoriuose,

padidinti kokybės lygių vertinimo objektyvumą ir užtikrinti aiškumą reguliuojamiems ūkio

subjektams gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams skaičiavimo klausimais. Taip pat pažymėtina,

kad patvirtinus Kainų metodiką, atitinkamai buvo pakoreguota gamtinių dujų tiekimo saugumo

dedamoji prie perdavimo kainos.

2.2.3. Konkurencijos gamtinių dujų tiekimo rinkoje formavimas, pagrindiniai 2016

metų dujų rinkos stebėsenos pokyčiai

Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK reguliavimą taiko 41 ūkio subjekto atžvilgiu. Gamtinių

dujų sektoriuje licencijuojama perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo (išdujinimo), tiekimo ir

rinkos operatoriaus veikla. 2016 m. pabaigoje VKEKK išduotas licencijas turėjo: AB „Amber Grid“ –

gamtinių dujų PSO, AB „Energijos skirstymo operatorius“,

AB „Achema“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“ – SSO,

AB „Klaipėdos nafta“ – skystinimo (išdujinimo) veiklą vykdanti įmonė, UAB „GET Baltic“ –

gamtinių dujų rinkos operatorius. 33 įmonės turėjo gamtinių dujų tiekimo licencijas, iš jų 12 vykdė

veiklą. VKEKK per 2016 m. išdavė 1 gamtinių dujų tiekimo licenciją, panaikino 1 gamtinių dujų

skirstymo licenciją ir 2 gamtinių dujų tiekimo licencijas, taip pat sustabdė 3 gamtinių dujų tiekimo

licencijas bei patikslino 1 skirstymo bei 2 tiekimo licencijas.

2016 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 24591 GWh, t. y. apie 10,9 proc. mažiau nei

2015 m. (27593 GWh ), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema –

2016 m. transportuota 46847 GWh gamtinių dujų (2,32 proc. proc. mažiau nei 2015 m.). 2016 m.

buvo paskirstyta 7476 GWh gamtinių dujų, patiekta – 14344 GWh.

Gamtinių dujų sektoriaus (perdavimas, skirstymas, skystinimas, tiekimas) pajamos 2016 m.

sudarė 509 mln. Eur, t. y. buvo beveik 18,4 proc. mažesnės nei 2015 m. (624 mln. Eur).


gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 26864 GWh

gamtinių dujų.


t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų.

2016 m. suvartota 22,8 TWh, t. y. 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 m. ir tai buvo

mažiausias suvartotas gamtinių dujų kiekis nuo 2008 m.

19

Gamtinių dujų sektoriuje buitinių ir nebuitinių vartotojų skaičius nuo 2010 m. nuosekliai

didėja: 2016 m. Lietuvoje buvo 573 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 566 tūkst. – buitiniai ir

6,8 tūkst. – nebuitiniai, kai 2015 m. buvo 569,3 tūkst. gamtinių dujų vartotojų.

Pažymėtina, kad VKEKK aktyviai bendradarbiauja vadovaujantis BEMIP įsteigtoje

tarptautinėje Baltijos regiono darbo grupėje RGMCG, kuriant regioninę gamtinių dujų rinką.

Pagrindinis tikslas – regione iki 2020 m. sukurti vieningos dujų rinkos veikimo taisykles, įskaitant ir

bendrus kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų

naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemomis, o dujų

vartotojams – dujas už konkurencingą kainą. VKEKK su kitais darbo RGMCG nariais per 2016 m.

parengė bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą. VKEKK koordinuoja

įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimo

klausimą. VKEKK koordinuojant regione įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų

perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimą, artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų

įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų

sprendimą regioninei Baltijos–Suomijos gamtinių dujų rinkai, kuris būtų taikomas nuo 2020 m. Kaip

trumpojo laikotarpio priemonė nuo 2018 m. planuojamas Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros

modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva. Pagrindiniai

principai – įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo taškui taikomas tas

pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už kurio

sukūrimą atsakingi PSO. Dėl šių įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros principų 2017 m. vasarą

vykdomos viešosios konsultacijos.






tapo regionine.

2.2.4. Gamtinių dujų rinkos priežiūra

VKEKK, siekdama užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų tiekimo rinkose ir

užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, 2016 m. atliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą ir

priėmė sprendimą:

• pripažinti UAB „Haupas“ turinčiu didelę įtaką asmeniu Druskininkų didmeninėje ir

mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkose, kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles gamtinių dujų

kainas;

• įpareigoti UAB „Haupas“ pateikti VKEKK duomenis, reikalingus gamtinių dujų tiekimo

kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti, ir atskirti veiklos sąnaudas.

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (iki 2014 m. spalio 30 d. gamtinių dujų tiekimo veiklą vykdė

AB „Lietuvos dujos“) išlieka didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje užimančiu ūkio subjektu,

galinčiu taikyti pernelyg dideles kainas ar kainų spaudimą vartotojų bei kitų rinkos dalyvių atžvilgiu,

tačiau piktnaudžiavimo atvejų nenustatyta.

VKEKK 2016 m. atliko planinį AB „Klaipėdos nafta“ į SGD terminalo investicinę vertę

įtrauktų kapitalizuotų ir su projekto įgyvendinimu susijusių nekapitalizuotų sąnaudų patikrinimą ir

konstatavo, kad saugumo dedamosios skaičiavimui reikalinga reguliuojamo turto vertė: 2014 m.

lapkričio 27 d. – 58 707 890 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. – 67 095 135 Eur, 2015 m. – 66 686 240

Eur. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas reguliuojamo turto vertes, pakoreguota 2017 m.

gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) kainos viršutinė riba. Primename, kad AB „Klaipėdos nafta“

patikrinimas atliktas siekiant surinkti ir įvertinti informaciją apie visas AB „Klaipėdos nafta“ į SGD

terminalo projekto investicinę vertę įtrauktas kapitalizuotas ir su projekto įgyvendinimu susijusias

nekapitalizuotas sąnaudas, nustatyti jų būtinumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams.

20

3. ELEKTROS RINKA

3.1. Tinklo reguliavimas

3.1.1. Atskyrimas

Direktyvos 2009/72/EB 10, 11 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 3 straipsnis

2013 m. spalio 26 d. ES oficialiajame leidinyje C 312 buvo paskelbta informacija apie

VKEKK priimtą galutinį sprendimą dėl AB „Litgrid“ paskyrimo PSO kaip atitinkančio Direktyvos

2009/72/EB 10 straipsnį. Šiuo veiksmu formaliai buvo užbaigta visa PSO sertifikavimo procedūra,

įtvirtinta ES teisės aktuose bei EEĮ.

2016 m. pasikeitimų dėl EEĮ nuostatų, susijusių su

AB „Litgrid“ veiklos ir kontrolės atskyrimu, įgyvendinimo nebuvo. VKEKK, vadovaudamasi EEĮ 26

straipsnio nuostatomis, toliau nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kaip elektros PSO, vykdydamas savo

veiklą, užtikrina EEĮ nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus.

Direktyvos 2009/72/EB 26 straipsnis

Pagal EEĮ, įsigaliojusį 2012 m. vasario 7 d., kuriuo perkeliamos atitinkamos Direktyvos

2009/72/EB nuostatos, elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonei pateikus reikiamus dokumentus,

VKEKK 2012 m. liepos 26 d. posėdyje konstatavo, kad AB „Lesto“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB

„Energijos skirstymo operatorius“) skirstymo veiklos atskyrimas atitinka EEĮ 54 straipsnio 1 ir 3

dalių nuostatas.

Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebūtų užtikrinamas EEĮ

54 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų veiklos rūšių ir apskaitos atskyrimo reikalavimų įgyvendinimas,

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių pasikeitimo AB „Energijos skirstymo

operatorius“ įpareigota informuoti VKEKK. 2016 m. aplinkybių pasikeitimų neužfiksuota.

3.1.2. Techninis funkcionavimas

Balansavimo paslaugos (37(6)(b) straipsnis, 37(8) straipsnis)

Elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio santykius, vykdant didmeninę prekybą elektros

energija Lietuvos Respublikos teritorijoje, reglamentuoja Prekybos elektros energija taisyklės,

patvirtintos Energetikos ministro įsakymu. Balansavimo energijos kainos skaičiuojamos pagal

Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą, parengtą pagal nacionalinių ir ES teisės

aktų reikalavimus.

2016 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO viešosioms konsultacijoms pateikė pirmąjį

dokumentų rinkinį dėl Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos. Viešosios konsultacijos paskelbtos

dviem bendros Baltijos šalių balansavimo rinkos sudedamosioms dalims – harmonizuotam nebalanso

apskaitos ir kainodaros modeliui, kuriuo bus suvienodinami rinkos dalyvių nebalanso apskaitos ir

kainodaros nustatymo principai visose trijose Baltijos šalyse, ir standartiniam produktui, skirto

balansavimo energijos mainams. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įdiegtas standartinis balansavimo

energijos produktas Baltijos šalyse. Pagal viešojoje konsultacijoje aptartą modelį Energetikos

ministerija turi patvirtinti Prekybos elektros energija taisyklių pakeitimus, po kurių per 2017 m.

VKEKK numato patvirtinti naują Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą.

Baltijos šalių balansavimo energijos rinka, atitinkanti ES įsigaliosiančias balansavimo

energijos gaires, turi pradėti veikti 2018 m. sausio 1 d.

Saugumo ir patikimumo standartai, paslaugos kokybė ir tiekimas (37(1)(h) straipsnis)

EEĮ nurodyta, kad VKEKK nustato elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų

kokybės reikalavimus bei kontroliuoja, kaip jų laikomasi. 2016 m. kovo mėnesį pakeisti Elektros

energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai), kuriais

vadovaujantis iki naujo reguliavimo periodo kalendorinių metų balandžio 15 d. nustatomi elektros

http://www.eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2013:312:0018:0018:EN:PDF

21

energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai naujam reguliavimo periodui,

t. y. 2016–2020 metams, atsižvelgiant į penkerių metų, t. y. 2011–2015 m., faktinių persiuntimo

patikimumo rodiklių vidurkį.

Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodikliai bei jų minimalūs

lygiai atskirai skaičiuojami elektros energijos perdavimo sistemai bei skirstymo tinklui (žr. paveikslus

žemiau). Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis yra

geresnis. Skaičiavimuose vertinami tik tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas

įvyko dėl sistemos operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių arba dėl nenustatytų priežasčių.

Nutraukimai, kurie įvyko dėl force majeure ar išorinio poveikio priežasčių, patikimumo rodikliams

įtakos neturi. Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem

rodikliais:

Perdavimo tinklu neperduotos elektros energijos kiekiu (angl. energy not supplied) (toliau

– ENS);

Vidutine elektros energijos perdavimo nutraukimo trukme (angl. average interruption time)

(toliau – AIT).

5 pav. ENS ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh

6 pav. AIT ir šio rodiklio minimalus lygis, min.


VKEKK 2016 metams nustatyti patikimumo rodikliai įpareigoja PSO užtikrinti, kad techninė

paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojams elektros energijos

vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 0,29 min., o nepersiųstos elektros energijos

kiekis būtų ne didesnis kaip 6,3 MWh. VKEKK įvertino faktinį persiuntimo patikimumo lygį už

2016 m. ir nustatė, kad, lyginant su nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal ENS

rodiklį buvo 83,7 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės), pagal AIT rodiklį buvo

86,2 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės).

Elektros energijos persiuntimo patikimumas skirstomaisiais tinklais yra vertinamas dviem

rodikliais:

Sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinės trukmės rodikliu (angl.

system average interruption duration index) (toliau – SAIDI);

Sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinio dažnumo rodikliu (angl.

system average interruption frequency index) (toliau – SAIFI).

2016 metams VKEKK nustatyti patikimumo rodikliai skirstomųjų tinklų operatorius (toliau –

STO) įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems

7,53 7,36

6,70

5,36

4,54

1,03

5 5 5 55

6,3

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2011 2012 2013 2014 2015 2016

ENS rodiklis ENS rodiklio minimalus lygis

0,35 0,34

0,31

0,250,22

0,04

0,26 0,26 0,26 0,260,26

0,29

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

0,40

2011 2012 2013 2014 2015 2016

AIT rodiklis AIT rodiklio minimalus lygis

22

reikalavimams: vartotojams elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė (SAIDI) neturėtų būti

ilgesnė nei 52,12 min. per metus, o vartotojui tenkantis vidutinis nutraukimų skaičius (SAIFI) dėl

STO kaltės neturėtų būti didesnis nei 0,72 karto.

VKEKK įvertino faktinį kokybės patikimumo lygį už 2016 m. ir nustatė, kad, lyginant su

nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal SAIDI rodiklį buvo 8,0 proc. mažesnis

(neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės), pagal SAIFI rodiklį buvo 13,8 proc. mažesnis (neviršijo

nustatytos maksimalios reikšmės).

7 pav. SAIDI ir šio rodiklio minimalus lygis,

min. vartotojui

8 pav. SAIFI ir šio rodiklio minimalus lygis, kartai

vartotojui


AB „Energijos skirstymo operatorius“ neviršija minimalių persiuntimo patikimumo lygių visu

lyginamuoju laikotarpiu, o rodikliai kiekvienais metais nuosekliai mažėjo, ir tik 2016 m. jų reikšmės

nežymiai išaugo. Tai rodo, kad 2016 m. šiek tiek suprastėjo persiuntimo paslaugų kokybė bei pailgėjo

nutrūkimų laikas vienam vartotojui per metus bei pailgėjo nutrūkimų skaičius 1 vartotojui, lyginant

su 2015 m., tačiau 2016 m. rodikliai buvo geresni už 2011–2015 m. SAIDI ir SAIFI vidutines

reikšmes.

Reikalavimuose nustatyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kokybės

rodikliai. Skirstymo paslaugos teikėjams yra nustatyti tokie rodikliai:

- laiku (per 20 d. nuo prijungimo įmokos sumokėjimo) prijungtų naujų vartotojų procentinė

dalis;

- laiku (per 5 darbo dienas buitiniams vartotojams ir per 2 darbo dienas kitiems vartotojams)

atnaujinto elektros energijos persiuntimo vartotojams, apmokėjusiems įsiskolinimus, procentinė

dalis;

- apie planinį nutraukimą laiku (prieš 10 kalendorinių dienų) informuotų vartotojų procentinė

dalis;

- laiku (per 5 darbo dienas) pašalintų gedimų vartotojams procentinė dalis;

- elektros energijos persiuntimo atkūrimo laiku (priklausomai nuo patikimumo kategorijos)

po neplaninio nutraukimo vartotojų procentinė dalis;

- laiku (per 30 kalendorinių dienų) išnagrinėtų vartotojų ir tinklų naudotojų skundų procentinė

dalis.

PSO nustatomas tik vienas paslaugų kokybės rodiklis – laiku (per 30 kalendorinių dienų)

išnagrinėtų skundų procentinė dalis.

5 lentelė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių vykdymas

per 2016 m.

59,555,67

51,40 49,4344,58

47,94

66 66 66 66 66

52,12

0

10

20

30

40

50

60

70

2011 2012 2013 2014 2015 2016

SAIDI SAIDI rodiklio minimalus lygis

0,81 0,790,71

0,670,60 0,62

0,93 0,93 0,93 0,93 0,93

0,72

0,00

0,10

0,20

0,30

0,40

0,50

0,60

0,70

0,80

0,90

1,00

2011 2012 2013 2014 2015 2016

SAIFI rodiklis SAIFI rodiklio minimalus lygis

23

Aprūpinimo

elektra

patikimumo

kategorija

Matavimo

vnt.

Nustatytas paslaugos

suteikimo vartotojui

rodiklis

Vidutinis paslaugos

suteikimo vartotojui

rodiklis

Paslaugos suteikimo

vartotojui nustatytu

laiku rodiklis (proc.)

I val. 0 0,00 100

II val. 2,5 1,38 100

III val. 24 3,93 100 Šaltinis – VKEKK.

Vadovaujantis EEĮ 19 straipsniu, 2016 m. buvo parengta LEES patikimumo įvertinimo

ataskaita už 2015 metus, kurioje buvo konstatuota, kad LEES patikimumas yra užtikrinamas. Minėta

ataskaita taip pat skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt.

Apsaugos priemonių priežiūra (37(1)(t) straipsnis)

Vadovaujantis EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nacionalinio balansavimo funkciją atlieka

PSO AB „Litgrid“. Tiekimo patikimumui užtikrinti yra numatytos reikalingos antrinio ir tretinio

rezervo apimtys, kurios užtikrinamos sutartimis su Lietuvos elektros sistemoje esančiomis

elektrinėmis ir sutartimis su BRELL kaimyninių šalių operatoriais dėl bendrai palaikomo antrinio

rezervo. Nuolatinės srovės jungčių valdymo sutartyse su Lenkijos ir Švedijos PSO taip pat numatytos

avarinės pagalbos galimybė iš kaimyninių šalių.

Elektros energijos tiekimo vartotojams užtikrinimui PSO užsako tretinį galios rezervą, kuris

gali būti aktyvuojamas maksimalaus elektros energijos suvartojimo laikotarpiu, esant pasiūlos

trūkumui elektros rinkoje. Esant galios arba kuro trūkumui, sudaryti ir patvirtinti vartotojų atjungimo

ir ribojimo planai.

Praėjusiais metais perkrovos nustatytos Lietuvos–Baltarusijos tarpsisteminėje jungtyje,

trukusios 7 valandas. Šiomis valandomis pralaidumas siekė 1100–1300 MW, o fizinis srautas viršijo

nustatytą pralaidumo ribą 103–118 proc. 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo

atjungusi ar apribojusi klientų dėl tinklo pajėgumo trūkumo.

AEI reguliavimo struktūra: AEI prijungimo, pasinaudojimo ir dispečerinio valdymo

ataskaita, ypač dėl prioritetinių problemų. Ataskaita taip pat dėl AEI balansavimo atsakomybės

(Reglamento (EB) Nr. 713/2009 11 straipsnis)

VKEKK, atsižvelgdama į rinkoje susidariusią situaciją, kad ne prie visų STO valdomų tinklų

yra prijungtų elektros energiją gaminančių vartotojų, ir tokiu atveju, nustatant naudojimosi elektros

tinklais paslaugų kainą, negalima įvertinti elektros energiją gaminančių vartotojų planuojamų atgauti

elektros energijos kiekių bei tinklų operatorių patiriamų kaštų, pakeitė Elektros energiją

gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką (patvirtinta 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. O3-191).

Esminis pasikeitimas: tuo atveju, kai prie operatoriaus valdomų skirstomųjų tinklų nėra

prijungta elektros energiją gaminančių vartotojų ir nėra faktinių duomenų, reikalingų naudojimosi

elektros tinklais paslaugų kainai nustatyti, naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina prilyginama

tam skirstomųjų tinklų operatoriui nustatytai persiuntimo paslaugos kainai.

AEI balansavimo atsakomybės nesikeitė, palyginus su ankstesniais metais, kaip ir kitos

numatytos lengvatos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

Didžiausią rinkos dalį bendroje atsinaujinančių išteklių įrengtosios galios rinkos struktūroje

2016 metais sudarė vėjo elektrinės – 62,7 proc., hidroelektrinėss – 15,6 proc., saulės – 8,5 proc.,

biomasės – 8,4 proc., biodujų – 4,7 proc. 2015 m. vėjo elektrinių bendrojoje įrengtosios galios rinkos

struktūroje elektrinių rinkos dalis siekė 60,2 proc., hidroelektrinių – 17,7 proc., biomasės – 8,9 proc.,

biodujų – 3,7 proc., saulės – 9,6 proc.

24

9 pav. AEI struktūra pagal įrengtąją galią 2014–2016 m., MW


2015 m. AEI elektrinių įrengtosios galios dalis bendrame įrengtosios galios balanse sudarė

16,7 proc., o 2016 m. – 22,4 proc.

3.1.3. Tinklų tarifai prijungimui ir prieigai

37(1)(a) straipsnis, 37(6)(a) straipsnis, 37(8) straipsnis, 37(10)straipsnis, 37(12) straipsnis,

37(3)(c) ir (d) straipsniai

37(1)(a) straipsnis

Susijusi informacija pateikta šios ataskaitos 2.1.5 skyriuje.

37(6)(a) straipsnis Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis, energetikos įmonės, besiverčiančios veikla,

kurios kainos yra reguliuojamos, turi derinti su VKEKK numatomus investicijų projektus, susijusius

su naujų energetikos objektų statyba, esamų energetikos objektų atstatymu, modernizacija,

rekonstrukcija ar veikiančių energetikos objektų plėtra energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir

tiekimo veiklose. Jeigu investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos

pagrįstomis ir nėra įskaičiuojamos į kainų viršutines ribas.

2016 m. elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos investicijos sudarė 167,44 mln. Eur

ir ženkliai sumažėjo, lyginant su 2015 m. Šį pokytį iš esmės lėmė 5,7 karto mažesnės investicijos į

perdavimo tinklus – nuo 207,99 mln. Eur 2015 m. iki 36,74 mln. Eur 2016 m. Skirstymo tinklų

investicijos 2016 m. sudarė 118,92 mln. eurų – tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m.

Investicijų grąža nustatoma vidutinių svertinių kapitalo kaštų metodu (angl. WACC), kuri

2017 m. sudaro 5,05 proc. gamybos bendrovei, 4,93 proc. – PSO ir

4,94 proc. – STO. Minėta ir detalesnė informacija taip pat skelbiama viešai VKEKK interneto

svetainėje www.regula.lt.

37(8) straipsnis

2015 m. pabaigoje patvirtinta Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio

tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, įgyvendinanti

LRAIC modelį, kuriuo siekiama efektyvinti elektros tinklų, atitinkančių paklausą, eksploatavimą.

Pagal naująjį modelį nustatytos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės

ribos 5 metų reguliavimo periodui 2016–2020 m. Per 2016 m. metodika patikslinta, numatant

18 20 20 20 21 22 24 27 28 29 34 3862 62 62 62 64 64 64 64 64 64 64 69

127 127 127 127 128 128 128 128 128 128 128 128

69 69 69 69 69 69 70 70 70 70 70 70

282 283 284 285 288 289 291

435 435495 496 514

559 562 563 565 571 572 576

723 725786 792

819

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

2014 m. 2015 m. 2016 m.

Biodujos Biomasė Hidroenergija Saulės šviesos energija Vėjo energija Iš viso

25

investicijų grąžos koregavimą dėl persiuntimo patikimumo rodiklių, taip pat reglamentuojant būtinos

ir pagrįstos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų

elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams

vartotojams koeficientas. STO diferencijuojant persiuntimo paslaugos kainas šio koeficiento

vartotojams reikšmė nuosekliai didinama iki 2020 m., tačiau negali viršyti 1,3, o

2017 m. taikytas jo dydis siekia 1,2. VKEKK teisės ir pareigos, susijusios su perdavimo ir skirstymo

paslaugų teikėjų kainomis ir tarifais, kaip nustato Direktyvos 2009/72/EB 37 (8) straipsnis, per 2016

m. nesikeitė.

37(10) straipsnis VKEKK teisės ir pareigos, susijusios su perdavimo ir skirstymo paslaugų teikėjų kainomis ir

tarifais, kaip nustato Direktyvos 2009/72/EB 37 (10) straipsnis, per 2016 m. nesikeitė.

37(12) straipsnis

VKEKK nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

37(3)(c) ir (d) straipsniai

Pagal EEĮ 33 straipsnį PSO ir VKEKK nustatytos teisės ir pareigos, susijusios su 10 metų

perdavimo tinklų plėtros plano rengimu, vertinimu ir stebėsena, per 2016 m. nesikeitė. 2016 m.

birželio 30 d. gautas 2016–2025 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros

planas ateinančiam dešimtmečiui. Dėl minėto plano VKEKK skelbė viešąją konsultaciją ir, įvertinusi

gautas pastabas, VKEKK 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. O3-395 patvirtino, kad AB „Litgrid“

parengtame 2016–2025 m. plėtros plane numatytos investicijos užtikrins pagrįstą elektros energetikos

sektoriaus plėtrą, kuri tenkintų rinkos dalyvių poreikius, taip pat patikimą bei efektyvų perdavimo

sistemos veikimą, vartotojams garantuojant kokybiškas paslaugas.

2015 m.–2016 m. sandūroje pradėjus eksploatuoti tarpsisteminių jungčių „NordBalt“ ir

„LitPol Link“ projektus, 2016–2025 m. perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo investicijų poreikis

sieks apie 671,18 mln. Eur, t. y. 22,89 proc. mažiau, palyginus su 2015–2024 m. AB „Litgrid“

planuotomis investicijomis. Didžiausią dalį 2016–2025 m. perdavimo tinklo plėtros plane numatytų

investicijų sudarys LEES sujungimas su kontinentinės Europos tinklais projektas darbui sinchroniniu

režimu.

STO, vadovaudamasis VKEKK patvirtintu Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir

derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, ilgalaikę

reguliuojamos veiklos investicijų programą rengia reguliavimo periodui ir teikia VKEKK. Pagal

VKEKK pateiktą 2016–2020 metų investicijų programą, 2017–2019 metų investicijos sudaro

434 mln. Eur.

Kryžminio subsidijavimo prevencija (37(1)(f) straipsnis)

Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktą ir EEĮ

9 straipsnio 4 dalies 5 punktą VKEKK nustatytos funkcijos kontroliuoti, kad būtų veiksmingai

atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos

nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio

subsidijavimo, nesikeitė, palyginti su praėjusiais metais (plačiau žr. 2015 m. Lietuvos Respublikos

elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinėje ataskaitoje Europos Komisijai).

3.1.4. Tarpsisteminės prekybos problemos

Prieiga prie tarpsisteminės infrastruktūros, įskaitant galios paskirstymo ir perkrovų

valdymo procedūras (37(6)(c) straipsnis, 37(8) straipsnis, 37(9) straipsnis), pajamų panaudojimas

tarpsisteminėms jungtims (37(3)(f) straipsnis)

26

Nuo 2016 m. pradžios taikomas naujas reglamentavimas, apimantis visų Baltijos šalių PSO

tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo, nustatymo ir paskirstymo Baltijos šalyse bei su trečiosiomis

šalimis sąlygas, nuostatas ir metodikas, kurį 2015 m. gruodžio 10 d. patvirtino VKEKK.

Situacija dėl prieigos prie tarpsisteminės infrastruktūros pasikeitė nuo 2016 m., kai buvo

pradėtos eksploatuoti jungiamosios linijos su Švedija ir Lenkija. „NordBalt“ jungtis pastebimai

sumažino elektros energijos kainą rinkoje.

Pažymėtina, kad per 2016 m. dėl pralaidumų trūkumo prekyba buvo apribota šiose

tarpsisteminėse jungtyse:

Lietuva–Latvija tarpsisteminėje jungtyje 364 valandas (iš Lietuvos į Latviją – 4 valandos,

iš Latvijos į Lietuvą – 360 valandų);

Lietuva–Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje 12 valandų (iš Baltarusijos į Lietuvą);

Lietuva–Švedija tarpsisteminėje jungtyje 2882 valandas (iš Švedijos į Lietuvą – 2848

valandas, iš Lietuvos į Švediją – 34 valandas);

Lietuva–Lenkija tarpsisteminėje jungtyje 4690 valandų (iš Lenkijos į Lietuvą 2370 valandas, iš

Lietuvos į Lenkiją – 2320 valandas).

Pasikeitusi infrastruktūrinė situacija, kai Lietuva tapo elektros srautų kryžkele tarp Švedijos,

Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado), reikalauja naujų sprendimų, sietinų su

naujomis šalimis ir rinkomis bei jų specifika. Regioninis bendradarbiavimas tampa itin svarbus,

siekiant efektyvių sprendimų ir įgyvendinant elektros rinkų sujungimą: kaštų pasidalinimas tarp šalių

ir rinkos dalyvių, finansinių priemonių įgyvendinimas, efektyvus pralaidumų panaudojimas,

einamosios paros prekybos įgyvendinimas naujose jungtyse ir kita. Minėti sprendimai siejasi su

priimtais ir numatomais priimti elektros tinklų kodeksais, o juose numatytų uždavinių įgyvendinimas

Europos mastu tampa vis labiau aktualus priimamiems sprendimams regiono ir nacionaliniu mastu.

Akcentuotina, kad, nutiesus naujas jungtis į Vakarus, Lietuva, kaip ir kitos šalys, ES vis dar

lieka izoliuota energetinė sala. Tad integracija į Europos elektros sistemas valdymo ir operatyvinio

darbo požiūriu yra didžiausias prioritetas, t. y. sinchroninis Lietuvos elektros sistemos darbas su

kontinentinės Europos tinklais būtų galutinis tikslas.

2016 m. Lietuvos elektros energijos PSO gavo 3 438 451 Eur (2015 m. – 915 936 Eur)

perkrovų pajamų. Visas šias lėšas planuojama panaudoti strateginiams projektams įgyvendinti.

Paminėtina, kad 2016 metais perkrovos nustatytos Lietuvos–Baltarusijos tarpsisteminėje jungtyje,

trukusios 7 valandas. Šiomis valandomis pralaidumas siekė 1100–1300 MW, o fizinis srautas viršijo

nustatytą pralaidumo ribą 103–118 proc.

Metinis valandinis elektros energijos poreikio pikas (netto) 2016 metais buvo 1979 MW (2015

m. – 1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). LEES elektrinių bendroji įrengta galia sudarė 3591 MW.

Visa aktuali informacija, susijusi su perdavimo tinklo prieinamumu bei pasinaudojimu,

skelbiama AB „Litgrid“ interneto svetainėje www.litgrid.eu ir „Nord Pool“ AS interneto svetainėje

www.nordpoolspot.com.

Techninio bendradarbiavimo tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatorių

stebėsena (37(1)(s) straipsnis)

Kaip minėta 2.1.5 skyriuje, rengiantis regioninės rinkos plėtrai, kurią sąlygojo pradėjusios

veikti naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija, VKEKK, atsižvelgdama į

2014 m. kovo mėn. įsigaliojusius EEĮ pakeitimus bei atitinkamai gavusi Energetikos ministerijos

motyvuotą pranešimą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu

Nr. O3-694 nustatė 5,27 Eur/MWh NJL kainą elektros energijos eksportui į trečiąsias šalis. Ši kaina

buvo taikoma nuo 2016 m. kovo 1 d. VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3-349 patvirtino

naują NJL kainą, kuri 2017 m. siekia 5,23 Eur/MWh ir yra 0,8 proc. mažesnė nei 2016 m.

Perorientuojant Baltijos šalių elektros sistemas dirbti su kontinentinės Europos tinklais bei

rengiantis dirbti atsijungus nuo kitų elektros sistemų „salos režimu“, reikės atitinkamų sprendimų.

Tarpusavio koordinacija padidina bendrą sistemų valdymo efektyvumą ir sumažina totalinių avarijų

tikimybę. Be to, sinchronizacijai reikia stiprinti ir vidaus elektros perdavimo tinklą, kuris pasitarnaus

http://www.litgrid.eu/

http://www.nordpoolspot.com/

27

ir kaip nusidėvinčios infrastruktūros atnaujinimas, ir kaip būdas efektyviai išnaudoti „LitPol Link“ ir

„NordBalt“ jungtis. Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais planuojama įgyvendinti iki

2025 m.

Perdavimo sistemos operatoriaus investicijų planų pagal TYNDP priežiūra (37(1)(g)

straipsnis)

AB „Litgrid“ investicijų planų priežiūra vykdoma pagal 3.1.3 skyriuje nurodytas sąlygas,

įtvirtintas EEĮ, t. y. kasmet iki liepos 1 d. pateikiamas atnaujintas 10 metų perdavimo tinklų plėtros

planas vertinamas VKEKK.

2016 m. aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų ilgis sudarė 7080 kilometrus, o

aukštosios įtampos transformatorių pastočių skaičius siekė 236. Bendras elektros poreikis – 12,25

TWh. Elektros energijos vartojimas išaugo 3,7 proc. Šiuo metu LEES tiesiogiai sujungta su

penkiomis kaimyninėmis (Švedija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija) elektros energetikos

sistemomis. 2016–2025 m. planuojama investicijų suma į perdavimo tinklą – apie 671,18 mln. Eur.

VKEKK kartu su PSO taip pat dalyvauja PCI įgyvendinimo procese bei bendradarbiauja su

kitų šalių energetikos reguliuotojais, siekdama strateginių tarpsisteminių jungčių statybos sėkmingo

užbaigimo pagal 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą.

Bendradarbiavimas (37(1)(c) straipsnis)

EEĮ nustatyta, kad VKEKK bendradarbiauja su užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos

sektoriaus reguliavimo institucijomis.

VKEKK gali sudaryti bendradarbiavimo elektros energetikos sektoriuje susitarimus su kitų

valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją

dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių

veikloje.

Taip pat nustatyta, kad VKEKK pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai ACER,

veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009,

įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, veikloje. VKEKK,

bendradarbiaudama su ACER ir užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus

reguliavimo institucijomis, keičiasi informacija, reikalinga VKEKK užduotims pagal šį įstatymą ir

kitus teisės aktus atlikti. VKEKK užtikrina gautos informacijos konfidencialumą.

VKEKK taip pat yra Europos energetikos reguliuotojų tarybos (angl. Council of European

Energy Regulators – CEER) ir Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (angl. Energy

Regulators Regional Association – ERRA) organizacijų narė, jos atstovai dalyvauja įvairiuose darbo

grupių susitikimuose, atlieka bendras energetikos įmonių palyginimo analizes, teikia atsakymus į

įvairius klausimynus, reikalingą informaciją bei stebi rengiamų dokumentų eigą.

3.1.5. Teisės aktų laikymasis

Reguliuotojo laikymasis ACER, Europos Komisijos (37(1)(d) straipsnis) ir Gairių (39

straipsnis) privalomų sprendimų

VKEKK nuolat gauna informaciją apie rengiamus ir priimtus ACER bei Europos Komisijos

teisės aktus. Taip pat per bendrą informacinę sistemą derina pozicijas su kitomis valstybinėmis

institucijomis. Atitinkamų ES teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinių teisės aktų nuostatas arba

taikomos tiesiogiai ir pagal kompetenciją jų laikomasi, priimant VKEKK nutarimus dėl perdavimo

paslaugos kainos dedamųjų, jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo bei perkrovų

valdymo taisyklių ir kita.

Perdavimo ir skirstymo bendrovių, sistemos savininkų ir elektros energetikos įmonių

laikymasis Bendrijos teisės aktų, įskaitant tarpsistemines problemas (37(1)(b), 37(1)(q),

37(3)(a),(b),(e) ir 37(5) straipsniai + baudų taikymas (37(4)(d) straipsnis))

28

VKEKK, jei kitaip nenumatyta kituose teisės aktuose, rengia ir nustato savo teisės aktuose

detalius reikalavimus dėl ES teisės aktų laikymosi bei atsakomybę už šių nurodymų pažeidimą. Kaip

laikomasi teisės aktų nuostatų dėl tarpsisteminės prekybos buvo minėta šios ataskaitos 2.1.3 ir 3.1.4

dalyse.

Pagal EEĮ 9 straipsnio 7 dalį, VKEKK įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis už valstybės

reguliuojamosios energetikos veiklos elektros energetikos sektoriuje pažeidimus elektros energetikos

įmonėms skiria veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. VKEKK skiriamos baudos už

pažeidimus vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą ir jų skyrimo tvarka nustatytos Energetikos

įstatyme.

Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus

vykdant reguliuojamąją veiklą, kurie per VKEKK nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti,

užtikrindama atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, VKEKK skiria

baudas.

Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo

principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių

veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms duodami ir atsakomybė už

pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu VKEKK ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja

tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų

nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams

ir (ar) kitoms energetikos įmonėms. Energetikos įmonės už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal

Energetikos įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą VKEKK ar

Konkurencijos tarybos kompetenciją.

3.2. Konkurencijos skatinimas

3.2.1. Didmeninė rinka

„NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros energijos jungtys atvėrė ir naujų Lietuvos elektros

rinkos plėtros galimybių ir ženkliai sumažino Lietuvoje didmeninės elektros energijos rinkos kainą.

Elektros energijos kainų mažėjimas fiksuotas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose, kuriose

elektros energijos kainos dienos-prieš elektros energijos biržoje „Nord Pool“ 2016 m., palyginti su

2015 m., mažėjo atitinkamai 12,8 ir 13,8 proc.

VKEKK aktyviai dalyvauja kuriant bendrą regioninę elektros energijos rinką, įskaitant ir

įvairių bendrų teisės aktų kūrimą bei įgyvendinimą.

Nuo 2016 m. balandžio 7 d. didmeninės energijos rinkos dalyviams, t. y. ūkio subjektams,

sudarantiems sandorius didmeninėje energijos rinkoje dėl elektros (ir gamtinių dujų) įsigijimo,

įsigaliojo Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 reikalavimas ACER teikti visą informaciją apie

didmeninėje energijos rinkoje sudaromus sandorius, įskaitant prekybos nurodymus, ir kitus

duomenis.

2016 m. gruodžio mėn. VKEKK parengė ir patvirtino nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusias

Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles, kuriose įvedama rinkos

dalyvio sąvoka, apibrėžianti, kuriems elektros energijos (ir gamtinių dujų) sektoriaus dalyviams

taikomas didmeninės rinkos priežiūros, stebėsenos ir pažeidimų vertinimo tvarkos nuostatas, taip pat

aiškiai apibrėžta, kada pradedamas tyrimas dėl galimo pažeidimo, nagrinėjant galimus

piktnaudžiavimo atvejus didmeninėje energijos rinkoje.

VKEKK, vadovaudamasi FCA, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo

gairės, 2017 m. gegužės mėn. atliko Lietuvos elektros energijos kainų svyravimų rizikos draudimo

galimybių analizę. Baltijos pralaidumo skaičiavimo regioną sudaro Lietuva, Latvija, Estija, Suomija,

Švedija ir Lenkija. Lietuvos elektros energijos kainų svyravimų rizikos draudimo galimybių analizė

atlikta pirmą kartą: VKEKK nagrinėjo, kaip veikia elektros energijos išankstinių sandorių rinka, ar

išankstinių sandorių rinkoje siūlomi produktai arba jų deriniai padės išvengti kitos paros kainos tam

29

tikroje prekybos zonoje nepastovumo rizikos ir, ar tokie produktai arba jų deriniai yra efektyvūs.

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir siekiadama skatinti efektyvesnį didmeninių

elektros energijos rinkų veikimą, VKEKK kartu su Švedijos, Lenkijos ir Latvijos nacionalinėmis

reguliavimo institucijomis įpareigojo šių šalių PSO per 6 mėn. užtikrinti galimybę didmeninės

elektros energijos rinkos dalyviams įsigyti ilgalaikio tarpzoninio rizikos draudimo produktus,

nesuteikiant ilgalaikių perdavimo teisių.

VKEKK, įgyvendindama ES reikalavimus dėl bendros regioninės elektros energijos rinkos

kūrimo, 2017 m. gegužės mėn. patvirtino ES perdavimo sistemų operatorių bendrai parengtą ir

suderintą CGM. Vadovaudamsiesi CGM, PSO modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros pralaidumus

– šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų, įskaitant poveikį

vartotojams. Iki šiol kiekvienas PSO naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione elektros energijos

tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo modelį. Tai palengvins

PSO bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti Europos elektros energijos

tinklą.

Kuriant bendrą elektros energijos rinką regione, visi ES PSO kartu parengė pasiūlymą dėl

vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo termino DAFD, kuris yra 60 minučių iki kitos paros

prekybos pabaigos. Šiam terminui pritarta VKEKK posėdyje 2017 m. birželio mėn.

2016 m. elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje sudarė 37 EUR/MWh. Importuota

88,35 proc. elektros energijos. 2016 metais buvo išduotos 2 naujos licencijos nepriklausomiems

tiekėjams, tačiau 1 licencija buvo sustabdyta. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų

iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų. Praėjusiais metais didmeninėje rinkoje buvo 3 pagrindiniai

elektros energijos tiekėjai (žr. 1 pav.). Elektros energijos biržos kitos paros prekyboje dalyvavo 18

dalyvių, o einamosios paros – 10. Detalesnę informaciją galima rasti www.nordpoolspot.com.

3.2.1.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos

priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai

Elektros energijos kainų priežiūra atliekama pagal VKEKK patvirtintą Elektros energijos

rinkos priežiūros tvarkos aprašą, ir rezultatai skelbiami VKEKK metinėse ataskaitose bei Elektros

energijos rinkos stebėsenos ataskaitose, kurios skelbiamos VKEKK interneto svetainėje

www.regula.lt (taip pat žr. 2.1.3 skyrių).

Paminėtina, kad ne rečiau kaip kartą per pusmetį vyksta Nacionalinio bendros Baltijos

elektros rinkos plėtros komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja valstybinių institucijų, rinkos dalyvių

ir susijusių asociacijų atstovai. Juose apsikeičiama aktualia informacija ir sprendžiami probleminiai

klausimai, aiškinantis priežastis, bei numatoma, kokių žingsnių reikia imtis, siekiant efektyvaus

elektros rinkos veikimo ir plėtros.

Siekdama užtikrinti skaidrumą, VKEKK prižiūri, ar tinkamai skelbiama informacija pagal

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie

tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB)

Nr. 1228/2003, ir 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 838/2010 dėl

perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo

mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo nuostatas. VKEKK taip pat savo interneto

svetainėje skelbia visą su savo veikla susijusią informaciją: naujienas, įvairius išaiškinimus,

statistikas, vykstančius susitikimus, viešų posėdžių medžiagą ir pan.

VKEKK, atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros

energijos biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., atliko tyrimą aukštų

elektros energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Atsižvelgdama į

tyrimo metų nustatytus veiksnius, VKEKK kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl rezervo, sisteminių

paslaugų, taip pat VIAP teikiantiems ūkio subjektams taikomų įpareigojimų reglamentavimo

tobulinimo.

http://www.nordpoolspot.com/


30

3.2.2. Mažmeninė rinka

Nuo 2013 m. visi komerciniai vartotojai atsiskaito už elektros energiją rinkos kainomis, o,

esant reikalui, šiems vartotojams garantinis tiekimas užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Buitiniai

vartotojai taip pat turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir pirkti elektros

energiją rinkoje arba pagal dvišalius kontraktus.

Per praėjusius metus vidutinis metinis buitinių vartotojų suvartojimas padidėjo nuo

1634 kWh iki 1696 kWh. 2016 metais elektros energijos visuomeninio tiekėjo

AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalis mažmeninėje rinkoje išliko panaši – apie trečdalį viso

suvartojimo, įskaitant garantinį tiekimą. Garantinio tiekėjo paslaugomis naudojosi 45 448 vartotojai.

3 didžiausi elektros energijos tiekėjai nepriklausomo tiekimo mažmeninėje rinkoje: UAB „Energijos

tiekimas“, UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB „INTER RAO Lietuva“. Jų dalis mažmeninėje rinkoje

sudarė 70,3 proc. pagal elektros energijos kiekį. Tarp didžiausių nepriklausomų elektros energijos

tiekėjų 2016 m., palyginti su 2015 m., daugiausia augo UAB „Energijos tiekimas“ užimamos rinkos

dalis.

Šalyje augo vartotojų skaičius nuo 1 673 801 iki 1 691 038 vartotojų, iš kurių 134 279 –

nebuitiniai. Per 2016 m. nebuitinių vartotojų, perkančių elektros energiją visuomeninėmis kainomis,

suvartojimas sumažėjo nuo 0,112 TWh iki 0,104 TWh. Buitinių vartotojų, perkančių elektros energiją

visuomeninėmis kainomis, per 2016 m. suvartojimas sudarė 2,64 TWh ir buvo nežymiai didesnis,

palyginti su 2015 m. (2,51 TWh). Buitinių vartotojų, pirkusių elektros energiją rinkoje sutartinėmis

kainomis, 2016 m., palyginti su praėjusiais metais, padidėjo nuo 11 iki 29. 2016 m. dėl neapmokėtos

skolos AB „Energijos skirstymo operatorius“ atjungė elektros energijos persiuntimą 3452 klientams.

3.2.2.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos

priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai

2016 m. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje sudarė 37 Eur/MWh.

Visuomeninio tiekėjo vidutinė metinė mažmeninė kaina tipiniam buitiniam vartotojui – 43 Eur/MWh

(elektros energijos įsigijimas ir visuomeninio tiekimo marža), o pasinaudojimo elektros tinklais arba

persiuntimo paslaugos kaina – 32 EUR/MWh.

2017 m. yra antrieji 2016–2020 metų reguliavimo periodo metai. Kiekvienais kitais metais

apskaičiuotos leidžiamos pajamos koreguojamos pagal VKEKK 2015 m. sausio 15 d. nutarimu

Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei

visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Elektros

energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės

ribos nustatymo metodikos reikalavimus.

AB „Litgrid“ viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba 2017 m. yra lygi

0,672 ct/kWh, kuri yra 0,019 ct/kWh arba 2,75 proc. mažesnė, palyginus su 2016 m. bendrovei

nustatyta perdavimo paslaugos kainos viršutine riba. PSO pateikė informaciją VKEKK, jog 2017 m.

planuoja vidutiniškai užsakyti 400 MW/h antrinio avarinio galios rezervo ir 484 MW/h tretinio

avarinio galios rezervo. Antrinio ir tretinio rezervo kainų pokytį lėmė tai, kad 2016 m., įvertinus

audito rezultatus, buvo nustatytas mažesnis sąnaudų lygis šioms paslaugoms teikti, o šios korekcijos

2017 m nebebuvo taikomos. Atsižvelgiant į rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines

ribas bei PSO 2017 m. prognozuojamą rezervinių paslaugų kiekį ir prognozuojamą biudžeto poreikį

šių paslaugų įsigijimui, 2017 m. nustatyta 0,393 ct/kWh sisteminių paslaugų kaina (į šią kainą

įtraukiamos aktyviosios galios pirminio, antrinio, tretinio rezervo užtikrinimo paslaugų įsigijimo

sąnaudos, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo bei avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo

paslaugų teikimo sąnaudos).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo paslaugų kainų viršutinė riba vidutinėje

įtampoje 2017 m. yra lygi 0,830 ct/kWh (0,170 ct/kWh arba 16,96 proc. mažesnė nei 2016 m.) ir

1,655 ct/kWh žemos įtampos tinkluose (0,111 ct/kWh arba 6,31 proc. mažesnė nei 2016 m.).

31

Viršutinių kainų ribų pokyčius daugiausia lėmė didėjantis prognozuojamas paskirstyti elektros

energijos kiekis, mažėjanti investicijų grąžos norma (nuo 5,24 proc. 2016 m. iki 4,94 proc. 2017 m.)

bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo veiklos pajamų mažinimas dėl 2014–2015 m.

laikotarpiu susidariusio investicijų grąžą viršijusio pelno.

Atsižvelgdama į Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl viešuosius

interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties

2017 metams nustatymo“, kuriuo priimtas sprendimas nenustatyti remtinos elektros energijos

gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse apimties 2017 m., VKEKK šiai paslaugai VIAP lėšų poreikio nenustatė. Tačiau

gamintojai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo saugumą, įpareigoti teikti elektros energetikos

sistemos rezervų užtikrinimo paslaugą – šiai paslaugai teikti VKEKK 2017 m. nustatė 34,3 mln. Eur

VIAP lėšų poreikį.

2017 m. nustatytas VIAP biudžetas padidėjo nuo 138,9 mln. EUR (pakoreguota

2016 m. suma) iki 145,8 mln. EUR arba apie 4,9 proc. Tačiau dėl išaugusio prognozuojamo suvartoti

elektros energijos kiekio VIAP kaina sumažėjo nuo 1,497 iki 1,386 ct/kWh.

2017 m. visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, perkantiems elektros

energiją iš vidutinės įtampos tinklų, lygi 7,102 ct/kWh (be PVM), arba 0,397 ct/kWh (5,3 proc.)

mažesnė nei 2016 m. II pusm., perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų – 9,088 ct/kWh

(be PVM), arba 0,442 ct/kWh (4,6 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusm.

Elektros energijos kainos, jų taikymas, palyginimas su kitose šalyse taikomomis kainomis bei

kita susijusi informacija skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt arba AB „Energijos

skirstymo operatorius“ interneto svetainėje www.eso.lt. Vartotojai apie naujas kainas ir tarifų planus

individualiai informuojami per savitarnos svetainę www.manogile.lt, o pateikusieji savo kontaktinius

duomenis – SMS žinutėmis arba elektroniniais laiškais. Bendrovė klientus apie taikomus tarifų planus

ir jų taikymo sąlygas informuoja ir klientų aptarnavimo telefonu 1802.

Rinkos atvėrimo ir efektyvumo klausimai aptariami 3.2.1 ir 3.2.2 skyriuose, o daugiau

duomenų pateikta duomenų bazėje CEER.

3.2.2.2. Tiekimo kainų rekomendacijos, rinkų tyrimai ir priemonių, skatinant efektyvią

konkurenciją, taikymas

37(1)(o) straipsnis

Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 15 punkte nustatyta, kad VKEKK prižiūri, ar

nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias

taikant stambiems nebuitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu

metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju.

Informacijos apie elektros energijos rinkos iškraipymus ar apribojimus, įskaitant tinkamos

informacijos pateikimą, bei atitinkamų atvejų rinkoje tyrimų pateikimo Konkurencijos tarybai

procedūros vykdomos įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio

9 dalies 16 punktu, EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 7 punktu, VKEKK ne rečiau kaip kartą per metus skelbia

rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo,

nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos

tarybai.

Apie atliktus tyrimus ir priemones, kurių ėmėsi VKEKK, plačiau aprašyta 2.1.3 skyriuje.

37(4)(b) straipsnis

VKEKK vertina elektros energijos perdavimo ir pagrindinio STO (AB „Litgrid“ ir AB

„Energijos skirstymo operatorius“), mažųjų skirstomųjų tinklų operatorių (AB „Achema“, AB

„Akmenės cementas“, AB „Lifosa“,

UAB „Dirbtinis pluoštas“ ir UAB „E Tinklas“) bei visuomeninių tiekėjų (AB „Energijos skirstymo

operatorius“ ir UAB „Dirbtinis pluoštas“) ir didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje


http://www.eso.lt/

http://www.manogile.lt/

32

turinčio elektros energijos gamintojo AB „Lietuvos energijos gamyba“ pagal teikiamas ketvirtines

ataskaitas remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo, personalo, administracines ir kt. sąnaudas.

VKEKK tai suteikia galimybę būti nuolat informuotai apie reguliuojamų elektros energijos

perdavimo ir skirstymo operatorių patirtus kaštus ir per įmanomai trumpiausią laiką suteikti

konsultacijas dėl patirtų sąnaudų priskyrimo reguliuojamoms veikloms klausimų. Įvertinusi pateiktus

ketvirtinių elektros energetikos įmonių pajamų ir sąnaudų ataskaitų duomenis, pagal poreikį VKEKK

teikia užklausas ūkio subjektams sąnaudų analizės metu kilusiais klausimais. VKEKK aktyviai

analizuojant minėtų elektros energetikos sektoriaus įmonių ketvirtines veiklos sąnaudas siekiama

išvengti praeityje pasitaikiusių situacijų, kai atlikus planinius elektros energetikos sektoriaus

energijos perdavimo, skirstymo operatorių bei visuomeninio tiekėjo sąnaudų patikrinimus buvo

užfiksuoti reikšmingi reguliuojamos veiklos įmonių sąnaudų apskaitos pažeidimai, o vartotojų

permokos dėl jų apimties išdėstomos ateinančiais laikotarpiais.

VKEKK nustatydama 2017 m. kainų viršutines ribas 2016 metais įvertino PSO ir STO (AB

„Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir visuomeninio tiekėjo (AB „Energijos skirstymo

operatorius“) reguliuojamose veiklose per 2014–2015 m. laikotarpį susidariusius viršpelnius.

Apskaičiuotos sumos išdėstytos ir per keletą artimiausių metų bus grąžintos vartotojams.

3.3. Tiekimo saugumas (tiek, kiek reguliuotojas yra kompetentinga institucija)

Apsaugos priemonių įgyvendinimas (42 straipsnis)

2015 m. pradėtas ir 2017 m. tęsiamas Lietuvos energetikos strategijos, kuri turėtų nubrėžti

Lietuvos tikslus energetikoje iki 2050 metų, atnaujinimo procesas, siekiant įvertinti pasikeitusią

situaciją po naujų jungiamųjų linijų su Lenkija ir Švedija eksploatacijos pradžios.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija nustato viziją, jos įgyvendinimo

principus, strategines kryptis ir uždavinius. Jos įgyvendinimas detalizuojamas veiksmų plane 2020,

2030 ir 2050 metams. Strategija įgyvendinama šiomis keturiomis strateginėmis kryptimis:

konkurencingumas;

patikimumas;

įtakos aplinkai mažinimas (energijos taupymas ir žalioji energetika);

šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos.

Atnaujintą Nacionalinės energetikos strategijos projektą viešai diskusijai Energetikos

ministerija pateikė 2017 m. birželio mėnesį.

3.3.1. Tiekimo ir paklausos balanso priežiūra

4 straipsnis

Susijusi informacija pateikta šios ataskaitos 2.1.2 ir 3.1.2 skyriuose.

3.3.2. Investicijų į gamybos pajėgumus, susijusius su tiekimo saugumu, priežiūra

37(1)(r) straipsnis

Pagal EEĮ nuostatas VKEKK vykdo tinklų plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo

vertinimą. Kasmet AB „Litgrid“ teikia 10 metų elektros tinklų investicijų planus, kurie įvertina

numatomų naujų gamybos šaltinių plėtros scenarijus.

2016 m. pateiktame plane prognozuojama, kad iki 2025 metų elektros energiją generuojančių

šaltinių įrengtoji galia padidės iki 4196 MW. Apie 27,5 proc. šios dalies sudarytų elektrinės,

naudojančios AEI.

Pažymėtina, kad LEES turi pakankamai tvirtas tarpsistemines jungtis su kaimyninėmis

šalimis bei pradėjusios veikti naujos tarpsisteminės linijos „LitPol Link“ ir „NordBalt“ su Lenkija ir

33

Švedija prisideda prie sistemos tiekimo saugumo didinimo. Esant tokioms sąlygoms, bet kokiu atveju

yra sudarytos techninės galimybės elektros gamybos pajėgumų trūkumą (jeigu jis būtų) padengti

importuota elektros energija.

Veikiančio tinklo saugumas

Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis Dėl nekonkurencingų vietinių gamybos pajėgumų 2016 m. importuota didžioji dalis elektros

energijos. 2016 m. 34,75 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo buvo pagaminta Lietuvoje

veikiančiose elektrinėse ir tai 7,59 proc. mažiau nei 2015 m. (42,34 proc.). Elektros energijos

importas sudarė 88,35 proc. nuo bendro suvartojimo (2015 m. – 68,69 proc., 2014 m. – 72,60 proc.).

Galimas importuoti elektros energijos kiekis priklauso nuo vykdomų remontų perdavimo

tinkle. 2016 m. į Lietuvą kas valandą vidutiniškai buvo galima importuoti 2,376 GWh.

Investicijos į tarpsisteminių jungčių galią 5 ir daugiau metų į priekį

Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis

2015–2016 m. sandūroje PSO kartu su partneriais užbaigė dviejų tarpsisteminių jungčių

statybos projektus: „NordBalt“ jungtį, kuri integravo baltijos šalių elektros energetikos sistemas į

Šiaurės šalių sistemą ir elektros rinką, taip pat pagerino regiono energetinį saugumą ir elektros

energijos tiekimo patikimumą. „LitPol Link“ jungtis integravo Baltijos šalis į bendrą Europos elektros

energetikos sistemą ir Europos elektros rinką. Įgyvendinus šį projektą buvo užbaigtas Baltijos

elektros energetikos žiedas, sujungęs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos,

Danijos, Lenkijos ir Vokietijos elektros energetikos sistemas.

Sinchroniniam susijungimui su kontinentinės Europos tinklais planuojama antra 400 kV

tarpsisteminė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei projektai, susiję su vidaus tinklo stiprinimu.

Pereinant prie sinchroninio Baltijos šalių darbo su kontinentinės Europos energetikos sistema,

Baltijos šalių ir IPS/UPS sistemos bus sujungtos asinchroninėmis jungtimis, t. y. įrengti nuolatinės

srovės keitikliai.

Pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo VKEKK tvarkos aprašą PSO

derina atskiras investicijas, kurių apimtis yra lygi arba didesnė nei 3,5 mln. Eur. Perdavimo tinklo

strateginių projektų vertė dėl tarpsisteminių jungčių 2016–2025 m. turėtų sudaryti 341 mln. Eur, o

visos PSO investicijos siektų 635,39 mln. Eur.

Laukiamas būsimas poreikis ir numatoma galia 5 ir 5–15 metų į priekį

Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis

Lietuvoje maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) 2016 m. buvo 1979 MW,

tai yra 13,2 proc. daugiau nei 2015 metais (1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). 2016 m. skirstomajame

tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 9,0 proc. didesnis

nei 2015 metais (1555 MW, 2014 m. – 1639 MW).

Svarbiausi veiksniai, lemiantys elektros energijos suvartojimą, yra šalies ekonominio lygio

pokyčiai, kuriuos geriausiai apibrėžia bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP). Tačiau yra ir kitų

veiksnių, turinčių nemažos įtakos būsimai elektros energijos paklausai, todėl elektros energijos

poreikio prognozėje vertinta:

• BVP augimas;

• elektros energijos efektyvumas;

• elektromobilių skaičius ir jų suvartojamos elektros energijos kiekis;

• šiluminių siurblių (angl. heat pumps) skaičius ir jų suvartojamos elektros energijos kiekis.

Prognozuojama, kad bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos poreikis 2025 m.

išaugs iki 12,59 TWh (vidutiniškai apie 1,5 proc. metinis augimas), esant lėtesniam ekonomikos

augimui – iki 11,89 TWh (apie 0,9 proc. metinis augimas), o optimistinio scenarijaus atveju – iki

13,05 TWh (apie 1,9 proc. metinis augimas). Bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos

34

poreikis 2020 m. siektų 11,56 TWh. Pronozuojamas didžiausias galios poreikis bazinio scenarijaus

atveju 2020 m. sudarytų 2079 MW, 2025 m. siektų 2184 MW. Per 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo klientams persiuntė 9,605 mln. kWh

(2015 m. – 9,15 mln. kWh) elektros energijos (įskaitant technologinius nuostolius ir savąsias

reikmes). 2017–2019 m. numatomas persiųsti elektros energijos kiekis yra prognozuojamas

vadovaujantis VKEKK patvirtintos Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo

paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos nuostatomis, t. y.

planuojama, kad elektros energijos vartojimas augs ½ BVP pokyčio dydžiu. Pagal Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo mėnesio Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas

2017–2019 m. prognozuojamas Lietuvos BVP augimas atitinkamai 2,7 proc., 2,6 proc. ir 2,5 proc.

(½ BVP sudaro atitinkamai 1,35 proc., 1,30 proc. ir 1,25 proc.).

2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos tiekimas sudarė 3,15 mln.

kWh (2015 m. – 3,12 mln. kWh), iš jų 2,74 mln. kWh visuomeninis elektros energijos tiekimas ir

0,41 mln. kWh garantinis tiekimas. 2015 m. visuomeninis ir garantinis elektros energijos tiekimas

siekė atitinkamai 2,63 mln. kWh ir 0,49 mln. kWh. Bendrovė prognozuoja, kad per

2017–2019 m. planuojamas patiekti elektros energijos kiekis visuomeniniams vartotojams kasmet

augs po 1 proc.

3.3.3. Pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimo priemonės

4 straipsnis

Pagal teisės aktus už valstybės elektros energijos balanso užtikrinimą yra atsakingas elektros

PSO AB „Litgrid“.

Vadovaujantis 2010 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu

Nr. 1-121 patvirtintu Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti

visuomenės interesus sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašu

bei kitų teisės aktų nuostatomis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buv. AB „Lesto“) generalinio

direktoriaus 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 176 buvo patvirtinta Elektros energijos persiuntimo

vartotojams nutraukimo ir galios ribojimo grafikų sudarymo ir vykdymo tvarka.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ kasmet sudaro galios ir elektros energijos ribojimo bei avarinio

atjungimo grafikus, kurie kiekvienais metais teikiami PSO. Ribojimo grafikai (vienerių metų

laikotarpiui) sudaromi apibendrinus bei išanalizavus sisteminius poreikius, tinklo parametrus ir

turimą tinklų naudotojų informaciją, todėl ribojimo apimtys kiekvienais metais gali keistis. Į ribojimo

grafiką įtraukti tinklų naudotojai yra raštu iš anksto informuojami apie numatytas ribojimo užduotis

ir atsirandančias pareigas. Skirstomasis tinklas yra pajėgus patenkinti pikinius elektros energijos

vartojimo poreikius, kadangi instaliuota galia yra ženkliai didesnė nei esantys pikai.

2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo atjungusi ar apribojusi klientų dėl tinklo

pajėgumo trūkumo.

4. DUJŲ RINKA

4.1. Tinklo reguliavimas


Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas ir gamtinių dujų perdavimo

veiklos licencijos išdavimas

VKEKK 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-5 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo veiklos

atskyrimo ir perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo preliminaraus sprendimo“ konstatavo, kad

AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40–42 straipsnių nuostatas, ir AB

„Amber Grid“ gali būti paskirtas PSO bei informavo Europos Komisiją apie priimtą preliminarų

sprendimą.

35

2015 m. kovo 26 d. VKEKK gavo Europos Komisijos Nuomonę, kurioje buvo nurodyta, kad

Europos Komisijos netenkina tai, kad nebuvo atliktas nuodugnus Energetikos ministerijos

netiesioginių teisių į UAB „Litgas“ vertinimas pagal Direktyvos 2009/73/EB 9 straipsnio 2 dalį ir

paragino VKEKK sertifikuoti AB „Amber Grid“ tik su sąlyga, kad visos UAB „Litgas“ akcijos,

kurias turi AB „Klaipėdos nafta“, bus perleistos.

VKEKK, įvertinusi Europos Komisijos Nuomonę ir Energetikos bei Finansų ministerijų

pateiktus raštus, 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. O3-242 (toliau – Nutarimas dėl licencijos)

konstatavo, kad AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40–42 straipsnių

nuostatas, ir kad AB „Amber Grid“gali būti paskiriamas PSO su sąlyga, kad Energetikos ministerija

per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo VKEKK nutarimo dėl AB „Amber Grid“ paskyrimo

įsigaliojimo dienos, atliks veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB „Litgas“ akcijų

perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos,

kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje. Tuo pačiu nutarimu VKEKK panaikino AB „Amber

Grid“ terminuotą ir išdavė neterminuotą gamtinių dujų perdavimo operatoriaus licenciją.

VKEKK, atlikdama jai priskirtas funkcijas, 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. O3-107

(toliau – Nutarimas dėl pažeidimo) konstatavo, kad AB „Amber Grid“ neįvykdė Nutarimo dėl

licencijos 4.1 papunktyje nustatyto įpareigojimo bei konstatavo, kad AB „Amber Grid“ neatitinka

GDĮ aštuntajame skirsnyje įtvirtintų PSO veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, VKEKK įpareigojo AB „Amber Grid“ per 2 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo

dienos ištaisyti reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą bei per 10 darbo dienų pateikti VKEKK

informaciją ir su Energetikos ministerija suderintą veiksmų planą, susijusį su AB „Klaipėdos nafta“

turimų UAB „Litgas“ akcijų perleidimu. AB „Amber Grid“ nepašalinus VKEKK nurodyto

reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo, pagal Energetikos įstatymą bendrovei gali būti skiriama

bauda iki 10 proc. metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš reguliuojamos gamtinių

dujų perdavimo veiklos.

VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-453 įvertino, ar AB „Amber Grid“ atliko

veiksmus, kurie buvo numatyti Nutarime dėl licencijos bei Nutarime dėl pažeidimo, ir konstatavo,

kad 2016 m. spalio 3 d. AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Lietuvos energija“ sudarė AB „Klaipėdos

nafta“ nuosavybės teise valdomo UAB „Litgas“ 33,33 proc. akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartį,

kuria visos AB „Klaipėdos nafta“ valdomos UAB „Litgas“ akcijos buvo perleistos UAB „Lietuvos

energija“, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma Energetikos ministerijos, o AB „Amber Grid“

perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40–42 straipsnių nuostatas.

10 pav. Gamtinių dujų įmonės, kurios yra valdomos valstybės, 2017 m. balandis


http://www.regula.lt/Docs/nutarimas_2016_453_.pdf

36

4.1.2. Techninis funkcionavimas

Naudojimosi sistema taisyklės

Naudojimosi gamtinių dujų sistemomis taisyklės apibrėžia naudojimosi perdavimo ir

skirstymo sistemomis tvarką ir sąlygas, sistemų operatorių, sistemų naudotojų teises ir pareigas,

bendradarbiavimo gaires, sistemų pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo mechanizmus,

remonto darbų organizavimo, paskelbimo apie juos, vykdymo tvarką ir principus bei kt.

VKEKK, vadovaudamasi GDĮ 49 straipsnio 3, 4 dalimis, 2016 ir 2017 m. derino pakeistas

perdavimo, skirstymo sistemos operatorių parengtas naudojimosi sistema taisykles:

1. Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklės (suderinta

2017 m. gegužės 31 d.nutarimu Nr. O3-699). Taisyklėse patikslintos nuostatos susijusios su pajėgumų

užsakymu: Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemų sujungimo taške numatoma 10 procentų techninių

pajėgumų rezervuoti trumpalaikiams prieš dujų parą užsakomiems artimiausios paros (angl. day-

ahead) ir einamosios paros pajėgumams, numatyta netiesioginio pajėgumų paskirstymo galimybė,

patikslintos gamtinių dujų kiekio priskyrimo taisyklės Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemų

sujungimo taške, nustatant, kad per sujungimo tašką perduotas gamtinių dujų kiekis yra lygus

patvirtintai dujų kiekio paraiškai, patikslintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties nutraukimo

taisyklės.

2. Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklės (suderinta 2016 m. birželio

3 d. nutarimu Nr. O3-169). Taisyklėse numatytas ilgesnis SGD saugojimo laikotarpis SGD terminalo

naudotojams bei nustatyta, kad faktiniai SGD terminale susidarantys technologiniai nuostoliai bus

paskirstomi proporcingai SGD terminalo naudotojams. Taip pat numatyta galimybė paskirtajam

tiekėjui, suderinus su SGD terminalo operatoriumi, nedujinti terminalo būtinojo kiekio.

3. Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo sistema taisyklės (suderinta 2016 m. lapkričio 23 d.nutarimu Nr. O3-399). Taisyklėse numatyta lankstesnė sutarčių

pasirašymo tvarka: atsisakyta skirstymo paslaugų sutarties projekto pasirašymo (skirstymo paslaugų

sutartis sudaroma ją pasirašant vieną kartą), numatyti lankstesni pasirašytos sutaries pateikimo būdai

(sistemos naudotojas pasirašytą skirstymo sutartį galės pateikti ir operatoriaus nurodytu el. paštu),

tuo atveju, kai skirstymo paslaugų sutartį sudaro sistemos naudotojas – tiekimo įmonė, sistemos

naudotojas dėl pažeidžiamų vartotojų galės pateikti tik skirstymo kainų grupę, nenurodydamas dujų

kiekio, išplėstos sutarties automatinio pratęsimo sąlygos, reglamentuoti atvejai, kai skirstymo

paslaugos teikiamos sistemos naudotojo nuosavybės teise nevaldomuose objektuose, praplėstos

sutarčių pakeitimo galimybės.

Gamtinių dujų sistemų balansavimas

2016 m. gamtinių dujų įmonės perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo taisyklių nederino

su VKEKK. PSO parengtos AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema balansavimo

taisyklės ir UAB „Intergas“ gamtinių dujų skirstymo sistemos balansavimo taisyklės buvo suderintos

2015 m.

Pirminė atsakomybė už dujų kiekio subalansavimą tenka rinkos dalyviams, dalyvaujantiems

perdavimo sistemos balansavime, kurie privalo subalansuoti per balansavimo laikotarpį iš perdavimo

sistemos išimtą dujų kiekį, tokį patį dujų kiekį pateikdami į perdavimo sistemą. Rinkos dalyviui,

dalyvaujančiam perdavimo sistemos balansavime, nesubalansavus dujų kiekių, PSO jam parduoda

balansavimo dujas, jeigu rinkos dalyvis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje, arba iš jo perka

balansavimo dujas, jeigu rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, bei apskaičiuoja

disbalanso užmokestį, taikydamas VKEKK nustatytas balansavimo kainas, ir imasi priemonių

perdavimo sistemos balansui palaikyti. Rinkos dalyviams, dalyvaujantiems perdavimo sistemos

balansavime ir sukėlusiems disbalansą, yra taikomas disbalanso užmokestis, kuris yra pradedamas

taikyti tada, kai yra viršijama tolerencijos riba. Rinkos dalyvis, dalyvaujantis perdavimo sistemos

balansavime, gali imtis atitinkamų veiksmų, kad per balansavimo laikotarpį išlygintų į perdavimo

sistemą patiekiamą ir iš perdavimo sistemos išimamą dujų kiekį bei imtis atitinkamų veiksmų tuo

37

atveju, jeigu susidaro disbalansas, kai rinkos dalyvis iš perdavimo sistemos išleidžia mažesnį dujų

kiekį nei patiekia į perdavimo sistemą.

VKEKK prižiūri balansavimo paslaugos veiklą, vertina balansavimo paslaugos sąnaudas ir

pajamas. Balansavimo paslaugos perdavimo veikloje kainodara remiasi principu, kad balansavimo

paslaugos pajamos turi atitikti balansavimo veiklos sąnaudas. Susidaręs balansavimo veiklos pajamų

ir sąnaudų skirtumas kiekvienais metais įvertinamas, koreguojant perdavimo kainos viršutinę ribą.

Paslaugų kokybės ir patikimumo rodikliai

GDĮ numato, kad VKEKK nustato gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant

patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką. Remiantis Gamtinių dujų teikiamų paslaugų

patikimumo ir kokybės rodiklių, jų įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK

2012 m. balandžio 11 d. nutarimu O3-90, minimalūs kokybės lygiai kiekvienai dujų įmonei nustatomi

individualiai konkrečiam kainų reguliavimo periodui.

Pagrindiniai nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo kokybės rodikliai yra vidutinė nutraukimų

trukmė vienam vartotojui (angl. System average interruption duration index – SAIDI) ir vidutinis

nutraukimų skaičius, tenkantis vienam sistemos vartotojui (angl. System average interruption

frequency index – SAIFI) per ataskaitinį laikotarpį. SAIDI ir SAIFI rodikliai diferencijuojami pagal

nutraukimo priežastis.

VKEKK kiekvienai dujų įmonei yra individualiai nustačiusi minimalius kokybės lygius

reguliavimo periodui. Dujų įmonėms, kurios teiks paslaugas žemesniais parametrais, nei joms

nustatyti minimalūs kokybės rodiklių lygiai, bus pritaikytos ekonominės poveikio priemonės.

VKEKK 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-69 konstatavo, kad AB „Amber Grid“,

AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Achema“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat

Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“ faktiniai veiklos kokybės rodikliai tenkina konkrečiai dujų

įmonei nustatytus minimalius kokybės lygius.

Gamtinių dujų SSO AB „Energijos skirstymo operatorius“ SAIDI ir SAIFI rodikliai 2009–

2016 m. parodyti paveiksluose.

11 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ SAIDI rodiklis neplanuotiems

nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės, min. vartotojui

Šaltinis – VKEKK

0,1678

0,492

0,367

0,4644

0,1207

1,6733

0,2450,229

0,3421

0,441

0

0,2

0,4

0,6

0,8

1

1,2

1,4

1,6

1,8

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

AB "Energijos skirstymo operatorius" SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės

Faktinis SAIDI rodiklis Komisijos nustatytas SAIDI rodiklis

38

12 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam

vartotojui, kartai vartotojui


Kaip matyti iš paveikslų, 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ rodikliai pagerėjo,

palyginus su 2015 m., vidutinė neplanuotų nutraukimų trukmė mažėjo nuo 0,245 iki 0,229

min./vartotojui, o nutraukimų skaičius – nuo 0,00599 iki 0,00326 karto/vartotojui. Kitos gamtinių

dujų skirstymo įmonės nutraukimų neturėjo.

Vartotojų prijungimo prie tinklo bei remonto darbų atlikimo laiko trukmės priežiūra Perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai teikia naujų vartotojų sistemų prijungimo prie

veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugą, kuriai taikomi 2 paslaugų kokybės reikalavimai:

naujų vartotojų prašymų dėl jų sistemų prijungimo prie veikiančios perdavimo sistemos

nagrinėjimas;

naujo vartotojo sistemos prijungimas prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos

pagal prijungimo sutartį.

Dėl PSO AB „Amber Grid“ atsakomybės per nustatytą laiką neprijungtų vartotojų prie

perdavimo sistemos nebuvo. Laiku, per 30 kalendorinių dienų, naujam vartotojui išsiųstų atsakymų

procentinė dalis 2016 m. AB „Amber Grid“ sudarė 100 proc. 2015 metais šis rodiklis taip pat sudarė

100 proc.

Laiku išnagrinėto vartotojo prašymo rodiklis SSO

AB „Energijos skirstymo operatorius“ sistemoje 2015 metais sudarė 97,84 proc., o 2016 m. –

96,97 proc. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. VKEKK nustatytas laiku išnagrinėto vartotojo prašymo

rodiklis – 95,43 proc. Kitos įmonės laiku išnagrinėjo tiek buitinių, tiek nebuitinių vartotojų prašymus.

Avarinių tarnybų atvykimas pas buitinius vartotojus dėl gautų pranešimų apie dujų nuotėkį visose

įmonėse 100 proc. atitiko nustatytą laiką.

PSO savo interneto svetainėje turi skelbti remonto darbų grafiką, kuriame pateikiami

planuojami einamaisiais metais atlikti dujų perdavimo sistemos statybos, rekonstravimo, remonto

darbai, galintys turėti įtakos sistemos naudotojų teisėms. Remonto darbų grafike turi būti nurodomi

objektai ir juose planuojamų atlikti darbų pavadinimai, planuojamų remonto darbų, atjungimo darbų

tam tikrų zonų objektuose pradžios ir pabaigos datos, įtaka dujų tiekimui. Apie planuojamą dujų

sistemų remontą ar kitų vartotojų sistemų prijungimo darbų pradžią, kai jo metu nutraukiamas ar

ribojamas dujų perdavimas, PSO sistemos naudotojus viešai informuoja ne vėliau kaip likus

0,002

0,0056

0,0053

0,0059

0,002

0,00599

0,00326

0,00317

0,0043

0,00558

0

0,001

0,002

0,003

0,004

0,005

0,006

0,007

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

AB "Energijos skirstymo operatorius" SAIFI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės

Faktinis SAIFI rodiklis Komisijos nustatytas SAIFI rodiklis

39

42 kalendorinėms dienoms iki darbų pradžios. Nuo kada ir kokiam laikui nutraukiamas arba

ribojamas dujų perdavimas PSO sistemos naudotojus įspėja paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar

faksimiliniu ryšiu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dujų sistemos remonto ar kitų vartotojų sistemų

prijungimo darbų pradžios.

SSO ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dujų sistemos remonto darbų pradžios ar kitų dujų

sistemų prijungimo darbų pradžios raštu vienu iš šių būdų (paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį,

faksimiliniu ryšiu) įspėja sistemos naudotoją, nuo kada ir kokiam laikui nutraukiamas arba ribojamas

dujų skirstymas.

Prieiga prie saugyklų

GDĮ 50 straipsnyje numatyti du galimi naudojimosi gamtinių dujų įmonių požeminėmis

saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis būdai:

1.Teisė naudotis saugykla, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis

papildomomis paslaugomis įgyvendinama derybų būdu, vartotojai ir sistemos naudotojai dėl sutarčių

derasi su atitinkamu laikymo sistemos operatoriumi arba gamtinių dujų įmonėmis.

2. VKEKK imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams būtų suteikta

teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ar kitomis

papildomomis paslaugomis taikant iš anksto paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis

saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis sąlygas ir pareigas.

Lietuvoje šiuo metu gamtinių dujų saugyklos nėra. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudojasi

Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos

pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto Latvijos PSO ir saugyklos

operatorius JSC „Conexus Baltic Grid“.

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pagal sutartį su JSC „Conexus Baltic Grid“ Inčiukalnio

saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą

gamtinių dujų kiekį bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo gamtinių dujų

tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį.

Apsaugos priemonių priežiūra (Straipsnis 41(1)(t))

2008 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 163 patvirtintas

Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, kuris numato dujų tiekimo

prioritetinę tvarką dujų tiekimo nutraukimo, didelio dujų tiekimo sutrikimo ar dalinio dujų tiekimo

sutrikimo atvejais, atsižvelgiant į turimą dujų kiekį vamzdynuose, dujų saugyklose ir technines dujų

sistemos galimybes. Tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems

vartotojams, kuriems jos privalo sukaupti ir laikyti dujų atsargas. Tiekimo įmonės pažeidžiamiems

vartotojams, kuriems tiekia dujas, privalo sukaupti ir laikyti tokį dujų atsargų kiekį, kurio užtektų

pažeidžiamų vartotojų dujų poreikiui tenkinti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kasmet, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., tiekimo įmonės privalo:

- pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas nustatyti ir

sukaupti pažeidžiamiems vartotojams reikalingą dujų kiekį ir išlaikyti jį, iki nustatomos ir

sukaupiamos kitų metų dujų atsargos pažeidžiamiems vartotojams;

- raštu pateikti VKEKK duomenis apie pažeidžiamiems vartotojams sukauptus dujų kiekius.

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti 2017 m.

požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje saugo 342,5 GWh. Gamtinių dujų saugojimo

sąnaudos yra įskaičiuojamos į buitinių gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. 2017 m. į

buitinių vartotojų tiekimo kainą įtraukta dujų tiekimo saugumo užtikrinimo dedamoji lygi

0,28 Eur/MWh.

40

4.1.3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir skystinimo kainų reguliavimas

Apskaitų atskyrimas ir kryžminio subsidijavimo išvengimo užtrikrinimas

Gamtinių dujų įmonės, vykdančios reguliuojamą veiklą, pajamas, sąnaudas ir turtą paskirsto

pagal verslo vienetus ir paslaugas vadovaudamosis Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo,

sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašu, patvirtintu VKEKK

2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-316. Gamtinių dujų įmonė, įgyvendindama apskaitų atskyrimą,

privalo vadovautis priežastingumo, kaupimo, objektyvumo, pastovumo principais.

Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas

bei nustato (koreguoja) viršutines kainų ribas, reguliuojamos veiklos apskaitos ir sąnaudų atskyrimo

reikalavimus, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo.

Viršutinės kainų ribos nustatomos penkerių metų laikotarpiui, o kartą per metus koreguojamos

7 ūkio subjektams. VKEKK taip pat tikrina, ar dujų įmonių nustatytos konkrečios reguliuojamų

paslaugų kainos nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, kas pusę metų tvirtinta gamtinių dujų

tarifus buitiniams vartotojams. VKEKK kasmet gamtinių dujų sektoriuje nustato, koreguoja ar

patikrina apie 100 kainų.

Perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ perdavimo kainos viršutinės ribos

koregavimas pagal įleidimo–išleidimo taškų kainodaros modelį

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės

naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų preambulės 19 punkte nurodyta, kad siekiant

padidinti konkurenciją sukuriant likvidžias didmenines dujų rinkas, būtina užtikrinti, kad dujas būtų

galima parduoti neatsižvelgiant į jų buvimo vietą sistemoje.

Remiantis Kainų metodika, patvirtinta VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367,

nuo 2015 m. perdavimo veikloje kainos viršutinė riba nustatoma ir koreguojama pajėgumų vienetui

bei taikomas įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, numatantis, kad VKEKK kainų

viršutines ribas nustato ir jas koreguoja perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose, kurie yra

nustatomi:

1. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškuose:

1.1. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo taške su suskystintų gamtinių dujų terminalo

jungtimi Klaipėdoje (toliau – SGDT įleidimo taškas);

1.2. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistema

taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą apskaitomos

Kiemėnų dujų apskaitos stotyje (toliau – Kiemėnų įleidimo taškas);

1.3. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Baltarusijos gamtinių dujų perdavimo sistema

taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą apskaitomos

Kotlovkos dujų apskaitos stotyje (toliau – Kotlovkos įleidimo taškas).

2. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo taškuose:

2.1. Išoriniuose išleidimo taškuose:

2.1.1. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistema

taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos iš Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos apskaitomos

Kiemėnų dujų apskaitos stotyje (toliau – Kiemėnų išleidimo taškas);

2.1.2. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado regiono

gamtinių dujų perdavimo sistema taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos iš Lietuvos gamtinių dujų

perdavimo sistemos apskaitomos Šakių dujų apskaitos stotyje (toliau – Šakių išleidimo taškas).

2.2. Vidiniame išleidimo taške – Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo

taškuose su Lietuvos gamtinių dujų skirstymo sistemomis ir Lietuvos vartotojų sistemomis, kurios

tiesiogiai prijungtos prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos, atitinkančiame vieną išleidimo

tašką visiems šalies perdavimo sistemos naudotojams.

41

13 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos topologinis žemėlapis

pagal įleidimo–išleidimo taškų kainodaros modelio pritaikymą


Įgyvendindama įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį, ACER 2015 m. birželio 15 d.

nuomonę Nr. 03/2015 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo atitikimo

Direktyvos 2009/73/EC, Reglamento (EC) Nr. 715/2009 gairėms bei kitoms susijusioms šios

direktyvos bei reglamento nuostatoms“ (toliau – ACER nuomonė), VKEKK nustatė pakoreguotas

kainų viršutines ribas įleidimo ir išleidimo taškuose 2017 metams (2016 m. spalio 21 d. nutarimas

Nr. O3-324).

Viršutines kainų ribas įleidimo ir išleidimo taškuose VKEKK koregavo nustatydama PSO

AB „Amber Grid“ reikalingą bendrą pajamų lygį. Pagal PSO pateiktus duomenis VKEKK

suskaičiavo koregavimo koeficientus, kuriais buvo pakoreguotas PSO pajamų lygis, būtinas vykdyti

perdavimo paslaugas sistemos vidaus naudotojams, t. y. be pajamų, gaunamų už transportavimo

paslaugą iš trečiosios šalies į trečią šalį. Po koregavimo VKEKK nustatytas pajamų lygis

2017 metams sudaro 40 870,65 tūkst. Eur.

42

14 pav. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos pajamų pokyčio veiksniai, tūkst. Eur


Atsižvelgiant į tai, kad pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį kiekvienam dujų

įleidimo į perdavimo sistemą ir dujų išleidimo iš perdavimo sistemos taškui yra nustatoma atskira

kaina, gamtinių dujų perdavimo į trečiąją šalį veikla taip pat yra integruota įleidimo ir išleidimo taškų

kainodaros modelio dalis, atspindinti PSO patiriamas sąnaudas vykdant šią veiklą. Reglamento (EB)

Nr. 715/2009 preambulės 19 punktas ir 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia bendruosius naudojimosi

tinklais tarifų nustatymo principus, ir kartu sukuria pareigą visoms valstybėms narėms užtikrinti, jog

jų teritorijoje esanti perdavimo sistema veiktų pagal Reglamente (EB) Nr. 715/2009 nustatytus

reikalavimus. Įvertinusi PSO nurodytas 8 605 tūkst. Eur sąnaudas gamtinių dujų perdavimui iš

trečiosios šalies į trečiąją šalį per Lietuvos Respublikos teritoriją, VKEKK nustatė bendrą pajamų

lygį 2017 metams – 49 475,65 tūkst. Eur.

Vadovaudamasi ACER nuomone, Kainų metodika ir PSO pateiktais duomenimis, VKEKK

atskyrė pagrindinio tinklo ir regioninio tinklo sąnaudas. Pagrindiniu tinklu laikomas toks tinklas,

kuriuo gali naudotis tiek Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojai, tiek asmenys, užsakantys

transportavimo paslaugą iš trečiosios šalies į trečią šalį, o regioninis perdavimo tinklas skirtas tik

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojams.

VKEKK atliko skaičiavimus pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio principus

ir nustatė perdavimo kainų viršutines ribas įleidimo ir išleidimo taškuose, vertindama pagrindiniam

dujotiekio tinklui priskiriamas sąnaudas. Galutinės perdavimo kainų viršutinės ribos skaičiuojamos

įvertinus regioniniam dujų tinklui priskirtas sąnaudas, kurios yra priskiriamos vidiniam taškui.

Siekiant sudaryti prielaidas gamtinių dujų rinkos plėtojimuisi, efektyviam alternatyvių

gamtinių dujų tiekimo šaltinių naudojimui, naujų tiekėjų atsiradimui bei konkurencinių sąlygų

susiformavimui, SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinei ribai nuo 2016 metų buvo pradėtas

taikyti pereinamasis periodas nustatant kainos augimą lygiomis dalimis per trejus metus iki

AB „Amber Grid“ 2014–2018 metų reguliavimo periodo pabaigos:

2016 metai – 1/3 nuo SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžio;

2017 metai – 2/3 nuo SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžio;

2018 metai – kaina lygi SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžiui.

525,0

-802,5

10,8

467,2

-2778,4

390,3

-2131,1

-3000,0 -2500,0 -2000,0 -1500,0 -1000,0 -500,0 0,0 500,0 1000,0

Infliacijos koregavimo koeficientas

Investicijų grąžos koregavimo koeficientas

Technologinių sąn. koregavimo koeficientas

Nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius atspindintis koregavimokoeficientas

Nenumatytų pasikeitimų koeficientas

Ankstesnių metų vienkartinių koregavimų įtaka

Investicijų koregavimo koeficientas

43

6 lentelė. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2015–2017 m. palyginimas,

Eur/MWh/parą/metus

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškuose:

2015 m. 2016 m. 2017 m.

Skirtumas,

proc.

SGDT įleidimo taškas 0 10,05 20,03 -

Kiemėnų įleidimo taškas 49,58 32,32 31,74 -1,8

Kotlovkos įleidimo taškas 49,58 32,32 31,74 -1,8

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo taškuose:

Išoriniuose išleidimo taškuose:

Kiemėnų išleidimo taškas 49,58 38,05 36,02 -5,3

Šakių išleidimo taškas 54,02 58,82 56,73 -3,6

Vidiniame išleidimo taške 300,68 428,82 421,81 -1,6 Šaltinis – VKEKK.

Vadovaudamasi Kainų metodikos reikalavimais, VKEKK patikrino, ar nustatytos gamtinių

dujų perdavimo paslaugos kainų viršutinės ribos įleidimo bei išleidimo taškuose tenkina ACER

išvadose nurodytą sąlygą dėl sistemos naudotojų nediskriminavimo, t. y. vidutinės dujų

tarpvalstybiniam transportavimui sukurtų pajėgumų vieneto kainos santykis su vidutine vidiniams

sistemos naudotojams sukurtų pajėgumų vieneto kaina turi būti lygus nuo 0,9 iki 1,1.

Sistemos naudotojų nediskriminavimo sąlyga tikrinama vertinant pagrindiniam dujotiekio

tinklui sukurtų pajėgumų, kurie naudojami ir tarpvalstybiniam, ir vidaus transportavimui, priskirtas

sąnaudas, t. y. pajamos iš sistemos vidaus vartotojų skaičiuojamos be Regioninio tinklo sąnaudų.

Atitinkamų pajėgumų vieneto kainų santykio skaičiavimas pateiktas 7 lentelėje.

7 lentelė. Pajėgumų vieneto tarpvalstybiniuose ir vidiniame taške kainų santykio skaičiavimas

Išleidimo taškai

Maksimalūs paros

srautai, MWh/para

Pajamos, Eur Pajėgumų

vieneto kaina,

Eur/MWh

Tarpvalstybinių ir

vidinio taško

pajėgumų kainų

santykis

Vidinis* 216.197 17.962.707 83,08 0,99

Tarpvalstybiniai** 118 560 9.997.940 84,33 Šaltinis – VKEKK.

*Vertinami vidinio išleidimo taško ir Kiemėnų įleidimo taško maksimalūs paros srautai ir pajamos

Kotlovkos DAS, Klaipėdos DAS, Kiemėnų DAS įleidimo taškuose ir vidiniame išleidimo taške

**Vertinami Šakių DAS ir Kiemėnų DAS išleidimo taškų pajėgumai ir pajamos bei Kotlovkos DAS

pajamos

Vidutinė kaina už pajėgumų vienetą 2017 m. Lietuvos perdavimo sistemos vidinio taško

vartotojams mažėja 1,2 proc. Kainos mažėjimo priežastis – 2017 m. 9,6 proc. nustatytas mažesnis

bendras sąnaudų lygis, nei buvo nustatyta 2016 metams ir kainų skaičiavime įvertinti Kiemėnų dujų

apskaitos stoties (DAS) įleidimo taško pajėgumai. Tačiau užsakomi pajėgumai vidiniame taške taip

pat mažėja 8,9 proc., todėl vidutinės pajėgumų kainos sumažėjimas lieka nežymus.

Skystinimo kainos viršutinės ribos koregavimas

VKEKK pakoregavo skystinimo veiklos pastoviosios dalies pajamų dydį 2017 metams,

vadovaudamasi Kainų metodikoje nurodytais koregavimo koeficientais, kurių įtaka bendram pajamų

44

lygiui, reikalingam SGD terminalo eksploatavimui, parodyta 15 pav. Kintamoji dalis, kaip ir 2016

metais, paliekama lygi nuliui.

15 pav. AB „Klaipėdos nafta“ skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos pokyčių

veiksniai, Eur/MWh


Skystinimo veiklai nustatytų pajamų lygis 2017 metais, palyginti su 2016 metais, mažėja

2 576 924 Eur, t. y. 3,5 proc. Skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinė riba, skaičiuojama

vartojimo pajėgumų vienetui, 2017 metams sudaro 361,84 Eur/(MWh/parą/metus), t. y. 39,3 proc.

daugiau negu 2016 metais. Kintamoji kainos dalis nesikeičia, t. y. Ts,rib, k = 0.

Pagrindinės skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos didėjimo priežastys:

– 2016 metais baigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo

Nr. 1251 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl

Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“

įgyvendinimas, kuriuo vadovaujantis 2015 ir 2016 metais SGD terminalo eksploatavimo lėšos buvo

mažinamos 2013 metais surinktomis SGDT lėšomis – 14 472 744,2 Eur kiekvienais metais.

– vartojimo pajėgumai, lyginant su 2016 m. (214 535 Eur/(MWh/parą/metus)), mažėja

12,7 proc.

Tiekimo saugumo papildomos dedamosios (saugumo dedamoji) prie gamtinių dujų

perdavimo kainos nustatymas

2015 m. lapkričio 17 d. priimtame Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo

įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatyme numatyta, kad SGD terminalo, jo

infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų SGD terminalo

projektą įgyvendinančiai bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir

jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo

pagrįstos sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos į saugumo dedamąją.

Visas pastoviąsias SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas VKEKK įvertino skaičiuodama

skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinę ribą, todėl saugumo dedamąją, vadovaudamasi Kainų

metodika, VKEKK skaičiavo kaip skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos ir paskirtojo

tiekėjo tiekimo veiklos sąnaudų, SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus

281.702

-409.940

-351.147

-272.631

21.538

-1.846.446

-2.000.000 -1.500.000 -1.000.000 -500.000 0 500.000

Infliacijos koef.

Nuo įmonės veiklos nepriklausančiųveiksnių pokyčius atspindintis koef.

Skirtumas dėl 2016 m. koregavimo

Nenumatytų pasikeitimų koef.Investicijų grąžos koef.

Investicijųkoef.

45

metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio įsigijimo ir realizavimo kainų skirtumo sąnaudų bei SGD

terminalo lėšų administravimo sąnaudų, tenkančių vienam vartojimo pajėgumų vienetui, sumą.

VKEKK, vadovaudamasi Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodika,

nustato prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, už kurią paskirtasis tiekėjas turės parduoti SGD

energijos vartotojams. Įvertinusi planuojamą pateikti būtinąjį SGD kiekį, patikrinusi paskirtojo

tiekėjo nurodytas tiekimo sąnaudas ir įvertinusi 2017 metams numatomus vartojimo pajėgumus,

VKEKK nustato paskirtojo tiekėjo tiekimo kainą bei tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie

perdavimo kainos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683,

patvirtino Saugumo dedamąją 2016 m. – 510,16 Eur/(MWh/parą/metus). Pasikeitus vartojimo

pajėgumams bei prognozuojamai gamtinių dujų rinkos kainai, 2016 m. VKEKK perskaičiavo

Saugumo dedamąją 2 kartus (patvirtinta 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-83 bei 2016 m. gegužės

13 d. nutarimu Nr. O3-121).

VKEKK 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-369 patvirtino Saugumo dedamąją 2017 m.

– 473,60 Eur/(MWh/parą/metus), tačiau 2017 m. balandžio mėn. pakeitė Prognozuojamos gamtinių

dujų rinkos kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2017 m. balandžio 11 d.nutarimu Nr. O3-111),

numatydama prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos perskaičiavimą kiekvieną ketvirtį

(anksčiau galėjo būti perskaičiuojama kas pusę metų), taip užtikrinant, kad reguliuojami energijos

gamintojai gamtines dujas iš SGD terminalo įsigytų už aktualią kainą. Įvertinus tiek importuojamų

gamtinių dujų kainas ir kiekius, tiek sandorius gamtinių dujų biržoje, buvo nustatyta

18,74 Eur/(MWh/parą/metus) rinkos kaina (patvirtinta 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-

137). Atsižvelgus į pasikeitusią rinkos kainą ir PSO nurodytus vartojimo pajėgumus 176.946,55

MWh/parą/metus buvo suskaičiuota 452,08 Eur/(MWh/parą/metus) pakoreguota saugumo dedamoji,

galiosianti nuo 2017 m. liepos 1 d. (patvirtinta 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. O3E-145).

Informacija susijusi su Saugumo dedamąja pateikiama 8 lentelėje.

8 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos,

mokama už vartojimo pajėgumus vidiniame išleidimo taške

Gamtinių dujų tiekimo saugumo

papildoma dedamoji, Eur/(MWh/parą/metus)

Iki

2016-

05-01

Iki

2016-

07-01

Iki

2016-

12-31

Iki 2017-

06-30

Nuo

2017-07-

01

510,16 315,97 354,61 473,60 452,08

Skystinimo kainos pastovioji dalis, skirta

pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms,

reikalingoms SGD terminalo veiklai

užtikrinti, kompensuoti

259,84 259,84 259,84 361,84 361,84

Paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kaina 166,66 72,24 107,2 166,15 153,15

Nesuvartoto būtinojo kiekio realizavimo

gamtinių dujų rinkoje pajamų skirtumo

dedamoji

82,99 -2,28 1,85 -51,97 -60,36

Skystinimo kainos dedamoji - -6,53 -6,83 -2,87 -3,03

Kompensacija dėl vartojimo pajėgumų

perskaičiavimo - -7,98 -8,16 -0,16 -0,17

SGD terminalo lėšų administravimo

sąnaudų dedamoji 0,67 0,68 0,71 0,61 0,65


http://www.vkekk.lt/Puslapiai/naujienos/2017-metai/2017-balandis/2017-04-13/keiciasi-prognozuojamos-gamtiniu-duju-rinkos-kainos-nustatymo-metodika.aspx

http://www.vkekk.lt/Puslapiai/naujienos/2017-metai/2017-balandis/2017-04-13/keiciasi-prognozuojamos-gamtiniu-duju-rinkos-kainos-nustatymo-metodika.aspx

46

Konkrečios skystinimo (išdujinimo) kainos nustatymas

Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika numato, kad

Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo taške su SGD terminalo jungtimi Klaipėdoje VKEKK

nustato konkrečią skystinimo (išdujinimo) kainą, atsižvelgdama į regioninės gamtinių dujų rinkos

vystymo eigą, galimybes užtikrinti diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą Lietuvos Respublikos

gamtinių dujų vartotojams efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis. VKEKK, vertindama

gamtinių dujų transportavimo į kitas Baltijos šalis galimybę, įvertino dujų transportavimo kainų

skirtumus transportuojant dujas per Kotlovkos ir SGD terminalo gamtinių dujų perdavimo sistemos

įleidimo taškus. Siekdama sudaryti vienodas konkurencines sąlygas sistemos naudotojams,

transportuojantiems dujas per Kotlovkos ir SGD terminalo įleidimo taškus, VKEKK nustatė 0,10

Eur/MWh skystinimo kainą (2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-700).

Skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimas

2016 m. gamtinių dujų skirstymo veiklą nutraukė UAB „Druskininkų dujos“, kuriai pačios

įmonės prašymu VKEKK panaikino gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo licencijas. VKEKK 2016 m.

skirstymo kainų viršutines ribas koregavo keturiems SSO, t. y. vienu mažiau negu 2015 metais.

Didžiausiam SSO – AB „Energijos skirstymo operatorius“ (iki 2016 m. sausio 1 d. – AB „Lietuvos

dujos“) VKEKK 2017 m. nustatė 7,25 Eur už MWh (be PVM) gamtinių dujų skirstymo kainos

viršutinę ribą. Palyginus su 2016 metais, skirstymo kainos viršutinė riba mažėja 8,46 proc. arba 0,67

Eur/MWh. Pagrindinės kainos mažėjimo priežastys: mažesnės sąnaudos technologinėms reikmėms

bei prognozuojami paskirstyti didesni gamtinių dujų kiekiai.

Visų SSO skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010–2017 metais pateiktas 9 lentelėje.

9 lentelė. Skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010–2017 m., Eur/MWh

Įmonės

pavadinimas

ir veiklos

rūšis

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

2016

m.

2017

m.

Pasikeitimas

2017 m.,

palyginus su

2016 m., proc.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ *

Skirstymas 4,69 4,42 4,64 5,00 6,40 7,47 7,92 7,25 -8,46

UAB „Fortum Heat Lietuva“

Skirstymas 3,74 3,81 4,19 4,19 4,43 6,14 6,47 6,25 -3,40

UAB „Intergas“

Skirstymas 2,58 2,34 2,39 2,30 2,29 2,64 7,61 8,17 7,36

AB agrofirma „Josvainiai“

Skirstymas 1,46 1,52 1,65 1,81 1,96 2,05 1,68 1,79 6,55

*AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiklą pradėjo vykdyti nuo 2016 m. sujungus AB „Lietuvos dujos“ ir AB

„Lesto“


Naujų vartotojų prijungimas

GDĮ 9 straipsnio 2 dalimi ir 37 straipsnio 5 dalimi numatyta, kad VKEKK nustato naujų

buitinių vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo įkainius. Vadovaudamasi Gamtinių dujų naujų

vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika,

patvirtinta 2008 m. lapkričio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-187 (toliau – Prijungimo metodika),

VKEKK nustato naujų buitinių vartotojų prijungimo paslaugų kainas, o gamtinių dujų įmonės

suskaičiuoja naujų nebuitinių vartotojų prijungimo įkainius. Buitinių vartotojų prijungimo įkainiai

gali būti koreguojami ne dažniau kaip kartą per metus. Prijungimo įkainis susideda iš dviejų dalių:

47

pastoviosios dalies, nepriklausančios nuo atstumo, ir kintamosios dalies, t. y. prijungimo kainos už

kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą.

2016 m. dėl naujų prijungimo įkainių į VKEKK kreipėsi tik viena gamtinių dujų įmonė – AB

„Energijos skirstymo operatorius“. Bendrovė pateikė duomenis tik II pogrupio vartotojų prijungimo

įkainiams perskaičiuoti, nes per paskutinius keturis ketvirčius (2015 m. IV ketv.– 2016 m. III ketv.),

kurių duomenys naudojami naujam prijungimo įkainiui nustatyti, nebuvo prijungtų I pogrupio

vartotojų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ per paskutinius keturis ketvirčius prijungė 3354

buitinius II grupės vartotojus. Vartotojams prijungti buvo nutiesta 49,031 km skirstomojo dujotiekio,

skirtos investicijos – 4.128,1 tūkst. Eur (iš jų 1262,5 tūkst. Eur – vartotojų lėšos). Vidutinis

prijungimo tarifas skaičiuojamas, įvertinus investicijų atsipirkimą per 20 m. ir įtaką skirstymo kainos

viršutinei ribai, t. y. planuojamos investicijos neturi didinti skirstymo kainos viršutinės ribos.

Vidutinis įkainis pagal bendrovės nurodytus koeficientus yra diferencijuojamas į pastoviąją ir

kintamąją dalis.

Pagal Prijungimo metodiką VKEKK nustatė gamtinių dujų prijungimo įkainius II pogrupio

buitiniams vartotojams 2017 metams. Prijungimo įkainiai 2009–2017 metams pateikiami lentelėje.

10 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009–2017 m.


Prijungimo įkainis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, didėja todėl, kad:

– į prijungimo įkainį įskaičiuotas mokestis už pirminio paleidimo paslaugą (146,97 tūkst.

Eur), t. y. prisijungusiems vartotojams jau nereikės papildomai mokėti už šią paslaugą;

– per praėjusį prijungimo periodą buvo prijungiami vartotojai, labiau nutolę nuo skirstomųjų

tinklų, todėl buvo patirtos didesnės dujotiekių tiesimo sąnaudos;

– 2017 m. yra nustatyta mažesnė skirstymo kainos viršutinė riba, todėl, siekiant, kad naujiems

vartotojams suskaičiuota vidutinė skirstymo kaina neviršytų skirstymo kainos viršutinės ribos,

didinama prijungimo įmoka.

Prijungimo įkainių II pogrupio buitiniams vartotojams pastoviosios ir kintamosios dalies

kitimas 2009–2017 m.:

Rodiklis

Prijungimo įkainis,

nepriklausantis nuo

atstumo, Eur

Įkainis už nutiestą

dujotiekio metrą,

Eur/m

Prijungimo įkainis 2009 m. 454,60 25,85

Prijungimo įkainis 2010-2011 m. 406,21 27,36





Prijungimo įkainis 2016 m.

200,79 11,72


Pasikeitimas, palyginus su 2016 m., proc. 13,61 16,64

48

16 pav. Gamtinių dujų prijungimo įkainio kitimas II pogrupio buitiniams vartotojams

2009–2017 m., Eur.


Vidutinis prijungimo įkainis skaičiuojamas vertinant 30 m ilgio prijungimo dujotiekį,

parodytas lentelėje.

11 lentelė. Vidutinio prijungimo įkainio II grupės buitiniams vartotojams palyginimas

2016 m. 2017 m. Pokytis, proc.

Vidutinis įkainis (30 m), Eur 552,26 638,22 15,5 Šaltinis – VKEKK.

I pogrupio buitiniams vartotojams prijungimo įkainis lieka nepasikeitęs, t. y. pastovioji dalis –

962,46 Eur, kintamoji dalis – 41,17 Eur/m.

2016 m. SSO AB „Energijos skirstymo operatorius“ prijungė 5299 naujus vartotojus. 2008–

2016 m. laikotarpiu, per metus vidutiniškai prijungiama po 3435 naujus vartotojus.

454,60406,21 361,75

265,16208,34

208,31 200,79228,12

25,8527,36

14,56

16,52 16,15

14,5911,72

13,67

0

5

10

15

20

25

30

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

Prijungimo įkainio kitimas 2009-2017 metais

Pastovioji dalis Kintamoji dalis

Eur

49

17 pav. Prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų

skaičius 2008–2016 m., vnt.


Kitos gamtinių dujų įmonės 2016 m. gamtinių dujų prijungimo įkainių nekoregavo.

4.1.4. Tarpvalstybiniai klausimai

Prieiga prie tarpvalstybinės infrastruktūros objektų, pajėgumų paskirstymo mechanizmai bei

perkrovos valdymo tvarka tarpvalstybiniuose taškuose

Šiuo metu AB „Amber Grid“ perdavimo sistema sujungta su Latvijos Respublikos,

Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo

sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu ir Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo

sistemomis. Per Kotlovkos DAS į Lietuvą patenka importuojamos dujos iš Rusijos Federacijos, be

to, šis taškas naudojamas ir dujų perdavimui per Lietuvos Respublikos teritoriją į Kaliningrado sritį.

Šakių DAS 100 proc. naudojama gamtinių dujų perdavimui į Kaliningrado sritį, o jungtis tarp

Lietuvos ir Latvijos (Kiemėnų DAS), naudojama ne tik tiekimo saugumo tikslams, siekiant

pasinaudoti Latvijoje esančia Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, kurioje laikomos dujos

Lietuvos pažeidžiamiems vartotojams, siekiant užtikrinti dujų tiekimą ekstremalios situacijos atveju,

bet ir komercinių dujų kiekių perdavimui į Latviją ar Estiją. Šiuo metu Kotlovkos DAS pajėgumai

šalies vidiniam naudojimui skirstomi pagal „pirmas atėjai, pirmas gavai“ principą (angl. first come,

first serve), nes pajėgumai šiame tarpvalstybiniame taške yra neišnaudojami ir nei sutartinė, nei fizinė

perkrova nesusidaro. Kotlovkos DAS techninis pajėgumas Qmax – 325,4 GWh/parą. Vertinant

prieigą prie Kotlovkos DAS, reikia pažymėti, kad 2016 m. šiame tarpvalstybiniame taške dalis

pajėgumų buvo rezervuota dujų perdavimui į Kaliningradą (Šakių DAS pajėgumai – 109,2 GWh per

parą), likusi dalis pajėgumų yra laisvai prieinama šalies vartotojams, tačiau akcentuotina, kad GDĮ

yra numatyta, jog dujų tiekimo sutrikimo atveju dujų kiekiai, kurie perduodami iš trečiosios šalies į

trečiąją šalį, ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams.

2016 metais AB „Amber Grid“ užbaigus Tauragės dujų skirstymo stoties (DSS) statybą 772

MWh/parą padidėjo techniniai pajėgumai vidiniame išleidimo taške. Kituose AB „Amber Grid“

valdomuose perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose techniniai pajėgumai per 2016 metus

nesikeitė.

Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas reikšminguose perdavimo sistemos taškuose

parodyti 12 lentelėje.

5866

3375

14761918

2251 3041 3600

4085

5299

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

50

12 lentelė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas tarpvalstybiniuose taškuose

Dujų apskaitos stotis Techniniai pajėgumai,

MWh/parą

Maksimalus pajėgumų

panaudojimas 2016 m.,

MWh/parą

Maksimalus

pajėgumų

panaudojimas,

proc.

Kotlovkos 325.433,47 223.819 68,8

Kiemėnų :

į Latviją 67.590,03 22.657 33,5

į Lietuvą 65.086,69 19.945 30,6

Šakių (į Kaliningradą) 109.200 99.820 90,9

Klaipėdos (į Lietuvą) 122.350,00 90.143 73,7 Šaltinis – AB „Amber Grid“.

PSO 2016 m. transportavo 46847 GWh gamtinių dujų, iš šio kiekio 23336 GWh (49,81 proc.)

teko Lietuvos vartotojams, o 23511 GWh (50,19 proc.) transportuota į Rusiją. Iš viso 2016 m. buvo

transportuota 2,32 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 metais. Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos

vartotojams 2016 m. buvo 10,87 proc. mažesnis nei 2015 metais, tuo tarpu į Kaliningradą perduota

7,95 proc. daugiau negu 2015 metais.


paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kuris susietas su dujų prekyba

gamtinių dujų biržoje UAB „GET Baltic“.

18 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh


Investicijų derinimas

VKEKK, kaip numato Energetikos įstatymas, vertina dujų įmonių investicijų pagrįstumą.

Jeigu investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir

neįskaičiuojamos į kainų viršutines ribas.

Vadovaudamasi Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir

energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK 2009 m. liepos 10 d. nutarimu

Nr. O3-100, VKEKK derina dujų įmonių investicijų projektus, kurių vertė daugiau nei 2 mln. eurų.

Gamtinių dujų įmonės investicijų projektus, kurių vertė yra mažesnė negu 2 mln. Eur, derina bendru

sąrašu.

3323927879 31906 34944 33966

27730 26642 26183 23336

13067

1244914422

21247 22535

2237921578

2177923511

46306

40328

46328

56191 5650150108

48220 47962 46847

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Perdavimas, GWh Perdavimas iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, GWh Iš viso, GWh

51

Investicijų projektų vertinimo kriterijai priklauso nuo investicijų paskirties.

Vertindama investicijas, kurios yra skirtos sistemų plėtrai ir naujiems vartotojams prijungti,

VKEKK skaičiuoja investicijos atsipirkimą per nustatytą laikotarpį ir vertina investicijos įtaką

reguliuojamoms kainoms. Vadovaujantis GDĮ nuostatomis, investicijos naujų vartotojų prijungimui

negali didinti kainos esamiems vartotojams.

Vertindama investicijas, skirtas sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, esamos

sistemos atstatymui, rekonstrukcijai, VKEKK įvertina socialinę, sistemos saugumo ir tiekimo

patikimumo užtikrinimo naudą bei suskaičiuoja ir derindama investicijų projektą nurodo investicijų

įtaką reguliuojamoms kainoms.

Dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planas 2016–2025 m.

VKEKK 2016 m. rugsėjo 29 d. konstatavo, kad AB „Amber Grid“ pateiktas Gamtinių dujų

PSO dešimties metų (2016–2025 m.) tinklo plėtros planas atitinka GDĮ reikalavimus.

2016–2025 m. laikotarpiu numatyta įgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų

projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, didinti dujų

tiekimo patikimumą, efektyvinti perdavimo sistemos veikimą ir dujofikuoti naujas teritorijas.

2016–2025 m. plane numatyta vykdyti ES PCI, kurių sąrašą Europos Komisija paskelbė 2015

m. lapkričio 18 d. Į šį sąrašą yra įtraukta perdavimo sistemos dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos

statyba bei dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas. Šiais

projektais planuojama integruoti Lietuvos ir viso Baltijos regiono perdavimo sistemą į visos ES dujų

sistemą.

Bendra AB „Amber Grid“ 2016–2025 m. tinklo plėtros plano vertė (kartu su jau iki 2016 m.

pradėtų vykdyti tęstinių projektų investicijomis) – 197,6 mln. Eur. Iš ES struktūrinių fondų paramos

lėšų planuojama finansuoti 77,3 mln. Eur sumą. Per 2016–2025 m. planuojama atlikti tinklo plėtros

darbų už 194,9 mln. Eur.

Bendru sąrašu suderintos investicijos

Skystinimo veikla Skystinimo (išdujinimo) veikla

VKEKK suderino AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. planuotų atlikti investicijų ir 2015 m.

įgyvendintų, bet nesuderintų investicijų sąrašą, kurio bendra vertė sudarė 1 010 602 Eur. Naujam

turtui įsigyti buvo numatyta 819,9 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir atstatymui – 190,7 tūkst. Eur. Viena

didžiausių suderintų investicijų – SGD mėginių ėmimo sistema, būtina nustatyti importuotų SGD

kiekį ir kokybę, kurių pagrindu būtų užbaigiamas sandoris tarp dujų pirkėjo ir pardavėjo bei įvykdomi

finansiniai įsipareigojimai.

Visas investicijas AB „Klaipėdos nafta“ finansuoja iš pajamų, skirtų nusidėvėjimo sąnaudoms

dengti. Skystinimo (išdujinimo) paslaugos sąnaudų padidėjimas 2017 m. dėl 2015 m. įvykdytų sąrašu

suderintų investicijų sudaro 11 478 Eur, dėl 2016 m. įvykdytų investicijų – 225 555 Eur. Sąrašu

derinamos 2015 m. investicijos didina skystinimo (išdujinimo) paslaugos pastoviosios kainos dalies

viršutinę ribą 0,0005 Eur/MWh, t. y. 0,0163 proc., 2016 m. investicijos – 0,0105 Eur/MWh, t. y.

0,3206 proc.

Perdavimo veikla.2. Perdavimo veikla

VKEKK 2016 m. suderino AB „Amber Grid“ bendrai derinamų investicijų sąrašą už

7 800,8 tūkst. Eur sumą, iš kurios 7 232,5 tūkst. Eur finansuojama iš nusidėvėjimo sąnaudų,

568,2 tūkst. Eur – iš ES struktūrinių fondų. Naujam turtui įsigyti buvo numatyta skirti 3 929,8 tūkst.

Eur, turto atnaujinimui ir atstatymui – 3 871 tūkst. Eur. Viena didžiausių investicijų – turto valdymo

informacinės sistemos diegimas. Ši sistema užtikrins operatyvų informacijos gavimą, turto būklės,

atliktų darbų analizę ir vertinimą bei sumažins AB „Amber Grid“ patiriamas veiklos sąnaudas. Taip

pat svarbios investicijos į dujotiekių atnaujinimą – susidėvėjusių čiaupų keitimas užtikrins saugias

52

darbo sąlygas ir perdavimo sistemos saugumą, patikimumą bei galimybę operatyviai ir lanksčiai

valdyti dujų srautus.

Dėl bendru sąrašu derinamų 2016–2019 m. investicijų perdavimo paslaugos sąnaudos

2017 metais didėja 1 239,2 tūkst. Eur, o vidutinė perdavimo kainos viršutinė riba –

12,98 Eur/(MWh/parą/metus), t. y. 2,85 proc.

Skirstymo veikla4.5.3. Skirymo veikla

Skirstymo veikloje 2016 m. VKEKK suderino AB „Energijos skirstymo operatorius“ bendru

sąrašu derinamas investicijas ir atskirai pateiktą investicijų projektą. AB „Energijos skirstymo

operatorius“ bendrai sąrašu derinamų investicijų vertė sudaro 7 059 tūkst. Eur, iš jų naujam turtui

įsigyti – 2.203 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir modernizavimui – 4 855 tūkst. Eur.

Dėl bendru sąrašu derinamų 2016 m. investicijų skirstymo paslaugos sąnaudos 2017 m. didėja

809,2 tūkst. Eur, gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba – 0,12 Eur/MWh, t. y. 1,52 proc.

Kitos dujų skirstymo įmonės neteikė derinimui naujų investicijų projektų.

Į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklas įmonės 2016 m. iš viso investavo

31,9 mln. Eur, t. y. 51 proc. mažiau nei 2015 m. (65,1 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir

skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 12,7 mln. Eur ir 19,2 mln. Eur.

19 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008–2016 m., mln. Eur


4.1.5. Teisės aktų laikymasis

Gamtinių dujų sektoriaus ūkio subjektų viešai skelbiamos informacijos vertinimas

VKEKK, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, reguliuoja energetikos

srityje veikiančių subjektų veiklą. Asmenys, vykdantys veiklą, kuriai reikalinga licencija, leidimas,

ir (ar) kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, privalo viešai skelbti teisės aktuose

nustatytą informaciją apie vykdomą reguliuojamą veiklą. Gamtinių dujų įmonėms viešos

informacijos skelbimo reikalavimai yra nustatyti Energetikos įstatyme, GDĮ, Viešai skelbiamos

informacijos tvarkos apraše, patvirtiname VKEKK 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu

Nr. O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Informacijos,

susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar)

kitiems asmenims taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m.

gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo

valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“.

Siekdama padėti ūkio subjektams, įpareigotiems skelbti viešai privalomą skelbti informaciją

savo, savivaldybių ar VKEKK interneto svetainėje bei suprasti ir vieningai vertinti informacijos

16,5 13,5

27,7

9,6

31,626,6

25,9

49,4

12,719,113,1

6,5 9,113,6 14,1 11,9

15,8

19,2

0

10

20

30

40

50

60

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Perdavimas Skirstymas

53

skelbimo apimtį, tvarką ir sąlygas, kaip tai numato atitinkami Viešai skelbtinos informacijos tvarkos

aprašo punktai, VKEKK yra priėmusi Rekomendacijas dėl paslaugų energetikos sektoriuje kainų

atitikties skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

2016 m. VKEKK, siekdama užtikrinti gamtinių dujų sektoriuje veikiančių licencijomis ar

leidimais reguliuojamų ūkio subjektų veiklos skaidrumą bei viešumą, taip pat tinkamą vartotojų

informavimą apie teikiamas paslaugas, jų kainas bei teikimo sąlygas, ginčų nagrinėjimą, atliko

privalomos skelbti informacijos analizę. VKEKK konstatavo, kad vienas ūkio subjektas viešai

neskelbia viešai privalomos skelbti informacijos ir pažeidė Viešai skelbiamos informacijos tvarkos

aprašo reikalavimus.

Didmenininės rinkos priežiūra

Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 numato pastovią ES mastu vykstančią didmeninės energijos

rinkos produktų prekybos stebėseną, kuri:

- apibrėžia piktnaudžiavimą rinka, kuris gali būti traktuojamas kaip manipuliavimas rinka,

bandymas manipuliuoti rinka ir prekyba, naudojantis viešai neatskleista informacija;

- draudžia piktnaudžiavimą rinka;

- reikalauja efektyviai ir laiku paskelbti viešai neatskleistą informaciją;

- įpareigoja asmenis, profesionaliai tvarkančius su didmeniniais energetikos produktais

susijusius sandorius ir pagrįstai įtariančius, kad sandoriu gali būti piktnaudžiaujama rinka, nedelsiant

apie tai pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai.

2016 m. kovo 16 d. VKEKK rinkos dalyviams, vykdantiems didmeninę energijos rinkos

prekybą, suorganizavo seminarą apie privalomus įpareigojimus teikti duomenis ir kitą informaciją

ACER pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. balandžio 7 d. rinkos dalyviai ACER turėjo pradėti

pranešti visus duomenis ir informaciją apie sandorius biržoje, įskaitant prekybos nurodymus,

VKEKK teikė pagalbą, kaip rinkos dalyviui įsivertinti, ar apie vykdomus sandorius jam yra pareiga

pranešti ACER, kaip registruotis CEREMP sistemoje, kur rasti išsamią informaciją ir kokios

sankcijos gali būti taikomos, jeigu rinkos dalyvis laiku nevykdys įpareigojimų pagal Reglamentą (ES)

Nr. 1227/2011.

VKEEK, siekdama rinkos dalyviams pristatyti Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ir iš šio

reglamento įgyvendinimo kylančias rinkos dalyvių pareigas, yra sukūrusi specialią Reglamentui (ES)

Nr. 1227/2011 skirtą rubriką REMIT (angl. Regulation on Energy Market Integrity and

Transparency). VKEKK, remdamasi rinkos dalyvių pateikta informacija, parengė sąrašą ūkio

subjektų, kurių objektų suminis dujų ar elektros suvartojimas, vertinant disponuojamų įrenginių

galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus, yra didesnis nei

600 GWh.

2016 m. lapkričio 14 d. ACER atnaujino rinkos dalyviams aktualią informaciją ir pateikė

nuomonę dėl Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų, reglamentuojančių pareigą pranešti apie

gamtinių dujų sandorius. ACER nurodo (ACER klausimų ir atsakymų leidinys, 19 leidimas, 2016

Spalis, 73 puslapis, III.3.44 papunktis), kad sandorių sudarymas virtualiame prekybos taške

automatiškai nenumato pareigos apie tai pranešti ACER, nebent jie sudaromi organizuotoje rinkoje,

t. y. pirmiausia turi būti atitinkama sistema, kurioje pirkėjas ir pardavėjas suvedamas sudaryti sandorį.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje automatiškai pranešama tik apie biržoje sudaromus sandorius, o dvišaliai

sandoriai virtualiame prekybos taške nėra traktuotini, kaip sudaromi organizuotoje rinkoje.

Atitinkamai rinkos dalyviai privalo patys įvertinti, ar parduodamos dujos įsigyjamos perpardavimo

tikslais, arba jas įsigyja vartotojas, turintis didesnį kaip 600 GWh per metus techninį vartojimo

pajėgumą, – būtent apie šiuos sandorius privaloma pranešti ACER.

2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-450 VKEKK patvirtino Prekybos elektros energija

ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles, kurios reglamentuoja didmeninėje energijos rinkoje

veikiančių rinkos dalyvių teises bei pareigas. Taisyklėse nurodyta, kuriems elektros energijos ir

gamtinių dujų sektorių dalyviams taikomos didmeninės rinkos priežiūros, stebėsenos ir pažeidimų

https://www.acer-remit.eu/portal/document-download?documentId=2703

https://www.acer-remit.eu/portal/document-download?documentId=2703

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fbc3b880c84711e69dec860c1f4a5372

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fbc3b880c84711e69dec860c1f4a5372

54

vertinimo tvarkos nuostatos ir pareigos (pranešti ACER apie sudaromus sandorius ir kt.),

reglamentuojamas rinkos dalyvių registracijos CEREMP platformoje procesas. Taip pat sudarytas

sąrašas, kokia informacija laikoma viešai neatskleista, numatyta tokios informacijos centralizuoto

skelbimo tvarka ir atnaujinimas. Jei biržos platforma, kurioje turėtų būti skelbiama viešai neatskleista

informacija, dėl techninių kliūčių yra nepasiekiama, rinkos operatorius turi užtikrinti, kad tokia

informacija nedelsiant būtų paskelbta jo specializuotoje platformoje. Taisyklėse aiškiai įvardijama,

kada VKEKK pradeda tyrimą dėl pažeidimo, nagrinėdama galimus piktnaudžiavimo atvejus

didmeninėje energijos rinkoje.

4.2. Konkurencijos skatinimas

4.2.1. Didmeninė rinka

4.2.1.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos

efektyvumo stebėsena didmeninėje rinkoje

Didmeninės rinkos dalyviai ir struktūra

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4‒8 punktais, rinkos dalyviai

(fiziniai ar juridiniai asmenys), sudarantys sandorius vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų,

įskaitant gamtinių dujų tiekimo sutartis ir sutartis su ūkio subjektais, kurių galimas suvartojimas yra

didesnis nei 600 GWh per metus, priskiriami didmeninei energijos rinkai. VKEKK duomenimis,

gamtinių dujų sektoriuje yra 15 juridinių asmenų, kurių objektų suminis dujų suvartojimas, vertinant

disponuojamų įrenginių galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus yra

didesnis nei 600 GWh – AB „Klaipėdos energija“, UAB „Vilniaus energija“,

UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Achema“, AB „Šiaulių

energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, AB „Kauno energija“, AB

„Klaipėdos nafta“, AB „Lifosa“, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, UAB „Arvi cukrus“, VĮ „Visagino

energija“ ir UAB „Litesko“. Su šiomis bendrovėmis sudaryti tiekimo sandoriai Lietuvos dujų rinkoje

yra priskiriami didmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai.


gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 26864 GWh

gamtinių dujų. Šiuos pokyčius lėmė mažėjantis gamtinių dujų vartojimas didmeninės rinkos dalyvių

tarpe.

13 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012–2016 m., GWh

Didmeninės gamtinių dujų

tiekimo rinkos struktūra

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Pagal dvišales sutartis Lietuvoje 26282 21106 20646 25255 19252

Biržoje 0 599 1133 652 299

Eksportas 0 0 0 957 544

Iš viso 26282 21705 21779 26864 20095

Pokytis palyginti su 2016 m. -6187 -1610 -1684 -6769 -

Pokytis palyginti su 2016 m., proc. -23,54 -7,42 -7,73 -25,20 -

Šaltinis ‒ VKEKK.

https://www.acer-remit.eu/ceremp/home?nraShortName=16&lang=lt_LT#Again-No-back-button

55

2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, dvišalių sutarčių pagrindu (įskaitant ir

dujų eksportą), buvo parduota ir (ar) nupirkta 19796 GWh gamtinių dujų, t. y., 24,48 proc. mažiau

nei 2015 m. Analizuojamu laikotarpiu didžiausią gamtinių dujų kiekį sunaudojo AB „Achema“, kuri

yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje, tačiau šios įmonės sunaudojami gamtinių dujų

kiekiai 2016 m. palyginti su 2015 m., sumažėjo 6,35 proc. ir sudarė 13184 GWh.

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“, kurios gamtines dujas pardavinėjo didmeniniams

gamtinių dujų vartotojams per 2016 m. atitinkamai pardavė 1801 GWh ir 3341 GWh gamtinių dujų,

t. y 46,2 proc. ir 50,4 proc. mažiau negu 2015 metais. 2016 m. palyginus su 2015 m., labiausiai mažėjo

UAB „Dujotekana“ didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduodami gamtinių dujų kiekiai.

UAB „Haupas“ didmeninėje gamtinių dujų rinkoje parduodami kiekiai iš dalies didėjo dėl to, kad

įmonė gamtines dujas eksportavo į kitas šalis. UAB „Haupas“ ir UAB „Scener“ gamtines dujas

pardavė didmeniniams gamtinių dujų vartotojams ne Lietuvoje, bendras šių įmonių eksportuotas

gamtinių dujų kiekis 2016 m. sudarė 544 GWh.

2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis didžiausią rinkos

dalį užėmė AB „Achema“, kuriai tenkanti rinkos dalis sudarė 66,6 proc., ir palyginti su

2015 m., šios bendrovės užimama rinkos dalis didėjo 12,89 procentinio punkto. UAB „Lietuvos dujų

tiekimas“ ir UAB „Litgas“ užimamos rinkos dalys 2016 m. palyginti su 2015 m. mažėjo atitinkamai

3,68 ir 8,81 procentinio punkto.

Prekyba gamtinių dujų biržose

2016 m. gamtinių dujų biržoje buvo registruoti 58 dalyviai ir jų skaičius buvo didžiausias nuo

2013 m. UAB „Baltpool“ gamtinių dujų rinkos operatoriaus licencija buvo panaikinta VKEKK 2015

m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-522, todėl ataskaitoje pateikiama informacija tik iki to momento,

kai UAB „Baltpool“ vykdė gamtinių dujų rinkos operatoriaus veiklą.

20 pav. Gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius 2013–2016 m.


2016 m. UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje buvo parduota 298998 MWh gamtinių

dujų. Palyginti su 2015 m. laikotarpiu, UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje parduotas gamtinių

dujų kiekis buvo 54,16 proc. mažesnis nei 2015 m.

22

4654

58

0

10

20

30

40

50

60

70

2013 2014 2015 2016

56

21 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013‒2016 m., MWh


Vidutinė gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ biržoje šiuo laikotarpiu buvo

17,47 Eur/MWh, arba 27,1 proc. mažesnė nei 2015 m., tuo metu ji buvo 23,98 Eur/MWh. 2016 m.

prekybos apyvarta biržoje sudarė 5,2 mln. Eur.

22 pav. Vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje 2014–2016

metais, Eur/MWh

Šaltinis ‒ UAB „GET Baltic“.

4.2.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka

4.2.2.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos

efektyvumo stebėsena mažmeninėje rinkoje

Gamtinių dujų tiekimo įmonės, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), kurie sudaro

gamtinių dujų tiekimo sutartis su galutiniais vartotojais, turinčiais galimybę per metus suvartoti

mažiau nei 600 GWh, yra priskiriami mažmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai.

Gamtinių dujų tiekimą 2016 m. vykdė šios įmonės: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“,

UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB „Energijos skirstymo

operatorius“, AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Grata group“, UAB „Geros dujos“,

UAB „Intergas“, UAB „Litgas“, AB „Achema“.


t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų. Tam didžiausią

įtaką turėjo sumažėję pardavimai nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams.

598754

1133259

652278

298998

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

2013 2014 2015 2016

31

,89

32

,57

31

,34

28

,10

28

,05

29

,39

23

,06

24

,00

25

,82

27

,03

24

,74

22

,01

21

,34

19

,16

18

,11

18

,25

18

,38

17

,77

17

,89

17

,61

16

,96 20

,15

16

,97

16

,50

16

,43

16

,50

12

,18 15

,29

15

,34

15

,26

15

,12 1

9,5

5

17

,30

0

5

10

15

20

25

30

35

2 4 5 6 7 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

2014 2015 2016

57

2016 m. mažmeninėje rinkoje UAB „Litgas“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ užėmė

98,66 proc. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos, likusią dalį – 1,34 proc. dalijosi kiti rinkos

dalyviai.

2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūroje pagal nupirktus kiekius

buitiniams vartotojams tenkanti dalis sudarė 26,63 proc. ir, palyginti su 2015 m., didėjo 4,38

procentinio punkto. Nebuitinių vartotojų segmento dalis 2016 m. sudarė 73,37 proc.

23 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius 2012–2016 m., GWh ir proc.


2016 m. Lietuvoje buvo 573 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 566,2 tūkst. – buitiniai

ir 6,8 tūkst. – nebuitiniai. 2015 m. buvo 562,4 tūkst. buitinių ir beveik 6,9 tūkst. nebuitinių vartotojų.

Buitiniai vartotojai, kurie pagal vartotojų skaičių užima 98,81 proc. visos mažmeninės

vartotojų rinkos, suvartojo tik 26,63 proc. gamtinių dujų, kurios buvo patiektos mažmeninėje

gamtinių dujų tiekimo rinkoje. Nebuitiniai vartotojai nupirko 73,37 proc. mažmeninėje gamtinių dujų

tiekimo rinkoje patiekto gamtinių dujų kiekio, nors jų, kaip vartotojų, skaičius, palyginti su buitinių

vartotojų skaičiumi, buvo labai mažas – tik 1,19 proc.

Buitinių vartotojų segmentas

2016 m. mažmeninėje rinkoje dujas buitiniams vartotojams tiekė 5 įmonės, o Druskininkų

savivaldybėje gamtinių dujų tiekimą vykdė1 SSO AB „Energijos skirstymo operatorius“. 2016 m.

buitiniai vartotojai suvartojo 1881 GWh gamtinių dujų, t. y. 18,6 proc. daugiau negu 2015 m. Buitiniai

vartotojai už gamtines dujas sumokėjo 70,3 mln. Eur, t. y. 10,3 proc. daugiau nei 2015 m. UAB

„Lietuvos dujų tiekimas“ ir toliau išlieka pagrindinė gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams:

2016 m. šios įmonės užimama rinkos dalis sudarė 99,86 proc. pardavimų.

Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams

VKEKK, vadovaudamasi GDĮ 9 straipsnio 17 dalimi, kas pusę metų tvirtina tarifus buitiniams

vartotojams. 2016 m. VKEKK 5 dujų įmonėms du kartus per metus tvirtino dujų tarifus buitiniams

vartotojams, diferencijuojant juos pagal grupes. UAB „Druskininkų dujos“ dujas buitiniams

vartotojams tiekė iki 2016 m. lapkričio 1 d., vėliau šiai įmonei buvo panaikinta gamtinių dujų

skirstymo ir tiekimo licencija pačios įmonės prašymu.

Gamtinių dujų tarifas buitiniams vartotojams susideda iš prognozuojamų gamtinių dujų

(produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, saugumo dedamosios, tiekimo kainų ir skirtumo tarp

1 Nuo 2016 m. lapkričio 1 d.

22,26 21,77 22,31 22,24 26,63

77,74 78,23 77,69 77,76 73,37

1763 1603 1562 1586 1881

6156 5763 5437 5543 5184

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2012 2013 2014 2015 2016

Buitiniai Nebuitiniai Buitiniai Nebuitiniai

58

ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų sumos.

Dujų importo kaina ateinančiam pusmečiui yra prognozuojama pagal dujų pirkimo–pardavimo

sutartyse nurodytas kainų skaičiavimo formules ar konkrečias kainas. Pajamų skirtumas, kuris

susidaro dėl skirtumo tarp prognozuotos ir faktinės importo kainos, įvertinamas nustatant gamtinių

dujų kainą kitam pusmečiui. 2014–2016 metų tarifuose atskirai parodyta buitiniams vartotojams

grąžinama mokesčio dalis, kuri susidarė dėl dujų importo sutarties pakeitimo. Gamtinių dujų tiekimo

įmonės nustato dvinarį tarifą, kuris susideda iš kintamosios dalies, mokamos už suvartotą dujų kiekį,

ir pastoviosios dalies, mokamos kiekvieną mėnesį.

14 lentelė. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2016 m. II pusm.–2017 m. (su PVM), Eur

Įmonė Pogrupis

2016 m. II pusm. 2017 m.

Pastovioji

dalis

Kintamoji

dalis

Pastovioji

dalis

Kintamoji dalis I ir II pusm.

palyginimas I pusm. II pusm.

UAB „Lietuvos

dujų tiekimas“

I 0,56 0,61 0,56 0,61 0,64 0,03

II 3,99

0,36 3,99

0,36 0,39 0,03

III 0,35 0,35 0,38 0,03 UAB „Fortum

Heat Lietuva“ II 2,64 0,35 3,42 0,45 0,44 -0,01

AB agrofirma

„Josvainiai“

I 0,63 0,40 0,63 0,39 0,40 0,01

II 3,99 0,33 3,99 0,31 0,33 0,02

UAB „Intergas“ I

1,45 0,48

1,45 0,40 0,48 0,08

II 0,41 0,33 0,41 0,07

UAB

„Druskininkų

dujos“

I 0,58 1,13 - - - -

II 4,05 1,03 - - - -



2017 m. I pusmetį, Eur


0,23

0,22

0,22

-0,02

-0,02

-0,02

-0,04

-0,05

-0,05

0,01

0,01

0,01

0,31

0,09

0,08

0,02

0,05

0,05

0,11

0,06

0,06

-0,10 0,20 0,50 0,80

I gr.

II gr.

III gr.

Dujų tiekimo kaina Skirtumas tarp prognozuotos ir faktinės dujų kainos

Skirtumas dėl sutarties pakeitimo Perdavimo kainos kintamoji dalis, 0,01 Eur/m3

Skirstymo kaina Tiekimo saugumo kaina

PVM, 21 proc.

0,61 Eur/m3

0,36 Eur/m3

0,35 Eur/m3

59


2017 m. II pusmetį, Eur


26 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo pastoviosios dalies buitiniams vartotojams struktūra

2017 m. I ir II pusmetį, Eur


Pastovus mokestis per mėnesį mokamas dujų sistemos „darbingumo“ palaikymui bei galios

(pralaidumo užsitikrinimui) magistraliniuose dujotiekiuose rezervavimui, kadangi kiekvienas

vartotojas turi turėti garantiją, kad bet kuriuo momentu galės gauti kokybišką paslaugą. Taip pat į

pastovų mokestį yra įskaičiuotos išlaidos apskaitai, sutarčių sudarymui (tiekimo kaina).

Gamtinių dujų rinkos priežiūra VKEKK prižiūri gamtinių dujų rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei

mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą. Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą, kad

rinkos dalyviai disponuotų patikima informacija, VKEKK kiekvieną ketvirtį rengia ir VKEKK

interneto svetainėje www.regula.lt skelbia gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitas. Ataskaitose

nagrinėjamos gamtinių dujų importo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo (didmeninė ir mažmeninė)

rinkos.

VKEKK didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui, atsižvelgdama į rinkos tyrimo metu

nustatytas aplinkybes, gali nustatyti tam tikrus įpareigojimus, susijusius su apskaita ir kainodara.

0,20

0,19

0,19

0,016

-0,001

-0,001

0,01

0,01

0,01

0,29

0,08

0,07

0,02

0,04

0,04

0,11

0,07

0,07

-0,10 0,20 0,50 0,80

I gr.

II gr.

III gr.

Dujų tiekimo kaina Kainų skirtumas pagal VKEKK metodiką

Perdavimo kainos kintamoji dalis, 0,01 Eur/m3 Skirstymo kaina

Tiekimo saugumo kaina PVM, 21 proc.

0,64 Eur/m3

0,39 Eur/m3

0,38 Eur/m3

60

Didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui gali būti taikomos individualios kainų kontrolės priemonės

ir įpareigojimai kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 2016 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3-55 buvo baigtas 2014 m. pradėtas dujų tiekimo rinkos

tyrimas, siekiant ištirti konkurencijos veiksmingumą gamtinių dujų tiekimo rinkoje, nustatyti didelę

įtaką šioje rinkoje turinčius dalyvius, jei tokių yra, ir įvertinti, ar dalyviai, turintys didelę įtaką rinkoje,

nevykdė piktnaudžiavimo atvejų.

Gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu tirta rinka apibrėžta kaip didmeninė gamtinių dujų

tiekimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Druskininkų savivaldybės teritoriją,

mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Druskininkų

savivaldybės teritoriją, didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Druskininkų savivaldybės teritorijoje,

mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Tyrimo metu buvo

nustatyta, kad analizuojamu 2014 metų laikotarpiu:

- UAB „Haupas“, būdamas didžiausias Druskininkų didmeninės ir mažmeninės gamtinių dujų

tiekimo rinkų dalyvis, dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo taikė pernelyg dideles kainas, tuo

darydamas žalą rinkos dalyviams;

- ūkio subjektas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ turėjo didelę įtaką Lietuvos didmeninėje

gamtinių dujų tiekimo rinkoje bei Lietuvos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, o

UAB „Haupas“ turėjo didelę įtaką Druskininkų didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir

Druskininkų mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje.

VKEKK pripažino ūkio subjektą UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ asmeniu, turinčiu didelę

įtaką Lietuvos didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m. bei asmeniu, turinčiu didelę

įtaką Lietuvos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m.

UAB „Haupas“ pripažinta asmeniu, turinčiu didelę įtaką Druskininkų didmeninėje gamtinių

dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m., kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles tiekimo kainas,

UAB „Haupas“ taip pat pripažinta asmeniu, turinčiu didelę įtaką Druskininkų mažmeninėje gamtinių

dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m., kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles tiekimo kainas.

UAB „Haupas“ buvo įpareigota:

- vykdyti gamtinių dujų tiekimą Druskininkų didmeninėje ir mažmeninėje gamtinių dujų

tiekimo rinkose sąnaudomis pagrįstomis kainomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią tiekimo

maržą;

- atskirti sąnaudas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo VKEKK nutarimo įsigaliojimo dienos

parengti ir pateikti VKEKK Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą, parengtą pagal

Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių

reikalavimų aprašo, patvirtinto VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-316 ,,Dėl Gamtinių

dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių

reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus;

- ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo VKEKK nutarimo įsigaliojimo dienos pateikti duomenis

tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti, vadovaujantis Kainų

metodika.

UAB „Haupas“, vykdydama VKEKK nutarimą, 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. S-935 pateikė

VKEKK duomenis gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės

teritorijoje nustatyti. VKEKK, įvertinusi UAB „Haupas“ pateiktas sąnaudas, Druskininkų

savivaldybės teritorijoje nustatė UAB „Haupas“ tiekimo kainos viršutinę ribą – 5,14 Eur/MWh,

galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. O3-142). UAB „Haupas“

šį VKEKK nutarimą apskundė teismui, tačiau teismas atmetė UAB „Haupas“ skundą, todėl

UAB „Haupas“ nuo 2016 m. liepos 1 d. Druskininkų teritorijoje taikė VKEKK nustatytą tiekimo

kainą.

2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-155 VKEKK patvirtino UAB „Haupas“ pakoreguotą

7,55 Eur/MWh gamtinių dujų tiekimo kainą, galiosiančią nuo 2017 m. liepos 1 d.

61

4.2.3. Regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimas

Nuo 2015 m. VKEKK aktyviai bendradarbiauja tarptautinėje darbo grupėje RGMCG, kuriant

regioninę gamtinių dujų rinką. Pagrindinis tikslas – regione iki 2020 m. sukurti vieningos dujų rinkos

veikimo taisykles, įskaitant ir bendrus kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą

ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių ir Suomijos

perdavimo sistemomis, o dujų vartotojams – dujas už konkurencingą kainą.

Atsižvelgdama į 2016 m. I ketv. Frontier konsultantų parengtą bendros regioninės rinkos

studiją, VKEKK su kitais RGMCG nariais per 2016 m. parengė bendros regioninės gamtinių dujų

rinkos formavimo veiksmų planą. VKEKK koordinuoja įleidimo–išleidimo taškų modelio gamtinių

dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimo klausimą. Artimiausiu metu planuojama atlikti

skirtingų įleidimo–išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti

optimalų sprendimą regioninei gamtinių dujų rinkai. Vadovaujantis Frontier studijos rezultatais bei

įgyvendinus bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą, iki 2020 metų turėtų

būti sukurta:

- viena Baltijos valstybių (ir Suomijos, pastačius „Balticconector“ dujotiekį) įleidimo–

išleidimo taškų zona (angl. single entry-exit zone);

- panaikinti tarpvalstybiniai perdavimo sistemų sujungimo taškai;

- turėtų veikti vienas virtualus prekybos taškas (angl. single virtual trading point);

- viena balansavimo zona;

- vienas bendras rinkos operatorius (angl. market area manager). Sukūrus bendrą regioninę

gamtinių dujų rinką, būtų sudarytos palankios sąlygas lankstesnei gamtinių dujų prekybai ir

transportavimui regione, didesniam rinkos likvidumui ir integracijai.

27 pav. Regioninės Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos vizija 2020 m.


Nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. buvo vykdomos viešosios konsultacijos

dėl įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio principų. Principais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir

Suomijos nacionalinės reguliavimo institucijos siūlo tokius du sprendimus:

1. Laikinas sprendimas. Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas Baltijos

šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva, kurio įgyvendinimas turi būti pradėtas nuo

2018 m. Pagrindiniai principai – įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo

62

taškui taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas

regione, už kurio sukūrimą atsakingi PSO.

2. Ilgalaikis sprendimas. Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas bendrai

Baltijos šalių ir Suomijos rinkai, į kurią įeina Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva, kurio įgyvendinimą

planuojama pradėti 2020 m. (pradėjus veikti „Balticconector“ dujotiekiui tarp Estijos ir Suomijos).

Atlikus skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą,

būtų išrinktas optimalus sprendimas regioninei gamtinių dujų rinkai, t. y. būtų taikomi vienodi

gamtinių dujų perdavimo tarifai įleidimo taškuose visame Baltijos–Suomijos regione, kurie bus

apskaičiuojami taikant optimaliausią iš kelių alternatyvų („Pašto ženklo“, pajėgumo ir atstumo

įverčio ar matricinę) pasirinktą metodologiją.






tapo regionine.

Baltijos ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų, dalyvaujančių RGMCG veikloje,

iniciatyva, regione siekiama supaprastinti reikalavimus prekybai ir atsisakyti gamtinių dujų tiekimo

licencijų. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2016 m. parengė

atitinkamus Energetikos ir GDĮ pakeitimo projektus, kuriuose numatomos paprastesnės procedūros

leidimų išdavimo procese.

4.3. Tiekimo saugumas

4.3.1. Dujų tiekimas ir vartojimas

Pastačius SGD terminalą Klaipėdoje gamtinių dujų tiekimas tapo diversifikuotas ir šalis jau

nėra priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo. Tokiu būdu yra įgyvendintas Reglamento (ES)

Nr. 994/2010 6 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas, kad, sutrikus vienos didžiausios dujų

infrastruktūros veikimui, likusios infrastruktūros pajėgumų, kaip nustatyta pagal N-1 formulę,

užtektų patenkinti visam dujų poreikiui išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę

tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų.

2016 m. gamtines dujas importavo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Dujotekana“,

UAB „Haupas“, AB „Achema“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Litgas“, UAB „Grata

group“ ir UAB „Scener“2. Gamtinės dujos į Lietuvą 2016 m. buvo importuojamos iš

OAO „Gazprom“, „Gazprom export LLC“, „Statoil ASA“, „LT GAS Stream AG“, „Baltic Energy

Services“ OU, „Eesti Gaas“ AS ir AS „Latvijas Gaze“.

2 UAB „Scener“ keitė įmonės pavadinimą, anksčiau buvo UAB „Baltic Energy Services“.

63

28 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai


Importuojamų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, kurias patyrė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB

„Litgas“, UAB „Dujotekana“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Haupas“, UAB „Grata

group“ ir UAB „Scener“ 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo 38,3 proc., palyginti su 2012 m. –

69,4 proc. 2016 m. gamtinių dujų importo sąnaudų mažėjimui įtakos turėjo naftos kainų pokyčiai ir

mažėjančios alternatyvaus kuro (mazuto ir gazolio) kainos.

Gamtinių dujų įmonių importuotų dujų kiekiai 2008–2016 metais ir sąnaudos parodytos

29 pav.

29 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh ) ir importo sąnaudos 2008–2016 m. mln. Eur


32489

28457

3229235427 34525

28082 26841 2759324591

541

419

596

662 711

580

389 353

218 200

300

400

500

600

700

800

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Kiekis, GWh Sąnaudos, mln. eur

OAO „Gazprom“ arba „Gazprom export LLC“ „LT Gas Stream AG“

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“

AB „Achema“

UAB Kauno termofikacijos elektrinė

UAB „Haupas“ UAB „Dujotekana“

„Statoil ASA“

AB „LITGAS“

„Baltic Energy Services OU

UAB „Scener“

Eesti Gaas AS

UAB „Grata group“

AS Latvijas Gaze

64

2016 m. į Lietuvą importuota 24591 GWh gamtinių dujų, t. y. 10,9 proc. mažiau nei

2015 m., kai importo apimtys siekė 27593 GWh dujų. 2016 m. gamtines dujas pradėjo importuoti

UAB „Grata group“ ir UAB „Scener“, tačiau šių įmonių importuojami gamtinių dujų kiekiai sudarė

kiek mažiau nei 1 proc. viso importuoto gamtinių dujų kiekio. UAB „Dujotekana“ ir UAB „Kauno

termofikacijos elektrinė“ importuojamų gamtinių dujų kiekiai, palyginus su 2015 m., mažėjo

ženkliausiai, atitinkamai 94,1 ir 68,7 proc. UAB „Haupas“ ir AB „Achema“ importuojamų gamtinių

dujų kiekiai didėjo atitinkamai 36 ir 11 proc.

30 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh


Suvartojamų dujų kiekis nuo 2011 metų nuolat mažėja. 2016 m. suvartotų gamtinių dujų kiekis,

lyginant su 2015 metais, sumažėjo 9,5 proc. Suvartotų dujų kiekių kitimas 2008–2016 metais parodytas

31 pav.

31 pav. Suvartotų gamtinių dujų kiekiai 2008–2016 m., GWh


Pagrindinė dujų mažesnio vartojimo priežastis yra biokuro katilų statymas ir biokuro

vartojimas šilumos tiekimo įmonėse.

124278068 7423

13461 1505911274

13074 11701 12989

5063

4986 5569

52864930

3952 1669370

22

168

161 173

145148

126 121

773 1052

11801

1238216287

14039 12114

104299063

9410 6082

469 4557

4013

3030

2860

2839

2496 2274

23002445

782

245

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

AB "Achema" UAB "Dujotekana" UAB "Haupas"

UAB "Lietuvos dujų tiekimas" UAB "LITGAS" UAB Kauno termofikacijos elektrinė

UAB "Grata group" UAB "Baltic energy services"

33404

28040

3207935088 34114

27856 2670225187

22785

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

65

4.3.2. Laukiamas gamtinių dujų suvartojimas ateityje

Pagal Lietuvos vartotojų pateiktus duomenis suvartojamų dujų kiekis turėtų mažėti iki 22,6

TWh 2017 m. Į Kaliningrado sritį ateityje numatoma kasmet perduoti apie 24–26 TWh dujų.

4.3.3. Priemonės pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimui

AB „Amber Grid“ skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus

pajėgumus, nustatydamas perdavimo kainą. Bendras visų taškų pajamų pasiskirstymas tarp mokesčių

už pajėgumus ir mokesčių už kiekį sudaro atitinkamai 70 proc. ir 30 proc. Nepanaudoti (laisvi)

pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų.

Sudarius gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę

kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas

pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu

pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas turi turėti

nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas

su tiekimo įmone.

Esant įprastinėms perdavimo sistemos veikimo bei tiekimo į Lietuvą sąlygoms, pikiniai dujų

suvartojimai yra visiškai tenkinami. Esant dujų transportavimo sutrikimams būtų naudojamos šios

priemonės:

– sistemos naudotojai, pasirašę su tiekimo įmone nenutrūkstamo tiekimo sutartis, turi dujų

atsargas Inčiukalnio požeminėje saugykloje;

– gamtinių dujų perdavimo sutartyse su sistemos naudotojais, tiesiogiai prijungtais prie

perdavimo sistemos, yra nustatyti gamtinių dujų tiekimo ir transportavimo prioritetai bei nurodytas

dujų tiekimo ribojimo ir laipsniško nutraukimo eiliškumas ekstremalios padėties arba dujų tiekimo

sutrikimo atveju;

– SSO privalo vykdyti SSO nurodymus ekstremalios padėties arba dujų tiekimo sutrikimo atveju,

kaip tai nustatyta Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

5. VARTOTOJŲ APSAUGA IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS ELEKTROS IR DUJŲ

SEKTORIUOSE

5.1. Vartotojų apsauga

Priedo 1 laikymasis (37(1)(n) straipsnis)

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir

įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymui, patvirtinta nauja skundų dėl energetikos įmonių veikimo

ar neveikimo nagrinėjimo tvarka. Komisija pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos

įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės

energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose

nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Siekiant aiškiau reglamentuoti

VKEKK nagrinėjamų vartotojų skundų procedūrines taisykles, VKEKK patvirtino Vartotojų skundų

nagrinėjimo taisykles (2016 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. O3-123), pagal kurias skundu yra

laikomas vartotojo (t. y. asmens, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų

energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams) rašytinis kreipimasis į VKEKK,

kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės (2016 m. vasario 25 d. nutarimas

Nr. O3-56) reglamentuoja iš sutartinių teisinių santykių kilusių ginčų neteisminio sprendimo VKEKK

taisykles bei procedūras.

66

Pagal Energetikos įstatymą iki 2016 m. sausio 1 d. buitinių vartotojų ir energetikos įmonių

ginčams spręsti buvo privalomas ikiteisminis nagrinėjimas VKEKK. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šio

reikalavimo Energetikos įstatyme neliko ir vartotojas pažeistas teises iš karto gali ginti teisme.

Vartotojų apsaugos priemonės yra numatytos GDĮ 57 straipsnyje. Vartotojai turi teisę iš

gamtinių dujų įmonių be papildomo mokesčio gauti reguliarią ir tinkamą informaciją apie faktinį

gamtinių dujų suvartojimą ir gamtinių dujų kainas, o sudarius aiškų susitarimą nemokamai leisti bet

kokiai registruotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių rodmenimis. Gamtinių dujų įmonės savo

interneto svetainėse skelbia gamtinių dujų ir teikiamų paslaugų kainas, nurodo atsiskaitymo už

suvartotas dujas ar gautas paslaugas galimybes atsiskaityti grynaisiais, naudojantis internetine

bankininkyste ar sudaryti tiesioginio debeto sutartį.

Vartotojų apsaugos priemonės yra numatytos EEĮ 51 straipsnyje. Vartotojai turi teisę gauti iš

VKEKK, elektros energetikos įmonių aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su

elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis. Taip pat vartotojai turi teisę susipažinti su

elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat,

sudarę aiškų susitarimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo skaitiklių duomenimis.

Vartotojai taip pat privalo gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas,

susijusias su elektros energijos paslaugomis. Tiekėjai privalo sudaryti tinkamas ir pakankamas

sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros

energiją. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas

vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų, ar kitos pagrįstos priemonės.

Vartotojai turi teisę nemokamai pakeisti tiekėją. Šį pakeitimą įmonės turi įvykdyti per tris

savaites nuo prašymo pakeisti tiekėją pateikimo.

Vartotojas iš VKEKK ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gali gauti visą

reikiamą informaciją apie savo teises, ginčų sprendimo būdus ir galiojančius energetikos sektorių

reglamentuojančius teisės aktus.

Prieigos prie vartotojų duomenų užtikrinimas (37(1)(p) straipsnis) 2016 metais vartotojų duomenų prieigos sąlygos iš esmės nesikeitė, palyginus su 2015 metais.

Paminėtina, kad nuo 2016 metų buvo sujungtos elektros ir gamtinių dujų skirstymo bei tiekimo

bendrovės AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ bei tapo viena bendrove AB „Energijos skirstymo

operatorius“. Elektros ir dujų vartotojai gauna paslaugas ir aptarnavimą vienoje vietoje bei toje

pačioje savitarnos svetainėje www.manogile.lt.

2016 metais dėl neapmokėtos skolos buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas

panašiam vartotojų skaičiui, t. y. 3452 (2015 m. – 3218, 2014 m. – 3243, 2013 m. – 2179) klientų.

Elektros energijos persiuntimo nutraukimas nevykdomas maksimaliai paros oro temperatūrai esant

žemesnei nei minus 15 (penkiolika) ar aukštesnei nei plius 30 (trisdešimt) laipsnių Celsijaus bei

penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis.

5.2. Kreipimųsi nagrinėjimas

32 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi, pateiktų raštu, dinamika (vnt.)


170343

744911 872

677543 498 540

2008 M.

2009 M.

2010 M.

2011 M.

2012 M.

2013 M.

2014 M.

2015 M.

2016 M.

http://www.manogile.lt/

67

2016 m. VKEKK buvo gauta 540 vartotojų kreipimųsi raštu. Gautų kreipimųsi skaičius keitėsi

nežymiai – palyginus su 2015 m., kreipimųsi skaičius išaugo 8 procentiniais punktais.

33 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal sektorius (proc.)


Dažniausiai į VKEKK 2016 m. buvo kreipiamasi dėl šilumos sektoriaus. Nepriklausomai nuo

bendro kreipimųsi skaičiaus kitimo, kreipimųsi dėl šilumos sektoriaus dalis 2016 m. sudarė 71

procentą nuo bendrojo kreipimųsi skaičiaus ir iš esmės nekito.

2016 m. VKEKK gavo 386 kreipimusis dėl šilumos sektoriaus, 100 kreipimųsi dėl elektros

sektoriaus, 30 kreipimųsi dėl vandens sektoriaus, 14 kreipimųsi dėl dujų sektoriaus bei 3 dėl

atsinaujinančių išteklių sektoriaus, kitais klausimais – 10 kreipimųsi.

Elektros energetikos sektoriuje 2016 m. gauti 100 kreipimųsi, iš kurių 57 vartojimo ginčai ir

43 prašymai. Vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal pobūdį pateiktas 34 paveiksle.

34 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu elektros energetikos sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.)


0%

20%

40%

60%

80%

100%

2008m.

2009m.

2010m.

2011m.

2012m.

2013m.

2014m.

2015m.

2016m.

62,4 65,9 77,8 82,875,7 74,2 74,4 59,4 71,1

10,512,8

6,12,7

3,6 4,4 3,3

2

2,6

15,9 10,86,8 8,5

7,5 8,115,3

14,7

18,4

11,2 10,5 9,3 6

4,93,8

3,9

18,3

5,56,86,4

3,1

2,2 0,6

0,9 3,1 3,4 1,8

20%

21%12%

31%

15% 1%

Dėl prijungimo prie

tinklų/atjungimo

Dėl elektros energijos paslaugų

teikimo

Dėl elektros energijos paslaugų

apskaitos

Dėl sąskaitų ir jų apmokėjimo

Dėl elektros energijo kainų ir

tarifų

Dėl paslaugų teikėjo keitimo

68

Gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų sektoriuose 2016 m. VKEKK gavo 14 kreipimųsi:

12 dėl gamtinių dujų ir 2 dėl suskystintų naftos dujų. Vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl klausimų,

susijusių su sunaudotų dujų kiekio perskaičiavimu ir dėl to susidariusios skolos už gamtines dujas,

vartotojų priskyrimo vartotojų pogrupiams ir sutarties nutraukimo sąlygų. Daugiausiai skundų buvo

gauta iš vartotojų, vartojančių UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tiekiamas gamtines dujas.

35 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu dujų sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.)


29%

35%

24%

12%

Dėl prijungimo prie tinklų/atjungimo

Dėl dujų kainų ir tarifų

Dėl sąskaitų už dujas ir jų

apmokėjimo

Dėl dujų paslaugų teikimo

Documents

Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų ... · PDF fileDUJŲ RINKA ... elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo