TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos generavimo, ... Elektros energijos rinka 2007 m

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS

RINKOJE

MONITORINGO ATASKAITA

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

2008, Vilnius

2

TURINYS

Įţanga.......................................................................................................................................... 3

1. 2007 m. situacijos apţvalga .................................................................................................... 4

1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai, tarpsisteminiai

ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis ..................................................................... 4

1.2. 2007 m. elektros galios balansas ..................................................................................... 6

1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas ....................................... 9

2. Elektros energijos rinka 2007 m. .......................................................................................... 13

2.1. Rinkos koncentracija ..................................................................................................... 13

2.2. Elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtys 2007 m. ........................................... 15

2.3. Rinkos atvėrimo laipsnis ............................................................................................... 17

2.4. Rinkos dalyviai .............................................................................................................. 18

2.5. Rinkos kainų dinamika .................................................................................................. 19

2.6. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis............................................................................ 20

3. Prognozės 2008-2010 m ....................................................................................................... 22

3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo, pardavimo ir eksporto

apimtys ................................................................................................................................. 22

3.2. Prognozuojami galios balansai ...................................................................................... 29

3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams ............................................................. 30

3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir atnaujinimas, galimos

silpnos vietos ........................................................................................................................ 30

3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas ............................................... 30

3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas ............................................. 32

3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų skirstyklų

galimos silpnos vietos ....................................................................................................... 33

3.4.4. Skirstomojo tinklo transformatorių pastočių, 10 kV skirstomųjų punktų ir 6-10/0,4

kV transformatorinių galimos silpnos vietos .................................................................... 34

3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos silpnos

vietos ................................................................................................................................. 35

3.4.6. Skirstomojo tinklo 0,4 – 35 kV oro ir kabelių linijų bei 0,4 kV oro kabelių linijų

techninė būklė ir galimos silpnos vietos ........................................................................... 37

Išvados ...................................................................................................................................... 38

3

Įţanga

Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Elektros energetikos

įstatymas bei 2001 m. pabaigoje priimti LR Elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai

teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai Lietuvoje. Įgyvendinant

2003 m. birţelio 26 d. direktyvą 2003/54/EC, buvo priimta ir nuo 2004 m. liepos 10 d.

įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo redakcija.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. vertikaliai integruota energetikos bendrovė AB „Lietuvos

energija“ yra išskaidyta į penkias nepriklausomas bendroves: dvi elektros energijos gamybos,

vieną perdavimo ir dvi skirstymo bendroves. Tuo būdu elektros energijos gamybos,

perdavimo ir skirstymo veiklos yra atskirtos, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai.

Ši ataskaita paruošta vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodţio

18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintas „Įsipareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias

paslaugas“ taisyklėse. Jomis Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra įpareigota atlikti su

tiekimo saugumu susijusių klausimų stebėseną (monitoringą) šalies elektros energijos rinkoje

ir kasmet paskelbti ataskaitą, apimančią tiekimo šaltinių pajėgumo ir poreikių balansą,

laukiamus galios poreikius ir planuojamus ar statomus šaltinių pajėgumo objektus, taip pat

konkurencijos apimtis šalies elektros rinkoje.

Ataskaitą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos uţsakymu paruošė VĮ Energetikos

agentūra pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – reguliatoriaus, AB

„Lietuvos energija“ – rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus, bei akcinių

bendrovių „VST“ ir „Rytų skirstomieji tinklai“ - skirstymo sistemų operatorių - pateiktą

medţiagą.

4

1. 2007 m. situacijos apţvalga

1.1. Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai,

tarpsisteminiai ryšiai su kaimyninėmis energetikos sistemomis

Lietuvoje esamų elektrinių įrengta galia siekia 5030 MW, iš kurių vyrauja šiluminė

(51 %) ir branduolinė (26 %) elektrinės. Hidroelektrinių dalis sudaro 20 % (įvertinant ir

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galią).

Lietuvos elektrinių galios 2008 m. pradţioje pateiktos lentelėje 1.1.1.

1.1.1 lentelė. Lietuvos elektrinių įrengtos / disponuojamos galios 2008-01-01, MW

Elektrinės Įrengta/Disponuojama galia

Ignalinos AE 1300 / 1183

Lietuvos elektrinė 1800 / 1732

Maţeikių elektrinė 160 / 148

Vilniaus elektrinė 372 / 355

Kauno elektrinė 170 / 161

Kauno energija 8 / 7

Klaipėdos energija 11 / 9

Panevėţio termofikacinė elektrinė 35/33

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2556 / 2445

Kauno hidroelektrinė 101 / 50

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 900 / 760

Maţosios hidroelektrinės 26

Iš viso hidroelektrinėse: 1027/ 836

Pramonės įmonių ir kitos elektrinės,

iš jų: 146 / 143

biomasės 19/18

vėjo 52

Iš viso: 5030/ 4607

Lietuvoje yra gerai išvystyti elektros perdavimo 330/110 kV bei 35/10/6/0,38 kV

elektros skirstymo tinklai ir jų priklausiniai.

2008 metų pradţioje AB Lietuvos energija eksploatavo:

- 110 kV linijų – 4973 km (sk. grandimis) ir 214 transformatorių pastočių ir

skirstyklų;

- 110 kV kabelių linijų –29 km;

- 330 kV linijų – 1670 km (sk. grandimis) ir 13 transformatorių pastočių ir skirstyklų.

Elektros perdavimo, skirstymo tinklų bei jų priklausinių techniniai duomenys nurodyti

1.1.2, 1.1.3, 1.1.4, 1.1.5 ir 1.1.6 lentelėse.

5

1.1.2 lentelė. Perdavimo tinklo orinių linijų ilgiai pagal perdavimo tinklų skyrius 2007

m., km (trasomis)

Perdavimo tinklų skyriai 330 kV 110 kV

Vilniaus 183 819

Kauno 579 1270

Klaipėdos 194 842

Šiaulių 241 892

Utenos 473 1150

Iš viso: 1670 4973

1.1.3 lentelė. Perdavimo tinklo transformatorių pastotės ir skirstyklos, vnt. bei jų galia

MVA

Perdavimo tinklų

skyriai, įmonės

330 kV

TP

330 kV

skirstyklos

110 kV

skirstyklos

330 kV TP

galia, MVA

Vilniaus PTS 2 1 39 750

Kauno PTS 3 57 900

Klaipėdos PTS 2 43 525

Šiaulių PTS 2 34 650

Utenos PTS 2 41 725

KHAE 1 200

IAE 1 400

Iš viso: 13 1 214 4150

Lietuvos perdavimo tinklas pakankamai gerai integruotas su kaimyninėmis

energetikos sistemomis:

su Latvijos energetikos sistema jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV linijos;

su Baltarusijos energetikos sistema jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV

linijos;

su Kaliningrado energetikos sistema jungia trys 330 kV ir trys 110 kV linijos.

Ryšio su kaimynine Lenkijos energetikos sistema šiuo metu nėra.

Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, esant normaliai tinklo

schemai pateikti lentelėje 1.1.4.

1.1.4 lentelė. Galios maksimalūs galimi srautai su kaimyninėmis valstybėmis, MW

Lietuva - Latvija 1500

Latvija - Lietuva 1300

Lietuva - Baltarusija 2200

Baltarusija - Lietuva 1400

Lietuva - Kaliningradas 680

6

1.1.5 lentelė. Skirstomųjų elektros tinklų transformatorių pastotės bei jų galia MVA

2008-01-01 dienai.

Elektros

Tinklai

110 kV

TP

35 kV

TP

6-10 kV

TR ir

SP

Iš viso Galia MVA

110 kV 35 kV 6-10 kV Iš viso

AB Rytų skirstomieji tinklai (RST)

Vilniaus reg. 34 24 5460 5518 1225 175 1786 3186

Panevėţio reg. 22 32 4420 4474 670 167 1000 1837

Alytaus reg. 24 19 3861 3904 583 113 793 1489

Utenos reg. 21 21 4241 4283 426 113 613 1152

Iš viso RST: 101 96 17982 18179 2904 568 4192 7664

Akcinė bendrovė „VST“ (VST)

Kauno 40 24 5383 5447 1127 174 1754 3055

Klaipėdos 35 39 5614 5688 961 172 1478 2611

Šiaulių 28 26 5170 5224 555 135 1095 1785

Iš viso VST: 103 89 16167 16359 2643 481 4327 7451

Iš viso: 204 185 34149 34538 5547 1049 9568 15115

1.1.6 lentelė. Skirstomųjų tinklų oro elektros linijų ilgiai 2007 m., km. (grandimis)

Įtampa, kV RST VST

35 2031 1701

6-10 20741 24052

0,4 29782 31755

Iš viso: 52554 57508

1.2. 2007 m. elektros galios balansas

1.2.1 lentelėje ir 1.2.1 paveikslėlyje pateiktas Lietuvos respublikos poreikio (bruto)

uţfiksuotas galios (MW) maksimumas mėnesiais.

7

1.2.1 lentelė. 2007 m. maksimalus sistemos galios poreikis (bruto), MW

Mėnuo Poreikio maksimumas

Sausis 1908

Vasaris 1922

Kovas 1791

Balandis 1652

Geguţis 1680

Birţelis 1539

Liepa 1472

Rugpjūtis 1544

Rugsėjis 1555

Spalis 1710

Lapkritis 1968

Gruodis 1969

1.2.1 pav. 2007 m. maksimalios sistemos poreikio ir gamybos galios kitimo grafikas

mėnesiais, MW

400

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

1300

1400

1500

1600

1700

1800

1900

2000

2100

2200

2300

2400

2500

Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguţė Birţelis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Mėnuo

MW

Gamybos maksimumasPoreikio maksimumas

Maksimali pareikalaujama Lietuvos energetikos sistemos galia (neto) 2007 metais

buvo 1749 MW (1.2.2 lentelė). Įvertinus būtiną ilgalaikį 980 MW galios rezervą, 2007 m.

sistemoje buvo 3049 MW galios poreikis ir 410 MW galios perteklius (be eksporto poreikių).

8

1.2.2 lentelė. 2007 m. elektros galios balansas, MW

Lietuvos elektrinių įrengta galia (bruto), 2008-01-01 5030

Lietuvos elektrinių disponuojama galia (neto), 2008-01-01 4607

Lietuvos elektrinių patikimai disponuojama galia (neto),

2008-01-01 (atmetus nepanaudojamą ir sisteminėms

paslaugoms reikalingą galią)

3139

Sistemos maksimali pareikalaujama galia (neto) 1749

Būtinas ilgalaikis rezervas 980

Galių balansas (perteklius) 410

Lietuvoje instaliuotas perteklinis elektros galių kiekis 2007 m. sąlygojo gana ţemą kai

kurių Lietuvos elektrinių išnaudojimo koeficientą, ypatingai Lietuvos elektrinės. Tačiau

įvertinus ilgalaikio rezervo poreikį Lietuvos elektrinės išnaudojimo koeficientas padidėtų iki

75%. Ko-generacinio ciklo elektrinių išnaudojimo koeficientas gana aukštas tik šildymo

sezono metu. Ignalinos atominės elektrinės išnaudojimo koeficientas aukštas dėl sudarytų

sąlygų elektros energijos eksportui. Įvertinus galios poreikį sisteminėms paslaugoms uţtikrinti

Lietuvos elektrinių gamybos pajėgumai vidutiniškai per metus buvo išnaudoti 65 %

1.2.3 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai elektros energijos gamybai

Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE* ME KlE

1 0,97 0,10 0,53 0,89 0,77 0 0,97 0,25 0,70

2 1,00 0,06 0,5 0,96 0,95 0 0,89 0,26 0,73

3 1,00 0,09 0,35 0,71 0,65 0 0,1 0,27 0,74

4 1,00 0,05 0,2 0,75 0,4 0 0,95 0,22 0,4

5 0,99 0,05 0 0,73 0,2 0 0,77 0,16 0

6 0,98 0,08 0 0,65 0,18 0 0,48 1,14 0

7 0,97 0,05 0 0,44 0,03 0,18 0,80 0,13 0

8 0,93 0,11 0 0,87 0,25 0 0,62 0,16 0

9 1,00 0,12 0 0,82 0,49 0 0,54 0,27 0

10 0,98 0,06 0,09 0,88 0,59 0 0,62 0,08 0,06

11 0,99 0,10 0,37 0,76 0,82 0 0,63 0,2 0,24

12 1,00 0,07 0,41 0,74 0,87 0 0,7 0,33 0,51

vidutinis 0,99 0,08 0,26 0,78 0,51 0,02 0,75 0,2 0,28

* - išnaudojimas pagal pritekantį vandenį – 1.

9

1.2.4 lentelė. Elektrinių avaringumo koeficientai, %

Mėnuo IAE LE VE 3 VE 2 KE PE KHE ME KlE

1 0 0,42 4,02 0,57 0 0 0 0 0

2 0 0 1,81 0 0 0 0 0 0

3 0 0,15 0,39 0 0 0 0 0 0

4 0 0 0 0 0 0 0 0 0

5 4,79 0 0 0 0,05 0 0 0 0

6 0 0,02 0 0 0 0 0 0 0

7 0 0 0 0 0 0 0 0 0

8 0 0 0 0 0 0 0 0 0

9 0 0 0 0 0 0 0 0 0

10 0 0,06 0 0 0 0 0 0 0

11 10,92 0 0 0 0 0 0,03 0 0

12 0 0,63 0 0 0 0 0 0 0

vidutinis 1,42 0,21 0,67 0,05 0 0 0 0 0

1.3. Elektros energijos gamyba, suvartojimas, eksportas, importas

2007 metais elektros prekybos veiklą su kitomis valstybėmis vykdė AB „Lietuvos

energija“, UAB „Energijos realizacijos centras, UAB „Fortis Energy“. Elektros pardavimas

uţsieniui sudarė 2,546 TWh. Eksportuota elektros energija į Latviją, Estiją, Rusijos

Federacijos Kaliningrado sritį, Rusijos Federaciją (kontinentinę dalį), Baltarusijos Respubliką

o taip pat ir į Skandinavijos rinką per naująją liniją tarp Estijos ir Suomijos. 2007 metais

eksportas į Rusijos Federaciją sudarė 18 proc., į Baltarusijos Respubliką – 35 proc., į Latviją –

21 proc. į Estiją – 12 proc. į Skandinavijos rinką - 14 proc. viso eksportuoto elektros energijos

kiekio.

2007 m. importuota buvo 1,175 TWh. Pagrindiniai importo laikotarpiai Latvijos

pavasarinio potvynio laikotarpis ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ reaktoriaus remonto

laikotarpis

Lietuvos didmeninėje elektros rinkoje visuomeniniai ir nepriklausomi tiekėjai nupirko

10,765 TWh, t.y. 4,68 proc. daugiau nei 2006 metais.

10

1.3.1 lentelė. Lietuvos elektrinių 2007 metais į tinklą patiekta elektros energija,

mln. kWh

Ignalinos AE 9074,8

Lietuvos elektrinė 866,8

Maţeikių elektrinė 199,2

Vilniaus elektrinė 575,5

Kauno energija -1,4

Kauno termofikacinė elektrinė 623,3

Klaipėdos energija 20,1

Kitos elektrinės prijungtos prie ST 34,4

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2317,9

Kauno hidroelektrinė 321,1

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 537,5

Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius

energijos išteklius 172,2

Iš viso elektrinės, naudojančios

atsinaujinančius energijos išteklius: 493,3

Pramonės įmonių ir kitų ţinybų

elektrinės 265,4

Iš viso: 12151,4

11

1.3.2 lentelė. 2007 m. elektros eksportas-importas mėnesiais, mln. kWh

Mėnuo

Eksportas į Importas iš

Latviją Baltarusiją Rusiją Estiją Suomiją Iš viso: Latvijos Suomijos Iš

Rusijos Iš viso:

Sausis 24,6 51,1 81,4 98,4 46,7 302,2 1,1 47,3 48,4

Vasaris 35,0 9,8 33,7 113,4 45,7 237,6 4,5 4,5

Kovas 9,4 176,4 152,6 48,9 36,9 424,2 61,4 61,4

Balandis 6,9 208,9 76,2 21,9 313,9 14,4 14.4

Geguţė 8,0 149,7 31,0 12,7 201,4 11,1 6,4 17,5

Birţelis 47,0 167,2 0,1 23,5 237,8

Liepa 13,8 141,0 30,6 185,4 23,3 23,3

Rugpjūtis 1,0 0,09 1,1 2,1 353,5 355,6

Rugsėjis 1,5 1,1 2,6 17,2 549,0 566,2

Spalis 101,1 29,7 9,1 41,9 181,8 1,1 34,3 35,4

Lapkritis 136,4 20,2 16,2 45,0 217,8 0,9 3,1 44,5 48,5

Gruodis 142,7 21,3 23,3 53,3 240,6

Iš viso: 526,4 905,1 446,1 310,6 358,2 2546,4 77,8 34,6 1062.8 1175,2

1.3.3 lentelė. Vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, 2007 m. elektros energijos

suvartojimas mėnesiais, mln. kWh

Mėnuo Pramonė Gyventojai Ţemės

ūkis

Kiti

vartotojai

Visi

vartotojai

Sausis 83,7 121,3 5,5 174,3 384,8

Vasaris 87,3 103,0 5,5 179,5 375,3

Kovas 85,0 104,4 5,5 156,5 351,4

I ketvirtį: 256,0 328,7 16,5 510,3 1111,5

Balandis 79,5 92,7 4,8 138,8 315,8

Geguţė 83,6 102,1 4,7 136,7 327,1

Birţelis 79,5 89,2 4,0 127,9 300,6

II ketvirtį: 242,6 284,0 13,5 403,4 943,5

Liepa 76,5 91,3 4,9 124,9 297,6

Rugpjūtis 82,6 92,6 7,1 134,7 317,0

Rugsėjis 78,8 96,1 5,6 132,3 312,8

III ketvirtį: 237,9 280,0 17,6 391,9 927,4

Spalis 88,3 112,7 5,2 159,4 365,6

Lapkritis 87,1 118,5 5,6 174,5 385,7

Gruodis 82,1 129,8 5,4 181,5 398,8

IV ketvirtį: 257,5 361,0 16,2 515,4 1150,1

Iš viso: 994,0 1253,7 63,8 1821,0 4132,5

12

1.3.5 lentelė. 2007 m. elektros energijos perdavimo balansas, mln. kWh

Iš viso elektros energijos patiekta į perdavimo tinklą (1-3) 13366,3

1. Gauta iš AB „Lietuvos energija“ elektrinių 858,6

1.1 Kruonio HAE 537,5

1.2 Kauno HE 321,1

2. Patiekta į perdavimo tinklą iš kitų elektrinių 11339,5

3. Importuota elektra 1168,2

Visas poreikis (4-8) 13366,3

4. Perdavimo tinklo technologinės sąnaudos 347,4

5. KHAE uţkrovimo sąnaudos 760,9

6. Parduota vartotojams prijungtiems prie perdavimo tinklo* 933,4

7. Patiekta skirstomiesiems tinklams 8794,5

8. Parduota kitoms valstybėms 2530,1

* - tame tarpe ir gamintojams prijungtiems prie perdavimo tinklo ir naudojantiems elektrą

savo reikmėms.

13

2. Elektros energijos rinka 2007 m.

2007 metai buvo šeštieji elektros ūkyje veikiančios rinkos metai. Konkurencijos

principų taikymas elektros energijos gamybos ir tiekimo sektoriuose skatino siekti didesnio

efektyvumo, taip pat sudarė galimybę patiems vartotojams rinktis elektros energijos tiekėją

(gamintoją). Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai gali derėtis su nepriklausomais tiekėjais

dėl elektros energijos gamybos ir tiekimo paslaugos kainų. Tiekėjai ar gamintojai, turintys

nepriklausomo tiekėjo licenciją, taip pat turi teisę siūlyti savo paslaugas vartotojams, taip

sudarydami efektyvesnės konkurencijos sąlygas.

2.1. Rinkos koncentracija

2007 metais gamintojų rinkoje nepadaugėjo palyginti su praėjusiais metais, t. y. išliko

8 ir beveik su tokiomis pačiomis uţimančiomis dalimis gamybos sektoriuje, išskyrus

rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kai buvo Ignalinos atominės elektrinės remonto laikotarpis.

2.1.1 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis nuo visos patiektos elektros

energijos į tinklą 2007 m., %

Gamintojas/mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Ignalinos AE 67 71 73 81 86 84 86 62 17 80 68 72

Lietuvos elektrinė 7 4 6 4 4 6 4 23 42 5 9 5

Vilniaus energija 11 10 7 4 1 1 0 1 4 3 7 8

Kauno termofikacinė elektrinė 7 8 6 4 2 2 0 6 10 4 7 8

Lifosa 0 0 0 0 0 0 1 1 2 0 0 0

Kauno HE 3 2 3 3 3 2 3 5 7 2 2 2

Kruonio HAE 4 4 4 3 4 4 5 0 15 5 6 4

Vėjo jėgainės 1 1 1 1 0,5 1 1 2 3 1 1 1

Iš viso patiekta į tinklą 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

Pagrindinis rinkos dalyvis aukcione taip pat buvo Ignalinos atomine elektrinė, išskyrus

tada, kai remonto metu ją pakeitė Lietuvos elektrinė ir importuota elektros energija. IAE

gamyba padidėjo apie 14 %, palyginti su praėjusiais metais. Paţymėtina, kad nuo 2005 metų

pradţios nebedirbo pirmasis Ignalinos AE reaktorius, tačiau kaip ir ankstesniais metais

elektrinės dalis gamybos rinkoje svyravo nuo 62 % iki 86%, išskyrus rugpjūčio mėnesį, kai ji

pateikė tik 17 proc. viso energijos kiekio. Praėjusiais metais, palyginti su 2006 m., bendras

pagamintos elektros energijos tiekimas padidėjo apie 13 %, eksportas padidėjo apie 18 %.

Energijos suvartojimas šalyje padidėjo apie 4,8 %.

2007 m. aukcione vidutiniškai per metus parduota apie 20 % elektros energijos nuo

patiektos šalies rinkai, t. y. beveik 5 procentiniais punktais maţiau nei praėjusiais metais.

Tačiau 2 proc. punktais padidėjo kontraktinės energijos ir 3 procentiniais punktais elektros

energijos, vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP),

kiekiai.

14

2.1.2 lentelė. Gamintojų patiektos elektros energijos dalis aukcione nuo kiekvieno jų

patiektos elektros energijos kiekio į tinklą per 2007 m., %

Gamintojas/mėnuo I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Ignalinos AE 6 5 5 11 19 21 21 0 0 17 1 8

Lietuvos elektrinė 0 0 0 0 2 0 0 62 69 0 24 0

Vilniaus energija 0 18 2 0 0 0 0 0 0 0 2 0

Kauno termofikacinė elektrinė 25 22 36 49 0 15 85 98 96 3 4 2

Lifosa 0 0 0 0 0 0 0 98 0 0 39 76

2.1.1 pav. Gamintojų uţimama rinkos dalis aukcione 2007 m.

Pagrindinis rinkos dalyvis aukcione taip pat buvo Ignalinos atomine elektrinė, išskyrus

tada, kai ją remonto metu pakeitė Lietuvos elektrinė bei importuojama energija.

Rinkoje prekiaujama 3 rūšių elektros energija: kontraktine elektros energija, elektros

energija, vykdant įpareigojimą teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), ir

papildoma elektros energija. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos pagal rūšis kitimas

pavaizduotas 2.1.1 paveikslėlyje.

15

2.1.2 pav. Rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos kitimas pagal rūšis 2005-2007

metais

2007 m. kontraktinė elektros energija sudarė 62% (60% - 2006 m.), vykdant VIAP –

18% (15 %) ir papildoma – 20% (25%) nuo rinkos dalyvių nupirktos elektros energijos.

2.2. Elektros energijos pirkimo ir pardavimo apimtys 2007 m.

2.2.1 lentelė. 2007 m. elektros energijos pirkimo apimtys, tūkst. kWh

Pardavimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ

metus

tūkst.

kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh

Ignalinos AE 2.597.413 2.659.524 1.195.614 2.622.296 9.074.846

Iš jo aukcionui 91.565 326.106 119.592 179.356 716.619

Iš jo eksportui 896.945 739.750 226.986 541.947 2.405.627

iš jo kontraktinė 1.608.903 1.593.668 849.036 1.900.993 5.952.600

Lietuvos elektrinė 218.665 153.486 268.654 224.875 865.680

Iš jo aukcionui -6.123 446 149.651 23.533 167.507

iš jo VIAP 224.788 153.040 119.003 201.342 698.173

iš jo kontraktinė 0 0 0 0 0

Vilniaus elektrinė 334.378 59.850 14.032 222.128 630.388

Iš jo aukcionui 22.744 -2.009 -4.774 638 16.599

iš jo VIAP 311.634 61.859 18.806 221.490 613.789


Kauno energija (Petrašiūnų

elektrinė) -728 -426 -89 -810 -2.053

Iš jo aukcionui -728 -426 -12.089 -810 -14.053

iš jo VIAP 0 0 12.000 0 12.000


Kauno termofikacinė elektrinė 258.599 80.912 59.073 224.719 623.303

16

Iš jo aukcionui 70.263 22.029 56.758 6.995 156.045

iš jo VIAP 138.986 52.390 1.864 86.760 280.000


Iš jo eksportui 49.350 6.493 451 130.964 187.258

Panevėţio energija 0 0 -170 1.394 1.224

Iš jo aukcionui 0 0 -170 -5.938 -6.108

iš jo VIAP 0 0 0 7.332 7.332


Vėjo jėgainės 26.227 20.143 23.233 27.877 97.480

Iš jo aukcionui -39 -41 0 -33 -113

iš jo VIAP 26.266 20.184 23.272 27.910 97.632

Maţeikių nafta 76.638 50.895 -8.617 33.231 152.147

Iš jo aukcionui -1.094 955 -47.752 -1.134 -49.025

iš jo VIAP 0 0 0 0 0

iš jo "Mažeikių naftai" 77.732 49.940 39.135 34.365 201.172

Lifosa 524 7.295 13.659 12.981 34.459

Iš jo aukcionui 0 0 8.423 6.035 14.459

iš jo VIAP 524 7.295 5.236 6.946 20.000

Importas aukcione 114.322 24.817 945.188 83.862 1.168.189

Kauno HE 101.575 79.587 71.574 68.349 321.085

perdavimo tinklo techn. sąn. 85.275 67.481 71.574 68.349 292.679

vidaus rinkos poreikiams 16.300 12.106 0 0 28.406

Kruonio HAE generacija 138.672 123.870 95.138 179.807 537.487

Gamintojai, prijungti prie ST 49.553 24.750 25.929 40.626 140.858

ERC (balansavimo, reguliavimo

saldo) 4.108 -10.154 3.565 -1.696 -4.177

Iš viso 3.919.946 3.274.549 2.706.783 3.739.639 13.640.917

17

2.2.2 lentelė. 2007 m. elektros energijos pardavimo apimtys, tūkst. kWh

Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis

Viso uţ

metus

tūkst.

kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh

VT AB "Rytų skirstomieji

tinklai" 1.251.675 1.021.053 1.009.113 1.285.342 4.567.183

iš jos kontraktinė 780.813 714.737 368.423 891.096 2.755.069

iš jos papildoma aukcione 220.276 101.901 438.666 136.921 897.764

iš jo VIAP 250.585 204.415 202.024 257.325 914.349

VT AB "VST" 1.163.881 970.758 974.231 1.199.371 4.308.241



iš jo VIAP 233.009 194.346 195.041 240.114 862.510

Nepriklausomi tiekėjai 234.620 278.999 295.237 252.875 1.061.731

iš jos kontraktinė 169.898 239.081 193.014 202.582 804.575


iš jo VIAP 37.505 25.091 31.432 32.846 126.874

VŠĮ "Visagino energija" 17.754 14.684 14.678 18.300 65.416



iš jo VIAP 3.554 2.940 2.938 3.664 13.096

PT technologinės sąnaudos 88.864 77.082 89.242 92.185 347.373

Iš jų per Kauno HE 85.275 67.481 71.574 68.349 292.679

Iš jų iš vidaus rinkos 3.589 9.601 17.668 23.836 54.694

Eksportas,reguliavimas,

balansavimas 964.116 736.664 189.109 640.195 2.530.084

Kruonio HAE poreikis 199.036 175.309 135.173 251.371 760.888

Viso poreikis 3.919.946 3.274.549 2.706.783 3.739.639 13.640.917

2.3. Rinkos atvėrimo laipsnis

Pagal naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymo 40 str. elektros energijos rinka

šalyje kuriama etapais, laipsniškai suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę

ir galimybę sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su laisvai pasirinktais

nepriklausomais tiekėjais. Nuo 2004 m. liepos 1 d. tokia teisė buvo suteikta visiems

laisviesiems vartotojams, išskyrus buitinius. Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai turi teisę

elektros energiją pirkti rinkoje, t. y. derėtis su nepriklausomais tiekėjais dėl elektros energijos

gamybos ir tiekimo paslaugos kainų. Tačiau kaip ir ankstesniais metais, šia teise pasinaudojo

tie patys rinkos dalyviai ir suvartojo 12 proc. viso šalyje naudingai patiekto elektros energijos

kiekio. Prieţastis – sąlyginai pigesnė, nei rinkos sąlygomis skirstomajame tinkle siūlo

nepriklausomi tiekėjai, visuomeninių tiekėjų parduodama elektros energija.

18

2.3.1 lentelė. Deklaruotas ir realus rinkos atvėrimo laipsnis

Rodiklis 2002 m. 2003 m.

Iki

2004-

07-01

Nuo

2004-07-

01

2005 m.

2006 m. Nuo

2007-07-01

Laisvųjų vartotojų elektros energijos

suvartojimas nuo bendro vartotojų

elektros energijos suvartojimo, % 20 23 25 74 74

74 100

Laisvųjų vartotojų, pasirinkusių

nepriklausomus tiekėjus, elektros

energijos suvartojimas nuo bendro

vartotojų elektros energijos

suvartojimo, %

17 17 15 15 15

13 12

2.3.2 lentelė. Tiekėjų uţimama nupirktos elektros energijos rinkos dalis 2007 m.

Tiekėjai Kiekis, MWh Dalis, proc.

Nepriklausomi tiekėjai (NT) 1.122,9 11

VT AB "VST" 4.213,7 42

VT AB Rytų skirstomieji tinklai 4.515,4 46

VT "Visagino energija" 65,4 1

Iš viso 9.917,4 100

Palyginti su praėjusiais metais, tiekėjų pirktos elektros energijos proporcijos išliko

beveik tos pačios dėl visuomeninių tiekėjų palaikomų ţemesnių elektros energijos kainų.

Situacija nepasikeitė, nepaisant to, kad nuo 2005 metų pradėta taikyti dvinarių elektros tarifų

struktūra bei elektros kainos padidėjo daugumai vartotojų.

2.4. Rinkos dalyviai

Pagal Elektros energetikos įstatymą perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos yra

licencijuojamos. Praėjusiais metais, palyginti su 2006 m., licencijuotų nepriklausomų tiekėjų

skaičius padidėjo 3. Paţymėtina, kad šie tiekėjai yra uţsienio bendrovės. Kitų rinkos dalyvių,

kaip natūralių monopolijų įmonių, skaičius išliko tas pats.

2.4.1 lentelė. Išduotų licencijų ir veikiančių rinkos dalyvių skaičius 2007 m.

Licencijuojama veikla Licencijų

skaičius

Veikiančių rinkos

dalyvių skaičius

Elektros energijos perdavimas 1 1

Elektros energijos skirstymas (neįskaitant vietinių

skirstomųjų tinklų)

3 3

Elektros energijos tiekimas 24 11

iš jo: elektros energijos visuomeninis tiekimas

(įskaitant vietinius skirstomuosius tinklus)

6 3

elektros energijos nepriklausomas tiekimas 18 8

Praėjusiais metais šalies elektros energijos rinkoje dalyvavo 8 nepriklausomi tiekėjai.

Tačiau didelės įtakos energijos pardavimams per nepriklausomus tiekėjus nedarė, nes jau

anksčiau veikę kai kurie nepriklausomi tiekėjai neteko licencijos arba nauji nepriklausomi

tiekėjai pradėjo savo veiklą tik metų pabaigoje. Situacija nesikeitė, kaip minėta ir dėl

19

visuomeninių tiekėjų elektros energijos tarifų politikos bei ribotų valandinės rinkos galimybių

paklausos pusėje.

2.5. Rinkos kainų dinamika

Pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir

valstybės reguliuojamos. Gamybos (elektros energijos ir rezervinės galios) ir nepriklausomo

tiekimo srityje kainos nereguliuojamos, išskyrus kai elektros energijos gamintojai ir

nepriklausomi tiekėjai uţima daugiau kaip 25% elektros energijos pardavimų rinkos

Lietuvoje. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekėjo paslaugų kainos

reguliuojamos, nustatant viršutinę kainų ribą. Pagal šį „kainos kepurės“ principą yra

nustatomas pradinis perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo pajamų lygis trejiems

metams ir pagal 4 koregavimo koeficientus (nenumatytų pasikeitimų, elektros energijos

kiekio poveikio, indeksavimo, korekcijos) jis kasmet koreguojamas.

Elektros energijos kaina susideda iš penkių komponenčių (5 lentelė).

2.5.1 lentelė. Elektros energijos kainos laisviesiems vartotojams 2007 metais, ct/kWh

Kainos komponentė/

Mėnuo

I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Papildomos elektros energijos

kaina (aukciono kaina) * 7,64 11,5 7,46 8,1 8,72 8,1 8,6 13,7 13,3 9,05 11,9 8,6

Elektros energijos perdavimo

(330-110 kV) paslaugos kaina 3,60

Elektros energijos skirstymo

(35-6 kV) paslaugos kaina RST 5,91


(35-6 kV) paslaugos kaina VST 6,33


(0,4 kV) paslaugos kaina RST 8,2


(0,4 kV) paslaugos kaina VST 9,04

Elektros energijos

nepriklausomo/visuomeninio

tiekėjo kaina* RST/VST

0,21/0,19

* - Elektros energijos gamybos ar nepriklausomo tiekėjo kaina taip pat gali būti ir sutartinė.

2007 metams buvo patvirtinta elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą teikti

viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, pardavimo proporcija – 20,02 % (17,35% - 2006

m.), taikoma Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklių

nustatyta tvarka, ir elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą teikti viešuosius

interesus atitinkančias paslaugas, vidutinė kaina – 15,28 ct/kWh (14,91 ct/kWh – 2006 m.).

Ūkio ministrui patvirtinus naują Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų taisyklių redakciją, metų pabaigoje buvo pakoreguota Viešuosius interesus

atitinkančių paslaugų kainos skaičiavimo metodika. Nuo 2008 m. sausio 1 d. piniginės lėšos

viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) sąnaudoms padengti bus

surenkamos kartu su piniginėmis lėšomis, gaunamomis teikiant elektros energijos persiuntimo

paslaugą. Tai reiškia, kad nebenustatomos elektros energijos, superkamos pagal įpareigojimą

teikti VIAP, pardavimo proporcijos. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą

Komisija, kaip ir anksčiau, nustatys kasmet, tačiau tai jau bus ne kiekio proporcija ir tos

20

proporcijos kaina, bet konkreti viena iš perdavimo paslaugų kainos dedamųjų (anksčiau ji

buvo lygi nuliui), kaip, pavyzdţiui, papildomų (galios rezervavimo) paslaugų kaina.

Tuo pačiu apmokėjimas bus taikomas nebe tiekėjams ir laisviesiems vartotojams,

importuojantiems elektros energiją, bet visiems vartotojams, kurių įranga prijungta prie

perdavimo sistemos, skirstomųjų tinklų operatoriams bei elektros energijos gamybos leidimus

turintiems juridiniams ar fiziniams asmenims, gaminantiems elektros energiją ir vartojantiems

ją savo teritorijoje savo įmonės reikmėms ar tiekiantiems elektros energiją jos teritorijoje

esančių juridinių ar fizinių asmenų reikmėms. Taip pat pagal Elektros energetikos įstatymo 45

str. 1 dalį uţ VIAP turi sumokėti ir tiesiogine linija elektros energiją gaunantys asmenys.

Minėti pakeitimai supaprastino VIAP sąnaudų apmokėjimo tvarką, nebevarţys tiekėjų

teisės laisvai ir tiesiogiai prekiauti su gamintojais, uţ VIAP mokės visi vartotojai/gamintojai,

kurių elektros įrenginiai prijungti prie perdavimo sistemos ir/ar skirstomųjų tinklų, taip pat ir

asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija.

Kaip kito elektros kaina aukcione pavaizduota 2.5.1 paveikslėlyje.

2.5.1 pav. Papildomos elektros energijos (aukciono) kainos dinamika 2005-2007 m.

2007 metais aukciono kainos dydis beveik dvigubai svyravo: maţiausia kaina (7,46

ct/kWh) buvo kovo mėnesį, kai prekyboje buvo nemaţa pigios importuotos elektros energijos

dalis, ir didţiausia – rugpjūčio mėn. (13,75 ct/kWh) ir rugsėjo mėn. (13,3 ct/kWh), kai dėl

atominės elektrinės remonto aukcione buvo prekiaujama brangia Lietuvos elektrinės ir

importuota elektros energija. Vidutinė aukciono kaina 2007 metais buvo 9,72 ct/kWh, t. y.

didėjo 1,22 ct/kWh, palyginti su 2006 metais.

2.6. Laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnis

Kaip buvo minėta 2.3. skyriuje, nuo 2007 m. liepos 1 d. visi vartotojai turi teisę elektros

energiją pirkti rinkoje. Elektros energijos tiekimo sektoriuje licencijas visuomeninio tiekėjo

veiklai vykdyti 2007 m. pabaigoje turėjo 6 įmonės, nepriklausomo tiekėjo licencijas - 18

įmonių. Nepriklausomo tiekėjo veiklą, tiekdamos vartotojams elektros energiją, 2007 m.

21

vykdė 6 įmonės: AB „Maţeikių nafta“, AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB

„Ekranas“, UAB „Korelita“ ir Prekybos namai „Giro“. UAB „Fortis energy“ teikė elektros

energiją į aukcioną, o UAB „Energijos realizacijos centras“ – į aukcioną ir perdavimo

sistemos operatoriui. Per 2004 - 2007 metus elektros energijos tiekėją pakeitė tik vartotojai,

gaunantys elektros energiją iš elektros perdavimo tinklo.

Visi kiti laisvieji vartotojai, nors ir turėdami teisę rinktis, elektros energiją perka iš

visuomeninių tiekėjų ir atsiskaito pagal reguliuojamus visuomeninius elektros energijos

tarifus. Teisiškai rinkos atvėrimo laipsnis yra 100 proc., tačiau faktiškai laisvųjų vartotojų,

pasirinkusių nepriklausomą tiekėją vartojimas sudarė tik 12 proc. nuo viso šalyje suvartoto

elektros energijos kiekio.

Kaip jau buvo minėta, šią situaciją lėmė visuomeninių tiekėjų pozicija dėl ţemesnių

visuomeninių elektros energijos tarifų, nors buvo įvesti 3 pasirenkami tarifų planai ir dvinariai

tarifai.

Didesnį laisvųjų vartotojų aktyvumo laipsnį būtų galima pasiekti, jei būtų vykdoma

platesnė švietėjiška veikla, labiau prieinama informacija apie elektros energijos rinką bei

atsirastų galimybės uţdirbti rinkoje, panaikinant galutinius elektros energijos tarifus

vartotojams.

22

3. Prognozės 2008-2010 m

3.1. Rinkos operatoriaus prognozuojamos elektros energijos pirkimo,

pardavimo ir eksporto apimtys

Prognozuojamos elektros energijos pirkimo apimtys 2008-2010 metais pateiktos

atitinkamai lentelėse 3.1.1; 3.1.3 ir 3.1.5.

Prognozuojamos elektros energijos pardavimo apimtys 2008-2010 metais pateiktos

atitinkamai lentelėse 3.1.2; 3.1.4 ir 3.1.6.

Lentelėje 3.1.7 pateiktas prognozuojamas 2008-2010 metų elektros energijos importas

ir eksportas.

23

3.1.1 lentelė. 2008 m. elektros energijos pirkimo apimčių prognozė, tūkst. kWh


metus

tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh tūkst. kWh

Ignalinos AE 2.727.562 2.780.700 922.451 2.576.218 9.006.931

Iš jo aukcionui 424.394 558.186 442.601 351.712 1.776.892


iš jo eksportui 651.973 744.909 123.630 630.487 2.151.000


Iš jo aukcionui 176.708 127.900 209.840 186.452 700.900



Iš jo aukcionui 3.357 0 0 0 3.357

iš jo kontraktinė 297.509 62.700 24.800 224.066 609.075


elektrinė) -788 -342 -213 -794 -2.137

Iš jo aukcionui -788 -342 -213 -794 -2.137


Kauno termofikacinė

elektrinė 279.157 52.755 75.220 219.832 626.964

Iš jo aukcionui 161.340 27.425 54.000 111.235 354.000


Iš jo eksportui 117.817 25.330 21.220 108.597 272.964

Panevėţio energija 2.173 9.000 12.000 18.000 41.173

Iš jo aukcionui 2.173 9.000 12.000 18.000 41.173


Vėjo jėgainės 43.063 37.275 36.990 47.130 164.458

Iš jo aukcionui 43.063 37.275 36.990 47.130 164.458


Maţeikių nafta 32.180 34.712 36.414 74.300 177.606

Iš jo aukcionui -462 0 0 0 -462


Lifosa 10.010 8.945 10.500 4.500 33.955

Iš jo aukcionui 1.584 1.115 0 0 2.699


Importas aukcione 44.135 13.680 1.145.616 216.569 1.420.000

Kauno HE 90.320 75.423 63.591 85.183 314.517


vidaus rinkos

poreikiams 12.762 0 0 0 12.762


Gamintojai, prijungti prie

ST 58.140 25.648 27.456 48.321 159.565

ERC (balansavimo,

reguliavimo saldo) 4.820 0 0 10.000 14.820

Iš viso 3.941.347 3.340.240 2.634.913 3.857.199 13.773.700

24

3.1.2 lentelė. 2008 m. elektros energijos pardavimo apimčių prognozė, tūkst. kWh

Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis

Viso uţ

metus


VT AB "Rytų skirstomieji

tinklai" 1.297.294 1.040.065 1.029.753 1.334.624 4.701.736


iš jos papildoma aukcione 389.188 312.019 823.803 400.387 1.925.398

VT AB "VST" 1.215.513 988.049 978.862 1.206.519 4.388.943










Iš jų per Kauno HE 77.558 75.423 63.591 85.183 301.755


Eksportas, reguliavimas,

balansavimas 750.343 770.239 144.850 739.085 2.404.517


Viso poreikis 3.941.347 3.340.240 2.634.913 3.857.199 13.773.700

25



metus


Ignalinos AE 2.633.508 2.600.333 1.159.996 2.613.079 9.006.915

Iš jo aukcionui 480.917 368.746 132.114 493.693 1.475.470

Iš jo eksportui 410.737 605.098 265.659 105.153 1.386.647



Iš jo aukcionui 0 0 27.000 0 27.000



Iš jo aukcionui 0 0 0 0 0



elektrinė) -728 -341 -313 -711 -2.093

Iš jo aukcionui -728 -341 -313 -711 -2.093



Iš jo aukcionui 91.000 51.442 64.000 77.109 283.551


Iš jo eksportui 748 1.513 5.100 25.832 33.193

Panevėžio energija 41.261 9.000 12.000 42.700 104.961



Vėjo jėgainės 55.077 52.185 51.786 65.982 225.030



Maţeikių nafta 34.230 35.000 38.600 35.600 143.430



Lifosa (VIAP) 11.281 3.000 14.800 4.500 33.581

Iš jo aukcionui 1.340 0 0 0 1.340


Importas aukcione 0 0 970.033 0 970.033

Kauno HE 68.570 120.090 63.591 85.183 337.435


vidaus rinkos poreikiams 0 26.429 0 0 26.429



ERC (balansavimo, reguliavimo

saldo) 0 0 0 0 0

Iš viso 3.520.791 3.211.104 2.735.729 3.363.161 12.830.784

26


Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ

metus


VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 1.324.268 1.071.430 1.060.721 1.374.872 4.831.290

iš jos kontraktinė 1.125.627 910.715 546.496 1.168.641 3.751.479


VT AB "VST" 1.228.430 1.017.729 1.008.230 1.242.511 4.496.900

iš jos kontraktinė 1.044.165 865.070 521.201 1.056.134 3.486.571


Nepriklausomi tiekėjai 209.096 228.176 219.965 265.557 922.794







Iš jų per Kauno HE 68.570 93.661 63.591 85.183 311.005



balansavimas 411.485 606.611 275.059 130.985 1.424.140


Viso poreikis 3.520.791 3.211.104 2.735.729 3.363.160 12.830.784

27



metus


Lietuvos elektrinė 2.079.920 1.955.255 1.885.798 2.182.614 8.103.587

Iš jo aukcionui 773.682 648.039 578.778 834.379 2.834.879

iš jo kontraktinė 1.306.238 1.307.216 1.307.019 1.348.235 5.268.708


Iš jo aukcionui 32.150 2.150 22.152 32.150 88.602



Iš jo aukcionui 70.000 55.955 59.133 69.200 254.288

iš jo kontraktinė 20.000 0 0 20.000 40.000

Panevėžio energija 43.112 9.000 12.000 42.700 106.812



Vėjo jėgainės 55.077 52.185 51.786 65.982 225.030



Maţeikių nafta 34.230 35.000 38.600 35.600 143.430



Lifosa (VIAP) 11.281 9.000 10.500 10.500 41.281

Iš jo aukcionui 1.340 0 0 0 1.340


Importas aukcione 315.000 127.000 112.000 322.000 876.000

Kauno HE aukcione 68.570 120.090 63.591 85.183 337.435



ERC (reguliavimo, balansavimo

saldo) 0 0 0 0 0

Iš viso 3.028.238 2.557.189 2.528.896 3.168.911 11.283.234

28


Pirkimai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis Viso uţ

metus


VT AB "Rytų skirstomieji tinklai" 1.337.510 1.082.144 1.071.329 1.388.620 4.879.603



VT AB "VST" 1.240.714 1.027.907 1.018.313 1.254.936 4.541.869











balansavimas 0 0 0 0 0


Viso poreikis 3.028.238 2.557.189 2.528.896 3.168.911 11.283.234

3.1.7 lentelė. Prognozuojamas 2008-2010 m. elektros energijos importas ir eksportas,

tūkst. MWh

Šalis 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas

Estija 927 0 138 0

Latvija 533 110 325 140 250

Rusija ir

Kaliningrado

sritis 415 1250 396 730 200

Lenkija 0 0 0

Baltarusija 0 0 0

Skandinavija 530 60 565 100 426

Iš viso: 2405 1420 1424 970 0 876

29

3.2. Prognozuojami galios balansai

3.2.1 lentelė Lietuvos elektrinių įrengtos/disponuojamos galios kitimo prognozės, MW

2008 2009 m. 2010 m.

Ignalinos AE 1300/1183 1300/1183 0/0

Lietuvos elektrinė 1800/1732 1800/1732 1500/1448

Maţeikių elektrinė 160/148 160/148 160/148

Vilniaus elektrinė 372/355 372/355 372/355

Kauno elektrinė 170/161 170/161 170/161

Kauno energija 8/7 8/7 8/7

Klaipėdos energija 11/9 11/9 11/9

Panevėţio energija 35/33 35/33 35/33

Iš viso šiluminėse elektrinėse: 2556/2445 2556/2445 2256/2161

Kauno hidroelektrinė 100/50 100/50 100/90

Kruonio hidroakumuliacinė

elektrinė 900/760 900/760 900/760

Maţosios privačios

hidroelektrinės 29 29 29

Iš viso hidroelektrinėse: 1029/839 1029/839 1029/879

Pramonės įmonių ir kitų

ţinybų elektrinės

iš jų: 147/144 200/197 257/253

biomasės 19 19 21

vėjo 52 91 131

Iš viso: 5085/4611 5085/4664 3542/3293

3.2.2 lentelė. Maksimalus galios poreikis, 2006-2010 metais, MW

Metai Poreikio maksimumas (neto)

2006 1837

2007 1749

2008 2030

2009 2080

2010 2130

Planuojami Lietuvos energetikos sistemos galios balansai sistemos maksimalių

poreikių metu 2008 metais pateikti 3.2.3. lentelėje.

30

3.2.3 lentelė Planuojami LES galios balansai sistemos maksimalių poreikių metu

2008-2010 m., MW

2008 m. 2009 2010

Elektrinių disponuojama galia (neto) 4611 4664 3293

Elektrinių patikimai disponuojama galia (neto) 3139 3139 2154

Sistemos maksimali pareikalaujama galia, esant

vidutiniam poreikio augimui (neto) 2030 2080 2130

Būtinas ilgalaikis rezervas 980 980 350

Galių balansas 129 79 -326

3.3. Poreikis naujiems elektros galios pajėgumams

Kaip matyti iš 3.2 skyriuje pateiktų duomenų, 2008-2009 m. laikotarpyje Lietuvoje

išliks nedidelis generuojančių elektros galių perteklius, tačiau 2010 metais ţiemos

maksimumo metu, susidarius atitinkamoms sąlygoms (ilgalaikis šaltis, kuro trūkumas,

sutrikimai generuojančiose galiose) galimas galios deficitas.

Įvertinant numatomą Ignalinos atominės elektrinės uţdarymą bei Lietuvos

įsipareigojimą Europos Sąjungai didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos

šaltinių, 2008 m. paleista 35 MW ko-generacinę jėgainę Panevėţyje bei papildomai

planuojama įrengti apie 100 MW elektros generavimo pajėgumų, naudojančių

atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausiai vėjo energiją.

3.4. Numatoma elektros perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra ir

atnaujinimas, galimos silpnos vietos

3.4.1. Numatoma perdavimo tinklų plėtra ir atnaujinimas

Elektros energetikos sistemos darbo patikimumui didelę įtaką turi pagrindinių

perdavimo sistemos elementų – elektros perdavimo linijų (EPL) ir transformatorių pastočių

(TP) techninė būklė. Nors Lietuvoje yra gana gerai išplėtotas 110-330 kV elektros perdavimo

tinklas, didţioji elektros tinklų dalis pastatyta daugiau nei prieš 25-30 metų, ir jų veiklos

amţius jau pasiekė ar net viršijo projekte numatytąjį. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl

patikimo elektros sistemos darbo. Kad būtų uţtikrintas patikimas perdavimo tinklo darbas,

nuolat atliekamos TP ir EPL rekonstrukcijos, keičiant senus įrenginius naujais bei diegiant

naujas šiuolaikiškas įrangos apsaugos ir valdymo technologijas, taip pat statomos naujos TP ir

EPL.

Patikimumo poţiūriu silpniausia yra vakarinė Lietuvos 330 kV perdavimo tinklo dalis.

Klaipėdos 330 kV TP prie sistemos yra prijungta tik dviem 330 kV tarpsisteminėmis linijomis

Klaipėda-Sovetskas (Rusija) ir Klaipėda-Grobinia (Latvija). Telšių 330 kV TP prie

energetikos sistemos yra prijungta tik viena 330 kV linijos atšaka nuo linijos Šiauliai-Jelgava

(Latvija). Perdavimo tinklo 330 kV patikimumo padidinimui bus statomos naujos 330 kV

linijos Klaipėda-Telšiai ir Panevėţys-„Mūša“, pastatant naują 330 kV skirstyklą (perjungimo

punktą) ant linijos Šiauliai-Jelgava (Joniškio rajone) ir atliekant Klaipėdos ir Telšių TP

išplėtimą. Pastačius liniją Panevėţys-Mūšą sumaţės ir tranzitas per Latvijos energetikos

sistemą, kartu sumaţės priklausomybė nuo kaimyninių šalių ir padidės Lietuvos energetikos

sistemos patikimumas.

Dar viena problematiška 330 kV perdavimo tinklo vieta yra Vilniaus 330 kV TP, kuri

šiuo metu yra prijungta dviem 330 kV linijomis – Vilnius-Lietuvos elektrinė bei Vilnius-

31

Molodečno (Baltarusija). Kadangi linijos Vilnius-Molodečno didesnioji dalis yra Baltarusijos

pusėje ir Baltarusijos energetikos sistemai yra per brangu ją eksploatuoti, šią liniją norima

demontuoti. Tokiu atveju Vilniaus TP prie 330 kV perdavimo bus prijungta tik viena 330 kV

linija ir pablogės tiekimo saugumas Vilniaus miestui. Planuojama statyti naują 330 kV liniją

Vilnius-„Neris“, uţvedant ją į N. Vilnios TP.

Pagrindinė 110 kV perdavimo tinklo plėtra yra susijusi su intensyvesniu didesniųjų

miestų vystymu bei stambių pramoninių objektų statyba. Artimiausiu metu (o kai kur jau ir

pradėtos statyti) šios naujos 110/10 kV TP Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose –

„Nemunas“, „Šnipiškės“, „Vingis“, „Lazdėnai“, „Lypkiai“ ir kt. pastotės. Vėjo elektrinių

prijungimui prie perdavimo tinklo taip pat yra statomos naujos 110 kV pastotės.

110 kV tinklo pralaidumui ir patikimumui didinti planuojamos naujos 110 kV oro ir

kabelių linijos: Klaipėda-„Marios“, „Neris“-Baltupis, Kaunas-Eiguliai, Palanga-Kretinga,

Panevėţys-Pasvalys, Ukmergė-Širvintos, taip pat linijos, reikalingos pirmiau minėtų naujų

110 kV TP prijungimui.

Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema neturi jungčių su kaimyninėmis Centrinės

Europos šalimis. Siekiant uţtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo

stabilumą bei energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu,

nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

2008 liepos 31 d. darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos energetinės kompanijos AB

„Lietuvos energija“ ir Lenkijos energetinės kompanijos „PSE Operator“ (Lenkija) atstovų,

oficialiai baigė Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo galimybių

studijos atnaujinimą „Report Sumarising a Study Assessing the Feasibility of the Project of

Interconnection of Lithuanians and Polish Electric Power Systems“ ir pasirašė baigtinį

galimybių studijos dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad projektas yra techniškai, juridiškai ir

ekonomiškai pagrįstas, jeigu ne maţiau kaip 75 proc. jo įgyvendinimo bus finansuojama iš ES

lėšų. Energetikos sistemų sujungimui numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV)

dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Ełk (Lenkija) Išankstiniu vertinimu

projektas gali būti uţbaigtas 2012-2018 metais. Jo įgyvendinimui reikia 237 mln. eurų

investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje.

Tarpsisteminių srautų uţtikrinimui būtina išplėsti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vidaus elektros

tinklus. Tam reikalingos papildomos investicijos – 371 mln. eurų Lenkijoje ir 95 mln. eurų

Lietuvoje. Įgyvendinus šį projektą bus visiškai uţbaigtas Baltijos energetikos ţiedas,

jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Lenkijos

energetikos sistemas, kuris padės uţtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo

saugumą ir patikimumą. Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o

jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius – prof. Wladyslaw Mielczarski. Bendra įmonė, kuri

įgyvendina energetikos sistemų sujungimo projektą įkurta Lenkijoje. Jos vadovu paskirtas

Vidmantas Jankauskas.

2006 metais Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemų operatoriai AB „Lietuvos energija“

ir „Svenska Kraftenät: nusprendė tęsti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo

galimybių tyrimą ir rugpjūčio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Galimybių

studijos rengimo. Konsultanto, rengsiančio Galimybių studiją, parinkimui buvo paskelbtas

konkursas, kurį laimėjo Švedijos konsultacinė įmonė „Sweco International“ AB. 2007 m.

vasario 6 d. AB „Lietuvos energija“, „Svenska Kraftenät“ (šalys uţsakovės) ir „Sweco

International“ AB (konsultantai) pasirašė sutartį dėl Galimybių studijos „Elektros jungtis tarp

Lietuvos ir Švedijos“ rengimo.

2008 m. vasario 5 d. Stokholme vykusiame susitikime buvo patvirtinti Galimybių

studijos rezultatai bei pritarta galutinėms Galimybių studijos išvadoms. Studija buvo

atliekama dviem etapais: pirmajame etape buvo atliktas pradinis galimybių įvertinimas –

remiantis anksčiau atliktais tyrimais ir kitais duomenimis nustatytos projekto apimtys,

elektros jungties pajėgumai ir kaštai, parinkta tinkamiausia trasa, išanalizuotos finansinės ir

ekonominės jungties galimybės, sudaryti projektavimo uţduoties planai jūros dugno tyrimui,

32

įvertintos tinkamos Švedijos–Lietuvos projekto finansavimo galimybės; antrajame etape buvo

atlikta išsamesnė techninė analizė, parengtos rekomendacijos elektros jungties kabelio

technologijos parinkimui bei prijungimui prie Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų,

nagrinėta vėjo elektrinių parko, prijungto prie elektros jungties, įtaka jungčiai ir Lietuvos bei

Švedijos energetikos sistemoms.

Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemas planuojama sujungti 700-1000 MW galios

nuolatinės srovės apie 350 km ilgio kabeliu, praklotu Baltijos jūros dugnu. Priklausomai nuo

pasirinktos kabelio technologijos bei galios, investicijos sudarytų apie 516-637 mln. eurų.

Tarpsisteminė jungtis Lietuva-Švedija planuojama 2015 metais.

3.4.2. Numatoma skirstomųjų tinklų plėtra ir atnaujinimas

Akcinės bendrovė Rytų skirstomieji tinklai, tinklų plėtrą ir atnaujinimą vykdo

vadovaujantis AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros ir telekomunikacinių tinklų vystymo

strategija, įvertinant įrenginių amţių, techninį stovį, gedimų ir defektų skaičių, vartotojų

skundus ir kita. Akcinė bendrovė „VST“ skirstomųjų tinklų plėtrą ir atnaujinimą vykdo pagal

„Skirstomųjų tinklų vystymo kryptis“, įvertinant įrenginių amţių, techninį stovį, gedimų ir

defektų skaičių, vartotojų skundus ir kita.

3.4.2.1. AB Rytų skirstomieji tinklai:

AB Rytų skirstomieji tinklai 2008 – 2010 m. planuoja:

pastatyti naujų 35-110 kV transformatorių pastočių – 2 vnt.;

pastatyti naujų 10 kV skirstomųjų punktų – 3 vnt.;

rekonstruoti 35-110 kV transformatorių pastočių – 16 vnt.;

rekonstruoti 10 kV skirstomųjų punktų – 14 vnt.;

110 kV transformatorių pastotėse pakeisti 110 kV galios transformatorių – 10 vnt.

Bendrovės elektros tinklas atnaujinamas nuolat remontuojant esamas linijas ir

įrenginius. 2007 metais buvo:

nutiesta 151 km naujų 10 kV oro, oro kabelių ir kabelių linijų;

nutiesta 285 km naujų 0,4 kV oro, oro kabelių ir kabelių linijų;

suremontuota 149 km 35 kV oro linijų;

suremontuota 1805 km 10 kV oro ir kabelių linijų;

suremontuota 2470 km 0,4 kV oro, oro kabelių ir kabelių linijų;

suremontuota 11 vnt. 10 kV skirstomųjų punktų ir 1256 vnt. 6-10/0,4 kV

transformatorinių.

3.4.2.2. Akcinė bendrovė „VST“:

Siekiant gerinti vartotojams teikiamos elektros energijos kokybę, maţinti

elektros energijos skirstymo sąnaudas, bei prijungiant naujųjų vartotojų elektros

įrenginius prie bendrovės elektros tinklų, buvo pastatyta 301 vnt. naujų 6-10/0,4 kV

transformatorinių. Bendra naujai pastatytų transformatorinių galia siekia 132 MVA.

2007 m. suminė visų 16167 transformatorinių galia dėl naujai pastatytų ir

suremontuotų transformatorinių padidėjo 108 MVA, iki 4327 MVA. Siekiant

sumaţinti elektros energijos skirstymo sąnaudas, neapkrauti didelės galios

transformatoriai, turintys didelius tuščiosios eigos bei trumpo jungimo nuostolius,

buvo keičiami į maţesnės galios transformatorius.

Vykdant Lietuvos elektros tinklų techninės tarybos patvirtintas elektros tinklų

plėtros kryptis, nauji 35-0,4 kV elektros tinklai buvo tiesiami poţeminėmis kabelių

33

linijomis. 2007 m. nutiesta 457 km kabelių linijų, kurių bendras ilgis yra 9698 km

(2006 m. kabelių linijų ilgis buvo 9294 km). Techninių reikalavimų neatitinkančios

0,4 – 10 kV oro linijos buvo keičiamos oro kabelių arba poţeminių kabelių linijomis.

Per 2007 m. buvo naujai nutiesta 71 km 0,4 kV oro kabelinių linijų.

2007 m. taip pat:

Nutiesta 157 km naujų 10 kV linijų;

Nutiesta 346 km naujų 0,4 kV linijų;

Suremontuota 99 km 35 kV linijų;

Suremontuota 1221 km 10 kV linijų;

Suremontuota 1632 km 0,4 kV linijų;

Suremontuota 1113 vnt. 6-10/0,4 kV transformatorinių.

Akcinė bendrovė „VST“ per 2007 metus pagal daugiametį remontų planą

suremontavo 14 vnt. 110 kV ir 10 vnt. 35 kV transformatorių pastočių.

2007 m. investicijos į transformatorių pastočių statybą, rekonstrukciją ir techninių

projektų rengimą sudarė 30,2 mln. Lt.

Stambiausi investiciniai skirstomųjų tinklų investiciniai projektai:

Vykdomos:

Gedminų 110/10 kV TP rekonstrukcija;

Miglos 110/10 kV TP rekonstrukcija.

Baigta:

Amalių 110/10 kV TP rekonstrukcija;

Taikos 110/10/6 kV 6 kV dalies TP rekonstrukcija;

Šeduvos 110/35/10 kV TP rekonstrukcija;

Akmenės 35/10 kV TP rekonstrukcija;

Tytuvėnų 35/10 kV TP rekonstrukcija;

Nemuno 110/10 kV TP statyba;

Parengti techniniai projektai šių pastočių rekonstrukcijai:

Gubernijos 110/10 kV TP; Rietavo 110/35/10 kV TP; Danės 110/10 kV TP;

Vilijampolės 110/10 kV TP; Bukonių 35/10 kV TP; Jankų 35/10 kV TP; Pakapės 35/10 kV

TP; Bubių 110/10 kV TP; Viduklės 35/10 kV TP; Ilgiţių 35/10 kV TP; Ţaiginio 35/10 kV TP;

Papilės 35/10 kV TP; Bačiūnų 35/10 kV TP; Tausalo 110/35/10 kV TP; Garliavos 110/10 kV

TP; Šilutės 110/10 kV TP; Marių 110/10/6 kV TP; N. Akmenės 110/35/10 kV TP; Joniškio

110/35/10 kV TP; Sendvario 110/10 kV TP; Raudondvario 35/10kV TP.

3.4.3. Perdavimo tinklo 330 kV transformatorių pastočių ir 110 kV atvirųjų

skirstyklų galimos silpnos vietos

Šiuo metu perdavimo tinkle eksploatuojama:

330 kV transformatorių pastočių ir atvirųjų skirstyklų – 12;

110 kV skirstyklų – 214;

Bendroji 330 kV galios autotransformatorių galia – 3550 MVA.

Pagal 2007 m. statistinius duomenis galimos šios perdavimo tinklo įrenginių silpnos

vietos:

34

3.4.3.1 lentelė. 110 - 330 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika 2007

metais

Perdavimo

tinklo

skyriai

Izolia-

torius

Srovės

transfor-

matorius

Įtampos

trans-

forma-

torius

Auto-

trans-

forma-

torius

Jungtu-

vas ir

jo vald.

gr.

Ryšių

prijung.

įrenginys

Sky-

riklis

Skirtu-

vas ir jo

vald.

gr.

Savų

reikmių

trans-

forma-

torius

Virš-

įtampio

ribotu-

vas

Kiti

Vilniaus - 3 - 1 2 - 3 - - - 4

Kauno 10 - 1 1 4 - 1 - - - 2

Klaipėdos 3 3 - 3 3 - 5 - - - 4

Šiaulių 4 - - - 4 - 9 1 - - 3

Utenos 3 1 - 1 2 - 4 - - - 2

Iš viso: 20 7 1 6 15 - 22 1 - - 15

Dauguma 110-330 kV pastočių įrenginių yra pasenę, jų eksploatavimo trukmė

viršija 30 metų. Senstant įrenginiams sparčiai didėja gedimų skaičius. Perdavimo tinkle

kiekvienais metais rekonstrukcijų ir remonto metu vidutiniškai pakeičiama 25 jungtuvai

(eksploatuojama 926), 90 skyriklių (eksploatuojama 2911), 85 matavimo transformatoriai

(eksploatuojama 1061).

3.4.3.2 lentelė. 110 - 330 kV pastočių ir skirstyklų įrenginių amţius 2007 metais

Eksploatavimo

trukmė, m

Srovės

transformatorius

Įtampos

transformatorius

Autotrans-

formatorius Jungtuvas Skyriklis Skirtuvas Iškroviklis

Eksploatuojamų įrenginių kiekis, vtn.

Iki 15 476 295 7 295 678 2 58

Nuo 15-30 332 200 6 383 1210 123 238

Virš 30 212 86 8 248 1023 93 173

Viso: 1020 581 21 926 2911 218 469

3.4.4. Skirstomojo tinklo transformatorių pastočių, 10 kV skirstomųjų punktų ir

6-10/0,4 kV transformatorinių galimos silpnos vietos

3.4.4.1 lentelė. Skirstomųjų tinklų eksploatuojamų 35-110 kV transformatorių

pastočių 10 kV skirstomųjų punktų ir 10/0.4 kV transformatorinių įrenginiai 2007 m., vnt.:

VST RST

10/0.4 kV transformatorinių ir 10 kV skirstomųjų punktų 16167 17982

110/10 kV TP bendrovei priklausančias 10 kV dalis 103 101

35/10 kV TP 89 96

VST – Akcinė bendrovė „VST“

RST – AB Rytų skirstomieji tinklai

Pagal 2007 m. gedimų statistiką silpniausios transformatorinių vietos:

AB Rytų skirstomieji tinklai:

● 0,4 kV įtampos elektros įrenginiai 3 ged. 100 transformatorinių.

● 10 kV įtampos elektros įrenginiai 3 ged. 100 transformatorinių;

● galios transformatoriai 0,64 ged. 100 transformatorinių;

35

Pagrindinės gedimų prieţastys: įrenginių senėjimas, pašalinių asmenų poveikis (alyvos

vagystės). AB Rytų skirstomieji tinklai 2007 m. dėl alyvos iš transformatorių vagysčių patyrė

557 tūkst. litų nuostolių. Pavogta 26,1 tonos alyvos. Sugadinta 60 galios transformatorių.

Dėl nepakankamo transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų bei transformatorinių

automatizavimo nėra galimybės visų komutacinių aparatų valdyti iš bendrovės teritorinių

skyrių dispečerinių valdymo grupių ir bendrovės dispečerinio centro. Perjungimai vykdomi

operatyvinei brigadai nuvykus į vietą. Tinklą valdantis dispečeris apie gedimus ir

atsijungimus elektros tinkluose daţniausiai suţino iš vartotojų, kuomet jiems nutrūksta

elektros energijos tiekimas.

35-110 kV transformatorių pastotėse ir 10 kV skirstomuosiuose punktuose silpniausia

vieta – alyviniai jungtuvai ir jų pavaros. Dėl gedimų 10 kV kabelio galinėse movose daţnai

sugadinami ir kiti transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų elementai.

Akcinė bendrovė „VST“:

galios transformatoriai 0,915 ged. 100 transformatorinių;

automatiniai jungikliai 1,10 ged. 100 transformatorinių;

transformatorinės įvadai 0,31 ged. 100 transformatorinių;

viršįtampių ribotuvai 0,26 ged. 100 transformatorinių;

skyrikliai 0,06 ged. 100 transformatorinių.

Bendrovės elektros įrenginių atsijungimams įtakos turėjo ir 2007 m vykę stichiniai

gamtos reiškiniai. 2007 m. lapkričio mėnesį elektros tinklų gedimų skaičiui didelę įtaka turėjo

stiprus elektros laidų apledėjimas, bei iškritęs gausus šlapias sniegas (šlapdriba). Gausi

šlapdriba, temperatūros svyravimai sukėlė vadinamąjį stiprų laidų apledėjimą, ant 10 ir 0,4 kV

oro linijos laidų susidarė nuo 2 iki 4cm, o 35 kV net iki 10 cm apšalo sluoksnis, dėl ko

trūkinėjo laidai, neatlaikiusios svorio lūţo oro linijų atramos, ant laidų virto medţiai ar jų

šakos. Aukšti medţiai, esantys uţ linijų apsaugos zonų, virto ant elektros linijų, nuo gausaus

šlapio sniego ant oro linijų laidų linko jų viršūnės.

3.4.5. 110-330 kV įtampos elektros oro linijų (OL) techninė būklė ir galimos

silpnos vietos

Visos 110-330 kV linijos pastatytos ant gelţbetoninių ir metalinių atramų. Apie 65%

330 kV OL ir apie 76% 110 kV OL amţius viršija 30 metų. Senstant linijoms ypač po 30

metų eksploatacijos sparčiai didėja gelţbetonių atramų, apsaugos nuo perkūnijos trosų ir

izoliatorių defektų skaičius.

Kasmet didėja darbų apimtys. Dėl korozijos daţomos metalinės atramos arba jų kojos

1-15 m aukštyje, keičiamas apsaugos nuo perkūnijos trosas. Senstant izoliacijai didėja

atsijungimų skaičius dėl girliandų perdengimų, todėl keičiami arba montuojami papildomi

izoliatoriai, apsaugos nuo paukščių.

Daug lėšų reikia skirti linijų trasų prieţiūrai, kad išlaikyti reikiamą trasų plotį

miškingose vietovėse bei gelţbetoninių atramų remontui ir jų keitimui dėl senėjimo.

110 kV OL atsijungimų prieţastys nurodytos 3.4.5.1 lentelėje.

36

3.4.5.1 lentelė. 110 kV elektros oro linijų atsijungimo prieţastys su sėkmingu ir

nesėkmingu AKĮ 2007 m.

AKĮ Atsijungimų

prieţastys

Perdavimo

tinklo

Kauno

skyrius

Perdavimo

tinklo

Klaipėdos

skyrius

Perdavimo

tinklo

Šiaulių

skyrius

Perdavimo

tinklo

Utenos

skyrius

Perdavimo

tinklo

Vilniaus

skyrius

Viso

AKĮ-

Fizinis

susidėvėjimas,

cheminių savybių

pakitimas

- 1 2 - 1 4

Išorinės

organizacijos 1 - - - - 1

Kiti, pašaliniai

asmenys 1 1 1 2 5

Nenustatytos

prieţastys 2 2 1 1 - 6

Stichiniai

reiškiniai 4 4 1 3 3 15

Viso: 8 8 5 4 6 31

AKĮ+

Fizinis

susidėvėjimas,

cheminių savybių

pakitimas

3 - - 1 1 5

Kiti, pašaliniai

asmenys 7 2 - 1 2 12

Nenustatytos

prieţastys 12 14 10 9 5 50

Paukščių

poveikis 2 9 - 4 2 17

Samdomas

eksploatuojantis

personalas - - - 1 - 1

Stichiniai

reiškiniai 12 33 4 5 19 73

Viso: 36 58 14 21 29 158

Iš viso: 44 66 19 25 35 189

37

3.4.5.2 lentelė. 330 kV elektros oro linijų atsijungimų prieţastys su sėkmingu ir

nesėkmingu AKĮ 2007 m.

AKĮ Atsijungimų

prieţastys

Perdavi

mo tinklo

Kauno

skyrius

Perdavi

mo tinklo

Klaipėdos

skyrius

Perdavi

mo tinklo

Šiaulių

skyrius

Perdavi

mo tinklo

Utenos

skyrius

Perdavi

mo tinklo

Vilniaus

skyrius

Viso

AKĮ+

Kiti, pašaliniai

asmenys 1 - - - - 1

Nenustatytos

prieţastys - - 1 1 1 3

Paukščių

poveikis - - - 1 - 1

Stichiniai

reiškiniai - 3 - - 1 4

Viso: 1 3 1 2 2 9

AKĮ- Paukščių

poveikis - - - 1 - 1

Viso: - - - 1 - 1

Iš viso: 1 3 1 3 2 10

3.4.6. Skirstomojo tinklo 0,4 – 35 kV oro ir kabelių linijų bei 0,4 kV oro kabelių

linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos

Didţioji dalis skirstomųjų tinklų bendrovėms priklausančių elektros linijų

eksploatuojamos daugiau nei 30 metų. Senstant oro linijoms didėja laidų, izoliatorių ir atramų

defektų skaičius, o kabelių linijose didėja ištisinio kabelio gedimų (dėl izoliacijos senėjimo)

skaičius ir daugėja jungiamųjų movų. Daţnai kabeliai paţeidţiami vykdant ţemės kasimo

darbus, nesuderintus su skirstomųjų elektros tinklų įmonėmis.

Daug lėšų skiriama linijų trasų prieţiūrai: reikiamam trasų pločiui miškingose

vietovėse išlaikymui, kabelių apsaugojimui nuo pašalinių asmenų ar organizacijų kasinėjimų

ir uţstatymų statiniais.

Dėl apšalo, vėjų ir stichinių reiškinių ant oro linijų virsta medţiai, trūksta laidai, lūţta

atramos, todėl sutrinka elektros energijos tiekimas, atsiranda pavojus ţmonėms, didėja

eksploatavimo išlaidos.

0,4 kV įtampos oro linijos yra ilgos, nutiestos maţo skerspjūvio laidais, todėl ne

visuomet uţtikrinama reikiama elektros energijos kokybė, didelės elektros energijos

skirstymo technologinės sąnaudos, nėra galimybės prijungti prie esamų elektros tinklų naujų

vartotojų.

Dėl laidų vagysčių nutrūksta elektros energijos tiekimas, daug lėšų tenka skirti linijų

atstatymui. AB Rytų skirstomuosiuose tinkluose 2007 metais pavogta 68 km (arba 7 tonos)

laidų. Iš akcinei bendrovei „VST“ priklausančio elektros skirstomojo tinklo 2007 m. pavogta

62 km (7 943 kg) laidų.

38

Išvados

Elektros energijos generavimo, perdavimo ir paskirstymo pajėgumai ir jų plėtra

2007 m. pradţioje Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinę energijos strategiją,

kurioje Lietuvos energetikos strateginiais tikslais įvardinti energetinis saugumas, darni

energetikos sektoriaus plėtra, konkurencingumas bei efektyvus energijos naudojimas.

Numatomi šie svarbiausi uţdaviniai: baigti liberalizuoti dujų ir elektros sektorius, iki 2015 m.

pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams

tenkinti, atnaujinti susidėvėjusias elektrines, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo,

skirstymo ir tiekimo sistemas, iki 2012 m. Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti

su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais bei padidinti elektros energijos, pagamintos

termofikacinėse elektrinėse per šildymo sezoną, dalį bendrame elektros energijos gamybos

balanse 2025 m. iki 35%.

Uţdarius antrąjį Ignalinos AE bloką, 2010 metais ţiemos maksimumo metu susidarius

atitinkamoms sąlygoms (ilgalaikis šaltis, kuro trūkumas, sutrikimai generuojančiose galiose),

galimas galios deficitas. Todėl būtina modernizuoti Lietuvos elektrinę, pastatant 400 MW

galios kombinuotojo ciklo dujų turbininį bloką. Būtina kuo sparčiau modernizuoti ir plėtoti

ekonomiškesnių termofikacinių elektrinių pajėgumus. Didėjant galių poreikiui ir esant

ekonominiam tikslingumui, iki 2020 m. turi būti pastatytos naujos maţdaug 400 MW bendros

galios termofikacinės elektrinės Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėţyje, Alytuje, Marijampolėje

ir kituose miestuose, turinčiuose išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, taip pat

daug šilumos naudojančiose pramonės įmonėse ir kt.

Lietuvos Elektros energijos perdavimo ir skirstomieji tinklai iš esmės tenkina

dabartinius elektros energetikos sistemos poreikius, tačiau trys ketvirtadaliai perdavimo ir

skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių yra senesni kaip 30

metų. Todėl bus reikalingos investicijos, skirtos ne tik palaikyti esamą elektros tinklų lygį, bet

ir gerinti jų būklę, siekiant patenkinti vis didėjančius reikalavimus energijos tiekimo

patikimumui ir stabilumui, o taip pat siekiant sukurti bendrą trijų Baltijos šalių elektros

energijos rinką.

2006 m. pabaigoje buvo atidaryta pirmoji elektros perdavimo jungtis tarp Baltijos

šalių ir Šiaurės valstybių. Povandeninis kabelis „Estlink“yra 350 MW galios bei +/- 150 kV

DC pastovios srovės įtampos ir jungia 330 kV keitiklio stotį „Harku“, esančią šalia Talino, bei

440 kV keitiklio stotį „Espoo“ netoli Helsinkio. Projektas yra ekonomiškai ir politiškai

svarbus visų pirma dėl to, jog padidės elektros energijos tiekimo patikimumas Baltijos šalyse,

sumaţės priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemos. Jis taip pat bus naudojamas

elektros energijos tranzitui, o tolimesnėje ateityje – ir papildomos elektros energijos pirkimui

siekiant padengti galimą elektros gamybos deficitą.

Atsiţvelgiant į turimus energijos gamybos pajėgumus bei planuojamą elektros

energijos ūkio plėtrą galima teigti, kad analizuojamam 2008-209 m. laikotarpiui esami

elektros energijos generavimo galingumai visiškai tenkina Lietuvos vartotojų poreikius ir

leidţia vykdyti elektros energijos eksportą. 2009 m. uţdarius antrąjį Ignalinos AE bloką, 2010

m. Lietuva taps elektros energiją importuojančia šalimi.

Importo patikimumas iš Rusijos per Baltarusiją yra veikiamas techninės Smolensko

susikirtimo sekcijos padėties Rusijoje. Per eilę pastarųjų metų sukaupta praktinė patirtis

patvirtino, kad tam tikrais laikotarpiais šis mazgas buvo maksimaliai apkraunamas, todėl

ribojami elektros perdavimo srautai į Lietuvą ir Baltarusiją. Importo galimybės iš Šiaurės

šalių per jungtį iš Estijos į Suomiją apribotos iki 350 MW galingumo, taikomo visoms trims

Baltijos šalims. Atsiţvelgiant į tai, kad Latvijos elektros energijos sistemoje jaučiamas turimų

generuojančių galių trūkumas, o Estijos elektros energijos gamybos šaltiniai baigia visai

39

išsekti, Lietuva galės pretenduoti tik į neţymią aukščiau minėtų pajėgumų dalį (maţdaug 90

MW).

Elektros energijos rinka

Šeštaisiais elektros energijos rinkos gyvavimo metais padėtis rinkoje iš esmės

nepasikeitė. Dominuojant pigią elektros energiją rinkai tiekiančiai Ignalinos AE, kitos

elektrinės tegali uţimti tik labai menką rinkos dalį, nes jų gamybos sąnaudos didesnės. Nors

nuo 2007 m. liepos 1 d. laisvaisiais vartotojais tapo visi vartotojai, pasirinkusių

nepriklausomą tiekėją vartotojų skaičius nepakito. Kaip ir praėjusiais buvo 6 aktyvūs laisvieji

vartotojai ir jų suvartojimas sudarė 12 proc. elektros energijos pardavimų rinkos. Jie visi yra

prisijungę prie aukštos įtampos tinklo. Tai rodo, kad vartotojams, prisijungusiems prie

vidutinės ir ţemos įtampos tinklo, vis dar apsimoka elektros energiją pirkti iš visuomeninio

tiekėjo, nepaisant to, kad praėjusiais metais visuomeninės kainos didėjo.

Uţdarius Ignalinos AE, gali sustiprėti konkurencija tarp elektros gamintojų, tai gali

pagyvinti elektros rinką ir vis daugiau vartotojų galėtų rinktis nepriklausomą tiekėją. Reiktų

paminėti, kad jau dabar jaučiasi susidomėjimas elektros rinkos galimybėmis ir pasiruošimas

laisvesnei prekybai, t. y. jau išduotos nepriklausomo tiekėjo licencijos 4 tarptautinėms

kompanijoms.

Vykstant Europos elektros ir dujų reguliuotojų darbo grupės (ERGEG – angl.) Baltijos

regioninės iniciatyvos darbo grupių susitikimams, aiškėja regioninės elektros rinkos plėtros

trukdţiai. Reikalingi pakeitimai Baltijos šalių teisės aktuose dėl:

1. tarpsisteminių tarifų panaikinimo;

2. liberalesnių importo/eksporto sąlygų;

3. valstybių remiamų gamintojų laisvos prekybos rinkoje, neprarandant subsidijų;

4. galutinių elektros energijos tarifų vartotojams panaikinimo.

Vykdomo Nord Pool Spot AS ir Baltijos perdavimo sistemos operatorių projekto

antrasis etapas turėtų padėti nustatyti valandinę elektros rinkos kainą Baltijos regione. Tai

prisidėtų prie rinkos skaidrumo ir didesnės konkurencijos galimybių.

Documents

TIEKIMO SAUGUMAS LIETUVOS ELEKTROS · PDF fileElektros energijos generavimo, ... Elektros energijos rinka 2007 m