LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO 2018 2020 … 03 01 EM VS... · Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas* 8 prioritetinė kryptis. ... Klaipėdos SGD infrastruktūros išlaikymo

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-329

(Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

VALDYMO SRIČIŲ

2018–2020 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 31.900.2763

2018

Vilnius

2

I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI

1. MISIJA

Plėtoti valstybei ir vartotojui vertę kuriančią energetiką.

2. VEIKLOS PRIORITETAI

1 prioritetinė kryptis. Energetinio saugumo stiprinimas*

2 prioritetinė kryptis. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra*

3 prioritetinė kryptis. Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių

apsaugos stiprinimas*

4 prioritetinė kryptis. Infrastruktūros jungčių su Europos Sąjunga (toliau - ES) plėtra*

5 prioritetinė kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje

užtikrinimas*

6 prioritetinė kryptis. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms,

kokybės užtikrinimas*

7 prioritetinė kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas*

8 prioritetinė kryptis. Energetikos įmonių ir energetikos objektų bei įrenginių valstybinė

kontrolė, ginant teisėtus energijos ir energijos išteklių vartotojų interesus

* Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo

plano patvirtinimo“

1 prioritetinė kryptis. Energetinio saugumo stiprinimas

Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina reikšmė

2018 m. 2020 m.

Energetinio saugumo koeficientas 64 66

1 darbas. Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET)

• Politinio sprendimo dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją

įgyvendinimo patvirtinimas tarpvalstybiniu formatu (2018 m. III ketv.).

• Izoliuoto darbo bandymo atlikimas (2019 m. II ketv.).

• ENTSO-E sinchronizacijos sąlygų katalogo išdavimas (2019 m. IV ketv.).

• Sutarimas dėl Lietuvai palankios desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos (2019 m. IV

ketv.).

• Techninių ir kitų susijusių sinchronizacijos reikalavimų įgyvendinimas (2020 m. III ketv.).


2018 m. 2020 m.

Įgyvendinta sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais

(KET) projekto dalis, proc. 35 45

2 darbas. Klaipėdos SGD infrastruktūros išlaikymo sąnaudų optimizavimas ir terminalo

veiklos po 2024 m. užtikrinimas

• Priemonių, leidžiančių sumažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pastoviąsias

eksploatavimo sąnaudas, įgyvendinimas (2019 m. IV ketv.).

3

• ES bendro intereso projekto statuso laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo projektui

užsitikrinimas (2018 m. II ketv.).

• Sprendimo dėl laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo 2024 m. priėmimas (2018 m. IV

ketv.).

• Susitarimas su Estija ir Latvija dėl Klaipėdos SGD terminalo pastoviųjų eksploatavimo

sąnaudų socializavimo regioniniu lygiu mechanizmo, užsitikrinant dalinį ES finansavimą

laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo projektui (2019 m. IV ketv.).


2018 m. 2020 m.

Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų

perdavimo kainos sumažinimas, proc. 0 40

2 prioritetinė kryptis. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra


2018 m. 2020 m.

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinės energijos balanse, proc. 27 30

1 darbas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

• Miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą (2020

IV ketv.).

• Neefektyvių namų ūkių katilų pakeitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias

atsinaujinančius išteklius šilumos gamybai (2020 m. IV ketv.).

• Energijos suvartojimo reguliavimo prietaisų šilumos vartotojams ir išmanios apskaitos

prietaisų dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams diegimas (2020 m.

III ketv.).

• Vartotojų skatinimo efektyviau vartoti energiją informacinės kampanijos įgyvendinimas

(2018 m. I ketv.).


2018 m. 2020 m.

Galutinės energijos suvartojimas šalyje, tūkst. Tne 4920 5030

Sutaupytas suminis galutinės energijos kiekis nuo 2013 m., GWh 500 850

2 darbas. Vidaus energijos gamybos didinimas, panaudojant vietinius ir atsinaujinančius

energijos išteklius

• Išsamių vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimų atlikimas ir projektų

įgyvendinimo sąlygų parengimas (2020 m. III ketv.).

• Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas ir

šios srities plėtra (2020 m. III ketv.).

• Sprendimas dėl Kruonio HAE 5 bloko projekto įgyvendinimo (2018 m. IV ketv.).

• Alternatyvių degalų transporto sektoriuje naudojimas (2020 m. III ketv.).


2018 m. 2020 m.

Gaminančių vartotojų dalis, palyginti su visų vartotojų skaičiumi, proc. 0,5 2

Energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ir vietinės energijos gamybos

pajėgumų padidėjimas, MW 20 360

4

3 darbas. Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas

ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

• Priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso

išlaidas, įgyvendinimas siekiant efektyviau panaudoti 2014–2020 m. ES numatytą paramą

(2020 m. III ketv.).

• Derybos dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo ES lėšomis

po 2020 m., užtikrinant adekvatų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo

finansavimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą (2019 m. III ketv.).


2018 m. 2020 m.

Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos atominės elektrinės

(toliau – VĮ Ignalinos AE) darbo užmokesčio fondo sumažinimas, palyginti

su Galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plano

darbo užmokesčio fondu, proc.

83 80

Ignalinos atominės elektrinės energijos išteklių (elektros ir šilumos) kiekio

sunaudojimas, palyginti su 2016 m., proc. 92,4 85

3 prioritetinė kryptis. Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių

apsaugos stiprinimas

1 darbas. Su energetikos sistema susijusių ekonominių veiklų plėtra ir verslo sąlygų

gerinimas

• Su Klaipėdos SGD terminalo veikla susijusių veiklų ir kompetencijų eksportas (2020 m. III

ketv.).

• Regioninės dujų rinkos sukūrimas (2019 m. IV ketv.).

• Vartotojo prijungimo prie elektros ir dujų tinklų pagreitinimas ir proceso administracinės

naštos mažinimas (2020 m. III ketv.).

• Skatinamojo reguliavimo principų įdiegimas energetikos sektoriuje (2020 m. III ketv.).

• Energetikos kompetencijų centro ir duomenų bazės sukūrimas (2018 m. IV ketv.).


2018 m. 2020 m.

Prijungimo prie skirstomųjų dujų tinklų trukmė (k. d.) 100 50

2 darbas. Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo)

reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“

sritis) bei įrankių patobulinimas


2018 m. 2020 m.

Pozicija pagal „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį 35 20

4 prioritetinė kryptis. Infrastruktūros jungčių su ES plėtra

1 darbas. Strateginės ekonominės infrastruktūros plėtojimas

• Papildomos elektros jungties su Švedija tikslingumo vertinimo atlikimas ir, atsižvelgiant į

vertinimo rezultatus, sprendimas dėl statybų projekto įgyvendinimo (2018 m. IV ketv.).

• Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projekto įgyvendinimas (2020 m. III ketv.).

5


2018 m. 2020 m.

Elektros jungties su Švedija projekto įgyvendinimas, proc. 9 27

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projekto įgyvendinimas, proc. 37 86

5 prioritetinė kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje

užtikrinimas

1 darbas. Lietuvos strateginių interesų užtikrinimas priimant ES sprendimus Lietuvai

prioritetinėse srityse

• Lietuvos interesus atitinkančių nuostatų įtvirtinimas ES sprendimuose dėl švarios energetikos

ir kovos su klimato kaita instrumentų (plečiant vidaus energetikos rinką, didinant energetinį

saugumą, efektyvinant kovą su klimato kaita) (2020 m. III ketv.).

2 darbas. Lietuvos interesus atitinkančių ES ir tarptautinių organizacijų sprendimų ir

rekomendacijų dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinės saugos ir

aplinkosaugos priėmimas

• Bendros Baltijos šalių pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės projekto siekimas, sutarimas

dėl elektros, pagamintos trečiųjų šalių atominėse elektrinėse, keliančiose grėsmę

nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, patekimo į rinką ribojimo ir

Baltijos šalių paramos siekimas, kad ši elektra nepatektų į Europos elektros rinką (2019 m. I

ketv.).

• Siekimas, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas būtų ES energetikos ir

užsienio politikos, ES santykių su Baltarusija darbotvarkės prioritetinis klausimas (2020 m.

III ketv.).

6 prioritetinė kryptis. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms,

kokybės užtikrinimas

1 darbas. Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir

klimato kaitą

• Lietuvos nacionalinio integruoto energetikos ir klimato kaitos plano parengimas ir Lietuvos

įsipareigojimų įgyvendinimo užtikrinimas, vykdant ES Energetinės sąjungos ir ES klimato

kaitos ir energetikos tikslus iki 2030 metų (2019 m. IV ketv.).

7 prioritetinė kryptis. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas

1 darbas. Optimizuoti veiklą ir mažinti išlaidas

• Pertvarkyti energetikos srityje veikiančias valstybės įmones (2019 m. IV ketv.).

8 prioritetinė kryptis. Energetikos įmonių ir energetikos objektų bei įrenginių valstybinė

kontrolė, ginant teisėtus energijos ir energijos išteklių vartotojų interesus

1 darbas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau –

Inspekcija arba VEI) vykdomos kontrolės ir priežiūros funkcijų optimizavimas

• Siekiant tinkamai įgyvendinti 2016 m. kovo 25 dienos Lietuvos Respublikos energetikos

ministro įsakymo Nr. 1-98, kuriuo pakeistas Energetikos objektus, įrenginius statančių ir

eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas, reikalavimus, iki 2018 metų gegužės

1 d. parengti nacionalinę energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projektą (2018 m. II

ketv.).

• Organizuojant ir kontroliuojant pastato šildymo ir oro kondicionavimo sistemų energinio

efektyvumo atitikties tikrinimo veiklą, atlikti nepriklausomą teikiamų atitikties tikrinimo

paslaugų bei atitikties tikrinimo ataskaitų statistiškai reikšmingos dalies kontrolę (2018-01-

01 – 2018-12-31).

6

• Vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą bei paskirtų įrengtų suminių

galių ir esamų laisvų skatinimo kvotų viešą skelbimą VEI interneto svetainėje (2018-01-01 –

2018-12-31).


2018 m. 2020 m.

Laiku pašalintų energetikos objektų ir įrenginių techninės būklės,

efektyvumo, energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų sudarymo,

tvarkymo, kaupimo ir naudojimo pažeidimų, nustatytų patikrinimų metu,

proc.

95 95

Nepriklausomų teikiamų atitikties tikrinimo paslaugų kokybės

patikrinimų dalis, palyginti su visais patikrinimais, proc.

12 14

Įvertintų pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemų naudotojų anketų

dalis palyginti su visomis pateiktomis naudotojų anketomis, proc.

100 100

Laiku išnagrinėtų fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti leidimą

veiklai elektros energetikos sektoriuje dalis nuo visų VEI pateiktų

prašymų išduoti leidimus, proc.

100 100

2 darbas. Administracinės naštos asmenims mažinimas

• Plėsti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje, esant

galimybei, supaprastinti jų teikimo procesus ir užtikrinti jų kokybę (2018-01-01 – 2018-12-

31).

• Teikti viešąsias konsultacijas regionuose energijos ir energijos išteklių vartotojams,

energetikos įmonėms (energijos ir energijos išteklių tiekėjams, šildymo ir karšto vandens

sistemų prižiūrėtojams), verslo asociacijoms, savivaldybėms, gerinant verslo aplinką ir

tobulinant energetikos srities kompetenciją (2018-01-01 – 2018-12-31).

• Taikyti alternatyvią kontrolės formą, užtikrinant galimybę ūkio subjektams deklaruoti

energetikos srityje vykdomos veiklos atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams (2018-

01-01 – 2018-12-31).


2018 m. 2020 m.

Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų aukščiausiu perkėlimo į

elektroninę erdvę brandos lygiu, dalis nuo visų VEI teikiamų paslaugų,

proc.

37 40

Regionuose suteiktų viešųjų konsultacijų, tobulinant energetikos srities

kompetenciją, energijos vartotojams, energetikos įmonėms, verslo

asociacijoms ar savivaldybėms, skaičius, vnt.

12 12

Ūkio subjektų pateiktų ir VEI specialistų išanalizuotų deklaracijų dalis,

palyginti su visomis VEI pateiktomis deklaracijomis, proc.

100 100

7

3. PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS

2018 m. planuojamos pagrindinės teisėkūros iniciatyvos:

1) Atsižvelgiant į 2017 metais pasiektus regioninius politinius susitarimus dėl

sinchronizacijos su Europos elektros energetikos tinklais projekto įgyvendinimo ir jo progresą,

peržiūrėti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros

energetikos sistemas įstatymą (2012 m. birželio 12 d. Nr. XI-2052);

2) Atnaujinti ir patobulinti paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojančioms

elektrinėms. 2018 metais numatoma atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus, susijusius su paramos

schema. Paramos schema turi atitikti Europos Komisijos 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos

apsaugai ir energetikai gairių (2014/C 200/01) nuostatas;

3) Parengti teisinį pagrindą regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimui. Šiam tikslui

numatomi Gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai. 2016 m. gruodžio 9 d. Baltijos šalių

premjerai patvirtino regioninės dujų rinkos sukūrimo veiksmų planą, kuriame numatyti darbai iki

2020 m. Tarp svarbiausių darbų numatyta bendros įleidimo-išleidimo taškų zonos taip pat bendro

virtualaus prekybos taško sukūrimas, balansavimo ir atsiskaitymo už disbalansą režimo

suvienodinimas, gamtinių dujų tiekimui ir prekybai taikomų reikalavimų supaprastinimas ir

suvienodinimas, balansavimo zonos operatoriaus įsteigimas, solidaraus regioninės svarbos dujų

infrastruktūros (SGD terminalo ir požeminės dujų saugyklos) išlaikymo kaštų tarpvalstybinio

pasidalinimo mechanizmai;

4) Patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, gali būti poreikis keisti

susijusias plėtros programas, tarpinstitucinius veiklos planus ir (ar) įstatymus;

5) Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas

ir šios srities plėtra;

6) VEI pagal kompetenciją rengs naujus teisės aktus dėl energetikos objektų ir įrenginių

priežiūros, pasikeitus teisiniam reguliavimui ar nustačius poreikį bei teiks pasiūlymus (išvadas)

kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms dėl teisinės aplinkos tobulinimo, keičiant

esamus ir kuriant naujus teisės aktus, susijusius su energetikos įrenginių projektavimu, gamyba,

įrengimu, eksploatavimu bei technine sauga.

4. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), siekdama

didinti veiklos efektyvumą, vadovausis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo

plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatytomis

modernaus ir efektyvaus viešojo sektoriaus sukūrimo nuostatomis ir Viešojo valdymo tobulinimo

2012–2020 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d.

nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“,

nuostatomis ir įsipareigojimais.

Atsižvelgiant į Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų 2016 metų

efektyvumo vertinimo ataskaitoje ir 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaitoje pateiktas išvadas, taip

pat į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, ypatingas dėmesys bus

skiriamas energetikos srityje veikiančių valstybės įmonių valdymo pertvarkai ir viešojo sektoriaus

teikiamų paslaugų efektyvumo didinimui, jas optimizuojant.

Bus siekiama:

1) išplėsti Energetikos ministerijos dokumentų valdymo sistemos funkcionalumą, užtikrinant

elektroninių dokumentų tvarkymą. Pagal galimybes bus siekiama apsirūpinti informacinių

technologijų priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti, patvirtinti ar gauti dokumentus, pasirašytus

teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu;

2) per Elektroninio archyvo informacinę sistemą didinti elektroninių dokumentų bylų skaičių;

3) sumažinti išlaidas, tenkančias techninei vienos kompiuterinės darbo vietos priežiūrai;

8

4) sumažinti vienam oficialiam veiklos dokumentui, nepaisant jo formos, laikmenos ir

pateikimo būdo, tenkančių dokumentų valdymo funkcijos vykdymo išlaidų dalį;

5) įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymą ir siekiant kiek įmanoma ekonomiškiau panaudoti

Energetikos ministerijai skiriamus asignavimus vykdant viešuosius pirkimus, taikyti ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, leidžiantį pasirinkti inovatyvesnius pasiūlymus. Taip

pat bus siekiama, kad kuo daugiau viešųjų pirkimų būtų vykdoma centralizuotu ir elektroniniu būdu;

6) pertvarkyti energetikos srities valstybės įmones, optimizuojant jų veiklą:

a) vietoje valstybės įmonės Energetikos agentūros ir valstybės įmonės Lietuvos naftos

produktų agentūros įsteigti energetikos sektoriaus kompetencijų ir duomenų centrą. Tikimasi sukurti

lanksčią, efektyvią ir greitai prie besikeičiančios aplinkos prisitaikančią įstaigą, kuri atliks

energetikos politikos įgyvendinimo stebėseną, užtikrins, kad valstybė tinkamai pasiruoštų

energetikos skaitmenizavimo erai ir taps duomenų ir kompetencijų energetikos sektoriuje centru.

b) valstybės įmonę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą prijungti prie valstybės įmonės

Ignalinos atominės elektrinės;

7) įvertinti pažangių valdymo sistemų ( LEAN, kt.) diegimo galimybes;

8) dalyvauti konsoliduojant valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą ir modernizuojant

valstybės informacines sistemas;

9) nuo 2019 m. liepos 1 dienos sertifikavimo įstaigose energetikos darbuotojus atestuoti pagal

vieningos (nacionalinės) energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos reikalavimus;

10) VEI išduos leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje ir analizuos bei nuolat

viešins informaciją apie priskirtas įrengtąsias sumines galias, esamas laisvas skatinimo kvotas ir apie

elektros energiją gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią;

11) valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos priemonėmis teikdama viešąsias

ir administracines paslaugas VEI sieks gerinti savo teikiamų administracinių paslaugų kokybę;

12) VEI organizuos viešąsias konsultacijas įvairiomis energetikos temomis.

9

5. STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS

Energetikos ministro valdymo srityje siekiama dviejų strateginių tikslų (strateginių tikslų ir juos

įgyvendinančių programų ryšiai pavaizduoti žemiau esančiose schemose).

1 strateginis tikslas

Integruotis į Europos Sąjungos energetines

sistemas bei skatinti darnią, konkurencingą

ir efektyvią energetikos sektoriaus plėtrą

2 strateginis tikslas

Užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos

atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo procesą ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymą

Nacionalinės energetikos nepriklausomybės

strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos

ministerijos programa

Iš viso asignavimų: 92 455,95 tūkst. eurų (iš jų

darbo užmokestis: 3 070,25 tūkst. eurų)

Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas

ir tvarkymas

Iš viso asignavimų: 1 170 tūkst. eurų

Ignalinos programos administravimas

Lietuvoje

Iš viso asignavimų: 68 622 tūkst. eurų

10

2018 metais šių trijų Energetikos ministro valdymo srities programų finansavimui planuojama

skirti 162 247,95 tūkst. eurų, iš jų:

• 92 455,95 tūkst. eurų – Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus

įgyvendinančiai Energetikos ministerijos programai (iš jų 85 967 tūkst. eurų – ES lėšos, 35 tūkst.

eurų – bendrojo finansavimo lėšos, 398,95 tūkst. eurų – biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, 231 tūkst.

eurų – valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų

netinkamam PVM kompensuoti, 5 824 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos);

• 1 170 tūkst. eurų – Valstybės naftos produktų atsargų kaupimui ir tvarkymui;

• 68 622 tūkst. eurų – Ignalinos programos administravimui Lietuvoje (iš jų 60 803 tūkst.

eurų – ES lėšos, 6 760 tūkst. eurų – bendrojo finansavimo lėšos, 1 059 tūkst. eurų – valstybės biudžeto

lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam PVM

kompensuoti).

92 455; 57%

1 170; 1%

68 622; 42%

2018 m. asignavimų pasiskirstymas pagal programas

(tūkst. Eur)

Nacionalinės energetikos

strategijos tikslus įgyvendinanti

Energetikos ministerijos

programa

Valstybės naftos produktų

atsargų kaupimas ir tvarkymas

Ignalinos programos

administravimas Lietuvoje

Iš viso 2018 m.: 162 247,95 tūkst. Eur, iš jų:

ES paramos lėšos: 146 770 tūkst. Eur

Valstybės biudžeto lėšos: 8 284 tūkst. Eur

Bendrojo finansavimo lėšos: 6 795 tūkst. Eur

Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos: 398,95 tūkst. Eur

52%

11

6. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

Bendras pareigybių skaičius ir išlaidos darbo užmokesčiui

2017 2018 2019 2020

Pareigybių skaičius, vienetais: 203 203 203 203

1. Energetikos ministerija 99* 99* 99* 99*

2. Valstybinė energetikos

inspekcija prie Energetikos

ministerijos 104 104 104 104

Išlaidos darbo užmokesčiui,

tūkst. eurų 2 8901 2 9612 2 916 2 942

* Patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius 98 ir ministras

Energetikos ministerijos administracijos struktūros pagrindą sudaro energetikos ministro,

viceministrų, Energetikos ministerijos kanclerio pareigybės ir jiems pavaldūs bendrųjų ir specialiųjų

veiklos sričių skyriai, taip pat ministro patarėjų ir padėjėjo pareigybės bei Energetikos ministerijos

tarnautojai (įskaitant specialiuosius atašė).

VEI struktūra susideda iš VEI viršininko, Teisės ir personalo, Finansų ir apskaitos, Planavimo

ir kontrolės, Bendrųjų reikalų skyrių bei 7 teritorinių skyrių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio, Alytaus ir Utenos. Šeši teritorinių skyrių inžinieriai-inspektoriai savo funkcijas vykdo

kituose miestuose: Marijampolėje, Telšiuose, Tauragėje. VEI teritorinių skyrių inspektoriai VEI

funkcijas įgyvendina pagal šiems teritoriniams skyriams priskirtą teritoriją. Tokia VEI struktūra

leidžia operatyviai bei efektyviai, užtikrinant racionalų lėšų panaudojimą, teikti paslaugas ar

metodinę pagalbą ir užtikrinti patikimą energetikos objektų ir įrenginių priežiūrą, ūkio subjektų

veiklos kontrolę visoje Lietuvos Respublikoje.

1 Įskaičiuota pagal Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonomikos

krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatas apskaičiuota

Energetikos ministerijos ir VEI valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo

užmokesčio dalies grąžinimo kompensacijos dalis, t. y. 84,8 tūkst. eurų. 2 Įskaičiuota Energetikos ministerijos ir VEI valstybės tarnautojams dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto

darbo užmokesčio dalies grąžinimo kompensacijos dalis, t. y. 78,7 tūkst. eurų.

8; 4%

(DU 257,2) 30; 15%

(DU 592,5)

165; 81%

(DU 2 111,3)

2018 metų pareigybių skaičiaus ir išlaidų darbo užmokesčiui

pasiskirstymas pagal pareigybių grupes (tūkst. Eur)

Vadovai ir pavaduotojai

Kiti padalinių vadovai ir jų

pavaduotojai

Specialistai ir kiti

12

1 lentelė. 2018–2020 metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos

(tūkst. Eur)

Eil.

Nr. Programos pavadinimas

2018-ųjų metų asignavimai Numatomi 2019-ųjų metų

asignavimai

Numatomi 2020-ųjų metų

asignavimai

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

DU iš viso

iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

1. Nacionalinės energetikos nepriklausomybės

strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

92 456,0 92 421,0 3 070,3 35,0 245 740,0 245 687,0 2 917,0 53,0 204 954,0 204 906,0 3 523,0 48,0

iš jų valdymo išlaidos 3 266,0 3 231,0 1 637,0 35,0 3 347,0 3 304,0 1 612,0 43,0 3 450,0 3 402,0 1 638,0 48,0

2. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas

ir tvarkymas

1 170,0 1 170,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0

iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

3. Ignalinos programos administravimo

Lietuvoje programa

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 73 673,0 73 673,0 0,0 0,0 74 527,0 74 527,0 0,0 0,0

iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Iš viso asignavimų programoms 162 248,0 162 213,0 3 070,3 35,0 320 213,0 320 160,0 2 917,0 53,0 280 281,0 280 233,0 3 523,0 48,0

Iš jų valdymo išlaidos 3 266,0 3 231,0 1 637,0 35,0 3 347,0 3 304,0 1 612,0 43,0 3 450,0 3 402,0 1 638,0 48,0

Valdymo išlaidų dalis, procentais 2% 2% 53% 100% 1% 1% 55% 81% 1% 1% 46% 100%

13

II. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

1. VEIKLOS KONTEKSTAS

Lietuva siekia tolesnės ir gilesnės šalies energetikos sektoriaus integracijos į bendrąją ES

energetikos rinką ir ES energetines sistemas, tokiu būdu didinant energetinį savarankiškumą, saugumą

bei konkurenciją. Tai itin svarbu atsižvelgiant į nepastovią geopolitinę situaciją regione3, taip pat

siekiant išnaudoti integracijos į Europos ir globalias energijos išteklių rinkas teikiamus privalumus.

Lietuvai įgyvendinant savo nacionalinius ir regioninius energetinės infrastruktūros projektus,

pasiektas didelis proveržis diversifikuojant energijos išteklių tiekimo kelius ir šaltinius. 2015 m.

Lietuvoje baigtos statyti elektros jungtys su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bei jau

veikiantis suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD) mažina viso regiono energetinę izoliaciją ir

kartu didina jo saugumą.4 Tačiau net ir turėdamas jungtis su kitomis sistemomis, Baltijos regionas

išlieka bendroje su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis elektros sistemoje IPS/UPS.

Strateginiai energetikos projektai

Reformuoti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų sektoriai, pastatytas SGD terminalas, nutiestos

elektros jungtys su Švedija „NordBalt“ ir Lenkija „LitPol Link“, sukurta ir veikianti bendra Baltijos

šalių elektros rinka, stipri ir moderni vadovų komanda, veiklos skaidrumas – „nulinė“ tolerancija

korupcijai, įkurta biokuro birža, spartesnė nei planuota atsinaujinančių energijos išteklių plėtra,

suformuotas ir pradėtas vykdyti Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas – pasiekimai, kurie atnešė

realią naudą vartotojams (mažesnės energijos kainos5 žr. grafiką).

3 2017 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (šalt. Valstybės saugumo departamentas:

http://www.vsd.lt/Files/Documents/636265669440062500.pdf). 4 Lietuvos energetinis saugumas (šalt. http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2016/06/20160613_Lietuvos-energetinis-

saugumas_Juozas-Augutis.pdf ). 5 Šalt. Eurostato statistiniai duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/data/database) ir Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos duomenys (http://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx).

http://enmin.lrv.lt/lt/strateginiai-energetikos-projektai/europos-sajungos-bendro-intereso-projektai

http://www.vsd.lt/Files/Documents/636265669440062500.pdf

http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2016/06/20160613_Lietuvos-energetinis-saugumas_Juozas-Augutis.pdf


http://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/data/database

http://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx

14

2018–2020 m. perspektyvoje numatoma toliau spręsti šiuos sudėtingus klausimus, siekti toliau

stiprinti šalies energetikos sektorių (didinti energetinį saugumą ir konkurenciją tarp energijos išteklių

tiekėjų, skatinti energijos vartojimo efektyvumą), įgyvendinti Lietuvos energetinį savarankiškumą

didinančius projektus, sudarančius sąlygas gerinti valstybės energetinį, ekonominį bei politinį

saugumą. Vienas iš pagrindinių tai atspindinčių siekių – visavertė Lietuvos integracija į bendras ES

energetikos sistemas.

Įgyvendinusi valstybei prioritetinius bei strateginę reikšmę Baltijos regionui turinčius

projektus, Lietuva parodė esanti stipri bei gebanti sėkmingai įgyvendinti didelio masto projektus,

kurie dėl savo poveikio ekonomikai ir energetiniam saugumui jau tapo pavyzdžiu visoje ES.

Turėdama SGD terminalą Lietuva tapo pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis,

dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose bei kuria potencialą tapti regioniniu gamtinių dujų prekybos ir

inovatyvaus SGD panaudojimo energetikos, pramonės, transporto bei laivybos sektoriuose

kompetencijų centru. SGD terminalas sukūrė reikiamas prielaidas atsirasti konkurencingai dujų rinkai

su galimybe dujų vartotojams rinktis priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. SGD terminalo pajėgumų

panaudojimas 2016 metais auga 3 kartus lyginant su 2015 m., o bendras dujų kiekis patiektas per

terminalą 2016 m. sudaro daugiau nei pusę viso šalies suvartojimo. „LitPol Link“ projektas itin

svarbus integruojantis į ES energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų

sinchroninę zoną6, o „NordBalt“ sudaro sąlygas bendrai funkcionuoti Baltijos ir Šiaurės šalių elektros

energijos rinkai bei tapo pigesnės elektros alternatyva tiekimui iš Rytų kaimynių.

Tęsiamos ir kitos reikšmingos Lietuvos energetinį savarankiškumą stiprinsiančios iniciatyvos

bei projektai – 2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisija patvirtino trečiąjį ES bendro intereso

projektų sąrašą, į kurį įtraukti ir 6 svarbūs Lietuvos energetikos projektai (4 elektros ir 2 dujų) –

elektros energijos akumuliavimo pajėgų didinimas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje; vidinių

elektros linijų, reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir

sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: nauja vidaus elektros

perdavimo linija tarp pastočių Lietuvoje ir valstybės sienos su PL (LitPol Link 2 LT dalis) ir nauja

6 2014 m. paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje ir Europos Sąjungos Komisijos komunikate dėl 10

procentų ES sujungiamumo tikslo („Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 procentų tikslinio

rodiklio“) Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais įvardinta kaip kritiškai

svarbus projektas, siekiant užbaigti Baltijos šalių elektros rinkos izoliaciją.

9,51

11,5612,14

13,70

12,31

11,40

63,00

36,00

7,75 7,2 6,32 5,63 5,14 4,75

0

10

20

30

40

50

60

70

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

ct/m³ct/kWh

Elektra (su PVM) Dujos (su PVM) Šiluma (be PVM)

Vidutinė dujų kaina nuo 2012 m.

sumažėjo 42 proc.

(naudojantiems būstui šildyti, t. y.

kurie suvartoja nuo 500 iki 20

tūkst. m3)

Vidutinė šilumos kaina nuo

2012 m. sumažėjo 38 proc.

Vidutinė elektros kaina nuo

2013 m. sumažėjo 17 proc.

ir priartėjo prie 2010 m. lygio

15

vidaus elektros perdavimo linija Vilnius-Neris; bendras projektas dėl Baltijos šalių energetikos

sistemos integravimo ir sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais; Latvijos-Lietuvos dujų

jungties pajėgumų didinimo projektas bei vienas svarbiausių šiuo metu – Lenkijos-Lietuvos dujų

jungties (GIPL) projektas, kuris leis integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų

rinką bei diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.

Užtikrinant Lietuvos energetikos sektoriaus skaidrumą ir konkurencingumą, įgyvendinta

Lietuvos gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriaus pertvarka pagal ES Trečiojo energetikos

paketo nuostatas. Rengiamos ir vykdomos priemonės, užtikrinančios darnią atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo plėtrą.

Išskirtinis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos ūkio

pertvarkai ir šiuos prioritetus įgyvendinančioms programoms, kurios sudarys sąlygas pagerinti

energetinę situaciją šalies viduje, skatinti energetinio ūkio atnaujinimą, siekti nustatyti patikimus,

kokybiškus, mažiausių sąnaudų reikalaujančius šilumos gamybos ir tiekimo būdus, taip sukuriant

tiesioginę naudą Lietuvos vartotojams.

Gamtinių dujų sektoriaus vystymo strategija orientuojama į gamtinių dujų sistemos saugumą,

šios infrastruktūros efektyvesnį išnaudojimą, išlaikymo kaštų mažinimą ir racionalią esamos

infrastruktūros plėtrą, įvertinant faktinius gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo sistemos pajėgumų

poreikius. Gamtinių dujų vartojimo mažėjimo kontekste, rekonstruojant ir modernizuojant esamas

gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas visais atvejais parenkama optimali, realius poreikius

atitinkanti, gamtinių dujų sistemos įranga, optimizuojant su šių sistemų išlaikymo susijusias sąnaudas.

Didelis dėmesys skiriamas naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo sąlygų pagerinimui, trumpinant

ir supaprastinant naujų vartotojų prijungimo procesus.

Nuosekliai vykdomas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų administravimo procesas:

suplanuotos ir patvirtintos priemonės bei pradėtas priemonių įgyvendinimas. 2014–2020 m. ES fondų

investicijų paskirstymas energetikos sektoriuje schematiškai atrodytų taip:

http://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/europos-sajungos-parama/europos-sajungos-investicijos-ir-strukturine-parama/2014-2020-m-europos-sajungos-parama

16

Toliau vykdomi Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai, kurių

spartinimui, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų lėšų panaudojimą, numatoma tęsti veiklos

procesų optimizavimą, prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų, tęsti įmonės organizacinės struktūros

pertvarkymą, atnaujinti galutinį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planą.

2018 metai turėtų tapti reikšmingais žvelgiant į naujas strategines energetikos sektoriaus plėtros

kryptis, kurios paaiškės patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). O

esami pasiekimai energetikoje tik dar kartą patvirtina Lietuvą esant drąsia, iššūkių nebijančia ir

gebančia juos spręsti šalimi, kuri savo darbais siekia veiksmingų ateities permainų.

1.1. Energetinio saugumo stiprinimas

Prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo svariai prisidėjo ES, skyrusi tiek politinę, tiek

finansinę paramą strateginiams Lietuvos energetikos projektams (SGD terminalas, elektros jungtys

„LitPol Link“ ir „NordBalt“).

Aktyvus ES bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir

kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną.

Siekiant paspartinti ES vidaus rinkai sukurti būtinos energetikos infrastruktūros įgyvendinimą,

2013 metais sukurtas pirmasis ES bendro intereso projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir svarbiausi

Lietuvos projektai – „LitPol Link“, Baltijos valstybių elektros sistemos ir rinkos integracija

(sinchronizacijos projektas), Kruonio HAE 5-ojo bloko plėtros projektas, Lietuvos-Lenkijos dujų

jungtis, Latvijos–Lietuvos dujų jungties pralaidumo padidinimas, Klaipėda-Kiemėnai magistralinio

dujotiekio pralaidumo padidinimas.

2015 metais Europos Komisija bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis, parengė ir

lapkričio mėn. patvirtino antrąjį ES bendro intereso projektų sąrašą, į kurį buvo įtraukti 7 svarbiausi

Lietuvos energetikos projektai (5 elektros ir 2 dujų)7, tai – Kruonio HAE pajėgumų didinimas, vidinių

elektros jungčių, reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir

sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: Kruonis-Alytus

elektros jungties projektas, Kruonis-Visaginas elektros jungties projektas8, 2-osios LitPol Link

jungties Lietuvos dalis; vidinių elektros jungčių Lietuvoje stiprinimas, bendras projektas dėl Baltijos

šalių elektros tinklų integracijos į kontinentinės Europos tinklus aspektų nustatymo, įskaitant tuos,

kurie reikalingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros

perdavimo tinklais, Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas,

Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas bei Lenkijos-Lietuvos dujų jungties

(GIPL) projektas (detalesnius projektų aprašymus žr. žemėlapyje).

2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisija patvirtino trečiąjį ES bendro intereso projektų sąrašą,

į kurį įtraukti ir 6 svarbūs Lietuvos energetikos projektai (4 elektros ir 2 dujų) – elektros energijos

akumuliavimo pajėgų didinimas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje; vidinių elektros linijų,

reikalingų integracijos su Europos tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir sinchronizacijai su

kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje statybų projektai: nauja vidaus elektros perdavimo linija

tarp pastočių Lietuvoje ir valstybės sienos su PL (LitPol Link 2 LT dalis) ir nauja vidaus elektros

perdavimo linija Vilnius-Neris; bendras projektas dėl Baltijos šalių energetikos sistemos integravimo

ir sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais; Latvijos-Lietuvos dujų jungties pajėgumų

didinimo projektas bei vienas svarbiausių šiuo metu – Lenkijos-Lietuvos dujų jungties (GIPL)

projektas, kuris leis integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką bei

diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.

7 Europos Komisijos ES bendro intereso projektų sąrašas (šalt.

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/5_2%20PCI%20annex.pdf). 8 Šios jungties poreikis priklauso nuo naujos branduolinės elektrinės projekto Lietuvoje perspektyvų.

https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/5_2%20PCI%20annex.pdf

17

Žiūrėti interaktyvų žemėlapį.

Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais (KET) projekto tikslas –

integruoti Baltijos šalių energijos rinkas į vieningą ES energijos rinką, užtikrinant, kad Baltijos šalių

energetinės sistemos sinchroniškai dirbtų su kontinentinės Europos tinklais. Siekiant įgyvendinti šiuos

tikslus, 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai Baltijos Ministrų Tarybos (BMT)

susitikime sutarė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais turi būti pasiekta

iki 2025 m. per jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, paskatinant tam reikalingus veiksmus.

2015 m. sausio 14 d. už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai pasirašė Energijos tiekimo

saugumo deklaraciją, kurioje susitarė spręsti pagrindinius klausimus, susijusius su tolesniais būtinais

politiniais, finansiniais ir su trečiosiomis šalimis susijusiais susitarimais, reikalingais sinchronizacijos

projektui įgyvendinti. 2015 m. vasario 27 d. BMT Vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete

parengtas bendras Baltijos šalių politinių veiksmų planas dėl Sinchronizacijos projekto įgyvendinimo.

Plane numatyti tikslai siekiant gauti Lenkijos politinį pritarimą Baltijos šalių sinchronizacijai per

Lietuvos-Lenkijos jungtis, sukurti atitinkamą BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconnection

Plan) formatą sinchronizacijos projekto klausimams spręsti, susitarti dėl sinchronizacijos kaštų

pasidalinimo ir užsitikrinti kuo didesnį ES finansavimą projektui, sudaryti sąlygas kartu su Lenkija

įgyvendinti formalias sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų procedūras, taip

pat, atitinkamai aptarti Europos Komisijos EURUBY derybų mandato atnaujinimo sąlygas.

2015 m. birželio 8 dieną Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybių (Lietuva,

Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija) atstovai ir Europos Komisijos komisaras

klimatui ir energetikai M. A. Cañete pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriuo politiškai

patvirtinti BEMIP reformos rezultatai. Svarbiausias Lietuvos laimėjimas – Baltijos valstybių elektros

tinklų sinchronizavimo su kontinentiniais Europos tinklais iki 2025 m. projektas pripažintas viena iš

BEMIP veiklos užduočių, tam numatant sukurti atskirą darbo grupę.

Dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais buvo atlikta papildoma

Baltijos šalių sinchronizacijos alternatyvų studija, kurią atliko Europos Komisijai pavaldus Jungtinis

tyrimų centras (JTC).

2017 m. balandžio 12 d. Briuselyje, vyko BEMIP HLG susitikimas, kuriame su stipriu Europos

Komisijos palaikymu, sinchronizacijos su KET variantą pasiūlyta pripažinti pagrindiniu ir sutarta, kad

iki 2018 m. sausio mėn. turi būti parengta ir pateikta paraiška ENTSO-E dėl prisijungimo sąlygų.

Europos Komisija siūlė, kad BEMIP formate aptarti sprendimai būtų įtvirtinti supratimo

memorandume (MoU), kurį Europos Komisijos ir BEMIP dalyvaujančių šalių vadovai turėjo

http://ec.europa.eu/energy/infrastructure/transparency_platform/map-viewer/

http://ec.europa.eu/energy/infrastructure/transparency_platform/map-viewer/

18

pasirašyti 2017 m. birželio mėn. Buvo planuojama, kad sprendimai turėtų būti priimti dėl

sinchronizacijos krypties, o konkretaus scenarijus (sinchronizacija per vieną ar dvi LitPol Link

jungtis) pasirinkimas priklausytų nuo tolesnių techninių vertinimų.

Tokiems pasiūlymams iš esmės pritarė ir Lenkija.

Tačiau valstybėms pradėjus derinti MoU tekstą išaiškėjo, jog Estija ir Latvija pakeitė pozicijas

nei buvo aptarta BEMIP HLG susitikimo metu. 2017 m. birželio 8 d. bendrame Estijos ir Latvijos

ministrų laiške Europos Komisijai jų pozicija buvo išdėstyta oficialiai, nurodant, kad šios šalys negali

pritarti sinchronizacijos scenarijui su kontinentinės Europos tinklais, tik per esamą LitPol Link jungtį,

o priimtinas būtų tik sinchronizacijos variantas statant 2-ąją LitPol Link jungtį arba sinchronizacija su

Šiaurės šalimis.

Visgi, dėl galimybės pasiekti bendrą sprendimą dėl sinchronizacijos krypties su KET Lietuvos

pastangomis toliau buvo diskutuojama dvišaliuose susitikimuose ir atitinkamuose daugiašaliuose

formatuose su Europos Komisija, Lenkija bei Estija ir Latvija. Ministro Pirmininko vadovaujamos

delegacijos vizito metu Varšuvoje 2017 m. rugsėjo 4-5 d. ir Energetikos ministro vizito į Taliną 2017

m. rugsėjo 19 d. metu, Energetikos tarybos paraštėse buvo pasiekti susitarimai, kad turi būti atlikta

bendra Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių techninė studija, dalyvaujant ir

ENTSO-E.

Po papildomų dvišalių ir daugiašalių diskusijų 2017 m. gruodžio 7 d. Briuselyje vykusiame

BEMIP HLG susitikime suderintas papildomų studijų atlikimo veiksmų planas ir terminai (jos turi

būti atliktos vėliausiai iki 2018 m. gegužės mėn. pabaigos). Studijose numatyta vertinti tris galimus

sinchronizacijos su KET scenarijus: 1. Sinchronizacija per esamą LitPol Link jungtį; 2.

sinchronizacija papildomai pastatant 2-ąją LitPol Link jungtį; 3. Sinchronizacija per esamą LitPol

Link jungtį ir papildomai nutiesiant povandeninę nuolatinės srovės jungtį.

2017 m. gruodžio 18 d. Briuselyje vykusios Energetikos tarybos paraštėse Europos Komisijos

atstovai ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos ministrai sutarė, kad galutinis politinis

sutarimas dėl sinchronizacijos su KET, dalyvaujant ES vadovams, turėtų būti pasirašytas 2018 m.

birželio mėn.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

SGD terminalo pajėgumų panaudojimas, vertinant užsakytus SGD terminalo išdujinimo

pajėgumus, 2016 (dujų) metais išaugo 3 kartus lyginant su 2015 m. – nuo 354 mln.m3 iki 1,085 mlrd.

m3. 2016 m., pirmą kartą istorijoje, gamtinės dujos importuojamos iš Rusijos Federacijos sudarys

mažiau nei pusę Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų. Tai rodo, kad SGD terminalas sukūrė reikiamas

prielaidas atsirasti konkurencijai gamtinių dujų rinkoje sukuriant galimybę vartotojams veiksmingai

derėtis su tiekėjai ir pasirinkti priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį. Energetikos ministerija siekia didinti

Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų panaudojimą Baltijos jūros regiono šalių reikmėms. 2016 m.

Klaipėdos universitetas, bendradarbiaujant su AB „Klaipėdos nafta“, AB „Vakarų laivų gamykla“,

VšĮ „Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Energetikos

ministerija, pradėjo SGD technologijų ir kompetencijų centro kūrimo darbus pažangiai SGD studijų,

mokslinių tyrimų ir verslo vystymo infrastruktūrai sukurti. Siekiama, kad SGD klasteris Klaipėdoje

konsoliduotų verslo ir mokslo patirtį, kompetencijas, galimybes bei idėjas SGD technologijų plėtrai

ir globaliai konkuruotų savo siūloma kompetencija ir paslaugomis.

2017 m. balandžio 26 d. įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros

regiono šalių SGD kompetencijų centras. Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris – tai verslo

bendradarbiavimo organizacija, kurią sudaro Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos ir

Lenkijos nacionaliniai klasteriai, susijungiantys tam, kad SGD srityje minėtame regione paspartintų

inovacijų, technologijų bei infrastruktūros plėtrą. Steigiant Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų

centrą suburtos mokslo institucijos, siekiančios tobulinti mokymą SGD srityje bei auginti kritinę SGD

technologijų specialistų masę, kuri yra būtina siekiant šių technologijų plėtros Baltijos jūros regione.

Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projektas.

2017 metais Klaipėdoje numatoma įgyvendinti mažos apimties SGD paskirstymo stoties

projektą, kuris skatins švaresnio kuro naudojimą transporto, laivybos ir pramonės sektoriuose, taip pat

leis efektyviau išnaudoti SGD terminalą bei kurs pridėtinę vertę Lietuvai bei Klaipėdos uostui

plėtojant naują verslo šaką regione – SGD bunkeriavimą. Baltijos jūroje įsigaliojus griežtesniems

19

sieros dvideginio išmetimo į aplinką reikalavimams, laivybos sektoriuje SGD vertinamas kaip

alternatyvus mazutui laivų kuras, SGD taip pat gali būti pritaikytos antžeminiam transportui bei kaip

kuras nuo dujotiekio nutolusiems pramonės objektams. 2016 m. vasario 15 d. „Klaipėdos nafta“

pasirašė sutartį su „PPS Pipeline Systems GmbH“ dėl SGD paskirstymo stoties projektavimo ir

statybų darbų. Planuojama įrengti penkias 1 tūkst. m3 SGD talpyklas, 2 autocisternų pripylimo

aikšteles, kurios atliks SGD užpildymo kolonėlės funkciją. Projekto vertė – 27,7 mln. eurų, projektas

įgyvendinamas AB „Klaipėdos nafta“ ir Europos Komisijos skirtomis Europos infrastruktūros rinklų

priemonės (EITP) lėšomis. 2015 m. liepos 10 d. EITP koordinavimo komitetas projektui skyrė 6 mln.

eurų paramą. AB „Klaipėdos nafta“ prieš taip pat yra gavusi 150 tūkst. eurų ES paramą SGD

paskirstymo stoties projektavimo ir kitiems paruošiamiesiems darbams atlikti. Antžeminės SGD

paskirstymo stoties projekto užbaigimas ir veiklos pradžia planuojama 2017 m. antra pusėje.

Planuojama veikla – SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas, perkrovimas į

autodujovežius ir tiesioginis SGD bunkeravimas į laivus.

Tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) projektai.

2015 m. gruodžio 14 d. „LitPol Link“ Lietuvos ir kaimyninių valstybių vadovai simboliškai

įjungė tarptautines „LitPol Link“ ir „NordBalt“ elektros jungtis, tokiu būdu pirmą kartą istorijoje

sujungdami Lietuvos ir Lenkijos, kartu ir likusių Baltijos valstybių bei kontinentinės Europos elektros

energetikos sistemas. Šiuo žingsniu panaikinamas Baltijos valstybių kaip „energetinės salos“ statusas.

„LitPol Link“ elektros jungtis – tai 500 MW galios elektros mainus užtikrinanti aukštos įtampos

elektros linija, besitęsianti 163 kilometrus nuo Lenkijos miesto Elko (112 kilometrų Lenkijos

teritorijoje) iki Alytaus miesto, Lietuvoje (51 kilometro dalis Lietuvoje). Ši jungtis yra vienas iš

pagrindinių techninių elementų reikalingų, siekiant sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros

energijos perdavimo sistemas su kontinentinės Europos tinklais. „NordBalt“ elektros jungties ilgis

apie 450 kilometrų, galia – 700 MW. „NordBalt“ jungtį sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės

povandeninis ir požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje. „NordBalt“ jungtis – tai

alternatyvus elektros importo ir eksporto kanalas, leidžiantis visapusiškai išnaudoti bendros „Nord

Pool” elektros rinkos teikiamas galimybes – importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos

šalių.

Pradėjus veikti „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtims, lyginant su 2015 m. pabaiga, mažėjo

elektros kaina Lietuvos rinkoje. Baltijos valstybėse pradėjo formuotis bendra elektros kainos zona dėl

sumažėjusių tarpusavio tarpsisteminių srautų.

Standartinis vienos laiko zonos tarifo buitiniams vartotojams (ct/kWh su PVM) kitimas9 (žr.

grafiką).

9 Šalt. Eurostato statistiniai duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/data/database).

7,18

11,56

13,7

11,4

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018

Elektra nuo 2013 m. atpigo

17 proc. ir priartėjo prie

2010 m. lygio

http://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/data/database

20

1.2. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas.

Energetikos ministerija toliau siekia įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos

direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

(OL 2012 L 315, p. 1), (toliau – Direktyva) reikalavimus. 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos

Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą

bei su juo susijusius įstatymus. Šiuose teisės aktuose numatytos priemonės, užtikrinsiančios, kad

Lietuva iki 2020 m. pasieks ES keliamą tikslą dėl energijos sutaupymo. Numatytos priemonės padės

sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos, sumuojant kiekvienų metų sutaupymus.

Maždaug tiek energijos per metus suvartojama Lietuvos elektros sektoriuje.

2015 m. vasario 18 d. Finansų ministerija ir Energetikos ministerija kartu su UAB Viešųjų

investicijų plėtros agentūra įsteigė Energijos efektyvumo fondą (ENEF), kuris finansuoja gatvių

apšvietimo modernizavimo bei viešųjų centrinės valdžios pastatų atnaujinimo projektus ir kurio

pagalba yra siekiama kiekvienais metais atnaujinti bent po 3 procentus valstybės valdžios viešojo

sektoriaus naudojamų pastatų ploto. ENEF fondo dydis – 79,6 mln. eurų. Centrinės valdžios viešųjų

pastatų modernizavimui numatoma skirti iki 65,2 mln. eurų, o gatvių apšvietimo modernizavimo

projektams finansuoti – 14,5 mln. eurų. 2017 m. pradėtos teikti paskolas viešojo sektoriaus pastatų

atnaujinimui. 2015 m. lapkričio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1209

„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl viešųjų

pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo siekiama

paspartinti viešųjų pastatų atnaujinimą. Programos pakeitimu projekto vykdytojai, valdantys

viešuosius pastatus, yra įgaliojami vykdyti energijos taupymo paslaugų tiekėjų atrankos viešuosius

pirkimus, su jais sudaryti energetinių paslaugų sutartis, netaikant Viešojo ir privataus sektorių

partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių.

2015 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-

291 ,,Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir

įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų nuo 250 iki 500 kv. metrų sąrašo

patvirtinimo“, kuriuo siekiama, kad 250-500 kv. metrų pastatų sąraše esantys pastatai taip pat turėtų

galimybę dalyvauti Programoje bei prisidėti prie Direktyvos ir Programos įgyvendinimo tikslų.

2016 m. vasario 26 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-

63 „Dėl Valstybės nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir

įstaigų-valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas viršija 500 kv.

m., sąrašo patvirtinimo”, kuriuo siekiama, kad duomenys apie pastatus, kurių plotas viršija 500 kv.

metrų, būtų nuolat atnaujinami, o pastatai, kurie ankščiau nebuvo patekę į šį sąrašą, turėtų galimybę

dalyvauti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje ir prisidėti prie Direktyvos ir

šios programos įgyvendinimo tikslų.

2017 metais Energetikos ministerija su elektros ir dujų skirstymo bendrove „Energijos

skirstymo operatorius“ bei valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės

„EPSO-G“ bendrove pasirašė susitarimus dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams

iki 2020 m. pabaigos sutaupyti atitinkamai 1,6 TWh ir 0,27 TWh energijos (iš viso 1,87 TWh). Šie

susitarimai – viena iš 2016 m. priimtame Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme

numatytų energijos taupymo priemonių. Jais, neuždėdamos papildomos finansinės naštos

vartotojams, energetikos įmonės prisiėmė atsakomybę ir įsipareigojo siekti reikšmingų energijos

taupymų.

Įgyvendinant Energijos efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, 2017 m.

rugpjūčio 25 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas

Nr. 1-221 „Dėl Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo

patvirtinimo“, kuriuo buvo detalizuota energetikos įmonių įpareigojimai sudaryti susitarimus su

Energetikos ministerija dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo apie energiją taupančias priemones ir

sprendimus, kurie keičia vartotojų elgseną ir įpročius didinant energijos efektyvumą. Šią priemonę

21

Energetikos ministerija įgyvendina Suomijos pavyzdžiu, kuris atskleidė, kad informacinėmis

priemonėmis, t. y. vien tik didinant vartotojų sąmoningumą bei keičiant elgseną, gali būti pasiekti

ženklūs energijos sutaupymai. Šiuo metu su įmonėmis jau pasirašyti ir kontroliuojami 52 energijos

vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimai, dar 18 susitarimų planuojama pasirašyti pirmąjį 2018

metų ketvirtį.

2017 m. liepos 27 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-

200 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto

„Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“

04.3.1-VIPA-V-101 priemonės „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“

projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“, kuriuo sukurtas valstybei nuosavybės teise

priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimo grąžinamosios subsidijos būdu finansinis mechanizmas.

Pagal šią priemonę Energetikos ministerijai paskelbus kvietimą, iš viso gauti 24 projektiniai

pasiūlymai, kuriuos įvertinus ketinama sudaryti valstybės projektų sąrašą.

2018 metais siekiant spartesnio viešųjų pastatų atnaujinimo, yra planuojama sujungti

grąžinamosios subsidijos ir paskolų priemones bei taip padidinti viešųjų pastatų atnaujinimo proceso

patrauklumą bei sinergiją. Taip pat numatoma vykdyti pastatų, įtrauktų į Tinkamų atnaujinimui

pastatų sąrašus, energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ir gatvių apšvietimo

modernizavimo projektus.

Sėkmingai įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu

Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtinta

Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa (toliau - Programa), kurios tikslas –

atsižvelgiant į šalies ir tarptautines aplinkosaugos, energetikos sektoriaus raidos tendencijas ir

ekonomikos padėtį, įvertinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio plėtros galimybes ir

prioritetus, tikslus, uždavinius bei jų įgyvendinimo galimybes. Palyginti su 2013 metais šilumos kaina

2018 metais mažesnė apie 34 proc., tvarių, atsinaujinančių ir (ar) vietinių energijos išteklių dalis

centralizuoto šilumos tiekimo sistemų kuro balanse sudaro apie 68,6 proc., iki 2018 m. atnaujinta

202,5 km šilumos energijos perdavimo tinklų (trasų), šilumos nuostoliai perdavimo tinkluose

sumažėjo iki 15,3 proc., taip pat diversifikuota vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

Vykdant minėtos Programos nuostatas, 2017 m. pradėta statyti didelio efektyvumo Kauno

kogeneracinė jėgainė, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šiluminė galia – apie 70 MW. Jėgainė

pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos. Numatoma jėgainės eksploataciją pradėti

2019 m. rudenį, o komercinė veikla turėtų prasidėti 2020 m. viduryje.

2018 m. pradėta statyti 229 MW Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri sudarys galimybę apie

20 proc. sumažinti šilumos gamybos kainas (lyginant su 2013 m. kaina) ir paskatins skaidrią, darnią

bei socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą. Planuojama, kad nauja kogeneracinė elektrinė

pagamins iki 50 proc. Vilniui reikiamos šilumos. Pradėjus veikti naujai biokurą ir atliekas kurui

naudojančiai jėgainei, apie 20 proc. padidėtų vietinės elektros energijos gamyba iš vietinių ir

atsinaujinančių energetikos išteklių. Planuojama, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus

baigta statyti ir šilumą pradės tiekti jau 2019 metų šildymo sezono metu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 874 pritarė Energetikos

ministerijos parengtiems Šilumos ūkio ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pakeitimams, kurie

užtikrins dar skaidresnes šilumos gamybos bei supirkimo procedūras. Naujieji teisės aktų pakeitimai

prisidės didinant konkurenciją šilumos gamybos srityje bei vystant energijos taupymo paslaugų rinką.

Pakeitimais siekiama pakeisti esamą šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sistemą.

Dabartinė tvarka, kai šilumos tiekėjas turi išskirtinę teisę organizuoti šilumos supirkimą iš

nepriklausomų šilumos gamintojų, kelia nemažai ginčų, todėl Energetikos ministerija siūlo šilumos

supirkimo procedūras perkelti į elektroninę šilumos aukcionų sistemą, o jos administravimą perduoti

nepriklausomam trečiajam asmeniui. Šis patobulinimas ne tik sumažins į šilumos kainą įtraukiamas

šilumos aukcionų administravimo sąnaudas, bet ir užtikrins šios veiklos skaidrumą bei teisingą ir

skaidrią šilumos gamybos kainą.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 4.2.10 darbo 5 punkte

22

numatytą priemonę „Skatinamojo reguliavimo principų įdiegimas energetikos sektoriuje“,

Energetikos ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis pradėjo rengti šilumos ūkio įstatymo

pakeitimo koncepciją, nustatančią skatinamojo kainodaros modelio taikymą šilumos ūkio sektoriaus

dalyviams.

Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

Siekiant įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis sudarytas

teisinis pagrindas jūrinio vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje, Energetikos ministerija organizuos ir

koordinuos tyrimų ir kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos

išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, atlikimą.

2018 metais planuojama atlikti parengiamuosius darbus Nacionalinės energetikos strategijos

įgyvendinimui atsinaujinančių energijos išteklių srityje. 2018 metais taip pat numatoma atlikti

paramos schemos atsinaujinantiems energijos ištekliams pakeitimus pagal priimtos Nacionalinės

energetikos strategijos kryptis bei atlikti reikalingos valstybės pagalbos notifikavimo Europos

Komisijai procesus.

Konkurencingos vietinės generacijos plėtra.

Svarstant galutinį Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą bus

sprendžiama dėl vietinės generacijos poreikio ir jo palaikymo formos. Rinkoje šiuo metu vyrauja

įvairiomis priemonėmis skatinami atsinaujinantys energijos ištekliai arba atsipirkę gamybos šaltiniai,

kaip variantas matomas ilgalaikis naujų pajėgumų aukcionų organizavimas.

Dar vienas kelias – skatinti smulkios paskirstytos generacijos plėtrą, kad kiekvienas vartotojas

tuo pačiu galėtų tapti ir energijos gamintoju, taip asmeniškai prisidėdamas prie importuojamos

energijos pakeitimo iš vietinių išteklių pagaminta energija.

Planuojama 2018 m. patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją,

apsispręsti dėl vietinės generacijos plėtros krypties.

Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymas.

2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką VĮ

Ignalinos AE veikla finansuojama daugiausia ES lėšomis. Europos Komisija nustato išankstines

sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos, ir kontroliuoja jų įvykdymą.

Europos Komisija, skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo

veikloms, kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų ir skiriamų

lėšų panaudojimo efektyvumą – įdiegti „Daryti arba pirkti“ metodiką, t. y. atlikti įmonėje vykdomų

veiklų kaštų lyginamąją rinkos analizę. Ši metodika skirta palyginti paslaugų ir darbų kainą

dabartinėmis rinkos sąlygomis ir įvertinti, ar atitinkamos veiklos įmonei, pasitelkiant įmonės

personalą ir priemones, nekainuoja daugiau negu rinkoje, ir priimti atitinkamus sprendimus situacijai

gerinti. 2017 m. atlikta visų VĮ Ignalinos AE veiklų, kurias „Daryti arba pirkti“ požiūriu bus racionalu

nagrinėti, analizė. Iš 158 veiklų atrinktos 45 veiklos rūšys tolesnei analizei ir sprendimo „Daryti arba

pirkti“ priėmimui. 39 veikloms (3 veiklų analizė atlikta 2016 m., 3 veiklos susijusios su B1 ir B2/3/4

projektų įrangos priežiūra ir remontu atidėtos) nustatyti rizikos lygiai ir pirkimo biudžetai, 2018 m.

numatoma tęsti tolesnį viešųjų pirkimų procesą ir priimti atitinkamus sprendimus.

Efektyvus Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo proceso įgyvendinimas yra susijęs su

pastoviu rizikų vertinimu ir jų valdymu. VĮ Ignalinos AE baigiama diegti korporatyvinė rizikų

valdymo sistema, kurios pagrindinė paskirtis – identifikuoti, vertinti ir numatyti priemones, kaip

sumažinti įmonės rizikas. 2017 m. įsteigta Rizikų valdymo grupė šios sistemos diegimui, priežiūrai

ir tobulinimui. Atliktas VĮ Ignalinos AE strateginių rizikų vertinimas, rizikų vertinimas panaudoto

branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo projektuose, rizikų vertinimas planavimo, žmogiškųjų resursų,

dokumentų valdymo procesuose, pradėtas informacinių sistemų valdymo proceso rizikų vertinimas,

nuolat peržiūrimi ir papildomi projektų rizikų registrai. Planuojama, kad 2018 m. pabaigoje 55%

procentai VĮ Ignalinos AE vykdomų projektų turės rizikos registrus.

Siekiant užtikrinti tinkamą įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą bei efektyvinti veiklos

organizavimą, nuo 2014 m. pradėti įgyvendinti pokyčiai, sudarysiantys sąlygas optimizuoti įmonės

organizacinį valdymo modelį ir racionaliau panaudoti turimus išteklius. Atsižvelgiant į įmonės

23

planuojamų pertvarkymų mastą, perskirstomų procesų ir funkcijų apimtis bei personalo skaičių, kurį

palies planuojami pertvarkymai, organizaciniai pokyčiai vykdomi dalimis. Tęsiant 2014 m. pradėtus

darbus, 2017 m. patvirtintas įmonės organizacinės struktūros pakeitimas, susijęs su remonto funkcijų

centralizavimu įmonėje (transporto ir ūkinės veiklos valdymo centralizavimu, komercinės veiklos

perdavimu į Materialinių vertybių valdymo skyrių bei galutiniu išmontavimo veiklos, remonto ir

techninės priežiūros darbų centralizavimu). 2018 m. numatoma patvirtinti įmonės organizacinės

struktūros pakeitimus, susijusius su poeksploatacinių ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo funkcijų

optimizavimu. Nuo 2018 m. sausio 1 d. VĮ Ignalinos AE pradėta naudoti subalansuotų rodiklių

sistema, kuri leidžia plačiau taikyti darbuotojo darbo užmokesčio kintamąją dalį susiejant ją su

pasiektais rezultatais.

2017 m. pradėjus laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos pramoninę eksploataciją

tęsiamas panaudoto branduolinio kuro iškrovimas iš Ignalinos atominės elektrinės 1-jo ir 2-jo blokų.

Visą panaudotą branduolinį kurą planuojama išvežti į saugyklą iki 2022 m. pabaigos. Naujoje

saugykloje panaudotas branduolinis kuras yra saugomas 4,5 m aukščio ir 2,6 m skersmens

CONSTOR®RBMK1500/M2 tipo metalo-betono konteineriuose, kurių kiekvieno svoris su kuru –

115 tonų. Šioje saugykloje planuojama saugoti 190 konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru, iš jų

2017 m. pabaigoje 39 konteineriai jau patalpinti.

Vykdydama VĮ Ignalinos AE savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas,

Energetikos ministerija kasmet atnaujina įmonės strategiją, nustato įmonės strategijos įgyvendinimo

priemonių planą, kuriame numatomi uždaviniai ir priemonės kartu su jų įvykdymo terminais ir

įvykdymo vertinimo rodiklių reikšmėmis yra įmonės metiniai veiklos rodikliai. Įmonės vykdomų

projektų įgyvendinimui įvertinti nustatomi projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo ir laiko

panaudojimo efektyvumo rodikliai.

Siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir

nepalikti nepelnytos naštos ateities kartoms, t. y. sutvarkyti visas Lietuvoje esančias ir

susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą iki 2020 m. numatoma

sutvarkyti:

• atliekų, kurių radiologinių savybių vertės neviršys nebekontroliuojamųjų lygių

(neradioaktyviųjų atliekų) – ne mažiau nei 30 000 t;

• labai mažo radioaktyvumo atliekų – ne mažiau nei 8 000 m3 (13 %);

• mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų – ne mažiau nei 31 200 m3 (36 %);

• panaudoto branduolinio kuro – ne mažiau nei 18 361 vnt. (85 %) ir ilgaamžių

radioaktyviųjų atliekų – ne mažiau nei 200 m3 (2 %);

2018 m. planuojama tęsti pradėtus derybinius veiksmus informuojant Europos Komisiją ir

valstybes nares apie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo eigą ir ES

paramos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veikloms vykdyti poreikį 2021–2027 m.

laikotarpiu (daugiametėje finansinėje programoje).

1.3. Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo

įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, kurie sudarys sąlygas sumažinti administracinę naštą dujas

bei elektrą norintiems įsivesti vartotojams bei sutrumpins su įsivedimo procesu susijusias procedūras.

Dėl šių pakeitimų įvedant gamtines dujas, tokio tipo dujotiekiams statyti nereikės statybos

leidimo bei neturės būti sudaroma statybos komisija.

Supaprastintos procedūros užims mažiau laiko, todėl dujas vartotojams įsivesti užtruks beveik

trečdaliu trumpiau – 2016 m. šis procesas trukdavo vidutiniškai 162 kalendorines dienas, o nuo šių

metų gegužės jis sutrumpės iki maždaug 107 kalendorinių dienų.

Nuo 2017 m. gegužės pradžios įsigaliojo Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pakeitimai –

juose nustatyti nauji reikalavimai kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimui

ir įrengimui. Šie pakeitimai leidžia efektyviau ir veiksmingiau prie elektros skirstomųjų tinklų

prijungti naujus elektros energijos vartotojų (gamintojų) įrenginius.

24

Galutinis strateginis tikslas – sutrumpinti dujų vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų

procedūras iki 70 kalendorinių dienų bei elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie

skirstymo tinklų procedūras iki 60 kalendorinių dienų 2018 metais.

1.4. Infrastruktūros jungčių su ES plėtra

Lietuvos – Lenkijos dujų jungties (GIPL) projektas yra svarbus trijų Baltijos valstybių (Lietuva,

Latvija, Estija) integracijai į bendrą ES dujų rinką, siekiant diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,

užtikrinant gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą bei SGD terminalo Klaipėdoje

panaudojimą regiono tikslams.

2015 m. spalio 15 d. tarp Baltijos šalių (Lietuva, Latvija ir Estija), Lenkijos ir Europos

Komisijos pasirašytas galutinis susitarimas dėl GIPL projekto statybos darbų finansavimo struktūros

ir tolesnių projekto įgyvendinimo veiksmų, pagal kurį sutarta dėl 2014 m. lapkričio 21 d. Europos

Komisijos sprendimu GIPL projekto statybų darbams skirtos EITP finansinės paramos (295,4 mln.

eurų) panaudojimo.

2015 m. pradėti GIPL servituto sutarčių su žemės sklypų savininkais sudarymo procesas bei

pradėtas rengti Lietuvos–Lenkijos dujotiekių jungties specialusis planas Lietuvos Respublikos

teritorijoje. 2016 m. balandžio mėn. užbaigtos visuomenės supažindinimo su parengtais GIPL

specialiojo plano sprendiniais procesas: įvertinti planavimo proceso metu (iki susirinkimų) ir

susirinkimų metu gauti pasiūlymai ir išsiųsti atsakymai pasiūlymų teikėjams, atliktos specialiojo

plano sprendinių korekcijos. 2016 m. pirmąjį pusmetį baigiamos sutarčių su žemės sklypų savininkais

pasirašymo procedūros, pradėtos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų ir

vamzdžių pirkimo procedūros, specialusis planas baigiamas derinti su visomis planavimo sąlygas

išdavusiomis institucijomis.

2016 m. rugsėjo 5 d. Energetikos ministerijai raštu informavus Baltijos šalių energetikos sritį

kuruojančias ministerijas apie Lenkijos pusėje iškilusias technines ir poveikio aplinkai problemas dėl

kurių Lenkijos perdavimo sistemos operatorius planuoja keisti Lenkijos teritorijoje numatytą

Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungties (toliau – GIPL-PL) trasą, buvo įvertintos išdėstytos aplinkybės

ir prieita prie konsensuso, t.y. atidėti rekomenduojamą GIPL projekto įgyvendinimo datą Lenkijoje

ir Lietuvoje iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pagal šiuo metu tikslinimą statybos darbų grafiką, projekto vykdytojas (AB „Amber Grid“)

nutraukė paskelbtus dujotiekio statybos ir vamzdžių pirkimo konkursus. Planuojama pasirašyti

statybos darbų ir vamzdžių pirkimo sutartis 2017 m. IV ketv. ir fizinius dujotiekio statybos darbus

pradėti 2018 m. I ketv.

Papildoma elektros jungtis su Švedija.

2018 m. bus atliekamas jungties tikslingumo įvertinimas bei atsižvelgiant į vertinimo rezultatus,

bus priimtas sprendimas dėl projekto įgyvendinimo.

1.5. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje užtikrinimas

Lietuvos interesus atitinkančių ES ir tarptautinių organizacijų sprendimų ir rekomendacijų dėl

Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) branduolinės saugos ir aplinkosaugos priėmimas.

2017 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo

strategijoje Astravo AE yra įvardinta kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, nes manoma,

kad netoli sienos su Lietuva statoma Astravo AE tampa ekologinio, energetinio, karinio, sveikatos ir

teritorijos saugumo problema, jeigu ji bus panaudota priešiškai nusiteikusios šalies.

2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų

apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą. Šiame

įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos rinką negali patekti elektra iš trečiųjų šalių, kuriose veikia tokios

elektrinės, išskyrus, jei ji būtina šalies energetikos sistemos patikimumui, be to, Kruonio

hidroakumuliacinė elektrinė negali būti naudojami tokių jėgainių elektros akumuliavimui.

25

2017 m. sausio 16-20 d. Baltarusijoje buvo atliekama TATENA SEED misija (specializuota

aikštelių tinkamumo AE statybai ir AE projekto atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo misija).

TATENA informavo, kad tai buvo nepilna SEED misija ir tokie esminiai Lietuvos keliami klausimai

kaip aikštelių seisminiai ir geologiniai tyrimai, parinkimo kriterijai, poveikio aplinkai vertinimas

nebuvo analizuojami šios TATENA misijos metu. Lietuva reikalauja, kad Baltarusija pasikviestų

visos apimties SEED misiją, kuri įvertintų galimų Baltarusijos AE statybos aikštelių tyrimus ir

įvertinimą, parinkimo kriterijus ir jų tinkamumą AE statybai. Kol Astravo AE nebus atlikta pilnos

apimties TATENA SEED misija, negalime pripažinti, kad ji įvykdyta. Konkrečių misijų apimtis

nustato ne TATENA, o pati kviečiančioji šalis, šiuo atveju Baltarusija.

2017 m. birželio 13-16 d. Minske vyko Espoo konvencijos Šalių susitikimas, kuriame buvo

sprendžiamas Astravo AE klausimas. Lietuva siekė, kad šio susitikimo metu būtų priimtas

sprendimas įkurti tarptautinę ekspertų grupę, kuri pateiktų išsamią Astravo AE bylos turinio analizę

(dėl aikštelės parinkimo, avarinės parengties, AE atsparumo sunkaus lėktuvo kritimui, poveikio

tarptautiniams vandenims, radioaktyvių atliekų tvarkymo).

1.6. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms, kokybės užtikrinimas

Lietuvos nacionalinis integruotas energetikos ir klimato kaitos planas.

2016 m. lapkričio 30 d. Europos Komisija patvirtino Švarios energijos paketą, kuriame pateikė

pasiūlymą dėl Energetikos Sąjungos Valdymo sistemos reglamento10. Valdymo sistemos

mechanizmas, pagal kurį Europos Komisija stebės valstybių narių pažangą, bus pagrįstas: a)

nacionalinių integruotų energetikos ir klimato srities veiksmų planų (toliau – Planas) parengimu, b)

ataskaitų teikimu kas dvejus metus ir c) Europos Komisijos rekomendacijomis valstybėms narėms.

Tai bus esminė priemonė veiksmingam ir efektyviam Energetikos Sąjungos sukūrimui ir 2030

metams užsibrėžtų tikslų pasiekimui. Pateiktame pasiūlyme dėl Valdymo sistemos reglamento

teigiama, kad Plano projektas turės būti pateiktas jau 2018 m. sausio 1 d., o pats Planas – 2019 m.

sausio 1 d. Plano atnaujinimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Kas dvejus metus valstybės narės turės

teikti pažangos ataskaitas. Pirmoji ataskaita turės būti pateikta 2021 m.

Planas apims visas penkias Energetikos Sąjungos dimensijas – energijos tiekimo saugumą,

solidarumą ir pasitikėjimą; visiškai integruotą Europos energijos rinką; energijos vartojimo

efektyvumą; ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; mokslinius tyrimus,

inovacijas ir konkurencingumą. Plano rengimo procesas, kuriame dalyvauja Aplinkos, Žemės ūkio,

Susisiekimo, Ūkio, Švietimo ir mokslo ir Finansų ministerijos, jau prasidėjo.

1.7. Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas

Bus nuosekliai tęsiamas viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo procesas. Vyriausybės

programoje numatyta optimizuoti iš biudžeto išlaikomų įstaigų veiklą, konsoliduojant bendrąsias

funkcijas ir panaikinant persidengiančias, tobulinti valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų sistemą.

Energetikos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės

10 d. pasitarimo protokolą Nr. 18, šiuo metu vykdo energetikos ministro valdymo srityje veikiančių

valstybės įmonių reformą. Siekiant optimizuoti įstaigų veiklą, vietoj valstybės įmonės Lietuvos naftos

produktų agentūros ir valstybės įmonės Energetikos agentūros, planuojama įsteigti vieną

kompetencijų ir duomenų centrą – Lietuvos energetikos agentūrą (toliau – Agentūra). Šiai Agentūrai

atiteks ir dalis valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, kuri po pertvarkos bus

prijungta prie valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės, funkcijų.

Tikimasi sukurti lanksčią, efektyvią ir greitai prie besikeičiančios aplinkos prisitaikančią

įstaigą, kuri atliks energetikos politikos įgyvendinimo stebėseną, užtikrins, kad valstybė tinkamai

pasiruoštų energetikos skaitmenizavimo erai ir taps duomenų ir kompetencijų energetikos sektoriuje

centru.

10 Europos Komisijos Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl energetikos sąjungos valdymo (šalt. http://eur-

lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1485940096716&uri=CELEX:52016PC0759).

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1485940096716&uri=CELEX:52016PC0759

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1485940096716&uri=CELEX:52016PC0759

26

Esamų energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių pertvarka, konsoliduojant jų valdymą

ir sujungiant panašaus pobūdžio funkcijas vykdančius juridinius asmenis leis užtikrinti efektyvesnį ir

skaidresnį valstybės valdomų įmonių veikimą ir geresnę jų atskaitomybę valstybei ir visuomenei,

išgryninti valstybės, kaip savininko, tikslus jų atžvilgiu, garantuos geresnį jų veiklos koordinavimą.

Tai, savo ruožtu, svariai prisidės prie viso energetikos sektoriaus funkcionavimo gerinimo,

subalansuoto, nuoseklaus ir kompleksinio valstybės požiūrio į šio sektoriaus valdymą. Konsolidavus

funkcijas vienoje įstaigoje, bus užtikrintas energetikos sektoriaus duomenų rinkimas, kaupimas ir

analizė viename subjekte – viešojoje įstaigoje Lietuvos energetikos agentūroje. Didesnė duomenų

integracija ir kokybiškesnis jų panaudojimas lems energetikos sektoriaus reglamentavimo

efektyvumą valstybės mastu, didins energetikos politikos reglamentavimo efektyvumą, prisidės prie

įrodymais grįstų sprendimų priėmimo ir geresnės reglamentavimo kokybės.

Tikimasi, kad naujoji Agentūra pradės veiklą nuo 2018 m. rugsėjo, o valstybės įmonė

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra bus prijungta prie valstybės įmonė Ignalinos atominės

elektrinės iki šių metų gegužės.

1.8. Energetikos įmonių ir energetikos objektų bei įrenginių valstybinė kontrolė, ginant

teisėtus energijos ir energijos išteklių vartotojų interesus

VEI teisės aktų nustatyta tvarka atlieka energetikos objektų techninės saugos, energetikos

įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir

(ar) efektyvumo kontrolę ir (ar) priežiūrą. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė

atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

VEI siekia, kad būtų užtikrinta patikima, efektyvi ir saugi energijos ir energijos išteklių

gamyba, perdavimas, paskirstymas, tiekimo patikimumas bei vartojimo efektyvumas.

Atliekant energetikos įrenginių kontrolę, VEI planuodama tikrinimus naudoja rizikos vertinimo

modelį, kurį taikant kontrolės veiksmai bus nukreipiami didžiausių galimų pažeidimų, pavojingiausių

pasekmių šalinimui ir prevencijai, vykdoma tikslinė energetikos objektų ir energetikos įrenginių

kontrolė, energetikos objektus ir įrenginius parenkant pagal nustatytus rizikos vertinimo kriterijus.

VEI veikla koncentruojama į pažeidimų prevencijos didinimą, priežasčių nustatymą ir energetikos

įmonių savireguliacijos skatinimą. Siekdama sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, VEI

nustatė, kad iš viso turi parengti per 40 kontrolinių patikrinimų klausimynų (šiuo metu parengti 29

klausimynai).

VEI tikrina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, jų priežiūrą, tipą ir šilumos

sunaudojimo tendencijas (ši duomenų bazė kaupiama nuo 2013 m. liepos 1 d.; duomenų bazės kūrimo

ir duomenų kaupimo darbus planuojama baigti per 4 metus). Daugiabučių namų šildymo ir karšto

vandens sistemų tikrinimas vykdomas pagal Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų

periodinių patikrinimų tvarkos aprašą, kurio taikymas sudaro prielaidas efektyviai vykdyti

daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų bei šių sistemų priežiūrą atliekančių ūkio

subjektų kontrolę.

Įgyvendinant 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/EB dėl

pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) 14 ir 15 straipsnių ir Lietuvos Respublikos

energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 1–3 punktų nuostatas, VEI vykdo Reglamentuose jai

pavestas funkcijas, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei

periodiškumu būtų tikrinami pastatuose įrengtų šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų

atitiktis nustatytiems efektyvumo reikalavimams, būtų užtikrinta, kad pastatuose įrengtos šildymo ir

oro kondicionavimo sistemos atitiktų pastato (patalpų) poreikius, o energijos ištekliai naudojami

efektyviai.

Elektros objektuose ir įrenginiuose įmonių vadovai ir atsakingi darbuotojai nepakankamai

dėmesio skiria normatyvinių dokumentų rengimo kokybei užtikrinti, gamybos instrukcijų ir kitų

teisės aktų reikalavimų vykdymą, organizuojant elektros įrenginių eksploatavimą ir užtikrinant

elektrotechnikos personalo saugą. Dažniausiai VEI patikrinimų metu nustatomi šie pažeidimai:

eksploatuojami elektros įrenginiai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įrenginių konstrukcijų,

27

remonto darbų defektai, įrenginių susidėvėjimas, operatyvinės darbuotojų klaidos – gali turėti įtakos

elektros įrenginių gedimams – dėl šios priežasties gali sutrikti elektros energijos tiekimas bei kokybė,

gali kilti avarijos ir sutrikimai elektros skirstomajame ar perdavimo tinkluose. Elektros apskaitos

prietaisų eksploatavimo trūkumai turi įtakos apskaitos tikslumui ir darbuotojų apsaugai nuo elektros

poveikio. Netinkamai tvarkoma dokumentacija gali turėti įtakos eksploatuojančio personalo

klaidingiems veiksmams.

Šilumos gamybos įrenginiuose ir šilumos tiekimo tinkluose VEI patikrinimų metu

dažniausiai nustatomi šie esminiai pažeidimai: katilinėse nenustatyti ribiniai slėgio nuostoliai

vandens šildymo katiluose, vamzdynuose ir pagalbiniuose įrenginiuose, esant skaičiuotinam vandens

tinklo debitui; neparengti šilumos tinklų, vamzdynų, šilumos ir hidraulinių nuostolių tikrinimo

grafikai; netikrinamas katilų ir dūmtraukių sandarumas; sutrūkę aušintuvų betoninės konstrukcijos

(kolonos, nuogrindas); neanalizuojamas efektyvus, ekonomiškas ir kokybiškas šilumos energijos

suvartojimas; pažeista vamzdynų šiluminė izoliacija, netinkamai izoliuota uždaromoji armatūra,

katilų patalpose laikomi pašaliniai daiktai (technika); nesudarytos avarijų ir technologinių sutrikimų

likvidavimo instrukcijos; nesudaryta ir netvarkinga katilinės bei šilumos tinklų eksploatacijai būtina

dokumentacija, nesudarytas darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, sąrašas, nesudaryti

priešavarinių treniruočių planai, nevykdomos treniruotės; prieš šildymo sezoną nesuderintas

termofikacinio vandens temperatūrinis grafikas; katilų eksploatavimo instrukcijos neatitinka

taisyklių reikalavimų; rečiau - nesudaryti šilumos tiekimo tinklų planai ir schemos, neįrengta

grįžtamųjų vamzdynų apsauga nuo slėgio padidėjimo, neatliekami hidrauliniai bandymai.

Patikrinus eksploatuojamus gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų įrenginius, dažniausiai

nustatomi pažeidimai: antžeminiai dujotiekiai vietomis pažeisti korozijos; operatyviniame žurnale

nefiksuoti periodiniai DSS patalpos dujų koncentracijos tikrinimai; darbų gamtinių dujų aplinkoje

vykdymo paskyrų instrukcijose neaprašyti vykdymo darbai, žymos, rodančios didžiausią darbinį

leistiną slėgį, nurodytos ant manometrų stiklų; vadovo įsakymu nepaskirti asmuo, atsakingi už dujų

ūkį; ant manometrų korpusų nėra žymų, rodančių leistiną matuojamo dydžio vertę; degalinėse

nesunumeruotos SND įrenginių sudedamosios dalys ir mazgai pagal technologines schemas;

nevalomi požeminio dujotiekio įtaisų apsauginiai šulinėliai; pasibaigę manometrų patikros galiojimo

terminai; ant aptvarų nėra ženklų, draudžiančių rūkyti ir naudoti atvirą ugnį; neteisingai sudarytos

technologinės instrukcijos, įsigaliojus naujiems teisės aktams; neteisingai vedami techninės

priežiūros žurnalai; nepašalinti nustatyti dujotiekio izoliacijos pažeidimai; neatliekami apsauginių

vožtuvų patikrinimai; neatlikta dujų apskaitos prietaisų butuose metrologinė patikra; avarinė tarnyba

ne iki galo aprūpinta techninėmis priemonėmis; aptarnavimo zona viršija 50 km. atstumą; užpildytų

dujų balionų ventilio sandarumas tikrinamas prie neigiamų temperatūrų; netvarkingai vedama dujinių

įrenginių techninė dokumentacija.

VEI atliekant naftos įrenginių patikrinimus, nustatomi šie esminiai pažeidimai: kai kuriose

bendrovėse nesudaryti įrenginių apžiūrų, techninės priežiūros ir remonto grafikai; nesunumeruota

dalis uždaromosios armatūros; nėra kontrolės ir matavimo prietaisų priežiūros instrukcijos,

nesudaryti priešavarinių apsaugos sistemų reikšmių sąrašai ir tikrinimo instrukcijos; neparengta

talpyklų įrenginių – slėgio numetimo vožtuvų, užpylimo sistemų, vamzdynų, armatūros ir kt. –

priežiūros tvarka; pagal specifikaciją nesunumeruoti naftos produktų kuro bazės įrenginių

technologinėse schemose įrenginiai; schemose neužfiksuoti pakeitimai atjungus neveikiančius

įrenginius, schema nepatvirtinta įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens; talpyklų pasuose nenurodyti

įmonės vadovo paskirti atestuoti talpyklų priežiūros meistrai; degalinės įrenginių eksploatavimo

vietoje arba operatoriaus patalpoje nėra degalų tiekimo, laikymo įrenginių ir vamzdynų schemos; kai

kuriose degalinėse nesudaryti techniniai pasai.

Minėti pažeidimai gali turėti įtakos energijos tiekimo saugumui, patikimumui ir efektyviam

energetikos įrenginių eksploatavimui bei energijos kokybei. Atlikus VEI patikrinimus surašomi

privalomi vykdyti nurodymai, kad nurodyti pažeidimai būtų pašalinti per nustatytą terminą, taikomos

administracinio poveikio priemonės, vykdoma pažeidimų šalinimo stebėsena. Pastebima tendencija,

kad atliekami patikrinimai turi teigiamos įtakos, nes pažeidimų skaičius reguliariai mažėja, įmonės

laiku šalina patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.

28

2. 1 STRATEGINIS TIKSLAS (01): integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas

bei skatinti darnią, konkurencingą ir efektyvią energetikos sektoriaus plėtrą

Strateginiu tikslu („integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“) sudaromos sąlygos įgyvendinti pagrindines

energetikos sektoriaus plėtros strateginio planavimo dokumento – Nacionalinės energetinės

nepriklausomybės strategijos – esmines nuostatas, t. y. energetinė nepriklausomybė,

konkurencingumas ir darni plėtra. 2004 metais tapusi ES nare Lietuva įsijungė į vieningą ES sistemą,

tapdama bendros ES ekonominės rinkos dalimi, kas sudarė sąlygas sparčiam Lietuvos ūkio ir kitų

valstybinės svarbos sričių augimui. Tačiau energetiniame kontekste sąlygos beveik nepakito, kadangi

sistemiškai ir infrastruktūriškai Lietuva liko susieta su Rusijos energetine sistema. 2009 m. gruodžio

31 d. galutinai sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės 2-ąjį bloką ligtolinė Lietuvos energetikos

sektoriaus priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo dar labiau sustiprėjo.

Įvertinus tai, kad Lietuva neturėjo energetinių jungčių su ES kontinentine dalimi ir visos

gamtinės dujos ir didžioji dalis elektros energijos buvo perkamos iš vienintelio monopolistinio

tiekėjo, Lietuva pradėjo įgyvendinti regioninės svarbos infrastruktūros projektus, skirtus sujungti

Lietuvos ir ES energetines sistemas. Todėl svarbu tęsti pradėtas veiklas, tinkamai išnaudoti

įgyvendintų ir dar nebaigtų įgyvendinti strateginę reikšmę turinčių projektų potencialą – integruotis

į ES energetines sistemas bei skatinti darnią, konkurencingą ir efektyvią energetikos sektoriaus

plėtrą, taip galutinai atsiribojant nuo vienintelio (monopolinio) energijos išteklių tiekėjo: daugiau

naudojant vietinių ir atsinaujinančių išteklių, didinant konkurencingus vietinius energijos generavimo

pajėgumus bei diversifikuojant energijos išteklius, kurių negalima pakeisti vietiniais, importą.

Išvardintos veiklos pirmiausia realizuojamos vykdant sisteminę energetikos sektoriaus

pertvarką ir įgyvendinant integracijai į ES energetines sistemas skirtus stambius strateginius

infrastruktūrinius energetikos projektus, didinant efektyvumą visoje energijos gamybos, perdavimo

ir vartojimo cikle bei didinant vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos išteklių

balanse.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir energetinio efektyvumo didinimo Energetikos

ministerija iš esmės siekia kurdama palankią teisinę ir reguliacinę aplinką plėsti atsinaujinančių

energijos išteklių generavimo pajėgumus elektros ir šilumos sektoriuose bei taupyti ir efektyviau

naudoti energiją.

Pastaraisiais metais atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) srityje užsibrėžti strateginiai tikslai

leido sparčiai plėtoti vietinės energijos gamybos pajėgumus ir vystyti atsinaujinančių išteklių

energetiką Lietuvoje. Nuo 2007 m. AEI dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime

padidėjo 9,16 procentinio punkto.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti AEI

energiją, Lietuva AEI dalį bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime iki 2020 m. yra

įsipareigojusi padidinti iki 23 proc., o AEI dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos

suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, užsibrėžtą 23 proc. tikslą

Lietuva pasiekė 2014 m., kai AEI dalis bendrame šalies energijos balanse viršijo penktadalį ir sudarė

23,58 proc.

2015 metais AEI dalis bendrame šalies energijos balanse nuosekliai didėjo ir pasiekė 25,77

proc., o 2016 metais – 25,46 proc.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių

tikslų.

Įgyvendinus numatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, galutinis

energijos suvartojimas šalyje 2020 metais turėtų siekti 4730 tūkst. tne.

29

2016 m. ES šalių AEI dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime, proc.

17,0 8,7 18,8 14,9 32,2 14,8 28,8 9,5 15,2 17,3 16,0 28,3 17,4 9,3 37,2 25,6 5,4 14,2 6,0 6,0 33,5 11,3 28,5 25,0 21,3 12,0 38,7 53,8 9,3 69,4 72,6

20

13

16

13

30

18

25

1618

20

23

20

17

13

40

23

1113

10

14

34

15

31

2425

14

38

49

15

67,5

64

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

EU28 BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR HR IT CY LV LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK NO IS

2016 m. 2020 m. tikslas

30

2.1. 1 strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai

Vertinimo

kriterijaus

kodas

Efekto vertinimo kriterijaus

pavadinimas

2014

metų

2015

metų

2016

metų

2017

metų

2018

metų

2019

metų

2020

metų

E-01-01 Galutinės energijos

suvartojimas11 šalyje, tūkst. tne* Planas 5183 5235 4810 4865 4920 4975 5030

Faktas 4884 4863 5110

E-01-02

Atsinaujinančių energijos

išteklių dalis galutinės energijos

balanse, proc. (didesnio

energijos vartojimo

veiksmingumo scenarijaus

atveju), procentais

Planas 23 25 25 26 27 27 30

Faktas 23,58 25,77 25,46

11 „Galutinės energijos suvartojimas“ – energija, patiekta galutiniams vartotojams. Aprobuotasis terminas, pagal Lietuvos

Respublikos terminų banką (šalt. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result).

5183

5235

4810

4865

4920

4975

5030

48844863

5110

4750

4800

4850

4900

4950

5000

5050

5100

5150

5200

5250

5300

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Galutinis energijos suvartojimas taikant taupymo priemones, ktne (planas)

Galutinis energijos suvartojimas šalyje, ktne (faktas)

23,5825,77 25,46

2325 25

26 27 27

30

23

0

5

10

15

20

25

30

35

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, proc. (faktas)

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos balanse, proc. (planas)

Europos Sąjungos tikslas 2020 metams

* sutr. tne – tona

naftos ekvivalentu.

http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result

31

Vertinimo

kriterijaus

kodas


pavadinimas

2014

metų

2015

metų

2016

metų

2017

metų

2018

metų

2019

metų

2020

metų

E-01-03

Laiku pašalintų energetikos

objektų ir įrenginių techninės

būklės, efektyvumo,

energijos išteklių valstybės ir

rezervinių atsargų sudarymo,

tvarkymo, kaupimo ir

naudojimo pažeidimų,

nustatytų patikrinimų metu,

procentais

Planas 95 95 95 95 95 95 95

Faktas 98,96 98,37 97,27 96,79

E-01-04

Energetinio saugumo

koeficientas, procentais Planas - - 61 63 64 65 66

Faktas 56,3 62,6

98,96

98,37

97,2796,79

95

93

94

95

96

97

98

99

100

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Faktiniai duomenys Planas

6163 64 65 66

53 52,554,4

56,3

62,3

0

10

20

30

40

50

60

70

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Energetinio saugumo koeficientas, procentais (planas)

Energetinio saugumo koeficientas, procentais (faktas)

32

ES dėmesys skiriamas energetiniam saugumui iš tiesų didelis. ES 28 daugiau nei pusę energijos

importuoja iš ES nepriklausančių šalių, ir ši dalis per pastarąjį dešimtmetį iš esmės didėjo (nors yra

tam tikrų požymių, kad pastaraisiais metais priklausomybės rodiklis stabilizavosi). Didžioji energijos

dalis į ES importuojama iš Rusijos, dėl kurios ginčų su tranzito šalimis pastaraisiais metais kilo

energijos tiekimo sutrikimo pavojus. Dėl konflikto Ukrainoje susirūpinimas dėl energijos iš Rusijos

tiekimo saugumo dar labiau išaugo. Naujos naftos ir dujų rinkų priemonės buvo skirtos užtikrinti, kad

visos suinteresuotosios šalys imtųsi veiksmingų priemonių ir užkirstų kelią galimiems tiekimo

sutrikimams bei švelnintų jų padarinius, taip pat nustatyti ES valstybių narių bendradarbiavimo

tvarką, kuria būtų galima veiksmingai įveikti galimus didelius naftos ar dujų tiekimo sutrikimus. Be

to, kad valstybės narės galėtų vieningai ir sparčiai veikti išskirtinėmis aplinkybėmis, nustatyta veiklos

koordinavimo tvarka.

Iki 2025 metų tikimasi galutinai įgyvendinti pagrindinius strateginius infrastruktūrinius

energetikos projektus (2014 m. gruodį sėkmingai užbaigtas ir atidarytas suskystintų gamtinių dujų

terminalas, o 2015 m. gruodį užbaigtos Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos – iki

2021 m. galo tikimasi užbaigti Lietuvos–Lenkijos dujotiekio tiesimą bei iki 2025 m. užbaigti

sinchroninį susijungimą su ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais). Kiekybiškai įvertinti

strateginių projektų įgyvendinimo efektą pamečiui yra sudėtinga, nes efektas strateginiam tikslui

pasiekti išaiškės tik praėjus tam tikram laikui nuo jų įgyvendinimo. Be to, jų poveikis susijęs su

energetinio saugumo didinimu.

2.2. 1 strateginį tikslą įgyvendinančios programos

NACIONALINĖS ENERGETIKOS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS TIKSLUS

ĮGYVENDINANTI ENERGETIKOS MINISTERIJOS PROGRAMA

(kodas 01.01)

Bendroji informacija apie programą

Programa siekiama Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje suformuluoto

svarbiausio tikslo – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimo – ir tai

sąlygojančių uždavinių (strateginių iniciatyvų) įgyvendinimo elektros, šilumos, dujų, naftos,

atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuose bei energijos efektyvumo ir klimato taršos mažinimo

srityse. Programa prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo

plane suformuluotų veiklos prioritetų12 energetikos sektoriuje įgyvendinimo.

Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus įgyvendinanti programa

numato:

1) šilumos ūkio sistemos pertvarką, kuri sumažintų šilumos kainas vartotojams;

2) svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir

koordinavimą;

3) palankios teisinės ir reguliacinės aplinkos sukūrimą energetinio efektyvumo

priemonėms įgyvendinti ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti,

laikantis darnios plėtros principų;

4) ES struktūrinės paramos administravimą;

5) Lietuvos energetikos politikos interesų atstovavimą ES institucijose, tarptautinėse

organizacijose ir santykiuose su trečiosiomis šalimis;

6) saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir jų saugyklų bei atliekynų priežiūrą;

7) energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos

išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo

kontrolę ir (ar) priežiūrą.

12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas (šalt. https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/2389544007bf11e79ba1ee3112ade9bc).

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2389544007bf11e79ba1ee3112ade9bc

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2389544007bf11e79ba1ee3112ade9bc

33

8) kitų Energetikos ministerijos įgyvendinamų programų, kuriomis įgyvendinamas

strateginis tikslas, administravimą.

Sukūrus ES reikalavimus atitinkančią teisinę ir reguliacinę aplinką, reorganizavus

energetikos įmones ir jų valdymą bei sujungus Lietuvos ir ES energetinius tinklus sustiprės

konkurencija, bus sudarytos geresnės sąlygos verslui ir energijos vartotojų interesams tenkinti.

Didėjantis energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas

bei vietinių energijos pajėgumų vystymas mažins importuojamo kuro naudojimą, prisidės prie

konkurencingumo didinimo ir verslo plėtros sąlygų gerinimo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo

bei neigiamo energijos išteklių ir energijos vartojimo poveikio aplinkai mažinimo.

Programos vertinimas nėra atliktas.

Programa yra tęstinė ir neterminuota.

Programos

koordinatoriai:

Energetikos ministerijos kanclerė Agnė Kairytė

Energetikos viceministras Egidijus Purlys

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius

Programos

vykdytojai:

Energetikos ministerija

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymą vykdantis subjektas (pagal pavedimo

vykdymo sutartį)

VĮ Energetikos agentūra (pagal pavedimo vykdymo sutartį)

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

VALSTYBĖS NAFTOS PRODUKTŲ ATSARGŲ KAUPIMO IR TVARKYMO PROGRAMA

(kodas 01.87)


Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programą įgyvendinantis tikslas –

kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus.

Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. pradėjo galioti 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos

2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba)

naftos produktų atsargas (OL 2009 L 265, p. 9), reikalavimai, pagal kuriuos ES valstybė narė turi

būti sukaupusi 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus

suvartojimo13, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis, naftos produktų atsargų kiekius,

kurie būtų panaudoti ekstremalios energetikos padėties atveju.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo, kurio nauja redakcija galioja nuo 2012

m. liepos 1 d., 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalį atsargų sudaro valstybės įmonės Lietuvos

naftos produktų agentūros (toliau – Agentūra) valstybės lėšomis kaupiamos ir tvarkomos

specialiosios atsargos, kurių Agentūra turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų,

skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus, o likusią

atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės.

Reikalaujamos 90 dienų (valstybės biudžeto lėšomis kaupiamos 30 dienų, naftos produktus

gaminančių ir importuojančių įmonių lėšomis – 60 dienų) atsargos buvo sukauptos 2009 m.

gruodžio 31 d. Sukauptų reikalaujamų atsargų kiekiui, nuolat vykdoma galiojimo terminų kontrolė

bei atsargos keičiamos naujomis, taip pat vykdomas papildymas, t.y. atsižvelgiama į didėjantį

naftos produktų suvartojimą.

Atskira programa parengta atsižvelgiant į Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų

įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsargos kaupiamos ir tvarkomos Agentūros,

įpareigotųjų įmonių lėšomis, valstybės biudžeto asignavimais.

13 Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba)

naftos produktų atsargas (šalt. http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:265:0009:0023:LT:PDF)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:265:0009:0023:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:265:0009:0023:LT:PDF

34

Programa įgyvendina strateginį tikslą – „Integruotis į Europos Sąjungos energetines

sistemas bei skatinti darnią ir konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“.


Programa yra tęstinė ir neterminuota.

Programos

koordinatorius:

Energetikos viceministras Egidijus Purlys

Programos

vykdytojai:


VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra (pagal pavedimo vykdymo sutartį)

2017 m. ES šalių naftos produktų atsargos, dienų skaičiumi.

3. 2 STRATEGINIS TIKSLAS (02): užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės

elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

2 strateginiu tikslu įgyvendinami Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokole Nr. 4 „Dėl

Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatyti įsipareigojimai.

Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje

programa.

3.1. 2 strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijai

BE BG CZ DK DE EE IE EL ES FR HR IT CY LV LT LU HU MT NL AT PL PT RO SI SK FI SE UK

2017 M. (faktas) 105 90 86 74 102 73 96 123105 95 91 91 96 97 90 96 101 90 86 93 93 94 57 95 91 174105 61

Planas 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90

105

9086

74

102

73

96

123

105

9591 91

96 97

90

96101

9086

93 93 94

57

9591

174

105

61

40

60

80

100

120

140

160

180

2017 M. (faktas) Planas

35

Vertinimo

kriterijaus

kodas


pavadinimas

2014

metų

2015

metų

2016

metų

2017

metų

2018

metų

2019

metų

2020

metų

E-02-01 VĮ Ignalinos AE vykdomų

projektų įgyvendinimo rodiklių

vykdymas, procentais

Planas 100 100 100 100 100 100 100

Faktas 100 83,6 40 71

E-02-02 Galiojančių Ignalinos AE

VATESI išduotų licencijų dalis,

procentais

Planas 100 100 100 100 100 100 100

Faktas 100 100 100 100

100

83,6

40

71

0

20

40

60

80

100

120

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Planas Faktas

Planas

Faktas

0

20

40

60

80

100

20142015

20162017

20182019

2020

100

100 100 100 100

Planas Faktas

36

3.2. 2 strateginį tikslą įgyvendinančios programos

IGNALINOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO LIETUVOJE PROGRAMA

(kodas 72.10)


Pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės

Lietuvoje“ Ignalinos AE 1-asis blokas turėjo būti sustabdytas iki 2005 metų, o 2-asis blokas –

2009 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl valstybės

įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko stabdymo datos“ įteisino sprendimą

sustabdyti Ignalinos AE 1-ąjį bloką 2004 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1448 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės

elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ ir energetikos ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr.

1-251 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ nuostatas,

2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.

Programa užtikrina Lietuvos įsipareigojimų pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties

protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ įgyvendinimą.

Programa yra įgyvendinamas Energetikos ministerijos strateginis tikslas – „užtikrinti

sklandų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant

uždarymui skiriamas lėšas“.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintas VĮ

Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas, kuriame aprašyta: Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo strategija, planas ir grafikas, darbai, įvertintos eksploatavimo

nutraukimo išlaidos, eksploatavimo nutraukimo metodai ir technologijos, atliekų, susidarysiančių

eksploatavimo nutraukimo metu, kiekiai, saugos ir poveikio aplinkai vertinimas. Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-230 patvirtintas

atnaujintas VĮ Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1-23 patvirtinta

VĮ Ignalinos AE veiklos strategija, kurioje nustatyti VĮ Ignalinos AE veiklos tikslai ir uždaviniai,

nustatyti svarbiausi strategijos įgyvendinimo rezultatai.

VĮ Ignalinos AE veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus metinius

priemonių planus.

Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007–

2013 metų laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014–2020 metų laikotarpiu

Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014–2016 m. kasmetiniais Europos

Komisijos sprendimais jau skirta 185,6 mln. eurų. Šiais kasmetiniais sprendimais Europos

Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas.

Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais: 1) per

Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos

rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras; 2) per

Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos

institucijų.

Valstybės biudžeto lėšos naudojamos projektų mokesčiams padengti bei tam tikroms

projektinėms veikloms, kurios negali būti finansuojamos ES lėšomis, vykdyti.


Programa yra tęstinė.

Programos

kuratorius

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė

Programos

vykdytojai:


37

2 lentelė. 2017–2020 metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai

(tūkst. Eur)

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės

pavadinimas

2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai

2020 metų asignavimai

Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU

01.01. Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

01.01.01

Tikslas: Formuoti Lietuvos

energetikos politiką ir

užtikrinti veiksmingą jos

įgyvendinimą

3 992,0 3 957,0 1 637,0 35,0 4 005,0 3 962,0 1 612,0 43,0 4 210,0 4 162,0 1 638,0 48,0

01.01.01.01

Uždavinys: Užtikrinti teisės aktais Energetikos ministerijai

pavestų energetikos srities

valstybės valdymo funkcijų vykdymą

2 928,0 2 893,0 1 550,0 35,0 2 933,0 2 890,0 1 530,0 43,0 3 168,0 3 120,0 1 548,0 48,0

01.01.01.01.01 Priemonė: Ministerijos veiklos

organizavimo užtikrinimas

2 702,0 2 667,0 1 415,0 35,0 2 623,0 2 580,0 1 398,0 43,0 2 844,0 2 796,0 1 398,0 48,0 01-05-03-12

04-01-05-05 04-01-05-08

04-01-05-09

04-01-06-01 04-01-06-02

04-01-06-04

04-01-06-06 04-02-10-02

04-02-10-04

04-02-10-05 04-02-10-06

01.01.01.01.02

Priemonė: Techninė parama

veiksmų programai

administruoti (ES Sanglaudos

fondas)

176,0 176,0 135,0 0,0 180,0 180,0 132,0 0,0 180,0 180,0 150,0 0,0

01.01.01.01.03

Priemonė: Techninė parama,

skirta informuoti apie veiksmų programą (ES Socialinis

fondas)

0,0 0,0 0,0 0,0 80,0 80,0 0,0 0,0 94,0 94,0 0,0 0,0

01.01.01.01.04

Priemonė: Techninė parama, skirta veiksmų programai

vertinti (ES Socialinis fondas)

50,0 50,0 0,0 0,0 50,0 50,0 0,0 0,0 50,0 50,0 0,0 0,0

38

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU

01.01.01.02

Uždavinys: Atstovauti Lietuvos energetikos politikos

interesams ES institucijose ir

tarptautinėse organizacijose formuojant ir įgyvendinant

Lietuvos ir ES energetikos

politiką

448,0 448,0 87,0 0,0 456,0 456,0 82,0 0,0 392,0 392,0 90,0 0,0

01.01.01.02.01

Priemonė: Lietuvos energetikos

atašė ES funkcijų vykdymo užtikrinimas

426,0 426,0 87,0 0,0 434,0 434,0 82,0 0,0 370,0 370,0 90,0 0,0

01.01.01.02.02

Priemonė: Dalyvavimas

(narystė) tarptautinėse energetikos organizacijose

22,0 22,0 0,0 0,0 22,0 22,0 0,0 0,0 22,0 22,0 0,0 0,0

01.01.01.03

Uždavinys: Įgyvendinti

Lietuvos branduolinės

energetikos politiką ir atstovauti jai tarptautinėse

organizacijose

616,0 616,0 0,0 0,0 616,0 616,0 0,0 0,0 650,0 650,0 0,0 0,0

01.01.01.03.01

Priemonė: Saugus

radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir atliekynų

eksploatavimas

316,0 316,0 0,0 0,0 316,0 316,0 0,0 0,0 350,0 350,0 0,0 0,0

01.01.01.03.02

Priemonė: Dalyvavimas Tarptautinės atominės

energetikos agentūros

(TATENA) veikloje

300,0 300,0 0,0 0,0 300,0 300,0 0,0 0,0 300,0 300,0 0,0 0,0

01.01.02

Tikslas: Sujungti Lietuvos

energetines sistemas su

Europos Sąjungos sistemomis

9 620,0 9 620,0 0,0 0,0 65 164,0 65 164,0 0,0 0,0 115 492,0 115 492,0 0,0 0,0

01.01.02.01

Uždavinys: Užtikrinti

strateginių energetikos projektų įgyvendinimą

9 620,0 9 620,0 0,0 0,0 65 164,0 65 164,0 0,0 0,0 115 492,0 115 492,0 0,0 0,0

39

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU

01.01.02.01.01

Priemonė: Strateginių ir kitų

energetikos projektų vystymas,

įgyvendinimo priežiūra ir koordinavimas

9 620,0 9 620,0 0,0 0,0 65 164,0 65 164,0 0,0 0,0 115 492,0 115 492,0 0,0 0,0 04-02-10-01 04-02-10-03

04-04-01-01

04-04-01-02 05-02-02-01

05-02-02-02

05-02-02-03 05-02-02-04

05-02-02-05

05-02-03-01 05-02-03-03

05-02-03-04

01.01.03 Tikslas: Siekti darnios

energetikos sektoriaus plėtros

76 774,0 76 774,0 0,0 0,0 174 886,0 174 886,0 0,0 0,0 83 567,0 83 567,0 580,0 0,0

01.01.03.01

Uždavinys: Didinti energijos

gamybos, energijos išteklių ir

energijos vartojimo

efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą

76 774,0 76 774,0 0,0 0,0 174 886,0 174 886,0 0,0 0,0 83 567,0 83 567,0 580,0 0,0

01.01.03.01.01

Priemonė: Energetikos

agentūros veiklos plano

priemonių energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių

energijos išteklių plėtros srityje

įgyvendinimas

387,0 387,0 0,0 0,0 350,0 350,0 0,0 0,0 350,0 350,0 0,0 0,0

01.01.03.01.02

Priemonė: Didinti viešųjų valstybinių kultūros pastatų

energinį efektyvumą

579,0 579,0 0,0 0,0 579,0 579,0 0,0 0,0 1 158,0 1 158,0 0,0 0,0 TVP- 22 (2017)

01.01.03.01.03

Priemonė: Mažinti oro taršą –

skatinti pereiti nuo iškastinio

kuro prie atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo šilumos energijai gaminti,

efektyvesnę šilumos energijos

gamybą

579,0 579,0 0,0 0,0 3 474,0 3 474,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

TVP-

23 (2017)

01.01.03.01.04

Priemonė: Didinti viešųjų valstybinių sveikatos paslaugų pastatų energinį efektyvumą

435,0 435,0 0,0 0,0 1 158,0 1 158,0 0,0 0,0 2 317,0 2 317,0 0,0 0,0 TVP-

23 (2017)

40

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU

01.01.03.01.06 Priemonė: Didinti energijos gamybos efektyvumą namų ūkiuose

290,0 290,0 0,0 0,0 290,0 290,0 0,0 0,0 580,0 580,0 0,0 0,0 TVP

21 (2017)

01.01.03.01.07

Priemonė: Skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus

3 663,0 3 663,0 0,0 0,0 10 551,0 10 551,0 0,0 0,0 4 050,0 4 050,0 0,0 0,0 TVP- 18 (2017)

01.01.03.01.09

Priemonė: Kitos 2014‑2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimas

64 341,0 64 341,0 0,0 0,0 150 234,0 150 234,0 0,0 0,0 67 112,0 67 112,0 0,0 0,0 04-01-05-03 04-01-05-04

01.01.03.01.11 Priemonė: Skatinti elektros energijos skirstymo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus

5 000,0 5 000,0 0,0 0,0 5 000,0 5 000,0 0,0 0,0 5 000,0 5 000,0 0,0 0,0 TVP

18 (2017)

01.01.03.01.12 Priemonė: Skatinti nedidelės galios biokuro kogeneraciją

1 500,0 1 500,0 0,0 0,0 3 000,0 3 000,0 0,0 0,0 3 000,0 3 000,0 0,0 0,0 TVP

18 (2017)

01.01.03.01.15 Priemonė: Nacionalinės Šilumos ūkio plėtros programos duomenų bazės sukūrimas

0,0 0,0 0,0 0,0 250,0 250,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

01.01.04

Tikslas: užtikrinti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka būtų vykdoma energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė

2 070,0 2 070,0 1 433,3 0,0 1 685,0 1 675,0 1 305,0 10,0 1 685,0 1 685,0 1 305,0 0,0

01.01.04.01

Uždavinys: Vykdyti nuolatinę ir teisėtą valstybinę energetikos objektų ir energetikos įrenginių kontrolę ir užtikrinti vartotojų teisėtų interesų tenkinimą

2 070,0 2 070,0 1 433,3 0,0 1 685,0 1 675,0 1 305,0 10,0 1 685,0 1 685,0 1 305,0 0,0

01.01.04.01.01

Priemonė: Teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu vykdyti energetikos objektų ir energetikos įrenginių patikrinimus, tirti jų darbo sutrikimus, vykdyti prevencinį darbą

2 070,0 2 070,0 1 433,3 0,0 1 685,0 1 675,0 1 305,0 10,0 1 685,0 1 685,0 1 305,0 0,0

41

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU

1. Iš viso Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas

92 456,0 92 421,0 3 070,3 35,0 245 740,0 245 687,0 2 917,0 53,0 204 954,0 204 906,0 3 523,0 48,0

iš jo: 35,0 35,0 21,0 0,0 47,0 47,0 20,0 0,0 49,0 49,0 22,5 0,0

1.1. bendrojo finansavimo

lėšos

1.2. ES ir kitos tarptautinės

finansinės paramos lėšos

85 967,0 85 967,0 114,0 0,0 239 482,0 239 482,0 112,0 0,0 198 753,0 198 753,0 707,5 0,0

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir

pajamų įmokos

399,0 399,0 109,3 0,0 40,0 40,0 0,0 0,0 40,0 40,0 0,0 0,0

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė

parama projektams įgyvendinti

ir kitos teisėtai gautos lėšos)

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Iš viso programai finansuoti

(1+2)

92 456,0 92 421,0 3 070,3 35,0 245 740,0 245 687,0 2 917,0 53,0 204 954,0 204 906,0 3 523,0 48,0

01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas

01.87.01

Tikslas: Kaupti naftos

produktų valstybės atsargas,

įgyvendinant ES ir

nacionalinės teisės

reikalavimus

1 170,0 1 170,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0

01.87.01.01

Uždavinys: Tvarkyti sukauptas

naftos produktų valstybės

atsargas

1 170,0 1 170,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0

01.87.01.01.01

Priemonė: Atsargų atnaujinimo, keitimo, laikymo,

perteklinių atsargų pardavimo,

saugojimo organizavimas ir apskaita

1 170,0 1 170,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0

42

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU



1 170,0 1 170,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0

iš jo:


lėšos

1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė

parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)


(1+2)

1 170,0 1 170,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0 800,0 800,0 0,0 0,0

72.10. Ignalinos programos administravimas Lietuvoje

72.10.01. Tikslas: Užtikrinti saugų

Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo procesą bei

didinti energijos efektyvumą

Ignalinos AE regione

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 73 673,0 73 673,0 0,0 0,0 74 527,0 74 527,0 0,0 0,0

72.10.01.01 Uždavinys: Įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo projektus pagal patvirtintą planą bei

įgyvendinti energijos

efektyvumo didinimo priemones Ignalinos AE

regione

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 73 673,0 73 673,0 0,0 0,0 74 527,0 74 527,0 0,0 0,0

72.10.01.01.01 Priemonė: Užtikrinti, kad būtų suteikta mokslinės-techninės

paramos organizacijų parama

Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai

(toliau – VATESI), vertinant

218,0 218,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

TVP-34 (2017) 04-01-09-01

04-01-09-02

43

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU

projektus, susijusius su Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimu

72.10.01.01.03 Priemonė: Užtikrinti Ignalinos AE valdymą, įdiegti į

rezultatus orientuotą valdymą,

ir stiprinti gebėjimus vykdyti Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo projektus

4 522,0 4 522,0 0,0 0,0 4 568,0 4 568,0 0,0 0,0 4 350,0 4 350,0 0,0 0,0

72.10.01.01.04 Priemonė: Saugiai eksploatuoti galutinai sustabdytus Ignalinos

AE pirmąjį ir antrąjį reaktorius

iki bus gauta licencija nutraukti jų eksploatavimą ir pasirengti

saugiai iškrauti branduolinį

kurą

26 405,0 26 405,0 0,0 0,0 25 662,0 25 662,0 0,0 0,0 24 325,0 24 325,0 0,0 0,0

72.10.01.01.05 Priemonė: Pasirengti Ignalinos

AE pirmojo ir antrojo

reaktorių, su jais susijusių įrenginių ir sistemų saugiam

išmontavimui ir juos

išmontuoti, nugriauti nebenaudojamus Ignalinos AE

pastatus

11 846,0 11 846,0 0,0 0,0 14 889,0 14 889,0 0,0 0,0 17 157,0 17 157,0 0,0 0,0

72.10.01.01.06 Priemonė: Suprojektuoti ir pastatyti radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo įrenginius, sutvarkyti

Ignalinos AE eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo

atliekas

16 947,0 16 947,0 0,0 0,0 24 853,0 24 853,0 0,0 0,0 28 115,0 28 115,0 0,0 0,0

72.10.01.01.12 Priemonė: Vykdyti energijos efektyvumo didinimo projektus

Ignalinos AE regione

8 684,0 8 684,0 0,0 0,0 3 701,0 3 701,0 0,0 0,0 580,0 580,0 0,0 0,0

44

Tikslo,

uždavinio,

priemonės

kodas


pavadinimas



Tarpinstitucinio

veiklos plano

kodas/

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo

plano darbo

(veiksmo) kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

iš viso iš jų

DU iš viso

iš jų

DU

iš viso iš jų DU



68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 73 673,0 73 673,0 0,0 0,0 74 527,0 74 527,0 0,0 0,0

iš jo:


lėšos

6 760,0 6 760,0 0,0 0,0 7 503,0 7 503,0 0,0 0,0 6 898,0 6 898,0 0,0 0,0

1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

60 803,0 60 803,0 0,0 0,0 65 637,0 65 637,0 0,0 0,0 67 629,0 67 629,0 0,0 0,0

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir

pajamų įmokos

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams įgyvendinti

ir kitos teisėtai gautos lėšos)


(1+2)

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 73 673,0 73 673,0 0,0 0,0 74 527,0 74 527,0 0,0 0,0

45

3 lentelė. Programų tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo

kriterijaus kodas Programos tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Faktinės 2018 metų 2019 metų 2020 metų

Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

1-ajam programos tikslui: Formuoti Lietuvos energetikos politiką ir užtikrinti veiksmingą jos

įgyvendinimą

R-01.01-01-01 Patvirtinta Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, vienetais - 1 - -

R-01.01-01-02 Patvirtintas Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos priemonių įgyvendinimo planas,

vienetais - 1 - -

1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti teisės aktais Energetikos ministerijai pavestų energetikos

srities valstybės valdymo funkcijų vykdymą

P-01.01-01-01-01 Laiku įgyvendintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų dalis,

procentais

81,8

(2017 m.) 100 100 100

2-ajam tikslo uždaviniui: Atstovauti Lietuvos energetikos politikos interesams ES institucijose ir

tarptautinėse organizacijose formuojant ir įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką

P-01.01-01-02-01

Specialiųjų atašė pareigybių skaičius, vienetais

5

(2017 m.) 5 5 5

3-iajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką ir atstovauti jai

tarptautinėse organizacijose

P-01.01-01-03-01 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas, procentais 96

(2017 m.) 100 100 100

2-ajam programos tikslui: Sujungti Lietuvos energetines sistemas su Europos Sąjungos

sistemomis

R-01.01-02-01 Įgyvendinta sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) projekto dalis, proc. 30

(2017 m.) 35 40 45

R-01.01-02-02 Naudodamiesi suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra Lietuvoje, gamtinių dujų tiekimą

vykdo tarpusavyje nesusiję šaltiniai, vienetais

4

(2017 m.) ≥1 ≥1 ≥1

R-01.01-02-03 Herfindahl-Hirschman energijos indeksas14 Lietuvos didmeninėje elektros energijos rinkoje 202215

(2017 m.) 2800 2800 2800

R-01.01-02-04 Herfindahl-Hirschman* energijos indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje 5050

(2016 m.) 5000 5000 5000

14 Herfindahl-Hirschman (HHI) indeksas parodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, lyginant su visu energijos importu. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas skirtingoms

energijos rūšims (elektrai, dujoms ir pan.). 15 Preliminarūs VKEKK duomenys.

46

Vertinimo




R-01.01-02-05

Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos

sumažinimas, proc.

- - - 40

1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą

P-01.01-02-01-01 Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projekto įgyvendinimas, proc. 15

(2017 m.) 37 65 86

P-01.01-02-01-02 Elektros jungties su Švedija projekto įgyvendinimas, proc. 1

(2017 m.) 9 18 27

3-iajam programos tikslui: Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros

R-01.01-03-01 Prijungimo prie skirstomųjų dujų tinklų trukmė (k. d.) 146

(2017 m.) 100 70 50

R-01.01-03-02 Pozicija pagal „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį

33

(2017 m.

paskelbimas)

35 25 20

R-01.01-03-03 Pirminės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 190

(2017 m.) 82,5 82 81,5

R-01.01-03-04 Galutinės energijos vartojimo intensyvumas, tonų naftos ekvivalento vienam realiam BVP vienetui 132

(2017 m.) 66,5 66 65,5

R-01.01-03-05 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas kultūros viešųjų paslaugų pastatuose, kuriuose

įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais

0

(2017 m.) 20 30 35

R-01.01-03-06 Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh 0

(2017 m.) 20 25 30

R-01.01-03-07 Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, procentais 32,5

(2017 m.) 11 11,5 12

1-ajam tikslo uždaviniui: Didinti energijos gamybos, energijos išteklių ir energijos vartojimo

efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą

P-01.01-03-01-01 Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, procentais 100

(2017 m.) 100 100 100

P-01.01-03-01-02 Sutaupytas suminis galutinės energijos kiekis nuo 2013 m., GWh 1052

(2017 m.) 500 520 850

P-01.01-03-01-03 Gaminančių vartotojų dalis, palyginti su visų vartotojų skaičiumi, proc. 0,03

(2017 m.) 0,5 1 2

P-01.01-03-01-04 Energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ir vietinės energijos gamybos pajėgumų padidėjimas,

MW

24,03

(2017 m.) 20 50 360

P-01.01-03-01-05

Centralizuoto aprūpinimo šiluma, įmonėse, dalyvaujančiose Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais

taršos leidimais sistemoje, centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos

išteklių, dalis, procentais per metus

68,6

(2017 m.) 65 65 65

47

Vertinimo




P-01.01-03-01-06 Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, palyginti su bendru šalies

elektros energijos suvartojimu, procentais per metus

16,82

(2016 m.) 16 19 21

P-01.01-03-01-07 Įrengtų naujų ir (arba) atnaujintų transformatorių pastočių ir (arba) skirstyklų, skaičius, vienetais per

metus

0

(2017 m.) 6 9 9

P-01.01-03-01-08 Bendro transporto kuro balanso dalis, kurią sudaro biodegalai, ne mažiau kaip, procentais 3,63

(2016 m.) 5,3 7,0 8,0

P-01.01-03-01-09 Įgyvendintų priemonių, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkio ir paslaugų

sektoriuose, skaičius, vienetais

7

(2016 m.) 7 8 9

P-01.01-03-01-10 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 metų,

kaupiamaisiais vienetais

4

(2015 m.) 5 30 30

P-01.01-03-01-11 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per metus, keičiant iškastinį kurą naudojančius katilus

į AEI naudojančius katilus (tonų CO2)

0

(2017 m.) 0 0 78,000

P-01.01-03-01-12 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas viešųjų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų

pastatuose, kuriuose įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais procentais

0

(2017 m.) 20 30 30

4-iajam programos tikslui: Užtikrinti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų

nustatyta tvarka būtų vykdoma energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė

R-01.01-04-01

Rizikingiausių energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų dalies, palyginti su visais patikrinimais,

procentais

39,78 (padidinto

ir vidutinio

rizikingumo)

(2017 m.)

19 25 27

R-01.01-04-02 Patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius atskirų energetikos sektorių patikrinimų klausimynus,

dalies, palyginti su visais patikrinimais, procentais

86,86

(2017 m.) 80 82 84

R-01.01-04-03 Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų 3-u ar aukščiausiu 4-u perkėlimo į elektroninę erdvę

brandos lygiu, dalis nuo visų VEI teikiamų paslaugų, procentais

60

(2017 m.) 3716 39 40

1-ajam tikslo uždaviniui: Vykdyti nuolatinę ir teisėtą valstybinę energetikos objektų ir

energetikos įrenginių kontrolę ir užtikrinti vartotojų teisėtų interesų tenkinimą

P-01.01-04-01-01 Regionuose suteiktų viešųjų konsultacijų, tobulinant energetikos srities kompetenciją, energijos

vartotojams, energetikos įmonėms, verslo asociacijoms ar savivaldybėms, skaičius, skaičius, vnt.

24

(2017 m.) 12 12 12

P-01.01-04-01-02 Patikrintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų dėl jų atitikties nustatytiems

reikalavimams skaičius, vnt.

4031

(2017 m.) 5000 5000 5000

P-01.01-04-01-03 Energetikos įrenginiuose įvykusių avarijų ir jų darbo sutrikimų, nelaimingų atsitikimų buityje

ištyrimų dalis, procentais

100

(2017 m.) 100 100 100

16 toks rezultatas pasiektas kartu su išduotų pažymų, atlikus naujai sumontuotų ar rekonstruotų energetikos objektų ir įrenginių techninės būklės patikrinimą, skaičiumi. Kadangi naujai sumontuotų įrenginių techninės

būklės patikrinimų planuojama atsisakyti nuo 2018-11-01, todėl ir siekiamo rezultato 2018 m. vertinimo kriterijaus reikšmė planuojama mažesnė.

48

Vertinimo




P-01.01-04-01-04 Energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų tikrinimų skaičius, vnt. 88

(2017 m.) 80 80 80

P-01.01-04-01-05

Pagal VEI kompetenciją laiku išnagrinėtų asmenų skundų, prašymų ir ginčų skaičius, vnt. 217 (iš jų:

skundų – 175;

ginčų - 42)

(2017 m.)

630 620 610

P-01.01-04-01-06 Išduotų pažymų, atlikus naujai sumontuotų ar rekonstruotų energetikos objektų ir įrenginių techninės

būklės patikrinimą, skaičius vnt.

41 058

(2017 m.) 20 000 140017 140018

P-01.01-04-01-07 Nepriklausomų teikiamų atitikties tikrinimo paslaugų kokybės patikrinimų dalis, palyginti su visais

patikrinimais, procentais

10

(2017 m.) 12 13 14

P-01.01-04-01-08 Įvertintų pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemų naudotojų anketų dalis, palyginti su visomis

pateiktomis naudotojų anketomis, procentais

100

(2017 m.) 100 100 100

P-01.01-04-01-09 Laiku išnagrinėtų fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti leidimą veiklai elektros energetikos

sektoriuje dalis nuo visų VEI pateiktų prašymų išduoti leidimus, procentais

96

(2017 m.) 100 100 100

P-01.01-04-01-10

Laiku Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai pateiktų siūlymų dėl atsinaujinančiųjų išteklių

energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų rengimo atestacijai dalis nuo visų VEI

siūlymų, procentais

0

(2017 m.) 100 100 100

P-01.01-04-01-11 Sukurtas vieningos (nacionalinės) energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projektas ir

parengtas atestavimo klausimynų (testų) projektas, vnt.

1

(2017 m.) 1 - -

P-01.01-04-01-12 Ūkio subjektų pateiktų ir VEI specialistų išanalizuotų deklaracijų dalis, palyginti su visomis VEI

pateiktomis deklaracijomis, procentais

99,89

(2017 m.) 100 100 100

Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa

1-ajam programos tikslui: Kaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir

nacionalinės teisės reikalavimus

R-01.87-01-01 Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti naftos produktų valstybės atsargas ne mažiau kaip

30 dienų vykdymas, procentais

100

(2017 m.) 100 100 100

1-ajam tikslo uždaviniui: Tvarkyti sukauptas naftos produktų valstybės atsargas

P-01.87-01-01-01

Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį atitinkančių

naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, procentais

100

(2017 m.) 100 100 100

17 Jeigu siekiant pagerinti Pasaulinio banko tyrimo „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį, nuo 2019 m. bus atsisakyta naujai sumontuotų įrenginių techninės būklės patikrinimų dalies ir VEI

pažymų išdavimo elektros sektoriuje. 18 Taip pat.

49

Vertinimo




Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa

1-ajam programos tikslui: Užtikrinti saugų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir

radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesą bei didinti energijos efektyvumą Ignalinos AE regione

R-72.10-01-01

Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos AE darbo užmokesčio fondo sumažinimas,

palyginti su Galutinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu,

procentais

90

(2017 m.) 83 81 80

R-72.10-01-02 Ignalinos atominės elektrinės energijos išteklių (elektros ir šilumos) kiekio sunaudojimas, palyginti su

2016 m., procentais

97,7

(2017 m.) 92,4 89 85

R-72.10-01-03

Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant nuo bendros planuojamos

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės (neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas

aplinkybes), procentais

42,5

(2017 m.) 46,6 49,9 53,5

R-72.10-01-04 Pasiekti Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodikliai, procentais 71

(2017 m.) 100 100 100

1-ajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo projektus pagal patvirtintą planą bei įgyvendinti energijos efektyvumo

didinimo priemones Ignalinos AE regione

P-72.10-01-01-01 Gautos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų licencijos ir (arba) leidimai, vienetais 4

(2017 m.) 3 4 1

P-72.10-01-01-02 Išmontuotos Ignalinos AE pirmojo ir antrojo reaktorių blokų įrangos kiekis, (pirmojo bloko A1, G1 ir

D1 pastatuose, antrojo bloko G2 ir saugomos zonos pastatuose), tonomis

6 762

(2017 m.) 4 339 5 016 6 218

Atkreiptinas dėmesys, kad tarpinstitucinių veiklos planų rodikliai, kuriuos įgyvendina ir kitos ministerijos, nėra įtraukti. Duomenys apie rodiklius yra teikiami

tarpinstitucinių veiklos planų koordinatoriams.

50

4. SUVESTINĖ INFORMACIJA

4 lentelė. 2018 metų pareigybių skaičius pagal institucijas ir pareigybių grupes (tūkst. Eur)

Eil. Nr. Institucijos pavadinimas

Pareigybių skaičius (vienetais)

Pareigybių

skaičius iš

viso

Išlaidos darbo

užmokesčiui

Institucijos/įstaigos vadovai

ir pavaduotojai (ministras,

viceministrai, kancleris,

ministro patarėjas)

Kitų padalinių vadovai ir

pavaduotojai

(skyrių vedėjai, vedėjų

pavaduotojai)

Specialistai/

neturintys pavaldžių asmenų

ir kiti

(įskaitant spec. atašė, jų

pavaduotojus ir padėjėjus)

iš viso iš jų valstybės

tarnautojai iš viso

iš jų

valstybės

tarnautojai

iš viso

iš jų

valstybės

tarnautojai

1. Energetikos ministerija

Išlaidos darbo užmokesčiui

7 6 17 17 75 61 99

2 961

228 178 334 334 1065 874 1 637

2.

Valstybinė energetikos inspekcija prie

Energetikos ministerijos

Išlaidos darbo užmokesčiui

1 1 13 13 90 76 104

29,2 29,2 248,5 248,5 1 046,3 906,4 1 324

51

5 lentelė. 2018-2020 metų valstybės investicijų projektai ir asignavimai

(tūkst. Eur)

Priemonės

kodas

Investicijų projekto

pavadinimas

Įgyvendinimo

terminai

Ben

dra

ver

tė

Pan

audo

ta l

ėšų

ik

i 2

01

7 m

etų

Pla

nuo

jam

a p

anau

do

ti 2

017

met

ais

2018 metais 2019 metais 2020 metais

pra

dži

a

pab

aig

a

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

sty

bės

biu

dže

to l

ėšų

po

reik

is

iš jų

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a t

arpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

įsta

igų

paj

amų

įmo

ko

s

Eu

rop

os

Sąj

ung

os

ir

kit

a ta

rpta

uti

nė

fin

ansi

nė

par

ama

72.10.01.01.01

72.10.01.01.03

72.10.01.01.04 72.10.01.01.05

72.10.01.01.06

72.10.01.01.12

Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo

projektų vykdymas

2005 202619 158 682 26 21320 13 721 7 548 0 7 466 14 073 0 14 041 17 183 0 17 183

01.01.03.01.02

01.01.03.01.03 01.01.03.01.07

Energijos vartojimo

efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje

2014 2023 30 726 0 3 746 4 908 0 4 677 13 396 0 12 288 7 950 0 7 525

19 Įgyvendinimo termino pabaiga nurodyta 2026 m., atitinka 2014–2020 m. finansinės perspektyvos Europos Sąjungos paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui

laikotarpį. 20 Europos Sąjungos lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, turėjusios investicinę klasifikaciją, yra išmokėtos iš Ūkio ministerijos (iki 2009 m.) ir Energetikos ministerijos (nuo 2009 m.)

asignavimų.

52

6 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil.

Nr.

Valstybės valdomos

įmonės pavadinimas Rodiklio pavadinimas

Planuojamos rodiklių reikšmės

2018 metais 2019 metais 2020 metais

1. AB Klaipėdos nafta Vidutinė siektina metinė nuosavo kapitalo kaina, proc. > 5 > 5 > 5

2. UAB „EPSO-G“ Bendrovės nuosavo kapitalo grąža, proc. > 7 > 9 >10

Grupės nuosavo kapitalo grąža, proc. > 9 > 9 > 7

3. VĮ Energetikos agentūra Energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, proc. 100 100 100

4. VĮ Radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo agentūra

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros metinės veiklos programos priemonių,

susijusių su smulkiaisiais radioaktyviųjų atliekų darytojais, įgyvendinimas proc. 100 100 100

Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos saugos užtikrinimas, nesukeliant neigiamo

poveikio aplinkai ir žmonėms, aplinkos monitoringo ataskaitų skaičius, vnt. 5 5 5

5. VĮ Ignalinos atominė

elektrinė

Pajamos už turto pardavimą ir suteiktas paslaugas, tūkst. eurų 1 850 1 850 1 850

Pajamos iš investicinės veiklos, tūkst. eurų 93,2 12,7 0

6. VĮ Lietuvos naftos

produktų agentūra

Įpareigojimo valstybės lėšomis sukaupti ir išlaikyti ne mažiau kaip 30-ties dienų poreikį

atitinkančių naftos produktų valstybės atsargas vykdymas, proc. 100 100 100

Valstybės lėšomis sukauptų šviesiųjų naftos produktų valstybės atsargų atnaujinimo

vykdymas, proc. 12 64 101

Susitarimų pagal gautas įpareigotų įmonių paraiškas sudarymas dėl naftos produktų

valstybės atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimo, proc. 100 100 100

53

PRIEDAI

VERTINIMO KRITERIJŲ TECHNINIAI PRIEDAI

už 2018 metus

Pavadinimas Kodas


Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą 01

Galutinis energijos suvartojimas šalyje E-01-01

1. Apibrėžimas Energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams,

paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),

žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami

energijos produktai, įskaitant elektros energiją ir

šilumos energiją, kurią elektros energijos ir šilumos

gamybai sunaudoja energetikos sektorius, ir elektros

energijos ir šilumos nuostolius skirstymo ir perdavimo

metu.

2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Ne

3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus šalyje suvartojamam

energijos kiekiui ir jo pokyčiui nustatyti.

4. Skaičiavimo metodas Galutinis energijos suvartojimas matuojamas energijos

vienetais – tonomis naftos ekvivalento (tne).

Skaičiavimus pagal ūkio subjektų pateiktus duomenis

atlieka Lietuvos statistikos departamentas

5. Duomenų šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

6. Duomenų auditas –

7. Skaičiavimo reguliarumas Metinis

8. Už vertinimo kriterijų atsakingas

kontaktinis asmuo Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos Šilumos

ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas

9. Kita informacija apie vertinimo kriterijaus

patikimumą –

54

Pavadinimas Kodas




Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime

metų pabaigoje (didesnio energijos vartojimo veiksmingumo scenarijaus atveju),

procentais

E-01-02

1. Apibrėžimas Atsinaujinantys energijos ištekliai yra atsinaujinantys

neiškastiniai energijos ištekliai – vėjo, saulės energija,

aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir

vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų

dujos, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos ir biologinės

dujos ir kt.


3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus atsinaujinančių energijos

išteklių vartojimui šalyje įvertinti

4. Skaičiavimo metodas Taikoma skaičiavimo metodika, nurodyta Ataskaitos

apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančius

energijos išteklius teikimo Europos Komisijai tvarkos

aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 15 d.

nutarimu Nr. 1314, priede.

5. Duomenų šaltinis Lietuvos statistikos departamentas




kontaktinis asmuo Dovilė Almanytė, Energetikos ministerijos

Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja


patikimumą –

55

Pavadinimas Kodas

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos



Laiku pašalintų energetikos objektų ir įrenginių techninės būklės, efektyvumo,

energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir

naudojimo pažeidimų, nustatytų patikrinimų metu, procentas.

E-01-03

1. Apibrėžimas Užtikrinti, kad VEI energetikos (elektros, šilumos, dujų

ir naftos) srityje vykdomų energetikos objektų ir

įrenginių techninės būklės, efektyvumo, energijos

išteklių valstybės ir rezervinių atsargų patikrinimų metu

nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų

pašalinti laiku.


3. Pasirinkimo pagrindimas VEI vykdomų tikrinimų tikslas – prevenciškai mažinti

galimų nelaimingų atsitikimų buityje, susijusių su

elektra, šiluma ir dujų įrenginių pavojingais ir

kenksmingais veiksniais, energetikos įrenginių avarijų

ir sutrikimų įvykių tikimybę. VEI atliekamų tikrinimų

metu nustatytų pažeidimų pašalinimas nurodytais

terminais atspindi energetikos objektus bei įrenginius

eksploatuojančių įmonių bei asmenų pasirengimą

išvengti tokių incidentų.

4. Skaičiavimo metodas R = A / B × 100%

Šioje formulėje:

R – laiku pašalintų energetikos objektų ir įrenginių

techninės būklės, efektyvumo, energijos išteklių

valstybės ir rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo,

kaupimo ir naudojimo pažeidimų, nustatytų patikrinimų

metu, procentas.

A – pašalintų pažeidimų skaičius.

B – nustatytų pažeidimų skaičius, kuriems nustatytas

pašalinimo terminas – ataskaitiniai metai.

Numatomas ne mažesnis kaip 95 procentų rastų

pažeidimų pašalinimas laiku.

5. Duomenų šaltinis VEI Planavimo ir kontrolės skyrius ir visi teritoriniai

skyriai.




kontaktinis asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos

ministerijos Viršininkas


patikimumą –

56

Pavadinimas Kodas




Energetinio saugumo koeficientas, procentais

E-01-04

1. Apibrėžimas Energetinis saugumas – energetikos sektoriaus

gebėjimas:

▪ tiekti energiją vartotojams normaliomis sąlygoms

ir priimtinomis kainomis;

▪ pasipriešinti galimiems trikdžiams, kylantiems

dėl technogeninių, gamtinių, ekonominių,

sociopolitinių ir geopolitinių priežasčių.

2. Ar tai naujas vertinimo kriterijus Taip

3. Pasirinkimo pagrindimas Įprastai naudojamas kriterijus energetinio saugumo

lygiui šalyje įvertinti

4. Skaičiavimo metodas Energetinio saugumo vertinimo modelis taikomas

Energetinio saugumo tyrimų centro21

5. Duomenų šaltinis Energetinio saugumo tyrimų centras




kontaktinis asmuo Vaidas Vaitėnas, Energetikos ministerijos Tarptautinio

bendradarbiavimo ir planavimo skyriaus vyriausiasis

specialistas


patikimumą –

21 http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2016/06/20160613_Lietuvos-energetinis-saugumas_Juozas-Augutis.pdf


57

Pavadinimas Kodas


Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo

procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas 02

VĮ Ignalinos atominės elektrinės vykdomų projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas,

procentais E-02-01

1. Apibrėžimas –


3. Pasirinkimo pagrindimas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo darbai finansuojami iš kelių šaltinių,

didžioji dalis lėšų gaunama iš Europos Sąjungos

skiriamos tikslinės paramos, kurios apimtis yra derybų

objektas tvirtinant kiekvieną ES daugiametę finansinę

programą. Dalies projektų vykdymo vėlavimas gali

turėti įtakos viso eksploatavimo nutraukimo proceso

eigai ir tolesniam finansavimui.

4. Skaičiavimo metodas Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ

Ignalinos AE veiklos strategijos įgyvendinimo

rodiklius, tarp kurių yra projektų vykdymo rodikliai, ir

konkrečias siektinas ketvirtines tų rodiklių reikšmes.

Projektų vykdymui skirta grupė rodiklių, kurie apima

pagrindinius projektus ir veiklas, ir atspindi kiekvieno

projekto vykdymą procentais, laiko panaudojimo

efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto panaudojimo

efektyvumo rodiklį.

100

y

x

kur x – atitinkamais metais įvykdytų projektų

įgyvendinimo rodiklių skaičius y – atitinkamiems metams patvirtintas projektų

įgyvendinimo rodiklių skaičius

5. Duomenų šaltinis VĮ Ignalinos AE ataskaitos




kontaktinis asmuo Asta Žalnieriūtė, Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėja


patikimumą –

58

Pavadinimas Kodas


Užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo

procesą skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas 02

Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų licencijų dalis, procentais E-02-02

1. Apibrėžimas –


3. Pasirinkimo pagrindimas Vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymo

nuostatomis, branduolinės energetikos objekto

eksploatavimas ar eksploatavimo nutraukimas

leidžiamas tik turint atitinkamą licenciją.

4. Skaičiavimo metodas 100

y

x

kur x – galiojančių IAE VATESI išduotų licencijų

skaičius; y – bendras IAE VATESI išduotų licencijų skaičius

5. Duomenų šaltinis VATESI




kontaktinis asmuo Asta Žalnieriūtė, Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo skyriaus vedėja


patikimumą –