ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ …zum.lrv.lt › uploads › zum › documents › files › LT_versija... · didinimas geriau juos integruojant į žemės

1

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Prorektorius Romualdas Zemeckis

2017 m. ……………………mėn. …..d.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ

TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA

INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽEMĖS ŪKYJE

EFEKTYVUMO VERTINIMAS

2017 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas: Prof. dr. Antanas Maziliauskas

Akademija, 2017

2

Mokslinio tyrimo vadovas prof. dr. Antanas Maziliauskas;

Mokslinio tyrimo vykdytojai:

Doc.dr. Laima Taparauskienė,

Dr. Jurgita Baranauskienė,

Dr. Rasa Pakeltienė,

Dokt. Timur Kogabayev.

3

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 4

1. INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽEMĖS ŪKYJE TIKSLAI IR EFEKTYVUMĄ

ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI .................................................................................................... 7

1.1. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių žemės ūkyje tikslų ir prioritetų analizė ..... 7

1.2. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumą įtakojančių veiksnių analizė ................. 12

2. INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽEMĖS ŪKYJE EFEKTYVUMO VERTINIMO

METODIKA ............................................................................................................................. 20

2.1. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo principai, prielaidos ir etapai 20

2.2. Inovacijų partnerystės žemė ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių identifikavimas ir

atrinktų rodiklių prioritetiškumo schemos sudarymas ...................................................... 22

2.3. Skaitinės reikšmės suteikimas inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo rodikliams 26

2.4. Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas ir gautų vertinimo rezultatų interpretavimas ... 30

3. EIP ŽEMĖS ŪKYJE EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS TESTAVIMAS ...... 32

3.1. EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“ efektyvumo vertinimas .................. 32

3.2. EIP veiklos grupės projekto „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo

ir jų demonstravimo centras“ efektyvumo vertinimas ...................................................... 39

IŠVADOS ................................................................................................................................. 47

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 49

4

ĮVADAS

Mokslinių ir praktinių diskusijų erdvėje vis dažniau kalbama apie inovacijų reikšmę

siekiant tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio vystymosi. Prognozuojama, jog 2050 m. galima

susidurti su išūkiu išmaitinti 9 milijardus pasaulio gyventojų. Todėl žemės ūkio sektoriaus

laukia didžiulis transformacinis laikotarpis. Maisto produktų gamyboje bus siekiama sunaudoti

kuo mažiau išteklių, tuo pačiu sukuriant, ūkininkams ir bendruomenėms, kuo didesnę socialinę

naudą. Tikslinga manyti, jog siekiant įgyvendinti visus šiuos pokyčius, yra reikalingas

koordinuotas ir platus žemės ūkio sektoriaus dalyvių įsitraukimas ir dalyvavimas.

Šiuos uždavinius galima išspręsti skatinant mokslininkus, ūkininkus ir kitus sektoriaus

dalyvius aktyviau bendradarbiauti, greičiau perkelti technologinius pasiekimus iš mokslinio

lygmens į ūkininkavimo praktiką ir sistemingiau rinkti grįžtamąją informaciją apie praktinius

ūkininkavimo poreikius, reikalaujantiems ieškoti inovatyvių, moksliniais tyrimais pagrįstų

sprendimų.

Siekiant spartinti inovacijas, kurios padėtų spręsti aktualiausias visuomenės problemas

„Inovacijų sąjungos“ pavyzdinėje iniciatyvoje Europos Komisija pasiūlė Europos inovacijų

partnerystes. Šiuo metu, inicijuotos ir veikiančios yra penkios partnerystės1, kurių viena –

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio srityje, apimanti ir miškų sektorių.

Europos inovacijų partnerystė (toliau EIP) žemės ūkio srityje, laikomas nauju

bendradarbiavimo modeliu, kuriuo tikimasi efektyvios tarp-sektorinės ir tarp-institucinės

komunikacijos, sprendžiant konkurencingumo ir tvaraus žemės ir miškų ūkio vystymosi, kurių

pasekmė – išspręstos tvaraus sektorių vystymosi problemos ir įdiegtos inovacijos.

Inovacijų diegimas Lietuvos ūkininkų ūkiuose nėra naujovė – tokios veiklos remtos

pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. EIP iniciatyva, kuri įgyvendinama

2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, skirta šalinti Europos tyrimų ir inovacijų sistemoje

atsiradusius trūkumus ir kliūtis, trukdančias arba vilkinančias spręsti konkrečias ūkininkams

iškilusias problemas, diegti inovacijas, kurios svarbios siekint, kurti ir diegti į rinką

konkurencingus žemės ūkio produktus, technologijas ir paslaugas.

Įsibėgėjus Europos inovacijų partnerystės grupių veiklai tiek Lietuvoje tiek užsienio

šalyse, pastebima, jog ne visuomet jų veikla efektyvi. Susikūrusios pirmosios Europos

inovacijų partnerystės grupės dar stokoja patirties, todėl kyla rizika nuostolingai ir bendrųjų

Europos inovacijų partnerystės grupių vystymui keliamų sąlygų neatitinkančiai veiklai

finansuoti. Kad išvengti nuostolingos arba neefektyvios ir sinerginių efektų nenešančios

1 Esamos EIP partnerystės: Inovacijų partnerystė siekiant įveikti žaliavų trūkumą Europoje; Europos inovacijų

partnerystė žemės ūkio srityje; Europos inovacijų partnerystė „Pažangieji miestai ir bendruomenės“, vandens

srities Europos inovacijų partnerystė.

5

Europos inovacijų partnerystės grupių veiklos, būtina parengti instrumentą, kuriuo būtų galima

įvertinti EIP veiklos grupių veiklos efektyvumą projekto lygių.

Tyrimo objektas – inovacijų partnerystės žemės ūkyje ir jų efektyvumas.

Tyrimo tikslas – parengti inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo

metodiką ir atlikti jos patikrinimą atrankiniu veiklos grupių vertinimu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Identifikuoti inovacijų partnerystės efektyvumą žemės ūkyje įtakojančius veiksnius.

2. Parengti inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodiką.

3. Patikrinti inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodiką atliekant

atrinktų EIP veiklos grupių vertinimą.

Mokslinio tyrimo įgyvendinimo (priežiūros) rodikliai:

Eil.

Nr.

Rodiklio

pavadinimas

Rodiklio

reikšmė

skaičiais

Rodiklio įgyvendinimas

1. Parengti

moksliniai,

informaciniai

straipsniai

1 mokslinis

straipsnis

Parengtas mokslinis straipsnis, pavadinimu: „Factors of

Effectiveness of European Innovation Partnership in

Agriculture”. Straipsnis pateiktas moksliniam žurnalui

„European Countryside“. (Žurnalo prieiga internete:

http://www.european-countryside.eu/). Šiuo metu

straipsnis yra recenzuojamas dviejų nepriklausomų,

redakcinės kolegos priskirtų recenzentų. Šiuo metu yra

gauta viena teigiama recenzija.

2. Parengtos

rekomendacijos 1 rekomendacija

Rekomendacijos vertintojams, pateikiamos kartu su

galutine ataskaita.

3. Parengtos

metodikos 1 metodika

(pateikiama

baigiamojoje

ataskaitoje)

Parengta metodika pateikiama galutinėje ataskaitoje.

Mokslinio tyrimo rezultatų populiarinimas (šviečiamoji veikla):

Eil.

Nr.

Priemonės

pavadinimas

Numatoma

priemonės

įvykdymo data

ir vieta

Priemonių įgyvendinimas

1. Seminaras Parengta

metodika

pristatoma

žemdirbiams ir

suinteresuotų

institucijų

atstovams, 2017

m.

2017 m. kovo 3 d. ASU vykusios Žemės ūkio parodos

„Ką pasėsi?..“ metu buvo surengtas seminaras-diskusija

„Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo

vertinimas“. Seminare dalyvavo LR Žemės ūkio

ministerijos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės

ūkio rūmų atstovai, Europos inovacijų partnerystės žemės

ir miškų ūkyje priežiūros komiteto, EIP-AGRI veiklos

grupių nariai, agroverslo atstovai ir mokslininkai. Taip

pat, svečias iš Briuselio Pacôme Elouna Eyenga (Team

Leader of EIP-AGRI Service Point „Agricultural

Productivity and Sustainability“ (Briuselis).

Seminaro aprašymas prieinamas internete:

http://asu.lt/seminaras-diskusija-inovaciju-partnerystes-

zemes-ukyje-efektyvumo-vertinimas/

http://www.european-countryside.eu/

http://asu.lt/seminaras-diskusija-inovaciju-partnerystes-zemes-ukyje-efektyvumo-vertinimas/

http://asu.lt/seminaras-diskusija-inovaciju-partnerystes-zemes-ukyje-efektyvumo-vertinimas/

6

2. Pranešimas

mokslinėje

konferencijoje

Lietuvoje

Pranešimas

konferencijoje,

2017 m.

Pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje

Rural Development, kuri vyks Aleksandro Stulginskio

universitete 2017m. lapkričio 23-24 d.

Pranešimo tema: „Methodological principles for the

assessment of effectiveness of European Innovation

Partnership in Agriculture”.

Konferencijos moksliniam komitetui pateikta pranešimo

santrauka, gautas patvirtinimas dėl temos tinkamumo ir

dalyvavimo konferencijoje.

3. Pranešimas

Europos

inovacijų

partnerystės

tinklui.

Pranešimas EIP

tinklui, 2017 m.

2017 m. lapkričio mėn. pateiktas pranešimas apie tyrimo

rezultatus EIP - AGRI tinklui.

4. Informacinis

pranešimas

spaudai apie

projektą.

Pranešimas

spaudai, 2017 m.

Pateiktas pranešimas spaudai

http://sc.bns.lt/view/item/249695

Taip pat projekto rezultatai viešinami ASU tinklapyje.

Prieiga per internetą:

http://asu.lt/inovaciju-partnerystes-zemes-ukyje-

efektyvumo-vertinimas/

http://sc.bns.lt/view/item/249695

http://asu.lt/inovaciju-partnerystes-zemes-ukyje-efektyvumo-vertinimas/

http://asu.lt/inovaciju-partnerystes-zemes-ukyje-efektyvumo-vertinimas/

7

1. INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽEMĖS ŪKYJE TIKSLAI IR

EFEKTYVUMĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

1.1. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių žemės ūkyje tikslų ir prioritetų

analizė

Europos inovacijų partnerystė yra platforma, kurios tikslas – šalinti Europos tyrimų ir

inovacijų sistemoje atsiradusius trūkumus ir kliūtis, trukdančias arba vilkinančias kurti ir diegti

į rinką idėjas. Europos inovacijų partnerystės kuriamos siekiant įveikti žaliavų trūkumą

Europoje, palaikyti aktyvų ir sveiką senėjimą, vystyti pažangius miestus ir bendruomenes,

užtikrinti sveiką ir švarų vandenį, taip pat skatinti žemės ūkio inovacijas sprendžiant

visuomenės gyvenimo kokybės ir darnaus žemės ūkio vystymosi problemas.

Pagrindinis partnerysčių tikslas – Europos Sąjungos (toliau ES), nacionaliniu ir

regioniniu lygmenimis skatinti bendradarbiavimą tarp mokslininkų, tyrėjų, verslininkų,

konsultantų, sprendimų priėmėjų ir kitų veikėjų, siekiant padidinti mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės veiklos apimtis, geriau koordinuoti investicijas, kad naujos technologijos ir

inovatyvūs sprendimai greičiau pasiektų rinką. Tikima, kad Europos inovacijų partnerystė

padės spręsti konkrečias žemės ūkio sektoriaus problemas, o sprendimų būdai ir sprendimų

pasekmės teiks didelę, nevienasmenę naudą visuomenei ir skatins spartų žemės ūkio sektoriaus

vystymąsi, rinkų modernizavimą.

Europos inovacijų partneryste „Žemės ūkio našumas ir tvarumas“ siekiama sukurti žemės

ūkio, bio-ekonomikos, mokslo, agroverslo, konsultavimo ir kitų susijusių sričių atstovų darbo

platformą ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Vienas iš pagrindinių EIP uždavinių yra

glaudžiau susieti mokslinius tyrimus ir praktinį ūkininkavimą, taip paskatinant spartesnį

sektorių vystymąsi, technologines ir procesų inovacijas, bet taip pat skatinant atsiverti naujoms

rinkoms, galimybėms vystyti naujus produktus ir paslaugas.

Europos inovacijų partnerystę žemės ūkyje Europos Sąjungos (toliau ES) ir šalies

mastu reglamentuoja pagrindiniai dokumentai pateikiami 1.1. lentelėje.

1.1. lentelė. Europos inovacijų partnerystę žemės ūkyje ES ir šalies mastu

reglamentuojantys dokumentai

Eil.

Nr.

Strateginis

dokumentas

Tikslai Prioritetai susiję su nagrinėjama

inovacijų partnerystės tematika

1. Europa

20202

Skatinti perspektyvią maisto gamybą,

tvarų gamtos išteklių naudojimą,

vystyti subalansuotą teritorinę plėtrą,

perspektyvią maisto produktų gamybą.

Skatinti investicijas bei

ekonominį augimą;

Plėtoti su atsinaujinančia

energetika susijusius sprendimus

2 Europos Komisijos komunikatas. 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija

(patvirtinta 2010 m. kovo 3 d. Nr. KOM(2010) 2020, Briuselis)

8

2. Kaimo

plėtros

reglamentas3

Nustatomos bendrosios taisyklės,

kuriomis reglamentuojama Sąjungos

parama kaimo plėtrai, finansuojama

Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai EŽŪFKP lėšomis. Nustatomi

tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi

prisidėti kaimo plėtros politika ir

atitinkami Sąjungos kaimo plėtros

prioritetai. Apibrėžiamas strateginis

kaimo plėtros politikos kontekstas ir

priemonės, kurios turi būti priimtos

siekiant įgyvendinti kaimo plėtros

politiką.

1-5 iš šešių ES prioritetų, kurie

atspindi atitinkamus BSP teminius

tikslus, jų tarpe svarbiausias

pirmasis: skatinti žinių perteikimą ir

inovacijas žemės ūkyje,

miškininkystėje ir kaimo vietovėse.

3. Strateginės

gairės EIP-

AGRI

(Europos

inovacijų

partnerystės

žemės ūkyje

našumas ir

darnumas)

Europos inovacijų partnerystė Žemės

ūkiui (EIP-AGRI) jungia

suinteresuotuosius tarpsektoriniam

bendradarbiavimui, siekiu palengvinti

inovacijų ir žinių mainus, skatinant

konkurencingą ir tvarią žemės ūkio ir

miškininkystės plėtrą.

Suteikti naują požiūrį kuriant

partnerystę tarp žemės ūkio,

bioekonomikos, mokslo,

aplinkosaugos, vartotojų grupių ir

kitų suinteresuotųjų šalių ES,

nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Šios

strategijas prioritetai:

užtikrinti novatoriškų mokslinių

tyrimų rezultatus;

skatinti žinių ir patirties

pasidalijimą;

užtikrinti sistemingą grįžtamąjį

ryšį iš praktikos į mokslo

bendruomenę.

4. Lietuvos

kaimo

plėtros 2014

– 2020 m.

programa

Remti konkurencingų ūkių, gebančių

gaminti aukštos kokybės sveiką ir

saugią produkciją, kūrimąsi; remti

vidutinio dydžio prekinių ir šeimos

ūkių kūrimąsi; skatinti sistemas,

užtikrinančias ūkininkų produktų

pardavimą tiesioginiams vartotojams;

remti netradicinės žemdirbystės ir

alternatyviųjų verslų kūrimąsi ir plėtrą;

remti tautinio paveldo ir tradicinių

produktų gamybą, skatinti tradicinių

amatų centrų kūrimąsi; sudaryti

palankias sąlygas jaunimui

savarankiškai ūkininkauti ar imtis kito

verslo kaimo vietovėse.

Žemės ūkio veiklos

produktyvumo didinimas;

investicijos į miškų ūkio

modernizavimą;

ūkių veiklos efektyvumui

didinimas, įgyvendinant naujas

veiklas pagal Bendradarbiavimo

priemonę.

EIP veikla siejasi su tausiai ir efektyviai išteklius naudojančio, ekonomiškai

perspektyvaus, našaus, konkurencingo, mažiau teršiančio, klimatui palankias ir klimato kaitai

atsparias technologijas taikančio žemės ūkio ir miškininkystės sektorių plėtra. EIP prisideda

prie procesų, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, užtikrinti tvarų

ir nuolatinį maisto ir pašarų tiekimą, pagerinti mokslinių tyrimų žinių ir technologijų

3 Europos parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 m. gruodžio 17 d. Dėl paramos kaimo

plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 1698/2005.

9

prieinamumą ūkininkams, miškų valdytojams, verslo įmonėms ir kitiems kaimo plėtros

dalyviams.

1.2 lentelėje pateikiama susistemintas EIP tikslų ryšys su Lietuvos kaimo plėtros

2014–2020 m. programoje (Lietuvos kaimo...., 2014) numatytais ES kaimo plėtros politikos

prioritetais ir tikslinėmis sritimis. EIP veiklos sritimi prisideda prie P1-P5 ES kaimo plėtros

politikos prioritetų ir 1A, 1B, 2A ir 3A, 4A ir 5D tikslinių sričių įgyvendinimo (1.2. lentelė).

1.2 lentelė. Tikslinės sritys ir EIP tikslai

ES kaimo plėtros politikos prioritetai Tikslinės sritys

P1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas

žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo

vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant

šioms sritims

1A: inovacijų skatinimas, bendradarbiavimas ir žinių

bazės vystymas kaimo vietovėse.

1B: žemės ūkio, maisto produktų gamybos bei

miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių

stiprinimas, įskaitant geresnio aplinkosaugos valdymo

ir aplinkosauginio veiksmingumo siekimą.

P2. Visuose regionuose didinti visų žemės

ūkio veiklų gyvybingumą ir

konkurencingumą, taip pat skatinti

inovatyvias ūkių technologijas ir tvarų

miškų valdymą

2A: visų ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimas

ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir

modernizavimui sudarymas, visų pirma siekiant

intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir orientavimą, taip pat

žemės ūkio įvairinimą.

P3. Skatinti maisto tiekimo grandinės

organizavimą, įskaitant žemės ūkio

produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų

gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje

3A: pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo

didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio ir

maisto produktų grandinę per kokybės sistemas, žemės

ūkio produktų pridėtinę vertę, skatinant vietos rinkas ir

trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir

organizacijas bei tarpšakines organizacijas.

P4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės

ūkiu ir miškininkyste susijusias

ekosistemas

4A: biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir

didinimas, įskaitant „Natura 2000“ vietoves, teritorijas,

kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių,

ūkininkauti skirtas gamtiniu požiūriu didelės vertės

teritorijas, bei Europos kraštovaizdžius.

P5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir

remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios

mažo anglies dioksido kiekio technologijų

ekonomikos žemės ūkio, maisto ir

miškininkystės sektoriuose

5D: žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių

dujų ir amoniako kiekio mažinimas.

EIP tikslai žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje

a) skatina efektyviai išteklius naudojantį, ekonomiškai perspektyvų, našų, konkurencingą, mažiau

teršiantį, klimatui palankų ir klimato kaitos poveikiui atsparų žemės ūkio ir miškininkystės sektorių,

pereinantį prie agrarinės ir ekologinės gamybos sistemų ir tausojantį pagrindinius gamtos išteklius,

kuriuos naudoja žemės ir miškų ūkių sektoriai

b) padeda užtikrinti nuolatinį ir tvarų maisto, pašarų ir biologinių medžiagų – tiek esamų, tiek būsimų

rūšių – tiekimą

c) tobulina procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją

sušvelninti

d) pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas padaro prieinamas ūkininkams, miškų

valdytojams, kaimo bendruomenėms, įmonėms, NVO ir konsultavimo paslaugų teikėjams.

10

2 lentelėje pateiktų ES politikos prioritetų ir EIP tikslų matrica svarbi dviem

aspektais: pirmiausiai, ji naudojama vertinant EIP veiklos grupių galimybių studijoje pateiktas

projektų idėjas ir jų atitikimą šiems politikos prioritetams ir EIP tikslams pagal taisyklėse

nustatytus konkrečius vertinimo kriterijus; antra - šie politikos prioritetai ir EIP tikslai svarbūs

rengiant EIP efektyvumo vertinimo metodiką ir parenkant vertinimo kriterijus. Siekiama, kad

parenkami kriterijai atspindėtų prioritetines sritis ir konkrečios inovacijų partnerystės tikslų

pasiekimą (2.1 skyrius).

Įgyvendinant EIP iniciatyvas, EIP veiklos grupės, kurios jungia ūkininkus,

mokslininkus, konsultantus, nevyriausybines organizacijas ir kitų žemės, miškų ūkio ir maisto

sektoriuose bei kaimo plėtros procesuose veikiančius dalyvius ir sudarytos pagal teminius

interesus, turi paskatinti greitesnį ir efektyvesnį inovacijų pritaikymą ir jų įgyvendinimą.

Pagal jungtinės veiklos sutartį sudaroma EIP veiklos grupė, kurios tikslas – suburti

skirtingų tipų partnerius: žemės ūkio ir miškų ūkio veiklos subjektus (ūkininkus, miškų

valdytojus), mokslo, studijų ir konsultavimo institucijų atstovus, kitus kaimo plėtros sektoriaus

dalyvius, siekiant įgyvendinti Europos inovacijų partnerystės projektą. EIP veiklos grupę

steigia ne mažiau kaip 3 subjektų grupė, t. y. fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės

ūkio ir miškų ūkio veikla, juridiniai asmenys, vykdantys mokslo ir studijų veiklą, ir

konsultavimo institucijos, užsiimančios fizinių ir juridinių asmenų, užsiimančių žemės ūkio ir

miškų ūkio veikla, konsultavimu. EIP veiklos grupės veikloje taip pat gali dalyvauti ir kiti

juridiniai asmenys − kaimo plėtros dalyviai.

EIP veiklos grupės (angl. EIP operational group) - formalizuota suinteresuotųjų

struktūra, kuri susitelkia bendram tikslui, atsinešdami žinias, patirtį, pajėgumus (išteklius) bei

inovacinį potencialą. EIP projekto veiklos grupę sudaro suinteresuotieji atstovaujantys

skirtingas veiklos sritis, t. y. mokslininkai ir tyrėjai, ūkininkai, kiti žemės ūkio verslo subjektai

(žr. 1.1 pav.).

1.1 pav. EIP veiklos grupės struktūra

Žemės ūkio subjektai atstovaujantys

verslo sektorių

Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

Ūkininkai

Konsultantai

Mokslininkai, tyrėjai

EIP veiklos grupė: EIP veiklos grupė nėra

suinteresuotųjų tinklas ar komitetas,

taip pat ne tematinė koordinacinė ar

patariamoji grupė

EIP veiklos grupė – tai tikslingai

sudaryta, kvalifikuotų specialistų

komanda sutelkta inovaciniam projektui

parengti ir įgyvendinti

11

Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos

srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklėse, nuo

2015 m. apibrėžta, jog partnerystės sutarties atveju, siekiama užtikrinti daugiapakopio valdymo

ir taip pat subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi, užtikrinant, kad būtų

atsižvelgiama į skirtingų subjektų (partnerių) teisinių ir funkcinių sistemų ypatybes, taip pat

užtikrinant, kad EIP veiklos grupės dalyviai būtų atsakingi už planuojamus intervencinius

veiksmus ir galėtų naudotis kitų EIP grupės dalyvių teorine ir praktine patirtimi.

EIP veiklos grupės nariai turi būti aktyviai dalyvaujantys, įsitraukiantys į EIP projektą,

besidalijantys ne tik žiniomis ir sukaupta patirtimi, bet ir galintys prisidėti materialiai

(suteikiant patalpas, techniką ir kitą įrangą projekte numatytoms veikloms įgyvendinti ir pan.).

EIP veiklos grupės nariais gali būti tos organizacijos ir institucijos, kurios dalyvauja

kaimo plėtroje ir veikia, siekdamos EIP projekto tikslų. Dalyvaudamos EIP projekte kaip

lygiavertės partnerės, institucijos ir kiti subjektai užtikrina partnerystės principo laikymąsi,

skatindamos tarpsektorinę, tarpinstitucinę integraciją, darnų ir novatorišką žemės ir miškų ūkio

vystymąsi.

Kaimo plėtros reglamente (toliau Reglamente) 55 str., nekeliami jokie specialūs

reikalavimų dėl EIP veiklos grupės dydžio (išskyrus ne mažiau 2 subjektų), sudėties ir/ar veiklos

tipo. EIP instrumentą detalizuojančiuose dokumentuose pažymima, kad veiklos grupės turi:

burtis su tikslu įgyvendinti projektą, kurio eigoje ieškoma inovatyvaus sprendimo, padėsiančio

išspręsti konkrečią praktinę problemą; burti aktualiomis (mokslinėmis, praktinėmis ir kt.)

kompetencijomis disponuojančius veikėjus, kurių įsitraukimas yra būtinas konkrečiam

projektui įgyvendinti; siekti aiškiai apsibrėžto rezultato grupės nariams aktyviai

bendradarbiaujant ir mokantis iš vienas kito; parengti planą, kuriame aprašomas planuojamas

projektas ir jo rezultatai (konkretaus projekto plano formatas priklauso nuo to, kas/kokie

dalyviai įsitraukia į veiklos grupės sudėtį, ir nuo problemos, kurią bus siekiama išspręsti

projekto įgyvendinimo metu); skleisti projekto rezultatus, ypač per EIP-AGRI tinklą.

12

1.2. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumą įtakojančių veiksnių analizė

Siekiant užtikrinti inovacijų partnerystės žemės ūkyje veiklos efektyvumą, svarbu

išanalizuoti inovacijų partnerystę įtakojančius veiksnius, kas leistų identifikuoti EIP veiklos

grupių veiklos esamus ar galimus trukdžius bei imtis priemonių, siekiant sklandžios EIP veiklos

grupių veiklos ir siekiamų rezultatų efektyvumo. Galima išskirti šiuos inovacijų partnerystės

žemės ūkyje efektyvumą įtakojančius veiksnius:

EIP veiklos grupės sprendžiamos problemos identifikavimas

Identifikuota realiai egzistuojanti problema, tai lyg sąlyginis startas kurti EIP veiklos

grupę, kurios veikla būtų nukreipta šios problemos sprendimų būdų paieškai ir konkrečių

veiksmų įgyvendinimui. Tinkamas problemos identifikavimas, jos mąsto bei galimų sprendimų

būdų įvertinimas vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių inovacijų partnerystės grupės

efektyvumą.

Kaip pavyzdį galime panagrinėti problemą su kuria susiduria gyvulininkystės ūkis -

esant mažoms produkcijos supirkimo kainoms (pieno, mėsos), ūkis negeneruoja pelno.

Problema aktuali visam šalies gyvulininkystės sektoriui, todėl gali būti kuriama EIP veiklos

grupė ieškant sprendimo, kaip sumažinti ūkių gamybos kaštus esant tokiam pat produktyvumo

lygiui arba kaip padidinti ūkio produktyvumą nesikeičiant gamybos kaštams.

Kitas pavyzdys: ūkininkas susidūrė su problema, kai dalis pasėlių užsikrėtė kenkėjais.

Problemai spręsti netikslinga kurti EIP veiklos grupę, nes su minėta problema susiduria tik

pavieniai ūkininkai, be to egzistuoja veiksmingos priemonės, padedančios susidoroti su pasėlių

kenkėjais.

Svarbu, kad EIP veiklos grupės sprendžiama problema būtų ne primetama, o poreikis

kiltų „iš apačios į viršų“: inovacijų partnerystės veiklos grupių sprendžiamos problemos, turi

būti identifikuojamos ūkiuose ir pateikiamos žemės ūkio ir miškininkystės veiklas vykdančių

subjektų. Kiti partneriai, gali tik patarti dėl problemų mąsto, jų galimų pasekmių, kelių

problemų sprendimo prioritetiškumo. Susiduriama su žemės ūkio subjektų negebėjimu

identifikuoti esminių problemų, įtakojančių prastą ūkių konkurencingumą, su kuriomis

susiduria konkretus ūkis ar ūkių grupės. Identifikavus problemą konkrečiame ūkyje, svarbu

nustatyti problemos aktualumo mastą (ar problema aktuali nacionaliniu mastu, regioniniu mastu

ar tik specializuotiems ūkiams), nes tai svarbu tolimesniems EIP veiklos grupės žingsniams,

laukiamiems rezultatams ir EIP veiklos grupės efektyvumui.

Apibendrinant galima teigti, kad tikslinga stiprinti ūkininkų įgūdžius ūkių valdymo

srityje: ugdyti gebėjimus nusistatyti veiklos stiprybes, silpnybes, galimybes, grėsmes. Šie

13

įgūdžiai padės pasinaudoti ūkių stiprybėmis, identifikuoti esmines vykdomos, veiklos

problemas. Ūkių valdymo žinių gali suteikti konsultantai, organizuojant praktinius mokymus.

Tinkamų būdų parinkimas EIP veiklos grupės identifikuotai problemai spręsti

Identifikavus problemą, įvertinus jos mastą (ar problema aktuali tik pavieniams

ūkiams, ar visam sektoriui), galimas pasekmes svarbu numatyti tinkamiausius problemos

sprendimo būdus. Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad dažnai ūkininkai turi savo

supaprastintą arba labai praktišką supratimą, kaip iškilusią problemą išspręsti. Tai gali būti

pakankamai praktiškas, tačiau neilgalaikis sprendimas, kuris gali duoti tik trumpalaikį poveikį.

Kita vertus, mokslo institucijos ir mokslininkai turi savo mokslinį sprendimo supratimą, tačiau

nesugeba šio sprendimo pasiūlyti ar pritaikyti konkrečiam atvejui. Dalyvaujant EIP-AGRI

inovacijų pogrupio darbe ir aptariant šį klausimą su kitų šalių ekspertais dauguma sutaria, kad

ieškant tinkamiausio problemos sprendimo būdo EIP veiklos grupėje svarbiausias privalumas

yra tai, kad grupės nariai:

turi galimybę apsikeisti informacija ir žiniomis bei patirtimi ne tik abiem kryptimis

vertikaliai, t. y. tarp ūkininkų, konsultantų ir mokslininkų, tačiau ir horizontaliai tarp

pačių ūkininkų;

principas iš „apačios į viršų“ leidžia mokslininkams ir konsultantams geriau suprasti

praktinės problemos esmę ir pritaikyti mokslines žinias konkrečiomis sąlygomis;

informacijos ir nuomonių apsikeitimas yra kūrybinis dialogas kurio metu gimsta naujos

mintys ir problemos sprendimo būdai geriau pritaikomi praktikoje.

Ekspertai sutaria, kad labai svarbu išsiaiškinti, ar yra įdirbis, žinios, kurias galima

pritaikyti problemos sprendimui. Svarbu pažymėti, kad EIP veiklos grupių projektai nėra

nukreipti į mokslinių tyrimų finansavimą, o į mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą realiose

sąlygose, konkrečiai problemai spręsti.

Apibendrinant siūlytume, kad reikalavimuose galimybių studijoms parengti tikslinga

numatyti, kad ieškant tinkamiausio problemos sprendimo būdo būtų išanalizuotos mažiausiai 2

alternatyvos identifikuotai problemai spręsti, įvertinant kiekvienos alternatyvos kaštus,

įgyvendinimo realumą bei laukiamus rezultatus ir poveikį.

Reikiamų išteklių ir laukiamų rezultatų įvertinimo realumas

Analizuotos literatūros autoriai pažymi, kad vertinant inovacijų partnerystės

efektyvumą svarbus reikiamų išteklių įsivertinimas, kurie bus reikalingi užsibrėžtų tikslų

pasiekimui – t. y. finansinių, kitų materialinių ir žmogiškųjų (kompetencijų) (Riggin et al.,

1992; Lasker et al., 2001; Hoskins, Angelica, 2005; Provan, Kenis, 2007; Abt Associates,

2007).

14

EIP veiklos grupės planuojamo vykdyti projekto, nukreipto į tam tikros problemos

sprendimą, įgyvendinimui reikalingi ištekliai ir laukiami rezultatai turi būti įvertinti, t.y. atliktas

projekto vertinimas, kai vertinimo tikslas yra nustatyti galimas planuojamo partnerystės

projekto rezultatus, teigiamas ir neigiamas pasekmes tikslinei grupei ir regionui, šaliai (Guide

to Cost-Benefit..., 2008). Projektų vertinimo gairėse pabrėžiama, jog prognozuojamų rezultatų

įvertinimo duomenys turi būti pagrįsti statistine informacija, analogų analize, sava ar kitų ūkių,

kitų EIP veiklos grupių patirtimi, moksliniais tyrimais, faktais paremtomis prielaidomis,

neleidžiančiomis abejoti laukiamų rezultatų realumu. Reikia pažymėti, kad laukiamų rezultatų

įvertinimo realumas labai priklauso nuo turimų žinių lygio, jau atliktų mokslinių tyrimų toje

srityje. Prieš pradedant vykdyti projektą, tikslinga atlikti projekto rizikos analizę, kuri gali būti

Galimybių studijos dalis. Rizikos analizė leistų identifikuoti kritinius veiksnius, lemiančius

teigiamus ir neigiamus nuokrypius nuo laukiamų rezultatų. Labai rizikingų projektų, laukiamų

rezultatų atžvilgiu, patartina atsisakyti. Kitiems projektams rekomenduotina numatyti rizikos

mažinimo priemones.

Partnerių aktyvumas ir įsitraukimas

EIP veiklos grupės efektyvumą lemia partnerių aktyvumas ir įsitraukimas kiekviename

grupės veiklos etape pradedant problemos suformulavimu, baigiant gautų rezultatų sklaida.

Partnerių integravimasis suprantamas kaip: 1) įsitraukimo lygis (aktyvumas); 2) įsitraukimo

laukas (tam tikrų veiklų įgyvendinimas, funkcijų vykdymas) (Kohm et al., 2000). Partnerystės

grupėje kiekvienas partneris turi prisidėti savo kompetencijomis ir/ar ištekliais, kurie būtų

nukreipti konkrečios problemos sprendimui (Kohmet al., 2000; Brinkerhoff, 2002; Ostrower,

2005; Wohlstetter et al., 2005; Abt Associates, 2007;Tsasis, 2009; Andrews, Entwistle, 2010;

Chen, Graddy, 2010; La Piana, 2011).

Analizuotos literatūros autoriai pažymi, kad susiduriama su problema – partneriai tik

formaliai dalyvauja partnerystės veikloje, bet realiai jokių funkcijų neatlieką ir tai turi neigiamą

įtaką partnerystės efektyvumui. Svarbu, kad partneriai disponuotų vienoda susijusia su EIP

grupės veikla informacija, nuolat būti informuojami apie grupės veiksmus, turėtų galimybę

daryti sprendimus (Lasker et al., 2001; Gadja, 2004; Guo, Acar, 2005; Hoskins, Angelica, 2005;

Provan, Kenis, 2007; La Piana, 2011). Siekiant partnerystės efektyvumo, EIP veiklos grupės

nariams būtina nuolat periodiškai bendrauti, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai rengti EIP veiklos

grupės susirinkimus, kuriuose būtų dalijamasi informacija, patirtimi, diskutuojama, bendrai

priimami sprendimai dėl EIP veiklos.

Tinkamas funkcijų partneriams pasiskirstymas/priskyrimas

Partnerystės efektyvumą analizavę autoriai teigia, kad partnerystės formavimas turi

prasidėti nuo identifikavimo, supratimo, apsirašymo partnerystės tikslų, veiklos strategijos,

15

reikiamų išteklių ir laukiamų rezultatų. Svarbu, kad kiekvienas partneris aiškiai suprastų savo

vaidmenį bendrame kontekste. Kiekvienas EIP veiklos grupės partneris turi turėti tam tikras

funkcijas ir atitinkamas atsakomybių ribas. Funkcijos turi būti paskirstytos bendru sutarimu,

atsižvelgiant į Partnerių kompetencijas, patirtį (Gajda, 2004; Ostrower 2005; Wohlstetter et al.,

2005; Hoskins, Angelica, 2005; Provan, Kenis, 2007; Abt Associates, 2007; Tsasis, 2009;

Chen, Graddy, 2010). Lietuvoje inovacijų partnerystė žemės ūkyje įforminama Jungtinės

veiklos sutartyje, tačiau paprastai apsiribojama tik partnerių funkcijų, atsakomybių, teisių ir

pareigų pasiskirstymu, plačiau nedetalizuojant bendrų partnerystės grupės tikslų ir veiklos

strategijos.

Partnerystės „brokerio“ vaidmuo

Bendrąja prasme brokeris – tai tarpininkas, kurio pareiga yra atstovauti klientą.

Inovacijų brokeriu gali būti nepriklausomas asmuo ar organizacija, kuri skatina/inicijuoja

bendradarbiavimą, partnerysčių formavimąsi ir inovatyvių idėjų „iš apačios“ plėtrą. Taip pat

inovacijų brokeriai siekia didinti potencialių inovatyvaus sprendimo kūrėjų ir suinteresuotų

veikėjų informuotumą apie ES paramos ir kitų viešojo bei privataus finansavimo šaltinių

teikiamas galimybes įgyvendinant projektus, padeda surasti/telkia partnerius ir skleidžia gerąją

patirtį. Inovacijų brokeris turėtų būti nepriklausomas, pasirengęs skatinti diskusiją, o ne

primesti asmeninę poziciją, taip pat jis turėtų išmanyti žemės ūkio sektoriaus aktualijas ir būti

pasirengęs, esant poreikiui, po projekto patvirtinimo tapti EIP veiklos grupės nariu ir

administruoti EIP veiklos grupės įgyvendinamą projektą. Inovacijų brokeriai gali būti tik kaip

EIP veiklos grupių nariai, t.y. inovacijų brokeriai ir jų veikla nėra tiesiogiai finansuojama,

tačiau turi būti atlyginama už inovacijų brokerių paslaugas, suburiant įvairius veikėjus į EIP

veiklos grupes ir užtikrinant šių veiklos grupių veikimą. Inovacijų brokeriais Lietuvoje gali būti

konsultavimo arba mokslo institucijos, stipresnės žemdirbių asociacijos, NVO arba atskiri

paminėtų institucijų/struktūrų darbuotojai (EIP modelis..., 2014).

Inovacijų brokeriai:

1) padeda identifikuoti problemą, išgrynina projekto idėją;

2) kuria projekto komandą;

3) ieško tinkamų partnerių;

4) ieško galimų finansavimo šaltinių, rengia reikiamus dokumentus;

5) koordinuoja projekto veiklas;

6) koordinuoja projekto sklaidą.

Žemės ūkio inovacijų partnerystės atveju tarpininko vaidmenį gali atlikti vienas iš

partnerių, kurių funkcijos apima atstovavimą ūkininkams nuo problemos identifikavimo,

problemos sprendimo būdų parinkimo, jų praktinio pritaikymo iki laukiamų rezultatų

16

identifikavimo ir sklaidos. Svarbu, kad tarpininkas užtikrintų, kad poreikių ir problemų

identifikavimas „iš apačios į viršų“, t. y. būtų užtikrintas realiai egzistuojančių problemų

identifikavimas ir realus jų sprendimo poreikis.

Partnerių lyderystės nustatymas/pasiskirstymas

Lyderystė EIP veiklos grupėje turėtų būti siejama su EIP veiklos grupės projekto

koordinavimu, tačiau turi išlikti vienodos EIP veiklos grupės narių galimybės dalyvauti

veiklose bei įtakoti grupės veiklos sprendimus. Bendradarbiavimo koordinavimas ir lyderystė,

kai koordinatoriai/lyderiai motyvuoja kitus partnerius teigiamai veikia partnerystės efektyvumą

(Alexander et al, 2001;. Lasker et al 2001;. Wohlstetter et al , 2005). Kitaip tariant, sėkminga

EIP grupės veikla priklauso ir nuo veiklos koordinatorių pasirinkimo, todėl šis pasirinkimas turi

vykdomas atsakingai ir bendru partnerių sutarimu. Lyderiai turi užtikrinti veiklų koordinavimą,

efektyvų išteklių valdymą bei žmogiškųjų išteklių (kompetencijų) paskirstymą (Lasker et al.,

2001; Chen, Graddy, 2010).

EIP veiklos grupės narių vieningas požiūris į grupės veiklą, jos siekius

EIP veiklos grupės darbas turi būti kryptingas. EIP veiklos grupės narių vienodas

sprendžiamos problemos supratimas ir pripažinimas, suvokimas bendrų tikslų, EIP veiklos

grupės rezultatų siekimas, kaip bendros naudos, nesiekiant asmeninių naudų, teigiami veikia

EIP grupės veiklą.

Analizuotos literatūros autoriai pažymi, jog svarbu subalansuoti partnerių lūkesčius.

Šiam tikslui pasiekti turi būti daug diskutuojama, sprendžiama, kaip subalansuoti skirtingus

lūkesčius nehierarchiniu būdu ir tai galėtų būti pasiekiama per atsakomybių paskirstymą

(Provan, Kenis, 2007; Acar et al., 2008).

EIP grupės veiklųkoordinavimas ir planavimas

EIP grupės veiklųkoordinavimas ir nuoseklus veiklų planavimas tiesiogiai susijęs su

EIP veiklos grupės užsibrėžtų tikslų efektyviu pasiekimu (Lasker et al., 2001; Gadja, 2004;

Guo, Acar, 2005; Hoskins, Angelica, 2005; Provan, Kenis, 2007; La Piana, 2011). Nagrinėtos

literatūros autoriai teigia, kad partnerystės efektyvumui teigiamą įtaką daro planavimas dviem

kryptimis:

1) partnerystės struktūros planavimas, t. y. partnerių funkcijų, atsakomybių

pasiskirstymas (apie tai kalbėta aukščiau);

2) partnerystės veiklos planavimas, t. y konkrečių veiklų, žingsnių, etapų

planavimas.

Iš anksto suplanuotos EIP veiklos grupės bendradarbiavimo ir kitos veiklos, jų datų

suderinimas su partneriais, užtikrins didesnį partnerių aktyvumą, bus sudarytos galimybės

išsamiau pasirengti susirinkimams, kas sudaro prielaidas didesniam veiklų efektyvumui.

17

Tikslinga iš anksto suplanuoti ir sudaryti bendradarbiavimo ir kitų veiklų grafiką, suderinti tarp

partnerių datas.

EIP grupės veiklų stebėsena

Bet kuriame veiklos etape svarbu žinoti kaip sekasi įgyvendinti išsikeltus uždavinius,

siekiant užsibrėžtų tikslų. EIP grupės veiklosefektyvumą užtikrina veiklos stebėsena, kai

periodiškai įsivertinama, kaip sekasi įgyvendinti sudarytus planus. EIP grupės veiklųstebėsena

padeda:

1) identifikuoti kylančias bendradarbiavimo ir kitų veiklų vykdymo problemas,

išanalizuoti to priežastis, jas pašalinti;

2) numatyti veiklų korekcijas, jei tai būtina, adaptuotis prie pasikeitusių aplinkybių;

3) apriboti klaidų skaičių;

4) taupyti išteklius.

Būtina sudaryti rodiklių sąrašą, apimantį laukiamus projekto rezultatų rodiklius ir

projekto veiklų vykdymo terminus bei periodiškai (2-4 kartus per metus) juos įsivertinti,

siekiant gauti informaciją ar faktinė EIP grupės veiklos eiga atitinka suplanuotai. Esant

būtinybei koreguoti planus, keisti veiklos strategiją. Stebėsenos rodiklių sąrašas turi apimti

veiklų savalaikiškumo įsivertinimą bei tikslų pasiekimo lygio įsivertinimą.

EIP veiklos grupės rezultatų sklaida

Su tokiomis pačiomis ar panašiomis problemomis susiduria dauguma ūkių, todėl

svarbi EIP veiklos grupės veiklų ir pasiektų rezultatų sklaida. Viešinimas svarbus kiekviename

veiklos etape, kas padės kitiems ūkiams pritaikyti žinias nuo problemos identifikavimo iki jos

sprendimo būdų įgyvendinimo. EIP veiklos grupių veikla tuo efektyvesnė, kuo daugiau ūkių

pasinaudoja partnerystės grupės veiklos rezultatais ir tam didelę įtaką daro aktyvus veiklos

viešinimas. Tikslinga sudaryti EIP grupės veiklos sklaidos strategiją ir sekti jos įgyvendinimą.

S. Harmsworth, S. Turpin, A. Rees, G. Pell (2001) atliko studiją, siekiant sudaryti

praktinių patarimų rinkinį, kaip sudaryti efektyvios sklaidos strategiją, kurioje aptariami

klausimai nuo sklaidos esmės supratimo iki sklaidos efektyvumo įsivertinimo. Priklausomai

nuo projekto etapo ir siekimų sklaidos tikslų, siūlomi sklaidos metodai.

Europos komisijos tinklalapyje, taip pat galima rasti detalizuotus projektų sklaidos

metodus ir jų taikymo rekomendacijas. Reikia pažymėti, kad Lietuvos EIP žemės ūkyje

projektų sklaidai numatyta dauguma Europos Komisijos rekomenduojamų priemonių tokių

kaip straipsniai laikraščiuose, projekto portalo sukūrimas, skrajučių parengimas ir dalijimas,

susitikimų, seminarų, konferencijų organizavimas. Svarbu atkreipti dėmesį į rekomendacijas,

kuriuo projekto etapu, kuri priemonė būtų veiksmingiausia.

EIP veiklos grupės dalyvavimas EIP-AGRI tinkle

18

Dalyvavimas tinklo, jungiančio atskiras partnerių grupes, veikloje stiprina ryšius su

kitomis partnerių grupėmis, informacijos pasiekiamumą, galimybes pasinaudoti kitų patirtimi,

kuriami socialiniai ryšiai (Gulati, 1998; Wohlstetter et al., 2005; Girgis, 2007; Abt Associates,

2007; Chen, Graddy, 2010; Turrini et al., 2010).

EIP-AGRI tinklas apima EIP veiklos grupes skirtingose šalyse, tematinius tinklus,

veiklos grupes. EIP veiklos grupė EIP-AGRI tinkle turi viešinti savo vykdomą veiklą,

projektus, jų rezultatus bei turi galimybę perimti kitų veiklos grupių patirtį ir pritaikyti savo

veikloje.

EIP-AGRI tinkle dalijamasi patirtimi ir apie patį partnerystės modelį, jo efektyvaus

veikimo prielaidas, iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Tikslinga kiekvienai EIP

veiklos grupei aktyviai įsitraukti į EIP-AGRI tinklą, siekiant viešinti savo vykdomus projektus

bei pritaikyti kitų EIP veiklos grupių gerąją patirtį.

Apibendrinant galima teigti, jog EIP žemės ūkyje tikslai ir prioritetai tiesiogiai siejami

su laukiamais EIP veiklos grupės rezultatais ir poveikiu tikslinėms grupėms ir visuomenei.

Literatūros analizė atskleidė, jog efektyvų EIP žemės ūkyje tikslų įgyvendinimą ir laukiamų

rezultatų pasiekimą įtakoja šie veiksniai: gebėjimas identifikuoti ūkių problemas ir rasti

tinkamus būdus joms spręsti, laukiamų rezultatų nustatymo realumas, tinkamas partnerių

funkcijų pasiskirstymas, lyderystės nustatymas, partnerių aktyvumas, vieningas požiūris į EIP

veiklos grupės veiklą, tarpininkų (brokerių) vaidmuo, EIP veiklos grupės veiklos planavimas,

stebėsena, sklaida ir dalyvavimas EIP-AGRI tinkle. Atsižvelgiant į EIP žemės ūkyje tikslus,

visus laukiamus EIP žemės ūkyje rezultatus galima suskirstyti į ekonominę socialinę naudą,

technologinę inovacinę pažangą ir aplinkosauginę naudą. 1.2 paveiksle pateikiama EIP

efektyvumą žemės ūkyje apibūdinanti loginė schema.

19

1.2. pav. EIP efektyvumą žemės ūkyje apibūdinanti loginė schema.

EIP tikslų ir prioritetų analizė bei EIP žemės ūkyje efektyvumą įtakojančių veiksnių

identifikavimas – svarus teorinių žinių pagrindas, siekiant parengti inovacijų partnerystės

žemės ūkyje vertinimo metodiką, kuri leis įvertinti EIP veiklos grupės efektyvumą, nustatant

užsibrėžtų tikslų pasiekimo lygį.

EIP ŽEMĖS ŪKYJE EFEKTYVUMĄ

ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

EIP veiklos grupės sprendžiamos problemos

identifikavimas;

Tinkamų būdų parinkimas EIP veiklos grupės

identifikuotai problemai spręsti;

Reikiamų išteklių ir laukiamų rezultatų įvertinimo

realumas;

Partnerių aktyvumas ir įsitraukimas;

EIP veiklos grupės narių vieningas požiūris į EIP

veiklos grupės veiklą, jos siekius

Tinkamas funkcijų partneriams

pasiskirstymas/priskyrimas;

Partnerystės „brokerio“ vaidmuo;

EIP lyderystės nustatymas/pasiskirstymas;

EIP veiklos grupės veiklų planavimas;

EIP veiklos grupės veiklų stebėsena;

EIP veiklos grupės veiklos rezultatų sklaida

EIP grupės dalyvavimas EIP tinkle

EIP ŽEMĖS ŪKYJE TIKSLAI, PRIORITETAI

EIP ŽEMĖS ŪKYJE REZULTATAI

Ekonominė-

socialinė nauda

Technologinė

inovacinė pažanga

Aplinkosauginė

nauda

20

2. INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽEMĖS ŪKYJE EFEKTYVUMO

VERTINIMO METODIKA

2.1. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo principai, prielaidos ir

etapai

Siekiant sukurti inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodiką,

tikslinga suformuluoti vertinimo principus:

Nuoseklumo – vertinimo procesas turi būti nuoseklus, apimantis problemos, kurią

spręs EIP veiklos grupė, formuluojamų tikslų, vykdomų veiklų partnerių bendradarbiavimo ir

laukiamo poveikio analizę.

Paprastumo – vertinimo metodika turi būti nesunkiai pritaikoma įvairių EIP veiklos

grupių veiklos ar atskirų jų projektų vertinimui, nereikalaujanti specifinio vertintojo

pasirengimo, didelių laiko ir finansinių sąnaudų, o gauti vertinimo rezultatai nesunkiai

interpretuojami.

Pagrįstumo – pagal šį principą vertinama efektyvumo rodiklių skaitinė reikšmė turi

būti pagrįsta logiškomis prielaidomis.

Palyginamumo – gautas vertinimo rezultatas, t. y. apibendrinta inovacijų partnerystės

efektyvumo vertinimo skaitinė reikšmė turi būti palyginama su kitos EIP veiklos grupės

efektyvumo vertinimo skaitine reikšme.

Plataus pritaikomumo – vertinimo metodika turi būti pritaikoma inovacijų

partnerystės žemės ūkyje efektyvumui vertinti, nepriklausomai nuo EIP veiklos grupės dydžio,

sprendžiamų žemės ūkio problemų ar diegiamų inovacijų pobūdžio, projekto įgyvendinimo

geografinės padėties, veikiančių politinių, kultūrinių, religinių ir kt. aplinkybių.

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimui svarbi vertintojo

kompetencija ir patirtis, jo siekis, gebėjimai ir galimybės įsigilinti bei perprasti vertinamos EIP

veiklos grupės sprendžiamas problemas, įgyvendinamo projekto esmę ir kitas įtakojančias

aplinkybes. Ekspertais, kurie turėtų vertinti EIP veiklos grupių veiklą projekto lygiu, gali būti:

1 alternatyva: Nacionalinės Mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos

(toliau NMA) specialistai. EIP veiklos grupių projektus vertinti ekspertams paskirsto už

projektų paramos administravimą atsakingas skyrius.

2 alternatyva: Nepriklausomi konsultantai, kurie turi ilgametę mokslinę ir/ar praktinę

darbo patirtį žemės ūkio ir projektinėje veikloje, yra susipažinę su EIP veiklos grupių kūrimą ir

veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagrindiniai EIP veiklos grupių efektyvumo vertintojų atrankos kriterijai yra šie:

21

Asmuo turi ilgametę mokslinę ir/ar praktinę darbo patirtį projektų vertinimo ir/ar

administravimo srityje.

Turi aukštąjį arba jam prilygintiną išsilavinimą.

Yra nesuinteresuotas projektu asmuo (ekspertas ar kas nors iš eksperto artimų

asmenų nedalyvauja projekte kuris vertinamas, ar kitoje bendroje veikloje).

Inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimą gali atlikti vienas vertintojas ekspertas,

turintis pakankamai žinių ir kompetencijų konkrečios EIP veiklos grupės srityje arba gali būti

sudaryta ekspertų grupė.

Ekspertų atliekamą inovacijų partnerystės efektyvumą apibūdinančių rodiklių

vertinimą galima vadinti įrodymais grįstu vertinimu. Tai toks vertinimas, kurio metu remiamasi

tiek moksliniais – praktiniais įrodymais, tiek teorinėmis žiniomis kiekviename įvertinimo

proceso etape (žr. 2.1 pav.). Įrodymai grįsto vertinimo metu, ekspertai(-as) naudoja iš anksto

parengtą klausimyną, formuliarus ir pokalbio metu su vertinimo proceso dalyviais (EIP veiklos

grupės nariais), jį pildo. Esant poreikiui, vertinimui gali būti pateikti rodiklius pagrindžiantys

dokumentai. Antrajame vertinimo proceso žingsnyje, ekspertas apdoroja gautą informaciją –

atlieka galutinį įvertinimą ir jį pateikia EIP veiklos grupei ataskaitoje, kurios turinį sudaro

vertinimo tikslas, vertinio metodika, rodikliai, vertinimo rezultatai, taip pat pateikiamos išvados

bei rekomendacijos.

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo prielaidos - inovacijų

partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodika skirta EIP veiklos gupių veiklos ar

jų vykdomų projektų vertinimui, kai poveikis tiesiogiai nukreiptas į konkrečių žemės ūkio

problemų sprendimą, atsiribojant nuo išskirtinių atvejų, eksperimentų, kuriems esant laukiamas

ir modeliuojamas neįprastas bendradarbiavimas ir dėl to atsirandantis neįprastas veiklų

poveikis.

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimą galima išskirti į 4

pagrindinius etapus:

2.1. pav. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo loginė schema

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo etapai:

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių identifikavimas

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių atranka ir

prioritetiškumo schemos sudarymas

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių normalizavimas

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių interpretavimas

22

Kiekvieno inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo etapo detalūs

aprašymai pateikiami 2.2., 2.3., 2.4. poskyriuose.

2.2. Inovacijų partnerystės žemė ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių identifikavimas ir

atrinktų rodiklių prioritetiškumo schemos sudarymas

Rodiklių atranka. Inovacijų partnerystės efektyvumo neįmanoma aprašyti vienu

dydžiu, rodikliu, nes sunku rasti tokią jo savybę, kuri visapusiškai nusakytų EIP veiklos grupių

efektyvumą. Siekiant išsamiau aprašyti ir teisingiau įvertinti inovacijų partnerystės žemės ūkyje

efektyvumo vertinimą, svarbu vertinti įvairius rodiklius, geriausiai reprezentuojančius EIP

veiklos grupės partnerių tarpusavio bendradarbiavimą, vykdomo EIP grupės projekto tikslus ir

sprendžiamas problemas.

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimui suformuotas išplėstinis

rodiklių sąrašas (žr. 2.1. lentelę). Vadovaujantis inovacijų partnerystės žemės ūkyje koncepcija,

visus EIP tikslus galima suskirstyti į tris grupes: ekonominiai – socialiniai tikslai, technologinės

inovacinės pažangos tikslai ir aplinkos apsaugos tikslai. Atsižvelgiant į EIP tikslų grupavimą,

EIP efektyvumo vertinimo rodikliai taip pat suskirstyti į 3 grupes:

Socialiniai – ekonominiai (apimantys ir partnerių bendradarbiavimo efektyvumo

rodiklius);

Technologiniai;

Aplinkos apsaugos.

2.1 lentelė. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašas

Rodikliai

I. SOCIALINIŲ EKONOMINIŲ RODIKLIŲ GRUPĖ

1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas

1.2. Projekto valdymo, administravimo veiklos efektyvumas

1.3. EIP veiklos grupės narių įsitraukimas į projekto veiklas

1.4.Vertikalaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir ūkininkų tarpininkaujant konsultantams

efektyvumas užtikrinant abipusį ir grįžtamąjį ryšį

1.5. Horizontalaus bendradarbiavimo projekte tarp ūkininkų efektyvumas

1.6. Efektyvus bendradarbiavimas ir patirties sklaida EIP-AGRI tinkle

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimas

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga

II. TECHNOLOGINIŲ RODIKLIŲ GRUPĖ

2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas

2.2. Technologinis naujumas

2.3. Technologinis efektyvumas

III. APLINKOS APSAUGOS RODIKLIŲ GRUPĖ

3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą

3.2. Projektas prisideda prie aplinkos išsaugojimo, prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių

23

Rodiklių reikšmingumui (svoriams) įvertinti naudotas ekspertinio vertinimo metodas.

Šio metodo esminis principas yra tas, kad parenkama specialistų grupė, kurie

analizuoja tyrimo problemą, kiekybiškai vertindami ir formaliai apdorodami duomenis, siekiant

mokslinio objektyvumo.

Objektyvių tyrimo rezultatų galima tikėtis tuomet, kai tyrime dalyvaujantys ekspertai

yra kompetentingi nagrinėtos problemos klausimu. Kadangi dažnai ekspertų žinios ir patirtis

yra skirtinga, buvo nustatyti ekspertų atrankos kriterijai. Ekspertų atrankos kriterijai susiję su

tyrime dalyvaujančių ekspertų profesine sritimi.

Ekspertinėje rodiklių atrankoje dalyvavo ilgametę mokslinę ir praktinę patirtį turintys

ekspertai – iš viso 10 ekspertų. Ekspertai įvertino kiekvieną, tyrėjų pateiktą rodiklį ir suteikė

jiems įvertinimus dešimties balų skalėje (10 balų – labai reikšmingas rodiklis, 1 balas – visai

nereikšmingas rodiklis). Tyrėjai gautuosius įvertinimus perskaičiavo nustatant rodiklio svorį

grupėje bei apskaičiuojant standartinį nuokrypį (žr. 2.2. lentelę).

2.2 lentelė. Rodiklių prioritetiškumo schema

Rodikliai

Rodiklio

Svoris, %

Balų

vidurkis, S

Standartinis

nuokrypis

balais, ∆S


1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas 6,6 7,0 64,3

1.2. Projekto valdymo, administravimo veiklos

efektyvumas

7,5 8,0 63,6

1.3. EIP veiklos grupės narių įsitraukimas į projekto

veiklas

8,1 8,6 63,1

1.4.Vertikalaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų

ir ūkininkų tarpininkaujant konsultantams


9,4 10,0 62,2

1.5. Horizontalaus bendradarbiavimo projekte tarp

ūkininkų efektyvumas

7,8 8,3 63,4

1.6. Efektyvus bendradarbiavimas ir patirties sklaida

EIP-AGRI tinkle

7,5 8,0 63,6

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo

pademonstravimas

8,1 8,6 63,1

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga 8,1 8,6 63,1


2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas 7,8 8,3 63,4

2.2. Technologinis naujumas 7,5 8,0 63,6

2.3. Technologinis efektyvumas 7,6 8,1 63,8


3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą 6,8 7,2 64,1

3.2. Projektas prisideda prie aplinkos išsaugojimo,

prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių

6,9 7,3 64,1

24

Kadangi tyrime dalyvaujančių ekspertų yra daugiau nei du, tai bendras ekspertų

nuomonių suderinamumas nustatomas taikant Kendal konkordancijos koeficientą. Ekspertai

vertino skirtingus veiksnius ir alternatyvas, todėl būtina suformuluoti hipotezes:

H0 = ekspertų vertinimai prieštaringi (t. y. Kendal konkordancijos koeficientas lygus

nuliui);

HA = ekspertų vertinimai panašūs (t. y. Kendal konkordancijos koeficientas nelygus

nuliui).

Ekspertų įvertinti rodikliai buvo suranguoti pagal reikšmingumą.

Surangavus rodiklius konkordancijos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

𝑊 =12S

r2n(n2−1), (2.1)

čia r – ekspertų skaičius, n – vertinamų veiksnių skaičius, S – veiksnių rangų sumų nuokrypių

nuo bendro vidurkio kvadratų suma, skaičiuojama pagal formulę:

S = ∑ (𝑟 ∗ 𝑗 −1

2𝑟(𝑛 + 1))

𝑛

𝑗=12 . (2.2)

Jeigu konkordancijos koeficiento reikšmė yra arti vieneto, tai rodo, kad ekspertų vertinimai

neprieštaringi. O jeigu vertinimuose yra sutampančių rangų tai koeficientas skaičiuojamas pagal

kitą formulę:

𝑊 =12S

n2 (m3−m)−𝑛 ∑ 𝑇𝑖𝑛𝑖−1

Ti = ∑(ℎ𝑘 3

𝐻𝑗

𝑘=1

− ℎ𝑘)

Tj = ∑(ℎ𝑘 3

𝐻𝑗

𝑘=1

− ℎ𝑘)

čia 𝑇𝑗 – j-ojo eksperto susietų rangų rodiklis; 𝐻𝑗 – lygių rangų j-ojo eksperto skaičius, 𝑡𝑖 –

lygių rangų i-tasis grupės skaičius.

Konkordacijos koeficientas gali būti taikomas tuomet kai nustatyta jo ribinė reikšmė,

rodanti kada ekspertų vertinimus dar galima laikyti suderintais. M. Kendal (1970) įrodė, jog

jeigu objektų skaičius n>7, tai konkordancijos koeficiento reikšmingumas gali būti nustatytas

naudojant x2 kriterijų (Čekanavičius, Murauskas, 2006; Podvezko, 2007; Kareivaitė, 2012):

(2.3)

25

𝑥2 = Wr(n − 1) = 12𝑆

𝑟𝑛(𝑛+1) . (2.4)

V. Rudzkienė (2005) paaiškina sprendimo priėmimo taisyklę:

Dydis W*m*(k-1) turi x2 skirsnį su f=k-1 laisvės laipsniu (m – ekspertų skaičius;

k – ekspertizės objektų skaičius).

Jeigu apskaičiuota statistikos W*m*(k-1) reikšmė prie pasirinkto reikšmingumo

lygmens α ir laisvės laipsnių skaičius f viršija kritinę reikšmę, t. y. =W*m *(k-1)>0, tai hipotezė

H0, kad ekspertų vertinimai prieštaringi atmetama. Ekspertų nuomonių suderinamumas

pateikiamas 2.3 lentelėje.

2.3 lentelė. Ekspertų nuomonių suderinamumas pagal Kendal Konkordacijos koeficientą

Rodikliai

Kendal

konkordacijos

koeficientas


1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas 0,84

1.2. Projekto valdymo, administravimo veiklos efektyvumas 0,83

1.3. EIP veiklos grupės narių įsitraukimas į projekto veiklas 0,80

1.4.Vertikalaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir ūkininkų tarpininkaujant

konsultantams efektyvumas užtikrinant abipusį ir grįžtamąjį ryšį

0,91

1.5. Horizontalaus bendradarbiavimo projekte tarp ūkininkų efektyvumas 0,81

1.6. Efektyvus bendradarbiavimas ir patirties sklaida EIP-AGRI tinkle 0,84

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimas 0,82

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga 0,81


2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas 0,79

2.2. Technologinis naujumas 0,81

2.3. Technologinis efektyvumas 0,83


3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą 0,83

3.2. Projektas prisideda prie aplinkos išsaugojimo, prisitaikymo prie klimato

kaitos pokyčių

0,82

Ekspertinio vertinimo suderinamumas parodė, jog ekspertai vieningai reikšmingais

laiko visus tyrimo vykdytojų numatytus rodiklius, todėl jie yra tinkami inovacijų partnerystės

žemės ūkyje vertinimui atlikti.

Nustatyti inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo rodiklių svoriai, bus naudojami

normalizuojant vertinimo rodiklius.

26

2.3. Skaitinės reikšmės suteikimas inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo

rodikliams

Inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo metodika gali būti taikoma, tiek

galutiniam EIP grupės projekto vertinimui, tiek tarpiniams vertinimui. Galutinio vertinimo

metu vertinama ar planuoti tikslai įgyvendinti ir gauti planuoti rezultatai. Tarpinio vertinimo

atveju (vertinant už tam tikrą laikotarpį), vertinama ar projekto tikslai ir rezultatai tikėtinai bus

pasiekti.

Siekiant objektyvių ir palyginamų inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo

vertinimo rezultatų, skaitinė išraiška vertinimo rodikliams turi būti suteikta naudojant vieningus

metodus. Dėl rodiklių įvairovės, dažnai sudėtinga ar visai neįmanoma išreikšti rodiklių

vieningais kiekybiniais rodikliais. Tuo atveju tikslinga naudoti skales, kurių pagalba rodikliui

suteikiama skaitinė išraiška, t. y. rodikliai yra normalizuojami į visiems rodikliams vienodą

dydį. Kintamųjų analizei atlikti, gali būti naudojamos nominaliosios ar pavadinimų (angl.

Nominal) ir rangų (angl. Ordinal) skalės (Williams, Monge, 2001; Pukėnas, 2009). Nominalioji

skalė skirsto objektus į grupes, atsižvelgiant į tam tikrus požymius, tačiau grupėms

nesuteikiama skaitinė reikšmė, o suteikiama vardinė prasmė (pvz.: profesija, šeiminė padėtis).

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių skaitinei reikšmei suteikti

tikslinga naudoti tik rangų skales, t. y. atlikti rangavimą.

Rangų skalėje nustatoma objekto (reiškinio) vieta pagal pasirinktą požymį vienos

rūšies objektų grupėje. Rangų skalė taikoma tada, kai objektus galima sutvarkyti (suranguoti)

pagal matuojamojo požymio intensyvumą. Skirtingai nei nominaliosios matavimų skalės, rangų

skalėse tiriamieji objektai gali būti sudėlioti matuojamo požymio didėjimo arba mažėjimo

tvarka. Naudojant šią skalę galima teigti, kad vieno objekto požymio reikšmė didesnė, lygi ar

mažesnė už kito objekto, nors neįmanoma nustatyti, kiek ji didesnė ar mažesnė (Baranauskiene,

2015). V. Podvezko (2008) nurodo, kad rangavimas yra procedūra, kai pačiam svarbiausiam

objektui (rodikliui) suteikiamas rangas, lygus vienetui, antram pagal svarbumą – rangas 2 ir t.

t., paskutiniam pagal svarbumą – rangas m; čia m – lyginamųjų objektų (rodiklių) skaičius.

Idealioje rangų skalėje sutampančių verčių neturėtų būti, tačiau praktikoje

sutampančių rangų pasitaiko. Tokiais atvejais naudojama rangų skalės atmaina – balų

matavimo skalė, kurioje objektas (rodiklis) pagal tam tikrą požymį įvertinamas vienu iš skalės

balų (Bilevičienė, Jonušauskas, 2013).

Vertinant EIP žemės ūkyje efektyvumą, išskiriami projektų rezultatų pasiekimo

pažangos rodikliai.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Objektas



27

Siekiant įvertinti projektų rezultatų pasiekimo pažangos rodiklius, ekspertas pokalbio

su EIP veiklos grupės nariais metu vertina:

a) projekto uždavinių įgyvendinimą (projekto rezultatų rodiklių įgyvendinimą);

b) projekto veiklų įgyvendinimą (projekto pasiekimų rodiklių įgyvendinimą):

Projekto rezultatų pasiekimo vertinimui sudaroma lentelė (2.4 lentelė), kiekvieną

rezultato rodiklį įvertinant 0-1-2 balų skalėje, kai:

2 balai – planuoti pasiekimai ir rezultatai pilnai pasiekti (galutinio vertinimo atveju)

arba tikėtinai bus pasiekti (tarpinio vertinimo atveju) be jokių esminių trūkumų (gali būti

laikoma “gera praktika”);

1 balas – planuoti pasiekimai ir rezultatai pasiekti (galutinio vertinimo atveju) arba

tikėtinai bus pasiekti (tarpinio vertinimo atveju) su tam tikrais esminiais trūkumais;

0 balų – planuoti pasiekimai ir rezultatai nepasiekti (galutinio vertinimo atveju) arba

tikėtinai nebus pasiekti (tarpinio vertinimo atveju).

2.4 lentelė. Projekto rezultatų pasiekimo pažangos rodiklių vertinimo matrica (pavyzdys)

Pradiniai duomenys

prieš projekto

įgyvendinimą

Laukiami

rezultatai

projekto

pabaigoje

Tarpiniai / galutiniai rezultatai

vertinamam laikotarpiui

(atsižvelgiant į projekto veiklų

grafiką)

Įvertinimas

Suteikiant skaitinę reikšmę kitiems inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo

rodikliams (išskyrus projektų rezultatų pažangos) taip pat taikomos trijų balų skalės. Skalės

rangas apibūdina tam tikru rodikliu išreikštą inovacijų partnerystės efektyvumo lygį. Inovacijų

partnerystės veiklos efektyvumo vertinimo trijų rangų (balų) skalės skaitinių reikšmių

apibūdinimas bendruoju atveju pateikiamas 2.5 lentelėje.

2.5 lentelė. Trijų rangų (balų) skalių skaitinių reikšmių apibūdinimas

Skaitinė

reikšmė 2 1 0

Inovacijų

partnerystės

rodiklių

reikšmių

apibūdinimas

Efektyvu Vidutiniškai Neefektyvu

Vertinamas rodiklis

įgyvendinamas be esminių

trūkumų, kas leidžia daryti

prielaidą, jog projekto

tikslai yra maksimaliai

pasiekti / bus maksimaliai

pasiekti (tarpinio vertinimo

atveju), gali būti laikoma

“gera praktika”

Vertinamas rodiklis

įgyvendintas /

įgyvendinamas

(tarpinio vertinimo

atveju) su nežymiais

trūkumais projekto

tikslų pasiekimo

atžvilgiu

Vertinamas rodiklis

įgyvendintas /

įgyvendinamas (tarpinio

vertinimo atveju) su

esminiais trūkumais ir yra

didelė rizika, kad projekto

tikslai (ar dalis tikslų)

nebus pasiekti (tarpinio

vertinimo atveju)

28

Kaip atskaitos taškas, rangų (balų) skalėse imamas „0“ balų, jis atitinka apibūdinimą

„neefektyvu“. 2.6. lentelėje aprašyti kiekvieno rodiklio įvertinimo kriterijai pagal skalę 0-1-2.

2.6 lentelė. EIP žemės ūkyje efektyvumo rodiklių vertinimo kriterijai

Rodikliai Įvertinimo kriterijai/klausimai ekspertiniam vertinimui


1.1. Finansinio plano

vykdymo

efektyvumas

Ekspertas pokalbio su EIP veiklos grupės nariais metu vertina ar:

a) laiku pateikti mokėjimo prašymai;

b) kompensuotos visos paraiškoje numatytos išlaidos;

c) vykdoma finansinio plano įgyvendinimo kontrolė;

d) finansinio plano pakeitimai (jei tokių buvo) būtini ir pagrįsti.

1.2. Projekto

valdymo,

administravimo

veiklos efektyvumas


a) EIP grupės nariams pakanka informacijos apie priskirtas atsakomybes,

projekto įgyvendinimo eigą, pasiekimus;

b) EIP grupės nariams pakanka techninės pagalbos tvarkant projekto

dokumentaciją;

c) projekto administravimo grupė suteikia reikalingą informaciją, supažindina

su projekto tikslais, laukiamais rezultatais ir pan. projekto veiklų vykdytojus;

d) laiku derinami / pateikiami reikiami dokumentai, mokėjimo prašymai,

ataskaitos atsakingoms institucijoms;

e) projekto pakeitimai (jei tokių buvo) daromi laiku ir jie yra efektyvūs;

f) skaidrus ir savalaikis sprendimų priėmimas;

g) projekto administravimo grupė bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerija,

Nacionaline mokėjimo agentūra ir yra abipusis grįžtamasis ryšys.

1.3. EIP veiklos

grupės narių

įsitraukimas į

projekto veiklas


a) EIP veiklos grupės nariai vienodai ir tolygiai įsitraukė į projekto veiklas

sprendžiant ūkininkams aktualią konkrečią problemą;

b) EIP veiklos grupės nariai aktyviai dalyvavo projekto susitikimuose,

seminaruose,

c) grupės nariai tolygiai prisidėjo prie projekto veiklų savo ištekliais ir

žiniomis bei patirtimi.

1.4.Vertikalaus

bendradarbiavimo

tarp mokslininkų ir

ūkininkų

tarpininkaujant

konsultantams

efektyvumas

užtikrinant abipusį ir

grįžtamąjį ryšį


a) vyksta planuoti susitikimai;

b) aiškiai identifikuotos ūkininkavimo problemos kylančios iš ūkininkų

poreikių;

c) konsultantai bendradarbiauja su ūkininkais ir mokslininkais;

d) mokslininkai diskutuoja su ūkininkais ir konsultantais pasirengdami ir

išbandydami inovacinį sprendimą;

e) vyksta informacijos apsikeitimas.

1.5. Horizontalaus

bendradarbiavimo

projekte tarp

ūkininkų

efektyvumas


a) sprendžiamos problemos aktualios visiems ūkiams;

b) aptariamos rizikos;

c) dalijamasi gerąja praktika ir demonstruojami pasiekimų rezultatai;

d) dalijamasi techniniais pajėgumais ir kitais ištekliais įgyvendinant projekto

veiklas.

1.6. Efektyvus

bendradarbiavimas ir

patirties sklaida EIP-

AGRI tinkle


a) EIP veiklos grupės nariai prisiregistravę ir dalyvauja dalinantis patirtimi

EIP- AGRI tinkle;

b) EIP veiklos grupes nariai prisideda prie informacijos viešinimo EIP-AGRI

tinkle.

29

1.7. Projekto

rezultatų

pritaikomumo

pademonstravimas

2.6 lentelės tęsinys


a) projekto rezultatų pritaikomumas pristatomas viešuosiuose sklaidos

renginiuose (seminaruose, konferencijose, parodose, susitikimuose ir kt.),

interneto tinklalapiuose;

b) projekto rezultatų pritaikomumas pademonstruotas numatytame ūkių

skaičiuje;

c) projekto rezultatų demonstravimo priemonių vaizdingumas, vizualizacijos

sprendimai.

1.8. Projekto

rezultatų pasiekimo

pažanga

Rodiklis vertinamas 2.4 lentelėje


2.1. Technologinio

sprendimo

pritaikomumas


a) pakanka ūkyje esamos infrastruktūros techninio sprendimo pritaikymui;

b) pakanka materialinių išteklių techninio sprendimo pritaikymui.

2.2. Technologinis

naujumas


a) projekto metu pavyko sukurti, išplėtoti, patobulinti produktus, procesus,

technologijas.

2.3.Techologinis

efektyvumas


a) pritaikytas technologinis sprendimas atitiko lūkesčius;

b) įdiegta, patobulinta technologija išsprendė problemą;

c) technologinis sprendimas pasiteisino kaštų – naudos atžvilgiu


3.1. Projektas skatina

tvarų išteklių

naudojimą


a) projektas skatina efektyviai naudoti išteklius (vandens, dirvožemio,

elektros, kuro ir pan.);

b) projektas susijęs su ekologine gamyba;

c) projektas turės įtakos aplinkos taršos sumažinimui.

3.2. Projektas

prisideda prie

aplinkos

išsaugojimo,

prisitaikymo prie

klimato kaitos

pokyčių


a) projekto metu tobulinami procesai, technologijos, kuriais siekiama

išsaugoti aplinką

b) projektas skatina prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti

Reikia pažymėti, jog atliekant tarpinius EIP grupės veiklos efektyvumo vertinimą, gali

būti vertinami ne visi rodikliai, nes gali būti, jog konkrečiu vertinamu laikotarpiu nebuvo

numatyti atitinkamų rodiklių pasiekimai (pvz. projekto rezultatų pritaikomumo

pademonstravimo rodiklis, projekto rezultatų pasiekimo pažangos rodiklis). Šiuos rodiklius

galima įvertinti tik kitų EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimų metu.

30

2.4. Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas ir gautų vertinimo rezultatų

interpretavimas

Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas atliekamas trimis etapais:

1. Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas. Atskirų vertinamų rodiklių skaitines

reikšmes galima apjungti sumuojant atskirų rodiklių skaitinių reikšmių ir svorių sandaugas:

m

i

iirmS1

(2.5)

čia: S – vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių suma; mi- i-ojo rodiklio skaitinė reikšmė; ri – i-

ojo rodiklio reikšmingumas (svoris).

2. Nustatomas maksimalus rodiklių reikšmių balas konkretaus vertinimo atveju.

Konkretaus EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo metu gali būti naudojami ne visi

vertinimo rodikliai, todėl konkrečiam atvejui nustatomas maksimalus galimas rodiklių reikšmių

balas, t. y. apskaičiuojama balų suma, kai kiekvienam vertinama rodikliui skiriamas

maksimalus balas:

m

i

ii rmS1

maxmax (2.6)

čia: Smax – vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių maksimali suma; mi max - i-ojo rodiklio

maksimali skaitinė reikšmė; ri – i-ojo rodiklio reikšmingumas (svoris).

3. EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo rezultatų interpretavimas. Gautų EIP

žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rezultatų interpretavimui tikslinga sudaryti matricą, pagal

kurią būtų nesudėtinga nustatyti bendrą inovacijų partnerystės efektyvumo lygį.

Apibendrinus ekspertų nuomonę buvo nustatyta, jog:

EIP veiklą galima laikyti efektyvia, kai vertinimo metu surenkama daugiau nei 85

proc. maksimaliai galimų surinkti balų sumos;

EIP veiklą galima laikyti patenkinamai efektyvia, kai vertinimo metu surenkama

50-85 proc. maksimaliai galimų surinkti balų sumos;

EIP veiklą galima laikyti neefektyvia, kai vertinimo metu surenkama mažiau nei

50 proc. maksimaliai galimų surinkti balų sumos.

2.7 lentelėje sudaryta EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo matrica

2.7 lentelė. EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo matrica

EIP veiklos efektyvumo lygis Įvertinimo intervalas

EIP veikla efektyvi Daugiau nei 85 proc Smax

EIP veikla patenkinamai efektyvi 50-85 proc. Smax

EIP veikla neefektyvi Mažiau nei 50 proc. Smax.

31

Atsižvelgiant į vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių sumą ir vertinamų rodiklių skaitinių

reikšmių maksimalią sumą bei detalizuotais EIP veiklos grupių efektyvumo įvertinimo

interpretavimo intervalais, nustatomas kiekvienos EIP veiklos grupės projekto efektyvumo

lygis, įvertinant kiek procentų nuo maksimalios rodiklių reikšmių sumos sudaro EIP veiklos

grupės projekto efektyvumo vertinimo balas.

2.8. lentelė. EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo matrica

EIP veiklos efektyvumo lygis Įvertinimo intervalas EIP veiklos grupės

efektyvumas, proc.




Apibendrinant galima teigti, kad inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo

vertinimui gali būti pasirenkami įvairūs efektyvumo vertinimo rodikliai, kurie suranguojami

pagal trijų rangų skalę, o gauti rezultatai interpretuojami vadovaujantis sudarytomis EIP

efektyvumo vertinimo matricomis, kurios nusako EIP veiklos efektyvumo lygį.

32

3. EIP ŽEMĖS ŪKYJE EFEKTYVUMO VERTINIMO METODIKOS

TESTAVIMAS

Empirinio tyrimo tikslas – patikrinti, ar sukurta EIP žemės ūkyje efektyvumo

vertinimo metodika tinkama EIP veiklos grupių projektų efektyvumo vertinimui, t. y. ar

naudojant metodiką, galima nustatyti ar EIP veiklos grupė įgyvendindama projektą veikia

efektyviai. Šiam tikslui pasiekti numatoma sudaryti ekspertų grupę, atlikti pasirinktų EIP

veiklos grupių projektų įgyvendinimo efektyvumo vertinimą ir suformuluoti išvadas.

EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodikai patikrinti buvo pasirinkti 2 EIP

veiklos grupių projektai:

1. EIP veiklos grupės projektas „Konkurencingas ūkis“

2. EIP veiklos grupės projektas „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų

kūrimo ir jų demonstravimo centras“

EIP veiklos grupių projektų atrankai panaudoti atvejo analizės (angl. Case Study)

metodui būdingi atvejo parinkimo principai, juos apibūdina J. Gerring (2001, 2004, 2007), J.

Seawright, J. Gerring, (2008), J. W. Creswell (2014) ir kiti mokslininkai. Minėti autoriai

pažymi, kad atvejų parinkimas analizei priklauso nuo kiekvieno konkretaus mokslinio tyrimo

ir vieno visose situacijose tinkamo atvejų parinkimo metodo nėra. Pirmiausia, parinktas atvejis

turi kuo geriau atskleisti, padėti įgyvendinti mokslinio tyrimo tikslus, tačiau neturi kryptingai

formuoti vienokio ar kitokio laukiamo tyrimo rezultato.

Lietuvoje pirmųjų EIP grupių žemės ūkyje projektų įgyvendinimas prasidėjo 2016 m.

gruodį, o šiuo metu yra praėję apie 1/3 projekto įgyvendinimo laikotarpio, kai projektų trukmė

36 mėnesiai, todėl galima atlikti tik tarpinį EIP veiklos grupių efektyvumo vertinimą.

3.1. EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“ efektyvumo vertinimas

Prieš pradedant vertinti EIP veiklos grupės efektyvumą, tikslinga įsigilinti į vykdomo

projekto tikslus, uždavinius, veiklas ir kitą svarbią informaciją.

Projekto paskirtis – padidinti inovatyvių mokslo ir technologijų žinių panaudojimą,

pagerinti jų sklaidos kokybę ir darbo srautų bei atsakomybių pasidalijimą tarp mokslo ir studijų

institucijų, konsultavimo institucijos ir ūkių kuriant, demonstruojant ir diegiant inovacijas

ūkiuose per projektinę veiklą.

Projekto bendrasis tikslas – šėrimo inovacijos pieno ir mėsos galvijų produktyvumo

didinimui ūkiuose mažinant gamybos sąnaudas ir produkcijos savikainą bei gerinant

gaminamos produkcijos kokybę.

33

Projekto uždaviniai:

1. Patobulinti pašarų gamybos bei gyvulių šėrimo procesą inovacinėmis technologijomis

bei metodais, juos ištirti ir išbandyti gamybinėse sąlygose;

2. EIP veiklos grupės partnerystės ir projekto bandymų pagrindu pateikti inovacijų

išbandymo gamybinėse sąlygose rezultatus plačiam demonstravimui ir pritaikymui

šalies ūkiuose.

Projekto veiklos:

Galvijų ūkių konkurencingumo ir inovacijų poreikių analizė.

Augalinių pašarų priedų auginimas, jų cheminės sudėties ir mikrobiologinės taršos

nustatymas, paruošimas, mišinių sudarymas ir dozavimas

Racionų sudarymas.

Šėrimo bandymai.

Pieno ir mėsos kokybės tyrimai.

Gyvulių sveikatingumo ir reprodukcinių savybių tyrimai.

Inovacijų ekonominio efektyvumo ir plataus inovacijų pritaikymo galimybių

vertinimas.

EIP veiklos grupės bendradarbiavimas ir veiklos viešinimas.

Projekto veiklų koordinavimas ir administravimas.

Laukiami rezultatai - padidėjęs karvių produktyvumas (primilžis) vidutiniškai 10% esant

tam pačiam gamybos kaštų lygiui, arba gamybos kaštų sumažėjimas 10% esant tam pačiam

laukiamam produktyvumui); laukiamas mėsinių galvijų kokybės pagerinimas padidinantis

vertę bent 10%. Parengtos išsamiais moksliniais tyrimais ir bandymais pagrįstos naujų galvijų

šėrimo procesų ir technologijų bei jų elementų diegimo rekomendacijos

Tikslinės grupės:

pieno ūkiai: 57,5 tūkst, karvių laikytojų, bendras karvių skaičius – 314,3 tūkst., tame

skaičiuje 5,27 tūkst. ūkių, laikančių ne mažiau kaip po 10 karvių, arba viso laikančių 198 tūkst.

karvių;

mėsos ūkiai: 26,9 tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų laikytojų, laikančių 159,7

tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2016 m. gruodis – 2019 m. gruodis.

Projekto vykdytojas – Aleksandro Stulginskio universitetas.

Projekto partneriai: Viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Viešoji

įstaiga Aleksandro Stulginskio universiteto mokomasis ūkis, Uždaroji akcinė bendrovė Upytės

eksperimentinis ūkis, Uždaroji akcinė bendrovė Šilutės veislininkystė, Ūkininkas Feliksas

34

Vaitelis, Ūkininkė Dangirutė Kazakevičienė, Ūkininkė Vaidutė Stankevičienė, Asociacija

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga

Finansavimo šaltinis – Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšos pagal priemonę

„Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

EIP efektyvumo rodiklių vertinimas. Pirmiausia vertinti projektų rezultatų pasiekimo

pažangos rodikliai. Ekspertai pokalbio su EIP veiklos grupės nariais metu vertino projekto

uždavinių (projekto rezultatų rodiklių) įgyvendinimą ir projekto veiklų (projekto pasiekimų

rodiklių) įgyvendinimą. Kiekvieną rodiklis įvertintas 0-1-2 balų skalėje.

3.1 lentelė. EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“ rezultatų pasiekimo

pažangos rodiklių vertinimas

* 2 balai – planuoti pasiekimai ir rezultatai pilnai pasiekti (galutinio vertinimo atveju) arba tikėtinai

bus pasiekti (tarpinio vertinimo atveju) be jokių esminių trūkumų (gali būti laikoma “gera praktika”).

1 balas – planuoti pasiekimai ir rezultatai pasiekti (galutinio vertinimo atveju) arba tikėtinai bus

pasiekti (tarpinio vertinimo atveju) su tam tikrais esminiais trūkumais.

0 balų – planuoti pasiekimai ir rezultatai nepasiekti (galutinio vertinimo atveju) arba tikėtinai nebus

pasiekti (tarpinio vertinimo atveju).

Apibendrinant galima teigti, jog Rezultatų pažangos rodiklis šiuo vertinamu laikotarpiu

yra nevertintinas, nes projekto rezultatus numatyta pasiekti tik projekto įgyvendinimo

pabaigoje.

Kitų EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo rodiklių vertinimui sudaryta 3.2. lentelė.

Pradiniai

duomenys prieš

projekto

įgyvendinimą

Laukiami rezultatai

projekto pabaigoje

Tarpiniai rezultatai


(atsižvelgiant į projekto

veiklų grafiką)

Įvertinimas* Pastabos

Vidutinis pieno

ūkio

produktyvumas

6000 kg iš karvės.

Padidėjęs karvių

produktyvumas

(primilžis) vidutiniškai

10% esant tam pačiam

gamybos kaštų lygiui.

Atsižvelgiant į veiklų

grafiką, rezultato pasiekti

nenumatyta.

- Rezultatas bus

vertintinas tik

projekto

įgyvendinimo

pabaigoje.

Gamybos kaštų

analizė bus atlikta

projekto

įgyvendinimo

metu.

Gamybos kaštų

sumažėjimas 10% esant

tam pačiam laukiamam

produktyvumui.



nenumatyta.

- Rezultatas bus

vertintinas tik

projekto

įgyvendinimo

pabaigoje.

-

Parengtos išsamiais

moksliniais tyrimais ir

bandymais pagrįstos

naujų galvijų šėrimo

procesų ir technologijų

bei jų elementų diegimo

rekomendacijos.



nenumatyta.

- Rezultatą

numatyta

pasiekti tik

projekto

įgyvendinimo

pabaigoje.

35

3.2 lentelė. EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“ efektyvumo rodiklių vertinimas

Rodikliai Rodiklių vertinimas Balai Galutinis

įvertis balais

Pastabos


1.1. Finansinio

plano vykdymo

efektyvumas

a) laiku pateikti mokėjimo prašymai 2

2 - b) kompensuotos visos paraiškoje numatytos išlaidos 2

c) vykdom finansinio plano įgyvendinimo kontrolė 2

d) finansinio plano pakeitimai (jei tokių buvo) būtini ir pagrįsti 2

1.2. Projekto

valdymo,

administravimo

veiklos

efektyvumas

a) EIP grupės nariams pakanka informacijos apie priskirtas atsakomybes, projekto

įgyvendinimo eigą, pasiekimus 1

2 -

b) EIP grupės nariams pakanka techninės pagalbos tvarkant projekto dokumentaciją 2

c) projekto administravimo grupė suteikia reikalingą informaciją, supažindina su projekto

tikslais, laukiamais rezultatais ir pan. projekto veiklų vykdytojus 2

d) laiku derinami / pateikiami reikiami dokumentai, mokėjimo prašymai, ataskaitos

atsakingoms institucijoms 2

e) projekto pakeitimai (jei tokių buvo) daromi laiku ir jie yra efektyvūs 2

f) skaidrus ir savalaikis sprendimų priėmimas 1

g) projekto administravimo grupė bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerija, Nacionaline

mokėjimo agentūra ir yra abipusis grįžtamasis ryšys 2

1.3. EIP veiklos

grupės narių

įsitraukimas į

projekto veiklas

a) visi EIP veiklos grupės nariai vienodai ir tolygiai įsitraukė į projekto veiklas sprendžiant

ūkininkams aktualią konkrečią problemą 1

1

EIP grupės nariai įsitraukia į

veiklas ir prie jų įgyvendinimo

prisideda nuosavais ištekliais b) visi EIP veiklos grupės nariai aktyviai dalyvavo projekto susitikimuose, seminaruose 2

c) grupės nariai tolygiai prisidėjo prie projekto veiklų savo ištekliais ir žiniomis bei patirtimi 1

1.4.Vertikalaus

bendradarbiavimo

tarp mokslininkų ir

ūkininkų

tarpininkaujant

konsultantams

efektyvumas

užtikrinant abipusį

ir grįžtamąjį ryšį

a) vyksta planuoti susitikimai 2

1

Vertinamas laikotarpis apima

įrangos įsigijimo periodą, kai

bendradarbiavimas tarp

partnerių buvo vangesnis.

Pasirengimo inovacijų diegimui

laikotarpiu bendradarbiavimas

suaktyvėjo.

b) aiškiai identifikuotos ūkininkavimo problemos kylančios iš ūkininkų poreikių 2

c) konsultantai bendradarbiauja su ūkininkais ir mokslininkais 1

d) mokslininkai diskutuoja su ūkininkais ir konsultantais pasirengdami ir išbandydami

inovacinį sprendimą 1

e) vyksta informacijos apsikeitimas

1

1.5. Horizontalaus

bendradarbiavimo

projekte tarp

ūkininkų

efektyvumas

a) sprendžiamos problemos aktualios visiems ūkiams 2

1

Vertinamu laikotarpiu buvo

dalijamasi gerąja praktika EIP

grupės susitikimuose, tačiau

pasiekimai nebuvo

demonstruojami tarpusavyje.

b) aptariamos rizikos 1

c) dalijamasi gerąja praktika ir demonstruojami pasiekimų rezultatai 0

d) dalijamasi techniniais pajėgumais ir kitais ištekliais įgyvendinant projekto veiklas 0

36

3.2. lentelės tęsinys

Kiekvienas ūkis projektą

įgyvendina tik savo techniniais

pajėgumais.

1.6. Efektyvus

bendradarbiavimas

ir patirties sklaida

EIP-AGRI tinkle

a) EIP veiklos grupės nariai prisiregistravę ir dalyvauja dalinantis patirtimi EIP- AGRI tinkle 1

1

EIP AGRI tinkle dalyvauja tik

mokslininkai ir konsultantai b) EIP veiklos grupes nariai prisideda prie informacijos viešinimo EIP-AGRI tinkle 1

1.7. Projekto

rezultatų

pritaikomumo

pademonstravimas

a) projekto rezultatų pritaikomumas pristatomas viešuosiuose sklaidos renginiuose

(seminaruose, konferencijose, parodose, susitikimuose ir kt.), interneto tinklalapiuose -

-

Rodiklis nevertinamas, nes

vertinamu laikotarpiu nebuvo

numatytas projekto rezultatų

demonstravimas b) projekto rezultatų pritaikomumas pademonstruotas numatytame ūkių skaičiuje -

c) projekto rezultatų demonstravimo priemonių vaizdingumas, vizualizacijos sprendimai -

1.8. Projekto

rezultatų pasiekimo

pažanga - - -



numatyta pasiekti užsibrėžtų

projekto rezultatų


2.1. Technologinio

sprendimo

pritaikomumas

a) pakanka ūkyje esamos infrastruktūros techninio sprendimo pritaikymui 2 2 -

b) pakanka materialinių išteklių techninio sprendimo pritaikymui 2

2.2. Technologinis

naujumas

a) projekto metu pavyko sukurti, išplėtoti, patobulinti produktus, procesus, technologijas

- -


vertinamuoju laikotarpiu

neįmanoma nustatyti techn.

naujumo rezultato

2.3. Technologinis

efektyvumas

a) pritaikytas technologinis sprendimas atitiko lūkesčius - - Rodiklis nevertinamas, nes



efektyvumo rezultato

b) įdiegta, patobulinta technologija išsprendė problemą - -

c) technologinis sprendimas pasiteisino kaštų – naudos atžvilgiu - -


3.1. Projektas

skatina tvarų

išteklių naudojimą

a) projektas skatina efektyviai naudoti išteklius (vandens, dirvožemio, elektros, kuro ir pan.) 2

1

Projektas skatina efektyviai

naudoti vandens ir dirvožemio

išteklius.

Vienas iš EIP grupės narių

vykdo ekologinę gamybą.

b) projektas susijęs su ekologine gamyba 1

c) projektas turės įtakos aplinkos taršos sumažinimui 1

3.2. Projektas

prisideda prie

aplinkos

a) projekto metu tobulinami procesai, technologijos, kuriais siekiama išsaugoti aplinką 0 1

Projekto pagrindiniai siekiai

nėra susiję su aplinkos apsauga. b) projektas skatina prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti 2

37

išsaugojimo,

prisitaikymo prie

klimato kaitos

pokyčių

Diegiama technologija sietina

su CO2 išmetimų į atmosferą

mažinimu, kas turės teigiamos

įtakos klimato kaitos

švelninimui.

38

Apibendrinant galima teigti, jog Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimo,

Projekto rezultatų pasiekimo pažangos, Technologinio naujumo ir Technologinio efektyvumo

rodikliai šiuo EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo laikotarpiu yra nevertintini, nes

vertinamu laikotarpiu nebuvo numatyti minėtų rodiklių pasiekimai ir juos galima įvertinti tik

kitų EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimų metu.

EIP veiklos grupės efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į vertinamus rodiklius ir šių

rodiklių svorius (3.3. lentelė)

3.3 lentelė. EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“ efektyvumo vertinimo

balo apskaičiavimas

Rodikliai Rodiklio

svoris

Rodiklio

įvertis

Rodiklio įvertis

atsižvelgiant į

rodiklio svorį


1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas 6,6 2 13


efektyvumas

7,5 2 13


veiklas

8,1 1 11

1.4.Vertikalaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir

ūkininkų tarpininkaujant konsultantams efektyvumas

užtikrinant abipusį ir grįžtamąjį ryšį

9,4 1 13



7,8 1 6


EIP-AGRI tinkle

7,5 1 8

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimas 8,1 - -

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga 8,1 - -


2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas 7,8 2 16

2.2. Technologinis naujumas 7,5 - -

2.3. Technologinis efektyvumas 7,6 - -


3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą 6,8 1 9



6,9 1 7

Rodiklio suminis įvertis 95

Vadovaujantis 2.5 formule, apskaičiuota maksimali vertintų rodiklių reikšmių suma

Smax yra lygi 137.

Vadovaujantis 2.4. poskyryje detalizuotais EIP veiklos grupių efektyvumo vertinimo

interpretavimo intervalais, sudaryta EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“

efektyvumo vertinimo matrica. Įvertinama kiek procentų nuo maksimalios rodiklių reikšmių sumos

sudaro EIP veiklos grupės projekto efektyvumo vertinimo balas (3.4 lentelė).

39

3.4 lentelė. EIP veiklos grupės projekto „Konkurencingas ūkis“ efektyvumo

vertinimo matrica


efektyvumas, proc.


EIP veikla patenkinamai

efektyvi 50-85 proc. Smax 69,3 proc.


Atsižvelgiant į lentelėje pateiktą EIP efektyvumo vertinimą apibendrinančią matricą

galima teigti, jog EIP veiklos grupė, vykdanti projektą „Konkurencingas ūkis“ dirba

patenkinamai efektyviai ir tarpinio vertinimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog projekto

rengimo stadijoje užsibrėžti tikslai ir laukiami rezultatai baigus įgyvendinti projektą bus

pasiekti. Siekiant padidinti EIP veiklos grupės efektyvumą, reiktų atkreipti dėmesį į mažesniu

balų skaičiumi įvertintus rodiklius ir ieškoti būdų kaip paskatinti EIP veiklos grupės narių įsitraukimą

į projekto veiklas, vertikalų ir horizontalų bendradarbiavimą, patirties sklaidą.

3.2. EIP veiklos grupės projekto „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų

kūrimo ir jų demonstravimo centras“ efektyvumo vertinimas

Projekto paskirtis – padidinti inovatyvių mokslo ir technologijų žinių panaudojimą,

pagerinti jų sklaidos kokybę ir darbo srautų bei atsakomybių pasidalijimą tarp mokslo ir studijų

institucijų, konsultavimo institucijos ir ūkių kuriant, demonstruojant ir diegiant inovacijas

ūkiuose per projektinę veiklą.

Projekto bendrasis tikslas – užtikrinti sklandų žemės ūkio inovacijų kūrimo, diegimo ir

sklaidos grandinės: ūkis- konsultavimas- mokslas veikimą, žinių kaupimo ir perdavimo

sistemos plėtrą įgyvendinat projektinę veiklą.

Projekto tikslai: Įkurti centrą „Inovacijų vartai“; konsoliduoti mokslo taikomųjų tyrimų

ir žinių kūrimo potencialą; suformuoti eksperimentinių, mokomųjų, bandymų ūkių tinklą.

Projekto uždaviniai:

1. Įkurti inovacijų paramos tarnybą;

2. Sukurti tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centrą su technologijų

demonstravimo paviljonu;

3. Sukomplektuoti mokslininkų darbo grupes pagal atskiras kompetencijas ir probleminius

klausimus;

4. Parengti eksperimentinius, mokomuosius, bandymų ūkius dirbti projekte.

40

Laukiami rezultatai – sukurti inovatyvių mokslo ir technologijų žinių sklaidos sistemą

žemės ūkyje.

Tikslinės grupės – mokslininkai, eksperimentinių ir mokomųjų ūkių darbuotojai,

konsultantai.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2016 m. gruodis – 2019 m. gruodis.

Projekto vykdytojas – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Projekto partneriai: Aleksandro Stulginskio universitetas; Lietuvos agrarinių ir miškų

mokslų centras; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; UAB „Dotnuvos eksperimentinis

ūkis“; UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“; UAB „Šeduvos avininkystė“; UAB „Lietuvos

žirgynas“; AB „Kiaulių veislininkystė“; VšĮ „Aleksandro Stulginskio universiteto mokomasis

ūkis“; UAB „Šilutės veislininkystė“; VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio

mokymo ir bandymų centras.

Finansavimo šaltinis – Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšos pagal priemonę

„Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

EIP efektyvumo rodiklių vertinimas. Kaip ir ankstesniuose empirinio tyrimo etapuose,

pirmiausia vertinami projektų rezultatų pasiekimo pažangos rodikliai. Ekspertai pokalbio su

EIP veiklos grupės nariais metu vertino projekto uždavinių (projekto rezultatų rodiklių)

įgyvendinimą ir projekto veiklų (projekto pasiekimų rodiklių) įgyvendinimą. Kiekvieną

rodiklis įvertintas 0-1-2 balų skalėje.

3.5 lentelė. EIP veiklos grupės projekto „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio

technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras“ rezultatų pasiekimo pažangos

rodiklių vertinimas

Pradiniai

duomenys prieš

projekto

įgyvendinimą

Laukiami rezultatai

projekto pabaigoje




veiklų grafiką)

Įverti-

nimas*

Pastabos

Šalyje trūksta

tiksliojo

ūkininkavimo

patirties

Parengta tiksliojo

ūkininkavimo

mokymo programa



nenumatyta

- Rezultatas bus

vertintinas tik

įgyvendinus

projektą

Žemės ūkio

sektoriuje

stokojama

tiksliojo

ūkininkavimo

paslaugų

Sukurtos tiksliojo

ūkininkavimo

paslaugos



nenumatyta

- Rezultatas bus

vertintinas tik

įgyvendinus

projektą

Technologijų

demonstravimo

paviljonas bus

įrengtas projekto

įgyvendinimo

metu

Įrengtas technologijų

demonstravimo

paviljonas



nenumatyta

- Rezultatas bus

vertintinas tik

įgyvendinus

projektą

41

Nėra sukurtos

inovacinių žinių

sklaidos

metodikos, kuri

būtų nukreipta į

tvaraus žemės ir

miškų ūkio

vystymą

Sukurta inovacinių

žinių sklaidos

metodika, tiesiogiai

prisidės prie žemės

ūkio neigiamo

poveikio klimato

kaitai mažinimo,

skatins efektyviai, be

nuostolių naudoti

išteklius ir taip užkirs

kelią taršai (maisto

medžiagų

nuotekoms) iš žemės

ūkio



nenumatyta

- Rezultatas bus

vertintinas tik

įgyvendinus

projektą







Apibendrinant galima teigti, jog Rezultatų pažangos rodiklis šiuo vertinamu laikotarpiu

yra nevertintinas, nes projekto rezultatus numatyta pasiekti tik projekto įgyvendinimo

pabaigoje.

Kitų EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo rodiklių vertinimui sudaryta 3.6. lentelė.

42

3.6 lentelė. EIP veiklos grupės projekto „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras“

efektyvumo rodiklių vertinimas Rodikliai Rodiklių vertinimas Balai Galutinis

įvertis balais

Pastabos



vykdymo efektyvumas

a) laiku pateikti mokėjimo prašymai 2

2 - b) kompensuotos visos paraiškoje numatytos išlaidos 2

c) vykdom finansinio plano įgyvendinimo kontrolė 2

d) finansinio plano pakeitimai (jei tokių buvo) būtini ir pagrįsti 2

1.2. Projekto valdymo,

administravimo veiklos

efektyvumas


įgyvendinimo eigą, pasiekimus 2

2

Pastebėta, jog pasigendama

tiesioginės komunikacijos ir

grįžtamojo ryšio tarp projekto

administravimo grupės ir

Žemės ūkio ministerijos,

Nacionalinės mokėjimo

agentūra. Aktyvesnis projekto

administravimo darbo grupės

konsultavimasis su valdžios

institucijomis, prisidėtų prie

efektyvesnių projekto rezultatų

b) EIP grupės nariams pakanka techninės pagalbos tvarkant projekto dokumentaciją 2

c) projekto administravimo grupė suteikia reikalingą informaciją, supažindina su projekto

tikslais, laukiamais rezultatais ir pan. projekto veiklų vykdytojus 2


atsakingoms institucijoms 2

e) projekto pakeitimai (jei tokių buvo) daromi laiku ir jie yra efektyvūs 2

f) skaidrus ir savalaikis sprendimų priėmimas 2


Nacionaline mokėjimo agentūra ir yra abipusis grįžtamasis ryšys 1

1.3. EIP veiklos grupės

narių įsitraukimas į

projekto veiklas

a) visi EIP veiklos grupės nariai vienodai ir tolygiai įsitraukė į projekto veiklas

sprendžiant ūkininkams aktualią konkrečią problemą 1

2

Ateityje būtų tikslinga aiškiau

apibrėžti kiekvieno EIP veiklos

grupės nario funkcinį vaidmenį

ir aktyviau įtraukti į projekto

veiklų įgyvendinimą

b) visi EIP veiklos grupės nariai aktyviai dalyvavo projekto susitikimuose, seminaruose 2

c) grupės nariai tolygiai prisidėjo prie projekto veiklų savo ištekliais ir žiniomis bei

patirtimi 2

1.4.Vertikalaus

bendradarbiavimo tarp

mokslininkų ir ūkininkų

tarpininkaujant

konsultantams

efektyvumas užtikrinant

abipusį ir grįžtamąjį ryšį

a) vyksta planuoti susitikimai 2

2 -

b) aiškiai identifikuotos ūkininkavimo problemos kylančios iš ūkininkų poreikių 2

c) konsultantai bendradarbiauja su ūkininkais ir mokslininkais 2


inovacinį sprendimą 2

e) vyksta informacijos apsikeitimas 2

1.5. Horizontalaus

bendradarbiavimo

projekte tarp ūkininkų

efektyvumas

a) sprendžiamos problemos aktualios visiems ūkiams 2

2 - b) aptariamos rizikos 2

c) dalijamasi gerąja praktika ir demonstruojami pasiekimų rezultatai 2

d) dalijamasi techniniais pajėgumais ir kitais ištekliais įgyvendinant projekto veiklas 2

43

1.6. Efektyvus



AGRI tinkle

a) EIP veiklos grupės nariai prisiregistravę ir dalyvauja dalijantis patirtimi EIP-AGRI

tinkle 1

1

EIP-AGRI tinkle dalyvauja tik

vienas EIP veiklos grupės narys

pagal jam suteiktas atstovavimo

teises b) EIP veiklos grupes nariai prisideda prie informacijos viešinimo EIP-AGRI tinkle

1

1.7. Projekto rezultatų

pritaikomumo

pademonstravimas


(seminaruose, konferencijose, parodose, susitikimuose ir kt.), interneto tinklalapiuose 2

2 - b) projekto rezultatų pritaikomumas pademonstruotas numatytame ūkių skaičiuje 2

c) projekto rezultatų demonstravimo priemonių vaizdingumas, vizualizacijos sprendimai 2


pasiekimo pažanga - - -



numatyta pasiekti užsibrėžtų

projekto rezultatų


2.1. Technologinio

sprendimo

pritaikomumas

a) pakanka ūkyje esamos infrastruktūros techninio sprendimo pritaikymui 2 2 -

b) pakanka materialinių išteklių techninio sprendimo pritaikymui 2

2.2. Technologinis

naujumas

a) projekto metu pavyko sukurti, išplėtoti, patobulinti produktus, procesus, technologijas

- -




Naujumo rezultato

2.3. Technologinis

efektyvumas

a) pritaikytas technologinis sprendimas atitiko lūkesčius - - Rodiklis nevertinamas, nes



Efektyvumo rezultato

b) įdiegta, patobulinta technologija išsprendė problemą - -

c) technologinis sprendimas pasiteisino kaštų – naudos atžvilgiu - -



tvarų išteklių naudojimą

a) projektas skatina efektyviai naudoti išteklius (vandens, dirvožemio, elektros, kuro ir

pan.); 1

1

Projekto siekiamas rezultatu

pažymima, kad sukurta nauja

inovacinių žinių sklaidos

metodika prisidės prie žemės

ūkio neigiamo poveikio klimato

kaitai mažinimo, skatins

efektyviai, be nuostolių naudoti

išteklius ir taip užkirs kelią

taršai (maisto medžiagų

nuotekoms) iš žemės ūkio

b) projektas susijęs su ekologine gamyba; -

c) projektas turės įtakos aplinkos taršos sumažinimui. 2

3.2. Projektas prisideda

prie aplinkos

išsaugojimo,

prisitaikymo prie

klimato kaitos pokyčių

a) projekto metu tobulinami procesai, technologijos, kuriais siekiama išsaugoti aplinką 1

1 b) projektas skatina prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti

1

44

Apibendrinant galima teigti, jog Projekto rezultatų pasiekimo pažangos, Technologinio naujumo ir Technologinio efektyvumo rodikliai negali

būti pilnai įvertinti šiuo EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo laikotarpiu, nes nebuvo numatyti tarpiniai minėtų rodiklių pasiekimo vertinimo

kriterijai.

EIP veiklos grupės efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į vertinamus rodiklius ir šių rodiklių svorius (žr. 3.7 lentelę).

45


technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras“ efektyvumo vertinimo balo

apskaičiavimas

Rodikliai Rodiklio

svoris

Rodiklio

įvertis

Rodiklio įvertis

atsižvelgiant į

rodiklio svorį


1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas 6,6 2 13


efektyvumas

7,5 2 13


veiklas

8,1 2 16




9,4 2 19



7,8 2 16

1.6. Efektyvus bendradarbiavimas ir patirties sklaida EIP-

AGRI tinkle

7,5 1 8

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimas 8,1 2 16

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga 8,1 - -


2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas 7,8 2 16

2.2. Technologinis naujumas 7,5 - -

2.3. Technologinis efektyvumas 7,6 - -


3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą 6,8 1 9



6,9 1 7

Rodiklio suminis įvertis 132

Vadovaujantis 2.5 formule, apskaičiuota maksimali vertintų rodiklių reikšmių suma Smax

yra lygi 153.

Vadovaujantis 2.4. poskyryje detalizuotais EIP veiklos grupių efektyvumo vertinimo

interpretavimo intervalais, sudaryta EIP veiklos grupės projekto „Žinių kaupimo, perdavimo,

žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras“ efektyvumo vertinimo matrica

(3.8 lentelė)


technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras“ efektyvumo vertinimo matrica


efektyvumas, proc.

EIP veikla efektyvi Daugiau nei 85 proc Smax 86,2 proc.

EIP veikla patenkinamai

efektyvi 50-85 proc. Smax


46

Atsižvelgiant į 2.7. lentelėje pateiktą EIP efektyvumo vertinimo apibendrinančią matricą

galima teigti, jog EIP veiklos grupė, vykdanti projektą „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio

technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras“ dirba efektyviai. Tarpinio vertinimo

rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad ir įgyvendinus visas numatytas projekto veiklas, bus

pasiekti projekto tikslai, kurie sukurs ilgalaikį poveikį tvariam žemės ir miškų ūkio sektoriaus

vystymuisi šalyje. Siekiant dar labiau sustiprinti EIP veiklos grupės efektyvumą, reikėtų

atkreipti dėmesį į mažesniu balu įvertintus rodiklius, t. y. ieškoti būdų kaip paskatinti EIP

veiklos grupės patirties sklaidą EIP-AGRI tinkle, daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai.

47

IŠVADOS

1. Partnerystės efektyvumas siejamas su partnerystės tikslais, laukiamais rezultatas

ir panaudotais ištekliais jiems pasiekti. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumas – tai

EIP veiklos grupės užsibrėžtų tikslų, laukiamų rezultatų pasiekimo lygis, atsižvelgiant į patirtus

kaštus.

2. EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodikos parengimo atspirties taškas

buvo EIP tikslų ir prioritetų analizė, kurios dėka buvo išanalizuoti EIP žemės ūkyje efektyvumą

įtakojantys vidinės aplinkos veiksniai. Šių veiksnių identifikavimas sudarė prielaidas

kompleksiniam EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių rinkiniui parengti.

3. Išanalizavus EIP partnerystės efektyvumą įtakojančius veiksnius galima teigti,

kad didžiausią įtaką priešprojektinėje stadijoje turi tinkamas problemos, kurią EIP veiklos

grupė ketina spręsti identifikavimas bei partnerių funkcijų ir lyderystės pasiskirstymas, o

projekto įgyvendinimo stadijoje – partnerių aktyvumas ir įsitraukimas. Reikia pažymėti, kad

tarpininkų (brokerių) vaidmuo yra labai reikšmingas visuose projekto įgyvendinimo etapuose.

4. Sudaryta inovacijų efektyvumo žemės ūkyje vertinimo metodika pagrįsta vertinimo

principais: nuoseklumo, paprastumo, pagrįstumo, palyginamumo, plataus pritaikomumo.

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo prielaidos: inovacijų partnerystės

žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodika skirta EIP veiklos gupių veiklos ar jų vykdomų

projektų vertinimui, kai veiklos poveikis tiesiogiai nukreiptas į konkrečių žemės ūkio problemų

sprendimą, atsiribojant nuo išskirtinių atvejų, eksperimentų, kuriems esant laukiamas ir

modeliuojamas neįprastas bendradarbiavimas ir dėl to atsirandantis neįprastas veiklų poveikis.

Inovacijų efektyvumo žemės ūkyje vertinimo metodika sudaro 4 etapai: 1) efektyvumo vertinimo

rodiklių identifikavimas, 2) rodiklių atranka ir prioritetiškumo schemos sudarymas; 3) skaitinės

reikšmės suteikimas vertinamiems rodikliams; 4) vertinimo rezultatų interpretavimas.

5. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimui sudarytas išplėstinis

rodiklių sąrašas. Vadovaujantis inovacijų partnerystės žemės ūkyje koncepcija, visus EIP

tikslus galima suskirstyti į tris grupes: ekonominiai – socialiniai tikslai, technologinės

inovacinės pažangos tikslai ir aplinkosauginiai tikslai. Atsižvelgiant į EIP tikslų grupavimą,

EIP efektyvumo vertinimo rodikliai taip pat suskirstyti į 3 grupes. Rodiklių reikšmingumui

(svoriams) įvertinti naudotas ekspertinio vertinimo metodas. Ekspertinėje rodiklių atrankoje

dalyvavo ilgametę mokslinę ir praktinę patirtį turintys ekspertai. Ekspertai įvertino kiekvieną,

tyrėjų pateiktą rodiklį ir suteikė jiems balus, kuriems buvo suteikti svoriai rodiklio grupėje.

6. Suteikiant skaitinę reikšmę inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo rodikliams

taikomos trijų rangų (balų) skalės. Skalės rangas apibūdina tam tikru rodikliu išreikštą inovacijų

48

partnerystės efektyvumo lygį. Sudarytoje metodikoje detalizuota kiekvieno rodiklio įvertinimo

(balo priskyrimo) kriterijai.

7. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rezultatų interpretavimui

sudaryta matrica, pagal kurią nesudėtinga nustatyti bendrą inovacijų partnerystės efektyvumo

lygį. Apskaičiavus bendrą inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo balų skaičių, pagal

ekspertų sudarytus intervalus, nustatomas bendras inovacijų partnerystės efektyvumas: 1)

veikla efektyvi; 2) veikla patenkinamai efektyvi; 3) veikla neefektyvi.

8. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodikai empiriškai

patikrinti pasirinkti 2 skirtingi projektai: EIP veiklos grupės projektas “Konkurencingas ūkis“

ir EIP veiklos grupės projektas „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir

jų demonstravimo centras“. Pasirinktų EIP veiklos grupių projektai buvo vertinami ekspertų

pagal sudarytą efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašą, kiekvieną rodiklį įvertinant trijų balų

skalėje, atsižvelgiant į metodikoje išdėstytus vertinimo kriterijus. Atsižvelgiant į vertinamų

efektyvumo rodiklių svorius buvo apskaičiuotas bendras EIP veiklos grupės efektyvumas ir

nustatyta, ar atlikus EIP veiklos grupių projektų tarpinį vertinimą, EIP veiklos grupės veikla

yra efektyvi. Abiejų vertintų EIP veiklos grupių veikla yra efektyvi ir tikėtina, jog vykdomų

projektų tikslai ir uždaviniai bus pasiekti.

9. Sudaryta EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodika yra empiriškai patikima

ir leidžia įvertinti EIP veiklos grupių veiklos efektyvumą.

10. EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodika, kaip instrumentas skirtas

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos administravimo ir projektų

veiklų patikros specialistams, taip pat nepriklausomiems ekspertams, kurie turi ekspertinio

projektų vertinimo patirties bei yra susipažinę su EIP veiklos grupių veikimo modeliu.

11. EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo metodika yra lankstus instrumentas, kuris

gali būti koreguojamas atsižvelgiant į EIP veiklos grupių įgyvendinamų projektų tikslus. Šiai

metodikai būdingi ribotumai, kurių dėka atliekant EIP veiklos grupės efektyvumo tarpinį

vertinimą, gali būti ignoruojami projekto rezultatų pasiekimo rodikliai ar kiti rodikliai, kurių

pasiekimų pažanga nebuvo numatyta vertinamu laikotarpiu. Projekto rezultatų pasiekimo

rodikliai vertinami atliekant galutinį EIP veiklos grupės vertinimą.

49

LITERATŪRA

1. Abt Associates, Inc. (2007). Review of Existing Research: CEY Performance

Measurement and Evaluation Design Study.

2. Acar, M., Guo, C. and Yang, K. (2008). Accountability When Hierarchical Authority is

Absent:Views from Public-Private Partnership Practitioners. The American Review of Public

Administration, 38 (1): 3-23.

3. Alexander, J. et al. (2001). Leadership in Collaborative Community Health Partnerships.

Nonprofit Management & Leadership, 12 (2): 159–175.

4. Andrews, R. and Entwistle, T. (2010). Does Cross-Sectoral Partnership Deliver? An

Empirical Exploration of Public Service Effectiveness, Efficiency, and Equity. Journal of

Public Administration Research and Theory, 20:679–701.

5. Augimo ir užimtumo strategija ir Europos sanglaudos politikos reforma – Ketvirtoji pa-

žangos sanglaudos srityje ataskaita. 2006. Europos komisija, COM 281, 2006 6 12. [inte-

raktyvus]. [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/smartapi/cgi/

sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&type_doc=COMfinal&an_doc=2006&nu_doc

=281&lg=lt.

6. Baranauskienė, J. (2015). Viešųjų investicijų projektų kuriamos socialinės naudos

kompleksinis vertinimas. Daktaro disertacija: socialinių mokslų sritis, ekonomikos kryptis

(04S). Kaunas, Aleksandro Stulginskio universitetas, p. 204

7. Bilevičienė, T., Jonušauskas, S. (2013). Atvirojo kodo programų taikymas rinkos

tyrimuose. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.

8. Chen, B. and Graddy, E. A. (2010). The Effectiveness of Nonprofit Lead-Organization

Networks for Social Service Delivery. Nonprofit Management & Leadership, 20 (4): 405-422.

9. Creswell J. W. (2014). Qualitative, Quantitative, and Mixed Methods Approaches (4th

edition). University of Nebraska-Lincoln, p. 256.

10. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2006). Statistika ir jos taikymas. Vilnius: leidykla

TEV. T.1.; p. 238.

11. EIP-AGRI (European Innovation Partnership for Agricultural productivity and

Sustainability). Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/eip/agriculture/en/content/eip-

agricultural-productivity-and-sustainability-priorities-and-delivery-mechanisms (2016 10 25)

12. EIP-AGRI, Funding opportunities under Horizon 2020. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/agriculture/eip/pdf/fact-sheet-horizon-2020_en.pdf (2016 11 01)

13. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Prieiga per

internetą:http://publications.europa.eu/resource/cellar/6acb72ee-38dc-4305-b16f-

453ef2860eae.0015.02/DOC_1 (2016 10 26)

14. Europos inovacijų partnerystės (EIP) modelis, taikytinas Lietuvoje po 2013 metų.

Tyrimo ataskaita. Prieiga per internetą:

https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo_pletra/Progr

amos_stebesena_ir_vertinimas/Vertinimo_veikla/IPmodelisLietuvojepo2013.pdf (2016 11

01).

15. Europos Komisijos komunikatas. 2020 m. Europa. (patvirtintas 2010 m. kovo 3 d. Nr.

KOM(2010) 2020). Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/lietuva/documents/skelbimai/2020m_europa.pdf

16. Europos Komisijos strateginis planas žemės ūkiui 2016-2020. Prieiga per internetą:

http://ec.europa.eu/info/publications/strategic-plan-2016-2020-agriculture_en (2016 10 25)

17. Europos parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 m. gruodžio 17 d. Dėl

paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis,

http://ec.europa.eu/eip/agriculture/en/content/eip-agricultural-productivity-and-sustainability-priorities-and-delivery-mechanisms%20(2016

http://ec.europa.eu/eip/agriculture/en/content/eip-agricultural-productivity-and-sustainability-priorities-and-delivery-mechanisms%20(2016

http://ec.europa.eu/agriculture/eip/pdf/fact-sheet-horizon-2020_en.pdf%20(2016

http://publications.europa.eu/resource/cellar/6acb72ee-38dc-4305-b16f-453ef2860eae.0015.02/DOC_1%20(2016

http://publications.europa.eu/resource/cellar/6acb72ee-38dc-4305-b16f-453ef2860eae.0015.02/DOC_1%20(2016

https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo_pletra/Programos_stebesena_ir_vertinimas/Vertinimo_veikla/IPmodelisLietuvojepo2013.pdf%20(2016

https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos_sritys/Kaimo_pletra/Programos_stebesena_ir_vertinimas/Vertinimo_veikla/IPmodelisLietuvojepo2013.pdf%20(2016

http://ec.europa.eu/lietuva/documents/skelbimai/2020m_europa.pdf

http://ec.europa.eu/info/publications/strategic-plan-2016-2020-agriculture_en%20(2016

50

kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005. Prieiga per internetą http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2013:347:0487:0548:lt:PDF.

18. Gajda, R. (2004). Utilizing Collaboration Theory to Evaluate Strategic Alliances.

American Journal of Evaluation, 25 (1): 65-77.

19. Gerring, J. (2001). Social science methodology: A criterial framework. Cambridge, UK:

Cambridge University Press.

20. Gerring, J. (2004). What is a Case Study and what is it good for? American Political

Science Review 98, p. 341–354.

21. Gerring, J. (2007) Case Study Research. Principles and Practices, Cambridge University

Press, Cambridge.

22. Girgis, M. (2007). The Capacity-Building Paradox: Using Friendship to Build Capacity

in the South. Development in Practice, 17 (3): 353-366.

23. Guide to Cost–Benefit Analysis of Investment Projects. (2008). Structural Funds,

Cohesion Fund and Instrument for Pre-Accession. Final Report, p. 1–255.

24. Gulati, R. (1998). Alliances and Networks. Strategic Management Journal, 19: 293-

317.

25. Guo, C. and Acar, M. (2005). Understanding collaboration among nonprofit

organizations: Combining resource dependency, institutional and network perspectives.

Nonprofit and Voluntary Sector Quarterly, 34 (3): 340-362.

26. Harmsworth S., Turpin S., Rees A., Pell G. (2001) Creating an Effective Dissemination

Strategy An Expanded Interactive Workbook for Educational Development Projects. Prieiga

per internetą http://www.innovations.ac.uk/btg/resources/publications/dissemination.pdf

27. Hoskins, L. and Angelica, E. (2005). The Fieldstone Nonprofit Guide to Forming

Alliances: Working Together to Achieve Mutual Goals. Fieldstone Alliance, Saint Paul,

Minnesota.

28. Kareivaitė, R. (2012). Kompleksinis darnaus vystymosi vertinimas taikant

daugiakriterinius metodus. Daktaro disertacija: socialinių mokslų sritis, ekonomikos kryptis

(04S). Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, p. 204

29. Kohm, A., La Piana, D., Gowdy, H. (2000). Strategic Restructuring: Findings from a

Study of Integrations and Alliances among Nonprofit Social Service and Cultural Organizations

in the United States. Discussion Paper PS–24. Chapin Hall Center for Children, University of

Chicago.

30. La Piana Consulting. (2011). Prieiga internetu: http://www.lapiana.org/strategic-

restructuring/faqs.

31. La Porta, M. et al. (2007). Partnership as a Means for Reaching Special Populations:

Evaluating the NCI’s CIS Partnership Program. Journal of Cancer Education, 22(Suppl.):S35-

S40.

32. Lasker, R., Weiss, E., Miller, R. (2001). Partnership Synergy: A Practical Framework

for Studying and Strengthening the Collaborative Advantage. The Milbank Quarterly, 79 (2):

179-205.

33. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa. 2014. Patvirtinta Europos

Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m.

rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-

pletros-20142020-m-programa/apie-programa/8662

34. Nacionalinė 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa, 2013.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/e878d0e089d811e397b5c02d3197f382

35. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2011. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. rugsėjo

18 d.]. Prieiga per internetą http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8084

36. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. 2013 [interaktyvus]. [žiūrėta

2016 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437284

http://www.innovations.ac.uk/btg/resources/publications/dissemination.pdf

http://www.lapiana.org/strategic-restructuring/faqs

http://www.lapiana.org/strategic-restructuring/faqs

https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/apie-programa/8662

https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/apie-programa/8662

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e878d0e089d811e397b5c02d3197f382

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e878d0e089d811e397b5c02d3197f382

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=8084

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437284

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437284

51

37. Nacionalinės pažangos programa 2014–2020 m. (2012-11-28 LRV nutarimas Nr. 1482).

Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028 (2016 10

26)Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos XV skyrius „Konkurencingas žemės ūkis ir

įvairiapusė kaimo plėtra“ (2012-12-13 LRV nutarimas Nr. XII-51). Prieiga per internetą:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439761 (2016 10 26)

38. Ostrower, F. (2005). The reality underneath the buzz of partnerships. Stanford Social

Innovation Review, 3(1): 34-41.

39. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovas. LR Aplinkos

ministerija, Suomijos aplinkos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2016 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.am.lt/VI/files/0.963772001168320854.pdf

40. Podvezko, V. (2005). Ekspertų įverčių suderinamumas. Ūkio technologinis ir ekonominis

vystymasis. 9(2), p. 101–107.

41. Podvezko, V. (2008). Sudėtingų dydžių kompleksinis vertinimas. Verslas: teorija ir

praktika, 9(3), p. 160–168.

42. Provan, K. and Kenis, P. (2007). Modes of Network Governance: Structure,

Management, and Effectiveness. Journal of Public Administration Research and Theory,

18:229–252.

43. Pukėnas, K. (2009). Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno

kultūros akademija, p. 94.

44. Ramanauskas, J., 2008. Inovacijos žemės ūkyje. Mano ūkis. 2008/10

45. Riggin, L. J. C., Grasso, P. G., Westcott, M. L. (1992). A Framework for Evaluating

Housing and Community Development Partnership Projects. Public Administration Review, 52

(1): 40-46.

46. Rinkerhoff, J. M. (2002). Government–nonprofit partnership: a defining framework.

Public Administration and Development, 22: 19–30.

47. Seawright, J., Gerring, J. (2008) Case Selection Techniques in Case Study Research: A

Menu of Qualitative and Quantitative Options. Political Research Quarterly 61; p. 294

48. Tamošiūnienė, R., Šidlauskas, S., Trumpaitė, I. (2006) Investicinių projektų efektyvumo

daugiakriterinis vertinimas. Verslas: teorija ir praktika, 4, p. 203–212.

49. Tsasis, P. (2009). The social processes of interorganizational collaboration and conflict

in nonprofit organizations. Nonprofit Management & Leadership, 20 (1): 5-21.

50. Turrini, A., et al. (2010). Networking Literature about Determinants of Network

Effectiveness. Public Administration, 88 (2): 528–550.

51. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ (2012-05-15 LRS nutarimas Nr. XI-

2015). Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517 (2016

10 26)

52. Williams, F., Monge, P.R. (2001). Reasoning with statistics: How to read quantitative

research. (5th ed.). New York: Harcourt.

53. Wohlstetter, P., Smith, J., Malloy, C. L. (2005). Strategic Alliances in Action: Toward

a Theory of Evolution. Policy Studies Journal, 33(3): 419-442.

SUDERINTA:

(Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas)

(Vardas, Pavardė)

(Data)

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028%20(2016


http://www.am.lt/VI/files/0.963772001168320854.pdf


52

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR

TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA

INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS ŽEMĖS ŪKYJE EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Prof. dr. Antanas Maziliauskas, doc.dr. Laima Taparauskienė, dr. Jurgita Baranauskienė, dr.

Rasa Pakeltienė, dokt. Timur Kogabayev.

REKOMENDACIJOS

Inovacijų partnerystės efektyvumo vertintojai. Inovacijų partnerystės efektyvumo

vertinimą gali atlikti vienas vertintojas ekspertas, turintis pakankamai žinių ir kompetencijų

konkrečios EIP veiklos grupės srityje arba gali būti sudaryta ekspertų grupė.

Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimui svarbi vertintojo

kompetencija ir patirtis, jo siekis, gebėjimai ir galimybės įsigilinti bei perprasti vertinamos EIP

veiklos grupės sprendžiamas problemas, įgyvendinamo projekto esmę ir kitas įtakojančias

aplinkybes. Ekspertais, kurie turėtų vertinti EIP veiklos grupių veiklą projekto lygiu, gali būti:

1 alternatyva: Nacionalinės Mokėjimo agentūros prie LR Žemės ūkio ministerijos

(toliau NMA) specialistai. EIP veiklos grupių projektus vertinti ekspertams paskirsto už

projektų paramos administravimą atsakingas Skyrius.

2 alternatyva: Nepriklausomi konsultantai, kurie turi ilgametę mokslinę ir/ar praktinę

darbo patirtį žemės ūkio ir projektinėje veikloje, yra susipažinę su EIP veiklos grupių kūrimą ir

veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagrindiniai EIP veiklos grupių efektyvumo vertintojų atrankos kriterijai yra šie:

Asmuo turi ilgametę mokslinę ir/ar praktinę darbo patirtį projektų vertinimo

ir/ar administravimo srityje.

Turi aukštąjį arba jam prilygintiną išsilavinimą.

Yra nesuinteresuotas projektu asmuo (ekspertas ar kas nors iš eksperto artimų

asmenų nedalyvauja projekte kuris vertinamas, ar kitoje bendroje veikloje).

Ekspertų atliekamą inovacijų partnerystės efektyvumą apibūdinančių rodiklių

vertinimą galima vadinti įrodymais grįstu vertinimu. Tai toks vertinimas, kurio metu remiamasi

tiek moksliniais – praktiniais įrodymais, tiek teorinėmis žiniomis kiekviename įvertinimo

proceso etape. Įrodymais grįsto vertinimo metu, ekspertai(-as) naudoja iš anksto parengtą

klausimyną, formuliarus ir pokalbio metu su vertinimo proceso dalyviais (EIP veiklos grupės

nariais) jį pildo. Esant poreikiui, vertinimui gali būti pateikti rodiklius pagrindžiantys

dokumentai. Antrajame vertinimo proceso žingsnyje, ekspertas apdoroja gautą informaciją –

atlieka galutinį įvertinimą ir vertinimo ataskaitos projektą pateikia EIP veiklos grupei ir NMA

53

susipažinti ir pastaboms pateikti. Gavus pastabas, ne vėliau kaip per 14 dienų, ekspertai pateikia

galutinę vertinimo ataskaitą, kurios turinį sudaro vertinimo tikslas, vertinio metodika, rodikliai,

vertinimo rezultatai, taip pat pateikiamos išvados bei rekomendacijos.

Prieš pradedant vertinti EIP veiklos grupės efektyvumą ekspertai turi įsigilinti į

vertinamos EIP veiklos grupės projekto sprendžiamą problemą, tikslinės grupės poreikius,

projekto tikslus, uždavinius, veiklas, kaukiamus rezultatus ir kitą svarbią informaciją.

EIP efektyvumo rodiklių vertinimas.

Inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimo metodika gali būti taikoma, tiek

galutiniam EIP grupės projekto vertinimui, tiek tarpiniams vertinimui. Galutinio vertinimo

metu vertinama ar planuoti tikslai įgyvendinti ir gauti planuoti rezultatai. Tarpinio vertinimo

atveju (vertinant už tam tikrą laikotarpį), vertinama ar projekto tikslai ir rezultatai tikėtinai bus

pasiekti.

Inovacijų partnerystės efektyvumo vertinimui naudojami vertinimo rodikliai detalizuoti

1 lentelėje.

1 lentelė. Inovacijų partnerystės žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašas

Rodikliai


1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas

1.2. Projekto valdymo, administravimo veiklos efektyvumas

1.3. EIP veiklos grupės narių įsitraukimas į projekto veiklas

1.4.Vertikalaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų ir ūkininkų tarpininkaujant konsultantams


1.5. Horizontalaus bendradarbiavimo projekte tarp ūkininkų efektyvumas

1.6. Efektyvus bendradarbiavimas ir patirties sklaida EIP-AGRI tinkle

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimas

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga


2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas

2.2. Technologinis naujumas

2.3. Technologinis efektyvumas


3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą

3.2. Projektas prisideda prie aplinkos išsaugojimo, prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių

Atliekant tarpinius EIP grupės veiklos efektyvumo vertinimus, gali būti vertinami ne

visi rodikliai, nes gali būti, jog konkrečiu vertinamu laikotarpiu nebuvo numatyti atitinkamų

rodiklių pasiekimai (pvz. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimo rodiklis, Projekto

rezultatų pasiekimo pažangos rodiklis). Šiuos rodiklius galima įvertinti tik kitų EIP veiklos

grupės efektyvumo vertinimų metu. Prieš atliekant Inovacijų partnerystės veiklos grupės

efektyvumo vertinimą, vertinimo rodiklių pagal kuriuos bus atliekamas vertinimas sąrašas turi

būti suderintas su užsakovu.

54

Pirmiausia vertinami projektų rezultatų pasiekimo pažangos rodikliai. Ekspertai

pokalbio su EIP veiklos grupės nariais metu vertina projekto uždavinių (projekto rezultatų

rodiklių) įgyvendinimą ir projekto veiklų (projekto pasiekimų rodiklių) įgyvendinimą.

Kiekvieną rodiklis įvertintas 0-1-2 balų skalėje, sudarant EIP veiklos grupės projekto rezultatų

pasiekimo pažangos rodiklių vertinimo matricą.

2 lentelė. EIP veiklos grupės projekto rezultatų pasiekimo pažangos rodiklių vertinimas







Kitų EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo rodiklių vertinimui trijų rangų skalėje

sudaryta 4 lentelė.

Inovacijų partnerystės veiklos efektyvumo vertinimo trijų rangų (balų) skalės skaitinių

reikšmių apibūdinimas bendruoju atveju pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Trijų rangų (balų) skalių skaitinių reikšmių apibūdinimas

Skaitinė

reikšmė 2 1 0

Inovacijų

partnerystės

rodiklių

reikšmių

apibūdinimas

Efektyvu Vidutiniškai Neefektyvu

Vertinamas rodiklis

įgyvendinamas be

esminių trūkumų, kas

leidžia daryti prielaidą,

jog projekto tikslai yra

maksimaliai pasiekti / bus

maksimaliai pasiekti (tarpinio

vertinimo atveju), gali

būti laikoma “gera

praktika”

Vertinamas rodiklis

įgyvendintas /



nežymiais trūkumais

projekto tikslų

pasiekimo atžvilgiu

Vertinamas rodiklis

įgyvendintas /



esminiais trūkumais ir

Yra didelė rizika, kad

projekto tikslai (ar dalis

tikslų) nebus pasiekti

(tarpinio vertinimo

atveju)

Pradiniai

duomenys prieš

projekto

įgyvendinimą

Laukiami rezultatai

projekto pabaigoje




veiklų grafiką)

Įvertinimas* Pastabos

55

4 lentelė. EIP veiklos grupės efektyvumo rodiklių vertinimas

Rodikliai Rodiklių vertinimas Balai Galutinis įvertis

balais*

Pastabos



vykdymo efektyvumas

a) laiku pateikti mokėjimo prašymai

b) kompensuotos visos paraiškoje numatytos išlaidos

c) vykdom finansinio plano įgyvendinimo kontrolė

d) finansinio plano pakeitimai (jei tokių buvo) būtini ir pagrįsti

1.2. Projekto valdymo,

administravimo veiklos

efektyvumas


įgyvendinimo eigą, pasiekimus

b) EIP grupės nariams pakanka techninės pagalbos tvarkant projekto dokumentaciją

c) projekto administravimo grupė suteikia reikalingą informaciją, supažindina su

projekto tikslais, laukiamais rezultatais ir pan. projekto veiklų vykdytojus


atsakingoms institucijoms

e) projekto pakeitimai (jei tokių buvo) daromi laiku ir jie yra efektyvūs

f) skaidrus ir savalaikis sprendimų priėmimas


Nacionaline mokėjimo agentūra ir yra abipusis grįžtamasis ryšys

1.3. EIP veiklos grupės

narių įsitraukimas į

projekto veiklas

a) visi EIP veiklos grupės nariai vienodai ir tolygiai įsitraukė į projekto veiklas

sprendžiant ūkininkams aktualią konkrečią problemą

b) visi EIP veiklos grupės nariai aktyviai dalyvavo projekto susitikimuose, seminaruose

c) grupės nariai tolygiai prisidėjo prie projekto veiklų savo ištekliais ir žiniomis bei

patirtimi

1.4.Vertikalaus

bendradarbiavimo tarp

mokslininkų ir ūkininkų

tarpininkaujant

konsultantams

efektyvumas užtikrinant

abipusį ir grįžtamąjį ryšį

a) vyksta planuoti susitikimai

b) aiškiai identifikuotos ūkininkavimo problemos kylančios iš ūkininkų poreikių

c) konsultantai bendradarbiauja su ūkininkais ir mokslininkais


inovacinį sprendimą

e) vyksta informacijos apsikeitimas

1.5. Horizontalaus

bendradarbiavimo

projekte tarp ūkininkų

efektyvumas

a) sprendžiamos problemos aktualios visiems ūkiams

b) aptariamos rizikos

c) dalijamasi gerąja praktika ir demonstruojami pasiekimų rezultatai

d) dalijamasi techniniais pajėgumais ir kitais ištekliais įgyvendinant projekto veiklas

56

1.6. Efektyvus



AGRI tinkle

a) EIP veiklos grupės nariai prisiregistravę ir dalyvauja dalinantis patirtimi EIP- AGRI

tinkle

b) EIP veiklos grupes nariai prisideda prie informacijos viešinimo EIP-AGRI tinkle


pritaikomumo

pademonstravimas


(seminaruose, konferencijose, parodose, susitikimuose ir kt.), interneto tinklalapiuose

b) projekto rezultatų pritaikomumas pademonstruotas numatytame ūkių skaičiuje

c) projekto rezultatų demonstravimo priemonių vaizdingumas, vizualizacijos sprendimai


pasiekimo pažanga (Rodiklis vertinamas 2 lentelėje)


2.1. Technologinio

sprendimo pritaikomumas

a) pakanka ūkyje esamos infrastruktūros techninio sprendimo pritaikymui

b) pakanka materialinių išteklių techninio sprendimo pritaikymui

2.2. Technologinis

naujumas

a) projekto metu pavyko sukurti, išplėtoti, patobulinti produktus, procesus,

technologijas

2.3. Technologinis

efektyvumas

a) pritaikytas technologinis sprendimas atitiko lūkesčius

b) įdiegta, patobulinta technologija išsprendė problemą

c) technologinis sprendimas pasiteisino kaštų – naudos atžvilgiu



tvarų išteklių naudojimą

a) projektas skatina efektyviai naudoti išteklius (vandens, dirvožemio, elektros, kuro ir

pan.);

b) projektas susijęs su ekologine gamyba;

c) projektas turės įtakos aplinkos taršos sumažinimui.

3.2. Projektas prisideda

prie aplinkos išsaugojimo,

prisitaikymo prie klimato

kaitos pokyčių

a) projekto metu tobulinami procesai, technologijos, kuriais siekiama išsaugoti aplinką

b) projektas skatina prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti

*Galutinis rodiklio įvertinimas gaunamas apskaičiuojant kiekvienam rodiklio klausimui suteiktų balų vidurkį.

Atsakant į kiekvieną vertinamo rodiklio klausimą, suteikiamas įvertinimas 0-2 balų skalėje, apskaičiuojant kiekvieno rodiklio galutinį (vidutinį)

vertinimą balais. Pastabų skiltyje ekspertas detalizuoja rodiklių vertinimo argumentus.

57

Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas atliekamas trimis etapais:

1. Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas;

2. Nustatomas maksimalus rodiklių reikšmių balas konkretaus vertinimo atveju;

3. EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo rezultatų interpretavimas

1. Vertinamų rodiklių reikšmių apjungimas. Atskirų vertinamų rodiklių skaitines

reikšmes galima apjungti sumuojant atskirų rodiklių skaitinių reikšmių ir svorių sandaugas:

m

i

iirmS1

(1)

čia: S – vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių suma; mi- i-ojo rodiklio skaitinė reikšmė; ri – i-

ojo rodiklio reikšmingumas (svoris).

EIP veiklos grupės efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į vertinamus rodiklius ir šių

rodiklių svorius (5 lentelė)

5 lentelė. EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo balo apskaičiavimas

Rodikliai Rodiklio

svoris

Rodiklio

įvertis

Rodiklio įvertis

atsižvelgiant į

rodiklio svorį


1.1. Finansinio plano vykdymo efektyvumas 6,6


efektyvumas

7,5


veiklas

8,1




9,4



7,8


EIP-AGRI tinkle

7,5

1.7. Projekto rezultatų pritaikomumo pademonstravimas 8,1

1.8. Projekto rezultatų pasiekimo pažanga 8,1


2.1. Technologinio sprendimo pritaikomumas 7,8

2.2. Technologinis naujumas 7,5

2.3. Technologinis efektyvumas 7,6


3.1. Projektas skatina tvarų išteklių naudojimą 6,8



6,9

Rodiklio suminis įvertis

58

2. Nustatomas maksimalus rodiklių reikšmių balas konkretaus vertinimo atveju. Kaip

buvo minėta, konkretaus EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo metu gali būti naudojami

ne visi vertinimo rodikliai, todėl konkrečiam atvejui nustatomas maksimalus galimas rodiklių

reikšmių balas, t.y. apskaičiuojama balų suma, kai kiekvienam vertinama rodikliui skiriamas

maksimalus balas:

m

i

ii rmS1

maxmax (2)

čia: Smax – vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių maksimali suma; mi max- i-ojo rodiklio

maksimali skaitinė reikšmė; ri – i-ojo rodiklio reikšmingumas (svoris).

Kai vertinami visi, 4 lentelėje pateikiami, efektyvumo vertinimo rodikliai, maksimali

rodiklių skaitinių reikšmių suma Smax =200.

EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo rodiklių maksimali suma skirtinga kiekvienam

konkrečiam EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimui, priklausomai nuo vertinamų rodiklių

skaičiaus.

3. EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo rezultatų interpretavimas.

Apibendrinus ekspertų nuomonę buvo nustatyta, jog:

EIP veiklą galima laikyti efektyvia, kai vertinimo metu surenkama daugiau nei 85

proc. maksimaliai galimų surinkti balų sumos;

EIP veiklą galima laikyti patenkinamai efektyvia, kai vertinimo metu surenkama

50-85 proc. maksimaliai galimų surinkti balų sumos;

EIP veiklą galima laikyti neefektyvia, kai vertinimo metu surenkama mažiau nei

50 proc. maksimaliai galimų surinkti balų sumos.

6 lentelėje sudaryta EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo matrica

6. lentelė. EIP žemės ūkyje efektyvumo vertinimo matrica

EIP veiklos efektyvumo lygis Įvertinimo intervalas




Vadovaujantis pagal 1 formulę apskaičiuota vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių suma,

pagal 2 formulę apskaičiuota vertinamų rodiklių skaitinių reikšmių maksimalia suma bei

detalizuotais EIP veiklos grupių efektyvumo įvertinimo interpretavimo intervalais, nustatomas

EIP veiklos grupės projekto efektyvumo lygis, įvertinant kiek procentų nuo maksimalios

rodiklių reikšmių sumos sudaro konkretaus EIP veiklos grupės projekto efektyvumo vertinimo

balas.

59

7. lentelė. EIP veiklos grupės efektyvumo vertinimo matrica


efektyvumas, proc.*




* įvertinama kiek procentų nuo maksimalios rodiklių reikšmių sumos (Smax) sudaro konkretaus

projekto efektyvumo vertinimo balas (S). Įrašoma eilutėje atitinkančioje vertinimo intervalą.

Atsižvelgiant į EIP efektyvumo vertinimo rezultatus, galima daryti išvadą, ar EIP veiklos

grupė, vykdanti konkretų projektą dirba efektyviai. Vertinimo rezultatai suteikia galimybę

prognozuoti ar EIP veiklos grupės projekto rengimo stadijoje užsibrėžti tikslai ir laukiami

rezultatai baigus įgyvendinti projektą bus pasiekti (tarpinio vertinimo atveju) / yra pasiekti

(galutinio vertinimo atveju). Siekiant padidinti EIP veiklos grupės efektyvumą, reikia atkreipti

dėmesį į mažesniu balų skaičiumi įvertintus rodiklius ir ieškoti būdų kaip paskatinti EIP veiklos

grupės efektyvumą.

Documents

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ …zum.lrv.lt › uploads › zum › documents › files › LT_versija... · didinimas geriau juos integruojant į žemės