LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

2019 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2020-02-25Vilnius

VADOVO ŽODIS

Pagrindinis Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinių atstovybių veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos valstybės ir jos žmonių saugumą bei gerovę, atstovauti ir ginti Lietuvos interesus tarptautiniuose formatuose, taip pat telkti bei puoselėti lietuvybę užsienyje. Siekiant šių tikslų, 2019 metais Užsienio reikalų ministerija vykdė aktyvią ir kryptingą veiklą.

2019 metais minėjome 15 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO sukaktis. Per šiuos narystės metus Lietuva tapo patikima ir stabilia partnere, pažangia ir solidžia kaimyne, kuriančia pagarba žmogaus teisėms ir pamatinėms vertybėms pagrįstą valstybę. Pagarba tarptautinės teisės principams ir vertybėmis grįstai politikai sudaro pamatinius mūsų veikimo principus.

Iššūkiai saugumui bei stabilumui mūsų regione nemažėjo ir 2019 metais. Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu bei kitų valstybių atžvilgiu, aktyvi dezinformacijos kampanija nukreipta prieš Lietuvą bei mūsų sąjungininkus, bandymai ardyti ES ir NATO vienybę - į šių veiksmų užkardymą buvo nukreipta reikšminga Užsienio reikalų ministerijos veiklos dalis.

Būtina paminėti ir didėjančią Kinijos pasaulinę galią ir įtaką. Matome Kinijos siekius sau naudinga linkme kreipti procesus regione ir pasaulyje. Ir Lietuvoje pajautėme bandymų kištis į mūsų vidaus politiką. Į tai sureagavome ir ateityje reaguosime. Siekiame konstruktyvių ir pagarba pagrįstų santykių su visomis šalimis, taip pat ir Kinija, todėl tikimės plėtoti ryšius remiantis šiais principais.

Ypatingai svarbūs Lietuvai strategiškai artimi ir intensyvūs dvišaliai santykiai su Lenkija. Panašių pozicijų pristatymas daugiašaliuose formatuose, vieninga pozicija saugumo iššūkių akivaizdoje, vienodas grėsmių suvokimas ir koordinuotas atsakas į jas yra puikus pavyzdys gerų kaimyninių santykių. Vienas iš ryškių pavyzdžių - 1863-64 metų sukilimo vadų Z.Sierakausko ir K.Kalinausko bei sukilimo dalyvių palaidojimo ceremonijoje dalyvavusi Lenkijos aukščiausių vadovų išskirtinė delegacija.

Toliau buvo išlaikomi geri ir intensyvūs strategiškai svarbūs santykiai su JAV, Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Baltijos regiono šalimis. Tiek dvišaliai santykiai, tiek ir regioninis bendradarbiavimas yra labai svarbus Lietuvos užsienio politikos tikslų pristatymui bei gynimui.

Aktyviai dirbome stiprindami pilietinę visuomenę, gindami žmogaus teises kaimyninėse šalyse, remdami reformas Rytų Partnerystės šalyse, investuodami į vystomojo bendradarbiavimo projektus kandidačių į ES bei Rytų Partnerystės šalyse. Lietuva išlieka tarp ES šalių lyderių įgyvendinant ES Dvynių projektus.

Minint labai svarbų šalies istorijai - Baltijos kelio 30-metį - daugelyje šalių buvo surengti kultūriniai renginiai, viešinimo akcijos, pristatymai bei seminarai Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo, užsienio politikos prioritetiniais klausimais. Kultūrinė diplomatija, kartu su siekiu stiprinti Lietuvos įvaizdį, skleisti pozityvią informaciją bei užkirsti kelią priešiškos propagandos sklaidai, sudaro svarbią Užsienio reikalų ministerijos veiklos dalį.

Kartu su kitomis institucijomis toliau dirbome stiprindami ekonominės diplomatijos veiklą, pristatydami investicijų galimybes Lietuvoje. Turime šioje srityje ir itin reikšmingų pasiekimų, kuriais galime pelnytai didžiuotis: pagal „Doing Business“ reitingą Lietuva užima 11 vietą pasaulyje (iš 190). Eksportas išaugo iki 29,5 mlrd. eurų (iš jų Lietuvoje pagamintų prekių – iki 17,8 mlrd. eurų) ir buvo didžiausias per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.

Tuo pat metu išlaikėme dėmesį energetinio saugumo klausimams, nuolatos pabrėždami saugios branduolinės energetikos užtikrinimo būtinybę, įvairiuose formatuose keldami Astravo AE statybos klausimus ir siekdami pabrėžti su jos statybomis susijusias problemas. 2019 metais Ženevoje vykusiame Espo konvencijos šalių susitikime 30 šalių (visa ES, taip pat Albanija ir Juodkalnija) palaikė ir patvirtino sprendimą, kad statybų aikštelė Astravo AE statyboms parinkta netinkamai. Konstatuota, kad Baltarusija pažeidė tris Espo konvencijos straipsnius nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

Didelį dėmesį URM skyrė ir darbui su diaspora, lietuvybės užsienyje palaikymui, puoselėjimui, lietuvių telkimui bei jų žinių ir įgūdžių panaudojimui valstybei stiprinti. 2019 metais 52 diplomatinėse atstovybėse buvo surengtas balsavimas Lietuvos Prezidento ir Europos

2

parlamento rinkimuose, taip pat vyko referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Registravosi ir balsavo rekordiškai didelis Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, skaičius – beveik 60 tūkstančių. Tikimės, kad jų dalyvavimas ir Seimo rinkimuose bus labai aktyvus.

Galime pasidžiaugti, kad lietuviškas pasas pasaulio „stipriausių“ pasų reitinge (Henley passport index) užėmė 10-ą vietą. Gerindami konsulinių paslaugų kokybę kasmet investuojame į gebėjimų stiprinimą ir techninį aprūpinimą.

Plečiame diplomatinio atstovavimo tinklą – siekdami geriau atstovauti Lietuvos interesus 2019 metais atidarėme naują ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tuo pat metu stipriname jau veikiančių diplomatinių atstovybių tinklą, siekiame efektyvesnio resursų panaudojimo.

Siekdama gerovės Lietuvos piliečiams, Užsienio reikalų ministerija siekia užmegzti daugiau naudingų partnerysčių, būti vertinga partnere ir sąjungininke kitoms šalims, prisidėti stiprinant saugumą bei ekonominį tvarumą.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

3

I SKYRIUSSTRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNISKONTEKSTO (APLINKOS) ANALIZĖ

Per beveik 30 valstybės gyvavimo metų, per 15 narystės NATO ir ES metų, Lietuva tapo svarbia pasaulio, regiono, įvairių tarptautinių organizacijų nare, aktyviai veikiančia daugiašalės ir dvišalės diplomatijos srityse, užtikrinančia savo interesų pristatymą bei gynimą įvairiuose susitikimuose, pasisakančia už tarptautine teise bei vertybėmis pagrįstus veiklos prioritetus.

2019 metais prie visų tebesitęsiančių iššūkių saugumui ir stabilumui prisidėjo išaugusi bei atvirai demonstruojama Kinijos galia, taip pat jos siekis įtakoti padėtį pasaulyje. Aktyvios diskusijos dėl ES ateities, su BREXIT procesu susijusios permainos, išsakomos abejonės dėl NATO vaidmens bei svarbos, destruktyvi Rusijos vykdoma politika, jos siekiai perrašyti istoriją, kišimasis į šalių vidaus politikos procesus, įvairios hibridinės grėsmės darė didelę įtaką regiono ir pasaulio stabilumui, saugumui bei demokratijų tvarumui. Diskusijos dėl klimato kaitos tapo dar vienu didžiuliu iššūkiu šalių tarpusavio santykiams, socialiniu bei humanitariniu išbandymu valstybių gebėjimui susitarti ieškant bendrų sprendimų.

2019 metai – naujo ES politinio ciklo pradžia ir naujų politikos prioritetų formavimo laikotarpis. 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ES Strateginę darbotvarkę, nubrėžiančią ES politikos gaires 5 metams. Tarp svarbiausių ES politikos klausimų įsitvirtino klimato kaita. EVT buvo pasiektas sutarimas siekti klimatui neutralios ekonomikos ES mastu iki 2050 m. 2019 metais vyko intensyvios derybos dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos (toliau – DFP). Nors oficialiai buvo keliamas tikslas užbaigti derybas dėl DFP vėliausiai iki 2019 metų pabaigos, sutarimas kol kas nėra pasiektas, derybos intensyviai vyksta ir 2020 metais.

2019 metais URM skyrė didelį dėmesį JK išstojimo iš ES klausimui bei galimam JK išstojimui be susitarimo. Buvo vertinamas politinis bei finansinis poveikis Lietuvos įmokoms į ES biudžetą, papildomų administracinių pajėgumų poreikis, atlikta keistinų teisės aktų analizė, vykdyta tikslinė informacijos sklaidos kampanija JK gyvenantiems lietuviams, organizuoti informaciniai susitikimai verslui. URM koordinavo BREXIT skirtų teisės aktų parengimą bei priėmimą LR Seime – priimta 19-kos įstatymų 22 pataisos, skirtos JK išstojimui iš ES be susitarimo.

Siekdama užtikrinti šalies saugumą, Lietuva stiprino gynybinius ir atgrasymo pajėgumus. Aktyviai veikė siekdama vieningos NATO sąjungininkų pozicijos dėl Rusijos. NATO ir dvišaliuose susitikimuose Lietuva akcentavo Sakartvelo bei Ukrainos priėmimo į Aljansą svarbą, siekiant taikos ir stabilumo Europoje.

2019 m. balandį Vašingtone ir lapkritį Briuselyje vykusių NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimų metu akcentuota būtinybė stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, užtikrinant aukštą pajėgų parengtį bei atsaką į kibernetines atakas ir hibridines grėsmes. NATO šalių vadovų susitikime Londone 2019 m. gruodį Lietuva aktyviai prisidėjo, kad politinėje deklaracijoje būtų įtvirtinta transatlantinio ryšio svarba, pabrėžtas sąjungininkų solidarumas, pakartotas įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5 straipsniui, Rusijos agresyvūs veiksmai įvardinti kaip grėsmė euro-atlantiniam saugumui. Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo 2019 metais įvykusiose reguliariose NATO krizių valdymo pratybose CMX19 (Crisis Management Exercise), daug dėmesio skyrė Lietuvos pozicijos pristatymui ir interesų gynimui kovos su hibridinėmis grėsmėmis srityje.

4

Dvišaliuose santykiuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas santykiams su Lenkija. Per metus surengta 16 aukščiausio lygio vizitų, demonstruotas vieningas atsakas į esamas ir kylančias grėsmes. Toliau stiprinama Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, ypač saugumo politikos srityje, siekiant dar didesnio JAV įsitraukimo į Lietuvos ir Baltijos valstybių  saugumo ir gynybos užtikrinimą. Ženkliai padaugėjo kontaktų su Baltijos jūros regiono šalimis, vykdomos aktyvios diskusijos saugumo, ekonominių santykių klausimais. Dvišaliai santykiai su Vokietija 2019 metais taip pat buvo ypatingo dėmesio centre. Siekiant plėtoti įvairialypį bendradarbiavimą buvo surengta daug aukščiausio lygio susitikimų, pasiekti susitarimai svarbiais šalies saugumo klausimais.

Astravo AE projektas ir toliau didino Lietuvos ekonominį ir energetinį pažeidžiamumą. Projektas ir toliau buvo vystomas nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų. Astravo AE paleidimo data jau kelintą kartą atidedama, tačiau Baltarusija neatsisako savo tikslo pradėti AAE veiklą.

Siekiant išlaikyti Astravo AE problemą tarptautinės bendruomenės akiratyje 2019 m. buvo tęsiamas darbas įvairiuose tarptautiniuose formatuose. 2019 metais buvo aktyviai vykdomas dialogas su EK, siekiant užtikrinti, kad tolesnis ES bendradarbiavimas su Baltarusija būtų sąlygojamas Astravo AE branduolinės saugos ir aplinkosaugos užtikrinimo klausimo sprendimo. 2019 metais priimti 8 Lietuvai palankūs tarptautiniai sprendimai ir rekomendacijos, stiprinantys valstybės branduolinės saugos ir aplinkosaugos interesus, susijusius su Astravo AE.

2019 metais buvo pažymėtas Rytų partnerystės politikos 10-metis. Regiono valstybės aktyviau reagavo į Lietuvos siūlymus bendradarbiauti bei išnaudoti specifinius formatus: sustipinta Rytų partnerystės asocijuoto trejeto konsolidacija (Ukraina, Sakartvelas, Moldova), organizuotas 6-asis „Vilniaus Rusijos forumas“ ir užtikrinta, kad IV-oji Ukrainos reformų konferencija 2020 metais vyks Lietuvoje.

Nuo 2004 metų Lietuva yra prisiėmusi įsipareigojimą iki 2030 metų oficialiai paramai vystymuisi (OPV) skirti ne mažiau kaip 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), tačiau pagal šį rodiklį, kuris pastaraisiais metais nuosekliai mažėja ir 2019 m. tesiekė 0,12 proc. BNP, Lietuva tapo viena labiausiai atsilikusių valstybių narių ES.

URM aktyviai atstovavo Lietuvos prekybinius ir ekonominius interesus formuojant ES prekybos politiką bei derybose su trečiosiomis šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimų, taip pat ginant Lietuvos gamintojų interesus nuo nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencinės praktikos nustatant ES rinkos apsaugos priemones. Lietuva tapo pilnateise EBPO nare ir atstovavo šalies interesams organizacijos veikloje.

URM aktyviai tęsia veiklą siekiant valstybės prioritetų įtvirtinimo bei gynimo tarptautinėje aplinkoje.

5

ANTRASIS SKIRSNISSTRATEGINIŲ TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS

1 strateginis tikslas: FORMUOTI LIETUVOS INTERESUS ATITINKANČIĄ UŽSIENIO REIKALŲ POLITIKĄ

1 lentelė. Strateginį tikslą įgyvendinančios programos ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas

Programos kodas

Programos pavadinimas

Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur)

Asignavimų planas

Asignavimų planas, įskaitant patikslinimus

ataskaitiniam laikotarpiui

Panaudotaasignavimų

Panaudota asignavimų nuo asignavimų, nurodytų

asignavimų plane, įskaitant patikslinimus ataskaitiniam

laikotarpiui, dalis (proc.)

02.001Užsienio reikalų

politikos formavimas

12.502 12.652 14.513,73 114,7

Patikslintas 02.001 programos asignavimų planas 1,2 proc. didesnis už patvirtintą asignavimų planą dėl skirtų Vyriausybės rezervo lėšų humanitarinei pagalbai Venesuelai (100 tūkst. EUR) ir Albanijai (50 tūkst. EUR) suteikti.

Valstybės biudžeto asignavimų panaudota 114,7 proc. Panaudota 14,7 proc. lėšų daugiau negu planuota, nes vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1710 6 straipsnio 4 dalimi, susidariusi bendra ministerijai patvirtintų asignavimų ekonomija buvo panaudota narystės mokesčiams į tarptautines organizacijas sumokėti.

STRATEGINIO TIKSLO PASIEKIMO VERTINIMO KRITERIJAI

1 grafikas. Lietuvos gyventojų dalis, mananti, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba labai gerai/gerai atstovauja Lietuvos saugumo interesus, išnaudodama dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo priemones bei narystės NATO teikiamas galimybes, proc. (E-02-01 kriterijus)

2017 2018 2019 2020 2021 20220

10

20

30

40

50

Planas Faktas

Axis Title

Šaltinis: 2019 metais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa

Palyginti su 2018 m. apklausos duomenimis, 2019 m. Lietuvos gyventojų, manančių, kad diplomatinė tarnyba labai gerai/gerai atstovauja Lietuvos saugumo interesams, skaičius truputį

6

pakilo ir sudarė 40 proc. Tokį stabilų augimą galima aiškinti tinkamu valstybės dėmesiu saugumo situacijai regione, atitinkamai gera komunikacija piliečiams apie šioje srityje įgyvendinamus veiksmus.

Vis tik 20 % besidominčiųjų neturi nuomonės šiuo klausimu. Gyventojų domėjimasis užsienio politika mažėja, kai nėra krizinių situacijų arba jos yra tinkamai suvaldytos.

2 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas ES ir jos veikla, proc. (E-01-02 kriterijus)

2017 2018 2019 2020 2021 20220

10

20

30

40

50

60

70

80

Planas Faktas ES vidurkis

Šaltinis – Eurobarometro duomenys

Pagal Eurobarometro duomenis 2019 metais Lietuvoje ženkliai išaugo pasitikėjimas ES ir jos veikla (72 proc.). Augantis piliečių pasitikėjimas ES buvo sąlygotas URM koordinuotos komunikacijos kampanijos Lietuvos narystės ES 15 metų sukakčiai paminėti. Nuosekli komunikacinė kampanija įtraukė platų spektrą skirtingų visuomenės grupių.

Greta komunikacinės kampanijos, 2019 m. ES buvo politiškai aktyvūs - EP rinkimai, naujos Europos Komisijos formavimas, BREXIT ir kiti aktualūs klausimai organiškai tapo vienomis iš aktualiausių temų piliečiams. Tai taip pat galėjo nulemti didesnį piliečių susidomėjimą ES ir joje vykstančiais procesais.

Tęsti bendri URM ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) darbai švietimo srityje: kartu su VšĮ „Nectarus“ organizuotos 8 konsultacijos mokytojams skirtingose Lietuvos regionuose, išleistas mokymo apie ES darbo metodus rinkinys mokytojams „Pažink Europą“, kartu su VšĮ „Europos namai“ parengtos rekomendacijos dėl ES temų įtraukimo į atnaujinamas ugdymo programas. Taip pat buvo tęsiama jau tradicija tapusi iniciatyva „Atgal į mokyklą“, kurios metu 48 Lietuvos institucijų darbuotojai vyko į daugiau nei 70 Lietuvos mokyklų vesti pamokų ir taip pagerinanti mokinių ir mokytojų žinias bei supratimą apie Lietuvos narystę ES.

Prie šio strateginio tikslo vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimo prisidėjo Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinių atstovybių atlikti svarbūs darbai šiose srityse: strateginio transatlantinio dialogo išlaikymas ir stiprinimas, NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime priimtų sprendimų įgyvendinimas, strateginių santykių su JAV ir didžiausiomis ES valstybėmis stiprinimas, santykių su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis plėtra, pozityvaus bendradarbiavimo su Lenkija darbotvarkės formavimas, pilnavertės narystės EBPO organizacijoje užtikrinimas, kitų Lietuvos ekonominių ir prekybinių interesų gynimo efektyvinimas, įskaitant ekonominio atstovavimo užsienyje sistemos reformą, bei Lietuvos indėlio ir matomumo tarptautinėse ir regioninėse organizacijose didinimas stiprinant taiką, demokratiją ir saugumą, ginant žmogaus teises ir užtikrinant darnų vystymąsi. Informacija apie URM atliktus svarbiausius darbus šiose srityse pateikiama ataskaitos II skyriuje „Vyriausybės programos įgyvendinimas“ prie Vyriausybės programos įgyvendinimo plano Darbų 5.3.1., 5.3.3., 5.5.4., 5.5.1. – 5.5.12.

2 strateginis tikslas: UŽTIKRINTI TINKAMĄ UŽSIENIO REIKALŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMĄ

7

2 lentelė. Strateginį tikslą įgyvendinančios programos ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas

Programos kodas

Programos pavadinimas

Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur)

Asignavimų planas

Asignavimų planas, įskaitant

patikslinimus ataskaitiniam laikotarpiui

Panaudotaasignavimų

Panaudota asignavimų nuo asignavimų, nurodytų

asignavimų plane, įskaitant patikslinimus

ataskaitiniam laikotarpiui, dalis (proc.)

03.001Diplomatinės

tarnybos veiklos užtikrinimas

69.035 71.985,5 67.434,14 93,6

03.001 programoje patikslintas asignavimų planas 4,3 proc. didesnis už patvirtintą asignavimų planą dėl pereinamojo likučio diplomatinėse atstovybėse, kuris 2019 m. sudarė 2.952,4 tūkst. EUR. (vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1710 13 straipsnio 12 dalį). 2019 m. eigoje po 1 tūkst. EUR buvo perduota VTD prie VRM (frankofonija) bei KAM (infostruktūra) dėl funkcijų perdavimo.

03.001 programoje nepanaudota 6,4 proc., arba 4.551,4 tūkst. EUR mažiau, nei buvo planuota. Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1710 13 straipsnio 12 dalimi, paliktas pereinamasis lėšų likutis diplomatinėse atstovybėse – 3.165,9 tūkst. EUR.

Vienas iš pagrindinių Užsienio reikalų ministerijos veiklą užtikrinančių ir rezultatus generuojančių išteklių – Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse dirbantys asmenys. Tai iliustruoja ir finansiniai duomenys: 58,7 proc.(47,75 mln. eurų) Užsienio reikalų ministerijos 2019 metų biudžeto buvo skiriama darbuotojų socialinėms reikmėms, tai yra darbo užmokesčiui, darbdavio mokamiems socialiniams mokesčiams, užsienyje dirbantiems darbuotojams išlaikyti ir su tuo susijusioms išlaidoms.

Be to, dėl diplomatinės tarnybos specifikos prie visų Užsienio reikalų ministerijos kompetencijai priskirtų veiklų įgyvendinimo ir vertinimo kriterijų pasiekimo prisideda Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje veikla (išlaikymo išlaidos sudaro 64,7 proc. (arba 52,8 mln. eurų) nuo bendro biudžeto), dalyvavimas tarptautinių organizacijų ir institucijų bei vystomojo bendradarbiavimo veikloje 15 proc. (arba 12,2 mln. eurų) nuo bendro biudžeto.

Apie 46 proc. (arba 3,7 mln. eurų) lėšų skiriama produkto lygmens kriterijams pasiekti: vizitų, susitikimų, konsultacijų, renginių organizavimui ir dalyvavimui juose, tikslinių projektų inicijavimui ir jų vykdymui.

3 grafikas. Lietuvos gyventojų dalis, mananti, kad Lietuvos interesų tarptautinėje bendruomenėje įgyvendinimas yra užtikrintas, proc. (E-03-01 kriterijus)

8

2017 2018 2019 2020 2021 20220

10

20

30

40

50

60

Planas FaktasŠaltinis: 2019 metais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa

Lyginant su 2018 m., gyventojų dalis, mananti, kad Lietuvos interesų tarptautinėje bendruomenėje įgyvendinimas yra užtikrintas, 2019 m. padidėjo ir sudarė 39,5 proc.

Pabrėžtina, kad valdžios institucijų vykdomai Lietuvos užsienio politikai pritaria 52 proc. (2018 m. buvo 46 proc.) apklaustųjų; 57 proc. į URM ar diplomatines atstovybes pagalbos besikreipusių (ar jų pažįstamų), teikiamų paslaugų kokybę vertina gerai ir labai gerai (šis procentas išliko stabilus nuo 2017 m.).

2019 metų pradžioje įsigaliojo naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymas, kuris nustatė visus su diplomato statusu ir jo tarnyba susijusius teisinius santykius, kuriuos anksčiau reguliavo Valstybės tarnybos įstatymas. Naujame įstatyme taip pat buvo patikslintos teisinės sąvokos ir aktualizuotos teisės normos.

2019 metų pradžioje įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas, kurio nuostatos leido sustiprinti asmenis deleguojančiųjų institucijų bendradarbiavimą ir atsakomybę, supaprastino delegavimo rezervo sudarymą ir administravimą bei asmenų delegavimo procesą. Taip pat aiškiau nustatė deleguotų asmenų pareigas ir patikslino nuostatas, susijusias su deleguotų asmenų darbo apmokėjimu ir išmokomis, sudarė sąlygas, kad daugiau Lietuvos atstovų dalyvautų civilinėse tarptautinėse misijose, išsprendė praktinius teisinio reguliavimo taikymo metu kylančius klausimus. Kiti įstatymo pakeitimai buvo būtini dėl įgyvendintos pensijų reformos, keičiant mokesčių paskirstymą tarp darbdavio ir darbuotojo, taip pat valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio pakeitimo įtakos diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiams.

Sudarydami sąlygas veiksmingam diplomatinės tarnybos funkcionavimui URM administracijos padaliniai įgyvendino personalo politiką, užtikrino optimalią ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių struktūrą ir veiklą, tobulino darbuotojų kvalifikaciją, vykdė vidaus auditą ir kontrolę, užtikrino tinkamą užsienio politikos įgyvendinimo teisinį pagrindą, veiksmingą valstybinio ir diplomatinio protokolo veiklą, tinkamą pajamų administravimą, materialinį aprūpinimą, finansinį ir ūkinį aptarnavimą, plėtojo informacinėms technologijoms reikalingą infrastruktūrą, įgyvendino investicinius projektus.

Pertvarkant diplomatinių atstovybių tinklą, 2019 m. ir toliau buvo siekiama plėsti atstovavimą Lietuvai įvairiuose pasaulio regionuose, prisitaikyti prie globalių politinių ir ekonominių pokyčių pasaulyje, sustiprinti Lietuvos Respublikos interesų įgyvendinimą užsienyje.

2019 m. liepos mėn. įsteigus LR atstovybę Jungtiniuose Arabų Emyratuose, suaktyvėjo politiniai ir ekonominiai santykiai, planuojamos verslo misijos, vykdomi bendri projektai, įtraukiant Lietuvos verslo ir meno atstovus. Paskelbta savanoriška LR piliečių

9

registracija, kurios pagrindu pradėta steigti lietuvių bendruomenė.2019 m. atlikta ekonomines funkcijas vykdančių specialiųjų atašė ir diplomatų tinklo

struktūros ir aprėpties analizė bei parengti pasiūlymai dėl ekonomines funkcijas vykdančių specialiųjų atašė ir diplomatų tinklo plėtros krypčių.

2019 m. vasario – kovo mėn. pertvarkytas diplomatinio atstovavimo tinklas su tikslu padidinti konsulinių paslaugų teikimo efektyvumą. Pertvarka apėmė generalinius konsulatus Rusijoje (Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge) ir ambasadas Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. 2 pareigybės iš generalinio konsulato Karaliaučiuje perkeltos į ambasadą JK, o viena pareigybė iš konsulato Sankt Peterburge perkelta į ambasadą Airijoje.

Siekiant tobulinti konsulinių paslaugų kokybę URM, diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose 2019 m. tęsiamos priemonės konsulinių paslaugų prieinamumui gerinti. 2019 m. įvykdytos 45 konsulinės išvažiuojamosios misijos, kurių metu aptarnauti 5349 asmenys, atlikti 9029 konsuliniai veiksmai (stebimas išaugęs poreikis lyginant su 2018 m. - įvykdytos 34 konsulinės išvažiuojamosios misijos, aptarnauti 3194 asmenys, atliktas 4171 konsulinis veiksmas).

2019 m. LR diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose surinkta konsulinio mokesčio – 19 899 606 EUR, 2018 m. – 18 389 115 EUR.

Gerinant piliečių aptarnavimo kokybę ir prieinamumą, nuo 2019 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti skambučių centras. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. šis centras aptarnavo daugiau nei 5,5 tūkst. skambučių.

2019 m. pasiekta esminė pažanga atsisakant konsulinio mokesčio ėmimo konsulinėse įstaigose grynaisiais pinigais, taip užtikrinant konsulinių mokesčių administravimo skaidrumą ir saugumą.

2019 m. buvo atidarytas 71 naujas vizų centras: Baltarusijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Egipte, Nigerijoje, Uzbekistane, Indijoje, Japonijoje, JAV. Lietuvos valstybės biudžetui vizų centrų veikla papildomai nekainuoja.

Ministerijos veiklos efektyvumas buvo užtikrinamas:Personalo valdymo srityje: siekiant efektyvesnio personalo valdymo ir administravimo,

Užsienio reikalų ministerija 2019 metais įgyvendino funkcinius ir struktūros pakeitimus. Nuo 2019 m. liepos 1 d. Personalo departamentas, kuriame sukauptos specialiosios kompetencijos, kaip antai darbo laiko ir atostogų apskaita, darbo sutarčių sudarymas ir nutraukimas, perėmė su asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas koordinavimu susijusias funkcijas. Taip pat nuo liepos 1 d. pradėjo veikti Strateginių sprendimų paramos grupė, kurios įsteigimas leido sumažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių.

Finansų valdymo ir apskaitos srityje: ministerija įvertino galimybes konsoliduoti bendrąsias funkcijas (buhalterijos, viešųjų pirkimų ir kt.) vienoje iš rezidavimo šalyje esančių diplomatinių atstovybių (Viena, Briuselis, Niujorkas, Roma ir kt.) ir 2019 m. pradžioje šiuo principu pradėjo dirbti 3 atstovybės: Nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose ūkinės operacijos pradėtos registruoti Generaliniame konsulate Niujorke, Nuolatinės atstovybės prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ūkinės operacijos pradėtos registruoti Ambasadoje Prancūzijos Respublikoje, o konsulato Ženevoje - Nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir tarptautinių organizacijų Ženevoje.

Informacinių technologijų srityje: investicinio projekto „URMIS“ vykdymo metu įsigyta būtina ryšių ir infrastruktūros įranga (komutatoriai, maršrutizatoriai) bei šifravimo įrenginiai, centralizuoto valdymo telefonijos stotys, pagal poreikį modernizuotos dokumentų valdymo, personalo valdymo, finansų tvarkymo ir konsulinių procedūrų valdymo informacinės sistemos. Modernizuota Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinė sistema. Parengta vizų tarnybų darbo vietų techninė ir ryšio įranga, įsigyta pagal Nacionalinės vidaus saugumo fondo 2014-2020 metų programą, atnaujinta apie 120 konsulinių darbo vietų diplomatinėse atstovybėse. Atnaujintos (įrengtos arba sutaisytos) elektroninės apsaugos sistemos aštuoniose diplomatinėse atstovybėse.

Turto valdymo srityje: 2019 m. pradėta rinkti informacija apie Užsienio reikalų

10

ministerijai patikėjimo teise priklausančių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių patalpų tinkamumą atlikti diplomatines ir konsulines funkcijas – patalpų plotas, darbo vietos, patalpų pritaikymas diplomatinėms ir konsulinėms funkcijoms atlikti. Surinkta informacija bus apibendrinta 2020 m. III ketvirtyje.

2019 m. užbaigti Lietuvos Respublikos ambasados Čekijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos ambasados Italijos Respublikoje patalpų renovacijos projektai – atnaujintos ir išplėstos reprezentacinės erdvės, įrengti Šengeno reikalavimus atitinkantys konsuliniai skyriai.

Dokumentų valdymo srityje:2019 m. ministerija parengė 2169 elektroninių dokumentų, parengtų pagal ADOC specifikaciją. Palyginimui 2018 m. tokių dokumentų buvo 327.

Konsulinių paslaugų teikimo srityje: 2019 m. 85 % įgyvendintas konsulinių paslaugų teikimo kokybės standartas. Standarto sukūrimas - 2019 m. kovo 5 d., Standarto metodikos ir vykdymo procesų aprašymas parengtas 2019 m. balandžio 26 d. Darbuotojų mokymai buvo pradėti etapais nuo 2019 m. liepos 10 d. ir bus tęsiami 2020 m.

11

II SKYRIUSVYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

5.3. Kryptis. Pilietiškumo ugdymas, pilietinių galių ir žmogaus teisių apsaugos stiprinimas

5.3.1. Pilietinio ir tautinio ugdymo atnaujinimas, pilietinio įgalinimo ir politinio gyventojų aktyvumo bei bendruomeniškumo stiprinimas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas

Užsienio reikalų ministerija 2019 m. tęsė įvairias iniciatyvas, skatinančias Lietuvos visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos veikla. 2019 m. didelis dėmesys skirtas Lietuvos narystės ES 15 metų sukakčiai. Įgyvendinta aktyvi komunikacinė kampanija, kuri padėjo sustiprinti glaudesnius santykius su kitomis institucijomis, aktyviai bendradarbiauta su nevyriausybinėmis organizacijomis ir skirtingais žiniasklaidos kanalais. Tradiciškai surengtas Europos dienos minėjimas, organizuoti renginiai Lietuvos miestuose. URM taip pat aktyviai prisidėjo Lietuvoje įkuriant Europos judėjimą – asociaciją, kuri vienija NVO ir fizinius asmenis bei siekia geresnės komunikacijos apie ES, puoselėja jos vertybes visuomenėje, gerina švietimo apie ES situaciją Lietuvoje.

4 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas ES ir jos veikla, proc.

2017 2018 2019 2020 2021 20220

10

20

30

40

50

60

70

80

Planas Faktas ES vidurkis

Šaltinis – Eurobarometro duomenys

Pagal Eurobarometro duomenis 2019 metais Lietuvoje ženkliai išaugo pasitikėjimas ES ir jos veikla (72 proc.). Augantis piliečių pasitikėjimas ES buvo sąlygotas URM koordinuotos komunikacijos kampanijos Lietuvos narystės ES 15 metų sukakčiai paminėti. Nuosekli komunikacinė kampanija įtraukė platų spektrą skirtingų visuomenės grupių.

Greta komunikacinės kampanijos, 2019 m. ES buvo politiškai aktyvūs EP rinkimai, naujos Europos Komisijos formavimas, BREXIT ir kiti aktualūs klausimai organiškai tapo vienomis iš aktualiausių temų piliečiams. Tai taip pat galėjo nulemti didesnį piliečių susidomėjimą ES ir joje vykstančiais procesais.

Tęsti bendri URM ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) darbai švietimo srityje: kartu su VšĮ „Nectarus“ organizuotos 8 konsultacijos mokytojams skirtingose Lietuvos regionuose, išleistas mokymo apie ES darbo metodus rinkinys mokytojams „Pažink Europą“, kartu su VšĮ „Europos namai“ parengtos rekomendacijos dėl ES temų įtraukimo į atnaujinamas ugdymo programas. Taip pat buvo tęsiama jau tradicija tapusi iniciatyva „Atgal į mokyklą“, kurios metu 48 Lietuvos institucijų darbuotojai vyko į daugiau nei 70 Lietuvos mokyklų vesti pamokų ir taip pagerinanti mokinių ir mokytojų žinias bei supratimą apie Lietuvos narystę ES.

12

5.3.3. Lietuvybės užsienyje ir užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimas

Kaip rodo užsienio lietuvių nuomonės apklausos, atliekamos kasmet siekiant įvertinti dabartinės diasporos politikos tikslų ir veiklų efektyvumą, rezultatai, 2019 metais 94 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių manė, kad gyvenant užsienyje yra sudarytos sąlygos išlaikyti lietuvybę, 82 proc. sutiko, kad negyvendami Lietuvoje jie gali dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. 10 proc. respondentų, nepritariančiųjų teiginiui, kad gyvenant užsienyje galima dalyvauti Lietuvos gyvenime, dažniausiai nurodė, kad dalyvavimui labiausiai kliudo požiūris į išvykusius iš Lietuvos – 37%, taip pat minimas informacijos trūkumas – 25%, laiko trūkumas – 21%. Apie pusė respondentų visiškai pritarė, kad Lietuvos komunikacijos priemonės atitinka jų lūkesčius (47%), dar 30% tam pritarė, nurodydami, kad yra ir trūkumų. Lietuvos viešosios paslaugos atitinka absoliučios daugumos – 88% besinaudojančių elektroninėmis viešosiomis paslaugomis (atitinka arba iš dalies atitinka) poreikius.

Įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą ir siekiant kokybinio pokyčio diasporos politikoje, LR Vyriausybei, Seimo Užsienio reikalų komitetui, Migracijos komisijai pristatytos gairės diasporos politikai iki 2030 m. Šios gairės parengtos įvertinus valstybės institucijų siūlymus, remiantis sukaupta patirtimi, EBPO bei kitų tarptautinių organizacijų ekspertų įžvalgomis, rekomendacijomis bei diasporos politikos analizėmis. Aktyviai dalyvauta Seimo - Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos darbe. Siekiant tęsti užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą skatinimą – ryšio su Lietuva stiprinimo darbus 2019 m. organizuotas Globalios Lietuvos forumas „Lietuvių Chartai 70. Diaspora Nepriklausomai Lietuvai“, kurio metu aukščiausiu lygiu aptartas diasporos vaidmuo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę ir valstybės kūrime. Forume dalyvavo apie 130 Lietuvos institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų vadovų ir diasporos atstovų. Įvertinti diasporos indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą, nuopelnus puoselėjant lietuvybę ir skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės Lietuvoje kūrimą, įsteigtas žinybinis apdovanojimas – garbės ženklas ,,Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“.

Siekiant dar labiau sustiprinti užsienio lietuvių ryšių su Lietuva išsaugojimą, šalia nuolat veikiančios Facebook paskyros “Globali Lietuva-Global Lithuania”, per metus išaugusios 17 proc. prisijungusiųjų, užsienio lietuvių organizacijoms informacija teikiama 172 adresatams elektroniniu paštu.

5 grafikas. Valstybių, kuriose remiama užsienio lietuvių organizacijų veikla, susijusi su lietuvybės puoselėjimu ir „Globalios Lietuvos“ sampratos įtvirtinimu, skaičius

2017 2018 2019 2020 2021 20220

10

20

30

40

50

60

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

Užsienio lietuvių veikla buvo remiama 47 užsienio šalyse. 2019 m. minint Pasaulio lietuvių metus buvo paremta daugiau, nei planuota, užsienio lietuvių organizacijų, taip pat diplomatinių atstovybių kartu su užsienio lietuviais įgyvendintų projektų ir iniciatyvų, užsienio lietuvių organizacijų lyderių kvalifikacijos tobulinimo projektų, teikta kita parama užsienio lietuvių organizacijų veiklai. Tačiau lyginant su 2018 m., kuomet buvo minėtas Valstybės

13

atkūrimo šimtmetis, užsienio valstybių, kuriose buvo remiama užsienio lietuvių organizacijų veikla, 2019 m. skaičius sumažėjo.

6 grafikas. Lietuvos diasporos profesionalų tinklų narių skaičius

2017 2018 2019 2020 2021 20220

50010001500200025003000

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

Dėl 2018 m. įsigaliojusių naujų asmens duomenų apsaugos reglamentavimo reikalavimų (privaloma gauti asmens sutikimą), profesionalų tinklo duomenų bazė nebenaudojama. Siekiant panaudoti tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos diasporos atstovų potencialą, parengti pasiūlymai dėl tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos diasporos atstovų, kurie galėtų būti kviečiami konsultuoti valstybės raidos prioritetų ir jų įgyvendinimo strategijos klausimais.

5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas

5.4.4. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas

URM nuosekliai dalyvavo LRVK koordinuojamoje tarpinstitucinėje veikloje kuriant ir įgyvendinant integruotą krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemą. Lygiagrečiai, URM dalyvavo tarptautiniuose formatuose, susijusiuose su krizių valdymu, dalijosi patirtimi ir dvišaliu lygiu.

Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo 2019 m. įvykusiose reguliariose NATO krizių valdymo pratybose CMX19 (Crisis Management Exercise). Tai didžiausios NATO sprendimų priėmimo pratybos, leidžiančios patikrinti, kaip veikia Aljanso procedūros ir priemonės. Tradiciškai didžiulis dėmesys skiriamas realistinio scenarijaus sukūrimui, pratybų įvertinimui ir išmoktų pamokų įgyvendinimui – ypač sprendimų priėmimo operatyvumui, pajėgų generavimui, kovai su hibridinėmis grėsmėmis bei civilinio atsparumo stiprinimui. Pažymėtina, kad vis aktyviau ir aukštesniu lygiu dalyvaujant CMX pratybose, auga Lietuvos institucijų žinios ir pasirengimas kartu su kariuomene suvaldyti krizes.

2019 m. URM daug dėmesio skyrė Lietuvos pozicijos pristatymui ir interesų gynimui kovos su hibridinėmis grėsmėmis srityje tarptautiniuose formatuose ir susitikimuose. ES ir NATO, kitų tarptautinių organizacijų dienotvarkėse pavyko  įtvirtinti kovos su hibridinėmis grėsmėmis temą, išlaikyti ją matomą ES lygiu. Sutarta dėl strateginių ES dokumentų, kurie prisidės prie ES pastangų šioje srityje: EVT priėmė „Naują ES strateginę dienotvarkę“(„ A new strategic agenda for the EU“), kurioje pirmą kartą išskirtos hibridinės grėsmės; Taryba priėmė išvadas dėl 2016 m. balandžio mėn. patvirtinto komunikato “Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas” pirmo žingsnio, skirto hibridinių grėsmių tyrimams, įgyvendinimo. Bendrųjų reikalų taryba patvirtino išvadas dėl papildomų pastangų siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kuriose URM dėka atspindėti Lietuvos prioritetai.

Kovojant su hibridinėmis grėsmėmis NATO lygiu pasiekta, kad Londono deklaracijoje būtų pažymima, kad Aljansas tobulina savo priemones reaguoti į kibernetines atakas ir stiprina savo sugebėjimą pasirengti hibridinei taktikai, kuria siekiama pakenkti mūsų saugumui ir visuomenei, ir apsiginti nuo jos.

14

Hibridinių grėsmių klausimai buvo keliami ir ESBO kontekste.2019 m. Lietuva aktyviai dalyvavo Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis

kompetencijų centro veikloje. 2019 m. buvo baigta Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centro ir trijų NATO kompetencijų centrų (energetinio saugumo, strateginės komunikacijos ir kibernetinio saugumo) Lietuvos URM inicijuota studija dėl hibridinių atominės energetikos saugumo aspektų, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas Astravo AE saugumui.

5.5. Kryptis. Valstybės interesų įgyvendinimo tarptautinėje bendruomenėje užtikrinimas

2019 m. prie visų tebesitęsiančių iššūkių šalių saugumui ir stabilumui bei tarptautine teise grįstai pasaulio tvarkai prisidėjo išaugusi bei atvirai demonstruojama Kinijos galia, taip pat jos siekis įtakoti padėtį pasaulyje. Aktyvios diskusijos dėl ES ateities, su BREXIT procesu susijusios permainos, išsakomos abejonės dėl NATO vaidmens bei svarbos, destruktyvi Rusijos vykdoma politika, jos siekiai perrašyti istoriją, kišimasis į šalių vidaus politikos procesus, įvairios hibridinės grėsmės darė didelę įtaką pasaulio stabilumui, saugumui bei demokratijų tvarumui. Diskusijos dėl klimato kaitos tapo dar vienu didžiuliu iššūkiu šalių tarpusavio santykiams, socialiniu bei humanitariniu išbandymu valstybių gebėjimui susitarti ieškant bendrų sprendimų.

Didžiausiu iššūkiu regiono saugumui ir stabilumui išliko tebesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

7 grafikas. Lietuvos gyventojų dalis, mananti, kad Lietuvos interesų tarptautinėje bendruomenėje įgyvendinimas yra užtikrintas, proc. (5.5. Krypties rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 20220

10

20

30

40

50

60

Planas Faktas

Šaltinis: 2018 metais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa

Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais didelis procentas apklaustųjų Lietuvos gyventojų nesidomi, arba mažai domisi užsienio politika (2017 m. – 63 proc., 2018 m. – 66 proc., 2019 m. – 65 proc.), 2019 m. vykdant gyventojų apklausą buvo pakeista skaičiavimo metodologija, siekiant į apklausos rezultatus neįtraukti gyventojų, kurie visiškai nesidomi užsienio politika (2019 m. – 14,3 proc.), atsakymų. Lyginant su 2018 m., gyventojų dalis, mananti, kad Lietuvos interesų tarptautinėje bendruomenėje įgyvendinimas yra užtikrintas, 2019 m. padidėjo ir sudarė 39,5 proc. 37,8 proc. užsienio politika besidominčiųjų apklaustųjų mano, kad Lietuvos interesų įgyvendinimas nėra užtikrinamas ir 22,7 proc. – neturi nuomonės.

Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su ankstesniais metais (2017-2018), teigiančių, kad domisi Lietuvos užsienio politika, skaičius beveik nepasikeitė - 2019 m 34 proc. Besidomintieji užsienio politika, nurodę konkrečias labiausiai juos dominančias sritis, įvardino, kad apie jas turi pakankamai informacijos (priklausomai nuo srities šis procentas svyruoja nuo 47 proc. iki 76 proc.).

15

Pabrėžtina, kad valdžios institucijų vykdomai Lietuvos užsienio politikai pritaria 52 proc. (2018 m. buvo 46 proc.) apklaustųjų, nepritaria 20 proc. (2018 m. buvo 18 proc.). Lyginant su 2018 m., žymiai mažiau neturi nuomonės (2019 m. – 28 proc., 2018 m. – 36 proc.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 57 proc. į URM ar diplomatines atstovybes pagalbos besikreipusių (ar jų pažįstamų), teikiamų paslaugų kokybę vertina gerai ir labai gerai (šis procentas išliko stabilus nuo 2017 m.).

5.5.1.. Strateginių santykių su JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste stiprinimas ir plėtra

2019 m. stiprinama Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, užtikrinamas JAV dėmesys regionui ir Lietuvos saugumui bei gynybai. Siekiant šių tikslų 2019 m. Lietuvos diplomatinė tarnyba ir kitos institucijos toliau plėtojo bendradarbiavimą su JAV Kongreso ir Administracijos pareigūnais. 2019 m. vyko ne mažiau kaip 20 aukšto lygio susitikimų. JAV lankėsi LR Prezidentai D. Grybauskaitė ir G. Nausėda, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Energetikos ministrai, kiti aukšti Seimo ir Vyriausybės pareigūnai. Lietuvoje taip pat viešėjo JAV Pensilvanijos valstijos gubernatorius, JAV Kongreso nariai, 2 Kongreso narių patarėjų delegacijos, JAV Valstybės, Gynybos, Energetikos departamentų atstovai, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadovybė.

Svarbiausias pasiekimas – 2019 m. spalio 6-7 d. Vilniuje sėkmingai surengtas aukšto lygio JAV ir Europos energetikos forumas - antrasis transatlantinio energetikos bendradarbiavimo (P-TEC) ministrų susitikimas (pirmasis vyko Hiustone, JAV). Renginio metu trijų Baltijos šalių ir JAV atstovai pasirašė susitarimą dėl naujo bendradarbiavimo energetikos srityje „3+1“ formato, kuris padės stiprinti praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, kibernetinis saugumas, atsinaujinanti energetika, bendros regiono gamtinių dujų rinkos kūrimas, ypač SGD dujų importo galimybių stiprinimas. Ministrų forume dalyvavo JAV energetikos sekretorius R.Perry, Vidurio bei Rytų Europos šalių energetikos ministrai ir energetikos politikos formuotojai. Susitikime pabrėžta JAV politinio ir energetinio dialogo su Lietuva ir Baltijos šalimis strateginė reikšmė regiono saugumui, aptarti aktualiausi energetinio saugumo iššūkiai ir bendradarbiavimo tikslai.

2019 m. toliau stiprinant Lietuvos gynybą ir saugumą, reikšmingai išaugo karinio bendradarbiavimo su JAV lygis. Lietuvos ir JAV institucijų pastangų dėka, nuo 2019 m. spalio mėn. Lietuvoje pusmečiui dislokuotos rotacinės JAV pajėgos – daugiau nei 500 JAV sausumos pajėgų karių, ginkluotų tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir kita sunkiąja technika. JAV pajėgos, kaip reikšmingas atgrasymo veiksnys, ženkliai prisideda prie NATO pastangų Baltijos regione.

2019 m. Lietuva intensyviai plėtojo dvišalius valstybinius santykius su Vokietija, siekiant tvirtesnio šios šalies įsitraukimo užtikrinant Lietuvos saugumą ir gynybą Rusijos keliamų grėsmių akivaizdoje. Per metus įvyko 11 aukšto lygio vizitų: tarp jų naujai išrinkto LR Prezidento G. Nausėdos darbo vizitas Berlyne; URM ministras L. Linkevičius Vokietijoje lankėsi 6 kartus. Ministras taip pat dalyvavo Hamburge vykusiame 3 Baltijos šalių ir Vokietijos (formatas 3+1) URM ministrų susitikime. Daug dėmesio skirta parlamentinių ryšių stiprinimui: Berlyną aplankė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, ERK pirmininkas G. Kirkilas. Lietuvoje du kartus lankėsi Vokietijos gynybos ministrė, Rukloje lankiusi savo karius ir dvišaliu lygiu susitikusi su LR Prezidentais D. Grybauskaite ir G. Nausėda bei KAM ministru. Sėkmingai plėtota 2018 m. atkurta Lietuvos ir Vokietijos forumo veikla, o metų pabaigoje Vilniuje surengta tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo nemažai įtakingų Vokietijos parlamentarų, EP narių, diplomatų. Renginio metu pristatyti Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai 2020 m. antrąjį pusmetį prioritetai.

Lietuvos dvišaliai santykiai su Prancūzija 2019 m. nebuvo intensyvūs. Tam įtakos turėjo Prancūzijos, kaip ES valstybės lyderės vaidmens konsolidavimas, siūlant reformas bei iniciatyvas nuo ES plėtros proceso reformos iki atnaujinto dialogo su Rusija dėl naujos saugumo architektūros Europoje.  Esant sudėtingai vidaus ir užsienio politikos situacijai, Prancūzijos

16

dėmesys Lietuvai sumažėjo. Per metus įvyko 5 aukšto lygio vizitai. Sutarta įgyvendinti Lietuvos-Prancūzijos strateginės partnerystės planą, ypatingą dėmesį skiriant energetikai: sinchronizacijai, energetiniam saugumui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams. Prancūzų atstovai supažindinti su Seimo iniciatyva atnaujinti tarptautinius A. Sacharovo vardu pavadintus klausymus. Paskutiniai tokie žmogaus teisių padėties klausymai 1985 m. vyko Londone. Prancūzija pakviesta prisidėti prie šios iniciatyvos. 2020 m. bus siekiama surengti Prezidento E. Macron vizitą į Vilnių bei atnaujinti ir pasirašyti strateginio abiejų šalių bendradarbiavimo programą.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES procesas apibrėžė dvišalių santykių su Lietuva dinamiką. Susiklosčius sudėtingai vidaus politikos situacijai, surengusioje ir priešlaikinius Parlemento rinkimus, atšaukti užsienio reikalų sekretoriaus, JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos departamento sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo vizitai į Vilnių.  Nepaisant to, abi šalys išlaiko vieningą užsienio politikos kryptį Rusijos, Ukrainos ir saugumo politikos klausimais. Penktą kartą britų oro pajėgos dalyvavo Baltijos šalių oro policijos misijoje. Gerinant investicijų pritraukimą Lietuvoje, pradėtas skrydis iš Vilniaus į Londono Sitį. Pirmą kartą Edinburge ir Glazge vyko Lietuvos dienos Škotijoje, kuriose skatintas dvišalis kultūrinis, akademinis ir  socialinis dialogas. Londone vykusiame NATO lyderių susitikime dalyvavo LR Prezidentas, URM bei KAM ministrai; įvyko susitikimas su Karaliene Elžbieta II, verslo renginys Londono Sityje, susitikimas su JK gyvenančia lietuvių bendruomene. Penkių dienų atsakomojo vizito Lietuvoje lankėsi JK parlamentarų delegacija. Svarbus dėmesys skirtas regioniniam bendradarbiavimui - pradėtas pasirengimas Šiaurės ir Baltijos šalių bei JK (NB8+JK) premjerų  susitikimui Vilniuje 2020 metais. Palaikant dvišalius santykius su Londonu siekiama, kad JK pasitraukus iš ES būtų palaikomi kuo glaudesni santykiai visose srityse, o ypač gynybos, saugumo, švietimo ir mokslo.

8 grafikas. Aukšto lygio susitikimų su JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir JK atstovais skaičius per metus (5.5.1. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 202205

1015202530354045

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

Pagal URM duomenis, stiprinant strateginius santykius su JAV ir didžiausiomis ES valstybėmis 2019 m. įvyko daugiau nei planuota aukšto lygio susitikimų (39 susitikimai). Lyginant su ankstesniais metais, susitikimų skaičių didino suintensyvėjęs bendradarbiavimas energetinio saugumo srityje (P-TEC), o taip pat karinio bendradarbiavimo stiprinimo su JAV kontekste. 2019 m. pasižymėjo intensyviu įvairių institucijų bendradarbiavimu su jau daugiau nei 26 m. Lietuvos kariuomenę remiančia Pensilvanijos nacionaline gvardija, kurios būstinėje lankėsi LR Prezidentė D. Grybauskaitė, o 2019 m. rugsėjo 9-12 d. į Lietuvą atvyko šios, vienos svarbiausių Lietuvai JAV valstijų, gubernatorius T.Wolf, kuris aplankė JAV karius Pabradėje rengiamose pratybose „Inžinierių griaustinis 2019“. 2019 m. aukšto lygio susitikimų intensyvumą lėmė dvišalių santykių su Vokietija plėtojimas, siekiant sustiprinti šalies saugumą ir gynybą.

17

5.5.2. 2016 m. liepos 8–9 d. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų visiškas įgyvendinimas ir tęstinumo užtikrinimas

2019 m. gruodžio 3-4 d. Londone surengtas NATO lyderių susitikimas, kuriuo tęsiamas Varšuvos Vadovų susitikimo sprendimų, stiprinančių Lietuvos ir kitų NATO sąjungininkų gynybą ir saugumą, įgyvendinimas. Susitikimo metu pasiekta reikšmingų rezultatų: paskelbta politinė deklaracija, kurioje pabrėžta NATO sąjungininkų vienybė ir solidarumas; pakartotas įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5 straipsniui; konstatuota, kad Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę Euro-atlantiniam saugumui; pabrėžta NATO-ES bendradarbiavimo pažanga; pirmą kartą Kinija buvo įvardinta grėsme ir, tuo pačiu metu, galimybe; įvyko atskiras JAV Prezidento D.Trump susitikimas su Lietuvos ir kitų NATO šalių, skiriančių gynybai 2 proc. BVP vadovais.

2019 m. sustiprintas Aljanso dėmesys energetinio saugumo klausimams. 2019 m. lapkričio 20 d. vykusiame NATO Užsienio reikalų ministrų susitikime pritarta rekomendacijoms sustiprinti NATO vaidmenį energetinio saugumo srityje - gerinti situacijos ir rizikų vertinimą, saugoti kritinę energetikos infrastruktūrą, stiprinti Aljanso atsparumą energetinio saugumo grėsmėms ir sudaryti sąlygas NATO pajėgoms visada turėti prieigą prie energetinių resursų. Ministrai taip pat aptarė pažangą stiprinant NATO gynybą ir atgrasymą, užtikrinant aukštą pajėgų parengtį, stiprinant gynybą prieš kibernetines atakas ir hibridines grėsmes.

Tęsiamas aktyvus darbas su pagrindiniais NATO partneriais rytuose – Ukraina ir Sakartvelu: NATO-Sakartvelo komisijos posėdžio metu dar kartą patvirtinta NATO parama Sakartvelo teritoriniam vientisumui ir siekiui tapti Aljanso nare, sutarta dėl NATO-Sakartvelo esminio priemonių paketo atnaujinimo. Šiaurės Atlanto Tarybos vizito Odesoje bei NATO-Ukrainos komisijos posėdžio Kijeve metu Aljansas dar kartą išreiškė paramą Ukrainos vyriausybės įgyvendinamoms reformoms ir šalies teritoriniam vientisumui, peržiūrėtas NATO pagalbos Ukrainai paketas. Per Patikos fondus ir toliau teikiama parama Ukrainos kariuomenės reformoms, stiprinamas Ukrainos atsparumas hibridinėms grėsmėms ir kibernetinėms atakoms.

Lietuvos atstovybė Moldovoje vykdė NATO kontaktinės ambasados funkcijas. Organizuoti du seminarai strateginės komunikacijos klausimams aptarti ir Moldovos pilietinės visuomenės atsparumo hibridinėms grėsmės didinimui. NATO kontaktinės ambasados funkcijas ambasada Kišiniove vykdys ir 2020 m. Bus siekiama organizuoti NATO dienas Moldovoje ir gerinti visuomenės informuotumą apie NATO veiklą.

5.5.4. Lietuvos strateginių interesų užtikrinimas priimant ES sprendimus Lietuvai prioritetinėse srityse

Siekdama užtikrinti Lietuvos strateginių interesų įtvirtinimą priimant ES sprendimus, URM koordinavo Lietuvos institucijų veiklą, siekė, kad būtų tinkamai identifikuoti ir Lietuvos pozicijose atspindėti Lietuvos interesai.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimuose atspindėti svarbiausi Lietuvos interesai: 2019 m. birželį buvo patvirtinta ES Strateginė darbotvarkė, nubrėžianti ES politikos gaires 5 metams. Naujojoje darbotvarkėje įtraukti Lietuvos siūlymai toliau gilinti ES vieningą rinką, skirtas dėmesys Rytų kaimynystei (pratęstos ES sankcijos Rusijai), pabrėžta energetinio saugumo svarba, akcentuota kova su dezinformacija, stiprinamas kibernetinis saugumas, akcentuojami ES-NATO santykiai, skatinamos bendros ES saugumo ir gynybos iniciatyvos. Vadovai nubrėžė gaires tolesnėms deryboms dėl daugiametės finansinės perspektyvos, išsamiai diskutuota dėl kovos su klimato kaita, sutarta siekti klimatui neutralios ekonomikos ES mastu iki 2050 m. Pabrėžtina, kad 2019 m. spalio EVT išvadose buvo įtvirtinta Lietuvai itin aktuali nuostata, jog trečiosiose valstybėse esantys įrenginiai, tame tarpe ir branduoliniai, turi atitikti

18

aukščiausius tarptautinius aplinkos apsaugos ir saugos standartus, akcentuota būtinybė užtikrinti lygias veiklos sąlygas ES gamintojams trečiųjų šalių gamintos energijos atžvilgiu.

Kovos su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis srityje EVT pavedė valstybėms narėms kartu rengti priemones, kuriomis būtų didinamas ES atsparumas ir stiprinama jos saugumo kultūra kibernetinių ir hibridinių grėsmių, kylančių už ES ribų, atžvilgiu ir geriau apsaugomi ES informacijos bei ryšių tinklai ir jos sprendimų priėmimo procesai nuo įvairios kenksmingos veiklos.

2019 m. aktyviai dalyvauta sprendžiant svarbiausius ES migracijos darbotvarkės klausimus: nagrinėta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (ESPA) plėtra, ieškota sprendimų dėl neteisėtų migrantų perkėlimo ES viduje problematikos. Pasiekta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. įsigaliojusiame ESPA reglamente būtų įtvirtinta nuostata, kad turi būti sukurti ES išorės sienos stebėjimo standartai. Išorinės migracijos dimensijoje Lietuva aktyviai dalyvavo laikinų mechanizmų pasidalinti naštą su didžiausią migracinį spaudimą patiriančiomis valstybėmis narėmis paieškose. Nuo metų pradžios Lietuva perkėlė 7 migrantus iš Italijos ir Maltos bei įsipareigojo priimti dar 3 asmenis iš Italijos.

2019 m. gegužę įvykus rinkimams į Europos Parlamentą (EP) ir siekiant efektyvinti darbą tarp europarlamentarų ir LR Vyriausybės, birželio mėnesį buvo surengtas UR ministro susitikimas su EP nariais, išrinktais Lietuvoje. Susitikimo metu aptarti aktualūs ES darbotvarkės klausimai, daugiausia dėmesio skiriant 2021-2027 metų ES biudžetui, apžvelgtos galimybės pagerinti bendradarbiavimą naujajame politiniame cikle, siekiant Lietuvos interesų įgyvendinimo.

2019 m. vyko intensyvios derybos dėl 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos (toliau – DFP): šis klausimas aptartas visuose ES Bendrųjų reikalų tarybos ir 3 EVT posėdžiuose. Reguliariai organizuotos Baltijos valstybių ES direktorių konsultacijos dėl DFP, įtraukiant ES partneres. Taip pat vyko 7 Užsienio reikalų viceministro lygmens dvišalės konsultacijos DFP ir kitais aktualiais ES darbotvarkės klausimais. Konsultacijų metu Lietuvos atstovai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ES daugiametis biudžetas turi būti kokybiškas, jame turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp tradicinių politikos sričių (sanglaudos, žemės ūkio) ir naujų prioritetų (saugumo, migracijos, klimato kaitos), jis turi būti pakankamo dydžio įgyvendinti ES Strateginę darbotvarkę.

Siekiant įvertinti Lietuvos ES politikos įgyvendinimo efektyvumą, veiksmingumą, aptarti kylančius iššūkius ir nustatyti sėkmingiausius Lietuvos interesų atstovavimo ES būdus, 2019 m. gruodžio mėnesį URM surengta konferencija-diskusija ,,Darbai ir iššūkiai po 15 narystės metų Europos Sąjungoje. Kaip veiksmingai siekti Lietuvos ES prioritetų?” Diskusijose prieita išvadų, jog ES politikai būtina skirti daugiau politinio dėmesio, o dėl mažesnio ES finansavimo, resursus reikės panaudoti efektyviai, užtikrinant esminių tikslų pasiekimą. Būtina toliau vystyti dialogą su kitomis panašios pozicijos besilaikančiomis ES narėmis (pavyzdžiui, Baltijos ir Skandinavijos šalimis) ir tokiu būdu didinti Lietuvos koalicinį valentingumą.

5.5.5. Lietuvos interesus atitinkančių ES ir tarptautinių organizacijų sprendimų ir rekomendacijų dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinės saugos ir aplinkosaugos priėmimas

Siekiant išlaikyti Astravo AE problemą tarptautinės bendruomenės akiratyje, pristatant Lietuvos poziciją šiuo klausimu, 2019 m. buvo tęsiamas darbas dvišalio tarptautinio bendradarbiavimo rėmuose, ES formatuose, bei daugiašaliuose - Espo, Branduolinės saugos konvencijos, Jungtinės panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijų - formatuose, tarptautinės atominės energetikos agentūroje (TATENA). Vykdomas aktyvus dialogas su Europos Komisija (EK), siekiant užtikrinti, kad tolesnis ES bendradarbiavimas su Baltarusija būtų sąlygojamas Astravo AE branduolinės saugos ir aplinkosaugos užtikrinimo klausimo sprendimo.

Užtikrintas Astravo AE problemos nuolatinis aktualizavimas ir matomumas įvairiuose tarptautiniuose formatuose dvišaliu ir daugiašaliu lygiu, išlaikytas ES institucijų įsitraukimas į

19

Astravo AE projekto problematiką. Diplomatinėmis pastangomis užsitikrinta vieninga ES parama svarstant Baltarusijos pažeidimus Espo konvencijoje, pasiektas EK ir Europos branduolinės saugos reguliatorių asociacijos dėmesys Baltarusijos nacionalinio streso testų plano trūkumams. Lietuvos pastangomis, pasiekta, kad Astravo AE problematika būtų išplėsta į nesaugių AE plėtojimo ES kaimynystėje grėsmių klausimą, EK angažavimosi reikalauti, kad Baltarusija tobulintų planą, o nustatytus Astravo AE trūkumus pašalintų iki AE paleidimo, pasiūlyta suspenduoti ES paramą jei trečioji šalis nesilaiko branduolinės saugos standartų.

9 grafikas. Tarptautinių konvencijų šalių sprendimų ir rekomendacijų, atitinkančių Lietuvos interesus, skaičius (kaupiamasis principas) (5.5.5. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 20220123456789

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

2019 m. priimti 8 Lietuvai palankūs tarptautiniai sprendimai ir rekomendacijos, stiprinantys valstybės branduolinės saugos ir aplinkosaugos interesus, susijusius su Astravo AE: 1) 2019 m. vasario 5-7 d. Ženevoje vykusiame Espo konvencijos šalių susitikime 30 šalių (visa ES, taip pat Albanija ir Juodkalnija) palaikė ir patvirtino sprendimą, kad statybų aikštelė Astravo AE statyboms parinkta netinkamai. Konstatuota, kad Baltarusija pažeidė tris Espo konvencijos straipsnius nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą; 2) 2019 m. vasario 18 d. ES Užsienio reikalų taryba patvirtinto išvadas „Dėl klimato diplomatijos“, kuriose įtraukta Lietuvos pasiūlyta nuostata, pažyminti bendradarbiavimo aplinkosaugos bei branduolinės saugos klausimais su trečiosiomis šalimis svarbą; 3) 2019 m. kovo 18 d. ES Užsienio reikalų taryba patvirtinto išvadas „Dėl pirmojo Europos branduolinės saugos teminio ekspertinio vertinimo“, kuriose įtraukta Lietuvos pasiūlyta nuostata, siūlanti Europos Komisijai įtraukti ES kaimynines valstybes į ES branduolinės saugos teminius ekspertinius vertinimus; 4) 2019 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių parlamentinė asamblėja patvirtino deklaraciją Parlamentų vadovu vardu, kurioje atkreiptas dėmesys į Astravo AE problemas. EK ir TATENA raginama imtis priemonių, kad Baltarusija pašalintų tarptautinių ekspertų nustatytus trūkumus ir įgyvendintų pateiktas rekomendacijas iki Astravo AE veiklos pradžios; sutarta aktyviai bendradarbiauti tarptautinėje erdvėje; 5) TATENA Generalinėje konferencijoje 2019 m. rugsėjo 19 d. priimta rezoliucija dėl branduolinės ir radiacinės saugos, kurioje šalys narės raginamos reguliariai naudotis TATENA paslaugomis, laiku kviesti TATENA misijas, viešai skelbti jų išvadas ir laiku įgyvendinti rekomendacijas; 6) 2019 m. lapkričio 29 d. vykusioje Baltijos Taryboje priimtas bendras pareiškimas, kuriuo Baltijos šalys įsipareigoja siekti, kad branduolinės jėgainės ES kaimynystėje atitiktų aukščiausius tarptautinius saugumo standartus; analogiška nuostata įtraukta į 2019 m. gruodžio 6 d. trijų Baltijos ministrų tarybos Ministrų Pirmininkų susitikimo baigiamąją deklaraciją; 7) 2019 m. gruodžio 4 d. pateikta bendra ES ekspertų pozicija Baltarusijai dėl Baltarusijos Nacionalinio veiksmų planas dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo, kurioje atspindėti Lietuvos interesai Astravo AE saugos trūkumų įvardinimo atžvilgiu; 8) 2019 m. gruodžio 12-13 d. Europos vadovų tarybos išvadose Lietuvos siūlymu

20

įtvirtintas principas dėl trečiųjų šalių gaminamos energijos saugumo.

5.5.6. Atstovavimas Lietuvos interesams, įskaitant Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisių apsaugą, derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir jos naujų santykių su ES

2019 m. URM skyrė didelį dėmesį JK išstojimo iš ES klausimui bei galimam JK išstojimui be susitarimo. Vykdant tarpinstitucinę koordinaciją buvo vertinamas politinis bei finansinis poveikis Lietuvos įmokoms į ES biudžetą nesusitarimo atveju, papildomų administracinių pajėgumų poreikis, atlikta keistinų teisės aktų analizė, vykdyta tikslinė informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose kampanija JK gyvenantiems lietuviams, kurios tikslas – supažindinti JK gyvenančius, dirbančius ir studijuojančius Lietuvos piliečius su „kietojo” BREXIT (JK išstojimo iš ES be susitarimo) padariniais, organizuoti informaciniai susitikimai verslui. URM koordinavo BREXIT skirtų teisės aktų parengimą bei priėmimą LR Seime – priimta 19-kos įstatymų 22 pataisos, skirtos JK išstojimui iš ES be susitarimo.

2019 m. nuolat teikta praktinė informacija EK dėl įvairių piliečių teisių aspektų, palaikytas reguliarus dialogas su JK institucijomis dėl įvairių praktinių aspektų – JK piliečių teisių, transporto, prekybos klausimų JK rengiantis dvišaliam bendradarbiavimui po Brexit. Tinkama ir efektyvi informacijos kampanija turėjo teigiamos įtakos ES piliečių teisių apsaugai. Nuo 2019 m. kovo 30 dienos, kuomet pradėjo veikti oficiali JK sukurta sistema, skirta nuolatinio gyventojo JK teisėms gauti, daugiau kaip 131 000 Lietuvos piliečių užsiregistravo settled/pre-settled statusui gauti. Tai reiškia, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių po Brexit bus apsaugoti nuo galimų neigiamų šio proceso pasekmių.

5.5.7. Santykių su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, siekiant geresnės regiono integracijos ir regiono prekės ženklo įtvirtinimo tarptautiniu lygiu, plėtra

2019 m. vyko intensyvus Baltijos valstybių bendradarbiavimas nukreiptas daugiausia į bendrų trišalių infrastruktūrinių projektų, tokių kaip Rail Baltica, įgyvendinimą, sparčiai plėtojamas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas. Dvišalių vizitų Latvijoje ir Estijoje lankėsi LR Prezidentas G.Nausėda, jo pasiūlymu buvo atnaujinti Baltijos valstybių vadovų susitikimai.

Sustiprinta transatlantinio energetinio bendradarbiavimo dimensija - 2019 m. URM inicijavo ir kartu su Energetikos ministerija įgyvendino Baltijos valstybių ir JAV energetinio dialogo platformos sukūrimą, kuri inauguruota Vilniuje 2019 m. spalio 6-7 d. vykusio Transatlantinės energetinio bendradarbiavimo partnerystės (P-TEC) energetikos ministrų susitikimo metu ir turėtų tapti dar vienu regioninių energetinių projektų įgyvendinimo ir transatlantinio bendradarbiavimo katalizatoriumi.

2019 m. spalio 2 d. ES valstybės narės pritarė Europos Komisijos pasiūlymui iš infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) 10 mln. EUR skirti naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ tiesimo parengiamiesiems darbams. Sėkmingas šio ir kitų sinchronizacijos projektų įgyvendinimai užtikrins didesnį Lietuvos energetinį saugumą.

2019 m. buvo toliau tęsiamas glaudus ir konstruktyvus Šiaurės ir Baltijos valstybių  (NB8 formato) bendradarbiavimas. Išlaikant pastarųjų metų tęstinumą pagrindinis dėmesys skirtas regiono saugumui, taip pat bendradarbiavimui ir veiklos koordinavimui tarptautiniuose forumuose (bendri pareiškimai NB8 vardu). Surengta per dvidešimt susitikimų užsienio ir saugumo politikos temomis, įskaitant reguliariais tapusius NB8+JAV (E-PINE) susitikimus bei metinį NB8 ir Višegrado 4 užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuris surengtas Lietuvoje (Palangoje). Įvyko trys aukšto lygio vizitai iš Švedijos (užsienio reikalų, ES reikalų ministrai, Riksdago pirmininkas), parengti teisės aktai, reikalingi Švedijos-Lietuvos bendradarbiavimo fondo veiklai pradėti; LR Prezidentas dukart susitiko su Norvegijos premjere.

21

10 grafikas. Aukšto lygio susitikimų su Baltijos ir Šiaurės valstybių atstovais skaičius per metus (5.5.7. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 20220

5

10

15

20

25

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

2019 m. įvyko 21 aukšto lygio susitikimas su Baltijos ir Šiaurės valstybių atstovais. Lyginant su ankstesniais metais, susitikimų intensyvumas susijęs su trijų Baltijos valstybių ekonominių projektų plėtra ir bendrų politinių tikslų įgyvendinimu. Be to, pasikeitus Vyriausybei Švedijoje, surengta daug šios šalies vadovų vizitų Lietuvoje. Išaugusių susitikimų skaičių lėmė ir įvykę susitikimai po rinkimų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje.

5.5.8. Pozityvaus bendradarbiavimo su Lenkija darbotvarkės formavimas, atsižvelgiant į bendrus saugumo ir ekonominius interesus

2019 m. toliau tęsiama pozityvių santykių dienotvarkė su Lenkija, daugiausia dėmesio skiriant saugumo regione užtikrinimui ir tolimesniam infrastruktūrinių ir energetinių projektų (GIPL, elektros tinklų sinchronizacija su kontinentiniais tinklais, Rail Baltica ir Via Baltica) įgyvendinimui.

11 grafikas. Aukšto lygio susitikimų su Lenkijos atstovais skaičius per metus (5.5.8. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 202202468

1012141618

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

Pažymėtinas išaugęs dvišalių vizitų skaičius (16) lyginant su ankstesniais metais, prie kurio didžiąja dalimi prisidėjo itin pozityvūs abipusiai šalies vadovų ryšiai, skiriamas dėmesys bendriems istorinėms atminimo datoms pažymėti. Tarp jų pažymėtinos 450-osios Liublino unijos ir 25-osios Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties metinės. Išskirtiniu

22

2019 m. įvykiu tapo 1863–1864 m. sukilimo vadovų Z.Sierakausko ir K.Kalinausko ir kitų sukilimo dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija Vilniuje, kurioje (šalia Baltarusijos, Ukrainos ir Latvijos atstovų) dalyvavo Lenkijos aukščiausių pareigūnų delegacija: Prezidentas A.Duda, Ministras Pirmininkas M.Morawiecki, gynybos ir vidaus reikalų ministrai, Seimo ir Senato vicemaršalkos.

Nusistovėjusi teigiama santykių dinamika leidžia spręsti sunkesnius dvišalių santykių klausimus, tokius kaip Lietuvos lenkų švietimo situacija. Po ilgų derybų ir ekspertų darbo, 2019 m. lapkričio 22 d. buvo parengta ir abiejų šalių švietimo ministrų patvirtinta deklaracija dėl tautinių mažumų švietimo abiejose šalyse gerinimo. Buvo keliamos ir Lenkijos lietuvių problemos bei švietimo poreikiai, kurių patenkinimui reikalinga Lenkijos vyriausybės parama (pvz. Lietuvių kultūros centro ir vaikų darželio atidarymas Suvalkuose ar vadovėlių lietuvių kalba poreikis).

Glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai sustiprino bendradarbiavimo sąsajas saugumo ir gynybos srityje. 2019 m. Varšuvoje pasirašyta bendra Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų deklaracija dėl partnerystės saugumo srityje, kurioje sutariama bendromis jėgomis siekti regiono gynybai kertinių tikslų dvišaliu, NATO ir ES pagrindu. Sutarta stiprinti karinių pajėgų bendradarbiavimą, užtikrinant Suvalkų koridoriaus gynybą, nacionalinių oro erdvės ir gynybos sistemų sujungimą, kad jos taptų NATO oro gynybos dalimi, didinti karinį mobilumą ir siekti pastovaus JAV karių buvimo regione. Lietuva ir Lenkija sutarė koordinuoti veiksmus dėl NATO atgrasymo ir gynybos operacijų planavimo regione. Dalyvaujant abiejų šalių Prezidentams pasirašyti dvišaliai susitarimai dėl Lietuvos „Geležinio vilko“ brigados ir Lenkijos 15-osios brigados afiliacijos su tarptautiniu Šiaurės Rytų divizijos štabu Elblonge ir dėl saugaus ryšio, skirto keistis radarų duomenimis, sukūrimo.

Plečiamas ir bendradarbiavimas su Lenkija daugiašalių organizacijų formatuose siekiant abiem šalims aktualių klausimų iškėlimo bei svarbių sprendimų priėmimo.

5.5.9. Demokratinėmis vertybėmis grįstos ir nacionalinio saugumo interesus atitinkančios Rytų kaimynystės politikos plėtojimas

ES kaimynystės politika 2019 m. išliko vienu iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Jis buvo įgyvendinamas per nuolatinį Lietuvos ir jos vadovų aktyvų dalyvavimą sprendžiant su tuo susijusius klausimus daugiašaliuose formatuose, nuolatinius tiesioginius dvišalius vizitus ir susitikimus su Rytų partnerių valstybių vadovais. Buvo tęsiama aktyvi viešoji diplomatija, skirta Rytų partnerystės politikos viešinimui bei jos įtvirtinimui.

2019 m., pažymint ES Rytų partnerystės politikos 10-metį, buvo pabrėžta šios politikos sėkmė. Ilgalaikis Lietuvos siekis – pradėti strateginę refleksiją dėl tolimesnių šios politikos tikslų – buvo pasiektas ir tai buvo atspindėta birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose, po kurių pradėtos struktūruotos konsultacijos. Spalio 31 d. pateikta galutinė Lietuvos pozicija, kurioje asocijuotiems partneriams siūloma sektorinė integracija ir integracija į ES vidaus rinką, o ne asocijuotiems partneriams – selektyvi sektorinė integracija bei judėjimas bevizio režimo link. Sieksime, kad šie tikslai būtų atspindėti Rytų Partnerystės Viršūnių susitikimo (2020 m. birželio 20 d.) deklaracijoje.

Nuolat buvo stiprinamas asocijuotų partnerių (Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos) tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant, kad daugiausiai pažengusios Rytų partnerės su ES „kalbėtų vienu balsu“.

12 grafikas. Aukšto lygio susitikimų su Rytų partnerystės šalių atstovais skaičius per metus (5.5.9. Darbo rodiklis)

23

2017 2018 2019 2020 2021 20220

4

8

12

16

20

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenysRodiklis pasiektas ir viršytas. Didesnį aukšto lygio susitikimų skaičių lėmė gerėjanti

dvišalių santykių dinamika, pro-aktyvus valstybės vadovų požiūris į regiono užsienio politikos įgyvendinimą.

Užtikrintas projekto „Misijos Sibiras“ tęstinumas padedant surengti ekspediciją į Kazachstaną (Rusijos Federacijos ambasadai Vilniuje antrus metus iš eilės neišdavus vizų projekto dalyviams).

Siekiant apsaugoti teisėtus Lietuvos piliečių interesus, Lietuvos partneriai buvo informuojami apie Rusijos ketinimus imtis veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. Šiuo tikslu aktyviai prisidėta prie 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento priimtos rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos neteisėtų veiksmų rengimo.

Tęsiant bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis bei studijų centrais, surengtas tradicinis (šeštasis) „Vilniaus Rusijos forumas“, suteikęs galimybę apsikeisti nuomonėmis dėl Rusijos ateities tendencijų tarp Rusijos liberaliosios opozicijos, pilietinės visuomenės ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių atstovų, autoritetingų Rusijos tematikos ekspertų iš Vakarų šalių, taip pat žinomų Lietuvos politikų bei visuomenės veikėjų.

13 grafikas. Viešosios diplomatijos renginių Rytų partnerystės temomis skaičius per metus (5.5.9. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 202205

1015202530

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

Rodiklis sėkmingai pasiektas ir viršytas. Didesnį viešosios diplomatijos renginių skaičių lėmė didesnis aukšto lygio vizitų ir su tuo susijusių programų skaičiaus augimas.

14 grafikas. Rytų partnerystės šalims per URM vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programą skiriamos vystomojo bendradarbiavimo paramos dalis, tenkanti Sakartvelui, Moldovai, Ukrainai, proc. (5.5.9. Darbo rodiklis)

24

2017 2018 2019 2020 2021 20220

102030405060708090

100

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

2019 m. iš VBPD programos ES Rytų partnerystės šalims skirta 1 894 516 EUR, iš jų Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai teko 1 621 875 EUR. Ukrainoje įgyvendinta 18 projektų (1 298 188 EUR), Sakartvele – 13 projektų (177 094 EUR), Moldovoje – 8 projektai (146 593 EUR). Be to, įgyvendinti 2 regioniniai projektai, skirti Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai (103 762 EUR).

Šie rezultatai prisidėjo prie nacionalinius interesus atitinkančių tikslų įgyvendinimo – demokratinių vertybių sklaidos, saugumo stiprinimo, bendradarbiavimo ryšių stiprinimo, taip pat tarptautinių krizių ir iššūkių sprendimo ir prevencijos. Pažymėtina, kad Lietuvos dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veiklose reikšmingai prisideda prie Lietuvos, kaip patikimos ir atsakingos tarptautinės bendruomenės partnerės, įvaizdžio formavimo.

5.5.10. Lietuvos narystė EBPO 2018 m.

2018 m. Lietuvai įstojus į EBPO ir atidarius atstovybę Lietuvos interesams atstovaujama virš 110 Tarybos, valdymo ir turinio komitetų, darbo grupių įvairių formatų susitikimuose. Per pirmus narystės metus parengtos Lietuvos pozicijos dėl organizacijos biudžeto, prioritetinių projektų, plėtros ir kt. klausimų tarptautinio bendradarbiavimo darbotvarkėje. Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto rekomendacijų, atnaujinto liberalizacijos kodekso, dalyvavo rengiant įvairius standartus ir teisinius instrumentus, dalinosi patirtimi vykdant valstybės struktūrines reformas.

5.5.11. Lietuvos ekonominių ir prekybinių interesų gynimo efektyvinimas, įskaitant ekonominio atstovavimo užsienyje sistemos reformą

15 grafikas. Lietuvos įmonių pajamų didinimas naudojant prekybos politikos instrumentus, mln. EUR (kaupiamasis principas)(5.5.11. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 20220

20406080

100120140

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

URM aktyviai atstovavo Lietuvos prekybinius ir ekonominius interesus formuojant ES prekybos politiką bei derybose su trečiosiomis šalimis dėl laisvosios prekybos susitarimų, taip pat ginant Lietuvos gamintojų interesus nuo nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencinės praktikos

25

nustatant ES rinkos apsaugos priemones. Pasinaudodamos ES laisvosios prekybos susitarimų teikiamomis lengvatomis, Lietuvos įmonės sutaupė apie 33 mln. eurų muito mokesčių. ES taikomų prekybos apsaugos priemonių nauda Lietuvos gamintojams siekė apie 100 mln. eurų.

2019 m. įsigaliojo Lietuvos gamintojams svarbūs antidempingo ir kompensaciniai muitai iš Kinijos importuojamiems elektriniams dviračiams, Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato mišiniams, pritaikyti kompensaciniai muitai Indonezijos kilmės biodyzelinui, inicijuota Rusijos kilmės amonio nitratui taikomų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūra.

Kiti Lietuvai svarbūs ES prekybos politikos pasiekimai: 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo ES ir Japonijos Ekonominės partnerystės susitarimas, kuriuo

supaprastintos muitinės procedūros, mažinami netarifiniai barjerai, numatytas muitų panaikinimas Lietuvai aktualiuose – žemės ūkio ir maisto produktų, baldų, tekstilės, plastiko, cheminių, farmacijos produktų – sektoriuose. Skaičiuojama, kad dėl susitarimo Lietuvos eksportuotojai gali sutaupyti apie 1 mln. eurų muito mokesčio per metus;

2019 m. birželio 28 d. ES ir MERCOSUR (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus) pasiektas politinis susitarimas dėl išsamaus prekybos susitarimo, kuris panaikins MERCOSUR muitus Lietuvai svarbioms pramonės prekėms. Lietuvos eksportuotojai galės sutaupyti mažiausiai 1,5 mln. eurų muito mokesčių per metus;

2019 m. lapkričio 21 d. įsigaliojo ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas, atveriantis Singapūro rinką Lietuvos Fintech, IT technologijų, gyvybės mokslų ir kitų aukštųjų technologijų paslaugų eksportui;

tęsiamas ES bendradarbiavimas su JAV reguliacinėje srityje: liepos 11 d. pilnai įsigaliojo susitarimas dėl abipusio pripažinimo farmacijos pramonėje, pasiektas progresas derybose dėl atitikties vertinimo sutarties, kuri būtų naudinga ES mechaninių įrengimų ir elektronikos gamintojams, sumažintų kaštus ir administracinę naštą. Tikimasi, kad derybos dėl šios sutarties prasidės 2020 m.

16 grafikas. Prekybos politikos ir laisvosios prekybos sutarčių pristatymų įmonėms ir socialiniams partneriams skaičius per metus (5.5.11. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 202213.5

1414.5

1515.5

1616.5

1717.5

1818.5

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

ES užsienio prekybos politikos procesai, susitarimų nauda buvo pristatoma visuomenei: 2019 m. URM pastangomis organizuota 18 renginių prekybos politikos temomis, įskaitant Brexit poveikį ES ateities prekybiniams santykiams su JK, ES sudarytus laisvosios prekybos susitarimus bei vykdomas derybas, ES-JAV prekybinių santykių aktualijas.

Taip pat organizuota aukšto lygio tarptautinė prekybos konferencija, skirta Azijos regionui- „Shaping the Future of Rade: Outlook on Asia“.

2019 m. LR diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos kartu su partneriais įgyvendino 130 renginių ir verslo misijų užsienyje, skirtų pristatyti Lietuvos ekonominiam potencialui.

17 grafikas. Sudarytų tarptautinių susitarimų su potencialių rinkų valstybėmis skaičius (kaupiamasis principas)(5.5.11. Darbo rodiklis)

26

2017 2018 2019 2020 2021 202202468

101214

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenysSiekiant aktyvinti abipusiškai naudingą dvišalį ekonominį bendradarbiavimą su užsienio

valstybėmis, buvo toliau plėtojami tokio bendradarbiavimo teisiniai pagrindai, visų pirma tęsiant konsultacijas dėl ekonominio bendradarbiavimo susitarimų su Bosnija ir Hercegovina, Pakistanu, PAR. 2019 m. užbaigus tam reikalingas teisines procedūras įsigaliojo ekonominio bendradarbiavimo susitarimai su Argentina, Omanu ir Kirgizija. 2019 m. gruodį LR Seime įregistruotas 2018 m. pasirašytas naujo dvišalio investicijų apsaugos susitarimo (BIT– bilateral investment treaty) su Turkija, pakeisiančio 1994 m. sudarytą sutartį, ratifikavimo įstatymo projektas. Taip pat suderėta BIT su Iranu (tęsiamos konsultacijos su Europos Komisija dėl leidimo ją pasirašyti), tęsiamos konsultacijos dėl BIT sudarymo su Jungtiniais Arabų Emyratais, Saudo Arabija ir Izraeliu, inicijuotas jų rengimas su Šri Lanka ir Gana. 2019 m. vasarą Turkmėnistanui išsiųstas pasiūlymas persiderėti 2011 m. parafuotą BIT.

5.5.12. Lietuvos indėlio ir matomumo tarptautinėse ir regioninėse organizacijose didinimas stiprinant taiką, demokratiją ir saugumą, ginant žmogaus teises, užtikrinant darnų vystymąsi

Lietuvos veikla ir toliau grindžiama pagrindiniais Lietuvos prioritetais tarptautinėse organizacijose – demokratijos ir saugumo užtikrinimu, daugiašališkumo skatinimu, žmogaus teisių apsauga, ypatingai moterų ir vaikų, taip pat didesniu įsitraukimu į cheminio nusiginklavimo klausimus.

2019 metais Lietuva toliau stiprino savo atstovavimą daugiašalių formatų renkamuose organuose – pasiekti tikslai vykdant numatytas rinkimines kampanijas.

18 grafikas. Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų formatus, skaičius(kaupiamasis principas) (5.5.12. Darbo rodiklis)

2017 2018 2019 2020 2021 20220123456789

Planas Faktas

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos duomenys

Lietuvos ekspertė prof. D. Leinartė tęsė savo darbus JT komitete dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo (CEDAW), prof. J. Ruškus – JT Neįgaliųjų teisių

27

komitete. 2019 m. Lietuvos Vyriausybė pritarė prof. D. Leinartės pakartotiniam kandidatavimui į CEDAW.

2019 m. užbaigta keturių metų narystė UNESCO Vykdomojoje taryboje (2015-2019). Lietuva buvo aktyvi ir matoma visą narystės Vykdomojoje taryboje laikotarpį. Pasirinktos veikimo kryptys buvo žmogaus teisių užtikrinimas, ypatingą  dėmesį skiriant žurnalistų saugumo ir informacijos patikimumo klausimams.

Lietuva, stiprindama angažavimąsi tarptautinėse organizacijose žmogaus teisių srityje, prisidėdama prie tarptautinių žmogaus teisių standartų stiprinimo bei iškeldama žmogaus teisių pažeidimų konfliktų zonose (Rusijos okupuotose Ukrainoje teritorijose, Sakartvele ir Moldovoje) problematiką, parengė virš 90 nacionalinių pasisakymų (Europos Taryboje, JT Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete) ir dvylika teminių diskusijų/renginių, taip pat aktyviai dalyvavo derybose priimant JT, ESBO ir ET rezoliucijas bei sprendimus. Lietuva aktyviai plėtojo žurnalistų saugumo standartų stiprinimo temą tarptautiniuose formatuose, aktyviai išnaudodama žurnalistų saugumo draugų grupes, veikiančias JT, ESBO ir UNESCO formatuose.

Lietuvos pastangomis tarptautinė bendruomenė (JT, ESBO, ET) buvo išsamiai informuota (per nacionalinius pasisakymus, susitikimus su tarptautinių organizacijų atstovais) apie Rusijos daromą spaudimą Lietuvos teismams ir teisėsaugai, persekiojant Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus.

Grupės ES valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos, pastangomis 2019 m. gruodžio 9 d. ES Užsienio reikalų taryboje buvo priimtas politinis sprendimas rengti ES globalų žmogaus teisių sankcijų mechanizmą, kuris būtų taikomas trečiųjų šalių fiziniams ir juridiniams asmenims dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų. Lietuvai aktualu, kad sankcijos būtų taikomos ir Rusijai dėl jos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų okupuotame Kryme bei Sakartvelo regionuose Abchazijoje ir P. Osetijoje.

Stiprinant tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija kartu su partneriais surengė antrąjį metinį Nacionalinį žmogaus teisių forumą, skirtą vaiko teisių konvencijos 30-mečiui, kuris suvienijo valstybines institucijas, pilietinę visuomenę, žiniasklaidos, akademinę ir verslo bendruomenę bei užsienio šalių ambasadas.

URM iniciatyva toliau buvo siekiama nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo politikos sisteminių ir kokybinių pokyčių. Esminis oficialios paramos vystymuisi (OPV) didinimo klausimas svarstytas Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos (NVBK) posėdžiuose, kuriuose konstatuota, kad nedidinant nacionalinių asignavimų Lietuvos OPV bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklis ir toliau mažės. Šio rodiklio mažėjimą iš esmės apsprendžia bendrųjų nacionalinių pajamų augimas ir nuo Lietuvos narystės ES pradžios nedidinami simbolinės apimties asignavimai dvišaliam bendradarbiavimui. NVBK inicijuota diskusija dėl galimybės steigti vystomojo bendradarbiavimo fondą, URM, kartu su Finansų ministerija pavesta pateikti siūlymus dėl nuoseklaus OPV didinimo siekiant iki 2030 metų pasiekti 0,33 proc. BNP reikšmę, kuri URM iniciatyva įtvirtinta 2021-2030 Nacionalinės pažangos programos projekte.

5.5.13. Lietuvos žinomumo, kultūros sklaidos ir kūrybinio potencialo užsienyje stiprinimas veiksmas

2019 m. URM, įgyvendindama strateginį tikslą stiprinti vidinę ir išorinę komunikaciją, formuoti ir įgyvendinti kultūrinę diplomatiją, įvykdė kultūrinės diplomatijos projektus Lietuvoje ir užsienyje, prisidedančius prie tarpvalstybinių ryšių stiprinimo, pristatančius modernią, kuriančią Lietuvą, jos aukštąją kultūrą, mokslinius pasiekimus strategiškai svarbioms užsienio auditorijoms, nuosekliai vystė kultūrinę ir skaitmeninę diplomatiją.

Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, URM ir 54 diplomatinės atstovybės (toliau – DA) užsienyje įgyvendino 106 kultūrinės diplomatijos projektus užsienyje ir 16 Lietuvoje. 2019 m. URM prioritetai kultūrinės diplomatijos srityje buvo Baltijos kelio 30-mečio minėjimas užsienyje ir pasirengimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-čio bei Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui 2020 m. Organizuoti ir tęstinio pobūdžio renginiai, atmintinų istorinių

28

datų minėjimai, Litvakų dienos, dalyvavimas ES filmų festivaliuose ir kt.Baltijos kelio 30-mečio minėjimą Lietuvos DA užsienyje organizavo,

bendradarbiaudamos su Latvijos ir Estijos DA ir lietuvių bendruomenėmis užsienyje. Tai suteikė galimybę pademonstruoti politinį solidarumą, stiprinti ilgalaikius strateginius partnerius kultūros lauke, pasiekti didesnį matomumą ir platesnes auditorijas. Organizuojant kultūrinės diplomatijos renginius buvo pristatomas URM užsakymu pagamintas naujas dokumentinis filmas „Nepakartojamas Baltijos kelias“.

Kartu su partneriais Lietuvoje, URM įgyvendino bendrą komunikacijos kampaniją, skirtą minėti Baltijos kelio 30-ąsias ir Molotovo - Ribentropo pakto pasirašymo 80-ąsias metines . Bendri kampanijos rezultatai Facebook, Twitter ir LinkedIn paskyrose – pasiekta beveik 1,8 mln. žmonių, įsitraukusiųjų skaičius siekia 160 tūkst., vaizdo įrašų peržiūrų skaičius – 416 tūkst.

2019 m. URM dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos sudarytos darbo grupės, skirtos Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo programos (plano) projektui parengti, veikloje. Bendradarbiaujant Lietuvos DA užsienyje, Kultūros ministerijai ir kultūros atašė tinklui, pasirengimas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui prasidėjo 2019 m. pradžioje. Buvo parengtas renginių, pristatančių Lietuvos žydų istoriją ir paveldą prioritetinėse šalyse 2020 m., sąrašas. Siekiant, kad suplanuotus Lietuvos DA kartu su kultūros atašė įgyvendinamus renginius 2020 m. sustiprintų sėkminga komunikacija, URM bendradarbiavo su partneriais Lietuvoje ir užsienyje ir parengė istorinį naratyvą, komunikacijos kampanijos planą 2020 m. ir kitus kampanijos produktus. 2020 m. sausio 8 d. pradėta bendra su Izraelio URM viešinimo kampanija – sėkmingas 2018–2019 metais vykusio bendradarbiavimo su Izraelio URM rezultatas.

2019 m. buvo tęsiamas kultūrinės ir skaitmeninės diplomatijos sąveikos aktualizavimas. Be specifinei tematikai priskirtų viešinimo kampanijų organizavimo, tęsiamas kampanijos #KultūrinėDiplomatija įgyvendinimas, kuria siekiama sustiprinti pozityvaus Lietuvos įvaizdžio užsienyje sklaidą, komunikuoti apie šalies pasiekimus. Aktyvios grotažymės bus naudojamos ateityje, siekiant skleisti žinią apie Lietuvos kultūrinius pasiekimus.

5.5.14. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovavimo tinklo peržiūra ir efektyvumo didinimas

Pertvarkant diplomatinių atstovybių tinklą, 2019 m. ir toliau buvo siekiama plėsti atstovavimą Lietuvai įvairiuose pasaulio regionuose, prisitaikyti prie globalių politinių ir ekonominių pokyčių pasaulyje, sustiprinti Lietuvos Respublikos interesų įgyvendinimą užsienyje.

2019 m. liepos mėn. įsteigus LR atstovybę Jungtiniuose Arabų Emyratuose, suaktyvėjo politiniai ir ekonominiai santykiai. Įvyko pirmieji Vyriausybės atstovų vizitai, suplanuotas pirmasis tarpvyriausybinės komisijos posėdis. Nuolat bendradarbiaujama su Dubajaus ir Šardžos pramonės ir prekybos rūmais, bendradarbiaujama su Lietuvos verslo asociacija Dubajuje, planuojamos verslo misijos, vykdomi bendri projektai, įtraukiant Lietuvos verslo ir meno atstovus. Paskelbta savanoriška LR piliečių registracija, kurios pagrindu pradėta steigti lietuvių bendruomenė JAE.

Australija – vienintelė šalis Indijos-Ramiojo vandenyno regione, kurioje gyvena gausi (virš 13 tūkst.) ir gilias tradicijas turinti lietuvių bendruomene, į kurią įsilieja ir jaunosios kartos Lietuvos piliečiai. Tolesniam LR interesų gynimui, politiniams kontaktams, ryšiams su diaspora, verslo ryšių plėtojimui ir konsulinių paslaugų Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams teikimui Australijos ir Ramiojo vandenyno regione užtikrinti, 2019 m. rugsėjo 18 d. Seimo UR komitetas pritarė diplomatinės atstovybės Australijoje steigimui 2020 m.

Siekiant tobulinti konsulinių paslaugų kokybę URM, diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose 2019 m. tęsiamos priemonės konsulinių paslaugų prieinamumui gerinti. 2019 m. įvykdytos 45 konsulinės išvažiuojamosios misijos, kurių metu aptarnauti 5349 asmenys, atlikti 9029 konsuliniai veiksmai (stebimas išaugęs poreikis lyginant su 2018 m. - įvykdytos 34 konsulinės išvažiuojamosios misijos, aptarnauti 3194 asmenys, atliktas 4171 konsulinis veiksmas).

29

2019 m. LR diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose surinkta konsulinio mokesčio – 19 899 606 EUR, 2018 m. – 18 389 115 EUR.

Gerinant piliečių aptarnavimo kokybę ir prieinamumą, nuo 2019 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti skambučių centras. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. šis centras aptarnavo daugiau nei 5,5 tūkst. skambučių.

2019 m. pasiekta esminė pažanga atsisakant konsulinio mokesčio ėmimo konsulinėse įstaigose grynaisiais pinigais, taip užtikrinant konsulinių mokesčių administravimo skaidrumą ir saugumą.

2019 m. buvo atidarytas 71 naujas vizų centras: Baltarusijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Egipte, Nigerijoje, Uzbekistane, Indijoje, Japonijoje, JAV. Lietuvos valstybės biudžetui vizų centrų veikla papildomai nekainuoja.

III SKYRIUSKITŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ (NURODOMA KOKIŲ) ĮGYVENDINIMAS

Siekiant stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva 2019 m. buvo įgyvendinamas „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Šio plano įgyvendinimo ataskaita artimiausiu metu bus paskelbta puslapyje adresu: https://urm.lt/default/lt/globali-lietuva/globalios-lietuvos-programa/globalios-lietuvos-programos-igyvendinimas

Siekiant nustatyti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos 2019–2021 metų kryptis ir jų įgyvendinimo priemones, užtikrinti nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir ją koordinuoti, didinti Lietuvos – atsakingos ir patikimos valstybės donorės – vaidmenį regione, ES, JT ir kitose tarptautinėse organizacijose, tarptautinėje bendruomenėje ir valstybėse partnerėse buvo įgyvendinamas Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinis veiklos planas Šio plano įgyvendinimo ataskaita artimiausiu metu bus paskelbta puslapyje adresu www.orangeprojects.lt

Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša

––––––––––––––––––––

30