Upload
caesar
View
55
Download
0
Embed Size (px)
DESCRIPTION
VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS ! Lietuvos mokslo politika reformos kontekste. Gintaras Steponavi čius Švietimo ir mokslo ministras LMA 2009 m. kovo 18 d. Iššūkiai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai. aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklas pernelyg išskaidytas; - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
VARDAN ŽINIŲ LIETUVOS! Lietuvos mokslo politika
reformos kontekste
Gintaras SteponavičiusŠvietimo ir mokslo ministras
LMA 2009 m. kovo 18 d.
2
Iššūkiai Lietuvos mokslo ir studijų sistemai
• aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklas pernelyg išskaidytas; • silpnos aukštojo mokslo sąsajos su darbo rinka, mokslinių tyrimų
sistemos – su pramonės, ūkio, visuomenės poreikiais;• žmogiškojo potencialo praradimas (emigracija, “protų nutekėjimas”,
mokslinio aktyvumo silpnėjimas);• mokslinės veiklos nepakankamas produktyvumas • dinamiškumą slopinanti mokslo laipsnių sistema• neracionalus mokslo valstybinis finansavimas• silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis;• stiprėjanti tarptautinė konkurencija• nelankstus, neefektyvus aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų
valdymas• mokslo finansavimas vienas mažiausių Europoje
3
Europos konkurencingumas
• Europos universitetų reforma- esminis modernizavimas – Europos konkurencingumo pagrindas Europos Komisijos
komunikatas, 2006 m. • Europos mokslinių tyrimų erdvės
stiprinimas (EMTE) – 2007 m. Europos Komisijos Žalioji knyga – Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos
4
Europos mokslinių tyrimų erdvės vizija 2020 m.
• “penktoji laisvė” - mokslininkų, žinių ir technologijų mobilumas - cirkuliacija;
• palankios sąlygos moksliniams tyrimams;
• skatinima mokslinė konkurencija, užtikrinant bendradarbiavimą ir koordinavimą;
5
1) pakankamas tyrėjų skaičius
2) pasaulinės klasės mokslinių tyrimų infrastruktūros
3) aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijos
4) veiksmingas žinių tarp viešojo sektoriaus ir pramonės perdavimo mechanizmas;
5) tinkamai pasirinkti mokslinių tyrimų prioritetai ir gerai koordinuojamos programos,
6) bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis sprendžiant globalius iššūkius
Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas
6
Lietuvos galimybės
• Kaip užtikrinti, kad Lietuva būtų lygiavertė Europos mokslinių tyrimų erdvės dalyvė?
• Kaip užtikrinti Lietuvos konkurencingumą Europoje ir pasaulyje?
• Kaip įveikti mokslo ir studijų sistemos iššūkius?
7
Tyrėjų (VDDE) pasiskirstymas tarp sektorių
6,615,4
48,822,8
19,7
13,8
70,6 64,9
36,3
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
LT 2004 LT 2007 EU-27 2004
Privatus nepelno sektorius
aukštojo mokslo sektorius
Valdžios sektorius
Verslo sektorius
8
Užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų gamyboje, proc. nuo visų užimtųjų, 2006
Aukštųjų technologijų sektorius
1,7
3
2,4
8 3,7
5 5,1
3
5,4
5
5,6
6
6,0
1
6,6 6,8
1 8,4
6
8,6
7 9,5
6 10,3
9
10,7
2
0
2
4
6
8
10
12
Latv
ija
Lie
tuva
Estija
Lenkija
Rum
unija
Airija
Danija
ES
-27
Suom
ija
Vengrija
Slo
vėnija
Slo
vakija
Čekija
Vokie
tija
9
MTEP išlaidų pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius, 2006
54,6
26,2
34,2
53,6
8,9
14,3
0%
20%
40%
60%
80%
100%
Kip
ras
Lie
tuv
a
Bu
lga
rija
Ru
mu
nija
Gra
ikija
La
tvija
Le
nk
ija
Slo
va
kija
Po
rtu
ga
lija
Es
tija
Ita
lija
Ve
ng
rija
J.K
ara
lys
tė
Tu
rkija
No
rve
gija
Au
str
ija
Isp
an
ija
Isla
nd
ija
Ola
nd
ija
Pra
nc
ūz
ija
Ma
lta
ES
-27
Če
kija
Air
ija
Slo
vė
nija
Da
nija
Be
lgija
JA
V
Šv
ed
ija
Su
om
ija
Vo
kie
tija
Izra
elis
Šv
eic
ari
ja
Ja
po
nija
Liu
ks
em
bu
rga
s
Verslas Vyriausybė Užsienis Kiti nacionaliniai šaltiniai
10
Moksliniai ir technologiniai rezultatai
EPO patentai tenkantys milijonui gyventojų (2003)
LT 5.8
EU-27 128
Publikacijų skaičius milijonui gyventojų
LT (2003) 165
EU-27 (2003) 639
LT (2008) 490Mokslinių publikacijų (1997-2008) vidutinis
cituojamumas LT 4.95LV 5.92EE 7.87
11
Moksliniai ir technologiniai rezultatai
Pagal MTEP lėšų panaudojimo efektyvumą Lietuvai teko 25 vieta tarp ES-27, kai Estija – 21, Latvija – 17
Šis rodiklis nustatomas palyginus rodiklius, charakterizuojančius valstybės indėlį į mokslą ir rezultatus.
12
Dalyvavimas ES 7 bendrojoje programoje (7BP)
Pagal MTEP projektų pareiškėjų skaičių bei projektuose prašomų lėšų dydžius per 2007 metais skelbtus 7BP šaukimus Lietuva lenkia tik Maltą, Liuksemburgą, Kiprą ir Latviją.
Pagal šių projektų sėkmės koeficientą (apie 17 proc.) 2007 m. Lietuva taip pat pateko prie silpniausių ES valstybių.
13
Imtis pertvarkos mokslo srityje ne kartą Lietuvai rekomendavo užsienio ir Lietuvos ekspertai, atkreipė dėmesį EK pareigūnai.
Prieš savaitę pristatytose dvejose naujose studijose „Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų sistemos apžvalga“, „Lietuvos MTEP ir inovacijų sistema – rodiklių ir efektyvumo analizė“ Pasaulio banko ekspertai, nagrinėję, kaip Lietuvoje įgyvendinamos:Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos (1996), Pasaulio banko (2003) irCREST grupės (2007) rekomendacijos,
pripažino, kad dauguma iš jų tebėra neįgyvendintos ir aktualios Lietuvai.
EMTE ir Lietuvos MTEP politika
14
Vystant MTEP infrastruktūrą, reiktų:
• ją kurti ir atnaujinti ten, kur ji bus prieinama įmanomai didesniam mokslininkų, doktorantų, studentų, institucijų skaičiui (stipriose, sustambintose institucijose, slėniuose);
• užtikrinti naujai kuriamos įrangos atvirą prieigą
Pertvarkant MTEP valdymą ir vadybą, būtina:
• užtikrinti institucijų atvirumą visuomenė poreikių tenkinimui • skirti didesnes lėšas programiniam konkursiniam finansavimui;• Sukurti sąlygas, paskatas, teisines ir finansines priemones MTEP rezultatų
komercinimui
Vystant žmonių išteklius, būtina:
• Koncentruoti potencialą (pertvarkant institucijų tinklą);• Sukurti konkurencingą aplinką institucijose, tarp institucijų;• doktorantus ir magistrantus rengti, kur yra atitinkama mokslinė kompetencija;• Skatinti mokslininkų mobilumą tarp viešojo ir verslo sektorių.
Lietuvos MTEP politikos gairės
15
Mokslo pertvarka numato
• Pertvarkyti mokslinių tyrimų institucijų valdymą;• Sudaryti prielaidas aukštųjų mokyklų ir mokslinių
tyrimų institucijų tinklo konsolidacijai;• Padidinti Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos
efektyvumą;• Atnaujinti mokslo ir studijų sistemos žmonių
išteklius;• Diegti verslumą, kūrybiškumą, inovatyvumą.
16
Mokslinių tyrimų institutai
DABAR
1. Universitetai
2. Kolegijos
3. Valstybės mokslo institutas
4. Universiteto mokslo institutas
5. Valstybės mokslo įstaiga
BUS Universitetai Kolegijos Mokslinių tyrimų
institutai
(pereinamuoju laikotarpiu – 3 tipų mokslinių tyrimų įstaigos)
17
Keisis institutų valdymas
• Mokslinė taryba – tvirtina vidaus struktūrą, personalo atestavimo ir konkursų tvarką, kitus vidaus tvarkos dokumentus, svarsto direktoriaus pateiktas ataskaitas
• Įtraukiami įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovai
• Sudarymo tvarka, įstaigos darbuotojų ir socialinių partnerių santykis nustatomi įstaigos nuostatuose
• Direktorius – vienasmenis valdymo organas• Skiria steigėjas arba jo įgaliotas asmuo
18
Keisis mokslo valdymas
• Reorganizuota Lietuvos mokslo taryba
• Valstybinis mokslo ir studijų fondas pertvarkomas į Valstybinį studijų fondą
• SKVC – sprendimų priėmimo požiūriu nepriklausoma išorinė studijų kokybės užtikrinimo ir kvalifikacijų pripažinimo agentūra
19
Keisis mokslo finansavimas
• Stiprinamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas
• Pertvarkomas bazinis mokslo (meno) veiklos finansavimas mokslo ir studijų institucijoms
20
Reformos biudžetas
20086413,8
20097376,9
21,6 23,6 Nacionalinio biudžeto dalis švietimui, proc.
Nacionalinės išlaidos švietimui, mln. Lt (+15 proc.)
5,6 6,4Išlaidos švietimui kaip BVP dalis, proc. (planiniai paskaičiavimai)
Mokslui ir studijoms 1 825,7 mln. Lt (+111 mln. Lt, arba +6,5 proc.)
21
Planuojama 2007-2013 m. ES parama (mln. Lt ) Lietuvos mokslui ir studijoms
700; 25% 764; 27%
800; 29% 525; 19%
Nacionalinė studijų programa
Tyrėjų karjeros programa
Bendroji nacionalinė kompleksinė programa
Bendroji nacionalinė mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslobendradarbiavimo programa
22
Mokslo ir studijų reforma- tai Lietuvos galimybė įveikti mokslo iššūkius.
Vardan žinių Lietuvos!