Embed Size (px)
Citation preview
Lietuvos ropliai
Ilona Nomeikė
Ropliams priskiriami
Driežai Gyvatės Vėžliai Krokodilai
Balinis vėžlys
Aprašymas
Kiaušinius deda į išraustą smėlyje (sausumoje) 10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik kitais metais.
Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvena Lazdijų ir Alytaus rajonuose; čia įkurti draustiniai. Baliniams vėžliams tinkamiausi negilūs stovintys arba lėtai tekantys vandenys - neišdžiūstančios kūdros pamiškėse, laukymėse, kur gausu nuvirtusių stuobrių ar dumblo, smėlio salelių, seklumų, kur galima šildytis. Pajutę pavojų, slepiasi vandenyje. Žiemojimui vėžliai renkasi gilesnes vietas, kurios aprūpintos deguonimi, dumble tarp medžių šaknų, šaltiniuotuose vietose, kemsynuose, kurių nesukausto įšalas. Minta vandens ir sausumos gyvūnais, daugiausiai nariuotakojais. Balinis vėžlys laikomas tik pusiau vandens gyvūnu nes gali nuo vandens telkinių nutolti net iki keturių kilometrų
Gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 50-100 metų, o daugintis gali ir sulaukę 80 metų. Patinėliai lytiškai subręsta būdami 10 metų, patelės - 15-20 metų arba dar vėliau.
Vikrusis driežas
Išvaizda
Išauga iki 25 cm ilgio. Kūnas storokas, kojos trumpos, galva palyginti stambi. Viršutinė pusė ruda su tamsia vidurio juosta ir šviesiomis dėmėmis tamsiais kraštais, išsidėsčiusiomis eilėmis. Patinų pilvas žalsvas, patelių – gelsvai balkšvas. Poravimosi metu patinų šonai tampa ryškiai žali.
Maistas ir mityba
• Minta vabzdžiais, vorais, kitais smulkiais bestuburiais.
Dauginimasis
• Gegužės-birželio mėnesiais į žemę padedami 5-14 kiaušinėlių minkštu dangalu. Maždaug po 60 dienų išsirita jaunikliai.
Gyvavedis driežas
Išvaizda
• Lietuvoje labai dažna, plačiai paplitusi rūšis. Nuo vikriojo driežo skiriasi šiais požymiais: nugaroje išilgai stuburo yra dvi eilės siaurų žvynų, už šnervės į akies pusę tik vienas mažas užnosinis skydelis. Ilgis 6-10 cm. Spalva: nuo rudos iki juodos.
Buveinės
• Gyvena miškuose, aukštapelkėse, senose kirtavietėse, proskynose, miško aikštelėse. Mėgsta drėgnesnius biotopus, sausų, atvirų vietų vengia.
Mityba
• Gyvavedis driežas minta vorais, vabzdžiais ir kitais bestuburiais, žemės ūkio kenkėjais.
• https://www.youtube.com/watch?v=IcIaBm55OZA
Trapusis gluodenas
Išvaizda
• Pagal išvaizdą primena gyvatę, todėl Lietuvoje dar vadinamas geležine gyvate, varine gyvate. Retesnis senovinis lietuviškas pavadinimas –žibulis.
Išvaizda (2)
• Kūnas 35-45 cm ilgio, panašus į gyvatę, bet nuo jos skiriasi šiais požymiais: akių vokai judantys, uodega ilga ir lengvai nulūžta, galūnės išnykusios, odą keičia lopais, o ne neriasi kaip gyvatės. Liežuvis dvišakas. Kūno viršus padengtas lygiais, vienas kito neperdengiančiais apvaliais žvynais, sidabriškai pilkas, augant pasidaro juosvai rusvas ar pilkas, bronzinio atspalvio, pilvas ir šonai šviesesnės spalvos. Patelėms išilgai nugaros eina dvi ištisinės juodos juostelės, patinams – tamsiai rudų dėmėlių eilės. Galva neryški. Gluodenai (dažniausiai patinėliai), kurie gyvena vandens pakrantėse ar salose, ant kūno turi melsvas dėmes. Dėmės atsiranda ne iškart, o apie 3 gyvenimo metus. Nenuodingas. Svoris iki 1 kg. Tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų. Gluodeno gyvenimo trukmė iki 9-12 metų.
Buveinės
• Paplitęs visoje Europoje, taip pat Šiaurės Afrikoje. Gluodenas gyvena spygliuočių ir lapuočių miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, paprastai pasislėpęs po lapais ar šakomis. Kartais randamas soduose, krūmais apaugusių upių ir upelių slėniuose. Žiemoja graužikų urvuose, plyšiuose po medžių kelmais.
Lygiažvynis žaltysRūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
Išvaizda
• Kūno viršus pilkas, nugaros žvynai lygūs, gelsvai ar pilkai rusvas, kartais rausvai rudas, patinėlių ilgis 47-62 cm, patelių – 44-62 cm.
• Švedijoje buvo pagautas 83 cm ilgio, Ukrainoje netoli Černobylio – 92 cm. Patinėliai paprastai rusvesni, patelės – pilkšvos. Ant kaklo yra 2 rudos ar tamsiai rudos juostelės ar dėmės.
Buveinė
• Gyvena sausuose mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta gerai saulės įšildomas vietas: kalvotas miško aikšteles, pamiškes, kirtavietes. Aktyvūs dieną. Esant pavojui slepiasi kelmų tuštumose arba po jais, apleistuose driežų ir smulkiųjų žinduolių urvuose, po nuvirtusiais medžiais, stuobriais. Kartais susisuka į kamuolį, šnypščia ir gąsdina staigiais kūno judesiais. Gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės, dėl to žmonės jų bijo ir negailestingai naikina. Paimti į rankas kandžiojasi, tačiau įkandimai žmogui visiškai nepavojingi.
Geltonskruostis žaltys
Išvaizda
Panašus į paprastąją angį, pagrindinis skirtumas – galvos šonuose esančios dvi gelsvos ar oranžinės dėmės. Be to, žaltys pilkas ar juodas, be zigzago nugaroje.
• Kūno ilgis labai nevienodas, maždaug nuo 65 cm ir iki 140 cm, kartais pasitaiko iki 2 m. Patelės didesnės už patinėlius, o patinėliai palyginus retokai užauga didesni nei 110 cm ilgio.
Gyvenimo būdas
Tai gana judrūs ir greiti gyvūnai, kurie gerai plaukioja ir nardo. Po vandeniu išbūna apie tris minutes. Jie nėra nuodingi ir pavojingi žmonėms. Negalėdami pabėgti nuo persekiotojų, šie žalčiai šnypščia ir gąsdina staigiais galvos judesiais. Pagauti ginasi išpurkšdami iš kloakos labai nemalonaus kvapo, balkšvai gelsvą skystį. Jei reikia, apsimeta negyvi. Tuomet suglemba, išsižioja, tačiau paleisti greitai „atgyja“. Gyvena vandens telkinių pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse, drėgnuose miškuose. Sutinkami ir prie sodybų, senose kirtavietėse.
Gyvenimo būdas (2)
• Medžioja sausumoje ir vandenyje, grobį ryja gyvą. Minta varliagyviais, jų buožgalviais, kartais driežais, mažomis žuvytėmis ir smulkiais paukščiais ir žinduoliais. O dar nesuaugę jaunikliai minta vabzdžiais.
• Žiemos miegu paprastieji žalčiai užmiega spalio arba lapkričio mėnesį, o pabunda kovo arba balandžio mėnesį.
• Poruojasi balandžio – gegužės mėnesiais susirinkę prie ežerų, upių šiltų pakrančių. 7–24 kiaušinius deda į lapų krūvas, supuvusius kelmus ar kitas drėgnas šiltas vietas liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kiaušiniai vystosi. Vos 10- 20 cm žalčiukai išsirita po 5–8 savaičių, subręsta tik 3-4 metais. Geltonskruosčiai žalčiai gyvena apie 25-28 metus
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje gana dažnas. Lietuvoje, pagonybės laikais būtent šios rūšies žalčiai buvo laikomi kaip naminiai gyvūnėliai reguliuoti graužikų populiacijas.
Paprastoji angisNuodinga Nuodinga gyvatė, bet jos įkandimas nėra
mirtinas.
Išvaizda
• Lietuvoje angis dar kitaip vadinama: gyvatė marguolė, margoji gyvatė, pantinė gyvatė. Tai vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Gyvavedė.
Buveinės
• Lietuvoje gan dažna. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Žiemoja grupėmis graužikų, kurmių urvuose, po kelmais. Anksčiau buvo įprasti pelkėtų vietovių ropliai. Naikinant pelkes, šių gyvačių labai sumažėjo, vietomis tapo retos ar net išnyko.
Gyvenimo būdas
Gyvatė atsiveda jauniklius rugpjūčio mėnesį. Ką tik gimusios angys siekia 16-18 cm, iš pat pradžių yra nuodingos.Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais. Jaunos paprastosios angys minta mažesniu grobiu – vabzdžiais, kirminais. Žmogaus nepuola, tačiau užminta ar pajudinta gali skaudžiai įgelti. Įkandimas paprastai nėra mirtinas. • Gyvatė gelia dantimis, o kaišiodama dvišaką liežuvį uodžia
kvapus.• Paprastosios angies priešai gamtoje – lapės, barsukai,
ereliai, pelėdos, ežiai.• Visoje Europoje saugoma pagal Berno konvenciją (III
kategorija).
Chameleonai (lot. Chamaeleonidae)
Driežų pobūrio šeima. Tai labai specializuoti driežai, prisitaikę gyventi medžiuose. Turi stveriamąsias priešpriešais išsidėsčiusiais pirštais galūnes ir kibią uodegą. Akis gali kraipyti nepriklausomai vieną nuo kitos. Juda lėtai, vabzdžius gaudo labai toli išmetamu lipniu liežuviu. Patinai turi skiauterę ar ragus ant galvos.
Gyvenimo būdas
Keičia kūno spalvą išplėsdami ar sutraukdami odoje išsibarsčiusias pigmentines ląsteles –chromatoforus. Jei chromatoforai išsiplečia, oda patamsėja dėl melanino pasiskirstymo ląstelėse, o jei chromotoforai susitraukia, tada oda pašviesėja. Šitaip sukuriama daug skirtingų spalvų ir odos raštų. Be to, chameleonai spalvą keičia ir reguliuodami kūno temperatūrą. Kai jie nori sušilti, jų kūnas patamsėja.
Paplitę Pietų Azijoje, Afrikoje, Madagaskare.
Madagaskare aptiktas mažiausias driežas pasaulyje
Miniatiūrinio chameleono (Brookesia micra) maksimalus ilgis - tik 29 milimetrai.
Didžiausi Žemės ropliai
BRIAUNAGALVIS KROKODILAS
Gyvūnas gali užaugti iki 7 metrų ilgio ir sverti daugiau kaip toną.
http://www.mokslonaujienos.lt/2016/06/05/didziausi-zemes-ropliai/
