LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Jovita Latvinskienė

ŪKININKO IRMANTO GRIGO ŪKIO VANDENS

PAPILDYMO PREPARATU „JODIS“ VEIKSMINGUMO

ANALIZĖ KALAKUTŲ ATVIRO TIPO PAUKŠTIDĖSE

Efficacy analysis of water supplementation by preparation

„Jodis“ in farmer‘s Irmantas Grigas free-range turkey aviary

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Gintaras Daunoras

KAUNAS 2015

2

DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ūkininko Irmanto Grigo ūkio vandens

papildymo preparatu „Jodis“ veiksmingumo analizė kalakutų atviro tipo paukštidėse“:

1. yra atliktas mano pačios;

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2015-01-09 (parašas) Jovita Latvinskienė

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2015-01-09 (parašas) Jovita Latvinskienė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Darbą atitinka reikalavimus ir jį galima ginti.

2015-01-09 dr. Gintaras Daunoras

(parašas) (darbo vadovo vardas, pavardė)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2015-01-09 dr. Audrius Kučinskas

(data) (parašas) (katedros vedėjo vardas pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(parašas) (vardas, pavardė)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (parašas) (gynimo komisijos sekretorės/-iaus vardas, pavardė)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/-iaus parašas)

3

Turinys

Santrumpos 4

Santrauka 5

Summary 7

1. Įvadas 9

2. Literatūros apžvalga 11

2.1. Maistui auginamų gyvulių ir paukščių racionų papildymo jodu teisinis pagrindas 11

2.1.1. Ūkio racionų papildymo jodu reikšmė ir nauda 11

2.1.2. Ūkio racionų papildymo jodu kontrolė 13

2.2. Kalakutų atviro tipo paukštidžių papildymo jodu svarba 14

2.2.1. Preparato pritaikymo problematika, rizikos rodikliai 15

2.2.2. Preparato pritaikymas 17

3. Savi tyrimai 18

3.1. Tyrimų atlikimo vieta ir metodika 18

3.2. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas 19

3.2.1. Vandens suvartojimas kalakutų fermoje 19

3.2.2. Koncentrato “Jodis” įtaka kalakutų svorio augimui 21

3.2.3. Koncentrato “Jodis” įtaka kalakutų kritimams 23

3.2.4. Jodo kiekis kalakutų mėsoje 24

4. Išvados 26

5. Pasiūlymai 27

6. Literatūros sąrašas 28

7. Priedai 30

4

SANTRUMPOS

PSO Pasaulio Sveikatos Organizacija

ES Europos Sąjunga

SCF angl. Scientific Committee on Food

MMPK Mokslinė maisto produktų komisija

EK Europos komisija

EMST Europos maisto saugos tarnyba

LR Lietuvos Respublika

IC angl. Iodis Concentrate

UN angl. United Nations

FEEDAP angl. The Panel on Additives and Products or Substances used in Animal Feed

5

SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Ūkininko Irmanto Grigo ūkio vandens papildymo preparatu „Jodis“

veiksmingumo analizė kalakutų atviro tipo paukštidėse Autorius: Jovita Latvinskienė

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras

Paruošimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija.

Neužkrečiamųjų ligų katedra

Data: 2015-01-09

Darbo apimtis: 33 puslapiai, 3 lentelės, 3 paveikslai, 6 grafikai.

Darbo tikslas: Nustatyti kalakutų, auginamų atviro tipo paukštidėse, geriamojo vandens papildymo

preparatu „Jodis“ įtaką kalakutų priesvoriui, kritimų skaičiui, mėsos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti ir apibendrinti duomenis iš mokslinės literatūros apie mikroelemento jodo naudą

kalakutų sveikatai ir kaupimąsi organizme;

2. Ūkininko Irmanto Grigo ūkyje kalakutų atviro tipo paukštidėse vieno auginimo ciklo metu atlikti

geriamojo vandens papildymą naujai sukurtu preparatu „Jodis“, sudarant dvi tyrimų grupes;

3. Išanalizuoti gautus tyrimo duomenis ir nustatyti preparato „Jodis“ poveikį kalakutų organizmui,

svorio augimui, kritimams ir mėsos kokybei.

Darbo metodai: Eksperimento metu buvo sunaudota 320 l „Jodis“ 80 mg/dm3

koncentracijos

tirpalo. Koncentratu buvo papildomas geriamasis kalakutų vanduo. Vienam paukščiui girdyti

sunaudota apie 0,02 l koncentruotojo tirpalo. Eksperimento metodika parengta pagal preparato

gamintojo rekomendacijas. Kitos kalakutų auginimo sąlygos buvo įprastinės. Tirtos kalakutų

grupės: eksperimentinė n=16016, kontrolinė n=15912. Abiems grupėms buvo sudarytos identiškos

sąlygos. Mėsos mėginiai siųsti į Ukrainos laboratoriją, „Research and production company Iodis

LLC“, jodo kiekiams mėsoje nustatyti. Tirta krūtinėlės ir blauzdelių mėsa. Tirta mėginių n=16, 4

krūtinėlės po 400 g ir 4 blauzdelių po 400 g abiejose grupėse. Tyrimo metodas: masių

spektrometrija su spektrometru VARIAN 320 MS (Australija).

6

Išvados:

1. Susipažinus su mums prieinama moksline literatūra, matyti, kad duomenų apie jodo savybes,

fiziologinį poveikį paukščių ir žmonių sveikatai yra pakankamai. Trūksta duomenų apie

atvirojo tipo paukštidėse auginamų kalakutų geriamojo vandens papildymą jodo preparatais.

2. Papildžius atvirojo tipo paukštidėse auginamų kalakutų geriamąjį vandenį preparatu „Jodis“

eksperimentinės grupės paukščių krūtinėlėse rasta apie 10 kartų daugiau jodo lyginant su

kontrolinės grupės paukščiais.

3. Eksperimentinėje grupėje kritimų buvo 12,55 % mažiau, palyginus su kontroline grupe.

4. Paukščių priesvorių tyrimo duomenys rodo, kad girdant koncentratą „Jodis“, eksperimentinės

grupės patelės priaugo 2,9 % daugiau nei kontrolinės grupės paukščiai. Eksperimentinės grupės

patinų svoris buvo 1,4 % didesnis, lyginant su kontrolinės grupės kalakutų svoriu.

Eksperimentinėje grupėje išauginta 16 700 kg daugiau mėsos, lyginant su kontroline grupe.

5. Po dar kelių patvirtinamųjų tyrimų, būtų galima kurti naują, jodu praturtintos kalakutienos

produkcijos liniją, o koncentrato „Jodis“ naudojimas yra nebrangus ir efektyvus būdas šiems

tikslams pasiekti.

7

Summary

Topic: Efficacy analysis of water supplementation by preparation „Jodis“ in farmer‘s Irmantas

Grigas free-range turkey aviary.

Author: Jovita Latvinkienė

Work advisor: doc. dr. Gintaras Daunoras

Performed at: Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy. Non-communicable

diseases department.

Date: 2015-01-08

Volume of work: 33 pages, 3 pictures, 3 tables, 6 diagrams.

The aim of the work: To determine water supplementation by preparation “Jodis” influence in

makeweight, death count and meat quality of turkeys, raised in free-range aviary.

The goals of research:

1. To introduce and summarize the data, from the science literature, about microelement‘s iodine

benefits for turkey health and storage in the organism.

2. To make water supplementation by preparation “Jodis” in farmer’s Irmantas Grigas free-range

turkey aviary, in one raising cycle, making two groups of birds.

3. To analyse the received experiment’s data and to determine preparation “Jodis” influence in

makeweight, death count and meat quality of turkeys.

Methods. During experiment was used 320 L „Jodis“ solution, 80 mg/L concentration. With this

concentrate was supplemented turkey drinking water. It was used about 0.02 L concentrate for one

bird. Experiment’s was carried out accordingly to manufacturer’s recommendations. The turkey

raising conditions was as usual. Analysed turkey groups: experimental n=16 016, control n=15 912.

Both groups had identical conditions. The meat samples was sent to the Ukraine’s laboratory

„Research and production company Iodis LLC“, to determine iodine quantity in the meat. There

was analysed thoracic and legs meat. To analyse the quantity of iodine the masses spectrometry

with spectrometer VARIAN 320 MS (Australia) was used.

Conclusions:

1. After examination available scientific literature, we can state, that there is enough information

about iodine characteristic, physiological effect for poultry and human health. There is not

enough information about drinking water supplementation by iodine in turkey, raised in free-

range aviary.

8

2. By supplementing turkeys, raised in free-range aviary, drinking water by supplementation

“Jodis”, in experimental group thoracic meat was determined 10 times more iodine, as in

control group.

3. In experimental group occured 12,55 % less death’s, than in control group.

4. Bird experiment’s of makeweight data shows, that supplementation by concentrate “Jodis”,

females of experimental group grown 2.9 % more weight, than control group birds. Males from

experimental group grown 1.4 % more, than control group males. In experimental group was

raised 16 700 kg more meat, than in control group.

5. After some more confirmation tests, it would be possible to create new product line,

supplemented by iodine from the concentrate „Jodis“. Using this approach is non expensive and

effective method to meet production goals.

9

1. ĮVADAS

Ūkio racionų papildymas preparatu „Jodis“ kalakutų atviro tipo paukštidėse tai veterinarinės

sanitarijos plėtros dalis, apimanti būdus ir priemones, kurie yra taikomi siekiant gauti jodo

medžiagomis praturtintą kokybišką, žmogaus ir gyvulių sveikatai nekenksmingą, neužterštą,

maistingą kalakutieną bei jos produktus.

Vienas iš svarbiausiųjų ūkio racionų papildymo preparatu „Jodis“ kalakutų atviro tipo

paukštidėse uždavinių yra sudaryti optimalias sąlygas gauti maistingą jodu praturtintą kalakutieną

ir kontroliuoti, kad šios kalakutienos praturtintos preparatu biocheminės ir technologinės savybės

mažintų jodo trūkumą Europos Sąjungos (ES) ir kaimyninių šalių populiacijoje (Astrauskienė,

Bartkevičiūtė, 2000).

Ūkio racionų papildymas preparatu „Jodis“ kalakutų atviro tipo paukštidėse yra svarbus

reiškinys, kadangi kombinuotuosiuose lesaluose, pagamintuose iš Lietuvoje užaugintų grūdinių

augalų, yra nepakankamas jodo kiekis. Naudojant preparatą „Jodis“ kalakutų atviro tipo paukštidėse

užtikrinama geresnės kokybės kalakutiena, kuri yra visapusiškai naudinga vartotojų sveikatai

(Morkūnas, 2002).

Teigiama, kad jodas yra vienas iš būtiniausių žmogaus ir gyvūnų organizmui naudingų ir

nepakeičiamų mikroelementų. Jodas svarbus žmogaus skydliaukės hormonų sintezėje, o jo veikla

yra tiesiogiai susijusi su aplinka: jodo trūkumas arba perteklius gali sukelti skydliaukės ir protinius

sutrikimus (Visser, 2006).

Temos aktualumas: kalakutų mėsoje aptinkamas jodo kiekis yra pakankamai mažas. Pagal

galiojančius Europos Sąjungos reglamentus, kalakutų mėsoje šios naudingos vartotojų sveikatai

medžiagos privalo būti daugiau. Todėl Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse būtina

kontroliuoti ir didinti jodo kiekį maisto produktuose.

Darbo naujumas: Surinkti 2013 metais atliktų tyrimų duomenys nustatant naujai sukurto

preparato „Jodis“ panaudojimą, pritaikymą ir veiksmingumą ūkininko Irmanto Grigo ūkyje

kalakutų atviro tipo paukštidėse. Išanalizuota preparato „Jodis“ įtaka kalakutų priesvoriui, kritimų

skaičiui, mėsos kokybei.

Mokslinė ir praktinė reikšmė: Atliktų tyrimų rezultatais bus vadovaujamasi preparatu

„Jodis“ rutiniškai papildant geriamąjį vandenį, o gaminama kalakutiena turės reikšmės vartotojų

sveikatai gerinti.

10

Darbo tikslas:

Nustatyti kalakutų, auginamų atviro tipo paukštidėse, geriamojo vandens papildymo preparatu

„Jodis“ įtaką kalakutų priesvoriui, kritimų skaičiui, mėsos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti ir apibendrinti duomenis iš mokslinės literatūros apie mikroelemento jodo naudą

kalakutų sveikatai ir kaupimąsi organizme;

2. Ūkininko Irmanto Grigo ūkyje kalakutų atviro tipo paukštidėse vieno auginimo ciklo metu atlikti

geriamojo vandens papildymo naujai sukurtu preparatu „Jodis“, sudarant dvi tyrimų grupes;

3. Išanalizuoti gautus tyrimo duomenis ir nustatyti preparato „Jodis“ poveikį kalakutų organizmui,

svorio augimui, kritimams ir mėsos kokybei.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Maistui auginamų gyvulių ir paukščių racionų papildymo jodu teisinis pagrindas

Analizuojant gyvulių ir paukščių racionų papildymą jodu, būtina išnagrinėti ūkio racionų

papildymo jodo reikšmę ir naudą, bei esamus kontrolės nuostatus. Pažymėtina, jog atviro tipo

paukštidėse kalakutų lesalus būtina papildyti vitaminais, mineralinėmis ar kitomis biologiškai

aktyviomis medžiagomis. Ištirta, jog kombinuotuosiuose lesaluose, pagamintuose iš Lietuvoje

užaugintų grūdinių augalų, yra nepakankamas jodo kiekis, todėl yra būtinas šio elemento

naudojimas. Naudojant jodo preparatus kalakutų atviro tipo paukštidėse užtikrinama geresnės

kokybės kalakutiena, kuri tampa visapusiškai naudinga vartotojų sveikatai (Morkūnas, 2002).

Manoma, jog jodo deficito likvidavimas yra viena iš prioritetinių visuomenės sveikatos

gerinimo programų dalių daugelyje pasaulio šalių. Nustatyta, jog maisto produktų bei ūkio racionų

papildymas jodo preparatais yra reglamentuojamas Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje

Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII–2, taip pat Nacionalinėje

aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66, Valstybinės maisto ir mitybos strategijoje ir jos

įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23

d. nutarimu Nr. 1325. Pažymima, kad šios nuostatos, susijusios su jodo deficito likvidavimu, o taip

pat ir gyvulių ir paukščių racionų papildymu jodo preparatais, kartu tiesiogiai siejasi su Pasaulio

Sveikatos Organizacijos (PSO) programos „Sveikata visiems“ uždaviniais (www.vsmb.lt).

2.1.1. Racionų papildymo jodu reikšmė ir nauda

Analizuojant ūkio racionų papildymo jodu tiesioginę reikšmę ir naudą galima pažymėti, kad

jodas yra būtinas mikroelementas gyvūnams ir žmonėms. Vienintelis žinomas ir pagrindinis jodo

apykaitos vaidmuo yra jo paties įtraukimas į skydliaukės hormonus. Skydliaukės hormonų veikla

turi daugybę funkcijų ir veikia kaip energijos apykaitos ir ląstelių veiklos reguliatorius, todėl jodas

yra būtina medžiaga ir smegenų vystymuisi (Delange, Hetzel, 2003).

Nustatyta, jog jodas ir jo preparatų naudojimas ūkio racionuose, kartu ir kalakutų atviro tipo

paukštidėse yra reikalingas ir būtinas, kadangi Lietuvoje gaminamuose maisto produktuose šio

mikroelemento yra per mažai. Ištirta, kad jodo beveik nėra Lietuvos gėlame požeminiame

vandenyje bei dirvožemyje, todėl yra patartina vartoti jodu praturtintą maistą (Anke et. Al, 1995).

12

Ūkio racionų papildymas jodo preparatu atviro tipo kalakutų paukštidėse yra reikšmingas ir

naudingas, kadangi kalakutams dažnai jo trūksta. Paprastai kalakutų poreikiams patenkinti

orientacinė jodo norma yra 0,2–1,0 mg/kg sausos medžiagos (Tamulis ir kt., 1981).

Ištirta, jog kalakutienos komponentai ir jos kokybė tiesiogiai priklauso nuo pačių kalakutų

mitybos. Pačioje kalakutienoje yra svarbiausių maisto medžiagų, o papildant kalakutų lesalus

vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, kartu ir jodu, šių naudingų komponentų, kurie natūraliai

randami kalakutienoje kiekiai gali padidėti. Jodas esantis kalakutų mėsoje yra gerai pasisavinamas

žmogaus organizmo (Stanbury, 1996).

Pastebima, jog specifiniu būdu papildant kalakutų geriamą vandenį jodu pačių kalakutų mėsos

kokybė pradeda gerėti. Pasaulyje ieškoma metodų ir atliekami tyrimai kaip reguliuoti jodo kiekį

kalakutienoje. Galima teigti, kad jodo naudojimas ir pritaikymas ūkiuose yra visapusiškai naudingas

būdas praturtinti vartotojų sveiką gyvenseną (Gudavičiūtė ir kt., 2002).

Mokslinės maisto produktų (MMPK) komisijos nuomone, vartotojų toleruojamos

aukščiausios jodo koncentracijos pritaikymas ūkiuose suteikia pagrindą įvesti kai kurių vitaminų ir

mineralinių medžiagų saugumo koeficientus, kurie garantuoja pagerintos kalakutienos saugumą

(Andersson, 2007).

Mitybos požiūriu, paties jodo kalakutienoje turi būti pakankamai daug, kad pasireikštų

teigiamas jo poveikis organizmui. Europos Sąjungos ir kitose valstybėse maisto praturtinimo

tendencijos tampa pakankamai aiškios, kadangi patys maisto produktai, kartu ir kalakutiena turi būti

gerinama daugiausia trūkstamomis medžiagomis. Jodas yra viena iš labiausiai žmonių populiacijai

trūkstamų ir naudingų medžiagų, ypatingai specifinių grupių žmonėms tokiems kaip nėščiosios,

vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Būtina pažymėti, jog paukštiena, kartu ir kalakutiena yra vieni

iš būtiniausių ir naudingiausių produktų žmogaus organizmui, todėl jų sudėties papildymas jodu

būtų veiksmingas būdas apsaugoti vartotoją nuo daugelio dėl jodo trūkumo kilusių ligų (Frame,

2000).

Preparatas „Jodis“ yra oficialiai pripažintas naujos kartos biologinis produktas, kadangi jį

kuriant buvo pasinaudota kompleksinėmis paties jodo naudingiausiomis savybėmis. Preparatas

„JODIS“ kaip koncentruotas jodo junginių kompleksas išsiskiria iš kitų dažniausiai naudojamų jodo

junginių savo unikalia sistema. Skiriamasis biologinio preparato bruožas pasižymi savo unikalia

sudėtimi, kurioje yra naudingiausi jodo komponentai žmogaus organizmui tokie kaip jodo jonų

turintis vanduo ir jodidas. Tyrimais atliktais Hamburgo institute „Institut fur

Lebensmitteluntersuchung und-Forschung“ nustatyta, kad preparatas „JODIS“ pasižymi aukštu

biologiniu aktyvumu bei terminio apdorojimo stabilumu (Gudavičiūtė, 2002).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, jodas yra vienas iš būtiniausių žmogaus ir gyvūnų organizmui

naudingų ir nepakeičiamų mikroelementų, kurių reikia kasdien. Jodas aktyviai dalyvauja žmogaus

13

skydliaukės hormonų sintezėje, o jo veikla yra tiesiogiai susijusi su aplinka: jodo trūkumas arba

perteklius gali sukelti skydliaukės sutrikimus (Visser, 2006).

Teigiama, jog pakankamas suvartoto jodo kiekis būtinas optimaliam vaisiaus augimui,

kadangi jodas yra vienas svarbiausių maisto elementų, darančių įtaką individų sveikatai. Manoma,

jog Europoje ypatingai trūksta jodo, todėl vietiniai maisto produktai ir pašarai žmonėms ir

gyvūnams negali užtikrinti reikiamo jo kiekio. Galima pažymėti, jog papildant auginamų gyvulių

racionus jodo preparatais, įmanoma išvengti su tiesioginiu jodo trūkumu susijusių sveikatos

problemų Europos gyventojų populiacijoje (Beranger et al, 2007).

Būtina atkreipti didelį dėmesį ir į tai, jog įvairios priemonės padedančios palengvinti jodo

trūkumo maiste sukeltus sveikatos sutrikimus arba jų išvengti, kiekvienoje šalyje turėtų būti

laikomos prioritetinėmis nacionaline bei tarptautine prasmėmis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos

(PSO) specialistai kaip vieną iš prioritetinių strategijų, padedančių eliminuoti jodo trūkumo

problemą, rekomendavo jodo naudojimą paukštienos bei kalakutienos produktuose (UNICEF,

2005).

Analizuojant racionų papildymo jodu tiesioginę reikšmę ir naudą galima daryti išvadą, kad

siekiant galutinai likviduoti jodo trūkumo maiste, taip pat ir kalakutienoje problemą, išsaugant

šalies gyventojų sveikatą, būtina ieškoti būdų ir sutelkti įvairių mokslinių institucijų iniciatyvą.

Vienas iš veiksmingiausių būdų yra papildyti kalakutų racioną stabiliojo jodo preparatais, tokiais

kaip ,,JODIS“ ir užtikrinti gerą paukščio augimą bei jodu papildytos kalakutienos vartojimo

galimybes.

2.1.2. Ūkio racionų papildymo jodu kontrolė

Analizuojant ūkio racionų papildymo jodu kalakutų atviro tipo paukštidėse kontrolę galima

teigti, kad remiantis 2002 metų birželio 10 d. Europos Sąjungos direktyva 2002/46/ЕС, yra

leidžiama naudoti jodido ir kalio jodido arba jodido ir natrio jodido preparatus maisto produktų

gamyboje, kurie praturtintų kalakutieną natūraliais organiniais junginiais (UNICEF, 2005).

Europos Komisijos (EK) prašymu Europos maisto saugos tarnybos (EMST) buvo pareikalauta

įvertinti fiziologinius jodo poreikius skirtingų gyvūnų rūšims ir patarti komisijai dėl galimų žalingo

poveikio žmogaus ir gyvūnų sveikatai, bei ar jodo koncentratai ir preparatai, yra naudojami

tinkamai pagal direktyvos 70/524/EB nuostatus (UNICEF, 2005).

Pažymima, jog pagrindinis faktorius, kuriuo remiasi ūkio racionų papildymo jodu kontrolė

yra jodo trūkumas žmogaus organizme. ES ir kitos tarptautinės institucijos yra verčiamos atkreipti

dėmesį į tai, kad jodo trūkumas vis dar gali išlikti, kadangi ši problema yra plačiai paplitusi Vakarų

14

ir Vidurio Europos dalyse. Visų turimų jodo suvartojimo su maistu duomenys Europoje ir jų

vertinimas paprastai yra grindžiamas 87/153/EEB direktyva.

Remiantis reglamento EB Nr. 1170/2009: 24 punkto nuostatais yra patariama naudoti jodo

junginius gaminant maisto papildus ir maisto produktus. Europos maisto komisijos reglamente EB

Nr. 953/2009 25 p. pažymima, jog jodą galima naudoti gaminant ir dietinius maisto produktus.

Europos Komisijos direktyva 2006/125/EB: 26 p. nurodo, jog jodas bei kiti jodo junginiai ir

koncentratai gali būti taip pat naudojami ir perdirbtų grūdinių maisto produktų gamyboje.

Kaip nurodoma Europos Sąjungos Reglamente (EB) Nr. 1924/2006: 34 p. jodo naudojimas

visuose ūkio racionuose, kartu ir kalakutų atviro tipo paukštidėse yra labai rekomenduojamas,

kadangi šiame preparate esantis jodas yra naudingas vartotojams. Yra nurodyta, kad esantis jodas

prisideda prie normalaus energijos kiekio palaikymo žmogaus organizme, taip pat padeda sklandžiai

funkcionuoti žmogaus nervų sistemai. Jodas kartu prisideda ir prie sklandžios skydliaukės hormonų

gamybos, bei normalaus ir tinkamo skydliaukės funkcijų veikimo.

Kaip jau minėta anksčiau, maisto produktų bei ūkio racionų, kartu ir kalakutų atviro tipo

paukštidžių papildymas jodo preparatais yra reglamentuojamas Lietuvos sveikatos programoje,

patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII–2, taip pat

Nacionalinėje aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66, bei Valstybinės maisto ir mitybos

strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1325 (http://www.vsmb.lt, imta iš interneto 2013- 04 -26).

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos ministerijos Valstybinės maisto ir

mitybos strategijos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d.

nutarimu Nr. 1325 iki 2010 metų buvo numatyta įgyvendinti gyventojų sveikatos sutrikimų dėl jodo

stokos likvidavimo programą (http://www.sam.lt, imta iš interneto 2013- 05-12).

Analizuojant ūkio racionų papildymo preparatu „Jodis“ kalakutų atviro tipo paukštidėse

kontrolę galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės ir kontrolės aktuose bei

reglamentuose yra rekomenduojama naudoti šį preparatą maisto gamyboje, kadangi šiame preparate

esanti medžiaga jodas yra visapusiškai naudinga bei reikalinga vartotojų sveikatai. Pažymėtina, kad

būtina kontroliuoti šio preparato pritaikymą ūkio racionuose, kovojant su jodo deficitu.

2.2. Kalakutų atviro tipo paukštidžių papildymo jodu svarba

Analizuojant kalakutų vandens papildymo jodu veiksmingumą yra būtina ištirti efektyvaus

preparato pritaikymo problematiką bei rizikos rodiklius, taip pat ir sėkmingo preparato pritaikymo

plėtros veiksnius (Kepalienė, 2006)

15

Svarbu paminėti, jog tiriant jodą buvo nustatyta, kad kalakutų organizme jodas yra jodidų

pavidalo biologiškai aktyviuose junginiuose (skydliaukės hormonuose), tačiau patys kalakutai

neretai išgyvena didelį jodo trūkumą. Hormonų nepakankamumas sąlygoja kalakutų skydliaukės

hipertrofiją (gūžį), lėtėja jų augimas, mažėja dėslumas, mažiau išsirita jauniklių, jie prastai

plunksnuojasi (plunksnos nenormaliai ilgos ir plonos), todėl yra būtina tinkamai ir efektyviai

naudoti jodą (Andersson, 2007).

Būtina pažymėti, kad kalakutų atviro tipo paukštidėse per keturis mėnesius jodo kiekis

sumažėja maždaug trečdaliu, o tai įrodo, jog visų rūšių lesaluose jodo kiekis nesiekia kalakutams

reikiamos minimalios normos, tad efektyvesnis jodo pritaikymas tokio pobūdžio ūkio racionuose

yra būtinas (Anke et. Al, 2002).

Ištirta, kad per pastaruosius dešimtmečius dėl pakitusių gyvenimo sąlygų bei mitybos tyrimų

pažangos pasikeitė reikalavimai šiuolaikinei žmonių mitybai. Tinkamai pasirenkant bei vartojant

maisto papildus ir produktus, tarp jų ir jodą, organizmo ląstelės, audiniai ir organai aprūpinami

maisto medžiagomis ir energija. Subalansuotoje žmogaus mityboje turi pakakti jodo, tad vartotojui

reikia rinktis įvairius šia medžiaga praturtintus maisto produktus, tarp jų ir preparatu praturtintą

kalakutieną. Žinios apie vartojamas specifines maisto medžiagas, tokias kaip „JODIS“, bei

informacija apie su jodo trūkumu susijusių ligų paplitimo dažnį ir jų prevenciją, atveria naujas

galimybes paveikti fiziologinius populiacijos procesus ir vartotojui patiekti visavertę produkciją

(Beranger et Al, 2007).

2.2.1. Preparato pritaikymo problematika, rizikos rodikliai

Analizuojant efektyvaus jodo pritaikymo problematiką ūkio racionų kalakutų atviro tipo

paukštidėse galima pažymėti, kad jodo trūkumas gyvūnams sumažina skydliaukės hormonų gamybą

taip pat kaip ir žmonėms. Jodo trūkumas gali sumažinti pajėgumą reprodukcijai, taip pat augimą ir

sėkmingą palikuonių vystymąsi (Andersson, 2007).

Dėl jodo trūkumo kalakutų maisto medžiagų racione gali sukelti sumažėjusį jų svorio

prieaugį, mažą pašarų vartojimą, taip pat sumažėjusį atsparumą šalčiui ir infekcijoms bei

padidėjusio gūžio riziką. Pažymima, jog dažnu atveju dėl jodo trūkumo kalakutai prastai vystosi,

kadangi sumažėja reprodukcija, lytinis potraukis ir vaisingumas, padažnėja vaisių mirtingumas

(Macwriter, 1994).

Bendras jodo trūkumas gyvūnų populiacijoje ir įvairi problematika susijusi su jodo preparatų

mažu naudojimu ūkiuose, gali geografiškai atspindėti ir žmonių populiacijos sveikatos problemų

visumą (Gudavičiūtė, 2002).

16

Pažymima, jog jodo trūkumas turi įtakos gyvūnų skydliaukės funkcijos sutrikimams tuo pačiu

būdu kaip ir žmonėms. Visose amžiaus grupėse jodo trūkumas sumažina skydliaukės hormonų

gamybą sutrikdydamas bendrosios apykaitos ir oksidacijos procesus (Gudavičiūtė, 2002).

Svarbu paminėti, jog jodo trūkumo sumažinimas gali lemti hipertenzijos, artrito, alergijos ir

kitų aterosklerozinių sutrikimų atvejų sumažėjimą gyvūnų ir žmonių populiacijose (Harrison et Al,

2000).

Jodas dalyvauja beveik visų žmogaus organizmo gyvybinių procesų palaikyme. Jis reguliuoja

kūno temperatūrą, todėl jodo panaudojimas ir vartojimas turėtų būti subalansuotas.

Maisto racionų papildymas jodo preparatais nėra nauja idėja, tačiau yra dažnai susiduriama su

bendrosios praktikos trūkumo problematika. Visuomenėje trūksta patikimų ir nebrangių jodo

preparatų naudojimo technologijų, nors ir preparato gamyba yra ypatingai svarbi (Gudavičiūtė,

2002).

Pastebima, kad jodo trūkumo problema negali būti išspręsta vien maisto produktus papildant

jodo preparatais. Būtina subalansuoti ir pačių gyvūnų mitybą, kadangi ekosistemoje žmonių

populiacijos sveikata neretai priklauso nuo gyvūnų populiacijos bendro sveikatos lygio. Šiuo atveju,

jodo papildymas ūkių racionuose yra kol kas efektyviausias jodo deficito problemų sprendimo

būdas (Erdoğan et Al, 2002).

Kaip jau minėta anksčiau, jodas reguliuoja žmonių ir gyvūnų skydliaukės veiklą. Skydliaukė

tai specifinė endokrininė liauka, kurios hormonų sintezei yra būtinas mikroelementas jodas.

Kadangi skydinės liaukos funkcinę būseną lemia epitelinių ląstelių, išklojančių folikulą, aukštis,

esant jodo trūkumui kalakutų bei žmonių organizme skydliaukę stimuliuojančio hormono

stimuliacija tampa silpna ir liaukos aktyvumas sumažėja, hormonai kaupiasi folikuluose, koloidas

tirštėja ir intensyviai dažosi, folikulai didėja, jų ląstelės esti plokščios, epitelis pasidaro žemas,

mitozių jame nėra (Harrison, 2000).

Pastebima, kad kalakutų paukštidėse nustojus naudoti jodą, kalakutų skydliaukių

fragmentuose sutrinka hormonų apdorojimo funkcija. Kalakutų mityboje trūkstant jodo, sutrinka ir

pačių jų mėsą vartojančių populiacijų skydliaukės funkcijos (Kepalienė, 2006).

Ištirta, jog šiuo metu yra padaugėję skydliaukės patologijos atvejų. Priedų, produktų ir

medžiagų, skirtų gyvūnų pašarams grupė – FEEDAP, pareiškė, kad visuomenei trūksta naujų

duomenų apie jodo naudojimą, taip pat apie jodo poreikį ir būtinumą žmogaus ir gyvūnų

organizmui (Beranger et al, 2007).

17

2.2.2. Preparato pritaikymas

Preparatas „JODIS“ yra skirtas plataus masto jodo deficito prevencijai. Į tikslines jodo

deficito prevencijos grupes įeina žmonių, gyvūnų ir paukščių, tarp jų ir kalakutų populiacijos. Jodo

deficito šalinimo prevencija naudojant preparatą buvo įtraukta į pagrindinius Jungtinių Tautų

Organizacijos (JTO) tikslus. Prevencijos plėtra remiasi naujų technologijų taikymu jodo deficito

šalinimo procesuose, bei aktualaus ir pastoviu informacijos apie jodo deficitą tobulinimu.

(Andersson, 2007).

Pagal terapines indikacijas, susijusias su preparatu „JODIS“, klinikinėje ir veterinarijos

praktikoje preparatas dažniausiai yra naudojamas dviem kryptimis:

kasdieniam maisto produktų praturtinimui iki natūralios normos, pasitelkiant sveiko

masto praktikos principus;

gyvūnų pašaruose.

Preparato „JODIS“ prevencinis poveikis kalakutų atviro tipo paukštidėse remiasi šiais

privalumais:

kalakutų vanduo ir žmonių maistas praturtinamas jodu;

labai gera preparato jodo absorbcija;

neįmanomas perdozavimas;

aukšto lygio biologinis preparato aktyvumas;

preparato nekenksmingumas aplinkai;

terminis stabilumas (preparate naudojami tik jodo junginiai ir jų junginiai);

preparato ekonomiškumas ir praktiškas technologinis pritaikymas.

Pagrindinis jodo preparatų privalumas yra jo ekonominis efektyvumas bei patikimumas

aplinkosaugoje. Pavyzdžiui, jo naudojimas kalakutų atviro tipo paukštidėse leidžia gauti papildomą

pelną dėl geresnės kalakutų sveikatos (sumažinto gaištamumo, mažesnio vaistų naudojimo,

padidinto produktyvumo) (Andersson, 2007).

18

3. SAVI TYRIMAI

3.1.Tyrimų atlikimo vieta ir metodika

Tyrimo atlikimo vieta: ūkininko Irmanto Grigo ūkis, Marijampolės sav.

Tyrimo laikotarpis: 2012-09-01 – 2013-12-20. Eksperimento trukmė: 2012-03-27 – 2013-

08-13.

Eksperimento metu buvo sunaudota 320 litrų „Jodis“ koncentruoto tirpalo, kurio

koncentracija buvo 80 mg/dm3. Koncentratu buvo papildomas geriamasis kalakutų vanduo. Vienam

paukščiui girdyti sunaudota apie 0,02 l koncentruotojo tirpalo.

Eksperimento metodika parengta pagal preparato gamintojo rekomendacijas. Kitos kalakutų

auginimo sąlygos buvo įprastinės. 1 lentelėje nurodytas tiriamų paukščių skaičius, išskirstytas pagal

grupes.

1 lentelė. Tiriamų paukščių skaičius.

Patinai Patelės Iš viso

Kontrolinė (Hybrid Converter) 8 976 6 936 15 912

Eksperimentinė (BUT-6) 8 934 7 082 16 016

Abiems grupėms buvo taikytos identiškos laikymo ir lesinimo sąlygos.

Patinai paprastai penimi iki 133 dienų amžiaus, patelės paskerdžiamos 75–110 dienų

amžiaus (vidutiniškai 92 dienų amžiaus).

Mėsos mėginiai siųsti į Ukrainos laboratoriją, „Research and production company Iodis

LLC“, jodo kiekiams mėsoje nustatyti. Bandymų atlikimo data: 2013-09-10 – 2013-09-18. Tirta

krūtinėlės ir blauzdelių mėsa. Iš viso tirta 16 mėginių, 4 krūtinėlių (1 mėginys – 400 g) ir 4

blauzdelių (1 mėginys – 400 g) eksperimentinėje grupėje ir analogiškai kontrolinėje grupėje.

Tyrimo metodas: masių spektrometrija su spektrometru VARIAN 320 MS (Australija).

Tyrimų metu:

a) nustatytas geriamojo vandens išgėrimas kalakutų auginimo ciklo metu;

b) nustatytas kritimas abiejose grupėse;

c) nustatytas svorio augimas abiejose grupėse;

d) nustatytas jodo kiekis mėsoje po bandymo abiejose grupėse.

19

3.2. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas

3.2.1. Vandens išgėrimas kalakutų fermoje „Jodis“ tyrimo metu

Vandens suvartojimas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių, kaip aplinkos temperatūra, oro

drėgmė, paukščių sveikatos būklė, lesalų kokybė ir paukščių tankumas. Vanduo abiejų grupių

kalakutams tiektas ad libitum. Buvo pastebėta, jog nuo ketvirtos iki dvyliktos savaitės vandens

suvartojo 2 kartus daugiau, o vėliau, po truputį, išgerto vandens kiekis mažėjo, kadangi buvo

tarpinis patelių skerdimas. Vanduo kalakutams buvo tiekiamas visą laiką. 1-ame paveiksle

pavaizduotas abiejų paukščių grupių kalakutų suvartoto geriamojo vandens kiekis.

1 pav. Vandens suvartojimo abiejose grupėse palyginimas, m3/dieną

1-ame grafike matome, kad suvartoto vandens kiekis kalakutų fermose su paukščių amžiumi

palaipsniui didėjo abejose grupėse iki maždaug 95 dienų amžiaus. Vėliau palaipsniui mažėjo.

Paskutinėmis dienomis suvartoto vandens kiekis padidėjo, dėl aukštos aplinkos temperatūros.

Eksperimentinei grupei vanduo buvo papildomas koncentratu „Jodis“. Jodo preparato

paukščiai suvartojo pagal išgeriamo vandens kiekį. Norma – 0,5 l/m³ vandens. Reikalingas

preparato (2 pav.) kiekis pilamas į talpą, atskiedžiama vandeniu iki 2 proc. ir į vandens linijas (4

pav.) paruoštas tirpalas leidžiamas per medikatorių, kuris pavaizduotas 3 paveiksle.

20

2 pav. Preparato pakuotė

3 pav. Medikatorius

21

4 pav. Kalakutų girdymo linijos ir varpo formos girdyklos

3.2.2. Koncentrato “Jodis” įtaka kalakutų svorio augimui

Jodo kiekis kalakutų geriamajame vandenyje turi netiesioginės įtakos kalakutų svorio

augimui. Dėl jodo trūkumo kalakutų maisto medžiagų racione gali sumažėti jų svorio prieaugis,

mažėti lesalų sunaudojimas. 2-oje lentelėje pavaizduotas kalakutų svorio augimas užfiksuotas

auginimo etapo pabaigoje.

2 lentelė. Kalakutų svorio augimas.

Standartinis

svoris (kg)

Kontrolinės

grupės svoris (kg)

Eksperimentinės

grupės svoris (kg)

Skirtumas (kg)

Patelės 99 dienų 8,83 9,25 9,52 0,27

Patinai 133 dienų 18,24 19,19 19,46 0,27

2-oje lentelėje matome, kad svorio prieaugis abiejose grupėse skyrėsi. Patelės, kurių

geriamasis vanduo buvo papildytas koncentratu „JODIS“, priaugo 2,9 % daugiau nei kontrolinėje

grupėje. Eksperimentinės grupės patinų svoris buvo 1,4% didesnis, lyginant su kontrolinės grupės

kalakutų svoriu.

22

5-ame ir 6-ame pav. palyginti eksperimentinės ir kontrolinės kalakutų grupių patelių ir

patinų svorio augimai. Paskutines 6 dienas patinams jodas neduotas, svorio padidėjimas galėjo būti

ryškesnis.

5 pav. Eksperimentinės ir kontrolinės kalakutų grupių patinų svorio augimo palyginimas

5-ame pav. matome, kad naudojant koncentratą “JODIS” (eksperimentinė grupė), kalakutų

patinų svorio augimas buvo didesnis, nei kontrolinės grupės kalakutų. 35–63 dienų kalakutai svoriu

skyrėsi nežymiai. Nuo 91 amžiaus dienos kalakutų svoris eksperimentinėje grupėje buvo didesnis,

nei kontrolinės grupės. Nuo 133 dienų amžiaus eksperimentinės grupės kalakutų svoris buvo

0,27 kg didesnis, nei kontrolinės grupės kalakutų.

6 pav. Eksperimentinės ir kontrolinės kalakutų grupių patelių svorio augimo palyginimas

23

6-ame pav. matome, kad naudojant koncentratą „Jodis“ (eksperimentinė grupė), kalakutų

patelių svorio augimas buvo didesnis, nei kontrolinės grupės kalakutų patelių. 35–63 dienų kalakutų

patelių svoris skyrėsi nežymiai, 99 dienų amžiaus eksperimentinės grupės patelių svoris buvo

0,27 kg didesnis nei kontrolinės grupės patelių grupės.

3.2.3. Koncentrato “Jodis” įtaka kalakutų kritimams

Jodo kiekio kalakutų racione trūkumas lemia sumažėjusį atsparumą šalčiui ir infekcijoms bei

padidėjusią gūžio riziką. Tyrimo metu buvo stebimas kalakutų kritimas abiejose paukščių grupėse.

Naudojant koncentratą „Jodis“, kritimų sumažėjo, lyginant su kontroline grupe. Gaišimų pasitaikė

1 184 paukščiais mažiau, priešingai, nei kontrolinėje grupėje, kur koncentratas naudotas nebuvo. 7-

ame pav. matome paukščių kritimo abejose grupėse palyginimą.

7 pav. Paukščių kritimo palyginimas, vnt.

7-ame pav. pavaizduotas kritusių kalakutų skaičius abiejose grupėse. 1–36 penėjimo

dienomis kontrolinėje grupėje krito 933 paukščiai, eksperimentinėje – 336 paukščiai. 37–143

penėjimo dienomis kontrolinėje grupėje krito 1 236 paukščiai, eksperimentinėje grupėje krito 663

kalakutai.

8-ame pav. pavaizduotas kritusių kalakutų dalis, išreikšta procentais, lyginant

eksperimentinę ir kontrolinę grupes.

24

8 pav. Paukščių kritimo palyginimas, proc.

Iš paveikslo matyti, kad 1–36 penėjimo dienomis kontrolinėje grupėje krito 5,86 %

paukščių, eksperimentinėje grupėje – 2,1 % paukščių. 37–143 dienomis kontrolinėje grupėje krito

8,25 %, o eksperimentinėje tik 4,21 % kalakutų. Iš viso kontrolinėje grupėje krito 13,63 %, o

eksperimentinėje – 6,24 % paukščių.

Apibendrinus – eksperimentinėje grupėje kritimų buvo 12,55 % mažiau, palyginus su

kontroline grupe.

3.2.4.Jodo kiekis kalakutų mėsoje

Vidutinis normalus jodo kiekis mėsoje yra 270–340 µg/kg. Siekiant pagerinti kalakutų

krūtinėlės kokybę padidinant jodo kiekį krūtinėlės mėsoje, bei siekiant, kad kalakutų krūtinėlę būtų

galima patiekti kaip funkcionalųjį maisto produktą, į kalakutų geriamąjį vandenį buvo pilama

koncentrato „Jodis“. Po skerdimo kalakutų krūtinėlės ir blauzdelių mėsa buvo tiriama dėl jodo

kiekio mėsoje abiejose grupėse. Rezultatai palyginti 3 lentelėje, kur pavaizduoti jodo kiekio mėsoje

eksperimentinės ir kontrolinės grupių tyrimo rezultatai.

3 lentelė. Jodo kiekis kalakutų mėsoje, µg/kg

Nr. Paukščio kūno dalies

pavadinimas

Kontrolinis Eksperimentinis Skirtumas,

proc.

1. Krūtinėlė, mėginys 1 30 280 833

2. Krūtinėlė, mėginys 2 20 250 1150

3. Blauzdelės 160 210 31

25

3 lentelėje pavaizduoti laboratorinių tyrimų, atliktų „Research and production company

Iodis LLC“, rezultatai. Lyginant su kontroline grupe, krūtinėlėje jodo susikaupė apie 9,3 karto

daugiau, nei kontrolinėje grupėje, blauzdelėse, apie 1,3 karto daugiau.

9-ame pav. pavaizduoti jodo kiekio mėsoje eksperimentinės ir kontrolinės grupių skirtumai.

9 pav. Jodo kiekis kalakutų mėsoje, µg/kg

Iš 9 pav. matyti, kad panaudojus jodo koncentratą, jodo kiekis mėsoje padidėjo apie

240 µg/kg, tai yra, beveik, apie dešimt kartų, lyginant su kontroline grupe.

„Research and production company Iodis LLC“ laboratorijos Kijeve (Ukraina) tyrėjai

pastebėjo, kad kalakutų krūtinėlės mėsa geriau kaupia jodą, nei blauzdelių mėsa.

26

4. Išvados

1. Susipažinus su mums prieinama moksline literatūra, matyti, kad duomenų apie jodo

savybes, fiziologinį poveikį paukščių ir žmonių sveikatai yra pakankamai. Trūksta duomenų

apie atvirojo tipo paukštidėse auginamų kalakutų geriamojo vandens papildymą jodo

preparatais.

2. Papildžius atvirojo tipo paukštidėse auginamų kalakutų geriamąjį vandenį preparatu „Jodis“

eksperimentinės grupės paukščių krūtinėlėse rasta apie 10 kartų daugiau jodo lyginant su

kontrolinės grupės paukščiais.

3. Eksperimentinėje grupėje kritimų buvo 12,55 % mažiau, palyginus su kontroline grupe.

4. Tyrimo paukščių priesvorių duomenys rodo, kad girdant koncentratą „Jodis“,

eksperimentinės grupės patelės priaugo 2,9 % daugiau nei kontrolinės grupės paukščiai.

Eksperimentinės grupės patinų svoris buvo 1,4 % didesnis, lyginant su kontrolinės grupės

kalakutų svoriu. Eksperimentinėje grupėje išauginta 16 700 kg daugiau mėsos, lyginant su

kontroline grupe.

5. Po dar kelių patvirtinamųjų tyrimų, būtų galima kurti naują, jodu praturtintos kalakutienos

produkcijos liniją, o koncentrato „Jodis“ naudojimas yra nebrangus ir efektyvus būdas šiems

tikslams pasiekti.

27

5. Pasiūlymai

Siūlome ūkininkui Irmantui Grigui įvertinti galimybę sukurti naują, jodu praturtintų

produktų liniją. Natūralūs produktai su jodu gali būti naudojami, kaip žmonių raciono jodo deficitą

mažinanti priemonė.

Yra žinoma, kad naudojant jodą sureguliuojama mėsoje esančių elementų sudėtis, todėl būtų

naudinga atlikti kitus tyrimus ir nustatyti mėsoje esančių elementų kiekius (cholesterolio, baltymų,

riebalų, vitaminų, pagrindinių mikroelementų), papildžius kalakutų geriamąjį vandenį jodo

preparatu, o gautus duomenis palyginti su negavusių papildų paukščių pilnavertės mėsos sudėtimi

(pagal standartą).

28

6. Literatūros sąrašas

1. Astrauskienė A., Bartkevičiūtė R. Sveika mityba. Jodo trūkumas. ES Phare projektas.

Parama sveikatos reformai ir pirminės sveikatos priežiūros plėtrai. Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija. Vilnius: Charibdė, 2000. 30 p.

2. Gudavičiūtė D., Bobinienė R., Sabalionytė R. Joduoto vandens poveikis paukščių

produkcijos kokybei. Žemės ūkio mokslai. 2002. Nr. 2. P. 52-56.

3. Kepalienė I., Sirvydis V., Miškinienė M., Semaška V., Vencius D., Bobinienė R., Čepulienė

R., Gudavičiūtė D. Paukštienos ir kiaušinių praturtinimas jodu, naudojant stabilaus jodo

preparatą „Jodis“. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006. P. 1–3.

4. Morkūnas M. Vietiniai paukščių lesalai. Baisogala: Lietuvos gyvulininkystės institutas,

2002. 158 p.

5. Tamulis T., Dedelienė E., Aleksejeva A. Mikroelementai ir amino rūgštys pašaruose.

Vilnius: Lietuvos žemės ūkio ministerija, 1981. P. 16-17.

6. Andersson M., Benoist B., Darnton-Hill I. Iodine Deficiency in Europe: a continuing public

health problem. France: World‘s health organization, UNICEF, 2007. P. 8, 18.

7. Anke M., Groppel B., Muller M., Scholz E., Kramer K. The iodine supply of humans

depending on site, foot offer and water supply. Fresenius Journal Analytical Chemistry.

1995. Vol. 352. P. 97-101.

8. Beranger J., May j., Bender M., How to raise heritage turkeys on pasture. Utah: American

Livestock Breeds Conservancy, 2007. P. 25-28.

9. Delange, F. , B.S. Hetzel. The iodine deficiency disorders. In: The Thyroid and its diseases.

Basle karger. 2003. Pp: 324-44.

10. Erdoğan G, Erdogan MF, Emral R, Baştemir M, Sav H, Haznedaroğlu D, Ustündağ M, Köse

R, Kamel N, Genç Y. Iodine status and goiter prevalence in Turkey before mandatory

iodization. Ankara University Medical School, Department of Endocrinology and Metabolic

Diseases, Turkey. Journal of Endocrinological Investigation, 2002, 25(3) P. 224-228.

11. Frame D.D. Daily water consumption of turkeys raised in Utah. Utah: Ephraim, 2000. P. 1-

2.

12. Harrison G.J., McDinald D. Nutritional considerations Section II. Nutritional disorders.

Clinical Avian Medicine. Florida: Wingers Publishing, 2000. 107 p.

13. Macwriter P. Chapter 31, Malnutrition. Avian medicine: principles and aplication. Florida:

Wingers Publishing, 1994. 850 p.

14. Stanbury J.B. Iodine deficiency disorders, present knowledge in nutrition. Seventh edition.

Washington D.C: ILSI Press, 1996. P. 152-160.

29

15. Unicef. Eliminating iodine deficiency in Central Eastern Europe, Commonwealth

Independent States and the Baltics. World‘s health company, 2005. P. 5-10.

16. Visser T.J. The Elemental Importance of Sufficient Iodine Intake: A Trace Is Not Enough.

Endocrinology, 147(5), pp. 2095–2097, 2006

17. Apie jodo deficito sukeliamus sveikatos sutrikimus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos

centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus informacija. 2013-11-05. [interaktyvus] Prieiga

internetu: http://www.sam.lt/go.php/lit/Apie-jodo-deficito-sukeliamus-sveikatos-sutrikimus.

Atverta: 2014-01-07.

30

7. Priedai

Protokolas

Kalakutų mėsos analitinių bandymų protokolas ( Gamintojas- ARVI - Lietuva)

19.09.2013

Kijevas

Pavyzdžio pavadinimas: Kalakutų mėsa*

Bandymui gautų pavyzdžių data: 10.09.2013

Bandymo atlikimo data: 10.09.2013 – 18.09.2013

Bandymo metodas: masių spektrometrija su indukcine – sujungta argono plazmos

Prietaisas: Masės spektrometras VARIAN 320 MS Australija

Bandymo paruošimas: mikrobangų mineralizacija su azoto rūgštimi suslėgtame fluoroplastiniame

,hermetiškame autoklave.

Prietaisas bandinio ruošimui: mikrobanginė mineralizacijos MARS sistema , CEM korporacija ,

JAV.

Metodika: Cheminių elementų nustatymas biosubstratuose, preparatuose bei biologiškai aktyviuose

prieduose.

ISO 15.587-2 MUK 4.1.1483-03 (Rusija)

Bandinio

Nr.

Tiriamoji

medžiaga

Bandymo rezultatai

Normatyvinis

dokumentas

pagal kurį

atliktas

bandymas

Paklaida

metodikos

Kontrol. Band.

1 Kalakuto

krūtinėlė

1 mėg.

30 280

2

Kalakuto

krūtinėlė

2 mėg.

20

250

ISO 15587-2

MŪK

4.1.1483-03

15-20

3 Kalakuto

blauzdelės

160

210

Bandiniai blogai pažymėti todėl tyrimus darėme tik iš tų pavyzdžių kurie tinkamai pažymėti.

31

Протокол

аналитических испытаний мяса индейки (производитель – ARVI, Литва).

г. Киев 19.09.2013 г.

Название образца: мясо индейки.*

Дата получения образцов для испытаний: 10.09.2013 г.

Дата проведения испытаний: 10.09.13 ÷ 18.09.13 г.

Метод испытаний: масс-спектрометрия с индуктивно – связанной аргоновой плазмой.

Прибор: Масс – спектометр VARIAN 320 MS, Австралия.

Пробоподготовка: микроволновая минерализация с азотной кислотой под давлением в

герметичных фторопластовых автоклавах.

Прибор для пробоподготовки: система для СВЧ минерализации MARS, CEM

corporation, США.

Методики: ISO 15587-2; МУК 4.1.1483-03 (Россия) – «Определение содержания химических

элементов в диагностируемых биосубстратах, препаратах и биологически активных добавках

методом масс – спектрометрии с индуктивно – связаной аргоновой плазмой».

Таблица результатов по определению общего содержания йода.

№п/п Образец

испытаний

Результаты испытаний,

мкг/кг

Нормативный

документ по

методике

испытаний

Относительная

погрешность

методики,%

Контроль Опыт

1 Грудка

индейки,

образец №1

30 280 ISO 15587-2;

МУК

4.1.1483-03

15-20

2 Грудка

индейки,

образец №2

20 250

3 Голень

индейки

160 210

*Пробы плохо маркированы, поэтому сделали анализ только тех образцов, которые точно

соответствовали маркировке.

Исполнитель: Е. Писарев

32

33