Vandens sistemų priežiūros ypatumai, vykdant legioneliozės prevenciją

Asta RazmienėNVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos

kontrolės skyriaus vedėja

Vilnius

2017 m. kovo 14 d.

Situacija 2017 m. sausio-kovo mėn. Vilniaus m. 3 mirties nuo

legioneliozės (legionierių ligos) atvejai, 2 iš jų jau įrodyti, kad atsirado dėl daugiabučių gyvenamųjų namų karšto vandens sistemų taršos Legionella bakterijomis.

2015-2016 m. Vilniuje pranešta apie 5 legionierių ligos atvejus: 2 ASPĮ, 3 viešbučiuose.

Vilniuje 2004 m. registruota mirtis nuo legionierių ligos, kuria buvo užsikrėsta sporto klube.

Nacionalinė visuomenės sveikatos laboratorija 2016 m. Vilniaus apskrityje Legionella bakterijas išaugino12,5% ūkio subjektų savikontrolės metu tirtų karšto vandens mėginių.

Metodinės ir techninės rekomendacijos

Europos Legionella infekcijų darbo grupės (EWGLI) techninės rekomendacijos su kelionėmis susijusios legionierių ligos tyrimui, kontrolei ir prevencijai. 2011 m. Versija 1.1.

EWGLI Technical Guidelines for the Investigation, Control and prevention of Travel Associated Legionnaires Disease. September 2011, Version 1.1

http://ecdc.europa.eu/en/activities/surveillance/ELDSNet/Documents/E

WGLI-Technical-Guidelines.pdf

Su kelionėmis susijusios legioneliozės valdymas ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos

http://www.ulac.lt/metodines-rekomendacijos

Legioneliozė

Legionierių liga – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella pneumophila bakterijos.

Pontiako karštinė – nesunkus viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, sukeltas Legionella bakterijų.

Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius).

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio.

Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį.

Koks saugus legionelių kiekis geriamajame vandenyje?

Nėra nustatyta.

Mažiausias kiekis, sukėlęs legioneliozę - 5 vnt/l. Labai jautrūs asmenys sergantys vėžiniais susirgimais (ypač kraujo), inkstų nepakankamumu, ŽIV/AIDS.

Svarbiausia, kad nustačius bet kokį legionelių kiekį, būtų imtasi tinkamų priemonių legionelėms sunaikinti ir būtų sudarytos sąlygos, kad legionelės nesidaugintų.

Legionelės dauginasi 20-50 C0 temperatūroje, sparčiausiai dauginasi 37-43 C0 temperatūroje.

Gyvuoja, bet nesidaugina, kai temperatūra žemesnė nei 20 C0 ir aukštesnė nei 50C0.

Žūva, kai temperatūra aukštesnė nei 60 C0 per 2 min.

Vandens šildymo schema. Pagrindiniai komponentai, vertinant riziką.

1. Tiekiamas šaltas vanduo

2. Vandens apdorojimo įrenginiai (filtrai, minkštinimo įrenginiai)

3. Vandens šildytuvas

4. Pagrindinis tiekimo vamzdynas

5. Tiekimo vamzdynas

(antrinės atšakos)

6. Naudojimo taškai (čiaupai)

Legioneliozės prevencijos priemonės (1)

Pagrindinė ir esminė priemonė – temperatūros visoje karšto vandens sistemoje palaikymas

Cirkuliacinėse karšto vandens sistemose iš šildytuvo

išeinančio vandens temparatūra turi būti 600 C,

grįžtančio – ne žemesnė kaip 500 C ,

Karšto vandens čiaupe temperatūra turi pasiekti maksimalią per 1 minutę, šalto vandens čiaupe- per 2 min.,

Karšto vandens temperatūra vartotojo čiaupe po 1 min. turi būti ne žemesnė kaip 500 C .

Temperatūros palaikymo praktiniai aspektai

Turėti termometrus ir matuoti temperatūras įvairiose sistemos vietose, kad nustatyti, kuriuose vartotojų čiaupuose yra žemiausia temperatūra („jautriuosius čiaupus”)

Iš šildytuvo išeinančio vandens temperatūrą nusistatyti tokią, kad „jautriuosiuose“ čiaupuose temperatūra būtų ne žemesnė kaip 500 C

Temperatūrų skirtumas čiaupuose neturi būti didesnis nei 100 C. Didesnis skirtumas rodo nepakankamą vandens tėkmės greitį, netinkamą sistemos subalansavimą ir nepakankamą šalto vandens izoliaciją ar jo patekimą į karšto vandens sistemą.

Legioneliozės kontrolės priemonės. Sistemų įrengimas (2)

Karšto vandens vamzdynai turi būti pakankamai izoliuoti nuo šalto vandens vamzdynų, kad neindukuotų šilumos (nesušildytų). Jei vamzdynai eina lygiagrečiai, tai šalto vandens vamzdynas turi eiti žemiau karšto vandens vamzdyno arba tarp vamzdynų turi būti pakankamas oro tarpas.

Karšto ir šalto vandens termostatiniai maišymo vožtuvai turi būti įrengti kuo arčiau čiaupo. Didžiausias galimas atstumas iki čiaupo – 2 m.

Kitos legioneliozės profilaktikos priemonės (3)

Jei yra užsistovėję siurbliai cirkuliaciniame kontūre, jie turi būti įjungti bent 1 kartą per savaitę.

Jei yra retai naudojamų čiaupų, iš jų turėtų reguliariai 1 kartą per savaitę nuleidžiamas vanduo keletą minučių.

Jei sistemoje yra užaklintų vamzdžių – jie turi būti pašalinti.

Legionella bakterijų sunaikinimas. Terminė dezinfekcija ( terminis “šokas”)

Terminio “šoko” metu karšto vandens temperatūrą palaikyti aukštesnę nei +650C visoje sistemoje, t.y. toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose:

- vandens šildytuve temperatūra turi būti pakelta iki +70-800C,

- po to iš kiekvieno čiaupo +650C temperatūros vanduo turi būti nuleidžiamas ne trumpiau 5 min.

Temperatūra turėtų būti matuojama “jautriuosiuose čiaupuose” ir protokoluojama, po protokolu pasirašo matavimus atlikęs asmuo ir buto savininkas

Terminė karšto vandens dezinfekcija

(3) Vandens šildytuvas 70-800C

(6) Tolimiausiame nuo šildytuvo čiaupe -+650C

Terminės karšto vandens dezinfekcijos trukmė

Nustatant terminio „šoko“ trukmę, reikia įvertinti, per kiek laiko 65 0C temperatūra pasiekiama visoje sistemoje, vamzdynų būklę (biologinės plėvelės (apnašų) storį ir pan.)ES rekomendacijose nurodoma, kad temperatūros pakėlimas turėtų būti atliekamas iki 3 dienų, kad visuose čiaupuose būtų nuleistas vanduo.

Vieno „šoko“ trukmė nereglamentuota, bet praktikoje užtrunka 1-4 val.LR HN 123:2013 „Sporto klubų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ numato –25 min.terminio „šoko“ trukmę.

Vandens čiaupų valymas, dezinfekcija.

Atliekamas iš kart po karšto vandens sistemos dezinfekcijos:

vandens čiaupų filtrus būtina išimti, nuimti dušų galvutes;

mechaniškai ir specialiomis priemonėmis pašalinti apnašas;

užmerkti į dezinfekuojantį skystį, pasižyminčiu poveikiu prieš Legionella bakterijas pagal gamintojo rekomendacijas.

Cheminė vandens dezinfekcija chloruojant

Sąlygos:

- karšto vandens temperatūra t.b. ne aukštesnė kaip +300C;

- laisvojo chloro kiekis 20 mg/l, išlaikant 2 val. arba 50 mg/l, išlaikant 1 val.;

- chloruoto vandens nuleidimas, papildymas geriamuoju vandeniu, kol liekamojo chloro kiekis pasieks 0,5-1 mg/l.

Laisvojo chloro kiekis turi būti matuojamas ir protokoluojamas!

Cheminę vandens dezinfekciją gali atlikti tik licencijuotos įmonės, visi darbai bei kritiniai parametrai turėtų t.b. registruoti profilaktinių priemonių registracijos žurnale.

Kitos cheminės medžiagos

Sidabro ir vandenilio peroksido preparatai

Nepriklauso nuo vandens temperatūros.

Preparatų efektyvumas dar nėra įrodytas.

UV spinduliai

Efektyvus, jei yra arti veikiamo objekto.

Vandens sistemos dezinfekcijai netinka, nes neveikia bioplėvelių, užsistovėjusio vandens vietų.

Karšto vandens savikontroliniai tyrimai nėra privalomi, tačiau LR produktų saugos įstatymas numato, kad paslaugų teikėjai/produktų gamintojai privalo teikti saugias paslaugas/rinkai tiekti saugius gaminius, žinoti apie paslaugos/gaminio keliamą riziką.

Laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami akrtedituotose laboratorijose:

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija,

UAB Labtarna,

Nacionalinė veterinarijos laboratorija

Laboratoriniai tyrimai

Laboratoriniai karšto vandens tyrimai. Mėginių paėmimo ypatumai

Jei diagnozuoti susirgimai legionelioze ir rasta tarša karšto vandens sistemoje:

vandens mėginiai turi būti imami kitą dieną po terminio „šoko“ ir kas 2 sav. tris mėnesius.

Jei mėginiai imami prevencijos tikslais, kad įsitikinti, ar nėra taršos Legionella bakterijomis:

vandens mėginiai turi būti imami, praėjus ne mažiaukaip 10 d. po terminės vandens dezinfekcijos.

Laboratoriniai tyrimai. Karšto vandens mėginių paėmimo vietos.

Čiaupai skirtinguose aukštuose kiekvienoje cirkuliacinėje sistemoje: artimiausias vandens šildytuvui čiaupas, “jautrusis čiaupas”

Mėginiai imami tik atsukus čiaupą (iki 1 min. karštam vandeniui ir iki 2 min. šaltam vandeniui ) paimti mėginiai rodo vartotojų čiaupų ar dušo galvučių užterštumą.

Karšto vandens mėginiai, paimti po 1 min. ir šalto vandens mėginiai, paimti po 2 min. rodo ar Legionella bakterijos cirkuliuoja vandens sistemoje

HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“

26.2. Legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60°C, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 0C, o vartotojų čiaupuose - iki 600C.

26.3. Pastato karšto vandens sistema ar jos dalis turi būti plaunama geriamuoju vandeniu ir dezinfekuojama:

26.3.1. kai ji pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos;

26.3.2. po rekonstrukcijos ar po remonto;

26.3.3. kai negalima pašalinti vandens antrinės mikrobinės taršos požymių;

26.3.4. kai diagnozuojami vartotojų susirgimai legioneliozėmis.

LR produktų saugos įstatymo 3 str. 7 d

Saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį.

Karšto vandens sistemos prižiūrėtojo statusas

LR šilumos ūkio įstatyme nustatyta, kad karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo.

Karšto vandens sistemos prižiūrėtojas šaltą geriamąjį vandenį pašildo iki higienos normomis nustatytos temperatūros vandens.

Pagal Produktų saugos įstatymą – tai karšto vandens gamintojas ir vandens pašildymo paslaugos teikėjas.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ