Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
TADAS JUKNIUS
Leptospiroz÷s paplitimas Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷ : doc. dr. Marija Stankevičien÷
KAUNAS 2013
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Leptospiroz÷s paplitimas Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose“ yra atliktas mano paties
1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje 2. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros
sąrašą. 2013 01 24 Tadas Juknius PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013 01 24 Tadas Juknius MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2013 01 24 doc. dr. Marija Stankevičien÷
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2013 01 24 Užkrečiamųjų ligų katedros ved÷jas prof. Saulius Petkevičius Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS Magistro baigiamojo darbo recenzentas
3
TURINYS
SANTRUMPOS ................................................................................................................................. 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 5
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7
1.LITERATŪROS APŽVALGA ...................................................................................................... 9
1.1 Leptospirų morfologija........................................................................................................ 9 1.2. Leptospiroz÷s patogenez÷.............................................................................................. 10 1.3. Klinikiniai požymiai. ........................................................................................................ 11 1.4. Epidemiologija .................................................................................................................. 13 1.5. Gydymas ir imunizacija ................................................................................................... 13 1.6. Laboratorin÷ diagnoz÷ ..................................................................................................... 14
2. TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO METODAI .................................................................... 15
Trumpas MA metodo aprašymas .......................................................................................... 15 3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................................... 18
3.1. Leptospiroz÷s situacija kiaulininkyst÷s ūkiuose ............................................................ 18 3.2 Kiaulių santalkos įtaka leptospiroz÷s paplitimui ūkiuose.............................................. 19 3.3 Leptospirų kamienų paplitimas kiaulių populiacijoje .................................................. 20 3.4 Leptospirų serogrupių pasiskirstymas pagal kiaulių grupes........................................ 21 3.5. Leptospira bratislava serogrup÷s paplitimas .................................................................. 22 3.6. Kiti leptospirų kamienai pagal kiaulių grupes............................................................... 24
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ................................................................................... 26
5. IŠVADOS...................................................................................................................................... 29
6. Literatūros sąrašas ...................................................................................................................... 30
7. Priedai ........................................................................................................................................... 34
Pad÷kos ................................................................................................................................. 37
4
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
MA – mikroagliutinacijos reakcija
DIC – diseminuota intravaskulin÷ koaguliopatija
HUS – hemolizinis ureminis sindromas
TTP – trombocitopenin÷ purpura
IFA – imunofermentin÷ analiz÷
PGR – polimeraz÷s grandinin÷ reakcija
5
SUMMARY
The prevalence of leptospirosis in Lithuanian swine farms
Author: Tadas Juknius
Theme: The prevalence of leptospirosis in Lithuanian swine farms
Head of the work: doc. dr. Marija Stankevičien÷.
Place of investigation: Nacional food and veterinary Institute for Risk Assessment. Department
of serological tests, LSMU Veterinary akademy, Department of Infectious Diseases.
The volume of work: 37 pages.
The aim of the work: Serologically investigate and analyze the prevalence of leptospirosis in pig
farms.
The study was conducted in 2010 year. In 2009 – 2010 blood Serum samples were randomly
obtained from 1266 pigs, from 19 districts and 28 swine farms (13 small, 10 middle and 5 large
swine farms).
The samples were tested by microscopic agglutination method for antibodies against of
leptospira.
Of 1266 blood sera, there were 542 positive reactions from 17 swine farms, only two districts (
Šilal÷ and Rokiškis) were considered leptospirosis-free. The samples, from swine farms in
districts of Anykščiai and Raseiniai, was positive in high rates. The swine herds from The
middle size farms was (71.8%) seropositive for leptospira.
The serovar L. bratislava was the most common in blood samples. Other detected serovars were:
L. pomona, L. copenhageni, L. tarassovi.
To find out, wich pigs was more seropositive than others, pigs was divided in 4 groups: sows,
boars, fattening pigs, and gilts ( young female pigs). The group of sows was most positive for
leptospira (51.7%).
Conclusion:
1. From 1266 serologically tested blood sera samples the antibodies against leptospira was
founded in 542.
2. 71.8 percent seropositive samples was found in middle size swine farms.
6
3. In Lithuanian population of swine the L. bratislava was the main serovar, prevaled in
(42.8%) of all cases.
4. Of all blood sera samples, antibodies against L. Pomona (6.2%), L. copenhageni (3.2%)
L, tarassovi (0,1%) were found.
5. In group of sows, 51.7 percent antibodies against L. bratislava was found, and it was the
main serovar.
7
ĮVADAS
Viena iš pagrindinių gyvulininkyst÷s šakų Lietuvoje yra kiaulininkyst÷. Bendrame m÷sos
gamybos balanse kiauliena sudaro apie 40 % , tiek pat suvartojama ir kiaulienos produktų.
Lietuvoje 2012 m. pradžioje buvo auginama 790,3 tūkstančių kiaulių (Statistikos departamento
duomenys).
S÷kmingam pramonin÷s kiaulininkyst÷s vystymuisi ir m÷sos perdirbamosios pramon÷s
darbui įtakos turi daug veiksnių. Sukaupti tyrimai rodo, kad dalis kiaulienos kokybę
apibūdinančių rodiklių yra apsprendžiami genetiškai, kita dalis priklauso nuo rodiklių priklauso
nuo lyties, amžiaus, mitybos, laikymo ir ligų (Picardeau ir kt. 2001).
Leptospiroz÷ viena iš dažniausiai pasitaikančių zoonotinių ligų kiaulininkyst÷s ūkiuose tiek
Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Šis susirgimas kiaulių bandoje padaro nemažus ekonominius
nuostolius: paršaved÷ms sukelia abortus, padid÷ja paršelių gaištamumas, sumaž÷ja priesvoriai.
Chroniškos infekcijos pirminiai leptospiroz÷s ženklai yra abortas, nevaisingumas, silpnų ar
negyvų paršelių gimimas. Paprastai kiaul÷ms išsivysto chroniškas nefritas (kiaul÷ms leptospiros
dauginasi inkstuose). Tais atvejais inkstuose matomi balti taškeliai išsim÷tę mažais pilkais
židiniais, kurie dažnai apsupti hiperemijos žiedo (Monahan ir kt. 2009).
Leptospiroze gali užsikr÷sti ir asmenys, prižiūrintys kiaules, bei susirgti ūmiu intersticiniu
nefritu (Lai ir kt.1982). Dažniausiai leptospiros plinta per mažus vandens telkinius užterštus
srutomis, kur toks vanduo naudojamas girdymui ar tvartų valymui, taip pat dažnai gyvuliai ligos
suk÷l÷ją perduoda vienas kitam per šlapimą, kas būdinga kiaul÷ms.
Atliktais serologiniais kiaulių kraujo serumo tyrimais Meksikoje nustatyta, kad
antikūnus prieš L. bratislava tur÷jo 27,7 proc. visų tirtų m÷ginių (1996 iki 2000 m. ištirti 1883
kiaulių kraujo serumai) (Moles ir kt. 2003).Skirtingame regione ir klimato juostoje – Vietname
1999 m. atliktame tyrime iš 5 fermų buvo paimta 429 m÷giniai, nustatyti antikūnus prieš šias
leptospirų serogrupes: 23 proc. L. bratislava, 7 proc. L. pomona, 12 proc. L. tarasovi (Boqvist
ir kt. 2005).
Išsamių tyrimo duomenų, koks procentas kiaulių yra leptospirų nešiotojai ir kokios
serogrup÷s išplitusios Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose, n÷ra. Atsitiktiniai kasmetiniai tyrimai
8
rodo, kad dažniausiai aptinkamos L .pomona, retai pasitaik÷ L.tarassovi, L.grippotyphosa,
L.copenhageni.
Darbo tikslas: serologiškai ištirti ir išanalizuoti leptospiroz÷s paplitimą kiaulininkyst÷s ūkiuose. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti leptospirų nešiotojų paplitimą kiaulininkyst÷s ūkiuose.
2. Įvertinti ūkio dydžio įtaka leptospirų nešiotojų paplitimui.
3. Atlikti kiaulių tarpe paplitusių leptospirų serogrupių analizę.
4. Nustatyti infekcijos nešiotojų paplitimą pagal kiaulių grupes.
9
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Leptospirų morfologija
Leptospiroz÷ viena iš zoonozių, paplitusių visuose žemynuose. Ši liga aktuali d÷l
savo patogeniškumo ir žmogui. Ši ilga kiaulių ūkiuose sukelia didelius ekonomimius nuostolius
d÷l suprast÷jusios kiaulių reprodukcijos, didelio jaunų paršiukų gaišimo. Į leptospirozę panašių
sindromų apibūdinimas buvo žinomas jau iš senov÷s civilizacijų raštų , bet pirmas šiuolaikinis
klinikinis leptospiroz÷s apibūdinimas buvo buvo aprašytas Weil'o 1886. Leptospiras kaip atskirą
organizmą sukeliantį susirgimą nustat÷ 1916 m. Inada su kolegomis (Ko ir kt., 2009).
Leptospiros – judrios, panašios į ploną užlenktais galais spiralę, yra 6–12 µ ilgio, skersmuo 0,15–
0,2 µ, vingių skaičius įvairus, auga l÷tai skystose ir standžiose šarmin÷se terp÷se, esant 28–300C
temperatūrai (1 pav.).
1 pav. Leptospira ( prieiga per internetą
www.flickr.com/photos/ajc1/2948693117/)
Bakterijos reiklios mitybin÷ms terp÷ms. Gerai auga terp÷je, praturtintoje vitaminais B1 ir B12,
ilgagrandinin÷mis riebiosiomis rūgštimis ir amonio druskomis. Ilgagrandinin÷s riebios rūgštys
yra panaudotos kaip vienintelis anglies šaltinis ir yra metabolizuojamas b-oksidacijos metu
(Adler, Moctezuma 2010). Leptospiros turi tipišką dvigubą membranos struktūrą, kurioje
citoplazmin÷ membrana ir peptidoglikanin÷ ląstel÷s siena yra artimai sujungtos ir
yra persidengusi prie išorin÷s membranos (Cullen ir kt. 2004). Membranos išor÷je esantys
baltymų fragmentai, lipidų ir cukrų dariniai padeda už imunitetą atsakingoms ląstel÷ms
10
atpažinti leptospiras kaip antigeną, tada kraujyje cirkuliuojantys antikūniai sukelia imuninį
atsaką, kovoja su mikroorganizmu. Daugybe eksperimentinių modelių buvo nustatyta, kad
leptospirų fagocitoz÷, kurią vykdo neutrofilai ir makrofagai yra tuomet efektyvi, kai ant patogeno
paviršius yra prisijungę specifiniai imunoglobulinai (IgG). Taip pat šie antikūniai gali agliutinuoti
leptospiras ir aktyvuoti klasikinį komplemento sistemos kelią (Fraga ir kt. 2011).
Skiriamos patogenin÷s leptospiros (Leptospira interrogans ir kt.), sukeliančios užkrečiamąją ligą
gyvuliams ir žmon÷ms bei nepatogenin÷s leptospiros
(Leptospira biflexa). Patogenin÷s leptospiros atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko iki 30
dienų ir ilgiau, dr÷gnoje dirvoje –280 dienų, maisto produktuose –2 dienas, nežūsta šaltyje.
Patogenin÷s leptospiros jautrios tiesioginiams saul÷s spinduliams, aukštai temperatūrai (450C
žūsta per 45 min., 700C–per 10 sek.), jautrios įvairioms dezinfekcin÷ms medžiagoms, rūgščiai
terpei. (Adler, Moctezuma, 2010)
1.2. Leptospiroz÷s patogenez÷
Auginant kiaules neišvengiama įvairios mikrobin÷s taršos, didžioji dalis
mikroorgaizmų yra saprofitin÷s bakterijos, kurios randamos ant odos, kiaulių laikymo garduose
ar pašaruose. Leptospiros patenka į organizmą per mažus įdr÷skimus ar nutrynimus, per gleivines
tokias kaip jungin÷ ar per šlapią odą. Jos cirkuliuoja kraujo srove bakterionemin÷je faz÷je,
trunkančioje iki 7 dienų (Adler, Moctezuma 2010). Patogenin÷s bakterijos sugeba apeiti
šeimininko komplemento sistemą, kuri cirkuliuoja kraujyje ir pasiskirsto audiniuose. Kadangi
leptospiros yra ekstraląsteliniai patogenai, tai įgytas imuninis atsakas priklauso nuo antikūnių
gamybos ir klasikinio komplemento sistemos aktyvacijos kelio (Fraga ir kt. 2011).
Po to, kai leptospiros kraujyje ir audiniuose pasiekia kritišką lygmenį, pažeidimai d÷l
neidentifikuoto leptospirų toksino ar nuodingų ląstelinių komponentų veikimo sukelia matomus
simptomus (Adler, Moctezuma, 2010).
Teoriškai, kraujavimas gali būti pirmin÷s hemostaz÷s ar antrin÷s hemostaz÷s
disbalanso pas÷km÷: d÷l išeikvotų kreš÷jimo baltymų nes sustipr÷jo koaguliacija arba d÷l
aktyvuotos fibrinoliz÷s. Su infekcija susijusi koaguliacijos pakopų actyvacija gali privesti prie
plataus spektro klinikinių padarinių, pradedant nuo klinikinių parametrų pasikeitimo iki sunkių
trombohemoraginių sindromų tokių kaip diseminuota intravaskulin÷ koaguliopatija (DIC),
hemolizinis ureminis sindromas (HUS), trombocitopenin÷ purpura (TTP) ir vaskulitas
11
(Wagenaar1 ir kt. 2007). Pirminiai pažeidimai atsiranda endotelio mažose kraujagysl÷se, kurios
sudaro lokalizuotas ischemijos zonas organuose, sukeldami inkstų nefronų nekrozę, hepatocitų ir
plaučių ląstelių pažeidimus, meningitą miozitą, placentitą. (Adler, Moctezuma, 2010).
D÷l šios priežasties kiaul÷s turi reprodukcinių sutrikimų, įvyksta abortai, maž÷ja produkcija.
Kadangi bakterijos dauginasi inkstų nefronuose, jos į aplinką išsiskiriamos su šlapimu ir taip
ženkliai padid÷ja rizika užkr÷sti kitoms kiaul÷ms ir ligai išplisti ūkyje. Audinių sunkūs
pažeidimai yra grįžtami ir palaipsniui atsistato, tik kepenų, inkstų pažeidimai pilnai
neregeneruoja, pažeistose vietose susiformuoja randai (baltos d÷m÷s) (Adler, Moctezuma, 2010)
Patalogai žmonių ir gyvulių autopsijos metu akcentuoja kraujavimo tendenciją ir pastebi
paplitusias hemoragijas visame kūne (Wagenaar1 ir kt. 2007).
1.3. Klinikiniai požymiai.
Gyvūnų leptospiroz÷s gamtiniai židiniai – suk÷l÷jo nešiotojų graužikų gyvenamoji
vieta. Serga galvijai, kiaul÷s, juodsidabr÷s ir poliarin÷s lap÷s, rečiau avys, ožkos, arkliai, elniai,
paukščiai. Dažniausiai sergama šiltuoju metų laiku. Užsikrečiama per virškinamąjį traktą, odą,
gleivines. Inkubacinis laikotarpis – 2 – 20 dienų. Susirgę gyvūnai nustoja ÷sti, karščiuoja, tampa
apatiški; greitai progresuoja hemoliz÷, atsiranda gelta, kraujo šlapime, nekrozuoja ausų, galvos,
tešmenų, lytinių organų oda, burnos gleivin÷, gyvuliai viduriuoja. Kiaulių leptospiroz÷s
klinikiniai požymiai priklauso nuo leptospirų kamieno, kurie vyrauja priklausomai nuo
geografin÷s pad÷ties, klimatinių sąlygų. L. bratislava kamienas buvo išskirtas iš placentų nuo
gimusių silpnų paršelių. Pagrindiniai reprodukciniai sutrikimai buvo pakartotin÷ ruja (12-15 %) ir
abortai (3 %) (Ramos ir kt. 2006). L.bratislava infekcija apibūdinama kaip turinti silpną
serologinį atsaką, greitą perdavimą nuo kiaul÷s kiaulei, silpnus klinikinius požymius sukeliančius
transplacentinę infekciją ir ilgesnį patogeno išlaikymą inkstuose. Užsikr÷timas kamienais L.
grippotyphosa ir L. icterohaemorrhagiae susiję su aukštu antikūnių titru ir trumpesniu bakterijos
nešiojimu terminu inkstuose (Bolin 1994). Ryšys tarp leptospiroz÷s icterohaemorrhagiae
seroteigiamumo ir reprodukcinių problemų, buvo siejamas su padidintu negyvų paršelių
atvedimu. Japonijoje, šis kamienas suk÷l÷ paršingų kiaulių pirmalaikį paršiavimąsį ir negyvo
vaisiaus atvedimą (Ramos ir kt. 2006). Abortas, silpni gimę paršiukai yra poūm÷s kiaulių
leptospiroz÷s pirminiai požymiai (Vannier 1999).
12
L. pomona yra vienas iš bendriausių kamienų, sukeliančių kiaulių leptospirozę ir šios
klinikiniuspožymius: abortus, negyvo mumifikuoto vaisiaus, silpnų ir neišsivysčiusių paršelių
gimimą (2 pav.).
Kamienas L. tarassovi susijęs su paršiukų
gaišimu, o L. grippotyphosa su ilgesniu
atjunkymo laiku. Tuo tarpu Vietnamo
mokslininkai teigia, kad L. autumnalis, L.
pomona, L. bratilsava ir tokių pokyčių
nesukelia. Antikūniai buvo aptikti 66,1 %
visų kiaulių, dažniausi kamienai: L.
2 pav. Abortuoti vaisiai (autoriaus nuotrauka) icterohaemorrhagiae (43,1 %), po to L.
pomona (18,1 %) ir L. tarassovi (9,9 %) (Ramos ir kt. 2006). Leptospiroz÷s intrauterin÷
infekcija pasireiškia antros pus÷s paskutinį n÷štumo periodą. Leptospiros praeina pro motions
placentą į vaisiaus vandenis sukeldamos infekciją vaisiui gimdoje. Abortas ir gimdymas
pirma laiko dažnai pasireiškia 1–4 savait÷s po sukel÷jo patekimo. Dauguma paršavedžių yra
leptospirų nešiotojos, mikroorganizmas lokalizuojasi inkstų kanal÷liuose , nesukeldamas
jokių pastebimų klinikin÷s ligos požymių (Vannier 1 999). Užkr÷sti gyvūnai gali platinti
leptospiras su šlapimu po pasveikimo 1 metus. Kiaul÷s gali nešioti bakteriją savo lytiniuose
takuose ir taip platinti ligos sukel÷ją (Ramos ir kt. 2006). Leptospiros gali lokalizuotis kuilio,
infekcijoms imliame, urogenitaliniame trakte, taip kuilys serga l÷tine forma ir tampa ligos
platintoju. Bakterinemija platinama kartu su sperma (Althouse, Rossow, 2011). L÷tin÷ infekcijos
forma dažniausia ir susijusi su reprodukciniais sutrikimais, apimant abortus, naujagimių
mirtingumą, pirmalaikį gimdymą ir negyvų vaisių gimimus (Ramos ir kt. 2006).
Gimę paršeliai yra jautrūs infekcin÷ms ligoms, nes jų imunitetas n÷ra susiformavęs. Pasyvus
imunitetas yra laikina apsauga. Agliutininai ir neutralizuojantys antikūniai prieš leptospiras yra
gaminami motinos organizme ir perduodami palikuonims per krekenas. Iš krekenų gaunama
apsauga yra labai svarbi kiaul÷ms, nes šios rūšies placenta yra epiteliochorin÷, tod÷l per ją
imunoglobulinai (Ig) negali būti perduodami vaisiams (Sotoca, 2008).
13
1.4. Epidemiologija
Šios ligos kontrol÷ svarbi ne vien gyvulininkyst÷je, bet ir tarp laukinių gyvūnų
svarbios profilaktin÷s priemon÷s siekiant išvengti žmonių susirgimų. Platintojai gali būti
laukiniai ir naminiai gyvūnai, ypač graužikai ir smulkūs sterbliniai, taip pat galvijai, kiaul÷s ir
šunys. Žmon÷s n÷ra ligos nešiotojai, bet kenčia nuo stiprios infekcijos, kartais su ilgalaikiais
padariniais (Faine, 1988).
Europoje leptospiroz÷ plačiai paplitusi, kurią platina naminių kiaulių prot÷viai -
šernai. Laukiniai šernai yra žinomi kaip gyvūnų leptospiroz÷s šaltinis. L. pomona kamienas
daugiausiai aptinkamos namin÷ms kiaul÷ms dažniausiai aptinkamas ir pas šernus, kaip infekciją
sukeliantis kamienas tiek Europoje tiek ir kitose šalyse. Šios rušies populiacija nepaprastai
išaugo visoje Europoje per keletą pastarųjų dešimtmečių. L. pomona kamieno nustatymas
įvairiems gyvūnams ir šernams sudaro prielaidą konstatuoti faktą, jog infekcija buvo perduota per
šernų užterštą, vandens telkinių vandenį (Jansen ir kt., 2006). Rizikos veiksniai ligai pasireikšti
gali būti gamtin÷s nelaim÷s kaip liūčių sukelti potvyniai. Ši tendencija buvo pasteb÷ta daugumoje
endeminių teritorijų ir sudaro sąlygas plisti sukel÷jui ir sukelti protrūkius (Pappas, Cascio, 2006).
1.5. Gydymas ir imunizacija
N÷ra pakankamai įrodymų daryti prielaidą prieš ar už antibiotikų naudojimą
terapiniais tikslais gydant leptospirozę. Pacientams, kurie buvo gydyti nuo leptospiroz÷s
naudojant antibiotikus, sutrump÷jo klinikin÷s ligos trukm÷ 2–4 dienomis (Brett-Major, Coldren
2012). Vannier teigia kad streptomicino ir tetraciklino grup÷s antibiotikai yra veiksmingi prieš
leptospiras (Vannier,1999). Chlortetraciklinas – plataus spektro antimikrobinis preparatas,
priklausantis tetraciklinų grupei, kuris efektyvus prieš intraląstelinius organizmus, tokius kaip
chlamidijos spp. (praeina gimdos barjerą ir turi įtakos kitų mikroorganizmų išlikimui), yra
efektyvus leptospirozei gydyti. įvairūs Tokiu būdu, tai tinkama kaip prevencijos priemon÷ prieš
reprodukcijos sutrikimus (Alexopoulos ir kt.2003). Jei klinicistas nusprendžia panaudoti
antibiotikų terapiją, n÷ra jokių įrodymų kurie patvirtintų kad penicilinas, doksiciklinas, ar
cefalosporinų grup÷s preparatai sumažino gaištamumą ar karščiavimo trukmę (Brett-Major,
Coldren, 2012). Terapiniais tikslais naudoti antibiotikus yra brangu, atsiranda tikimyb÷ kad ūkyje
14
atsiras kitų, antibiotikams atsparių bakterijų, padermių tod÷l rekomenduojamas kiaulių
vakcinavimas nuo leptospiroz÷s.
Kiaulių leptospiroz÷s kontrol÷ yra paremta imunizavimu ir profilaktinių priemonių
taikymu. Farmacijos kompanijos yra suinteresuotos sukurti kuo efektyvesnes vakcinas pries
leptospiras ir atlieka nemažai mokslinių tyrimų su laboratoriniais gyvūnais. Eksperimentiškai
kuriamos iš leptospirų plazmidžių išskirtu proteinu Hap1 praturtintos vakcinos (Branger ir kt.
2003). Siekiant ūkyje išvengti leptospiroz÷s būtina vykdyti graužikų kontrolę, izoliuoti fermų
teritoriją kad nepatektų galvijai, šernai ar kiti laukiniai gyvūnai, kurie gali būti leptospiroz÷s
nešiotojai. Nerekomenduojama girdyti gyvulių iš šalia fermų esančių vandens telkinių, nes
vanduo gali būti užterštas lietaus nuplautomis srutomis (Sotoka, 2008).
1.6. Laboratorin÷ diagnoz÷
Plačiausiai naudojamas serologinis standartinis metodas leptospiroz÷s diagnostikai,
yra mikroagliutinacijos (MA) metodas. Šeimininko rūšiai parinkti antigenai turi apimti būdingas
serogrupes. MA testas yra tinkamas tiek bandų, tiek individualių gyvūnų tyrimui. Individualių
gyvūnų tyrimas svarbus aštrios infekcijos diagnozavimui ir sveikstančių gyvūnų serumo
pavyzdžių tyrimui, kada poriniuose serumuose nustatomas antikūnų titro padid÷jimas 4 ir
daugiau kartų. Pačios ligos diagnozavimui, naudinga informacija yra iš gyvūnų bandų tyrimo, kai
iš bandos ištiriama dešimt gyvūnų arba kai tiriama 10% gyvūnų bandos dydžio.
MA metodas turi ribotumą arba trūkumą, diagnozuojant chroninius infekcijos atvejus, kada
individualiems gyvūnams ir gyvūnams bandose pasireiškia išsimetimai (abortai), o MA titras
nesiekia 1/100. Serologin÷ diagnostika komplikuota ir IFA (imunofermentin÷s analiz÷s) metodu,
kada tiriami vakcinuoti gyvūnai. IFA labiau yra tinkamas naujos infekcijos diagnozavimui
(Hartleben ir kt. 2012). Polimeraz÷s grandinin÷ reakcija (PGR) naudojama diagnozuoti žmonių ir
naminių gyvulių leptospirozę, išlaikant aukštą jautrumą ir tikslumą lyginant su MA (Vieira ir kt.,
2011). Nors leptospiros ir reiklios mitybin÷ms terp÷ms gali būti taikomas ir bakteriologinis
tyrimas, kai iš klinikin÷s ar patologin÷s medžiagos išauginamos leptospiros.
15
2. TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO METODAI
Tiriamasis darbas atliktas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo
instituto Serologinių tyrimų skyriuje, LSMU Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų
katedroje.
Ištirti 1266 atsitiktiniai kiaulių kraujo serumo m÷giniai iš 28 ūkių bandų 19 rajonų (5 – stambių
ūkių; 10 – vidutinių; 13 – smulkių ūkių). Kraujo m÷giniai buvo imami iš kiaul÷s ausies venos su
vienkartiniais vakutaineriais.
Tyrimams atlikti taikytas oficialus standartinis metodas – mikroagliutinacijos reakcija (MA)
(Ahmad ir kt., 2005)
Trumpas darbo aprašymas MA metodu
Standartin÷ metodika
Medžiagos: Leptospirų serogrup÷
Tiriamieji serumai Anti-serumai
Testo atlikimas
• Serumo skiedimai atliekami m÷gintuv÷lyje arba mikroplokštel÷je (3,4,5 pav.)
• Pasižymime linija G ir H eiles nuo1 iki 12.
• Visus plokštel÷s šulin÷lius nuo 1-12, išskyrus eilę G, užpildyti Na Cl tirpalu, po 25 µl.
• Eilę G nuo1-12 pripildyti skiesto tiriamojo serumo po 50 µl (serumas skiestas
1:12,5).
• Geometriškai suformuota skiedimo eil÷ pipetuojama pipete po 25µl nuo G iki A.
Likusius 25 µl išpilti iš plokštel÷s.
• Į pirmą plokštel÷s eilę (H-A) pilti po 25 µl vieno leptospirų serogrup÷s. Paskui į antrą eilę (H- A) pilti po 25 µl kito leptospirų serogrup÷s ir tęsti taip toliau su kitomis leptospirų serogrup÷mis.
• Maišyti kratytuvu. D÷ti į inkubatorių ± 29°C, 1 ar 2 valandoms.
• M÷ginius mikroskopuoti tamsaus lauko mikroskopu.
Reakcijos vertinimas. Serogrup÷s, kurios rezultatas yra teigiamas (reakcija vertinta 4 pliusų
sistema, kaip numato Tarptautinio epizootijų biuro reikalavimai. Reakcija laikyta teigiama, kai
agliutinacija įvertinta ne mažiau nei dviem pliusais), turi būti pakartotinai peržiūrimas.
16
Tarptautinio epizootijų biuro reikalavimai. Reakcija laikyta teigiama, kai agliutinacija
įvertinta ne mažiau nei dviem pliusais), turi būti pakartotinai peržiūrimas.
3 pav. Schema reakcijai atlikti.
4 pav. Plokštel÷ mikroagliutinacijos reakcijai. (autoriaus nuotrauka)
5 pav. Titrų nustatymo schema mikroplokštel÷je.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
A
B
C
D
E
F
G
H
serumo skied.↓
Serogrupių→ Kamienai
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
A 1:800 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ ... ... ... ... ... ... ...
B 1:400 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ ... ... ... ... ... ... ...
C 1:200 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ ... ... ... ... ... ... ...
D 1:100 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ ... ... ... ... ... ... ...
E 1:50 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ ... ... ... ... ... ... ...
F 1:25 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ 25 µl ↑ ... ... ... ... ... ... ...
G 1:12,5 50 µl 50 µl 50 µl 50 µl 50 µl ... ... ... ... ... ... ...
H K K K K K K → ... ... ... ... ... ...
17
Šeimininko rūšiai parinkti antigenai turi apimti būdingas serogrupes. MA testas yra tinkamas
tiek bandų, tiek individualių gyvūnų tyrimui. Individualių gyvūnų tyrimas svarbus susirgimo
diagnozavimui ir sveikstančių gyvūnų serumo pavyzdžių tyrimui. Susirgimo diagnozavimui,
naudinga informacija yra iš gyvūnų bandų tyrimo, kai iš bandos ištiriama dešimt gyvūnų arba
kai tiriama 10% gyvūnų bandos dydžio.
Tyrimo duomenys apdoroti R statistiniu paketu. Duomenys statistiškai reikšmingi
kai p < 0,05.
18
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Leptospiroz÷s situacija kiaulininkyst÷s ūkiuose
M÷giniai iš kiaulininkyst÷s ūkių buvo imami atsitiktine tvarka, daugiausia m÷ginių
paimta iš Kauno, Šalčininkų, Joniškio ir Pakruojo rajonų ūkių, mažiausiai – Rokiškio ir Šilal÷s (1
lentel÷). Ištyrus 1266 m÷ginius mikroagliutinacijos reakcija buvo nustatyta, kad 42,8 proc. tirtų
kiaulių yra leptospirų nešiotojai. Net 80, 8 proc. tokių kiaulių nustatyta Anykščių kiaulininkyst÷s
ūkiuose, Raseinių –72,0 proc., mažiausias reaguojančių kiaulių procentas nustatytas Švenčionių
rajono kiaulininkyst÷s ūkyje – 8,3 proc. 1 lentel÷. Leptospiroz÷s paplitimas rajonų kiaulininkyst÷s ūkiuose.
Ūkiai Rasta teigamų Eil
Nr. Rajonas skaičius dydis
Tirtų m÷ginių skaičius vnt. %
1. Anykščių 2 Vid. 73 59 80,8 2. Ignalinos 1 St. 77 52 67,5 3. Jonavos 2 1 vid. 1 st. 69 45 65,2 4. Kaišiadorių 1 m. 97 24 24,7 5. Kauno 2 m. 176 104 59,1 6. Raseinių 1 vid. 25 18 72,0 7. Klaip÷dos 2 m. 63 20 31,7 8. Šilal÷s 1 vid. 5 0 0 9. Marijampol÷s 2 m. st. 88 3 3,4 10. Vilkaviškio 3 2 m.
1 vid. 26 17 65,4
11. Rokiškio 1 m. 3 0 0 12. Radviliškio 2 m. vid. 88 46 52,3 13. Pakruojo 1 st. 116 48 41,3 14. Akmen÷s 1 st. 66 8 12,12 15. Joniškio 1 vid. 117 24 20,5 16. Vilniaus 1 vid. 15 4 26,7 17. Švenčionių 1 m. 24 2 8,3 18. Šalčininkų 2 vid. m. 127 63 49,7 19. Var÷nos 1 m. 11 5 45,5 Viso: 1266 542 42,8 Didžiausią procentinę dalį teigiamų m÷ginių sudar÷ kraujo serumo m÷giniai surinkti iš
Anykščių, Raseinių, Vilkaviškio, Ignalinos ir Jonavos rajonų kiaulininkyst÷s ūkių, daugiau nei 60
proc. visų rajonų surinktų kraujo m÷ginių. Daugiausiai m÷ginių, daugiau kaip 100 vnt., buvo
surinkta iš Kauno, Šalčininkų, Joniškio, Pakruojo rajono ūkių. Teigiamų reaguojančių Kauno
19
rajono kiaulininkyst÷s ūkiuose nustatyta 59,1proc., mažiausiai – Joniškio rajone, 20,5 proc.
Mažiausiai teigiamų rezultatų iš kraujo serumo buvo gauta Švenčionių ir Marijampol÷s
rajonuose, neviršijo 10 % ribos. Teigiamai reaguojančių nerasta Šilal÷s ir Rokiškio rajonuose,
tam įtakos gal÷jo tur÷ti mažas paimtų m÷ginių skaičius.
Lietuva skirstoma į keturis regionus : Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija
(Dainava). Surinktais duomenimis apžvelg÷me leptospiroz÷s paplitimą regionuose. Didžiausias
teigiamų m÷ginių skaičius L. bratislava ir L.pomona serogrup÷ms buvo Aukštaitijoje,
atitinkamai 231 ir 46 m÷giniai iš 498 tirtų. Suvalkijoje buvo rasta daugiausia seroteigiamų L.
pomona m÷ginių–24, taip pat nemažai L. bratislava serogrupei – 169 ir vienintelis L. tarassovi,
iš 359 tirtų. Mažiausiai seroteigiamų m÷ginių rasta Žemaitijoje, tam įtakos gal÷jo tur÷ti mažas
surinktų kraujo m÷ginių skaičius (6 pav.).
231
46
169
96
46
221110 3
24
310
50
100
150
200
250
Aukštaitija Žemaitija Suvalkija Dzūkija
Regionai
Rastų
teig
. L.bratislava
L.pomona
L.copenhageni
L.tarassovi
6 pav. Leptospirų nešiotojai pagal regionus
3.2 Kiaulių santalkos įtaka leptospiroz÷s paplitimui ūkiuose
Tyrimo metu kraujo m÷giniai buvo imami iš trijų skirtingų ūkių dydžių: 5 –
stambūs ūkiai, 10 – vidutinių ir 13 – smulkių ūkių. Mažas ūkis iki 10 000 kiaulių, vidutinis 10
000 ir daugiau , stambus – daugiau kaip 20 000 laikomų kiaulių. Ištyrus kraujo serumus buvo
nustatyta, kad mažiausiai antikūnių prieš leptospiras buvo rasta stambiuose ūkiuose. Iš tirtų 364
20
serumo m÷ginių buvo teigiami 141 arba 38,7% (7 pav.) . Mažuose ūkiuose kiaulių kraujo serumo
m÷giniai buvo teigiami 47,4% , iš 519 m÷ginių 246 teigiami. Didžiausią procentinę dalį teigiamų
m÷ginių sudar÷ kraujo serumai paimti iš vidutinių ūkių. Iš 383 kraujo serumo m÷ginių 275 tur÷jo
antikūnus prieš leptospiras, arba 71,8 proc. m÷ginių. Duomenys statistiškai patikimi (P=
0,00001469. Galima teigti, kad ten kur kiaulių santalka didesn÷ ir serologiškai teigiamų atvejų
nustatyta daugiau.
7 pav. Kiaulių santalkos įtaka leptospiroz÷s paplitimui.
3.3 Leptospirų kamienų paplitimas kiaulių populiacijoje
Atliekant tyrimą buvo įdomu išsiaiškinti kokios leptospirų serogrup÷s išplitusios
Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose. Iš tirtų 1266 kraujo serumo m÷ginių 42,8 proc. tur÷jo
antikūnus prieš L. bratislava serogrupę (8 pav.). Tarp mažiau aptiktų leptospirų serogrupių buvo
L. pomona (6,2%), L. copenhageni (3,2%), o L.tarrasovi (0,1%) seroteigiamas buvo tik vienas
m÷ginys.
383
Vidutinis
71,8%
519
Mažas
47,4%
364
Stambus
38,7%
21
0,1
6,23,2
42,8
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
L. tar
assovi
L. pom
ona
L. copenhag
eni
L. bra
tisla
va
Leptospirų serogrup÷
Sero
gru
pių
pasis
kir
sty
mas,
pro
c.
8 pav. Leptospirų kamienų paplitimas
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose paplitęs serogrup÷
L.bratislava.
3.4 Leptospirų serogrupių pasiskirstymas pagal kiaulių grupes
Analizuojant gautus duomenis, buvo įdomu sužinoti leptospirų serogrupių
paplitimą pagal ūkinę paskirtį (paršaved÷s, kiaulait÷s, kuiliukai, penimi) (2 lentel÷).
Mažuose ūkiuose antikūnų prieš serogrupę L. bratislava tur÷jo paršavežių – 53
arba 51proc., Šioje grup÷je taip pat nustatyti antikūnai prieš serogrupes: L.pomona – 5 ir 3 L.
copenhageni.
Iš tirtų 310 m÷ginių kuiliukų kraujo serumo meginių antikūnų prieš serogrupę L.
bratislava) nustatyta 132 m÷giniuose (42,6%).
Vidutinio dydžio ūkiuose daugiausia antikūnų prieš L. bratislava nustatyta
kiaulaičių grup÷je – 72,2 proc., Toje pačioje grup÷je iš 36 m÷ginių teigiami 26 kraujo serumo
m÷ginai tur÷jo antikūnus prieš serogrupę L. pomona ir 5 m÷giniai prieš L. tarassovi. Mažiausiai
L. bratislava seroteigiamų serumų buvo kuiliukų tarpe, iš 13 ištirtų teigiami - 4 arba 30,8 proc.
Kuiliukų tarpe nustatyti antikūnai prieš šias serogrupes: L. pomona –1 ir 3 L.copenhageni. Iš 221
22
paršavedių ištirto kraujo serumo net 56 kraujo serumo m÷ginai tur÷jo antikūnus prieš L. pomona,
o prieš L.copenhageni –21 ir L. tarrasovi – 1.
Stambiuose ūkiuose vyravo serogrup÷ L. bratislava. Šioje grup÷je teigiamų m÷ginių
rasta paršavedžių serume 43,5 proc., mažiausiai kuiliukų – 0,03.
Vidutinio dydžio kiaulininkyst÷s ūkyje penimų kiaulių serume reaguojančiu su L.
pomona ir L. copenhageni nebuvo.
2 lentel÷. Leptospirų paplitimas pagal ūkio dydį ir gyvūnų ūkinę paskirtį
teig L.brat. Ūkio
dydis ištirta teig
.bratislava L. pom
L. cop.
L. tar.
ištirta
vnt % Pomona cop. tarassovi
m. 519 232 11 3 519 232 47,4 paršav 104 53 51 5 3 k-t÷s 105 47 44,8 6 kuiliukai 310 132 42,6 vid. 383 183 62 29 1 383 275 71,8 paršav 221 129 58,4 56 21 1 k-t÷s 36 26 72,2 5 5 kuiliukai 13 4 30,8 1 3 penim. 113 24 21,2 st. 364 127 6 8 364 127 38,7 paršav 168 73 43,5 k-t÷s 144 47 32,6 1 kuiliukai 34 1 0,03 penim. 18 6 33,3 5 8 1266 542 79 40 1
3.5. Leptospira bratislava serogrup÷s paplitimas
Gauti tyrimo rezultatai parod÷, kad kiaulininkyst÷s ūkiuose paplitusi serogrup÷ L. Bratislava. Ši
serogrup÷ sudar÷ didžiausią dalį (51,7%) teigiamų atveju paršavedžių tarpe (9 pav.). Tarp
kiaulaičių seroteigiamų m÷ginių buvo (42,1%), šie duomenys leidžia prognozuoti, kad ūkiuose L.
bratislava seroteigiamų kiaulių radikaliai nesumaž÷s, nes auginamos kiaulait÷s pakeis
paršavedes.
23
9 pav. L. bratislava serogrup÷s paplitimas
Kuilių populiacijoje L. bratislava serogrup÷ sudar÷ (38,4%) seroteigiamų m÷ginių, šie duomenys
aktualūs d÷l to, kad kuiliai reproduktoriai leptospiras platina paršavedžių tarpe. Mažiausiai
teigiamų m÷ginių rasta pas penimas kiaules (22,9%)(P= 0,0005216). Galima teigti, kad kiaulių
grup÷s (kiaulait÷s) gali tur÷ti įtakos leptospiroz÷s paplitimui kiaulių bandoje, nes paršaved÷s ir
kiaulait÷s naudojamos veisimui.
Kadangi serogrup÷ L. bratislava labiausiai paplitusi kiaulių tarpe nustat÷m÷
antikūnų titrus šiuose praskiedimuose: 1:25, 1:50, 1:100, 1:200, 1:400 (10 pav.) Nustatyta, kad
praskiedime 1:400 11 paršavedžių kraujo serumų tur÷jo antikūnus prieš šia serogrupę, o titre
1:100 jų buvo 77. Kiaulaičių grup÷je titre 1:100 antikūnai prieš L. bratislava 56 kiaulaičių
kraujo serumuose. Iš kuilių paimti m÷giniai reagavo žemuose L.bratislava titruose, daugiausi
teigiamų aptikta titre 1:25 – 83. Penimų kiaulių grup÷je titre 1:25 antikūnai prieš L. bratislava
15 kraujo serumu..
Apžvelgiant: titruose 1:25 ir1:50 buvo aptikta 56,45 proc. tirtų kiaulių o titruose 1:100, 1:200,
1:400 -– 43,54 proc. visų teigiamų rezultatų. ( Žr. 1 priedas 3 lentel÷).
Paršaved÷ms antikūnių prieš L. bratislava rasta daug daugiau nuo ≥1:100 skiedime, o penimoms
ir kuiliukams antikūnų randama daugiau < 1:100 skiedime.
L. bratislava paplitimas kiaulių grup÷se.
0
10
20
30
40
50
60
Paršaved÷s Kiaulait÷s Penimos Kuiliai
Kiaulių grup÷s
Pro
ce
nta
i
24
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1:25 1:50 1:100 1:200 1:400
Titrai
Teig
iam
ų s
kaič
ius v
nt.
Paršaved÷s Kiaulait÷s Penimos Kuiliai
10 pav. L. bratislava teigiami m÷giniai skirtinguose titruose kiaulių grup÷se
3.6. Kiti leptospirų kamienai pagal kiaulių grupes
Tiriant kiaulių grupių kraujo serumus taip pat buvo aptikta antikūnių prieš L. pomona, L.
copenhageni ir L.tarrasovi (11 pav.).
Iš kitų serogrupių antikūnai nustatyti prieš
L. pomona, ir L.tarrasovi.
Paršavedžių kraujo serume teigiamų m÷ginių
buvo 17,4 proc., L. pomona seroteigiamų
m÷ginių buvo 61, L. copenhageni – 24, L.
tarassovi – 1.
Kiaulaičių kraujo serume viso teigiamų
m÷ginių buvo 5 proc., L. pomona 12, L.
copenhageni 5. Penimų kiaulių grup÷je
antikūnai prieš L. pomona ir L.
copenhageni kurie sudar÷ 10% visų
teigiamų m÷ginių.
11 pvz. Kitos leptospirų serologin÷s grup÷s
61
12
51
24
58
3 1 0 0 0
0
10
20
30
40
50
60
70
Rasta
teig
iam
ų v
nt.
L. pom L. cop L. ter.
Leptospira kamienai
Paršaved÷s
Kiaulait÷s
Penimos
Kuiliai
25
Mažiausiai teigiamų m÷ginių išskirta iš kuilių serumo, jų buvo tik 1,1 proc., (1 - L.pomona ir 3
L. copenhageni) ( Žr. 1 priedas 4 lentel÷.). Kiaulių grup÷s gal÷jo tur÷ti įtakos leptospirų
serogrupių pasiskirstymui tarp kiaulių (p = 0,07756).
26
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose yra paplitę leptospirų kamienai L.bratislava, L.
pomona, L. copenhageni, L. tarrasovi. Daugiausiai teigiamai reaguojančių nustatyta dydžio
ūkiuose ir dažniausiai randamas kamienas yra L. bratislava. Iš visų, 1266 surinktų kraujo serumo
m÷ginių L. bratislava 542 m÷giniuose, taisudar÷ 71,8 proc.
Meksikoje buvo atliktas tyrimas kiaulių veisimo teritorijoje - El Bajio. Retrospektyvusis
tyrimas, apimantis penkerių metų periodą nuo1996 iki 2000 m. Per šį laikotarpį buvo paimti 1883
kiaulių kraujo serumo pavyzdžiai iš skirtingų veis÷jų ir įvairių vadų kiaulių . Daugiausia
seroteigiamų m÷ginių ( žr. 1 priedas, 7 lentel÷) su L. bratislava – 27,7%, (Moles ir kt. 2003).
Panaši leptospiroz÷s paplitimo situacija ir Vietname. Vietname, 1999 m. tyrime dalyvavo 5
fermos, m÷giniai buvo imami ankstyvuoju sausuoju periodu, viduriniuoju sausuoju periodu ir
sausuoju periodu. Daugiausia seroteigiamų kiaulių buvo viduriniuoju sausuoju periodu, mažiau –
sausuoju, o mažiausiai - ankstyvuoju sausuoju periodu. Iš 429 m÷ginių buvo teigiamų 23 proc. L.
bratislava, 7 proc. L. pomona, 12 proc. L. tarassovi (Boqvist ir kt. 2005). Lietuvos kiaulių
populiacijose taip pat vyraujantis kamienas dalį L. bratislava. Brazilijoje dažniausiai aptinkami
serokamienai pomona, . icterohaemorrhagiae, copenhageni ir tarassovi. Iš 351 serumų iš 16
bandų, buvo teigiami 232 atitinkamai 66.1 % m÷ginių. Didžiausią seroteigiamų r skaičių sudar÷
L. icterohaemorrhagiae (43,1 %). Atskirų bandų viduje, teigiamai reagavusių m÷ginių apimtis
svyravo nuo 15 iki 84 %. (Ramos ir kt. 2006). Lyginant Lietuvoje paplitusius kitus leptospirų
kamienus su užsienio šalimis, L. pomona – 6,2%, L. copenhageni – 3,2%, L. tarrasovi – 0,1%.
Brazilijoje L. pomona kamienas buvo daugiau nei 10 kartų dažnesnis nei Lietuvoje. Tuo tarpu
Meksikoje L. pomona sudar÷ 4,5%, L. tarassovi 8,3%, o L. copenhageni kamienas nenustatytas
(Moles ir kt. 2003).
Leptospiroz÷s paplitimui žemynuose ir regionuose įtaką gali daryti klimatin÷s
sąlygos ir gamtiniai leptospirų rezervuarai. L. pomona gali būti platinama per šernų užterštą
vandens telkinių vandenį. (Jansen ir kt., 2006). Kroatijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad
labiausiai paplitęs kamienas elnių populiacijoje buvo L. pomona ir L.ballum (23,6%), tuo tarpu
didžiausias titras nustatytas kamienui L. sejroe (1:800). Stirnų (Capreolus capreolus)
analizuotose kraujo m÷giniuose buvo rastas žemas leptospirų antikūnių skaičius (6,07%) ir buvo
nustatyti tik du AB antigenų kamienai—Australis and Sejroe. Šernų kraujo serumo m÷giniuose
27
(Sus scrofa) leptospirų antikūniai buvo aptikti 151 iš 431 tirtų m÷ginių (35,03%). Dažniausiai
randami kamienai buvo L. australis (48,70%) ir L. pomona (22,70%) ir šie kamienai buvo aptikti
didžiausiame titre (1:3 200). Išanalizavus 112 rudųjų lapių (Vulpes vulpes) m÷ginių leptospirų
antikūniai buvo rasti 35 arba (31,25%). Aptikti antikūniai buvę specifiniai keturiems antigenų
kamienams kurie sudarę didžiausią dalį (46,2%) prie didžiausio titro (1:1600) buvo L. australis.
(Slavica ir kt. 2008).
Lietuvoje n÷ra atlikta leptospiroz÷s paplitimo tyrimų laukiniuose gyvūnuose. Buvo
atlikti tyrimai su galvijais. 1991 – 2004 m. surinktų duomenų Lietuvoje auginamų galvijų kraujo
serume dažniausiai nustatomi antikūnai prieš šias leptospirų serogrupes: L. grippotyphosa (32,46
proc.), L. hebdomadis (25,42 proc.; serovariantas Kabura) ir L. sejroe (18,98 proc.; serovariantas
Poland). Rečiau išskiriamos L. pomona (9,75 proc.) ir L. icterohaemorrhagica (8,39 proc.). Tik
pavieniais atvejais išskiriamos šios serogrup÷s: L. tarassovi (3,05 proc.), L. canicola (1,61 proc.)
ir L. Bratislava (0,34 proc.) (Šiugždinien÷ ir kt. 2007).
Lietuvos kiaulininkyst÷s ūkiuose 2009-2010 m. atliktame tyrime buvo nustatyti šie
leptospirų kamienai: L. bratislava 71,8% L. pomona – 6,2%, L. copenhageni – 3,2%, L. tarrasovi
– 0,1%. Galvijų kraujo serume vyravo ir kiaulių m÷giniuose aptikti leptospirų kamienai, tik L.
bratislava kamienas, kuris labiausiai paplitęs kiaulių populiacijoje, buvo mažiausiai paplitęs
galvijų tarpe.
Lyginant kiaulių ir galvijų regioninį pasiskirstymą, daugiausia L. bratislava
kamienas paplitęs Anykščių ir Raseinių rajonuose, daugiausia L. pomona seroteigiamų m÷ginių
rasta Anykščių rajone, L. copenhageni kamieno didžiausias skaičius teigiamų m÷ginių buvo
Jonavos rajone, L.tarassovi tik vienas teigiamas m÷ginys Vilkaviškio rajone.
Daugiausia galvijų leptospirų serogrupių yra Vidurio (Kauno, Marijampol÷s ir Vilniaus aps.)
ir Šiaur÷s Lietuvoje (Telšių, Šiaulių ir Panev÷žio aps.). Teigiama galvijų kraujo serumo reakcija
į L. tarassovi antigeną nustatyta tik Panev÷žio apskrityje. Alytaus apskrityje nustatyti antikūnai
prieš tris leptospirų serogrupes: L. pomona, L. icterohemorrhagica, ir L. canicola. Taurag÷s ir
Utenos apskrityse tyrimų laikotarpiu antikūnų galvijų kraujo serume prieš leptospiras nebuvo
rasta. (Šiugždinien÷ ir kt. 2007). Taurag÷s apskrityje (apskritys šiuo metu panaikintos), Šilal÷s
rajone kiaulių leptospiroz÷s taip pat nebuvo aptikta.
Leptospiroz÷ veterinarijoje svarbi kaip zoonotin÷ liga, mikroorganizmas gali būti
perduodamas žmogui nuo gyvūno, arba per užterštą aplinką. Yaeyama Japonijos saloje 1999 m.
žmogus užsikr÷t÷ leptospiroze kai pašalino iš baseino nugaišusį sikšnosparnį ir išmet÷ į
28
konteinerį (Vashi ir kt. 2010). Žmonių mirtingumas mažas. 1999–2008 metais Havajuose, JAV,
vykdyto leptospiroz÷s steb÷senos tyrimo iš 198 leptospiroze susirgusių žmonių mir÷ 1 asmuo
(Katz, Buchholz ir kt. 2011). Lietuvoje leptospiroze sergama retai. Lietuvoje susirgimų
leptospiroze žmonių tarpe užregistruojama mažai, paskutini susirgimas užregistruotas
Švenčiuonyse, 2012 m. birželio 6 d. buvo užregistruotas paskutinis susirgimas, įtariama, kad
leptospiroze vyras gal÷jo užsikr÷sti nuo namų ūkyje auginamos karv÷s, bet atlikto galvijo kraujo
tyrimo d÷l leptospiroz÷s rezultatas buvo neigiamas, tad infekcijos šaltinis nenustatytas
(Savickien÷ 2012).
29
5. IŠVADOS
1. Serologiškai ištyrus 1266 kiaulių kraujo serumo m÷ginius antikūnai prieš leptospiras
nustatyti 542 kraujo serumo m÷giniuose.
2. Vidutinio dydžio kiaulininkyst÷s ūkiuose antikūnų prieš leptospiras nustatyta 71,8
procentai.
3. Lietuvos kiaulių populiacijoje vyrauja L. bratislava serologin÷ grup÷, kuri sudar÷ 42,8
proc. visų teigiamų atvejų.
4. Nustatyti antikūnai prieš šias leptospirų serologines grupes: L. pomona – sudar÷ 6,2%, L.
copenhageni – 3,2%, L. tarassovi – 0,1%.
5. Paršavedžių grup÷je antikūnų prieš leptospiras nustatyta 51,7 procentai, vyraujanti
serologin÷ grup÷ L. bratislava.
30
6. Literatūros sąrašas
1. Šiugždinien÷ R., Ružauskas M., Virgailis M., Buitkuvien÷ J. Leptospirų serogrupių
paplitimas tarp Lietuvoje auginamų galvijų.Veterinarija ir zootechnika. T. 37 (59). 2007.
2. Adler B., Moctezuma A.P. Leptospira and leptospirosis.
Veterinary Microbiology 140 (2010) 287–296.
3. Ahmad S. N., Shah S. H., Ahmad F. M. Laboratory diagnosis of
leptospirosis. J Postgrad Med., 2005. 51. P. 195–200.
4. Alexopoulos C., Fthenakis G.C., Burriel A., Bourtzi-Hatzopoulou E., Kritas S.K.,
Sbiraki A., Kyriakis S.C. The Effects of the Periodical Use of In-feed Chlortetracycline
on the Reproductive performance of Gilts and Sows of a Commercial Pig Farm with a
History of Clinical and Subclinical Viral and Bacterial Infections
Reprod DomAnim 38, 187–192 (2003). 2003 Blackwell Verlag, Berlin. ISSN 0936-6768
5. Althouse G.C., Rossow K. The Potential Risk of Infectious Disease Dissemination Via
Artificial Insemination in Swine.
Reprod Dom Anim 46 (Suppl 2), 64–67 (2011).
6. Boqvist S., Ho.Thi. V. T., And Magnusson U. Annual variations in Leptospira
Seroprevalence among sows in Southern Vietnam.
Tropical Animal Health and Production, 37(2005) 443-449.
7. Branger C., Chatrenet B., Aviat F., Suard I., Fillonneau C., Aubert A.,
Bach, Nantes G. A-F., Nice F. Protection against leptospirosis after DNA immunization
with the hemolysin-associated protein Hap1-encoding gene in gerbils (Meriones
unguiculatus). Clinical Microbiology and Infection, Volume 9, Supplement 1, 2003.
8. Brett-Major D.M., Coldren R. Antibiotics for leptospirosis (Review).
The Cochrane Library 2012, Issue 2.
9. Cullen P.A., Haake D.A., Adler B. Outer membrane proteins of pathogenic spirochetes.
EMS Microbiology Reviews. Volume 28, Issue 3, pages 291–318, June 2004.
10. Faine S. Leptospirosis Laboratory Diagnosis of Infectious Diseases
1988, pp 344-352.
11. Fraga T.R., Barbosa A.S., Isaac L. Leptospirosis: Aspects of Innate Immunity,
Immunopathogenesis and Immune Evasion From the Complement System.
Scandinavian Journal of Immunology. Blackwell Publishing Ltd. 2011, 73, P. 408–419.
31
12. Jansen A., Nöckler K., Schönberg A., Luge E., Ehlert D., Schneider T.,
Wild boars as possible source of hemorrhagic leptospirosis in Berlin, Germany.
Eur J Clin Microbiol Infect Dis (2006) 25:544–546
13. Ko A.I., Goarant C., and Picardeau M. Leptospira: The Dawn of the Molecular Genetics
Era for an Emerging Zoonotic Pathogen.
Nat Rev Microbiol. 2009 October; 7(10): 736–747.
14. Lai K. N., Aarons I., Woodroffe A. J., Clarkson A. R.
Renal Lesions in Leptospirosis Australian and New Zealand Journal of Medicine
Volume 12, Issue 4, pages 276–279, August 1982.
15. Pappas G., Cascio A. Optimal treatment of leptospirosis: queries and projections.
International Journal of Antimicrobial Agents 28 (2006) 491–496.
16. Picardeau M., Brenot A., Girons I. S. First evidence for gene replacement in Leptospira
spp. Inactivation of L. biflexa flaB results in non-motile mutants deficient in endoflagella.
Molecular Microbiology (2001) 40(1), 189±199.
17. Ramos A.C.F., Souza G.N., Lilenbaum W. Influence of leptospirosis on reproductive
performance of sows in Brazil. Theriogenology. 66 (2006) 1021–1025.
18. Slavica A., Cvetnić Ž., Milas Z., Janicki Z., Turk N., Konjević D., Severin K.,
Tončić J., Lipej Z. Incidence of leptospiral antibodies in different game species
over a 10-year period (1996–2005) in Croatia. Eur J Wildl Res (2008) 54:305–311.
19. Sotoa F.R.M., Pinheirob S.R., Itob F.H., Moraesb Z. M., Gonc- alesb A.P., Azevedob
S.S., Bernardia F., Camargoa S. R., Vasconcellos S.A. Evaluation of colostral immunity
in swine with commercial anti-leptospira polyvalent whole-bacteria vaccine.
Comparative Immunology, Microbiology & Infectious Diseases 31 (2008) 327–335.
20. Wagenaar J.F.P., Goris M.G.A., Sakundarno M.S., Gasem M.H., Mairuhu A.T.A.,
Kruif M.D., Cate H., Hartskeer R., Brandjes D.P., Gorp M.E.C.M. What role do
coagulation disorders play in the pathogenesis of leptospirosis?
Tropical Medicine and International Health. volume 12 no 1 pp 111–122 january 2007
21. Vashi N.A., Reddy P., Wayne D.B., Sabin B. Bat-Associated Leptospirosis
J Gen Intern Med. 2010 February; 25(2): 162–164.
22. Vannier P. Infectious Causes of Abortion in Swine.
Reprod Dom h i m 34, (1 999) 0 1999 Blackwell Wissenschafts-Verlag, Berlin.
ISSN 0936-6768
32
23. Vieira A.S., Rosinha G.M.S., Oliveira C. E., Vasconcellos S.A., Lima-Borges P.A.,
Tomás W.M., Mourão G.M., Lacerda A.C.R., Soares C.O., Araújo F.R., Piovezan U.,
Zucco C.A., Pellegrin A.O. Survey of Leptospira spp in pampas deer (Ozotoceros
bezoarticus) in the Pantanal wetlands of the state of Mato Grosso do Sul, Brazil by
serology and polymerase chain reaction.
Mem Inst Oswaldo Cruz, Rio de Janeiro, Vol. 106(6): 763-768, September 2011.
Šaltiniai iš interneto
24. Kondratien÷ V. Išvados d÷l Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos
„Apskričių reformos koncepcijos (projekto)“
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2231&p_d=21319&p_k=1 Prieiga per
internetą 2013 sausio 18 d.
25. Savickien÷ J. Švenčionių krašto redakcija. 2012.
http://svencioniu.krastas.w3.lt/v2/index.php?option=com_content&view=article&id=837:
venioni-rajone-pirmasis-leptospirozs-atvejis&catid=148:2012-m-birelio-30-detadienis-
nr50-1193&Itemid=59 Prieiga per internetą 2013 m. sausio 5 d.
26. Bolin C.A., Hartleben C.P., • Leal F.M.A., Monte L.G. Diagnosis of leptospirosis in
swine. Swine Health and Production - Volume 2, Number 3, May and June,
http://www.aasv.org/shap/issues/v2n3/v2n3p23.pdf Prieiga per
internetą 2013 m. sausio 5 d.
27. Katz A. R., Buchholz A. E., Hinson K., Park S. Y., Effler P. V.
Leptospirosis in Hawaii, USA, 1999–2008 ,,Emerging infectious deseases’’
http://wwwnc.cdc.gov/eid/article/17/2/10-1109_article.htm. Prieiga per
internetą 2013 sausio 6 d.
28. Moles C.L.P., Cisneros P.M.A., Gavaldón R,D., Luna A.M.A., and Torrres B.J.
Leptospirosis in pigs in the area of the bajio, mexico. ISAH 2003, Mexico.
https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=11&ved=0CC8QFjAA
OAo&url=http%3A%2F%2Fwww.isah-
soc.org%2Fdocuments%2Fspeakers%2FS29%2520MolesMexico.doc&ei=GyboUKzQKc-
Lswabl4CABA&usg=AFQjCNEots1EGVo7GL9E-BY4Yb3vUT553A&sig2=fOurnJyXFfy-
TqDL4Xgvqg&bvm=bv.1355534169,d.Yms Prieiga per internetą 2013 m. sausio 5 d.
33
29. Monahan A.M., Callanan J. J., Nally J.E. Review Paper: Host-Pathogen Interactions in the Kidney during Chronic Leptospirosis. Veterinary Pathology Online, 2009. http://vet.sagepub.com/content/46/5/792.short Prieiga per internetą 2013 m. sausio 20 d.
30. http://www.flickr.com/photos/ajc1/2948693117/ Prieiga per internetą
2013 m. sausio 11 d.
34
7. Priedai 1 priedas
1. lentel÷. Kiaulių santalkos įtaka leptospiroz÷s paplitimui pagal ūkių dydį. Ūkio dydis ištirta teig. Viso. m. 519 246 vid. 383 275 st. 364 141 2 lentel÷. L. bratislava paplitimas pagal kiaulų grupes.
Rasta serologiškai teigamų Kiaulių grup÷s Ištirta kraujo serumo m÷ginių vnt. %
Paršaved÷s 493 255 51,7 Kiaulait÷s 285 120 42,1 Penimos 131 30 22,9 Kuiliai 357 137 38,37 Viso: 1266 542 42,81
3 lentel÷. Kiaulių grup÷se L. bratislava atpikta kraujo serume skirtinguose titruose.
Skiedimai (L. bratislava) Kiaulių grup÷s Ištirta Neig. Reag. % 1:25 1:50 1:100 1:200 1:400
Paršaved÷s 493 238 255 51,7 37 67 77 63 11
Kiaulait÷s 285 165 120 42,1 26 28 56 10
Penimos 131 101 30 22,9 15 13 2
Kuiliai 357 220 137 38,37 83 37 12 5
Viso: 1266 724 542 42,81 161 145 147 78 11
56,45% 43,54%
35
4 lentel÷.M÷giniai reagavo į titrus: L. Pomona, L. Copenhageni, L.tarrasovi Kiaulių grup÷s
Ištirta Neig. Reag. % L. pom L. cop L. ter.
Paršaved÷s 493 407 86 17,4 61 24 1
Kiaulait÷s 285 268 17 5 12 5 0
Penimos 131 118 13 10 5 8 0
Kuiliai 357 353 4 1,1 1 3 0
Viso: 1266 1146 120 9,5 79 40 1
p = 0,0001 p = 0,07756 (Fišerio testas)
5 lentel÷. Ištirta 357 iš kuilių paimti m÷giniai. Rajonas Viso ištirta Neigiami Teigiami Teig. %
Anykščių 3 2 1 33,3
Kaišiadorių 97 73 24 24,7
Kauno 176 72 104 59,1
Klaip÷dos 10 10 0 0
Marijampol÷s sav.
50 49 1 2
Raseinių 5 3 2 40
Rokiškio 3 3 0 0
Šalčininkų 6 1 5 83,3
Švenčionių 2 2 0 0
Vilkaviškio 1 1 0 0
Vilniaus 4 4 0 0
Viso 357 220 137 38,4
6 lentel÷. Tirti (493) tik paršavedžių kraujo serumo m÷giniai.
Raajonas Tirta m÷g. L.brat L.brat%. L.pom L.cop L.tarass.
Anykščių 69 58 84,1 44 10 Ignalinos 77 52 67,5 Jonavos 51 39 76,5 4 6 Klaip÷dos 53 20 37,7 Šilal÷s 5 0 0 Vilkaviškio 20 12 60 8 5 1 Radviliškio 30 14 46,7 Pakruojo 10 3 30 Akmen÷s 66 8 12,1 Joniškio 5 0 0 Vilniaus 8 4 50 Švenčionių 11 1 9 Šalčininkų 83 39 47
Var÷nos 5 5 100 5 3
Viso 493 255 61 24 1
36
7 Lentel÷. Leptospirų kamienų paplitimas Meksikoje, (Moles ir kt. 2003)
Percentage of pigs positive to the different serovars of
L. interrogans in El Bajio, Mexico
The serological analysis showed 46.4% (874/1883) seropositive
SerovarSerovarSerovarSerovar PercentagePercentagePercentagePercentage
Positives/totalPositives/totalPositives/totalPositives/total
bratislava 27.7 522/1883
icterohaemorrhagiae 14.8 280/1883
Cepa Palo Alto 14.2 269/1883
panama 12.0 227/1883
Sinaloa ACR 11.4 216/1883
grippotyphosa 10.5 198/1883
tarassovi 8.3 157/1883
Cepa UAM-H89 6.9 130/1883
hardjo 6.3 119/1883
pomona 4.5 86/1883
shermani 3.2 61/1883
wolffi 2.7 51/1883
hebdomadis 0.9 18/1883
pyrogenes 0.6 12/1883
canicola 0.5 11/1883
37
Pad÷kos Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovei doc. dr. Marijai Stankevičienei už pagalbą renkant ir
apdorojant duomenis, konsultacijas, kantrybę bei pasiaukojimą taisant parašytą darbą.
D÷koju Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų
skyriaus darbuotojams už pagalbą atliekant tyrimus bei konsultacijas.