Lietuvos.laisves.lyga. .Nuo Laisves.sauklio.iki.Nepriklausomybes.ii.Knyga.2006.LT

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBSANTRA KNYGA

1

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

2

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBSANTRA KNYGA

i knyg leidjai skiria viesiam Lietuvos biiuli ANDREJAUS SACHAROVO, TATJANOS VELIKANOVOS, VIKTORO NEKIPELOVO, MALVOS LANDOS atminimui

VILNIUS 2006 3


UDK 329(474.5) Li279

Leidjai

ANTANAS TERLECKAS, GINTARAS IDLAUSKAS

Sudarytojas ir redaktoriusGINTARAS IDLAUSKAS

Stilist

VILIJA DAILIDIEN

Virelio dailinink Maketavo

AUDRON LASINSKIEN SIGRIDA ROSTOVCEVIENKnygos virelyje panaudotos nuotraukos i karine jga nuslopinto Lietuvos laisvs lygos 1988 m. rugsjo 28 d. mitingo Vilniuje, pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams, uvusiems u laisv ir nepriklausomyb 19441954 m., atidengimo ikilmi Varniuose 1989 m. gegus 7 d., V.Lenino paminklo demontavimo Vilniuje 1991 m. rugpjio 23 d., taip pat LLL vadovo A.Terlecko nuotraukos i tremties Kolymoje ir protesto akcij Vilniuje.

Antanas Terleckas, Gintaras idlauskas, leidjai, 2006 Audron Lasinskien, virelio dailinink, 2006 ISBN 9986-645-20-4

4

TURINYSSUDARYTOJO ODIS ............................................................................................................................................................... 9 ODIS APIE LIETUVOS LAISVS LYG ........................................................................................................................... 11

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS. KOVA DLMOLOTOVORIBENTROPO PAKTO PADARINI LIKVIDAVIMO ...................................................................... 13 KAIP MES PARUOME IR PASKELBME 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUM .............................. 13 LIETUVOS LAISVS LYGOS SMGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIUI ....................................... 17 EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA .................................................................................................................. 21 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. SAUSIO 13 D. IKILMINGAS POSDIS, SKIRTAS EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEIUI IR LAISVS GYNJ DIENAI PAMINTI ................ 22 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEKLARACIJA ................................................................................................. 41 ISTORIKO POKALBIS SU ANTANU TERLECKU ...................................................................................................... 43 KAIP PROKURATRA IR KGB BAND SULUGDYTI MITING PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO ........................................................................................................................................ 55 APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS ORGANIZUOT PIRMJ OKUPUOTOJE LIETUVOJE VIE PROTESTO MITING, VYKUS 1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE, PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO ............................................................................................................. 62 PIRMASIS LAISVS ENKLAS KGB BAUGINTAI LIETUVAI .............................................................................. 92 MAASIS BRYS .......................................................................................................................................................... 103 INFORMACIJA APIE ATLIKT DARB DL . M. RUGPJIO 23 D. VYKI VILNIUJE .............................. 113 ATVIRAS LAIKAS JAUNIMO TEATRO VYRIAUSIAJAI REISIEREI D.TAMULEVIITEI ....................... 129 ATVIRAS LAIKAS LKP CENTRO KOMITETUI ..................................................................................................... 130 DAR KART APIE MITING PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO ................................................................... 134 PIRMOJI POLITIN DEMONSTRACIJA OKUPACIJOS METAIS. REIKM IR PASEKMS ............................ 136 1987-J MET LAISV IR 2002-J MET GRSM ....................................................................................... 138 VYTAUTUI JANIAUSKUI ATMINTI ....................................................................................................................... 148 VYTAUTO JANIAUSKO KALBA PIRMAJAME VIEAME LLL PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJIO 23 D. VILNIUJE, PRIE A.MICKEVIIAUS PAMINKLO .................................................................... 149 TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAIOVUI .......................................................... 153 DAR VIENA KAGBIST AUKA ............................................................................................................................... 158 PASAKOJIMAS APIE SPAUDOS KONFERENCIJ, VYKUSI 1979 M. VASARIO 7 D. VILNIUJE, ROMALDO IR ANGELS RAGAII BUTE ............................................................................................................. 159 OKUPANT IR J LIETUVIKJ TALKININK PASTANGOS SUTRUKDYTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS 70-J METINI PAMINJIM ...................................................................................... 164 VASARIO 16-OSIOS MINJIMAS VILNIUJE 1988-AISIAIS METAIS ................................................................... 170 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS PASKELBIMO 1918 M. VASARIO 16-OSIOS PAMINJIMAS ............. 172 1988 M. VASARIO EIOLIKTOJI LIETUVOJE ....................................................................................................... 175 TRISPALVS RAKETOS GEDIMINO AIKTJE ..................................................................................................... 176 STALINIEI KONTRAMITINGAS STALINOSNIEKAUS NUSIKALTIMAMS SUMENKINTI ................. 177 PIRMASIS VIEAS LLL SURENGTAS DIDIJ TRMIM SIBIR MINJIMAS VILNIUJE 1988 M. GEGUS 22 D. ........................................................................................................................... 180 LIETUVOS GEDULO DIENA ...................................................................................................................................... 185 LAISVS PROTRK OKUPACIN VALDIA SLOPINO SMURTU ....................................................................................................................................................... 190 PENKI MILIJONAI PARA LIETUVAI .................................................................................................................... 200 PENKI MILIJONAI PARA U LIETUV .............................................................................................................. 201

5

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS PARAAI DL LIETUVOS LAISVS ......................................................................................................................... 204 LPS VAD REAKCIJA LLL AKCIJ RINKTI PARAUS DL OKUPACINS KARIUOMENS IVEDIMO I LIETUVOS .............................................................................................................. 207 BANDYMAS PASISAVINTI LLL NUOPELN ......................................................................................................... 208 PIRMASIS LLL MITINGAS, PARAGINS LIETUVOS JAUNIM NETARNAUTI OKUPACINJE KARIUOMENJE .............................................................................................................................. 210 LAUK, OKUPANTAI, I LIETUVOS! ..................................................................................................................... 214 DL MITINGO KALN PARKE ................................................................................................................................. 217 KARINS TARNYBOS SOVIETINJE ARMIJOJE BOIKOTAS ............................................................................... 218 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA MINI OKUPACIJOS METINES ................................................. 220 LIETUVA GEDI NEPRIKLAUSOMYBS .................................................................................................................. 222 PAGALIAI RATUS ...................................................................................................................................................... 225 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA MINI MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO 50-SIAS METINES ....................................................................................................................................... 226 AR LAIKAS ATSISAKYTI TARNYBOS SOVIETINJE ARMIJOJE? TAIP! ........................................................... 228 KOMITETO ENEVA-49 VEIKLOS 19891991 M. SVARBA LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEINIMO JUDJIMUI ..................................................................................................................................... 230 TSRS GYNYBOS MINISTRUI ....................................................................................................................................... 232 APIE VIENO STABO GRIT VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTLIO TEMA ....................................................................................................................... 233

LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI TEKSTAI. STRAIPSNIAI, PAREIKIMAI,VIEI LAIKAI, ATSIMINI MAI ................................................................................................................................. 257 REPORTAAS APIE SIMO KUDIRKOS TEISM 1971 M. GEGUS 1720 D. VILNIAUS TEISME ............. 257 AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI N.V.PODGORNUI ............................................. 259 PASAULIEI KREIPIMASIS LIETUVOS KATALIK BANYIOS KRONIKOS LEIDJUS ................... 262 LAIKAS TSRS VALSTYBS SAUGUMO KOMITETO PIRMININKUI J.V.ANDROPOVUI ............................. 273 GELBKIME LIETUVOS GAMT ............................................................................................................................. 285 ATVIRAS LAIKAS VIKTORUI KALNYNUI ......................................................................................................... 291 KIENO EIL PO MINDAUGO TAMONIO? ............................................................................................................... 293 ATVIRAS LAIKAS TIESOS REDAKTORIUI A. LAURINIUKUI .................................................................... 295 KAS TIESON NEDTA ARBA KAIP VIESIAUSIJ NIKOLAJ KIRILOVII LIGOS PAGULD ..... 298 KODL NIEKINAMA LIETUVI TAUTOS PRAEITIS ........................................................................................... 301 LIETUVOS KP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI NIKOLAJUI KIRILOVIIUI DYBENKO ................................. 307 NEUBAIGTAS RAYTI IR NEISISTAS LAIKAS VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI AKADEMIKUI JONUI KUBILIUI ................................................................................................................................ 311 LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K. .............................................................................................................................................................. 317 INVAZIJOS AFGANISTAN PASMERKIMAS ....................................................................................................... 321 GELBKIME ANTAN TERLECK! ........................................................................................................................ 322 MANO DRAUGAS ........................................................................................................................................................ 328 VIENUOLIKA MET AUKLTO ASMENS POKALBIS KGB RMUOSE ...................................................... 331 BUVUSIEMS LIAUDIES GYNJAMS A.BERNOTNUI, V.IKAUSKUI, S.LISAUSKUI, V.EMGULIUI IR KT. ......................................................................................................................... 337 A.TERLECKAS ATSAKO SANTAROS KLAUSIMUS ....................................................................................... 346 KGB NORI SEKTI DISIDENTUS IR NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE .............................................................. 350 KALBANIOSIOS KLASS KAPITULIACIJOS .................................................................................................... 351 BAIMS NUGALJIMAS ............................................................................................................................................. 357 LIETUVOS LAISVS LYGOS SPAUDA. VYTIS ................................................................................................... 360

6

TURINYS TOKIUS PRISIMENU ANDREJ SACHAROV, SERGEJ KOVALIOV IR KITUS MASKVOS DISIDENTUS ........................................................................................................................... 364 LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI VALDUI ADAMKUI ......................................................................... 387 AR GOTLANDO KONFERENCIJOS KOMUNIKATAS TURJO IR GALI ATEITYJE TURTI KOKI NORS POLITIN REIKM? .......................................................................................................................... 390 APIE TIKJIMO KANKIN, SEKULIAR POLITIN VEIKIM IR VIENOS KNYGOS KATALIKIK STATISTIK ...................................................................................................................................... 394 KODL KOVOTOJAI U DIEV IR TVYN BEI J DARBAI NEVIENODAI VERTINAMI? ......................... 401

APIE LIETUVOS LAISVS LYG. VERTINIMAI IR IVADOS ...................................................................... 407ISTORIKAI APIE LLL ................................................................................................................................................... 407 POLITIKAI APIE LLL ................................................................................................................................................... 410 KOMPLIMENTAI IR PRAKEIKSMAI ........................................................................................................................ 411 LIETUVI, LATVI IR EST RADIKALI POLITINI JG BENDRADARBIAVIMO 19871992 METAIS KRYPTYS .................................................................................................................................... 413 OKUPACIN KARIUOMEN PALIKO GALVOSKI .......................................................................................... 415

PRIEDAI .............................................................................................................................................................................. 421SJDIS: LAISV PER NIEKYB ........................................................................................................................... 421 PUBLIKACIJ INIASKLAIDOJE, LITERATROJE, INTERNETE APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIAUS VARNIUOSE 1989 M. VASARIO 12 D. SURENGT PIRMJ OKUPUOTOJE LIETUVOJE MITING, SKIRT 19441954 M. UVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAGERBTI, IR 1989 M. GEGUS 7 D. JIEMS PASTATYT PIRMJ PAMINKL B I B L I O G R A F I J A (19892004 m.) ............................................................................................... 458 VYKI IR LIETUVOS LAISVS LYGOS VEIKSM 19881990 M. KRONIKA ................................................. 464 MS MIRUSIESIEMS ................................................................................................................................................ 474 MIRTA IR KARTI MONS ............................................................................................................................ 474 REIMO PRIEAS ................................................................................................................................................. 479 VLADAS AKALYS .............................................................................................................................................. 483 OKUPANT RAMYBS DRUMSTJUI BUVO LEMTA IEITI TYLIAI ....................................................... 486 ALGIMANTAS ANDREIKA ................................................................................................................................ 492

7


8

SUDARYTOJO ODIS Antroje knygoje, apvelgianioje Lietuvos laisvs lygos veikl nuo antisovietinio pogrindio periodinio leidinio Laisvs auklys leidybos pradios 1976 m. iki Nepriklausomybs atkrimo 1990 m., publikuojama mediaga apie svarbiausias Laisvs lygos surengtas pasiprieinimo sovietinei okupacijai akcijas kovojant dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi panaikinimo. Daugiausia vietos skiriama pirmajam antisovietiniam protesto mitingui prie poeto Adomo Mickeviiaus paminklo Vilniuje 1987 m. is mitingas, sukls didiul okupacins administracijos atoveiksm, ymjo paskutiniojo ir lemiamo Lietuvos isilaisvinimo etapo pradi. ia akcija Lyga atstovavo negausiai visuomens daliai, idrsusiai pasiprieinti okupacijai ir apsisprendusiai, esant reikalui, dl to nukentti, nors ir prie tai daugelis LLL nari buvo teisti ir nuolat KGB persekioti. Knygoje pateikiama mediaga apie pirmj vie LLL spaudos konferencij 1979 m., pastangas paminti 1988 m. Vasario 16-j, kitas LLL organizuotas akcijas ir iniciatyvas pasaulin para u Lietuvos laisv surinkim, karins tarnybos sovietinje armijoje boikot. Taip pat publikuojami pirmoje knygoje netilp svarbesni Laisvs lygos krjo ir ilgameio vadovo Antano Terlecko bei kit LLL nari tekstai (dauguma j rayti pogrindio slygomis ir pasirayti tikromis pavardmis), Jurijaus Radoviiaus kritika analitin studija, pagerbiamas su Lygos veikla susijusi asmenybi Vlado akalio, Algimanto Andreikos atminimas, pateikiama 19881990 m. vyki ir LLL veiksm kronika. iek tiek vietos skirta Laisvs lygos veiklai vertinti: pateikiamos istorik ivados, inom visuomens asmen, politik ireikti poiriai. LLL aktyviai veik ir po Nepriklausomybs paskelbimo bei atkuriant, tvirtinant valstyb. LLL veikloje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2002 m. dominavo kritikas poiris atsikurianios valstybs socialin tikrov, oponavimas vairioms ir ne visuomet demokratin bei sining veikim ipastanioms parlamentinms daugumoms, itin atriai kritikuota vykdomosios valdios nekompetencija ir jos savanaudikas atstovavimas grupiniams (politiniams ir ekonominiams) interesams, protestuota prie buvusios kompartijos ir slaptj sovietini tarnyb struktr siek sitvirtinti Lietuvos politikoje, teisje ir ekonomikoje, prie pastangas nuvertinti pasiprieinimo okupacijai dalyvi indl atkuriant nepriklausom Lietuvos valstyb. iuos prietaringai vertintus veiksmus nulm noras matyti daugiau moralinmis nuostatomis pagrst sprendim ir teisingumo tolesnje valstybs ir tautos raidoje. Juolab kad laisv ir tiesa yra neatsiejamai susijusios vertybs. Taiau neatsitiktinai daugelis LLL nari atgavusioje laisv Lietuvoje pasigedo btent teisingumo, kuriam svetimas dvigub standart taikymas, nepriimtinos tikslus neva pateisinanios priemons, pasibjaurtini savj prasikaltimus ir atsakomybs stok dangstantys mantrs argumentai. iomis ir panaiomis temomis Laisvs lyga yra ileidusi nemaai vairaus pobdio ir apimties leidini, kuri bibliografija buvo pateikta pirmoje knygoje. 9


Su apgailestavimu tenka pastebti, kad pastangos atgaivinti LLL veikl (paskutin kart tai bandyta padaryti 2003 m. pabaigoje) buvo neskmingos pernelyg skyrsi atskir Lygos nari poiriai vairius iandienins Lietuvos visuomeninius reikinius. Ikovotos laisvs slygomis, kai nebra rimtesns buvusi rezistent pastangas telkianios iorins grsms, tai tikriausiai yra natralus ir neivengiamas procesas. Knygos leidjai nuoirdiai dkoja Lietuvos Nepriklausomos valstybs atstatymo 1990 m. kovo 11-osios akto signatarui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojui eslovui Jurnui u tarpininkavim gaunant finansin param ir Lietuvos Nepriklausomos valstybs atstatymo 1990 m. kovo 11-osios akto signatarui, buvusiam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos pramoninink konfederacijos prezidentui ponui Bronislovui Lubiui u finansin param (10 tkst. Lt) iai knygai ileisti.Vilnius, 2006 m. kovo 26 d. GINTARAS IDLAUSKAS

10

ODIS APIE LIETUVOS LAISVS LYGANTANUI, JULIUI IR KITIEMS LAISVS LYGOS PRADININKAMS

GINTARAS IDLAUSKAS

Kaip ir dera panaiomis progomis, neisiversiu be banalaus anginio pastebjimo: prie 20 m. nedaug kas galjo numanyti, kad Lietuva atgaus nepriklausomyb ir susigrins valstybingum. An laik terminologija nekant, tik ekstremistai ir Vakar valgybini centr kurstomi nacionalistai drumst rimt, taik ir krybing isivysiusios socialistins visuomens engim emikojo rojaus link. Dabar danai pasiklausome, kaip mons giriasi tada slapia svajoj apie laisv ir j regj savo sapnuose. Nelabai tikiu iuo beveik valstybins ideologijos dogma tapusiu ir vairiausi minjim privalomu teiginiu. Tiesiog esu sitikins, o ir atsimenu, kad tuo tikjo mauma, dar maiau konkreiai veik ta linkme. O laikas ne be pasiventli pastang ir nesavanaudikos aukos skaiiavo paskutinius imperijos gyvavimo metus. Nors racionali imperijos lugimo enkl beveik nebuvo regti, tuo kakodl kartai tikjo mons, susibr beveik mistin Lietuvos laisvs lyg, kurios nariu save laikyti galjo kiekvienas Lietuvos gyventojas, pritariantis laisvs siekiams. Lygos pradininkai inicijavo trij Baltijos taut atstov Memorandum, kuriame pareikalavo panaikinti Soviet SjungosVokietijos pakto pasekmes, nutraukti Baltijos valstybi okupacij. Tokie akipliki ir staiokiki reikalavimai negaljo nepaiurpinti t, kurie budjo imperijos stabilumo sargyboje, t, kurie siek vien platesni kultrini teisi viening ugrobt taut eimoje, o ir t, kurie jau buvo netek vilties. Kodl itie mons tikjo tuo, k sak? Kodl jie sak tai, k galvojo? Kodl j odiai nesiskyr nuo darb, kai aplink triumfavo melas ir prisitaikymas? Kodl jie rinkosi btent itok keli, kai gyventi buvo galima paprasiau ir be didesns rizikos, juk rams buvo laikai? Manau, kad kaip vakar, taip ir iandien tai daugiau retoriniai klausimai. Kas itie isiokliai, nesusitaik, neprim reimo nustatyt sovietins gyvensenos taisykli, dl kilnesnio tikslo isiaddav savs ir leisdav udaryti savo kn imperiniuose gulaguose, tarsi kiek ironikai liudydami, jog dvasios nemanoma kalinti? Gal kokie nevykliai, taip ir nesteng savs realizuoti legalioje srityje? Skaitant Antano ir Juliaus vienas kitam i kalinimo viet rayt laik knyg, neapleidia nuovoka, kad jie, varomi cenzros ir savicenzros, buvo laisvi viduje. Tikriausiai smarkiai nenusikalbsiu pastebdamas, kad toji laisvs duotyb gauta i aukiau. Smagu, kad Lyga tam tikra prasme yra marginalin organizacija, likusi vadinamosios didiosios politikos nuoalje. Ne valdia buvo jos tikslas. Ai Dievui, kad Antanas taip ir netapo Seimo nariu, kad kiti, gal to ir verti, neum taking valstybini post, nesusikr reikiam vaizdi. Ne dl post viskas buvo pradta. Tad nenuostabu, kad ne jie iandien yra ms laik naujieji herojai. Laisvs lyga nedav Lietuvai nei vieno signataro, ministro ar diplomato. Lyga niekada nebuvo 11


kadr rengimo staiga. Utat ji parod bekompromiss laikysenos, aikaus ir skaidraus tiksl deklaravimo, sugebjimo rytingai siekti to, kas iandien jau tapo kasdienybe, pavyzd. Tai atlik nebtinai buvo protingiausi, gabiausi, talentingiausi. Juk drsa tikrai ne visada yra gilaus proto savyb... Tai greiiau dvasios bsena. Priklausymas Lygai reik atsisakym konformizmo, pragmatizmo, karjeros, neretai asmenins laisvs. odiais laisv, nepriklausomyb nebenustebinsi. Greiiau sunervinsi ar net pasirodysi keistas. velgiamos pastangos iems odiams iekoti kitaip skambani atitikmen. Tikriausiai todl, kad tai bene labiausiai nuvertinti odiai ms visuomenje, nes buvo tariami vairiomis progomis ir be prog. Taiau tada reikjo juos itarti. Nemanau, kad Lygos pradininkams, tariant vieai iuos odius, nelakst knu iurpuliukai. simin Antano pastebjimas: norint t nuveikti, nereikia galvoti apie pasekmes. ie odiai buvo itarti, ukoduoti paiame LLL pavadinime. O juk buvo galima parinkti maiau uklivant, diplomatikesn pavadinim. Taiau, matyt, ne veltui Antanas ilgai raussi knygose, odynuose, kol aptiko beveik geniali trij L kombinacij. Neturiu tikslo irti palovinani kalb tiems, kurie tada idrso, ar sugrinti jiems politinius ir istorinius nuopelnus, kuriuos dabar danai savinasi kiti. Ne dl savs raymo istorijon tai buvo atlikta. Med pasodina vieni, o jo velia ir sodria aluma bei teikiamu pavsiu diaugiasi bei mgaujasi kiti. Tikriausiai toks yra ne tik gamtos, bet ir istorijos dsnis, tad nebt imintinga tam prieintis. Laisvs lyga 1978 m. suformulavo Lietuvai tikslus, kuri i nenukrypdama privalo siekti, jei nori ilikti. 1988 m. ijusiai i pogrindio Lygai nereikjo keisti savo programos. Radikali veiklos tendencija buvo laiko padiktuota btinyb: ilgiau laukti nebebuvo prasms nepriklausomyb ia ir dabar. ie, tuomet daug kam atrod nereals, netgi iracionals, tikslai buvo pasiekti bendromis vis geros valios tvynaini pastangomis. LLL nesisavina io bendro lietuvi tautos pasiekimo, bet diaugiasi galjusi prie to enkliai prisidti. Po Lietuvos tarptautinio pripainimo didioji Lygos misija i esms buvo atlikta. Kartais pasvarstoma, kad sovietin imperija dl ekonomini prieasi vis tiek anksiau ar vliau bt dsningai subyrjusi, todl nereikia pervertinti t pastang. Taiau kakas turjo klibinti imperijos pamatus, ibandyti j tvirtum savo gyvenimu. Melu apnuodytoje atmosferoje itartas tiesos odis veik ne i karto, sakyiau, ltokai, taiau utikrintai ir it koks laisvs virusas pagrau tuos pamatus. Beveik garantuoju, kad patys tiesos sakytojai to nesitikjo. Didel odio galia. Didel tiesos odio apie ms istorij ir laik galia. Ypa odio apie laisv. odio, kuris yra brangiausias Lietuvos laisvs lygos monms.Vilnius, 1998 m. birelisG.IDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidj pastaba. Tekstas buvo perskaitytas konferencijoje, skirtoje LLL krimo dvideimtmeiui paminti.

12

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOS

LIETUVOS LAISVS LYGOS PASIPRIEINIMO AKCIJOSKOVA DL MOLOTOVORIBENTROPO PAKTO PADARINI LIKVIDAVIMO

KAIP MES PARUOME IR PASKELBME 45-I PABALTIJIEI MEMORANDUMLIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME 2003 M. SAUSIO 12 D. ANTANO TERLECKO PASAKYTA KALBA

Nors po Prahos pavasario Soviet Sjungoje buvo gniauiama bet kokia laisvesn mintis, tautinis pasiprieinimas Lietuvoje stiprjo. 1972 m. pradjusi eiti Lietuvos Katalik Banyios kronika pakurst pasauliei ambicijas leisti tautos, ne tikjimo reikalams skirt leidin. Kstutis Jokubynas, ikaljs Rusijos konclageriuose septyniolika met ir itvrs ketverius metus tremties Igarkoje prie Arkties vandenyno, buvo vienas svarbiausi ios idjos iniciatori. Jonas Volungeviius ir a 1976 m. nuveme jo tvik Kabeliuose ms paruot Lietuvos bals. Taiau i Maskvos sugrs ir parsives jugoslavik spausdinimo mainl, Kstutis Jokubynas pasil leidiniui Laisvs auklio pavadinim, kuris es labai gerai skambs tiek lietuvi, tiek rus, tiek angl kalbomis. Po mokslins konferencijos Takente 1975 m. prasidjo globalus rusinimas. Btent rusinimui ir istorijos klastojimui nusprendme pasiprieinti. Laisvs aukl leido Kstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas, Elena Terleckien, Birut Burauskait, dvi viesaus atminimo moterys Zita Vanagait ir Dalia Sasnauskien. J platino Vilniaus Vienuolio vidurins mokyklos moksleiviai Andrius Tukus, Vytautas Boguis, poetas Bronius Kikis. Daug moter ir vyr j daugino. Tuo metu tai buvo pakankamai sudtinga: mainle vienu kartu buvo galima ispausdinti tik penkis egzempliorius. 1975 m. Helsinkio Baigiamajame akte akcentuot asmens laisvi Soviet Sjunga n nesiruo paisyti. Prieingai politin pasiprieinim buvo nutarta bet kokiomis priemonmis nuslopinti. Vienas po kito vyko teismo procesai, pavyzdiui, Sergejaus Kovaliovo teismas Vilniuje 1975 m. gruodio mnes. 1977 m. rugpjio 23 ir 24 dienomis mano namuose keliolika ekist atliko ilgai ruot operacij ir i vis slaptaviei, net dare ir mike prie nam, surankiojo ar ikas spausdinimo technik, paruot straipsniams mediag, nesptus iplatinti leidinius. Po ios kratos tsti Laisvs auklio leidybos nebegaljome. Be to, Kstutis Jokubynas jau buvo emigravs ir kiek vliau pradjo dirbti Miunchene Laisvosios Europos radijo stotyje. Dalis Laisvs auklio leidj persimet pas Vytaut Skuod, Albert ilinsk ir Stas Stungur, leidusius Perspek13


tyvas. Tarp j buvo Birut Burauskait ir Zita Vanagait. Taigi i viso ileidome penkis Laisvs auklio numerius. Visi penki numeriai 2003 m. ileisti atskira knyga. T pai met ruden kariuomen pam visus prie Laisvs auklio leidimo ir platinimo prisidjusius moksleivius, neleid jiems studijuoti auktosiose mokyklose. Balys Gajauskas 1978 m. buvo nuteistas penkiolikai met laisvs atmimo u Aleksandro Solenicyno Gulago archipelago vertim, Viktoras Petkus nuteistas penkiolikos met bausme u vadovavim Lietuvos Helsinkio grupei. 1979 m. buvo sufabrikuota kriminalin byla rezistentui Romaldui Ragaiiui. Nors bausms vis didjo, taiau jos tik stiprino ms ryt prieintis. Dauguma buvusi Laisvs auklio leidj 1978 m. birelio mn. viduryje sukr pogrindin Lietuvos laisvs lyg ir ileido pogrindin urnal Vyt. Tuo norjome tikinti taut, kad Lietuvoje toliau veikia antisovietinis pogrindis ir yra moni, nepraradusi vilties, kad Tvyn nusimes vergijos panius. KGB nepavyko LLL iaikinti. Mums pasisek tikinti KGB, kad Vytis neturi nieko bendro su LLL. Tik pas Algird Statkevii KGB kratos metu surado LLL antspaud ir ikl jam baudiamj byl. A.Statkeviius ikaljo septynerius metus paiuose baisiausiuose SSRS kaljimuose erniachovskyje ir Takente. Suvokme, kad ms kovai reikalingas tarptautinis rezonansas. Nors usienio lietuviai nuo 1944 m. nuolat vairiomis formomis kreipdavosi tarptautines organizacijas dl Lietuvos okupacijos ir aneksijos, taiau nesulaukdavo jokios reakcijos, nes soviet politik pastangomis jie buvo laikomi naci kolaborantais. Ryoms paruoti dokument, pasirayt Lietuvoje gyvenani moni savo tikromis pavardmis, ypa jaunimo, kad dl amiaus nebt galima jiems primesti kolaboravimo su naciais. Buv politiniai kaliniai, sugr i sovietini lageri, nenutrauk ryi su savo likimo broliais bendravome su ydais, estais, latviais, rusais, ukrainieiais. Sergejaus Kovaliovo teismo metu susipainome su akademiku Andrejumi Sacharovu ir kitais rus disidentais. Usimezg draugyst, davusi Lietuvai labai daug. Ne kart svarstme apie galim politinio dokumento turin ir jo signatarus. Ketinome dokument paruoti Komiteto MolotovoRibentropo pakto pasekmms likviduoti vardu. Slaptj protokol turin buvau nusiras 1965 ar 1966 m. i Lietuvi Bostono enciklopedijos. Man tai padaryti leido Vilniaus universiteto Specialiojo fondo vedja Estera Bajorait. Be to, t pai protokol kopijas rus kalba 1970 ar 1971 m. i Maskvos disidento Pavelo Jakyro parsive Vaclovas Sevrukas ir Stasys Jakas, ivert juos lietuvi kalb ir platino. Ruoms dokument paskelbti 40-osioms pakto metinms. 1979 m. ankstyv pavasar su vienu pedagoginio instituto studentu, kurio pavards, deja, nebeprisimenu, nuvykome Tartu pas buvus politin kalin Mart Niklus pasitarti dl ruoiamo dokumento. Martas su savo draugais paadjo paruoti dokumento tekst. Deja, liepos mnes paado jie dar nebuvo itesj. Todl liepos 27 ar 28 dien parengiau Kreipimsi pats ir atspausdinau rusika mainle. 14


Taiau besitariant su daugeliu draug kilo idja kreiptis pasaulio tautas ne organizacijos, o atskir asmen vardu, nes komitet KGB apiformins kaip antisovietin organizacij ir sudarys baudiamj byl. inoma, toki byl vliau vis tiek ikl visiems Memorandum pasiraiusiems estams ir latviams bei vienuolikai jam pritarusi maskviei. Lietuvi aretavo tik keturis. Vienas i j mir neaikiomis aplinkybmis labai lengvos operacijos metu. Rugpjio 12 d. kartu su Juliumi Sasnausku, dl sveikatos paleistu i karins tarnybos, nuvykome Tartu su Memorandumo tekstu. Marto Nikluso neradome, mus prim jo motina. Prisipirk teisini knyg, laukme sugrtanio Marto ir toliau redagavome Memorandum. Paskutin teksto redakcij Julius Sasnauskas ispausdino Marto mainle. Grs Martas rado Memorandum jau paruot ir be joki pastab j pasira. Jis surado dar tris signatarus. Rugpjio 15 d. ivykome namo. kart per iaulius. Buvome sitikin, kad dokument pasirays Ona Pokien, naujoji Helsinkio grups vadov. Taiau ji mus tik ibar u isiokim, kuris es leis susemti vis ms pogrindio aktyv ir atsisak pasirayti. Pasira trys iaulieiai: Meislovas Jureviius bei Jadvyga ir Jonas Petkeviiai. Jadvyga Petkeviien apsim nuvaiuoti Latvij. Jai pavyko parveti Vilni net septyni latvi paraus. ios partizans, pogrindininks veikla iki iol nra deramai vertinta. Surinkus 45-i lietuvi, latvi ir est paraus man teko vykti Maskv pas akademik Andrej Sacharov, kurio paraas turjo suteikti iam dokumentui ypating svarb. Taip pat buvo reikalingas jo monos Jelenos Bonner ir j biiuli pritarimas. Memorandum rugpjio 20 d. stot nuve mano mona. ia prisistatm prie Rimje grybavusi ir uogavusi maskviei. Viename i j krepi ir paslpiau dokument, o Maskvos geleinkelio stotyje atsimiau. Taiau Maskvoje paaikjo, kad Andrejus Sacharovas su mona yra ivyk. Sacharov biiul, iuo metu jau mirusi, Tatjana Velikanova surinko devynis paraus. Kai kuriuose rainiuose tvirtinama, kad Memorandum tais Malva Landa. Tai neatitinka tikrovs. Platinome Tartu variant. Aleksandras Lavutas, vienas artimiausi Akademiko draug, dav od, kad kit dien suras Sacharovus. Jis neabejojo, kad mokslininkas ir jo mona J.Bonner pritars Memorandumui. Prie grtant Vilni, maskvieiai suruo ileistuves. Deja, nuotaika buvo prislgta. Sklido gandai, kad prasids dideli aretai. Tatjana Velikanova pasil pakelti vyno taures za uspech naevo beznadionovo dela. Deimt maskviei palydjo mane Baltarusijos stot. Jauiau, kad su daugeliu jau nebepasimatysiu... Aleksandras Lavutas itesjo savo od rugpjio 23 d. vidurdien paskambins jam i Vilniaus suinojau, kad Andrejus Sacharovas, jo mona Jelena Bonner ir dar keli j biiuliai pritaria ms idjai kreiptis pasaul Memorandumu, protestuojaniu prie tai, kad nevykdomi F.Ruzvelto ir V.erilio paadai, paskelbti Atlanto chartoje, pagal kuri visos karo metu valstybin nepriklausomyb praradusios tautos j atgaus. 15


Nuskubjau Garelio g. 1515, kur mans lauk Julius Sasnauskas ir Vladas akalys. okinjom i diaugsmo. Vakare jau namuose igirdau per usienio radij, kad ms Memorandumas gautas Vakaruose ir skelbiamas per visas radijo stotis. Ta diena buvo viena laimingiausi mano gyvenime. Atsiliep i Atn Tomas Venclova. Jis pavadino Memorandum paiu svarbiausiu Baltijos valstybi pustreio deimtmeio nelaisvs dokumentu. Po poros mnesi prasidjo aretai. Vien pirmj spalio 30 d. sum mane. Lapkriio 1 d. Tatjan Velikanov, po kurio laiko Viktor Nekipelov, Malv Land, vasario 26 d. Aleksandr Lavut. Itrm Gork akademik Andrej Sacharov, o 1984 m. tremtine tapo ir jo mona Jelena Bonner. Ikaljs KGB Vilniaus kaljime beveik itisus metus, nieko neinojau apie Memorandum pasiraiusij ar jam pritarusij likim. Tik gruodio 11 d. iukli dje pamaiau suplyusius Juliaus Sasnausko batus, taiau neleidau sau patikti, kad jis jau suimtas. Sausio 1-j, esant girtiems priirtojams, kalini pasivaikiojimo duobje igirdau Juliaus bals... 1980 m. lapkriio pabaigoje buvau nuvetas Perms srityje esant Kuino konclager, kuriame sutikau jau kelerius metus kalint Sergej Kovaliov. Greitai buvo atvetas ir Viktoras Nekipelovas. ia i Sergejaus Kovaliovo ir po keli mnesi pasimatym atvykusios monos suinojau apie vis bendraygi Memorandumo signatar lidnus likimus. ia igirdau, kad akademikas Andrejus Sacharovas su mona Jelena Bonner yra itremti Gork. KGB daugiausia kerijo Aleksandrui Lavutui u jo vaidmen Memorandumo istorijoje jau ikaljusiam skirtus trejus metus ikl kakokiu niekingu pretekstu nauj byl. Jis buvo nuteistas dar penkeriems metams. Bausm atliko iki pabaigos. Itremtas 600 km iaurs rytus nuo Magadano ilgai laukiau Memorandumo parengj veiklos rezultat. 1983 m. sausio pabaigoje Tomsko srityje bausm atliekantis Julius Sasnauskas paskambins prane, kad Europos Parlamentas sausio 13 d. prim rezoliucij, silani okupuot ir aneksuot Baltijos valstybi problem svarstyti Jungtini Taut Organizacijos Dekolonizacijos komisijoje. Dar kart sitikinau, kad kiekviena kova su pavergjais u savo Tvyns laisv yra prasminga. inoma, i kova danai reikalauja dideli auk. Didiausia auka buvo Viktoras Nekipelovas, vienas talentingiausi rus poet. Ms lovos Kuino konclageryje stovjo viena alia kitos. 1987 m. sausio 9 d. sugrau i Magadano tremties. T pai met vasar nuvyks Maskvon besiruoianio emigruoti Paryiun Viktoro ileistuves, radau j didel ligon. Jis mans jau nebepaino, nors prisimin kiekvien ms pokalb konclageryje. Konclageris visikai isunk jo fizines jgas, bet nepalau dvasini. Deja, nuvyks Paryi Viktoras netrukus mir. Nepaisant auk, tikslas buvo pasiektas Europos Parlamentas pakl bals prie baisi neteisyb ir, vadovaudamasis 45-i pabaltijiei memorandumu, rekomendavo Jungtini Taut Organizacijos Dekolonizacijos komisijai apsvarsty-

16


ti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausim. Taip buvo pramuti stori abejingumo ir politini intrig ledai. Europarlamentas igirdo pavergt Baltijos taut bals Pranczijoje ir Anglijoje dirbusi lietuvi diplomat pastangomis. Jiems vliau m talkinti Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininkas dr. Kazys Bobelis.A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

Leidj pastaba. Pagrindin 45-i pabaltijiei memorandumui (Baltijos chartijai) skirta mediaga publikuojama knygos Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs pirmame tome, ileistame 2004 m.

LIETUVOS LAISVS LYGOS SMGIS KREMLIAUS TARPTAUTINIAM PRESTIUIANTANAS TERLECKAS

1953 m. nutilo paskutiniai 10 met trukusio Lietuvos partizaninio karo viai. Tais paiais metais pritilo ir tautos daini himnai, lovinantieji ms didvyri kov su imteriopai militaristikai galingesniu prieu rus imperializmu. Abejingi moraliniams idealams, umir paadus, T.Ruzvelto ir V.erilio paskelbtus Atlanto chartijoje, atidav taut budeliui Stalinui nukryiuoti tris Baltijos valstybes, niekingai tyljo. Noriu priminti, kad Atlanto chartos autoriai prisiek, kad karui pasibaigus bus sugrinta visoms tautoms i j atimta laisv ir nepriklausomyb. Aiku, i nusinuodijusio Hitlerio buvo atimtas visas jo grobis, o dar baisesniam nusikaltliui Stalinui palikta reali galimyb ugrobti vis Europ. Sunku paaikinti, kodl tironas sulaik prie Oderio savo T-34 tankus, kurie bt galj atsidurti prie Lamano ir Gibraltaro ssiauri... Pasaulio istorikai skubjo paskelbti, kad II pasauliniame kare daugiausia nukentjo Lenkija iudyti L.Berijos nagus patek karininkai, valstyb neteko 22 % vis savo gyventoj. Ir n odio apie tai, kad ms kariuomen ir partizanai patyr dar didesnius nuostolius Lietuva prarado tredal savo gyventoj. Dalis lietuvi, kurie Vakarus painojo tik i knyg, naiviai tikjosi, kad amerikonai mus ivaduos. Bet protingesni suvok, kad Lietuva parduota Teherane, Jaltoje ir Potsdame. Kada 1945 m. gegus viduryje (karui jau pasibaigus) mano klass draugas Kazys Aviienis kreipsi partizan brio vado pavaduotoj Povil Kubilin (studijavus Vytauto Didiojo universitete), praydamas priimti mus partizanus, tas patar siekti mokslo ir jo vaisius panaudoti kovai prie pavergjus. Vado odiais, partizaniniame kare ir taip daug uvo 1617-mei paaugli, tarp j mudviej mokslo draug.

17


Dar ir iandien ms iniasklaidai udrausta kalbti apie 1941 m. Rusij pabgusius lietuvius, enkavedistus (aiku, VKP(b) narius), kurie, paraiutais permesti Lietuv, sugro ia keryti ir udyti, ypa Ryt Lietuvos lietuvikai kalbani piliei (kuri nespjo iudyti vokiei apginkluota Armija Krajowa), kad Stalinas gaut teis 23 000 km2 etnini Lietuvos emi prijungti prie Gudijos ir Lenkijos (Sein-Suvalk kratas). iek tiek vliau Raudonoji Armija iud Karaliauiaus krato per 700 met nesptus suvokietinti lietuvius, kad toji teritorija tapt iskonno ruskoju zemlioju. Prijungus prie Lietuvos visas jos etnines emes, ms valstyb plotu ir gyventoj skaiiumi iandien bt lygi veicarijai, Austrijai ir dar kitoms Europos valstybms ir bt laikoma ne maa, o vidutinio dydio valstybe. Dabartin Lietuvos valdia daro visk, kad jaunoji karta kuo maiau inot apie baisi skriaud, kuri padaryta Lietuvai. Kodl neileidiami prisiminimai lietuvi, kurie gyvi iliko per ervens skerdynes? Kur dingo J. Petruiio knyga Kaip jie mus suaud? Superkami partizan ir tremtini prisiminimai. Dalis j sudeginami, o kiti pelija archyv rsiuose. Prie kelerius metus pardaviau Istorijos institutui 19751977 m. ekist nesudegint savo dienorai dal. Jie irgi neileidiami. Matyt, laukia ugnies... Lenkija ikilmingai pamini 1939 m. rugsjo 1 d. ir 1939 m. rugsjo 17 d. savo tautos tragedij. Kiekvienais metais vokiei ir rus agresijai prisiminti ir karo aukoms pagerbti skamba vis Lenkijos banyi varpai. O Lietuvoje visika tyla net ms Seime. Bene po deimi mano protesto laik dl tautos atminties ir jos auk iniekinimo 2000 m. birelio 15 d. vienintelis V. Landsbergis idrso trumpa kalba priminti, kad prie 60 met Lietuva neteko savo valstybingumo. 1975 m. didelei ms tautos daliai atrod, kad Lietuva pasmerkta ltai miriai. Toki mint piro ne tik Vakar politik ir intelektual abejingumas Lietuvos likimui, bet ir ms konformistins inteligentijos elgesys, kuri ne tik pati nekovojo su vergija, bet kaltino rezistentus tuo, kad mes savo isiokimais trukdome jiems dirbti tautai labai reikaling kultrin darb (kaip mes ironizuodavom gimtja kalba lovinti komunizm statanius Kremliaus senelius). Ir po Helsinkio Baigiamojo akto paskelbimo 1975 rugpjio 1 d. teroras Lietuvoje nesusilpnjo. KGB tikino Kremliaus senelius, kad ypa Lietuvoje kyla tautinis pasiprieinimas, kur btina pasmaugti. O ia dar nuo 1972 m. kovo 19 d. prasidjo pogrindins spaudos leidimas buvo ileista LKB Kronika, vliau Aura. 1976 m. 17 met Rusijos konclageriuose ikaljusio ir 4 metus praleidusio tremtyje prie ledjrio Kstuio Jokubyno iniciatyva buvo pradtas leisti pogrindinis Laisvs auklys, pasiovs budinti kovai smarkiai rusinam Lietuv (ypa po mokslins Takento konferencijos). Po 1977 m. rugpjio 2324 d. kratos Valakampi parke is leidinys nustojo js. Visi jo 5 numeriai yra ileisti atskira knyga. 1978 m. birelio viduryje Laivs auklio leidjai sukr pogrindin Lietuvos laisvs lyg, kurios udavinys buvo tikinti taut, kad ir po didij 1977 m. aret Lietuvoje toliau veikia pogrindis, jog yra moni, kurie iki iol neprarado vilties, kad ms Tvyn nusimes vergijos panius. Vienas aktyviausi ios organizacijos 18


veikj buvo Algirdas Statkeviius, kuris vienintelis buvo iaikintas ir ikaljo 7 metus paiuose baisiausiuose SSRS kaljimuose erniachovskio ir Takento. O dabar noriu papasakoti apie 45-i pabaltijiei memorandumo pasirodymo aplinkybes. Jo turinys yra paskelbtas knygoje Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs (Vilnius, 2004 m.). Ne tik mano sitikinimu, bet ir daugelio istorik nuomone, Memorandumas buvo pats svarbiausias dokumentas, ileistas tiek Lietuvoje, tiek ms ieivijoje per vis ilg okupacijos laikotarp. Tai pripaino vienas i penki mano su Juliumi Sasnausku tardytoj papulk. Tomas Lazareviius: Daug kas taiksi suduoti taryb valdiai kuo skaudesn smg. Taiau nesugebjo. O js ovte tiesiai deimtuk. 1979 m. ankstyv pavasar su vienu Pedagoginio instituto studentu (deja, pavards neprisimenu) ivykome Tartu pas ms bendr pastam, buvus politin karin Mart Niklus pasitarti Memorandumo klausimu. Jis ir jo draugai priadjo parengti Memorandumo tekst. Deja, liepos viduryje suinojau, kad teks lietuviams parengti Memorandum. Liepos 27 ar 28 d. miau rusika mainle spausdinti ne Memorandum, o Komiteto MolotovoRibentropo pakto pasekmms likviduoti kreipimsi. Taiau besitariant su daugeliu draug kilo idja Memorandumu kreiptis pasaulio tautas likviduoti HitlerioStalino smokslo pasekmes, nes Komitet KGB apiformins kaip antisovietin organizacij ir sudarys baudiamj byl. inoma, toki byl vliau ikl visiems maskvieiams, estams ir latviams. Tik i lietuvi 4 aretavo, o vienas mir lengvos operacijos metu. Rugpjio 12 d. abu su Juliumi Sasnausku ivykome Tartu. Kit ryt viename i io miesto knygyn radome 3 knygas teisine tematika, kurios padjo tobulinti Memorandum. Nors M. Niklaus nebuvo namuose, bet mes su Juliumi suredagavome Memorandum, kur Julius atmu Marto spausdinamja mainle. Martui sugrus, rugpjio 15 d. ryte ivykome namo. kart per iaulius. Buvome sitikin, kad Memorandum pasirays Ona Pokien. Taiau toji ibar mus u tok isiokim, kuris leis susemti vis ms pogrind. Ji atsisak pasirayti Memorandum. Pasira 3 iaulieiai: Meislovas Jureviius, Jonas ir Jadvyga Petkeviiai. Petkeviien apsim nuvykti Latvij ir ten suagituoti latvius. Jai pavyko parveti Vilni net eis paraus. i buvusi partizan, aktyvi partizan ryinink, pogrindinink iki iol deramai nevertinta. Po ilg svarstym buvo apdovanota tik 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu... Surinkus 45 paraus, man teko vykti Maskv, iekoti usienio korespondent, o ypa akademiko A. Sacharovo, kurio paraas turjo suteikti Memorandumui didel svor. Rugpjio 20 d. nuvykau Vilniaus geleinkelio stot. Bijodamas, kad pakeliui geleinkelio stot ekistai neatimt i mans Memorandumo, papraiau mon palydti. Memorandum ji ve pati ir lydjo vagon. Buvo nupirkti bilietai t pat vagon, kuriuo turjo vaiuoti maskviets, viejusios pas Rims klebon Alfred Kaniausk ir prisirinkusios daug mlyni bei gryb. Pasisiliau j krepius padti kelti vagon. Tuo metu slapta kiau jas Memorandum. O Maskvoje ryte, 19


isims i krepi Memorandum, padjau juos ikelti ant perono... Maskvoje suinojau, kad A. Sacharovas su mona ivyk. Tatjana Velikanova surinko 9 paraus. O Aleksandras Lavutas dav od, kad kit dien suras Sacharovus, kurie, be jokios abejons, pritars iai idjai. Po piet Memorandumo tekstas dar be Sacharov para buvo iplatintas tarp usienio korespondent. Maskvieiai suorganizavo ileistuves, bet nuotaika buvo prislgta. Sklido gandai, kad prasids dideli aretai. Tatjana Velikanova paklusi vyno taur, kreipsi mus tokiais odiais: Igerkime, draugai, u ms beviltiko reikalo skm! Destkas maskviei palydjo mane Baltarusijos stot. Atsisveikindamas su Memorandumo signatarais, jauiau, kad su daugeliu gal niekada nepasimatysiu. I tikrj su keletu nepasimatme niekada. Vyresn u mane Malva Landa ir jaunesn Tatjana Velikanova neseniai mir. V. Nekipelovas 1987 m. Maskvoje per savo ileistuves mans jau nebeatpaino, nors ms lovos kelis mnesius Kuino konclageryje (Perms sritis) stovjo viena alia kitos. Konclageris iiulp jo sveikat. Emigravs Paryi, greit mir smegen viu. A. Lavutas itesjo savo od rugpjio 23 d. vidurdien paskambins jam suinojau, kad A. Sacharovas ir jo mona J.Bonner pritaria ms idjai kreiptis pasaul tokiu Memorandumu. I viso Memorandumui pritar 11 Maskvos disident. Skubjau Garelio 1515, kur mans lauk J. Sasnauskas ir V. akalys. okinjome i diaugsmo. O a lkiau Valakampi park (kur ne taip trukdomas usienio radijas) suinoti, ar pasaulis igirdo apie ms kreipimsi. Pavakariais i usienio radijo igirdau, kad ms Memorandumas perduotas Vakarus ir skelbiamas per visas radijo stotis. i diena buvo viena laimingiausi mano gyvenime. Tatjan Velikanov sum lapkriio 1 d., o mane diena anksiau spalio 30 d. Aleksandr Lavut po poros ar trejeto mnesi. Saai KGB atkerijo u vien pagrindini vaidmen Memorandumo istorijoje. KGB nepasitenkino jo atsdtais 3 metais. Jam u anekdot pasakojim lageryje buvo sudaryta nauja byla. Buvo itremti Andrejus Sacharovas su mona Jelena Bonner. Aretavo J. Sasnausk ir A. Statkevii. Mane 1980 m. vlyv ruden nuve Perms konclager, kur jau kelinti metai kaljo Sergejus Kovaliovas. ia praleids por met, 1982 m. per Kaldas atsidriau 600 km iaurs rytus nuo Magadano Kolymoje. Ilgai laukiau pasaulio reakcijos Memorandum. Apie j 1983 m. sausio pabaigoje man telefonu paskambino Tomsko srit itremtas J.Sasnauskas. Dar kart sitikinau, kad kiekviena kova su pavergjais u savo Tvyns laisv ir nepriklausomyb yra giliai prasminga. Gal gale pramum ledus Europos Parlamentas, vadovaudamasis 45-i pabaltijiei memorandumu, rekomendavo JTO Dekolonizacijos komisijai apsvarstyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinio statuso klausim.A.TERLECKO ASMENINIS ARCHYVAS.

20


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA EUROPOS PARLAMENTO 19821983 M. PRIIMTI DOKUMENTAI Nutarimas Dl padties Estijoje, Latvijoje ir LietuvojeEuropos Parlamento priimtas Strasbre 1983 m. sausio 13 d. (Dokumentas 1-777/80) 22. Dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (balsavimas) Tolesnis klausimas balsavimas dl nutarimo, pateikto Habsburgo praneime (Dok. 1-656/82). Debatuose kalbjo: ponas Chambeiron, ponas Hahn ir ponas Adamou. Balsuoti iuo klausimu pasil Europos moni partijos (krikioni demokrat) frakcija. Ketvirtadienis, 1983 m. sausio 13 d. Balsavo 112. U: 99, Prie: 6, Susilaik: 7.

Tokiu bals pasiskirstymu Parlamentas prim nutarim

N U T AR I M A S Dl padties Estijoje, Latvijoje ir LietuvojeEuropos Parlamentas A. atsivelgdamas 1979 m. rugpjio mnesio bendr 45-i Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliei pareikim, kuriame Jungtini Taut praoma pripainti Baltijos taut teis apsisprsti ir bti nepriklausomoms ir reikalaujama referendumo iuo klausimu; B. atkreipdamas dmes fakt, kad dvialse sutartyse tarp Soviet Sjungos ir trij Baltijos valstybi Dorpate (1920 m. vasario 2 d.), Maskvoje (1920 m. liepos 12 d.) ir Rygoje (1920 m. rugpjio 11 d.) Soviet Sjunga garantavo trij Baltijos valstybi teritorij nelieiamum ir amin taik; C. remdamasis Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto atuntuoju straipsniu, kuriuo pripastama taut apsisprendi21


D.

E.

F.

G.

H.

mo teis ir teis visikai laisvai nustatyti, kada ir kaip jos ras tinkama, savo vidaus ir usienio politikos status; pripaindamas, kad Soviet Sjunga okupavo ias iki tol nepriklausomas ir neutralias valstybes pasirmusi MolotovoRibentropo paktu ir j okupacija tebesitsia iki dabar; remdamasis tuo, kad Soviet Sjungos vykdytos trij Baltijos valstybi aneksijos iki iol formaliai nepripaino dauguma Europos valstybi, o JAV, Kanada, Jungtin Karalyst, Australija ir Vatikanas ir toliau pripasta buvus Baltijos valstybi status; atsivelgdamas atuonerius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje trukusi kov ir ginkluot pasiprieinim u laisv, tkstanius ios kovos auk ir 665 tkst. est, latvi ir lietuvi nuo 1940 m. Soviet Sjungos valdios itremt ir kalint priveriamojo darbo stovyklose Sibire; susipains su pono James Scott-Hopkins ir kit Europos konservatori frakcijos nari silymu priimti nutarim dl padties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (Dok. 1-777/80); susipains su Politinio komiteto praneimu (Dok. 1-656/82), 1. pareigoja Usienio reikal ministrus, dalyvaujanius Politinio bendradarbiavimo susitikimuose, susitarti dl bendro palankaus poirio 1979 m. pareikim Jungtinms Tautoms. 2. Silo perduoti Baltijos valstybi klausim svarstyti Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijai. 3. Mano, kad i taut padtis turi bti svarstoma visose konferencijose, kur bus aptariamas Helsinkio Baigiamojo akto gyvendinimas. 4. Tikisi, kad Usienio reikal ministr konferencija ds pastangas, kad bt gyvendinamas Baltijos taut trokimas pasirinkti savo valstybi valdymo form. 5. pareigoja Parlamento Pirminink perduoti i rezoliucij Usienio reikal ministrams, dalyvaujantiems Politinio bendradarbiavimo susitikimuose, ir Europos Parlament sudarani ali vyriausybms.

I ANGL KALBOS IVERT VILIJA DAILIDIEN.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003 M. SAUSIO 13 D. IKILMINGAS POSDIS, SKIRTAS EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEIUI IR LAISVS GYNJ DIENAI PAMINTIPosdyje dalyvauja: irinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas R.Paksas, Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, Vyriausybs nariai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai Nepriklausomybs Akto signata22


rai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybs nariai, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Auktesniojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos banyi hierarchai bei atstovai, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojo G.Podestos vadovaujama delegacija, 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei memorandumo signatarai ir rmjai, 1983 m. Europos Parlamento rezoliucijos rmjai, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras J.B.Hannibalssonas, Beniliukso Parlamentins konsultacins tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, iaurs Tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nari Asambljos atstovai, Baltijos Asambljos nariai, diplomatini misij atstovai, konferencijos pranejai, 1991 m. sausio vyki dalyviai, uvusij u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb gimins ir artimieji, Pasaulio lietuvi bendruomens atstovas Lietuvoje, Seimui atskaiting institucij vadovai, apskrii virininkai, merai, auktj mokykl rektoriai, tautini bendrij atstovai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) gynjai, savanoriai ir kiti garbingi sveiai. Posdiui pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas .Jurnas. Kalbas pasak Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas G.Podesta, Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas G.Adamas, Seimo narys, buvs Vyriausiojo Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto pirmininkas K.Bobelis, buvs Europos Parlamento narys, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos pranejas O.von Habsburgas, 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei memorandumo signataras I.Calitis, 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei memorandumo signataras, buvs Seimo narys V.Boguis, 1991 m. sausio 13-j nukentjusij atstovas, tremtinys, Vilniaus universiteto docentas A.ukys, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras J.B.Hannibalssonas, Seimo narys, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininkas Nepriklausomybs Akto signataras V.Landsbergis. Ikilmingame posdyje priimta Seimo deklaracija, skirta 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos 20-meiui bei Laisvs gynj dienai paminti (Balsavo: u 107, prie 0, susilaik 0). J pristat Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis.A.PAULAUSKAS. Lietuvos Respublikos Seimo posd, skirt Europos Parlamento

rezoliucijos 20-meiui ir Lietuvos laisvs gynj dienai paminti, pradedame. Js Ekscelencija irinktasis Prezidente, pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, signatarai, Lietuvos parlamento sveiai, Laisvs gynj diena Lietuvoje kasmet minima kaip demokratins visuomens taikios pergals prie smurt, totalitarizm simbolis. 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos pilieiai apgyn nepriklausomyb. Taiau iais metais Lietuvos Seimas sausio 13-osios minjimus susiejo su Europos Parlamento lygiai prie 20 met, 1983 m., priimta rezoliucija. 23


Europos Parlamentas, atsivelgdamas 1979 m. rugpjio mnesio Estijos, Latvijos ir Lietuvos 45-i piliei memorandum, raginant Jungtines Tautas pripainti Baltijos valstybi teises apsisprendim ir nepriklausomyb ir reikalaujant referendumo iuo klausimu, pasmerkdamas tai, kad ias oficialiai buvusias nepriklausomas ir neutralias valstybes 1940 m., po Molotovo ir Ribentropo pakto sudarymo, okupavo Soviet Sjunga, 1983 m. sausio 13 d. pasil pateikti Baltijos valstybi klausim Jungtini Taut Dekolonizacijos pakomiteiui, pareigojo Europos Parlamento pirminink perduoti t rezoliucij usienio reikal ministr susitikimui dl politinio bendradarbiavimo ir Europos Parlamento valstybi nari vyriausybms. is politinis veiksmas, padarytas prie 20 met, ne tik primin Vakar pasauliui Baltijos ali laisvs byl, bet ir nulm ms ios dienos ikilmingo posdio turin. iandien Lietuvos Respublikos Seimo posd, skirt Europos Parlamento rezoliucijos 20-meiui ir Laisvs gynj dienai paminti, pakviesti ir atvyko: Jo Ekscelencija irinktasis Prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Vyriausybs nariai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai, Nepriklausomybs Akto signatarai, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybs nariai, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo bei Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos banyi hierarchai bei atstovai, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo G.Podestos vadovaujama delegacija, 1979 m. memorandumo signatarai ir rmjai, 1983 m. Europos Parlamento rezoliucijos rmjai, Islandijos ambasadorius Suomijoje, buvs usienio reikal ministras J.B.Hannibalssonas, Beneliukso parlamentins konsultacins tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, iaurs Tarybos pirmininko vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo nari Asambljos nariai, Baltijos Asambljos nariai, diplomatini misij atstovai, konferencijos pranejai, Lietuvai lemting nakt uvusij u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb gimins ir artimieji, vyki liudytojai, nukentj, tap invalidais gimins ir artimieji, Pasaulio Lietuvi bendruomens atstovas Lietuvoje, Seimui atskaiting institucij vadovai, apskrii virininkai, merai, auktj mokykl rektoriai, tautini bendrij atstovai, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) gynjai, savanoriai ir kiti garbingi sveiai. Gerbiamieji, noriu praneti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs vardu savivaldybi atstovai pads gli ant uvusij kap Alytuje, Kaune, Kdainiuose, Marijampolje, Rokikyje. Seimo nariai pads gles Medinink udyni ir Gintaro agunio uvimo vietoje. Seimo nariai gles ivyksta padti tuoj pat. Toliau kvieiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoj .Jurn. Jis skelbs kalbaniuosius iame posdyje. .JURNAS. Mieli ir gerbiami susirinkusieji! Dabar kalbti kvieiu Seimo Pirminink A.Paulausk. A.PAULAUSKAS. Js Ekscelencija irinktasis Respublikos Prezidente Rolandai Paksai, Js Ekscelencija premjere Algirdai Brazauskai, gerbiamieji kolegos, io 24


posdio sveiai, kiekvienais metais ir, manau, jau visada Lietuva mins sausio 13 dien, kuri amiams rayta ms valstybs ir tautos istorij. Gerbiamieji Europos Parlamento vadovai, buv ir esantys jo nariai, ekscelencijos usienio valstybi ambasadoriai, js dalyvavimas ios mums nepaprastai reikmingos dienos minjimo renginiuose nra vien mandagumo ms valstybei gestas. Js esate su mumis lygiaveriai i ikilmi dalyviai, nes be rstaus pasaulio balso 1991 m. sausio 13-j ms likimas gal jau ir negaljo kardinaliai pasikeisti, taiau be to js balso tikriausiai btume gerokai suvlav grti civilizuot valstybi draugij. Ai jums u tai, kad js ir js atstovaujam tarptautini organizacij ar valstybi vadov, politik ir visuomens balsas vairiomis pasaulio taut kalbomis rm ms laisvs idj, stabd artjanio kracho igsdint, tankais riaumojani sovietin imperijos agresij. Gerbiamieji 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybs Akto signatarai, vairi Seimo kadencij nariai, vis Vyriausybi ministrai, susitik vairi ikilmi proga mes tarsi pasitikriname laikrodius ar nevluoja, ar neskuba, ar tos paios laiko juostos valandas rodo. Ar apskritai kurio nors laikrodis nesustojo... Manau, kad bent jau dauguma ms, nepaisydami skirting partij ar politini sitikinim, pozicij ar opozicij, galime nerausdami vieni kitiems velgti akis. Vadinasi, neiduodame t idj, kurios tada, prie 12 met, ved mones ginti Seim, televizijos bokt, Spaudos rmus. Gerbiami savanoriai, registruoti ir neregistruoti, apdovanoti ir neapdovanoti, sueisti ir ilik sveiki visi, kas tada stojote ginti Seim, televizij, radij, spaudos rmus. Tai, k js gynte, i esms jau nebuvo nei Seimas, nei Spaudos rmai, nei televizijos boktas. Tai buvo tiesiog Lietuva. Turbt dar niekada kiekviena gatv, kiekvienas pastatas, kiekviena ems pda taip nesitapatino su Lietuva kaip tsyk, t kruvinj sausio 13-osios sekmadien. I esms js patys tada buvote tiesiog Lietuva. Esu tikras, kad visos bsimosios kartos su didiausia pagarba mins amiaus pabaigos Lietuvos gyventoj kart, kuri bsimosioms kartoms padovanojo valstyb. Ai jums u valstyb. Brangieji uvusij artimieji, js skausmo nesumains nei gras odiai, nei vis ms gls ant js vaik ar tv kap, nei gatvi pavadinimai, amin sausio 13-osios didvyrius. J tis atliko savo garbing misij jie kaip karalius Mindaugas Justino Marcinkeviiaus dramoje savo krauju tvirtino Lietuvos valstyb, lipdom i atskir molio gaballi. Js artimj kraujas tvirtino Lietuv, lipdom i kiekvieno ms. Net tie, kurie dar abejojo ms valstybs nepriklausomybe, man, kad ji trapi, laikina, ir imperija kaipmat susidoros su isiokle Lietuva, tada, pamat ms didvyri, o js artimj krauj, neilaik siliejo Lietuv ir tapo ja. Ir dabar jau niekas nepasakys, kad ms nepriklausomyb tik gudriai sugautas istorijos momentas. 25


Niekas nepasakys, kad kakas atkimo stebukling butel ir kaip pasak din laisv paleido laisv: imkite ir naudokits tverkite savo nepriklausomyb. Nieko panaaus jau nebus. Ms uvusieji pasauliui parod, kad i to paties visai ne stebuklingo butelio iriedjo tankai traikyti ms laisvs. Bet tankams keli utvrme mes, o sustabd Loreta Asanaviit, Virginijus Druskis, Darius Gerbutaviiaus, Rolandas Jankauskas, Rimantas Jukneviius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavaliukas, Vidas Maciuleviius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Povilaitis, Ignas imulionis, Vytautas Vaitkus. Kvieiu atsistoti ir minutl pagalvoti tik apie juos. mones, tapusius legenda. mones, savo mirtimi spjusius pasaul: imperija yra imperija kad ir koks caras j valdyt. (Tylos minut). Ai. Kaip bt nuostabu, jeigu visada prisimintume juos... O tai reikia, daniau jaustumms Lietuva. Ne tik gindamiesi ir gindami, o ir dirbdami, kurdami, skaitydami, mstydami ir balsuodami. Ypa ioje salje... Mieli urnalistai, js iandien dirbate. O didel js dalis turt sdti ia kaip garbingiausi io ikilmingo posdio sveiai. Drauge su savo kolegomis i usienio. Vienintel jga, kuri galjo nutraukti agresij, buvo pasaulio balsas, kur ir paadino urnalistai, Vilni suvaiav i viso pasaulio. Tada, prie 12 met, Lietuva savo akimis pamat tai, k pasaulis vadina tarptautiniu urnalist solidarumu. Gerbiamieji buv sovietmeio disidentai, tai js dka iandien mes minime dar vien sausio 13-j, 1983-ij. Js neleidote ugesti viliai. Kiekvieno js aretas, kiekvienas teismo procesas buvo signalai pasauliui ne tik apie sins laisvs paeidimus Lietuvoje, o ir apie tai, kad Lietuvoje dar gyvas tikjimas laisve ir nepriklausomybe. Kad gyva pati lietuvika dvasia, ji kakur pasislpusi, kakur gelmse, bet gyva. Kiekvienas js pogrindinis leidinys, pasieks laisvj pasaul, beldsi jo sin: negi js galite bti laimingi, kai visai netoli ar kakur u Atlanto toli sovietins imperijos glbyje dsta buvusi Europos valstyb Lietuva, kurios mons ilgisi civilizuotos Europos, nori bti tokie kaip js. Tik be js pagalbos visi jos norai yra beprasmiai. Ir Europa po daugelio met neilaik. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas prim rezoliucij Dl situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kurioje raginama Baltijos ali klausim svarstyti Jungtinse Tautose ir ireikiama viltis, kad usienio reikal ministr konferencija sieks kiek manoma gyvendinti Baltijos valstybi piliei trokimus dl ali valdymo sistemos. Tokia rezoliucija dar toli grau nebuvo nei laisv, nei nepriklausomyb. Taiau tai buvo enklas, kad Europa mus jau girdi, kad Europai mes jau rpime, kad ms disident odis jau ne auksmas tyruose. Tai buvo savotikas pripainimas. Ne paios nepriklausomybs pripainimas, o pripainimas, kad mes jos verti. Tai buvo ms vilties pripainimas. 26


Dvi sausio 13-osios dvi tarpusavyje tiesiogiai susijusios datos. 1983 m. sausio 13-osios Europos Parlamento rezoliucija turjo tiesiogins takos ms kovo 11-ajai. 1991 m. sausio 13-oji tiesiogin kovo 11-osios pasekm. Dvi sausio 13-osios dvi viltys. Ms ir ne ms viltys. 1983 m. sausio 13-oji ms viltis grti Europos politin emlap, grti Europ grti namo... 1991 m. sausio 13-oji imperijos viltis atimti i ms vilt. Anos sausio 13-osios vilt. Imperijos viltis liko palaidota. Kartu su paia imperija. Nes ms viltis buvo stipresn. Nes ji buvo visos civilizuotos demokratins Europos viltis. Ai. (Plojimai) .JURNAS. Dkoju. Dabar kvieiu kalbti Europos Parlamento vicepirminink G.Podest. G.PODESTA. Pone Pirmininke, mielieji deputatai, ponios ir ponai, mielieji biiuliai. iandien mindami i svarbi dat, mes pradedame lemiamus metus, kurie bus ypa svarbs ms emyn ir ms emyno tautoms. Prie kelet savaii Briuselyje su ponu A.Paulausku ir Europos Parlamento pirmininku Coxu a pats susitikau su visais trylikos ali kandidai parlament pirmininkais. Tik prie savait Kopenhagos virni susitikime buvome ireik ms bendr poir. Europos Sjungos pltra bus labai svarbus ir simbolinis naas, sutvirtinantis pasaulin taik, saugum ir klestjim. Kitais metais parlamentai ir parlamentarai, tiek nacionalini parlament nariai, tiek Europos Parlamento nariai, turs atlikti labai svarbius darbus, susijusius su Europos Sjungos pltra. alyse vykstant balsavimui ir europini sutari ratifikavimo darbams mums teks utikrinti, kad visiems tiems procesams leigitimum suteikt ms ali mons. Be j palaikymo, deja, negalsime gyvendinti savo ambicij Briuselyje. Gruodio mnes mes sutarme dl btinybs parlamentams bendradarbiauti ir kartu usitikrinti ms ali moni param, kad Lietuvos stojimas Europos Sjung ir kit kandidai stojimas Europos Sjung bt skaidrus, atviras ir demokratikas. Noriau pridurti, kad ioje srityje urnalistai ir iniasklaidos atstovai galt atlikti ypa reikming darb. iandienos minjimas mums primena, koks didelis atstumas buvo veiktas kartu nuo tos dienos, kai baigsi Vokietijos padalijimas ir kai lugo Taryb Sjunga. I ties Lietuva niekada nepriklaus Taryb Sjungai, nebuvo jos dalis. Js buvote okupuoti. Penkis deimtmeius truko i okupacija, taiau js sugebjote labai greitai atkurti demokratij ir visa tai rodo, kad js mstymas ir js europin kultra niekada nebuvo sugriauti. Lenkiu galv prie tas aukas, kurias teko sudti js aliai, jai teko lidnas likimas bti okupuotai dviej totalitarini reim. Js al buvo okupavs ir Hitlerio, ir Stalino reimas. Js stojimas Europos Sjung reikia didiul pergal. Po Soviet invazijos nacionalin kova alyje tssi, lygiai taip kaip ir Estijoje bei Latvijoje. Reikia atsivelgti tas aukas, kurias teko sudti js tautai, atliekant vairiausias reformas ir pertvarkymus tam, kad js alis galt stoti Europos Sjung. Js viltis rodo, 27


kad js penkis deimtmeius visam iam procesui rengts, ir tai dabar Baltijos alys uims joms priklausiani viet Europos ali eimoje. Js stojimas NATO yra labai panaus procesas, taiau stoti Europos Sjung yra sunkiau, tai yra kompliktuotesnis procesas. Btent todl mini reikimo laisvs ir demokratijos kriterijai yra tokie svarbs. Dabar, manyiau, yra btinyb apvelgti ms ateit. Artimiausiais mnesiais Konventas dar papildys savo darb sra, ir a, kaip italas, galiu utikrinti, kad Italija, kuri netrukus prads pirmininkauti Europos Sjungoje, padarys visk, kad tarpvyriausybins konferencijos darbas baigtsi iki 2003 met pabaigos. Lietuva visateisikai dalyvaus ios tarpvyriausybins konferencijos darbe, nors naujos sutartys bus pasiraytos vliau. Mielieji kolegos, Europos Parlamento balsavimas prie 20 met aikiai parod, kaip ms institucija sugebjo veikti reopolitikos ir tradicins diplomatijos nubrtas ribas. Nes i ties tas sprendimas buvo labai kontroversikas, ir js daug padarte, kad atgautumte savo laisv. Noriu nuoirdiai tuo pasidiaugti ir pasveikinti jus savo ir vis Europos parlamentar vardu. Pone Landsbergi, pono O. von Habsburgo buvimas ia mums yra kvepiantis dalykas. Mes matome, kad pltra pads galutinai laimti m u demokratij. Mane ioje kelionje lydi ponas G.Adamas, kuris yra Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto vienas i vadov. Noriau pasakyti, kad per t jungtini komitet susitikimus, kurie rengiami su ali kandidai parlament vadovais ir su ms politinmis grupmis, mes turime galimyb geriau stebti pltros procesus. A, kaip Europos Parlamento vicepirmininkas, kuriam patikta stebti Europos pltros reikalus, galiu tiesiog geriau suprasti, kokie yra ali kandidai lkesiai. Europos Parlamente buvo daug kalbta kalb klausimu, ir mes nusprendme, kad tokiame parlamente, kur parlamentarai atstovauja savo ali pilieiams ir priima j labui teiss aktus, jie turi teis kalbti savo gimtja kalba. inoma, toks sprendimas nebus pigus, jis mums kainuos, taiau tai yra btinos ilaidos, nes mes negalime sutikti su kultr niveliacija, kad ir kokia ta niveliacija bt. Mes manome, kad visos alys Europos Sjungos nars ir maos, ir didels yra vienodai svarbios kultros identiteto poiriu. Kaip ir vliava, kalba yra dar aikesn kiekvienos alies kultros identiteto iraika. Mes lapkriio 19 dien Strasbre jau baigme debatus iuo klausimu. Lapkriio 19 dien vyko didelis renginys, susitiko 27 ali Europos Sjungos kandidai ir nari atstovai. 23 kalbos buvo vartojamos susitikimo metu, 500 kalb kombinacij. Tai buvo tikras egzaminas ms vertim tarnybai, bet ji t egzamin ilaik. Noriau pasakyti, kad labai svarbu turti kvalifikuotus darbuotojus. Ms institucijos skmingai veiks po Europos Sjungos pltros. Tikims, kad is darbas duos laukiam rezultat dar iais metais, kad js alis galt darniai sijungti Europos Sjung 2004 m. gegus 1 dien. i dien mes bsime uvert vien i istorijos puslapi, mielieji biiuliai, atverdami saugumo ir

28


klestjimo perspektyv, kuri buvo nesivaizduojama prie 20 met. Tegyvuoja Europa, tegyvuoja Lietuva! (Plojimai) .JURNAS. Kalbs Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas G.Adamas. G.ADAMAS. Gerbiamasis Pirmininke, irinktasis Prezidente, parlamento nariai, js ekscelencijos ponai ir ponios! 1983 metais a buvau Europos Parlamento narys, tada buvo priimta rezoliucija. Ir man labai diugu matyti pon O. von Habsburg iandien ia su mumis. Man, manau, ir daugumai tuometinio parlamento nari i rezoliucija atspindjo vilt, o ne lkest. Taiau maiau nei per 10 met pasikeit Europos politinis emlapis. Buvo nuplta gelein udanga ir staiga alys pasirod pasauliui, atsirado naujas kontekstas, nauja patirtis, naujos viltys, nauji lkesiai, nauji siekiai Europa atsibudo naujai aurai. Tai buvo galimybi aura ir dabar tai jau yra tikimyb. Mes negalime vertinti viso ios rezoliucijos poveikio, taiau tai buvo proceso dalis. Ji turjo duoti vilties toms Baltijos valstybms, kurios siekia politini pokyi, turjo suteikti joms tikjimo, kad j viltis gal gale taps realybe. Man teko garb pastaraisiais mnesiais pirmininkauti Jungtiniam parlamentiniam komitetui su Seimu, dirbti drauge su ponu E.Vareikiu ir kolegomis. iandien man teko garb drauge su Europos Parlamento vicepirmininku ponu G.Podesta, kuris atsakingas u pltr, dalyvauti iame susitikime ir kalbti apie pon Nilso ir Tikleo indl pltros proces. iandien noriu isakyti jums paprast mint. Europos Parlamento nariai, kurie yra Jungtinio parlamentinio komiteto nariai, mano, jog j darbas dar nesibaig. Mes esame pasiry atlikti visk, kas manoma, kad bt pasinaudota visa ekonomine pagalba per finansavimo programas per laikotarp iki visikos narysts, kad Lietuva galt gauti vis naud i struktrini fond i karto nuo narysts Europos Sjungoje dienos. Didelis dmesys skiriamas verslui, ypa smulkioms monms. Tai reikia paremti profesiniu mokymu ir investicijomis mogikj kapital. Mes taip pat pripastame, kad ms funkcija yra padti Europos Parlamento nariams taip pat prisidti prie i proces Europos Sjungoje. Labai lauksiu t 15 Seimo nari, kurie dalyvaus mokymo programoje Briuselyje ir Strasbre kit mnes. Mes taip pat sieksime padaryti visk, k galsime, kad galtume paremti referendumo kampanij, kad Lietuvos mons balsuot teigiamai. Niekada nereikt pervertinti rinkim rezultat. Pagrindiniai dalykai, kurie kelia nerim ir man yra labai svarbs. Vis pirma energetika. Turiu pasakyti, kad energetikos politika yra valstybi nari reikalas. Lietuva turi nusprsti, kaip energija, ypa elektros energija bus gaminama ateityje. Branduolin energija nra iskiriama. Sprendimas bus susietas su Baltijos valstybi energijos tinklu ir kaimynini ali energijos poreikiais. Kitas dalykas tai ems kis. ia yra daug iki, kaip ir kitose Europos Sjungos alyse, kad bt pagaminti produktai, konkurencingi kitose alyse. Tai

29


reikia, kad ems kyje bus maiau darbo viet. Nedarbas turi bti atsvertas labai grietos augimo politikos, kuri bt taikoma kaimo vietovse. Turizmo pltra taip pat turt bti kaip vienas i traukt dalyk. A Britanijoje taip pat atstovauju tokiai grupei, kuri susiduria su panaiomis problemomis. Dabar ms futbolas yra geriau inomas nei, pavyzdiui, anglies pramon. Prie keliolika met ioje pramonje dirbo daug moni. Dabar visai nedaug. Mes inome, kad be Europos Sjungos valstybi nari pagalbos ateitis bt nekokia. Ir atskiri asmenys negali igyventi patys, ir atskiros valstybs negali igyventi paios. Mes visi kartu dirbdami galsime pasiekti daug daugiau nei kiekvienas, dirbdamas atskirai. Tai yra pagrindin Europos Sjungos mintis. O politin mano regiono istorija taip pat pateik dar vien mint. 1940 m., prie Antrj pasaulin kar, E.Gray, usienio reikal ministras, buvo parlamento narys i ms regiono. Tuomet jo posakis pateko istorijos vadovlius. Dalanios linijos nusidriekia per vis Europ. Europos Sjunga pakeit karo btinum, nes atsirado bendradarbiavimas, todl atsirado viltis. iandien, gerbiamasis Pirmininke, mes i naujo kalbame apie tuos dalykus. (Plojimai) .JURNAS. Kalbs buvs Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Bobelis. K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, Ekscelencija irinktasis Prezidente, Ministre Pirmininke, visi garbingieji Europos Parlamento delegatai ir sveiai, O.von Habsburgai ir visi io ikilmingo minjimo dalyviai! Man tikrai nepaprastai malonu dalyvauti iame minjime ir prisiminti tai, kas vyko prie 20 met Strasbre. Lietuva, 1940 m. okupuota, inkorporuota Soviet Sjung, kentjo netekusi nepriklausomyb. Padtis buvo labai kritika. Vyko karas. Daugelis Europos valstybi buvo prislgtos, priverstos vykdyti okupacijos politik. Daugelyje valstybi dominavo naciai arba komunistai. Tos valstybs negaljo ireikti savo pozicij, todl n viena Europos valstyb 1940 m. nepareik protesto dl Lietuvos ir Latvijos okupacijos, nepadar jokio ygio, pasmerkdamos t brutal akt. Vienintel laim, kad ms broliai, Amerikos lietuviai, 1940 m. rugpjio mnes suorganizavo Amerikos lietuvi taryb, kuri sudar visos atkurtosios Lietuvos politins partijos. i Amerikos lietuvi taryba per kelet mnesi pajg gauti Jungtini Amerikos Valstij Prezidento F.Ruzvelto audiencij, kuri vyko 1940 m. spalio 15 dien. Tos audiencijos metu (delegacijoje buvo tik lietuviai, nes mes negaljome surasti latvi ir est) Prezidentas F.Ruzveltas paskelb pai garsiausi istorin Amerikos deklaracij, kad Jungtins Amerikos Valstijos niekada nepripains Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos ir neteisto inkorporavimo Soviet Sjung, kad tos valstybs turi bti laisvos. ia deklaracija rmsi visa 50 ar 45 metus trukusi kova. Tik remdamiesi ia deklaracija, mes galjome pateikti savo byl. Ypa sunkus periodas buvo nuo 1940 m. iki 1975 m., kai n viena Europos valstyb nenorjo kalbti Lietuvos, Latvijos, Estijos klausimu. Ir tik 1975 m. rugpjio 1 d. Helsinkyje, kai buvo priimtas Helsinkio

30


Baigiamais aktas, mums atsidar nauji vartai, naujos durys pateikti Lietuvos bylos nepriklausomybs pageidavimus. Tada pradjo kilti Lietuvos reikalai. 1979 m. mes gavome Lietuvos disident Memorandum, kreipimsi Jungtines Tautas ir Vakar Europos valstybes, kurias VLIKas ivert angl, prancz, vokiei kalbas ir iplatino nurodytais adresais. Bet t Memorandum dvejus metus nebuvo absoliuiai jokios reakcijos. Tada ms draugai amerikieiai, su kuriais dalyvaudavome Helsinkio, Madrido, Belgrado konferencijose, pasak, kad mes vieni negalime vis laik kelti js bylos, js turite rasti draug Europoje. Ms, krikioni demokrat, socialdemokrat, veikjai Anglijoje surado anglus J.Scott-Hopkins ir A.R.Tyrrell, kuriuos tikino ir kurie sutiko parengti Europos Parlamento rezoliucij. Prajo dveji metai, kol i rezoliucija 1983 m. pagaliau buvo pateikta. Dvejus metus vyko derybos, kol galjome rasti pakankamai moni tai rezoliucijai paremti. Buvo labai daug darbo, buvo labai daug netiktum, buvo labai didelis atmetimas. Ypating al VLIKo veiklai dar Amerikoje ir Europoje atsirad jaunieji Lietuvos politikai, kurie sak, kad politini partij nereikia ir kad j apskritai neturi bti Lietuvoje, kad Lietuva turi veikti kaip kompaktika mas. Tai buvo skandalinga ir mums nepriimtina. Taip pat jie paneig Helsinkio akto suteiktas taut ir moni apsisprendimo galimybes, kontaktus su giminmis, ryi su spauda turjim. Pradjo kurtis Helsinkio grups. Per tas grupes VLIKas buvo informuojamas ir perduodavo t informacij Vakarams. Pagaliau mes suradome O.von Habsburg, savo sen draug, kuris vis laik rpinosi Lietuvos reikalais. O.von Habsburgas sutiko bti tos rezoliucijos referentu ir j parengti Europos Parlamentui. Truko dvejus metus, kol jo parengta rezoliucija buvo patvirtinta. Pagaliau 1982 m. gruodio mnes mes gavome ini, kad 1983 m. sausio 13 d. rezoliucija bus svarstoma. VLIKo delegacija nuvyko sausio 9 dien. O.von Habsburg mums tada sak, kad aplankytume kiek galima daugiau vairi delegacij, kad kalbtume ir gautume balsus, nes dabar bals nra. Ponas E.Klepsch, kuris buvo Europos Parlamento vicepirmininkas, pasak, jog jeigu js negausite socialdemokrat bals, tai rezoliucija nebus priimta. Tada, sausio 12 d., buvo kritika situacija. Ponas E.Klepsch paskyr man pasimatym su W.Brandtu, kuris buvo Socialdemokrat frakcijos pirmininkas, garsus Europoje mogus, buvs Vokietijos kancleris, Berlyno meras, taip pat buvs pabglis. Kai jis mane prim, tai i pradi net kalbti nenorjo. Jis pasak, kad j sprendimas yra padarytas ir jie nutar balsuoti, jog nori iekoti kompromiso su Soviet Sjunga. Bet po keleto minui pokalbio (jis mans net kabinet nepakviet, kalbjome sekretors kambaryje) jis man sako, koki a turiu teis kalbti Lietuvos vardu, kai a 40 met nesu buvs Lietuvoje? Jis sako: Js neinote, kas ten vyksta. Ten situacija keiiasi. Tik lietuviai gali kalbti. A tada ponui W.Brandtui pasakiau: Pone Brandtai, js 11 met praleidote Norvegijoje, pabgs nuo Hitlerio, grote ir k padarte Vokietijoje? Js tapote garsiausiu Vokietijos politiku, atkrte Vokietijos demokratij ir dabar norite i ms t galimyb

31


atimti. Staiga, kaip perknas i giedro dangaus, jis pasikeit ir pakviet mane kabinet. Jis sived kabinet ir kalbjoms toliau. Po to jis pasak: iandien vakare Socialdemokrat frakcijoje a pasakysiu, kad kiekvienas socialdemokratas balsuot pagal sin ir sitikinim. Kit dien vyko balsavimas. Rezultatas buvo 99 u, prie 6 ir 7 susilaik. Daugiausiai kovojo komunistai, ypa Graik komunist partijos nariai, kurie djo visas pastangas, kad i rezoliucija bt sustabdyta. Baigdamas a noriu pabrti, jog buvo nepaprastai svarbu, kad visos lietuvi politins partijos vieningai dirbo ir daugelis i t partij: krikionys demokratai, socialdemokratai, valstieiai liaudininkai priklaus t partij pasaulio internacionalams ir per tuos politinius savo partij internacionalus jie kl Lietuvos klausim ir tikino per juos savo Vyriausybes, kad Lietuva tapt laisva. Europos Parlamento rezoliucijos primimas buvo lis, padars posk Europoje, nes po to mes neturjome joki sunkum priimti kitas rezoliucijas, ir visi pradjo laisvai kalbti apie Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomyb. Mes esame dkingi visiems, ypa O. von Habsburgui, u it na ms laisvs kov. Ai. (Plojimai) .JURNAS. Ai daktarui K.Bobeliui. Kvieiu kalbti buvus Europos Parlamento nar, 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos pranej O. von Habsburg. (Plojimai) O.von HABSBURGAS. Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai! Vis pirma noriau isakyti asmenin pastab. Sveikinu jus surengus susitikim, sveikinu j pradjus istoriniu susitikimu vakar. Tai buvo labai svarbu, nes jis suteikia pagrind tam, k mes dabar stengiams pasiekti. Ponios ir ponai, btent i istorija mums parod, kaip js isilaisvinote, kaip js kovojote dl ms bendr tiksl. Mes Europos Parlamente ir kitur turjome galimyb ireikti savo mintis ir tai buvo atsakymas t mint, kuri mes gavome i js. Antrojo pasaulinio karo metu Amerikos ambasadorius Taryb Sjungoje ponas (...) pasak, kad jis kalbjosi su Stalinu ia tema ir dabar turi mokslin studij, kaip galima sunaikinti valstyb: paimi 5% ir juos sunaikini. inote, k tai reikia. Ir, sako, jie dabar bando t studij gyvendinti ir Baltijos valstybi nebeliks. Ponios ir ponai, tai buvo soviet poiris, tai buvo tai, kas jus pastmjo kovoti. A galiu tik jums pasakyti, kad su neribotu susiavjimu galiu galvoti apie tuos mones, kurie pasira dokument, kuriuo mes remiams, nes btent tai parod, kad tie mons rizikavo savo gyvybe, savo eim gyvybe dl bendruomens, dl to, kad gaut laisv. Mes i tikrj labai didiuojams tuo pagrindu, kuriuos js remiats, mielieji draugai i Lietuvos. Dabar tik galime kelti klausim, kaip engsime priek. Dar por trump odi. Ms emynas Europa, kur js dabar engiate. A nesutinku su ia formuluote, visuomet js buvote Europoje, ji visuomet buvo js irdyse. A turiu ilg emigranto patirt ir galiu pasakyti, kad labai danai emigrantas savo tvyn neasi su savimi irdyje ir ji niekuomet i jo irdies nepasitraukia. Tai galima pasakyti ir apie Lietuv. Js suvaidinote didiul vaidmen. Taip atsitiko dl js istorijos ir noriu pabrti, kad Europa yra ypatingas emynas pasaulyje, 32


kur ikyla superemynai. I tikrj yra ta supergalybs tikimyb, mes negalime to ivengti, taiau mes, Europa, galime sukurti supergalimyb, nes mes turime tok potencial. Js tai jau rodte savo kova u laisv, savo kova u savo valstybs atkrim ir u Baltijos valstybi teis bti tuo, kuo jos yra. Na, ir, aiku, dl tos visos paramos, kuri mes gavome i didvyrik suomi. Ponios ir ponai, tai reikia, kad mes esame daugelio valstybi, daugelio kalb emynas. Mes nesame dideli ar ma valstybi emynas. Mes galime kalbti apie dideles valstybes, taiau pasaulini santyki kontekste visos jos yra maos ir mes visi stovime drauge. Mes taip pat turime pavyzd, kaip tok emyn galima sukurti. Jeigu leistumte pasakyti, geriausias pavyzdys jums yra veicarija. veicarija turi didiul pranaum palyginti su visais kitais. Kodl jie galjo ilaikyti savo neutralum? Dl to, kad ten yra trys nacionalins grups, kurios sudaro vien valstyb, t.y. italai, pranczai ir vokieiai. Kadangi veicarijos kaimynins valstybs yra Italija, Pranczija ir Vokietija, jos nebegaljo kelti agresyvaus karo prie veicarij. Jos nebegaljo bti agresormis, todl kaimyns yra utikrintos dl savo ramybs. Mes galime iandien Europ paversti tokiu emynu, kuriame vis taut situacija bt lygiai tokia pati. Mes galtume emyn paversti tokiu emynu, kuriame nebt karo. Taigi dabar js balsuosite dl Europos. Kadangi a savo regione stebjau iuos poslinkius (a kalbu apie Vidurio Europ), galiu jums pasakyti, kad tai nebus lengva uduotis. Pavyzdiui, Vengrijos draugai man sako, kad jie jau isilaisvino, visa tai vyko Europos miuose, treiajame pasauliniame kare, jeigu taip galima pasakyti, ir jie sako, kodl mes turtume dar kart balsuoti? Manau, kad mes turime tikinti mones, kad tas balsavimas, kuriame mes kiekvienas individualiai dalyvausime, bus labai svarbus pasauliui. Nekalbkime apie tas menkas detales, kurios bus tik pasekms, kalbkime apie didj tiksl. Europos bendrija yra saugumo bendrija, paangos bendrija ir didiuli kultr bendrija. Js tauta kalba apie istorij ir apie ms kultros didyb. Ms kultra yra tai, kam mes taip pat turime atstovauti. Leiskite man dar pridurti vien asmenin pastab. Yra toks protingas pasakymas, kad jeigu nra Dievo, viskas leidiama. Ponios ir ponai, mes taip pat kalbame ir apie pagrindines vertybes. Nepamirkime, kad kalbant apie religij mons jau nekalba apie tai, ar galima pasivalgyti po savo miest. Nepamirkime, kad moralini ir religini vertybi pagrindas yra Europos pagrindas ir visi kartu mes pasieksime skms. Linkiu jums geriausios Dievo palaimos! Ypa jums, mano biiuliai Lietuvoje, siekiant t uduoi, kurios yra reikalingos ir mums, kurie nesame i Baltijos valstybi, bet esame js partneriai. Labai jums ai. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Toliau kalbs 1979 m. 45-i pabaltijiei memorandumo signataras I.Calitis. I.CALITIS. Gerbiamieji ikilmingo Seimo posdio dalyviai, Ekscelencijos, damos ir ponai. Prisimenant Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. Estijai, Latvijai 33


ir Lietuvai svarbi rezoliucij, nortsi pasakyti kelet odi apie nenutrkstam istorijos vyksm. Nepaisant griet poski valstybi gyvenime, istorija laiko tkmje pltojasi savarankikai. Kasdienis gyvenimas, kuris buvo vakar ar vyksta iandien, rytoj jau bus istorija. Nortsi pereiti prie pagrindins srovs, buvusios Ryt Europoje, kuri, jei ms valstybi gyvenime nebt buv griet poski, ms valstybes bt nuvedusi kitokia linkme. 1960 m. Ryt Europoje prasidjs disidentinis judjimas ms Baltijos kratuose turjo iek tiek kitok atspalv, nes kova u mogaus teises ir neprievartin pasiprieinim Baltijos kratuose reik ir kov u ms taut laisv apsisprendimo teis bei savo valstybi atkrim. i mintis atved Estijos, Latvijos ir Lietuvos kai kurias pogrindio grupes, tokias kaip Baltijos federacija ir kitos jaunimo grups Latvijoje bei Estijoje, ir buvo kurtas bendras Estijos, Latvijos, Lietuvos nacionalinio judjimo vyriausiasis komitetas bei bendra est, latvi ir lietuvi grup dl 1979 m. memorandumo nuostat dl MolotovoRibentropo pakto panaikinimo gyvendinimo. iandien kai kam gali ikilti klausimas, kodl Memorandum pasira negausus disident brys. Turtume atsivelgti ano meto slygas. Jos buvo kelios. Paraus reikjo surinkti skubiai, kad KGB neukirst kelio j paskelbti. Iki tol Lietuvos Helsinkio grup ir Lietuvos katalik teisi gynimo komiteto nariai pirm kart per okupacijos laikotarp idrso vieai pasirayti, t.y. ieiti i pogrindins veiklos vieum, inome, koks likimas mones itiko... Taigi panaus likimas galjo itikti ir pasiraiusiuosius po Memorandumu bei j artimuosius. Po Memorandumu pasira signatarai rizikavo daug kuo. Vertinti Memorandumo reikms negaliu, nes esu vienas i signatar. Tvirtinama, kad tai padarys istorija. Tuomet padar Europos Parlamentas, nors ir ketverius metus pavlavs. Man buvo leista ireikti pagarb ir dkingum i ikilmi organizatoriams, taip pat man didel garb, kad po tam tikros pertraukos vl suteikta galimyb kalbti ioje istorinje ir garbingoje salje. Ai. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Kvieiu 1979 m. pabaltijiei memorandumo signatar, buvus Lietuvos Respublikos Seimo nar V.Bogu. (Plojimai) V.BOGUIS. Mielosios ponios ir gerbiamieji ponai. Ities 1979 m. rugpjio 23 dien 45 pabaltijieiai ir 11 rus disident su A.Sacharovu prieakyje pasira vadinamj 45-i memorandum. Mano supratimu, per vis okupacin laikotarp tai yra vienas svarbiausi dokument. Tas dokumentas pirm kart istorijoje suvienijo Lietuv, Latvij ir Estij vardan savo laisvs, vardan savo nepriklausomybs, sujudino Europ. Tai pirmas dokumentas per vis okupacin laikotarp, kuris privert susimstyti Europos demokratines valstybes, dar daugiau idrsiu pasakyti, sudrebino ir sovietin imperij. Taip, ities, kai t dokument pasirainjau, man buvo 21 metai. Tikrai nesijauiu nei didvyriu, nei herojumi. Tiesiog turjome vilt ir tikjim, kad ms tikslas bus pasiektas.

34


Negaliu nepaminti, kad io vieno i svarbiausi dokument pagrindinis iniciatorius buvo aminas maitininkas, jums visiems gerai inomas A.Terleckas. Taip, ijudinome Europ. Mes esame, buvome ir bsime Europoje. Mums reikia sudlioti paskutinius takus. Dirbkime, kalbkime. Kalbdami susikalbkime. Iekokime kompromis, iekokime idj, bet nekovokime. Kov laikai jau baigsi. Dirbkime vardan tautos, vardan valstybs. Tepadeda mums Dievas. (Plojimai) .JURNAS. Ai. Kalbs 1991 m. sausio 13 d. nukentjusij atstovas, tremtinys, Vilniaus universiteto docentas A.ukys. A.UKYS. Gerbiamieji, jau prajo 12 met nuo tos lemtingos ir visam ms gyvenimui simintinos dienos, kai mes beginkliai stovjome prie riaumojanius tankus, prie ugn spjaudani automat vamzdius ir bandme taip stovdami apginti savo ir Lietuvos laisv. Ms saugomi objektai buvo ugrobti okupanto, taiau toje nelygioje kovoje mes moralikai nugaljome. Nugaljome todl, kad mes buvome teiss, buvome tvirti savo teisumu, tvirti savo dvasia. Ir ta moralin pergal, kuri atkreip dmes visas pasaulis, visas civilizuotas pasaulis, prived prie to, kad ji tapo ms fizine pergale. Ir tai iandien Lietuva yra laisva demokratika valstyb. Ne viskas ms alyje dabar klostosi taip, kaip turt bti. Dar daug sunkum reiks veikti, taiau jeigu mes bsime tokie, kokie buvome tada: tokie pat tvirti, vieningi, dori ir teisingi, jeigu visi geranorikai vienas kitam paddami dirbsime Lietuvos labui, visk veiksime. Tada mes galjome bti tokie. Bkime ir iandien tokie, verti t dien. Mane, nukentjusj nuo soviet agresijos 1991 m., galiojo ireikti nuoirdi padk visam civilizuotam pasauliui, kuris mus tada palaik, palaik ir anksiau. Nuoirdiai dkojame jums, nes jeigu nebt js, mes btume neisilaik. Dkojame taip pat io renginio rengjams, visiems susirinkusiems u atminties apie tas tragikas, bet garbingas ms tautai ir valstybei dienas isaugojim, u pagerbim t ms bendraygi, kurie u Lietuvos laisv, u ms vis laisv paaukojo ne tik savo sveikat, bet ir savo gyvyb. Tebnie viesi atmintis apie juos ms irdyse ir teudega ji ms vaik ir vaikaii irdis kaip gyvas pavyzdys, kaip reikia mylti savo tvyn, kaip reikia ginti. (Plojimai) iandien sausio 13 diena, kaip iandien supratote, dviguba istorin data ms tvyns istorijoje. iandien mus vadina garbingu laisvs gynj vardu. Kai kurie i ms esame net pakvie

Documents

Lietuvos.laisves.lyga. .Nuo Laisves.sauklio.iki.Nepriklausomybes.ii.Knyga.2006.LT