Lillian.glass. .Zinau.ka.Galvoji.2002.LT

8/20/2019 Lillian.glass. .Zinau.ka.Galvoji.2002.LT

http://slidepdf.com/reader/full/lillianglass-zinaukagalvoji2002lt 1/207





Lillian Glass

ŽINAU, KĄ

GALVOJI





Turinys

Padėkos žodis................................................................................................................................................9

PIRMOJI DALIS

Gebėjimas perprasti žmones —mokslas ir menas................................................................................. 11

Įžanga............................................................................................................................................................13

1 Ar teisingai suprantate kitus? Testas.............................................................................................19

2 Kodėl taip svarbu pažinti žmones..................................................................................................27

Kaip jus apibūdina atsakymai..........................................................................................................28

Daugiau jokių aukų............................................................................................................................. 29

Du scenarijai — teigiamas ir neigiamas......................................................................................35

Ką reiškia virpesiai............................................................................................................................... 36

3 Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti......................................................................................39

Keturi bendravimo signalai ..... ....................................................................................................... 40

Kaip suprasti kalbėsenos signalus.................................................................................................40

Kaip suprasti balso signalus.............................................................................................................40

Kaip suprasti kūno kalbos signalus...............................................................................................41

Kaip suprasti veido signalus............................................................................................................ 41

Stebėkite ir skaitykite tarsi knygą..................................................................................................42

Naudokitės smegenimis....................................................................................................................42

4 Ugdykite gebėjimą pažinti žmones...............................................................................................49

Ar gerai pažįstate žmones?.............................................................................................................. 49

10 dalykų, kurie apibūdina įžvalgius žmones........................................................................... 51

Kaip sustoti, pažvelgti ir įsiklausyti................................................................................................52



6 T u r i n y s

ANTROJI DALISIšmokite keturis bendravimo kodus........................................................................................... 6

Įžanga: testas žmonėms pažinti........................................................................................ 6

5 Ką reiškia kalbos ypatumai............................................................................................6

Kalbos ypatumų apžvalga ............................................................................................ 6

Verbalinis nuotėkis....................................................................................................... 6

Verbalinis nuotėkis ir kalbos kodai.............................................................................. 7

6 Kaip suprasti, ką sako balsas .... ....................................................................................99

Balso požymių apžvalga................................................................................................ 9

Sielos veidrodis............................................................................................................10

Balsas nemeluoja........................................................................................................ 10Išimtys, kurių reikia paisyti......................................................................................... 10

Kaip analizuoti balso teikiamą informaciją.................................................................10

Ką daryti, kad balsas išreikštų tai,ką iš tikrųjų norime pasakyti................................ 12

7 Kaip suprasti kūno kalbą............................................................................................. 12

Kūno kalbos signalų apžvalga..................................................................................... 12

Ką atskleidžia įžymybių kūno kalba............................................................................ 12

Kūnas nemeluoja.........................................................................................................13

Taisyklinga ir netaisyklinga kūno laikysena............................................................... 13Viskas apie rankas........................................................................................................13

Emocingos plaštakos................................................................................................... 14

Lietimas........................................................................................................................142

Emocijos ir pėdos........................................................................................................ 14

Ką sako kojos .............................................................................................................. 14

Eisena ..........................................................................................................................14

Ką mes vilkime.............................................................................................................14

Kūno priežiūra ir higiena............................................................................................. 15

8 Kaip suprasti, ką sako veidas.......................................................................................15

Veido signalų apžvalga................................................................................................ 15

Kai veidas kalba viena, žodžiai — kita........................................................................ 15

Veido trauka................................................................................................................ 15

Emocingos akys............................................................................................................15

Antakiai........................................................................................................................ 16

Atspėkite, ką sako lūpos..............................................................................................16



Emocingasis smakras...................................................................................................167

Nosis viską žino...........................................................................................................168

Ką kalba ausys............................................................................................................169

Abejinga išraiška......................................................................................................... 169

Nuoširdus veidas.........................................................................................................170

TREČIOJI DALISKaip, remiantis tam tikrais požymiais, nustatyti asmenybės tipą ...................................... .171

9 Kas tie 14 asmenybės tipų..........................................................................................173

Žmonių klasifikavimas................................................................................................ 173

Asmenybės ypatumų apžvalga...................................................................................174

Psichologinės prielaidos ... ........................................................................................ 177

Pirmasis įspūdis...........................................................................................................178Keturiolika asmenybės tipų........................................................................................178

10 Kam reikia tokių žinių.................................................................................................. 199

Keturi darbai vienu metu........................................................................................... 200

Priedas A

Rekomenduojama literatūra........................................................................................203

T u r i n y s 7

Priedas BErzinantys kalbančiojo įpročiai: Gelapo apklausos rezultatai ...................................... 207





Padėkos žodis

Pirmiausia noriu tarti padėkos žodį savo brangiai motinai Rozali Glas,

kuri spinduliuoja tiek dvasiniu, tiek ir fiziniu grožiu. Dėkoju jai užtai, kad iš-

mokė atidžiai stebėti. Be to, esu dėkinga už malonius žodžius bei rūpestį, kurių

nestigo rašant šią knygą ir visą mano gyvenimą. Tai tikra Dievo dovana.

Dėkoju ir Lamberui, savo Lasa Apso, už dažnus apsilankymus. Tada galė-

davau padaryti pertraukėlę ir jaukiai įsitaisyti lovoje. Dėkoju jam už tai, kadmane linksmindavo, ir už tai, kad padėjo sužinoti — teoriškai bei praktiškai,

— kaip bendrauja ir perpranta vienas kitą gyvūnai.

Dėkoju ir savo leidėjui Tomui Mileriui už tai, kad suteikė galimybę šia

knyga dalytis su kitais.

Dėkoju Maršalui Kleinui už paramą bei pasitikėjimą.

Dėkoju savo patikėtiniui Markui Šamlinui už tai, kad akylai sekė visus

mano reikalus.

Dėkoju velioniui nuostabiajam daktarui Poliui Kantalupo, kuris buvo vie-nas artimiausių draugų bei labiausiai padėjo siekti konsultavimo psichologijos

mokslų daktarės laipsnio.





PIRMOJI DALIS

Gebėjimas perprastižmones — mokslas ir

menas





Įžanga

K ai buvau dar maža mergytė, gyvenome Majamyje, ir dabar jau miręs

tėvelis su manimi žaisdavo vieną žaidimą. Tada dar nežinojau, kad šis žaidimas

taps mano profesinės sėkmės raktu. Tėtis vesdavosi mane į kiną. Prieš filmą

visuomet rodydavo naujienų apžvalgą bei animacinį filmuką. Iš kino Karaliaus

pilies gatve mes žingsniuodavome užkąsti mėsainių. Juos užgerdavome alumiiš šalto it ledas puoduko. Tada tėtis pateikdavo kokį nors klausimą, pavyzdžiui,

kuo vardu buvo animacinio filmuko herojus šuo. Jei įstengdavau atsakyti, gau-

davau dovaną.

Būdama su juo, išmokau ypač atidžiai stebėti aplinką, perprasti kiekvieną

sutiktą žmogų ir įsiminti kiekvieną aplankytą vietą.

Žioplinėti negalėjau — laukdavo žadėta dovana.

Tėvas visuomet versdavo prisiminti detales, pavyzdžiui, kokios spal-

vos buvo tos ponios suknelė, kodėl tas žmogus nuliūdęs ar ką primena koksnors vyras ar moteris. Jis nuolat ragindavo stebėti visa, kas mane supo, vers-

davo įsidėmėti menkiausius mažmožius. Kur tik nueidavome, jis atkreipda-

vo dėmesį į kiekvieną įdomesnį dalyką — mažo paukštelio snapo spalvą,

pakitusią vėjo kryptį prieš prasidedant atogrąžų audrai, ką tik nušienautos

pievelės aromatą ar prinokusio mango vaisiaus skonį. Geriausia dovana bu-

vo tai, kad jis išmokė mane įtempti visas jusles ir budriai stebėti, kas vyksta

aplink.



Jau ankstyvoje vaikystėje gavau pirmąsias savo profesijos pamokas. Jos

sužavėjo taip, kad ir vėliau, siekdama diplomo, mokiausi negailėdama jėgų.

Tėvas mane puikiai paruošė būsimoms studijoms ir nutiesė kelią dviejų mokslųdaktarės laipsnių link — konsultavimo psichologijos bei bendravimo sutrikimų

sričių. Studijuodama sužinojau, kaip padėti žmonėms tobulinti bendravimo įgū-

džius.

Nagrinėjant kalbėjimo bei balso ypatumus, galima labai daug pasakyti apie

žmogaus dvasinę sveikatą. Balso aukštumas, garsumas, skambumas, šaižumas,

iškalbingumas ar, atvirkščiai, nutylėjimas, gali padėti nustatyti emocinę būse-

ną, o vėliau charakterizuoti asmenybę.

Daugybės antropologų darbai, tarp jų ir populiarusis Desmondo Moriso

bei jo bendradarbių tyrimas, pateikia svarbiausias veido išraiškos stebėjimo

taisykles, padedančias geriau suvokti žmonių santykius. Tokia informacija lei-

džia geriau perprasti žmonių elgesį, o kartu ir charakterį. Išmanant kūno kalbą

bei charakterio savybes, žmogų galima pažinti daug geriau nei tik klausantis

žodžių.

Tam tikrą laiką pagal tam tikrą požymių visumą tirdami ir nagrinėdami

asmens kūną, veidą, balsą bei kalbėseną, stebėtojai gali tiksliai pasakyti, kokiecharakterio bruožai būdingiausi stebimajam ir kokie — ne. Pasitelkę minėtus

keturis dalykus galime geriau suvokti save ir nuspręsti, su kuriais žmonėmis

dera bendrauti artimiau, o kurių reikėtų vengti — ir taip palengvinti sau gyve-

nimą.

Šioje knygoje pateikiama metodika grindžiama daugiau nei du dešimtme-

čius rinktais empiriniais duomenimis. Mano patarimo prašė tūkstančiai žmo-

nių, ir turiu pasakyti, kad jų bendravimo įgūdžius įstengiau pagerinti. Tai buvo

įvairių visuomenės bei amžiaus grupių atstovai; kai kurie iš jų patyrę emociniųar psichinių traumų, netgi neįgalūs. Buvo ir ypatingais gabumais apdovanotų,

psichiškai sveikų ir labai stiprių asmenybių — sportininkų, gydytojų, namų šei-

mininkių, verslininkų, advokatų bei politikų. Man taip pat teko dirbti su tikrais

pramogų verslo profesionalais, tarp jų ir Dastinu Hofmanu, Chuliju Igesiju,

Andžiu Garsija, Doli Parton, Benu Verynu, Nikolu Keidžu, Šonu Koneriu, Ky

nu Ryvsu, Renė Ruso , Melani Grifit ir kt.

Mano klientai mokėsi ir mokosi veiksmingiau bendrauti, gerinti įvaizdį,

1 4 Į ž a n g a



Į ž a n g a 1

tobulinti balso skambesį, atsisakyti netikusių kalbos įpročių, įgyti akcentą ar

atsikratyti kokios nors tarties, taip pat sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jie ima

lengviau bendrauti ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.

Dirbdama su Beverli Hilso bei Niujorko gyventojais atidžiai nagrinėdavau

ne tik jų kalbėseną, bet ir išvaizdą. Vertindama nuo viršugalvio iki kojų pirštųgaliukų, spėdama diagnozę ir kurdama veikimo planą gaudydavau kiekvieną jų

žodį ir intonaciją, galvos kryptelėjimą, veido išraišką, akių kontaktą, stebėda-

vau, kaip vaikšto, sėdi ar stovi. Atidžiai klausydavausi ir analizuodavau kiek-

vieną smulkmeną — ne tik ką, bet ir kaip pasakė.

Sekdavau kiekvieną veido bei kūno krustelėjimą, kūno padėtį. Pastebėjau,

kad tam tikras balso, kalbėsenos ir vadinamosios kūno bei veido kalbos derinys

atitinka tam tikrą asmenybės tipą. Kai atradau esant tam tikrus dėsningumus,

galėjau išskirti keturiolika asmenybės tipų.Mano dėmesys klientų išorės ypatumams leido pažvelgti į jų sielą taip gi-

liai, jog ne vienas iš jų mane ėmė laikyti ekstrasense. Kaipgi kitaip, jų nuomo-

ne, aš galėjau tiek daug žinoti apie tai, ką jie jaučia ar kas juos slegia, jei apie

savo problemas neištarė nė žodžio?

Analizuodama manieras bei kalbėseną, galėjau įvertinti asmenybę ir ne

klysdama nuspėti, kas vyksta sielos gelmėse. Kitaip tariant, kūnas ir veidas

niekuomet nemeluoja. Aš galėdavau pasakyti, kas vyksta sieloje tik klausyda-

masi ir stebėdama. Daugybę informacijos gaudavau tik matydama, kaip žmo-gus stovi ar kaip į m ane žvelgia.

Mano klientai dažnai būdavo priblokšti to, kas atsiskleisdavo per susi-

tikimus. Vienas jų, keturiasdešimt aštuonerių metų sėkmės lydimas verslinin-

kas, vardu Denas, tiesiog apstulbo, kai pasakiau, jog jaunystėje jį veikiausiai

plūsdavo įniršęs tėvas. Denas negalėjo patikėti, kad žinau tokią paslaptį — juk

niekam jos nebuvo patikėjęs. Bet man tai atrodė visiškai aišku: kiekvieną kartą

užsiminus apie tėvą, matydavau, kaip įsitempia ir trūkčioja žandikaulius išryš-

kinantys raumenys bei kitus fizinius požymius, jusdavau ironišką ir smerkian-čią gaidelę balse. Stebint tarsi pro mikroskopą Deno išorę, nebuvo sunku at-

spėti, kas vyksta jo viduje.

Ši veiksminga metodika leido pažinti žmogaus charakterį bei asmenybę —

tam, kad būtų galima nuspėti, kas nutiks ateityje. Todėl galėjau patarti, ką da-

ryti, kaip keisti elgesį tam, kad žm ogus nepatektų į n epalankias situacijas.

Trisdešimt septynerių metų restorano valdytojas Tedas visuomet kalbėda-

vo neaiškiai, o jo balsas baigiant sakinį visai nusilpdavo. Tai buvo augalotas,



1 6 Į ž a n g a

daugiau nei šešių pėdų ūgio vyras, kalbantis ganėtinai aukštu balsu; ką no

klausdamas, jis žvelgdavo sau į batus. Pasiteiravus apie šeimą, nudurdavo ak

imdavo kūprintis, nuleisdavo galvą, o balsas tapdavo vos girdimas.

Paklausiau, kada paskutinį kartą matė savo vaikus. Jis neištvėrė — pravi

ko ir prisipažino, jog jau keleri metai nežino, kur jie gyvena. Pasakiau, k

pirmas dalykas, kurį jis turi padaryti, tai pasisamdyti privatų seklį ir taip suž

noti, kur yra jo vaikai, nes tai ir yra tikroji kalbos sutrikimų priežastis. J

reikia elgtis kaip atsakomybę jaučiančiam vyriškiui — tada pavyks ir kalb

taip pat.

Tedo kalbėsena bei kūno judesiai rodė, kad jis jaučiasi nesaugus, menk

save vertina bei gėdijasi dėl apleistų vaikų. Tedas nedvejodamas priėmė ma

patarimus. Jis pasisamdė privatų seklį, šis surado vaikus, ir vyriškis vėl u

mezgė su jais glaudžius santykius.

Netrukus, kai buvo atnaujinti santykiai su mylimais žmonėmis, Tedo ba

sas pažemėjo dviem oktavomis. Jis daugiau nebenuslopdavo sakinio pabaigo

Visa, ką pastebėjau per pirmąjį susitikimą, pasirodė esą teisinga.

Taip pat gaudavau užmokestį už įžymių klientų padrąsinimą dar pri

jiems tampant žvaigždėmis. Aš jausdavau jų paslėptas galimybes nugalėti

jas lemdavo verbaliniai bei vokalo duomenys, taip pat vadinamoji kūno b

veido kalba.

Vienas jų buvo aktorius Endis Garsija. Vos jam įžengus į mano biurą, p

jutau, kad šis žmogus taps viena ryškiausių žvaigždžių. Jis buvo kupinas pasi\/

tikėjimo savimi, tvirtai spaudė ranką, o į akis žvelgė tiesiai ir atvirai. Sis vyri

kis žavėjo dvasine pusiausvyra, taisyklinga kalba, elegancija, ryžtingumu b

gebėjimu sutelkti dėmesį. Kaip sakoma Holivude, jis turėjo tai. Tai reiškia lik

mo dovaną tapti nugalėtoju — ji verčia jus klausytis, kai toks žmogus kalb

Paprastai tokia Dievo dovana vadinama charizma. Jūsų kūno bei veido kal

neprieštarauja viena kitai, ir žmonėms patinka į jus žvelgti bei jūsų klausyt

Tai galima palyginti su elektros energija, atveriančia bet kokias duris — kal

apie tokių žmonių gebėjimą save pateikti ir aplinkinių savijautą greta jų. Šio

knygoje papasakosiu, kaip perprasti žmones, kurie turi tai.

Prieš keletą metų “Newsweek” manęs paprašė “perskaityti”, ką iš tikrų

stengiasi pasakyti žvaigždės — Tina Terner, Helena Hant ar Šeron Stoun

besipuikuojančios ant populiariausių žurnalų viršelių. Nors šios moterys st



Į ž a n g a 1 7

vėjo panašiai rankas įrėmusios į šonus ir plaštakas laikydamos ant klubų, ta-

čiau nuotraukos skleidė visiškai skirtingus signalus. Šeron Stoun tarsi klykė:

“Esu seksuali, eikš ir paimk mane”, o Helenos Hant povyza spinduliavo pa-

prastumu: “Ei, esu viena iš jūsų”. Iš Tinos Terner sklido moteriška galia.

Firma “Reedbook” užsakė peržvelgti įvairių įžymybių nuotraukas ir pasa-kyti nuomonę apie jų tarpusavio santykius. Vienoje nuotraukų buvo Tomas H enk

sas su žmona Rita Vilson. Jie atrodė taip, lyg nuostabiai leistų laiką, nes žvelgė

vienas kitam į akis su meile ir dėmesiu. Jų kūnai lietė vienas kitą lyg šie žmo-

nės būtų tvirta pora — žinoma, taip ir buvo. Buvo matyti, kad jie brangina

vienas kitą — tai įrodo ir beveik penkiolika metų trunkanti santuoka.

Knygoje “Žinau, ką galvoji” leisiu suprasti, kad kiekvienas gali išmoktiatskleisti tiesą. Ši knyga neskirta privilegijuotiesiems ar ekstrasensams, tuo

labiau tiems, kurie įgijo ypatingą išsilavinimą ar yra apdovanoti intuicija. Ji

skirta kiekvienam. Pasidalysiu žiniomis, kaip tiksliai įvertinti bet kokią situa-

ciją, galinčią susiklostyti asmeniniame gyvenime ar profesinėje veikloje.

Leisiu patirti, ar teisingai vertinate kitus, taip pat ir save. Išmoksite per-

prasti visus keturis bendravimo — kalbėsenos, balso, kūno bei veido — kodus.

Išmoksite pratimų, padėsiančių geriau suvokti kitų siunčiamus signalus. Vė-

liau sužinosite, kaip juos pasitelkus sudaryti individualią asmenybės charakte-ristiką, padėsiančią be vargo atpažinti asmenis, kurių bruožai daro jums povei-

kį — tiek teigiamą, tiek neigiamą.

Ši knyga gali pakeisti jūsų gyvenimą, nes ir mano klientams ši metodika

davė be galo daug naudos. Jums, kaip ir jiems, ji galbūt padės įgyti budrumo

bei jaustis saugiau; tada mažiau klysite spręsdami apie kitus. Ji padės mąstyti

aiškiau, nes išmoksite pasitikėti savo instinktais. Bendraujant bus lengviau rink-

tis reikiamus žmones, ir gyvenimo kokybė pagerės.





1 SKYRIUS

Ar teisingai suprantate kitus? Testas

K ad įvertintume jūsų gebėjimą bendrauti , reikia atskleist i t iesą — pa-

žvelgti , ką turi te čia ir dabar.Šis testas padės nustatyti , ar gil iai pažįstate save bei kitus. Galbūt su-

gebate pajusti menkiausią kito žmogaus elgsenos atspalvį. Galbūt mokate

tuo pasinaudoti , kitaip tariant, retai klystate spręsdami apie žmones. Galbūt

įstengsite, o gal ir ne, kovoti su asmeniu, kurį perpratote — veikiausiai ne-

norite, kad jūsų bendravimo laivelis atsi trenktų į uolas ar sukeltų bangas.

Galbūt esate įsi t ikinę, kad svarbiau būti mėgiamu nei išsaugoti padorumą.

Taip pat gali būti , kad esate vienas tų, kurie nesupranta kitų skleidžiamų

užuominų; galbūt aplinką suvokiate taip menkai, kad nuolat tampate blogųsantykių auka.

Šis testas sudarytas būtent tokiam gebėjimui įvertinti , t .y. atskleist i , ar jau

tapote žmogumi, gerai suprantančiu, kas vyksta aplink, ir galinčiu vykdyti už-

duotis.Kiekvieną teiginį įvertinkite atsakymu “Taip” arba “Ne”. Būkite sąžinin-

gi. Pirmoji kilusi mintis d ažniausiai ir yra teisinga, tad nebeieškokite kito atsa-

kymo.



2 0 A r t e i s i n g a i s u p r a n t a t e k i t u s ? T e s t a s

1. Kiekvieną kartą išeidamas iš namų aš visiškai suprantu žmones, kurie

mane supa.

TAIP_____________NE _____________

2. Kiekvieną kartą žingsniuodamas gatve žinau, ar kas nors eina iš paskos

greta manęs.

TAIP_____________NE _____________

3. Pažvelgęs į žmogų, pirmiausia pastebiu veidą.

TAIP_____________NE _____________

4. Visuomet pastebiu, ką žmogus vilki.

TAIP_____________NE _____________

5. Visuomet paklausiu savęs, kodėl greta kokio nors žmogaus ar patekęs į

kokią nors situaciją nesijaučiu gerai.TAIP_____________NE _____________

6. Iškart pastebiu, kokia kito asmens savybė man nepatinka, ir susidarau

nuomonę apie tą žmogų.

TAIP_____________NE _____________

7. Nesistebiu, jei pirmasis įspūdis pasirodo esąs teisingas.

TAIP_____________NE _____________

8. Jei kokio nors žmogaus nemėgstu, niekuomet neatmetu jausmų, kuriuos j

man sukelia.

TAIP_____________NE _____________

9. Jei kokio nors žmogaus nemėgstu, apgalvoju, kodėl jis man kelia tokius

jausmus.

TAIP_____________NE _____________

10 . Jei man patinka koks nors žmogus, galvoju, kodėl man jis patinka.

TAIP_____________NE _____________

11.

Jei man be jokios ypatingos priežasties nepatinka koks nors ką tik sutiktžmogus, aš neignoruoju šių jausmų ir nemanau, kad taip jaučiuosi dėl sav

blogos nuotaikos.

TAIP _____________ NE _____________

12. Prisimenu beveik viską, ką man sako žmonės.

TAIP _____________ NE _____________

13. Kalbėdamas su žmonėmis, labai atidžiai stebiu jų veido išraišką.

TAIP _____________ NE _____________



A r t e i s i n g a i s u p r a n t a t e k i t u s ? T e s t a s 2 1

14. Atidžiai klausausi kalbos intonacijų, visuomet dėm esingai stebiu, kaip

jaučiasi su manimi kalbantis žmogus.

TAIP_____________NE _____________

15 . Nesu lengvatikis; netikiu viskuo, ką man sako.

TAIP_____________NE _____________

16. Klausinėju žmones ir verčiu jausti atsakomybę už tai, ką sako, prašydamas

pasiaiškinti, ypač jei nesutinku su jų nuomone.

TAIP_____________NE _____________

17. Dažniausiai suprantu, jei kas nors meluoja ar iškreipia faktus.

TAIP_____________NE _____________

18. Visuomet pastebiu, jei kas nors pyksta.

TAIP_____________NE _____________

19. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nuliūdęs.

TAIP_____________NE _____________

20. Visuomet pastebiu, jei kas nors bijo.

TAIP_____________NE _____________

21. Visuomet pastebiu, jei kas nors ant manęs niršta.

TAIP_____________NE _____________

22. Visuomet pastebiu, jei kas nors mane myli.

TAIP_____________NE _____________

23. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra patenkintas.

TAIP_____________NE _____________

24. Visuomet pastebiu, jei kas nors tikrai manęs nemėgsta.

TAIP_____________NE _____________

25. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nustebęs.

TAIP_____________NE _____________

26. Visuomet pastebiu, ar kalbantysis sąžiningai su manimi elgiasi.TAIP_____________NE _____________

27. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra abejingas.

TAIP_____________NE _____________

28. Visuomet pastebiu, jei kas nors man kalbant ima nuobodžiauti.

TAIP_____________NE _____________

29. Svečiuose visuomet juntu, kada reikia išeiti.

TAIP_____________NE _____________




30. Paprastai laikausi atokiau nuo žmonių, kurie man gali sukelti rūpesčių.

TAIP _____________ NE _____________

31. Dažniausiai prisimenu žmonių stovėseną, eiseną ar laikyseną ir galiu tai

apibūdinti.

TAIP _____________

NE _____________

32. Tiksliai prisimenu, kaip skambėjo ypatingą nutikimą pasakojusio žmogaus

balsas.

TAIP _____________ NE _____________

33. Man nesunku prisiminti tai, kas nutiko praeityje ir kaip tada jaučiausi.TAIP ____________ NE ____________

34. Nesunkiai prisimenu neseniai sutikto žmogaus kalbėseną.TAIP ___________ NE ____________

35. Nesunkiai prisimenu ir galiu lengvai apibūdinti kito žmogaus kalbėseną.TAIP ___________ NE ____________

36. Nors ir be jokios rimtos priežasties, esu jautęs baimę žmogui, su kuriuovos susipažinau.TAIP ___________ NE ____________

37. Atostogaudamas dažnai pastebiu dalykus, kurie kitiems atrodo nereikšmiTAIP ___________ NE ____________

38. Dažnai ką nors pastebiu anksčiau nei kiti.TAIP

__________ NE _______

39. Puikiai prisimenu, ką man kas nors pasakė.TAIP____________NE ____________

40. Dažniausiai prisimenu kelią net ir tada, jei toje vietoje esu buvęs tik kelekartų.TAIP____________NE ____________

41. Man lengva reikšti emocijas.TAIP____________NE ____________

42. Man nesunku parodyti žmonėms, kad pykstu.TAIP ____________ NE ___________

43. Man nesunku reikšti meilę bei susižavėjimą.TAIP ____________ NE ___________

44. Suvokiu visus savo jausmus.TAIP_____________NE ___________

45. Visuomet atkreipiu dėmesį į valgomo maisto spalvą, sudėtį bei konsistencij

TAIP ____________ NE _____________




46. Visuomet suklūstu, jei kas nors pasako ką nors neįprasta.TAIP ___________ NE _____________

47. Aš retai neatkreipiu dėmesio į slaptą komplimentą ar kandžią pastabą iriškart suprantu, ką pašnekovas nori pasakyti.TAIP ___________ NE _____________

48. Kuo nors susižavėjęs, dažnai garsiai nusijuokiu, pašoku iš džiaugsmo ar

sušunku.TAIP ___________ NE _____________

49. Jei man atrodo, kad kažkas yra negerai, labai greitai pastebiu savo kūnoreakciją — ima veržti gerklę ar spausti skrandį.TAIP ___________ NE _____________

50. Jei man kas nors nepatinka ar kelia įtampą, imu gausiai prakaituoti.TAIP ___________ NE _____________

51. Jausdamas dvasinę įtampą imu per gausiai ar per mažai valgyti.TAIP ____________ NE ______________

52. Neleidžiu, kad man darytų įtaką tai, kuo kiti entuziastingai žavisi.

TAIP ____________ NE ______________

53. Visuomet pastebiu, jei ką nors nuliūdinau.TAIP_____________NE _____________

54. Visuomet pastebiu, kam nuoširdžiai patinku.TAIP_____________NE _____________

55. Galiu apibūdinti kokio nors žmogaus išvaizdą išvardydamas net menkiausias

detales.TAIP_____________NE _____________

56. Jei pašnekovas pats sau prieštarauja, atkreipiu jo dėmesį į tai.TAIP_____________NE _____________

57. Jei įtariu, kad kažkas sako netiesą, imu klausinėti smulkiau.TAIP_____________NE _____________

58. Visuomet prisimenu pirmąjį kokio nors žmogaus sukeltą įspūdį.

TAIP_____________NE _____________

59. Visuomet galiu pasakyti, kokia kito žmogaus nuotaika.TAIP_____________NE _____________

60. Tampu ypač atidus, jei tai, ką sako pašnekovas, nedera su jo veido išraiškaar kūno kalba.

TAIP_____________NE _____________



24 A r t e i s i n g a i s u p r a n t a t e k i t u s ? T e s t a s

Dabar už kiekvieną teigiamą atsakymą skirkite sau po vieną tašką, už kiek

vieną neigiamą atsakymą — po 0 taškų. Suskaičiuokite, kiek taškų gavote.

Taigi už kiekvieną teigiamą atsakymą skyrėte sau po tašką. Dabar perskai

tykite, ką tai sako apie jūsų gebėjimą suprasti žmones.

60 taškų

Jūs puikus stebėtojas

Sveikiname, jei visus šešiasdešimt teiginių įvertinote teigiamu atsakymu

Tai reiškia, kad sugebate visiškai įsijausti ir labai gerai pažįstate save. Taip p

esate labai pastabus. Veikiausiai labai retai suklystate spręsdami apie žmones

Regis, dažniausiai elgiatės teisingai. Vadovaujatės savo moralinėmis nuostato

mis bei etika ir tikrai gerbiate aplinkinius.Jūs nevertinate žmonių, kaip sakoma, vien tik už gražias akis. Atvirkščia

norite juos kuo geriau perprasti. Esate įžvalgus. Bendraudamas su žmonėmis

stengiatės žvelgti į jų sielos gelmes ir išvysti, kas jie yra iš tikrųjų. Jūs siekiat

tikslo, esate lyderis. Galite nuveikti daug reikšmingų dalykų.

Jūsų laukia nemaža darbo, net jei teigiamai atsakėte į visus klausimus. Bū

tina didinti bei tobulinti ir taip nemažus gebėjim us suprasti kitus.

Nuo 40 iki 59 taškų

Jūsų instinktai geri

Toks rezultatas reiškia, kad instinktai jūsų neapgauna daugelyje situacijų

Deja, pasitaiko, kad jaučiatės taip, lyg pats sau iškasęs duobę ar vos suvaldot

norą rautis plaukus dėl to, kad nepaklausėte intuicijos. Esate linkęs būti truput

per griežtas sau, ypač tada, kai darydamas ką nors puikiai žinote, kad pasekmė

gali būti blogos. Esate itin kritiškas sau. Vis dėlto palyginti gerai suvokiate sav

ir tikrai nuoširdžiai pats sau patinkate.

Ką atskleidžia jūsų atsakymas?

Kaip sužinoti rezultatą




Jums reikėtų suprasti, kad teisus būnate daug dažniau nei klystate. Jums

derėtų ugdyti savigarbą bei pasitikėjimą savimi ir tobulinti vadovavimo įgū-

džius. Galiausiai jums reikėtų išmokti įvykdyti tai, ką esate sumanęs, iš-

mokti lankstumo kintant situacijai ir pasistengti neatsisakyti jau priimto

sprendimo.

Nepamirškite, kad visa, ką veikiate gyvenime, pirmiausia turėtų ten-

kinti jus, tik tada — kitus. Turėtumėte pagalvoti, ką iš tikrųjų norite daryti,

o ką — privalote. Neslopinkite emocijų. Stengdamiesi pažinti žmones, nu-

sileiskite iki jų lygio. Pateikite tikslesnius klausimus tam, kad sužinotumė-

te, kas jie yra iš tikrųjų ir ką jie iš tikrųjų galvoja. Atidžiau stebėkite, kas

vyksta aplink jus.


Žaidžiate saugiai

Esate tas asmenybės tipas, kuris linkęs žaisti saugiai ir , kaip sakoma, ne-

kelti bangų. Jūs negalite pakęsti konfrontacijos ir mėgstate pastovumą. Sutrin-

kate, kai reikia ko nors paklausti ar kam nors prisistatyti. Jūs negalite pakęsti

situacijų, kai tenka būti dėmesio centre, nes tada esate verčiamas suvokti save.Jums patinka, kai niekas nesijaučia suvaržytas. Veikiau stengsitės, kad aplinki-

niai jaustųsi gerai, ir varžysite save, nei versite kitus jaustis nemaloniai. Esate

linkęs bendradarbiauti, o kai jaučiate, kad kažkas ne taip, dažniausiai nekrei-

piate dėmesio į šį pojūtį ir tęsiate tai, ką esate pradėjęs. Dėl to neretai tenka

gailėtis, tik beveik visuomet nieko nesakote — emocijas užgniaužiate savyje ir

tyliai kenčiate.

Skaitydami šią knygą, stenkitės įsiminti visą pateikiamą informaciją, ir

jūsų gyvenimas, be jokios abejonės, pasikeis į gera. Įgysite pasitikėjimo savi-mi ir niekas neįstengs jūsų apkvailinti. Išmoksite tikėti savo nuojauta, o ji pa-

sakys, kuo dar galima pasitikėti. Gausite rinkinį taisyklių bei nuorodų, kurių

reikėtų laikytis, jei trokštate jaustis saugesni ir labiau pasitikintys bendrauda-

mi su kitais žmonėmis.

Jei paisysite šios knygos patarimų, daugelis p ažįstamų žmonių netrukus

pastebės, kad pasikeitėte ir geriau atrodote. Jie ims pastebėti, kad labiau pasiti-

kite savimi bei įgijote daugiau savigarbos.





Jums reikia pagalbos!

Jums būtina skubi pagalba. Veikiausiai gyvenime esate padaręs daug

gal netgi daugybę — klaidų, nes ėjote tarsi užrištomis akimis. Nelaimei, to

elgesys jus pavertė lengvu taikiniu kitiems. Jūs veikiausiai esate ramaus būd

linksmas, daugelį dalykų laikote savaime suprantamais. Kita vertus, jūs gali

provokuoti ekstremalų kitų asmenų, pavyzdžiui, labai triukšmingų ar itin eg

centriškų, elgesį, nes nepastebite jų skleidžiamų signalų.

Jei esate vienas iš tų, kurie daro šias klaidas, dėl polinkio plaukti pasro

viui tampate veikiau vykdytoju nei lyderiu. Deja, ne visada tie, kuriems p

klūstate, jums vadovauja išmintingai. Labai tikėtina, kad iš jūsų buvo išvilio

nemaža pinigų ar ne kartą jumis pasinaudota. Veikiausiai nepasimokėte iš savklaidų. Tikriausiai patikėjote, kad Merfio dėsnis (visa, kas gali atsitikti blog

dažniausiai nutinka) tinka jūsų gyvenimui.

Jei esate šnekus, per daug stengiatės triukšmu atkreipti į save dėmesį, to

dėl kartais neteisingai suprantate kitus. Turbūt dėl to ir klystate.

Jums reikia labiau pažinti savo aplinką ir pagalvoti, kaip prie jos priside

rinti. Taip pat reikia liautis analizuoti save ir apsižvalgyti, kas vyksta aplin

Stenkitės pažinti gyvenimo kelyje sutiktus žmones. Pirmas darbas, kurį turi

nuveikti — perskaityti šią knygą. Jei taip padarysite, galbūt išvengsite daugelio bėdų ir dramatiškų likimo vingių. Tada negalėsite sakyti, kad Merfio dėsn

apibūdina jūsų gyvenimą.



2 SKYRIUS

Kodėl taip svarbu pažinti žmones

K iekvienas iš mūsų turi įgimtą gebėjimą atpažinti tiesą ir prisitaikyti

prie aplinkybių bei aplinkos. Kai kurie iš mūsų pasirengę perskaityti kitus žmo-

nes tarsi knygą, kiti linkę žengti kitais keliais. Kiekvienas artėja prie tiesos

savaip. Tokia žmogaus prigimtis.

♦ Jis verčia mane vemti!

♦ Aš tik garbinu ją!

♦ Vos pažvelgusi į jį , patikėjau juo!

♦ Taip ir žinojau, kad ji pasirodys esanti tikra kalė!

♦ Kodėl nepasielgiau savaip?

♦ Taip ir žinojau, kad jis tik melagis!

♦ Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio!♦ Žinojau, kad ji pridarys rūpesčių!

♦ Žinojau, kad jis galiausiai man daug kainuos!

♦ Nors imk ir įspirk sau! Kodėl nepasitikėjau savo nuojauta?

Jūs tyrinėjate žmones kiekvieną dieną, netgi tada, kai patys to nesuvokia-

te. Jūs stengiatės įvertinti, ar naudingas koks nors žmogus jums, ar ne, sąžinin-

gas ar ne, tada atrandate jam ar jai vietos savo gyvenime arba ne. Iš esmės jūs

žinote, kas yra bloga ir kas gera. Tyrinėti kitus pradedame savaime. Bėda tik,



2 8 G e b ė j i m a s p e r p r a s t i ž m o n e s — m o k s l a s i r m e n a s

kad daugelis mūsų nežino, kaip atpažinti, ką slepia vienokia ar kitokia savijau

ta, ir kaip, pasitelkus šį suvokimą, įgyti galių susiklosčius vienai ar kitai situa

cijai. Šiame skyriuje pateiksiu keletą būdingų situacijų ir taip parodysiu, ka

gebėjimas ar negebėjimas pažinti žmones gali keisti jūsų gyvenimą.

Visus mus galima suskirstyti į keletą grupių. Kad sužinotumėte, kuriai pri-klausote jūs, atsakykite į šiuos klausimus.

1. Ar ryžtingai priimate sprendimus?

A. Ar esate veiklus lyderis, gerai žinąs ko nori, turintis tvirtus moralini

įsitikinimus?

B. Ar visuomet suvokiate, ką darote ir kur einate?

C. Ar beveik niekuomet neklystate, o jūsų pasirinkimas beveik visuome

būna teisingas?D. Ar esate jautęs, kad kažkas yra ne taip?

2. Ar nuojauta beveik niekuomet jūsų neapgauna?

A. A r kada nors keikėte save už tai, kad nepasikliovėte nuojauta?

B. Ar dažniausiai priimate teisingus sprendimus?

C. Ar kartais jums turi įtakos tai, ką mano kiti?

D. A r klausotės kitų vien norėdami juos nuraminti ar įtikti?

3. Ar galite save vadinti konfliktų vengiančiu žmogum i?

A. Ar esate linkęs nepaisyti to, kas atrodo neteisinga?B. Ar tikitės, kad viskas išsispręs savaime?C. Ar dažnai nežinote kuo p asitikėti?

D. Ar dažnai abejojate savimi?

4. Ar esate vienas iš tų žmonių, kurie nuolat mo ka per brangiai?

A. Ar dažnai jus pergudrauja verslininkai?

B. Ar manote, kad daug žmonių neigiamai paveikė jūsų asmeninį gyvenimą?

C. Ar dažnai kartojate: “Kodėl būtent aš?” bei “Kodėl tai nutiko būtent man

D. Ar tikite didžiąja dalimi to, ką skaitote ir ką jums sako žmonės?

Kaip jus apibūdina atsakymai

Jei teigiamai atsakėte į visus pirmojo varianto klausimus, esate t ikras ly-

deris. Jei teigiamai atsakėte t ik į vieną ar du , juo dar netapote.



K o d ė l t a i p s v a r b u p a ž i n t i ž m o n e s 2 9

Jei teigiamai atsakėte į visus keturis antrojo varianto klausimus — tu-

rite puikią nuojautą. Jei teigiamai atsakėte tik į vieną ar du, ji galėtų būti ir

geresnė.

Jei neigiamai atsakėte į visus keturis trečiojo varianto klausimus, labai

gerai suvokiate situaciją, t . y. nesate panašus į strutį, kuris galvą slepia smėly-

je. Jei teigiamai atsakėte į du ir daugiau klausimų, teks dar nemažai padirbėti ir

skirti daugiau dėmesio tam, kas vyksta aplink.

Jei neigiamai atsakėte į visus ketvirtojo varianto klausimus, nesate auka ir

suvokiate, su kokiais žmonėmis turite reikalą. Jei teigiamai atsakėte į vieną ar

du — reikėtų plačiau atverti akis ir atsakingiau rinktis.

Kiek pinigų ar laiko esate praradę, jei teko pasamdyti netinkamą žmogų?

Štai dažniausiai pasitaikantis scenarijus. Rangovas garantuoja, kad darbai kai-

nuos tam tikrą sumą pinigų, bet vėliau jus tiesiog pribloškia sąskaita, kurioje

puikuojasi dvigubai didesnis už žadėtąjį skaičius.

Ar nebuvo taip, kad į darbą priimamas asmuo įteikė patį nuostabiausią gy-

venimo aprašymą, kokį tik esate regėjęs? Įdarbintas pasirodė esąs aplaidus, sto-kojantis motyvacijos stuobrys, kurio vienintelis tikslas — kiekviena proga išsi-

sukti nuo darbo. Jūs jautėtės emociškai bei finansiškai išnaudojamas, nes tai bu-

vo visai ne tas žmogus, kurį tarėtės pasirinkęs.

Ar nebūtų nuostabu atrasti būdą, kuris leistų neklystant nuspėti būsimus

santykius? Toks būdas galėtų remtis žmogaus kalba, kalbėjimo maniera, kūno

bei veido signalais? Ar nebūtų puiku žinoti, kad kas nors yra pasyviai agresy-

vus ar meluoja, sakydamas, jog tikrai jus myli?

Jei asmuo, kuriam paskyrėte pasimatymą, sako, kad nuostabiai praleido

laiką ir nori susitikti kitą savaitę, jūs tikriausiai norite žinoti, ar šie žodžiai

nuoširdūs, o ne baikščiai laukti telefono skambučio? Ar nenorėtumėte žinoti,

kad kažkas jus tik apgaudinėja?

Kodėl taip dažnai nepaisome šaukte šaukiančio vidinio balso ar staiga nu-

purčiusio šiurpuliuko? Kodėl daugelis mūsų nenori atpažinti šių ženklų? Kodėl

nenorime girdėti net tada, kai jie klykia, mus stabdydami ar reikalaudami elg-

tis rūpestingiau? Taip yra todėl, kad daugelis mūsų netiki, jog tai, ką tuo mo-

Daugiau jokių aukų




mentu girdime ar jaučiame, yra tiesa. Netikime tuo, ką intuityviai jaučiam

esant teisinga. Atminkite, kad mūsų kūnas nemeluoja.

Mes nepasitikime maudimu skrandyje, kuris atsiranda tada, kai greta esan

tys žmonės veikiausiai būna sumanę ką nors pikta mūsų atžvilgiu. Mes nelei

džiame sau patikėti, kad galime būti įpainioti į nemalonią situaciją. Sudėtingesniais atvejais sprendimas pasitikėti nuojauta privalo būti priimtas nedelsian

per keletą sekundžių, priešingu atveju, bus per vėlu. Todėl daugelis žmonių v

kartoja tas pačias klaidas: pasirenka netinkamus draugus, leidžiasi įtraukiami

nevykusius santykius, galiausiai susiranda blogus verslo partnerius.

Gebėjimas pažinti žmones gali išgelbėti gyvybę

Nors vaikų tvirkintojai, žudikai, prievartautojai ir kiti kriminaliniai nu

sikaltėliai nevaikšto prisisegę šviečiančių ženklelių, jų aukos dažniausi

tvirtina, kad nusikaltėlis elgėsi neįprastai. Tai būdavo signalas, reiškiama

kūno kalba, keistas žvilgsnis, kuriuo jie žvelgė į būsimą auką, ar balso into

nacija — žodžiu, kažkas versdavo justi pavojų. Gebėjimas įsiklausyti ir re

aguoti į šiuos pojūčius gali išgelbėti ir jūsų pačių, ir jums brangių žmoni

gyvybes.

Dvidešimtmetė koledžo studentė Linda, išeidama iš bendrabučio, išvyd jaunuolį, žengiantį jos link. Ji iškart pasijuto nejaukiai. Jis pabandė mergin

sustabdyti klausdamas, kiek dabar valandų. Ji nesileido į kalbas ir skubiai įbė

go į biblioteką; tuo metu Linda juto nemalonų spaudimą skrandyje. Mergin

apie tai daugiau negalvojo, kol nesusiruošė išeiti iš bibliotekos. Tada paklaus

kitų trijų studentų, ar negalėtų kartu su jais eiti iki bendrabučio.

Gali būti, kad paklususi instinktui, ji išsaugojo gyvybę. Kitą rytą Lind

laikraštyje išvydo ją išgąsdinusio vyriškio nuotrauką — to paties, nuo kurio

paspruko. Jis buvo suimtas tą naktį dėl kelių studenčių išprievartavimo.

Kaip atpažinti piktnaudžiautojus pasitikėjimu

Trisdešimt dvejų metų mokytoja Bonė sutiko Devoną — trisdešimt aštuo

nerių metų amžiaus, šešių pėdų ir dviejų colių ūgio atletišką elektros įrango

tiekėją. Jis buvo romantiškas ir rodėsi netgi per daug nuostabus. Moters netrik

dė tai, kad jis truputį stokojo pinigų ir jai tekdavo apmokėti visas pasimatym




išlaidas — vyriškis vis kartodavo, kad jo mokėjimo čekiai netrukus turi būti

atsiųsti iš Kanados. Laikas bėgo. Beje, su Bone jis elgėsi kaip su k araliene.

Pasimatymai vykdavo darbo dienomis, nes gerbėjas tvirtino turįs darbą,

kur tenka dirbti savaitgaliais. Savaime aišku, ji negalėjo jam skambinti, nes

vargšelis būtų sulaukęs nemalonumų. Ji teturėjo jo mobiliojo telefono numerį.

Jis pasakojo apie savo statomą didžiulį namą. Jiedu gyvensią šiuose rūmuose,

tačiau jai nebuvo leidžiama jų dar nebaigtų išvysti.

Moteris buvo įsimylėjusi iki ausų, dėl to nepastebėjo, kaip trūkčioja vyriš-

kio vokai, mirksi akys. Ji nekreipė dėmesio į tai, jog jis vengia žvelgti tiesiai į

akis ir išsisukinėdamas vis kilsteli pečius. Ji neįsiklausė į jo spigų balsą, kuris

tapdavo dar aukštesnis sakinio gale bei nenorą atsakyti, kai ji klausinėdavo

išsamiau.

Šis nenaudėlis buvo vedęs ir džiaugėsi radęs auką, kurią galėjo išnaudoti

finansiškai, seksualiai bei emociškai.

Klaikus pokalbis dėl darbo

Nina, draugiška ir komunikabili keturiasdešimt šešerių metų moteris, ap-

siašarojusi pasakojo savo istoriją. Jai nepasisekė įsidarbinti ten, kur buvo gali-

ma tikėtis puikios karjeros. Ji tiesiog negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. Ben-draudama su būsimu vadovu, Nina prarado kalbos dovaną. Ji neįstengė kalbėti

tikrąja to žodžio prasme. Anksčiau jai niekuomet taip nebuvo nutikę. Moteris

vos įstengė išlementi pavardę ir nesugebėjo pristatyti projekto — nesurezgė

sakinio, mikčiojo, painiojosi ir niekaip nepajėgė suimti savęs į rankas. Galiau-

siai ji tiesiog ėmė ir padavė jį. Nina buvo visiškai sutrikusi. Turbūt nereikia

sakyti, kad susitikimas baigėsi labai greitai — m oteris darbo negavo.

Mes aptarėme visa, kas vyko per pokalbį. Supratau, kodėl ji jautėsi tokia

sukaustyta. Šis pokalbis iš anksto nieko gera nežadėjo! Nuo tos akimirkos, kai

moteris įžengė pro duris, bosas tiesiog ją ignoravo! Jis plepėjo telefonu ir pri-

vertė ją stovint laukti, kol baigs.

Jis nė karto nepažvelgė jai į akis, elgėsi taip, lyg patalpoje nieko nebūtų ir

nepasirūpino pasiūlyti jai prisėsti. Šis ponas ignoravo ir Ninos bandymus už-

megzti lengvą pokalbį. Jis nerūpestingai užsiminė, kad vėliau prie jų prisijungs

dar du žmonės, o tai taip pat trikdė Niną.

Jis nieko nežinojo apie jos išsilavinimą, nors moteris keletą kartų buvo




siuntusi savo gyvenimo aprašymą. Kai ji ištarė, jog yra paruošusi pristatyti

projektus, būsimasis darbdavys, nežiūrėdamas į ją, atšiauriai burbtelėjo, k

pakaks vieno.

Nereikia stebėtis, kad Nina sutriko. Balso stygas valdantys raumenys a

saugojo ją nuo aiškinimosi su šiuo šiurkščiu, nedėmesingu tipu. Tai būtų bu beviltiška. Jos protas tai suvokė, ir kūnas sureagavo savaime. Kad ir kaip

atsitiko, ji tikrai nebūtų gavusi to darbo, tai kam dar be reikalo vargintis? K

paaiškinau, kodėl taip nutiko, Nina liovėsi verkti ir prapliupo juoktis. Vargš

suprato, kad organizmas patarinėjo jai užsičiaupti ir negaišti su tuo nenaud

liu. Ji buvo visiškai teisi!

Pragariškas gerbėjas

Čako pakviesta kur nors nueiti Anetė pasijuto nejaukiai, bet sutiko.

vidinis balsas primygtinai siūlė atsisakyti. Ji žinojo, kad nereikia su juo ei

bendrabučio kambarį, bet nuėjo. Mergina norėjo būti mandagi, tačiau ją išpr

vartavo.Ji pasakojo, kad pasijuto sutrypta ir pažeminta: “Aš iš anksto jaučiau n

laimę. Čakas kalbėjo vulgariai, tiesmukai ir dviprasmiškai. Jis žvelgė į m

kaip į daiktą. Prieš einant su juo kur nors, visų pirma reikėjo geriau pažinti”. Ne Anetės kaltė, kad ją išprievartavo per pasimatymą, todėl ji netur

savęs kaltinti. Būtų pakakę nesutikti, tačiau jai trūko bendravimo patirties.

Nepelnytas ieškinys

Ponas Džonsas žino, kas yra emociniai bei finansiniai nuostoliai. Jų pri

žastis — įžūlioji darbuotoja Pati. Ji buvo miela ir žavi, jam patiko nuostabi

šypsena, bet šiandien ponas Džonsas gailisi, kad neatkreipė dėmesio į jos ka

bėjimo manierą bei balso tembrą.

Savo nelaimei, ponas Džonsas tai ignoravo. Jei jis būtų klausęsis atidži

būtų supratęs, kad Pati — tikras nelaimių šaltinis. Pirma, kalbėdama ji neįsten

davo nutilti nė minutėlę ir buvo be galo narciziška. Per pokalbį, kuris papras

sukdavosi apie ją pačią, ji daugiausia skųsdavosi išnaudotojais — buvusi

bendradarbiais bei viršininkais. Žinoma, jie pavydėjo jai visko, beje, ir puik

išvaizdos.




Ponas Džonsas neįstengė atsispirti viliojančiai putlių jos lūpų šypsenai,

koketiškam pečių loštelėjimui atgal juokiantis ir iš padilbų žvelgiančioms aky-

tėms, kai moteris palenkdavo galvą į priekį. Jei jis būtų stebėjęs atidžiau, būtų

suvokęs, kad ši moteris yra perdėtai teatrališka, emociškai nestabili ir apsėsta

problemų, ir jai derėtų ne tik ieškotis darbo, bet ir — o gal net pirmiau —kreiptis į psichoterapeutą.

Deja, jis nei stebėjo, nei klausėsi, todėl dabar labai kenčia. Ji neįstengė

sutarti su kitais darbuotojais. Galiausiai moteris kompaniją padavė į teismą,

reikalaudama didžiulės kompensacijos už seksualinį priekabiavimą. Ponui Džon-

sui ši pamoka brangiai kainavo: gauni tai, ką matai ir girdi.

Apgautas įsimylėjėlis

Penkiasdešimt ketverių metų turtuolis Bartas skundėsi tuo, kad jo širdį dras-

ko viliokė, kuri, vyriškio įsitikinimu, jį tik apgaudinėja. Jis pasakojo, kad ši

ponia vieši pas savo seserį Teksase, ir jam leidžiama skambinti tik dieną. Esą

sesuo iš darbo grįžta anksti, anksti gulasi miegoti ir nenori, kad trukdytų tele-

fono skambučiai. Moteris tvirtina mylinti, bet nenorinti įsipareigoti. Jis pasa-

kojo: “Aš padariau dėl jos labai daug, bet ji to nevertina. Perku puikias dova-

nas, bet ji , regis, tai laiko savaime suprantamu dalyku. Kai paskambinu, ji kiek-vieną kartą prižada paskambinti pati, bet niekuomet to nepadaro. Prieš dvi die-

nas ji paliko žinutę mano autoatsakiklyje, kad pabus Teksase dar porą savaičių,

nes esanti reikalinga seseriai. Kad ir kada kalbėtume, ji vis kažkur skuba, bėga,

regis, neturi man laiko. Pradedu m anyti, kad ji turi kitą”.

Bartas buvo teisus. Galiausiai jis sugavo tą ponią meluojant. Ašarodama ji

prisipažino, kad iš tikrųjų buvo susiradusi kitą vyriškį.

Nors ir sudaužyta širdimi, Bartas lengviau atsikvėpė — suprato, kad nuo-

jauta jo neapgavo. Jos poelgiai buvo iškalbingesni nei tušti žodžiai “Aš tavemyliu”.

Vedybų klaidos

Nors nervinimasis prieš vestuves — visiškai natūralus dalykas, vis dėlto

prieš žengiant ryžtingą žingsnį reikėtų kelis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti,

ypač jei neapleidžia bloga nuojauta.



Niekuomet nepamiršiu, kaip konsultavau trisdešimt devynerių metų D

mą dėl santuokos nesklandumų. Jis pasakė: “Vestuvių dieną nė neabejojau,

darau didžiausią klaidą savo gyvenime. Tai žinojau jau žengdamas prie al

riaus. Tiesą sakant, ašaros ėmė riedėti mano skruostais kartojant santuokos į

dus. Tai nebuvo džiaugsmo ašaros. Tai buvo baimės ašaros — žinojau, kad basis blogai. Aš ištvėriau ceremoniją ir nuo to laiko kasdien gailiuosi”.

“Kodėl neatšaukėte vestuvių, jei žinojote, kad taip bus?” — pasiteiravau.

“Nuo pat pirmojo pasimatymo mes bardavomės dėl kiekvienos smulkm

nos, — atsakė Džimas. — Ji visuomet troško būti teisi, aš taip pat. Ji nuo

stengėsi mane pakeisti — mano drabužius, plaukus, mano elgesį. Artėjant v

tuvių dienai, priekaištai vis dažnėjo. Stovėdamas prie altoriaus, įstengiau p

siminti vienintelį dalyką — nuolatinius barnius. Vyliausi, kad pavyks įve

pagiežą ir pyktį jai. Stengiausi visa tai nuslopinti, įtikinėdamas save, kad

tik priešvestuvinis jaudulys. Bet tai buvo kas kita. Susituokę bardavomės

dažniau; atrodė, kad ji kritikuoja visa, ką tik darau”.

Jei Džimas būtų įstengęs išsakyti būsimai nuotakai savo nerimą ir pr

vestuves pasikonsultavęs su psichologais, o galbūt ir nutaręs nesituokti, b

išvengęs sekinančių konfliktų, širdies skausmo, nebūtų tekę mokėti teisin

kams bei turėti kitų finansinių rūpesčių — žodžiu, visų skyrybų pasekmių.

Apmaudžios verslo klaidos

Jei suklydote priimdami į darbą žmogų, jo pakeitimas kitu dažniausiai k

nuoja du su puse karto daugiau nei darbuotojo metų atlyginimas. Jei jis gaud

vo 30 000 JAV dolerių per metus, tai jūsų sprendimas pakeisti jį ar ją kitu at

eis 75 000 JAV dolerių. O ką jau kalbėti apie dvasinius išgyvenimus.

Terezą darbui rekomendavo geriausias Marko draugas Gabrielis. Jis pa

kė, kad Tereza žino, ką daro, todėl draugo kompanijai būsianti tikras lobTačiau Markui nepatiko jos nemalonus tonas bei priešiškumas atsakinėjan

klausimus. Jam ji neatrodė simpatiška, jis prastai jautėsi greta šios moters, t

dėl paskubėjo baigti pokalbį dėl darbo. Jai išėjus, Markas lengviau atsidu

Tą pačią dieną kalbėdamas su Gabrieliumi, jis pasidomėjo, ar Tereza visuom

tokia valdinga.

Gabrielis nusijuokė ir pakartojo, kad ji žino, ką daro. Jis paragino patik

jai pareigas. Vėliau Markui paaiškėjo, kad jis labai suklydo. Tereza buvo ne





nemaloni išsišokėlė, bet ir nuolat ko nors reikalaudavo. Ji sunkiai sutarė su

kitais darbuotojais ir neigiamai veikė viso skyriaus nuotaiką. Žmonės atrodė

įsitempę ir nuolat skundėsi ja. Klientai ją laikė grubia ir nepaslaugia, dėl to

nukentėjo prekių pardavimas.

Marko nenoras atkreipti dėmesį į savo pojūčius per pirmąjį susitikimą ir

sprendimas įdarbinti Terezą kompanijai buvo nuostolingas, be to, pablogėjo ir

darbuotojų santykiai.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Turbūt esate regėję kažką panašaus. Tai nutiko mano klientui, sėkmės ly-

dimam verslininkui Stivenui, kai šis linksminosi vakarėlyje. Nors jis ir troško

čia dalyvauti, tačiau jautėsi išsekintas sunkios darbo dienos ir tenorėjo grįžti

namo. Jam besižvalgant vieno iš savo verslo partnerių, nutiko tai, kas pakeitė

visą vakarėlį.

Prie stalo kitame kambario gale jis išvydo stovinčią nuostabią moterį. Jis

pajuto norą prieiti ir užkalbinti ją. Priėjęs arčiau, jis dar labiau susižavėjo joslaikysena bei grakščiais judesiais.

Vyriškis prisistatė ir užmezgė pokalbį sąmojinga pastaba bei komplimen-

tu, o dama guviai atsikirto. Dar labiau suintrigavo jos balso tembras bei kal-

bant kilstelėdavusi viršutinė lūpa. Jis pasijuto bestovįs greta jos ir su šypsena

žvelgiąs tiesiai į žavų veiduką.

Tuo metu Stivenas nebūtų nutraukęs pokalbio, net jei lauke būtų sprogusi

bomba. Jis neįstengė atplėšti akių nuo nepažįstamosios ir tenorėjo viena — būti

greta ir mėgautis jos dėmesiu. Staiga Stivenas p ajuto, jog jam gniaužia kvapą.

Jo širdis daužėsi kaip pašėlusi, spaudė gerklę — regis, nieko nebūtų įsten-

gęs nuryti. Galiausiai jis sukaupė drąsą ir paprašė paslaptingos nepažįstamo-

sios vizitinės kortelės, kurią ši maloniai padavė. Vėliau jis paskambino ir pa-

siūlė susitikti; prieš šešetą mėnesių jie su situokė.

Atkreipkime dėmesį į stiprius teigiamus Stiveno pojūčius — pirmąją reak-

ciją, instinktą, paskatinusį prieiti ir užkalbinti moterį, ir būseną stovint greta

jos. Tai buvo fiziniai pokyčiai. Paspartėjo kvėpavimas. Oda dilgčiojo, greičiau

Du scenarijai — teigiamas ir neigiamas




plakė širdis, veidą mušė karštis, apėmė jaudulys; vyriškis daugiau šypsojo

atidžiau žvelgė į kiekvieną detalę, įdėmiau klausėsi. Jis pajuto didžiulį energ

jos antplūdį.

Pasibjaurėjimas iš pirmo žvilgsnio

Mano klientė Dženifer, trisdešimt aštuonerių metų sociologė, per vieną i

kilmingą vakarienę sėdėjo greta vyriškio, kuris vertė ją jaustis nejaukiai. Kie

vieną kartą, kai jis pasvirdavo jos link, moteris instinktyviai atšlydavo. Vyri

kis neužsičiaupdamas pasakojo apie save. Jis laidė kandžias pastabas apie mai

ir grubiai kreipdavosi į padavėjus.

Dvi valandos greta šio išsišokėlio Dženifer virto tikra kančia. Ji jautėsi taišsunkta, o žandikaulius tiesiog skaudėjo — vargšelė kentėjo sukandusi dant

Maudė įsitempusius sprando bei viršutinės nugaros dalies raumenis. Atrodė, j

skrandis susimezgė į mazgą, dilgčiojo galvą. Baigiantis vakarui, jai norėjosi i

sikviesti greitosios pagalbos automobilį, kad pagaliau pargabentų į namus.

Kas nutiko per abu pasilinksminimus, kodėl Stivenas bei Dženifer reag

vo būtent taip? Kokie objektyvūs dalykai Stiveną nenumaldomai traukė pr

minėtos moters, ir ką darė Dženifer užstalės kaimynas, kad jai beveik sutriskrandžio veikla? Kokios emocijos buvo sužadintos? Kokius signalus gavo sm

genys, sukėlę tokius stiprius pojūčius? Kokie fiziniai pokyčiai vyko ir vieno,

kito mano kliento organizme?

Pajutę tokius stiprius virpesius, retai klausiame savęs, kodėl tai vyksta

dar rečiau domimės priežastimis. Tiesą sakant, daugelis mūsų nesuvokia, ka

ir kodėl būtent taip jaučiasi greta kai kurių žmonių. Mes nežinome, kad kie

vieno žmogaus viduje slypi krūva objektyvių paaiškinimų — tikra istorija, r

šoma pašnekovo balsu, kalbėsena, veido išraiška bei kūno judesiais. Tereikvisa tai perskaityti.

K ą reiškia virpesiai

Jei silpnas vidinis balsas kužda, kad kažkas yra ne taip, veikiausiai jis te

sus. Paklausykite jo! Jūsų kūnas žino, ką sako. Jūs tai galite pajusti savo skra




džiu. Jis reaguoja instinktyviai, taigi atkreipkite dėmesį — veikiausiai tai ir

yra tiesa.

Pasaulis pilnas apgavikų, klastotojų bei mergišių. Yra klastingų žmonių,

kurie meluoja, kad gautų tai, ko trokšta. Jie gali atrodyti labai malonūs. Jie gali

elegantiškai rengtis ir meiliai kalbėti, tačiau visuomet bus ženklų, kurie juosišduos. Mes išmoksime suprasti šiuos ženklus ir aptarsime, kaip atpažinti me-

lagį. Noriu įspėti: kai kurie žmonės — talentingi melagiai. Apsukriausi pasau-

lio sociopatai atrodo it nekalti avinėliai, tačiau atidžiai sekant kalbėseną gali-

ma juos atpažinti. Būtent dėl to reikėtų stebėti aplinką bei greta esančius žmo-

nes ir niekuomet nepamiršti keturių: kalbėsenos, balso, kūno bei veido signalų.

Įdėmiai klausykitės, ką žmonės kalba, ir stebėkite, kaip jie tuo metu atro-

do. Nesistenkite išvysti bei išgirsti tai, ką trokštate matyti ir girdėti. Žvelkite įtai, kas iš tikrųjų rodoma, klausykitės to, kas iš tikrųjų sakoma. Ateityje tai

padės sutaupyti daugybę laiko bei nervų.





3 SKYRIUS

Svarbiausios taisyklės žmonėms pažinti

T ik pamanykite, kaip puiku butų gyventi, jei galėtumėte atspėti, kokią

įtaką jums — teigiamą ar neigiamą — turės bet kuris sutiktas žmogus, taip pat žinoti, ar jis tikrai jus myli ar bent jau jūs jam patinkate. Ar nebūtų nau-

dinga žinoti, kad kažkas meluoja ar tikrai nuoširdžiai paiso jūsų interesų?

Daugelis mūsų įsitikinę, kad gebėjimas girdėti vidinį balsą ar pasitikėti

instinktais bei kūno pojūčiais — niekuo nepaaiškinamas reiškinys. Taip nėra.

Tai konkreti, neurobiologinė patirtis, įgyjama kreipiant kuo daugiau dėmesio

į keturis bendravimo kodus — kalbėseną, balsą, kūno bei veido kalbą. Apie

juos išsamiai pasakoju šioje knygoje.

Gebėjimas naudotis žmonių pažinimo įgūdžiais — ne tas pat kaip įgimtigabumai. Tai tarsi gamtos mokslai, kurių galima mokytis. Tai padidintas bud-

rumas, atsirandantis tada, kai gilinamės į savo pojūčius. Emocijos — baimė,

pyktis ir laimė — gimsta smegenyse, kurios kontroliuoja tai, ką jaučiame ir

ką pasakome kalba bei veido išraiška. Žmogaus balsas, intonacija, kūno pa-

dėtis ar stovėsena, taip pat veido išraiška — sudėtingos smegenų veiklos re-

zultatas.



4 0 G e b ė j i m a s p e r p r a s t i ž mo n e s — m o k s l a s i r m e n a s

Egzistuoja keturi bendravimo signalai. Jie apdorojami smegenyse. Du

jų, kalbėsenos bei balso, sugaunami klausa, kiti du, t. y. veido bei kūno kalb

sugaunami regėjimu. Šiame skyriuje juos tik apžvelgsime, o penktame — atuntame nagrinėsime plačiau.

Nors šių bendravimo signalų perteiktą informaciją apdoroja skirtingos sm

genų sritys, visos smegenys lemia, kaip asmuo į ją reaguos emociškai. Galiaus

visi signalai apibendrinami norint sudaryti psichologinį pašnekovo portretą.

Tada smegenys vertina — priimtinas mums šis žmogus ar ne. Vertina

remiantis emocijomis, būdingomis mūsų asmenybės tipui. Pagal šiuos signal

sudaromas ganėtinai aiškus vienas iš keturiolikos portretų, kuriuos nagrinės

me vėliau, devintame skyriuje. Gilinantis į šiuos signalus, svarbus balso kimas bei kalbėsena, kūno bei veido judesiai.

Ypač pavojinga ką nors spręsti tik pagal fizinius duomenis, nes tuom

paskęstama prietaruose; būtent taip elgėsi kai kurie ankstyvųjų kūrinių šia te

ma autoriai. Ši knyga ne apie tai. Ji parašyta stengiantis padėti žmonėms, o

trukdyti. Ji padės jums atpažinti kitų žmonių skleidžiamus tiek teigiamus, ti

neigiamus signalus. Galėsite prognozuoti kitų elgesį. Jums lengviau bus n

spręsti, su kuo žengti gyvenimo keliu, o su kuo nebendrauti.

Tai, kas sklinda iš jūsų lūpų, išduoda tik dalį to, k as slypi jūsų sieloje. Sva

būs ir žodžiai, kuriuos tariate, ir tai, ką iš tikrųjų pasakote. Ką iš tikrųjų žmon

galvoja sakydami viena ar kita? Ar jie nuoširdūs? Galbūt jie nori pasakyti jum

komplimentą (nors kartais maloniais žodžiais užglaistomos tikrai kandžios pstabos)? Ar jie skleidžia paskalas apie jus? Ar jie be perstojo plepa apie sav

Kiek paiso gramatikos, ar turtingas jų žodynas? Kas slypi tarp eilučių?

Kaip suprasti balso signalus

Tai, kaip skamba jūsų balsas, nemažai pasako apie tikrąją jūsų prigimtį.

Keturi bendravimo signalai

Kaip suprasti kalbėsenos signalus



S v a r b i a u s i o s t a i s y k l ė s ž m o n ė m s p a ž i n t i 4 1

Tai galite pastebėti kalbėdami telefonu. Akimirksniu galima pasakyti, kokios

nuotaikos yra pašnekovas. Daug dalykų žinote iš patirties, tik galbūt anksčiau į

tai nekreipėte dėmesio. Kalbu apie žmogaus balso aukštį (aukštas ar žemas),

kokybę (ar kalbantysis neaiškiai murma, ar balsas tyla ir aukštėja sakinio gale,

ar jis sarkastiškas, šiurkštus, grėsmingas, kimus, dusulingas, melodingas, sod-rus, aidįs, neišraiškingas, negyvas, entuziastingas, agituojantis, atakuojantis,

šleikščiai saldus ar dainingas). Taip pat kreipiame dėmesį į garsumą bei tempą,

pirmiausia pajusdami mechaninius kalbėsenos aspektus.

Kūno kalbos signalai — tai tarsi asmenybės eskizas: matome, kaip kažkas

vaikšto, sėdi ar stovi. Analizuojant kūno kalbą, ypač svarbi galvos, taip pat

rankų bei kojų padėtis. Pavyzdžiui, kiek erdvės užima atsisėdęs žmogus, taip

pat kaip arti jis ar ji stovi greta jūsų?

Kiekvienas veidas turi tam tikrą išraišką. Stebėdami ją galime suprasti, ką

žmogus jaučia. Vadinamieji veido signalai — tai veido būsena klausantis ar

kalbant. Svarbiausia — akių kontaktas ir tai, kaip asmuo kontroliuoja savo bur-

ną. Galbūt jis ar ji klausosi praverta burna, o gal suspaudžia lūpas? Galbūt žmo-

gus suraukia antakius, žvelgia pro šalį ar nusuka žvilgsnį? Skiriant daugiau

dėmesio pašnekovų veido išraiškai, galima be galo daug sužinoti apie bet kurį

iš jų, suprasti, ką jis iš tikrųjų nori pasakyti.

Vėliau paaiškinsiu, ką būtent galima sužinoti apie žmones iš jų veido

išraiškos. Mes vertinsime tam tikras požymių grupes, pavyzdžiui, sukąstus

dantis ar įtemptus žandikaulių raumenis, abejingą ar bereikšmę išraišką, ar

itin judrų veidą. Sužinosime, ką reiškia raustanti ar blykštanti oda, spokso-

jimas įsmeigus akis, veido trūkčiojimas; sužinosime, ką reiškia kalbant pla-

čiai atmerktos akys, klajojantis žvilgsnis, taip pat lyžčiojamos ar kramto-

mos lūpos, suraukta nosis. Taip pat sužinosime, ką reiškia pasitikinti veido

išraiška.

Kaip suprasti kūno kalbos signalus

Kaip suprasti veido signalus




Stebėkite ir skaitykite tarsi knygą

Patekus į bet kokią situaciją labai svarbu tiksliai atpažinti paslėptą emoc

nę potekstę. Jei išmoksite suvokti veido bei kūno siunčiamus signalus, papuo

į bet kokią situaciją labai greitai nustatysite tai, kas gali kelti grėsmę. Vadinanebūsite įskaudinti, t . y. nepatirsite emocinės traumos.

Nors plačios pažiūros — geras dalykas, aš primygtinai siūlau būti lab

atsargiems su tais žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip verčia suklusti. Norite

ar ne, yra blogų žmonių, kurie gali pridaryti bėdų. Tokie žmonės turi bruož

galinčių turėti neigiamos įtakos jūsų gerovei ar kelti pavojų jūsų sveikatai. T

natūralu — mes neprivalome visiems patikti ar mylėti visų, taip pat ne vi

privalo mylėti ar mėgti mus.

Suvokę kito asmens siunčiamus signalus, pirmiausia turite savęs paklausti: kaip jis verčia mane jaustis — gerai ar blogai? Atsakę į šį paprastą klaus

mą, galite išvengti daugybės nemalonumų. Daugeliui žmonių niekada neki

mintis tuo pasidomėti, jau nekalbu apie tai, kad jie ką nors būtų ėmęsi dėl

daryti. Jei koks nors žmogus jus nuolat verčia jaustis blogai, privalote sav

paklausti, kodėl turėtumėte norėti, kad jis būtų greta. Pavyzdžiui, jei šiuo me

sprendžiate — imtis verslo kartu su kuo nors ar ne, pateikite sau tą papras

klausimą. Vėliau džiaugsitės padarę sau milžinišką paslaugą.

Balsas išduoda emocijas

Mokslininkai neseniai nustatė, kad tam tikri nervai valdo du dalykus —

veido išraišką bei balso skambesį. Tai reiškia, kad tie patys nervai, kurie veid

suteikia vieną ar kitą išraišką, valdo ir balsą. Tokį “informacijos nutekėjimvadinu išdavikišku balsu. Nors ir kaip stengsitės nuslėpti, ką jaučiate, tikruo

sius jūsų jausmus išd uos ir veidas, ir balsas.

Jus ir jūsų neuronų jungtys

Sakykime, žmogus patyrė traumą — pažeista kairiojo smegenų pusrutul

sritis, kuri kontroliuoja kalbą. Tada smegenims darbuotis pasidaro itin sunk

Naudokitės smegenimis




nes tenka apkrauti ir kitas sritis, kad būtų kompensuotas minėtos srities ne-

veiklumas. Dėl to tokią traumą patyręs žmogus kalbėdamas sunkiai tars žo-

džius, užsikirtinės, kartosis. Smegenims reikės pajungti reikiamus nervus, kad

žmogus išgirstų žodžius, suvoktų jų prasmę, sugalvotų, ką pasakyti ir sužadin-

tų įvairius veido raumenis valdančius nervus. Panašiai, tik ne taip intensyviai,melagio nervai atlieka tokį patį darbą. Deja, jam atpažinti reikia daug daugiau

įgūdžių.

Įsivaizduokite, kad savo jusles išlavinote taip, kad galite nesunkiai paste-

bėti menkiausius pokyčius — akimirką tetrukusį veido krustelėjimą, balso virp-

telėjimą — ir taip sužinoti, ką pašnekovas mano iš tikrųjų. Galėsite greitai su-

vokti kitų siunčiamus signalus net ir tada, kai šie žmonės galbūt nenori, kad

žinotumėte, ką jie galvoja. Netgi pats neįžvalgiausias stebėtojas gali išmokti

naudotis keturiais informacijos perdavimo būdais.

Egzistuoja tik vienerios, bet ne dvejos smegenys

Daugelį neteisingų teorijų sukūrė “pagalbos sau” knygų autoriai. Tai ypač

ryšku tose knygose, kuriose nagrinėjami lyčių skirtumai. Man ypač keistos dis-

kusijos apie vadinamąsias “kairiąsias“ ir “dešiniąsias” smegenis. Kairysis pus-

rutulis vadinamas moterišku, o dešinysis — vyrišku. Toks požiūris yra ir klai-dingas, ir klaidinantis. Iš tikrųjų smegenys funkcionuoja kaip sudėtinga visu-

ma, sudaryta iš dviejų pusrutulių, kairiojo ir dešiniojo, kurie negali egzistuoti

atskirai.

Smegenis dengia išorinis sluoksnis, vadinamas smegenų žieve. Joje yra

keturios sritys arba skiltys, ir kiekviena jų yra atsakinga už tam tikras funkci-

jas. Kaktos sritis — už mąstymą, momens sritis — už jutimo impulsus, pakau-

šio — už regėjimą, o smilkinių — už kalbą, atmintį bei klausą. Tačiau moksli-

niai tyrimai rodo, kad d augelis funkcijų papildo viena kitą.Balso ir kalbėsenos ypatumus pirmiausia lemia kairysis smegenų pusrutu

lis, atsakingas už kalbą. Čia daugiausia įtakos turi vadinamosios Brokos (Broca)

bei Vernikės (Wernicke) sritys. Giliai smegenyse glūdi vadinamoji limbinė siste-

ma (valdanti simpatinę bei parasimpatinę nervų sistemas). Dėl jos kyla emoci-

jos klausantis tam tikro balso, girdint tam tikrą toną ar matant pažįstamus bei

nepažįstamus žmones. Kai kurios šių emocinių reakcijų gali būti teigiamos, kai

kurios — neigiamos. Limbinė sistema leidžia pajusti tam tikras emocijas ir jaus-

mus — pyktį, meilę, susižavėjimą, pasibjaurėjimą, įniršį bei liūdesį. Tam tikri




garsai, tonas bei žodžiai gali atskleisti blogiausias kokio nors žmogaus savy

bes, kitos intonacijos bei žodžiai gali žadinti teigiamus pojūčius.

Naudokime didesnę smegenų dalį

Meditacija susidomėję mokslininkai teigia, kad smegenyse egzistuo

milžiniški (šiaip jau nenaudojami) ištekliai. Juos galima sužadinti įvairio

mis meditavimo technikomis. Gilindamiesi į smegenų veiklos paslaptis

vis daugiau sužinodami apie jų anatomiją bei funkcijas, imame suprasti, k

stimuliuodami tam tikras sritis galime pasiekti geresnių rezultatų ir kasdi

nėje veikloje.

Išmokę suprasti, kaip funkcionuoja smegenyse esantys emocijų centrai, b juos stimuliuoti, galime labai praturtinti savo gyvenimą. Tada daug greiči

pajusime tam tikrus pavojaus signalus, nuspręsime, kas tikrieji mūsų draugai

suprasime, kas bando mumis naudotis.

Mums reikia daugiau sužinoti apie smegenų veiklą ir pagelbėti abiem

dalims veikti kartu. Abiem — tai išorinei daliai arba žievei, kur apdorojam

objektyvi pamatyta ir išgirsta informacija, bei giliau esančiai, vadinamajai lim

binei sistemai, kur gimsta emocijos, kai ką nors girdime ar matome. Tai galim

padaryti mokydamiesi suvokti savo pojūčius. Vėliau pamatysite, kad toks pstabumas — neįkainojama vertybė.

Ponia Džons išorine smegenų dalimi, arba žieve, išgirsta atakuojančias ga

deles savo vyro balse. Ši informacija apdorojama kairiajame pusrutulyje, ku

riuo ji grynai intelektualiai suvokia, kad jis klaidingai suprato jos pasakyt

žodžius. Ta pačia smegenų dalimi ji vizualiai mato makiažo pėdsakus ant

apykaklės, o kreditinė kortelė byloja apie kitos moters buvimą.

Dabar giliau esančia smegenų sritimi ji gali justi emocijas, kurias sukė

tai, ką ji objektyviai pamatė ir išgirdo. Ji pyksta dėl jo apgavystės, pavyduliau ja dėl kitos moters ir liūdi, kad žlunga jų santuoka. Naudodamasi abiem smege

nų sritimis kartu, ji , galima sakyti, greitai gimdo em ocijas.

Išvenkite emocinės traumos!

Kokio nors žmogaus analizavimas sukelia itin daug emocijų. Nepakanka

atpažinti elgesio signalų ir nustatyti asmenybės tipą. Jūs dar turite nuspręsti, ar




jums šis žmogus patinka, ar ne, ir kokį emocinį poveikį jis jums daro. Jūs turite

nuspręsti — įsileisti šį žmogų į savo gyvenimą ar ne.

Pernelyg dažnai mes neteikiame reikšmės savo pojūčiams. Daugelis žmo-

nių net nežino, kaip tai daryti. Tai gali būti net neįmanoma, jei niekuomet to

neteko daryti. Kai kurie žmonės išaugo šeimose, kur griežtai drausta reikštiemocijas, o kitose šeimose — priešingai.

Nors neurobiologiškai esame pajėgus reaguoti, kai girdime ar matome tai,

ką mėgstame ar nemėgstame, dažnai mums nepavyksta to padaryti. Kartais į

nemalonius dalykus sureaguojame netgi po keleto dienų ar savaičių.

Kodėl kam nors atsitikus daugelis mūsų nereaguoja iškart? Kodėl laukia-

me to momento, kai jau būna per vėlu? Kodėl vis kartojame tą pačią klaidą

pasirinkdami netinkamus žmones? Mes buvome emociškai traumuoti ir situaci-

ja mus verste vertė nieko nesiimti.Jei kas nors prieitų ir tėkštų antausį, neabejotinai pasijustumėte priblokšti,

galbūt netgi tiek, kad neįstengtumėte pajudėti. Lygiai tas pat nutinka, kai žmo nėstraumuojami emociškai, kai išgirsta ką nors pribloškiančio — grubaus ar žemi-

nančio. Kartais jūsų reakcija ir veiksmai būna ne tokie greiti, kaip jums norėtųsi.

Norėtumėte atsikirsti iškart, tačiau sureaguojate po trijų dienų. Taip nutinka ta-

da, kai galiausiai suvokiate, ką tas žm ogus iš tikrųjų norėjo p asakyti.

Patyrę emocinę traumą, jaučiamės priblokšti, nes negalime patikėti, kad

tai nutiko būtent mums. Dėl to tiek daug žmonių emociškai atbunka ir visainebereaguoja.

Draugas, vertas priešų?

Polis pažįsta Sandrą daugiau nei penkiolika metų. Iki šiol jie turėjo bendrą

verslą ir gerbė vienas kitą. Jie visuomet vienas kito pasiteiraudavo apie šeimą

ir maloniai paplepėdavo. Netgi keitėsi Kalėdų dovanomis ir kvietė vienas kitošeimą vakarienės.

Polis aukodavo savo laiką padėdamas Sandrai. Tiesą pasakius, būtent jis

jai pasakė apie naujoje kompanijoje įsteigtą darbo vietą. Ji gavo šį darbą, paki-

lo karjeros laiptais, jos pajamos labai padidėjo.

Polis net pats nežinojo, kiek kartų padėjo Sandrai, net ir tada, kai jam pa-

čiam tai nebūdavo naudinga. Jis elgėsi draugiškai, be to, buvo geras žmogus, o

draugai bei geri žmonės taip ir elgiasi. Beje, jis manė, kad esant reikalui San-

dra tikrai pasielgs taip pat.




Kartą Poliui prireikė pagalbos. Jis norėjo, kad Sandra paskambintų v

nam pažįstamam ir padėtų užmegzti dalykinius santykius. Polis ketino paska

binti šiam žmogui ir pasakyti, kad lauktų Sandros skambučio. Ši turėjo ta

keletą gerų žodžių apie Polį. Ir viskas.

Paprašyta šios paslaugos Sandra tarsi sustingo, jos burnos kampučiai n

sviro, kakta susiraukė, o antakiai priartėjo vienas prie kito. Ji kostelėjo. Po

suvokė, kad moteris niekuomet nepaskambins.

Jis daug padėjo Sandrai ruošdamas ją geresniam darbui ir darydamas da

gybę mažų paslaugų, bet ji buvo pernelyg savanaudiška, kad atsilygintų

pačiu. Polis patyrė emocinę traumą.

Ir vėl ta žaliaakė pavydo pabaisa

Mauryna ir Džiulija buvo vaikystės draugės. Mauryna pasakė Džiulij

kad išteka už labai mielo vyriškio. Ji negalėjo patikėti savo akimis bei ausim

kai draugė tik monotoniškai burbtelėjo: “Puiku”. Tada garsiai nurijo seiles

nepraverdama lūpų dirbtinai šyptelėjo sustingusiu v eidu.

Tai išversti galime štai kaip: “Taip tau pavydžiu, kad tiesiog negaliu i

tverti. Galvoju tik apie save ir visiškai nesirūpinu tavo laime!” Be abejon

Mauryna suvokė signalą. Ji buvo priblokšta ir nežinojo, ką sakyti ar daryti.

patyrė emocinę traumą.

Kaip ir šie žmonės, mes sustingstame šokiruoti panašių situacijų, to

ignoruojame patį įvykį. Tada, kai pagaliau atsipeikėjame ir suvokiame, kas n

tiko, kenčiame emociškai. Ta kančia gali būti netgi labai stipri. Kartais ji g

būti nepakeliama, todėl mes ją ignoruojame. Apsimetame, kad to niekada n

buvo. Jei taip elgiamės nuolat, galime rimtai susirgti.

Juskime ženklus

Daugelis mūsų tikrai nenustemba, kai pasitvirtina įtarimai, jog gali nuti

kas nors nemalonaus. Jei žinome, kaip vertinti kokio nors žmogaus veido b

kūno kalbą, kalbėseną bei balso ypatumus, galime apytiksliai spėti, kas at

tiks. Apie atleidimą sužinome anksčiau nei mums apie tai pasako. Tai prane

viršininko ar netgi jo sekretorės balso intonacija.




Telefonu pasveikintas viršininko sekretorės Lolos Čipas suprato, kad jį at-

leis. Jos balsas skambėjo neįprastai žemai, tapo atžarus. Klausydamasis jis su-

prato, kas bus.

Čipas buvo įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas — netrukus bus paskelb-

ta bloga naujiena. Jis prisiminė, kad viršininkas pastaruoju metu laikydavosididelio fizinio atstumo. Paprastai jis dažnai prisiliesdavo, paplekšnodavo per

nugarą ir pajuokaudavo.

Pastaruoju metu viršininkas beveik nežiūrėdavo į Čipą. Jo veidas būdavo

įsitempęs, ypač akių bei burnos kampučiai. Jis mažai kalbėjo su Čipu; kadaise

žodžiai iš jo lūpų srūte srūdavo. Taigi išgirdęs, jog jo paslaugų daugiau nebe-

reikės, vyriškis jautėsi nusivylęs ir įskaudintas, bet ne nustebęs.

Čipas buvo pasiruošęs, nes nujautė, kas jo laukia, puikiai veikė visos jo

smegenų sritys. Jis žinojo, ko gali tikėtis. Puikiai dirbo tos jo smegenų sritys,kurios apdoroja neigiamą informaciją, o ją gavo klausydamas bei stebėdamas

savo viršininką bei jo sekretorę. Jis pasinaudojo savo smegenų galimybėmis

gauti informaciją.

Kuo anksčiau išmoksite naudotis didžiulėmis savo smegenų galimybėmis,

tuo greičiau sužinosite tiesą bendraudami su žmonėm is.





4 SKYRIUS

Ugdykite gebėjimą pažinti žmones

Ar norite geriau pažinti žmones? Kiekvienas toliau esantis klausimas turi

du atsakymus. Pažymėkite tą, kuris tinka jums.

1. Kaip vertinate praeitį?

A. Pasimokote iš buvusių klaidų.

B. Ignoruojate praeitį ir į kiekvieną situaciją žvelgiate kaip į individualią

bei atskirą.

2. Ar mokate klausytis žmonių?

A. Atidžiai klausotės, ką jie sako, pasveriate kiekvieną žodį.

B. Dažnai pamirštate, ką jums sako kiti, tačiau prisimenate pagrindinę mintį.3. Ar esate atidus?

A. Labai domitės detalėmis ir atkreipiate dėmesį į visa, kas jus supa.

B. Nekreipiate dėmesio į smulkmenas, įsidėmite tik bendrą vaizdą.

4. Kaip reiškiate emocijas?

A. Emocijas reiškiate laisvai.

B. Nors kažką jaučiate, ne visuomet tai garsiai išreiškiate.

5. Koks jūsų požiūris į žmones?

A. Toleruojate ir mėgstate visus, esančius greta.

Ar gerai pažįstate žmones?




B. Esate atsargus bendraudamas su aplinkiniais ir abejojate daugeliu iš jų

6. Kaip susidorojate su situacija?

A. Visada žinote, kas bus, sugebate išlikti bet kokiomis aplinkybėmis.

B. Žinote, kad gali nutikti tam tikri nemalonūs dalykai; dažnai savęs

klausiate, kaip išgyventi patekus į tam tikrą situaciją.7. Kuo džiaugiatės?

A. Galima sakyti, visuomet patiriate daug džiaugsmo mėgaudamiesi

mažais gyvenimo malonumais.

B. Džiaugiatės tik tada, kai nutinka dideli ar labai jaudinantys dalykai.

8. Ar gerai pažįstate žmones?

A. Rodos, visuomet suprantate, su kokiu žmogumi turite reikalą.

B. Dažniausiai nežinote, su kokiu žmogumi bendraujate, todėl dažnai

nusiviliate kitais.9. Ar sėkmingai tvarkote reikalus?

A. Esate padarę daugiau gerų nei blogų verslo sprendimų.

B. Esate padarę daugiau blogų nei gerų verslo sprendimų.

10 . Kaip priimate sprendimus?

A. Dažniausiai sprendimus priimate savarankiškai ir vadovaujatės savo

poreikiais.

B. Sprendimus dažniausiai priimate paklausę kitų, su kuo nors pasitarę.

11. Kokie jūsų santykiai su žmonėmis?A. Turite daug artimų draugų.

B. Tu rite daug pažįstamų, tačiau nesileidžiate į artimesnius santykius.

Ką reiškia jūsų atsakymai

Jei daugiausia pasirinkote “a” atsakymų, vadinasi, galite manyti, kad žm

nes pažįstate labai gerai ir ateityje jums taip pat seksis tai daryti. Jei pažymė

te vienuolika “a” atsakymų, jūs — ypač nuovokus, turite puikią intuiciją, georientuojatės aplinkoje. Jus lydės sėkmė visą gyvenimą.

9 ar 10 “a” atsakymų — taip pat labai geras rezultatas.

68 “a” atsakymai rodo, jog žmones pažįstate vidutiniškai. Jums reik

dar padirbėti tobulinant įgūdžius.35 “a” atsakymai rodo, kad teks pasistengti norint pažinti žmones.

tikriausiai darote daug daugiau klaidų nei jums atrodo ir visiškai nesuvokia

kodėl jas vis k artojate.



U g d y k i m e g e b ė j i m ą p a ž i n t i ž m o n e s 5 1

Jei tokių atsakymų tėra 1 ar 2, padėtis visai prasta. Jūs vaikštote tarsi už-

rištomis akimis. Susidaro įspūdis, jog nuolat tampate aplinkinių auka. Dėl to

labai nukenčia jūsų savigarba.

Visi, kurie gerai pažįsta žmones, pasikliauja savo instinktais ir turi nema-

ža panašumų. Štai keletas jiems būdingų savybių. Mokyk itės ir naudokitės —

tegul tai tampa jūsų tikslu.

1. Jie mokosi iš praeities ir nekartoja tos pačios klaidos du kartus. Jie pui-kiai prisimena, kaip jautėsi per nemalonius susitikimus. Neigiama emo-

cinė reakcija būna tokia stipri, kad jie stengiasi daugiau į tokią situaciją

nepakliūti.

2. Jie ypač atidžiai seka, ką kiekvieną kartą kas nors sako, kaip tai sako ir kaip

atrodo tai sakydami. Dėl to jiems daug lengviau tiksliai prisiminti, kas buvo

kalbama.

3. Jie nuolat stebi kito asmens reakcijas — kūno judesius, ypatingus gestus bei

veido išraišką — dėl to žino, ką pašnekovas jiems jaučia ir ką pašnekovui jaučia jie patys.

4. Jie nebijo reikšti bet kokių emocijų, nesvarbu, ar tai pyktis, ar meilė, bai-

mė ar nuobodulys, nes puikiai suvokia, kaip jaučiasi patekę į bet kokią si-

tuaciją.

5. Jie taip gerai suvokia visa, kas vyksta aplink, kad dažniausiai netampa auko-

mis, išvengia grėsmingų bei pavojų gyvybei keliančių situacijų.

6. Jie tvirtai įsitikinę tuo, kad yra nugalėtojai. Jie žino, kad ne tik įstengs išgy-

venti, bet ir klestės, nes išmano, kaip sutelkti aplink save palaikančius žmo-nes.7. Jie atkreipia dėmesį į smulkiausias detales, taip pat geba apžvelgti visumą ir

mėgautis net menkiausiais gyvenimo malonumais.

8. Jie turi puikią atmintį, kurią lavina įsimindami, kas vyksta aplink.

9. Dažniausiai jie priima teisingus verslo sprendimus. Rizika, kurios jie ima-

si, yra apskaičiuota ir pagrįsta, nes šie žmonės pastebi daugiau detalių, to-dėl dažniausiai turi iš ko rinktis. Aplinkiniai jiems neįstengia daryti spau-

dimo.

10 dalykų, kurie apibūdina įžvalgius žmones




10. Jie turi patikimų ir įtakingų bičiulių, artimų draugų, nes jaučia kitų žm

nių reakciją. Jie sugeba geriau reikšti jausmus bei emocijas, o tai tvirt

santykius. Dėl savo budrumo jie rečiau pasirenka bėdų ar sunkumų gal

čius pridaryti draugus bei veiklos partnerius.

Atminkite, žinios — tai jėga. Dabar, kai jau žinote, koks žmogus pasi

savo instinktais ir geba pažinti kitus, skaitykite toliau.

Jei taip elgsitės, netrukus pastebėsite, kad daug geriau suvokiate, ką kit

tikrųjų mano ir kas jie iš tikrųjų yra. Kuo intensyviau naudositės savo žin

mis, tuo lengviau bus atskirti potencialius draugus nuo apsimetėlių. Tam p

kaks pirmųjų dešimties sekundžių stebint kitą žmogų. Atrodys, jog jūsų a

virto rentgeno aparatu.

Šiame skyriuje pateiksiu nemaža pratimų, padėsiančių lavinti įgūdžiustokių pačių pratimų, kurių mokiau klientus ne vienerius savo praktikos met

Jie sukurti siekiant padėti lavinti nuovokumą. Juos atlikinėdami išmok

pamatyti, ką žmonės daro, ir išgirsti, ką jie sako. Kuo dažniau juos atlikinės

tuo profesionalesni tapsite — išlavinsite gebėjimą atspėti, ką kiti iš tikrųjų g

voja. Kuo daugiau lavinsite tokius įgūdžius, tuo giliau žvelgsite į kitų siel

tuo lengviau bus gyventi jums patiems.

Kaip sustoti, pažvelgti ir įsiklausyti

Daryti šiuos paprastus dalykus kadaise mus mokė pradinėse klasėse,

aiškino eismo taisykles. Mus mokė sustoti prie perėjos ženklo, pažvelgti į

puses ir įsitikinti, ar neartėja automobilis, tada pasiklausyti, ar nieko nėra to

moje. Nenoras paklusti šioms paprastoms taisyklėms gali sukelti pavojų m

gyvybei. Mus gali partrenkti automobilis. Jei pagailėsime laiko šiems trims lykams ir neapsidairę žengsime per gatvę, tikrai rizikuosime savo gyv ybe.

Kas bus, jei tas pačias taisykles taikysime bendraudami su žmonėmis?

nerasime laiko sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti, patirsime nemaža nuosto

Kas nors gali mus em ociškai traumuoti.

Daugelis mūsų tikriausiai galėjo išvengti daugybės nemalonių situac

jei būtų nepagailėję laiko sustoti minutėlę, pažvelgti, ką byloja kito žmog

veidas bei kūnas, įsiklausyti, ką ir kaip jis sako, taip pat paklausti savęs: “K

šis žmogus verčia mane jaustis — gerai ar blogai?”




Jei išmoksime sus to ti , pažvelg t i ir į s ik lausy ti prieš užmegzdami santy-

kius — ir asmeninius, ir dalykinius — daugiau nebereikės naktį vartytis nuo

šono ant šono, be paliovos svarstant ar gailintis kokio nors netikusio spren-

dimo.

Pirmas pratimas — tai pirmas žingsnis. Jį atlikdami pirmąsias kelias mi-

nutes galite jaustis nejaukiai, tačiau vėliau tai atrodys visiškai natūralu. Jūs

sugebėsite vos pažvelgę perprasti žmogų.

1 pratimas — muzikinės kėdės

Reikia tiesiog imti ir sustabdyti veiksmą, tada pamažu jį išnagrinėti, kad

būtų lengviau suprasti. Ar prisimenate vaikystę, kai žaisdavote muzikines kė-des? Jūs žingsniuodavote tarp tų mažučių kėdučių, o tolumoje skambėdavo mu-

zika. Galbūt netgi dainuodavote pagal ją.

Staiga muzika nutildavo ir jums būdavo liepiama sustingti vietoje. Jūs cyp

telėdavote iš džiaugsmo, jei sustodavote priešais kurią nors kėdę. Širdis leisda-

vosi į kulnus, nes tai galėjo būti nusivylimų virtinės pradžia; gyvenime ji kar-

ais nutįsta iki begalybės. Galbūt pravirkdavote pamatę, kad sustingote ne prieš

kėdę — tada tekdavo pasitraukti iš žaidimo.

Tas momentas, kai stabtelėdavote, leisdavo nuspėti, ar už jūsų bus kėdė —okiu atveju galėjote tęsti žaidimą ir nebūdavote iš jo išmetami. Ta pati taisyk-

ė galioja ir gyvenime. Stovint priešais kitą žmogų jums reikia stabtelėti ir mi-

nutėlę sustabdyti savo mintis — pamatysite, kas tas žmogus yra iš tikrųjų. Tuo-

met niekas jūsų nediskvalifikuos, t. y. netrukdys gyventi ramiai ir laimingai.

Kitų žmonių trūkumai netaps jūsų širdgėlos priežastimi.

Kiekvieną kartą, sutikę nepažįstamą žmogų, prisiminkite muzikines kė-

des. Sustinkite! Skirkite sau laiko pamatyti, ar už jūsų nugaros yra įsivaizduo-

ama kėdė, kitaip tariant, ar pašnekovas emociškai stabilus. Skirkite laiko susi-vokti, su kuo iš tikrųjų turite reikalą.

Tai daroma žingsnis po žingsnio. Kartais padarius paprastus dalykus atsi-

anda galimybių imtis ko nors daugiau, užkopti ant kitos pakopos ir taip atlikti

pageidaujamą užduotį.

Įkvėpkite ir porą sekundžių sulaikykite kvėpavimą. Iškvėpdami iš savo m in-

čių kartu iškvėpkite visus prietarus ir bet kokią išankstinę nuomonę apie sutik-

ą asmenį. Tada be vargo įsileisite visą abiem keliais — regėjimu ir klausa —

gaunamą informaciją.




Žvelkite tiesiai pašnekovui į veidą ir dar kartą įkvėpkite pro nosį —

turi trukti dvi sekundes. Dar dvi sekundes sulaikykite kvėpavimą, tada

kvėpkite pro burną. Dabar pradėsite rinkti vaizdinę informaciją apie steb

asmenį.

Jam kalbant, taip kvėpuokite tol, kol nepajusite diskomforto. Tada įkvdami pro nosį (tai turi trukti tris sekundes) pasistenkite įvertinti to žmog

kūno padėtį, stovėseną, patį kūną, rankas, plaštakas bei veidą. Iškvėpdami

burną, atidžiai klausykitės, ką jis sako ir kaip skamba jo balsas.

Dabar dar kartą įkvėpkite pro burną ir kartu pasistenkite suvokti, ką j

čiate tam asmeniui. Kaip jis v erčia jus jaustis — gerai ar blogai?

2 pratimas — stebėtojas

Tai nuostabus pratimas. Atlikite jį iškart, kai tik pateksite ten, kur ne

žįstate daugumos žmonių. Pirmiausia atsipalaiduokite. Galvokite, kad ste

filmo personažus. Tai padės atsikratyti drovumo ir nuo emocijų išlaisvinti ju

mus. Praskaidrės mintys ir galėsite patirti emocijas.

Objektyviai įvertinkite patalpą. Peržvelkite visa, kas yra aplink — b

dus, kilimą bei sienas. Tada patyrinėkite kambaryje esančius žmones. N

skubėkite, neapiberkite savęs klausimais. Paeiliui stebėkite, kaip jie judakalbasi vienas su kitu. Atidžiau įsiklausykite, kaip jūsų kūnas tuo metu r

guoja fiziškai. Kaip kinta kvėpavimo dažnis? Ar jis ritmingas? Ar nepas

kėjo? O galbūt sulėtėjo ar greitėja? Jūsų fizinės reakcijos matas gali b

kvėpavimas. Jis padės suprasti, kaip jaučiatės tarp žmonių. Tai ypač akiva

du tada, kai sąmoningai bandote atsipalaiduoti per dvi sekundes įkvėpd

pro burną, kvėpavimą sulaikydami dviem sekundėms ir lėtai iškvėpdami

dešimt sekundžių — šį pratimą turite atlikti prieš pradėdami tyrinėti žm

nes.Stebėdami prieš save esančius žmones, mintyse ištarkite pirmą į galvą atė

sį būdvardį, pavyzdžiui, “laimingas”, “paslaptingas” ar “nusiminęs”. Vis

kai nesvarbu, ar keista tokia sąsaja pasirodys kam nors kitam. Svarbiausia

ji turi būti prasminga jums. Tada nuspręskite, koks tai apibūdinimas — t

giamas ar neigiamas. Paklauskite savęs, kokie jausmai — teigiami ar neigmi — buvo apėmę stebint tą žmogų.

Atlikdami šį pratimą, treniruojate savo smegenis skatinti jutimus bei em

cijas.



U g d y k i m e g e b ė j i m ą p a ž i n t i ž m o n e s 55

3 pratimas — emocinis budrumas

Vėliau, kai sutiksite naujų žmonių, praleisite su jais laiką ir paklausite

savęs, kaip jie jus veikia (teigiamai ar neigiamai), ženkite toliau — nustatyki-

te, kaip būtent jie jus verčia jaustis. Paklauskite savęs, kaip jaučiatės — lai-mingas, liūdnas, piktas, užjaučiąs, kupinas neapykantos, mylintis, nuobodžiau-

jantis, pasibjaurėjęs, gyvas, miręs, pasisėmęs energijos, išsunktas lyg citrina,

seksualus ar keliąs baimę?

Kai rasite atsakymą, pateikite sau dar vieną klausimą: kodėl jie man suke-

lia šią būseną? Pavyzdžiui, greta Chuano, kurį ką tik sutikote, jaučiatės gerai.

Jūs peržvelgiate minėtą sąrašą ir atrandate, kad taip yra todėl, jog tampate sek-

suali. Dabar svarbu savęs paklausti, kodėl Chuanas privertė jus pasijusti būtent

taip. Gali būti, jog taip buvo todėl, kad kalbėdamas jis nuolat žvelgė jums įakis, taip pat maloniu balsu mandagiai kalbėjo bei sakė komplimentus.

Kita vertus, jums galbūt pasirodė, kad Kerė turėjo jums neigiamą poveikį

— sukėlė labai nemalonią būseną. Peržvelgę sąrašą suvokėte, kad po pokalbio

ji paliko jus emociškai išsunktą, nes nesustodama guodėsi savo bėdomis. Jos

greitas monotoniškas kalbėjimas vos neužmigdė.

Gebėjimas sustoti, apsižvalgyti ir įsiklausyti į savo emocijas, taip pat

gebėjimas analizuoti, kodėl šis žmogus daro būtent tokį poveikį, ugdo budru-

mą. Galiausiai tapsite toks pastabus, kad tų, kuriems nedera įžengti į jūsų gy-venimą, netgi neprisileisite artyn. Jei paaukosite keletą sekundžių savo emoci-

nei būsenai ištirti, išvengsite daugybės bėdų.

4 pratimas — nuotraukos ir atmintis

Prisiminkite atostogas ar kokį nors įvykį, nutikusį ne anksčiau kaip prieš

šešetą mėnesių ir ne vėliau kaip prieš metus, ku rį jūs įamžinote nuotraukose ar — o tai dar geriau — vaizdo juostoje. Nepulkite ieškoti nuotraukų. Pirmiausia

ant popieriaus lapo surašykite visa, ką prisimenate apie įamžintą kelionę ar

įvykį.

Sakykime, buvote išvykę kruiziniu laivu. Pamėginkite prisiminti, ką vil-

kėjote kiekvieną kruizo dieną ir kur keliavote. Atgaivinkite tiek detalių, kiek

tik įstengiate — pradedant dėvėtomis skrybėlėmis ir baigiant nagų laku, jo

spalva.

Išsamiai aprašykite sutiktus žmones. Pamėginkite prisiminti jų vardus ir




drabužius. Galbūt jie turėjo kokių nors neįprastų bruožų? Galbūt keistai elg

si? Galbūt jūs padarėte kažką keista? Ką valgėte ir gėrėte?

Tada, kai būsite v iską išsamiai aprašę, išsitraukite nuotraukas ar vaizdo į

šą. Išnagrinėkite detales ir pažiūrėkite, kiek aprašas atitinka tai, kas iš tikr

buvo. Kiek kartų atspėjote? Ar gerai šį kartą darbavosi jūsų ilgalaikė atmintis?

Daugelis žmonių skundžiasi neturį atminties. Aš netikiu, kad daugum

žmonių atmintis gali būti tokia prasta, na, nebent tų, kurie turi nervų sistem

sutrikimų ar vartoja ją slopinančius vaistus. Manau, jog jie tiesiog nežino, k

ją lavinti, kad ši duotų kuo daugiau naudos. Kuo ilgiau mokysitės būti budr

tuo daugiau pastebėsite čia ir dabar, be to, tuo daugiau prisiminsite. Atmin

stebėtinai pagerės.Pabandykite atlikti šį pratimą po patirto įsimenančio įvykio ar švent

kur fotografavote ar filmavote. Užsirašykite visa, ką tik įstengiate prisiminir pasižiūrėkite, kiek tai atitinka tikrovę, įamžintą nuotraukose ar vaizdo juo

toje. Nuolat kartokite šį pratimą — ir būsite sužavėti: jūsų atmintis neįtikėti

pagerės.Vėliau, žvelgdami į gerai pažįstamų žmonių (kuriuos trokštate pažinti

geriau) atvaizdą, atidžiai stebėkite jų kūną bei veidą. Pasistenkite atpažinti s

nalus, pavyzdžiui, kaip arti vienas nuo kito jie stovi. Ar jų kūnai liečiasi? P

žiūrėkite, kaip jie atrodo — galbūt sustingę ir nelankstūs. Galbūt susidaro įsp

dis, kad stovėdami greta jie jaučia diskomfortą. Gal jų šypsena įtempta ir nentūrali? Galbūt jie atrodo, lyg būtų ne savo vietoje? Ar pastebite, kokie jie n

rangūs? Kokie jausmai apima žvelgiant į nuotrauką — ji jus džiugina, liūd

ar verčia nusijuokti? Ar atrodo, jog tie žmonės puikiai leidžia laiką? Jei lav

sitės stebėdami žmones bei žiūrinėdami jų nuotraukas ir atsakinėsite į šiu

klausimus — išmoksite skaityti, kaip sakoma, tarp eilučių.

Kitas naudingas pratimas — tyrinėti žurnaluose spausdinamas įžymy

nuotraukas. Stebėkite, kaip arti kitų žmonių jie stovi, ir kruopščiai išnagrinėk

te jų veido išraišką bei kūno padėtį. Tada pažvelgę į mėgstamiausių žvaigdžių, savo šeimos narių ar netgi savo nuotraukas, apie kiekvieną žmogų bei

santykius su kitais sužinosite daugiau, nei įmanom a apibūdinti žodžiais.

5 pratimas — laikas pasižiūrėti filmą

Ekrane žvelgdami į talentingiausius aktorius taip pat galite gerinti savo g

bėjimą suprasti kitus. Gabūs scenos meistrai žiūrovą priverčia užsimiršti ta




kad šis netgi pamiršta, jog šie vaidina. Viskas atrodo taip tikroviška. Jaučiatės

taip, lyg būtumėte perkelti į kitą erdvę ir laiką — ten, kurioje gyvena personažas.

Nepakaks vieną kartą pamatyti puikų filmą. Pasižiūrėkite dar kartą ati-

džiai stebėdami kiekvieną smulkmeną — galbūt atrasite tai, ko nepastebėjote

iš pradžių. Veikiausiai būsite sužavėti tuo, ką išvydote dabar.

6 pratimas — išjunkite garsą

Išsinuomokite filmą ir išjungę garsą stebėkite vaidinantį kokį nors garsų

aktorių. Apie atlikėją sužinosite be galo daug vien tik žvelgdami į jo veido

išraišką bei tyrinėdami kūno kalbą. Kai neskambės žodžiai, kurie kartais tik

trukdo, lengviau suvoksite esmę. Tą pačią sceną pasižiūrėkite dar kartą — tikšį kartą jau įjungę garsą. Stebėkite, kiek informacijos gausite dabar. Skirtumas

bus didžiulis.Kiekvieną kartą, kai panorėsite sužinoti, ar politikas sako tiesą, išjunkite

televizoriaus garsą. Stebėkite jos ar jo kūną — jis labai iškalbingas. Ar šis žmo-

gus dažnai liečia ranka akis bei burną? Jei taip, tai gali būti nesąmoningas ban-

dymas valdyti veido išraišką, kad ši neišduotų tiesos.

Nagrinėjant kokio nors žmogaus kūno kalbą, išmokstama sutelkti dėmesį į

subtiliausius veido išraiškos pokyčius, pečių judesius, plaštakų gestus ar mi-miką, taip pat į sėdėseną ar eiseną. Kuo dažniau atliksite šį pratimą, tuo dau-

giau žinių įgysite. Vertindami tai, kaip žmonės elgiasi, išmoksite pajusti jų emo-

cinę būseną.

7 pratimas — klausykitės dainuojamosios poezijos

Puikiausias būdas išmokti girdėti, ką sako aplinkiniai — dainuojamosios

poezijos klausymasis. Tai lavina gebėjimą išgirsti žodžius, o ne garsus.

Daugelis mūsų pro ausis leidžia žodžius ir linkę sutelkti dėmesį į melodi-

ją. Tačiau atidžiai klausydamiesi dainuojamosios poezijos, būsite priversti su-

vokti, kas bandoma perteikti žodžiais. Galbūt jų visų nesuprasite, bet kuo daž-

niau klausysitės kokios nors dainos, tuo bus aiškiau.

Toks klausos lavinimas — tai galite daryti namuose, važiuodami automo-

biliu ar pramogaudami laisvalaikiu — didina budrumą per pokalbį. Tapsite daug

įdėmesniu klausytoju.




8 pratimas — musė ant sienos

Ar esate buvę vakarėlyje, kur nepažinojote nė vieno žmogaus ir veikisiai jautėtės sutrikę ir drovūs? Šis pratimas padės visur jaustis kaip namu

Tereikia atsisėsti ir klausytis. Jums nereikia ištarti nė vieno žodžio. Tiesįtempkite klausą ir sutelkite dėmesį į tai, ką sako kiti.

Nesiūlau slapta klausytis kitų žmonių pokalbių, tačiau jei tai darysite tudami tikslą išmokti ko nors naudinga — manau, nieko bloga nenutiks. Jei netinate taip gautos informacijos panaudoti prieš kitą asmenį — klausykitės

menkiausio drovėjimosi.Klausykitės atidžiai ir objektyviai, įsimindami balso intonaciją. Atkre

kite dėmesį į moduliacijas, balso garsumą ir švelnumą. Kaip jis skamba — resyviai ar švelniai? Kaip jie kalbasi vienas su kitu? Ar nuolat stengiasi neigti, ką sako pašnekovas, laido sarkastiškas bei kandžias pastabas? Gaabu konkuruoja, žaisdami žodžių mūšį? Galbūt balsai skamba taip, jog atrokad pašnekovai nuoširdžiai mėgsta ir gerbia vienas kitą? Galbūt balse gal

justi prieraišumą ar paslėptą priešiškumą?Klausydamiesi kitų žmonių pokalbių lavinsite gebėjimą išgirsti. Jums

tiems per pokalbį tai padės, kaip sakoma, skaityti tarp eilučių. Balso skamsys bei vartojami žodžiai apie pašnekovus pasakys be galo daug.

9 pratimas — žvalgymasis restorane

Būdami viešose vietose galime gauti dvejopos naudos: pasilinksmintgilintis į kitų žmonių tarpusavio santykius. Kuo daugiau žinių įgysite stebėmi nepažįstamųjų kūnus bei iš veido, balso ar žodžių gaudami informaciją, daugiau ši patirtis jums duos naudos gyvenime.

Tarkim, atkreipėte dėmesį į prie gretimo staliuko sėdinčią porą. Možvilgsnis klajoja po patalpą, jos nugara prispausta prie atkaltės; tuo metu

riškis kalba dėmesingai palinkęs į priekį. Ilgainiui tampa akivaizdu, kad ji siškai juo nesidomi arba vaizduoja sunkiai prieinamą. Žinoma, jis — aktyv

pusė ir tai demonstruoja savo kūno bei veido kalba.Jei kurį laiką stebėsite pakankamai daug porų, įsitikinsite, kad laikom

tam tikro atstumo, pastebėsite tam tikrą galvos padėtį, veido išraišką, rankų plaštakų judesius. Visa tai turi tam tikrą reikšmę.

Kitą kartą, kai nueisite į restoraną, pasistenkite atvykti truputėlį anksčiau

tada galėsite atsisėsti prie baro, t. y. vienoje geriausių vietų stebėti. Lavinti s

gebėjimus suprasti žmones galite ir tada, kai pietaujate ar vakarieniaujate vien




Vykstantieji verslo reikalais į brangius restoranus dažnai varžosi eiti vieni (aišku,

ne savo gyvenamojoje vietoje), todėl maisto užsisako į kambarį. Jums nereikėtų

taip elgtis. Verta elgtis kitaip — juk restorane būriuojasi žmonės, galintys tapti

stebėjimo objektu. Kuo dažniau treniruositės, tuo geriau išlavinsite savo įgūdžius.

Jei nors truputėlį bijote būti vieni, atlikite pratimą įtampai sumažinti. Įkvėp-

kite pro burną (tai turi trukti tris sekundes), tada tris sekundes sulaikykite kvė-

pavimą ir iškvėpkite taip greitai kaip tik įstengiate. Pakartokite tai tris kartus ir

pasijusite atsipalaidavę. Kodėl? Todėl, kad jūsų smegenys gaus daugiau de-

guonies, ir įtampa atslūgs.

Lavinti žmonių pažinimo įgūdžius galite visur, kur tik esate — oro uoste,

vaikštinėdami parke ar netgi stovėdami eilėje.

10 pratimas — pašalinkite proto trukdžius

Prieš imdamiesi ką nors stebėti, turite sutelkti dėmesį. Tam reikia nusira-

minti, o tai galima pasiekti įvairiai. Galite medituoti arba gilintis į save —

esmė ta pati. Jūs turite pašalinti vadinamuosius mentalinius, arba proto, truk-

džius — tik tada galėsite visą dėmesį sutelkti į priešais jus esantį žmogų. Jums

teks atsiriboti nuo to, kas tiesiog fiziškai sūkuriuoja aplink — eismo keliamo

triukšmo, statybų bildesio ar kūdikio verksmo.Tai atlikti padės ypatinga kvėpavimo technika. Pirmiausia įkvėpkite pro nosį

(tai turi trukti tris sekundes), tris sekundes sulaikykite kvėpavimą ir lėtai iškvėpki-

te pro nosį (tai turi trukti dešimt sekundžių). Padarykite tai dešimt kartų. Pajusite,

kad nuostabiai atsipalaidavote. Netrukdys joks triukšmas, nutols problemos.

Šis pratimas taip pat padeda atsikratyti minčių apie praeitį. Daugelis žmo-

nių savo praeitį atsineša į dabartį, dėl to neįstengia sutelkti dėmesio ir išsaugo-

ti blaivaus mąstymo. Jie nepajėgia išsivaduoti nuo išankstinių nuostatų vertin-

dami tai, kas vyksta čia ir dabar, ar stebėdami žmones, kuriuos nori pažinti.Dėl to jie pasmerkti daryti daugiau klaidų stebėdami kitus žmones bei vertin-

dami savo emocijas.

Sakykime, jūs visai neseniai susibarėte su savo mergina. Dabar einate į

svarbų dalykinį susitikimą ir kartu nešatės neigiamą emociją — pyktį. Labai

tikėtina, kad jūsų pečius slėgs pykčio našta, todėl į verslo partnerius reaguosite

veikiausiai neigiamai.

Atsikratykite tokių proto trukdžių ir tapsite laimingesni, sveikesni. Viskas

ims labiau sektis.





ANTROJI DALIS

Išmokime keturisbendravimo kodus





Įžanga: testas žmonėms pažinti

Dabar, kai jau išmokote pratimų žmonėms pažinti, esate pasirengę nag

rinėti sudėtingesnius dalykus. Pavyzdžiui, kaip asmenį atskleidžia kalbėsena,

balsas, kūnas bei veido išraiška. Penktame — aštuntame skyriuose išsamiai pa-

aiškinsiu, ką reiškia vienas ar kitas jūsų pastebėtas dalykas. Devintajame sky-

riuje rasite asmenybės tipų aprašymus, grindžiamus būtent šiais pastebėjimais.

Dabar stebėdami kokį nors žmogų nuspręskite — turi jis kurį nors iš čia pami-

nėtų bruožų ar n e. Atsakykite “Taip” arba “Ne”.

KALBĖSENA TAIP NE

Šveplavimas — —

Žargonas — —

Sarkazmas — —

Šaipymasis — — Skurdus žodynas — —

Skurdi gramatika — —

Liežuvavimas — —

Tam tikrai vietovei ar tautai būdingi posakiai — —

Keiksmažodžiai — —

Šokinėjimas nuo vienos temos prie kitos — —

Nuolatinis kalbėjimas apie save — —

Demaskuojančių faktų praleidinėjimas — — Pamokslavimas — —



64 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

Tam tikrų priežodžių vartojimas — —

Išsisukinėjimas, nenoras kalbėti tiesiai — —

Pertraukinėjimas — —

Pompastiški žodžiai — —

Nekalbumas — —

Nuomonės neturėjimas, atsakymai “Nežinau” — —

Kalbėjimas nuotrupomis, nebaigti sakiniai — —

Flirtavimas — —

Trykštančios ar tekančios seilės kalbant — —

Nedrąsumas — —

Komplimentų gausa — —

Žodžių ir veiksmų neatitikimas — — Žodžiai, atitinkantys veiksmus — —

Nuolatinis kikenimas arba juokas — —

Keistas turinys — —

BALSAS TAIP NE

Virpantis — —

Šiurkštus, grėsmingas tonas — —

Inkščiantis, verkšlenantis — —

Dviprasmiška intonacija — —

Murmantis — —

Garsus — —

Balsas nuslopsta baigiant sakinį — —

Pernelyg moduliuotas — —

Pernelyg saldus — —

Neišraiškingas, negyvas, nuobodus — — Per švelnus — —

Per garsus — —

Per ilgos pauzės — —

Žodžių kapojimas, trumpinimas bei rijimas — —

Intensyvus, atakuojantis — —

Desperatiškas, maniakiškas — —

Mikčiojimas ir lemenimas — —



Per greita kalba — —

Per lėta kalba — —

Piktas, agituojantis tonas — —

Aukštėjantis ir tylantis sakinio gale — —

Per žemas — — Per aukštas — —

Entuziastingas — —

Gerai moduliuotas — —

KŪNO KALBA TAIP NE

Stovėsena

Pasitikėjimą savimi spinduliuojanti stovėsena — — Stovėjimas per arti pašnekovo — —

Stovėjimas per toli pašnekovo — —

Lingavimas į šalis — —

Rankos bei plaštakos

Tabaluojančios rankos — —

Pernelyg intensyvus gestikuliavimas — —

Per stiprus rankos paspaudimas — — Per silpnas rankos paspaudimas — —

Daiktų sukinėjimas rankose — —

Savęs žalojimas ar darkymas — —

Gunktelėję pečiai — —

Pernelyg tiesi nugara — —

Judesiai

Staigūs, kampuoti — —

Sustingęs kūnas — —

Nevikrūs, nerangūs — —

Per sparti eisena — —

Per lėta eisena — —

Per garsus žingsniavimas — —

Kojų vilkimas — —

Į ž a n g a : t e s t a s ž m o n ė m s p a ž i n t i 6 5



6 6 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

Akių vokų trūkčiojimas — —

Spoksojimas įsmeigus akis — —

Plačiai atveriamos akys kalbant — — Lakstančios akys — —

Aukštyn nukreiptas žvilgsnis — —

Žemyn nukreiptas žvilgsnis — —

Akių vartymas — —

Lūpų laižymas ar kramtymas — —

Neadekvatus juokas ar šypsena — —

Sukąsti dantys, įtempti žandikauliai — —

Abejingas, bereikšmis veidas — — Pernelyg didelis susidomėjimas veide — —

Nenatūrali šypsena — —

Įtempta suspaustų lūpų šypsena — —

Raudimas ir blyškimas — —

Surauktas veidas — —

Suraukti antakiai — —

Žvilgsnis šnairomis — —

Suraukta nosis — — Savimi pasitikinti išraiška — —

Į šoną pakreipta galva — —

Pirmyn palenkta galva — —

Pirmyn atkištas smakras — —

Atlošta galva — —

VEIDO KALBA TAIP NE



5 SKYRIUS

Ką reiškia kalbos ypatumai

Norėdami kaip pridera išnagrinėti, ką sako vienas ar kitas žmogus, turime

įvertinti trisdešimt vieną b ruožą, atskleidžiantį asmenybės ypatumus.

Į šiuos klausimus atsakykite “Taip” arba “Ne”.

1. Ar jis šaiposi iš jūsų, o paskui, pastebėjęs neigiamą reakciją, viską

paverčia juokais: “Aš tik pajuokavau?”

2. Ar pašnekovas atrodo nelabai žinąs ką kalba?3. Gal jis bando užginčyti visa, ką tik pasakote? Galbūt ieško dingsties

ginčui?4. Ar jis jus žemina bei menkina?5. Ar jis kalba nesustodamas?6. Gal jis nuolat liežuvauja ir skleidžia paskalas apie kitus asmenis?7. Ar jis blaškosi nuo vienos temos prie kitos taip, kad sunku sekti mintį ir

suprasti, kas norima pasakyti?8. Galbūt jis nuolat kalba apie save ir kalbėdamas mažai paiso jūsų?9. Ar jis klausia itin asmeniškų dalykų, ar to, kas su juo visiškai nesusiję?

10. Ar jis pasakoja daugiau, nei stengiatės sužinoti?

Kalbos ypatumų apžvalga




11. Ar jis kalba netiesiogiai, užuolankomis, niekaip neprieina prie svarbiausių

dalykų — atrodo, lyg k ažką bando pasakyti dar?

12. Ar jis netaktiškas ir šokiruojančiai nenuovokus?

13. Ar pašnekovas žemina ir menkina pats save?

14. Ar į klausimus dažniausiai atsako: “Nežinau”?

15. Galbūt nuolat pagaunate jį meluojant ar iškraipant tiesą?

16. Ar pašnekovas švepluoja, o galbūt sunkiai taria garsus “š”, “č”, “dž”, “s”

ar “z”?

17. Ar jis nuolat vartoja tik tam tikrai etninei grupei būdingus žodžius bei posakius, netgi jei jūs jų nesuprantate?

18. Ar jis kalba žargonu?19. Galbūt pašnekovas netikėtai nukrypsta į dalykus, kurie mažai susiję su

pokalbio tema ar visiška i su ja nesusiję?20. Ar kalbėdamas jis mikčioja ir lemena?21. Ar jis murma?22. Galbūt jis kalba nuotrupomis, dėl to sunku suvokti, ką s tengiasi pasakyti23. Galbūt jis varžosi ar prieš ką nors sakydamas atidžiai parenka žodžius?24. Galbūt jis nuolat kažkuo skundžiasi?25. Ar šykšti žodžių, atsakymų, menkai dalyvauja pokalbyje? Galbūt atrodo,

kad kiekvieną žodį reikia traukte traukti?26. Ar atrodo, jog kalbėdamas jis daro malonę? Galbūt susidaro įspūdis, kad

priekaištauja, o ne kalba su jumis?27. Ar jis nemėgina provokuoti, sakydamas tai, kas jus trikdo?28. Ar jis nuolat kartoja tą patį?29. Ar pašnekovas jus dažnai nutraukinėja? Galbūt neleidžia baigti frazės ar

įterpti žodžio?30. Galbūt pašnekovas nuolat vartoja keiksmažodžius?

31. Galbūt jis visiškai nesidomi tuo, apie ką jūs kalbate?

Rezultatų įvertinimas

Jei teigiamai atsakėte į bet kurį iš šių klausimų, vadinasi, sutikote asmen

kuris kalbėdamas būna nemalonus. Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo šis žmo

gus nemalonesnis.

Dabar, kai jau esate atskleidę pašnekovo kalbėsenos kodą, sužinosite,



reiškia kiekvienas atsakymas ir kaip visais jais remiantis susidaryti psichologi-

nį žmogaus p ortretą.

Daugiau nei dvidešimt metų tyrinėju žmogaus balso bei kalbėsenos subti-

lybes. Remdamasi dviem pirmosiomis savo veiklos sritimis (psichologiniu kon-

sultavimu bei bendravimo sutrikimų šalinimu), sukūriau naują, moksliškai pa-

grįstą sąvoką, kurią pavadinau verbaliniu nuotėkiu.

Tai padeda greitai ir tiksliai įvertinti naują žmogų; jums nebereikia kliau-

tis instinktais ar intuicija. San Francisko Kalifornijos universiteto mokslinin-kas Polis Ekmanas tyrė vadinamąjį veido informacijos nuotėkį, aš — balso ir

kalbos. Jis stengėsi stebėdamas nustatyti tikrąją žmogaus emocinę būseną, aš

rėmiausi klausa. Atkreipus dėmesį į tam tikrus balso bei kalbėsenos ypatumus,

galima akimirksniu įvertinti žmogų.

Šiame skyriuje aptarsiu keletą žinomų kalbos kodų. Jūs sužinosite, ko ti-

kėtis. Tai padės geriau pažinti žmones. Toliau knygoje rasite patarimų, kaip

sudaryti psichologinį p ortretą.

Paaiškinsiu, kaip sąveikauja pašnekovai ką nors sakydami ir kaip juos api-būdina šitaip skleidžiama informacija. Sužinosite, ką reiškia, jei asmuo yra sar-

kastiškas, šokinėja nuo vienos temos prie kitos, nuolat pertraukinėja ar neįsten-

gia nutilti .

Čia aptarsime tuos, kurie kalba nuotrupomis ar nebaigia sakinių. Tai

nagrinėdami galėsite nuspėti, ar asmuo yra patikimas, žaismingas, egocen-

triškas, emociškai brandus, kokia jo psichologinė būsena, ar jis turi savi-

garbos.

Įsiklausykite — tai išduoda

Mano bendradarbis dr. Polis Kantalupa sakydavo, kad leidus žmogui kal-

bėti pakankamai ilgai, jis pasakys viską, ką jums reikia žinoti apie jį — tikrai

iską.

Jis turėjo galvoje gebėjimą būti geru klausytoju. Šitaip galima išsiaiškinti,

kas iš tikrųjų yra pašnekovas, tereikia leisti jam pasakyti tai, kas gali atskleisti

Verbalinis nuotėkis

K ą r e i š k i a k a l b o s y p a t u m a i 6 9




paslaptis. Žmonės, išplepantys rizikingus ir nederamus dalykus, nėra pajėgū

apginti savo pozicijų. Jie nesugeba saugoti asmeninės informacijos, nes nejau

čia leistinų ribų. Smulkiausiai pasakodami intymiausius dalykus, jie išsiduoda

kad galbūt yra apimti nerimo ir turi psichologinių problemų. Tai bendraujan

jums reikia žinoti.

Viskas, ką reikia žinoti, ir dar kai kas

Kartą man prireikė žurnalisto. Viena kandidatė į šias pareigas, su kuri

pokalbis prasidėjo šauniai, pasiteiravo apie mane bei mano išsilavinimą, tačia

vėliau ėmė kalbėti apie savo gyvenimą bei apie tai, kaip stipriai įsimylėjo vo

sutiktą vyriškį. Ji vis prašė patarti, kaip elgtis ir kalbėti, kad tas vyriškis nebegalėtų be jos gyventi. Vėliau paaiškėjo, kad ji — ištekėjusi moteris, ieškant

būdų nykiai ir nusibodusiai santuokai paįvairinti.

Aš nenorėjau leistis įpainiojama į jos asmenines problemas, todėl pataria

kreiptis į psichoterapeutą. Tada grįžau prie to, nuo ko pradėjau pokalbį —

ieškojau žurnalisto. Po kelių sakinių ji vėl prabilo apie tą patį:

— Žinote, man tikrai patinka tas vyrukas. Nežinau, ką daryti. Jis linkęs

kompromisus, yra kultūringas ir malonus. Aš esu kilusi iš visiškai kitokios šei

mos, todėl jis — tas, kurio man reikia.Aš stengiausi būti mandagi; pasakiau, kad kiekvienas yra savo laimės kal-

vis ir sprendimus gali priimti tik pats. Trečią kartą pabandžiau nukreipti pokal

bį man rūpimo dalyko link, tačiau iki to laiko ji visiškai atsiskleidė. Pasirod

esanti silpna, visiškai nesugebanti sutelkti dėmesio asmenybė. Supratau, ka

jai tikrai būtina psichoterapeuto konsultacija, o tokio atstovo ryšiams su visuo

mene man visiškai nereikia.

Žmonės pasakys viską, o jūs gausite reikalingą informaciją vien tik įdė

miai klausydami ir žvelgdami tarp eilučių.

Tikroji istorija

Mano draugė Andrėja susipažino su Bobu — atletišku, turtingu vidutini

amžiaus verslininku. Jis jai labai patiko. Tuo metu Bobas skyrėsi su žmon

(skyrybos buvo sunkios) ir papasakojo Andrėjai, kokia neva ji yra šalta ir ne-

jautri snobė. Jis netgi pasakė, kad mylėdamasi su juo ji užsimindavo, jog reiki




eiti pirkinių ar parsinešti iš skalbyklos skalbinius. Andrėja papasakojo man šią

istoriją liaupsindama vyriškio dorybes.

Aš paraginau ją neskubėti tos moters kaltinti, nes tango visuomet šoka po-

ra. Mane taip pat trikdė Bobo noras būsimai gyvenimo draugei pasakoti netgi

intymiausias savo dešimtmetį trukusios santuokos smulkmenas. Andrėjai pasa-kiau, kad jo žmona galbūt labiau domėjosi pirkiniais nei seksu su savo vyru

todėl, kad nejautė, jog jį labai domintų intymūs santykiai. Veikiausiai jis nie-

kuomet nesakydavo, kokia ji daili ar seksuali. Galbūt jis miegamajame neleido

ai pasijusti tikra moterimi. Tikėtina, kad Bobas — savanaudis, galvojantis tik

apie save ir nepaisantis žmonos poreikių, o jos elgesys — vienintelis būdas

įveikti situaciją.

— Tu teisi, — sutiko Andrėja. — Aš apie tai net nepagalvojau.

Andrėja panoro supažindinti mane su Bobu, ir mes trise nuėjome vakarie-

niauti. Vakarui baigiantis abi šį vyriškį perpratome. Jis nuolat skundėsi savo

buvusiąja — kokia ji bloga, kaip jį išnaudojo. Kitos temos buvo jo pinigai bei

daiktų kainos.

Jis nuolat išsiduodavo, koks yra niekingas ir šykštus. Vėliau, kai padavė-

as atnešė sąskaitą, tai tapo visiškai akivaizdu — ji buvo išnarstyta po skaičiu-

ką. Jis pasišaukė padavėją ir pareiškė nemokėsiąs už neva šaltos kavos puodelį

r paliko pernelyg mažai arbatpinigių.

Jo veido išraiška ir balso tonas dvelkė šalčiu bei niekingumu. Jis verkšle-

no ir to buvo sunku klausytis. Be jokios abejonės, tai buvo savimyla, tegalįs

kalbėti apie save ir savo pinigus.

Jis pasakė viską, ką norėjome sužinoti. Nereikia stebėtis, kad vaikščioda-

ma po parduotuves jo žmona stengėsi kompensuoti nusivylimus miegamajame.

Visuomet klausykitės, ką sako žmonės. Galbūt jie nuolat blogai atsilie-

pia apie kitus ar sakosi kitų išnaudojami. Įsiklausykite, kaip dažnai jie pasa-

koja, jog kažką pergudravo tvarkydami verslo reikalus. Ar kalbėdami apie

kitus išsiduoda esą kerštingi? Galbūt jie visuomet tampa aukomis? Galbūt

uos kas nors nuolat įpainioja į nemalonias situacijas? Ar jie nuolat įsivelia į

konfliktus?

Verbalinis nuotėkis ir kalbos kodai




Kalbos turinys ypač svarbus — jis išduoda, koks kalbantysis yra iš tikrų

jų. Ar jis pasakoja tai, ką, tiesą sakant, turėtų atskleisti nebent psichoterapeu

tui? Jei vos sutiktas žmogus išpasakoja intymiausias problemas, vadinasi, j

nejaučia ribų. Be to, nesugeba p rotingai spręsti. Jei tai jūsų artimas draugas

— kitas dalykas, tačiau neištikimybės ar buvusios žmonos seksualinių įpročių aptarinėjimas apie žmogų pasako labai daug, ypač jei su juo vos spėjo

susipažinti.

Dabar aptarkime dažniausiai pasitaikančius kalbos kodus.

1. Puikiai bendraujantis

Kultūringi žmonės gerai žino, ką sakyti aplinkiniams. Jie nešykšti malonių žodžių bei pagyrų, yra švelnūs bei mandagūs. Jie yra nuoširdūs, o jų reak

cija — tikra.

Jie sąžiningi, jiems nieko nereikia įrodinėti. Prieš kalbėdami jie pagalvo

ir nenusišneka. Jie visuomet suvokia, ką sako ir su kuo kalba. Jie kalba tai, k

iš tikrųjų galvoja. Jie šneka glaustai, nenukrypsta nuo temos, juos lengva su

prasti. Neturi jokių slaptų kėslų. Ką girdime, tą ir gauname.

Jie daugiau domisi asmeniu, su kuriuo kalba, nei savimi, dėl to yra ge

klausytojai. Jie daugiau dėmesio skiria gilinimuisi į tai, ką sako kiti, ir mažiarūpinasi pasirodyti įdomūs patys.

Tie, kurie puikiai bendrauja, neturi poreikio tapti dėmesio centru. Jie pas

tiki savimi ir turi ką pasakyti. Jie niekam nieko neįrodinėja.

Jie linkę vartoti nugalėtojų žodžius bei posakius, pavyzdžiui, “veikiausi

galėsime” ar “galbūt taip jums bus geriausia”. Kalbantis su jais, neapleidž

bendradarbiavimo ir harmonijos pojūtis — kalbėdami jie žvelgia supratinga

reaguoja į jūsų jausmus.

Jie yra jautrūs ir emociškai stabilūs.

2. "Aš tik pajuokavau" sindromas

Žmonės save ir tai, ką iš tikrųjų jums jaučia, gali išduoti žodžiais. Būdam

sarkastiški ir grubūs, tačiau vis pridurdami “Aš tik juokauju”, jie parodo, kas

tikrųjų yra.

Nors tokie juokautojai galbūt tvirtina, kad nori tik truputį praskaidrin




nuotaiką ar pakvailioti, jie iš tikrųjų kupini priešiškumo ir pavydo. Šitaip ap-

linkinius erzinantys žmonės kartais bando kompensuoti dalykus, verčiančius

juos pačius jaustis nesmagiai, pavyzdžiui, dietos laikymąsi ar senėjimą. Tokie

žmonės bijo pažvelgti realybei į akis ir neigiamus jausmus jums gali reikšti

dangstydamiesi kandžiu humoru. Iš tikrųjų tai rodo užgniaužtą pyktį jums, sauar gyvenimui apskritai.

— Štai, imk dar vieną spurgą, ant tavęs ji gulės kaip nulieta, — sako Bo-

bas savo merginai ir priduria: — Aš tik juokauju.

Tačiau jis nejuokauja. Jis tikrai pyksta, kad jo draugė Betsė storėja. Ši

dvidešimt svarų antsvorio turinti moteris — jau ne ta, kuria jis susižavėjo.

Mintyse Bobas piktinosi draugės nevalingumu ir troško, kad ši vėl būtų tokia

pat liekna kaip anksčiau. Jis neįstengė tiesiai pasakyti, kad pyksta dėl priaug-

to svorio, nes dabar Betsė fiziškai jo netraukia taip, kaip traukė būdama laibesnė.

Jie tikrai nemėgsta jūsų

Konė buvo labai graži moteris. Ji atrodė daug jaunesnė, nei iš tiesų buvo.

Daugiau nei su penkiasdešimt svečių ji šventė savo keturiasdešimt penktąjį gim-

tadienį. Dvi “draugės”, Katlyna ir Džeinė, nuolat šaipėsi iš jos amžiaus. Jos be

perstojo laidė iš pažiūros nekaltus juokelius, esą jubiliatė “persiritusi į antrąją

gyvenimo pusę”. Jos vis juokėsi iš Konės, kad ši liko senmergė.Iš pradžių Konė ignoravo užgaulius komentarus. Ji kikeno ir vis nerūpes-

tingai užsimindavo, kad šios galėtų ir liautis, bet abi moterys visą vakarą Ko-

nės nepaliko ramybėje. Galiausiai ši susierzino, pasijuto įžeista abiejų “drau-

gių” elgesio ir nedviprasmiškai joms tai p areiškė.

— O, Kone, tai tik pokštai. Kas tau nepatiko? Nejau nesupranti juokų?

Kur tavo humoro jausmas? Mes tik juokaujame! — nustebo “draugės”.

Ne, Konei neatrodė, kad šios dvi furijos juokautų. Tai, ką ji girdėjo, iš-

davė tikruosius ponių jausmus — jų žodžiai buvo kupini priešiškumo, pykčio

bei pavydo. Tai buvo menkystų tauškalai. Konė girdėjo žodžius, kurie turėjo

ją sutrikdyti kitiems matant. Užuot pasakiusios: “Tai keturiasdešimt penkta-

sis tavo gimtadienis. Sveikiname. Atrodai nuostabiai, tau prieš akis puikus

gyvenimas, tu šauni draugė. Mylim tave”, — abi niekingos poniutės rodė prie-

šiškumą.

Konė paklausė savęs, kokias emocijas šie žodžiai jai kelia, ir atspėjo tiesą.

Šios moterys jai pavydėjo. Jos jautė priešiškumą Konei, todėl jų žodžiai išdavė




tikruosius jausmus. Jos “juokavo” norėdamos paslėpti tikruosius savo keti-

nimus, nes iš tikrųjų troško priversti draugę jaustis nemaloniai dėl to, kad

sensta.

Sarkastiški žodžiai bei sakiniai žeidžia, kad ir kas jūs būtumėte. Žmonės

kurie laido tokius komentarus, ypač po to pasiteisindami “Aš tik juokauju” jūsų nemėgsta arba jums pavydi.

Jie nepasitiki savimi ir nuolat konkuruoja. Kad ir ką jie sakytų, nepamirš-

kite — jie nejuokauja. Kiekvienas jų žodis išduoda tikruosius jausmus.

3. Nesuvokiantys ką kalba

Tokie žmonės nėra kvaili. Jie tik gali nežinoti tam tikrų dalykų ar juoignoruoti. Dėl to jie netinkamai pasielgia bendraudami asmeniniais ar verslo

reikalais. Jie gali būti atsilikę nuo laikmečio ir nesusigaudyti, kas vyksta da-

bar; taip pat dėl skurdaus žodyno jie gali kalbėti žargonu ar vartoti keiksmažo-

džius.

Neseniai bendravau su septyniasdešimtmečiu džentelmenu. Jis buvo paty-

ręs nedidelį paralyžių ir prašė pagalbos, ketindamas atgauti pasitikėjimą savi-

mi bei pagerinti bendravimo įgūdžius.

Jis pasakė, kad įdarbino “spalvotąjį vaikiną”. Tokio termino vartojimaapie šį žmogų, kadaise sėkmės lydymą verslininką, pasakė labai daug. Tai reiš-

kė, kad geriausias jo laikas jau praėjo. Nė vienas žmogus, turintis bent men-

kiausią socialinę nuovoką, mūsų laikais nevartos tokio menkinančio posakio

Skurdus jo žodynas atspindėjo ribotą suvokimą apie tai, kaip pasikeitė pasau-

lis. Tai kuo puikiausiai paaiškino, kodėl jis dėl įmonės valdymo taip aršiai kon-

fliktavo su savo sūnumi, kuris dabar vadovavo jo verslui. Šis žmogus dešimt-

mečiais buvo atsilikęs nuo mūsų d ienų.

Žmonės, vartojantys nekorektiškus žodžius, apie save pasako labai daugPrisimenu savo kolegą gydytoją, kuris seseles vadindavo “mergaitėmis”. Ta

rodė, kad jis negerbia personalo, dėl to darbuotojų kaita buvo tikrai didelė

Vėliau sužinojau, kad šis gydy tojas apskritai menkai vertino moteris.

4. Mėgėjas ginčytis

Žmonės, kurie stengiasi užginčyti visa, kad ir ką pasakytume, anot ameri-




kiečių, yra tikri “kojų kaišiotojai”. Jie jaučiasi tokie nesaugūs, todėl norėdami

įsitvirtinti kalba priešingai ir pateikia daugiau informacijos. Taip jie stiprina

savo pozicijas. Trikdydami kitus jie išsiduoda, jog negerbia aplinkinių. Jie įnir-

tingai konkuruoja su kitais ar jaučia grėsmę iš pašnekovo pusės.

Toks elgesys būdingas bendraamžiams, kurie ginčijasi norėdami būti pra-našesni. Dažnai šitaip elgiasi konkuruojančios sutuoktinių poros.

Prisimenu, kartą viena pora mane pakvietė kartu pavakarieniauti. Tai buvo

labai nemaloni vakarienė, nes žmona nuolat neigė tai, ką sakė jos vyras. Neig-

dama kiekvieną jo žodį, ji stengėsi pasirodyti esanti šeimos galva.

Pavyzdžiui, kalbėdamas apie kelionę po Europą, jis paminėjo įsigytas

Liudviko XIV kėdes. “Tai buvo ne Liudviko XIV kėdės! — suklykė žmona.

— Tai buvo pigios kopijos, senas žiurkių apgraužtas šlamštas. Aš turėjau

išleisti daugybę pinigų naujiems apmušalams. Dabar jos atrodo pakenčia-mai!”

Tada vyriškis ėmė pasakoti, kaip jam patiko Florencija. “Florencija! —

sušuko žmona. — Tu negalėjai pakęsti Florencijos! Tu negalėjai sulaukti iš-

vykimo! Nuolat kartojai, kad tau darosi bloga žiūrint į visus tuos juokingus

popierėlius, iškabinėtus mažose parduotuvėlėse, ir kad viskas labai brangu.

Dėl Dievo meilės, tu netgi nenuėjai į muziejų pasižiūrėti Mikelandželo Do-

vydo!”

Išraudęs vyras atsikirto, kad tą dieną jis buvo apsinuodijęs maistu ir turėjogulėti lovoje. “Tu nebuvai apsinuodijęs, — atrėmė žmona. — Taip nutiko to-

dėl, kad išvakarėse prisirijai kaip kiaulė. Jums reikėjo pamatyti, kaip šis žmo-

gus lėkštę po lėkštės kimšo m akaronus!”

Vargšelis neįstengė laimėti ginčo. Visą vakarą, ką jis tik pasakydavo, žmona

stengėsi tvirtinti priešingai. Vyriškis akivaizdžiai buvo sutrikęs, kaip ir visi

svečiai. Tikėtina, kad ponia, kurią jis vedė, patirdavo malonumą, jausdama sa-

vo galią ir pranašumą, paneigdama visa, ką vyras pasakydavo. Tačiau kuo aiš-

kiausiai buvo matyti, kad ji — savimi nepasitikinti ir jokios pagarbos aplinki-niams nejaučianti menkysta.

Negalėdama ištverti šio spektaklio, aš mandagiai atsisveikinau. Buvo aiš-

ku, kad ši moteris įžeidinėjo savo vyrą. Po metų visiškai nenustebau išgirdusi,

kad pora išsiskyrė. Tokie nepagarbūs ir konkurentiški santykiai negali trukti

amžinai. Naujoji vyriškio draugė, miela moteris, maloniai reaguodavo į jo sakomus

žodžius ir net nemanė jų neigti, ypač girdint pašaliniams.




5. Menkintojas

Menkintojas panašus į mėgėją ginčytis tuo, kad negerbia kitų, baisiai pa-

vydi ar jaučia grėsmę. Tokie žmonės žemina kitus norėdami pakelti savo vertę

Jiems reikia kontroliuoti bei rodyti savo galią norint jaustis gerai.Sakykime, jus paaukštino. Užuot išgirdę “Sveikinu!” ar “Džiaugiuosi, kad

tau pasisekė”, išgirsite štai ką: “Žinau, kad ši kompanija skatina darbuotojus

paaukštindama be jokios priežasties”.

Gali būti, kad laikydamiesi griežtos dietos numetėte kelis kilogramus

Niekuomet neišgirsite: “Žinoma, tau reikėjo didžiulės savitvardos bei valios

šitaip sulieknėti”. Jums pasakys: “Oi, per daug sulysai! Atrodai toks perka-

ręs! Gal sergi?” Kartais tokiems žmonėms geriausia nieko neatsakyti. Jie vi-

suomet ras juodą žodžių debesį net ir giedriausiam jūsų nuotaikos dangui ap-temdyti.

Šie žmonės nėra geros nuomonės apie save, dėl to žemindami jus verčia

jaustis dar blogiau. Jie ypač mėgsta tai daryti girdint kitiems, nes tada jaučias

dar galingesni.

Tie, kas mėgsta menkinti kitus, paprastai kalba kategoriškai, pavyzdžiui

mėgsta žodžius “niekada” bei “visada”. Jie gyvenime linkę matyti tik dvi spal-

vas — juodą ir baltą. Taip pat jie ir vertina — teigiamai arba neigiamai. Jų

nuomonių paletėje veikiausiai nerasite pilkų atspalvių ir tikrai — žodžio “gal- būt”. Šie žmonės kalba išdidžiai, lyg turėtų nuosavą greitkelį, o kiti — tik menką

keliuką.

Su tokiais asmenimis kalbėtis sunku, nes jie — monologų mėgėjai. Jie jums

nurodinės ir priekaištaus, užuot kalbėjęsi. Jiems ne itin rūpi tai, ką norite pasa-

kyti. Jie nepriima jokios kitos nuomonės ir linkę vaizduoti visažinius. Tai vi-

siškai prasti klausytojai, nes kalbėdami per daug stengiasi atkreipti dėmesį į

save ir per mažai rūpinasi tuo, ką norite pasakyti jūs. Kad ir ką pasakytumėte,

jie šoks jus menkinti.

6. Plepys

“Nutilk! Liaukis pagaliau taukšti!” — mintyse kartojo Džefas vesdamasis

Lorą pirmą kartą susitikti su savo tėvais. Jis troško, kad mergina jiems patiktų,

tačiau ši, regis, neužsičiaups visą gyvenimą. Atrodė, kad ji neįstengia savęs

kontroliuoti.




Žmonės, kurie negali nutilti , nesugeba prisitaikyti prie aplinkos. Nors iš

pradžių jų plepumas gali pasirodyti žavus, po pirmosios pažinties valandos jis

ims rodytis įkyrus. Nuolatinis tarškėjimas apie pačius žemiškiausius dalykus,

pavyzdžiui, kaip jis ar ji šveitė kriauklę, išveda iš kantrybės bet kurį sveiko

proto žmogų. Jie dažniausiai visiškai nesidomi, ar pašnekovas turi laiko kalbė-tis su jais.

Tokie žmonės paprastai kenkia patys sau ir visiškai neįsivaizduoja, kokį

poveikį daro kitiems. Jiems būdinga iškelti klausimus ir patiems į juos atsaky-

ti; pašnekovas neturi progos netgi įsiterpti. Jie tiesiog negali patylėti, nes tada

pajunta nerimą ir baimę. Regis, jų viduje slypi variklis, kurio neįmanoma iš-

ungti.

Jie kalba norėdami pasijusti geriau ar nusiraminti. Tai išsklaido nemalo-

nias mintis ar stiprius jausmus, kuriuos šiems žmonėms galbūt tenka patirti. Jiemėgsta klausytis savo pačių kalbos, nes yra narciziškos asmenybės. Jiems svar-

besnis malonumas, kurį patiria klausydamiesi savęs, nei diskomfortas, kurį su-

kelia kitiems. Plepiams sunku atsiplėšti nuo telefono. Jie tokie nesupratingi,

kad kartais prireikia šiurkščiai ir tiesmukai liepti nutilti, o kartais netgi padėti

ragelį.

Jie visiškai neįsivaizduoja, kad nuolatinis plepėjimas piktina aplinkinius.

Per daug sutelkę dėmesį į save jie nepastebi nežodinių aplinkinių siunčiamų

signalų. Nutildyti nors trumpai juos galima vieninteliu būdu — garsiai ir įsak-miai liepti užsičiaupti. Rodos, jie neįstengia susivaldyti, tiesiog negali nepra-

pliupti vėl, jų visiškai netrikdo šiurkščios aplinkinių pastabos. Taip jie susido-

mėję patys savimi. Netgi jei įžeisti trumpam nutyla, netrukus ima plepėti vėl.

Jaučiamės išsekę net ir po trumpo pokalbio su jais.

Plepiai vaikystėje neretai būna patyrę psichologinę traumą, sutrikdžiusią

ų vystymąsi. Matyt, dėl to jie taip daug šneka suaugę. Tokį elgesį galima pa-

aiškinti tam tikra kalbos vystymosi faze (tarp trejų ir pusketvirtų metų). Tokio

amžiaus vaikai mėgsta kalbėtis su savimi ir su aplinkiniais. Jie nuolat klausi-

nėja net ir tų dalykų, apie kuriuos aiškinta daug kartų. Jie taip elgiasi ne tik

norėdami atkreipti dėmesį, bet ir trokšdami išgirsti save kalbant ir pademonst-

ruoti jau atsiradusį gebėjimą tai daryti.

Augant gali sustoti jų psichologinė raida; tada ir suaugęs žmogus elgiasi

kaip ketverių metų vaikas. Nuolatinis šnekėjimas gali būti ir psichologinės gy-

nybos mechanizmas, kuriuo siekiama išsivaduoti iš vienatvės baimės ir baimės

būti paliktam. Šiems žmonėms reikia būti greta kitų, nes jie desperatiškai trokšta

V




būti išklausyti. Jei greta nieko nėra, jie kalbėsis patys su savimi ir nemanys,

jog tai blogai.Psichoterapija neretai atskleidžia, kad tokie suaugę tauškaliai vaikystėje

nuolat būdavo paliekami vieni. Jie valandų valandas sėdėdavo užrakinti arba

būdavo apleisti psichologiškai, t. y. ignoruojami tėvų ar kitų artimųjų. Dėl to jie čiauškėdavo nesustodami, kad pasilinksmintų, o kalbos dovaną pavertė bū-

du greta savęs išlaikyti kitus.Kartais perdėtas plepumas gali atsirasti dėl narkomanijos, psichikos ar neu-

rologinių, taip pat genetinių sutrikimų. Todėl nereikia pamiršti, kad plepiai ga-

li turėti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų.

7. Paskalų skleidėjas

Apie kitus blogai kalbantys žmonės nekontroliuoja savęs. Jie trokšta jaus-

tis galingi, todėl skleidžia paskalas, nes ne itin gerai save vertina. Apkalbinė

tojai dažnai pasirodo esą pasalūniški ir dviveidžiai, į draugus besiperšantys vi-

sų pirma tam, kad išviliotų informaciją ir ja pasidalytų su kitais. Jie neįstengia

išlaikyti paslapties, ir bet kokia jūsų išplepėta žinia pasidalija su kiekvienu

sutiktu.

Dauguma liežuvautojų — pavydūs ir konkuruoti linkę žmonės, ieškantys būdų įskaudinti ar sužlugdyti. Taip siekiama žodžiais pašalinti varžovą. Zig

mundas Froidas yra pasakęs, kad “pavydas trokšta naikinti”.

Kadangi tokie žmonės yra pavydūs, jie daro ką tik gali, kad suterštų kieno

nors reputaciją pasakodami tas asmeninio gyvenimo smulkmenas, apie kurias

nenorėtumėte pranešti kitiems. Įsidėmėkite paskalų nešiotojų taisyklę: tas, kas

atneša informaciją jums, nešios informaciją ir apie jus.

Pavyzdžiui, jums atrodė, kad sakote kažką visai nekalta ketindami išsiaiš-

kinti, ar pašnekovas tai perduos kitiems. Galbūt tada, kai paskalų nešiotojas

papasakojo ką nors pikantiška, lyg tarp kitko pareiškėte, kad Dona elgiasi keis-

tai. Truputį vėliau Dona jus užsipuola, esą girdėjusi, jog šmeižiate ją. Jūs mė-

ginate gintis, tačiau draugė įsižeidė, todėl dabar niršta. Jūs nesate tas žmogus,

kuris apie ją kalbėjo blogai. Taip elgėsi liežuvautojas. Na, o dabar būtent jis

aiškina visiems, esą jūs sakėte, kad Dona keistuolė.

Tokie paskalų skleidėjai visus seka erelio žvilgsniu bei radaro klausa ir

įsimena visa, ką sakėte apie juos. Jie dažnai iškreipia jūsų pasakytus žodžius ir

tokiomis pikantiškomis naujienomis užlieja visus aplink.




8. Šokinėjantis nuo vienos temos prie kitos

Šie žmonės tik trumpam įstengia sutelkti dėmesį ir greitai ima nuobodžiauti.

Jie yra gana narciziškos prigimties ir patenkinti būna tik tada, kai patenka į

dėmesio centrą, taip pat tada, kai kalbama jų pasiūlyta tema. Jie linkę pokalbįpasukti taip, kaip patogu jiems patiems. Buvimas greta jų be galo erzina, nes

pokalbį palaikyti labai sunku. Jie savanaudiški ir linkę manipuliuoti, stengiasi

patenkinti savo poreikius ir interesus.

9. "Aš, mano ir man"

Šie savimylos nė nemano draugiškai keistis mintimis, veikiau yra ge-

nami nenumaldomo poreikio papasakoti apie save bei savo privalumus. Bet

kur ir bet kada pokalbis turi suktis apie juos. Be to, tai gali būti ir juokda-

riai, be atvangos laidantys juokelius bei įvairiausias istorijas, kad išliktų

dėmesio centre.

Kad ir kiek šie asmenys girtųsi, jie niekuomet neatsikrato nesaugumo jaus-

mo. Nebūdami dėmesio, centre, jie darys bet ką, kad tik ten atsidurtų, visiškai

nepaisydami kitų žmonių poreikių bei jausmų. Jie neįtikėtinai savanaudiški ir

galvoja tik apie save. Svarbiausias jų rūpestis — pranešti aplinkiniams apie

savo žavesį, todėl griebsis bet kokių priemonių, kad pasiektų šį tikslą. Jie nuo-

lat kalba apie save, savo vaikus, savo šeimą ir panašiai. Jie giriasi norėdami

pakelti savo vertę savo pačių akyse.

Nuolatinis kalbėjimas apie save — didžiulio nesaugumo jausmo bei neiš-

sivysčiusios asmenybės ženklas. Pastebėta, kad žmonės, kurie nuolat plepa apie

save, mano esą geresni už kitus. Iš tikrųjų jie tiktai parodo, kokie yra tušti ir

kaip nesaugiai jaučiasi. Tai tarsi vaikai, dar neišaugę ir dvimečių “aš” stadijos.

Jie vis dar tiki, kad pasaulis sukasi aplink juos. Jei iš dvejų metų vaiko pamė-gintumėte atimti žaislą, jis protestuotų klyksmu, ašaromis ar įniršio priepuoliu.

Taip gali nutikti ir mėgėjui kartoti “aš, mano ir man”. Jei pamėginsite atimti iš

o galimybę kalbėti šia tema — saugokitės! Jis taip pat protestuos, pyktį ir ap-

maudą reikšdamas ne itin maloniais žodžiais. Visai nesvarbu, kad esate kito-

kios nuomonės.

Vienas mano pažįstamas turtingas verslininkas yra įstrigęs į šį “aš” tarps-

nį. Visa, ką jis daro ar sako, sukasi apie jį patį. Žmonės jį vadina “aš” maniaku,

o jis tai m ielai pripažįsta. Jie nežino, kad šis vyriškis labai nesutarė su tėvu.




Šis savo vaikui skirdavo mažai dėmesio. Netgi kai sūnus padarydavo ką nor

gerai (pasiekdavo aukštų sporto rezultatų ar gaudavo puikius pažymius), tėvas

jį ignoruodavo.Šis vyras dabar jau suaugęs, bet kad ir kiek pinigų uždirbtų, jam vis nega-

na. Kad ir kiek moteris jį mylėtų — jam vis negana. Jis bando įsitikinti, kadniekuomet daugiau nebus ignoruojamas taip, kaip vaikystėje jį ignoravo tėvas

Taip jis visiems parodo, kad yra čia ir kad bet koks pokalbis turi suktis apie jį.

Todėl kitą kartą per pokalbį išgirdę be galo daug “aš”, nesupykite ir nepa

manykite, kad šis žmogus — arogantiškas savanaudis snobas. Žinokite, jis jau-

čiasi labai nesaugus, todėl taip elgiasi.

10. Mėgėjas kištis į svetimus reikalus

Šių žmonių, kaip ir paskalų nešiotojų, gyvenime maža įvykių, todėl jie

nori viską žinoti apie jūsiškį. Daugiausia laiko jie išeikvoja konkuruodami be

manipuliuodami, tačiau iš tikrųjų yra šiurkštūs ir abejingi aplinkiniams. Jie ne-

paiso privatumo, todėl nepasitenkina atsakymais, kuriuos gauna. Jie mano tur

giliau pasikapstyti po jūsų reikalus.

Jie nuolat stengiasi užliūliuoti jūsų budrumą versdami gintis. Jaučiatės taip

lyg privalėtumėte atsakinėti į jų klausimus, pavyzdžiui: “Kiek sumokėjote užtai?”, “Ar tai natūrali jūsų plaukų spalva?” arba “Kodėl nutraukėte santykiu

su savo vaikinu?”

Kadangi daugelis žmonių nepateikinėja pernelyg asmeniškų klausimų, daž-

niausiai būnate nepasiruošę į juos atsakyti ir nejučiomis leptelite tai, ką jie i

nori sužinoti. Vėliau graužiatės dėl to, ką išplepėjote, tačiau tai ne jūsų kaltė

Jie netikėtai grubiai, stačiokiškai ir akiplėšiškai išgavo tai iš jūsų.

Tikėtina, kad dauguma šių smalsuolių tarsi neišaugo iš trejų metų vaiko

amžiaus — jie pateikinėja itin asmeniškus klausimus, neatsižvelgdami į tai, aršie derami. Trimetis nieko nešokiruos klausdamas: “Kada turėsite vaikutį?”

tačiau taip negalėtume pasakyti apie tą, kuriam jau trisdešimt treji.

11. Mėgėjai išsipasakoti

Yra žmonių, kurie papasakos viską, nesvarbu, norite tai išgirsti ar ne. Šie

žmonės jaučiasi itin nesaugiai; jie nesuvokia, kas galima, o kas — ne, nejaučia




ribų. Trokšdami prikaustyti kitų dėmesį intymiausių dalykų pasakojimu, jie ne-

suvokia, jog taip žmones tik atstumia. Jie dažnai tampa pajuokos objektais tų,

kuriems išsipasakojo.

Šių žmonių psichikos raida taip pat įstrigusi dvejų—penkerių metų tarps-

nyje. Tuo metu vaikai pasakoja viską pradėdami nuo valgymo ir baigdami sė-dėjimu ant naktipuodžio. Už tokios informacijos teikimą dažniausiai būna pa-

giriami tėvų. Tačiau pradėję eiti į mokyklą, jie labai greitai suvokia, kad egzis-

tuoja tam tikri dalykai, kurių negalima aptarinėti, pavyzdžiui, tai, ką veikiame

vonios kambaryje. Būdami penkerių šešerių metų, vaikai iš mokytojų bei ben-

draamžių sužino, kad yra dalykų, apie kuriuos kalbėti nedera. Jei suaugusieji

pasakoja itin asmeniškus dalykus, vadinasi, jie trokšta būti pagirti taip, kaip

vaikystėje.

Netikėtai mirė Anitos vyras. Jis buvo dvidešimt penkeriais metais už ją

vyresnis. Kai po aštuoniolika metų trukusios santuokos moteris vėl ėmė vaikš-

čioti į pasimatymus, jautėsi labai sutrikusi. Buvo akivaizdu, kad Anita nežino,

ką daryti ir kaip elgtis viengungių pasaulyje, nes klaidingus žingsnius darė vie-

ną po kito. Ji vis susipažindavo su vyrais, kurie bandydavo finansiškai išnau-

doti jauną turtingą našlę.

Būdama jos psichoterapeute, visai nesistebėjau, kad Anita man pasakoja

intymiausius savo potyrius, aptarinėja vyriškių seksualinį elgesį, jų organų dy-

dį bei pamini savo orgazmų skaičių. Ji jautė, kad saugosiu šią informaciją, nes

esu psichoterapeute. Niekuomet neišplepu man patikėtų paslapčių.

Vieną dieną pietavau su keletu žmonių, pažinojusių Anitą, ir jie ėmė apta-

rinėti, ką ši moteris pasakojusi. Maniau, kad esu vienintelė, girdėjusi tokias

intymias Anitos lytinio gyvenimo detales, tačiau jas žinojo Merė ir Siuzana,

Liza, Džeimsas ir Kevinas, jau nekalbu apie tuos, kuriems šie p apasakojo.

Vargšė moteris jautėsi klaikiai nesaugi ir nesuvokė leistinų ribų. Ji neži-

nojo, jog negalima visko išsipasakoti žmonėms norint su jais susidraugauti,todėl sukėlė tikrą paskalų laviną ir tapo šaipūnų taikiniu.

12. Mėgėjas kalbėti užuolankomis

Jei žmonės nekalba tiesiai ir nesako, ką norėtų pasakyti, imama nesusikal-

bėti. Toks elgesys moterims būdingesnis nei vyrams.

Kai žmonės, norėdami pasakyti elementarų dalyką, ima vartoti įmantrius




žodžius, jie gali negrįžtamai sugadinti santykius. Užuolankomis kalbantys žmo

nės dažniausiai yra silpnos asmenybės. Jie kupini vidinių baimių, kaip sakant

nenori drumsti vandens. Jie labiau trokšta išsaugoti esamą padėtį ir retai imas

iniciatyvos ką nors keisti iš esmės.

Kai kada tokie mėgėjai vaikščioti aplinkiniais keliais mano, jog kalba aiš

kiai, tačiau jie labai klysta. Ryškus pavyzdys — buvusios ambasadorės Irak

Aprilės Glaspi elgesys per Golfo karą. Senato Užsienio reikalų komisijoje j

pareiškė, kad Bagdade kalbėdama su Sadamu Huseinu (netrukus jo daliniai įsi

veržė į Kuveitą) buvusi per griežta.

Tačiau telegrama, kurią ambasadorė pasiuntė valstybės departamentui api

susitikimą su diktatoriumi, parodė ką kita. Daugelis senato narių manė, kad jo

tonas buvo švelnus, įkalbinėjantis. Tiesą sakant, velionis senatorius Alena

Krenstonas viešai pareiškė, kad tuo metu griežtai įspėjus Sadamą Huseiną gal

būt būtų išvengta įsiveržimo į Kuveitą bei visų tų mirčių ir griovimų, kuriuo

jis sukėlė.

Tikėtina, kad ambasadorei tiesmukiau išreiškus savo nuomonę apie Jung

tinių Valstijų reakciją į Irako agresiją Kuveito atžvilgiu, Sadamas Huseinas bū

tų gavęs tikslią informaciją. Jis veikiausiai prieš žengdamas šį žingsnį būt

pagalvojęs du kartus.

13. Nenuovokūs stačiokai

Nors kalbėti aiškiai yra gerai, tačiau yra žmonių, kurie viską išrėžia pe

greitai, be jokios diplomatijos. Šie žmonės dažniausiai neįsivaizduoja, kaip j

žodžiai ar komentarai veikia aplinkinius.

Jie nemano nieko bloga sakydami, jog pašnekovas klysta ar yra nemėgsta

mas. Jie arba nėra įgiję svarbiausių socialinių įgūdžių, arba jų asmenybės raid

įstrigusi ketverių šešerių metų vaiko tarpsnyje. Tokio amžiaus vaikai paprasta

sako, kas tik šauna į galvą, negalvodami apie pasekmes. Jie viešai gali suklyk-

ti, kad kažkas yra per storas ar dvokia.

Nors tokie asmenys elgiasi sąžiningai, tačiau pernelyg didelis suaugusiųj

sąžiningumas gali sužlugdyti santykius. Dažnai suaugusieji būna šiurkščiai at-

viri ir ignoruoja aplinkinių jausmus tada, kai siekia tam tikro efekto. Tai gal

būti agresyvūs, norintys aplinkinius įbauginti ir laikyti juos savo vasalai

žmonės. Daugelis futbolo ir krepšinio trenerių naudojo ir tebenaudoja tokią tak




tiką norėdami įbauginti žaidėjus ir priversti juos labiau stengtis. Vis dėlto sta-

čiokiškumas ne tik įbaugina, bet ir atstumia. Daugeliui žmonių šiurkštūs žo-

džiai nemalonius atsiminimus palieka visam gyvenimui.

14. Besistengiantys likti nepastebimi

Tokie kalbėtojai gyvena bijodami. Tiesą sakant, jie bijo net savo šešėlio.

Užuot atsiprašę ir pateikę klausimą, jie gali pradėti: “Labai apgailestauju, kad

us trukdau” arba “Aš baisiai varžausi gaišindamas jūsų laiką, bet...”

Tokie žmonės kenčia dėl nepakankamo savęs vertinimo ir nenori sukelti ap-

linkinių nepasitenkinimo. Jie taip elgiasi, nes netiki, jog kas nors skirs laiko kal-

bėtis su jais. Dažniausiai jie būna mažakalbiai, nes bijo atsiskleisti, kad nenuvil-tų aplinkinių. Jie negali pakęsti situacijų, kai yra giriami ir vengte vengia atsi-

durti dėmesio centre. Šie asmenys daug geriau jaučiasi būdami nepastebimi.

Jie niekuomet nieko nepasiekia gyvenime, nes nepareikalauja to, kas jiems

teisėtai priklauso. Jie leidžiasi nustumiami. Jei kiti juos bando paskatinti malo-

niais žodžiais, jie tai neigia. Tarkime, tokiam žmogui pasakėte komplimentą

apie jo mokslo laimėjimus. Jis gali atsakyti: “Na, tam padaryti nereikėjo dide-

lio proto” arba “Bet kas tai būtų padaręs”. Jie visuomet menkina ir save, ir savo

atliktus darbus.Pokalbis su jais gali labai erzinti, nes jie pernelyg nusižemina ir visiškai

nesileidžia giriami. Jie niekuomet nepriima n ė vieno žmog aus pagyrų.

Atkreipę visų dėmesį, tokie žmonės gali pajusti didžiulę įtampą ir baimę.

Net ir tada, kai būna apdovanoti aštriu protu bei turi ką pasiūlyti, jie traukiasi

atatupsti ir neištaria nė žodžio — tai gali sukelti vidinį konfliktą.

Jie linkę viską racionaliai aiškinti. Štai būdingas pasiteisinimas: “Tai, ką

turėjau pasakyti, vis tiek būtų skambėję kvailai, dėl to džiaugiuosi, kad neišta-

riau nė žodžio”. Jie darys bet ką, kad tik išvengtų kritikos, nors kitus vertina

kritiškai. Tokį bendravimo stilių labai gerai apibūdina senas posakis: pirštu pa-

rodžius į kitą žmogų, į jus nukrypsta trys rodomieji pirštai. Iš tikrųjų — į besi-

stengiantį likti nuošalyje pašnekovą baksnoja trys pirštai, nes jie tiek pat kri-

tiškai vertina kitus kiek ir save.

Todėl kitą kartą, kai mėginsite pagirti ir šis pagyrimas nebus priimtas žmo-

gaus, kuris nuolat save menkina, žinokite — jis ar ji tuo momentu veikiausiai

patiria tikrą kančią.




Įspėju: tokie žmonės kartu yra ir labai pasyvūs, ir labai agresyvūs. Ne

labai supykę — ir supykę teisėtai — jie niekuomet neleis jums to sužinoti

kitę pasiruošę klausytis išsisukinėjimų.

1 5 . N e ž i n i u ka s

Yra žmonių, bijančių sakyti bet ką, drauge ir savo nuomonę. Jie bijo

nors įžeisti. Retai įstengiantys reikšti kokį nors požiūrį, jie linkę likti nepa

bimi, nes būgštauja ką nors suerzinti. Juos neretai baugina žmonės bei gyv

mas apskritai.

Kartą vakarieniavau su kaimynu, kuris į kiekvieną klausimą atsakin

“Nežinau”. Po valandėlės visi liovėsi klausti jo nuomonės. Tiesą sakant, liovėmės su juo kalbėti. Vyriškis sukėlė pasipiktinimą, nes atsisakė bendr

su grupe. Vakarui baigiantis, jis pasiteiravo, galbūt aš pažįstu literatūros agen

tą ar leidėją, nes puoselėjo mintį apie puikią knygą. Šis klausimas mane nu

bino. Juk negalėjau niekam rekomenduoti šio žmogaus tol, kol jis neparo

kas esąs. Žmonės atsiskleidžia keisdamiesi nuomonėmis bei mintimis su kitai

Pasakiau, kad nesijaučiau maloniai bendraudama su juo ir paaiškinau

dėl. Pasakiau, kad visą vakarą stengiausi jį pažinti ir kiekvieną kartą, kai

teikdavau klausimą, jis atsakydavo: “Nežinau”. Paaiškinau, kad mane tai v jaustis blogai. Atrodė, kad šis žmogus turi ką slėpti arba kad trokšta tik ga

nesuteikdamas nė truputėlio informacijos mainais.

Jis atsakė, kad iš anksto nėra apgalvojęs temų, kuriomis kalbėjomės, to

nenorėjo ko nors nuvilti tuo atveju, jei jo nuomonė būtų kitokia. Jis nesuvo

kad slėpdamas savo nuomonę nuvylė visus. Tada pasakiau, kad ketinant išle

knygą teks pareikšti savo požiūrį į tam tikrus dalykus. Kadangi nepastebėjau

tai darant, nežinau, ar galiu juo pasitikėti ir kam nors rekomenduoti. Jis sup

to; vėliau susirado mane ir padėkojo už tai, kad atvėriau akis. Jis pasakė, k

žodis “nežinau” veikiausiai buvo kliūtis, sutrukdžiusi gyvenime gauti tai,

jis troško. Jis neklydo.

Beje, tie, kurie visuomet atsako “taip” arba “ne”, priklauso tai pačiai g

pei kaip ir “nežinau” mėgėjai. Jei norite užmegzti ir palaikyti santykius, tu

pasirūpinti grįžtamuoju ryšiu; minėti žodžiai to nesuteikia. Tokie atsaky

rodo, kad pašnekovas — nesaugumo jausmo ir baimės kamuojamas asmuo,

kiantis slėpti informaciją. Tokiu žmo gumi sunku pasitikėti. Jis lieka vienišas.




16. Melagis

Jei kas nors pareikštų “Leiskite man būti visiškai atviram” ar “Aš jums

niekuomet nepameluočiau”, pirmoji jūsų mintis veikiausiai būtų: “Kodėl jis

tvirtina, kad nemeluoja? Veikiausiai meluoja. Priešingu atveju, kam reikėtų taipįtikinėti?”

Jūs tikrai neklystate. Tokie žodiniai patikinimai mėgstami žmonių, kurie

nėra visiškai sąžiningi. Išgirdę tokius pareiškimus, turite suklusti — gali būti,

kad pašnekovas sako netiesą.

Tuos, kurie nėra visiškai sąžiningi, išduoda dvejopi požymiai — verbali-

niai bei fiziniai. Tokie žmonės gali dvejoti pradėdami sakinį, nes turi peržvelgti

savo mintis ir apgalvoti, ką sakyti. Jie taip pat gali nuolat vartoti “hm” ir kitus

panašius jaustukus. Jie gali kartoti žodžius bei frazes (“Aš dažnai... Aš dažnaisportuoju”), taip pat žodžių dalis (pavyzdžiui, “Aš tik... tikrai mėgau tai”). Jie

taip elgiasi tada, kai bijo. Neretai tokios dvejonės kyla dėl to, kad netiesą kal-

bantys žmonės veikiausiai nesitikėjo tam tikro klausimo ar reakcijos. Jie tik-

riausiai iš anksto neapgalvojo savo melo.

Užuolankomis kalbantys žmonės iškart nesako, ko nori, ir pateikia dau-

giau informacijos nei tikėtasi, taip pat gali meluoti. Patys atsargiausi melagiai

gali būti sugauti metodu, kurį pirmą kartą 1901 metais aprašė Froidas knygoje

“Kasdienybės psichologija”. Jis tai pavadino liežuvio klaida. Iš tikrųjų žmonės

gali išsiduoti pamiršdami itin svarbius ar žinomus vardus, taip pat pasakydami

tai, ko iš tikrųjų neketino pasakyti. Tokios klaidos gali atskleisti užgniaužtas

mintis. Pavyzdžiui, moters mintys sukasi ne vien apie nekaltą susitikimą su

vyriškiu; kalbėdama apie tai, ji gali netyčia išsiduoti, vieną žodį pakeisdama

kitu.

Kitas melagį išduodantis požymis — piktnaudžiavimas komplimentais. Jei

ie per gausūs, pašnekovo ketinimai veikiausiai ne itin geri. Šie žmonės gieda

ums ditirambus, tačiau yra pasiryžę suplėšyti į kąsnelius. Mes visi mėgstame

gauti komplimentų, tačiau niekas netrokšta būti kvailinamas, patirti padlaižia\/

vimą ar globėjišką panieką. Žmonės, kurie taip elgiasi visada, iš jūsų ko nors

tikisi.

Tokius pašnekovus dar 500 m. prieš Kristų aprašė Konfucijus. Jis patarė

niekuomet nepasitikėti tais, kurie šunuodegiauja. Tai mėgėjai naudotis proga,

todėl vos tik kam nors naudingesniam pasipainiojus kelyje, jūs tapsite praeiti-

mi, būsite numesti kaip karšta bulvė.




Televizijos prodiuserė Adriana visus vadindavo “meilučiais”, “saldainiu-

kais” ir “katinėliais”. Savo saldžiu pataikūnišku balsu ji apipildavo kompli-

mentais kiekvieną. Bet vos gavusi tai, ko jai reikėjo, Adriana vargiai teikdavo

si kalbėti su jau nebereikalingu žmogumi. Galiausiai visi perprato jos gudrybe

ir jai pasidarė sunku gauti darbo. Žmonės nenorėjo būti šalia jos, nes žodžia

skyrėsi nuo veiksmų.

Tokie žmonės nesijaučia saugūs ir nori pasijusti svarbūs bandydami mani-

puliuoti kitais. Dėl to jie nuolat meluoja norėdami pakelti savo vertę ar kontro-

liuoti kitus. Jie trokšta visus laikyti už trumpo pavadėlio ir neleidžia suprasti

kokie yra iš tikrųjų. Dėl šios priežasties jie išgalvoja savo ar kitų asmenų gyve-

nimo faktus: jiems atrodo, kad tada tampa įdomūs ir gebantys kontroliuoti.

Flirtuotojas panašus į melagį. Toks žmogus manipuliuoja kitais norėda-mas suprasti, ką gali suvilioti ir kaip toli nueiti. Nieko bloga, jei flirtuojate i

esate nuoširdūs. Padorus žmogus taip pat gali jus apipilti komplimentais, po t

paklausinėti — jis gali neturėti jokių negerų ketinimų. Tačiau reikia atidžia

stebėti tuos, kurie flirtą naudoja kaip priemonę savajam ego išpūsti ir manipu-

liuoti kitais. Jie smaginasi erzindami jus įvairiausio plauko seksualinėmis užuo-

minomis ir pažadais, kurių niekuomet netesi. Jie sako, kad paskambins, be

niekuomet to nepadaro. Jie tik stengiasi sužinoti, kiek žmonių juos laiko sek-

sualiais, gebančiais žavėti bei patraukliais.Melagiai neretai gyvena apimti baimės, kad kas nors sužinos apie juos tie-

są. Dėl šios priežasties jie itin dosnūs kom plimentų. Tai perdėta žodinė kom

pensacija. Deja, šie žmonės retai nori jus pažinti artimiau. Žodžiai jiems —

priemonė atstumui padidinti.

17. Netikri švepliai

Dirbtinai švepluojantys žmonės yra nebrandūs, psichologiškai neišaugę i

vaikystės, labai panašūs į tuos, kurie kalba aukštu spigiu balsu.

Dr. Polis Kantalupa stebėjo švepluojančius suaugusiuosius ir nustatė, ka

tų, kurie šnypščiančius garsus išmoko tarti būdami šešerių, septynerių ar aš-

tuonerių metų amžiaus, psichikos raida dažniausiai sutrikdavo būtent tokio am-

žiaus. Jis taip pat nustatė, kad suaugusių žmonių, neištariančių kitų garsų (pa-

vyzdžiui, “v” ar “r”), psichikos rutuliojimasis taip pat gali būti sutrikęs, ka

buvo mokomasi juos ištarti. Remdamasis savo daugiau nei dvidešimt penkerių




metų praktika, jis teigė, kad švepluojančios merginos neretai prisipažindavo,

jog vaikystėje ir būtent tuo laikotarpiu, kai mokomasi tarti šiuos šnypščiančius

garsus, buvo seksualiai išnaudojamos.

Jei garsus “s”, “z”, “dž” ir “č” netaria ar iškraipo vaikas, tai gali būti mie-

la ir žavu, tačiau toks suaugęs žmogus vertinamas kitaip. Tyrimai rodo, kadšvepluojantys suaugusieji būna tingūs, apsileidę ir ne itin protingi.

Kalbėdami apie šį trūkumą, taip pat turėtume nepamiršti ir kitų priežasčių.

Dantų bei burnos ertmės ligos taip pat gali būti — ir gana dažnai — šio sutriki-

mo priežastis. Todėl visuomet reikėtų įsitikinti, ar žmogus nešvepluoja dėl šių

problemų.

18. Etninių priemaišų mėgėjai

Didžiavimasis savo kilme bei tautybe — geras dalykas, tačiau jei šį dalyką

taip idealizuojate, kad jūsų etninei grupei nepriklausantys žmonės pasijunta

nejaukiai, nėra gerai.

Nuolat vartoti kitų kalbų žodžius yra tiesiog nekultūringa, jei bendrauja-

me su tam tikros etninės grupės atstovais. Bendrauti malonu tik tada, kai ran-

dame bendrą kalbą.

Tokias svetimybes vartojantys kalbėtojai siekia kitus laikyti atokiai, o taiyra klaida. Bus šaunu, jei kokius nors etninius terminus vartosite šnekučiuoda-

miesi su tos pačios kilmės žmonėmis, tačiau tai nedera bendraujant su visais

kitais. Tai didina atstumą, be to, pašnekovas yra žeminamas, nes kalbama apie

jam nesuvokiamus dalykus.

19. Slengas

Slengu kalbantys žmonės taip elgiasi norėdami pritapti prie kitų. Jie var-

toja naujausius žodžius ir taip bando pasirodyti esą šaunuoliai. Tačiau iš tikrų-

jų yra kitaip. Pastangos kalbėti šiuolaikiškai ir madingai yra nieko vertos, nes

slengas kinta labai greitai, iš paskos suspėti neįmanoma. Dėl to tas, kas žūtbūt

stengiasi taip kalbėti, visuomet truputį atsilieka.

Daugybę slengo žodžių vartojantys žmonės jaučia didžiulį troškimą pri-

klausyti grupei. Jie kalba taip, kad aplinkinius laikytų tam tikru atstumu nuo

tų, kuriuos priėmė į vadinamąją savo grupę. Pavyzdžiui, angliškasis kokni —




žemesniojo londoniečių sluoksnio dialektas — susiformavo iš tam tikro ben-

draamžių slengo. Tai kodas, kurį gali suprasti tik labai nedaug saviškių. Kas

galėtų pamanyti, kad “mėsos lėkštės” reiškia kojų pėdas, “juoda duona” — mi-

rusį žmogų, “dėdė Nedas” — duonos kepalą, o Liliana Giš — gabaliuką žu-

vies? Taip kalbėdami darbininkai jautėsi ypatingi ir išskirtiniai.

20. Nukrypstantys nuo temos

Saugokitės tų, kurie pasakoja daugiau nei pageidaujate žinoti ar nukrypsta

nuo pokalbio temos — veikiausiai jie sako netiesą.

Geilė įtarė, kad vyras ją apgaudinėja. Jie buvo vedę jau dešimt metų. Ji

labai liūdėjo, todėl atėjo pas mane pasikonsultuoti. Jos vyras visuomet grįžda-vo vėlai ir rasdavo tam pasiteisinimų. Ji norėjo sužinoti, ar jis, sakydamas kur

buvęs, nemeluoja. Aš jai patariau štai ką. Vyrui grįžus vėlai namo paklausti,

kur buvo, ir stebėti, kaip atsakys — tiesiai ar ims išsisukinėti. Ji taip ir padarė.

Atsakymas buvo toks:

— O, aš užėjau į parduotuvę nupirkti tau dovanos ir supratau, kad automo-

bilio bake beveik nebeliko degalų. Be to, jie neturėjo grąžos, todėl pasitikėjo

manimi ir leido nuvažiuoti iki Fensio kavinės išsikeisti pinigų. Tu neatspėsi,

ką ten sutikau — savo seną armijos laikų bičiulį Džo, kurio nebuvau matęs

dvidešimt metų. Pasakiau, kad Džo atrodo ne itin gerai, ir jis su tuo sutiko. Džo

paaiškino, kad taip yra dėl to, jog ką tik išsiskyrė su žmona. Be to, jis pasakė,

kad turi sūnų, o šis pažeidė įstatymus ir dabar yra sulaikytas. Vargšas vyrukas

atrodė toks nusiminęs, kad su juo išgėriau porą bokalų alaus vien norėdamas

pralinksminti. Paskui negalėjau rasti raktų, ir daugiau nei valandą atsiklaupę jų

ieškojome. Radome visko, tik ne raktus. Galiausiai juos radau vonios kambary-

je, bet kai bandžiau išeiti iš jo, užsikirto durys. Aš neįstengiau išsikrapštyti, ir

mano bičiuliui pasidarė įdomu, ką aš ten taip ilgai veikiu. Jis ėmė krapštyti

vonios kambario duris. Galima sakyti, jam teko jas išlaužti, kad mane išvaduo-

tų. Tos durys tokios senos. Jie tikrai turės jas taisyti. Man išlaisvinti prireikė

gero pusvalandžio. Mes jau buvome pasirengę kviestis gaisrininkus, bet mano

bičiulis užsispyrė atidaryti jas pats, todėl leidau jam pabandyti.

Geilės vyras pasakodamas savo išgalvotą istoriją nuo temos nukrypo tiek

daug kartų, kad buvo akivaizdu, jog jos įtarimai — ne be pagrindo. Jis turėjo

meilės nuotykį. Ji teklausė vieno dalyko — kur jis buvo. Norėdamas nuslėpti




savo kaltę jis suteikė per daug informacijos. Galiausiai ji pasiteiravo be užuo-

lankų, ar jis susitikinėja su kita moterimi, ar ne, ir šis prisipažino.V”

Žmonės, kurie nuolat nukrypsta nuo temos, nustoja kontroliuoti tai, ką sa-

ko. Jie plepa be galo ilgai ir , nenorėdami atskleisti paprastutės tiesos, nukryps-

ta į pašalinius dalykus.

21. Užsikertantys ir lemenantys

Kiekvienas iš mūsų yra užsikirtęs kalbėdamas tada, kai jautėsi susinervi-

nęs, sumišęs ar išgąsdintas. Lemenimas — tai kalbėjimas iš lėto, vos ištariant

žodžius. Lemena dažiausiai nervingi, drovūs, baikštūs žmonės, taip pat tie, ku-

rie nesako tiesos. Tikrąją priežastį lemia aplinkybės — kada tai nutinka, ar in-tensyviai ir kaip pasireiškia.

Apie lemenančius ir užsikertančius žmones prirašyta nemažai, ir čia pa-

stebiu daugybę prieštaravimų. Vieni mano, jog nuolatinį kalbos užsikirtinėjimą

lemia psichologinės priežastys. Kiti teigia, kad priežasčių reikia ieškoti anks-

tyvoje vaikystėje. Treti tvirtina, jog tai lemia paveldėjimas, na, o ketvirtieji yra

įsitikinę, kad čia svarbios visos trys priežastys. Tiesą sakant, daugelis logope-

dų nesutaria netgi dėl gydymo būdų, nes požiūrių į tokį kalbos sutrikimą yra

daug. Kad ir kokia būtų šios problemos kilmė, ji žmonėms sukelia daug kančiųir nemalonumų.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad žmonės, kurie nuolat užsikerta, yra me-

lagiai. Tačiau akivaizdu, kad tie, kurie šiaip jau kalba puikiai, truputį meluoda-

mi ima stabčioti, daro ilgas pauzes, kartoja žodžius ar skiemenis.

Psichologas Polis Ekmanas rašo apie balso požymius, išduodančius, kad

sakoma netiesa. Vienas jų — per ilgos ar per dažnos pauzės. Tokie žmonės

varžosi kalbėti ir per dažnai lemena tada, kai ateina laikas jiems tarti žodį,

pavyzdžiui: “Aš, aš manau, aš tikrai, aš tikrai manau...” Jie dar gali kartoti

žodžių dalis: “Aš tik... tikrai tai mėgau...” Ekmanas įsitikinęs, kad tokie pašne-

kovai lemena dėl to, kad melagiai nėra pratę atskleisti tikrųjų savo jausmų, be

to, iš anksto nėra nusprendę, ką sakys. Rezultatas — informacijos teikimas su-

kelia vidinį konfliktą.

Kai kas į tokį elgesį reaguoja neigiamai. Klausytojai suvokia, kad vyksta

kažkas negera — taip kalbantis žmogus negali būti nuoširdus. Jie tiksliai neži-

no, bet jaučia, kad čia kažkas ne taip. Toks elgesys panašus į melagių elgesį.




Neretai nutinka taip, kad žmonės su lementoju atsisako turėti verslo ar asmeni-

nių reikalų.

Nelaimė, lementojai tiek daug nemalonumų patiria net ir tada, kai neme-

luoja. Akivaizdu, kad jų kartojimasis ir kiti trukdžiai neigiamai veikia klausy-

tojų neurobiologinį mechanizmą.

Štai kas nutiko tada, kai buvęs komandos “Los Angeles Raiders” žaidėjas

Lesteris Heisas atliko manevrą, atnešusį jo komandai pergalę finale. Televizi-

jos kameros buvo nukreiptos į Lesterį, o jis tuo metu užsikirto — ėmė kartoti

tariamo žodžio pirmąjį skiemenį. Jis vis kartojo ir negalėjo liautis. Vargšelis

niekaip neįstengė pasakyti ką ketinęs, tik lemeno tuos garsus. Tai buvo bai-

siausias košmaras jo gyvenime. Deja, tai ne mažiau sutrikdė ir milijonus jį ste-

bėjusių gerbėjų.Dar blogiau — sporto apžvalgininkas įkyriai pateikinėjo klausimus, o ne

mirksinti televizijos kameros akis žvelgė tiesiai į Lesterį. Visi jautėsi nesma-

giai, nes režisierius atsisakė padidinti atstumą ir išjungti mikrofoną būtent tuo

metu, kai Lesteriui sutriko kalba.

Šį nemalonų nuotykį stebėjo milijonai žmonių, tarp jų ir garsių reklamos

agentūrų savininkai, kitaip tariant, potencialūs užsakovai. Lesteriui tai kaina-

vo milijonus — su juo nebuvo pasirašytos sutartys tam tikriems produktams

reklamuoti. Po šio įvykio nė vienas užsakovas netikėjo, kad vargšelis gali sklan-džiai kalbėti apie jų gaminius.

Be abejonės, Lesteris niekam nepatiko. Jis atėjo pas mane norėdamas

išmokti sklandžiai, nemikčiojant kalbėti. Mes intensyviai dirbdami kartu pra-

leidome daug valandų. Netrukus jis ėmė kontroliuoti savo kalbą ir tapo labai

populiarus — jį tiesiog graibstyte graibstė.

22. MurmekliaiMurmekliai neretai prastai save vertina. Jie gali būti drovūs, baikštūs, apim-

ti baimių; jie neaiškiai kalba veikiausiai todėl, kad jaučia, jog jų pasakyti žodžiai

nėra svarbūs. Jie nepasitiki savimi ir tarsi nenori, kad juos kas išgirstų. Tai gali

būti ir tam tikra žodinės pasyviosios agresijos atmaina — tokie žmonės nesako

visko, ką galvoja.

Savęs vertinimas — svarbiausias neaiškią kalbą lemiantis veiksnys. Šie

asmenys neretai patiria didžiulę gėdą ir sum išimą dėl to, kas jie yra ir ką yra




nuveikę gyvenime. Jie stengiasi likti nepastebėti, nenori būti kitų pažįstami ir

atkakliai vengia atsidurti dėmesio centre.

Murmeklių visi nuolat prašo kalbėti garsiau ir pakartoti, ką pasakė, todėl

ie noromis nenoromis atsiduria dėmesio centre — patinka jiems tai ar ne. Jie

nori likti nepastebėti, bet nieko neįstengę suprasti klausytojai pasipiktina. Kitavertus, murmekliai nuliūsta, nes atkreipė į save dėmesį, o norėjo likti nuošaly-

e. Klausytoją ir murmeklį įsuka uždaras ydingas ratas.

Tiesą sakant, tai taip nemalonu, kad beveik 80 procentų Gelapo instituto

apklaustų žmonių murmėjimą laiko trečiu labiausiai erzinančiu kalbos trūku-

mu. Prašydami murmeklį kalbėti garsiau, kreipkitės į jį supratingai, meiliai, o

ne šiurkščiai.

23. Kalbantys nuotrupomis

Tokių žmonių mintis sekti ypač sunku. Jie turi protinių ar emocinių sutri-

kimų. Gali būti, kad sutrikusi jų smegenų funkcija, cheminių medžiagų balan-

as. Taip gali nutikti dėl kvaišalų poveikio ar sunkių psichikos sutrikimų, netgi

izofrenijos.

Jei žmogus nuolat kalba nuotrupomis, čia tikrai kažkas ne taip. Paprastai

aip kalba vaikai, bet jie dar tik mokosi šnekėti, ir tai yra normalu. Tačiau tokiakalbėsena nėra būdinga suaugusiajam. Išgirdę nuotrupas, atkreipkime dėmesį

— tai tikrai blogas ženklas. Neretai tokią kalbėseną lydi sutrikusi judesių ko-

ordinacija.

Izraelietis fiziologas Mošė Feldenkraisas klasikine tapusioje savo knygoje

Vos pastebima, bet akivaizdu” (“The Elusive Obvios”) rašo, kad fragmentiški

kūno judesiai būna staigūs ir nebaigti. Tuo pačiu metu viena kūno dalis bus

sitempusi, o kita — suglebusi. Panašiai nutinka ir su kalba: dalis jos prasmin-

ga, dalis — ne; mintys dėstomos nenuosekliai. Atvirkščiai, kalba bei mintysrūkinėja. Be to, akys klaidžioja lyg susimąsčius.

Tokia kalbėsena neretai pasitaiko sergant šizofrenija. Tada pabrėžiami

ne tie žodžiai ar frazės, kuriuos derėtų pabrėžti, sutrinka kalbos tempas bei

itmas.

Mano draugė Betė paprašė manęs susitikti su jos vaikinu Robertu. Šis dvi

valandas pavėlavo. Su juo kalbėdamasi nesupratau žodžių prasmės. Sakiniai

buvo nesusiję, minčių nesiejo loginis ryšys — neįstengiau jų sekti.




Kai jis nuėjo į tualetą, Betė sužavėta pasiteiravo mano nuomonės. Buvau

sąžininga — pasakiau, kad vaikinas arba vartoja narkotikus, arba jam tikra

kažkas ne taip. Jis man labai nepatiko. Betė supyko ir išėjo kartu su Robertu

vos tik šis grįžo iš tualeto.

Tą pačią naktį ji man paskambino ir pripažino, kad vis dėlto buvau teisi

Jis tikrai vartojo kvaišalus. “Jis man sakė narkotikų nevartojantis jau daugel

metų, tačiau netikėtai užklupau jį kartu su draugais. Iš pradžių maniau, kad ji

itin kūrybinga asmenybė, todėl ir kalba taip keistai”, — verkė Betė.

Jei išgirdote ką nors kalbant būtent taip, sukluskite. Tai gali lemti daug

priežasčių, ir ne visos jos nekaltos. Toks žmogus — vargu ar harmoninga asme-

nybė.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad kartais loginio ryšio nesiejamos mintys a

kalbėjimas nuotrupomis kyla dėl psichotropinių vaistų, skirtų psichologinei sa-

vijautai pagerinti, vartojimo.

24. Dvejojantys pašnekovai

Jau minėjau, kad dvejojimas ar užsikirtinėjimas kartais gali rodyti, jog pa-

šnekovas meluoja. Žmogus vis stabteli stengdamasis suformuluoti melaging

sakinį. Tačiau dvejotojas gali būti ir baikštus, savimi nepasitikintis žmogus bijantis padaryti nors menkiausią klaidą, taip pat perfekcionistas, trokštanti

išsakyti viską kuo tobuliausiai.

Taip pat yra žmonių, kurie mėgaujasi stabtelėjimais. Tai tam tikra pasipū-

timo bei kontrolės išraiška. Jie verčia jus laukti, kol baigs. Tai kontrolės ma-

niakai, įsitikinę, kad viskas, ką jie sako, yra ypač svarbu, todėl savo išmintie

perlus pažeria tik su ilgomis pauzėmis.

Jei bandysite pertraukti tokį kalbėtoją, jis veikiausiai jus ignoruos ir lyg

niekur nieko tęs toliau.Vertinant tokį žmogų, būtina prisiminti dar keletą svarbių dalykų. Ne vi-

si meluoja, yra pasipūtę ar siekia kontroliuoti. Mūsų laikais, kai tokia daugy-

bė žmonių vartoja gydytojų paskirtus antidepresantus, iškilo naujų bendravi-

mo problemų. Nėra normalu, jei pašnekovas ima abejoti įpusėjęs sakinį ar

pamiršta, ką ruošėsi pasakyti, ir tai nutinka dažniau nei įprastai. Jei tokį reiš-

kinį pastebite dažnai, labai tikėtina, kad šis asmuo vartoja vaistus. Tai taip

pat gali būti tam tikro neuromotorinio sutrikimo, pavyzdžiui, demencijos, iš-

raiška.




25. Amžini verkšlentojai

Jų klausantis atrodo, kad tai tikros aukos ir visas pasaulis joms skolingas.

Jie nuolat dejuoja ir skundžiasi visais bei viskuo. Pokalbis sukasi apie tai, kaip

kas nors jiems padarė ką nors b loga ar dėl ko jie jaučiasi nelaimingi.Jie gali skųstis pašlijusia sveikata, santykiais su aplinkiniais ar kuo kitu,

tačiau šie žmonės ieškodami pagalbos iš tikrųjų reikalauja dėmesio. Tačiau jei

aplinkiniai bando jiems padėti, šie atsitraukia. Jie randa trūkumų kiekviename

žmoguje ir kiekviename dalyke. Jie neįvertina jokių pastangų ir žlugdo patys

save. Tai nuolat rūpesčių kamuojami vargšai, be atvangos besikapstantys pra-

eityje. Net ir labai trumpam pokalbiui su jais reikia daugybės energijos. Jie

daro slegiantį įspūdį, nes kiekvieną priverčia kentėti taip, kaip kenčia patys.

Jei siūlote kokią nors alternatyvą, tokie žmonės dažniausiai atsako “taip,bet”. Jie visuomet atras pasiteisinimą dėl nesprendžiamų problemų. Regis, jie

tiesiog mėgaujasi vaidindami auką. Toks požiūris erzina ir siutina tuos, kurie

mato, jog pastangos pagelbėti verksniams lieka bergždžios.

26. Mažakalbiai

Labai tylūs žmonės neretai atrodo baikštūs, nes sunku išpešti, ką jie iš

ikrųjų galvoja. Jie retai reiškia nuomonę ar dalijasi mintimis, dėl to iškart su-

kelia įtarimą; pašnekovai nėra linkę jais pasitikėti.

Jei pagiriate jų gražų automobilį, jie atsako, kad jis tikrai toks. Jei pasido-

mite jo marke, gaunate trumpą atsakymą, jog tai “Tojota Supra”. “Kaip jis pa-

inka jums pačiam?” — domitės toliau. “Patinka”, — išgirstate trumpą atsaky-

mą. Įsigeidę sužinoti, kodėl pasirinko būtent šį, išgirstate: “Jis man patiko”. Iš

šių žmonių negausite nė trupučio informacijos daugiau nei klausiate. Tai prasti

pašnekovai, niekuomet nesistengiantys palaikyti pokalbio, dalyvauti jame, kai

niciatyvą rodote jūs, ar ką nors išsamiau paaiškinti.

Mažakalbiai dažnai turi psichologinių problemų. Jie neretai būna labai

drovūs, užsisklendę bei nedrąsūs. Šie žmonės slopina save ir neretai slepia

ikruosius jausmus. Jie neleidžia pažinti savęs ir visiškai užsisklendžia ben-

draudami su nepažįstamaisiais, girdėdami naujas idėjas ar gavę rizikingą pa-

siūlymą.

Jie abejingi, stengiasi likti nuošalyje ir nemėgsta priklausyti nuo kitų. Daž-

niausiai jie — vienišiai, patiriantys nuolatinę baimę. Jie paprastai vengia kon-




kurencijos. Priversti kalbėti dažniausiai pasijunta baudžiami ar kankinami. Dėl

to kalba tik tada, kai yra kalbinami ar nori ką nors pasakyti patys. Tai dažniau-

siai užsispyrę individualistai, besistengiantys kontroliuoti kitus nenoru kalbė-

ti, kitaip tariant, pasyvūs užsispyrėliai.

Šie žmonės nuolat jaučia nepasitenkinimą ir vidinį įniršį bei priešiškumą.Jie atrodo silpni ir tylūs, tačiau iš tikrųjų yra visai kitokie. Jie gali išgąsdinti,

nes, nuolat gniauždami savo jausmus, vieną gražią dieną neišvengiamai prasi-

veržia lyg ugnikalnis.

Dažniausiai yra nelinkę bendrauti, nes bijo būti įskaudinti. Veikiausiai tai

praeityje patirtos traumos pasekmė. Jie atsisako įsijausti ir patys kuria emoci-

nę distanciją.

Tai nelankstūs, retai savo požiūrį keičiantys žmonės. Jie linkę nuolat var-

toti tuos pačius žodžius bei posakius, pavyzdžiui, “esu įsitikinęs”, “tikrai”, “spė-

ju” ar “nežinau”. Jie dažnai bando racionaliai aiškinti savo vieno ar dviejų žo-

džių atsakymus teisindamiesi, jog kiti plepa per daug, todėl jie esą mintis reiš-

kia taupiai. Jie stengiasi vengti žmonių ir pateisinti tokį elgesį. Dažnai būna

nusivylę ir nepatenkinti savo gyvenimo būdu, todėl laikosi požiūrio: “Kam var-

gintis stengiantis įtikti?” Ilgainiui tai sužlugdo santykius su kitais.

27. Darantys malonę

Šie visažiniai niekuomet jūsų nesiklauso ir kalba ne su jumis — jie aiš-

kina jums. Tarsi profesoriai ar aukštosios mokyklos dėstytojai jie kalba ter-

minais ir intelektualiomis frazėmis. Tai žodžių snobai, besistengiantys pa-

versti klausytojus menkesniais. Jie dažnai per stipriai artikuliuoja, vartoja

pompastiškus žodžius, kalba lėtai, tarsi apgalvodami kiekvieną žodį — taip,

lyg kalbėtų su vaiku.

Jie mėgsta distanciją pabrėžiančius ir grasinančius posakius, pavyzdžiui,“jūs turėtumėte” arba “būtų geriau, jei jūs...” ir erzina aplinkinius versdami

justi nepagarbą. Jie į visus žvelgia iš aukšto ir taip pasijunta pranašesniais bei

vertingesniais. Ant žemės leistis jie neketina.

Jie nemandagūs ir menkai paiso kitų, nenutyla ir tada, kai kas nors bando

įsiterpti. Norėdami įpiršti savo požiūrį jie kalba, aiškina ir pamokslauja. Jei

kas nors pertraukia, o tai nutinka dažnai, tokie žmonės paprastai supyksta ir

nuliūsta. Jie pasijunta lyg užpulti. Kita vertus, ėmę nuobodžiauti ar praradę

susidomėjimą, jie gali pasišalinti.




Su jais ypač sunku bendrauti, nes tai kontroliuotojai, įsitikinę, jog vienin-

elė teisinga nuomonė — jų nuomonė.

28. Kiršintojai

Įkyruolis kiršintojas stengiasi pridaryti rūpesčių provokuodamas pašneko-

vą. Tokie žmonės junta malonumą sakydami tai, kas — tai jie žino iš anksto —

nuliūdins kitą. Jų gyvenimas toks nelaimingas, kad stengiasi jį sugadinti ir ap-

inkiniams. Jie bendrauja nuolat kaišiodami šmeižiančias užuominas ir taip

drumsčia vandenį. Jūs veikiausiai esate laimingai vedęs ir žinote, kad jūsų san-

ykiai šeimoje — tvirti lyg uola, tačiau pabendravę su tokiu kiršintoju veikiau-

iai imsite abejoti, ar tikrai viskas kaip pridera.“O, esu tikra, kad Tomas tikrai garbina tave ir yra visiškai atsidavęs šei-

mai, nors prieš keletą dienų popietę praleido su Marsija”, — gali pareikšti jie

arba pasakyti: “Nenorėčiau kištis į svetimus reikalus, bet, man regis, Kleo tu-

ėtų dirbti tau, o ne Džimui. Mačiau ją jo biure kažką im ant iš stalčiaus”.

Tai bailūs, pasalūniški, dviveidžiai, atkakliai siekiantys pasismaginti kitų

ąskaita žmonės. Jie mėgsta kaišioti nosį į kitų reikalus ir patarinėti. Jie — tarsi

nelaimių šaltiniai, kurių tikslas — kalbėti tai, kas liūdintų, ir gadinti gyvenimą.

29. Niurzgos

Jie visų pirma stengiasi kontroliuoti. Jie trokšta įsitikinti, kad kažkas pa-

daryta, ir be atvangos klausinėja, ar tikrai taip yra; tie klausimai virsta tikru

graužimu. Šie žmonės negali pakęsti ignoravimo ir nekantrauja įsitikinti, kad

pastebite juos, dėl to erzina trukdydami tada, kai darote ką liepiami.

Tai kontrolės maniakai, ypač kritiškai vertinantys kitus. Įvykdžius jų no-

us, rezultatas vis tiek jiems neatrodys pakankamai geras. Tada jie pradeda kri-

ikuoti ir aiškinti, kas ir kaip dar taisytina. Niurzgos dažnai vartoja žodį “ko-

dėl”: “Kodėl tu tai nuolat darai?” arba “Kodėl nesusirenki savo puskojinių?” ar

“Kodėl tu nuolat sakai...?”

Psichoterapeutai pastebi, kad niurzgėjimas — dažniausia porų išsiskyrimo

priežastis. Tai nuolatinis, ilgainiui intensyvėjantis jėgos žaidimas, kuriame nie-

kas nelaimi. Niurzgai nustojus graužti savo partnerį, atsirastų daug daugiau

progų pasikalbėti ir mažiau priežasčių liūdėti bei pykti.




30. Pertraukinėtojai

Gelapo (Gallup Poll) instituto apklausos duomenimis, tai pati bjauriausia

pašnekovų yda. Beveik 90 procentų apklaustųjų tvirtino negalį pakęsti, jei pa-

šnekovas nuolat juos pertraukinėja. Iš tikrųjų nuolat taip besielgiantis žmogussukelia kitam didžiulį priešiškumą, nes neleidžia išsakyti minčių.

Pertraukinėtojai ypač linkę kontroliuoti. Su kuo nors kalbėdamiesi jie taip

siekia būti viršesni. Toks grubumas rodo, jog galvojama tik apie save, be to

nemokama bendrauti. Dažnai tokie žmonės nenustoja šitaip elgtis netgi pašne-

kovui akivaizdžiai pasipiktinus; jiems nė motais, kad kažką įžeidė.

Kaip ir tas, kuris blaškosi nuo temos prie temos, pertraukinėtojas siekia

kontroliuoti pokalbį. Toks žmogus yra savanaudis, todėl jam įsitvirtinti ypač

svarbu, netgi svarbiau nei užmegzti ar palaikyti su kitu pašnekovu ryšį. Jiems būtina tarti paskutinį žodį, priešingu atveju, visuomet būna nepatenkinti. Jie

trokšta režisuoti spektaklį ir sulaukti daug dėmesio.

Iš esmės tai baimės kupini žmonės, kurie kontrolę bijo prarasti taip, kad

stengiasi kontroliuoti absoliučiai viską, taigi ir pokalbį.

31. Keikūnai

Tie, kuriems keiksmažodžiai — įprasta kalbos dalis, vartoja juos norėdami

pasirodyti ne iš kelmo spirti. Dažniausiai šitokiu būdu jie ginasi ir nori pašneko-

vą įbauginti. Jei ir šis gerai jaučiasi vartodamas tokius pačius žodžius, abu gali

tapti artimais bičiuliais. Dažniausiai keikiamasi siekiant padaryti įspūdį. Keikū-

nas stebi, kaip reaguosite, ir iš to sprendžia, koks žmogus esate. Beje, netgi sten-

giamasi sukelti šoką — taip kartą pasielgė vienas mano klientas.

Šis ponas turėjo nemalonumų su vadovaujančiais asmenimis ir pramogų

pasaulyje garsėjo kaip maištininkas. Apie tokią jo šlovę žinojau nemažai. Į ka- binetą jis įėjo nusiteikęs mane išbandyti. Jis stengėsi priblokšti keturaukščiais

keiksmažodžiais, tačiau šie jam labai greitai bumerangu grįžo atgal. Nors man

nepatinka keiktis, tyčia atsakiau įterpdama keletą aštrių žodelyčių į tą tariamai

malonų pokalbį.

Vos ištariau kelis keiksmažodžius, jo veidą nušvietė plati šypsena. “Jūs

man patinkate. Esate šauni moteris”, — pareiškė jis. Nuo to laiko mes esame

draugai. Jis tik troško mane išbandyti ir nustebo sužinojęs, kad nesu drovi ir jo

nesmerksiu, dėl to mano kabinete ėmė jaustis jaukiai.




Daugelis chuliganų ir mėgėjų kontroliuoti keikiasi norėdami pasijusti ga-

ingesni. Jie taip elgiasi tikrindami pašnekovą. Taip darė ir maniškis maištau-

antis aktorius. Keiksmažodžiai tampa priemone dėmesiui atkreipti ir įrodyti,

og gali dominuoti. Be to, taip tikrinama pašnekovo reakcija. Tokie žmonės

abai panašūs į penkiamečius šešiamečius vaikus, kurie parėję iš darželio pa-siunčia tėvus kur toliau, kai šie liepia padaryti ką nors visai neįdomaus.

Tėvai pasijunta sukrėsti ir galbūt supyksta. “Niekuomet daugiau nedrįsk

štarti to žodžio”. Vaikas negali patikėti — toks trumpas žodelytis sukelia tokią

stiprią reakciją. Nuo tada jis keiksmus ima sieti su galia, žinodamas, kad į juos,

nors ir neigiamai, bet bus sureaguota. Augdamas mažylis labai greitai suvokia,

kad keiksmažodžiai — labai stipri poveikio priemonė ir ima vartoti juos norė-

damas padaryti įspūdį.

Prisimenu vyriškį, kuris buvo mane aistringai įsimylėjęs. Jis taip pat maneraukė tol, kol nepradėjo keiktis. Tiesą sakant, jis norėjo sužinoti, ar patiks

man ir tada, kai elgsis nepagarbiai. Iš tikrųjų tai man visiškai nepatiko, nes

okia nepagarba rodė, jog žmogus savo viduje slepia nemaža priešiškumo.

Toks elgesys galbūt toleruotinas profesinėje veikloje, pavyzdžiui, užmegzti

ryšiui su maištaujančiu aktoriumi, tačiau mano asmeniniame gyvenime vietos

am nėra. Visiškai netroškau vyriškio, kuriam reikia įrodinėti, koks jis “kietas”

ar šiurkštus. Mane toks elgesys trikdė, be to, labai daug pasakė apie gerbėjo

protą — jis buvo ypač menkas. Vyriškis mažai pažinojo mane ir keikėsi lygvežikas. Jis nepagalvojo, kad įsižeisiu, ir nesuvokė, kad tai tikrai nėra geriau-

sias būdas padaryti moteriai įspūdį.

Aš supratau, jog giliau įklimpusi į santykius su šiuo vyriškiu ir supažindi-

nusi jį su savo kolegomis, negalėsiu tikėtis, kad jis elgsis padoriai. Galų gale,

ei vargšelis nesuvokė, jog nedera keiktis kalbant su manimi, galbūt taip pat

kalbės ir su kitais? Tai trikdys kiekvieną, kuris girdės tuos žodžius. Nenorėjau

rizikuoti.

Dabar, kai aptarėme kalbėseną, panagrinėkime, ką sako balsas.





6 S K Y RI U S

Kaip suprasti, ką sako balsas

Kad galėtume kruopščiai išnagrinėti, ką sako balsas, apžvelkime devynio-lika jo skambesio požymių.

1. Ar balsas skamba spigiai?

2. Ar žmogus kalba taip švelniai, kad sunku suprasti, ką sako?

3. Ar balsas virpa ir skamba netolygiai?

4. Ar žmogus kalba per garsiai?

5. Ar balsas kelia įtarimų, jog kalba maniakas ar nestabilios psichikos žmogus?

6. Ar žmogus kalba per greitai?

7. Ar balsas skamba piktai lyg kalbantysis agituotų?

8. Ar balsas sklinda tarsi gūsiais, kapotai, nenatūraliai?

9. Ar kalbantysis pradėdamas kalbėti tarsi išspjauna garsus, taip pat kalba ir

vėliau?

10. Ar balsas baigiant sakinį nutyla tiek, kad sunku suprasti, kas sakoma?

11. Ar žmogus kalba taip, lyg inkštų? Galbūt kalba tarsi pro nosį, net jei

kalbant juda apatinis žandikaulis?

Balso požymių apžvalga




12. Ar pašnekovas kalba, lyg inkštų, bet tarsi pro nosį, o žandikaulis vos juda?

13. Ar balsas skamba šiurkščiai ir nemaloniai?

14. Ar balsas skamba nuobodžiai ir negyvai?

15. Ar balsas skamba saldžiai lyg medus ir yra per daug melodingas?

16. Ar balsas sakinio pabaigoje silpsta ir kyla?

17. Ar žmogus kalba lėtai, tarsi apgalvodamas kiekvieną žodį, per daug

artikuliuoja tardamas?

18. Ar balsas skamba seksualiai ir provokuojančiai?

19. Ar pašnekovo balsas sodrus, gilus ir entuziastingas?

Vienas vienintelis kraujo lašas gydytojui gali pasakyti, kas vyksta orga-

nizme; vienas vienintelis žmogaus balso tonas gali atskleisti, kas vyksta j

sieloje.

Graikų gydytojas Galenas sakė, kad balsas — sielos veidrodis. Jis buvo vi-

siškai teisus. Balsas atskleidžia jūsų požiūrį į save ir į aplinkinius. Ką manote i

jaučiate, išduoda jūsų skleidžiami garsai, taip pat ir jūsų pasirenkami žodžiai.

Jei norime teisingai įvertinti pašnekovą, turime išanalizuoti, kaip skamb

jo balsas, bei tai, ką šis žmogus sako. Galima sakyti, balso tyrimas — būtina

dalykas norint pažinti žmogų.

Balso skambesys labai daug pasako apie mąstymą, psichiką ir, svarbiau-

sia, žmogaus jausmus jums. Kai Fredas monotoniškai sumurmėjo: “Netruku

tau vėl paskambinsiu”, jo balsas baigiant sakinį dar pažemėjo, ir Rozana supra-

to, kad daugiau niekuomet jo neišgirs. Tai buvo pirmas ir paskutinis jų pasima-

tymas — jos įtarimas pasitvirtino.Veikiausiai suprantate, kokia artimų žmonių nuotaika, vien išgirdę juo

atsiliepiant telefonu. Taip nutinka dėl balso kitimo: kitiems nepastebimi atspal-

viai jums gali būti labai iškalbingi.

Tai, kas dedasi jūsų galvoje ir jūsų širdyje, paprastai atsispindi balse. Iš-

mokę pažinti balso atspalvius, įgysite neabejotiną pranašumą bendraudami.

Pavyzdžiui, iš balso atspėjote, kad kažkas yra blogos nuotaikos. Dėl to

galbūt imsite kalbėti meiliau ir švelniau arba žengsite kitą žingsnį — pasitei-

rausite, ar viskas gerai. Galbūt tai padės pašnekovu i atsiverti ir papasakoti, kas

Sielos veidrodis



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 1 0 1

tikrai neduoda ramybės. Tai, kad buvote pakankamai pastabūs ir supratote, ką

sufleruoja balsas, padeda atverti bendravimo vartus.

Prieš imantis nagrinėti signalus, kuriuos bendraujant skleidžia balsas, labai

svarbu apžvelgti, kaip vykstant evoliucijai kito žmonių gebėjimas bendrauti.

Balsas išduoda slapčiausias mintis bei jausmus. Jį valdo smegenų sritys,

kontroliuojančios ir emocijas, todėl sunku nuslėpti balso pokyčius tuo momentu,

kai jų kyla. Šie du dalykai yra labai glaudžiai susiję, todėl nieko stebėtina, jei

balsas skamba beviltiškai, piktai ar atrodo sudirgęs tuo metu, kai jaučiamės ne-patenkinti. Ir atvirkščiai, būdami laimingi ir kalbame gyviau, pakiliau.

“O, taip džiaugiuosi tavo sėkme. Tikrai džiaugiuosi”, — pasakė Rendė,

sužinojusi, kad Terė turi naują sužadėtinį. Šiuos žodžius ji ištarė liūdnai ir mo-

notoniškai. Balsas nė truputėlio nešoktelėjo aukštyn, nesuskambėjo nė mažiau-

sia susijaudinimo gaidelė dėl tariamai geros draugės sėkmės. Akivaizdu, kad ji

visai nejuto to, ką sakė, ir net nemanė džiaug tis.

Tyrimai parodė, kad žmogus pirmiausia vertinamas sprendžiant iš balso

bei kalbėsenos; tai lemia, kuo bus laikomas pašnekovas. Skambaus balso savi-ninkai laikomi inteligentiškesniais, populiaresniais, sėkmingiau kopiančiais kar-

jeros laiptais, taip pat labiau pageidautinais pasimatymų bei vedybų partne-

riais. Be to, manoma, kad jie draugiškesni, seksualesni, atkaklesni, patikimes-

ni, labiau linkę padėti. Tokie žmonės rečiau įtariami padarę kokį nors krimina-

linį nusikaltimą.

Kalbos defektų turintys žmonės neretai vertinami neigiamai ar ignoruoja-

mi visuomenės. Pavyzdžiui, švepluojančios (sunkiai tariančios garsus “s” ir “z”)

moterys, nors ir laikomos mielomis, tačiau vertinamo kaip ne tokios protingos

bei kompetentingos kaip nešvepluojančios. Tos, kurių balsai skamba garsiai,

laikomos ne tokiomis simpatiškomis ir labiau siekiančiomis atkreipti į save dė-

mesį nei tos, kurių balsai yra švelnesni.

Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad balsas siejamas su išvaizda. Vieno

jų rezultatai atskleidė, jog nepaisant išvaizdos mikčiojančios ir užsikertančios

moterys vertinamos prasčiau. Kita vertus, tarsi pro nosį skambantis balsas pa-

prastai dažniau atkreipia dėmesį tada, kai veido bruožai yra netaisyklingi.

Balsas nemeluoja




Mano disertacija mokslų daktaro laipsniui gauti (“Kosmetinės išvaizdos

įtaka ligonių, turinčių ausų bei veido defektų, kalbėsenai”), kurią gyniausi Mi-

nesotos universitete, parodė štai ką: kalbėsena lemia tai, kaip mus vertins ap-

linkiniai.

Veido anomalijų turintis malonaus balso žmogus laikomas fiziškai patrauk-

lesniu už tą, kurio balsas atstumiantis.

Kalbos sutrikimų sunkumas neturi įtakos grožio vertinimui. Priešingai iš

pradžių patraukliais laikyti žmonės, pradėję kalbėti, buvo pavadinti atstumian-

čiais.

Mes visi tai esame patyrę savo kailiu. Daugelis mūsų yra išvydę nuostabų

nepažįstamąjį ar nepažįstamąją; deja, išgirdus jo ar jos balsą susikurta iliuzija

subyrėdavo į šipulius. Mums visiškai nepatikdavo moteris isterišku balsu ar

spigiai kalbantis vyriškis.

Nors tai atrodo kiek perdėta, tačiau yra tiesa — patinka mums ar ne. To

dera paisyti dėl to, kad balsu perduodamos informacijos vertinimas — neuro

biologinė patirtis. Į garsus žmonės reaguoja instinktyviai — pamėgsta arba ne,

toleruoja arba ne.

Tai pasakytina ir apie jūsų skleidžiamus garsus. Visi — pradedant senovės

graikų filosofais, bet kurios pasaulinės religijos atstovais ir baigiant Z. Froidu

— yra pastebėję, kad slapčiausias mintis paprastai išduodame balso skambesiu

bei kalbėsena. Šiuos praktinius pastebėjimus patvirtina ir mūsų dienų moksli-

ninkai, tarp jų ir aš. Ryšys tarp balso ir asmenybės bruožų tikrai egzistuoja.

Visi žinome, kad slopinant emocijas, taip pat bandant maskuoti ar neigti

tai, kas sieloje sukelia tikrą emocijų audrą, prasideda ligos. Tai gali būti galvos

ar nugaros skausmai, skrandžio veiklos sutrikimai, odos problemos, opos, aug-

liai, vėžys ar netgi širdies ligos. Paprastai užgniaužtą įtampą, kurią kelia neiš-

spręstos dvasinės problemos, galime nuspėti vien iš balso. Tokio žmogaus jis

būna bejausmis, balso stygų raumenys įtempti, o balsas kalbant neretai tarsi

užlūžta.

Išduoti gali ir garso kokybė, tonas bei sodrumas. Kalbant su žmogumi akis

į akį ar telefonu, galima nustatyti tam tikrus požymius, padėsiančius akimirks-

niu įvertinti asmenybę.

Dažniausiai emocinę pašnekovo būklę galime atspėti 6065 procentų tiks-

lumu. Dar tiksliau įvertinsime atidžiai klausydamiesi. Šią informaciją sugauna

limbinėje sistemoje esanti, emocijas valdanti smegenų dalis. Mes saugome ją

analizuojančiame kairiajame pusrutulyje, o kartais netgi dešiniajame, todėl




prireikus galime greitai prisiminti tam tikrus dalykus. Atidžiai klausydamiesi

netrukus pajusite, kad intuityviai daug tiksliau vertinate žmogaus balso ypatu-

mus, vadinasi, galite daug labiau pasitikėti savo spėjimais.

Kai kurie žmonės pasižymi tam tikrais balso ypatumais, visiškai nesusiju-

siais su jų asmenybe ar emocine bei psichikos būkle. Tai gali būti išmokta ar

genetiškai paveldėta.

Pavyzdžiui, žmogus gali turėti netikusių kalbėjimo įpročių dėl perimtų so-

cialinių vaidmenų. Vaikas gali garsiai kalbėti ar šiurkščiai rėkti ant savo ben-draamžių bei naminių gyvūnų mėgdžiodamas tėvus, kurie su juo kalba taip pat.

Kita vertus, vaikas garsiai gali kalbėti dėl klausos ar kalbos aparato sutrikimų.

Pastebėjus šiame skyriuje aptariamus ypatumus, niekuomet nedera pamiršti

patologijos. Kai kuriuos sutrikimus paminėsiu, todėl jums bus lengviau supras-

ti jų turintį pašnekovą.

Neurologiniai sutrikimai

Dėl neurologinių sutrikimų žmogus gali kalbėti pro nosį ar virpėti jo bal-

sas (kaip Katrinos Hepbern senatvėje). Taip pat gali būti kalbama lėtai ir tarsi

prisiverčiant (Muhamedo Ali balsas susirgus Parkinsono liga).

Esant kitiems neurologiniams sutrikimams, dėl kurių sunku valdyti kvėpa-

vimą, o kartu ir balsą (pavyzdžiui, cerebriniam paralyžiui ar kitiems neuromo

toriniams sutrikimams), kalbant gali staiga kisti garsumas — sakinio pabaigoje

balsas nuslopsta taip, kad vos įmanoma girdėti, kas sakoma. Kartais ir mikčiotižmogus gali dėl neuromotorinių sutrikimų, kurie atsirado sergant tam tikromis

ligomis.

Netaisyklingas žandikaulis

Netaisyklinga žandikaulio padėtis ar dantų sukandimas gali keisti liežuvio

padėtį, trukdyti ryti ar netgi tapti šveplavimo priežastimi.

Išimtys, kurių reikia paisyti




Klausos sutrikimai

Dėl k lausos sut r ik imų gal i būt i ne ta i sykl ingai t a r iami garsa i “ r” , “s” be i

“z” . Be to , š ie garsa i k i ta ip ta r iami ga l i būt i dė l t am t ikro akcento , d ia lekto .

Beje , š ie du da lykai ga l i l emt i i r daugybę ki tų ta r imo nukrypimų.Je i žmogų vargina v ienas i š k lausos sut r ik imų, pavyzdžiui , sensor ineu-

ra l in i s kur tumas , j i s ga l i ka lbė t i per ty l ia i . Ki ta ver tus , j e i pašnekovas ka lba

per garsia i , ga l i bū ti , jog kažkas negera nutiko k lausos apara to da lia i , vad i

namai v idur ine aus imi , pavyzdžiui , t en sus idarė s ie ros kamšt i s a r sus ikaupė

skysč io .

Dantų bei burnos ertmės ligos

Kai kur ie žmonės nea iškia i murma ar ka lba pro nos į dė l to , kad drovis i dė l

savo dantų , t a ig i ka lbėdami j i e nepakankamai p lač ia i a tveria burną .

Pro nos į žmonės ga l i ka lbė t i t ada , ka i tur i įg imtų minkš tojo ar k ie to jo go

mur io defektų , pavyzdžiui , vadinam ąj į v i lko gomur į ; t a i t rukdo norm al ia i t a r ti .

Akcentas, dialektas ir kultūrinė aplinkaPro nos į pašnekovas ga l i ka lbė t i todėl , kad yra k i lęs i š t am t ikros v ie tovės ;

ta ip šneka pie tų , p ie tvakar ių be i Minesotos va l s t i jos ( JAV — vert . past . ) gy

ventoja i .

Per garsus ka lbė j imas ga l i būt i kul tūr in i s re i škinys . Pavyzdžiui , Kantono

gyventoja i , ėmę mokyt i s angl i ška i , i š pradžių dar ne į s tengia a t s ikra ty t i įpras

tos in tonaci jos . Vakar ieč iams a t rodo, kad kantonieč ia i ka lba per gars ia i , agre

syvia i rėkia a r ne t pyks ta , nors pas tar ie j i yra ramut ramutė l ia i . Taigi gars ia i

kar ta i s žmonės ka lba dė l kul tūr in ių t radic i jų . Pavyzdžiui , ty l ia i ka lbančios ja

ponės m oterys tau tieč iam s a trodo m alon ios, tač iau erz ina vaka rieč ius.

Balso aukš tė j imas sakinio pabaigoje ta ip pa t ga l i būt i kul tūros re i škinys .

Be to , t a i dar ga l i re ikš t i i r t am t ikros , pavyzdžiui , paaugl ių , grupės s lengą —

šie t rokš ta pas i rodyt i šaunūs i r daryt i į spūdį bendraamžiams.

Būt ina paminėt i , kad be t kokio asmens ka lbėseną ver t in t i ga l ima t ik a t s i

žvelgus į jo gyvenamąją v ie tą . Pavyzdžiui , Niujorko ar Niudžers io gyventoja i

šneka daug g re ič iau ne i gyvenantys Tenesyje ar Džordži jo je .



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 1 0 5 1 0

Anatomija, fiziologija ir patologija

Užkimti gal ima ant balso s tygų augant pol ipams ar netgi susi rgus vėžiu.

Be to, balso s tygos gal i būt i sudirgintos ar sustorėjusios dėl gausaus alkohol io

vartoj imo ar rūkymo. Dėl š ių dalykų užkimstama dažniausiai . Į bl iovimą panašūs garsai kalbant gal i a ts i rast i į tempus kalbos padargus, ypač jei kalbant skau

da ar jaučiamas diskomfortas .

Užkimstama i r sergant vi ršut inių kvėpavimo takų l igomis. Astma, bron

chi tas , emfizema ar lė t inė obstrukcinė plaučių disfunkci ja neretai t rukdo val

dyt i oro srautą kalbant . Paprastai tokių negalavimų varginami žmonės, užuot

gi l iau įkvėpę vieną kar tą , norėdami iš laikyt i vient isą toną keletą kar tų kvėptel i

paviršutin iška i. Tai gali e rz in ti k lausytoją , tač iau , ka ip sakom a, č ia n ieko ne

padarysi . Beje , tą pa tį ga lim a pasakyti ir apie nuola tin į kosulį . V iršutin ių kvėpavim o takų negalav im ai ta ip pa t gali trukdyti norm alia i ka lbė ti : dė l jų ba lsas

aukštėja sakinio pabaigoje. Dėl viršut inių kvėpavimo takų negalavimų pašne

kovas gal i šnekė t i per grei tai .

Kosul io pr iepuol į ar vadinamąjį kamuoliuko susidarymą gerklėje taip pat

gal i i šprovokuot i gerklės skausmas arba nosiaryklėje besikaupiančios gleivės.

Tokių negalavimų varginamas pašnekovas papras ta i s tengias i v ienu kar tu i š

berti kuo daugiau inform acijos .

Spigus balsas gal i būt i i r dėl smulkių kalbos padargų bei jų sutr ikimų argerklų paže idimų.

Žmonės, kuriuos vargina spazminė disfoni ja (dėl jos kyla didžiulė balso

padargų raum enų įtampa bei spazm ai), paprasta i ka lba sunkiai , kapotai .

Kvaišalai

Pastebėta, kad narkomanų balsai skamba nelygiai , tars i gniaužiami spazmų, net ikėtai garsėja ar nutyla. Tai rodo, jog sutr ikęs kvėpavimo sis temos bei

ka lbos padargų ryšys .

Kvaišalų var totojai bei nuotaiką s tabi l izuojančius vais tus ger iantys asme

nys dažnai kalba lėtai , pr ieš pratęsdami mint į daro i lgokas per t raukėles . Tai

gal i reikšt i t rumpalaikės atmint ies sutr ikimus. Juos gal i sukel t i i r gydytojų skir t i

vais tai nuo epi lepsi jos . Be to, dėl jų balsas ima virpėt i , rodos, t ik pabandžius

ką nors pasakyt i .

Vartojant barbi tūratus bei heroiną kalba lėtėja , o amfetaminas bei kokai



0 6 I š m o k i m e k e t u r is b e n dr a v i m o k o d u s

nas veikia pr iešingai . Kokainas žaloja nosies er tmės gleivinę, dėl to balsas ima

skambėt i tars i pro nosį . Ki tas nemalonus dalykas — nuolat inis šniurkščioj imas

ar nosies šnypšt ima s. Dėl to i lgainiui ta ip pat imam a kalbėt i pro nosį .

Taigi bandydami įver t int i asmenybę pirmiausia tur ime pr is imint i visus š iuos

dalykus .

Įs iklausydami į kieno nors balsą, pr ivalome nustatyt i — galbūt š ią akimir

ką žmogus yra ypač sudirgęs ar pat i r ia didžiul į psichologinį spaudimą. Dėl to

geriausia s tebėt i tam t ikrą laiko tarpą i r įvair iomis apl inky bėmis.

K a i p a n a l i z u o t i b a l s o t e i k ia m ą i n f o r m a c i j ą

Balsą anal izuot i reikėtų remian t is ketur iais dalykais:

1) aukšt is (aukštas ar žemas);

2) garsum as (švelnus, garsus ar s lopstant is sakinio pabaigoje) ;

3) pobūdis (virpant is , š iurkštus, grėsmingas, puolant is ūmiais garsumo pro

t rūkiais , verksmingas, nosinis , dusul ingas) ;

4) s t i l ius (maniakiškas, per grei tas , agi tuojant is , sunkus, kapotas, bespal

vis i r negyvas, š leikščiai saldus, seksualus i r f l i r tuojant is , per lė tas , ge

rai modul iuotas , aukštėjant is sakinio pabaigoje, sodrus, entuziast ingas) .

Stilius

1. Nugalėtojo balsas — sodrus, gilus, entuziastingas

Deramai skambant is balsas tur i visas š ias savybes. Sodrus balsas laikomas

nugalėtojo ( taip pat i r nugalėtojos) balsu. J is raf inuotas, seksualus bei atspindi

emocinį saugumą.

Žvalus , kupinas entuz iazmo bei gyvybės ba l sas rodo, kad pašnekovas do

misi jumis. Jo aukšt is bei garsumas kinta, tonas bei tembras rodo pasi t ikėj imą.

Jis geba išreikšt i mei lę , pykt į , džiaugsmą, at jautą, l iūdesį , baimę ar abejonę.

Tai skambesys, verčiant is ne t ik suklust i , bet i r į s iklausyt i . J is tvi r tas , be vargo

per teik ia inform aciją .

Toks balsas t raukia žmones lyg magnetas, nes atskleidžia ger iausias savy



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 1 0 7 1

bes — ir ka lbė to jo , ir k lausytojo . Tonas, kuris tars i sako: “A š pasit ik iu savi

mi”, skat ina savimi pasi t ikėt i i r ki tus . Jo dėka gimsta savi tarpio pasi t ikėj imas.

Tokio balso savininkai la ikomi sol idesniais , seksualesniais , prot ingesniais bei

pa tik im ais . J ie patys kuria savo gyvenim ą. Jų ba lsuose nesugausi dvejonės gai

delės , j ie nevirpa.

Šie žmonės ka lba be užuolankų, yra garbingi .

Sakoma, kad vel ionis aktor ius Ričardas Bartonas galėjo telefonų knygą

skai tyt i ta ip, kad tai skambėdavo įdomiai . Tai lėmė jo sodrus, skambus balsas .

J is ne t ik žadino pasi t ikėj imą, bet i t magnetas t raukė pr iešingą lyt į .

Tokiu žaviu balsu (o jei dar su entuziazmo gaidele!) apdovanotos moterys

sulaukia neabejot inos sėkmės ten, kur reikia patraukt i apl inkinių dėmesį . Jų

ba lsas užkrečia žvalum u, todėl tokias m oteris v is i la iko d raugiškesnėm is, pa ti

kimesnėmis, gabesnėmis bei seksual iai patrauklesnėmis už tas , kurios š ios l i

k imo dovanos ne tur i.

Jei jums taip pasisekė, vadinasi , t raukte t raukiate žmones, o š ie su jumis

bendraudam i jaučiasi la im ingesni ir saugesni.

Aukštumas

2. Per aukštas, spigus balsas

Spigaus ba l so savininkai — t iek vyra i , t i ek moterys — dažnai l a ikomi ne

brandžia is , nesugebančia is a tskleis t i savo seksualum o, nepasit ik inčia is savim i,

nesaugiais , s i lpnais bei piktais . Kai žmogus susi jaudina seksual iai , jo balsas

pažem ėja; ta ig i laba i tikėtina , jog nuo la t sp ig iai cypaujan tis asm uo neig ia ar

s lopina savo seksualumą.

N e kar tą jaunom s moter im s esu pagelbė jusi pažem in ti per aukštą balsą .

Beveik visos, su kuriom is dirbau, be š ios bėdos turėjo i r seksual inių problem ų

— buvo seksualiai išnaudo tos ankstyvoje va ikystė je a r paauglystė je . Traum a

dažnai būna tokia s t ipr i , kad gal i netgi sustabdyt i emocinę raidą. Žmogus nesu-

bręs ta em ociškai, ta rs i įs tringa daug jaunesniam e am žiuje . M ano puikus b ič iu

l is bei bendradarbis , vel ionis psichiat ras i r psichoanal i t ikas dr . Pol is Kantalu-

pa , š ią tendenciją s tebėjo v isus dvidešim t penkerius savo darbo m etus. J is buvo

įsi t ikinęs, kad emocinę raidą gal i sustabdyt i pat i r ta t rauma. Sustoja j is , l iaujasi

kis t i i r žmogaus balsas .

Chuana , t a rs i g imtos iomis ka lbė jus i dviem — anglų i r i spanų — kalbomis ,



8 I š m o k i m e k e t u r is b e n d r a v i m o k o d u s

pa tv irt ina dr. Dru P inski, dr . Polio K antalupos be i m ano teoriją . Chuana buvo

apdovanota sodriu, skambiu i r žemu balsu. J i skleis te skleidė pasi t ikėj imą. Pla

taus diapazono balsas galėdavo skambėt i jausmingai i r geidul ingai . Moter is įgar

s indavo reklamas anglų ka lba . Chuana puikia i mokėjo i spaniškai , todėl pamė

gino papi ldomai užsidirbt i i r garsindama reklamas ispaniškai .

Deja, agentai pareiškė, kad jos balsas per aukštas , i r Chuana atėjo pas ma

ne. Kad i r kiek mes s tengėmės, kad i r kiek skir t ingų metodikų išbandėme, vis

dėl to neįs tengėme pažemint i jos balso kalbant ispaniškai . Prabi lus angl iškai ,

j is tapdavo žem as, l iedavosi tars i upelis . Tai m an pasirodė ke ista . Galiausia i

paklausiau , ar karta is va ikystė je j i nėra pa tyrusi kokios nors traum os.

Staiga Chuana pratrūko raudot i — j i pr is iminė grupinį išpr ievartavimą,

kur į pa tyrė i š Meksikos a tvykus i į JAV. Tuo metu j i buvo jaunutė mergina . Chu

ana niekam apie tai anksčiau nebuvo pasakojusi dėl kul tūr inės izol iaci jos — aš

buvau pirm asis apie ta i išg irdęs žm ogus.

J i susiejo t raumą su gimtąja kalba, i r š is ryšys ats ispindėjo aukštame tarsi

mažos mergytės balse. Tačiau prabi lus angl iškai jos balsas pasikeisdavo — su

šia kalba moter is nesiejo emocinės t raumos.

N ei į aukš tabalsius vyrus , nei į ta ip pat ka lbančias m oteris než iū rim a rim

tai . Tokie žmonės laikomi s i lpnesniais , ne tokiais prot ingais ar kompetent in

gais kaip sodraus balso savininkai . Neretai susinervinus ar s tokojant pasi t ikėj i

mo savimi ka lbos padargų raum enys į s i t empia , i r ba l sas paaukš tė ja .

Vis iems ž inoma, kad supykus io žmogaus ba l sas aukš tė ja . Dr . Pol i s Ekma-

nas moksl iniame darbe, nagrinėjančiame emoci jas , nustatė , jog apie 70 pro

centų t i r iamųjų nul iūdus balsas tapdavo aukštesnis . Taigi gal ima sakyt i , jog

nuolat spygaujant is žmogus veikiausiai niekuomet neišsivaduoja iš nuolat inio,

v iduje gniaužiamo pykčio ar ne tgi ba imės .

Daugybę metų dirbau su š ios problemos t rokštančiais ats ikratyt i žmonė

mis. Kartais padeda i r mechaniniai prat imai , tačiau svarbiausia yra padėt i la

b iau pasit ikė ti savim i. Tai būtina , je i žm ogus nori pakeisti savo gyvenim ą iš

esmės .

Taigi visai t ikėt ina, kad pabandžius suformuoti balsą i r ėmusis psichotera

p ijos , jum s ne teks i lg iau gėdytis sp igaus ba lso .

3. Labai žemas balsas

Žmonių, kurių balso s tygos s toresnės, o kalbos padargai — stambesni , bal

sas gal i būt i i r labai žemas. Paprastai žemas t iek vyrų, t iek moterų balsas laiko




mas patrauklesniu. Tačiau dirbt inai pažemintas balsas skamba nenatūral iai . Ap

l inkiniai j į la iko apgaul ingu i r pretenzingu.

N ere ta i ypač žem u balsu s tengiasi ka lbėti t ie vyra i , kurie jauč iasi nesau

gūs. J ie mano, kad šnekėdami žemesniu, o kar tais i r garsesniu balsu j ie at rodys

r imtesni i r s t ipresni . Tokie vyrai įs i t ikinę, kad taip kalbėdami sulauks didesnės

pagarbos, ir v is i jų k lausysis .

Viena kl ientė sumanė savo va ikiną apdovanot i v iz i tu pas mane, kad įver

t inčiau jo kalbėseną bei bendravimo įgūdžius. Iš pradžių j is nenorėjo ei t i ,

nes buvo įs i t ikinęs tur įs nuostabų balsą, vadinasi , jo nuomone, jam visiškai

nereikėjo mano paslaugų. Tačiau kai mergina sumokėjo, vyriškis sut iko. J is

manė, jog draugė ta ip apdovanoja t rokšdama paglos ty t i jo savimei lę — pat i

žavėdamasi bičiul io balsu t rokšta , kad i r special is tė pasakytų, kaip puikiaiš i s skamba.

Vos atvykęs vyriškis kalbėjo ypač aukštu balsu. J is pareiškė manąs, kad

šis t iesiog uždega moter is — toks žemas i r seksualus. Vargšel is net neįs ivaiz

davo t ikrosios pr iežast ies , dėl kurios draugė j į č ia ats iuntė — tas balsas ne jau

dino, bet s tūmė. J i juto, kad j is skamba nemaloniai i r pompast iškai . Mergina

drovėjosi su savo vaikinu rodyt is viešumoje dėl nuolat inių apl inkinių žvi lgs

nių. Mano kl ientė nežinojo, kaip pasakyt i savo brangiausiajam, kad jo balsas

ats tumia žmon es, todėl š ią nemalonią užduot į pat ikėjo at l ikt i man .Išvydęs i r i šgirdęs save vaizdo juostoje, vyriškis viską suprato. Jam nerei

kėjo labai s tengt is norint išmokt i kalbėt i natūral iau. Parodžiau, kaip pasiekt i

opt imalų garso aukšt į i r paraginau kalbėt i būtent ta ip, natūral iai . Pakako keleto

konsul taci jų jo savigarbai ki ls telėt i — ir balsas pasikei tė . Džiaugėsi i r naujasis

kl ientas , i r jo mergina.

Garsumas4. Per švelnus balsas

Tyleniai atkreipia į save dėmesį versdami prašyt i apl inkinius prabi l t i gar

s iau. Pr i t i ldami j ie mėgaujasi i r ta i naudoja vadinamajam jėgos žaidimui —

priverč ia k itus k lausytis įs i tem pus. J ie pykdo žm ones, nes š ie yra privers ti pra

šyt i pakartot i ta i , ko neišgirdo. Taip j ie pradeda valdyt i s i tuaci ją , kurios anks

čiau kontrol iuot i negalėjo. Kai kas perpranta š į žaidimą i r ž ino, kaip tokį ne

naudėl į pr iverst i kalbėt i garsiau.




Keitę s iut ino drovus Marsės elgesys, kuriuo ši ver tė apl inkinius prašyt i

prabil t i garsiau . D ėl to kartą per susir inkim ą į M arsės spąstus įk liuvusiam gru

pės vadovui pare iškė : “N ekre ipk ite į ją dėm esio , j i nesugeba ka lbė ti . Jūs n ie

kuomet neišgirs i te nė vieno jos tar iamo žodžio, todėl bet kokiu klausimu kreip

ki tės t ik į mane”.

Marsė įni ršo. J i akimirksniu pasikei tė i r garsiau bei įžūl iau nei Kei tė kada

nors buvo girdėjusi pareiškė: “Ką tu čia šneki? Aišku, kad sugebu kalbėt i !” J i

niekuomet daugiau, bent jau Kei tei matant , nevaidino drovuolės.

Šie tyleniai nėra tokie nekal t i kaip at rodo. Tai ėr iukai vi lko kai lyje . J ie

t rokšta pr iverst i jus pat ikėt i , kad yra drovūs, nekal t i i r kuklūs. Iš t ikrųjų nere

tai pastebėsi te juos nesivaldant i r plūstant is . Tai vadinamasis jėgos žaidim as

— kas ką įve iks.

Pe r du savo da rbo deš imtmeč ius ne ka rt ą s tebė jau t okį e lges į — j u o buvo

siekiama manipul iuot i . Tai pasyvi agresi ja , mai t inama tokių žmonių viduje s ly

p inč ių ne išsil ie jusio pykčio dem onų. Tai būdas išs ireika lauti dėm esio . Siūlau

būti ypač atsarg iem s sutikus tokius ty liakalb ius — pamatysite , j ie t ikra i ga li

tapt i pavoj ingi . Tokie žmonės daž nai būna visai ki tokie nei vaizduoja.

Balsą bei emoci jas tyrę moksl ininkai nustatė , kad tyl i kalba neretai s iet ina

su l iūdesiu. Tie, kas nuolat kalba tyl iai , neretai s lepia didžiul į l iūdesį — beje,

kaip i r t ie , kurie šneka per garsiai . Tikėt ina, kad i r vieni , i r ki t i kenčia nuo

gi l iai s ieloje gniaužiamo pykčio.

Tyl iakalbiai dažnai jaučiasi bejėgiai , neįs tengiantys dominuot i bei kontro

l iuot i s i tuaci jos . Taip pat j ie dažnai kenčia dėl to, kad jaučiasi nevert i prabi l t i

garsiau i r būt i i šgirs t i . Būtent dėl to toks žmogus tyl iu balsu s iekia pr iverst i

ki tus klausyt is .

5. Per garsus balsas

Garsiakalbiai t rokšte t rokšta dėmesio i r šūkauja kiek t ik įs tengia, kad t ik juos kas pastebėtų . N ereta i j ie būna pom pastiški ir pasipūtę , va ld ingi, s tač io

kiški , konkuruojantys, pikt i i r kupini pr iešiškumo, s tokoja bendravimo įgūdžių.

Tokie žmonės jaučiasi be galo nesaugūs, todėl j iems reikia , kad ki t i i šgirs tų, ką

jie sako. P rieš ingu a tveju , j ie v is iškai su tr inka .

San Franciske esančio Kal i forni jos universi teto moksl ininkai dr . Met ju Ma-

kėjus i r dr . Marta Deivis vaizdingai apibūdina tokius garsiakalbius kaip žmo

nes, kurie nori į tvi r t int i savo chul iganišką požiūr į sakydami: “Įsakinėju aš . Da

ryk taip, kaip l iepiu”.




Dr. Pol io Ekmano at l ikt i emoci jų bei balso tyr imai taip pat patvir t ina ma

no išvadą, kad garsus balsas s iet inas su pykčiu. Tokie žmonės yra pikt i ; savo

vidinį pr iešiškumą apl inkiniams bei sau pačiam j ie l ie ja šūkal iodami bei gr iež

tai kalbėdami.

Be to, j ie neretai būna ki lę iš daugiavaikių šeimų. Kadaise j iems tekdavo

kovot i už save i r perrėkt i brol ius bei seser is vien dėl to, kad būtų išgirs t i . Dėl

tokios pat i r t ies neretai i lgainiui susi formuoja nesaugumo jausmas, i r dėl to j ie

t rokšta ats idurt i dėmesio centre.

Garsus kalbėj imas pateis inamas t ik tada, kai žmogui sutr ikusi klausa, pa

vyzdžiui , kai vidurinėje ausyje kaupiasi skyst is , gi rdėt i t rukdo vadinamosios

sieros kamšt is ar kokia ki ta medžiaga. Visais ki tais atvejais negal i būt i jokio

ki to garsaus kalbėj imo pateis inimo. Taigi gal i te būt i t ikr i , kad žmogus rėkia,

kai pyksta. Tai gal i būt i vidinis , į pasąmonę išstumtas, ar išor inis , į konkretų

asmenį nukreiptas , įni rš is . Kuo nesaugesnis toks žmogus jaučiasi , tuo garsiau

kalba, i r ta i gal i labai erzint i .

Taip nut iko vienam mano pažįs tamam, kur io š ia ip jau nesaugumo jausmas

nekamuoja. Tačiau kar tą , nusivedusi j į vakarieniaut i į prabangų klubą, buvau

prib lokšta : j is ka lbėjo nepakenčiam ai skardžiu ba lsu , ir dargi apie asm eninius

dalykus. J is tars i vis iškai užmiršo, kad apl ink sėdi žmonės, i r nepaisė pasipik

t inusių žvi lgsnių, kuriais j į varstė sėdint iej i pr ie ki tų s tal iukų. Šis žmogus jautėsi toks nesaugus i r buvo išsigandęs, kad, gal ima sakyt i , šaukte šaukė: “Pa

žvelki te į mane, aš taip pat š į tą reiškiu. Pastebėki te mane!”

6. Sakinio pabaigoje slopstantis balsas

Šiuos žmones, kaip i r tyl iakalbius, neretai kamuoja menkas pasi t ikėj imas

savimi. Jų balsas atskleidžia nerūpest ingumą, savi tvardos, kruopštumo, apdai

rumo bei nuoseklumo stoką. Prastai save ver t inančiam žmogui at rodo, kad tai ,

ką j is tur i pasakyt i , nėra svarbu.

Žmonės, kurių balsas nuslopsta sakinio gale, t ikrai nekvėpuoja taip, kaip

tai daro t ie , kurie pasi t iki savimi , t . y . įkvepia pro burną i r i škvepia tardami

žodžius. Pirmiej i l inkę grei tai suirzt i , todėl iškvepia i r t ik tada pradeda kalbėt i .

Juos sunku suprast i .

Pr iešingai nei tyl iakalbis , žmogus, kuris nutyla baigdamas sakinį , nėra l in

kęs manipul iuot i i r kontrol iuot i . Kartais j ie i r e lgiasi panašiai kaip kalba. Tai

t ie žmonės, kurie gal i ką nors pradėt i i r neužbaigt i . Man teko turėt i nemažai



1 1 2 I š m o k i m e k e t u r is b e n dr a v i m o k o d u s

kl ientų, kurie kalbėjo būtent ta ip. J ie nuolat jausdavosi sutr ikę dėl per menk

savęs ver t inimo i r turėjo pol inkį nebaigt i užduočių.

Mauris paprašė, kad padėčiau parengt i pr is tatymą. Tai buvo pirmas kar tas

kai j i s ket ino viešai kalbėt i , todėl vargšel is nežinojo, ko gr iebt is . Mauris buv

apdovanotas nuostabiu sodriu žemu balsu, tačiau š is baigiant sakinį neretai nu

si lpdavo taip, kad būdavo vos girdimas. Be to, vyriškis tars i nurydavo žodžius.

Aš pasi tei ravau, ar j i s ne iš tų žmonių, kurie ką nors pradėję niekuomet ne

pabaigia . J is nusišypsojo : “Tai m ano gyvenim as . Bute , kuriam e gyvenu — klaik

netvarka. Jei pasisamdy čiau tarnai tę , ji nežinotų, nuo ko pradėt i tvarkyt i” .

Mauris dar pr idūrė, jog jam pri reikė aštuonerių metų kel ioms paskut inėm

mokyklos klasėms baigt i : “Kai kas netgi lažinosi , kad jos niekuomet nebaigsiu

Baigiamoj i k iekvieno darbo da l i s man būdavo sunkiaus ia . T iesą pasakius , anetgi nebaigiau rašyt i kalbos, kurią man padėjote ruošt i” .

Pasakiau, kad jo kalbėsena atspindi elgesį , todėl mėginsime tai pakeist i

Paaiškinau, jog j is neįs tengs normal iai kalbėt i tol , kol ta i darys įkvėpdamas i

savo gal ingam skambiam balsui neleisdamas išreikšt i visų minčių. Liepiau s tab

telėt i , įkvėpt i i r pasakyt i mint į iki galo.

Ėmėme t reniruot is . Jo balsas nuostabiai suskambo. Po puikaus pr is tatym

vyriškis žaibiškai paki lo kar jeros laiptais . Dar patar iau jam tos pačios s t rategi

jos ( įkvėpti , o iškvep iant ką nors padaryti ik i ga lo) la ikytis tada , ka i re ikės knors baigt i . Visiškai pasikei tė ne t ik vyriškio balsas , bet i r gyvenimas — j i

p radėjo užduotis a tl ik ti ik i galo .

Kokybė

7. Virpantis balsas

Žmonės, kurių balsas virpa, neretai būna nervingi i r l iūdni . J ie sugaištdaugybę laiko rūpindamiesi , ką apie juos galvoja ki t i i r kas gal i nut ikt i (nepa

mirški te , kad asmenys, var tojantys psichotropinius medikamentus nuotaikai ge

r int i , ta ip pat gal i kalbėt i vi rpančiu balsu, todėl būki te at idūs — nepainioki t

nervingųjų su vaistų var totojais) .

Tie, kurių balsas virpa, neretai bi jo gyvent i . J ie jaučiasi ta ip, lyg nuola

patirtų išbandym us, b ijo e lg t is ryž tingai, nes paprasta i dėm esį būna sute lkę

bet kok io ve iksm o pasekm es. J ie l inkę į neurozes, parano jiškai seka , kas k

pasakė ir kas ga lbūt nutiks. Susirūp inę dėl a teit ies , j ie vengia gyventi dabar i




dažniausiai bi jo spręst i kasdienes problemas. J ie tars i gyvena ant drebančios

žemės, o tai a ts ispindi i r vi rpančiame balse. Šie žmonės nesugeba susidorot i su

daugel iu gyvenimiškų rūpesč ių .

Atkreipę ki tų dėmesį , š ie asmenys neretai i šrausta ar jų veidą išmuša rau

donos dėmės. Balso s tygų raumenys įs i tempia i r balsas ima virpėt i . Juos valdo

baim ė, todėl j ie labai nori pr i tapti ir be galo trokšta būt i pala ikom i.

Mudvi su Čelse i lgai nagrinėjome jos emocines problemas. J i neį t ikėt inai

t roško, kad ki t i žmonės jai pr i tar tų. Pasirodo, ta ip buvo dėl to, kad to j i nė

karto nesulaukė iš savo tėvo. Išsiaiškinusi pr iežast į , j i į s tengė atpalaiduot i ger

klės , kar tu i r kalbos padargų raumenis . Dėl to balsas pirmą kar tą nesuvirpėjo i r

neskambėjo nervingai . Moter is pajuto, kad ją ėmė t raukt i žmonės, o š ie , regis ,

mėgav osi jos draugi ja . Apl inkiniai ėmė šypsot is i r neatrodė tokie sukaustyt i .

8. Puolantis balsas

Žmonės, kurie kalbėdami tarsi a takuoja pašnekovą, dažnai būna pikt i , ag

resyvūs, l inkę konkuruot i . Taip j ie kalba protarpiais viso pokalbio metu —

tada pratrūksta garsiai . Šie protrūkiai — tarsi maži pr iešiškumo prasiveržimai ,

neapykantos bei pykčio pl iūpsniai . Staiga ėmus kalbėt i garsiau, pašnekovas pa

t i r ia sukrėt imą i r dažniausiai nusprendžia, kad tokia ūmi garso ataka vis iškai

nedera aptar inėjant tam t ikrą temą.Pavyzdžiui , kalbant is apie maloniai praleis tą savai tgal į toks puolėjas s tai

ga ima šūkaut i , a t rodo, kad j is ar j i gr įžo t iesiai i š mūšio lauko i r ten klaikiai

prale ido la iką , nors iš t ikrųjų buvo pr iešingai. D eja , tokius žm ones nuolat ka

muoja py kt is i r pr iešiškumas, i r ta i i šduoda balso ton as.

Šie žmonės nepaprastai konkurent iški . Atrodo, kad j ie nuolat ieško būdų

įveikt i tar iamą pr iešininką i r ta i daro netgi paprasčiausiai kalbėdamiesi su ki tu

žmogumi (pr iešininku gal i tapt i bet kuris pašnekovas) . Taigi j ie atakuoja visų

pirm a norėdam i būti išg irs t i. Ta i jiem s padeda pasijusti nugalė to jais .

9. Kniaukiantis nosinis balsas, judantis žandikaulis

Tie, kurie kalba tarsi kniaukdami, nėra gerbiami. Neretai j ie vis iškai nepa

grįs tai la ikomi menkesnio intelekto ar mažiau išs i lavinusiais žmonėmis. Toks

nemalonus ba l sas e rz ina apl inkinius — regis , š ie pašnekovai kažkuo skundžia

si . Tiesą sakant , dažniausiai ta ip i r būna. Jų tonas rodo nepasi tenkinimą. Gela-

po insti tu to apklausa parodė, kad ta i la ikom a vienu iš septynių d idž iausią pasi



1 1 4 I š m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s

p ik t in im ą ke liančių ka lbė j im o įp roč ių . B eve ik 70 p rocen tų apk laus tų jų pa re iš

kė , kad toks ba l sas yra t i es iog a t s tumiant i s .

Kniaukl ia i ka lba ta ip , lyg ko nors norė tų i š jūsų ar kas nors j i ems ne

į t ik tų . J ie l inkę save la ikyt i be t kokių juokel ių ta ik in iu . Tai re i škia , kad š i

žmonės arba nuola t yra pas i rengę gint i s a rba kaunas i žodžia i s . Gal i būt ikad j i e i šmoko ša ipyt i s i š savęs , dažnai manipul iuodami ba l so ypatumais , o

kar ta i s i š to ne tgi i špešdami naudos . Džudė Hol ide i , Edi ta Banker (“Vis

še ima”) be i Frena Drešer (“Auklė”) dė l tokio kniaukiančio ba l so ne tgi pa

darė kar jerą k ine .

Kniaukiant ie j i nere ta i pra juokina apl inkinius . Pr i s imenu, t a ip nut iko i

man, ka i į b iurą įė jo Frena Drešer i r paprašė padėt i a t s ikra ty t i ryškaus Kvin

so akcento . T ikra i pamaniau, kad kažkas sumanė pa juokaut i , a t s iuntęs ma

š ią ne į t ikė t ina i pro nos į kniaukiančią moter į . Dėl to konsul tac i ja i įpusė ju

Frenai pasakiau: “N a, gera i , j au ga l i t e l i aut i s t a ip ka lbė jus i . Kas , t i esą sa-

kant , jus č ia a t s iuntė?” Ši a t s ik i r to , jog ta ip ka lba v i suomet , o j ą a t s iuntė va

dybininkė El ina Rič .

Teko nemažai padi rbė t i , kol Frena a t s ikra tė savo akcento . Beje , t ikra i sėk

mingai . Tačiau lazda tur i du ga lus : pradėjus i ka lbė t i normal ia i , j au nebe nos i

n iu ba l su , moter i s Hol ivude ne į s tengė gaut i jokių va idmenų. Dėl to j i vė l ėmė

“kniaukt i” i r va id indama viename f i lme po ki to užs id i rbo mi l i jonus .

10. Šiurkštus ir grėsm ingas balsas

Vieną vakarą da lyvaudama renginyje i šg i rdau š iurkš tų grėsmingą vyr i šk

ba lsą . Ta i buvo t ik ra i nem alonu . G alė jau laž in t is , jog su tuo žm ogum i ne lengv

sutar t i . Vėl iau suž inojau, kad ta i t ikra i sunkaus būdo vyr i ški s . Niekas jo nemė

go. Netyčia i šg i rdau ke le tą nemalonių i s tor i jų — jas pasakojo š io žmogaus ben

dradarbia i . Be jokios abejonės , t a i buvo niekingas , p ik tas chul iganas , v i suome

l ipąs per k i tų ga lvas . Pasakiau sau, kad ta i man jau paž įs tama: agresyvus , kont ro l iuojant i s i r va ld ingas š iurkš tuol i s .

Į Dinos gyvenimą įžengė naujas vyr i ški s i r j i norė jo , kad i šklausyčiau ž i

nutę , kur ią š i s pa l iko jos autoa t sakiklyje . J i s kvie tė merginą į pas imatymą, be

š i dvejojo . Pa t i než inojo , kodėl j ą apėmė keis ta nuojauta . I šgi rdus i ba l są , su

p ra tau p r iežas tį — j is skam bėjo š iu rkšč ia i i r g rėsm inga i , ba lsas rėž te rėžė ausį

N ors vyrišk is nevengė m a lonyb in ių žodel ių “brang io j i” be i “m ažu te” , jo ba lsa

skambė jo nemalonia i . Dina paprašė pas ida lyt i į spūdžia i s .

Pasakiau, kad, mano nuomone, vyr i škio ba l sas skamba ta ip , lyg j i s būtų




p ri tv inkęs pykčio . Tai l inkusi kontroliuoti , vald inga asm enybė, t ikras š iu rkš

tuol is . “Taip! — sušuko j i . — Taip i r yra! Dėl to aš i r nenoriu su juo matyt is .

Tai chul iganas. J is įžeidinėja padavėjus, savo vaikus i r netgi mane. J is piktas i r

nuolat skundžiasi : savo verslo par tner iais , buvusia žmona, vaikais . Atvirai sa

kant , man j is kel ia š leikštul į . Be to, visuomet tur i būt i jo viršus! J is patenkintas

t ik tada, kai gal i kontrol iuot i kiekvieną smulkm eną”.

Dina nušv i to. J i a ts i tokėjo i r suvokė, kad šis žm ogus jai net inka.

Toks asmenybės t ipas suformuojamas vaikystėje . Vienas neoficialus tyr i

mas, at l iktas pradinėse bei žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse, parodė, jog

šiurkščiu, grėsmingu balsu kalbantys vaikai mokytojų laikyt i piktais . Visi juos

vadino klasės chul iganais . Be to, nustatyta , kad jų labiausiai nemėgo i r ki t i

bendraam žia i .

11. Dirbtinai seksualus, geidulingas balsas

Kai žmonės kalba labai seksual iu, geidul ingai murkiančiu balsu, gal i te būt i

t ikr i — j ie žaidžia. Ypač nuvi l ia , kai išgirs tate juos taip prabylant su ki tais iš

kar to po to, kai ta ip kalbėjo su jumis. Tai nenuo širdus, manipu l iatyvus i r įžei -

džiant is elgesys. Šie žmonės mano, kad gal i suvi l iot i bet ką i r pr iverst i daryt i

viską, ko t ik j ie įs igeis . Neretai j ie labai pasi t iki savimi i r jaučiasi tur į te isę

naudot is ki tais tars i daiktais . Beje, į kalbančius tokiu geidul ingu balsu daugel is pašnekovų nežiūr i r imtai . San Diego valstybinio universi teto l ingvist ikos

profesorė S juzana H eiden Elg in te ig ia , kad tokių žm onių žodžiu dažniausia i

nepasikl iaujama.

Iškar t pastebėsi te , kokie klast ingi seksualaus balso savininkai tampa tada,

kai j iems nepavyksta pelnyt i s impat i jos žmogaus, kurį bandė sugundyt i . Stebė

ki te — nekreipę dėmesio, j ie iškar t pakeičia toną, jų balsas praranda geidul in

gumą .

Vienas mano pažįstamas s tomatologas vieną tokiu seksual iu balsu kalbėjusių m oterų įdarb ino registra tore. J is m anė, kad ši pagerins jo įvaizdį. Išėjo

atvirkščiai — pacientų sumažėjo. J ie nebuvo patenkint i naująja regist ratore.

J ie nemanė, kad ši yra kompetent inga, i r net ikėjo, kad tokia moter is užregist

ruos juos t inkamu j iems laiku. Dar daugiau — j ie abejojo, kad j i sugebės dera

mai sutvarkyt i jų sveikatos draudimo reikalus ar įmokas.

Kit i tyr imai rodo, jog pernelyg seksualus balsas išduoda, kad stokojama

atkaklumo i r pasi t ikėj imo. Galbūt i r dėl to s tomatologo regist ratorė buvo taip

pras ta i vertinam a.




12. Maniakiškas tarškesys

Alisė tarška taip, lyg iš kulkosvaidžio, nes žodžiai pi lasi pl iūpsniais . Ben

dravimas su ja t iesiog al ina; regis , š i moter is visuomet pat i r ia kr izę. Jos gyve

nimas — tarsi amerikiet iški emoci jų kalnel iai . Jos katė pasiklydo, j i pr iver t jus laukti , nes ne įs tengė su ras ti taksi , j i pam etė savo čekių knygelę ar bank

paliko svarbius dokum entus.

Jai visuomet kas nors nut inka, i r vargšelė t iesiog iš l ieja jums visus jaus

mus. Iš pi rmo žvi lgsnio Alisė at rodo miela i r žavi , int r iguojant i i r jaudinant i

Jūs galbūt netgi t iki tės su ja pat i r t i tokių pat nuotykių kaip knygoje apie Alis

stebuklų šalyje . Tačiau toks bendravimas i lgainiui ima vargint i . Beje, j i s laba

daug pasako apie pa t į ka lbė toją .

Tokie žmonės nuolat s tengiasi pr imest i savo val ią , kontrol iuot i i r būt i dėmesio centre. Vargas jums, je i sumanysi te reikalaut i dėmesio pats i r aptar inėt

savo reikalus. Gal i te neabejot i — j i t ikrai nebus jums tokia dėmesinga, kok

buvote jai . Taigi je i a tkakliai bandysite ka lbėti apie save , labiausia i t ikėtina

kad ats i t iks viena iš dviejų — j i arba vėl gr įš pr ie savo nelaimių arba pratrūk

pykčiu . Svarbiausia — jos re ika la i!

Tai patyrė Dona, pabandžiusi pasiguost i Al isei dėl to, kad sekretorė nuvi

l iojo jos vyrą. Al isė net nesiklausė — ėmė pasakot i Donai apie vyrus, kurie su

ja e lgėsi b logai. Neatrodė , kad ji nors k iek už jaustų . D ar daugiau — beveik ne leido Dona

kalbėt i . Ši pasi juto supykdyta i r ta i parodė. Al isė atsakė dar pikčiau — apkal t ino

Doną sava naudiškum u i r tuo, jog rūpinasi t ik savimi , kai j i esą bando “pad ėt i” .

Tokie žmonės paprastai nekontrol iuoja savęs, nuolat manipul iuoja i r yr

be galo egoistišk i . Su ja is laba i sunku bendrauti . T ikė tina , kad jie tu ri d ide li

emocinių bei psichiko s problemų. Tad pad ėt i gal i t ik special is tas .

Balsą bei emoci jas tyrę moksl ininkai nustatė , kad skubriai kalbantys žmo

nės š i taip dažniausiai išreiškia pykt į . J ie at rodo nuolat nusivylę ki tais ar įs ivėlę į konfl iktus. Jų kulkosvaidį pr imenant is tarškesys taip pat gal i būt i vadina

mojo bipol iar inio sutr ikimo pasekmė. Žinoki te , kad taip kalbančių žmonių sme

genyse gal i būt i sutr ikęs i r cheminių m edžiagų balansas.

Tai nereiškia, kad visus tarškal ius vargina toks sutr ikimas. Beje, toks kal

bė jim o būdas turi i r pr ivalumą — šitaip s iek iam a sužavėti pašnekovą . Dėl t

tarškal iai neretai būna kompani jos s ielos, beveik apie viską sugebantys pasa

kot i įdomiai . Juos malonu stebėt i , nes yra kupini energi jos bei entuziazmo vis

kam, ko t ik imas i .



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 117

Vienintel is t rūkumas — j ie dažnai nenusimano apie tai , ką kalba, todėl pat i

kėję jais gal i te nukentėt i t iek dvasiškai , t iek m ater ial iai . Taigi elki tės atsargiai .

13. Per skubri kalba

Taip kalbantys žmonės paprastai būna be galo baikštūs, nervingi , o kai

kada i r pikt i . Tyrimai rodo, jog j ie neretai jaučiasi nesaugūs i r kenčia dėl to,

kad prastai save ver t ina. Neretai dėl to j ie nesąmoningai t rokšta paskubėt i i r

kuo greičiau viską užbaigt i . Labiau įs igi l inus pasidaro aišku, kad j ie net iki , jog

ki tus domina tai , ką j ie sako. Labiau pasi t ikėdami savimi , j ie kalbėtų i lgiau i r

leis tų apl inkiniams pajust i , kokią svarbią informaci ją per teikia . Taip pat grei

takalbiai gal i būt i vadinamojo A t ipo asmenybės — siekiantys didel ių t ikslų,

ambicingi , agresyv iai i r skubriai kalbantys individai .Skubri kalba — vienas iš aštuonių apl inkinius pikt inančių kalbėj imo įpro

čių. Daugiau nei 65 procentai Gelapo inst i tuto apklausos dalyvių pareiškė, jog

greta skubriai kalbančio pašnekovo jaučiasi nemaloniai . San Francisko Kal i

forni jos universi teto psichologų dr . Met ju Makėjaus i r dr . Martos Deivis nuo

mone, tokie žmonės apl inkiniams žadina ba imę.

Dauguma jų ki lę iš didel ių šeimų. J iems, kaip i r kalbant iems per garsiai ,

reikėjo perrėkt i brol iukų bei sesučių kel iamą t r iukšmą. Grei takalbiai įs i t ikinę,

kad pr ivalo tauškėt i kuo skubriau i r i šsakyt i viską, kol niekas jų nepert raukė.Tyrimai rodo, kad grei tai kalbant iej i l inkę būt i piktesni . Tikėt ina, kad dėl

konkurenci jos, pavyzdžiui , didelėse šeimose ar didel iuose miestuose, kada ky

la i r daugiau py kčio bei s t resų, žmonės pradeda ka lbėt i greičiau.

14. Agituojantis balsas

Svarbu ne tai , ką sakote, bet kaip sakote. Maloniai paprašyki te greta esan

čių žmonių ką nors padaryt i i r j ie dažniausiai sut iks . Tačiau agi tuojant neretaisužadinamas noras maištaut i , prasideda žodžių mūšis ar — dar blogiau — fizi -

nis smurtas . Bibl i joje rašoma: “Žodžio jėga i ls is i ant l iežuvio”. J i ta ip pat glū

di mūsų ba lse .

Agi tuojančiu balsu kalba žmonės, kurie nuolat elgiasi provokuojamai i r

ieško progų susibar t i ar ki tų bėdų. Visuomet pasirengę ki t iems nurodyt i jų t rū

kumus, j ie patys nuolat tampa aukomis, jaučiasi nuskriaust i , todėl ieško ką ap

kal t int i .

Pr iekabaus balso savininkai neretai juo provokuoja ki tus . J ie tars i sako:




“Na, pa lauki t ! T ik pamėginki t mane užkabint i” a rba “Tik pabandyki t pasakyt i

tai , kas man nepat iks — iškar t sudirbsiu!” Jų tonas neretai įž iebia pr iešiškumo

kibirkštėlę — pašnekovas pasi junta be jokios pr iežast ies šaukiamas s tot i į ko

vą. Šių žmonių balsas kar tais dar gal i skambėt i verksmingai , tada susidarys

įspūdis , jog j ie pasipikt inę jumis.

Tokia kalbėsena būdinga tam t ikrų social inių grupių ats tovams. J i a tsklei

džia tam t ikras pažiūras, tačiau ne tos social inės apl inkos žmonėms rodo blogą

charakter į . Šie žmonės savo tonu nuolat provokuoja apl inkinius, dėl to neretai

įs ivel ia į ginčus. Nesulaukdami pr i tar imo, j ie mano, kad pašnekovas neteisus.

Tiesą sakant , puolant is jų tonas sako: “Nė nebandyk man pr ieštaraut i — aš vis

ką ž inau! V ieninte l i s t e i singas sprendimas — mano sprendimas!”

Atrodo, kad šie žmonės nuolat l iepsnote l iepsnoja. Jei j iems kas nors ne

patinka , liepsnos tą pač ią sekundę šaute šauna iš burnos, degindam os visus ap

l ink. Geriausias būdas išvengt i t rečiojo laipsnio nudegimui pr i lygstančios žo

džių ugnies — at i tinkamas a t s tumas .

1 5 . K a p o t a k a l b a

Tokiu balsu tyčia kalbant is žmogus paprastai būna nekomunikabi lus, daž

nai l inkęs dominuot i , save laikant is neklystančiu i r nesider inant is pr ie ki tų žmo

nių. Toks asmuo siekia sudėl iot i taškus ant kiekvienos “i” i r brūkšnel ius antkiekvienos “t” . J is dažniausiai būna kietakakt is i r gyvenime plaukia pr ieš sro

vę. Jam neretai būna sunku n usi leis t i ar s iekt i kompromiso .

Šie žmonės pr imena mokytojus, į vaikus besikreipiančius t rumpais , pa

prasta is sakinia is . N ereta i g i rdėdam i ta ip ka lbantį žm ogų tarsi grįž tate į p radi

nės mokyklos laikus. Nė vienas suaugęs žmogus nenori , kad į j į kreiptųsi tars i

į vaiką, deja , tokie pašnekovai vis iškai nenutuokia, kad jų tonas įžeidžia kiek

vieną , kur iam daugiau ne i penker i .

Papasakosiu is tor i ją apie vieną savo kl ientą, klest int į versl ininką. Manolaukiamajame j is užkalbino t ruput į per ankst i a tvykusią ki tą kl ientę, puikią ak

torę. J iedu plepėjo, kai išėjusi pakviečiau versl ininką į kabinetą.

Pirmi jo žodžiai , pasakyt i man po pokalbio su aktore, buvo štai tokie: “Kaip

l iūdna. Kokia nemaloni moter is! Kaip kvai la kalbėt i tars i kokiai pasipūtusiai

pradinukų m okytojai . Ja i re ikė tų garbanėlių i r suknelės aukšta apykakle — ta

da kuo puikiausiai t iktų š iam vaidmeniui . Kai išvydau šią ponią, pamaniau, kad

j i nuos tabi, tač iau vos t ik j i iš ta rė v ieną žodį, nusivyliau . A trodė , kad j i su m a

nimi ka lba i š aukš to — tars i darytų malonę” .




Vyriškio ver t inimas buvo visiškai te is ingas. Jei moter is būtų žinojusi , ko

kia sėkmė lydi š į visų geidžiamą viengungį , gal imas dalykas, būtų pakei tusi

toną. Vis dėl to buvau patenkinta, kad aktorė iš kar to parodė savo t ikrąj į veidą.

J is ją perprato. Ši moter is į visus žvelgė iš aukšto, nemokėjo pr is i taikyt i pr ie

apl inkinių, buvo pi lna išankst inių nuostatų — vyriškis ta i suprato vos išgirdęs

ją ka lban t pernelyg art iku liuotu kapotu tonu .

16. Kniaukiantis nosinis balsas, surakinti žandikauliai

Tokie kniaukl iai daug piktesni , daug labiau l inkę smerkt i bei skųst is nei

t ie , kurie kalba nosiniu balsu judindami žandikaul į . Pastar iej i gal i ta ip demonst

ruot i humoro jausmą. O pirmiej i paprastai nesi l inksmina. Atvirkščiai , j ie pr i

tvinkę s lapto įni rš io. N e vieno “O skaro” la im ėtoja aktorė N ina Foš sako, kad ruošdam a ak tor ių

ar aktorę f i lmuot is kar tais išvysta tvi r tai sukąstus žandikaul ius; tada būt inai

paklausia : “Ant kurio iš tėvų pyksta te ir kodėl?” Aktorius dažniausiai apstu lbs

ta , ima gint is i r neigt i tur įs tokio pobūdžio problemų. Vėl iau kar tais net su

ašaromis akyse pr is ipažįsta , kad tai t iesa. Gal i nut ikt i netgi ta ip, kad žmogus

p ra trūks rauda, iš liedam as m etų m etus s lėptą pyktį be i em ocijas v ienam iš tėvų

ar kokiam nors ki tam labai j į į skaudinusiam žmogui .

Sukąst i žandikaul iai lemia tam t ikrą kalbėseną bei nosinį balsą. Tai blogasženklas . T iesą sakant , toks žmogus apl inkinių la ikomas menku i r n iekingu. De

ja , š is įver tin im as dažnai būna te is ingas.

17. Nykus, negyvas balsas

Taip kalbantys žmonės apl inkinių laikomi apat iškais , aplaidžiais , abej in-

gais , nedraugiškais i r uždarais . Šis požiūr is nėra vis iškai klaidingas. Šie žmo

nės dažnai nesuvokia savo emoci jų, dėl to iš ar tumo baimės tarsi nutolęs i r jų balsas .

Be to, ta i gal i reikšt i depresi ją bei s lopinamą l iūdesį . Tarsi negyvu balsu

kalbantys žmonės ki tų nepris i leidžia per patrankos šūvį dėl prasto savęs ver t ini

mo, taip pat bi jodami, kad ki t i neįžvelgtų t ikrojo jų charakter io. J ie taip bi jo ką

nors įs i le is t i į savo emoci jų pas aul į , jog, regis , “ išsisukinėja” netgi jų balsas .

Kalbant su tokiu žmogumi, dažniausiai kyla noras j į i š judint i i r ta ip suža

dint i kokią nors reakci ją . Deja, paprastai nepasiseka, todėl pašnekovas, nesu

laukęs at i t inkamos reakci jos, sudirgsta i r nusivi l ia . J is gal i netgi įs ižeis t i , ypač




tada, kai į tokį žmogų kreipiasi ne vieną kar tą . Dėl to gal i ki l t i daug nesusiprat i

mų, nes iš emoci jų nenuspalvintos kalbos dažniausiai būna labai sunku suprast i

ką pašnekovas nori pasakyt i . Ki taip tar iant , ki t i nesulaukia gal imybės pajust i tų

subt i l ių vokalo niuansų, kurie bendravimui suteikia ypat ingo įdomumo.

“J i s kažkoks ke i s tas . Aš jo nemėgstu . Įdomu — j i s dar kvėpuoja ar j au ne

N iekuom et nežinau, ką j is galvoja. Tai tas pa t , ka ip ka lbėti su s iena” .

Džonas kar tą tokius komentarus apie save išgirdo vyrų tualete . Sunkiausi

jam buvo bendrauti su personalu . N iekas jo nemėgo ir vyrišk is než inojo kodėl

Šis netyčia išgirs tas pokalbis jam atvėrė akis . Ka l tas buvo bespalvis jo balsas .

N ykiu , negyvu ba lsu ka lbantys žm onės v isuom et supykdo pašnekovus. Su

jais ne įm anom a užm egzti em ocinio ryš io , nes jie e ikvoja k itų energiją pa ty

nieko neduodami mainais . Su kuo nors ka lbant i s papras ta i i r duodama, i r gau

nama. Kai labai s tengiatės i r už tai nieko negaunate, pasi juntate sudirgę i r pra

radę daugybę energi jos .

Būdami greta tokių žmonių, s tengiatės bendraut i gyviau i r ta ip sulaukt

nors menkos reakci jos. Jei ta i neįvyksta, jaučiatės ats tumti i r supykdyt i iki s ie

los gelmių.

Jei koks nors senas pažįstamas kadaise entuziast ingai plepėdavo, o daba

ėmė burbėt i nykiai i r monotoniškai — vadinasi , nut iko kažkas negero. Labiau

siai t ikėt ina, kad šis žmogus nusivylė jumis ar kažkuo ki tu, galbūt j is yra apim

tas depresi jos .

Paprastai žmonės, su kuriais bendraut i yra nyku i r nuobodu, s lepia pr iešiš

kumą. Tai labai ryški pasyvioj i agresi ja . Tokie žmonės tur i labai daug informa

ci jos i r t ikrai nėra draugiški .

N egyvu, nyk iu ba lsu kalbantys asm enys dažniausiai pa tiria daug nesusi

pratim ų , nes j ie nesugeba išreikšti to , ką nori pasakyti , todėl nere ta i y ra la iko

mi pasalūnais ar netgi nesąžiningais .

18. Saldus lyg medus balsas

Taip kalbantys žmonės dažniausiai būna dviveidžiai . J ie paprastai viena

sako, ki ta galvoja. Laura suokdavo taip saldžiai , kad, regis , galėjo susargdint

cukral ige. Jos ulbant is įkyrus balsas tardavo pataikūniškus, l ipnius i t plakta

griet inėlė žodžius.

Dirbdama viešųjų ryšių f i rmoje j i apsimet inėjo lojal ia darbuotoja t ik tam

kad galėtų, pi rmai progai pasi taikius, už akių ką nors iškrėst i savo bendradar-

b iam s. V isi jos neken tė ir skundėsi v irš in inku i. Š is iš pradžių m ūru s to jo Lauros




pusėn, tač iau v ieną gražią d ieną pam atė t ikrą jį jos veidą . M oteris apgavo savo

viršininką, nuvi l iodama perspektyviausią kl ientą. J i pažadėjo jam at l ikt i darbą

geriau i r pigiau. Tada pal iko viešųjų ryšių f i rmą i r nuėjo dirbt i š iam respekta

b il iam klientui. I lga in iui j is perprato Lauros gudrybes ir ją atle ido.

Sunku pasi t ikėt i žmogumi, kurio balsas visuomet skamba saldžiai . Spigus,

kylančio tono balsas rodo viduje s lypint pykt į . Per i lgus savo darbo metus ma

č iau nemaža tokių žmonių . Turėdama pakankamai l iūdnos bendradarbiavimo

su tokiais versl ininkais pat i r t ies , gal iu garantuot i — šie žmon ės t ikrai pikt i .

Tai pasyviej i chul iganai , gal intys bet kuriuo momentu smeigt i pei l į į nu

garą. Jais negal ima pasi t ikėt i dėl paprasčiausios pr iežast ies — j ie nenuoširdūs.

Nėra norm alu nuolat bū ti tok iam lipšniam , laim ingam ir d raugiškam . Žm onių

širdyse gimsta daugybė emoci jų, tad j ie nedainuoja viena nata.

Tai gal ima pasakyt i i r apie Laurą, savo saldžiu balsel iu įs tengusią darbda

vį patraukt i savo pusėn. J i di rbo kuo mažiausiai i r savo čiulbesiu į t ikinusi , kad

yra lojal i darbuotoja, ž lugdė jo verslą , nuvi l iodam a vert ingiausius užsakovu s.

Taigi kiekvieną kar tą , i šgirdę tokį mei lų balsą, sukluski te , ar čia nekunku

l iuoja verdant i derva? Įs iklausyki te į dvi lypę informaci ją i r s tebėki te neadek-

vatų elgesį . Tai , ką girdi te , skirs is nuo to, ką vėl iau pat i rs i te . Žinoki te — bėdos

i lgai laukt i nereikės.

19. Klausiantis

Kad i r ką pašnekovas sakytų , jo ba l sas v i suomet skamba ta ip , lyg užduotų

klausimą. Net sakydamas savo vardą, žmogus, rodos, te i raujasi : “Sveiki . Esu

Merė Džons? Esu i š Kanzas Sič io?” Moterys ta ip ka lba dažniau ne i vyra i . Tai

rodo, kad žmogus yra įs i tempęs i r nelabai t iki tuo, ką sako. Tai akivaizdžiai

išduoda pasi t ikėj imo stoką.

Turėjau kl ientę, kuri vienoje kompani joje buvo išdirbusi dvyl ika metų. Kiek

vieną kar tą , kai paaukšt indavo kurį nors darbuotoją, j i s tebėdavosi , kodėl š i sėkmė aplenkia ją . Gal iausiai kažkas jai pasiūlė kreipt is į mane. Iškar t supratau,

kokia jos nesėkmių pr iežast is . Nors moter is puikiai išmanė visus savo kompani

jos reika lus, — o tai turė jo būti d idžiulis priva lum as — balsas skam bėjo ta ip , lyg

j i č ia d irb tų p irm ą dieną. Gal im a saky ti , kad beveik k iekvienas iš jos lūpų skl in

dant is sakinys panėšėjo į prašymą ar klausimą. Mums šnekučiuojant is j i s taiga

pasakė , kad iš t ikrųjų nėra įs i t ik inus i, kad ga li pr is i im ti v isą atsakomybę ir d irb ti

viršvalandžius. Jai pat iko dirbt i š ioje kompani joje i r , be abejonės, j i t roško dau

giau uždirbt i , tačiau nežino jo, ar t ikrai yra pasirengusi ki l t i kar jeros laiptais .



2 2 I š m o k i m e k e t u r is b e n dr a v i m o k o d u s

Ji buvo vieniša motina, augino jau ūgtelėjusius vaikus, ta igi kar jerai dary

t i būtų reikėję didesnės atsakomybės. Sakinio gale aukštėjant is balsas bei klau

siant i intonaci ja aiškiai rodė, jog moter is abejoja, ar susidoros su darbu.

Mes susi t ikusios kalbėdavome apie pasi t ikėj imą savimi i r jos balso temb

ras pamažu ėmė keist is . Moter is jau nebekalbėjo kylančiu, panašiu į klausimą

balsu . J is tapo žem esn is , o tai re iškė, kad j i pradėjo labiau pasit ikė ti savim i. Be

to, nusprendė pasi ieškot i auklės savo vaikams.

N e visi kalbantieji kylančiu ba lsu jauč iasi nesaugūs ar kenčia dė l m en

kos savigarbos. Gal i būt i , kad tai t iesiog įprot is . Taip kalba daugel is paaug

l ių, besis tengiančių pr i tapt i pr ie bendraamžių. Tai nėra blogai . Tai panašu

kalbėj imą “kietu” žargonu, le idžiančiu jaunuol iui mėgaut is pr iklausymu gru

pe i . Tačiau taip šnekant, a ts iskyrus nuo bendraam žių grupelės , ga li k il ti pro

b lem ų.

Jei esate tėvas ar motina, raginki te vaiką vengt i ta ip kalbėt i namuose ar

mokykloje. Jei j ie įpras taip šnekėt i i r su suaugusiais iais , i lgainiui sulauks pro

b lem ų — suaugus ie ji to ne toleruoja . Toks įprotis gali labai apr ibo ti jūsų a tža

los gal imybes rast i darbą bei užsi imti savo verslu.

20. Pernelyg tylus ir atsargus balsas

Kaip i r kalbant iej i per garsiai , š ie žmonės dažnai nesuvokia pašnekovų jausm ų, nes ta ip pat kenčia nuo per m enkos sav igarbos. J ie ka lba lėta i ir apgal

votai , nes bi jo suklyst i . Ki ta ver tus, j ie gal i būt i pasipūtę i r arogant iški , perne

lyg ar t ikul iuot i žodžius bei garsus norėdami įs i t ikint i , kad apl inkiniai gavo vi

są informaci ją .

N et m atydam i, kad im ate nuobodžiauti ir žva lgytis aplink, j ie dažn iausia

į ta i nereaguoja i r tol iau monotoniškai bamba. J ie tars i blokuoja pašnekovą.

Būdami savanaudiški , j ie nesis tengia suprast i jūsų veido ar kūno siunčiamų

signalų. Iš t ikrųjų tai agresyvus, grubus i r ignoruojant is žmogišką sąveiką jėgos demo nst ravimas .

Tokie asmenys neretai yra kupini vidinio l iūdesio, labai pr iešiški i r visą

dėmesį sutelkę į save. Moksl iniai emoci jų bei kalbos tyr imai rodo, jog tarp

l iūdesio i r lė tos šnektos t ikrai egzistuoja ryšys.

Labai svarbu nesu klyst i i r tokios kalbėsenos nesu painiot i su piet iečių šnekta

— šie t ikra i ta i daro lėčiau ne i k itų sr ič ių gyvento jai , nes daugiau la iko sugaiš

ta tardami balsius. Jūs pajusi te skir tumą. Kai žmogus jus iš t ikrųjų ignoruoja i r

neskir ia jums dėmesio, apima pasipikt inimas i r diskomfortas .



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o b a l s a s 123

Taip pa t svarbu tokio tyč inio ve iksmo nepr i ski r t i t i ems, kur ie tur i neuro-

motor in ių sut r ik imų ( tada ta ip pa t ka lbama lėč iau) a r var to ja t am t ikrus va i s tus

( ta i ga l i būt i ša lu t in i s jų poveiki s ) .

N ors tonas ta rs i ve id rod is a tsp ind i asm enybę, laba i dažnai j i s per te ik ia

ne ta i , ką i š t ikrųjų t roškote pasakyt i . Gal i būt i , kad vi s i ška i ne tur i t e š ių ne i

g iamų bruožų. Tačiau tam t ikr i ba l so ypatumai apl inkiniams ga l i sukel t i ne i

g iamą į spūdį .

N orėdam i a ts ik ra ty t i š ių t rūkum ų, k ita ip ta r ian t, norėdam i bū t i te is ingai

supras t i i r negaut i nepageidaut inos e t ike tės , perskai tyki te mano knygą “Kal

bėk , kad la im ėtum ” ar įs igyki te v ieną iš m ano garso įrašų . Taip pa t ga l i te k re ip tis

į mane dė l asmeninės ko nsul tac i jos (adresą ras i te š ios knygos C pr iede) .

Gal i te i šmokt i ba l są va ldyt i t a ip , kad j i s būtų re ik iamo aukš tumo, sodrus

i r skambus . Taip pa t i šmoki te rodyt i entuz iazmą i r ger iau jus t i emocinę są

ve iką . Dėl to pašnekovai jus l a ikys s t ipresnia i s . Dažniau taps i te sus ižavėj imo

objektu . Pamatys i te — sėkmės asmeniniame gyvenime bei vers le i lga i l aukt i

ne teks .

Dabar , ka i t i ek daug sužinojote apie t a i , ką i šduoda ba l sas , pakalbėkime

ap ie kūno ka lbą .

K ą d a r y t i , k a d b a l s a s i š r e i k š t ų t a i ,

k ą i š ti k r ų jų n o r i m e p a s a k y t i





7 SKYRIUS

Kaip suprasti kūno kalbą

K ūno kalba — tai judesių, gestų bei manierų visuma, įvair iomis apl in

kybėmis bei įvair iose s i tuaci jose perduodant i tam t ikrą informaci ją . At idžiai

klausyki tės žmonių i r s tebėki te jų judesius bei veidą — sužinosi te be galo daug.Suprasi te , ar j ie meluoja, ar sako t iesą, mėgsta jus ar ne. Pastebėsi te , ar j ie

mano tai , ką sako , i r ar sako tai , ką mano .

Šiame skyriuje paaiškinsiu, kaip suprast i , ką reiškia vienas ar ki tas jude

sys, kūno padėt is ar jos pokyt is .

Kad suprastumėte, ką pašnekovas iš t ikrųjų teigia savo kūno kalba, būt ina

išnagrinėt i sudedam ąsias judesių dal is i r ta i , kaip j is save pateikia .

1. Ar pašnekovas ka lbėdamas ar k lausydamasis pa l inks ta į jus?

2. Ar pašneko vas kalbėdam as ar klausydam asis loštel i a tgal ar į šoną?

3. Ar pašnekovas braunas i į jūsų erdvę?

4. Ar pašneko vas s iekia išsaugot i dis tanci ją arba s tovi per tol i?

5. Ar pašneko vas laikosi patogaus nuotol io?

K ū n o k a l b o s s i g n a lų a p ž v a l g a



1 2 6 I š m o k i m e k e t u r is b e n dr a v i m o k o d u s

6. Ar sukryžiuotos jo rankos?

7. Ar pašneko vas nenustyg sta vietoje?

8. Ar asmuo s iūbuoja p i rmyn i r a tga l?

9. Ar j is t repsi koja?

10. Ar pašneko vas spragsi pi rš tais?

11. Ar jo kūnas nejudrus, sust ingęs?

12. Ar jo kūnas pernelyg ats ipalaidavęs, suglebęs?

13. Ar j is a ts ipalaidavęs?

14 . Ar š is žmog us kopi juoja (atspindi tars i veidrodyje) jūsų kūno judesius?

15. Ar pašnekovas sėsdamasis t a rs i susmunka į kėdę?

16. Ar š is asmuo t iesiog metasi pi rmyn?

17. Ar a trodo, kad ši s žmogus pozuoja?

18. Ar pašnekovas mažai juda?

19. Ar j is a t rodo atviras ir tars i kviečia pr iei t i ar tyn?

20. Ar at rodo, kad žmo gus nenori ats iskleis t i , tars i t raukiasi?

21. Ar galva i r kūnas pasukt i į šal į nuo jūsų?

22. Ar k lausydamasis i r ka lbėdamas žmogus ranka paremia ga lvą?

23. Ar pašneko vas klausydam asis pal inksta į pr iekį?

24. Ar j is s tovi ant vienos kojos?

25. Ar kaklaraiš t is at laisvintas , ar apykak lė prasegta?

26. Ar klausant is galva palenkta į šoną?27. Ar žmogus nusukęs galvą į šal į nuo to, su kuriuo tuo mom entu kalba?

28. Ar nuleis ta galva?

29. Ar pašneko vas t iesia kaklą pirmyn?

30. Ar galva at lošta atgal?

31. Ar pašneko vas kasosi galvą, ypač viršugalvį?

32. Ar j is gausiai prakai tuoja?

33. Ar š is žmog us gūžčioja pečiais?

34 . Ar rankos į remtos į šonus?35 . Ar rankos nesunertos?

36 . Ar pašneko vas įni r t ingai gest ikul iuoja?

37 . Ar kalbėdam as pašneko vas labai mažai judina rankas?

38 . Ar kalbėdam as šis asmuo l iečia pats save?

39 . Ar pašneko vas gest ikul iuoja i r š ie gestai nukreipt i savo kūno l ink?

40 . Ar žmog us kalbėdam as žnaibo ar t r ina nosį?

41 . Ar š is žmog us kalbėdam as t r ina akis?

42 . Ar pašneko vas t r ina sprandą?



K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 1 2 7

43. Ar j is kalbėdam as stengiasi s lėpt i plaštakas?

44. Ar jo kum ščiai sugniaužt i?

45. Ar rankų judesiai s taigūs i r kamp uot i?

46. Ar žmogus ka lbėdamas rodo pi r š tu?

47. Ar pašnekovas sukryžiavęs rankas?48. Ar š is žmog us tvir tai sunėręs plaštakas?

49. Ar matomi de lna i?

50. Ar ka lbant kuo mažiaus ia i judinamos plaš takos?

51 . Ar ne per daug juda p laš takos?

52. Ar pašnekovas č iupinė ja papuošalus arba ža idž ia p laukais?

53. Ar pašneko vas kramto nagus, o gal knebinėja pirš tus ar plaštakas?

54. Ar š is žmog us vieną apl ink ki tą suka nykščius, ar vis ta ip pat krut ina

p irš tus?55. Ar plaštakų judesiai lė t i , rodantys s t iprybę?

56. Ar pašneko vas kalbėdam as suremia plaštakas pirš tų gal iukais?

57. Ar š is žmog us jus nuolat l iečia?

53. Galbūt j is niekuomet nepal iečia jūsų?

59. Ar š io žmoga us pr is i l ie t imas ypač s t ipr iai jaučiamas?

60. Ar pašneko vas tvi r tai spaudžia ranką?

61. Ar j is spaudžia ranką pernelyg st ipr iai?

62. Ar j is s i lpnai spaudžia ranką?63. Ar pėdos tvi r tai remiasi į gr indis?

64. Ar pėdos nukreiptos t iesiai į jus , kai š is žmog us sėdi ar s tovi?

65. Ar š i s asmuo klausydamasis supa koją?

66. Ar pašnekovas v iena pėda apveja k i tą?

67. Ar sėdėdam as j is sukryžiuoja i r suspaud žia kulkšnis?

68. Ar sėdint kojos nel iečia viena ki tos?

69. Ar kojos sukryžiuotos?

70. Ar jam sukryžiavus kojas vienas kel is užkel tas tiesiai ant ki to?71. Ar š is žmog us pasikar tojančiais judesiais vis plekši š launis vieną į ki tą?

72. Ar pašnekovas sėdi v ieną koją l a ikydamas po kita?

73. Ar š launys plačiai išskėstos?

74. Ar š i s žmogus stovi ant v ienos kojos?

75. Ar š is asmu o lėtai ž ingsniuoja?

76. Ar eidamas j is žvelgia į žemę?

77. Ar š is žmogus žengia i škė lęs smakrą , perne lyg mojuodamas rankomis?

78. Ar š is žmog us žengia lėtu, tars i f iksuotu žingsniu?




79 . Ar j is žengia baikščiai , tars i l ipdamas ant kiaušinių lukštų?

80 . Ar j is žengia ant pi rš tų gal iukų?

81 . Ar š is asmuo žengia sparčiai?

82 . Ar jo rankų judesiai mecha niški , kamp uot i , o žingsniai nedidel i?

83 . Ar žmog us žengdam as lengvai šokčioja, la iko iškėlęs galvą, i r lengvai

mosuoja a tpa laiduotomis rankomis?

84 . Ar š is žmog us vi lki iš mado s išėjusiais drabužiais?

85 . Ar jo drabužiai netvarkingi arba nešvarūs?

86 . Ar š io asmens drabužiai labai mading i?

87 . Ar j is rengiasi seksual iais , a tvirais drabužiais?

88 . Ar j is mėgsta i t in ryškias spalvas i r akį rėžiančius raštus?

89 . Ar š io žmogaus apranga nuobodi , nes t i linga , o spa lvos nykios?

90. Ar j is rengiasi konserva tyviai?91. Ar apdaras susagstytas iki paskut inės sagos i r i t in kruopščiai iš lygintas?

92. Galbūt š is asmu o apsirengęs net inkam ai tai progai?

93. Ar asmuo apsirengęs skoningai ir ta ip, kaip dera esant š iai s i tuaci jai?

94. Ar žmog us netvarkingas i r nehigieniškas?

95. Ar jo plaukai tvarkingai sušukuo t i?

96. Ar plaukai sušukuo t i s t i l ingai?

97. Ar ši s žmogus dažnai ke ič ia p laukų ki rp imą be i spa lvą?

98. Ar š i s žmogus bando pl ikę užšukuot i p laukais?99. Ar š is žmog us i t in smulkm eniškai puoselėja savo išvaizdą?

100. Galbūt moter is , su kuria bendraujate , per daug pasidažiusi arba vis iškai

nepasidažiusi?

Skai tydam i š į skyrių sužinosi te , ką reiškia kiekvienas požym is i r ką j is

gal i a tskleis t i apie asmenybę.

Senator ius Džonas Makeinas kar tu su gubernator iumi Džordžu V. Buš

dalyvavo spaudos konferenci joje . Senator ius pareiškė, kad rems šį guberna

tor ių per būsimus prezidento r inkimus. Tačiau jo žodžiai te igė viena, o kūna

— k ita . J is išdavė įžeis tus jausmus ir kar tėlį , kuriuos senator ius M akeinas

K ą a t s k l e id ž i a į ž ym yb i ų k ū n a i




jautė gubernatoriu i Bušu i po bjaurios kam panijos. Ž iniasklaidos a ts tovai ta i

pastebėjo ir parašė , kad M akeino kūno judesiai nedera su jo žodžiais . J ie m a

tė , kaip senator ius įs i tempė i r tars i sust ingo tuo metu, kai šal ia jo ats is tojo

Bušas. J ie nematė to ats ipalaidavusio žmogaus, kurį anksčiau dažnai regėda

vo. Žurnal is tų reakci ja nebuvo keista . Stebėdami pasaul inio masto įvykius,j ie iš lav ina pastabum ą.

Prieš keletą metų parašiau s t raipsnį žurnalui “Cosmopol i tan”, kuriame nag

r inėjau s lapta padarytas įžymių porų nuotraukas. Man, remiant is kūno kalba,

reikėjo pasakyt i , kur ios iš jų neiš i rs . Ten buvo aktor iai Džimas Keris i r Loren

Holi , Bruk Šylds i r tenisininkas Andrejus Agasis , Pamela Anderson i r jos vyras

muzikantas Tomis Ly. Pam ačiau š ta i ką .

Loren Holi tvi r tai į s ikibusi la ikė Džimo Kerio ranką, lyg norėtų j į i šsau

got i visą gyvenimą. Buvo matyt i labai į tempti plaštakų bei rankų raumenys.

Beveik visose nuotraukose Džimas Keris žvelgė į šal į , į fotoaparato objektyvą

ir savo gerbėjus, o ne į Loren. Neatrodė, kad juos kas nors s ietų. Iš t ikrųjų

Džimas nė vienoje nuotraukoje kūnu nesi l ie tė pr ie jos . Atrodė, kad gal ima f i

ziškai just i tarp jų tvyrančią į tampą. Dėl to vis iškai nenustebau išgirdusi , kad

ši pora nutraukė santykius.

Taip pat buvo gal ima just i į tampą, tvyrančią tarp Bruk Šylds i r Andrejaus

Agas io . Be to , jų kūnai buvo į s i t empę. Šios nuot raukos buvo t ikra pr ieš ingybė

toms, kur j is nufotografuotas kar tu su naująja mei le — tenisininke Štef i Graf .

Čia j ie abu ats ipalaidavę, kūnai l iečiasi — tai rodo didel į jų juntamą k omfortą .

N uo pa t pradžių Pam ela A nderson ir Tom is Ly negalė jo pasiso tin ti v ienas

ki tu. Kiekvienoje nuotraukoje j ie vienas į ki tą pasisukę krūt ine ar klubais . Man

reikėjo pažvelgus į nuotraukas, darytas tada, kai j ie susi tuokė pirmą kar tą , pa

sakyt i , kas nut iks, kai karšt i jų santykiai neišvengiamai ims vėst i . Buvo aki

vaizdu, kad santykiai nutrūks, nes po daugybės skandalų i r smurto j ie išs iskyrė

antrą kar tą . Mana u, ta i j iems išėjo t ik į gera.

Kitą kar tą , kai žvelgsi te į didžiųjų prekybos centrų leidžiamus laikraštu

kus, žvelki te at idžiau, bet jau ki taip. Gi l inki tės į č ia pavaizduotų žmonių kūno

judes ius be i pozas. Tai, ką pastebėsite , pasakys be ga lo daug apie jų jausm us

vienas k i tam.

Pažvelki te , kaip tol i vienas nuo ki to s tovi du žmonės. Atkreipki te dėmesį į

p laštakas, rankas be i kojas . A r jų kūnai l ieč ias i? A r j ie įs i tem pę, a r ats ipa la ida

vę? Ar j ie s tovi šonas pr ie šono? Galbūt vienas žengtelėjęs t ruput į pr iekin?

Atidžiai žvelgdami gausi te be galo daug informaci jos. Sužinosi te , kad tai , ką



girdi te per televizi ją ar skai tote laikraščiuose, ne visuomet būna t iesa. Netgi

pati įžymioji pora ar jų a ts tovas spaudai a tkak lia i tv ir tina, jog v iskas nuos tab

gal i būt i , kad išvysi te vis iškai ką k i ta .

Buvusi pokalbių laidų vedėja Kei tė Ly Džiford teigė, kad at leido savo v

rui Frenkui Džifordui jo apgavystes , tačiau jos laikysena skleidė vis iškai ki tkią informaci ją . Kai per interviu su Diana Sovjer j i sėdėjo greta sutuokt in

buvo galim a pas tebėti į tem ptus sk ruos tų raum enis , sučiauptas lūpas ir pr ieši

kai į pr iekį atkiš tą smakrą. Be to, jos balsas skambėjo š iurkštokai i r labai sk

rėsi nuo saldžių at leidimo žod žių, kuriais bandė į t ikint i klausytojus.

Frenko žodžiai ta ip pat pr ieštaravo jo kūnui . J is nežiūrėjo į Kei tę Ly, sėd

jo bejausm is ir nereagavo į m eilius jos p laštakos, uždėtos ant jo rankos, jud

sius. Jo kūnas tarsi sakė: “Aš pykstu i r man jau gana Kei tės Ly pr ievartos

esu verč iamas mokėt i d ide lę ka iną už savo nediskre t i škumą. J i mane žeminvieša i bausdama!”

Kūnas pasako be galo daug. Gestai , pozos bei kūno padėt is tur i daug reik

mės, nes š ie s ignalai — tai kūno pastangos atskleis t i užslėptus jausmus. Bej

moksl iniai tyr imai rodo, kad kiekvieną kar tą bandant nuslėpt i emoci jas paky

kraujospūdis .V

#

Šeštame skyriuje sužinojome, kad kiekvienas gestas ar judesys s iunčia ai

kius s ignalus apie tai , ką jaučiate , i r visai nesvarbu, žinote tai ar ne. Kūno ka

ba ga li patv ir t in ti a r paneigt i žodžius; k iekv ieno m ūsų kūnas a tsk leidž ia t ik

ruosius j ausmus .

Ką iš t ikrųjų jautė buvęs JAV prezidentas Niksonas, išdavė jo kūnas. V

matė, kad j is sutr inka gavęs sudėt ingą klausimą. J is sukdavo galvą bei kūną

šal į nuo kiekvieno, tokį klausimą pateikusio. Prezidentas t iesog didindavo a

stumą tarp savęs i r klausiančiojo, o toks elgesys ver tė net ikėt i jo žodžiais . Vi

t ik s tebėdami j į žmonės matė, kad čia kažkas ne taip. J ie suprato, kad šis pon

tur i ką s lėpt i .

Pr ieš ke le tą metų gydžiau Mar i są . Ši penkiasdeš imtmetė padarė man d

džiul į į spūdį . Per kiekvieną susi t ikimą mane pr iblokšdavo ne t ik jos intel igen

K ū n a s n e m e lu o j a




K a i p s u p r a s t i k ū n o k a l b ą 131

ci ja , bet i r nuostabi la ikysena bei grakštūs rankų i r plaštakų judesiai . Tai aki

vaizdžiai rodė, kad j i gerbia save.

Tačiau viskas pasikei tė , kai į susi t ikimą moter is atėjo kar tu su savo moti

na. Atrodė, kad Marisa vir to ki tu žmogumi. Jos elgesys paki to. Galva nul inko

ant krūt inės, j i neįs tengė t iesiai žvelgt i į akis nei savo motinai , nei man. Moter is sėdėjo kukl iai s terblėje sunėrusi rankas.

Užjaučiau Marisą, nes puikiai mačiau, kas vyksta. Jai darė į taką valdinga

motina. Vargšelė jautėsi t iesiog sugniuždyta jai esant greta . Marisa, be jokios

abejonės, buvo įbauginta i r , pr ieš savo val ią paklusdama motinai , aukojo didžią

ją da lį savigarbos.

Kai tai pasakiau joms, Marisa pr ipažino, kad greta motinos visuomet jaus

davosi blogai . J i niekuomet neįs tengė pateis int i š ios vi lčių, kad i r kaip s teng

davosi į t ikt i . Dabar , kai jos suvokė problemą, gal ima sakyt i , bendravimo kanalas ats ivėrė. Gal iausiai abi išmoko elgt is pagarbiai — taip, kaip abi to buvo

vertos.

Kūno pasvirimas

Jūsų kūnas pa l inks ta į mėgs tamo žmogaus pusę . Tai ženklas , kad esa te su

sidomėjęs š iuo žmogumi ar tuo, ką j is sako. Jei esate i t in susidomėjęs, jūsųkūnas pal inks į pr iekį , o kojos tuo metu l iks at i t rauktos atgal . Jei sėdintysis

šonu pasvyra į jus , ta i rodo, kad j is jaučia jums draugiškumą. Jei koks nors

žmogus jums nepat inka ar ke l ia nuobodul į , d iskomfor tą — atš lysi te nuo jo .

Kar tą p ie tavau su savo drauge , kur i sva jojo apie pas imatymus su v ienu už

stalo kar tu sėdėjusių vyriškių. Kai j is a ts iprašė i r nuėjo į tualetą , mano bičiulė

skubiai tars i mokinukė paklausė, ką manau apie jos gal imybes atkreipt i š io po

no dėmesį . Nenorėjau pūst i jos tuščių vi lčių burbulo, todėl paaiškinau, kaip tai

sužinot i pačiai . Patar iau pasižiūrėt i , kaip ar t i j i s pr ieina i r ar jo kūnas pal inkstaį jos pusę.

Vyriškis netrukus sugrįžo, i r mano draugė sužinojo atsakymą. J is , je i ta ip

gal ima sakyt i , buvo beveik neigiamas. Vyriškis atš l i jo atgal i r a ts i lošė į kėdės

atkal tę . Jai i š t iesus ranką i r bandant j į pal iest i , š is ats i t raukdavo, aiškiai jusda-

mas disko mfortą . Į ją j i s kreipėsi šal tai i r labai of icial iai , be to, t ikrai neskyrė

daug dėmesio . Šio pono kūnas ka lbė jo pa t s už save . Aiškia i buvo matyt i , kad

j is jau turi draugę, todėl daugiau niekas jo nedom ina . J is ta i le ido supras ti savo

kūno ka lba .




Teritorijos pažeidimas

Žmonės, kaip i r gyvūnai , tur i erdvės bei ter i tor i jos vient isumą apibrėžian

čias nerašytas taisykles . Jei vienas gyvūnas įs iveržia į ki to ter i tor i ją , s is išs

gąsta i r gal i pul t i . Tą pat į gal ima pasakyt i i r apie žmones. Kiekvienoje kul tūrnėje apl inkoje egzistuoja taisyklės , nurodančios ats tumą tarp sėdinčių ar s to

vinč ių žmonių . Pie tų Amer ikos be i Vidur in ių jų Rytų gyventoja i s tovi mažesn

atstumu nei vakariečiai , kurie nepratę , kad kas nors brautųsi į jų erdvę. Tačia

jei jūs , vakarietis , sveč iuoja tės svet im os kultūros šaly je , turė tum ėte susipaž in

t i su vietos papročiais i r , ž inoma , jų laikyt is .

Kad i r kokia būtų kul tūr inė apl inka, t ie , kas peržengia asmeninės erdv

ribas, yra ver t int ini neigiamai . Tai arba s iekiantys dominuot i , narciziški pi l ie

čiai , arba vis iškai nesuvokiantys savo veiksmų asmenys. Jei kas nors pr iei perne lyg ar t i ir im a kalbin ti, jūs veik iaus ia i reaguosite ne igiamai a rba im si

maištaut i . Jūs gal i te žengtelėt i a tgal ar ats i t raukt i — galbūt netgi vis iškai pas

t raukt i , gal i te net nejusdamas ant krūt inės sukryžiuot i rankas ( tai nesąmonin

gas bandymas apsisaugot i ) , a tgal loštelėt i galvą ar netgi į krūt inę į remti smak

rą. Jūs gal i te imti t repsėt i koja, muistyt is ar pakeist i kūno padėt į . Taip pat kar

tais gal i į s i tempti jūsų balsas . Veikiausiai paprašysi te š io asmens t ruput į a ts i

t raukt i .

At l iekant moksl inius tyr imus buvo tyčia peržengiamos ki to asmens erdvribos, pr ieinama per ar t i i r ta ip sukuriamas diskomfortas . Žmogus dažniausi

ats i t raukdavo i r vėl ger iau pasi jusdavo.

Kai kurie žmonės tyčia ats is toja per ar t i i r ta ip verčia ki tus nepasi t ikė

savimi. Įs iveržimas į ki to asmens ter i tor i ją baugina. Žmogus gal i susigūžt i į tar

damas negerus ke t in imus . Per mažas a t s tumas že idž ia daugel į . Kad i r apie k

kalbėtumėte, pašnekovas vis t iek neįstengs ats ikratyt i neigiamų jausmų jums.

Gal iausiai , pr iėjus per ar t i , gal ima išprovokuot i žmogų gint is ar suabejo

savo valyvumu. Pavyzdžiui , j i s gal i imti varžyt is savo burnos ar kūno kvap

Beje, i r pašnekovą gal i a ts tumti tokio įs ibrovėl io kūno ar burnos aromatas. Ki

ta ver tus, je i jūsų erdvės r ibas peržengė tas , kuris jums pat inka, neigiama reak

ci ja gal i i r neki l t i — galbūt jūs netgi page idaujate š io žmoga us ar tumo.

Svarbu pastebėt i , kad tas , kas jaučiasi gal ingas i r pasi t iki savimi , papras

tai užima daugiau f izinės erdvės, i š t iesdamas rankas bei kojas . Gal ime dary

išvadą, kad žmogus, kuris jaučiasi ne i t in saugiai , dažniausiai kojas bei ranka

glaudžia pr ie savęs, sust ingdam as taip, tars i reikėtų saugot is .




Stovėjimas per toli

Per didel iu ats tumu stovintys žmonės laikomi pasipūtusiais snobais arba

savimylomis. J ie t ikrąja to žodžio prasme nenori suar tėt i . J ie gal i sėdėt i ar

s tovėt i per tol i dėl to, kad nemėgsta jūsų. Jūs gal i te žeis t i juos dėl to, kadesate tas , kas esate; j iems gal i nepat ikt i ta i , ką kalbate, jūsų skleidžiamas

kvapas ar jūsų išvaizda. Neretai didesniu ats tumu stengiasi la ikyt is baimę jau

č iantys žmonės .

Veidrodinis judesių atspindys

Jei nori te sužinot i , ar ką nors t raukiate , s tebėki te , ar š is asmuo kartoja jūsų judesius. Je i kuris nors iš jūsų kopijuoja k ito gestus (užkelia koją ant

kojos, rankomis paremia smakrą, spragsi pi rš tais i r t . t . ) , t ikėt ina, kad vie

nas ki tą t raukiate . Jūsų judesius atkar tojant is žmogus t rokšta būt i toks kaip

jūs .

Lingavimas pirmyn ir atgal

Toks e lgesys rodo, kad žmogus yra įbaugintas a rba nekant rauja . Suaugusiej i l inguoja tada, kai jaučia diskom fortą i r nori nusiramint i .

Gana dažnai pas tebime ta ip e lg iant i s va ikus , ypač kamuojamus aut izmo.

Jie taip save drąsina norėdami ats ikratyt i baimės.

Kai taip ima daryt i suaugusiej i , apl inkiniai pasi junta nejaukiai , nes tai blaš

ko dėm esį . J ie neįs tengia susikaupt i i r klausyt is , ką sako l inguojantysis .

Muistymasis

Be pal iovos krutėdami žmonės pasako labai daug. Gal i būt i , kad j i e nervi

nasi ar rodo, jog visai netrokšta būt i š ioje vietoje . J ie gal i grąžyt i rankas, t rep-

sent i koja; ta i reiškia, kad j ie jaučia baimę ar susierzinimą. Jei žmogus ner imau

ja , j is ga li suk iot is — tada jaučiasi geriau .

Esant diskomfortui , t ruput į pakyla kūno temperatūra; dėl to taip pat pasi

daro ne taip patogu. Gal i imti kais t i sprandas, i r žmogus pradeda judint i kakla

raiš t į — band o j į a t laisvint i .




Besimuistant is žmogus s iunčia s ignalus, jog jaučia diskomfortą ar kaž

ko bi jo. Gal i būt i , kad j is ką t ik pasakė net iesą ar nori pasi t raukt i i š to

apl inkos.

Į šoną palenkta galva

Į šoną palenkta galva rodo, jog pašnekovas susidomėjo i r jūsų klausos

Jūs vis iškai užvaldėte jo dėmesį — j is at idžiai klauso.

Galbūt pastebėjote, kad maži dar nemokantys kalbėt i vaikai klausydamie

si palenkia galvytę į šoną. Tai reiškia, kad j ie susidomėjo i r klausos i jūsų.

Galvos loštelėjimas atgal

Klausydamiesi nemalonių žodžių, žmonės l inkę loštelėt i galvą atgal nu

pašnekovo . Reg is , ta i savaim inė reakcija , kuria s iek iam a sukurti bar jerą tar

savęs i r nemalonių pojūčių šal t inio.

Galvos linkčiojimas

Pašnekovai , kurie jums kalbant nuolat pr i tar iamai l inksi galva, gal i būt

geradariai , kur ių t ikslas — leis t i jums pasi just i gerai . J ie dažniausiai labai t rokšt

patik ti . L inksintis galva ta rsi sako: “Pam ėk mane — su tinku su v iskuo , ką sa

kai , todėl ats i lygink tuo pačiu”. Tokie žmonės dažniausiai jaučiasi nesaugūs i

b ijo būti a ts tumti.

Gal i būt i , kad l inguojant is ar sukiojant is galvą į šal is žmogus reiškia abejo

nę ar nepri tar imą tam, kas sakoma. Galvą gal i l inguot i i š vieno šono į ki tą — ta

reiškia, jog svarstoma tai , kas pasakyta, ar ver t inamas kalbantysis .

Nulenkta galva

Jeigu nedalyvaujate rel iginėse apeigose ar nesate ki lęs iš kul tūr inės apl in

kos, kur nulenkta galva laikoma pagarbos ženklu, tokia jos padėt is klykte kly

kia, kad žmogus nepasi t iki savimi . J is gal i būt i nelaimingas ar pr is lėgtas , ta ip

pa t menkai save vertin ti .




Jau minėjau , kad ve l ionė pr incesė Diana ka lbėdama nulenkdavo ga lvą . I š

pradžių tai galim a ver tin ti kaip nuolankum o gestą ; tač iau ka i j i nulenkusi ga lvą

tęsdavo pokalbį , paaiškėdavo, kad moter is nėra laiminga, o galbūt i r jaučiasi

nesaugi at l ikdama princesės vaidmenį .

Pirmyn atkišta galva

Pirmyn atkiš ta galva, panašiai kaip i r a tkiš tas smakras, reiškia grasinimą.

Gal ima spėt i , kad pašnekovas į aptar iamą problemą reaguoja piktai ar net pr ie

šiškai .

Purtant is ar at lošiant is galvą atgal žmogus dažniausiai jaučia panieką arba

yra arogant iškas.

Galvos kasymasis

Jei pašnekovas netur i utėl ių ar jo nevargina infekcinė galvos odos l iga, kasy

damas is j is tars i parodo, kad jaučiasi sutr ikęs ar kažkuo nėra vis iškai įs i t ikinęs.

Vieną vakarą kar tu su prodiuser iu tobul inau savo parašytą dainą. Pastebė

jau , kad j is s ta iga energingai ėm ė kasytis v iršugalvį. “N esate įs i t ik inęs , kaddainos pabaiga gera , a r ne?” — paklaus iau aš .

“Jūs teis i . Aš noriu t ruput į pakeist i pabaigą — j i turėtų būt i dramatiškes

nė”, — atsakė j is . Pastebėjusi tą judesį , supratau, kad j is nežino, kaip pasielgt i .

J is t roško pakeist i dainos pabaigą , tačiau abejojo, ar ta i manęs neįžeis .

Štai ki tas pavyzdys. Sakykime, ko nors klausiate , o paklaustasis ima kasy

t is galvą. Tai rodo, kad šis žmogus nėra įs i t ikinęs, kad teis ingai suprato klausi

mą arba nežino ką atsakyt i . Dėl to bus ger iausia i r jam, i r jums pasi tei raut i dar

kar tą , bet ki tais žodžiais — taip, kad pašnekovas vis iškai suprastų, ko nori te .Kol iš naujo suformuluosi te mint į , žmogui pakaks laiko i r a tsakymui apgalvot i .

Trūkčiojimas pečiais

Jei pašnekovas t rūkčioja pečiais , gal i reikšt i , jog j is sako net iesą, nėra

nuoširdus, o galbūt yra abej ingas: “Aš nežinau”, “Nesu t ikras” ar “Aš jumis

net ikiu”.




Tie , kas meluoja , l inkę labai gre i ta i t rūkte lė t i peč ia i s . Šiuo a tve ju ta i nė

daroma apgalvota i i r re i škia v i s i ška i ką k i ta ne i nuobodul į a r abe j ingumą. To

kio žmogaus kūnas i šduoda: “Sakau ne t iesą” . Sta igus t rūkte lė j imas a t skle idž

nesąmoningas pas tangas a t rodyt i tv i r tam, ramiam i r sus i tvardžius iam. Deja , daž

niaus ia i būna pr ieš ingai .

Jei žmogus ki ls tel i pečius i r ja is netrūktel i , bet la iko pakėlęs , j i s veikiau

s i a i nor i pasaky ti , kad y ra nepavo j ingas . Š į ges tą mėgo Mer i lyn Monro — j u

parodydavo kokia y ra seksuali be i pr ie inam a.

Kūno la ikysena rodo, ka ip žmogus jaučias i gre ta k i tų žmonių , kuo sa

la iko. Savimi pas i t ik inč io žmogaus nugara t i es i , peč ia i a t loš t i a tga l , ga lva la

koma t ies ia i , o sėdmenys į t empt i . Toks asmuo s tovi pa togia i , l engvai , svor

vienodai paski rs ty tas abiem kojoms. Sėdėdamas kojas be i rankas la iko nesu

kryžiuotas .

T ie , kur ių la ikysena spindul iuoja pas i t ikė j imą savimi , t a ip pa t puikia i j au

čiasi i r vaikšt inėdami su draugais , i r i ški lmėse. J ie išraiškingai gest ikul iuorankomis be i p laš takomis i r t a ip sute ik ia gyvumo savo re i škiamam požiūr iu

J ie l inkę sute lk t i dėmesį į k i tus , informuot i apie save , dažniaus ia i būna a tv i r

jauč iasi saugūs , o š ios savybės trauk te t rauk ia ap link inius . A tvirum u spindu

l iuojant is a t s ipa la idavęs kūnas v i sus ska t ina jaus t i s gera i .

Ki ta ver tus , įva i r ios kūno padėtys re i škia ski r t ingas emoci jas .

1. Susmukusi laikysena

N u liūdęs žm ogus dažn iausiai sėd i susm ukęs. Nule is t i peč ia i rodo nus

vyl imą, menką savigarba ar ne tgi depres i ją . Netgi yra posakis : “Pečius s le

gia sunki bėdų naš ta” . Tokios la ikysenos ne į s tengiantys a t s ikra ty t i žmonė

gal i bėgt i nuo savo problemos ar ne tgi apskr i ta i pas i t raukt i i š gyvenim

Tai t a ip pa t ga l i re ikš t i , kad pašnekovas nes idomi jumis ar tuo ką sakot

Šis žmogus nes iverž ia p i rmyn, j i s t raukias i — ta i akiva izdi nus i ša l in im

reakci ja .

T a i s y k l in g a i r n e t a i s y k l i n g a k ū n o l a i k y s e n a




Paprastai nuleidžiant pečius bei susmunkant suspaudžiama i r krut inės ląs

ta . Tada suspaudžiam i i r vidaus organai . Dėl to nukenč ia kalba.

2. Į priekį pasviręs kūnas

Jei kūnas pasviręs į pr iekį , o kaklas iš temptas, gal i te neabejot i — žmogus

pyksta . Taip pa t gali bū ti a tk iš tas sm akras ir sugniaužti kum ščiai . Be to , nereta i

pastebim i ir į tem pti raum enys. Tai kovinė parengtis . Jei žm ogus skubėdam as

žengia pasvirusiu į pr iekį kūnu — va dinasi , j i s pyksta.

3. Sustingęs kūnasŽmonės, kurių kūnas nelankstus, sust ingęs lyg r ikiuotėje , dažnai sunkiai

p ri im inėja ir sprend im us. J iem s sunku nuspręst i daugelį dalykų. J ie l inkę m a

tyt i t ik juodą i r bal tą spalvas, savo požiūr į la iko vienintel iu teis ingu. Tai auto-

r i tar iškos asmenybės.

Nere tai ta i snobai, m anantys esą geresni už k itus . Pakelta ga lva j ie dažnai

iš aukšto žvelgia į apl inkinius, labai ver t ina valyvumą bei tvarką, bet , deja ,

sunkiai or ientuojasi susiklosčius neįprastai s i tuaci jai .

4. Pozuotojai

Šių žmonių laikysena nenatūral i . J ie at rodo taip, lyg pozuotų i r visuomet

seka, kas į juos žiūr i . Tai t ie žmonės, kurie pabučiuos jus į abu skruostus i r

apsidairys — ar kas pastebėjo juos taip darant? J ie paprastai s toviniuoja netol i

baro , s tengdam iesi a trody ti šaunūs , re ikšm ing i ir svarbūs.

Nors j ie ga li pasirodyti ra finuoti , tu rin tys savitą požiūr į , tač iau iš t ik rųjų jaučiasi nesaugūs, yra drovūs ir su telkę dėm esį į save .

J ie įs i t ikinę, kad pasau l is sukasi apl ink juos.

5. Užsisklendusiojo laikysena

Tie , kas jūsų nemėgsta a r nesut inka su jūsų nuomone, papras ta i kūno jude

siais išs iduoda. Pirmiausia galvą bei l iemenį j ie la iko t iesiai , o rankas tuo pat

metu sukry žiuoja ant krūt inės. Jei j ie sėdi , gal i užsikel t i koją ant kojos.




6. Neutrali kūno padėtis

Tie, kas dar nesusidarė nuomonės apie jus ar dar nesuspėjo įver t int i s i tua

ci jos , dažnai s tovėdami sukryžiuoja rankas ant krūt inės. Jei toks žmogus sėd

paprasta i jas sukryžiuoja skre ite ir užsike lia koją ant kojos, tars i saky tų : “Pa

gyvens im — pamatys im”. Galva be i l i emuo la ikomi t i es ia i , p laš takos v iena an

ki tos gul i s terblėje , jų pirš tai nesunert i , o kojos užkel tos viena ant ki tos i r su

spaustos.

7. Nuobodžiaujančiojo laikysena

N uobodžiaujantis i r nesidomin tis žm ogus ga lvą , o ga lbūt net ir kūną nusuks nuo jūsų. Jei iki š iol j i s buvo pasviręs į jus , s i tuaci jai pasikei tus , — daž

niausiai a tš l is . Jei pašnekovas sėdi , j i s veikiausiai iš t ies į pr iekį kojas (pr ieš ta

jos buvo pa trauktos a tgal) ir išs i t ies .

Pirš tus suners , o plaštakos gulės skrei te . Žmogui ėmus dar labiau nuobo

džiaut i , galva nusvirs — n eretai ją pr i reikia paremti ranka.

N uobodžiaujant kūnas paprastai a tš ly ja , o kojos iš tiesiam os. Je i toks žm o

gus s tovi , plaštakos sunertais pi rš tais iš t iesiamos į pr iekį , o galva nusukama

ša l į nuo pašnekovo.

V i s k a s a p i e r a n k a s

Rankų la ikymas ar judes ia i be ga lo daug pasako apie emocinę būseną . Pa

pasakosiu apie daugybę rankų padėčių , todėl nesunkiai a tspėsite t iesą.

1. Sukryžiuotos rankos

Šitaip rankas žmogus laiko norėdamas apsigint i , kai jaučia diskomfortą

nori save apsaugot i . Be to, ta i gal i reikšt i , kad š is asmuo t rokšta ats i r ibot i . Ka

nes i jaučiame saugūs , s tengiamės už imt i kuo mažiau erdvės .

Jei patalpoje nėra šal ta i r žmogus ant krūt inės suneria rankas ne norėdama

išsaugot i š i lumą, vadinasi , j i s ket ina i r tol iau laikyt is savo pozici jos . Taip drąsi

na pats save. Tai reiškia, jog j is veikiausiai nepri ims nieko, ką jūs s iūlysi te . B




to, žmogus gal i būt i nervingas i r į s i tempęs. Gal ima sakyt i , kad pr ieš kūną su

kryžiuotos ranko s šaukte šaukia, kad pašnekov as tur i ką s lėpt i . Išvydę ką nors

ant krūt inės sunertomis rankomis, ž inoki te — šis žmogus t raukiasi . Ši taip su

kryžiuot i rankas neretai mėgsta i r s tambiakrūtės ar savo kūno formomis nepa

tenkintos moterys.

2. Į šonus įremtos rankos

Į klubus į remtos rankos i r į šal is s tyrančios alkūnės reiškia: “Laikykis nuo

manęs to l iau” arba “Nesipa iniok man po kojomis” . Ant ropologo Desmondo Mo

riso nuomone, ta i apkabinimui pr iešinga poza. Be to, j i rodo ypat ingą pasi t ikė

jim ą savim i ir neprik lausom ybę.Kai vienas asmuo siekia ki tą pašal int i i š grupės, j i s gal i pasiųst i ž inią vie

ną ranką į remdamas į klubą. Kartą s tebėjau taip vakarėlyje besielgiančią mote

r į . J i a tėjo su nauju, be galo patraukl iu bičiul iu i r jautėsi esant i t ikra jo savinin

kė. Kiekvieną kar tą , kai t ik kuri nors moter is pr ieidavo ar tyn i r bandydavo j į

užkalbint i , š i ponia pasis tengdavo ją at i tver t i dešinės rankos, s t rategiškai į remtos

į klubą, alkūne. J i vikr iai apsisukdavo i r užtverdavo kel ią ki tai moter iai , ne

leisdama priar tėt i i r tars i netyčia (o iš t ikrųjų tyčia) bakstelėdama jai a lkūne.

Taip j i nedviprasmiškai parodydavo nuo jos garbinamojo laikyt is kuo tol iau.

3. Už nugaros sunertos rankos

Už nugaros sunertos rankos rodo, kad taip s tovintys žmonės yra atvir i i r

nejaučia poreikio gint is . Tokia poza būdinga Bri tani jos karal iškosios šeimos

nariams, kai j ie bendrauja su savo pavaldiniais : l iemuo nepridengtas rankomis,

jos la isvai nuleis tos. V isa tai rodo, kad šie žm onės nes ijauč ia suvaržyti .

Taip reiškiamas pasi t ikėj imas savimi . Už nugaros sunertomis rankomis ne

retai s tovi kar iškiai , gavę komandą “laisvai”. J ie at rodo ats ipalaidavę, atvir i i r

netur intys ką s lėpt i .

4. Gestikuliuojančios rankos

Daugelyje Viduržemio jūros i r Vidur in ių jų Rytų ša l ių dažnai mosuojama

rankomis norint ką nors pabrėžt i kalbant . Tai įprasta . Tačiau Vakaruose mos




taguojant is žmogus ver t inamas vis iškai ki taip. Manoma, kad j is nekontrol iuoj

savęs, yra labai emocingas ar be galo įpykęs.

E m o c i n g o s p l a št a k o s

Plaštakų padėt is gal i kuo puikiausiai a tskleis t i emocinę būseną. Štai k

reiškia kai kurie jų judesiai .

1. Slepiamos plaštakos

Jei pašnekovas kalbėdamas slepia plaštakas, pavyzdžiui , susikišdamas į ki

šenes, t ikėt ina, kad j is nori nuslėpt i ver t ingą informaci ją , ta ip pat netrokšta at

skleis t i kažko jam asmeniškai svarbaus. Kartą viename renginyje pastebėjau sa

vo draugą Mart į i r pasi tei ravau, kaip sekasi jo žmonai Dženei . “O, kuo puikiau

siai” , — atsakė j is , grūsdamas ranką į kišenę, i r i škar t pakei tė pokalbio temą. Po

keleto dienų sužinojau, kad j ie tur i problemų, netgi kalba apie skyrybas.

2. Sugniaužtos plaštakos

Sugniaužt i kumščiai dažniausiai reiškia, kad žmogus žodžiais nemok

išreikšt i emoci jų. Kiekvieną kar tą išvydę sugniaužtą kumšt į , ž inoki te , kad pa

šnekovas t ikrai supykęs ar nul iūdęs. Jei suspaustame kumštyje s lepiamas nykš

tys, pašnekovas dažniausiai jaučia grėsmę, baimę ar ner imą i r ta ip tars i ban

do saugot is . Tai labai pr imena ant krūt inės sunertas rankas. Jei smil iumi ro

doma į ką nors ar s taigiai , kampuotai juda plaštakos, vadinasi , š is žmogu

kaupia pykt į .

3. Glebios plaštakos

To, kuris nėra vis iškai nuoširdus, plaštakos paprastai būna ne tokios jud

r ios. Jos gal i būt i viena ki toje , sugniaužtos į kumšt į , sunertos ant krūt inės a

laikomos kišenėse. Stebėki te , kaip s t ipr iai kalbantysis spaudžia rankas: kuo in

tensyviau j is ta i daro, tuo didesnę į tampą pa t i r ia .




Je i žmogus į ką nors tv i r ta i į s ik imba, pavyzdžiui , į kėdę , vadinas i , l a

ba i s tengiasi iš la ikyti esam ą s ituac iją . T ie , kas la ikos i įs ik ibę savęs, būna

įs i t empę i r j auč ias i nesaugūs — t ikrą ja to žodžio prasme s tengias i kažko

nepale i s t i . Ta ip e lgdamies i j i e i šs iduoda , kad meluoja ar s tengias i i švengt is t ipr ių emoci jų .

4. Sąžiningojo plaštakos

Je i žmogus ka lba t i esą , j i s negniaužia kumščių , p i r š ta i dažniaus ia i būna

išt iest i . Taigi j i s yra atviras bei susidomėjęs apl inkiniais . Tai pr i imant is gestas ,

kur i s re i škia , kad š i s asmuo jaut rus i r l inkęs pr i imt i jus be i jūsų mint i s . Be to ,

de lnų rodymas — ta i ženklas , dė l kur io tampate labiau pažeidž iamas . Ki ta ver

tus , pašnekovas , demonst ruojant i s v i r šut inę p laš takų da l į , papras ta i nėra toks

empa t iškas i r a tv ir a s — j i s l ab iau l i nkęs a t si r ibo t i.

5. Išraiškingai judančios plaštakos

Kai žmogus ka lba i š ra i škingai i r emocingai apie t a i , kuo t ik i , j i s grakšč ia i

judina rankas be i p laš takas ir ta ip re iškia savo sus ižavėj im ą. Pr ieš ingu a tve ju ,rankos be i p laš takos juda daug mažiau.

6. Atkaklios plaštakos

Je i pas tebėjote , kad nykš tys ne juda , o k i t i p i r š ta i t i esūs ar gniaužias i į kumš

t į , vadinas i , jūsų pašnekovas tv i r ta i l a ikos i savo pozic i jos i r nė neket ina t rauk

t i s . Tokiam žmogui įp i r š t i savo požiūr į l aba i sunku.

7. Nekantriojo plaštakos

Pirš ta i s barbendamas į s ta lą žmogus papras ta i i šs iduoda esąs nekant rus ar

nervingumą. Panašus ženklas — daiktų (karol ių ar apyrankės) sukioj imas , t a ip

pat ža id im as p laukų sruoga — atsk le idž ia , kad jūsų pašnekovas jauč ias i nesau

gus , yra į s i t empęs . Tai rodo, kad jam t ies iog būt ina ką nors l i es t i i r t a ip pas i

jus ti ger iau .




8. Spaudimą patiriančiojo plaštakos

N agų krapš tym as, kram tym as ar ap link juos esančios odelės krapštym

rankų grąžymas bei muistymasis taip pat rodo baimę. Jausdami psicholog

spaudim ą, žmonės praded a taip elgt is , nors su jais kalbėdamiesi nesuprasi te ,kad jaučiasi sutr ikę. Šie ge stai ta ip pat gal i i šduot i pykt į i r f rust raci ją .

9. Nuobodžiaujančiojo plaštakos

Frustraci jos ar nuobodu l io apimtas žmogu s gal i judint i nykščius (ki t i pi rš-

tai tuo metu sunert i ) arba sukt i juos vieną apie ki tą . Šis veiksmas — tai pasta

ga ats ikratyt i nuobodul io.

10. Komfortą jaučiančiojo plaštakos

Gerą savi jautą išduoda i r plaštakos. St iprūs i r lė t i , vos banguojantys i r

mechaniški judesiai , už galvos sunertos rankos i r į šal is atkiš tos alkūnės rod

kad žmo gus jaučiasi saugiai , patogiai i r jaukiai .

11. Pasitikinčiojo plaštakos

Savo teisumu įs i t ikinęs žmogus dažnai demonstruoja tam t ikrus, pasi t

kėj imą savimi atskleidžiančius gestus. Plaštakos, suremtos pirš tų gal iuka

taip, kad sudarytų t r ikampį , yra savo teisumu įs i t ikinusiojo gestas . J į mėg

ta mokytojai , minist rai , pol i t ikai , te is ininkai i r ki t i , kur ių pareiga — sklei

t i i r komentuot i informaci ją . Taip laikyt i rankas būdinga i r derybų daly

viams.

L i e t i m a s

Antropologas Ešl is Montegju knygoje “Pris i l ie t imas” tvi r t ina, kad pal ie

tas t rokšta būt i kiekvienas. Lengvas pr is i l ie t imas pr ie nugaros, pet ies , rank

ar plaštakos rodo emocinę paramą, kurią mums ket ina suteikt i draugiškas a




muo. Taip pat naudinga kalbant l iest i pašnekovą — tai padeda atkreipt i jo dė

mesį į svarbias jūsų daromas pastabas.

Tačiau per daug jus l iečiant is pašnekovas gal i ta ip išduot i savo jausmus bei .

savi jautą. Tai gal i būt i pavydo bei kontrolės ženklas. Kartais ta i būna netgi pr ie

šiškumo gestas; aš j į vadinu įs ibrovėl io pr is i l ie t imu. Taip pat yra žmonių, kurieki tus l iečia nuolat , nes jaučia didžiul į poreikį būt i mėgstami i r pr ipažint i .

Penkiasdešimt t rejų metų fotografas Džo visuomet pal iesdavo vos sut iktą

žmogų. J i s pasakodamas kokią nors i s tor i j ą geranor i ška i dėdavo ranką vyrui

ant nugaros ar pa lytėdavo moters ranką . Džo kamavo didž iul i s nesaugumo jaus

mas, todėl j i s t roško įs i t ikint i , kad pašnekovas vis dar juo domisi . Liesdamas

ki tą , i š t ikrųjų j is drąsindavo save. Pašnekovas visuomet pagyvėdavo i r surea

guodavo te ig iamai .

Kai kurie žmonės nėra tokie emociškai š i l t i kaip l ipšnusis Džo. J ie taip pat

l iečia ki tus , bet ta i yra vadinamasis gal io žaidimas: toks asmuo tarsi te ikiasi

nusi leis t i iki to, kurį l iečia , lygio. Dar ki t i gal i l iest is tam, kad galėtų neva

kontrol iuot i ar pr iklausyt i vienai komandai , ypač jei pat i r ia pavydo ar nesau

gumo jausmą, grėsmę. Šių žmonių pr is i l ie t imas taip pat gal i būt i jėgos išraiš

ka . Vienas ger iaus ių būdų a tgaut i savo pozic i jas — pasakyt i tokiam pašneko

vui , kad jums labiau p at iktų, je i ji s to nedarytų.

Savo kūno lietimas

Jei pašnekovas dažnai l iečia veidą, t ikėt ina, kad j is sako net iesą. Šis žmo-

gus galbūt jaučiasi nejaukiai dėl to, kad nėra vis iškai nuoširdus. Vos pamelavęs

jis iškart prie lūpų ar akių kel ia rankas ir ta ip sukuria barjerą tarp savęs be i

klausytojo.

Jei pašnekovas nėra peršalęs i r nesiskundžia alergi ja , nosies žnaibymas i r

spaudymas reiškia, kad j is būtent š iuo atveju, susiklosčius tokiai s i tuaci jai , jaučia diskomfortą . Sakykime, paprašėte kieno nors padėt i į ki tą vietą perkel t i

sunkų krėslą . Pr ieš iš tardamas teigiamą atsakymą, žmogus ki ls tel i plaštaką pr ie

nosies . Šis gestas rodo, kad prašomasis ne i t in nori ta i daryt i . Tai panašu į ki tą

judes į — burnos l ie t im ą ar uždengimą ką nors pasakius. Dažnai ta i re iškia , kad

šis asmuo ka lba net iesą ar yra nepatenkintas tuo, ką išgirdo iš jūsų.

Tr inamos akys rodo, kad pašnekovui j au gana to , ką tuo metu darote . Spran

do t rynimas reiškia, kad pašnekovas jaučiasi nejaukiai i r galbūt meluoja. Taip

jis s iekia užgniaužti m in tis ap ie t iesą.




Tie, kurie nieko neliečia

N iekada n ieko neliečiantys žm onės paprastai yra sunk ia i p ris i taikantys pr

si tuaci jos i r nesukalbami, apimti didžiul io nesaugumo jausmo. J ie gal i turė

daugybę neurot iškų įpročių i r neretai bi jo apl inkinių. J ie nejaukiai jaučiasi vieni , i r greta ki tų žmonių. Dažniausiai ta i savanaudžiai vienišiai , kamuojant

save pr iekaištais . Kartais paaiškėja, kad nepageidaujantys būt i l iečiami žmo

nės vaikystėje patyrė emocinę i r f iz inę t raumą, i r jų nenoras l iest i bei būt i l ie

čiamiem s gal i būt i reakci ja į tokią pat i r t į .

Stiprių prisilietimų mėgėjai

Jei pr is i l ie t imas ar grybštelėj imas toks, kad juntate skausmą, vadinasi , š

žmogus konkuruoja su jumis ar ta ip reiškia gi l ia i š i rdyje s lypint į įni rš į . Turėtu

mėte leis t i tokiam pašnekovui pajust i , kad jo pr is i l ie t imas nemalonus i r nepa

geidaujamas. Laikyki tės nuo jo kuo tol iau.

Rankos paspaudimas

Labai iškalbingas yra i r rankos paspaudimas. Tvir tai , bet maloniai spaudžiant is žmogus pasi t iki savimi; j i s yra atviras i r netur i ko s lėpt i . St ip

rus rankos paspaudimas neretai s iejamas su s t ipr iu charakter iu, o s i lpnas —

su si lpnu.

Jei koks nors žmogus jūsų plaštaką ima t ik už pirš tų gal iukų ar ją spuste

si lpnai , nerangiai , o jo pat ies plaštaka pr imena nugaišusią žuvį , t ikėt ina, ka

toks asmuo neįstengia užmegzt i kontakto su jumis. J is gal i jaust is išgąsdinta

nesaugus arba nepajėgus užm egzt i emocinį ryš į .

Vyrai neretai nežino, kaip spaust i ranką moter iai . Stengdamiesi būt i džentelmenai , j ie kar tais ta i daro s i lpnai i r baikščiai . Tai rodo jėgos s toką. Ki ta ver

tus, t r iuškinant is , pernelyg st iprus, skausmingas paspaudimas išduoda, kad žmo

gus yra agresyvus, pr iešiškas, be to, s iekia dominuot i .

Plaštakų judesiai kalbant

Labai daug gal i te sužinot i i š to, kaip žmog us kalbėdam as judina plaštakas.




Jų judesiai pagyvina pokalbį , tampa tarsi skyrybos ženklais , pr iemone pa

brėž ti tam tikrus m om entus , pakeisti tem ą ar nutrauk ti pokalbį. P rasm ę tur i

viskas — plaštakų padėt ies kei t imas, rodymas pirš tu, lytėj imas ar netgi ran

kos ki ls telėj imas.

Plaštakos taip pat labai išduoda emocinę pašnekovo būseną. Ramus, tylus,

be t kum ščius gniaužiantis pašnekovas gali būti ne v is iškai sąžin ingas. G albū t

ki tas žmogus sup yko dėl to, ką pasakėte, o gal j i s jūsų nemėg sta.

^ E m o c i jo s i r p ė d o s

Kojos be i jų pėdos ne mažiau i ška lbingos už rankas be i p laš takas . Pėda —

viena “sąžiningiausių” kūno dal ių. J i a tskleidžia visą t iesą apie tai , ką jaučia ar

ga lvoja žmogus . Įmanoma kont rol iuot i ve ido i š ra i šką , kūno pozą be i p laš takų

judes ius, tačiau ypač sunku suvaldyti pėdas.

1. Sąžiningojo pėdos

Jei pašnekovo pėdos s tovi greta viena ki tos , tvi r tai remiasi į gr indis , o

p irš ta i pasukti į jus , tikėtina , kad šis žm ogus — nuoširdus, a tv iras ir ram us.

Kita ver tus, je i kojos pėda į gr indis remiasi išor iniu kraštu ar kulnimi , toks

žmog us gal i būt i t ikras nenaudėl is ; labai t ikėt ina, kad j is sako net iesą.

2. Pėdos judinimas

Judindamas pėdą ar j a t repsėdamas žmogus re i škia nekant ravimą arba nuo bodulį . Š ie veiksm ai im ituoja bėgim ą. Pašnekovas a išk iai rodo, kad nenorė tų

čia i lgiau užsibūt i .

3. Pėdų surakinimas

Pėdų surakinimas (v iena pėda glaudžia i apvejama apie k i tą koją) — nesą

moningas ženklas , kad pašnekovas sus inervinęs i r j auč ia d i skomfor tą . Kad i r

E m o c i jo s i r p ė d o s




kiek butų atpalaiduota viršut inė kūno dal is , tokia pėdos padėt is visuomet rod

nervingumą.

4. Kulkšnių surakinimas

Dėdamas vieną kulkšnį ant k i tos , pašnekovas v i suomet s tengias i kažką nu

slėpt i . Taip elgdamasis žmogus gal i s lėpt i emoci jas , ki lusias patekus į tam t ik

rą s i tuaci ją ar ją l iečiančią informaci ją .

Viena ant ki tos uždėtos kulkšnys taip pat gal i reikšt i į tampą. Neretai ta

elgiasi į tualetą norint is žmogus — taip j is t ikrąja to žodžio prasme stengia

susi laikyt i . Be to, ta ip kojas laikant dažnai išvysime būdami tarp keleivių, ku

rie nervinasi i r jaučia baimę kylant lėktuvui .

Kojų padėt is apie žmogų pasako labai daug. Iš jos gal ima nuspręst i ,

pašnekovas sąžin ingas, pas it ik in tis savim i, ar pas ipūtęs i r nesaugus.

1. Savimi pasitikinčiojo kojos

Sėdint nesuglaustos kojos rodo atvirumą i r pasi t ikėj imą savimi . Jei mote

r is segi s i joną, jos kojos bus arčiau viena ki tos dėl vis iems aiškių pr iežasči

Jei abi pėdos s tovi ant žemės, jų pirš tai nukreipt i į ki tą asmenį , o kel iai su

glaust i — vadinasi , pašnekovas nuoširdus i r sąžiningas. I r vyras, i r moter

pasit ik i savim i bei t ik i savo teisum u ir tada , je i jų kojos užkeltos v iena aki tos, bet t ik, kai vienas kel is yra t iesiai ant ki to.

2. Besiilsinti koja

Jei viena koja i ls is i užkel ta ant ki tos kel io, žmogus s tengiasi padrąsint i

sust ipr int i save. Tai reiškia, kad j is veikiausiai nepasi t iki savimi ar kuriuo no

klausimu nenori sakyt i t iesos.

K ą s a k o k o j o s




3. "Kojos, neškite mane iš čia!"

Tarkime, kalbatės su žmogumi, kurio veidas, galva bei l iemuo pasukt i į jus;

akys taip pat žvelgia į jus . Tačiau žvi lgtelėję žemyn pamatote, kad jo kojos i r

pėdos pasuk tos p riešinga k ryptim i. Tai, ką m ato te , re iškia, jog š is žm ogus nori

greičiau sprukt i i r i š t ikrųjų vis iškai netrokšta su jumis kalbėt is . Jei pašnekovas

greta jūsų jaučiasi blogai , jo kojos t ikrąja to žodžio prasme p asuka durų l ink.

Nuola tin is ir r itm ingas š launų plekšenim as v iena į k itą rodo, kad šis as

muo t rokšta pasprukt i . Neretai gal i te išvyst i pašnekovą, plekšint į sau per išor i

nes š launų puses. Tai reiškia, kad j is nori i šei t i , bet negal i . Tai panašu į t repse

nimą pėda i r reiškia, kad norima pasišal int i , bet bi joma pasirod yt i nemanda giu.

4. Nepriklausomojo kojos

Tas, kuris sėdi vieną koją laikydamas už ki tos , paprastai būna nepriklau

somas, la isvų pažiūrų, formalumų nemėgstant is žmogus. Ki ta ver tus, ta i gal i

būti ir ne išm anėlis , n ieko nenutuok ian tis apie ta i , kaip dera sėdėti . Toks žm o

gus veikiausiai nesi rūpina, ką ap ie j į pamanys ki t i .

5. Dominuojančiojo kojos

Į pr iekį iš t iestos kojos, nesvarbu, sukryžiuotos ar ne, rodo, kad žmogus

l inkęs dominuot i . Taip sėdintysis gal i būt i s t ipr ios val ios , bet kar tais elgiasi i r

kaip chul iganas.

Toks asmu o mėgsta būt i dėmesio cen tre i r s tengiasi , kad j į pastebėtų ki t i .

6. Stovėsena ant vienos kojos

Jei žmogus netur i kokių nors f izinių negal ių, s tovėj imas ant vienos kojos

laikomas t ikru iššūkiu. Tokia poza labai t r ikdo apl inkinius. Šie gal i pamanyt i ,

kad taip s tovint is pat i r ia diskomfortą ar jam ką nors skauda. Tokio asmens pa

šnekovas nesąmoningai daugiau dėmesio skirs jo savi jautai nei tam, ką š is sako.

Dažniausiai ant vienos kojos žmonės s tovi iš įpročio. J ie neretai neįs ivaiz

duoja, kaip tai ver t ina apl inkiniai . Tokia s tovėsena gal i įžeis t i apl inkinius, be to, j i

rodo, kad žmo gus nelabai pasi t iki savimi ar yra pat ikimas.




Daugel io mūsų e i sena savi ta , būdinga t ik mums. Ar t imie j i j ą be vargo

paž įs ta . G al i te išvys t i ką nors a tž ingsn iuo jan t iš to l i i r da r ne įž iū rė t i ve ido b ru

žų, be t j au ž inos i te , kad ta i jūsų še imos narys ar a r t imas draugas . Dabar panar inėkime, ka ip e i sena i šduoda emocinę būseną .

1. Prislėgta eisena

Je i žmogus jaučias i pr i s lėgtas , jo ga lva bus nule i s ta , peč ia i pakumpę;

re ta i pakels akis norėdamas pažvelgt i , kur e ina . Akys papras ta i žve lgs žem

o ž ingsnia i bus lė t i be i mechaniški .

2. "Tai AŠ!" eisena

Žmonės , kur ie į s iva izduoja esą geresni už k i tus , papras ta i va ikš to p

kel tu smakru i r perne lyg mojuodami rankomis . J ie re ta i žve lgia į k i tus ,

mano, kad vi s i juos s tebi . Jų la ikysena t i es i , krūt inė a tk i š ta . Kojos dažnia

s ia i būna ta ip pa t ne lanksč ios ; š ie žmonės žengia lė tu , t a rs i f iksuotu ž ing

niu . E idami j i e nere ta i ke l ia t r iukšmą, dė l to beveik v i suomet i šg i r s i t e

ž ingsnius .

3. Baikšti eisena

Baikš tus žmogus , a rba tas , kur i s než ino, ką jam jaučia apl inkinia i , va ik

p ir š tų ga liuka is . J is dažn iaus ia i t rupu tį kūprinasi i r ženg ia a tsa rg ia i . G a li te

ne i šgi r s t i , ka ip š i s asmuo įė jo į kambar į — ta i j i s (a r j i ) padarė v i s i ška i ty l it ač iau ne lė ta i . J i s e ina ta ip , lyg bandytų , a r n e į luš gr indys .

4. Įtempta eisena

Į s i t empęs i r ne lanks tus žmogus dažniaus ia i i r va ikš to manier ingais , n

lanksč ia i s ž ingsnia i s . J i s žengia sparč ia i , skubia i , nere ta i mažais ž ingsnel ia

Rankų judes ia i t a ip pa t kampu ot i , mechaniški .

Eisena




5. Pasitikinčiojo savimi eisena

Savimi pasi t ikinčių individų eisena tolygi ; regis , j ie netgi t ruput į šokčioja

iš pasi tenkinimo. Eidami žvelgia į žmones i r neretai šypsosi . Jų laikysena t iesi ,

galva pakel ta , o atpalaiduotos rankos lengv ai juda pr ie šonų.

Apie žmones labai daug pasako ne t ik kūnas ar jo judesiai , bet i r ta i , kaip

jie rengiasi .

1. Senamadiški drabužiai

Jei žmogus vi lki išėjusius iš mados, nudėvėtus, prastai pasiūtus ar nest i

l ingus drabužius, gal i būt i , kad j is negal i sau leis t i į s igyt i naujų ar t iesiog ne

pata iko į koją su la ikm ečiu .

2. Netvarkingi drabužiai

Jei drabužiai nešvarūs, dėmėti , dvokiantys ar š iaip netvarkingi , ta i reiškia,

kad žmogus negerbia savęs arba j is nėra harmoninga asmenybė.

3. Ypač madingi drabužiai

Tie, kurių apdarai labai madingi , paprastai labai rūpinasi , ką apie juos pa

manys ki t i . Tikėt ina, kad juos kamuoja didžiul is t roškimas pr i tapt i , tokie žmo

nės jaučiasi nesaugūs neturėdami kuo pasipuikuot i pr ieš ki tus . Madingai apsi

rengę j ie gal i s lėpt is tars i už s ienos.

4. Seksualūs drabužiai

Vilkintys i t in seksual ius a r daug kūno apnuoginančius drabužius žmonės

trokšta dėmesio. Tai Hol ivudo st i l ius: č ia daugybė vyrų bei moterų atvyksta

K ą m e s v i lk i m e



1 5 0 I š m o k i m e k e t u r is b e n d r a v i m o k o d u s

norėdami būt i pastebėt i ar at rast i . Kuo seksualesnė i r or iginalesnė apranga, t

daugiau vi lčių atkreipt i ki tų dėmesį . Daug kūno apnuoginantys drabužiai

puikus būdas ką nors sugundyti . Tačiau t ie , kas ta ip rengiasi nuola t, dažnia

siai jaučiasi nesaugūs emociškai i r nemano, kad yra labai seksualūs, todėl š

ta ip bando kom pensuot i š į nevisaver ti škumo jausmą.

5. Ryškiaspalviai drabužiai

Žmonės, vi lkintys ryškių spalvų, ekstravagant iškus drabužius

besipuošiantys aksesuarais , kurie t iesiog bado ak is , ta ip pa t nere tai jauč i

nesaugūs. J iems labai reikia dėmesio, o tai dažniausiai lemia menka savigarb

Kita ver tus, spalvų pl iūpsnis — geras dalykas. J is rodo, kad žmogus yra lamingas , kūrybingas , geros nuota ikos , jo nes legia problemos .

6. Nuobodūs drabužiai

Tie, kas vi lki nykiais drabužiais ar mėgsta konservatyvų st i l ių, a tvirkšči

dažniausiai nenori būt i pastebėt i ar išs išokt i . J ie dažniausiai būna baikštūs, dr

vūs, l inkę s lėpt is minioje i r l ikt i nepastebėt i .

7. Pernelyg uždari drabužiai

Nepriekaištingai apsirengę , it in tvarkingais , g riežta is , ik i paskutinės s

gos užsagstytais drabužiais vi lkintys žmonės gal i būt i i t in drausmingi i r org

nizuot i . Tačiau taip pat j ie gal i būt i užsispyrę i r nelankstūs. Tokie žmonės lyg

na net i r džinsus bei apat inius drabužėl ius. Deja, j ie negal i žengt i nė žingsn

tada, kai ne viskas tvarkinga ar , jų nuom one, idealu.

8. Ne tai progai skirti drabužiai

Netinkam ai tam tikra proga apsirengęs žm ogus rodo, jog nėra konform i

tas . Tai maišt ininkas norįs būt i pastebėtas . Kalbu apie tuos, kurie avi sport ini

ba te lius ten , kur v is i a te ina pasipuošę sm okingais , m ūvi džinsais kokteil ių v

karėlyje, ta ip pat apie moter is , seksual iai a t rodančias darbe.




N et inkam ai apsirengęs asm uo ta ip ga li dem onstruot i norą kovot i a r v id in į

p riešiškum ą, ta ip pa t t rošk im ą kon tro liuo ti s i tuac iją . A tsk le isdam as š iuos po

re ik ius ne t inkamais drabužia i s , j i s i šs iduoda esąs agresyvus , o rodo, kas š i s

žmogus jaučias i nesaugia i .

9. Skoningi drabužiai

Visuomet skoningai , švar ia i i r s t i l ingai aps i rengę žmonės yra a tv i r i i r

l inkę bendradarbiaut i . J ie dažniaus ia i gerbia apl inkinius be i pa i so apl inky

b ių , į kur ias pa tenka . Š ie žm onės ta ip pa t ga li tyč ia panaudo ti ką nors un ika

laus — aksesuarą , or ig ina l ią de ta lę a r i t in kokybišką da ikte l į — norėdami

iš re ikš t i savo asmenybės savi tumą ar pr i s i t a ikyt i pr ie mados . Tai sve iko, t e i g iamo savęs ver t in imo i š ra i ška . J ie t a ip ga l i e lg t i s i r norėdami duot i aks t iną

pokalb iu i ap ie savo d rabužius ar papuošalus i r ta ip paskatin ti ap link in ius pra

dė t i pokalbį .

Valyvumas

N evalyv i žm onės papras ta i m enkai save ver tina . J ie ga li būt i apim ti dep

res i jos a r ne tgi v i s i ška i nes i rūpint i tuo , ką pamanys k i t i . Dažniaus ia i j i e gyve

na savo pasaulė ly je i r ne t nenutuokia , jog derė tų į s igyt i dezodorantą ar kad jų

burnos kvapas toks b jaurus , kad ga l i išverst i i š koto pašnekovą . Š ie žm onėsvaikš to t ra i škanotomis akimis , ant ve ido pr i l ipus ia i s mais to t rupinia i s a r se i lė

tomis lūpomis .

Gal ime daryt i i švadą — valyvum as sus i jęs su savigarba .

Išpuoselėti ir nesutvarkyti plaukai

Vyrai , dėvintys mažus , p l ikę dengiančius perukus , a r skersa i j ą užšukuo-

Kūn o pr iež iūra i r h ig iena

Pr iž iūr imas ar nepr iž iūr imas kūnas apie žmogaus asm enybę pasako labai daug.




jantys skysta p laukų sruoga, nepasit ik i savim i ir yra nedraugiški. J ie l inkę s lėp t

daugel į dalykų i r nemėg sta atvirai pasakot i apie save.

Į juos panašios i r moterys, nuolat keičiančios plaukų spalvą i r šukuosenas

Jos tarsi sako, kad yra nepatenkintos savimi , neharmoningos asmenybės. Ja

ta ip pa t kamuoja nesaugumo pojūt is i r menka savigarba.

Vyrai bei moterys, mėgstantys neįprastą plaukų spalvą i r ekstravagant išk

kirpimą, pavyzdžiui , nusiskutantys pusę galvos, ki toje pal iekantys plevėsuo

jančius p laukus, trokšte trokšta būti pastebėti .

Prižiūrėti ir nesutvarkyti nagai

Moterys i t in i lgais lakuotais nagais prašyte prašosi būt i pastebėtos. Žmonės iki gyvuonies nukramtytais nagais paprastai būna nervingi , baikštūs i r ka

muojami nesaugumo jausmo. Toks savęs ža lo j imas — s iekio sus ina ikint i i š

raiška. Gal ima sakyt i , kad viduje s lypint į pr iešiškumą bei pykt į j ie nukreipia

save .

Smulkmeniškai išpuoselėta išvaizda

Tinkamai pr ižiūr imas kūnas rodo, kad žmogus rūpinasi savimi . Tačiau je

koks nors žmogus taip rūpinasi savimi , jog, rodos, kiekvienas plaukel is visuo

met tur i savo vietą , vadinasi , j i s yra užsispyręs, nemoka pr is i taikyt i , be to, jau

čiasi nesaugus.

Pavyzdžiui , moterys, nuolat bėgiojančios atnauj int i makiažo, š i ta ip išs i

duoda, kad jaučiasi nesaugiai . Pr is imenu, kar tą , kai dar buvau koledžo naujo

kė , v ieną ry tą buvo surengta mokomoj i evakuaci ja . Viena jauna bendrabučio

gyventoja ats isakė išei t i i š kambario tol , kol nepasidarys makiažo. J i jautės

pernelyg nesaug i ir be ga lo d rovėjosi , kad kas nors ją išvys nepasigraž inus ią . J

verčiau būtų žuvusi l iepsnose, nei le idusi ki t iems žvelgt i į savo nepadažyt

ve idą .

Kita ver tus, je i moter is vis iškai nesidažo, gal ima spėt i , kad j i nesi rūpin

savo išvaizda arba yra natūral i , žemiška, tars i te igiant i : “Ką matai — tą i

gauni” .

Dabar esame pasirengę aptar t i , ką atskleidžia veidas.



Kaip suprasti, ką sako veidas

žmogaus kūnas ar veidas gal i būt i geresnis barometras nei jo tar iami žo

džiai . Zigmundas Froidas teigė, kad tas , kas tur i akis , kuriomis gal i matyt i , i r

ausis , kuriomis gal i gi rdėt i , tegul neabejoja — nė vienas mir t ingasis nuo jo

neįstengs nuslėpt i informaci jos. J is manė, jog, lūpoms tyl int , pašnekovas plepa

p irš tų ga liukais ; išdavystė sunkiasi iš k iekvienos odos poros .

Išduot i gal i ne t ik balsas , bet i r veidas. Žmogus gal i s tengt is nuslėpt i emo

ci jas , tačiau mil isekundę šmėkštelėjusi išraiška atskleis t iesą. Froidas tvi r t ino,

kad t ikrų jausmų beveik ne įmanom a nus lėpt i .

Veida i ka lba mums jau ne v ieną š imtmet į — pradedant Rembranto i r Ve

laskeso drobėmis i r baigiant š iuolaikine fotožurnal is t ika bei vaizdo juostomis.

Klasikinėmis tapusiose fotograf i jose matyt i i šraiškingi veidai visam laikui įs t r in

ga mūsų a tmintyje . Kas pamirš Ly Harvio Osvaldo ve ide sus t ingus ias emoci jas

tuo metu, kai į j į šauna Džekas Rabis , ar s iaubą bei agoni ją jaunos nuogos viet

namietės Kim Puk ve ide , ka i j i k lykdama bėga pi lant v i ską na ikinančiam na

palm o lie tu i? Ar nuotraukoje įam žin tą pergalės dž iaugsm ą, kai g im nastė M eri

Lu Reton, la imėjusi ol impinių žaidynių aukso medal į , puola į glėbį la ime švy

t inčiai savo t renerei Belai Karolyi? Ar nusižeminusį i r l iūdną prezidento Klin

tono veidą, kai j i s pr is ipažino tautai , kad davė melagingus parodymus i r i š t ik

rųjų turėjo nederamų santykių su “ta moter imi”. Kad i r ką sakytume — šie i r

vis i ki t i veidai išduoda, kaip iš t ikrųjų jaučiasi žmonės.

8 SKYRIUS




1. Ar šio žmogaus žvilgsnis įdėmus, ar jis dažnai žvilgčioja į jus?2. Ar šis žmogus retai žvelgia į jus būdamas greta jūsų?

3. Ar jis tarsi veidrodis atkartoja jūsų šypseną ir linksi galva tuo metu, kai tai

darote jūs?

4. Ar akių vyzdžiai jam žvelgiant į jus plečiasi?

5. Ar akių kampučiuose jam žvelgiant į jus susimeta raukšlelės?

6. Ar akys atrodo liūdnos ir negyvos, net ir tada, kai lūpų kampučiai pakelti

aukštyn — taip, kaip šypsantis?

7. Ar akys plačiai atvertos ir matyti jų raineles gaubiantys baltymai, kaiapatinis žandikaulis atvipęs?

8. Ar žmogaus akys nuolat išplėstos, o lūpų kampučiai nusvirę žemyn?

9. Ar apatiniai akių vokai įtempti, o antakiai išlenkti lanku?

10. Ar jūs žvelgiate vienas kitam į akis, ir apatinis bei viršutinis vokai

susiaurėja?

11. Ar žmogus ilgai spokso į jus nemirksėdamas, įsmeigęs akis?

12. Ar pašnekovas į jus žvelgia švelniu, nuoširdžiu žvilgsniu?

13. Ar šis asmuo nuolat į jus spokso įsmeigęs akis ir nė akimirkos nenuleidžiaakių?

14. Ar šis asmuo primerkia akis ir suraukia kaktą tuo pat metu kilstelėdamas

vieną antakį — taip, lyg kažkuo abejotų?

15. Ar kalbėdamas su jumis jis akis pakelia į lubas?

16. Ar šis žmogus žvelgia į jus šnairomis, o ne tiesiai?

17. Ar žmogus į jus žvelgia šnairomis ir kalbėdamas palenkia galvą?

18. Ar pašnekovas, būdamas greta jūsų, žvelgia žemyn ir vengia pakelti akis?

19. Ar pašnekovas žvelgia ramiai ir nenusuka akių, o akių raumenys atpalaiduot

20. Ar pašnekovo akys mirkčioja arba nervingai trūkčioja?

21. Ar kalbėdamas jis itin dažnai mirksi?

22. Ar pašnekovas pirmas nutraukia akių kontaktą?

23. Ar sveikindamasis su jumis žmogus kilsteli antakius ir išplečia akis?

24. Ar pašnekovas raukia antakius?

25. Ar pašnekovas suraukia antakius, sučiaupia lūpas, o jo šnervės tuo metu

išsiplečia?

Veido s igna lų apžva lga

Štai ką reikia apžvelgti, jei norime nagrinėti veido siunčiamus signalus.



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o v e i d a s 1 5 5

26. Ar ka lbėdamas su jumis š i s žmogus dažnai ž iovauja?

27. Ar žmog us sunkiai nuryja sei les arba akivaizdžiai s tengiasi susivaldyt i

ko nors nepasakęs , ka i ką nors gera pasakėte apie save?

28. Ar pašneko vui šypsant is matyt i dantys, ki ls tel i skruostai bei lūpųkampučia i?

29. Ar pašnekovo šypsena į t empta ar sukta?

30. Ar pašneko vas šypsosi ne laiku i r ne vietoje?

31. Ar ka lbėdamas j i s burną pr idengia ranka?

32. Ar j is kramto apat inę lūpą?

33. Ar pašnekovas dažnai l a ižo lūpas?

34. Ar jo skruostų padėt is kinta , tačiau burnos kamp učiai lieka nuleis t i ta ip,

kad visa tai panašu į i škreiptą šypseną?35. Ar skruostai parausta?

36. Ar skruos ta i a t rodo pasmukę žemyn ir įdubę?

37. Ar kalbant smakras ats ikiša į pr iekį?

38. Ar smak ras tars i a t i t rauktas atgal?

39. Ar pašnekovas paremia smakrą ranka?

40. Ar pašnekovas šve lnia i g los to sau smakrą?

41. Ar smakras pakel tas taip, jog at rodo, kad šis žmog us į jus žvelgia iš

aukš to?42. Ar pašnekovas t r ina ne t ik smakrą, bet i r ki tas veido dal is?

43. Ar žmogus ka lbėdamas dažnai l i eč ia nos į?

44. Ar j is , kalbėdam as su jumis, rauko nosį?

45. Ar j is , kalbėdam as su jumis, ki ls tel i nosį?

46. Ar pašnekovas kasos i paaus ius?

47. Ar pašneko vas t impčioja ausį arba jos spenel į?

48. Ar j is t r ina ausį suspaudę s nykščiu i r smil iumi?

49. Ar pašneko vo veido išraiška abej inga i r bereikšmė?50. Ar kalbant su jumis jo veidas at rodo gyvas i r žvalus?

51. Ar kalbant su jumis š io žmog aus veidas ats ipalaiduoja, o jo išraiška yra

maloni?

Šių klausimų t ikslas — kuo labiau iš lavint i jūsų pastabumą, t .y. pagelbėt i

išvyst i , kaip kinta pašnekovo veidas. Žvelgdami į subt i l iausius išraiškos poky-

čius, dėmesį atkreipsi te į vis iškai ki tus dalykus, pamatysi te tai , ko turbūt dar

niekuom et nesate matę anksčiau. Tai padės tapt i a t idesniu s tebėtoju.




Daugelis mūsų net nežino, kaip gerai supranta veidų kalbą. Dažniausmes nevertiname tokios informacijos. Galima sakyti, kad žmogaus veidas emocinio gyvenimo skelbimų lenta, vieta, kur norint ką nors suprasti, visišnereikia žodžių. Kad ir iš kur žmogus būtų kilęs ir kokioje kultūrinėje aplink

je būtų užaugęs, kiekvienas emocijas reiškia tokiomis pačiomis veido išrakomis, todėl galime jas atpažinti — nesvarbu, dėl kokių priežasčių jos pakisMoksliniai tyrimai parodė, kad netgi kūdikiai aiškiai skiria veido išraiškos pkyčius, jas atkartodami patys.

Šiame skyriuje paaiškinsiu, ką reiškia įvairiausios veido išraiškos ir kaipžmonės reiškia emocijas vadinamąja veido kalba. Šis skyrius atskleis veido siučiamų signalų (juos minėjome apžvalgoje) reikšmę.

K a i v e i da s k a l ba v i e na , ž odž i a i — k i t a

Moksliniai tyrimai rodo, kad 55 procentus neverbalinių signalų siunčia vedas. Pašnekovas gali parinkti tinkamus žodžius ir kalbėti tai, ką labiausiai troktate išgirsti. Jis tai gali sakyti jausmingai, subtiliai, nuostabiu balsu — lyg mdumi tepti. Tačiau jei veido išraiška nederės su žodžiais, jie taps neverti

skatiko.Prieš keletą metų viename kokteilių vakarėlyje mane pristatė dviem s

tuoktinių poroms. Pastebėjau, kad visi keturi griežė dantimis, stipriai sukąsdvo žandikaulius, o jų veidų neapleisdavo įtemptos šypsenos. Šnekučiuodašie žmonės nedraugiškai žvelgė vienas į kitą, nors kalbėjosi apie malonius dlykus. Pasijutau nejaukiai — tarp šių porų aiškiai tvyrojo įtampa. Aš atsipršiau ir įsimaišiau tarp svečių.

Vėliau tą patį vakarą susidūriau su viena iš minėtų porų. Pastebėjau, kdabar jie elgiasi visiškai kitaip: veidai atsipalaidavę, laimingesni ir žvalesni.Šypsenos dabar atrodė tikros ir nuoširdžios. Nebepastebėjau sukąstų žandikalių. “Kur jūsų bičiuliai — ta pora, su kuria leidote laiką?” — nekaltai paklasiau ir visiškai nenustebau išgirdusi atsakymą.

“Ačiū Dievui, jie išėjo, — pareiškė žmona. — Jiedu įsivaizduoja, kad viką išmano. Jie tokie gudručiai, tačiau niekas nežino, kas gali nutikti ateityGirdėjome, kad Džo gali būti paaukštintas ir imtis vadovauti mano vyro Džim

skyriui. Dėl to ir privalome elgtis maloniai”.




Jų žodžiai patvirtino tai, ką jau buvau pastebėjusi. Džimas ir jo žmona

buvo labai įsitempę, todėl šnekučiuodamiesi su Džo ir jo žmona jautėsi nejau-

kiai. Kuo ilgiau stovėjau greta jų, tuo aiškiau tai mačiau.

Akys — viena svarbiausių bendravimo priemonių. Jos pasako, ar tapome

susidomėjimo objektu, ar pašnekovas mums jaučia priešiškumą.

Kaip sužinoti, ar tikrai patinkame kitam asmeniui? Ogi iš to, kaip šis žmo-

gus į mus žvelgia. Jei mes jam patinkame — žvilgčios dažniau. Jei labai patin-

kame — žvilgsnis bus ilgesnis nei dvi trys sekundės. Be to, vyzdžiai išsiplės.Tai rodo teigiamas emocijas.

Į akis žvelgti vengiantis pašnekovas yra arba liguistai drovus, arba turi ką

slėpti. Šis žmogus gali varžytis žvelgti į jus, nes bando nuslėpti, kad jūs jį (ar

ą) traukiate. Ir atvirkščiai, į mus įsmeigtos pašnekovo akys rodo, kad jis tik-

riausiai yra ramus ir jaučiasi saugus.

Tai, kad esame kažkam patrauklūs, gali išduoti ir kitoks žvilgsnis. Pirma-

sis požymis yra vadinamasis skersas žvilgsnis, kai žmogus akis nukreipia kai-

rėn, tada žvilgsniu tarsi perbraukia skersai veidą, pažvelgia dešinėn ir vėl ver-tinančiu žvilgsniu nužvelgia.

Kitas signalas — vos kilstelėti antakiai. Veido raumenys atsipalaiduo-

a, apatinis žandikaulis truputį atvimpa, bet lūpos lieka sučiauptos, dėl to

apatinė veido dalis atrodo ilgesnė. Taip žvelgia tas, kuriam patinkate, ta-

čiau šis žmogus yra kartu ir truputį nusivylęs, nes veikiausiai neatsakote

tuo pačiu.

Visi esame girdėję posakį: mėgdžiojimas — nuoširdžiausias pataikavimo

būdas. Taigi pastebėję, kad kas nors tarsi veidrodyje atkartoja jūsų šypseną,

tuo pat metu kaip ir jūs linksi galva ar plaštaka paremia smakrą tada, kai tai

padarote jūs — galite spėti, kad šis žmogus jumis žavisi ar bent jau jūs jam

patinkate.

Kuo daugiau gestų atkartojama, tuo labiau vienas kitam pašnekovai patin-

ka. Kitą kartą, kai stebėsite kokią nors porą, atidžiai sekite mimikos bei gestų

panašumą. Jei jie panašiai keičiasi jais ar šypsenomis, tikėtina, kad tai beįsi

mylintįs ar vienas kitą jau mylintįs žmonės.

V e i do t r a uk a




Kaip iš akių nuspėti jausmus

Ramona nuėjo į pirmąjį koledžo vakarėlį. Ji nervinosi ir drovėjosi, bet kartžvalgėsi po patalpą draugiško veido. Ji išvydo Keviną; šis iškart sugavo jo

žvilgsnį ir nusišypsojo. Jie priėjo vienas prie kito ir ėmė plepėti. Visą laikKevinas žvelgė į Ramoną ir šypsojosi. Jai tai patiko. Mergina greta jo jautės

jaukiai ir saugiai. Ši sąveika kėlė malonius pojūčius.Staiga prie poros priėjo geras Kevino draugas Darilas ir entuziastingai pa

sisveikino. Abu vaikinai buvo ilgą laiką nesimatę. Darilas atsainiai pasisveikino su mergina ir tęsė pokalbį su Kevinu. Šis bandė ją įtraukti į pokalbį, tačia bičiulis į ją nė nepažvelgė.

Kiekvieną kartą Ramonai pabandžius prabilti, Darilas žvelgdavo pro ša

lį. Galiausiai mergina suprato, kad Darilui nepatinka, ir šis nenori, kad mergina būtų greta jo draugo. Kuo labiau mums patinka žmogus, tuo dažniau į jžvilgčiojame. Ir atvirkščiai, kuo labiau kas nors nepatinka, tuo rečiau į jį žvelgiame.

Apgaulingos akys

Kai pašnekovas jums šypsosi, ir jums norisi sužinoti, ar nuoširdžiai jitai daro — pažvelkite jam į akis. Potrauminio streso sukeltų sutrikimų centre Bostone Tamara Njumen atliko tyrimus. Buvo nufilmuota šešiasdešimmoterų. Iš pradžių jos apibūdintos kaip baikščios ar represyvios. Jų lūpkampučiai buvo pakelti (tokia išraiška turėjo rodyti laimę), tačiau tai tislėpė tikruosius jausmus. Na, o šie atsispindėjo nelaimingose, užgesusiosakyse.

Jei žvelgiate į besišypsančio žmogaus nuotrauką, akys atskleis tikruosiu

jausmus. Jos gali žvelgti ypač liūdnai net ir tada, kai lūpas nušvies kuo plačiausia šypsena.

Jei skruostai nepakilę ir šnervės neišsiplėtusios, gali būti, kad žmogunėra labai laimingas. Taip galima tvirtinti dėl to, kad tikroji šypsena nušviečia visą veidą — ypač akis. Jei akių kampučiuose nesusimeta raukšlytėarba nekrusteli nė vienas kaktos raumenėlis, vadinasi, šypsena — apsimestinė, nenatūrali. Žmonės gali jaustis nelaimingi net ir tada, kai tvirtina prie-

šingai.



K a i p s u p r a s t i , k ą s a k o v e i d a s 159

Labai naudinga stebėti menkiausius veido išraiškos pokyčius. Vien iš ma-

žiausio akių krustelėjimo galime pasakyti, kad kas nors yra laimingas,Nuste-

bęs, bijąs, nuobodžiaujantis ar jaučia simpatiją.

1. Nustebusios akys

Ar žmogus nustebęs, ar budrus — aiškiai parodo jo akys. Apstulbintas

pašnekovas itin plačiai atvers akis; pamatysime rainelę (spalvotąją akies da-

lį) gaubiančią odeną (akies baltymą). Antakiai bus pakilę ir išlenkti aukštyn,

apatinis žandikaulis atvipęs, lūpos prasivėrusios. Kai išmoksite atpažinti įvai-rias reakcijas, iškart pastebėsite apstulbusį žmogų, ypač jei jis sugautas me-

luojant. Išvydę tokią veido išraišką, galite būti tikri — sučiupote nusikaltimo

vietoje.

2. Išgąsdintos akys

Kažko bijantis žmogus taip pat plačiai atveria akis. Regis, jos tokios atvi-

ros, kad išvystų artėjant net menkiausią pavojų. Apatiniai akių vokai įtempti,

antakiai pakilę kitaip nei nustebusio žmogaus — išsigandusiojo jie priartėję

vienas prie kito — o lūpos nuleistos ir sudaro horizontalią liniją.

3. Piktos akys

Supykęs asmuo spokso tiesiai į supykdžiusįjį. Viršutinis ir apatinis akių

vokai įsitempia, akys susiaurėja — tarsi susitraukia. Jei kas nors įsmeigė įjus nemirksintį žvilgsnį, vadinasi, bando jus įbauginti, valdyti arba jums gra-

sina.

4. Spoksančios akys

Jei į kitą asmenį spoksome neatitraukdami akių, tai gali reikšti vieną iš

dviejų dalykų. Galbūt juo susidomėjome kaip seksualiniu objektu. Taip pat tai

E m o c i n g o s a k y s




gali būti priešiškumo išraiška. Kad ir kas būtumėte — šimpanzė, gorila, šuožmogus — spoksoti nėra gerai. Toks įsmeigtas žvilgsnis, visiškai nekintveido išraiška stebimam žmogui sukelia diskomfortą.

Neseniai buvau pakviesta į bokso varžybas Las Vege. Tai buvo pirmas ktas, kai stebėjau jas ne per televiziją. Pajutau pagarbią baimę išvydusi, kaip praundą ringe vienas į kitą žvelgia varžovai. Jie stengėsi įbauginti vienas kitą.

Makiaveliški (Makiavelis — XVXVI a. Italijos valstybės veikėjas, teikad siekiant valdžios pateisinamos bet kokios priemonės bei nusikaltimai — v

past .) veidmainiai taip pat mėgsta įsmeigti akis. Šie žmonės kontroliuoja sžvilgsnį, jis nėra nei labai švelnus, nei natūralus. Tai melagysčių meistrai, išmkę valdyti savo baimę, siekiantys manipuliuoti aplinkiniais.

5. Abejojančios akys

Jei tuo pat metu akys siaurėja, kakta suraukiama, o vienas antakis pakyla — vadinasi, pašnekovas veikiausiai abejoja jūsų pasakytais žodžiais. Toks vdas dažniausiai būna žmogaus, kuris nežino, kokį sprendimą priimti.

6. Nustebusios akys

Nustebęs pašnekovas pakelia akis ir įsmeigia žvilgsnį į lubas. Niekinannustebimo išraiška gali atsirasti tada, kai pašnekovas netiki jumis ar tuo, kažkas iš tikrųjų vyksta. Tokia išraiška taip pat išduoda, kad žmogus neįsten patikėti tuo, ką pamatė ar išgirdo.

7. Drovios akysDrovus ar sutrikęs žmogus dažnai žvilgčios šnairomis ir stengsis išven

tiesioginio akių kontakto.Tai taip pat galima vadinti flirtu. Jis ar ji žvelgia šnairomis, kartu palen

damas galvą ir žvilgtelėdamas iš padilbų. Labai panašiai elgiasi nepasitikisavimi ar sutrikęs vaikas.

Antropologas Desmondas Morisas teigia, kad toks žvilgsnis — dvilynes rodo vadinamąjį įžūlų drovumą (iš tikrųjų abu šie žodžiai prieštarauja v




nas kitam). Kitaip tariant, nuoširdumo čia nė kvapo, tik apsimestinis kuklu-mas. Aplinkinius tai gali erzinti arba seksualiai jaudinti — tai lemia situacija.

8. Liūdnos, susigėdusios akys

Liūdnas, sutrikęs ar susigėdęs žmogus dažniausiai žvelgia žemyn ir ven-gia akių kontakto. Antakiai taip pat gali būti suraukti. Paprastai į akis nežiūrinuliūdęs ar nuolankus žmogus.

9. "Aš to nepadariau!"

Melagis paprastai vengia žvelgti į akis. Tačiau jei žmogus sako tiesą ir yraįsitikinęs savo teisumu, ypač tada, kai buvo neteisingai apkaltintas, jis tvirtaiir tiesiai žvelgia į akis. Akių raumenys tada būna atsipalaidavę, o žvilgsnis —pasitikintis ir fiksuotas.

10. Nervingai trūkčiojantys akių vokai

Jei darome tai, ko nederėtų daryti, mūsų kūnas dažniausiai randa būdų mumstai pranešti. Turėjau klientę, kuri buvo susižavėjusi visiškai ja nesidominčiuvyriškiu. Šis nuolat gėrė, o moteris jo ieškodavo baruose. Iš karto po sužadėtu-vių moteriai nevalingai ėmė trūkčioti akių vokai. Tai nesiliovė ir po šešių mė-nesių, kai ji nutraukė sužadėtuves. Kita klientė atvedė dukrą. Šiai akių vokaitrūkčioti pradėjo tada, kai mergina įsidarbino savo tėvo teisininko firmoje; tė-velis labai mėgo kontroliuoti ir buvo tikrai valdingas. Jai išėjus iš darbo, vokaitrūkčioti liovėsi.

Akių raumenų susitraukinėjimą arba spazmus dažniausiai sukelia įtampabei stresas. Jei turite tokių problemų — pamąstykite, kas vyksta jūsų gyveni-me. Galbūt kūnas įspėja, kad patiriate per didelį stresą. Atkreipkite dėmesį!

11. Nuolat mirksinčios akys

Per dažnas mirksėjimas gali būti nervingumo ir nesaugumo ženklas. Ka-daise viena mano klientė, žinių pranešėja, mirksėjo itin dažnai. Nors ir buvo




labai iškalbi, ši moteris širdies gilumoje labai nerimavo dėl to, ar bus atnauji

ta jos darbo sutartis. Ji jautė didžiulį nerimą, nes beveik netikėjo tuo, kad

gaus darbą, ir tai reiškėsi nerviniu akių trūkčiojimu.

Po ilgų pokalbių apie jos darbą, per kuriuos aptarėme, ką ji galėtų vei

tuo atveju, jeigu nepavyktų gauti to paties darbo, ji pamažu ėmė atsipalaiduoMes nusprendėme, kad žinių skaitymas nėra vienintelis dalykas, kurį ji suge

Mūsų susitikimai davė puikių rezultatų. Jai pasirodžius eteryje akių vokai n

betrūkčiodavo. Moteris atsipalaidavo bei liovėsi nerimauti dėl ateities, ir a

raumenys atsipalaidavo. Jos darbo sutartis buvo pratęsta dar trejiems metams.

Pernelyg dažnai gali mirksėti meluojantis ar nerimaujantis, kad juo g

nepatikėti, žmogus.

12. Kontakto vengiančios akys

Jei žmogus nežiūri tiesiai į jus — tikrai kažkas negerai. Jis gali ven

žvelgti jums į akis dėl to, kad jam nepatinkate, esate neįdomus, arba jis n

įstengia jums atsispirti, o gal esate jį įbauginę. Beje, melagis dažniausiai d

rys, ką galės, kad tik jūsų žvilgsniai nesusitiktų. Jį kamuoja kaltės jausmas,

to ir vengia žvelgti tiesiai į veidą.

Tačiau žvelgiantis pro šalį pašnekovas nebūtinai meluoja. Galbūt jis jačiasi nejaukiai ar pajuto poreikį gintis; gali būti, kad turi ką slėpti. Žmonės g

vengti tiesioginio žvilgsnio, nes trokšta, kad kiti nesužinotų, kas jie iš tikrų

yra. Tikėtina, kad juos kamuoja menkavertiškumo jausmas, dėl to ir žvel

pro šalį vildamiesi, jog to nepastebėsite.

Jei norite sužinoti, ar pašnekovas jus mėgsta — pažvelkite į antakius.

pirmą kartą sutiktas nepažįstamasis jums nusišypsos, jo antakiai savaime šo

telės, kitaip tariant, iš pradžių staiga kilstelės, vėliau nusileis. Toks veido jud

sys atliekamas tik kartą; jį visuomet lydi šypsena. Jei mūsų susidomėjimas k

nors didėja, dažniausiai plačiau atveriame akis. Jei taip padaro ir pašnekov

vadinasi, jūs abu gerame kelyje. Sis žmogus domisi jumis. Kita vertus, jei t

kio antakių šoktelėjimo nepastebėsite, veikiausiai jis jums abejingas.

An tak ia i




Suraukti antakiai, pakelti antakiai

Jei kas nors jūsų nemėgsta ar bijo, jis surauks antakius: juos abu kartukilstelės ir priartins vieną prie kito. Anot Desmondo Moriso, tai yra prieštarin-

gas judesys, nes raumenys stengiasi atlikti du veiksmus — kilstelėti antakius irjuos suartinti. Šioje veido išraiškoje slypi širdgėla, kančia, pyktis ir baimė;visi kartu jie gimdo susirūpinimą.

Antakiai pakyla, kai pašnekovas pasijunta šokiruotas ar kuo nors netiki.Suraukti antakiai, kai tarp jų atsiranda vertikalios raukšlės, reiškia pyktį.

Tikruosius ketinimus atskleidžia ne tik tariami žodžiai, bet ir burnos jude-siai. Juos galime laikyti vienu veido signalų. Pašnekovo mintis išduoda lūpos,gerklė bei skruostai.

Nuoširdi šypsena

Šypsena — vienas galingiausių signalų. Jei ji nuoširdi, lūpų kampučiaipakilę aukštyn, jos pačios prasivėrusios, matyti dantys; tada skruostai pakyla,o akių kampučiuose susimeta raukšlelės.

Jei norite įsitikinti šypsenos galia, pasiųskite ją kam nors — tik iš visosširdies — ir pamatysite, kas nutiks. Padarykite tai tada, jei nesijaučiate itinlaimingas ir neturite didelio ūpo šypsotis. Tiesiog suteikite veidui nuoširdžiosšypsenos išraišką ir duokite darbo jutimų atminčiai. Prisiminkite laimingą savogyvenimo laikotarpį ir pasistenkite nepaleisti šios minties. Dabar nusišypsoki-te. Būsite maloniai nustebinti teigiamos reakcijos.

Linksmumas užkrečiamas. Kai šypsotės, kiti nejučiomis ima jus mėgdžio-ti, ir įtampa savaime išnyksta. Pamatysite — aplinkiniai taps artimesni. Susi-pažinsite su daugiau žmonių, nes visi jus laikys draugiškesniu.

Įtempta šypsena

Įtempta šypsena yra apsimestinė. Prisiminkite vaikystę, kai nenorėdavote

A t s p ė k i te , k ą s a k o lū p o s



fotografuotis su visa šeima. Ne itin džiaugėtės būdamas ten, todėl ir nesielgėte

kaip laimingas žmogu s, kitaip tariant, nesišypsojote. Fotografas liepdavo: “Sa-

kykite “cheese”. Pakartodavote šį žodį. Nuotraukoje b urna įtemptai šypsosi,

bet akys — liūdnos.Čia aprašiau nenuoširdžią arba prievartinę šypseną, kurią žmonės spauste

išspaudžia. Jūs jiems tikrai nepatinkate ar jie nepatenkinti, kad esate greta, ta-

čiau norėdami atrodyti civilizuoti ir kultūringi jie šypsosi. Rezultatą jau ap ta-

rėme. Kitą kartą, kai išvysite žmogų bereikšmėmis akimis ir išspausta, tarsi

tariant “cheese”, šypsena, žinokite — ji nenuo širdi.

Žmonės, kurie šypsosi įtemptomis lūpom is, neatskleidžia tikrųjų savo jaus-

mų. Tiesą sakant, kiekvienas, kuris taip atrodys tardamas: “Nesirūpink dėl to”

arba “Tai smulkmena”, iš tikrųjų mano priešingai. Vadinasi, problemų tikrai

yra ir jums derėtų susirūpinti — nes jos k elia nerimą.

Šypsena ne laiku ir ne vietoje

“Kodėl tu šypsaisi? Aš juk pasakiau, kad m irė mano tėvas. Kas tau nuti-

ko?” — paklausė Linda geriausios savo d raugės Šerolės, papasakojusi, kad jos

tėvelis neseniai apleido šį pasaulį. Šerolė nebuvo nei nejautri, nei žiauri. Ji taip

tik parodė, jog labai su sinervino ir dėl to, ką išgirdo, jaučiasi nemaloniai. Deja, ji jausmus reiškė šypsena, o ne liūdnu žvilgsniu.

Žmonės, kurie šypsosi patekę į įtemptą kritinę situaciją, kitiems neretai

suteikia dar daugiau širdgėlos. Jie galbūt ir neturi sadistinių polinkių, tik taip

rodo, kad jaučiasi nemaloniai. Deja, tai nepadeda į Lindą panašiems žmonėms

— jie pasijunta priblokšti ir nuliūsta.

Taip nutiko buvusiam prezidentui Džimui Karteriui. Daugelis yra įsitikinę,

kad jis prarado galimybę dar kartą patekti į Baltuosius rūmus dėl netinkamų vei-

do siunčiamų signalų. Kiekvieną kartą per televiziją kalbėdamas apie Irano įkai-tų dramą jis nervingai šypsodavosi, o tai visiems kėlė itin nemalonius pojūčius.

Be to, vertė abejoti prezidento patikimumu. “Kodėl tas žmogus šy psosi, kai vyksta

tokie baisūs dalykai?” — stebėjosi dauguma am erikiečių. Jie nesuprato, kad bu-

vęs prezidentas nervinasi. Jo rimti ir liūdni žodžiai n etiko prie laimingos ir nerū-

pestingos veido išraiškos. Prezidentas neatrodė esąs stiprus lyderis.

Kitą kartą, kai papasakoję apie nelaimingą atsitikimą pam atysite ką nors

šypsantis, supraskite — pašnekovas veikiausiai savęs nekontroliuoja. Tai tie

siog nevalinga reakcija į nervinančius ir sudėtingus dalykus.





Žiovavimas

Išvydę ką nors žiovaujant paprastai pamanome, kad žmogus nuobodžiaujaar yra pavargęs. Dabar psichologai teigia, kad šį veiksmą kartais lemia ir kitos

priežastys. Tai gali būti dėl noro “pabėgti”, t. y. būtent šitokiu būdu siekiamaišvengti sunkumų, kančios ar streso.Jei atsiranda dalykų, apie kuriuos žmogus nenori nei girdėti, nei galvoti,

jis neretai nesąmoningai ima žiovauti, kad jų išvengtų.Turėjau klientę, kurios sūnus mokykloje terorizavo kitus vaikus. Jis šok-

dino visą klasę ir nedaug trūko, kad būtų paskelbtas mažamečiu nusikaltėliu.Kalbėdama apie savo sūnų ir su manimi aptarinėdama savo, kaip motinos, vaid-menį, ji nevaldomai žiovavo. Buvo bjauru žiūrėti. Ji neįstengė suvokti fakto,

kad yra pernelyg nuolaidi ir nerūpestinga motina.

Rijimas

“O, tikrai džiaugiuosi tavimi, — pasakė Džesika sunkiai rydama seiles. —Kaip nuostabu, kad netrukus turėsi vaikelį! Tai žavu.” Monotoniškas balsas beisunkiai ryjamos seilės (tuo metu galima išvysti, kaip aukštyn žemyn juda Ado-mo obuolys) — tai akivaizdūs ženklai, rodantys pašnekovo jausmus jums ar jo

savijautą.Iš tikrųjų Džesika nesidžiaugė, kad draugė turės vaikelį, priešingai, labai jai

pavydėjo. Ji buvo tiesiog priblokšta, todėl paėmė viršų ta nervų sistemos dalis,kuri funkcionuoja be žmogaus valios. Merginos burna išdžiūvo. Jai teko sunkiairyti seiles. Vargšę smaugė pavydas. Iš tikrųjų ji troško pasakyti, kad negali pa-kęsti draugės ir be galo jai pavydi. Mat ši gyvenime gauna visa, ko nori, o dabardar ruošiasi pagimdyti kūdikį, deja, Džesika neturi nei vyro, nei vaikų.

Kitą kartą, kai su kuo nors susipažinsite ar kam nors pasakosite apie savo

sėkmę — stebėkite kaklą. Jis išduos, ką iš tikrųjų jaučia jūsų žodžius išgirdęsžmogus. Sunkus rijimas, lydimas įtemptos šypsenos, blausios akys ir bereikš-mis balsas — puikiausi įrodymai, kad šis pašnekovas nėra patenkintas jus ma-tydamas. Ir visai nesvarbu, kokius žodžius taria jo lūpos.

Plaštaka pridengta burna

Pamelavęs vaikas neretai rankute prisidengia burną, tarsi stengdamasis at-




gal grąžinti ką tik išsprūdusį melą. Augant ši reakcija tampa savaimine. Burndengimas plaštaka gali rodyti apgaulę. Šiuo judesiu žmogus tarsi sako: “Nerekėjo man taip kalbėti”.

Jei suaugusysis kalbėdamas prie burnos pakelia ranką ar liečia lūpas, tikėtina, kad jis sako netiesą. Jei norite sužinoti, ar pašnekovui patinka tai, ką pasakėte, stebėkite — galbūt jis prie lūpų kelia smilių? Taip jis nesąmoningai

be žodžių taria: “Ša!”Vienas mano klientas, itin mėgstantis diskutuoti oratorius, pastebėjo, ka

jam kalbant klausytojai prie burnos vis kilnodavo rankas. Jis pasakė: “Žinakad daugelis jūsų mano, jog tai, ką dabar pasakiau, skamba neįtikėtinai. Tsunku suvokti, tačiau jei atidžiai įsiklausysite į mano žodžius ir juos išnagrinsite, tikrai gausite nemaža naudos”.

Po šios pastabos klausytojai iš karto pakeisdavo kūno padėtį bei veido išraišką. Ir vieni, ir kiti ėmė rodyti susidomėjimą. Daugelis klausytojų liovėsi deng burną ranka. Kitaip tariant, jie nesąmoningai liovėsi sakyti “ša” ir tapo imleskalbėtojo žodžiams. Tokią išvadą šis padarė stebėdamas klausytojų veidus.

Kandžiojamos lūpos

Lūpų kandžiojimas bei kramtymas — neretai reiškia bandymą kontroliuoviduje slypintį pyktį ar apmaudą. Tai palyginti saugus būdas priešiškumui reikštKandžiojama apatinė lūpa ir kartu purtoma galva rodo stiprų pyktį.

Velionė princesė Diana labai dažnai kramtydavo lūpą. Tai galime išvysdaugybėje nuotraukų. Tikėtina, kad princesė tai darė mėgindama nuslopinti priešiškus jausmus fotografams, lendantiems į jos asmeninį gyvenimą.

Laižomos lūpos

Žmonės laižo lūpas dėl daugybės priežasčių. Tai gali reikšti, kad laižantysis sako netiesą. Taip pat tai rodo nervingumą. Neretai nervinantis išdžiūs

burna, dėl to pašnekovas ima laižyti lūpas, tarsi norėdamas, kad burnoje atsirastų daugiau seilių. Gausiai vartojant alkoholinius gėrimus ar daug rūkant neretai taip pat ima džiūti lūpos.

Toks veiksmas gali reikšti ir flirtą. Juo gali būti siekiama atkreipti į sav

dėmesį. Žinoma, jei tai daroma gundančiai.




Skruostų kalba

Žmogaus skruostai taip pat daug išduoda. Jie gali pasakyti, ar žmogus nuo-

širdžiai džiaugiasi, ar yra sarkastiškas. Šypsantis iš širdies skruostai pakils.

Atvirkščiai, kai šiepiamos įtemptos lūpos ar jas iškreipia klastinga šypsenėlė,jie lieka plokšti arba nudribę.

Jei norite sužinoti, ar pašnekovas kupinas sarkazmo, priešiškumo ar abe-

joja jumis — stebėkite skruostus. Pavyzdžiui, jei vienas burnos kamputis pa-

stebimai nuleistas žemyn, t.y. taip, kad skruoste susimeta raukšlė (vadinama

kreiva šypsena), vadinasi, šis asmuo kupinas apmaudo. Netrukus sulauksite sar-

kastiškos pastabos. Skruosto trynimas — nesąmoningas gestas, rodantis, kad

pašnekovas abejoja jūsų žodžiais.

Galiausiai skruostai išduos, jog pašnekovas sutrikęs ar jaučiasi pažemintas.Jie ne tik paraus, bet ir nusileis — nelygu, kaip stip riai pažemintas jis jaučiasi.

Antropologas Desmondas Morisas yra įsitikinęs, kad apie kitą žmogų ga-

lime pasakyti labai daug, jei atidžiai stebime jo apatinę veido dalį — smakrą bei žandikaulius. Ypač tai svarbu emocinei būklei atspėti.

1. Pyktis ir smakras

Supykęs žmogus smakrą atkiša į priekį. Tai paprastai reiškia grasinimą ar

priešiškumą. Tokį atkištą smakriuką pastebėsite bendraudami su vaikais, kai

šie nenori daryti, kas liepiama. Prieš ištardami “ne” jie pirmiausia atkiša smak-

rą. Tai iššaukiantis gestas. Daugelis mūsų neatsisako šio gesto ir suaugę. Mes

nesąmoningai atkišame šią veido dalį, kai būname įskaudinti ar išbarti. Kalbė-

damiesi su žmogumi galite sužinoti, kada jis ima širsti — tereikia stebėti, kaip

keičiasi ši veido dalis.

2. Baimė ir smakras

Jei smakras atitrauktas atgal, vadinasi, žmogus pajuto baimę. Tai gynybi

E m oc i nga s is s m a k r a s




nė reakcija. Panašiai elgiasi vėžlys, slėpdamasis savo kiaute. Žiūrėdami siaubfilmus, susigūžiame — prispaudžiame smakrą prie kaklo. Taigi, jei pastebėjote, kad pašnekovas prie krūtinės spaudžia smakrą, žinokite — jis veikiausi

jūsų bijo ar jaučia grėsmę.

3. Nuobodulys ir smakras

Plaštaka paremtas smakras reiškia, jog pašnekovas veikiausiai stengiasutelkti dėmesį. Nors jis gali atrodyti susimąstęs, tačiau iš tikrųjų nuobodžiau

ja ir galvą paremia norėdamas geriau susikaupti.

4. Sutelktas dėmesys ir smakras

Jei žmogus lengvai ir švelniai glosto smakrą (panašiai glostoma barzdavadinasi, jis stengiasi kuo labiau sutelkti dėmesį į tai, ką sako pašnekovas.

5. Kritiškumas, snobizmas ir smakras

Labai kritiškai nusiteikęs žmogus kilsteli smakrą. Jis tarsi siunčia žini“Esu geresnis už tave” arba “Nenusimanote apie tai, ką kalbate”.

6. Abejonės ir smakras

Netikėdamas jūsų žodžiais, pašnekovas dažniausiai trins ar prilaikys smakrą. Tai nesąmoningos pastangos susivaldyti ir nepasakyti jums, kad netiki tuo

ką sakote.

N os i s v i s k ą ž i no

Nosį liečiantis žmogus gali turėti paslapčių. Galbūt jis apgaudinėja ar meluoja. Sis veiksmas veikiausiai susijęs su nevalingu siekimu pridengti burn

tada, kai buvo pasakyta tai, kas nedera. Vietoj burnos ranka pasiekia nosį.




Rūta daug metų nebuvo mačiusi koledžo bičiulio Todo. Per tuos metus ji

priaugo nemažai kilogramų, dėl to atrodė daug vyresnė ir nebe tokia patraukli.

Jiems kalbantis buvo akivaizdu, kad Todas beria komplimentus, kuriais pats

netiki. Vos ištaręs: “Atrodai nuostabiai”, jis kilstelėjo ranką prie nosies. Pasa-

kęs, kad ji atrodo pasakiškai ir kad jis džiaugiasi ją matydamas, Todas nevalin-

gai griebėsi už nosies. Laimė, šis pokalbis truko neilgai — priešingu atveju

vaikinas veikiausiai ją būtų nutrynęs iki kraujo.

Kai kada galite pastebėti, kad pašnekovas rauko nosį. Paprastai šis jude-

sys reiškia, kad jis nepritaria tam, ką sakote, arba bjaurisi jumis.

Visi esame girdėję posakį apie užriestą nosį. Pakelta ir nukreipta aukštyn

nosis, o kartu ir atlošta galva — nesąmoninga snobizmo, pranašumo bei požiū-

rio “Esu geresnis nei tu” išraiška. Kitus kritiškai vertinantis asmuo kilsteli no-sį. Šis gestas (tai priešybė nulenktai kukliojo galvai) taip pat gali reikšti panie-

ką, abejingumą ar norą dominuoti.

Nesąmoningai liesti galima ir ausis. Jei žmogus sulenktu smiliumi kasosi paausį, reiškia, kad jis susigėdo arba abejoja tuo, ką girdi. Gali būti, kad jis

nesuprato, kas sakoma.

Jei pašnekovas kalbėdamas timpčioja ausį, vadinasi, jis nori truputį pa-

delsti. Jis kažką išgirdo ir prieš atsakydamas ketina pagalvoti.

Nesąmoningas ausies trynimas nykščiu ir smiliumi reiškia: “Nenoriu to

girdėti”. Šį gestą dažnai galime pastebėti tada, kai žmogus sako netiesą, ir pa-

šnekovas tai supranta. Tokiu judesiu nesąmoningai siekiama atsiriboti nuo to,

kas buvo pasakyta. Jei išvysite taip darant jums (ar kam kitam) kalbant, vadi-nasi, pašnekovui neįdomu klausytis ar jis tiesiog netiki tuo, ką g irdi.

A be j i nga i š r a i š k a

Abejinga ar bereikšmė veido išraiška — tai pastangos nuslėpti pyktį, ap-

maudą ar priešiškumą. Kiekvieno žmogaus veido raumenys būna daugiau ar

K ą k a l b a a u s y s




mažiau įsitempę ir judrūs. Taigi matydami bereikšmes akis ir suglebusius rau-menis žinokite, kad pašnekovas atsitraukia; jis abejingas esančiai situacijai.

Bendraudami su kalėjimo senbuviais, dažnai galime išvysti tokį bereikšmveidą. Taip tokie asmenys parodo, kad sugeba kontroliuoti emocijas. Demonst-

ruodami, galima sakyti, veido išraiškos nebuvimą, jie atrodo ne tokie agresy-vūs bei pavojingi aplinkiniams. Jie mažiau panašūs į besiveržiančius kieno norserdvėn. Tai kartu mažina tikimybę tapti auka.

Nenorintys atskleisti savo pykčio bei liūdesio (pasyviai agresyvūs) žmo-nės dažnai vaikšto bereikšmiais veidais. Jie nenori leisti jums pajusti savo ga-lios — juk sugebėjote juos nuliūdinti.

Jei pašnekovas nuoširdus ir jūs jam patinkate, jis žvelgs tiesiai į jus. Joveidas bus gyvas, judrus. Akys neklaidžios. Žvilgsnis bus nejudrus, bet švelnusir draugiškas. Burna — atsipalaidavusi, o apatinis žandikaulis truputį atkaręs

— tarsi ilsintis. Toliausiai esantys krūminiai dantys nesilies. Veidą nušvies šil-ta, nuoširdi šypsena. Lūpų kampučiai pakils aukštyn, o akys spindės; jų kam-

pučiuose susimes raukšlelės.Tokia veido išraiška rodo, kad žmogus pasitiki savimi, jaučiasi saugus

yra atviras, linkęs bendrauti. Jis tikrai nėra įsitempęs ar užsisklendęs.

Dabar, sužinoję, kaip iš balso, kalbėsenos, veido bei kūno kalbos pažintižmogų, esate pasirengę žinias taikyti praktiškai. Trečioje dalyje tęsime darbą

— aptarsime keturiolika asmenybės tipų.

N uoš i r dus v e i da s



TREČIOJI DALIS

Kaip, remiantis tam tikraispožymiais, nustatyti

asmenybės tipą





9 SKYRIUS

Kas tie 14 asmenybės tipų

Ne vieną šimtmetį bandoma klasifikuoti žmones pagal jų charakterio sa-

vybes. Šia tema tikrai nemažai prirašyta. Autorių sąrašas būtų įspūdingas —

pradedant senovės graikų gydytoju Galenu ir baigiant Zigmundu Froidu, Karlu

Jungu bei mūsų dienų psichologais — Abrahamu Maslou, Eriku Eriksonu, Iza-

bele Brigs Mejers bei Deividu Kirsiu.

Kiti, pavyzdžiui, Katlyn Harli, Teodoras Dobsonas, Renė Beironas, Eliza

bet Vagi bei Donas Rišo, asmenybės tipui nustatyti naudoja devynių punktų

enigramą. Šie devyni tipai: padėjėjas, siekėjas, stebėtojas, romantikas, kovoto-jas, taikdarys, laimingasis, nuotykių ieškotojas bei individualistas.

Per amžius žmonija troško atskleisti savo būties slėpinius — kas yra žmo-

gus, kokia jo vieta pasaulyje ir kaip vertinti jį lyginant su kitais individais.

Žmonės suprato, kad tik geriau pažinę save bei kitus įstengs atskleisti ir juos

supančio pasaulio paslaptis.

Aplink mus daug nenaudėlių, tačiau gausu ir nuostabių, garbingų žmo-

nių. Išmokę bendravimo kodų, galėsite nuspręsti, kuriai grupei priskirti kiek-

vieną sutiktąjį. Miela riesta nosytė, stambus žandikaulis išvystytais raumeni-

Ž m o n i ų k l a s i fi k a v im a s



7 4 K a i p , r e m i a n t i s t a m t i k r a i s p o ž y m i a i s , n u s t a t y t i a s m e n y b ė s t i p ą

mis ar dailūs dantys dar neatskleidžia puikių charakterio savybių. Panašiai

kaip didelės ausys ir gremėzdiška kumpa nosis nerodo, kad žmogus — ne-

naudėlis.Kad įvertintume asmenybę, turime žvelgti giliau ir neapsiriboti kūno ypa-

tumais. Mums reikia tirti elgesį — kas šis žmogus yra, kaip jis juda, kaip elgia-

si, kaip skamba jo balsas ir ką jis sako.

Atlikę šią apžvalgą, galėsime apytikriai įvertinti asmenybę. Aptarkime ke-turiolika tipų ir atsakykime į kiekvieną tipą liečiančius klausimus. Jei daugu-

ma atsakymų — teigiami, labai tikėtina, kad šis asmuo yra priskirtinas būtent

to tipo žmonėms. Visiškai nebūtina teigiamai atsakyti į visus klausimus norint

apytikriai priskirti asmenybę prie vienos ar kitos grupės. Pasistenkime atrinkti

būdingiausius požymius. Nepamirškime, kad žmonės gali turėti įvairioms gru-

pėms būdingų bruožų.

1. Ar šis žmogus slepia emocijas ir vėliau, ilgai laukęs, išlieja jas visasįniršio protrūkiu? Ar jam sunku atsakyti tiesiai? Ar jis žodžiais teigia

viena, o kūnas bei veido išraiška kalba visai ką kita?

2. Ar šis žmogus pernelyg dosniai žeria komplimentus? Galbūt jis daro

dviprasmiškas užuominas ar kalba gosliu balsu? Ar šis žmogus retai

kada žvelgia pro šalį? Ar jis dažnai liečia kitus?

3. Ar šis žmogus dažnai skundžiasi? Ar atrodo, jog jis iš vienos krizės

stačia galva neria į kitą? Ar jis mėgsta kalbėti kniaukiančiu nosiniu

balsu? Ar jo pečiai pakumpę?

4. Ar šis žmogus retai kalba apie tai, ką jaučia? Ar tai retai apie save pa-

sakojantis mažakalbis? Ar jo kūnas sustingęs vienoje padėtyje ir įsi-

tempęs? Ar balsas monotoniškas? Ar veido išraiška dažnai būna be-

reikšmė?

5. Ar šis žmogus dažnai neturi savo nuomonės? Ar susidaro įspūdis, kad

jis sutinka su daugumos nuomone? Ar jis bijo sukelti aplinkinių nepa-

sitenkinimą? Ar jo balsas tylus, dvejojatis, panašus į m urmesį? Ar at

A s m e n y b ė s y p a t u m ų a p ž v a lg a



K a s t i e 1 4 a s m e n y b ė s t i p ų 1 7 5

rodo, kad šis žmog us pasijunta nejaukiai priverstas pareikšti savo nuo-

monę, ir tai išduoda veido išraiška bei kū no judesiai?

6. Ar šis žmogus linkęs dažnai nukrypti nuo temos? Ar jis pasako dau-giau nei jums reikia žinoti? Ar jis dažnai kalba dvejodamas? Ar jislinkęs į kraštutinumus — vengia žvelgti į akis arba spokso įsmeigęsžvilgsnį? Ar kalbėdamas jis dažnai patraukia pečiais? Ar veidas beikūnas rodo, jog žmogus jaučiasi nejaukiai?

7. Ar šis žmogus nuolat kalba apie save, demonstruodamas labai menkąsusidomėjimą bet kuria kita tema? Ar jis nuolat trokšta būti giriamas?Ar jis kalba garsiai — taip, kad taptų dėmesio centru?

8. Ar šis žmogus, norėdamas pasirodyti pranašesnis, nuolat laido kandžias

pastabas apie ki tus? Ar jis ka lba tarsi darydamas malonę, lyg koksvisažinis? Ar jo laikysena tokia, kad kūnas atrodo it sustingęs? Ar joveido išraiška tokia, lyg žvelgtų į kitus iš aukšto ar juos teistų?

9. Ar šis žmogus nuolat pertraukinėja kitus ir bando neigti bet kokią ki-to žmogaus nuomonę? Ar jis stengiasi pasipuikuoti, pasirodyti esąsgeresnis ar ko nors daugiau turįs nei kiti? Ar jo balsas, veido išraiška

be i kūno kalba įtempti ir sustingę?10. Ar žmogus kalba atvirai? Ar jis tai daro emocingai ir atskleidžia tai,

ką iš tikrųjų jaučia? Ar jis kalba nuoširdžiai? Ar jis geras klausytojas?Ar jo prisilietimas aiškiai juntamas ir tiesmukas?11. Ar šio žmogaus balsas garsus, atakuojantis ir įžūlus? Ar jis nuolat lai-

do nemalonias sarkastiškas pastabas ir kandžius komentarus? Ar šisžmogus užsispyręs ir veikia į nieką neatsižvelgdamas? Ar jis judėda-mas kelia daug triukšmo ir bruzdesio? Ar jo veidas dažnai įsitempiaar išduoda pyktį?

12. Ar šis žmogus — vakarėlio siela? Ar jis lengvai ir greitai atsako taik-

lia ar sąmojinga pastaba? Ar atrodo, kad šiam žmogui reikia nuolat būti dėmesio centre? Ar jis ka lba džiugiai ir gyvai? Ar jis nuolat juda?Ar jo judesiai labai vikrūs?

13. Ar šis žmogus nuolat elgiasi netaktiškai? Ar susidaro įspūdis, kad jis pirma pasako, vėliau pagalvoja ir plepa visa, kas tik šauna į ga lvą? Ar jis domisi vien savo mint imis? Ar jis baisiai nenuovokus ir be galotiesmukas? Ar jis linkęs šokčioti nuo vienos temos prie kitos? Ar šisžmogus, regis, linkęs pamiršti elgesio visuomenėje normas (kaip arti

kitų jis sėdi ar stovi, kiek braunasi į kitų erdvę gestikuliuodamas)?




14. Ar šis žmogus jautrus aplinkiniams? Ar jo kalba išraiškinga? Ar jismandagus? Ar atrodo, kad nuoširdžiai domisi tuo, ką nori pasakytkiti? Ar jis paprastai teigiamai atsiliepia apie kitus žmones? Ar jis sakotai, ką galvoja ir ar galvoja, tai, ką sako? Ar jis mintis reiškia entu-

ziastingai, tvirtai? Ar jo veidas dažniausiai būna malonus ir atvirasAr šiam žmogui turi įtakos aplinkinių žodžiai? Ar atrodo, kad jis nėrįsitempęs fiziškai ir gerai jaučiasi būdamas tarp žmonių?

Ką reiškia teigiami atsakymai

Dar kartą peržvelkite visus keturiolika punktų. Į kurio klausimus daugiau-

sia atsakėte teigiamai? Jo eilės numerį atraskite žemiau pateiktame asmenybėtipų sąraše.

Nagrinėjant kokio nors žmogaus charakterį, labai svarbu įvertinti jį objek-tyviai, tada žengti dar žingsnelį ir įvertinti emociškai. Prieš įsigilinant į žmo-gaus charakterį (tam, kad vėliau nustatytume jo asmenybės tipą) būtina nepa-miršti, kad, stengiantis pažinti žmones, svarbiausias dalykas — nuoseklumasAtminkite, žmogiškos būtybės nėra negyvi daiktai. Visi jie gali keistis ir tikrakeičiasi, todėl juos reikia stebėti ilgesnį laiko tarpą ir tik tada daryti išvadas

Gali būti, kad vienaip jie elgėsi prieš keletą metų ar net mėnesių, tada jų gyve-nimas dėl tam tikrų dalykų apvirto aukštyn kojomis ir visiškai pakeitė požiūrį daugelį dalykų. Nuo to momento laikinai ar visam gyvenimui galėjo pakisti i

jų charakteris.

1. Pasyvusis agresorius

2. Gundytojas

3. Auka

4. Šal tasis

5. Baikštuol is

6. Melagis

7. Savimyla

8. Snobas

9. Varžovas

10. Dosnusis

11.

Agresyvus is




12. Juokdarys

13. Nenuovokusis

14. Veiklusis

Skaitydami šį skyrių rasite išsamiai išnagrinėtą kiekvieną asmenybės tipą.

Kuo smulkiausiai paaiškinsiu, į ką atkreipti dėmesį stebint žmogaus veidą bei

kūną, klausantis jo balso ar tiriant kalbėseną. Tai padės vėliau nustatyti, kokiai

grupei tas žmogus priklauso.

Nagrinėdami įvairius asmenybės tipus, dažniausiai tirsite žmones, kurie

galbūt turės psichologinių problemų. Juos galbūt kamuos kokios nors neurozės

(jų turi daugelis), tačiau šie žmonės bus pajėgūs adekv ačiai elgtis.

Svarbu žinoti, kad yra asmenų, nepajėgių normaliai elgtis dėl rimtesnių

psichikos sutrikimų. Tai gali būti, pavyzdžiui, dėl šizofrenijos, kai žmogus

praranda ryšį su tikrove ir kalba taip keistai ir įmantriai, kad aplinkiniai vi-

siškai nesuvokia tų šnekų prasmės. Tokių asmenų mimika bei kūno judesiaitaip pat gali būti labai savotiški, rodantys, kad žmogus jau nekontroliuoja

savęs.

Panašiai elgtis gali ir turintys bipoliarinių sutrikimų bei depresijos pri-

slėgti žmonės. Todėl gali atsirasti tam tikrų aiškiai pastebimų balso bei kal-

bėsenos pokyčių, pradedant tarsi spauste išspaustais žodžiais ir baigiant be-

saikiu plepumu, kliedėjimu didžiomis idėjomis, minimalia monotoniška kal-

ba ar visišku nenoru tarti žodį. Veido bei kūno judesiai gali atspindėti šiuossutrikimus — žmogus gali būti labai aktyvus arba jo veido ar kūno raumenys

vos krustelėti.

Žmonėms, kurių keistenybės jau pasiekė ribą, gali kilti sunkumų bendrau-

jant su aplinkiniais. Tai gali išduoti šių žmonių kalbėsena, taip pat neretai pik-

tas veidas.

Ši knyga neskirta tokioms problemoms nagrinėti. Pakaks pasakyti tai, kad

tokie dalykai tikrai egzistuoja ir visuomet reikia juos prisiminti bandant anali-

zuoti asmenybės bruožus.

Ps ichologinės pr ie la idos



1 7 8 K a i p , r e m i a n t i s t a m t i k r a i s p o ž y m i a i s , n u s t a t y t i a s m e n y b ė s t i p ą

P i r m a s i s į s pūdi s

Dažniausiai turime tik vieną vienintelę progą išvysti ar išgirsti žmogų. Tenka pasikliauti įspūdžiu. Gali būti, kad turėsite tik tą vieną progą nuspręsti, s

kuo bendradarbiauti, ką priimti į darbą ar su kuo susidraugauti. Dėl to svarbkuo nuodugniau stebėti žmones. Kuo dažniau treniruositės pažinti įvairias balso, kalbėsenos, veido bei kūno kalbos subtilybes, tuo lengviau bus sužinotkas yra kas.

Nereikės daug laiko norint susidaryti nuomonę apie kokį nors žmogų. Pakaks kelių pirmųjų sekundžių įspūdžio. Pirmasis įspūdis turi tik vieną trūkumą — jis gali būti grindžiamas per menku informacijos kiekiu. Pavyzdžiui, kanors gali nemėgti jūsų, nes esate kaip du vandens lašai panašus į tą, kuris (a

kuri) atsisakė su šiuo žmogumi draugauti dar vidurinėje mokykloje. Galite priminti giminaitį, kurio jūsų pašnekovas negali pakęsti. Jam taip pat gali nepatikti jūsų drabužiai. Galite priklausyti etninei grupei, kurios koks nors atstova

jūsų pašnekovui kažkada paliko nemalonų įspūdį. Visais šiais atvejais galit būti įvertintas neigiamai.

Gaila, bet būtent taip aplinkinius vertinantys žmonės neretai būna kupinišankstinių nuostatų, netolerantiški ir siauro akiračio. Šis skyrius padės jumišvengti tokių klaidų, t.y. pagelbės teisingai priimti akimirksnio sprendimus

Čia rasite informacijos apie tam tikrus asmenybės tipus, dėl to jūsų nuomon bus grindžiama tiksliomis žiniomis.

Mūsų dienomis, kai sutinkame tiek daug žmonių, tokia informacija palengvins gyvenimą, o gal net jį pakeis į gerąją pusę.

K e t ur i o l ik a a s m e ny bė s t ipų

Per daug metų perskaičiau kalnus literatūros apie bendravimą, rinkau duomenis ir stebėjau žmones per privačią praktiką Beverli Hilse bei Niujorke, tai

pat būdama universiteto profesorė vadovavau moksliniams tyrimams. Visa ta padėjo padaryti išvadą: tam tikram asmenybės tipui priklausantys žmonės linkę panašiai kalbėti ir elgtis.

Galbūt ir jūs tai pastebėjote. Prisiminkite mokyklos metus — gal tada skuo nors ginčydavotės. Dabar mintimis sugrįžkite į kiekvieną po to sekusį sav

gyvenimo dešimtmetį. Pasistenkite prisiminti visus, su kuo teko konfliktuoti.




Prisiminkite, kaip jie su jumis kalbėjo ir ką sakė. Kaip jie į jus žvelgė ir kaip

elgėsi jūsų santykiams rutuliojantis? Dabar pamėginkite prisiminti visus, su

kuriais puikiai sutarėte. Pagalvokite apie jų kalbėseną, veido išraišką bei kūno

kalbą.

Pastebėsite tam tikrus dėsningumus. Galėsite suskirstyti žmones pagal jų

asmenybės tipą, t.y. pagal tai, kaip jie bendravo su jumis. Pastebėsite, kad

agresyvūs, nemalonūs žmonės kalba garsiu, kapotu balsu; jų veidas visuomet

būna rūstus. Prisiminkite surauktus antakius, plačius mostus ir į ką nors atkištą

kaltinantį smilių — visa tai galima laikyti gąsdinimu.

Suprasite, kad tie judrūs, maloniai skambančiu balsu kalbantys žmonės vi-

suomet galvojo, ką kalba, ir visuomet kalbėjo, ką galvoja. Jie visuomet svei-

kindavosi su šypsena ir kalbėdami žvelgdavo tiesiai į akis. Jie gyvai mostaguo-davo rankomis ir judindavo plaštakas, kai trokšdavo pabrėžti tai, kas svarbu;

kalbėdami jie visuomet pasvirdavo kūnu į jus. Susidarydavo įspūdis, kad šie

žmonės nuoširdžiai jumis domisi ir tikrai jus vertina. Jie buvo sąžiningi, nuo-

širdūs, rūpinosi kitais.

Čia rasite aprašytus ir kitokius žmones. Elgiuosi dvejopai. Aprašiau bjau-

riausius tipus tam, kad išmokyčiau atpažinti — jie gali pridaryti daugiausia

bėdų. Noriu, kad įgustumėte jų saugotis. Kita vertus, pateikiu labai daug tei-

giamų savybių, taip pat pagelbėsiančių atpažinti blogąsias, nes daugelis jų yra blogųjų priešybė.

Skiriu nemaža vietos ir bjauriems, ir puikiems žmonėms; jiems apibūdinti

naudoju keturis informacijos šaltinius (kalbėsenos, balso, kūno bei veido ypa-

tumus). Išmokę sujungti juos visus susidarysite vientisą paveikslą. Nors kar-

tais labai vertingų dalykų galima sužinoti vien tik analizuojant kalbėseną, ta-

čiau tiksliausios išvados daromos apibendrinus visus keturis informacijos šal-

tinius. Tik taip galima įžvelgti pačią esmę.

1. Pasyvusis agresorius

Kalbėsena

Pasyvusis agresorius gali tvirtinti, kad tikrai džiaugiasi jūsų sėkme, ir reikšti

tai tinkamais žodžiais. Iš tikrųjų jis visai nesidžiaugia. Jo balsas sako visai ką

kita nei žodžiai.

Toks žmogus laidys sarkastiškas pastabas ar viešai leptelės tai, ką galbūt




prasitarėte atvirumo valandėlę, paprašę išsaugoti paslaptį. Tokie žmonės ypamėgsta pasiteisinti sakydami: “Aš tik pajuokavau”. Jis taip pat gali pataikautir giedoti ditirambus net ir tada, kai to visai nesate nusipelnęs.

Kai kurie pasyvieji agresoriai nedaugiažodžiauja, tačiau pasako, ką iš tikrųjų galvoja. Jie gali priblokšti jus trykštelėjusiais ilgai kauptos pagiežos nuo-dais. Jie paprastai neatskleidžia savo jausmų, tik kartais prasiveržia lyg ugni-kalnis.

Be to, šie žmonės niekuomet neatsako tiesiai į pateiktą klausimą. Jie linkriboti teikiamą informaciją. Pasiteiravę jų nuomonės, galite sulaukti atsakymo“Nežinau”.

Balsas

Pasyvieji agresoriai pokalbį pradeda energingai, o vėliau jų balsas nuslopsttiek, kad vos įmanoma suprasti. Jie taip pat mėgsta kalbėti tyliu, vos girdimu balsu. Taip jie sulaukia dėmesio, nes aplinkiniai verčiami prašyti, kad būtų kal bama garsiau. Tai ne kas kita, kaip kontrolės mechanizmas.

Jie gali kalbėti paplonintu, šleikščiai saldžiu balsu, kurio tonas tarsi šok-čioja. Kiekvienas taip kalbantis veikiausiai šitaip kompensuoja neigiamus jaus-mus jums ar kitiems žmonėms.

Kitas būdas giliai glūdinčiam pykčiui nuslėpti — per mažai judinamas apa-tinis žandikaulis; balsas tuomet skamba pro nosį, tarsi kniaukimas. Dar kit

pasyvieji agresoriai gali slėpti pavydą ir pyktį jums; jų balsas skamba monoto-niškai. Galiausiai tokie žmonės, norėdami nuslėpti tikruosius jausmus, ima juok-tis ar kosėti.

Kūno kalba

Pasyvieji agresoriai gali be atvangos liesti pašnekovą ir taip bandyti nu-slėpti jam jaučiamas neigiamas emocijas. Juos kamuoja nesąmoningas troški-mas pasprukti, todėl gali nuolat muistytis ar linguoti pirmyn ir atgal. Nepai-sant malonių žodžių, šie asmenys tikrai jūsų nekenčia.

Veikiausiai pastebėjote trepsenimą koja, barbenimą pirštais ar kitus paša-linius plaštakų bei pėdų judesius, rodančius, kad žmogus nori pasišalinti. Bto, kalbant kūnas gali būti pasuktas į jus, o kojų pirštai — į priešingą pusę. Taaiški užuomina, kad šis asmuo netrokšta būti greta jūsų.

Pasyviųjų agresorių plaštakos gali susigniaužti į kumščius, o nykščiai pa-




sislėpti juose; tai rodo priešiškumą. Be to, sėdint galite išvysti surakintas jųkulkšnis — ženklą, kad slepiama informacija. Kalbant gali trūkčioti galva. Šiežmonės gali trinti kaklą išduodami, kad bando slopinti mintis.

Jie taip pat gali kūnu pasvirti į jus, taip parodydami, jog domisi tuo, kąsakote — po to iškart atšlyti, išduodami dvilypius jausmus. Jie gali spausti ran-ką taip, kad sutraškės kaulai. Tai nėra geras ženklas. Kalbėdami su jumis, jiegali visiškai nejudinti plaštakų ar jomis apkabinti save, tarsi trokšdami suval-dyti neigiamus jausmus.

Veidas

Pasyvieji agresoriai dažnai klastingai, įtemptomis lūpomis šypsosi. Jų kam-

pučiai nepakyla. Jie taip pat gali kramtyti apatinę lūpą. Tai nesąmoningos pa-stangos suvaldyti viduje glūdintį pyktį.

2. Gundytojas

Kalbėsena

Patyrę gundytojai spinduliuoja žavesiu ir dėl to gauna tai, ko trokšta. Vi-

liodami jie manipuliuoja ir valdo. Gundytojai mėgsta seksualines užuominas bei dviprasmybes. Jie visiškai nesidrovi iškreipti ar išpūsti faktus, jei mato,kad kitiems tai patinka. Jie be galo mėgsta komplimentus ir sako visa, ką kitasasmuo norėtų girdėti. Jie be atvangos flirtuoja ir siekia atkreipti dėmesį, kurisglosto jų savimeilę.

Iš pat pradžių pokalbis su gundytoju sukasi apie jo pašnekovo poreikius,interesus bei kitus šiam svarbius dalykus. Kai taip gražbyliaujant susipažįsta-ma artimiau, gundytojas prabyla apie savo poreikius, interesus bei kitus jam

svarbius dalykus. Jis be galo mėgsta “būti vargšelis”, nes taip sužadina simpa-tiją bei susidomėjimą. Toks asmuo pataikauja pašnekovui; jis gali stabtelėti betkurioje pokalbio vietoje ir paberti pagyrų vien tam, kad įtiktų.

Visa tai daroma siekiant manipuliuoti kitais, nes tokie žmonės jaučiasi ne-įtikėtinai nesaugūs ir turi begalinį poreikį būti mylimi. Jie linkę manipuliuotimylinčiais žmonėmis. Nuolat siekia fizinio kontakto, kuris taip pat glosto tra-

pią jų savimeilę.Pamelavus juos menkai graužia sąžinė. Jei apgautasis išsiaiškina tiesą ir

dėl to kyla konfliktas, šie žmonės ima išsisukinėti. Jie darys ir kalbės bet ką,




kad tik galėtų elgtis taip, kaip jiems patogiau. Gavę tai, ko norėjo, gundytneatsigręždami keliauja ieškoti naujos aukos.

Balsas

Moterų gundytojų balsas neretai būna žavus, aukštas, alpulingas. Jos t pat mėgsta šnibždėti ar kikenti. Vyrai gundytojai taip pat neretai kalba gliu, žemesniu nei įprastas, balsu. Taip siekiama seksualiai sujaudinti ir sa

pusėn palenkti pašnekovą. Ir vieni, ir kiti ulba meiliu, saldžiu balsu ir d juokiasi.

Kūno kalba

Gundytojai paprastai pakreipia galvą pašnekovo pusėn. Taip siekia padyti tariamai nuoširdų susidomėjimą. Jie linksi galva, nesvarbu, ar iš tikr

pritaria, ar ne. Jų tikslas — priversti kitą asmenį susidomėti jais. Jų galva g būti palenkta, o žvilgsnis nukreiptas aukštyn.

Jie paprastai tarsi veidrodis atkartoja pašnekovo judesius. Gundytojų bveik niekuomet nepamatysite braunantis į svetimą erdvę. Jie stengiasi būti akad leistų pajusti, jog pašnekovas jiems patrauklus. Norėdami įtikinti ir ga

pritarimą, jie subtiliai tarsi netyčia brūkšelėdami ranka prisiliečia. Taip šie žmnės rodo susidomėjimą. Jų kūnas pasvyra į pašnekovą ir ilgai lieka arti jo; vienas iš būdų kontroliuoti kitą asmenį.

Gundytojų kūnas atsipalaidavęs, jie nestovi įsitempę. Galima sakyti, puikiai pažįsta savo kūną. Jų pečiai arba dubens sritis gali būti atkišti pirmTaip pat jie linkę atlošti pečius išryškindami krūtinės bei liemens išlinkimustaip atkreipti į save dėmesį. Jie taip pat mėgsta lėtai, ritmingai judinti koją n pat klubo sąnario.

Gundytojai mėgsta žaisti papuošalais arba plaukais. Jie taip pat gali pglausti pirštus prie kaklo ar lūpų ir taip atkreipti pašnekovo dėmesį į šias kūdalis. Jie gali vilkėti seksualius ar provokuojančius apdarus. Tai dar vienas žeklas, kad siekiama užkariauti.

Veidas

Gundytojai niekuomet nenuleis nuo jūsų akių. Jie žvelgs daug ilgiau

įprastai — dvi ar tris sekundes, spindės šypsena, o akys žiburiuos.




Jie linkę daryti viliojančias grimasėles. Pavyzdžiui, tai gali būti vadina-moji “pusiau šypsena”, kai lūpos truputį šypsosi, o žvilgsnis fiksuotas. Jie daž-nai laižo lūpas ir provokuodami jas, o ypač apatinę atkiša.

3. Auka

Kalbėsena

Aukos be atvangos skundžiasi. Regis, visi jų pokalbiai sukasi tik apie kon-fliktus, jie labai greiti kaltinti kitus, nes niekuomet nepastebi savo kaltės. Netgitada, kai yra akivaizdžiai kalti, šie žmonės visuomet randa ką apkaltinti. Jie nepra-tę ieškoti savo klaidų, tad laiko save nekaltais avinėliais tarp šio pasaulio vilkų.

Balsas

Auka dažnai inkščia silpnu, aukštu balsu, dar suplonėjančiu sakinio pabai-goje. Jis kartais gali ir visai nuslopti, nes šie žmonės mėgsta murmėti, o kartaisir kniaukti pro nosį. Jų balsas visuomet švelnus, tarsi sakantis: “Prašau, nepulkmanęs, aš toks baikštus”.

Jų tylus, monotoniškas balsas atskleidžia giliai sieloje slypinti liūdesį. Jie

jaučiasi bejėgiai ir nesugeba kontroliuoti situacijos. Toks nykus murmesys labai apsunkina bendravimą — regis, šie žmonės nesugeba išsakyti savo minčių.

Kūno kalba

Aukų kūnas bei laikysena atskleidžia įtampą. Jų pečiai pakumpę, o tai ro-do prislėgtą savijautą. Lyg gindamiesi jie dažnai ant krūtinės suneria rankas, ogalvą paprastai palenkia; į pašnekovą paprastai žvelgia iš apačios.

Jie dažnai ima muistytis tada, kai aptariama jų atsakomybė. Tokiais atve-

jais jie juda be atvangos — kalbėdami gali nuolat siūbuoti pirmyn ir atgal. Ne taip jau retai pastebime juos grąžant rankas ar kramtant ir krapštant na-

gus. Jie nepasitiki savimi ir jaučiasi be galo nesaugūs. Kalbėdami šie žmonėsdažnai tarsi laiko save už rankų ar norėdami jaustis tvirčiau liečia kojas. Jie galisėdėti viena koja glaudžiai apviję kitą, nes taip jaučia mažesnį diskomfortą.

Veidas

Aukų akių plyšeliai kalbant atrodo siauresni, nes vokų bei antakių raume-



84 K a i p , r e m i a n t i s t a m t i k r a i s p o ž y m i a i s , n u s t a t y t i a s m e n y b ė s t i p ą

nys labai įsitempę. Jų kakta dažniausiai suraukta, o žvilgsnis nusuktas į salį.Jie napalaiko akių kontakto, o tai rodo, kad kalbėti jiems yra sunku. Ne taip jauretai jie kramto lūpas — tai liūdesio ir diskomforto ženklas.

4. Šaltasis

Kalbėsena

Šie ledokšniai šykštūs žodžių ir paprastai viską slepia savyje, ypač jaus-mus. Kalbėdami jie gali pernelyg artikuliuoti žodžius. Jūs niekuomet nežinotekas žadina jų emocijas, nes jie neleis jums patirti, ką jaučia. Tai dažniausiaimažakalbiai, prabylantys tik pašnekinti ir retai patys rodantys iniciatyvą. Ka-dangi jų jausmai praktiškai nedemonstruojami, labai sunku atspėti, ką jie gal-voja.

Jie paprastai daro, kas liepiama, ir stengiasi itin kruopščiai atlikti bet ko-kią užduotį. Gali atrodyti, kad su jais lengva bendrauti, tačiau taip būna tik ikitos akimirkos, kai, panašiai kaip pasyvieji agresoriai, jie pajunta grėsmę. Tada

prapliumpa keiksmais.

Balsas

Šaltieji paprastai kalba monotonišku bespalviu balsu. Šiuos žmones sunku perprasti, nes jie retai reiškia emocijas ir yra linkę vadovautis instrukcijomis.

Kūno kalba

Šių šaltuolių kūnas sustingęs, lyg būtų prariję mietą. Mechaniški jų jude-siai dažnai trikdo aplinkinius, nes sudaro šaltumo ir nelankstumo įspūdį.

Jie stengiasi neliesti pašnekovo, o jei ir apkabina, tai dažniausiai labai ne-rangiai. Dažnai išvysime juos kūną dengiant rankomis ar jas sukryžiuojant antkrūtinės. Galva gali būti laikoma tiesiai; tai rodo polinkį gintis ir nemokėjimą prisitaikyti prie situacijos.

Gali pasirodyti, kad šaltieji smerkia kitus, nes plaštakas dažniausiai laikosterblėje arba trikampiu suremia pirštus. Tiesą sakant, taip jie slepia, kad jaučiasiitin nesaugiai. Jų rankos paspaudimas dažnai glebus, rodantis silpną valią. Jiegestikuliuoja tiesiu, aukštyn nukreiptu nykščiu ir tiesiais pirštais, išduodan-

čiais nelankstų požiūrį.




Jie linkę laikytis nuošaliau, nes nemėgsta įsipareigoti. Jie taip pat prastai jaučiasi patekę į situacijas, kurių negali kontroliuoti ir organizuoti patys.

Veidas

Šaltųjų veido išraiška dažniausiai bereikšmė, apatinis žandikaulis nejud-rus. Smakras dažniausiai pritrauktas prie krūtinės. Tai rodo, kad žmogus sau-gosi fizinės ar emocinės grėsmės. Jie retai žvelgia į akis.

Gali šyptelėti įtampos kupina šypsena, dvelkte dvelkiančia nenuoširdumu.Šie žmonės bendraudami su jumis, kai aptarinėjami juos trikdantys dalykai,dažnai ima žiovauti. Taip pat galite išvysti juos sunkiai ryjant seiles tada, kaikalbama apie emocijas liečiančius dalykus.

5. Baikštuolis

Kalbėsena

Baikštuoliai dažniausiai būna mažakalbiai. Jiems paprastai nepavyksta iš-sakyti savo minčių, nes bijo ką nors supykdyti ar nuliūdinti. Jie baikštūs. Mėgs-

tamiausias atsakymas yra: “Nežinau”. Jie nedrįsta turėti savo nuomonės. Šiežmonės linkę žemintis ir neigiamai save vertinti. Regis, jie pasirengę prasmeg-ti žemėn. Jų žodynas atspindi šią beviltišką padėtį. Baikštuoliai kalba labai at-sargiai, pasverdami kiekvieną žodį.

Balsas

Baikštuolių balsas monotoniškas, tylus, garsas neretai nepastovus ir kupi-

nas dvejonių. Jie linkę kartotis. Norėdami išvengti klaidų, šie žmonės linkękalbėti lėtai arba per greitai, tarsi stengdamiesi išsakyti viską.

Kūno kalba

Baikštuoliai dažnai kasosi galvą. Tai sutrikimo ženklas. Jie silpnai spau-džia ranką. Jų laikysena paprastai sudribusi, pečiai palinkę į priekį. Tai rodo

bailumą. Jaučiamą diskomfortą jie neretai slopina linguodami pirmyn ir atgal.Rankas dažniausiai sukryžiuoja ant krūtinės — tai būdas prisidengti. Patirdami




įtampą ar diskomfortą jie gali save apkabinti ar įsitverti kokio nors daikto irtaip drąsintis.

Veidas

Baikstuoliai daro, ką gali, kad tik išvengtų akių kontakto. Paprastai jie pirmieji nusuka žvilgsnį, jei jų ir pašnekovo akys susitinka.

Jų veide dažnai atsispindi išgąstis, akys spinduliuoja baimę ir įtampą.Antakiai neretai būna suraukti — tai baimės ženklas. Jiems trūksta pasitikėji-mo savimi, todėl kandžioja apatinę lūpą ir prie krūtinės spaudžia smakrą. Su-sidūrę su problemomis gali išrausti.

6. Melagis

Kalbėsena

Melagiai dažnai nukrypsta nuo temos ir gali prišnekėti daugiau, nei noritesužinoti. Jie taip pat mėgsta išsisukinėti ir kalbėti aptakiomis frazėmis. Jų kal-

ba prikaišiota “hm” ir panašių dvejones reiškiančių žodelyčių.Melagiai, kaip ir gundytojai, spinduliuoja žavesiu norėdami gauti tai, ko

nori. Jie gali būti dviveidžiai, dažnai visko prižadėti, bet vėliau neištesėti. Jeinešioja gandus, vadinasi, būtinai kitiems papasakos ir apie jus, nes šitaip gali pasijusti reikšmingi.

Balsas

Melagių balsas neišraiškingas. Jis nenatūralus, nes reikia apgalvoti sako-mus žodžius. Tačiau jis gali skambėti ir kitaip — tapti panašus į trykštantį pur-slais šampaną. Tuo momentu, kai sako netiesą, balsas gali tapti aukštesnis.

Kūno kalba

Melagiai vyrai sumelavę kartais atsilaisvina kaklaraiščio mazgą, moterys — tiesiog plaštakomis prisidengia kaklą. Tai ženklas, kad jie bijo būti demas-kuoti. Be to, kalbėdami jie gali slėpti plaštakas ar muistytis, pavyzdžiui, lin-guoti pirmyn ir atgal, taip išreikšdami diskomfortą bei nemalonius pojūčius.Kartais jie elgiasi visiškai priešingai, sėdėdami ar stovėdami visiškai ramiai —

pernelyg ramiai, nes atrodo visiškai sustingę.




Meluojantys žmonės taip pat gali visiškai nejudinti plaštakų, nes turi min-timis sekti išgalvotą istoriją, o ši būna tolokai nuo tiesos. Todėl jiems tęsiant

pasakojimą nederėtų stebėtis menkesniu gestikuliavimu.Tačiau pėdos gali išduoti. Reikšdami nekantrumą, melagiai gali vikriai ore

aukštyn žemyn judinti pėdą. Jų kojų pirštai gali būti pasukti į priešingą pusęnei liemuo, t.y. nukreipti nuo pašnekovo, kuriam meluojama. Atsisakydami jiedažnai trukteli vieną petį. Melagiai gali dažnai liesti pašnekovą, tačiau tai prie-šiški prisilietimai, kuriais siekiama parodyti, kad jie kontroliuoja padėtį.

Veidas

Melagiai gali žvelgti dvejopai — tyčia nežiūrėti į jus kalbėdami arba spok-

soti tiesiai į akis, retai nusukdami žvilgsnį. Jų šypsena dažnai tarsi išspausta.Jie šypsosi įtemptomis, prie dantų prispaustomis lūpomis, aplink akis nesusi-meta raukšlelės. Veidas gali ir kitaip išduoti meluojant.

Šie žmonės kartais pernelyg dažnai mirksi. Tai rodo, kad jie dėl kokių nors priežasčių nesijaučia saugūs, turi ką slėpti ar tiesiog nervinasi. Juos galite iš-vysti pridėjusius pirštą prie lūpų ar plaštaka pridengusius burną. Taip jie elgia-si klausydamiesi.

7. Savimyla

Kalbėsena

Savimylos be atvangos plepa apie save ir be saiko trokšta būti giriami.Apie save jie gali papasakoti viską — net ir tai, ko visai nenorite girdėti. Norė-dami šokiruoti aplinkinius ir atkreipti į save jų dėmesį, jie paprastai aptarinėjanederamus dalykus.

Jų žodyne dažniausiai kartojasi žodžiai — “aš”, “mano” ir “man”. Jei šne-kama ne apie juos, šie žmonės nustoja domėtis pokalbiu. Vaduodamiesi iš nuo- bodulio, savimylos neišvengiamai bando pradėti kalbėti apie save.

Balsas

Savimylos dažniausiai kalba garsiai; balsas neretai skamba nemaloniai. Jietrokšta būti išgirsti kuo daugiau klausytojų. Kai pokalbis sukasi apie juos, bal-

sas tampa itin gyvas, pakilus. Kitais atvejais jis blankesnis, truputį prislopin-




tas, o kartais netgi visai monotoniškas. Tai rodo, kad tokiam žmogui be galonuobodu.

Kūno kalba

Savimylų kūnas gali atrodyti sustingęs — taip siekiama padaryti svarbausir galingo asmens įspūdį. Kalbėdami ne apie save, bet apie ką nors kita, jie galiatšlyti, susmukti kėdėje ar plaštaka paremti galvą.

Sėdint jų kojos dažniausiai būna ištiestos į priekį, tarsi jie jaustų teisę už-imti visą erdvę. Jie be galo mėgsta gestikuliuoti rankomis bei plaštakomis irtaip visiems pranešti apie savo buvimą. Be to, savimylos linkę liesti pašnekovąir taip versti jį sutelkti dėmesį į juos.

Veidas

Ignoruojami jie išspaudžia nenatūralią šypseną. Kitais atvejais būna nuo-širdūs ir linksmi, ypač jei aplinkiniai skiria daug dėmesio. Jausdami pripažini-mą, jie, regis, net nušvinta. Jei kalba sukasi apie juos, žiūrėdami į pašnekovą

jie nenuleidžia akių. Jei kalbama apie kitą žmogų, žvilgsnį jie iškart nusuka,taip parodydami, kad jiems neįdomu.

Jų žvilgsnis nuolat klajoja aplink ieškodamas svarbių žmonių arba tokių pašnekovų, kurie jiems skirtų daugiausia dėmesio. Paprastai savimylos žvelgiaį kitus norėdami sužinoti, ar šie žiūri į juos.

8. Snobas

Kalbėsena

Vadovaudamiesi požiūriu “Esu geresnis nei tu”, snobai paprastai švaistosimenkinančiomis pastabomis ir taip pasijunta pranašesni už kitus. Milžiniškasnesaugumo jausmas verčia šiuos žmones žeminti aplinkinius ir taip įgyti pra-našumo savo pačių akyse.

Snobai, kaip ir agresyvieji, mėgsta menkinti kitus, tik tai daro daug subti-liau. Dėl to, kaip ir šie, jie gana sunkiai prisitaiko prie pokalbio dalyvių, nesstengiasi kontroliuoti padėtį.

Snobai dažniausiai yra aštrialiežuviai. Jie niekuomet neieško žodžio kiše

nėje, visuomet viską pastebi ir paprastai žino paskutines naujienas. Šie žmonės




be galo mėgsta apkalbas, ypač tokias, kurios gadina apšnekamojo įvaizdį. Dėlto jie tiesiog pražysta. Snobai puikiai nutuokia, kaip užmegzti reikalingas pa-žintis ir jų dėka iškilti. Dėl to nesistebėkite išgirdę juos pataikaujant aukštą

padėtį užimantiems žmonėms.Tikroji tokio elgesio priežastis — bandymas nuslėpti didžiulį nesaugumo

jausmą. Snobai kalba tarsi darydami malonę, puikuojasi savo žiniomis ir galivalandų valandas postringauti. Jie mėgsta madingus posakius, įmantrius žo-džius bei frazes, kuriomis gali pasipuikuoti prieš kitus. Jie taip pat linkę kalbė-ti dialektu ar slengu ir taip pajusti savo galią, nes klausytojai ima abejoti, artikrai viską supranta.

Didžiausia jų baimė — būti ištremtam iš socialinės grupės ir paliktam vie-nam. Snobas veikiau užkalbins žemesnės visuomeninės padėties žmogų, neikur nors sukinėsis vienas. Vienatvė jį slegia. Snobui, kaip ir savimylai, reikiaklausytojų. Kaip ir pastarasis, jis paprastai demonstruoja savąjį “aš”; pokalbisnuolat sukasi apie jį ir jo pranašumą. Regis, jis pasakoja nesibaigiančią istorijąir dažniausiai ignoruoja pašnekovo pastangas įterpti bent žodelį. Snobas, kaipagresyvusis ar savimyla, kalbėti baigia tada, kai nori pats, o ne kas nors kitas.

Balsas

Snobai dažniausiai kalba tarsi surakintais žandikauliais; balsas nenatūra-lus, nosinis, panašus į kniaukimą. Jie paprastai žodžius taria lėtai, kapotai,kruopščiai artikuliuoja. Negyvas balsas, skamba labai kritiškai. Negana to, jissuskamba griežtai, nekantriai kreipiantis į visus, kuriuos laiko pavaldžiais.

K ū n o k a l b a

Snobo kūnas neretai būna įsitempęs, tiesus, nelankstus, palinkęs atgal. Taipsukuriamas didesnis fizinis atstumas ir pabrėžiami socialiniai skirtumai tarp jo irkitų žmonių. Jį galite išvysti į šonus įremtomis rankomis — plaštakos ant klubų,alkūnės atkištos į šalis. Tai ženklas aplinkiniams laikytis didesniu atstumu.

Kalbėdamas jis paprastai į pašnekovą atsuka viršutinę plaštakų pusę. Taireiškia, kad aplinkiniams jis nėra atviras. Pirštai gali būti sunerti, nykščiai su-kami vienas aplink kitą ar nuolat judinami. Tai išduoda nuobodulį.

Veidas

Snobo šypsena gali būti klastinga ir nenatūrali; lūpos prispaustos prie dantų




taip, kad skruostuose susimeta raukšlės. Nesulaukdamas pagarbos, šia sarkas-tiška šypsena snobas išreiškia abejones.

Reikšdamas pretenzijas, snobas kilsteli smakrą ir žvelgia nosies tiesumu.Jis netgi gali užsimerkti, kilstelėti antakius ir atkišti lūpas. Tokia mimika taip pat skirta kitiems parodyti jų vietą. Jei snobui nepatinka pašnekovo žodžiai, jisatlošia galvą.

Akys nuolat klajoja po patalpą, karštligiškai ieškodamos įtakingų, galin-čių suteikti paramą žmonių.

9. Varžovas

Kalbėsena

Varžovas nuolat pertraukinėja pašnekovą ir bando užginčyti visa, ką tikšis pasako. Jei pareikšite, kad turite mielą šuniuką, jis iškart pasakys taip patturįs šunį, bet didesnį, šeriamą geresniu ėdalu nei jūsiškis ir kilusį iš čempionųdinastijos.

Toks žmogus linkęs skaityti tarp eilučių ir kabinėtis prie kiekvieno ištartožodžio. Net jei tai draugiškas pareiškimas ar visai nekaltas sakinukas, varžovas

beveik niekuomet nesutiks. Dažniausiai jis išreikš visiškai priešingą požiūrį,nesvarbu, ar iš tikrųjų sutinka su juo, ar ne. Jei kartais ir pritartų, vis dėltosugebės pridurti kritišką pastabą ar pasakyti, kad egzistuoja ir kitoks požiūris.

Balsas

Varžovai dažniausiai būna greitakalbiai. Jie retai leidžia kitiems įsiterpti.Jų balse paprastai girdime įtampą, o kartais ir pavydo gaidelę.

Kūno kalba

Stebėdami varžovo kūną, neretai išvysite sustingimo ir įtampos ženklus — požymius, kad jis pavydi. Tokie žmonės neretai stengiasi išlaikyti didesnįfizinį atstumą su tais, su kuriais konkuruoja. Psichologiškai jie nenori susisieti

bet kokiais ryšiais, dėl to su kuo nors bendraudami retai pasvyra kūnu į pašne-kovą.

Kita vertus, jie gali prisiversti artimiau bendrauti norėdami gauti informa-

cijos. Tokiu atveju varžovas gali be atvangos plekšnoti per nugarą, spausti ran-




ką ar ką nors apkabinti. Tai priemonė nuslėpti priešiškus jausmus. Tačiau net irlabai tariamai meiliai besielgiančio varžovo kūnas būna įsitempęs bei nelanks-tus ir išduoda troškimą konkuruoti bei pavydą. Rankos paspaudimas gali būtipernelyg stiprus, rodantis, kad šio žmogaus pasąmonėje slypi noras įskaudinti.

Varžovas gali muistytis ir nenustygti vienoje vietoje, nes tikrai nejaukiaijaučiasi jūsų draugijoje. Jis gali nuolat liesti pašnekovą taip siekdamas parody-ti, kad jis dominuoja, ar kalbėdamas rankomis prisidengti krūtinę, nes jaučiagrėsmę.

Jam kalbant pastebėsite gniaužiamą kumštį — pastangas nuslėpti tikruo-sius jausmus — troškimą konkuruoti ir pavydą.

Veidas

Varžovo akys nuolat klajoja aplink, nes jam per sunku kam nors ilgai irnuoširdžiai žvelgti į akis. Jis šykštės žvilgsnių, nes siekia jaustis pranašesnius.

Toks žmogus dažnai įtrauks lūpas ar jas laižys suvokęs, kad kuo nors esatepranašesnis už jį. Tokius pokyčius galite tikėtis išvysti iškart pasakę gerą nau-jieną apie save. Jis nesidžiaugia jūsų sėkme — tik giliai širdyje pavydi. Z. Froidožodžiais tariant, jis ieško būdų jus sužlugdyti.

10. Dosnusis

Kalbėsena

Dosnieji — atviri, lengvai bendraujantys ir reiškiantys jausmus žmonės.Pasakodami apie tai, kokius jausmus jiems sukėlė vienas ar kitas žmogus beisituacija, jie linkę vartoti emocingus posakius. Jie pasakys, kad jaučiasi paten-kinti, liūdni, pikti, apnikti abejonių ar įsimylėję. Kalbėdami jie atskleidžia jaus-

mus. Dosnieji sugeba ne tik pasakoti apie save, bet ir pasukti pokalbį apie pa-šnekovo reikmes bei potyrius. Jiems labiau patinka domėtis kitais nei patiemsbūti įdomiems. Tai nesavanaudiški, rūpestingi žmonės.

Jie supratingai reaguoja į jūsų klausimus ir jūsų poreikius. Jie dosnūs, nesnegaili laiko ką nors paaiškinti ir dažnai suteikia vertingos informacijos.

Dosnieji yra puikūs klausytojai, retai giedantys ditirambus patys sau. Jielinkę kuklintis, todėl šiems žmonėms kartais sunku priimti komplimentus.

Dosnieji kalba malonius dalykus. Taip elgtis juos skatina troškimas daly-

tis ir suteikti malonumą kitiems. Jie labai mėgsta skatinti ir drąsinti, todėl ne-




būna grubus, niekada neįžeidinėja. Negalėdami pasakyti ką nors gera ar nau

dinga, jie dažniausiai patyli.

Balsas

Dosniojo balsas malonus, pakilus, šiltas ir supratingas. Jis neretai skamb

negarsiai, meiliai ir raminamai.

Kūno kalba

Dosnieji linkę dažnai liesti pašnekovą. Jų prisilietimai draugiški ir nuošir

dūs, rankos paspaudimas tvirtas ir šiltas. Spausdami ranką, šie žmonės mėgs

suimti ją abiem plaštakomis; viena jų būna viršuje. Sveikinamas žmogus pas

junta laukiamas ir mielas. Klausydamiesi ir kalbėdami dosnieji neretai palinksta į pašnekovą. Taip reiškiama pagarba.

Savo kūno kalba bei laikysena jie parodo, kad yra atsargūs ir nenori brau

tis į svetimą erdvę. Vaikščiodami ir stovėdami jie nesistengia būti pastebim

Jie gali būti truputį gunktelėję ir žengti atsargiai, o įeidami į patalpą — galb

netgi pirštų galais.

Veidas

Dosnieji nuolat žvelgia tiesiai į akis. Jose dažnai išvysime užuojautą

supratingumą, simpatiją ir gebėjimą įsijausti. Jie maloniai šypsosi ir mėgs

bendrauti.

11. Agresyvusis

Kalbėsena

Agresyvieji visuomet ir visur pasirengę užsipulti. Iš jų retai išgirsite no

vieną gerą žodį: jie visus triuškina ir į akis, ir už akių. Jie mitriai paleidž

kandžią pastabą, dviprasmišką komentarą ar sarkastišką užuominą. Jų tikslas

— pašnekovą sumalti į miltus. Nuolat besikaunantys ar bent jau pasireng

kautis žodžiais, jie priverčia pašnekovą nutilti ar jį visiškai sutriuškina. J

nesielgsite taip, kaip jie nori, galite neabejoti — sulauksite skandalo. Pokal

bis su jais dažniausiai sukasi apie tai, kaip jie ką nors išjuokė arba kam no

parodė savo vietą.




Jie labai mėgsta mokyti kitus gyventi, todėl neprašyti įkyri savo nuomonenet ir tada, kai jūsų nepažįsta. Būdami įsitikinę tik savo teisumu, užsispyrę irnelankstūs, jie retai ieško kompromisų, atsiprašinėja ar prisipažįsta buvę netei-sūs. Net akivaizdžiai padarę klaidą jie visuomet randa ką apkaltinti ir niekuo-met neprisiima atsakomybės už savo veiksmus.

Jie mėgsta vartoti neigiamus ir priešiškus posakius, o keiksmažodžių pri-kaišioja į kiekvieną sakinį. Be to, agresyvieji linkę daryti toli siekiančias išva-das ir absoliutinti. Jie dažnai būna tiesmuki, nediplomatiški ir gali greitai su-trikdyti pašnekovą kandžia pastaba. Agresyvieji taip pat dažnai pertraukinėjapokalbį stengdamiesi jį kontroliuoti.

Šie žmonės linkę kaltinti. Kaip ir aukos, jie mėgsta ieškoti priekabių, kurs-

tyti. Jei nenorite daryti to, ko jie reikalauja, šie žmonės tol neatstos, kol jūsųneprivers. Nors yra labai agresyvūs su kitais, patys jie dažnai nepajėgia tole-ruoti tokio elgesio.

Balsas

Agresyviųjų balsas garsus, panašus į aliarmo signalą — lyg nuolat grėstųpavojus. Atakuojantis jų tonas dažniausiai rodo, kad jie ieško dingsčių sukeltikonfliktą. Jis išduoda šių žmonių sieloje glūdintį priešiškumą bei pyktį sau ir

kitiems. Savo balsu jie siekia įbauginti aplinkinius; jis ūmus, kapotas, skambaįžūliai ir agresyviai.

Kūno kalba

Agresyvieji nebūna švelnūs. Jų prisilietimai yra nemalonūs, rankos paspau-dimas — šiurkštus. Tarsi buldozeriai jie viską šluoja savo kelyje. Eisena sparti,žingsniai girdėti iš toli. Agresyvumą išduoda į priekį palinkęs kūnas.

Veidas

Agresyvieji kalbėdami dažnai suraukia antakius. Žvelgia įdėmiai, skvar-biai, todėl veide matyti nuolatinė įtampa, akys būna primerktos, šnervės iš-plėstos.

Lūpos dažniausiai kietai sučiauptos. Jie mėgsta kalbėti mažai judindamižandikaulius. Tai priešiškumo bei pykčio išraiška. Apatinis žandikaulis neretai

atkištas pirmyn, rodantis agresiją.




12. Juokdarys

Kalbėsena

Juokdariai neretai tampa kompanijos siela. Jų sugebėjimas neieškoti žo-džio kišenėje ir sumanumas traukte traukia žmones. Nors atrodo, kad gyveni-mą šie žmonės laiko vienu dideliu pokštu, tačiau yra itin jautrūs ir be galo trokšt

būti mylimi. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl įsitikinimo, kad kiti į juos žiūri iaukšto, juokdariai linksmindami siekia pripažinimo.

Jie nešykšti komplimentų ir sąmojingų pastabų. Jų paviršutiniškas mąsty-mas ir daugybė idėjų neretai atsispindi nerišlioje, fragmentiškoje šnekoje. Šižmonės šokinėja nuo vienos temos prie kitos, dėl to yra panašūs į vaikus. Su

jais kalbantis gali būti sunku sekti mintis, nes jie dažnai nukrypsta nuo temoar ima laidyti su ja nesusijusius juokelius. Be to, jie, kaip ir vaikai, trokšdamišdėstyti savo požiūrį, mėgsta pertraukinėti pašnekovą.

Juokdariai nori būti mylimi, todėl gali pasakyti bet ką, kad pašnekova pasijustų geriau. Jie nesivaržo berti komplimentus ir paprastai būna visiemmalonūs.

Balsas

Juokdariai dažniausiai kalba garsiai, jų balsas šokčioja, o tonas kinta. Jidaug juokiasi, yra draugiški ir mėgsta sukiotis tarp žmonių. Jie be atvango

plepa, todėl kartais dėl to gali netgi užkimti.Jų kalba primena sužavėto vaiko krykštavimą. Jie žemiški, mieli savo en-

tuziazmu ir judrumu. Jų balsas labai gyvas, trykšta įvairiausiomis emocijomiskalba gyva bei greita. Jų žodžių prasmę lengva suvokti.

Kūno kalba

Šie žmonės, rodos, be atvangos juda. Sėdėti ir tylėti jiems be galo sun-ku. Jie energingi ir dažnai kalbina nepažįstamus žmones norėdami pajuo-kauti.

Juokdariai dažnai liečia pašnekovą ir jaučia poreikį taip pat būti liečiamiJiems netgi gali būti sunku bendrauti nieko nepalietus. Jie nelabai suvokia leis-tinas ribas bei asmeninę erdvę, todėl jų geranoriški ir draugiški prisilietimagali būti neteisingai suprasti, ypač jei ims liesti pašnekovą, kuris to visai nepa-

geidauja.




Jie taip pat gali stovėti per arti kitų tada, kai tai nėra priimtina. Gana įprasta

matyti žmogų traukiantis atatupstą, kai jo pašnekovas juokdarys veržiasi į priekį.

Tam, į kurio asmeninę erdvę braunamasi, toks elgesys gali būti labai nemalonus.

Kalbėdami jie palinksta pašnekovo pusėn. Tai ženklas, kad šiam jaučia sim- patiją. Tiesą sakant, jiems patinka kiekvienas sutiktasis. Nelaimei, ne visi trokšta

su jais susipažinti artimiau, todėl toks perdėtas draugiškumas gali išprovokuoti

keblias situacijas.

Juokdariai rankomis ir plaštakomis nuolat mostaguoja norėdami pabrėžti

svarbiausius savo ir taip gyvos kalbos niuansus. Be to, jie užima daug erdvės

— išskečia rankas, ištiesia prieš save kojas.

Veidas

Jų lūpos pravertos net ir tada, kai nekalba. Šie žmonės visuomet atrodo

taip, lyg ketintų ką nors pasakyti ar pertraukti kalbantįjį. Kalbėdami jie linkę

dažnai įkvėpti, dėl to dažnai išgirsite juos alsuojant tarsi mažus v aikus.

Juokdarių veidas be galo gyvas, tačiau jie retai kada žvelgia į akis, nes

kalbėdami mėgsta dairytis aplink. Vis dėlto jie sugeba atidžiai žvelgti į tuos,

kurie juos vertina.

Šie žmonės paprastai nesutelkia dėmesio į vieną asmenį, ypač jei aplink

daug žmonių. Jei ir susidomės kuo, tai tik neilgam, nes jų dėmesį atitraukti

labai lengva. Jie dažniausiai pirmieji pastebi, kas įėjo į patalpą.

13. Nenuovokusis

Kalbėsena

Nereikia stebėtis, išgirdus nenuovokųjį kalbant ne itin prasmingomis nuo-

trupomis. Jis gali galvoti apie keletą dalykų vienu metu ir nesugebėti jų su-

jungti į visumą. Dėl to sunku suprasti, ką jis sako. Ne taip jau retai dėl to jis

lieka nesuprastas. Dažnai nenuovokusis šokčioja nuo vieno dalyko prie kito,

nuo vienos temos prie kitos, ir jo mintys ne taip jau retai prasmingos atrodo tik

jam pačiam.

Be to, jis tarsi vaikas impulsyviai gali leptelėti bet kurią, net ir pačią men-

kiausią, į galvą šovusią mintį. Dėl to kartais atrodo esąs stačiokiškas ir grubus,

neretai įžeidžia klausytoją neturėdamas jokių blogų ketinimų. Regis, jie visuo-

met padaro kokią nors kvailystę ar išsišoka.




Geriau pažinę šiuos nenuovokius plepius, žmonės ima žvelgti į juos suhumoru ir užuojauta ar tiesiog pradeda ignoruoti kaip neišvengiamą trukdį. Jigali kalbėti per garsiai ir pasakyti per daug. Ką nors girdami būna nuoširdūs isąžiningi. Kartais jie pernelyg atviri, t.y. nediskretiški, nes negalvoja, ką ir kamgalima sakyti.

Nenuovokieji neretai palieka išraudusį ir sutrikusį pašnekovą, nes plepkas šauna į galvą, visiškai neatsižvelgdami į klausytoją. Jie tauškia viską, kgalvoja, kad tik kas klausytųsi.

Jie nelabai moka elgtis visuomenėje. Kalbėdami dažnai gali vartoti sveti-mos kalbos ar dialekto žodžius, taip pat slengą, visiškai nesirūpindami, ar pa-šnekovas supranta jų reikšmę. Tai prasti klausytojai — dėmesį nuo pokalbio

labai dažnai atitraukia jų pačių mintys. Be to, nenuovokieji nemėgsta vykdytnurodymų, nes jiems labiau patinka daryti tai, ko jie patys trokšta.

Balsas

Nenuovokiuosius paprastai sunku suprasti — jie monotoniškai murma a pernelyg emocingai šūkauja. Šie žmonės nuolat apsėsti įvairių minčių, todėneretai kalbasi patys su savimi. Taip pat jie gali kniaukti ar kalbėti pro nosį —nenuovokieji pakankamai neprasižioja, dėl to kaip reikiant neištaria garsų. Jų

balsas neretai nuslopsta sakinio pabaigoje, dėl to sunku suprasti, ką jie sakoKalbos tempas bei garsumas taip pat svyruoja nuo vieno kraštutinumo prie ki-to. Kartais šie žmonės kalba lėtai, kartais greitai, garsiai arba per tyliai. Pagal-voję apie ką nors juokinga, nenuovokieji gali garsiai nusikvatoti nieko nepa-aiškinę aplinkiniams.

Kūno kalba

Jų laikysena neretai sudribusi. Jie vaikšto pakumpę, nuleista galva ir atkištu pilvu. Šie žmonės mėgsta prieiti taip arti, kad pašnekovas pasijunta nejaukiai. Nenuovokieji plačiai ir negrabiai mostaguoja rankomis. Jų rankų mosta

platūs, o plaštakų judesiai pernelyg dažni. Patalpoje nenuovokieji užima dau-giau vietos nei derėtų. Toks keistuolis sėdintis po savimi parietęs kojas ar loto-so poza nėra neįprastas vaizdelis.

Šie žmonės yra ekscentriški ir išsiblaškę, todėl kartais nieko nenutuokiaapie savo kūno kvapą, rūpinimąsi išvaizda ar asmeninę higieną. Jie dažnai pa-

meta daiktus, nes yra žiopli. Tai tikras neatsakingumo įsikūnijimas.




Veidas

Nenuovokiuosius yra užvaldžiusios jų pačių mintys, todėl šie asmenysžvelgia nedėmesingai, yra išsiblaškę. Jie retai kada žiūri į akis, gali net nepa-

žvelgti į pašnekovą.Savo išvaizdai jie skiria mažai dėmesio. Nenustebkite išvydę valgyto maisto

trupinėlį burnos kampučiuose ar ant lūpų — jiems tai dažnai nutinka.

14. Veiklusis

Kalbėsena

Veiklieji nešykšti žodžių, kalba mandagiai ir maloniai. Prieš ką nors saky-dami, jie pagalvoja ir retai pasielgia netaktiškai. Jie lojalūs ir suvokia, ką sakoir ką daro. Jie dosnūs nuoširdžių komplimentų, linkę viską vertinti teigiamai irmatyti šviesiąją gyvenimo pusę. Veiklieji laikosi žodžio. Jie visiškai neveid-mainiauja.

Šie žmonės turi stiprų atsakomybės jausmą, todėl atitinkamai kalba ir el-giasi. Jie žino, ką sako, ir sako, ką žino. Aplinkinius priima tokius, kokie šieyra, ir jų nesmerkia. Jie daugiau domisi tais, kurie yra greta, nei savimi. Dėl to

galima sakyti, kad kalbėdamiesi jie daugiau dėmesio skirs pašnekovo, o ne sa-vo reikmėms. Veiklieji dalijasi informacija, todėl pokalbis su šiais žmonėmis

— garbingi mainai.Jie nėra sarkastiški ir niekuomet net nemano menkinti pašnekovo. Veiklie-

ji kalba tiesiai, be užuolankų eina prie esmės, juos nesunku suprasti. Tai puikūsklausytojai, linkę padėti atsiskleisti geriausioms kitų žmonių savybėms. Jie gerbia kitus ir nuoširdžiai reiškia savo pagarbą.

Balsas

Veiklieji kalbėdami reiškia įvairias emocijas, derančias esant tam tikraisituacijai. Balso skambesys išduos, jei šie žmonės bus nuliūdę, patenkinti, išsi-gandę ar kuo nors abejos. Balso aukštis ir garsumas kis keičiantis pokalbiotemai.

Veiklieji žodžius taria aiškiai, suprantamai, jų balsas sodrus, skambus, krū-tininis. Jis trykšta gyvenimo džiaugsmu ir skamba tvirtai, dėl to visi mėgsta jo

klausytis.




Kūno kalba

Veikliųjų kūno judesiai grakštūs, lengvi. Jie tarsi kviečia kitus prieiti ar-tyn ir jaustis gerai. Jie nebijo pašnekovo paliesti ir kalbėdami dažnai palinksta

į šio pusę. Drąsindami kitus ir rodydami susidomėjimą jie dažnai linksi galvaJų kūnas neįsitempęs, laikysena patogi, tačiau kartu ir tvirta — galva pakelta pečiai atlošti, nugara tiesi.

Jie nemažai gestikuliuoja, mėgsta liesti ir apkabinti kitus. Šie žmonės ran-komis bei plaštakomis išreiškia susidomėjimą ar pabrėžia svarbesnius pokal-

bio momentus. Gestikuliuojant delnai neretai būna atversti, pirštai ištiesti. Tarodo, kad žmogus neturi ką slėpti.

Sėdint jų kojos šiek tiek praskėstos ar sukryžiuotos ties keliais. Tai taip

pat rodo, kad jie yra atviri. Pėdos tvirtai remiasi į grindis ir yra nukreiptos asmenį, su kuriuo kalba. Tai laikytina nuoširdumo ženklu.

Veidas

Veikliųjų žvilgsnis nuolat nukreiptas į pašnekovą. Šie žmonės sugeba pri-versti kitus jaustis svarbiausiais pasaulyje.

Jų veidas dažniausiai būna atviras. Jie neišdarinėja įvairių grimasų, apati-nį žandikaulį valdantys raumenys atrodo neįtempti, o kalbant ar klausantis vei-

de žaidžia lengva šypsena. Jei jie šypsosi — tai nuoširdžiai: burnos kampučia pakyla, akių kampučiuose susimeta raukšlelės. Žodžiu, spindėte spindi pasi-tenkinimu bei džiaugsmu.

Veikliųjų veidas atspindi žodžius. Jei šie žmonės nuliūdo, atitinkamai pa-sikeis ir jų veidas. Kalbant su patinkančiu žmogumi, jų akių vyzdžiai išsiplėso veidą nušvies šypsena.

Jūs jau supratote, kaip svarbu atidžiai išnagrinėti visus keturis informacijos

šaltinius (kalbėsenos, balso, kūno bei veido) norint įvertinti asmenines savybes.Dabar, įgiję naujų žinių, į sutiktus žmones galėsite pažvelgti visai kitomis

akimis ir klausytis jų tarsi kitomis ausimis. Turėsite daugiau duomenų apie nau- jąjį pažįstamą ir galėsite priimti tikslesnį sprendimą. Ir atvirkščiai, jūsų spren-dimai lems jūsų elgesį su šiais žmonėmis. Nebus sunku atskirti tuos, kuriemslemta tapti jūsų gyvenimo dalimi, o kuriems — ne.

Tai, ką sužinojote apie asmenybės tipus, padės lengviau bendrauti. Įgijote dau-giau įžvalgumo, kuris leis mažiau klysti vertinant žmones ir užmezgant santykius

Gali būti, kad nustebsite pajutę, kad tapote tolerantiškesni, ėmėte labiau užjausti.



10 SKYRIUS

Kam reikia tokių žinių

Pirmą kartą pažvelgę pro elektroninį mikroskopą, mokslininkai išvydotai, ko dar nebuvo regėję. Išmokę naudotis naujais galingais prietaisais, mes,

kaip ir tie mokslininkai, sužinome dalykų, kurių anksčiau net neįtarėme egzis-tuojant.Tarsi pro mikroskopą tirdami kalbėseną, balsą, kūno kalbą bei veido iš-

raišką, galime nustatyti asmenybės tipą ir įgyti daugiau žinių apie žmones ap-skritai. Padidėjęs pastabumas padeda suprasti daugybę dalykų — pažinti tem-

peramentą, charakterį bei emocinę būseną.Vienu metu nagrinėjant kiekvieno šių šaltinių teikiamą informaciją, gali-

ma gauti tikslų ir išsamų emocinės būklės bei charakterio savybių vaizdą. Kaip

tai padaryti, sužinojote skaitydami šią knygą.Senovės graikai bei romėnai labai gerai žinojo, kaip svarbu iškart nustaty-ti, kas draugas ir kas priešas, ir sužinoti tai anksčiau, nei šis žmogus atsistos

skersai kelio. Jų civilizacijos įstengė išlikti būtent tokių žinių dėka. Beveikkiekviena pasaulinė religija ragina pažinti savo artimą. Tiesą sakant, didžiojidalis Konfucijaus mokymo grindžiama žmogaus prigimties pažinimu, tam tik-rų asmenybės tipų stebėjimu bei galimu jų poveikiu kitiems. Ir judėjų Talmu-das, ir musulmonų Koranas teigia, kad verta pažinti tam tikras pašnekovų cha-

rakterio savybes, kurios gali turėti įtakos mūsų santykiams su jais.




Šiandien šie iš amžių glūdumos atkeliavę mokymai aidi po pasaulį išsi-

barsčiusiuose įvairių religijų Dievo namuose. Jie primena maldininkams, kad

šie visuomet turi atminti, ką g arbina ir į kieno veidą žvelgia.

Pasisėmę šių žodžių išminties ir pritaikę ją kiekvienam, kuris įžengs į

mūsų gyvenimą, daug geriau suvoksime, kas šis žmogus ir kokį poveikį jis

gali mums turėti. Aplinkinius privalome tyrinėti atidžiai ir objektyviai, tada

pajusti, kokias emocijas jie kelia. Taip nustatysime, kokio tipo žmogus prieš

mus stovi. Reikia žinoti, ar pašnekovas nuoširdus — galbūt jis meluoja? Tada

spręsime, ar verta įsileisti jį į savo gyvenimą. Stebėkime kuo atidžiau, tada

galėsime neklysdami nuspręsti, ką šis žmogus veiks (ir ar apskritai veiks)

greta mūsų.

Ketu r i darba i v ien u m etu

Daugelį mūsų intriguoja galimybė pažinti žmones, tačiau mes linkę tai da-

ryti vadovaudamiesi tik vienu ar dviem bendravimo signalais — kūno kalba bei

veido siunčiamais ženklais. Deja, pasikliovus tik vienu ar dviem iš jų, negali-

me būti įsitikinę, kad deramai įvertinome pašnekovą.Kol nebuvo šios knygos, nebuvo ir būdo naudotis visais keturiais pažini-

mo šaltiniais vienu metu. Dėl to ir aprašiau visus keturis kelius žmogaus sielos

link, taip pat sudariau klausimyną, padedantį klasifikuoti poelgius. Toks klasi-

fikavimas grindžiamas asmenybės tipais bei emocinėmis būsenomis. Patariau

jums žmones vertinti pagal tai, kokį emocinį poveikį jie jums daro. Dabar ver-

tindami kitus galėsite pasikliauti savo instinktais.

Kuo daugiau treniruositės stebėdami žmones, tuo aštriau išgaląsite ne tik

emocinius ir fizinius, bet ir intelekto bei dvasios įrankius. Smegenys darbuosisveiksmingiau, nes priversite imtis veiklos visą nervų sistemą bei jusles. Ga-

liausiai pajusite, kad galite neklysdami priimti sprendimą. Žvelgdami į bet ku-

rio pašnekovo veidą, žinosite, ką šis galvoja.

Pasikliaukite savimi — priimsite teisingą sprendimą

Balsas nemeluoja. Kūnas neapgaudinėja. Tai, kas sakoma ir kaip sakoma,

nėra melas. Tačiau gaila, žmonės meluoja p atys sau.



K a m r e i k i a t o k i ų ž i n i ų

Bet perskaičius šią knygą ir joje pateikiamas žinias pavertus savo įrankiu,daugiau sau meluoti nebereikės. Neturime būti naivūs arba nepaisyti to, ką kuždainstinktai tada, kai ketiname žengti per judrų gyvenimo greitkelį. Ir naivumas,

ir atsisakymas jiems paklusti gali prišaukti pavojų. Nereikia rizikuoti.Turėdami naudingų žinių, galite pažvelgti į kiekvieno nepažįstamojo sielosgelmes. Kartu labiau pažinsite ir save. Tada geriau jausite aplinkinius, situaciją,labiau savimi pasitikėsite asmeniniame gyvenime ir versle. Nuo šiol žinosite,kas tikra, o kas — ne. Neklysdami galėsite pasakyti, kur tiesa, o kur — melas.

Tikrai nepamėgsite kiekvieno sutiktojo. Tiesą sakant, ir neprivalote to da-ryti. Knygoje “Žmonės, kurie nuodija gyvenimą” (“Toxic People”) rašiau, kadegzistuoja žmonių, kurie tikrai gali mums apkartinti gyvenimą. Kita vertus, po

pasaulį vaikšto ir daug nuostabių žmonių, kurie turtina mus ir neša džiaugsmą.Apie tai rašiau knygoje “Kaip pritraukti nuostabius žmones” (“Attracting Ter-rific People”).

Gyvenimas kupinas galimybių rinktis. Užuot pasirinkę teisingai ir džiau-gęsi tokiu pasirinkimu, daugelis mūsų nuolat įsipainioja į nemalonias situaci-

jas. Dabar taip jau nebenutiks — vidinis imtuvas įspės, kada galite pakliūti į pavojų ir kada esate saugūs.

Pažinus žmogų ir nusprendus, kas jis toks, ateina laikas elgtis remiantis

šiuo sprendimu. Daugiau nebendraukite su žmogumi, jei kartą nusprendėte, kad jam nėra vietos jūsų gyvenime. Pakluskite savo instinktams ir daugiau nebetu-rėkite su juo jokių reikalų. Jei, deja, esate priversti tai daryti — šis asmuo dir- ba kartu ar yra artimas jūsų giminaitis, — niekuomet neužsimirškite ir būkite budrūs.

Prisiminkite, kad gaunate tai, ką matote ir girdite. Negalite priversti žmo-gaus elgtis taip, kaip jums norėtųsi ar perauklėti jį pagal savo suvokimą. Tuos,kurie paaukoja visą gyvenimą tam, kad pakeistų kitus, retai lydi sėkmė.

Kartais būna ir taip. Kuo puikiausiai žinote, kad nereikėtų bendrauti sužmogumi, galinčiu pridaryti nemalonumų, tačiau vis tiek bendraujate. Nepa-mirškite, kad liguisti santykiai sukelia ne tik nemalonius jausmus — galimanetgi susirgti. Kai suvoksite, kad koks nors žmogus tikrai gali įstumti į pavojų, bus lengviau jam ištarti “ne”. Nereikia net abejoti: svarbiausia — j ū s ų pačiųgerovė.

Jūs turite galių. Naudokitės šia gyvybiškai svarbia informacija, gaukitekuo daugiau naudos ir džiaukitės į turtingesniu, geresniu ir mažiau stresų ke-

liančiu gyvenimu.




Pažinkite save

Perskaitę šią knygą, galbūt pamanysite: dabar, žinodamas, kaip pažinti ki-tus, galbūt galiu pažinti ir save? Būtų geriausia, jei kas nors paslapčiomis jus

nufilmuotų — tada objektyviai išvystumėte save kito žmogaus akimis.Džiaugiuosi galėdama kartkartėmis objektyviai įvertinti save, nes dažnai

dalyvauju televizijos laidose. Mane kviečia komentuoti psichologinių kokio norsįvykio aspektų. Peržiūrėjusi įrašus, galiu objektyviai vertinti savo elgseną. Nag-rinėju savo laikyseną, gestus, veido išraišką, taip pat tariamus žodžius. Tai lei-džia sužinoti, ar įtikinamai dėstau mintis. Pamačiusi ką nors netinkama, galiuišnagrinėti, ką padariau ne taip ir kodėl.

Tačiau daugelis žmonių negali mėgautis tokia prabanga, t.y. pažvelgti į

save kitų akimis, dėl to jiems sunku save suvokti. Kita gera priemonė sužinoti,ką darote nuolat — stebėti. Įsivaizduokite — iš šalies stebite save ir tą, su ku-riuo bendraujate. Kaip kalbate ir ką sakote? Pasistenkite įsivaizduoti, kokia

jūsų veido išraišką, ir kokie jūsų kūno judesiai. Svarbiausia — atkreipkite dė-mesį, kaip kiti žmonės į jus reaguoja. Jie sėdi arti, pasvyra į jus ar traukiasišalin? Kaip keičiasi jų veidas? Ar jie žvelgia į jus, ar ignoruoja? Ar jiems pa-tinka būti greta jūsų ir klausytis, ką sakote? Geriausias būdas pažinti save —išvysti save bendraujant.

Lavinkime įžvalgumą

Šią knygą parašiau norėdama pasidalyti informacija, padėti suprasti ir pav

žinti kitus bei išmokti geriau bendrauti. Si knyga neskirta išmokyti jus manipu-liuoti ar siekti pasinaudoti kitų žmonių silpnybėmis, nežinojimu ar jautrumu.

Sugaišę truputėlį laiko ir stabtelėję, pažvelgę ir įsiklausę į kiekvieną su-

tiktąjį, išsiugdysite nepaprastą įžvalgumą. Tada kiekvieną kartą, kai teks rink-tis žmogų, pavyzdžiui, naują partnerį ar darbuotoją, galėsite jį tinkamai įver-tinti.

Gebėjimas vertinti žmones taps antrąja prigimtimi. Kruopščiai surinkta in-formacija apsaugos nuo lemtingų klaidų ir išmokys būti laimingus, puikiai jaus-tis, maloniai bendrauti.



PR IE D AS A

Rekomenduojama literatura

Barbara, Dominick. Your Speech Reveals Your Personality. Springfield, 111.: Charles

C. Thomas Publishers, 1970.

Baron, Renee, and Elizabeth Wagele. The Enneagram Made Easy. New York: Harper,

1994.

Birdwhistell, Raymond. Kinesic s and Context. New York: Penguin Publishing, 1973.

Blum, Deborah. “Face It!” Psycholo gy Today, SeptemberOctober 1998, pp. 3338.

Bolting, Kate. Sex Appeal. New York: St. M artin’s Press, 1993.

Darby, Joohn K. Speech Evaluation in Psychiatry. New York: Grune and Stratton, 1981.

Davies, Rodney. How to Read Faces. W ellingborough, England: Thorsons Publishing

Group, Aquarian Press, 1989.

Devito, Joseph A. Human Communication. New York: Longman Publishing, 1995.Dimitrious, Jo Elian, and Mark Mazzarella. Reading People. New York: Random House,

1998.

Eaton, William J., and Norman Kempster. “Senators Want Glaspie Issue Clarified.”

Los Angeles Times, 1990, Section A.

Ekman, Paul, and W. V. Friesen. Unmasking the Face. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice

Hall, 1975.

Ekman, Paul. Telling Lies: Cues to Deceip in the Marketplace, Politics, and Marriage.

New York: W.W. Norto n and Company, 1985.



4 R e k o m e n d u o j a m a l i t e r a t ū r a

Elgin, Suzette Hayden. The Gentle Art of Verbal Self Defence. New York: Dorset Press,

1980.

Faigin, Gary. The Artist’s Complete Guide to Facial Expression. New York: Watson

Guptill Publications, 1990.

Fairbanks, Grant. Voice and Articulation Drillbook. New York: Harper and Row, 1937.

Fast, Julius. Body Language. New York: Pocket Books, 1970.

—. Subtext: Making Body Language Work in the Workplace. New York: Viking Pen-

guin, 1991.

Freud, Sigmund. “Psychopathology of Everyday Life” (1901). In The Complete Psy-

chological Works, vol. 6, James Strachey, tr. and ed. New York: W.W. Norton, 1976,

p. 86.

Fulfer, Mac. Amazing Face Reading. Fort W orth, Tex.: Q Publishing Services, 1998.

George, Jean Craighead. How to Talk to Your Cat. New York: Warner Books, 1985.

—. How to Talk to Your Dog. New York: Warner Books, 1985.

Glass, Lillian. Talk to Win: Six Steps to a Succsessful Vocal Image. New York: Putnam

Publishing, 1987.

—. Say it Right: How to Talk in Any Social or Business Situation. New York: Putnam

Publishing, 1992.

—. He Says, She Says: Closing the Communication Gap Between the Sexes. New York:

Putnam Publishing, 1994. —. Toxic People: 10 Ways of Dealing with People Who Make Your Life Miserable. New

York: St. Martin’s Press, 1997.

—. Attracting Terrifi c People : How to Find and Keep the People Who Bring Your Life

Joy. New York: St. Martin’s Press, 1997.

—. The Complete Idiot’s Guide to Verbal Self Defense. New York: Alpha Books,

Macmillan Publishing, 1999.

—. The Complete Idiot’s Guide to Understanding Men and Women. New York: Alpha

Books, Macmillan Publishing, 2000.Hall, Calvin. A Primer of Freudian Psychology. New York: American Library, 1954.

Hall, Calvin S., and Vernon, J. Nordby. A Prim er of Jungian Psychology. New York:

Penguin, Mentor Books, 1973.

Hall, E. T. The Silent Language. New York: Doubleday, 1959.

Haviland, Lewis. Handbook of Emotions. New York: Guilford Press, 1993.

Hurley, Kathleen V., and Theodore E. Dobson. What’s My Type? Use the Ennegram

System of 9 Personality Types. New York: HarperCollins, 1991.

Ingram, Jay. Talk, Talk, Talk. New York: Anchor Books, D oubleday, 1994.



P r i e d a s A

Keirsey and Marilyn Baters. Please Understand Me: Character and Temperament Types.

Del Mar, Calif.: Prometheus Nemesis Book Company, 1984.

Keleman, Stanley. Emotional Anatomy. Berkeley, Calif.: Center Press, 1985.

Knapp, M. L. Nonverbal Communication in Human Inte raction, 2d ed. Boston: Holt,

Rhinehart and Winston, 1972.

Korem, Sam. The Art of Profiling: Reading People Right the First Time. Richardson,

Tex.: International Focus Press, 1997.

Kroeger, Otto, and Janet M. Thuesen. Type Talk: The 16 Personality Types That Deter-

mine How We Live, Love and Work. New York: Dell, 1988.

Kurtz, Ron, and Hector Prestera. The Body Reveals: Hoe to Read Your Own Body. San

Francisco: HarperCollins, 1984.

Lewis, David. The Secret Language of Success: Using Body Language to Get What You

Want. New York: Galahad Books, 1989.

Lieberman, David J. Never Be Lied to Again . New York: St. M artin’s Press, 1998.

Lowen, Alexander. The Language of the Body: Physical Dynamics of Character Struc-

ture. New York: M acmillan Publishing Co., 1971.

Luelsdorff, P. A. “On Language and Schizophrenia.” Folia Phoniatrica 34 (1982): 72

81.

Marsh, Peter. Eye to Eye: How People Inte ract. Topsfield, Mass.: Salem House Pub-

lishers, 1988.Maslow, Abraham H. Motivation and Personalit y. New York: Harper and Row, 1970.

Mason, Jeffrey Moussaieff. When Elephants Weep: The Emotional Lives of Animals.

New York: Dell Publis hin g Company, 1995.

Mehrabian, Albert A. Nonverbal Communication. Chicago: Aldine Atherton, 1972.

Meyers, Isabel Briggs, and Peter B. Meyers. Gifts Differing. Palo Alto, Calif.: Con-

sulting P sychologists Press, 1980.

Montagu, Ashley. Touching: The Human Significance of the Skin. New York: Harper

and Row, 1986.Mornell, Pierre. Hiring Smart! How to Predic t Winners and Losers in the Incredibly

Expencive PeopleReading Game. Berkeley, Calif.: Ten Speed Press, 1998.

Morris, Desmond. Horsewatehing. New York: Crown P ublishers, 1988.

—. Body Talk : The Meaning of Human Gesture. New York: Crown Trade Paperbacks,

1994.

—. Dogwatching. New York: Crown P ublishers, 1996.

Morris, James A. The Art of Conversation. New York: Cornerstone Library, 1977.

Moyes, Patricia. How to Talk to Your Cat. New York: Henry Holt and Company, 1978.



6 R e k o m e n d u o j a m a l i t e r a t ū r a

Nir erenberg, Gerald I., and Henry H. Calero. How to Read a Person Like a Book. New

York: Barnes and Noble Books, 1994.

Oldham, John M., and Lois B. Morris. Personalit y SelfPortrait. New York: Bantam

Publishing, 1990.Patterson, Francine. Koko’s Kit ten. New York: Scholastic, 1985.

Quilliam, Susan. Sexual Body talk: Understanding the Body Language of Attraction

from Fir st Glances to Sexual Happiness. London, England: Eddison, Saad Edition,

1992.

Riso, Richard. Discovering Your Personalit y: The New Enneagram Questionnaire.

Boston: Houghton Mifflin, 1995.

Ruesch, Jurgen, and Weldon Kees. NonVerbal Communication. Los Angeles: Univer-

sity of California Press, 1974.Steele, R. Don. Body Language Secrets: A Guide Durin g Courtship and Dating. Whittier,

Calif.: Steel Balls Press, 1997.

Tieger, Paul D., and Barbara Barron Tieger. The Art of Speed Reading People. Boston:

Little Company, 1998.

Wainright, Gordon R. Body Language. Chicago: NTC Publishing Group, 1985.

Wyllie, Timothy. Dolphins, ETs, and Angels. Santa Fe: Bear & Company, 1984.

—. Dolphins, Telepathy, and Underwater Birthing. Santa Fe: Bear & Company, 1993.

Young, Lailan. The Naked Face: The Essential Guide to Reading Faces. New York:Random House, 1993.

Zebrowitz, Leslie A. Reading Faces. New York: Westview Press, HarperCollins, 1977.

Zunin, Leonard, and Natalie Zunin. Contact: The Firs Four Minutes. New York:

Ballantine Books, 1972.



PRIEDAS B

Erzinantys kalbančiojo įpročiai

Gelapo instituto apklausos rezultatai

Documents

Lillian.glass. .Zinau.ka.Galvoji.2002.LT