GILVELIO PROJEKTAS

PöSČIOMIS PO PANEVöŽIO KRAŠTĄ

2011

23 24

TURINYS

1. Turinys............................................................................................2

2.Pasiruošimas žygiui.........................................................................3

2. Asmeninio naudojimo reikmenys...................................................3

3. Žygeivio taisykl÷s..........................................................................4

4. Laužaviet÷.......................................................................................5

5. Žygio vaistin÷l÷..............................................................................6

6. Kur įsirengsime stovyklą...............................................................7

7. Mityba žygyje................................................................................7

8. Jaunesniesiems skautams 6- 8 val., žygis maršrutu Panev÷žys –

Berčiūnai.............................................................................................9

9. Skautams 1 paros žygio maršrutas Panev÷žys –

Bistrampolis......................................................................................10

10. Patyrusiems skautams 2 parų žygis maršrutu Panev÷žys –

Naujamiestis – Baisogala..................................................................11

11. Vadovams 2 parų žygis Vandens maršrutas „Kelion÷ Nevežiu ir jo

pakrant÷mis“......................................................................................................................11

PASIRUOŠIMAS ŽYGIUI

Ilgesniam žygiui reikia pasiruošti. t.y. parinkti kelion÷s tikslą ir maršrutą, susipažinti su vietov÷s istorija, geografija. Po to apskaičiuojamos išlaidos, parenkama apranga ir reikmenys, sudaromas kelion÷s planas, pasidalinama darbais.

ASMENINIO NAUDOJIMO REIKMENYS

Prad÷kime nuo reikalingų daiktų. Štai jie: - miegmaišis, - kuprin÷, - rūbai miegojimui, - dvi poros kojinių - dvi poros batų, - papildomi baltiniai ir keln÷s pasikeitimui - uniforma - megztinis - kepurait÷ - plastikinis lietpaltis nuo lietaus - muilas, - dantų šepet÷lis ir pasta, - veidrod÷lis, - rankšluostis, - tualetinis popierius, - valgymo reikmenys (duben÷lis, puodelis, šaukštas, šakut÷,

peiliukas) - žiebtuv÷lis, - pieštukas - užrašų knygel÷ - prožektorius.

Dabar apie kuprinę. Ji turi būti patogi, kad nespaustų, talpi, kad tilptų visi daiktai, ne per didel÷, kad nesunkiai paneštum÷te. Krauti

23 24

reikia į aukštį ir plotį, o ne storį. Dugne turi būti mažiau reikalingi daiktai, o viršuje tie, kurių gali prireikti bet kuriuo metu. Štai jau pasiruošei žygiui. Tikiuosi, kad į jį vyksi su savo skiltimi. Tiesa! Tod÷l su draugais reikia susitarti d÷l palapin÷s, kirvuko, katiliuko ir kitų bendrai naudojamų daiktų. D÷l maisto ir visų neaiškumų kreipkis į savo draugininką.

ŽYGEIVIO TAISYKLöS

1. Paliktos šiukšl÷s ne tik nemalonios akiai, bet ir gali pakenkti gamtai. Neteršk aplinkos. Nepating÷k pakelti ir ne tokių rūpestingų iškylautojų numestos šiukšl÷s.

2. Gerbk privačias valdas. Prieš eidamas į privačias žemes ar paplūdimį būtinai paprašyk leidimo.

3. Augalus, gyvūnus fotografuok, piešk, tačiau nedrumsk jiems ramyb÷s.

4. Eik pramintais takais. Eidamas be tako išmindžiosi augalus. 5. Gamtos pažinimas įgyjamas ne tik stebint p÷dsakus ir kitus

smulkius ženklus, bet ir suvokiant jų prasmę, t.y. kaip gyvūnas l÷k÷ ar šuoliavo, ar jis buvo išsigandęs ir t.t. Gamtos pažinimas padeda medžiotojui rasti kelią neįžengiamose giriose, dykumose, atpažinti tinkamus valgyti laukinius vaisius, šaknis, maistą, kurį gyvūnai labiausiai m÷gsta ir kuris gali juos privilioti.

6. Daugumos baidarių irklai yra per ilgi, tod÷l negalima irkluoti dideliu tempu, staigiai manevruoti.

7. Baidar÷je negalima linguoti, suptis ir atsistoti. Jei šitų taisyklių nesilaikysi galima apvirsti.

8. Baidar÷je pirmuoju reikia sodinti mažesnį ir lengvesnį ekipažo narį, antruoju labiau prityrusį.

9. Lygiai taip skautas, žvalgydamas civilizuotą kraštą, skaito žmonių, arklių, dviračių ar kitokius paliktus p÷dsakus ir iš jų perpranta, kas vyksta.

MITYBA ŽYGYJE

Vienam turistui paros maisto davinio rekomenduojama norma

Turistas, dalyvaujantis žygyje, per parą išeikvoja kilogramui savo

svorio 60-65 kcal. Tod÷l paros maisto davinio energin÷ vert÷ turi būti apie

5000 kkal, dalyvaujant sunkiuose žygiuose - iki 6000 kcal.

Per parą turistui rekomenduojama suvalgyti: duonos 500-600 g,

m÷sos produktų 180-200 g, sviesto 50-75 g, cukraus 100-150 g, kruopų 200-

250 g, sūrio 50-75 g. Duona greit džiūsta, tod÷l siūloma 50% jos kiekio imti

džiūv÷sių pavidalu.

Į žygį patartina imti rūkytos m÷sos produktus, lašinius, sriubų

koncentratus. Rekomenduotini m÷sos konservai. Iš kruopų naudingi grikiai,

ryžiai. Dažnai žygyje naudojamas kondensuotas pienas. Nereikia užmiršti ir

prieskonių: pipirų, citrinos rūgšties, lauro lapų ir, žinoma, druskos. Maisto produktų norma 1 žmogui, reikalinga 1 dienai vidutinio sud÷tingumo žygyje

Produktai Kiekis, g Kcal

Džiūv÷siai, miltai 80 250

Kruopos 150 500

M÷sos konservai, sviestas 2:1 90 660

Lašiniai (sūdyti ir rūkyti) 1:1 80 560

Rūkyta m÷sa, dešra 30 130

Sausas m÷sos sultinys 20 60

Chalva (šokoladas), sausainiai 1:1 100 470

Cukrus 60 240

Gliukoz÷ 4 16

Druska 10 –

Prieskoniai 8 –

Arbata 3 –

Spiritas 15 –

Viso 650 2886

23 24

Maisto kokyb÷ priklauso ir nuo to, kaip žygio metu jis laikomas Kruopas, makaronų gaminius reikia laikyti maišeliuose. Cukrų ir druską - neperšlampamuose (polietileniniuose) maišeliuose, sviestą - sandariame aliumininiame ar plastikiniame inde. Kiekvienas žygio dalyvis gautą nešti maisto davinį turi rūpestingai saugoti, tinkamai jį įpakuoti į maišelius, kad paskiri maisto produktai nesim÷tytų ir nesitrintų po kuprinę. Vengti sunkios ar stiklin÷s taros. Žygio metu maistą reikia prižiūr÷ti kad negestų. Vasaros metu sviestą nakčiai įmerkti į šaltą vandenį. Galima jį užpilti sūriu vandeniu. Dešrą dažnai v÷dinti, nuvalyti pel÷sius, apdžiovinti saul÷je. Nuo lašinių nugramdyti išsiskyrusią druską. Maistą po lietingos žygio dienos būtinai reikia apžiūr÷ti, kruopas, makaronus, druską, cukrų išdžiovinti. Ypač rūpestingai laikyti duoną, kad ji neperdžiūtų ir nesutrup÷tų. Produktų svoris turi būti palyginti nedidelis Dalyvaujant sud÷tingesniuose žygiuose, per dieną reikia 1000-1200 g maisto produktų vienam žmogui. Į šį skaičių įeina ne tik kasdieninis racionas, bet ir produktų rezervas, kurį būtų galima panaudoti, ištikus stichin÷ms nelaim÷ms. Kai kurie turistai galvoja, kad toks produktų svoris per didelis, kad per daug apkraunamas turistas. Tačiau neprotingas produktų kiekio mažinimas, norint palengvinti kuprinę, yra neteisingas. Žygio metu turistas turi tinkamai maitintis, tur÷ti maisto atsargą. Jei maršrutas ilgas, reikia iš anksto apgalvoti, kur galima maisto pasipildyti. Mitybos režimas Žygyje labai svarbu maitintis vis tuo pačiu metu, 3 kartus per dieną. Maitinimosi valandos nustatomos priklausomai nuo dienotvark÷s ir žygio grafiko. Nerekomenduotina valgyti labai pavargusiam. Reikia pails÷ti ir prieš valgį, ir po valgio. Maisto davinį pagal kalorijas reikia paskirstyti taip: pusryčiams 35%, pietums 40%, vakarienei 25%. Nereikia užmiršti, kad bent du kartus per dieną reikia valgyti karštą maistą. Vasaros metu vidudienį, ilgo poilsio metu verdami pietūs, jei žygio grafikas neleidžia - verdama bent arbata, kakava. Pertrauk÷l÷se

tarp pusryčių, pietų ir vakarien÷s žygio dalyviai gali valgyti cukrų ir gliukozę, nes juos organizmas greitai įsisavina. Reikia pakankamai ir druskos, ir vandens Žygio metu smarkiai prakaituojama, su prakaitu išsiskiria daug druskų, tod÷l per dieną reikia suvalgyti daugiau nei įprasta valgomosios druskos (be esančios maisto produktuose). Ji valgoma, smarkiau pasūdžius maistą. Po to geriama vandens tiek, kad žmogus nejaustų troškulio. Dideli kiekiai ne laiku išgerto vandens apsunkina širdies darbą, išplauna iš organizmo mineralines druskas ir didina prakaitavimą. Tik rytais, prieš išvykstant, pietų poilsio metu ir sustojus nakvynei, galima gerti tiek, kol nebekankins troškulys. Kitu laiku gerti vandens nerekomenduojama. Troškuliui numalšinti galima skalauti gerklę vandeniu. Gerti skirtas vanduo turi būti švarus, bespalvis, be pašalinių kvapų. Vandens galima gerti tiek, kiek jo netekome, t.y. 2,5-3 1 per dieną (įskaitant ir skysčius, gautus su maistu). Esant karščiams arba stipriai fiziškai dirbant, vandens išgeriama daugiau.

23 24

ORIENTAVIMASIS VIETOVöJE

Pagal kompasą

Pad÷kite kompasą ant ištiesto kair÷s rankos delno ir palaukite, kol nustos jud÷ti rodykl÷. Sukdami kompaso d÷žutę, tamsųjį rodykl÷s galą nustatykite ties raide N. Tamsusis rodykl÷s galas rodys šiaurę, o šviesusis – pietus. Žiūrint į šiaurę, kair÷je bus vakarai, dešin÷je – rytai.

Pagal saulę

Mūsų geografin÷je platumoje saul÷ 7 val. ryto apytikriai būna rytuose, 10 val. – pietryčiuose, 13 val. – pietuose, 16 val. – pietvakariuose, 19 val. – vakaruose.

Pagal laikrodį

Pad÷kite laikrodį ant ištiesto delno taip, kad valandų rodykl÷ būtų nukreipta į saulę. Kampą tarp valandų rodykl÷s ir krypties į skaičių „1“ padalykite pusiau. Linija, dalijanti šį kampą į dvi dalis, rodys pietus.

Pagal m÷nulį

Kuris pirmo ketvirčio metu (kai matyti dešin÷ M÷nulio pus÷) pirmą

valandą nakties esti vakaruose, pilnaties metu – pietuose, o

paskutinio ketvirtčio metru apie puse keturių– rytuose.

KOKS BUS ORAS RYTOJ?

Pagal v÷ją ir debesis

• Jei plunksniniai debesys plaukia iš vakarų taip greitai, kad jų jud÷jimas lengva pasteb÷ti akimi, oras pablog÷s (sustipr÷s v÷jas, bus kritulių).

• Jei smarkiai krintant sl÷giui v÷jas stipr÷ja beveik nekeisdamas krypties, reikia laukti laikinai ramaus oro, o paskui pakils v÷jas arba audra iš priešingos pus÷s.

• Jei kamuoliniai debesys vakarop neišsisklaido ir nedingsta, oras pablog÷s ir bus lietaus.

• Jei kamuoliniai debesys did÷ja ir įgauna didžiulių kalnų pavidalą, o pastovus v÷jas nepučia, reikia laukti perkūnijos ir lietaus.

• Jei žiemos metu dieną giedra, vakare n÷ra v÷jo, o visas dangus pasidengia ūkanotu žemų debesų sluoksniu, šals.

• Jei pavasarį, vasarą ir rudens metu dieną pastebimi atskiri debesys, o vakarop jie dingsta, bus giedra ir sausas oras.

• Jei buvo giedra, o v÷jas kelias dienas iš eil÷s buvo tos pačios krypties, o paskui staiga pasikeit÷, galima laukti oro pasikeitimo ir kritulių.

• Jei iš ryto giedra, bet 10 val. atsiranda lengvų kamuolinių debesų, did÷jant iki 14-15 val. ir v÷l išnykstančių vakarop, bus giedra.

• Jei dieną giedra, bet į pavakarę debesys ima tiršt÷ti ir stor÷ti, oras pasikeis ir bus lietaus.

• Jei naktį ramu, o iš ryto kyla v÷jas, stipr÷jantis iki pusiaudienio ir v÷l nurimstantis vakarop, ilgai bus giedras ir sausas oras.

• Jei v÷jas į pavakarę stipr÷ja, beveik visada sulaukiama ilgalaikių kritulių arba audros.

23 24

Pagal gyvūnus • Bit÷s, vapsvos anksti rytą skraido prieš giedrą. Jei bit÷s iš

avilio neskrenda ir ūžia arba skraido tik aplink jį, tai lis, bus audra arba stiprus v÷jas.

• Gyliai prieš audrą ir lietų būna ypatingai įkyrūs. • Karkvabaliai savo skraidymo periodu (nuo balandžio

pabaigos iki birželio pabaigos) prieš gražų orą skraido iki v÷lyvos nakties.

• Karveliai. Laukiniai karveliai prieš gražų orą daug ir garsiai burkuoja. Naminiai karveliai prieš lietų neskrenda toli nuo namų ir greitai grįžta į karvelidę.

• Kat÷s prieš blogą orą ypač stropiai „prausiasi“. • Kregžd÷s prieš gražų orą skraido aukštai, prieš lietų – pažeme,

o skrisdamos virš vandens, sparnais liečia jo paviršių. • Kurmis prieš lietų verčia aukštesnius kurmiarausius, nes

sliekai tuomet šliaužia arčiau žem÷s paviršiaus. • Rupūž÷s medžioti išsirengia tik saulei nusileidus. Jeigu jos iš

savo sl÷pynių išlenda dieną ir v÷plin÷ja keliais – bus lietaus. • Skruzd÷l÷s išneša savo l÷liukes į skruzd÷lyno paviršių, į

saul÷s atokaitą, o prieš lietų jas suneša atgal į skruzd÷lyno gilumą.

• Varl÷s daug kvarkia prieš gražų orą. • Varnos prieš lietų neramiai skraido ir daug krankia, o prieš

gražų orą tupi medžių viršūn÷se ir tyliai kranksi. • Vorai prieš gražų orą stropiai mezga tinklus. Prieš lietų jie

ilsisi. • Jeigu žuvys per giedrą plaukia arti vandens paviršiaus ir

šokin÷ja iš vandens, tai lis arba bus audra. Jeigu prie ežero jaučiamas stiprus žuvies kvapas, bus lietaus.

LAUŽAVIETö

Žygyje reik÷s kūrenti laužą. Tod÷l prisimink: 1. laužo vieta turi būti toli nuo medžių, 2. laužo vietą apd÷k akmenimis arba iškask duobutę, 3. malkos turi būti sausos, geriausia nudžiuvę medžiai ir šakos, 4. kai lyja, nerink šakų nuo žem÷s, o laužyk nudžiuvusias medžių šakas. 5. Laužaviet÷ tur÷tų būti nedidel÷. Panašiai dviračio rato dydžio. TAIP GALI SUKURTI LAUŽĄ. Laužų tipai yra ketveriopi: Piramid÷ šulinys taigos laužas pakeliamas laužas Laužą sukurk 5-8 m. atstumu nuo palapin÷s, pav÷jui. Nakčiai laužą gerai užgesink.

O TAIP GALI PUODUS PAKABINTI VIRŠUM LAUŽO

23 24

MOKöK ELGTIS SU PEILIU IR KIRVIU

• Saugok peilį ir kirvį ir nenaudok jų tokiems darbams, per kuriuos jie gali atšipti arba sulūžti.

• Būk atsargus, kad nesužeistum žmonių, esančių šalia tavęs. Naudodamas peilį:

• Kad nesusižeistum, drožk nuo savęs, ne į save. • Niekuomet nenaudok peilio kriaunų vietoje plaktuko ir

nesistenk perpjauti lazdos, kaldamas peilį kirviu, plaktuku arba akmeniu.

• Nepjaustin÷k medžio, kuriame yra vinių. • Nekišk peilio į ugnį. • Ašmenys visada turi būti švarūs; prieš pjaustydamas valgį ir

po pjaustymo juos nuvalyk. • Nenaudok ašmenų vietoje atsuktuvo ir nebandyk ašmenimis

ką nors atidaryti. • Nenešiok atlenkto peilio rankoje. • Nepad÷k peilio ant žem÷s ir nelaikyk jo dr÷gnoje vietoje. • Išmok peilį teisingai galąsti.

Naudodamas kirvį:

• Niekad nesmulkink malkų ant akmens. • Pušinių šakų nekapok aštriu kirviu. • Kirvis nešamas ne ant peties, o nuleistoje rankoje. • Kelion÷je įd÷k kirvį į d÷klą.

ŽYGIO VAISTINöLö (8-10 ŽMONIŲ GRUPEI)

1. Jodas..................................50 g tepamas aplink žaizdą

2. Amoniakas.........................10 g duodama uostyti nualpusiam

3. Vandenilio peroksidas.......20 g plauti nešvarioms žaizdoms

4. Paracetamolis....................30 tabl. nuo temperatūros

5. Vazelinas..........................30 g. tepti sutrūkin÷jusiai odai

6. Dantų lašai........................10 g nuo dantų skausmo

7. Smekta...............................20 lap. nuo pilvo skaumo

8. Analginas..........................20 tabl. nuo skausmo

9. M÷tų lašai........................10 g nuo pykinimo

10. Leomicitinas..................10 tabl. nuo viduriavimo

11. Boro rūgštis (ištirpinant

stiklin÷je vandens arbatinį

šaukštelį..........................10 g akims plauti

12. Tvarščiai, siauri..............5 vnt.

13. Tvarščiai, platūs............4 vnt.

14. Vata...............................150 g

15. Termometras.................1 vnt.

16. Žirkl÷s, mažos..............1 vnt.

Vaistus laikyti metalin÷se d÷žut÷se, įd÷jus į neperšlampamus

maišelius.

23 24

KUR ĮSIRENGSIME STOVYKLĄ

Turbūt nesuklysiu sakydama, kad tikram keliautojui n÷ra didesnio noro, kaip gyventi palapin÷je, maudytis čia net raibuliuojančiame ežere ir valgyti laužo dūmais kvepiantį valgį. Nakvyn÷ gamtoje leidžia pamatyti nuostabias saul÷lydžio spalvas, išgirsti sl÷piningus nakties garsus, pajusti ryto rasos v÷sumą. D÷l to galima susitaikyti ir su įkyriu uodų zyzimu bei kitais nepatogumais. Pails÷ti ir pernakvoti gražiausiuose mūsų krašto gamtos kampeliuose – tai išties puiki galimyb÷, tačiau jau pra÷jo tie laikai, kai stovyklauti buvo galima kur tik širdis geidžia.

Dauguma parkų įrengtos stovyklaviet÷s, kur galima pails÷ti, pavalgyti ir pasilinksminti nežalojant aplinkos. Apie stovyklavietes galima sužinoti iš kiekvienos turistin÷s schemos, be to, jas surasti padeda kelio ženklai ir prie parkų kelių esančios schemos. Stovyklaviet÷je būna mašinų stov÷jimo aikštel÷, informaciniai ženklai, vietos palapin÷ms, miško baldai, pav÷sin÷s, laužaviet÷s, tualetai, šiukšliad÷ž÷s. Kai kur būna paruošta malkų.

Krekenavos regioniniame parke yra 2 stovyklaviet÷s ir 3

poilsiaviet÷s

Berčiūnų Ateitininkų stovyklaviet÷je. Bistrampolyje galima poilsiauti dvaro teritorijoje, leidžiama statyti palapines.

Uliūnuose – pušin÷lyje.

Baisogaloje – galima apsistoti mokykloje arba šalia jos.

Jaunesniesiems skautams 6- 8 val., žygis maršrutu

PANEVöŽYS – BERČIŪNAI

Berčiūnų miestelis Panev÷žio priemiestyje su parku ir gražiomis Nev÷žio bei Sonžilos pakrant÷mis, bei nuostabia ateitininkų stovyklaviete.

Naujoji Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčia prad÷ta statyti 1994 m. kitoje vietoje, prie įvažiavimo į stovyklą, už Sanžil÷s tilto. Pastatyta 1997 m. (architektas A.Šironas).

Į naująją bažnyčią sugražintas St. Ušinsko vitražas “J÷zaus Širdis”, pokario metais buvęs Krekenavos bažnyčioje.

Nuo jos iki

senosios bažnyčios

pamatų nusidriek÷ keturiolikos Kryžiaus kelio stočių – koplytstulpių.

Šį įspūdingą koplytstulpių ansamblį kūr÷ meistrai A.Teresius, A.Varžinskas, M.Būga. Ant senosios bažnyčios griuv÷sių iškilo skulptoriaus Antano Kmieliausko iškaltas didingas paminklas “Kristaus prisik÷limas”.

23 24

Skautams 1 paros žygio maršrutas PANERVöŽYS – BISTRAMPOLIS

Bistrampolio dvaras yra vienas iš reikšmingiausių dvarų Šiaur÷s Lietuvoje, įsikūręs 14 kilometrų nuo Panev÷žio link Ramygalos netoli Uliūnų gyvenviet÷s. Vert÷tų pasukti į kairę 1 km. nuo pagrindinio kelio ir apžiūr÷ti, kaip gražiai tvarkosi aplink tvenkinį vietiniai gyventojai. Pastat÷ laivą, švyturį, plaustą. Yra žmonių, kuriems dvarai patinka, netgi magiškai traukia. Jiems patinka dvarų energetika, įdomi jų istorija. Bistrampolio dvare laikas sustoja... Išvydus dvaro rūmus, įkv÷ptus prisotinto tyro oro gaivumo, pasineri į prisiminimus...

Bistrampolio dvarviet÷ egzistavo jau nuo XV amžiaus pabaigos. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklaus÷ Bistramų giminei. Lietuviškosios Bistramų atšakos pradininkas buvo Karaliaus Vladislovo IV – dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas. Jo sūnus Jonas Evaldas 1695 metais įsigijo palivarką, kuris tuomet buvo vadinamas Barklainiais, o XVIII amžiaus antroje pus÷je jie prad÷ti vadinti Bistrampoliu. Bistramai dvarą vald÷ iki 1940 metų. V÷liau dvaras buvo nacionalizuotas ir po to apleistas ÷m÷ nykti.

Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Rūmai yra klasicistinio stiliaus, stačiakampio plano, dviaukščiai. Pagrindinį

fasadą puošia portikas su keturiomis kolonomis užkeltas į antrąjį aukštą virš trijų arkų prieangio. Pirmajame rūmų aukšte buvo svečių kambariai, o visą dešiniąją pusę už÷m÷ didel÷ sal÷. Antrasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai. Jame buvo didesni ir mažesni salonai, valgomasis, darbo kabinetas, biblioteka. Dvarininkai buvo sukaupę 2000 knygų, turtingą gimin÷s archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Taip pat išliko 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi datuojami 1820 metais. Aplinkui – didelis nuo 19 a. pradžios užsodintas parkas, 3 tvenkiniai ir kapin÷s. Dvaro parke, ant Birut÷s kalno puikuojasi Įspūdinga lauko oranžerija, šalia sodininko namelis. Parko siluetą pagyvina naujai nugrįsti takeliai ir tvenkinį jungiantys tilteliai. Atokiau nuo centrinių rūmų esančioje koplyčioje įrengtas knygnešyst÷s muziejus. Čia galima apžiūr÷ti pasaulinio garso dailininko , profesoriaus Antano Kmieliausko knygnešyst÷s motyvais nutapytą freską. Pagrindinis koplyčios akcentas - autentiškas kryžius, kurį apsikabinęs 1918 m. mir÷ garsiausias Lietuvos knygnešių patriarchas Jurgis Bielinis.

23 24

Patyrusiems skautams 2 parų žygis maršrutu

PANEVöŽYS – NAUJAMIESTIS – SIDABRAVAS - BAISOGALA

Iš Panev÷žio siūlome keliauti link Berčiūnų palei Nev÷žį dviračių taku. Aplankyti Berčiūnus ar kiek toliau esančią B.Bučo skulptūrą "Nev÷žis". Pra÷ję Berčiūnus link Naujamiesčio praeisite Nociagalos, Lakštingalų kaimus. Dešin÷je – antrųjų Nev÷žninkų dvaro buvusios sodybos fragmentai. Netoli būta Nev÷žninkų pilkapių. Pakelyje – Naujamiesčio kapin÷s. Jose K.Uliansko kūrinys 1905 – 1907 m. revoliucijos aukoms – Angelo skulptūra. Netoliese – mokytojo, "Žibur÷lio Višak÷lio" autoriaus J.Palukaičio (1883 – 1918) kapas. Čia palaidotas ir gamtininkas A.Palionis (1905 – 1957). Naujamiestis išsid÷stęs kairiajame jo krante. Miestelio istorija glaudžiai susijusi su dvarų istorija. Dabartiniame Naujamiestyje išlikę dviejų dvarų fragmentai. XVI amžiaus dokumentuose minimas didelis Naujamiesčio dvaras, priklausęs

didikams Valavičiams. V÷liau jį vald÷ Radvilos, Oginskiai, Karpiai. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1689 metais. Pagal Rygos inžinieriaus F.Vyganovskio projektą 1899 – 1908 m. pastatyta dabartin÷, ketvirtoji bažnyčia. Viduje – puošnūs neogotikiniai altoriai. Bažnyčioje yra vieni geriausių Lietuvoje vargonai, pagaminti Goebelso firmos Karaliaučiuje. Juos bažnyčiai padovanojo Naudvario savininkai, broliai Mykolas ir Valerijonas Kerbedžiai, sumok÷ję net 8000 aukso rublių. Verta aplankyti ir Naujamiesčio mokyklos muziejų, Dail÷s galeriją.

Baisogala – vidurio Lietuvos miestelis – seniūnijos centras, įsikūręs 1539 m. prie K÷dainių –Šeduvos kelio.

Miestelio pavadinimas apipintas legendomis: tose apylink÷se buvę sumušti švedų pulkai, pakelių pl÷šikai ne vienam pirkliui padarę „baisų galą“. Nepaisant tokio žiauraus pavadinimo, Baisogalos herbas gražus ir prasmingas: mus saugo Apvaizdos akis, pasaga neša laimę, aukso žiedas – turtus, o retas paukštis naktikovas – išmintį.

Lydimas tokių ženklų, Baisogalos miestelis gars÷ja gražiais darbais ir kūrybingais žmon÷mis. Iš čia kilę Nacionalin÷s premijos laureatai poetas V. Blož÷ ir dailininkas A. Každailis.

Baisogalos dvaro rūmai yra vienas žymiausių architektūros paminklų Lietuvoje. Jo didingumas ir puošyba žavi lankytojus. Dvaras prad÷tas statyti XVIII amžiaus viduryje, baigtas – XX amžiaus pradžioje. Jį stat÷ ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.

Iki šių dienų Baisogalos dvare išlikę 19 sodybą formuojančių elementų. Įdomiausi – centriniai dvaro rūmai, arklid÷s, ratin÷, virtuv÷ ir sand÷lis. Šie pastatai ir suformuoja dvaro rūmų ansamblį. Žmonių d÷mesį traukia dvaro malūnas, labai malonu pasivaikščioti dvaro parke.

23 24

Parkas užima 12 hektarų, ir yra vienas gražiausiųjų Lietuvoje. Įvairiausi medžiai supa vingiuojančias al÷jas ir siaurus parko takelius. Abiejose pagrindin÷s parko al÷jos pus÷se yra po tvenkinį. Daugyb÷ įvairių rūšių medžių puošia ir parko pieveles. Be klevų, beržų liepų uosių ir eglių čia galima pasižiūr÷ti egzotiškesnių, neįprastų

medžių rūšių: dygiųjų eglių, kedrinių pušų, europinių maumedžių, vakarinių tujų, sidabrinių klevų, mandžiūrinių maumedžių. Iš išor÷s dvaro ansamblį galima apžiūr÷ti visomis savait÷s dienomis.

Miestelio centre puikuojasi romantiškai gotiško stiliaus bažnyčia. Nepriklausomyb÷s paminklas, atstatytas 1989 m. baisogaliečių l÷šomis.

Vadovams 2 parų vandens žygis maršrutu „Nev÷žis ir jo pakrant÷s“

2 dienų pažintinis — poilsinis maršrutas Nev÷žiu per Krekenavos regioninį parką tęsiasi apie 30 km. (šiltuoju metų laiku)

23 24

Nev÷žio vidurupio kraštovaizdžio draustinis, apr÷piantis išlikusių beveik nesureguliuotų upelių - Nev÷žio intakų žemupius. Nev÷žis pasižymi keista savybe - teka priešinga paviršiaus nuolydžiui linkme į pietus, tuo tarpu Vidurio lyguma žem÷ja j šiaurę. Plaukiant upe tai galima steb÷ti matydami kaip vis labiau aukšt÷ja up÷s sl÷nio šlaitai, o vaga tarsi pamažu grimzta gilyn. Nev÷žis - sąnašaujanti up÷. Apsemiamose pievose klaidžiodama vaga sąnašas ardo vienose vietose ir klosto jas kitose. Up÷s kilpos stumiasi pasroviui ir vietomis nutrūksta. Ilgainiui taip susiformavo senvagių ežer÷liai, protakos, užut÷kiai.

Nev÷žis teka per derlingas Vidurio žemumos lygumas. Čia tarpsta išlikusios itin retos natūralios ar pusiau natūralios šienaujamos mezofitų pievos, eutrofitiniai aukštieji žolynai, aliuvin÷s bei itin retos medžiais apaugusios ganyklos ir net stepinių pievų bendrijos. Vidurio Lietuvoje visos šios ir dar daugelis kitų neįkainuojamų vertybių glūdi išlikę tik Nev÷žio sl÷nyje ir kai kurių didesnių jo intakų žemumose. Keliaujant Nev÷žiu pasigrož÷site ne tik gamta, bet ir kultūros vertyb÷mis.

MARŠRUTO PRADŽIA: 1. Daugiakamien÷ pušis. 500 m į šiaurę nuo poilsiaviet÷s Kalnelio miško pakrašty - įspūdinga daugiakamien÷ pušis. Tai šakotas medis, kurio aukštis apie 14 m. Trys kamienai, kurių kiekvieno apimtis - 2,30 m, 2,18 m, 1,65 m, kiekvienas jų apaugęs daugybę išsiraičiusių šakų. 2. Poilsiaviet÷. Įrengta prie ežerokšnio, vadinamo bedugne. 3. Kiršinas - dešinysis Nev÷žio intakas.

4. Buvusio malūno užtvankos liekanos. Brasta. Čia buvęs medinis tiltas. Už brastos esančią salą apiplaukti geriau kairiuoju kraštu.

5. Murmulių dvaras. Kadaise lenkų ponams priklausę daugiau nei šimtmečio mediniai pastatai, didžiulis sodas ir 120 ha aplink buvusios derlingos paupio žem÷s šiandien niekuo neprimena buvusio

gero ir išpuosel÷to gyvenimo. Plaukdami pasigrož÷site tik iš visos buvusios medinių rūmų didyb÷s likusia, į Nev÷žį atsukta, namo dalimi, priebutį remiančiomis kolonomis. 6. Nev÷žio up÷s atodanga (kairiajame up÷s krante). Nuo šlaito atsiveria puikus up÷s vingio vaizdas. 7. Kaimo turizmo sodyba. Čiūrų kaime Rigoleto ir Ramut÷s Mykolaičių sodyboje galima užsisakyti pirtį, nakvynę, išsinuomoti dviračius ir pakeliauti po apylinkes. Šeimininkai suteikia galimybę jodin÷ti žirgais, žvejoti. 8. Brasta. Čia buvęs medinis tiltas. Teks perkelti baidares. Šias apylinkes vietiniai žmon÷s vadina Samarija, Samarskas, Samarkandas. Kažkada čia stov÷jo vandens malūnas. Jo savininkas buvo žydas, vadinamas Šmuila. Manoma, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo žydų žem÷s Samarijos ar samariečio, kaip vadindavo žydų tautyb÷s žmones.

9. Vadakt÷liai. Kabantis tiltas. Prie kabančio tilto patogu išlipti. Iki Vadakt÷lių apie 700 m. Buvęs dvaras pavaizduotas A.Sienkavi-čiaus istoriniame romane „Tvanas". 1902-1905 m. Vadakt÷liuose kunigavo Juozas-Tumas Vaižgantas. Kunigas į Vadakt÷lius buvo perkeltas už nepaklusnumą caro valdžiai. Gyvendamas čia, Vaižgantas savo id÷jų neatsisak÷, toliau bendradarbiavo knygnešių draugijos veikloje, rinko aukas lietuviškiems leidiniams, rūšiuodavo draudžiamą spaudą, sl÷pdavo knygnešių atneštus leidinius. Vadakt÷lių bažnyt÷l÷ yra architektūros paminklas, kuriame saugomos dail÷s vertyb÷s - varpas bei V. Svirskio darbai. Šalia kapinait÷s, kuriose palaidotas žymus knygnešys Kazys Ūdra.

10. Kaimo sodyba „Pas Rapolą". Sodyba įsikūrusi miško glūdumoje, šalia Nev÷žio vingio. Čia rasite du namus su 6 miegamaisiais, pokylių sale, talpinančia 60 žmonių, dvi svetaines, lauko terasas. Tai puiki vieta rengti pobūvius, vestuves, organizuoti seminarus, konferencijas. Siūlomos paslaugos: valčių , kamuolių (futbolo, tinklinio), badmintono

23 24

rakečių, dviračių, slidžių, pačiūžų, žvejybos inventoriaus, baidarių nuoma, dažasvydis.

11. Ūdrų dvaras. Čia buvęs medinis tiltas. Iki dvaro 200 m. Ūdrų dvaras dar buvo vadinamas Mažaisiais Vadaktais. Iš 11 buvusių dvaro pastatų likę tik septyni. Iš jų vertingiausi du: eklektinio stiliaus rūmai ir fachtvertin÷s konstrukcijos kumetynas.

12. Atokv÷pio vieta. Vadaktai. Nuo Nev÷žio iki Ustron÷s viens÷džio 1,5 km. Ustron÷je namas ir svirnas įrašytas į Respublikinį kultūros vertybių registrą. Svirne įrengtas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešyst÷s muziejus. Jame sumaniai įrengta sl÷ptuv÷ draudžiamai lietuviškai spaudai sl÷pti išlikusi ir dabar. Ekspozicijoje atsispindi spaudos draudimo laikotarpis ir Garšvių knygnešių draugijos veikla. Eksponuojamos kunigo ir rašytojo J. Tumo-Vaižganto knygos, rankraščiai, laiškų faksimil÷s, nuotraukos. Galerijoje eksponuojami L. Juozonio tapyti knygnešių portretai. Pakeliui į Ustronę stovi vietinių meistrų Nemanių sukurti stogastulpiai knygnešiams. Muziejuje saugoma iš Naujamiesčio bažnyčios perduota rašytojo k÷d÷. Prie muziejaus rasite informacinį stendą apie Krekenavos regioninį parką. Norint plaukti toliau, teks įveikti akmenų kliūtį - buvusio malūno užtvanką.

13. Leonardavo dvaras. 1881 m. dvarą vald÷ Leonardas Bitautas. Dvarui priklaus÷ 200 dešimtinių tinkamos žem÷s ir 67 dešimtin÷s (1 dešimtin÷- 1,0925 ha) miško. 1905 m. dvare gyveno 61 žmogus. 1940 m. buvo rasta daug senų knygų, daugiausia prancūzų kalba. Šios knygos dabar saugomos centrin÷je valstybin÷je bibliotekoje Vilniuje. Iš buvusių dvaro pastatų likęs tik vienas. Didžiausia buvusio Leonardavo dvaro vertyb÷ - parkas. Leonardavo dvaro parke skulptoriaus A. Pajuodžio kuriamas skulptūrų parkas, kuris vadinamas M÷nulio akmens skulptūrų parkas. Iki dvaro apie 1 km. Patogus privažiavimas prie up÷s.

14. Atokv÷pio vieta. Maudykla. Dešiniajame krante, ties Ąžuolyt÷s. Patogus privažiavimas.

15. Poilsiaviet÷. Kairiajame krante, ties Mučiūnų k. 16. Nev÷žio ir Upyt÷s santaka. Čia yra keletas tipiškų senvag÷s ežerokšnių. 17. Atokv÷pio vieta. Kairiajame krante, Krivulių k.

18. Buvusio Slabados malūno užtvanka. Užtvankai daugiau nei 100 metų. Nors malūno jau nelikę, užtvanka iš riedulių ir ąžuolo rąstų, sutvirtinta betonu dar tvirtai tramdo up÷s t÷kmę. Čia reik÷s išlipti ir perkelti baidares. Geriausia kairiuoju kraštu.

19. Krekenava. Miestelis pasitinka didingos bažnyčios bokštais. Krekenava žinoma nuo Vytauto Didžiojo laikų. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą pamin÷ta 1409 m., priklaus÷ Vizgirdams ir buvo Upyt÷s pavieto centras. Miestelis yra garsus savo istorine praeitimi, žymių žmonių vardais. Garsi Krekenavos bažnyčia, plačiai žinoma dailininko R.Švoinickio tapytais paveikslais bei stebuklingu Dievo Motinos paveikslu. 1915-1918 metais čia dirbo ir kūr÷ kunigas poetas Maironis. Krekenavos miestelio centras, jo gatvių tinklas-urbanistinis draustinis. Miestelio centre yra parko informacinis stendas. Po tiltu plaukti dešiniu kraštu. Gelžbetoninis 68 m ilgio tiltas statytas 1931 m.

20. Švenčiuliškių kaimas. Už tilto, kairiajame krante driekiasi senovinis kaimas su šimtamet÷mis sodybomis. Kraštotyrininko Jono Žilevičiaus rūpesčiu Švenčiuliškiųkapinait÷s išpuoštos girnapus÷mis. Žydų kapin÷s mena gausią Krekenavoje gyvenusią žydų bendruomenę. 1912 m. žydai sudar÷ pusę Krekenavos gyventojų. Varnakalnio miške, prie Krekenavos girininkijos įrengtas mokomasis-pažintinis takas „Girinio takas". Iki pažintinio tako apie 1 km.

21. Poilsiaviet÷. Mišrus senas pušynas - 200 metų pušys, ąžuolai, tai vertinga brandaus miško buvein÷. Dvi, viena nuo kitos 300 metrų nutolusias poilsiaviet÷s, apžvalgos bokštelis. Kitoje kelio pus÷je, užsukę į parko direkciją, sužinosite daugiau apie parko teritorijoje esančias gamtos bei kultūros paveldo vertybes. Iki parko direkcijos apie 1 km.

23 24

22. Linkavičių-Slabados dvaras. Dešiniajame krante, prie Lokau-š÷l÷s žiočių. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą dvaras pamin÷tas 1585 m. Kažkada dvaras priklaus÷ Siručiams, Prozorams, galiausiai atiteko Zavišoms. 1825-aisiais jame veik÷ audinių žvilginimo dirbtuv÷ ir vienintel÷ to meto Lietuvoje vario liejykla. 1859 m. čia buvo spirito varykla ir malūnas, gyveno apie 30 gyventojų. Šiuo metu yra išlikę 16 pastatų. Iš jų įdomesni du akmenų mūro tarnų namai, svirnas su daržovių sand÷liu. Išlikęs dvaro parkas. Prie Nev÷žio yra malūno užtvankos griuv÷siai. Apie juos sklando legendos. Neva dvaro ponas nenor÷jo savo dukros paprastam nekilmingam kaimo berniokui į žmonas atiduoti. O vaikinas, jausdamas begalinę meilę savo išrinktajai, supyko ant dvarininko ir per naktį iškas÷ griovį, taip nukreip÷ Nev÷žio vandenį nuo pono malūno. Šioje vietoje Nev÷žis šakojasi į dvi šakas, v÷liau v÷l susijungia.

23. Jasnagurkos (Skaistkaln÷s) vandens malūno liekanos. Šiuo metu likę tik malūno pamatai. 1881 m. dvarą vald÷ Liutkevičiai. 1923 m. čia buvo keturi ūkiniai kiemai su 57 gyventojais. Po senųjų ponų mirties dvaras atiteko prižiūr÷toju dirbusiam Aleksandrui Kra-niauskui. V÷liau keit÷si savininkai. Nuo 1966 m. malūnas dirbo varomas elektros energijos. V÷liau išgriauta užtvanka, malūnas apleistas, o 1992 m. sudeg÷. Iš buvusio dvaro sodybos labai mažai kas liko: gyvenamasis namas, ledain÷, ūkinio pastato griuv÷siai, vartų stulpai, parko fragmentai. Tarpukario metu čia buvo keltas.

24. Barin÷s kapinynas. 100 metrų link sodybos, dešin÷je pus÷je yra X-XIV a. plokštinis kapinynas. Barin÷je X-XIV a. mirusieji buvo laidojami deginti. Mirusieji buvo palaidojami sm÷lio duob÷se, kurios ovalo arba pailgos formos, nevienodo skersmens - nuo 40 iki 162 cm. Duobių dugnas 40-55 cm gylyje nuo žem÷s paviršiaus. Degintinių kapų dugnas truputį išgaubtas, šonai nuožulnūs. Mirusiųjų palaikai iš laužaviet÷s į kapų duobes buvo pernešami žiestuose moliniuose neglazūruotuose induose. Palaikai būdavo supilami į duobutę, neatskiriant kaulų nuo deg÷sių ir apdegusių

įkapių likučių. Tačiau ant šių sudegusių palaikų dar papildomai buvo įdedama įkapių: papuošalų, darbo ir buities reikmenų, ginklų.

25. Daniliškis. Nev÷žio sl÷nis čia prasiplečia apie 1 km., jo šlaitai apie 30 m aukštumo, up÷s vaga 30-40 m platumo, vandens gilumas vasarą 0,2-1,5 m, abu krantai aukšti, apie 2 m. Žemiau Skaistkaln÷s kairiajame Nev÷žio up÷s šlaite yra Daniliškių dvaras su taisyklingai išplanuotu parku ir gausingomis šaltinių versm÷mis. Parke puikuojasi įspūdinga apie 350 liepų al÷ja. Daniliškio dvare gyveno Vilniaus Gedimino Universiteto Technikos fakulteto profesorius P.Jankauskas (1860-1941). Šalia parko, dvaro kapinait÷se yra Platono Jankausko kapas-koplyt÷l÷.

26. Liaud÷s žiotys. Prie Liaudies žiočių seniau buvo Sasų pilis, storastijos centras, žinoma iš kryžiuočių kronikų jau 1394 m. Balins-kis rašo, kad čia buvo iškasti apkasai karui su švedais. Dešiniajame Liaudies krante, greta Bakainių kaimo yra išlikęs pilies kalnas, vadinamas Bakainių piliakalniu. Jokios gyvenamos vietos su Sasų ar panašiu vardu čia nebeliko. Nev÷žio vagoje ties Liaud÷s žiotimis guli didžiulis akmuo, dugnas čia kietas, akmenuotas, vanduo teka labai smarkiai, viena po kitos eina trys r÷vos.

27. Brasta. Patogus privažiavimas prie up÷s, up÷je sala.

28. Burvelių alkakalnis. Žodis „alka" arba „alkas" reiškia šventumą, aukojimo vietą, taip pat auką. Alkakalniai vadinami Alkos, Aukų, Maldų, Šventais, Dievo, Perkūno, Saul÷s, Aušrin÷s, Kupolio, Laum÷s, Kaukų kalnais ar kitaip. Apie alkakalnius sukurta daug padavimų. Burvelių alkakalnis dar vadinamas Mlečkos kalnu, Milečkal-niu ar Koplyčkalniu, nes alkakalnyje yra likę koplyčios pamatų fragmentai. Pasakojama, kad XVI a. pab. kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nev÷žyje, atminimui. Sp÷jama, kad jam ir buvo pastatyta koplyčia. Burvelių alkakalnis minimas jau XIV a. vokiečių kronikose. Čia

23 24

baigiasi kelion÷ per Krekenavos regioninį parką. Jei keliausite toliau, netrukus priplauksite buvusio Surviliškio tilto liekanas. Jis buvo susprogdintas per antrąjį pasaulinį karą. Visai šalia kabo „beždžionių" tiltas. Surviliškio kapinait÷se palaidotas garsus XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių dievdirbys Vincas Svirskis. Jis Nev÷žio apylink÷se sukūr÷ daugiau kaip 200 kryžių ir koplytstulpių, kurie laikomi liaudiškojo baroko šedevrais. Gerokai paplaukę, aplankysite Šateinius, kuriuose gime rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (1911-2004) ir diplomatas J.Urbšys (1896-1991). Čia įkurtas rašytojo Česlovo Milošo kultūros centras.

SUTARTINIAI KELIO ŽENKLAI

Eik šiuo keliu

Neik šiuo keliu

Grįžk

Skubiai grįžk

Skub÷k

Eik atsargiai

Susitikime

Pasl÷ptas laiškas (už 5 žingsnių)

Pasl÷ptas laiškas

(10 žingsnių tiesiai, 5 – kair÷n)

Nu÷jau namo (eik namo)

Lauk manęs čia

Viskas gerai

Pavojus

Kelias į stovyklą

23 24

MAZGŲ KILPOS

Įvairūs mazgai ir kilpos naudojami gelbstint pavojuje atsidūrusius žmones, teikiant pagalbą sužeistiesiems, taip pat pionierijoje, stovyklaujant, buriuojant.

Gerasis arba tikrasis mazgas laiko tvirtai, neslysta, lengvai atrišamas. Jis naudojamas dviems vienodo storio virv÷ms ar ryšuliui surišti.

Jeigu rišant šį mazgą tos pačios virv÷s abu galai neišeina pro tą pačią kilpos pusę – gauname šunmazgį, kuris nieko vertas: arba neatrišami užsiveržia, arba slysta ir išsileidžia.

Piemenų mazgas naudojamas virvei pririšti prie karties, stulpo, rąsto. Jis rišamas skirtingai. Pirmuoju būdu, kai jį galima užmauti per karties galą; ir antruoju – kai užmauti negalima, pvz., kai rišama apie augantį medį.

Žvejų mazgas naudojamas surišti virv÷ms, kurios bus merkiamos į vandenį ir kurias reik÷s dar šlapias atrišti. Kitu mazgu surištos sausos virv÷s, patekusios į vandenį (įmerktos ar sulytos), paprastai subrinksta ir taip užsiveržia, kad jų atrišti praktiškai neįmanoma, kol virv÷s neišdžius. Žvejų mazgas taip neužsiveržia.

Aud÷jų mazgas naudojamas laikinai sujungti dvi vienodo ar skirtingo storio virves. Tai patikimas, neužsiveržiantis ir lengvai atrišamas mazgas. Jungiant nevienodo storio virves, kilpa mezgama plonesniąja virve. Mazgas bus patikimesnis, jei abiejų virvių laisvieji

galai bus vienoje mazgo pus÷je ir palikti kiek ilgesni. Reikalingi kontroliniai mazgai.

Pririšimo mazgas naudojamas valčiai pririšti bei kitais atvejais, kai nereikalingas labai tvirtas mazgas.

Lyno galo užveržimas – mark÷s surišimas – yra labai naudingas ir plačiai taikomas: naudojamas virv÷s galui surišti, kad virv÷ neiširtų, surišti dvi lygiagrečias

kartis, Pritvirtinti mešker÷s kabliuką.

Kryžminis surišimas naudojamas surišti kartims ar rąstams, kurie tur÷s išlaikyti didelį svorį. Kartys/rąstai turi glaustis stačiu kampu. Pradedama rišti piemenų mazgu, laisvas virv÷s galas apsukamas apie ilgąją virvę. Toliau vyniojama, kiekvieną apviją glaudžiant prie ankstesn÷s apvijos išorin÷s pus÷s. Padarius 3-5 apvijas, surišimas sutraukiamas bent 3-5

23 24

apvijomis per virves (tarp karčių). Užbaigiama piemenų mazgu.

Rišant šį surišimą, reikia veržti pradedant jau pačia pirmąja apvija. Apvijas būtina glausti vieną šalia kitos. Kryžminis surišimas yra patikimas ir gali išlaikyti didelį svorį.

Palapin÷s kilpa naudojama virvei pririšti prie karties taip, kad virvę būtų galima arčiau pritraukti (patrumpinti) ar atleisti, jos visai neatrišant. Daugiausia naudojama palapin÷s

atotampoms pririšti prie kuoliukų. Palapinei sudr÷kus nuo rasos ar sušlapus nuo lietaus, atotampos atleidžiamos, o palapinei išdžiuvus – v÷l įtempiamos.

Įžambusis surišimas naudojamas surišti dviems susikryžiuojančioms kartims, kurios n÷ra visai suglaustos ir kurios nebus apkrautos. Pradedama rišti panašiai kaip dailid÷s kilpą, apsukamos kelios apvijos viena kryptimi, kelios apvijos kryžiumi, suveržiama pora apvijų aplink. Baigiama piemenų mazgu apie vieną kartį.

STOVYKLOS ĮRENGINIAI

Stalas

Vartai

23 24

Puodelių laikiklis Stalas

Tiltelis

INDAUJA

Žvalgybos bokšteliai Skelbimų lentos