PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS - panevezys.lt m sav esvp 2016... · Web viewPATVIRTINTA. Panevėžio miesto savivaldybės. administracijos direktoriaus. 2017 m. sausio 4 d. įsakymu

PATVIRTINTAPanevėžio miesto savivaldybėsadministracijos direktoriaus2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A-6

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO

PLANAS

2016 m.

Panevėžys

Turinys

1. Bendrosios nuostatos 5

1.1. Įsakymas dėl plano patvirtinimo 5

1.2. Plano derinimo lapas 6

1.3. Plano kopijų (plano išrašų) skirstymas 7

1.4. Plano tikslas 8

1.5. Trumpas Panevėžio miesto savivaldybės apibūdinimas 8

1.6. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos 10

2. Gresiančios ekstremaliosios situacijos 11

3. Perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją organizavimas 14

3.1. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus

15

3.2. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus

16

3.3. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai 17

3.4. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus pranešimą iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatytų ūkio subjektų, įregistruotų Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, apie įvykusią avariją

18

3.5. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai tose gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams perspėti ir informuoti

18

4. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo tvarka 19

4.1. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka

21

4.2. Ryšių organizavimo schemos ir ryšių priemonės, naudojamos informacijai priimti ir 23

2

perduoti

4.3. Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas 24

5. Gyventojų evakavimo organizavimas 25

5.1. Iš ekstremaliosios situacijos židinio iškeldintų gyventojų laikinas gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimas 25

5.2. Gyventojų evakavimo ir priėmimo vykdymo tvarka 26

5.3. Gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktų struktūra ir jų įkūrimo vietos, asmenų, vykdančių šių punktų funkcijas, telkimo tvarka

28

5.4. Gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai 28

5.5. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai 29

5.6. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės 29

6. Gresiančių ar įvykusių ekstremaliųjų įvykių ir gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir koordinavimas 30

6.1. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją

30

6.2. Savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir veiksmų koordinavimas 31

6.3. Gaisrai 32

6.4 Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija 35

6.5. Elektros energijos tiekimo sutrikimas ir (ar) gedimas 38

6.6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 39

6.7. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 41

6.8. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas

43

6.8.1. Savivaldybės ESK, įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai, funkcijos ir veiksmai 43

6.8.2. Savivaldybės ES OC vykdomos funkcijos ir veiksmai 44

6.9. Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms 45

3

6.10. Materialinių išteklių telkimas ekstremaliųjų situacijų atvejais 45

6.11. Sanitarinio švarinimo organizavimas, jo atlikimo vietos 46

7. Pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas 47

7.1. Nukentėjusiųjų apgyvendinimas 48

7.2. Medicininė pagalba 48

7.3. Socialinių paslaugų ir paramos teikimas 49

7.4. Psichologinė pagalba 50

7.5. Švietimo paslaugos 50

8. Viešosios tvarkos palaikymo organizavimas 50

8.1. Atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai 50

8.2. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai viešajai tvarkai savivaldybėje palaikyti 51

9. Privalomų darbų organizavimas 52

9.1. Atliktų privalomųjų darbų apskaita 53

9.2. Kompensavimas už atliktus darbus 54

10. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimo ir kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimo organizavimas

55

11. Gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimo organizavimas 56

12. Kultūros vertybių apsauga 57

13 Priedai 59

4

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Įsakymas dėl plano patvirtinimo

ĮSAKYMASDĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ

VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO IR ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. RUGSĖJO 30 D. ĮSAKYMO NR. A-1005 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

2017 m. sausio 4 d. Nr. A-4Panevėžys

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi,

29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 4

punktu:

1. T v i r t i n u Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą

(pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. A-1005 „Dėl Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų

valdymo plano patvirtinimo“.

Administracijos direktorius Tomas Jukna

5

1.2. Plano derinimo lapas

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 19-3086 (4.15) „Dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo plano derinimo“.

6

1.3. Plano kopijų (plano išrašų) skirstymas

Plano kopijos

Eil. Nr.

Kam pateikta plano kopija, pateikimo būdas Data Atsakingo asmens pareigos,

vardas ir pavardė, parašas

7

1.4. Plano tikslas

Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) ekstremaliųjų situacijų valdymo

planas (toliau – planas) – dokumentas, kuriuo vadovaujasi Savivaldybės administracijos direktorius

ir Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuodami ir koordinuodami

gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, jų padarinių šalinimą.

Plano parengimo būtinybė grindžiama ekstremaliųjų situacijų atsiradimo dėl gamtinio,

techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių tikimybe. Ekstremaliosios situacijos gali

sukelti staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį,

sužalojimą, turtinius nuostolius. Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuojami ir

koordinuojami savivaldybės, ministerijų, įstaigų, tarnybų, ūkio subjektų ir gyventojų veiksmai

rengiantis ekstremaliosioms situacijoms ir vykdant žmonių, aplinkos ir turto apsaugą, organizuojant

gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo darbus.

Plano tikslai:

- įvertinti galimas ekstremaliąsias situacijas Panevėžio mieste ir atlikti jų rizikos analizę;

- nustatyti Savivaldybės padalinių vaidmenį ir pareigas ekstremaliųjų situacijų metu ar

rengiantis ekstremaliosioms situacijoms;

- koordinuoti Savivaldybės padalinių, valstybinių institucijų, tarnybų, esančių Savivaldybės

teritorijoje, uždavinius ir funkcijas iškilus ekstremaliosioms situacijoms;

- nustatyti ekstremaliosios situacijos masto ir padarinių įvertinimo tvarką;

- numatyti koordinavimą, valdymą ir kontrolę;

- numatyti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiksmų ekstremaliųjų situacijų metu

materialinio aprūpinimo bazę.

1.5. Trumpas Panevėžio miesto savivaldybės apibūdinimas

Panevėžys įsikūręs Lietuvos šiaurės rytuose, abipus Nevėžio upės. Tai penktas pagal dydį

miestas Lietuvos Respublikoje, Aukštaitijos sostinė. Panevėžys ribojasi tik su Panevėžio rajonu,

gretimos yra Pasvalio, Kupiškio, Anykščių, Radviliškio, Ukmergės ir Kėdainių rajonų savivaldybės.

Miestas išsidėstęs abipus Nevėžio upės. Plotas – 50,2 km². Gyventojų skaičius – apie 96,0 tūkst.

(2016 m. sausio 1 d. duomenys), 96 proc. – lietuviai.

Miesto geografinė ir strateginė padėtis skatina pramonės ir prekybos vystymąsi. Gera

geografinė padėtis suteikia galimybę lengvai susisiekti su visais Lietuvos Respublikos miestais.

8

Čia susikerta pagrindiniai šalies keliai, yra automagistralė „Via Baltica“, jungianti

Panevėžį su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalimis. Miestą kerta geležinkelis ir turizmo

reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis.

Panevėžys – beveik pusiaukelė tarp dviejų Baltijos jūros regiono valstybių sostinių:

Vilniaus ir Rygos. Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto – 225 km. Patogi geografinė padėtis sudaro

palankias sąlygas Panevėžyje kurtis įmonėms.

2016 m. sausio 1 d. Panevėžyje veikė apie 4000 ūkio subjektų. Daugiausia veikiančių ūkio

subjektų yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto, nuomos, apdirbamosios

gamybos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuose. Panevėžyje dominuoja smulkusis ir

vidutinis verslas. Mieste daugiausia veikiančių ūkio subjektų – įmonės, kuriose dirba 1–9

darbuotojai (per 50 proc. visų įmonių).

Didžiausią pajamų dalį (nefinansinių įmonių) sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos,

apdirbamosios gamybos sektorių pajamos.

Savivaldybė valdo 9 įmonių, kurios rūpinasi švaria miesto aplinka, teikia vartotojams

vandenį ir šilumą, transporto ir kitas paslaugas, kontrolinius akcijų paketus.

Mieste yra vienas pavojingas ir du valstybinės reikšmės objektai: UAB ,,Kvistija“, VĮ

„Panevėžio regiono keliai“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, daugiau kaip 20 gyvybiškai svarbių

objektų, iš jų pagrindiniai: VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė su visomis gydymo įstaigomis, AB

Energijos skirstymo operatorius „ESO“, AB „Panevėžio energija“ katilinės Nr. 1 ir Nr. 2, LESTO

AB, AB Panevėžio elektros tinklai, Panevėžio apskrities vyriausiasis ir Panevėžio miesto ir rajono

policijos komisariatai, miesto ir rajono savivaldybės, Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo

valdyba, VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“.

Mieste yra apie 30 medicinos įstaigų, 20 iš jų teikia šeimos gydytojų konsultacijas, 4

priklauso Savivaldybei. Specializuotą pagalbą teikia 10 gydymo įstaigų, veikia apie 50 vaistinių.

Panevėžyje yra 61 švietimo įstaiga, kurios rūpinasi vaikų, suaugusiųjų, pedagogų švietimu,

ugdymu ir skatina jų nuolatinį tobulėjimą.

Ikimokyklinis ugdymas mieste organizuojamas 28 lopšeliuose-darželiuose, Panevėžio

regos centre „Linelis“, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje ir Specialiojoje

mokykloje-daugiafunkciame centre. Čia sudaromos lygios mokymosi pradžios galimybės. Mieste

yra 4 profesinio mokymo įstaigos: Prekybos ir paslaugų verslo mokykla, Margaritos Rimkevičaitės

technologinė mokykla, Profesinio rengimo centras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto

nepertraukiamo mokymo centro Panevėžio filialas. Veikia Kauno technologijos universiteto

Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas, Panevėžio kolegija, Lietuvos edukologijos universiteto

Sporto ir sveikatos fakulteto Panevėžio grupė.9

Savivaldybės teritorijoje veiklą vykdo 9 bankai ir 9 finansines paslaugas teikiančios

įmonės.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais mieste yra per 80 objektų, kurių erdvės yra pritaikytos

laikinai gyventojų apsaugai, kuriose galima sutalpinti apie 100 tūkst. žmonių. Panevėžio apskrities

priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyrius ir Savivaldybės administracijos

specialistai civilinei saugai turi bendrą Ekstremaliųjų situacijų valdymo vadavietę (Sietyno g. 5B).

Gyventojams perspėti miesto objektuose yra sumontuota 19 centralizuoto valdymo elektros sirenų ir

3 vietinio paleidimo sirenos.

Panevėžio miesto savivaldybėje veiklą vykdo 13 miesto bendruomenių ir 10 seniūnaitijų.

1.6. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos

Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir

kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Plane vartojamos santrumpos:

APGV – apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

PGT – Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

SKS – Situacijų koordinavimo skyrius.

CS – civilinė sauga.

PS – perspėjimo sistema.

PNPS – Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyrius.

ESK – ekstremaliųjų situacijų komisija.

ESOC – Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

PASPC – pirminės asmens sveikatos priežiūros centras.

BPGK – bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

GMP – Greitoji medicinos pagalba.

NVSCPD – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Panevėžio departamentas.

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

10

2. Gresiančios ekstremaliosios situacijos

Panevėžio miesto savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė

atlikta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2011 m.

birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189 patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis.

Pavojai, galintys kilti savivaldybės teritorijoje, nustatyti remiantis statistiniais, istoriniais

duomenimis, specialistų vertinimais, patirtimi.

Atlikus galimų pavojų rizikos įvertinimą (1 priedas), sudaromas Savivaldybės galimų

pavojų sąrašas prioriteto tvarka pagal jų rizikos lygį.

Eil. Nr.

Galimas pavojus Bendras rizikos balas

Labai didelės rizikos lygis

1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose 35

2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija

28

3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 25

Didelės rizikos lygis

4. Gaisrai atvirose teritorijose 25

5. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 24

6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 21

Vidutinės rizikos lygis

7. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį 24

8. Radiacinė avarija 16

9. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai 12

10. Kelių transporto avarijos 12

Priimtinos rizikos lygis

11. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 12

12. Pavojingas radinys 12

13. Vandens tarša 9

14. Karinė ataka, maištas, sukilimas 9

15. Masinis užsieniečių antplūdis 9

16. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos 911

17. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai

9

18. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija 9

19. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas 9

20. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai 8

21. Pastatų, statinių griuvimai 8

22. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius 7

23. Maisto tarša 6

24. Oro tarša 6

25. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas 6

26. Dirvožemio, grunto tarša 6

27. Vabzdžių antplūdis 6

28. Dujų tiekimo sutrikimas 6

29. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai

6

30. Geologinis reiškinys 5

31. Naftos produktų išsiliejimas 4

32. Gyvūnų ligos 1

33. Augalų ligos 1

Savivaldybės civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas ir galimų pavojų, kuriems

nustatyta labai didelė ir didelė rizika, valdymas, koordinavimas ir jų padarinių likvidavimo

organizavimas yra aprašomas šiame Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane:

1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose. Įvyksta dėl technologinių procesų nesilaikymo ir

žmogaus veiklos. Dažniausiai pasitaiko buityje neatsargiai elgiantis su ugnimi, palikus neužgesintą

ugnies židinį, pažeidžiant technologinius procesus. Gaisrų metu iškyla grėsmė žmonių gyvybei ar

sveikatai, turtui ir aplinkai.

2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija. Išplitus įvairioms

pavojingoms užkrečiamoms ligoms, gali susirgti daug gyventojų, tarp jų darbuotojų, dėl to

pablogėtų darbas įmonėse, nedirbtų mokyklos, lopšeliai-darželiai, sutriktų miesto ekonomika.

Galimi žmonių mirties atvejai.

12

3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai. Galimi stichinių meteorologinių

reiškinių atveju; dėl techninių priežasčių; sabotažo bei diversijos atvejais. Būtų sugadintos arba

sugriautos elektros pastotės, transformatorinės, elektros perdavimo linijos, sustabdyta įmonių

veikla, nutrauktas elektros energijos tiekimas vartotojams, padaryta didelė žala pramonei, galimi

žmonių sužalojimai ir mirties atvejai.

4. Gaisrai atvirose teritorijose. Įvyksta dėl gamtinių sąlygų ir žmogaus veiklos. Esant

dideliam miškų gaisringumui galimas savaiminis miško užsidegimas dėl aukštos oro temperatūros,

neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi. Iškylaujant žmonės ne tam skirtose vietose kūrena laužus,

palieka stovyklavietę neužgesinę laužo. Patiriami dideli nuostoliai, kai deginama pernykštė sausa

žolė. Šių gaisrų metu ugnis greitai plinta. Nukenčia žmonių turtas, sudega namai, tvartai.

5. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Tai stichinis vandens lygis (vandens lygio pakilimas

ar nusekimas), stichinis potvynis. Šiems reiškiniams pasiekus ar viršijus Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintus rodiklius sutrinka

įprastos gyvenimo sąlygos bei ūkinė veikla. Šie reiškiniai prognozuojami, hidrometeorologijos

tarnyba gyventojus apie jų artėjimą perspėja iš anksto, taigi galima tinkamai pasirengti ir išvengti

nepageidautinų padarinių.

6. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Tai maksimalus vėjo greitis, smarkus lietus, kruša,

smarkus snygis, pūga, lijundra, smarkus sudėtinis apšalas, speigas, tirštas rūkas, šalna aktyviosios

augalų vegetacijos laikotarpiu, kaitra, sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Šiems

reiškiniams pasiekus ar viršijus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr. D1-870 patvirtintus rodiklius būtų sugadintos arba sugriautos elektros pastotės,

transformatorinės, elektros perdavimo linijos, išversti medžiai, užversti keliai, sutriktų automobilių

eismas, sutriktų žmonių aprūpinimas maistu, vandeniu, gyvulių aprūpinimas pašarais, vandeniu,

nutrūktų elektros energijos ir šilumos tiekimas, būtų sustabdyta įmonių veikla, padaryta didėlė žala

žemės ir miškų ūkiui, galimi žmonių sužalojimai ir mirties atvejai. Galimi vietinio pobūdžio

potvyniai. Tačiau šie reiškiniai prognozuojami, hidrometeorologijos tarnyba gyventojus apie jų

artėjimą perspėja iš anksto, taigi galima tinkamai pasirengti ir išvengti nepageidautinų padarinių

arba sušvelninti jų padarinius.

3. Perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją organizavimas

13

Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio

subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją naudojamos šios

perspėjimo priemonės:

1. Perspėjimo sirenomis sistema (toliau – PSS);

2. Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio

paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistema (toliau – GPIS);

3. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų garsinės

avarinio signalizavimo sistemos.

Skubi informacija apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, kuri leistų imtis

priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti, perduodama gyventojams, valstybės

ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams (toliau – pranešimas

apie įvykį) per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (toliau – LRT), kitų transliuotojų, su kuriais

pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar

susidariusią ekstremaliąją situaciją, radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat ir per elektronines

sirenas, garsines avarinio signalizavimo sistemas. Pranešimas apie įvykį perduodamas nedelsiant (iš

karto) panaudojus PSS. Pranešimas apie įvykį, esant techninėms galimybėms, gali būti skelbiamas

švieslentėse, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.

4. Papildomai valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio

subjektai gali būti perspėjami naudojant viešųjų ryšių tinklus, specialios paskirties tinklus, taip pat

ir žinybinius ryšių tinklus ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nustatyta tvarka.

Vietovėse, kuriose nėra galimybių panaudoti garsinių priemonių, gyventojai perspėjami

panaudojant kilnojamąją garso įrangą (policijos ir / ar priešgaisrinės tarnybos automobiliai) ir / ar

per pasiuntinius.

Kai jungiamos pavienės elektros sirenos ekstremaliojo įvykio vietoje, kurioje privaloma

perspėti ir informuoti ekstremaliojo įvykio teritorijoje esančius gyventojus, patenkančius į pavienių

elektros sirenų veikimo spindulį, visada privalo būti išsiųsti civilinės saugos sistemos subjektų

specialios paskirties automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą. Šiais atvejais gyventojai per

LRT ir regioninius transliuotojus neinformuojami.

Už Savivaldybės teritorijoje esančių civilinės saugos sistemos subjektų ir gyventojų

perspėjimą ir informavimą atsakingi Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai, tel.:

(8 45) 50 13 40, (8 45) 50 44 82, 8 684 73 899, 8 673 24 558. Vykdant perspėjimo sirenomis

sistemos aktyvavimą už sirenų įjungimą Savivaldybės teritorijoje atsakingi Savivaldybės

administracijos specialistai civilinei saugai arba sireną administruojanti įmonė.

14

Pranešimų „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Katastrofinis užtvindymas“,

„Potvynio pavojus“, „Uragano pavojus“, „Oro pavojus“ gyventojams, valstybės institucijoms ir

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams formos pateiktos plano

15 priede.

Gyventojams perspėti Panevėžio miesto savivaldybėje yra įrengtos centralizuoto ir vietinio valdymo elektros sirenos. Jų sąrašas pateiktas 16 priede.

3.1. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje

esančius gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus

Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai, atsakingi už perspėjimą, gavę

APGV struktūrinio padalinio arba darbuotojo, atsakingo už perspėjimą, nurodymus perspėti

gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus, per PSS, privalo:

1. patikslinti sirenų įjungimo laiką ir teritoriją;

2. priimti pranešimą apie įvykį;

3. informuoti Savivaldybės administracijos direktorių, savo tiesioginį viršininką, apie

gautus nurodymus perspėti ir informuoti gyventojus, civilinės saugos sistemos subjektus;

4. perspėti savivaldybės lygio suinteresuotus civilinės saugos sistemos subjektus;

5. pateikti vietiniam(s) transliuotojui (-ams) ir (ar) regioniniam transliuotojui, esančiam

savivaldybės teritorijoje, pranešimą apie įvykį ir nurodyti laiką, kada šis pranešimas privalo būti

skelbiamas gyventojams;

6. organizuoti vietinio ir centralizuoto valdymo sirenų įjungimą ir (ar) pasiuntinių

išsiuntimą nurodytu laiku;

7. esant galimybei kontroliuoti PSS ir GPIS veikimą;

8. informuoti APGV struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą už perspėjimą, apie

nurodymų įvykdymą;

9. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus.

3.2. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybės teritorijoje esančius gyventojus ir civilinės

saugos sistemos subjektus15


nurodymus perspėti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus, per PSS, privalo:

1. patikslinti sirenų įjungimo datą ir laiką;

2. priimti Savivaldybės administracijos direktoriaus arba Savivaldybės ekstremaliųjų

situacijų operacijų vadovo pasirašytą pranešimą apie įvykį ir trumpojo perspėjimo

pranešimo tekstą;

3. perspėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios pamainos

vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą ir APGV struktūrinį padalinį arba darbuotoją, atsakingą

už perspėjimą;

4. pranešimą apie įvykį pateikti:

- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios pamainos

vyriausiajam arba vyresniajam specialistui, kuris nurodytu laiku privalo pranešimą apie

įvykį paskelbti per LRT;

- APGV struktūrinio padalinio darbuotojui, atsakingam už perspėjimą, kuris privalo

pranešimą apie įvykį pateikti regioniniam transliuotojui;

- vietiniam(s) transliuotojui (-ams) ir (ar) regioniniam transliuotojui, veikiančiam

savivaldybės teritorijoje, nurodyti laiką, kada šis pranešimas privalo būti skelbiamas

gyventojams;

5. perspėti savivaldybės lygio suinteresuotus civilinės saugos sistemos subjektus;

6. perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą, kurio perdavimo per GPIS pradžia turi

sutapti su sirenų jungimo laiku. Pranešimas kartojamas 5 kartus. Pauzės tarp pranešimų

trukmė – 1 min.;

7. organizuoti vietinio ir centralizuoto valdymo sirenų įjungimą ir (ar) pasiuntinių

išsiuntimą nurodytu laiku;

8. esant galimybei kontroliuoti PSS ir GPIS veikimą;

9. informuoti nurodymus davusius asmenis apie nurodymų įvykdymą;


Savivaldybės administracijos specialistai civilinei saugai atsakingi už perspėjimą, gavę

nurodymus perspėti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus per GPIS, privalo:

1. priimti Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo paskirto Savivaldybės

ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo pasirašytą trumpąjį perspėjimo pranešimą arba jų žodiniu

nurodymu parengti trumpąjį perspėjimo pranešimą;

16

2. patikslinti trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimo laiką ir teritoriją, taip pat,

kiek kartų kartoti pranešimą ir kokia pauzės tarp pranešimų trukmė, kokiais kanalais ir kalbomis

perduoti pranešimą;

3. perspėti apie GPIS panaudojimą APGV struktūrinį padalinį ar darbuotoją,

atsakingą už perspėjimą, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios

pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą, kuris privalo koordinuoti Savivaldybės trumpojo

perspėjimo pranešimo siuntimo eigą;

4. nurodytu laiku perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą;

5. esant galimybei kontroliuoti GPIS veikimą;



3.3. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai

Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai, atsakingų už perspėjimą,

privalomi veiksmai, įsitikinus, kad dėl techninių priežasčių neveikia Savivaldybės GPIS valdymo

darbo vieta arba negalima prisijungti prie GPIS serverio:

1. paskambinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS budinčios

pamainos vyriausiajam arba vyresniajam specialistui ir paprašyti perduoti trumpąjį perspėjimo

pranešimą;

2. pateikti el. paštu Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo paskirto Savivaldybės

ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo pasirašytą trumpąjį perspėjimo pranešimą PDF ir Word

formatais ir nurodymus dėl jo perdavimo;

3. nurodyti adresą ar gyvenamąją vietovę, ar koordinates, ar administracinį vienetą ir

perspėjimo zonos spindulį;

4. įsitikinti, kad nurodymai suprasti teisingai;

5. esant galimybei kontroliuoti GPIS veikimą;

6. įrašyti darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašyti atliktus veiksmus;


8. informuoti BPC.

3.4. Savivaldybės administracijos specialistų civilinei saugai veiksmai, gavus pranešimą iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus nustatytų ūkio subjektų, įregistruotų Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, apie įvykusią avariją

17


informaciją apie avariją Valstybinės reikšmės ar pavojingame objekte, privalo:

1. patikslinti, ar būtina panaudoti vieną iš perspėjimo sistemų (PSS arba GPIS), ar abi;

2. perspėti gyventojus ir savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus vadovaujantis tvarka, aprašyta 3.2 skyriuje.

3.5. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai tose gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams

perspėti ir informuoti

Naudojant perspėjimo sirenomis sistemą Panevėžio mieste galima perspėti apie 70 procentų

gyventojų. Didesnė dalis gyventojų, gyvenančių pietinėje ir šiaurinėje savivaldybės dalyse,

naudojantis šia sistema nebus perspėti. Todėl įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius

ekstremaliajai situacijai, kai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis gali sukelti staigų ir didelį

pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ar aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti

kitą žalą, gelbėjimo darbų vadovas nedelsdamas priima sprendimą perspėti gyventojus, valstybės ir

savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus.

Gelbėjimo darbų vadovas, priėmęs sprendimą perspėti gyventojus, valstybės ir savivaldybių

institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, privalo:

1. išsiųsti į ekstremaliojo įvykio teritoriją specialios paskirties automobilį (-ius), turintį

(-čius) garso stiprinimo įrangą;

2. kreiptis į Savivaldybės administracijos specialistus civilinei saugai, atsakingus už

perspėjimą, dėl būtinybės perduoti trumpąjį perspėjimo pranešimą per GPIS;

3. per BPC teritorinį skyrių kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS

budinčios pamainos vyriausiąjį arba vyresnįjį specialistą dėl būtinybės perduoti trumpąjį perspėjimo

pranešimą per GPIS.

Organizuojant trumpojo perspėjimo pranešimo perdavimą per GPIS, turi būti pateikiama trumpa

informacija apie įvykį, jo pobūdį, grėsmę, galimą poveikio zoną, siūlomas apsisaugojimo būdas, taip pat

pranešimo išsiuntimo teritorija.

4. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo tvarka

18

Operatyvus ir nenutrūkstamas informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją

situaciją perdavimas ir priėmimas bus vykdomas panaudojant fiksuoto ir mobiliojo ryšio telefonus,

faksimilinį ryšį, elektroninį paštą ir radijo ryšį.

Už informacijos apie ekstremalų įvykį ar ekstremaliąją situaciją pateikimą Savivaldybei

atsakingos institucijos pateikiamos lentelėje.

Įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavadinimas

Informacijos teikėjai

I. GAMTINIO POBŪDŽIO1. Geologiniai reiškiniai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas

(RAAD); Panevėžio apskrities priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdyba (APGV).

2. Hidrometeorologiniai reiškiniai Panevėžio hidrometeorologijos stotis;Panevėžio RAAD; Panevėžio APGV.

3. Žmonių užkrečiamosios ligos, kiti ūmūs žmonių sveikatos sutrikimai, nulemti cheminių, biologinių ir fizikinių veiksnių

Panevėžio visuomenės sveikatos centras.

4. Vabzdžių antplūdis, gyvūnų liga, augalų liga Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.II. TECHNINIO POBŪDŽIO5. Transporto įvykis Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos

komisariatas (AVPK).6. Įvykis pramonėje Ūkio subjektas;

Panevėžio APGV.7. Avarija energetikos sistemoje Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos

ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius;Ūkio subjektas; Panevėžio APGV.

8. Energijos tiekimo sutrikimas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius;Ūkio subjektas; Panevėžio APGV.

9. Hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija

Panevėžio RAAD; Panevėžio APGV;Ūkio subjektas.

10. Pastato, statinio griūtis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius; Panevėžio RAAD;Panevėžio APGV; Ūkio subjektas.

11. Ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas

Ryšių reguliavimo tarnyba; Ūkio subjektas.

III. EKOLOGINIO POBŪDŽIO12. Oro užterštumas, vandens užterštumas, dirvožemio, grunto užterštumas arba kitas jiems padarytas poveikis

Panevėžio RAAD;Panevėžio APGV;Ūkio subjektas.

19

Įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos pavadinimas

Informacijos teikėjai

13. Radiacinė avarija Panevėžio RAAD; Panevėžio APGV;Panevėžio visuomenės sveikatos centras.

IV. SOCIALINIO POBŪDŽIO14. Masė nevaldomų žmonių Panevėžio AVPK;

Panevėžio APGV.15. Įvykis pasienio ruože ir teritorinėje jūroje Panevėžio AVPK;

Panevėžio APGV.16. Įvykis, susijęs su teroristine veikla Panevėžio AVPK;

Panevėžio APGV.V. KITAS ĮVYKIS, EKSTREMALUSIS ĮVYKIS 17. Gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė

Panevėžio APGV.

18. Pavojingas radinys Panevėžio AVPK;Panevėžio APGV.

19. Kultūros paveldo objektui ar vietovei keliamas pavojus arba jų sunaikinimas

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

20. Ekstremalusis įvykis atstovybėje (Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir tarptautinių organizacijų atstovybėse, akredituotose ir reziduojančiose Lietuvos Respublikoje)

Panevėžio AVPK;Panevėžio APGV.

21. Kitas įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, ekstremalusis įvykis, galintis sukelti ekstremaliąją situaciją

Panevėžio AVPK;Panevėžio APGV;Ūkio subjektas.

4.1. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentui prie VRM ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka

Savivaldybės administracijoje už informacijos priėmimą ir teikimą, kai nėra paskelbta

ekstremalioji situacija ir nėra sušauktas ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, atsakingi civilinės

saugos specialistai. Paskelbus ekstremaliąją situaciją už informacijos perdavimą ir priėmimą

atsakinga ekstremaliųjų situacijų operacijų centro informacijos valdymo ir visuomenės

informavimo grupė.

Informacija teikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM tel.: (8

5) 271 7511, 8 610 02 359, el. p.: [email protected], [email protected], Panevėžio apskrities priešgaisrinei

gelbėjimo valdybai tel.: (8 45) 50 34 67, 8 686 62 434, el. p.: [email protected], el. p.

[email protected] ar kitais papildomai nurodytais adresatais šiais atvejais:

- kai prognozuojama, kad bus pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių

kriterijai;20

mailto:[email protected]




- kai gresia ekstremalioji situacija;

- kai pasiekti ar viršyti Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių kriterijai (kai susidarė

ekstremalioji situacija).

Operatyvus ir nenutrūkstamas informacijos apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją

situaciją perdavimas ir priėmimas bus vykdomas panaudojant fiksuotojo ir mobiliojo ryšio

telefonus, faksimilinį ryšį, elektroninį paštą ir radijo ryšį. Savivaldybėje ir gretimose savivaldybėse

esančių civilinės saugos pajėgų kontaktai pateikiami 2 priede, ekstremaliųjų situacijų komisijos

nuostatai, sudėtis ir kontaktai – 3 priede, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai, sudėtis

ir kontaktai – 4 priede.

Informacija teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m.

liepos 30 d. įsakymu Nr. 1V-517 ,,Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar

ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Susidarius ekstremaliajai situacijai, informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikiama ne tik telefonu, bet ir elektroniniu

paštu ar faksu užpildžius šias pranešimų formas:

1. forma ES-1 teikiamas pirminis pranešimas apie susidariusią ekstremaliąją situaciją. Šis

pranešimas perduodamas kiek galima greičiau nuo ekstremaliosios situacijos susidarymo pradžios,

bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo gelbėjimo darbų pradžios;

2. forma ES-2 teikiamas pranešimas apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią

ekstremaliąją situaciją. Šis pranešimas teikiamas kas 4 valandas nuo pirminio pranešimo apie

susidariusią ekstremaliąją situaciją pateikimo;

3. forma ES-3 teikiamas pranešimas apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą. Šis

pranešimas teikiamas pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius.

Jeigu informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją išsamiai pateikta formoje ES-1, o

ekstremaliosios situacijos vietoje padėtis nesikeičia, forma ES-2 nepildoma. Informacija apie įvykį,

gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį ir gresiančią ekstremaliąją situaciją Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamentui teikiama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu, formos nepildomos.

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžių protokolų kopijos ne vėliau kaip

per 12 valandų nuo posėdžio pabaigos elektroniniu paštu ar faksu pateikiamos Priešgaisrinės

apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.

Formos ES-1, ES-2, ES-3 pateikiamos 5 priede.

4.2. Ryšių organizavimo schemos ir ryšių priemonės, naudojamos informacijai priimti ir

perduoti21

Ryšių organizavimo tarp Savivaldybės ESK ir Savivaldybės ESOC, gelbėjimo, paieškos ir

neatidėliotinus darbus vykdančių civilinės saugos sistemos subjektų pajėgų schema

Už Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – ES OC) grupių veiklai

naudojamo ryšio organizavimą atsako Savivaldybės administracijos E. plėtros skyriaus specialistai

ir Savivaldybės ES OC Elektroninio ryšių organizavimo ir palaikymo grupės nariai.

22

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų

situacijų komisija

PAGD prie VRM Situacijųkoordinavimo skyrius

tel. (8 5) 271 7511,faks. (8 5) 271 7513

Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybatel.: (8 45) 50 34 67

8 686 62 434Bendrojo pagalbos centro skyrius

tel. 112

Informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją šaltinis

Atsakingų institucijų ar ūkio subjektų įgalioti

asmenys, esantys įvykio, ekstremaliojo įvykio ar

ekstremaliosios situacijos vietoje

Panevėžio miesto savivaldybės ESK

Panevėžio miesto savivaldybės ES OC

Įvykus ekstremaliajai situacijai, ryšys tarp sistemos institucijų palaikomas bendrojo

fiksuotojo telefono ryšio, bendrojo mobiliojo telefono ryšio bei radijo ryšio tinklais. Atskirais

atvejais svarbiai informacijai perduoti naudojami pasiuntiniai arba kurjerinės tarnybos. Prie

atitinkamų telekomunikacijų tinklo linijų naudojami šie galiniai telekomunikacijų įrenginiai:

telefono aparatai, faksimilinio ryšio aparatai, modemai ir kt. Kiekviena sąveikaujanti sistemos

institucija informacijai perduoti ir priimti naudoja turimus galinius telekomunikacijų įrenginius.

Turinčios radijo ryšio priemones bendradarbiaujančios institucijos organizuoja radijo ryšį

tarp savo budinčiosios dalies ir ekipažų, išvykusių į įvykio vietą.

Visos sistemos institucijos atsako už operatyvų ir nepertraukiamą informacijos perdavimą ir

priėmimą jų turimomis techninėmis telekomunikacijų priemonėmis.

4.3. Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai ir sudėtis patvirtinti

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nuostatuose nurodyta, kad informacijos teikimą

gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu teikia informacijos valdymo ir

visuomenės informavimo grupė. Grupės funkcijos ekstremaliųjų situacijų metu:

- nustatyta tvarka organizuoja perspėjimą ir informavimą apie ekstremaliąją situaciją, galimus

padarinius ir šalinimo priemones, apsisaugojimo būdus;

- rengia su ekstremaliąja situacija susijusius informacinius pranešimus visuomenei;

- organizuoja spaudos konferencijas.

Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupė analizuoja gautą informaciją ir

užtikrina, kad teikiama informacija būtų teisinga. Informacijos paskelbimo miesto gyventojams

tvarka ir periodiškumas priklauso nuo ekstremaliojo įvykio pobūdžio, kiekvienu atveju ESK atskirai

nustato informacijos teikimo tvarką ir periodiškumą.

Spaudos konferencijos rengiamos ESK pirmininko sprendimu, už jų sušaukimą tiesiogiai

atsakingas Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupės vadovas.

Visa teikiama žiniasklaidai bei visuomenei informacija protokoluojama ir pateikiama ESK.

Savivaldybės ES OC Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupės narių

kontaktai nurodyti plano prieduose.

Papildoma informacija gyventojams apie gresiantį ar susidariusį pavojų ekstremaliųjų įvykių

ar ekstremaliųjų situacijų metu bus teikiama miesto spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje

www.panevezys.lt.

23

http://www.panevezys.lt/

Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų metu gali

būti organizuojama „Karštoji linija“.

Sprendimą dėl ,,Karštosios linijos“ įkūrimo priima Savivaldybės ESK pirmininkas,

Savivaldybės ESK sprendimu. ,,Karštoji linija“ įkuriama Savivaldybės administracijos patalpose

ESK pirmininko sprendimu nurodytose vietose.

Už ,,Karštosios linijos“ įkūrimą atsakingas Savivaldybės ES OC Elektroninių ryšių

organizavimo ir palaikymo grupės vadovas.

5. Gyventojų evakavimo organizavimas

Gyventojų evakavimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr.1502 ,,Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1171

redakcija).

Panevėžio miesto gyventojų evakavimą organizuoja Panevėžio miesto gyventojų evakavimo

ir priėmimo komisija, patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (6 priedas).

5.1. Iš ekstremaliosios situacijos židinio iškeldintų gyventojų laikinas gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimas

Evakuotiesiems gyventojams laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų

(gyventojų aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir

kt.) suteikimą organizuoja Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija. Kai

gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės į kitą, gyventojų evakavimą organizuoja

savivaldybės, iš kurios evakuojami gyventojai, gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, o

gyventojų priėmimą, laikinų apgyvendinimo patalpų ir būtiniausių paslaugų jiems suteikimą –

savivaldybės, į kurią evakuojami gyventojai, gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.

Laikinam evakuotų gyventojų apgyvendinimui ir būtinų paslaugų suteikimui Panevėžio

miesto gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija panaudoja kolektyvinius apsaugos statinius.

Kolektyvinių apsaugos statinių sąrašas pateiktas 7 priede.

5.2. Gyventojų evakavimo ir priėmimo vykdymo tvarka

24

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos

sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai arba gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ekstremaliųjų situacijų komisijos siūlymą, sprendimą evakuoti gyventojus priima:

1. kai gyventojai evakuojami iš kitai įstaigai ar ūkio subjektui priklausančios teritorijos ir

pastatų, – kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai;

2. kai gyventojai evakuojami Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, – Savivaldybės

administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas);

3. kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (gretimos ar

negretimos) savivaldybės teritoriją, – savivaldybės, iš kurios teritorijos evakuojami gyventojai,

administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas), suderinęs su savivaldybės, į kurios teritoriją

evakuojami gyventojai, administracijos direktoriumi (direktoriaus pavaduotoju) ir Priešgaisrinės

apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

Įvedus karo padėtį, atsižvelgdama į pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė skelbia gyventojų evakavimą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl gyventojų evakavimo gali būti

nustatomi asmeniniams poreikiams naudojamų daiktų ir priemonių, kuriuos leidžiama turėti

evakavimo metu, sąrašas ir kiekis, naminių gyvūnų vykimo kartu su evakuojamais jų šeimininkais

sąlygos, kitos sąlygos. Jeigu priimant sprendimą evakuoti gyventojus šių sąlygų neįmanoma

nustatyti, tai gali būti nustatyta vėliau subjekto, priėmusio sprendimą evakuoti gyventojus, arba jo

įgaliotos institucijos.

Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėje įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai

gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai (10 priedas).

Gyventojų surinkimo punktų paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą.

Tarpinių gyventojų evakavimo punktų paskirtis – registruoti atvykstančius gyventojus,

tikrinti jų cheminį užterštumą, vykdyti dozimetrinę kontrolę ir siųsti gyventojus į gyventojų

priėmimo punktus.

Gyventojų priėmimo punktų paskirtis – pasitikti atvykstančius gyventojus, suskirstyti juos į

grupes ir palydėti iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų.

Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija atlieka šias

funkcijas:

1. Gyventojų surinkimo punktuose:

1.1 registruoja evakuojamus gyventojus;

1.2. skirsto evakuojamus gyventojus į grupes;

1.3. sudaro transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų kolonas, skiria kolonų vadovus;25

1.4. laipina gyventojus į transporto priemones.

2. Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose:

2.1. registruoja evakuojamus gyventojus;

2.2. atlieka gyventojų cheminio ar kitokio užterštumo patikrą, vykdo dozimetrinę kontrolę;

2.3. atlieka gyventojų sanitarinį švarinimą;

2.4. atlieka transporto priemonių cheminio ar kitokio užterštumo kontrolę ir švarinimą;

2.5. perlaipina gyventojus iš transporto priemonių, vykusių per užterštą teritoriją, į švarias

transporto priemones.

3. Gyventojų priėmimo punktuose:

3.1. registruoja evakuojamus gyventojus ir nustato jų tapatybes;

3.2. įkuria Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą informacijos centrą, kuris

renka informaciją apie atvykstančius gyventojus ir padeda jiems surasti šeimos narius;

3.3. laikinai suteikia evakuojamiems gyventojams stacionarias ar laikinas gyvenamąsias

patalpas.

Komisija nustatytas funkcijas atlieka per savo ir kitų savivaldybių ekstremaliųjų situacijų

operacijų centrus.

Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos, karo veiksmų sukeltą pavojų gyventojų gyvybei

ar sveikatai, galimą ekstremaliosios situacijos plitimo kryptį, Savivaldybės administracijos

direktorius, o karo padėties atveju – karo komendantas pasirenka gyventojų evakavimo maršrutą ir

nustato, per kuriuos gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo

punktus bus vykdomas gyventojų evakavimas.

Kai ekstremaliosios situacijos pobūdis nereikalauja dozimetrinės kontrolės arba sanitarinio

švarinimo, gyventojai iš gyvenamosios vietos (darbo vietos) tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo

punktus evakuojami iki gyventojų priėmimo punktų (laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų)

savivaldybės, evakuojančios gyventojus, transporto priemonėmis.

5.3. Gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktų struktūra ir jų įkūrimo vietos, asmenų, vykdančių šių punktų funkcijas, telkimo tvarka

Panevėžio miesto gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, atsižvelgdama į

ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, nustato gyventojų surinkimo punkto, tarpinio gyventojų

surinkimo ir priėmimo punktų vietas, paskiria atsakingus asmenis už jų veiklą.

Gyventojų surinkimo punkto organizacinė struktūra:

Punkto vadovas – Įstaigos (ūkio subjekto) vadovas (įstaiga, kurioje įrengtas punktas);

26

Transporto apskaitos grandis – 2 žm.;

Gyventojų apskaitos grandis – 3 žm.;

Gyventojų įsodinimo į transportą ir kolonų formavimo grandis – 2 žm.

Gyventojų surinkimo punktų įkūrimo vietos:

Parenkamos iš kolektyvinių apsaugos statinių sąrašo vietų (7 priedas) arba numatytos (10 priedas).

Tarpinio gyventojų evakavimo punkto organizacinė struktūra:

Punkto vadovas – įstaigos (ūkio subjekto) vadovas (įstaiga, kurioje įrengtas punktas);

Evakuojamųjų gyventojų apskaitos grandis – 2 žm.;

Transporto apskaitos grandis – 1 žm.;

Gyventojų užterštumo kontrolės grandis – 2 žm.;

Sanitarinio švarinimo punktas – 4 žm.;

Autotransporto ir technikos švarinimo punktas – 2 žm.;

Gyventojų įsodinimo į transportą ir kolonų formavimo grandis – 2 žm.

Evakuotų gyventojų priėmimo punkto organizacinė struktūra:

Punkto vadovas – švietimo ar kitos įstaigos vadovas;

Gyventojų ir transporto apskaitos grandis – 2 žm.;

Apgyvendinimo grandis – 6 žm.

5.4. Gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai

Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai,

galimą ekstremaliosios situacijos plitimo kryptį, Savivaldybės administracijos direktorius

(direktoriaus pavaduotojas) parenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos

savivaldybės gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus

bus vykdomas gyventojų evakavimas.

Kai reikia evakuoti Panevėžio miesto vieno rajono (dalies) gyventojus, gyventojai

evakuojami į gretimus Panevėžio miesto rajonus (dalis) arba į Panevėžio rajoną.

Kai reikia evakuoti Panevėžio miesto gyventojus į kaimynines Savivaldybes, gyventojai

evakuojami šiais maršrutais:

Bernatoniai, Piniava, Paliūniškis, Trakiškis, Velžys, Šilagalys, Upytė, Berčiūnai.

Gyventojų evakavimo maršrutų schema pateikiama 8 priede.27

5.5. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai

Aprūpinimas transportu. Gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais numatytas

transporto kiekis ir galimas vežti gyventojų skaičius pateiktas 9 priede. Neužtenkant savivaldybėje

turimų transporto priemonių numatoma kreiptis į gretimas kaimynines savivaldybes, su kuriomis

sudaryti tarpusavio pagalbos planai.

Medicininis aprūpinimas. Evakuotųjų gyventojų medicininis aprūpinimas organizuojamas

evakuotų gyventojų priėmimo punktuose. Savivaldybės gydytojas organizuoja, o asmens ir

visuomenės sveikatos įstaigos užtikrina evakuotųjų gyventojų sveikatos apsaugą (aprūpinimą

medikamentais).

Viešosios tvarkos užtikrinimas gyventojų sutelkimo (apgyvendinimo vietose). Viešosios

tvarkos palaikymą ir eismo reguliavimą keliuose evakavimo metu vykdo policijos pareigūnai.

Konkretų ekipažų kiekį, pagal suformuotų automobilių kolonų skaičių, nustatys Savivaldybės ES

OC.

5.6. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės

Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo

metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų

veiksnių.

Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi šiuo specialiuoju ženklu.

28

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529

patvirtintu Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašu, savivaldybėje

apskaičiuotas minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų gyventojų skaičius.

Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius

apskaičiuojamas pagal formulę:

G = 0,1 x S + V + N

S – bendras savivaldybės gyventojų skaičius;

V – savivaldybės gyventojų – vaikų iki 7 metų skaičius;

N – neįgalių savivaldybės gyventojų skaičius.

Sudarytoje miesto kolektyvinių apsaugos priemonių ir gyventojų paslėpimo suvestinėje

apskaičiuota, kad kolektyvinės apsaugos statinių poreikis tenkinamas 100 proc. Kolektyvinės

apsaugos statinių (patalpų) sąrašas pateikiamas plano 7 priede.

6. Gresiančių ar įvykusių ekstremaliųjų įvykių ir gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir koordinavimas

6.1. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją

Asmuo, atsakingas už informacijos priėmimą ir perdavimą – Savivaldybės administracijos

specialistas civilinei saugai, gavęs pranešimą apie gresiantį ar įvykusį įvykį, gresiančią ar

susidariusią ekstremaliąją situaciją, juos įvertina pagal ekstremaliųjų įvykių kriterijus, patvirtintus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1063 redakcija) ir, jei įvykis pasiekia ar viršija

ekstremaliojo įvykio kriterijų, apie tai praneša Savivaldybės administracijos direktoriui

(Savivaldybės ESK pirmininkui).

Pranešime nurodoma, iš ko ir kada gauta informacija, įvykio data, laikas, vieta, kas objekto,

kuriame įvyko ekstremalusis įvykis, vadovas, įvykio trumpa charakteristika, kokios institucijos

informuotos, kas vykdo ir vadovauja gelbėjimo darbams, kokia pagalba reikalinga, informaciją

perdavusio asmens vardas ir pavardė, pareigos, adresas, telefonas.

6.2. Savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas ir veiksmų koordinavimas

Pagal atliktą Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, nustatyti

šie didelio ir labai didelio rizikos lygio pavojai:

29

1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose.

2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija.

3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai.

4. Gaisrai atvirose teritorijose.

5. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai.

6. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai.

Savivaldybės teritorijoje įvykus šiems įvykiams ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms,

sukviečiamas savivaldybės ESK. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, gavusi informaciją

apie įvykį, įvertina situaciją, nustato pavojingumo laipsnį darbuotojams ir gyventojams, turtui,

aplinkai, galimą poveikį visuomenės rimčiai, prognozuojamas pasekmes ir teikia Savivaldybės

administracijos direktoriui dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo.

Savivaldybės ESK pirmininko priimti sprendimai privalomi visiems civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos struktūriniams padaliniams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms,

kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat ir gyventojams.

Ekstremaliojo įvykio židinyje civilinės saugos veiksmams ir gelbėjimo darbams vadovauja

gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas įvykio vietoje pradiniu momentu

vykdo pirmasis į įvykio vietą atvykęs pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas be atskiro

nurodymo ir vadovauja incidentų ar ekstremaliųjų įvykių likvidavimui iki atvyks, atsižvelgiant į

įvykio pobūdį, atitinkamų pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuris ir tampa darbų vadovu.

Gelbėjimo darbų vadovui pavaldžios civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos,

neatsižvelgiant į jų pavaldumą.

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, sprendimą dėl operacijų

centro sušaukimo priima Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija arba Savivaldybės

administracijos direktorius. Veiksmai savivaldybės lygiu koordinuojami ir pajėgoms vadovaujama

per Savivaldybės operacijų centrą.

Kol nepaskirtas Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, pajėgų veiksmus

savivaldybės lygiu organizuoja ir koordinuoja Savivaldybės operacijų centras. Sprendimai priimami

vadovaujantis Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytais veiksmais ir (ar)

Savivaldybės operacijų centro nuostatų suteiktais įgaliojimais.

Paskyrus Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, gelbėjimo darbų

vadovas toliau organizuoja darbus įvykio vietoje. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų

vadovas atsako už darbų organizavimą savivaldybės mastu.

30

Kai naudojami savivaldybės materialiniai ištekliai, veiksmų koordinavimą ir vadovavimą

pajėgoms atlieka Savivaldybės ESK paskirtas Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų

vadovas.

Jeigu ekstremalioji situacija apima ne daugiau kaip tris gretimas savivaldybes, savivaldybių

ekstremaliosios situacijos operacijų vadovai visus veiksmus derina tarpusavyje, priimami kolegialūs

sprendimai, tačiau galutinio sprendimo dėl bendrų darbų koordinavimo teisę turi savivaldybės,

kurioje yra ekstremaliosios situacijos židinys, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už ekstremaliosios

situacijos padarinių, galinčių sukelti ekstremalųjį įvykį ar kartotinę ekstremaliąją situaciją, šalinimo

darbų (toliau – neatidėliotini ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimo darbai) organizavimą.

Prireikus pakeisti Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, pasiūlymus dėl

pakeitimo teikia Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.

6.3. Gaisrai

Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose.

Gaisrai atvirose teritorijose.

Atsakingoji institucija: Panevėžio APGV

Remiančiosios institucijos: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio apskrities

vyriausiasis policijos komisariatas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos

apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas, VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos

pagalbos stotis“, Panevėžio RAAD.

Panevėžio APGV:

- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją

PAGD prie VRM;

- vykdo gaisro gesinimo vadovo (GGV) ir operacijų vadovo (OV) ir Darbų

koordinavimo štabo vadovo (DKŠV) funkcijas.

- vadovauja gaisrų gesinimui;

- suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą;

- tiria gaisro priežastis, nustato kaltus asmenis.

31

Panevėžio miesto savivaldybė:

- užtikrina priemonių, nustatytų Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,

įgyvendinimą;

- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas

įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius

ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti,

organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų

apgyvendinimą;


PAGD prie VRM;

- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus gaisro metu susidariusios situacijos

atžvilgiu.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas:

- organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir

privačiojo turto apsaugą;

- reguliuoja eismą nelaimės metu rajone ir jo prieigose, išstato transporto kontrolės punktus,

reguliavimo postus maršrutuose, gyventojų evakuacijos metu;

- organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą,

išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;

- organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo darbais, patekimo į

ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą, prireikus įveda specialių leidimų sistemą;

- informuoja valstybinius organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo

apribojimą ekstremaliųjų įvykių teritorijoje, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų

žmonių saugumui;

- identifikuoja žuvusiuosius, apdoroja informaciją apie aukas bei organizuoja jų išgabenimą iš

įvykio vietos;

- koordinuoja veiksmus su gelbėjimo ir greitosios medicininės pagalbos teikimo tarnybomis;

- suteikia pirmąją pagalbą sužeistiesiems;

- nustato nukentėjusiųjų tapatybę;

- imasi priemonių išvengti panikos ir masinių neramumų;

- informuoja Savivaldybės ES OC apie vykdomas priemones ir padėtį.

32

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Panevėžio departamentas:

- vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;

- dalyvauja vertinant teritorijos užterštumo nuodingomis medžiagomis lygį, teikia pasiūlymus,

kaip apsaugoti gyventojus;

- pagal kompetenciją bendradarbiauja su kitomis tarnybomis, likviduojančiomis

ekstremaliosios situacijoms padarinius;

- informuoja Savivaldybės ESOC apie vykdomas priemones ir padėtį.

VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“:

- suteikia pirmąją med. pagalbą nukentėjusiesiems įvykio vietoje;

- organizuoja nukentėjusiųjų hospitalizavimą ir pervežimą;

- teikia informaciją Savivaldybės OC apie žuvusiuosius ir nukentėjusiųjų skaičių.

Panevėžio RAAD:

- gavę informaciją vyksta į vietą, atlieka taršos poveikio aplinkai pirminį įvertinimą, nustato

galimas pasekmes;

- organizuoja aplinkos taršos tyrimų atlikimą;

- atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant

ekstremaliąją situaciją;

- kartu su kitų atsakingų institucijų atstovais imasi veiksmų siekiant nustatyti ES ar įvykusios

avarijos kaltininkus;

- ES ar avarijos kaltininkams skiria administracines nuobaudas, atlieka skaičiavimus aplinkai

padarytai žalai įvertinti;

- kontroliuoja, kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, objekto, įmonės savininkai ar

susidariusios ES ar avarijos kaltininkai, savivaldybės atsakingi pareigūnai organizuoja ar

vykdo ES lokalizavimo ir likvidavimo darbus, siekiant kad aplinkai būtų padaryta kuo

mažesnė žala;

- kontroliuoja ES ar avarijos pasekmių likvidavimo darbus iki taršos likvidavimo ir aplinkos

kokybės atkūrimo;

- informuoja savivaldybės ESOC apie vykdomas priemones ir padėtį.

33

6.4. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija

- ypač pavojinga žmonių užkrečiamoji liga;- pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija.

Atsakingoji institucija: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos

ministerijos Panevėžio departamentas.

Remiančiosios institucijos: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio APGV, Savivaldybės

gydytojo tarnyba, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Panevėžio departamentas:

- atlieka GDV ir OV funkcijas;

- įvertina ekstremaliąją situaciją, atlieka epidemiologinį tyrimą ir dalyvauja organizuojant

priešepidemines priemones:

- epidemiologinio tyrimo metu surenkama informacija apie ligonį, išsiaiškinama galima

užsikrėtimo vieta, įtariamas infekcijos šaltinis, rizikos veiksniai, buvusios ligonio kelionės mėnesio

laikotarpiu;

- surenkama informacija apie sąlytį su ligoniu turėjusius asmenis, sudaromas sąlytį turėjusiųjų

asmenų sąrašas, kuriame nurodoma šių asmenų kontaktinė informacija;

- atsižvelgiant į užkrečiamąją ligą, sąlytį turėję asmenys stebimi, izoliuojami, taikoma

imunoprofilaktika ir / ar chemioprofilaktika;

- kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistais nustatoma apimtis ir

organizuojama skubi bendroji ir / ar specifinė chemoprofilaktika riziką susirgti turėjusiems

asmenims;

- informuojami kiti teritoriniai visuomenės sveikatos priežiūros centrai apie riziką susirgti

turėjusius asmenis pagal jų nurodytą nuolatinę gyvenamąją ir / ar darbo vietą;

- nustatoma aplinkos laboratorinių tyrimų apimtis židinyje ir organizuojamas kartu su

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistais dirvožemio, žaliavų,

maisto, vandens bandinių ir plovinių nuo įvairių aplinkos objektų paėmimas;

- koordinuojami asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros įstaigos

veiksmai stacionare, taikant standartines, kontaktines ir / ar pacientų, sergančių per orą (lašeliais,

dalelėmis) plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo priemones;

34

- įvertinami epidemiologinės diagnostikos ir / ar laboratorinių tyrimų duomenys, daroma

motyvuota išvada apie atvejo infekcijos šaltinį, priežastis, infekcijos perdavimo veiksnius,

organizuotas ir įgyvendintas priemones pakartotiniams susirgimams židinyje išvengti;

- koordinuoja aplinkos privalomąjį baigiamąjį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją,

dezinsekciją, deratizaciją) židiniuose;

- epidemiologiškai stebi židinį per visą užkrečiamosios ligos inkubacinį laikotarpį;

- kontroliuoja prieš epideminių priemonių taikymą užkrėstoje teritorijoje ir vertina jų

veiksmingumą;

- teikia informaciją suinteresuotoms institucijoms apie vykdomas priemones ir esamą padėtį

teisės aktų nustatyta tvarka;

- teikia Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją apie materialinių, finansinių ir

žmogiškųjų išteklių, reikalingų visuomenės sveikatos priežiūrai organizuoti ekstremaliosios

situacijos atveju, poreikį;

- dalyvauja Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo centro darbe: vertina epideminę

situaciją, sergamumo dinamiką, pateikia duomenis Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo

centrui apie taikytas prieš epidemines priemones ir jų veiksmingumą;

- rengia pasiūlymus dėl prieš epideminio režimo karantino teritorijoje įvedimo;

- teikia Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl karantino atšaukimo;

- informuoja Savivaldybės OC apie vykdomas priemones ir padėtį.


- užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane,

įgyvendinimą;



ir priemones jiems pašalinti, apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti;

- organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotųjų gyventojų

apgyvendinimą;

35

- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda visą informaciją PAGD

prie VRM;

- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus susidariusios situacijos atžvilgiu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Panevėžio departamento teikimu:

- uždraudžia žmonių susibūrimus savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose,

organizacijose, viešosiose vietose, kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų

išplitimo pavojus;

- riboja gyventojų keliones ir transporto priemonių judėjimą apkrėstoje teritorijoje ir išvykimą už

jos ribų;

- organizuoja nustatytose teritorijose karantino režimo priemonių įgyvendinimą, kai savivaldybės

teritorijai yra paskelbtas karantinas.

Panevėžio APGV:

- vykdo gelbėjimo darbus;

- dalyvauja informuojant, perkeliant / evakuojant gyventojus.

Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyris:

- koordinuoja savivaldybėje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiksmus užkrečiamųjų ligų atvejais;

- vertina užkrečiamųjų ligų diagnostikos kokybę;

- organizuoja privalomų valstybinių programų užkrečiamųjų ligų klausimais įgyvendinimą savivaldybėje;

- gydytojų specialistų komisijos sprendimu organizuoja asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir būtinąjį izoliavimą.


- organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą;

- koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimą į ekstremaliojo įvykio židinio teritoriją; patekimą į židinio teritoriją;

36

- renka bei apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja aukų atpažinimą ir tapatybės nustatymą;

- dalyvauja atliekant privalomojo aplinkos nukenksminimo pašalinimo darbus;

- užtikrina viešąją tvarką būtinai hospitalizuojant asmenis.

6.5. Elektros energijos tiekimo sutrikimas ir (ar) gedimas

Atsakingoji institucija: AB „ESO“ Panevėžio regionas.

Remiančiosios institucijos: Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio APGV.

AB ,,ESO“:


- informuoja gyventojus apie elektros linijų griūtis, nutrūkusius elektros laidus;

- aprūpina avarines brigadas reikalingomis medžiagomis ir įrankiais;

- numato avarinių brigadų iškvietimo tvarką;

- paruošia elektros energijos rezervinį tiekimą vietovėms, kur gali būti išgriautos elektros

tiekimo linijos;







organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų

apgyvendinimą;

- organizuoja gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu;

- gauna ir priima informaciją apie įvykį, nuolat ją bendrina ir perduoda ją PAGD prie VRM;

- pagal savo kompetencijas priima norminius aktus susidariusios ekstremaliosios situacijos

atžvilgiu.

Panevėžio APGV:

37

- vykdo gaisrų gesinimą;

- vykdo gelbėjimo darbus.

6.6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai

- Labai aukštas vandens lygis upėse.

- Labai žemas vandens lygis upėse.

Atsakingoji institucija: Panevėžio miesto savivaldybė.

Remiančiosios institucijos: Panevėžio APGV, AB „ESO“, Panevėžio hidrometeorologijos

stotis, Panevėžio AVPK, VšĮ „Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis“, Savivaldybei

pavaldžios įmonės.




Panevėžio APGV ir PAGD prie VRM;

- organizuoja gelbėjimo darbus;

- organizuoja žmonių evakavimą;


įgyvendinimą;

- perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas,

kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus

padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

- telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams

evakuoti, organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų

gyventojų apgyvendinimą;


atžvilgiu.

Panevėžio APGV:


- vykdo žmonių paiešką, gelbėjimą ir iškeldinimą iš pavojingų zonų;

38

- suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą;

- perduoda informaciją apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų aktyvavimą PAGD

prie VRM.

Panevėžio hidrometeorologijos stotis:

- teikia informaciją Panevėžio miesto savivaldybei apie prognozuojamas ekstremalias

situacijas;

- ekstremalios situacijos metu renka informaciją, ją apibendrina ir teikia ESOC;

- siūlo priemones ekstremaliosios situacijos padariniams sumažinti.

AB „ESO“:

- užtikrina skubų elektros atjungimą ekstremaliosios situacijos židinyje;

- teikia informaciją apie vykdomus darbus ES OC.


- reguliuoja eismą nelaimės rajone ir jo prieigose;

- informuoja institucijas, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo apribojimą

ekstremaliųjų įvykių teritorijoje;

- teikia pagalbą gelbstint žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių ir jų turto saugumui

užtikrinti;





- teikia informaciją Savivaldybės ES OC apie žuvusiuosius ir nukentėjusiųjų skaičių.

Savivaldybei pavaldžios įmonės:

- organizuoja kelių priežiūrą gyventojų evakavimo maršrutuose;

- organizuoja ir vykdo atliekų tvarkymą;

- teikia reikalingus materialinius išteklius;

- prižiūri pastatytus ženklus ir statinius;

- stato papildomus kelio ženklus;

39


6.7. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Maksimalus vėjo greitis 28–32 m/s;

Smarkus lietus, kruša, smarkus snygis, pūga, lijundra, smarkus sudėtinis apšalas, speigas;

tirštas rūkas;

Šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kaitra, sausra aktyviosios augalų

vegetacijos laikotarpiu.

Atsakingoji institucija: Panevėžio miesto savivaldybė.

Remiančiosios institucijos: Panevėžio APGV, Panevėžio apskrities vyriausiais policijos

komisariatas, Panevėžio hidrometeorologijos stotis, VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos

pagalbos stotis“, Savivaldybei pavaldžios įmonės.




Panevėžio APGV ir PAGD prie VRM;

- organizuoja gelbėjimo darbus;

- organizuoja žmonių evakavimą;


įgyvendinimą;





organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotųjų gyventojų

apgyvendinimą;


atžvilgiu.

Panevėžio APGV:

40


- vykdo žmonių paiešką, gelbėjimą ir iškeldinimą iš pavojingų zonų;

- suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą.


- reguliuoja eismą nelaimės rajone ir jo prieigose;

- informuoja institucijas, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo apribojimą

ekstremaliųjų įvykių teritorijoje;

- informuoja Savivaldybės ES OC apie vykdomas priemones ir padėtį.

Panevėžio hidrometeorologijos stotis:

- teikia informaciją Panevėžio miesto savivaldybei apie prognozuojamas ekstremaliąsias

situacijas;

- ekstremaliosios situacijos metu renka informaciją, ją apibendriną ir teikia ES OC.




- teikia informaciją Savivaldybės OC apie žuvusiuosius ir nukentėjusiųjų skaičių.

Savivaldybei pavaldžios įmonės:

- organizuoja kelių priežiūrą gyventojų evakavimo maršrutuose;

- organizuoja ir vykdo atliekų tvarkymą;

- teikia reikalingus materialinius išteklius;

- prižiūri pastatytus ženklus ir statinius;

- stato papildomus kelio ženklus;


6.8. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar

ekstremaliąsias situacijas

6.8.1. Savivaldybės ESK, įvykus ekstremaliajam įvykiui ar susidarius ekstremaliajai situacijai, funkcijos ir veiksmai

41

- gavęs pranešimą apie ekstremalųjį įvykį ar situaciją, Savivaldybės administracijos

direktorius (ESK pirmininkas) priima sprendimą sukviesti ESK narių posėdį;

- gavę signalą, ESK nariai privalo atvykti į posėdį darbo metu nedelsdami, o ne darbo metu,

poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau;

- atsižvelgdama į ekstremaliojo įvykio ar situacijos mastą, gelbėjimo darbų apimtį, ESK

priima sprendimą dėl Savivaldybės ES OC sukvietimo ir jo darbų organizavimo, teikia

Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios

situacijos skelbimo ar atšaukimo;

- teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl Savivaldybės ekstremaliosios

situacijos operacijos vadovo, skiriamo vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms,

dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius

ekstremaliosios situacijos židinyje, kandidatūros;

- gresiant ar susidarius Savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai teikia Savivaldybės

administracijos direktoriui pasiūlymus dėl antro (sustiprinto) ir trečio (visiškos parengties) civilinės

saugos sistemos parengties lygių skelbimo ar atšaukimo;

- teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl savivaldybės gyventojų

evakavimo iš teritorijų, kuriose gali kilti didelis pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai;

- priima sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai

situacijai valdyti;

- teikia visuomenei informaciją apie savivaldybėje gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją

situaciją, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti;

- atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ar mastą,

teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sušaukimo;

- teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

pasiūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų

situacijų metu;

- atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu

susijusias funkcijas.

6.8.2. Savivaldybės ES OC vykdomos funkcijos ir veiksmai

42

- ESK priėmus sprendimą dėl Savivaldybės ES OC sukvietimo ir jo darbo organizavimo, ES

OC nariai gavę signalą privalo atvykti ir užimti iš anksto įrengtas darbo vietas operacijų centro

patalpose darbo metu nedelsdami, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima

greičiau;

- įgyvendina ESK priimtus sprendimus;

- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie įvykį,

ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą,

numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;

- teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar

ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo

ekstremaliosios situacijos būdus;

- keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas

įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą;

- organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą įvykių, ekstremaliųjų

įvykių ar ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo

metu;

- organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti

panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, padariniams šalinti,

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti,

telkimą šiems tikslams pasiekti;

- pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus įvykių,

ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;

- teikia ekstremaliųjų situacijų komisijai siūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos

pajėgų, racionalaus ir veiksmingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų

finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

- atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu

susijusias funkcijas.

6.9. Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms

Paskelbus Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių darbuotojų evakavimą

ar skubų iškeldinimą, alternatyvios Savivaldybės administracijos padalinių darbo vietos bus

43

parenkamos atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos pobūdį, parenkant vieną iš švietimo įstaigų.

Už Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių darbuotojų evakavimą ar skubų iškeldinimą

atsakingas Savivaldybės ES OC.

6.10. Materialinių išteklių telkimas ekstremaliųjų situacijų atvejais

Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai ir kitos įstaigos teikia jiems nuosavybės teise

priklausančius materialinius išteklius, kai gelbėjimo darbų vadovo arba Savivaldybės

ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo žinioje ir Lietuvos valstybės rezerve esančių

materialinių išteklių nepakanka.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo darbų vadovui arba Savivaldybės ekstremaliosios

situacijos operacijų vadovui nustačius, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia

gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir

jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti

ir atkurti, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės

saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, sudarytos Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo

plane nurodytų užduočių vykdymo sutartys, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

rašytiniu reikalavimu teikia materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui arba Savivaldybės

ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą

vietą.

Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar

aplinkai, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo rašytiniu reikalavimu turimus

materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui ar savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų

vadovui į Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą pagal poreikį teikia ūkio

subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais nesudarytos nurodytos sutartys.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklą ar

elektroninių ryšių paslaugas, turi suteikti civilinės saugos sistemos subjektams pirmenybę naudotis

elektroninių ryšių tinklais ir gauti kitas elektroninių ryšių paslaugas, būtinas civilinės saugos

ekstremaliųjų situacijų valdymo ryšių sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti.

Kai savivaldybėje, kurioje susidarė ekstremalioji situacija, esamų materialinių išteklių

nepakanka, Savivaldybės administracijos direktorius prašo gretimų savivaldybių pagalbos.

Savivaldybės administracijos direktorius, gelbėjimo darbų vadovas ir Savivaldybės

ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas privalo siekti, kad ūkio subjektų ir kitų įstaigų

nuostoliai ir veiklos trukdžiai būtų kuo mažesni.44

6.11. Sanitarinio švarinimo organizavimas, jo atlikimo vietos

Sanitarinis švarinimas (kenksmingumo pašalinimas) – taršos sumažinimas ar pašalinimas

nuo nukentėjusiųjų kūno, aprangos iki nepavojingo žmogui ar aplinkai lygio. Gyventojų sanitarinį

švarinimą organizuoja Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.

Sanitarinį švarinimą sudaro:

- pirminis sanitarinis švarinimas;

- galutinis sanitarinis švarinimas.

Pirminis sanitarinis švarinimas – pradinis neatidėliotinas sanitarinis švarinimas „šiltojoje“

zonoje, kuris, įtarus taršą, yra atliekamas nukentėjusiesiems, siekiant sumažinti pavojingų medžiagų

kenksmingumą. Pirminis sanitarinis švarinimas atliekamas prie „šiltosios“ zonos išorinio perimetro

ribos. Jis atliekamas priešvėjinėje pusėje ne arčiau kaip 25 m nuo incidento vietos. Pirminiam

sanitariniam švarinimui atlikti gali būti naudojami mobilieji sanitarinio švarinimo punktai ir kitos

paprasčiausios priemonės, padedančios skubiai nuo nukentėjusiojo paviršinių kūno vietų pašalinti

teršalus, suteikti būtiną medicinos pagalbą iki jo išgabenimo iš užterštos teritorijos į priėmimo

punktą.

Pirminiam sanitariniam švarinimui naudojamos priemonės: vanduo ir muilas, kitos

dezinfekuojančios priemonės. Kokios priemonės bus naudojamos asmenų sanitariniam švarinimui,

priklauso nuo to, kokių pavojingų cheminių, biologinių ar radioaktyviųjų medžiagų kenksmingumas

bus šalinamas.

Galutinis sanitarinis švarinimas – galutinis taršos pašalinimas nuo nukentėjusiųjų atliekamas

sanitarinio švarinimo punktuose, kurie gali būti įrengiami pritaikant komunalinės-buitinės paskirties

pastatus: įmonių, įstaigų sanitarines buitines patalpas, kuriose tilptų ne mažiau kaip 10 žmonių,

pirtis, baseinus. Sanitarinio švarinimo punktų įrengimas turi atitikti „STR2.0102:2003 Civilinė

sauga. Žmonių sanitarinio švarinimo punktų projektavimo reikalavimai“ nuostatas.

Sanitarinio švarinimo punkto personalo uždaviniai:

- priimti ir registruoti iš užterštos zonos atvežtus asmenis;

- švarinti žmones ir kontroliuoti sanitarinio švarinimo efektyvumą;

- surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, juos nukenksminti arba utilizuoti;

- kiekvienam asmeniui išduoti švarinimo asmens anketą, taip pat pažymą apie konfiskuotus

užterštus dokumentus, pinigus, asmens daiktus;

45

- aiškinti apie jonizuojančiosios spinduliuotės ar kitų pavojingų medžiagų poveikį sveikatai ir

apsaugos priemones.

Minimalus sanitarinio švarinimo punkto personalo skaičius – 3 žmonės. Gali būti ir

pagalbinių darbuotojų. Atsižvelgiant į avarijos mastą ir gyventojų priėmimo skaičių, punkte gali

dirbti kelios personalo grupės.

Pirminio reagavimo ir sanitarinių švarinimo punktų personalas turi būti apsirūpinęs

asmeninės apsaugos priemonėmis (kombinezonais, kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis,

priešnuodžiais ir kt.) ir plovimo priemonėmis (muilas, soda), neutralizavimo priemonėmis (3 %

vandenilio peroksidas, silpnas kalio permanganato tirpalas, 70 % spirito tirpalas ir kt.).

Sanitarinis švarinimas bus atliekamas pasitelkus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ministerijos, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Nacionalinio visuomenės

sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento pajėgas.

7. Pagalbos teikimo nukentėjusiems gyventojams ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas

Nukentėjusiųjų apgyvendinimo ir aprūpinimo tikslas – sudaryti minimalias gyvenimo

sąlygas ekstremaliųjų situacijų metu nukentėjusiesiems asmenims.

Pagrindinės pagalbos teikimo sritys yra šios:

- nukentėjusiųjų apgyvendinimas;

- aprūpinimo pirmos būtinybės prekėmis ir maitinimo organizavimas;

- sveikatos priežiūros organizavimas;

- socialinių paslaugų teikimas;

- psichologinės pagalbos organizavimas;

- švietimo paslaugų organizavimas.

Nukentėjusiųjų laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų: aprūpinimą

maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir kitų paslaugų suteikimą

organizuoja savivaldybės Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija kartu su ES OC.

7.1. Nukentėjusiųjų apgyvendinimas

Savivaldybės ES OC ir Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija organizuoja

nukentėjusiųjų gyventojų aprūpinimą laikinomis gyvenamosiomis patalpomis, organizuoja

aprūpinimą patalyne, maistu ir kitomis pirmos būtinybės prekėmis.

46

7.2. Medicinos pagalba

Medicinos pagalbą nukentėjusiesiems teisės aktų nustatyta tvarka teikia savivaldybės

teritorijoje esančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų tikslas – laiku suteikti medicinos pagalbą, diagnozuoti

sveikatos sutrikimus ir padėti atgauti sveikatą ekstremaliosiose situacijose nukentėjusiesiems

asmenims.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kryptys:

- medicinos pagalbos teikimo tvarkos nustatymas ir teikimas nukentėjusiesiems

ekstremaliosios situacijos židinyje;

- nukentėjusiųjų registravimas ir rūšiavimas;

- gabenimas į gydymo įstaigas;

- papildomų pajėgų pasitelkimas;

- stacionarios medicinos pagalbos teikimas;

- ligoninės lovų skaičiaus išplėtimas;

- kitų gydymo įstaigų informavimas dėl nukentėjusiųjų srauto;

- vietinės valdžios institucijų informavimas apie iš avarijos išvežtus ir gydymo įstaigose

priimtus nukentėjusiuosius, jų skaičių, sveikatos būklę, priimtas priemones.

Sveikatos priežiūros įstaigos vadovaujasi parengtais ekstremaliųjų situacijų valdymo

planais.

Pirmąją ir skubią medicinos pagalbą teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas

teikiančios įstaigos, o prireikus ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Taip pat pirmąją ir skubią medicinos pagalbą teikia ir priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos,

vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.

V-194 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo įstaigų dalyvavimo teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos

pagalbą tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Trūkstant pajėgų užtikrinti sveikatos priežiūrą, galima pasitelkti ir Lietuvos Raudonojo

Kryžiaus draugijos pajėgas. Pagrindinės jų funkcijos ekstremaliųjų situacijų atvejais:

- teikti pirmąją pagalbą;

- padėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, skubią medicinos pagalbą ir kitas asmens

sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems sveikatos priežiūros specialistams;

47

- padėti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pasitelkti papildomus sveikatos priežiūros

specialistus;

- padėti identifikuoti ir registruoti nukentėjusiuosius;

- padėti organizuoti ir užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikinąjį teikimą

švietimo ir kitose įstaigose;

- padėti organizuoti ir atlikti kraujo donorų paiešką;

- padėti organizuoti tarptautinės pagalbos teikimą.

7.3. Socialinių paslaugų ir paramos teikimas

Socialinė parama – socialinių išmokų mokėjimas ir socialinių paslaugų teikimas –

vykdomas per Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir seniūnijas.

Socialinė parama gali būti suteikta pašalpos arba paslaugos forma. Socialinė parama gali

būti vienkartinė arba ilgalaikė. Visi dokumentai, susiję su socialine parama, yra tvarkomi ir saugomi

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymais ir terminais.

Prireikus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pajėgos taip pat teikia nukentėjusiesiems

socialines paslaugas, labdarą ir paramą.

Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų,

visuomeninių organizacijų, užsiimančių socialine rūpyba, sąrašas pateiktas 14 priede.

Finansinė pagalba. Likviduojant stichinių padarinių sukeltų ekstremaliųjų situacijų

pasekmes, nukentėjusiems fiziniams ir juridiniams asmenims gali būti suteikta finansinė pagalba iš

Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo arba Lietuvos valstybės rezervo specialiai šiam

tikslui skirtų lėšų.

Savivaldybės taryba Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu svarsto klausimą dėl

finansinės pagalbos nukentėjusiesiems ekstremaliosios situacijos metu dydžio ir priima sprendimą.

7.4. Psichologinė pagalba

Psichologinės paramos tikslai:

- suteikti greitą pagalbą;

- padėti žmonėms, pergyvenusiems ekstremaliąją situaciją, susidoroti su fiziniais ir

materialiniais nepritekliais;

48

- palengvinti kančias (emocines ir fizines);

- sumažinti „normalių reakcijų“ peraugimo į „aštrias reakcijas“ riziką.

Psichologinę pagalbą Panevėžio miesto savivaldybės gyventojams ekstremaliųjų situacijų

metu suteiktų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai psichologai, Pedagoginė psichologinė tarnyba,

mokymo įstaigų socialiniai pedagogai, seniūnijų socialiniai darbuotojai.

7.5. Švietimo paslaugos

Savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius organizuoja evakuotų

mokyklinio amžiaus vaikų švietimą ir mokymą.

Esant trumpalaikei evakuacijai (iki 5–10 dienų), koreguojamas ugdymo planas, perkeliamos

mokinių atostogos, mokinių mokymas nevykdomas.

Susidarius ilgesniam evakuacijos laikotarpiui – mokinių mokymas organizuojamas laikinai

gyvenamojoje vietoje, sudaromos visos sąlygos, reikalingos mokytis (pasirūpinama pagrindinėmis

ugdymo priemonėmis), mokyklos ar mokinių klasės sujungiamos į kelias.

8. Viešosios tvarkos palaikymo organizavimas

Viešosios tvarkos apsaugos tikslas – palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti eismo reguliavimą ir

saugumą, žmonių ir turto apsaugą ekstremaliųjų įvykių metu.

Savivaldybės teritorijoje viešosios tvarkos ekstremaliųjų situacijų metu palaikymą

organizuoja Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bendradarbiaudamas su ESK.

8.1. Atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai

Pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą, veikla:

- nelaimės vietos ar užterštos zonos apsauga ir žmonių patekimo į jas reguliavimas;

- viešosios tvarkos palaikymas ir asmenų saugumo užtikrinimas gyventojų susitelkimo

vietose, evakavimo ir gelbėjimo bei avarijos padarinių likvidavimo metu;

- eismo reguliavimas, su kelių eismo saugumu susijusių tarnybų veiklos koordinavimas;

- objektų ir turto apsaugos sustiprinimas nelaimės zonoje;

- skubaus žmonių iškeldinimo iš ekstremaliojo įvykio židinio organizavimas;

- informacijos rinkimas ir perdavimas;

49

- ekstremaliojo įvykio tyrimas.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais policija savo veiksmus derina su Savivaldybės

administracijos direktoriaus įsakymu paskirtu operacijų vadovu ir, vykdydama jo nurodymus, saugo

ekstremaliojo įvykio židinį, užtikrina viešąją tvarką ir asmenų saugumą gyventojų susitelkimo

vietose, evakavimo ir gelbėjimo, padarinių šalinimo metu.

8.2. Materialiniai ir žmogiškieji ištekliai viešajai tvarkai savivaldybėje palaikyti

Siekdama palengvinti tarnybų darbą vykdant gelbėjimo darbus, apsaugant nuo pavojaus

gyventojus ir rūpintis išlikusiais gyvaisiais, policija įrengia užtvaras, kontroliuoja civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos pajėgų, kitų tarnybų patekimą į židinio teritoriją.

Eismui reguliuoti nelaimės teritorijoje ir jos prieigose, evakavimo maršrutuose policija

pastato laikinus kontrolės postus, duoda nurodymus kelių priežiūros tarnyboms dėl kelio ženklų

pastatymo nurodytose vietose. Postų pastatymo vietas nustato operacijų vadovas, atsižvelgdamas į

visuomenės sveikatos centro ir valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos rekomendacijas. Jei

reikia, policija organizuoja technikos, gabenamos į nelaimės zoną dirbti, ir evakuojamųjų gyventojų

automobilių palydą.

Policija užtikrina valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą nelaimės zonoje ir

teritorijose iš kurių evakuoti gyventojai.

Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, policijos pareigūnai

priima sprendimą ir organizuoja skubų žmonių išgabenimą iš ekstremaliojo įvykio vietos.

Panevėžio miesto ir rajono PK renka, registruoja ir analizuoja informaciją, reikalingą policijos

veiksmams koordinuoti nelaimės zonoje, keičiasi šia informacija su kitomis nelaimės padarinių

likvidavimo tarnybomis. Apie viešosios tvarkos apsaugą nelaimės vietoje, vykstančius įvykius ir

vykdomus veiksmus, papildomų pajėgų pasitelkimą, paskirstymą ir panaudojimą Panevėžio miesto

ir rajono PK informuoja operacijų vadovą.

9. Privalomųjų darbų organizavimas

Privalomųjų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą

tvarka numatyta ir patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.

512 „Dėl Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą

tvarkos aprašo patvirtinimo“.50

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami ir darbai atliekami tik tada, kai yra

išnaudotos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės.

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiamos darbams atlikti remiantis Civilinės

saugos įstatyme įtvirtintu visuotinio privalomumo principu.

Darbus privalo atlikti darbingi gyventojai, sulaukę 18 metų, išskyrus tikrosios karo tarnybos

karius, nėščiąsias, neseniai pagimdžiusias moteris (moteris, pagimdžiusias ir auginančias vaikus,

kol jiems sukaks vieni metai), neįgaliuosius ir gyventojus, kurie vieni augina vaikus iki 16 metų,

taip pat gyventojus, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautinę teisę.

Sprendimą dėl gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo darbams atlikti priima:

1. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija, susidarius savivaldybės lygio

ekstremaliajai situacijai.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija, susidarius valstybės

lygio ekstremaliajai situacijai.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau –

operacijų vadovas) nustato, kiek ir kokių darbų reikia atlikti ekstremaliosioms situacijoms

likviduoti, jų padariniams šalinti ir per Savivaldybės ES OC prašo Savivaldybės administracijos

direktoriaus telkti gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas darbams atlikti.

Savivaldybės administracijos direktorius telkia gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas

darbams atlikti laikantis tokio eiliškumo:

1. Ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla dėl ekstremaliosios situacijos poveikio yra

sustabdyta;

2. Kiti ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla nėra tiesiogiai paveikta ekstremaliosios

situacijos;

3. Bedarbiai;

5. Gyvybiškai svarbiuose savivaldybės objektuose dirbantys gyventojai;

6. Valstybinės reikšmės ir pavojinguosiuose objektuose dirbantys gyventojai.

Gyventojai, ūkio subjektų ir kitų įstaigų tarnautojai ir darbuotojai (toliau – darbuotojai) turi

atvykti arba prireikus yra atvežami centralizuotai savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų

operacijų centro patelktu transportu į operacijų vadovo nurodytą vietą.

Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju darbų atlikimą koordinuoja

Savivaldybės ES OC, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – valstybės ekstremaliųjų

situacijų operacijų centras.

51

Operacijų vadovas užtikrina, kad gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai, prieš

jiems pradedant dirbti, būtų instruktuoti apie darbų eigą ir priemonių, skirtų darbingumui, sveikatai

ir gyvybei išsaugoti, panaudojimą.

Savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras užtikrina, kad darbus

atliekantys gyventojai ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojai būtų apdrausti nuo nelaimingų

atsitikimų darbų atlikimo laikotarpiu. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju draudimo

įmokos sumokamos iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų, valstybės lygio

ekstremaliosios situacijos atveju – iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų.

Savivaldybės ar valstybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras prireikus organizuoja

darbus atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų aprūpinimą nemokama

nakvyne, maitinimu, specialiąja apranga, darbo priemonėmis, taip pat atvežimą į darbų atlikimo

vietą, išvežimą iš jos ir minimalių sanitarinių higienos sąlygų sudarymą (apgyvendinimas:

gimnazijų, mokyklų salėse, darželiuose, kitose švietimo įstaigose, viešbučiuose, bendrabučiuose,

sporto įstaigose; maitinimas: švietimo įstaigose, darželiuose, maitinimo įstaigose; aprūpinimas

autotransportu).

9.1. Atliktų privalomųjų darbų apskaita

Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo (asmenys) pildo darbus

atliekančių gyventojų ir ūkio subjektų, kitų įstaigų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius,

tvarko su darbų atlikimu susijusius dokumentus ir teikia juos operacijų vadovui.

Baigus darbus operacijų vadovas per Savivaldybės ar valstybės ekstremaliųjų situacijų

operacijų centrą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pateikia Savivaldybės administracijos

direktoriui darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu

susijusius dokumentus.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas sudaro komisiją, kuri ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jos sudarymo patikrina

darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atliktų darbų aktus ir kitus su darbų atlikimu susijusius

dokumentus, ir, atsižvelgdama į faktiškai dirbtą laiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą

minimalųjį valandinį atlygį, nustato gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms

kompensuotiną sumą.

9.2. Kompensavimas už atliktus darbus

52

Darbus atlikusiems gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, įvertinus finansines

galimybes, iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo, Lietuvos valstybės rezervo

piniginių lėšų gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su šių darbų atlikimu.

Pirmiausia kompensuojamos išlaidos, patirtos tuo atveju, kai Savivaldybės ar valstybės

ekstremaliųjų situacijų operacijų centras neturi galimybių užtikrinti nurodytų priemonių

įgyvendinimą.

Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu,

kompensuojamos iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų. Sprendimą dėl šių

išlaidų kompensavimo priima Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 10

kalendorinių dienų nuo jo sudarytos komisijos išvadų gavimo dienos.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju Savivaldybės administracijos direktorius,

vadovaudamasis komisijos išvadomis ir nustatyta kompensuotina išlaidų, susijusių su darbų

atlikimu, suma, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos išvadų pateikimo dienos teikia

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai prašymą dėl lėšų gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų

išlaidoms, susijusioms su darbų atlikimu, kompensuoti skyrimo.

Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme Lietuvos Respublikos finansų

ministerijai nurodoma:

1. aplinkybės, kurioms susidarius buvo atliekami darbai;

2. darbus atlikę gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos;

3. išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, pagrindimas;

4. kartu su Savivaldybės administracijos direktoriaus prašymu pateikiami dokumentai,

pagrindžiantys su darbų atlikimu susijusias išlaidas.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo

Savivaldybės administracijos direktoriaus prašymo gavimo dienos parengia ir teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, kompensavimo

gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju išlaidos, susijusios su darbų atlikimu, gali

būti kompensuojamos iš Lietuvos valstybės rezervo piniginių lėšų. Sprendimą dėl šių išlaidų

kompensavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų teikimo atnaujinimo ir kitų būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimo organizavimas

53

Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu nutrauktų komunalinių paslaugų

teikimo atnaujinimo ir būtiniausių gyvenimo (veiklos) sąlygų atkūrimą organizuoja įvardyti

civilinės saugos sistemos subjektai ir už minėtų darbų atlikimą atsakingi vadovai.

UAB „Panevėžio gatvės“

- miesto gatvių, įvažų į kiemus, aikščių, aikštelių, skverų, kiemų, šaligatvių dangų

atnaujinimas ar atkūrimas, taisymas;

- miesto tiltų, krantinių, miesto mažosios architektūros elementų, miesto fontanų, tvenkinių ir

užtvankų priežiūra ir taisymas;

- miesto apšvietimo tinklų, miesto paviršinių nuotekų, jų inžinerinių įrenginių taisymas.

UAB „Panevėžio specialus autotransportas“

- miesto teritorijų valymas;

- miesto sanitarinių mazgų priežiūra;

- benamių gyvūnų gaudymas, laikymas;

- atliekų tvarkymas;

- asenizacija;

- antrinių žaliavų ir pavojingų atliekų tvarkymas.

UAB „Aukštaitijos vandenys“

- geriamojo vandens tiekimas;

- nuotekų surinkimas ir valymas;

- vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų priežiūra, taisymas.

AB „Panevėžio energija“

- centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklų priežiūra ir taisymas;

- šilumos energijos tiekimas.

UAB „Panevėžio autobusų parkas“

- keleivių vežimo miesto teritorijoje užtikrinimas.

AB „Panevėžio būtų ūkis“

- prižiūrimų namų šildymo ir karšto vandens sistemų taisymas;

54

- avarijų lokalizavimas ir likvidavimas bendrojoje inžinerinėje įrangoje.

UAB „Grauduva“

- laidojimo paslaugų teikimas.

UAB „Panevėžio būstas“

- prižiūrimų namų šildymo ir karšto vandens sistemų taisymas;

- avarijų lokalizavimas ir likvidavimas bendrojoje inžinerinėje įrangoje.

UAB „Panevėžio pirtis“

- pirties paslaugų teikimas miesto gyventojams.

UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“

- atliekų priėmimas ir tvarkymas.

11. Gyventojų, žuvusių ekstremaliųjų situacijų metu, laidojimo organizavimas

Žuvusiųjų laidojimo organizavimo tikslas – atlikti asmenų, žuvusių ekstremaliųjų įvykių

metu, atitinkančias visas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas laidojimo procedūras.

Veiklos apimtis:

- nukentėjusiųjų mirties konstatavimas;

- žuvusių žmonių apskaita;

- žuvusiųjų asmens tapatybės nustatymas;

- žūties aplinkybių juridinis įvertinimas;

- žuvusiųjų pristatymas į morgą;

- laidojimo paslaugų suteikimas;

- neatpažintų aukų laidojimas.

Ekstremaliųjų situacijų metu nukentėjusiųjų žmonių mirtį konstatuoja greitosios pagalbos

gydytojas arba med. felčeris. Mirties faktas fiksuojamas iškvietimo lape, o mirties priežastis

nustatoma patologoanatominio tyrimo metu. Mirties liudijimas išduodamas morge.

Tvarkant ekstremaliųjų įvykių vietoje žuvusių žmonių apskaitą, juridiškai įvertinant žūties

aplinkybes, nustatant neatpažintų asmenų asmens tapatybę, atliekami operatyviniai ir

procesiniai veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, generalinio

55

prokuroro ir sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 „Dėl

Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatymo

instrukcijos patvirtinimo“.

Asmens tapatybės nustatymo procese dalyvauja prokurorai, policijos pareigūnai, teismo

medicinos ekspertai, kiti specialistai.

Už laidojimo organizavimą atsakingas Savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas. Organizuojant masinį žmonių laidojimą, gali būti pasinaudota laidojimo

paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis.

12. Kultūros vertybių apsauga

Pastaruoju metu įvykusių ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų, o taip pat galimų

ginkluotų konfliktų metu kultūros vertybėms gali būti padaryta didelė žala, vis labiau gresia pavojus

būti visiškai sunaikintoms. Viso pasaulio tautoms labai svarbu išsaugoti kultūros paveldą, nes

kiekvienos tautos kultūra yra neatskiriama pasaulio kultūros dalis. Būtinas tokių vertybių saugos

užtikrinimas ir pagarba joms. Lietuvoje Kultūros paveldo departamentas vykdo valstybės politiką

saugomų kultūros vertybių srityje. Taip pat departamentas prižiūri nekilnojamų kultūros objektų

registrus.

Sąvoka „kultūros vertybės“ apima, nepaisant jų kilmės ir nuosavybės:

a) nekilnojamąsias vertybes, kurios yra ypatingai svarbios kiekvienos tautos kultūros

paveldui, tokias kaip piliakalniai, senoviniai pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, statinių griuvėsiai ir

liekanos, religinio kulto vietos, religiniai ir pasaulietiniai architektūros, dailės ir istorijos paminklai;

archeologinės vietovės; istorinės arba meninės vertės pastatų ansambliai, istoriniai senamiesčiai ir

miesteliai, istorinės miestų dalys, senieji kaimai ir t. t.;

b) kilnojamąsias kultūros vertybes, tokias kaip meno kūriniai, meninės, istorinės ar

archeologinės reikšmės rankraščiai, knygos ir mokslinės arba reikšmingos knygų, archyvinių

dokumentų arba anksčiau išvardytų vertybių reprodukcijų kolekcijos, archeologiniai radiniai,

monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, kryžiai ir kitokios dailės vertybės

(molbertinė tapyba, sienų tapyba, vitražas, metalo plastika, keramika, lipdyba, skulptūra, drožyba,

altoriai, sakyklos, klausyklos, vargonai, meniniai baldai ar įranga, kiti vaizduojamosios ar

taikomosios dailės kūriniai);

c) pastatus, skirtus tinkamai saugoti ir eksponuoti (a) punkte apibrėžtas kilnojamąsias

vertybes, tokius kaip muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos ir slėptuvės;

56

Savivaldybės teritorijoje esančio materialaus kilnojamojo kultūros paveldo ir

savivaldybės teritorijoje esančio materialaus nekilnojamojo kultūros paveldo, kuriam užtikrinama

priežiūra, išsaugojimas, sąrašai ir atsakingų institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami plano 12

priede.

57

1 priedas

GALIMŲ PAVOJŲ RIZIKOS ĮVERTINIMAS

PATVIRTINTAPanevėžio miesto savivaldybėsadministracijos direktoriaus2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-1440


GALIMŲ PAVOJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ RIZIKOS

A N A L I Z Ė

58

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio miesto savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės (toliau – rizikos analizė) atlikimo tikslas – nustatyti savivaldybės teritorijoje galimus pavojus, įvertinti ekstremaliųjų situacijų rizikos (toliau – rizika) lygį ir numatyti rizikos valdymo priemones: sumažinti galimų pavojų kilimo tikimybę, galimus padarinius ir pagerinti didelės rizikos ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo galimybes.

2. Rizikos analizė atliekama vadovaujantis Savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis (toliau – metodinės rekomendacijos), patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-189.

3. Duomenys, gauti atlikus rizikos analizę, naudojami:3.1. rengiant Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;3.2. rengiant Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencinių priemonių planą;3.3. planuojant Savivaldybės kolektyvinės gyventojų apsaugos nuo atsiradusių gyvybei ar

sveikatai pavojingų veiksnių priemones. 4. Rizikos analizė peržiūrima ir, prireikus, atnaujinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus

arba atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems pavojų ar ekstremaliųjų situacijų riziką ir mažinantiems darbuotojų, gyventojų saugumą, Savivaldybė turi iš naujo atlikti rizikos analizę.

5. Vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė – tai procedūrų sistema, skirta galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos šaltiniams nustatyti bei įvertinti.

Galimas pavojus – objektas ar reiškinys, esant tam tikroms aplinkybėms galintis kelti grėsmę gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ir (arba) aplinkai.

Rizika – tikimybė įvykio, galinčio įvykti per tam tikrą laiko tarpą, ir turėti nepageidaujamų pasekmių gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ir (arba) aplinkai.

Rizikos lygis – tai santykinė rizikos lygio išraiška, nustatyta rizikos vertintojų bendra nuomone, kuri parodo, kiek vienas rizikos šaltinis pavojingesnis kitų atžvilgiu.

Priimtina rizika – rizikos lygis, dėl kurio nebūtina numatyti prevencijos priemonių ir jų valdymo.

Labai didelė ar didelė rizika – rizikos lygis, dėl kurio reikėtų atkreipti dėmesį ir sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei numatyti prevencines priemones joms išvengti.

2. RIZIKOS ANALIZĖS ETAPAI

6. Rizikos analizė atliekama šiais etapais:6.1. nustatomi galimi pavojai;6.2. atliekamas rizikos vertinimas;6.3. nustatomas rizikos lygis ir jos priimtinumas.

59

II. GALIMŲ PAVOJŲ NUSTATYMAS

7. Šiame etape nustatomi visi galimi pavojai, remiantis moksliniais, statistiniais, istoriniais duomenimis, specialistų ir ekspertų vertinimais, Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, analizuojamos aplinkos apžiūra, įvykių modeliavimu, taip pat Ekstremalių įvykių kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, ir Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870.

8. Nustatomi visi galimi gamtiniai ir žmogaus veiklos sukelti (techniniai, ekologiniai ir socialiniai) pavojai, kurie gali kilti savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų, turėti padarinių (poveikį) atskiroms savivaldybės vietoms ir (ar) visai savivaldybės teritorijai: gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai, būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms ir sukelti savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

9. Nustatyti galimi pavojai pateikiami 1 lentelėje – nurodoma jų padarinių (poveikio) zona, galimas išplitimas.

Nustatytų galimų pavojų apibūdinimas1 lentelė

Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus

Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas pavojaus

išplitimas

Galimo pavojaus kilimo priežastys

1. Galimi gamtiniai pavojai:1.1. Stichiniai meteorologiniai

reiškiniaiDalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės


Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės,žmogaus veikla


Išsiliejus Nevėžio upei gali būti apsemtos Skaistakalnio parko, Upės g. teritorijos

Gamtinės kilmės

1.4. Gyvūnų ligos Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės, žmogaus veikla

1.5. Augalų ligos Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių

ir paukščių badasDalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės

1.7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės

1.8. Vabzdžių antplūdis Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės1.9. Geologinis reiškinys Dalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės1.10. Katastrofiniai hidrologiniai

reiškiniaiDalis arba visa savivaldybės teritorija Gamtinės kilmės

2. Galimi žmogaus veiklos sukelti pavojai:

2.1 Gaisrai atvirosiose teritorijose Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės, žmogaus veikla, techninio pobūdžio

2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose

Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, techninio pobūdžio

2.3. Kelių transporto avarijos Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, techninio pobūdžio

60



išplitimas


2.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai

Savivaldybės teritorijoje Gamtinės kilmės, techninio pobūdžio

2.5. Pastatų, statinių griuvimas Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, gamtinės kilmės, techninio pobūdžio

2.6. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla

2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla

2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Dalis savivaldybės teritorijos Techninio pobūdžio, žmogaus veikla

2.9. Oro tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla

2.10. Vandens tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla

2.11. Maisto tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veiklos, techninio pobūdžio

2.12. Dirvožemio, grunto tarša Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio, gamtinio pobūdžio, žmogaus veikla

2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį

Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veiklos, techninio pobūdžio

2.14. Radiacinė avarija Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio pobūdžio,žmogaus veikla

2.15. Naftos produktų išsiliejimas Savivaldybės teritorijoje Žmogaus veikla, techninio pobūdžio

2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio pobūdžio, žmogaus veikla

2.17. Pavojingas radinys Dalis savivaldybės teritorijos Žmogaus veikla2.18. Karinė ataka, maištas,

sukilimasDalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veikla

2.19. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai

Dalis savivaldybės teritorijos Žmogaus veikla

2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veikla

2.21. Masinis užsieniečių antplūdis Dalis savivaldybės teritorijos Žmogaus veiklos

2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Žmogaus veikla

61



išplitimas


2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas

Dalis arba visa savivaldybės teritorija Techninio pobūdžio, žmogaus veikla

III. RIZIKOS VERTINIMAS

10. Šiame etape analizuojama nustatytų galimų pavojų tikimybė ir galimi padariniai (poveikis).11. Kiekvieno nustatyto galimo pavojaus tikimybė (T) vertinama balais pagal 2 lentelėje

pateiktus galimo pavojaus tikimybės įvertinimo kriterijus.

Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimo kriterijai2 lentelė

Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas Galimo pavojaus tikimybės lygis Vertinimo balaiGali įvykti dažniau negu kartą per metus Labai didelė tikimybė 5Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų Labai maža tikimybė 1

Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimo lentelė3 lentelė

Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus Galimo pavojaus tikimybės

įvertinimasGalimo pavojaus tikimybės lygis

Vertinimas balais

1. Galimi gamtiniai pavojai:

1.1 Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3

1.2.Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija

Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4



1.4. Gyvūnų ligos Gali įvykti kartą per 100 metų Maža tikimybė 11.5. Augalų ligos Gali įvykti kartą per 100 metų Maža tikimybė 1

1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas

Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2


Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų

Labai maža tikimybė 1

1.8. Vabzdžių antplūdis Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2

1.9. Geologinis reiškinys Gali įvykti rečiau negu karta per 100 metų


1.10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai

Gali įvykti rečiau negu karta per 100 metų


2.Galimi žmogaus veiklos sukelti pavojai:

2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose Gali įvykti dažniau negu kartą per metus

Labai didelė tikimybė 5

62

Eil. Nr. Nustatytas galimas pavojus Galimo pavojaus tikimybės

įvertinimasGalimo pavojaus tikimybės lygis

Vertinimas balais


Gali įvykti dažniau negu kartą per metus


2.3. Kelių transporto avarijos Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4

2.4.

Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai



2.5. Pastatų, statinių griuvimai Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų



Gali įvykti dažniau negu kartą per metus


2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4

2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2

2.9. Oro tarša Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2

2.10. Vandens tarša Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3

2.11. Maisto tarša Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2

2.12. Dirvožemio, grunto tarša Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3

2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4

2.14. Radiacinė avarija Gali įvykti kartą per 50–100 metų Maža tikimybė 2

2.15. Naftos produktų išsiliejimas Gali įvykti rečiau negu kartą per 100 metų





2.17. Pavojingas radinys Gali įvykti kartą per 1–10 metų Didelė tikimybė 4

2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas



2.19.Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai





2.21. Masinis užsieniečių antplūdis Gali įvykti kartą per 10–50 metų Vidutinė tikimybė 3





63

12. Nustačius galimo pavojaus tikimybę (T), analizuojami jo padariniai (poveikis) (P) savivaldybėje: gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1); turtui ir aplinkai (P2); būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3).

13. Galimo pavojaus padariniai (poveikis) (P1, P2 ir P3) įvertinami balais pagal 4 lentelėje pateiktus įvertinimo kriterijus.

Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai4 lentelė

Galimų padarinių (poveikio) gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1) įvertinimas

Galimų padarinių (poveikio) lygis

Vertinimo balai

Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia Nereikšmingas 1Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota Ribotas 2Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota

Didelis 3

Žuvo ne daugiau kaip 20 gyventojų ir (ar) nuo 10 iki 100 gyventojų sunkiai sužalota, ir (ar) nuo 500 iki 1 000 gyventojų evakuota

Labai didelis 4

Žuvo daugiau nei 20 gyventojų ir (ar) sužalota daugiau nei 100 gyventojų, ir (ar) daugiau kaip 1 000 gyventojų evakuota

Katastrofinis 5

Galimų pavojų padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir sveikatai (P1)5 lentelė

Eil. Nr.

Nustatytas galimas pavojus

Galinčių nukentėti gyventojų skaičius (žuvusiųjų ir (ar) sužeistų, ir (ar)

evakuotinų gyventojų)

Objektai, kuriuose yra pažeidžiamos

visuomenės socialinės grupės, patenkančios į pavojaus zoną, ir (ar) gyventojų skaičius

Galimų padarinių (poveikio)

lygis

Verti-nimo balai


1.1 Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki 10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota

Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs būstai

Didelis 3


Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota


Ribotas 2



Išsiliejus Nevėžio upei užsemta dalis savivaldybės teritorijos (Skaistakalnio parkas, Upės gatvė)

Ribotas 2

1.4. Gyvūnų ligos Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia

Ūkio subjektai Nereikšmingas 1

1.5. Augalų ligos Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų

Nėra. Nereikšmingas 1

64

Eil. Nr.







lygis

Verti-nimo balai

evakuoti nereikia


Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia

Nėra Nereikšmingas 1


Žuvo ne daugiau kaip 20 gyventojų ir (ar) nuo 10 iki 100 gyventojų sunkiai sužalota, ir (ar) nuo 500 iki 1 000 gyventojų evakuota


Labai didelis 4

1.8. Vabzdžių antplūdis

Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia


1.9. Geologinis reiškinys





Nėra Ribotas 2

2. Galimi žmogaus veiklos pavojai:

2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose


Namai šalia parkų, pievų Ribotas 2



Ūkio subjektai, įstaigos, namai ir butai

Didelis 3

2.3. Kelių transporto avarijos





Į ekrano užtvankos užtvindymo zoną patektų 600 žmonių.

Ribotas 2

2.5. Pastatų, statinių griuvimai

Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų

Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir individualūs

Ribotas 2

65

Eil. Nr.







lygis

Verti-nimo balai

evakuota būstai2.6. Elektros energijos

tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai



Nereikšmingas 1




Nereikšmingas 1

2.8. Dujų tiekimo sutrikimas



Nereikšmingas 1

2.9. Oro tarša Žuvusiųjų, sužeistųjų nėra ir (ar) gyventojų evakuoti nereikia


Nereikšmingas 1

2.10. Vandens tarša Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia


Nereikšmingas 1

2.11. Maisto tarša Žuvusiųjų, sužeistų nėra ir gyventojų evakuoti nereikia


Nereikšmingas 1

2.12. Dirvožemio, grunto tarša



Nereikšmingas 1

2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį


Nėra Ribotas 2

2.14. Radiacinė avarija Sužaloti 1–5 gyventojai ir (ar) iki 300 gyventojų evakuota

Nėra Ribotas 2

2.15. Naftos produktų išsiliejimas


Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos ir gyvenamieji būstai.

Nereikšmingas 1



Ūkio subjektai, gyventojai Didelis 3

2.17. Pavojingas radinys




Žuvo ne daugiau kaip 5 gyventojai ir (ar) sužalota nuo 5 iki

Ūkio subjektai, gyventojai, kitos įstaigos

Didelis 3

66

Eil. Nr.







lygis

Verti-nimo balai

10 gyventojų, ir (ar) nuo 300 iki 500 gyventojų evakuota



Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos, gyvenamieji namai

Didelis 3



Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos, gyvenamieji namai

Nereikšmingas 1

2.21. Masinis užsieniečių antplūdis





Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos

Nereikšmingas 1



Ūkio subjektai, įmonės, kitos įstaigos

Nereikšmingas 1

Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai4 lentelės tęsinys

Galimų padarinių (poveikio) turtui ir aplinkai (P2) įvertinimas tūkst. Eur


Vertinimo balai

Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 114,5–58 Ribotas 258–290 Didelis 3290–2 900 Labai didelis 4Daugiau nei 2 900 Katastrofinis 5

Galimų pavojų padariniai (poveikis) turtui (P2)6 lentelė

Eil. Nr.


Pažeidžiami

ekonominės veiklos sektoriai

Galimi padariniai (poveikis)

privačiam turtui ir viešajam sektoriui

Numatomi

nuostoliai,

tūkst. Eur


lygis

Verti-nimo balai


67

Eil. Nr.


Pažeidžiami




Numatomi

nuostoliai,

tūkst. Eur


lygis

Verti-nimo balai

1.1. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Pramonės, paslaugų

Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai

Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1



Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai

Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1




Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

1.4. Gyvūnų ligos Pramonės, paslaugų


Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

1.5. Augalų ligos Žemės ūkio Materialiniai nuostoliai Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1


Žemės ūkioMaterialiniai nuostoliai Mažiau

nei 14,5 Nereikšmingas 1




14,5–58 Ribotas 2

1.8. Vabzdžių antplūdis Žemės ūkio Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai

Mažiau nei 14,5 Nereikšmingas 1

1.9. Geologinis reiškinys Pramonės, paslaugų




Pramonės Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar sunaikinimas, materialiniai nuostoliai

Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1


2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose


Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas ar

Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

68

Eil. Nr.


Pažeidžiami




Numatomi

nuostoliai,

tūkst. Eur


lygis

Verti-nimo balai

sunaikinimas, materialiniai nuostoliai




14,5–58 Ribotas 2

2.3. Kelių transporto avarijos

Pramonės Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai





Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.5. Pastatų, statinių griuvimai


Veiklos sustabdymas ar apribojimas, turto sugadinimas, materialiniai nuostoliai

58–290 Didelis 3




Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1




Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.8. Dujų tiekimo sutrikimas



Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.9. Oro tarša Pramonės, paslaugų


Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.10. Vandens tarša Pramonės, paslaugų


Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.11. Maisto tarša Pramonės,paslaugų



2.12. Dirvožemio, grunto tarša




2.13. Įvykiai Pramonės Veiklos sustabdymas ar Mažiau Nereikšmingas 1

69

Eil. Nr.


Pažeidžiami




Numatomi

nuostoliai,

tūkst. Eur


lygis

Verti-nimo balai

transportuojant pavojingą krovinį

apribojimas, materialiniai nuostoliai

nei 14,5

2.14. Radiacinė avarija Pramonės, paslaugų


Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.15. Naftos produktų išsiliejimas



Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1


Pramonės Veiklos sustabdymas ar apribojimas, materialiniai nuostoliai


2.17. Pavojingas radinys Pramonės, paslaugų


Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1




14,5–58 Ribotas 2




58–290 Didelis 3




Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

2.21. Masinis užsieniečių antplūdis



Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1




Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1




Mažiau nei 14,5

Nereikšmingas 1

70

Galimų pavojų padariniai (poveikis) aplinkai (P2)7 lentelė

Eil. Nr.


Galima oro

tarša

Galima paviršinio

ir (ar) požeminio vandens

tarša

Galima grunto tarša

Galimi padariniai (poveikis) gamtinei aplinkai

Numatomi nuostoliai, tūkst. Eur


lygis

Vertinimo balai


1.1.Stichiniai meteorologiniai reiškiniai

Ne Ne NeAugalijos sunaikini-

mas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

1.2.

Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija

Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

1.3.Stichiniai hidrologiniai reiškiniai

Ne Taip Ne Grunto išplovimas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

1.4. Gyvūnų ligos Ne Ne NeGyvūnijos sunaikini-

mas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas -

1.5. Augalų ligos Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

1.6.Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas


1.7.Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai

Ne Ne NeAugalijos sunaikini-

mas14,5–58 Ribotas 2

1.8. Vabzdžių antplūdis Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

1.9. Geologinis reiškinys Ne Ne Ne

Augalijos sunaikini-

mas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

1.10.Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai

Ne Taip Ne Grunto išplovimas 14,5–58 Ribotas 2

2. Galimi žmogaus veiklos pavojai:

2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose Taip Ne Ne


mas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose Taip Ne Ne Nėra Nėra - -

2.3. Kelių transporto avarijos Ne Taip Taip Nėra Nėra - -

2.4. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų,

Ne Ne Ne Grunto išplovimas, gyvūnijos

14,5–58 Ribotas 2

71

Eil. Nr.


Galima oro

tarša

Galima paviršinio


tarša





lygis

Vertinimo balai

hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai

žuvimas

2.5. Pastatų, statinių griuvimai Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

2.6.Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai


2.7.Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai


2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

2.9. Oro tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -2.10. Vandens tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -2.11. Maisto tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

2.12. Dirvožemio, grunto tarša Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

2.13.Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį

Ne Taip TaipAugalijos sunaikini-

mas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

2.14. Radiacinė avarija Taip Taip Taip

Augalijos, gyvūnijos sunaikini-

mas

14,5–58 Ribotas 2

2.15. Naftos produktų išsiliejimas Taip Taip Taip

Augalijos, gyvūnijos užteršimas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

2.16.Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius


2.17. Pavojingas radinys Ne Ne Ne Nėra Nėra - -

2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas Taip Taip Taip


mas

Mažiau nei 14,5

Nereikšmin-gas 1

2.19.

Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai


2.20.Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos


72

Eil. Nr.


Galima oro

tarša

Galima paviršinio


tarša





lygis

Vertinimo balai

2.21.Masinis užsieniečių antplūdis


2.22.

Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija


2.23.

Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas


14. Galimi padariniai (poveikis) turtui ir aplinkai vertinami balais, atsižvelgiant į 6 ir 7 lentelėse numatomus nuostolius (6 ir 7 lentelės nuostoliai sumuojami).

Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai4 lentelės tęsinys

Galimų padarinių (poveikio) būtiniausiomis gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3) įvertinimas


Vertinimo balai

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos iki 6 valandų Nereikšmingas 1Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 6 iki 24 valandų

Ribotas 2

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 1 iki 3 parų

Didelis 3

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos nuo 3 iki 30 parų

Labai didelis 4

Kai būtiniausios gyvenimo (veiklos) sąlygos sutrikdomos daugiau kaip 30 parų

Katastrofinis 5

Galimi padariniai (poveikis) būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms (P3)8 lentelė



būtiniausioms gyvenimo

(veiklos) sąlygoms

Galimų padarinių (poveikio) trukmė (valandomis arba

paromis)

Galimų padarinių

(poveikio) lygis

Vertinimo balai

1. Galimi gamtiniai pavojai:1.1. Stichiniai meteorologiniai

reiškiniai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3


Taip Nuo 3 iki 30 parų Labai didelis 4

1.3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3

1.4. Gyvūnų ligos Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 173




(veiklos) sąlygoms


paromis)

Galimų padarinių

(poveikio) lygis

Vertinimo balai

1.5. Augalų ligos Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

1.6. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

1.7.. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai Taip Nuo 3 iki 30 parų Labai didelis 4

1.8. Vabzdžių antplūdis Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

1.9. Geologinis reiškinys Taip Nuo 6 iki 24 valandų Ribotas 2

1.10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3


2.1. Gaisrai atvirosiose teritorijose Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.2. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose Taip Nuo 6 iki 24

valandų Ribotas 2

2.3. Kelių transporto avarijos Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.4.


Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.5. Pastatų, statinių griuvimai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3

2.6. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3

2.7. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.8. Dujų tiekimo sutrikimas Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.9. Oro tarša Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.10. Vandens tarša Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.11. Maisto tarša Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 12.12. Dirvožemio, grunto tarša Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.13. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį Ne Nuo 6 iki 24

valandųRibotas 2

2.14. Radiacinė avarija Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 32.15. Naftos produktų išsiliejimas Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.16. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3

2.17. Pavojingas radinys Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.18. Karinė ataka, maištas, sukilimas Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3

2.19.Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai

Taip Nuo 1 iki 3 parų Didelis 3

2.20. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

74




(veiklos) sąlygoms


paromis)

Galimų padarinių

(poveikio) lygis

Vertinimo balai

2.21. Masinis užsieniečių antplūdis Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.22. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija Taip Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

2.23. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas Ne Iki 6 valandų Nereikšmingas 1

IV. Rizikos lygio ir priimtinumo nustatymas

15. Nustatytų galimų pavojų rizikos lygis apskaičiuojamas pagal formulę R=TxP (R – rizika, T – tikimybė, P – padariniai (poveikis). Gautos reikšmės įrašomos į 10 lentelės 7, 8 ir 9 skiltis:

15.1. galimo pavojaus rizikos gyventojų gyvybei ir sveikatai lygis (R1); 15.2. galimo pavojaus rizikos turtui ir aplinkai lygis (R2);15.3. galimo pavojaus rizikos veiklos tęstinumui lygis (R3).16. Naudojantis 9 lentele, pagal nustatytų galimų pavojų tikimybės (T) ir galimų padarinių

(poveikio) (P) balus (10 lentelės 3, 4, 5 ir 6 skiltys), nustatomas kiekvieno galimo pavojaus rizikos (R1, R2, R3) lygis: labai didelis, didelis, vidutinis arba priimtinas, kuris įrašomas į 10 lentelės 7, 8, 9 skiltis.

17. 10 lentelės 10 skiltyje įrašomas bendras rizikos lygis, kuris gaunamas sudėjus R1, R2 ir R3 reikšmes.

Rizikos lygio (R) nustatymas9 lentelė

Galimo pavojaus tikimybė

5 žalia – priimtina rizika4 geltona – vidutinė rizika3 oranžinė – didelė rizika2 raudona – labai didelė rizika1

1 2 3 4 5Galimi padariniai (poveikis)

75

Galimų pavojų rizikos įvertinimas

10 lentelė

Eil. Nr. Galimas pavojus

Galimo pavojaus tikimybės

(T) įvertinimas

balais

Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas

Bendras rizikos lygis

(R)R=R1+ R2+R3

Galimi padariniai (poveikis) gyventojų gyvybei ir

sveikatai (P1)

Galimi padariniai (poveikis) turtui ir

aplinkai (P2)


būtiniausioms gyvenimo (veiklos)

sąlygoms (P3)

Galimo pavojaus rizikos gyventojų

gyvybei ir sveikatai lygis (R1) R1=TxP1

Galimo pavojaus

rizikos turtui ir aplinkai lygis

(R2) R2=TxP2

Galimo pavojaus rizikos


(veiklos) sąlygoms lygis (R3) R3=TxP3

1. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 3 3 2 3 9Didelė

6Vidutinė

9Didelė 24

2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija 4 2 1 4 8

Vidutinė4

Priimtina16

Labai didelė 28

3. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 3 2 2 3 6Vidutinė

6Vidutinė

9Didelė 21

4. Gyvūnų ligos 1 1 1 1 1Priimtina

1Vidutinė

1Priimtina 3

5. Augalų ligos 1 1 1 1 1Priimtina

1Priimtina

1Priimtina 3

6 Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas 1 1 1 1 1

Priimtina1

Priimtina1

Priimtina 3

7. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai 1 4 4 4 4

Vidutinė4

Vidutinė4

Vidutinė 12

8. Vabzdžių antplūdis 2 1 1 1 2Priimtina

2Priimtina

2Priimtina 6

9. Geologinis reiškinys 1 1 2 2 1Priimtina

2Priimtina

2Priimtina 5

10. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai 1 2 3 3 2

Priimtina3

Priimtina3

Priimtina 8

11. Gaisrai atvirosiose teritorijose 5 2 2 1 10Didelė

10Didelė

5Vidutinė 25

76



(T) įvertinimas

balais



(R)R=R1+ R2+R3


sveikatai (P1)


aplinkai (P2)



sąlygoms (P3)



Galimo pavojaus


(R2) R2=TxP2




12. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose 5 3 2 2 15Labai didelė

10Didelė

10Didelė 35

13. Kelių transporto avarijos 4 1 1 1 4Priimtina

4Priimtina

4Priimtina 12

14.


1 2 3 1 2Priimtina

3Priimtina

1Priimtina 6

15. Pastatų, statinių griuvimai 1 2 3 3 2Priimtina

3Priimtina

3Priimtina 8

16. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 5 1 1 3 5

Vidutinė5

Vidutinė15

Labai didelė 25

17. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 4 1 1 1 4

Priimtina4

Priimtina4

Priimtina 12

18. Dujų tiekimo sutrikimas 2 1 1 1 2Priimtina

2Priimtina

2Priimtina 6

19. Oro tarša 2 1 1 1 2Priimtina

2Priimtina

2Priimtina 6

20. Vandens tarša 3 1 1 1 3Priimtina

3Priimtina

3Priimtina 9

21. Maisto tarša 2 1 1 1 2Priimtina

2Priimtina

2Priimtina 6

22. Dirvožemio, grunto tarša 3 1 1 1 3Priimtina

3Priimtina

3Priimtina 9

77



(T) įvertinimas

balais



(R)R=R1+ R2+R3


sveikatai (P1)


aplinkai (P2)



sąlygoms (P3)



Galimo pavojaus


(R2) R2=TxP2




23. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį 4 2 2 2 8

Vidutinė8

Vidutinė8

Vidutinė 24

24. Radiacinė avarija 2 2 3 3 4Vidutinė

6Vidutinė

6Vidutinė 16

25. Naftos produktų išsiliejimas 1 1 2 1 1Priimtina

2Priimtina

2Priimtina 4

26. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius 1 3 1 3 3

Priimtina1

Priimtina3

Priimtina 7

27. Pavojingas radinys 4 1 1 1 4Priimtina

4Priimtina

4Priimtina 12

28. Karinė ataka, maištas, sukilimas 1 3 3 3 3Priimtina

3Priimtina

3Priimtina 9

29.Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai

1 3 3 3 3Priimtina

3Priimtina

3Priimtina 9

30. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos 3 1 1 1 3

Priimtina3

Priimtina3

Priimtina 9

31. Masinis užsieniečių antplūdis 3 1 1 1 3Priimtina

3Priimtina

3Priimtina

9

32. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija 3 1 1 1 3

Priimtina3

Priimtina3

Priimtina 9

33. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas 3 1 1 1 3

Priimtina3

Priimtina3

Priimtina 9

78

18. Atlikus Panevėžio miesto savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijos rizikos analizę, nustatomas savivaldybės galimų pavojų sąrašas prioriteto tvarka pagal jų rizikos lygį:

11 lentelėEil. Nr.

Galimas pavojus Bendras rizikos balas

Labai didelės rizikos lygis

1. Gaisrai pastatuose ir įrenginiuose 35

2. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių ligos protrūkis ar epidemija

28

3. Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 25

Didelės rizikos lygis

4. Gaisrai atvirose teritorijose 25

5. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai 24

6. Stichiniai hidrologiniai reiškiniai 21

Vidutinės rizikos lygis

7. Įvykiai transportuojant pavojingą krovinį 24

8. Radiacinė avarija 16

9. Katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai 12

10. Kelių transporto avarijos 12

Priimtinos rizikos lygis

11. Šilumos energijos tiekimo sutrikimai ir (ar) gedimai 12

12. Pavojingas radinys 12

13. Vandens tarša 9

14. Karinė ataka, maištas, sukilimas 9

15. Augalų ligos 1

16. Masinis užsieniečių antplūdis 9

17. Žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, AMOK situacijos 9

18. Nusikaltimai, nusikalstami neramumai, gaujų siautėjimas, riaušės, streikai

9

79

19. Teroristiniai išpuoliai, sabotažas, diversija 9

20. Komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas 9

21. Katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai 8

22. Pastatų, statinių griuvimai 8

23. Kuro resursų trūkumas ir (ar) stygius 7

24. Maisto tarša 6

25. Oro tarša 6

26. Žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas 6

27. Dirvožemio, grunto tarša 6

28. Vabzdžių antplūdis 1

29. Dujų tiekimo sutrikimas 6

30. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų, hidrotechnikos statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai

6

31. Geologinis reiškinys 5

32. Naftos produktų išsiliejimas 4

33. Gyvūnų ligos 1

19. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plane numatomos labai didelės, didelės ir vidutinės rizikos mažinimo priemonės.

20. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomas labai didelės ir didelės rizikos valdymas.

_________________________________________

80

2 priedas

SAVIVALDYBĖJE IR GRETIMOSE SAVIVALDYBĖSE ESANČIŲ CIVILINĖS SAUGOS PAJĖGŲ KONTAKTAI

Pareigos Vardas ir pavardė Telefonas El. paštasDarbo MobilusisPANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ

Administracijos direktorius (ESK pirmininkas) Tomas Jukna (8 45) 50 13 60

Vyriausiasis specialistas civilinei saugai Justas Laurinavičius (8 45) 50 13 40 [email protected] specialistas civilinei saugai Kęstutis Klungis (8 45) 50 44 82 [email protected]

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Administracijos direktorius Eugenijus Lunskis (8 45) 58 29 48(8 45) 58 29 96

Administracijos direktoriaus pavaduotoja (ESK pirmininkė) Rasa Sakalauskienė 8 45 58 29 54

Civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausiasis specialistas Aivaras Valantiejus (8 45) 58 26 93 [email protected]

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Rimantas Pauža (8 450) 43 133Vyriausioji civilinės saugos specialistė Erika Kazlauskaitė (8 450) 42 100 [email protected]

KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Marius Mališauskas (8 459) 35 503Civilinės saugos vyriausiasis specialistas Nerijus Kručas (8 459) 35 493 nerijus.krucas @kupiskis.lt

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Rimantas Užuotas (8 451) 54 133Vyriausiasis specialistas (civilinei saugai ir mobilizacijai) Linas Mainonis (8 451) 54 112 [email protected]

ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖAdministracijos direktorius Valerijus Rancevas (8 458) 71 442Vyresnysis specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Raimundas Tūska (8 458) 71 433 [email protected]

81








Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybaViršininkas Algirdas Rudys (8 45) 50 33 20Viršininko pavaduotojas Arūnas Šniukšta (8 45) 50 33 21CSS vedėjas Vilius Grigaliūnas (8 45) 50 33 41CSS vyriausiasis specialistas Antanas Valantiejus (8 45) 50 33 78

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Viršininkas Vyriausiasis komisaras Egidijus Lapinskas

(8 45) 503 222, 581 185

Viršininko pavaduotojasVyresnysis komisaras Mindaugas Ambraziūnas

(8 45) 503 223

Viršininko pavaduotojas Komisaras Renaldas Žekonis (8 45) 503 225

Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas

Viršininkas Vyresnysis komisaras Vidas Sabonis

(priimamasis)8 700 62910 8 700 62901

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas

Direktorius Valdemaras Jakštas (8 45) 581401

Direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė (8 45) 581411

Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakupkaitė (8 45) 508964

Panevėžio agentūros vedėjos pavaduotojas Giedrius Motiejauskas (8 45) 581471

VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“Direktorė Rūta Ramoškienė 8 679 28250

Panevėžio hidrometeorologijos stotis8 648 05485 [email protected]

UAB „Aukštaitijos vandenys“Generalinis direktorius Saulius Venckus (8 45) 586630

82


Avarinė tarnyba (8 45) 586626 8 699 37801AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)

Klientų aptarnavimas 1804 - dujos 1802 - elektraAB „Panevėžio specialus autotransportas“

Direktorius (8 45) 586663(8 45) 586663 [email protected]

UAB Panevėžio autobusų parkasGeneralinis direktorius Rimantas Petukauskas (8 45) 433232 [email protected] Remonto paslaugos

_____________________________________

83



3 priedas

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS NUOSTATAI, SUDĖTIS IR KONTAKTAI

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS NUOSTATAI

(ESK nuostatai patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-555)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ESK) nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1-110 ,,Dėl Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2010. Nr. 41-2009).

2. ESK nuostatuose reglamentuojama ESK sudėtis, tikslai, uždaviniai, funkcijos, teisės ir darbo organizavimo tvarka.

3. Pagrindinis ESK tikslas – pasirengti greitai ir efektyviai valdyti savivaldybės teritorijoje gresiančią ir (ar) susidariusią ekstremalią situaciją, šalinti jos padarinius savivaldybės teritorijoje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, naudojant savivaldybėje turimus arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius.

4. ESK struktūra, sudėtis, nuostatai tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

5. ESK priimti sprendimai privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir organizacijoms, visų nuosavybės formų ūkio subjektams, dalyvaujantiems likviduojant savivaldybės lygio ekstremalią situaciją ir šalinant jos padarinius.

II. ESK FUNKCIJOS

6. ESK vykdo šias funkcijas:6.1. ne rečiau kaip kartą per metus aptaria savivaldybės civilinės saugos sistemos būklę,

vertina savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų ir ūkio subjektų pasirengimą reaguoti į ekstremalias situacijas;

6.2. svarsto Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir teikia jį tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;

6.3. svarsto Savivaldybės pavojingojo objekto išorės avarinį planą ir teikia jį tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;

6.4. teikia siūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir atšaukimo Savivaldybės administracijos direktoriui;

6.5. teikia siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl antro (sustiprinto) ir trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygių paskelbimo ir atšaukimo;

6.6. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl Savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovo skyrimo vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalią situaciją ir šalinant jos padarinius;

6.7. teikia Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl gyventojų evakavimo iš savivaldybės teritorijos, kurioje gali kilti pavojus gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei;

84

6.8. priima kitus sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliai situacijai valdyti;

6.9. teikia informaciją visuomenei apie savivaldybei gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją, padarinių šalinimą, vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti;

6.10. atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremalios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD prie VRM) pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo;

6.11. teikia pasiūlymus PAGD prie VRM dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremalių situacijų metu;

6.12. atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

II. ESK TEISĖS

7. Siekdama vykdyti pavestus uždavinius ir funkcijas, ESK turi teisę:7.1. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų ir ūkio subjektų

išsamią informaciją savivaldybės civilinės saugos parengties, pajėgų ir išteklių, įskaitant maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargas, klausimais;

7.2. priimti sprendimus dėl gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų organizavimo ir pavesti juos vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms organizacijoms ir ūkio subjektams;

7.3. prireikus kviestis Lietuvos ūkio ir mokslo specialistus pavojingųjų objektų ekspertizėms atlikti, avarijų, stichinių nelaimių, kitų ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbų vykdymo technologijoms patikslinti ir darbams vykdyti;

7.4. teikti Savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl prašymo gretimų savivaldybių pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremalioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;

7.5. ekstremalių situacijų padariniams lokalizuoti ir šalinti, gelbėjimo darbams atlikti panaudoti visas savivaldybės teritorijoje esančias pajėgas ir materialinius išteklius;

7.6. teisės aktų nustatyta tvarka prašyti leidimo panaudoti valstybės rezervo civilinės saugos priemones;

7.7. priimti sprendimus dėl ūkio subjektų ir kitų organizacijų, įstaigų turimų materialinių išteklių pasitelkimo neatidėliotinais atvejais;

7.8. priimti sprendimus dėl gyventojų pasitelkimo atlikti privalomus darbus, būtinus ekstremaliai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

IV. ESK DARBO ORGANIZAVIMAS

8. ESK darbui vadovauja pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius, kai jo nėra

– Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas arba kitas ESK narys pirmininko pavedimu.

9. ESK pirmininkas, savivaldybėje gresiant ekstremaliai situacijai ar jai susidarius, sušaukia posėdžius ir organizuoja ESK darbą. ESK nariai darbo metu turi susirinkti nedelsdami, ne darbo metu – kaip galima greičiau pagal galimybes.

10. ESK pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį sušaukia ESK posėdį. Posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai ESK narių.

11. ESK sprendimai priimami dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas ESK pirmininko, o jo nesant – ESK vadovaujančiojo balsas.

85

12. ESK sprendimai įforminami posėdžių protokolais, juos pasirašo pirmininkas ir sekretorius.

13. Jeigu ESK narys negali dalyvauti posėdyje, jame gali dalyvauti kitas ESK narį delegavusios institucijos įgaliotas atstovas.

14. Į ESK posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys.15. ESK pirmininkas:15.1. vadovauja ESK darbui ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą;15.2. šaukia planinius ir neeilinius posėdžius, tvirtina jų darbotvarkes;15.3. kontroliuoja, kaip ESK operacijų centras vykdo ESK sprendimus;15.4. vykdo kitas teisės aktais nustatytas funkcijas.16. ESK priimtų sprendimų dėl ekstremalių situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo,

gyventojų ir turto gelbėjimo įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ESK operacijų centras.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 17. ESK posėdžių protokolai saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir

archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS SUDĖTIS IR KONTAKTAI

1. Tomas Jukna

Savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas

8 45 501360

2. Sandra Jakštienė

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininko pavaduotoja

8 45 501345

3. Justas Laurinavičius

Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai, Ekstremaliųjų situacijų komisijos koordinatorius

8 45 501340

4. Rita Bytautaitė E. plėtros skyriaus vedėja 8 45 501303

5. Mindaugas BurbaSavivaldybės administracijos Sveikatos poskyrio vedėjas

8 45 501 203

86

6. Asta Sarapienė

Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė

8 45 501 348

7. Arvydas Šatas

Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas

8 45 501 318

8. Dainius Šipelis

Savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas

8 45 501 373

9. Rūta Taučikienė

Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė

8 45 501 311

10. Mindaugas Ambraziūnas

Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojas

8 45 503223

11. Petras Diksa AB ,,Panevėžio energija“ generalinis direktorius

8 45 501002

12. Ieva Jakupkaitė

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vyriausioji specialistė

8 45 581471

13. Egidijus Mikalajūnas

AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio regiono tinklų eksploatavimo departamento direktorius

8 45 500911

14. Algirdas RudysPanevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas

8 45 503320

15. Saulius VenckusUAB ,,Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius

8 45 586632

87

16. Violeta

Juozapavičienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento direktoriaus pavaduotoja

8 45 468 821

88

4 priedas

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NUOSTATAI, SUDĖTIS IR KONTAKTAI

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NUOSTATAI

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai reglamentuoja Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – Savivaldybės OC) tikslus, uždavinius, funkcijas, darbo organizavimo, sušaukimo tvarką.

2. Savivaldybės OC savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUSSAVIVALDYBĖS OC VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

4. Pagrindiniai Savivaldybės OC veiklos tikslai – vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinti ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoti ir koordinuoti ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.

5. Savivaldybės OC uždaviniai:5.1. užtikrinti ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą;5.2. pagal kompetenciją organizuoti ir koordinuoti ekstremaliojo įvykio ar

ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą.6. Savivaldybės OC, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:6.1. pagal kompetenciją įgyvendina ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimus

ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimais;6.2. pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie

įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą, numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;

6.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

6.4. keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą;

6.5. organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo metu;

6.6. organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;

89

6.7. pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;

6.8. teikia ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

6.9. atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

III SKYRIUSSAVIVALDYBĖS OC SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

7. Savivaldybės OC sudaro koordinatorius ir nariai. Savivaldybės OC sudaromas iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, ūkio subjektų darbuotojų, civilinės saugos sistemos pajėgų atstovų, atsižvelgiant į konkrečios ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą.

8. Savivaldybės OC koordinatorius:8.1. organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės OC priskirtų uždavinių

vykdymą ir funkcijų atlikimą;8.2. pagal kompetenciją koordinuoja visų civilinės saugos sistemos pajėgų,

dalyvaujančių likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, veiksmus, iki paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kai nėra gelbėjimo darbų vadovo;

8.3. pagal kompetenciją teikia ekstremaliųjų situacijų komisijai, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti ir padariniams šalinti reikalingų priemonių ir veiksmų.

9. Savivaldybės OC koordinatorius pavaldus ir atskaitingas Savivaldybės administracijos direktoriui.

10. Savivaldybės OC nariai paskirstomi į grupes. Paskirti operacijų centro grupių vadovai pavaldūs Savivaldybės OC koordinatoriui. Savivaldybės OC sudaro šios grupės:

10.1. operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos; 10.2. informacijos valdymo, visuomenės informavimo;10.3. materialinio techninio aprūpinimo; 10.4. administravimo;10.5. elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo.11. Operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė:11.1. teisės aktų nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją pagal

atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto kompetenciją;11.2. prognozuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą, jos

padarinių pobūdį ir mastą, planuoja civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;11.3. įvertina susidariusią situaciją ir suderinusi su Savivaldybės OC koordinatoriumi

teikia ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

11.4. organizuoja ir koordinuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą, evakavimą;

11.5. koordinuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą ir veiksmus;

90

11.6. koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodama, vertindama ir prognozuodama įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą.

12. Informacijos valdymo, visuomenės informavimo grupė:12.1. organizuoja, analizuoja ir vertina informaciją ir duomenis apie įvykį,

ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją; 12.2. surinktą, išanalizuotą ir įvertintą informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar

ekstremaliąją situaciją, suderinusi su Savivaldybės OC koordinatoriumi, perduoda ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui;

12.3. perduoda ekstremaliųjų situacijų komisijos, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus ir kitą būtiną informaciją civilinės saugos sistemos pajėgoms ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams;

12.4. rengia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

12.5. organizuoja spaudos konferencijas;12.6. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo būdus.

13. Materialinio techninio aprūpinimo grupė:13.1. ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymu organizuoja būtinų

materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ir ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;

13.2. organizuoja materialinių išteklių, reikalingų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms atkurti įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos metu, telkimą gyventojams.

14. Administravimo grupė:14.1 užtikrina Savivaldybės OC darbo vietų nuolatinį aprūpinimą darbui reikalingomis

priemonėmis;14.2. užtikrina Savivaldybės OC įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą;14.3. užtikrina Savivaldybės OC dokumentų įforminimą ir tvarkymą.15. Elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė:15.1. atsižvelgdama į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą ir

prognozę, planuoja Savivaldybės OC ryšių, duomenų perdavimo įrangos ir sistemų veiklą, užtikrina tinkamą Savivaldybės OC ryšių sistemų būklę;

15.2. užtikrina Savivaldybės OC elektroninės informacijos apsaugą;15.3. užtikrina turimų Savivaldybės OC informacinių sistemų darbą.16. Savivaldybės OC pagal kompetenciją vykdo kitus Savivaldybės OC

koordinatoriaus sprendimus, būtinus ekstremaliųjų situacijų komisijos ir (ar) ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtiems sprendimams ir (ar) kitiems Savivaldybės OC uždaviniams įgyvendinti.

17. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Savivaldybėje nustatyta tvarka atliktos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės rezultatus, taip pat gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, gali sudaryti ir kitas grupes specifiniams klausimams spręsti, keisti Savivaldybės OC grupių vadovus, kurie neatlieka pavestų funkcijų.

18. Savivaldybės OC, atlikdamas nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų išsamią informaciją apie įvykį,

91

ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, jų turimas civilinės saugos sistemos pajėgas ir materialinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.

19. Savivaldybės OC pasirengimas valdyti ekstremaliąsias situacijas įvertinamas teisės aktų nustatyta tvarka per civilinės saugos pratybas.

IV SKYRIUSSAVIVALDYBĖS OPERACIJŲ CENTRO SUŠAUKIMAS

IR VEIKLA

20. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Savivaldybės OC sušaukia:

20.1. gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai; 20.2. teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės

saugos sistemos parengties lygį; 20.3. per civilinės saugos pratybas.21. Atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos mastą

ir pobūdį, taip pat Savivaldybės OC sušaukimo tikslus, Savivaldybės OC koordinatorius:21.1. gali inicijuoti viso Savivaldybės OC ar reikiamų Savivaldybės OC grupių arba

kai kurių Savivaldybės OC narių sušaukimą;21.2. gali kreiptis į kitas kompetentingas valstybės, Savivaldybės institucijas, įstaigas

ir ūkio subjektus su prašymu skirti atstovus, kurie padėtų užtikrinti Savivaldybės OC veiklą.22. Savivaldybės OC nariai pavaldūs Savivaldybės OC koordinatoriui.23. Savivaldybės OC nariai atlieka jiems pavestas funkcijas iš anksto įrengtose

Savivaldybės OC patalpose ir (ar) darbo vietose. Savivaldybės OC koordinatoriaus sprendimu Savivaldybės OC nariai gali dirbti slėptuvėse, kai būtina užtikrinti jų apsaugą nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos.

_____________________________

92

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO SUDĖTIS

Eil. Nr.

Pareigos Savivaldybės

OC

Vardas ir pavardė Pareigos Darbo

tel. Nr.Mob. tel.

Nr. El. pašto adresas

1.

Operacijų centro koordinatorius

Kęstutis Klungis

Savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas

8 45 504482

8 673 24558

[email protected]

OPERACINIO VERTINIMO IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS GRUPĖ

1. Grupės vadovas

Vilius Grigaliūnas

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas

8 45 503341

2. Grupės narys Rimantas Andrašiūnas

Hidrometeorologijos stoties viršininkas

8 45 594110

3. Grupės narys Vidmantas Baltramiejūnas

UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ eksploatacijos direktorius

8 45 586630

4. Grupės narys Eugenijus Vilčinskas

Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento direktorius

8 45 467963

5. Grupės narys Tomas Jaseliūnas

Savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas

8 45 501314

6. Grupės narys Valdemaras Kontautas

Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas

8 45 570225

7. Grupės narys Rūta Ramoškienė

VšĮ „Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis“ direktorė

8 45 501597

8. Grupės narys Giedrius Motiejauskas

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros viršininkas

8 45 581471

9. Grupės narys Rimantas Petukauskas

UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ generalinis direktorius

8 45 433232

10. Grupės narys Gintaras Petrauskas

UAB „Panevėžio gatvės“ direktorius

8 45 587068

93



Eil. Nr.


OC


tel. Nr.Mob. tel.


11. Grupės narys Gintautas Venskevičius

AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio regiono tinklų eksploatavimo departamento Elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas

8 45 504665

12. Grupės narys Vytautas Vinslovas

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas

8 45 503010

13. Grupės narys Algirdas Žemaitaitis

Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjas

8 45 501517

INFORMACIJOS VALDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO GRUPĖ

1. Grupės vadovas Audrius Rudys

Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos specialistas

8 45 504461

2. Grupės narys Loreta Kaškelienė

Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė

8 45 504467

ADMINISTRAVIMO IR MATERIALINIO APRŪPINIMO GRUPĖ

1. Grupės vadovas

Sonata Vizorienė

Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus vedėja

8 45 501363

2. Grupės narys Valentas Bakšys

AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius

8 45 586663

3. Grupės narys Albertas Dragūnas

Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas

8 45 501333

4. Grupės narys Rūta Budrienė

Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio vyriausioji ūkio reikalų specialistė

8 45 501349

94

Eil. Nr.


OC


tel. Nr.Mob. tel.


5. Grupės narys Vilmantas Lydeka

Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio elektrikas-vairuotojas

8 45 501262

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ORGANIZAVIMO IR PALAIKYMO GRUPĖ

1. Grupės vadovas

Rolandas Kaupelis

Savivaldybės administracijos E. plėtros skyriaus vyriausias kompiuterių inžinierius

8 45 501399

2. Grupės narys Mindaugas Matiukas

Savivaldybės administracijos E. plėtros skyriaus vyresnysis kompiuterių inžinierius

8 45 501399

3. Grupės narys Irena Sabalienė

Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Ūkio ir eksploatavimo poskyrio vyriausioji specialistė

8 45 504468

95

5 priedas

KEITIMOSI INFORMACIJA APIE ĮVYKĮ, EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ FORMOS

(Pirminio pranešimo apie susidariusią ekstremaliąją situaciją formos pavyzdys)

FORMA ES-1

PIRMINIS PRANEŠIMAS ____________________________________________________(susidariusi ekstremalioji situacija)

1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS

DATA, TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS, FAKSO NR. FAKSO NR.EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS

4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ, ESAMI IR GALIMI PAVOJAUS ŠALTINIAI

LAPŲ SKAIČIUS

5. Į EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VIETĄ IŠVYKUSIOS (DALYVAVUSIOS) CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS

6. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS6.1. KADA SUSIDARĖ

6.2. KUR SUSIDARĖ

6.3. KAS ĮVYKO

6.4. KAS PRANEŠĖ

6.5. PRIEŽASTYS

96

6.6. PROGNOZĖ

7. SUŽEISTŲJŲ SKAIČIUS8. ŽUVUSIŲJŲ SKAIČIUS 9. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)

________________________________

(Pranešimo apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją formos pavyzdys)

FORMA ES-2

PRANEŠIMAS ______________________________________________________________(keitimasis informacija apie gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją)


DATA, TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS, FAKSO NR. FAKSO NR.EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS

3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS

4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ)

LAPŲ SKAIČIUS 5. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS OPERACIJŲ VADOVAS

6. GELBĖJIMO DARBŲ VADOVAS

TEL. NR. TEL. NR.7. DALYVAUJANČIOS CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS (ŽMONĖS IR TECHNIKA)

8. IŠSAMUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS, KEITIMASIS INFORMACIJA

9. ATLIEKAMI GELBĖJIMO DARBAI 10. PADARYTA ŽALA IR PATIRTI NUOSTOLIAI

97

11. GYVENTOJŲ / DARBUOTOJŲ APSAUGOS ORGANIZAVIMAS

12. POREIKIAI, SIŪLYMAI, PASTABOS

13. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)

________________________________

(Pranešimo apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą formos pavyzdys)

FORMA ES-3

PRANEŠIMAS ______________________________________________________________(padėtis pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius)


DATA, TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS, FAKSO NR. FAKSO NR.EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PADARINIŲ ŠALINIMO DARBŲ PABAIGA (TRUMPAS APRAŠYMAS)

4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ)

LAPŲ SKAIČIUS 5. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS

6. ŽUVUSIEJI

7. SUŽEISTIEJI

98

8. KITA INFORMACIJA (VEIKSMAI, PADARYTA ŽALA, PATIRTI NUOSTOLIAI IR T. T.)

9. DALYVAVUSIOS CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS:

ŽMONĖS TECHNIKA

9.1. ................................... ...................................9.2. ................................... ...................................9.3. ................................... ...................................9.4. ................................... ...................................9.5. ................................... ...................................9.6. ................................... ...................................9.7. ................................... ...................................10. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO(pareigos, parašas, vardas ir pavardė)

________________________________

99

6 priedas

PANEVĖŽIO MIESTO GYVENTOJŲ EVAKAVIMO IR PRIĖMIMO KOMISIJA

PATVIRTINTA Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-1336

Eil.

Nr.

Vardas, pavardė Pareigos Telefonas

darbo

Mobilusis Elektroninio pašto adresas

1 2 3 5 7 8

1.

Justas Laurinavičius Savivaldybės administracijos vyriausiasis

specialistas, komisijos pirmininkas 504 482

2. Kazys RyliškisSavivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus inspektorius, komisijos veiklos koordinatorius

433 332

3. Renata Pocienė

Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio gyvenamosios vietos deklaravimo specialistė

501 361

4. Ingrida Vaičikauskaitė

Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio gyvenamosios vietos

501 362

100

deklaravimo specialistė

5. Arvydas Šatas

Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas

501 318

6. Audronė Grainienė Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja 440 573

7. Dainius Šipelis Savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas 501 373

8. Albertas DragūnasSavivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas

501 333

9. Bronislava Pliavgienė

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė 503 027

10. Rimantas Petukauskas

UAB „Panevėžio autobusų parkas“ generalinis direktorius 433 232

11. Vytautas VinslovasPanevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas

503 010

101

7 priedas

KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIŲ (PATALPŲ) SĄRAŠAS

Esamų patalpų (erdvių) savininkas, patalpų (erdvių) paskirtis ir vieta Patalpos (erdvės) charakteristikos

Eilė

s Nr.

Savininkas

(valstybės ar savivaldybės institucija, ūkio subjektas,

kitas juridinis ar fizinis asmuo)

Tiesioginė paskirtis Adresas

Savininko (įstaigos vadovo)

v., pavardė,

telefono Nr.

Tal

pa (ž

mon

ių sk

aiči

us)

Plot

as (m

2 )

Ben

dras

pat

alpų

skir

tų

apgy

vend

inim

ui p

lota

s (m

2 )

Pastabos

1 2 3 4 5 6 7 8

1. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Valgyklos salė

Respublikos g. 47,

R. Dambrauskas

46 14 21

494 420

167,70

154,62

742,32 Būklė patenkinama

2. Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija

Sporto salė

Konferencijų salė

Smėlynės g. 29, A. Totilas

46 65 21

428 423,78

91,60


102

Choreografijos salė 127,5

3. Panevėžio „Minties“ gimnazija

Didžioji sporto salė

Mažoji sporto salė

Aktų salė

Kniaudiškių g. 40,

E. Samas

42 98 66

539 455

123

231

809 Būklė patenkinama

4. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija

Sporto salė

Choreografijos salė

Valgyklos salė

Vysk. K. Paltaroko g. 18,

G. Gailiūnienė

43 69 97

464 162

292

242


5. Panevėžio „Vilties“ progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Ramygalos g. 16,

D. Iljinienė

43 24 72

512 514,52

254,78


6. Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija

Sporto salė

Sporto žaidimų patalpa

Aktų salė

Valgyklos salė

Žvaigždžių g. 26 R. Glinskis

51 48 88

697 467,42

154,10

213

211,20

1045,72

Būklė patenkinama

7. Panevėžio „Aušros“ progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Vienybės a. 38 G. Gruzdienė

46 23 35

348 293

230


8. Panevėžio 5-oji gimnazija Sporto salė

Aktų salė

Danutės g. 12, D. Dapšauskienė

43 25 20

582 439,11

184,58


103

Valgyklos salė 250,17

9. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Valgyklos salė

Aukštaičių g. 1 V. Raišys

58 72 04

520 288,51 272,46

219,69


10. Panevėžio Rožyno progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Rožių g. 20 A. Adiklienė

8 640 19080

366 288

261


11. Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Statybininkų g. 24,

A. Gedeikis51 78 85

480 449,16

271,36


12. Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla

Sporto salė

Aktų salė

Dariaus ir Girėno g. 26

A. Paberžis52 62 64

473 450,76

258,82


13. Panevėžio „Žemynos“ progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Ramygalos g. 99 R. Grilauskas

58 75 06

559 643,80

195,84


14. Panevėžio „Vyturio“ progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Salė

Vasario 16-osios g. 40,

V. Dziuričienė58 28 89

563 456,77

255,65

132,20


15. Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Klaipėdos g. 138,

J. Knizikevičius

52 77 17

487 470,38

261,09


104

16. Panevėžio „Šaltinio“ progimnazija

Sporto salė

Aktų salė

Kniaudiškių g. 67

Z. Stripeikienė

44 73 31

551 449,80

377, 07


17. Panevėžio pradinė mokykla Aktų salė Ukmergės g. 34 R. Charisova

57 25 75

119 179,23 179,23 Būklė patenkinama

18. Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla

Sporto salė

Aktų salė

Beržų g. 37 S. Ambrazaitis

58 72 94

470 460

245


19. Panevėžio Senvagės progimnazija

Sporto salė

Sporto salė

Aktų salė

Liepų al. 2 K. Armonavičius

58 23 35

592 501,29

227,43

160,11


20. Panevėžio dailės mokykla Aktų salė Ramygalos g. 16A

V. Tallat-Kelpša

57 87 07

112 168 168 Būklė patenkinama

21. Panevėžio muzikos mokykla Mažoji salė

Choro klasė

Choreografijos salė I

Choreografijos salė II

Didžioji salė

Vilniaus g. 2 G. Vilys

58 74 01

330 50.38

64,67

135,08

101,29

144,59


22. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla

Mankštos salė

Salė

Parko g. 19 D. Kriščiūnienė

51 73 00, 51 73 11

180 182,98

88,18


105

23. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija

Aktų salė Nemuno g. 8 E. Kriščiūnaitė

58 65 79


24. Panevėžio moksleivių namai Aktų salė Parko g. 79 R. Juzėnienė

51 60 01


25. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla

Sporto salė

Aktų salė

Klaipėdos g. 146

T. Anilionis

58 70 80

307 263,18

198,59


26. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla

Sporto salė Aldonos g. 4 T. Anilionis

58 70 80


27. Panevėžio specialioji mokykla-daugiafunkcis centras

Sporto salė Algirdo g. 31 P. Leikauskas

58 25 93


28. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras

Aktų salė

Sporto salė

Šiaulių g. 60 M. Libikas

43 95 75

258 204

183


29. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras

Aktų salė

Sporto salė

Staniūnų g. 68 B. Sadula58 71 38

349 255,07

269,68


30. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras

Aktų salė

Sporto salė

Pilėnų g. 35 B. Sadula

58 71 38

390 288,40

298,02


31. Kauno technologijos universiteto Panevėžio

Aktų salė Klaipėdos g. 3 D. Žostautienė 888 223 1333 Būklė

106

http://www.ppf.ktu.lt/pagrindas.htm


technologijų ir verslo fakultetas

Sporto salė

117 (amfiteatrinė) auditorija

118 (amfiteatrinė) auditorija

104 laboratorija

113 laboratorija

310 auditorija

51 01 57 447

104

186

110

113

150

patenkinama

32. Panevėžio lopšelis-darželis „Pušynėlis“

Aktų salė

Metodinės veiklos kabinetas

Alyvų g. 31A R. Blauzdienė

57 71 63

71 74,41

32,09


33. Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“

Aktų salė Palangos g. 28 K. Žaltauskienė

46 85 63


34. Panevėžio lopšelis-darželis „Aušra“

Aktų salė Statybininkų g. 9

V. Samulionienė

44 17 56


35. Panevėžio lopšelis-darželis „Žibutė“

Salė

Grupių salės

Miegamosios patalpos

Pušaloto g. 26 Direktorius

46 45 30

650 49,86

728

198


36. Panevėžio lopšelis-darželis Salė Žvaigždžių g. 24 E. Tinkūnienė 62 93,25 93,25 Būklė

107



„Vyturėlis“ 44 06 63 patenkinama

37. Panevėžio lopšelis- darželis „Gintarėlis“

Aktu salė


Katedros g. 11 K. Brinklienė43 10 67

88 75

58,13


38. Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“

Aktų salė

Sporto salė

Kanklių g. 8 B. Laureckienė46 23 50

83 76,31

49,46


39. Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvinas“

Salė Kauno g. 38 Z. Pauliukonienė

50 88 02


40. Panevėžio lopšelis-darželis „Nykštukas“

Aktų salė Sirupio g. 32 V. Klyvienė

43 62 77


41. Panevėžio lopšelis-darželis „Kastytis“

Salė Nemuno g. 5 S. Šešeikienė

43 21 32

41 61,90 61,90

42. Panevėžio lopšelis-darželis „Varpelis“

Salė Sirupio g. 8 D. Strazdienė

43 11 96


43. Panevėžio lopšelis-darželis „Kregždutė“

Salė D. Poškos g. 29 Direktorius46 0197


44. Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“

Aktų salė

Sporto salė

Sirupio g. 55 D. Valionienė

43 75 79

103 82,96

73,03


45. Panevėžio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“

Salė Statybininkų g. 17

A Morkūnienė50 8616


108

46. Panevėžio lopšelis-darželis „Riešutėlis“

Aktų salė

Sporto salė

Metodinis kabinetas

Parko g. 17 V. Kaupelienė

44 12 80

127 62,11

64,54

64,75


47. Panevėžio lopšelis-darželis „Draugystė“, I korpusas

Aktų salė

Sporto salė

Žemaičių g. 23 J. Ožekauskienė

43 30 85

90 72,75

63,54


48. Panevėžio lopšelis-darželis „Draugystė“, II korpusas

Aktų salė

Sporto salė

Žemaičių g. 18 J. Ožekauskienė

43 30 85

95 81,26

62,41


49. Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“

Aktų salė Parko g. 49, J. Lekštienė

44 15 92


50. Panevėžio lopšelis-darželis „Dobilas“

Aktų salė J. Bielinio g. 16A

V. Barauskienė

43 33 56


51. Panevėžio lopšelis-darželis „Vaivorykštė“

Aktų salė

Sporto salė

J. Tilvyčio g. 12 I. Padkauskienė

43 38 75

92 71,99

66,64


52. Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis

Aktų salė

Sporto salė

Vilties g. 18A Dalia Pakėnienė

46 59 47

74 63,5

47,85


53. Panevėžio lopšelis-darželis „Vaikystė“

Sandėlis

Aktų salė

Gedimino g. 4 V. Dorošenkienė

43 35 66

82 53,03 70,11


54. Panevėžio lopšelis-darželis „Papartis“

Salė Dariaus ir Girėno g. 41

Direktorius 48 73,19 73,19 Būklė

109

51 72 91 patenkinama

55. Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvitis“

Sporto salė Dainavos g. 13 Direktorius

43 13 65


56. Panevėžio lopšelis-darželis „Puriena“

Grupių patalpos


Aktų salė

Kniaudiškių g. 57

Z. Kuncienė

42 92 86

804 548,69

550,38

108

1207,07

Būklė patenkinama

57. Panevėžio lopšelis-darželis „Voveraitė“

Aktų salė

Sporto salė

Metodinis kabinetas

Aukštaičių g. 48 I. Dirsienė

43 33 52

114 76,35

48,26

46,96


58. Panevėžio lopšelis-darželis „Rūta“

Salė Alyvų g. 3 R. Mikalauskienė

57 50 01


59. Panevėžio lopšelis-darželis „Taika“

Aktų salė

Sporto salė

Valgyklos salė

Dariaus ir Girėno g. 17

Direktorius

52 68 85

114 68,82

60,64

41,93


60. Panevėžio lopšelis-darželis „Diemedis“

Aktų salė

Sporto salė

Molainių g. 6 A. Radžiūnienė

42 02 94

139 120

89,36


61. Panevėžio regos centras „Linelis“

Aktų salė

Sporto salė

Ukmergės g. 35 V. Janikūnienė

43 79 39

75 58,21

55,37


110

62. Panevėžio autobusų stotis Laukimo salė Savanorių a. 5 R. Petukauskas

43 32 32


63. Panevėžio geležinkelio stotis Laukimo salė

Laukimo salė

S. Kerbedžio g. 9

Viršininkas

40 12 00

151 130,83

96,8

227,63 Patalpa išnuomota UAB „Motosportas“

kontaktinis tel. 860197705

Patalpa išnuomota UAB „Revostar“ kontaktinis tel. 863693189

64. Panevėžio muzikinis teatras Salė Nepriklausomy-bės a. 8

V. Kapučinskas 58 46 70


65. Panevėžio kolegija

Sporto salė

Aktų salė

Laisvės a. 23 G. Sargūnas,

46 03 23

466 523,28

176,15


66. Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai

Didžioji salė

Mažoji salė

Kranto g. 28 S. Myškienė 46 06 35


67. Panevėžio teatras „Menas“ Salė Vasario 16-osios g. 19

K. Vaičiulis 50 88 63,


68. J. Miltinio dramos teatras Žiūrovų salė Laisvės a. 5 L. Zaikauskas 996 841,61 1494,71

Būklė patenkinama

111

http://www.panko.lt/

Fojė

Mažoji salė

Konferencijų salė

58 45 99 390,75

205,63

56,72

69. Kino centras „Garsas“ Didžioji salė

Mažoji salė

Respublikos g. 40

G. Pučinskienė

46 78 06


70. Krepšinio sporto salė Sporto salė Beržų g. 48 S. Raziūnas

46 56 93


71. V. Variakojo sporto kompleksas

Salė Elektros g. 11 S. Raziūnas

46 56 93


72. Šermukšnių sporto salė Sporto salė Šermukšnių g. 31

D. Butkus

46 29 33


73. KKSC rankinio salė Sporto salė Durpyno g. 3 S. Raziūnas

46 56 93


74. „Aukštaitijos“ sporto kompleksas

Didžioji sporto salė Mažoji sporto salė

A. Jakšto g. 1 S. Raziūnas

46 56 93

739 687

422


75. KKSC lengvosios atletikos maniežas

Sporto salė Liepų al. 4 S. Raziūnas

46 56 93


112

76. Nevėžio sporto kompleksas Sporto salė

Aktų salė

Valgyklos salė

Taikos al. 11 S. Raziūnas

46 56 93

735 623

275

205


77. „Cido“ arena Sporto salė Parko g. 12 T. Inčikas 44 02 52

11081 16621.6

16621,6

Būklė patenkinama

78. „Impuls“ pramogų centras Salė (holas)

Treniruoklių salė

I treniruočių salė

II treniruočių salė

Parko g. 14 V. Marcinkevičienė8 686 66734

901 300

714

220

118


79. Bokso salė Sporto salė Naujamiesčio g. 45

S. Raziūnas

46 56 93


IŠ VISO: 39309 59023,79

59023,79

8 priedas

113

GYVENTOJŲ EVAKAVIMO MARŠRUTŲ SCHEMA

Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, galimą ekstremaliosios situacijos plitimo

kryptį, Savivaldybės administracijos direktorius parenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos savivaldybės gyventojų

surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus bus vykdomas gyventojų evakavimas.

9 priedas114

GYVENTOJAMS EVAKUOTI EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS NUMATYTAS TRANSPORTO KIEKIS IR GALIMAS VEŽTI GYVENTOJŲ SKAIČIUS

AUTOBUSAI Panevėžio miesto savivaldybė

Eil. Nr. Įmonės pavadinimas Adresas

Atstovas ryšiams (vardas ir pavardė, pareigos,

ryšio duomenys)

Transporto priemonės modelis

Transporto priemonių skaičius

Keleivių vietų skaičius autobuse

1. UAB „Panevėžio autobusų parkas“

J. Basanavičiaus g. 67, Panevėžys

tel. 8 45 43 32 848 615 92614

BOVA FHDNEOPLAN

N116DAF SB

3000MAN A03

IVECO DAILY

OTOKAR Navigo Mega

68 4949

49

49

19

35

2. UAB „AUTREGA“ Klaipėdos g. 106-35, LT-37380 Panevėžys

Regina Stokienė, užsakymų priėmimas

Tel. 8 600 20784El. p.

[email protected]

Neoplan 116

Mercedes-Benz Sprinter

315CDI

K-SETRA 215

1

2

1

49

16

49

3 UAB „Evalaistė“ Statybininkų g. 3-4, LT-37358 Panevėžys

Valdas PilipavičiusTel. 8 606 12311

Neoplan 116 4 50

115

El. p. [email protected]

MB-416

MB-312

Opel Vivaro

17

17

8

4. UAB „Autovera“ J. Janonio g. 13 V. JanušauskasTel. +370 45 581847

Neoplan N 316

Neoplan N 116

Neoplan N 116

Setra S215 HD

4 49

49

49

35

5. UAB „Važiuok su Bronium“ Saulės al. 18, 37452 Panevėžys

Bronius Baranauskas, direktorius

Tel. 8 685 74 638 El. p.

[email protected]

Volvo B12M

Temsa

Opel Movano

Fiat Ducato

Fiat Ducato

5 52

28

17

15

9Iš viso: 85 Iki 2900

116

10 priedas

GYVENTOJŲ SURINKIMO PUNKTŲ ĮKŪRIMO VIETOS

Eil. Nr.

Marš-ruto Nr.

Maršruto kryptis

Surinkimo punktas Adresas Vadovo vardas ir pavardė

Kontaktiniai duomenys

Pastabos

1 2 3 4 5 6 7 81. M-1 Bernatoniai VĮ ,,Regitra“ Panevėžio

skyriusPramonės g. 12 Raimundas

KireikisTel.: 8 700 55151, 8 41 596351,8 45 513911

[email protected]

2. M-2 Piniava Vytauto Žemkalnio gimnazija

Smėlynės g. 29 Artūras Totilas Tel.: 8 685 62694,466521

[email protected]

3. M-3 Paliūniškis Aikštelė prie AB „Energijos skirstymo operatorius“

Tinklų g. 5 Egidijus Mikalajunas

Tel.: 8 699 07811,504650

[email protected]

4. M-4 Trakiškis Aikštelė prie AB „Energijos skirstymo operatorius“

Tinklų g. 5 Egidijus Mikalajunas

Tel.: 8 699 07811,504650

[email protected]

5. M-5 Velžys „Skaistakalnio“ pagrindinė mokykla

Beržų g. 37 Stanislovas Ambrazaitis

Tel.: 8 699 84522, 587287

[email protected]

6. M-6 Šilagalys Panevėžio ,,Žemynos“ progimnazija

Ramygalos g. 99 RomualdasGrilauskas

Tel.: 8 687 55920, 587506

[email protected]

7. M-7 Upytė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas

Nemuno g. 33 Daiva Žostautienė

Tel. 510157 [email protected]

8. M-8 Berčiūnai Alfonso Lipniūno progimnazija

Klaipėdos g. 138

Vilma Petrulevičienė

Tel.: 8 640 93301, 514888

[email protected]

Gyventojų surinkimo paskirtis – surinkti gyventojus ir organizuoti jų tolesnį evakavimą.

117










11 priedas

SAVIVALDYBĖS ŽEMĖLAPIS

118

12 priedas

SAVIVALDYBĖJE ESANČIOS KULTŪROS VERTYBĖS, PAŽYMĖTOS KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS

VERTYBIŲ REGISTRO INTERNETO TINKLALAPYJE

Statinių kompleksai

1. Kapinių vartų ansamblis. G3K; UK 21268. Apvaizdos takas. Architektūrinė, istorinė vertė.

Pastatytas 1885 m.

1.1. Apvaizdos tako pietų vartai. L1435K23; UK 21842. Neobarokinių formų istorizmo laikotarpis.

1.2. Apvaizdos tako šiaurės vartai. L1435K24; UK 21843. Neobarokinių formų istorizmo

laikotarpis.

2. Cukraus fabriko statinių kompleksas. 24621. Įmonių g. 22. Architektūrinė, istorinė vertė.

Pastatytas 1940 m. Arch. A. Funkas, A. Manomaitis.

2.1. Gamybinis korpusas. 24622.

2.2. Katilinė su kaminu. 24623.

2.3. Dirbtuvės. 24624.

2.4. Sandėlis. 24625.

2.5. Medžiagų sandėlis. 24626.

2.6. Administracinis pastatas. 24627.

2.7. Gyvenamasis namas. 24628.

2.8. Valgykla. 24630.

2.9. Laboratorija. 24631.

3. Panevėžio konservų fabriko pastatų kompleksas. 20896. Kranto g. 12, 15, 15A. Architektūrinė,

istorinė vertė. Pastatytas 1880 m., XX a. pr. rekonstruotas.

3.1. Gamybinis pastatas. 24632.

3.2. Sarginė. 24633.

3.3. Pirmas namas. 24634.

3.4. Antras namas. 24635.

3.5. Pirmas ūkinis pastatas. 24636.

3.6. Antras ūkinis pastatas. 24637.

3.7. Trečias ūkinis pastatas. 24638.


3.9. Sandėlis. 24640.119

3.10. Tvora. 32177.

4. Panevėžio siaurojo geležinkelio kompleksas. 21898. Istorinė, techninė, technologinė,

architektūrinė, kraštovaizdinė vertė. Pastatytas XIX a. pab.–XX a. 3–5 d.

4.1. Panevėžio–Biržų ruožas. 21899.

4.2. Panevėžio stoties depo pastatas. 21930.

4.3. Panevėžio stoties prekių sandėlis. 21931.

4.4. Panevėžio stoties viadukas. 21954.

4.5. Panevėžio stoties semaforas. 21932.

4.6. Panevėžio stoties transformatorinė. 32993.

4.7. Panevėžio stoties katilinė. 32994.

4.8. Panevėžio stoties budėtojų pastatas. 32995.

4.9. Panevėžio stoties techninės priežiūros pastatas. 32996.

4.10. Panevėžio stoties administracinis pastatas. 33001.

5. Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas. 32770. Staniūnų g. 1. Architektūrinė vertė.

Pastatytas XIX a. II p.–XX a. I p.


5.2. Gamybinis pastatas. 33041.

5.3. Sandėlis. 33042.

5.4. Transformatorinė. 33043.

6. A. T. Moigio namų kompleksas. 30369. Vasario 16-osios g. 23, 25A. Architektūrinė, istorinė

vertė. Pastatytas 1895 m., rekonstruotas 1961 m.

6.1. Pirmasis namas. 10760.

6.2. Antrasis namas. 16968.

6.3. Trečiasis namas. 30370.

7. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių kompleksas. 34604. Smėlynės g. 10.

Architektūrinė, sakralinė, memorialinė vertė. Pastatytas 1877–1885 m. Istorizmo stilistika.

Architektas U. Golinevičius.

7.1. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 4706.

7.2. Šventoriaus tvora su vartais. 34605.

7.3. Antkapinis paminklas. 34608.

7.4. Antkapis. 34609.

7.5. Paminklinė skulptūra Šv. Aloyzas Gonzaga. 34606.

7.6. Pavlovičių antkapinis paminklas. 34607.

120

8. Panevėžio kalėjimo pastatų kompleksas. 36135. P. Puzino g. 12. Architektūrinė, istorinė vertė.

Pastatytas 1893 m., rekonstruotas XX a. pr. ir XX a. vid., remontuotas XX a. 9-ame dešimtmetyje.


8.2. Kalėjimas. 36137.

9. Burmistro Tado Chodakausko pastatų kompleksas. 36140. Vasario 16-osios g. 22.

Architektūrinė, istorinė vertė. Pastatytas 1927 m.

9.1. Namas. 36141.

9.2. Ūkinis pastatas. 36142.

10. Panevėžio NKVD-MVD-MGB būstinės pastatas ir sovietinio teroro aukų kapai. 32504. A.

Smetonos g. 30 / Vasario 16-osios g. Architektūrinė, memorialinė, istorinė vertė.

10.1. Būstinės pastatas. 32506.

10.2. Sovietinio teroro aukų kapai. 32505.

11. Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, kompleksas.

11409. Apvaizdos takas. Architektūrinė, istorinė, dailės, memorialinė vertė. Įsteigtos XIX a. I p.,

praplėstos XIX a. pab. ir XX a. I p.

11.1. Kapo antkapis. 27560.

11.2. Senosios kapinės. 27556.

11.3. Evangelikų liuteronų koplyčia. 27557.

11.4. Antkapis I. 27558.

11.5. Antkapis II. 27559.

11.6. Antkapis III. 27561.

11.7. Verutės Butėnienės antkapis. 12059.

11.8. Muziko Juozapo Gudavičiaus kapas. 16965.

11.9. Hokušų šeimos antkapinis paminklas. 27562.

11.10. Jokubonių šeimos antkapis. 7638.

11.11. Lietuvos kario Jurgio Kaminsko kapas. 27563.

11.12. Lietuvos kario Ado (Tado) Kiaušaičio kapas. 27564.

11.13. Lietuvos kario Jono Lelio ir kalbininko Antano Lelio (Lalio) kapas. 10762.

11.14. Liudvikos Leitezeruvnos antkapis. 27566.

11.15. Lietuvos kario kapas. 27567.

11.16. Onos ir Kaliksto Mickevičių antkapis. 27568.

11.17. Knygnešio Jono Moigio kapas. 27569.

11.18. Lietuvos kario Mykolo (Miko) Rasiulio kapas. 27570.

11.19. Kalisto ir Vaclovo Renicerių antkapinis paminklas. 27571.121

11.20. Lietuvos kario Mykolo Ruževičiaus kapas. 27572.

11.21. Lietuvos kario Jono Vainausko kapas. 27573.

11.22. Šv. Zitos draugijos narių antkapis. 27574.

11.23. Apvaizdos tako pietų vartai. 21842.

11.24. Apvaizdos tako šiaurės vartai. 21843.

11.25. 1863 m. sukilimo dalyvio Vladislovo ir geologo Česlovo Chmielevskių kapas. 2170.

11.26. Kunigo, visuomenės veikėjo Jono Karbausko-Maišinio kapas. 12055.

11.27. Knygnešio Jokūbo Varaičio-Varevičiaus, Voveriūno kapas. 12052.

11.28. Antkapinis kryžius. 37118.

11.29. Antkapinis paminklas I. 37124.

11.30. Antkapinis paminklas II. 37125.

11.31. Dubevčų šeimos antkapinis paminklas. 37126.

11.32. Brygidos Kasperovičovos ir Leonildos Dovgialovos kapo rūsys. 37120.

11.33. Peter Leo Konigstadter antkapis. 37127.

11.34. Stefanijos Šukšinos-Mingaylovos ir Onos Daugelienės sarkofagas. 37123.

Statiniai

1. Pastatas. 10763. Laisvės a. 1. Pastatytas 1888–1894 m. 1897 m. gyveno ir dirbo poetai Janis

Rainis (Janis Pliekšanis 1865–1929) ir Aspazija (Elza Rozenberga-Pliekšanė 1865–1943)

Architektūrinė, istorinė vertė.

2. Pastatas. 10771. Respublikos g. 77. Pastatytas 1891 m. 1913–1924 m. buvo miesto salė, 1924–

1940 m – Šaulių namas, 1940–1967 m. veikė Dramos teatras. Istorinė vertė.

3. Namas. 10768. Ramygalos g. 41A. Pastatytas 1903 m. 1904–1912 ir 1918–1920 m. gyveno

medicinos mokslų daktaras, profesorius, akademikas Vladas Kuzma (1892–1942). Istorinė vertė.

4. Namas. 12056. Smėlynės g. 97. Pastatytas 1875 m. 1905–1932 m. gyveno knygnešys Juozas

Milašiūnas (1852–1932). Istorinė vertė.

5. Namas. 16779. Smetonos g. 4. Pastatytas 1932 m. 1958–1984 m. gyveno kompozitorius,

pedagogas, choro dirigentas Mykolas Karka (1892–1985), 1980–1991 m. gyveno aktorius,

režisierius Gediminas Karka (1922–1991). Istorinė vertė.

6. Namas. 10773. Velžio kelias 21. Pastatytas 1922 m. 1926–1941 m. gyveno rašytojas publicistas

Konstantinas Jasiukaitis (1882–1941). Istorinė vertė.

7. Pastatas. 22812. S. Kerbedžio g. 16. Pastatytas 1937 m. 1937–1944 m. buvo Geležinkelių

valdybos Panevėžio geležinkelio stoties administracinis pastatas, 1944–1959 m. veikė NKGB-

122

MGB-KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris. Čia kalino, kankino ir žudė

rezistentus, jų ryšininkus ir rėmėjus. Istorinė vertė.

8. V. Žemkalnio gimnazija. 10761. Smėlynės g. 29. Pastatyta 1932 m. 1934–1936 m. dirbo poetė

Salomėja Nėris (1904–1945). Istorinė vertė.

9. Panevėžio mielių ir spirito fabriko pastatas. 31847. XIX a. pab.–XX a. pr., rekonstruotas po II

pas. karo. Architektūrinė, istorinė vertė.

10. Namas. 16635. Bruknynės g. 22A. Pastatytas 1934 m. 1934–1965 m. gyveno poetas ir

pedagogas Matas Grigonis (1889–1971). Istorinė vertė.

11. Namas. 21651. K. Donelaičio g. 6. Pastatytas 1914 m. 1914–1954 m. gyveno ir dirbo vargonų

meistras Martynas Masalskis (1858–1954). Istorinė vertė.

12. Pastatas. 10770. Respublikos g. 47. Pastatytas 1884 m. Buvusi berniukų gimnazija. Istorinė

vertė.

13. Namas. 21650. Sodų g. 3. Pastatytas 1923 m. 1926–1949 m. gyveno ir dirbo pirmasis Panevėžio

vyskupas ir švietėjas Kazimieras Paltarokas (1875–1958).

14. Butas. 21883. Algirdo g. 54. 1983–1994 m. gyveno Panevėžio dramos teatro įkūrėjas,

režisierius, aktorius Juozas Miltinis (1907–1994). Istorinė vertė.

15. Namas. 20806. Jakšto g. 3. Pastatytas 1933 m. Gyveno kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas,

pedagogas Petras Būtėnas (1896–1980). Istorinė vertė.

16. Namas. 10463. Šv. Zitos g. 18. Pastatytas 1925 m. 1932–1943 m. gyveno rašytoja, kultūros ir

visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Istorinė vertė.

17. Pastatas. 10466. Klaipėdos g. 3. Pastatytas 1882 m. 1888–1915, 1921–1936 m. veikė mokytojų

seminarija. Istorinė vertė.

18. Pastatas. 10467. Kranto g. 21. Pastatytas 1614 m. Seniausias miesto pastatas, XVII–XVIII a.

buvo Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvas. Istorinė vertė.

19. Pastatas. 10759. Vasario 16-osios g. 20. Pastatytas 1878 m. 1919–1932 m. buvo įsikūrusi meno

ir kultūros draugija „Aidas“. Istorinė vertė.

20. Namas. S236. Vasario 16-osios g. 23. Pastatytas 1895 m. 1902–1903 m. gyveno rašytojas Jonas

Biliūnas (1879–1907). Istorinė vertė.

21. Fotografo Jono Žitkaus namas. 10765. P. Puzino g. 11. Pastatytas 1934 m. 1934–1936 m.

gyveno poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Istorinė vertė.

22. Bankas. 4131. Autorius – architektas M. Songaila. Respublikos g. 56. Pastatytas 1932 m.

Architektūrinė vertė.

23. Malūnas. 21182. Kranto g. 24. Pastatytas 1841 m. 1944 m. atstatytas. Technologinė, istorinė,

architektūrinė vertė. 123

24. Kristaus Karaliaus katedra 4705. Katedros g. 1. Pastatyta 1908–1929 m. Autoriai: R. Steikūnas,

inž. A. Gordevičius ir P. Morkūnas. Architektūrinė vertė.

25. Šv. Trejybės bažnyčia. 4707. Pastatyta 1803 m. Sodų g. 2. Architektūrinė vertė.

26. Marijonų vienuolyno pastatas. 4708. Marijonų g. 24. Pastatytas 1939 m. Architektūrinė, istorinė

vertė.

27. Panevėžio žydų chasidų sinagogos pastatas. 31658. M. Valančiaus g. 4. Architektūrinė, istorinė

vertė.

28. Advokato Č. Petruškevičiaus vila. 31205. Smėlynės g. 171. Pastatyta 1934 m. Architektūrinė

vertė.

29. Panevėžio žydžių mergaičių gimnazijos pastatas. 31419. Ramygalos g. 18. Pastatytas 1900 m.

Architektūrinė, istorinė vertė.

30. Panevėžio žydų gimnazijos pastatas. 31418. Elektros g. 9. Pastatytas 1928 m. Architektūrinė,

istorinė vertė.

31. Poeto, publicisto J. Čerkeso-Besparnio sodyba. 20913. Ukmergės g. 59A.

32. Panevėžio Ješiboto pastatas. 31420. Savanorių a. 11. Pastatytas XIX a. pr. Architektūrinė,

istorinė vertė.

33. Dailės galerijos pastatas. 30777. Respublikos g. 3. Pastatytas XIX a. pab., rekonstruotas XX a.

pab. Architektūrinė, istorinė vertė.

34. Pastatas, kuriame 1880–1930 m. veikė pirmoji Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvė ir

knygynas. 10769. Respublikos g. 16. Istorinė vertė.

35. Namas, kuriame 1961–1975 m. gyveno teatro ir kino aktorius B. Babkauskas. 16549. Anykščių

g. 3. Istorinė vertė.

36. Pastatai, kuriuose 1926 m. įkurtas Lietuvaičių švietimo centras (Švč. Nekaltosios Mergelės

Marijos seserų tarnaičių kongregacija). 2468. Sodų g. 10, 12. Istorinė vertė.

37. Pastatas, kuriame 1923–1968 m. veikė pradinė mokykla. 16964. A. Smetonos g. 2. Istorinė

vertė.

38. Panevėžio Ješiboto pastatas II. 32914. Ramygalos g. 24. Pastatytas 1901 m. Architektūrinė,

istorinė vertė.

39. Panevėžio trečioji parapinė mokykla. 31932. Ukmergės g. 34. Pastatyta 1935 m. Autorius arch.

A. Gargasas. Architektūrinė, istorinė vertė.

40. Namas. 10464. A. Smetonos g. 27. Gyveno gydytojas A. Domaševičius. Istorinė vertė.

41. Namas. 10773. Velžio kelias 21. 1926–1941 m. gyveno Konstantinas Jasiukaitis – rašytojas,

publicistas. Istorinė vertė.

124

42. Pastatas. 36134. Vysk. K. Paltaroko g. 18. Mažoji kunigų seminarija. Pastatytas 1938–1948 m.

Architektas A. Gargasas. Architektūrinė vertė.

43. Vėjo malūnas. 33494. Ramygalos g. 111A. Pastatytas 1880 m., rekonstruotas 1988 m.

Kraštovaizdžio, architektūrinė vertė.

44. Vėjo malūnas. 33495. Ramygalos g. 121A. Pastatytas 1878 m., rekonstruotas 1988 m.

Kraštovaizdžio, architektūrinė vertė.

45. J. Masiulio knygynas. 36143. Respublikos g. 21. Pastatytas 1890–1900 m., remontuotas 1996

m. Architektūrinė, istorinė vertė.

46. Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai. 32362. Pastatytas 1936 m. Architektas P. Lelis.

Architektūrinė vertė.

47. Panevėžio lenkų gimnazijos pastatas. 36144. Kranto g. 18. Pastatytas 1929 m., remontuotas

1977 m. Architektūrinė vertė.

48. Namas. 38126. Ramygalos g. 15. Pastatytas 1956 m. Gyveno žymūs Panevėžio teatralai: S.

Kosmauskas, H. Hokušaitė, M. Kosmauskaitė, V. Kosmauskas, A. Stepanka. Istorinė vertė.

49. Ligonių kasų pastatas. 38011. Respublikos g. 66. Pastatyta 1937 m. (PV dalis), priestatas

pastatytas 1961 m. (ŠR dalis). Architektūrinė vertė.

50. Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčia. 36133. Ukmergės g. 29. Pastatyta 1850 m., iš dalies

rekonstruota 1940 m., 2001 m. Sakralinė, architektūrinė, kultūrinė vertė.

51. Panevėžio sentikių cerkvė. 36139. A. Mackevičiaus g. 10. Pastatyta 1906 m., sudegusi 1912 m.,

atstatyta 1923 m. Sakralinė, architektūrinė, kultūrinė vertė.

Laidojimo vietos

1. Panevėžio m. senosios kapinės. UK 21138. Palaidoti Panevėžio m. gyventojai ir XVII a. 6–7 deš.

Švedijos ir Rusijos kariai. Nuo 1507 m. kapinėse stovėjo medinė bažnyčia. Venslaviškio g. (Nr. 6).

Istorinė vertė. Saugomos valstybės.

2. Panevėžio m. žydų senosios kapinės. L13 UK 11410. Naujamiesčio, Vasario 16-osios, Sietyno g.

Istorinė vertė. 2002-09-26 pavadintos Atminimo skveru. Istorinė vertė. Saugomos valstybės.

3. J. Miltinio ir V. Blėdžio kapai. L520; UK 21884. Ramygalos g. kapinėse. Palaidotas režisierius,

aktorius, pedagogas, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas Juozas Miltinis (1907–1994) ir aktorius

Vaclovas Blėdis (1920–1999). Istorinė, memorialinė vertė.

4. Istorikės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Onos Maksimaitienės (1902–1999) kapas

Ramygalos g. kapinėse.

5. Kompozitoriaus, pedagogo, chorų vadovo Antano Belazaro (1892–1982) kapas. UK 31660.

Ramygalos g. kapinėse. 125

6. Kompozitoriaus, pedagogo, choro dirigento Mykolo Karkos (1892–1985) ir teatro, kino

aktoriaus, režisieriaus Gedimino Karkos (1922–1991) kapai. UK 31662. Ramygalos g. kapinėse.

7. Bolševikų nužudyto gydytojo Stasio Mačiulio (1893–1941) kapas. UK 31661. Ramygalos g.

kapinėse.

8. Panevėžio bibliotekos įkūrėjos, mecenatės, kultūros ir visuomenės veikėjos Elžbietos

Jodinskaitės (1877–1951) kapas. UK 31665. Ramygalos g. kapinėse.

9. Poeto Juozo Stanikūno – Žemės Dulkės (1888–1972) kapas. UK 31659. Ramygalos g. kapinėse.

10. Kalbininko, folkloristo, vertėjo Petro Būtėno (1896–1980) kapas. UK 31664. Ramygalos g.

kapinėse.

11. Sovietinio teroro aukų ir Vokietijos karo belaisvių kapai (1944–1950). UK 31668. A.

Baranausko g.

13. Knygnešio Gasparo Meškausko (1858–1934) kapas. 31662. Ramygalos g. kapinėse.

18. Aktoriaus Aurimo Babkausko kapas. 16725. Ramygalos g. kapinėse.

19. Stačiatikių kapinės. J. Tilvyčio g. IP2200; UK 4712. Istorinė, memorialinė vertė.

20. Skulptūrinis memorialas, kapinės, kuriose palaidoti tarybiniai piliečiai (apie 100), nužudyti

hitlerinės okupacijos metais. IP462. 15089. Staniūnų miškelis. Istorinė vertė.

21. Kapai, kuriuose palaidoti kariai, žuvę 1918–1920 m. už Lietuvos nepriklausomybę, 250

savanorių. IV1211. UK 16967. Ramygalos g. kapinės. Centrinio paminklo autorius J. Zikaras.

Paminklas atidengtas 1930-09-21. Istorinė vertė.

22. 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudytų Lietuvos žmonių kapai. Sušaudytų

prie cukraus fabriko, perlaidota 18 žmonių. IP1120. 17013. Ramygalos g. kapinės.

23. Pokario metų kovų Lietuvos partizanų kapai. 17012. 1989 m. palaikai perlaidoti į Ramygalos g.

kapines (apie 20). Istorinė, memorialinė vertė.

24. Rašytojos, visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės–Bitės kapas. IR135; UK 10468. Ramygalos g.

kapinės. Istorinė, memorialinė vertė.

25. Rašytojo, kunigo J. Lindės-Dobilo kapas. IV165; UK 2171. Ramygalos g. kapinės.

26. Kunigo, knygnešio F. Lialio kapas. IP2570; UK 12053. Ramygalos g. kapinės.

27. Knygnešio J. Stankevičiaus kapas. IP2564; UK 31667. Ramygalos g. kapinės.

28. Kapinės, kuriose palaidoti vokiečių kariai, žuvę II pasaulinio karo metais, ir Sentikių kapinės.

Pajuostės plentas.

29. Aktoriaus Broniaus Babkausko kapas. UK 1625. 16725. Ramygalos g. kapinės.

30. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. 10758. Krekenavos g.

126

Įvykių vietos

1. Aikštė, kurioje buvo sušaudyti ir palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai. Šioje vietoje pokario

metais buvo guldomi išniekinti pasipriešinimo kovų dalyviai. IR132; UK 10464. Sukilėlių aikštė,

Smėlynės g. 18. Istorinė vertė.

2. Vieta, kur 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudyti Lietuvos piliečiai (19).

Pramonės g., prie AB „Panevėžio cukrus“. Istorinė, memorialinė vertė.

Statinių puošyba ir įranga

Kristaus Karaliaus katedroje, Katedros g. 1

1.Vyskupo K. Paltaroko bareljefas. Bronzinis. UK 8595. DV597.*

2. Vyskupo krėslas-sostas. UK 8596. DV598.*

3. Freska „Polocko mūšis“, lubų tapyba. UK 8591. DV593. Autoriai: J. Mackevičius, V. Palaima,

D. Tarabildienė.*

4. Paveikslas „Mirusiųjų sala“. UK 8589. DV591.*

5. Švento Jurgio paveikslas. UK 8590. DV592.*

6. Sienų tapyba „Sibilės“, „Pranašai“. UK 8592. DV594. Autorius P. Puzinas.*

7. Nežinomų šventųjų, dvasininkų, pasauliečių ir angelų skulptūros (20). XVII–XVIII a.*

8. Vyskupo K. Paltaroko biustas. UK 8593. DV595. Autorius P. Steponavičius.*

9. Paveikslas „Šventoji Trejybė virš Vilniaus katedros“. UK 9284. DV1286. Autorius Z.

Petravičius.*

Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Smėlynės g. 10

1. Kristaus galva – bareljefas. UK 8594. Autorius J. Zikaras 1922 m.*

2. Šv. Petro paveikslas. UK 8597. DV599.*

3. Šv. Povilo paveikslas. UK 8598. DV600.*

4. Skulptūra „Kristaus galva“. Autorius J. Zikaras. 1927 m. UK 8594. DV596.*

5. M. Chodokevičiaus biustas. UK 7637. DR387. Autorius K. Ulianskas.*

6. A. Koskevičiaus vitražas. 1896 m. UK 8599. DV601.*

7. Vyskupo P. Karevičiaus medalionas. UK 8600. DV602. Autorius J. Zikaras.*

8. Vargonai. 1887 m. Autorius J. Radavičius. UK 16818. IV1061.*

Švč. Trejybės bažnyčioje, Sodų g. 2

1. Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, XX a. pr. UK 4375.*

2. Vitražas „Kardinolas Jurgis Radvila“. UK 4366. Autorius B. Bružas.* 127

3. Vitražas „Pijorai Panevėžyje“. UK 4367. Autorius B. Bružas.*

4. Vitražas „Vyskupas K. Paltarokas“. UK 4368. Autorius B. Bružas.*

5. Vitražas „Kardinolas V. Sladkevičius“. UK 4369. Autorius B. Bružas.*

6. Vitražas „Palaimintasis J. Matulaitis“. UK 4370. Autorius B. Bružas.*

7. Vitražas „Šv. Tėvas Jonas Paulius II“. UK 4371. Autorius B. Bružas.*

8. Vitražas „Šv. Kazimieras“. UK 4372. Autorius B. Bružas.*

9. Vitražas „Švč. Trejybė“. UK 4373. Autorius B. Bružas.*

10. Vitražas „J. Kalesancijus“. UK 4374. Autorius B. Bružas.*

11. Skulptūra „Šv. Petras“. UK 4376.*

12. Skulptūra „Šv. Povilas“. UK 4377.*

13. Skulptūra „Nazarietis“. UK 4378.*

14. Paveikslas „Šv. Teresė“. UK 4380.*

15. Paveikslas „Šv. Antanas“. UK 4381.*

16. Paveikslas „K. Dombskio portretas”. UK 4379. Autorius V. Gasiūnas.*

1. Bareljefai: „Kūrybinis genijus“, „Muzika“, „Architektūra“, „Poezija“. 7639. Autorius J. Kėdainis.

1969 m. Laisvės a. 5. (J. Miltinio dramos teatro pastatas).

2. Atlantų skulptūros (12). 7641. Skulptorius J. Zikaras. 1932 m. Respublikos g. 56. (AB DnB

NORD banko pastatas).

Monumentai

1. Mokytojos Veronikos Būtėnienės antkapinis paminklas. Skulptorius B. Bučas. IP2880. 12059.

Apvaizdos takas. Meninė vertė.

2. Antkapinis Jokūbonių šeimos kapo paminklas. 7638. Skulptorius G. Jokūbonis. 1961 m. DR388.

Apvaizdos tako kapinės. Meninė vertė.

3. Aktoriaus B. Babkausko antkapinis paminklas. 16725. Skulptorius J. Lebednykas. 1980 m.

Meninė vertė.

4. Paminklas tarybiniams kariams. 20127. Skulptorė V. Vildžiūnaitė. 1975 m. Krekenavos g.

kapinės. Meninė vertė.

5. Paminklas 1941 m. birželio 26 d. nužudytiems gydytojams. 15689. Autorius B. Bučas. 1943 m.,

atstatytas 1988 m. Ligoninės kiemas. Istorinė, meninė vertė.

6. Paminklas „Laisvės daina“. 20035. Aut. A. Dimžlys, T. Miknevičius. 1974 m. DR1246. Vilniaus

g.

7. Dekoratyvinė skulptūra „Žemė – Motina – Taika“. 20034. Skulptorius K. Kisielius. 1974 m. A.

Jakšto g. DR1245.128

8. Dekoratyvinė skulptūra „Legenda“. 20128. Skulptorius R. Antinis (jaunesnysis). 1972 m.

Vilniaus g. skveras. DR1246.

9. Dekoratyvinė skulptūra „Svajonė“. 15332. Autorius B. Zalensas. 1970 m. Respublikos g. skveras.

DV4398.

10. Dekoratyvinė skulptūra „Dūdorius“. 15333. Skulptorius R. Antinis. 1974 m. DV4398.

Respublikos g. skveras.

11. Dekoratyvinė skulptūra „Paukščių takas“. 15330. Skulptorius P. Mazūras. 1980 m. DV4395.

Ramygalos g., „Žemynos“ mokyklos kieme.

12. Rašytojos, visuomenininkės G.Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas. IP28881. 12058.

Respublikos g. 47, prie J. Balčikonio gimnazijos.

13. Paminklas 1941 m. birželio 25 d., stalinizmo represijų metais, nužudytiems Lietuvos piliečiams.

16966. Pramonės g., prie cukraus fabriko. IV1210.

14. Staniūnų memorialas 1941 m. nužudytiems Lietuvos piliečiams. Sudaro 11 ąžuolinių

stogastulpių. 1979 m. DV4178.

15. Antkapinis paminklas mokytojui J. Janulioniui. 7640. Skulptorius G. Jokūbonis. 1963 m.

Ramygalos g. kapinės.

Atsakingų institucijų kontaktiniai duomenys

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyrius, tel.: 8 686 36709, 501

214, 501 246, 501 215, 501 204, el. p. administracija @panevezys.lt

Panevėžio kraštotyros muziejus, tel. 46 19 73, [email protected]

Kultūros ir paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio skyrius, tel.: 581 780, 581

780, 581 780, el. p. [email protected]

129




13 priedas


MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ ŽINYNAS

Eil. Nr.

Priemonė Kiekis Techniniai duomenys

Valdytojas Kontaktiniai duomenys

AB „PANEVĖŽIO SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ (SA)1. MAZ-555 savivartis,

barstytuvas3 SA

2. MB 1722 savivartis, barstytuvas

1SA

3. MAN 8.103 su kranu savivartis

1SA

4. MAN 15.192 su kranu savivartis

1SA

5. MAN 18.330 savivartis, barstytuvas

1SA

6. ZIL31410 vandenvežis, šluotos

5SA

7. ZIL130 vandenvežis, šluotos

1SA

8. MB 1722 šluotos 1 SA

9. MB 1414 šluotos 1 SA

10. AZURA CONCEPT šluotos

1SA

11. ZL40G traktorius, krautuvas

1SA

12. MTZ-80 traktorius, krautuvas

1SA

13. LAG 40814 traktorius, krautuvas

1SA

130

14. DZ-143 traktorius, krautuvas

1SA

15. MTZ-82 MK traktorius, krautuvas

1SA

16. UN-053. traktorius, krautuvas

2SA

17. VTZ-2048 traktorius, krautuvas

1SA

18. PRONAR 320 AMK traktorius, krautuvas

2SA

19. VW Transporter 5 SA

20. Škoda Oktavia 1 SA

21. VW PASSAT 1 SA

22. FORD MONDEO 1 SA

23. RENAULT MASTER 1 SA

24. TO-18B-3 traktorius, krautuvas

1SA

25. LINDE H 3.0 D krautuvas 1 SA

26. CATERPILLAR DP30K krautuvas

1SA

27. UNC-060 krautuvas 1 SA

28. GAZ 5312 asenizacija 1 SA

29. VOLVO D.3 portalas (5m2, 7m2, 10m2 kont)

1SA

30. MAN D.3 B portalas (5m2, 7m2, 10m2 kont)

1SA

31. MB 1824 portalas (5m2, 7m2, 10m2 kont)

1SA

32. MB D.3 ASTROS 2532 presinė

3SA

33. MB 2527 presinė 1 SA

131


35. MAN D.3 presinė 3 SA

36. MAN 24.232 presinė 1 SA


38. IVECO D.3 presinė 1 SA

39. MB 2422 su kranu savivartis

1SA

40. MB 2524 su kranu savivartis

1SA

41. MAN D3 su kranu savivartis

1SA

42. MAN D3 savivartis 1 SA


44. Volvo D.3 presinė 1 SA


46. HKM (priekaba) 1 SA

AB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“ (PAP)

47. Miesto tipo autobusai 69 PAP

48. Tarpmiestiniai autobusai 34 PAP

49. Traktorius Jumz 1 PAP

50. Autokrautvas 1 PAP

UAB „KRIAUTĖ“

51. Bokštelis ZIL 130 1 UAB „KRIAUTĖ“

52. Krovininis automobilis MAN

1 UAB „KRIAUTĖ“

53. Autokrautuvas 3t 1 UAB „KRIAUTĖ“

132

54. Traktorius 2 UAB „KRIAUTĖ“

55. Kranas teleskopinis Maz 5337


56. VW krovininis mikroautobusas


57. Transporteris platforma VW


58. Krovininis automobilis MB


59. Krovininis Ford Transit 2 UAB „KRIAUTĖ“

60. Krovininis automobilis Peugeot


61. Mikroautobusas MB 3 UAB „KRIAUTĖ“

62. Krautuvas 4 UAB „KRIAUTĖ“

63. Krautuvas-ekskavatorius JCB


64. Lengvasis automobilis Toyota


65. Lengvasis automobilis Hyundai


66. Lengvasis automobilis Chrysler


67. Lengvasis automobilis Dacia Logan


68. Lengvasis automobilis Opel Astra


69. Lengvasis automobilis Lexus RX450


VŠĮ „PANEVĖŽIO MIESTO GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOTIS“ (PGMP)

133

70.

Greitosios medicinos pagalbos B tipo automobiliai su medicinine įranga

7 VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis“ (PGMP)

UAB „HJELLEGJERDE BALTIJA“

71. MAN TGL 10.250 4X2 BL

1 UAB „Hjellegjerde baltija“

72.MB Sprinter 313


73.MB Sprinter 313


74.FORD Transit Torneo


UAB „PANEVĖŽIO GATVĖS“

75.Audi A6

1 UAB „Panevėžio gatvės“

76. AUDI 100 1UAB „Panevėžio gatvės“

77. WWW TRANSPORTER 3 krovininis UAB ,,Panevėžio gatvės“

78. MAN9.150 1.5(su fiskaru) 1 fiskaras UAB ,,Panevėžio gatvės‘

79. Autokeltuvai 2 Iki 22 metrų UAB ,,Panevėžio gatvės‘

80.Ekskavatorius 1

Kasimo kaušas 1.03 m3

UAB ,,Panevėžio gatvės‘

AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“

Transporto tarnyba

81. VW-LT 35 – mažas autobusas

1 14 sėd. vietų Transporto tarnyba

82. Peugeot-Boxer - 1 1,5 t Transporto

134

furgonas tarnyba

83. KAMAZ-55102 – savivartis

1 7,5 t Transporto tarnyba

84. KAMAZ-55111 - savivartis

1 10 t Transporto tarnyba

85. MAZ-5334 KS - autokranas

1 12,5 t Transporto tarnyba

86. MAZ-5337KS - autokranas


87. Rolfo S3363 – bortinė puspriekabė


88. PPC-20-64229 - puspriekabė-cisterna

1 20 m3 Transporto tarnyba

89. Terex 860 SX - ekskavatorius

1 0.25m3 Transporto tarnyba

90. PKSD-5,25 - kompresorius

1 5.25 m3/min.; 0.7 MPa

Transporto tarnyba

91. Ingersoll-Rand 1 5.0 m3/min.; 0,7 MPa

Transporto tarnyba

92. Gaz-53 – asenizacinis automobilis

1 3,0 m3 Transporto tarnyba

93. 24 kW mobili elektros stotis

1 400 V, 24 kW. Transporto tarnyba

Panevėžio elektrinės materialinių išteklių žinynas (PEI)94. Suvirinimo aparatas

„Master 2200“1 PEl

95. Suvirinimo agregatas „VD-401“

1 PEl

96. Siurblys „POMONA PO 23R“

1 1,25 kW; Q = 15 m3/h

PEl

97. Kilnojamasis siurblys „PO 23R“

1 Q = 16 m3/h PEl

135

98. Motopompa „MP-800“ 1 Q = 800 l/min.; benzininės

PEl

99. Kilnojamasis siurblys „NCS-2“

1 4 kW; 36 m3/h PEl

Panevėžio ŠTR materialinių išteklių žinynas

100. Lauko el. stotis MG-10 1 Maks. įtampa 230–400V; galingumas 10 kW; Variklis HONDA Gx620 , kuras – benzinas

Panevėžio ŠTR

101. El. stotis ECT 6500 1 Maks. įtampa 380 V; galingumas 6,5 kW; variklis HONDA Gx390; kuras – benzinas.

Panevėžio ŠTR

102. Mobilusis motogeneratorius FH7540R

1 Maks. įtampa 230–400V; galingumas 6kW; variklis HONDA Gx390; kuras – benzinas

Panevėžio ŠTR

103. Vandens pompa XT3.78 H 1 Našumas 80,4 m3/val.; variklis HONDA Gx240; kuras – benzinas

Panevėžio ŠTR

104. Kilnojamasis siurblys BSW

1 Našumas 25 m3/val. Maitinamas iš el. generatoriaus

Panevėžio ŠTR

105. Kilnojamasis siurblys PO23

1 Našumas 23 m3/val. variklis 127C, kuras – benzinas

Panevėžio ŠTR

106. Suvirinimo aparatas VD-306 Y3

(Stacionarus, suvirintojo darbo vietoje)

1 Įtampa 220-380 V; srovės diapazonas Nuo 45÷125 A; nuo 125÷315 A

Panevėžio ŠTR

136

107. Suvirinimo aparatas

MASTER 2200

2 Nominali įtampa 380 V; Galingumas 8,4 kW

Panevėžio ŠTR

108. El. kaltas „Makita“ HM 1303

1 1,45 smūg. per sek. Panevėžio ŠTR

109. Vibroplokštė LG 160 1 Variklis HONDA Gx160, kuras benzinas

Panevėžio ŠTR

110. Pjaustytuvas STHL TS 1 Pjovimo gylis 123,5 mm. Variklio galia 5 kW, kuras – benzinas. Su vežimėliu.

Panevėžio ŠTR

111. Pneumatinis plaktukas SK- 13B

1 Kaltai 25x75 Panevėžio ŠTR

112. Trūkimų ieškiklis 1 Komplektas iš 3 dalių

Panevėžio ŠTR

Panevėžio RK-1 materialinių išteklių žinynas

113.FIAT SCUDO

1 Lengvas, 5 sėdimų vietų, 1998 m., GPT 917

PRK-1

114. SIURBLYS HC-60 su elektros varikliu

1 Q=60m³/h PRK-1

115. Suvirinimo aparatas MASTER 2200

2 PRK-1

UAB „NORAC“

116. VOLVO FL12 1 sunkvežimis UAB „NORAC“

117. VW Crafter 1 sunkvežimis UAB „NORAC“

118. FORD GALAXY 1 lengvasis UAB „NORAC“

119. Milteliniai gesintuvai 47 MG 6 m UAB „NORAC“

120.Gaisriniai čiaupai 17

Diametras d 50, PN EN 671

UAB „NORAC“

UAB „METALISTAS LT“137

121. Automobilis Škoda 1 5 sėdimos vietos, variklio darbinis tūris 1861 cm,

keliamoji galia 500 kg.

UAB „Metalistas

LT“

122. Automobilis Seat 1 5 sėdimos vietos, variklio darbinis tūris 1584 cm,

keliamoji galia 500 kg.

UAB „Metalistas

LT“

123. Traktorius su priekaba 1 - UAB „Metalistas

LT“

PANEVĖŽIO KŪNO KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS

124. Automobilis VW JETTA 1 5 sėdimos vietos PKKSC

125. Automobilis VW Vento 1 5 sėdimos vietos PKKSC

126. Mikroautobusas MB Sprinter

1 16 sėdimų vietų PKKSC

127. Mikroautobusas Ford Transit

1 17 sėdimų vietų PKKSC

128. Automobilis VW Transporter

1 5 sėdimos vietos PKKSC

129. Autobusas Volvo B12 M 1 41 sėdima vieta PKKSC

14 priedas

138

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGŲ, ŠEIMYNŲ, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ, UŽSIIMANČIŲ

SOCIALINE RŪPYBA, SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Socialinių paslaugų įstaigos tipas pagal žmonių socialines

grupes

Socialinių paslaugų įstaigos

pavadinimas

Pavaldumas Vietų, finansuojamų iš Savivaldybės,

skaičius1. Socialinės globos

namaiVaikų grupinio

gyvenimo namaiPanevėžio miesto

savivaldybė (PMS)

52

1.1. Panevėžio Algimanto Bandzos

kūdikių ir vaikų globos namai

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

60 (103)

1.2. VšĮ Šv. Juozapo globos namai

PMS 72 (85)

1.3. VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų

centro Grupinio gyvenimo namai

Viešoji įstaiga 5 (10)

2. Savarankiško gyvenimo namai

VšĮ „Vilties namai“ Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija

„Panevėžio viltis“

19 (25)

3. Bendruomeninės įstaigos

Panevėžio miesto neįgaliųjų draugija

NVO

3.1. Panevėžio krašto žmonių su negalia

sąjungaNVO

3.2. .VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras

NVO

3.3. Lietuvos kurčiųjų draugijos VšĮ

Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras

NVO

3.4. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“

Panevėžio skyriaus

NVO

139

Šeimos namai

3.5. VšĮ Neįgaliųjų integracijos centras

NVO

3.6. Panevėžio vyskupijos Caritas

Panevėžio vyskupija

3.7.Sutrikusio intelekto

žmonių globos bendrija „Panevėžio

viltis“

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“

3.8. VšĮ „Dailusis ornamentas“

NVO

3.9. Panevėžio aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija

„Žvilgsnis“

NVO

4. Kitos socialinių paslaugų (transporto

organizavimo, socialinių įgūdžių

ugdymo ir palaikymo, pagalbos

į namus) įstaigos

Socialinių paslaugų centras (socialinė

priežiūra)

PMS 241

5. Socialinės globos skyrius (Nakvynės

namai)

Socialinių paslaugų centras

PMS 81

6. Globos skyrius pagyvenusiems ir senyvo amžiaus

asmenims

Socialinių paslaugų centras

PMS 21

7. Dienos socialinės globos centrai

Panevėžio specialioji mokykla-

daugiafunkcis centras

PMS 2* (40)

7.1. Jaunuolių dienos centras

PMS 19* (50)

140

7.2. Socialinių paslaugų centro Dienos

socialinės globos skyrius

PMS 18

7.3. VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų

centras

Privatus steigėjas 25* (25)

15 priedas

141

PRANEŠIMŲ „CHEMINIS PAVOJUS“, „RADIACINIS PAVOJUS“, „KATASTROFINIS UŽTVINDYMAS“, „POTVYNIO PAVOJUS“, „URAGANO PAVOJUS“, „ORO PAVOJUS“ GYVENTOJAMS, VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS

IR ĮSTAIGOMS, KITOMS ĮSTAIGOMS IR ŪKIO SUBJEKTAMS FORMOS

Eil. Nr. Civilinės saugos signalo

pavadinimas

Civilinės saugos signalo turinys

1. „Dėmesio visiems“ „Dėmesio visiems. Dėmesio visiems. Dėmesio visiems. Svarbus pranešimas. Gyventojai, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją“

2. „Cheminis pavojus“ „Cheminis pavojus. Cheminis pavojus. Cheminis pavojus. Gyventojai, eikite į patalpas, jas užsandarinkite, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“

3. „Radiacinis pavojus“

„Radiacinis pavojus. Radiacinis pavojus. Radiacinis pavojus. Gyventojai, eikite į patalpas, jas užsandarinkite, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“

4. „Katastrofinis užtvindymas“

„Katastrofinis užtvindymas. Katastrofinis užtvindymas. Katastrofinis užtvindymas. Gyventojai, nedelsdami pasitraukite į aukštesnes vietas, perspėkite kitus“

5. „Potvynio pavojus“ „Potvynio pavojus. Potvynio pavojus. Potvynio pavojus. Gyventojai, saugokite save ir artimuosius, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“

6. „Uragano pavojus“ „Uragano pavojus. Uragano pavojus. Uragano pavojus. Gyventojai, eikite į patalpas, uždarykite langus ir duris, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“

7. „Oro pavojus“ „Oro pavojus. Oro pavojus. Oro pavojus. Gresia oro antpuolis. Gyventojai, slėpkitės rūsiuose ar kitose priedangose, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, laukite nurodymų“

8. „Perspėjimo sistemos patikrinimas“

„Perspėjimo sistemos patikrinimas. Perspėjimo sistemos patikrinimas. Perspėjimo sistemos patikrinimas. Gyventojai, pavojaus nėra, tęskite darbą ar poilsį“

142

16 priedas

CENTRALIZUOTO IR VIETINIO VALDYMO ELEKTROS SIRENŲ SĄRAŠAS

Eil.

Nr.

Objekto pavadinimas Objekto adresas Sirenos tipas

Sirenos valdymas

Atsakingas asmuo

Telefonas Pastabos

1. J. Janonio g. 4, Panevėžys

AB „Lietkabelis“ S-40 Centralizuotas

2. Staniūnų g. 1, Panevėžys

AB „Naujoji Ringuva“

S-40 Centralizuotas

3. Pramonės g.10, Panevėžys

AB „Panevėžio stiklas“

S-40 Centralizuotas

4. Basanavičiaus g. 67 Panevėžys

AB „Panevėžio autobusų parkas“

S-40 Centralizuotas

5. Velžio kelias 13, Panevėžys

UAB „Aukštaitijos vandenys“

S-40 Centralizuotas

6. Pramonės g. 8, Panevėžys

UAB „Panevėžio „Aurida“

S-40 Centralizuotas

143

7. Šermukšnių g. 19 Panevėžys

UAB „Metalistas LT“

S-40 Centralizuotas

8. Kerbedžio g. 23 Panevėžys

UAB „Lino apdaila“

S-40 Centralizuotas

9. Tinklų g. 9, Panevėžys

AB „Pieno žvaigždės“

S-40 Centralizuotas

10. Staniūnų g. 66, Panevėžys

UAB „Regovitus“ S-40 Centralizuotas

11. Senamiesčio g. 109 Panevėžys

UAB „Ketus“ S-40 Centralizuotas

12. Klaipėdos g. 27, Panevėžys

KTU bendrabutis S-40 Centralizuotas

13. Laisvės a. 5, Panevėžys

J. Miltinio dramos teatras

S-40 Centralizuotas

14. Tulpių g. 60, Panevėžys

Vyriausiasis policijos komisariatas

S-40 Centralizuotas

15. Statybininkų g. 24, Panevėžys

„Saulėtekio“ mokykla

S-40 Centralizuotas

16. Kniaudiškių g. 48, AB „Mano S-40 Centralizuotas

144

Panevėžys būstas“ (gyvenamasis namas)

17. Rožių g. 20, Panevėžys

„Rožyno“ progimnazija

S-40 Centralizuotas

18. Parko g. 77, Panevėžys

AB „Panevėžio butų ūkis“

S-40 Centralizuotas

19. Nemuno g. 31, Panevėžys


S-40 Centralizuotas

20. Marijonų g. 23 Panevėžys,


S-40 Vietinis

21. Pilėnų g. 43, Panevėžys

AB „Panevėžio specialus autotransportas“

S-40 Vietinis

22. Ramygalos g. 57, Panevėžys

AB „Panevėžio butų ūkis“

S-40 Vietinis

145

Documents

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS - panevezys.lt m sav esvp 2016... · Web viewPATVIRTINTA. Panevėžio miesto savivaldybės. administracijos direktoriaus. 2017 m. sausio 4 d. įsakymu