7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 45 (967) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Jaunøjø stygininkø sëkmë Rygoje

3Pokalbis su kompozitoriumi Faustu Latënu

5Rûtos Oginskaitës knyga apie Vladà Bagdonà

5Talino kino festivalis „Juodosios naktys“

2011 m. gruodþio 16 d., penktadienis

Rita Pauliukevièiûtë

Baþnytinio paveldo muziejujeVilniuje nuolatinæ ekspozicijà pra-tæsë nauja paroda, surinkusi Vil-niaus auksakaliø sakralinius dirbi-nius nuo XVI a. iki XX a. pradþios.Eksponatai atkeliavo ið Vilniaus,Kaiðiadoriø, Kauno, Panevëþio irVilkaviðkio vyskupijø baþnyèiø beiLietuvos dailës, Lietuvos naciona-linio ir Trakø istorijos muziejø.

2002–2005 m. Vilniaus arkivysku-pija atliko milþiniðkà, be galo svar-bø ir reikalingà darbà – inventori-zavo visas savo baþnyèiose esanèiasmeno vertybes. Bûtent tada ir atsi-skleidë, kiek vietiniø meistrø dirbi-niø yra iðsaugota ir daþnai tebenau-dojama tiesiogiai pagal jø paskirtáliturgijoje. Jau tada, dar prieð ásiku-riant muziejui, kilo mintis, kad pra-dëtus ávairius teorinius tyrëjø dar-bus galëtø vainikuoti paroda, kurvienoje vietoje pamatytume visàVilniaus auksakalystës istorijà, sti-liø kaità, savitumus, neiðvengiamasátakas, kad ne vien nuotraukose ga-lima bûtø lyginti ir daryti iðvadas.Taip pat norëjosi didesniam þmoniøbûriui parodyti, koks nepaprastasDievui ðlovinti skirtas groþis sle-piasi nematomas tolimiausiø pa-kraðèiø baþnyèiø zakristijose. Dau-guma kûriniø eksponuojami pirmàkartà, o pasibaigus parodai sugráð ábaþnyèias bûti tuo, kam jie ir buvosukurti.

Naujoji paroda neatsiejamai su-sijusi su nuolatine Baþnytinio pavel-do muziejaus ekspozicija, kur ir rei-këtø pradëti paþintá su vilnietiðkosauksakalystës istorija. Vilniaus ka-tedros lobyno kolekcijoje rodomisvarbiausi ir seniausi Vilniaus meist-rø dirbiniai: ðv. Stanislovo rankos re-likvijorius (apie 1500–1503), kriðtoli-nis kryþiaus pavidalo ðv. Eustachijausrelikvijorius (iki 1539), didþioji Goð-tautø monstrancija (1535), Ðvento-

Savojo laiko irtradicijos liudytojai„Vilniaus sakralinë auksakalystë“ Baþnytinio paveldo muziejuje

jo Kryþiaus ir Kristaus erðkëèiø vai-niko dyglio relikvijorius (XVI a.vid.), katedros kantoriaus lazda(1563) ir keletas kitø. Muziejuje sa-vo vietà yra radæs vienas Lietuvojeseniausiø, XV–XVI a. sandûrojesukurtas Trakø baþnyèios pacifika-las ir seniausias Trakø Dievo Mo-tinos paveikslo aptaisas su galybevotø. Beveik visose muziejaus eks-pozicijos vitrinose atrasime Vilniausauksakaliø kurtø liturginiø indø. Tai-gi Baþnytinio paveldo muziejaus eks-pozicija pati savaime yra gana iðsa-

mus, nuo parodos neatsiejamas Vil-niaus auksakalystës istorijos prista-tymas.

Naujoji paroda pradedama XVI a.pabaigos – XVII a. pradþios monst-rancijomis, kuriose pastebimas vadi-namasis gotikos stiliaus sugráþimas,sujungtas su vëlyvajam renesansuibûdingais motyvais. Kaip galimaspræsti ið iðlikusiø pavyzdþiø, Lietu-voje ðis monstrancijos tipas buvo la-bai prigijæs ir vël gausiai kartojamas

N U K E L T A Á 6 P S L .

Paveikslo aptaisø dalis. Vilnius. XVIII a. III ketv.Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,

SKUBËKITE PRENUMERUOTI!Iki gruodþio 23 d. dar galite uþsisakyti „7 meno dienas“ ir þurnalà

„Kinas“ á namus. Taip ir mokësite maþiau, ir palaikysite mus.Savaitraðèio vieno numerio pardavimo kaina – 2,50 Lt,

o prenumeratoriams – 2 Lt.Prenumeratos kainos: 1 mën. – 8,16 Lt; 3 mën. – 24,48 Lt;

6 mën. – 48,96 Lt; metams – 81,60 Lt.

Þurnalo „Kinas“ vieno numerio pardavimo kaina – 6 Lt, oprenumeratoriams – 5,10 Lt.

Þurnalo „Kinas“ prenumeratos kainos: 3 mën. – 5,10 Lt;6 mën. – 10,20 Lt; metams – 20,40 Lt.

Prenumeruoti metams galite paðto skyriuose ir internetu.

A . B A L T Ë N O N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967)

M u z i k a

Þivilë Ramoðkaitë

Rygoje kas treji metai vyksta Au-gusto Dombrovskio tarptautiniskonkursas. Jame gali dalyvauti jau-ni smuikininkai, altininkai ir violon-èelininkai, gimæ ne anksèiau kaip1990-øjø lapkrièio 28 dienà. Kon-kursà organizuoja Rygos savivaldy-bë, Kultûros ástaigø asociacija irAugusto Dombrovskio muzikosmokykla. Ðioje mokykloje lapkrièio28 – gruodþio 2 d. vyko jau VII tarp-tautinis konkursas. Jame dalyvavoapie 50 jaunøjø stygininkø ið Esti-jos, Latvijos, Lietuvos, taip pat Uk-rainos, Rusijos, Azerbaidþiano, Èe-kijos, Vokietijos ir Suomijos.Didþiausià dalá sudarë Latvijos, Lie-tuvos ir Estijos atlikëjai. Beje, lie-tuviai ðiame konkurse visuomet da-lyvauja labai noriai, turime ne vienàankstesniø konkursø prizininkà irnugalëtojà. Taèiau iki ðiol dar nërabuvæ, kad beveik visas pirmàsiasvietas laimëtø Lietuvos stygininkai.Ðiais metais net keturios ið penkiøpirmøjø vietø paskirtos Lietuvos at-stovams. Visi keturi konkurso nu-galëtojai – Nacionalinës M.K. Èiur-lionio menø mokyklos auklëtiniai,vieni dar tebesimokantys, kiti nese-niai jà baigæ. Tai IX klasës moks-leivë smuikininkë Justina MarijaDoerup, smuikininkas BernardasPetrauskas, Lietuvos muzikos ir te-atro akademijos I kurso studentas,altininkë Ugnë Petrauskaitë, Lietu-vos muzikos ir teatro akademijos Ikurso studentë ir XII klasës moks-leivë violonèelininkë Elena Dauny-të. Penktasis pirmosios premijoslaureatas – keturiolikmetis violon-

èelininkas ið Suomijos JonathanasRoozemanas. Greta premijø buvoir kitø apdovanojimø. Ypaè dþiugu,kad specialø prizà uþ privalomo lat-viø kompozitoriaus kûrinio inter-pretacijà, ásteigtà Latvijos kompo-zitoriø sàjungos, laimëjo net tryslietuviø laureatai – J.M. Doerup,U. Petrauskaitë ir E. Daunytë. Pasmus nuolat dejuojama, kad Lietu-vos atlikëjai nemoka groti ðiuolai-kinës muzikos...

Vertinimo komisijos pirmininkë,Latvijos Jazepo Vytuolo (JâzepsVîtols) muzikos akademijos stygi-niø katedros vedëja profesorë Li-gita Zemberga sakë neþinojusi, kadLietuvoje – tiek talentingo jaunimo.Konkursà stebëjæ laureatø pedago-gai – docentë Rusnë Mataitytë, pro-fesorius Petras Radzevièius ir mo-kytojas Romanas Armonas – gyrësavo auklëtinius ir nuoðirdþiaidþiaugësi jø sëkme. Pagarbiai atsi-liepta ir apie konkurso þiuri, pa-

brëþtas itin objektyvus vertinimas.Kaip ið gabaus vaiko uþauginti

rimtà muzikantà, þino tik tie, kurieðá darbà atsidavæ dirba. Tad ðiø jau-nuoliø sëkmë – tai ir jø pedagogøsëkmë. R. Armonas, ádëmiai klau-sæsis violonèelininkø, atkreipë dë-mesá, kad po E. Daunytës II ir IIIturo pasirodymo komisijos nariaiplojo. Pasak jo, lietuviai dël nesu-prantamø prieþasèiø geriausiai at-siskleidþia grodami ne namuose, osvetur. Kodël taip atsitinka, peda-gogas atsakyti negalëjo. Galbût sa-vi daugiau teisia, negu klausosi?

Ðio konkurso reikalavimai yraaukðti, panaðûs á kitø analogiðkø kon-kursø. Po preliminarios pretendentøatrankos ið atsiøstø áraðø, jis vykstatrimis turais. I ir II ture konkursantaigroja 20 minuèiø programà, o III –koncertà. Á finalà atrenkama ne dau-giau kaip trys konkursantai ið kiek-vienos amþiaus grupës (jaunesni nei16 metø ir vyresni). Visus dalyvius

iðklausë ir vertino viena tarptauti-nës sudëties komisija. Ðiais metais,greta pirmininkës prof. L. Zember-gos, jà sudarë latviø muzikologë Rû-ta Paula, Ðtutgarto aukðtosios muzi-kos mokyklos alto klasës profesorë,styginiø instrumentø skyriaus vedëjaAndra Dârziòa, Drezdeno K.M. We-berio aukðtosios muzikos mokyklosprofesorius Ramonas Jaffe ir smui-kininkas Vilhelmas Èepinskis.

Visi Lietuvos laureatai yra jauvienaip ar kitaip pasiþymëjæ ir daly-vavæ kituose konkursuose. Jauniau-sia ið visø J.M. Doerup – Balio Dva-riono dviejø konkursø laureatë. Ðiaismetais ji laimëjo pirmà vietà Klai-pëdos jaunøjø talentø festivalyje-konkurse. Ji yra M. Rostropovièiausfondo stipendininkë.

B. Petrauskas pirmàsias vietaslaimëjo B. Dvariono, Jono Urbosir Raimundo Katiliaus konkursuo-se. U. Petrauskaitë yra B. Dvario-no, R. Katiliaus konkursø laurea-

Jaunøjø stygininkø sëkmë RygojeVII tarptautinis Augusto Dombrovskio konkursas

të, taip pat ávairiø kitø renginiø pri-zininkë. E. Daunytë laimëjo GrandPrix tarptautiniuose konkursuose„Citta di Barletta“ ir „Olimpo Musi-cale“. 2010 m. ji tapo 13 tarptautinioR. Matzo stygininkø konkurso Kro-atijoje antros premijos ir specialausprizo laureate. Visi jaunuoliai yrakoncertavæ su Lietuvos muzikosmokyklø ir kitais orkestrais.

Baigiamasis VII tarptautinioA. Dombrovskio konkurso laurea-tø koncertas tapo tikru Lietuvos sty-gininkø triumfu. Jie su Latvijos na-cionaliniu simfoniniu orkestru atlikoIII ture grotà koncertà: J.M. Doe-rup – J. Haydno Koncertà G-dur,B. Petrauskas – M. Brucho Koncer-tà g-moll. Altininkë U. Petrauskaitëgrojo F.A. Hoffmeisterio KoncertàD-dur, o violonèelininkë E. Dauny-të – P. Èaikovskio Variacijas rokokotema.

Palinkëkime jauniems styginin-kams toliau brandinti savàjá talentà.

Ugnë PetrauskaitëBernardas Petrauskas Elena Daunytë Justina Marija Doerup

Gedmintë Samsonaitë

Jau tapo áprasta ðeðtadienio va-karo koncertus Lietuvos naciona-linëje filharmonijoje sieti su sim-fonine muzika. Gruodþio 10 d.koncertavo Lietuvos nacionalinissimfoninis orkestras su ModestuPitrënu prieðaky, solisto vaidmuopatikëtas akordeonistui RaimonduiSviackevièiui.

Koncertas buvo skirtas ItalijosRespublikos suvienijimo 150 metøjubiliejui. Ðios ðalies suvienijimojudëjimas, prasidëjæs po VienosKongreso (1815 m.), tæsësi ne vie-nà deðimtmetá, oficialiai Italija pa-skelbta viena valstybe 1861 m.,nors suvienijimas baigtas 1871-ai-siais. Taigi koncertas buvo skirtaspaminëti tokiai istorine prasmeádomiai progai.

Koncerto programa patraukë dë-mesá: Carloso Chãvezo SimfonijaNr. 2 (Sinfonía India), OttorinoRespighi Simfoninë poema „Ro-mos pinijos“, Astoro Piazzollos

Koncertas bandonijai, kameriniamorkestrui ir muðamiesiems „Acon-cagua“ ir Artûro Maskato „Tango“simfoniniam orkestrui. C. Chãvezas(1899–1978) – meksikietis, O. Res-pighi (1879– 1936) – italas, A. Piaz-zolla (1921–1992) – argentinietis,A. Maskats (g. 1957) – latvis... ArItalijoje gyveno tik vienas geraskompozitorius, kurio kûrybos bûtøádomu paklausyti koncerte? Juk jaunuo seniausiø laikø originaliø ir ver-tø dëmesio italø kompozitoriø yra nevienas – Mario Castelnuovo-Tedes-co, Aldo Finzi ir daugybë kitø.

Na, tiek jau to, skambëjo ne itindaþnai Lietuvos koncertø salëse at-liekami kûriniai, jie ganëtinai ne-blogai derëjo tarpusavyje, todëlskøstis paèiu programos turiniu ne-derëtø. Ið tiesø – neblogas sumany-mas, galëtume per Lietuvos sukak-tims skirtus koncertus klausytisDmitrijaus Ðostakovièiaus, PauloHindemitho ir Krzysztofo Pende-reckio. Tiesa, manau, liktø daugy-bë nepatenkintøjø.

Koncertas pradëtas C. Chãvezosimfonija „Indija“ (1936 m.). Rei-këtø atkreipti dëmesá, kad kûrinysvisai nesusijæs su ðia ðalimi. Kom-pozitorius persmelkæs savo kûrybàne indø, bet indënø folkloro elemen-tais. Visa ði þodinë painiava – Kris-

tupo Kolumbo kaltë. Ði C. Chãvezosimfonija – vienas þinomiausiøkompozitoriaus kûriniø, kuriameautorius panaudojo Yaqui genties,gyvenusios ðiaurinëje Meksikoje,muðamuosius instrumentus. Dël tomuðamøjø instrumentø vaidmuo

ðiame kûrinyje labai svarbus savitaispalvai, nuotaikai atskleisti. Orkest-ras pasistengë – kûrinys skambëjogyvybingai ir spalvingai, gal tik ke-letà kartø muðamøjø partija ðiek

Italijos suvienijimo metinëmsNacionalinio simfoninio orkestro koncertas

N U K E L T A Á 3 P S L .

D . M A T V E J E V O N U O T R .Raimondas Sviackevièius ir Modestas Pitrënas

7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967) 3 psl.

M u z i k a

Fausto Latëno pristatytinereikia. Tad, praleidæ iðkil-mingà áþangà, tiesiog pasi-kalbëkime, pasidþiaukimelaimëjimais, pasidomëkimenaujomis pareigomis ir jøátaka kûrybos procesui.Kada dar, jei ne dabar,artëjant ðv. Kalëdoms,rasime geresnæ progà aptartipraëjusius metus ir artimiau-sius planus.

Kaip sutikote þinià, kad Jums buvoskirta tarptautinë KonstantinoStanislavskio premija uþ indëlá áteatro meno raidà?

Nesitikëjau, nes iki ðiol ði premi-ja buvo teikiama tik aktoriams,scenografams ir reþisieriams. No-minacija uþ muzikos reikðmæ spek-takliuose buvo paskelbta pirmàkartà, tad tapau tarsi ledlauþiu, at-vërusiu kelià kitiems kompozito-riams. Þiuri sudarë solidûs teatro sri-ties þmonës, atsidavæ savo profesijai,todël þinau – premijà gavau uþ nuo-pelnus, o ne uþ simpatijas. Ðiameetape ji man profesiðkai ið tikrøjø la-bai reikðminga.

Kodël teikiant premijà buvo iðskir-ta Jûsø muzika reþisieriø EimuntoNekroðiaus ir Rimo Tumino spek-takliuose?

Apdovanojimas buvo skirtas neuþ konkretø spektaklá, o uþ indëlá áteatrà apskritai. Iðskirti ðie reþisie-riai, nes E. Nekroðiaus ir R. Tumi-no spektakliai yra unikalus pasau-linio teatro reiðkinys ir beveikvisuose juose skamba mano muzi-ka. Man tiesiog pasisekë, kad galë-jau dalyvauti tame teatre, kurá su-kûrë ðie reþisieriai. Daþniausiaiteatro muzika yra taikomojo pobû-dþio, kaip savarankiðkas reiðkinysneegzistuoja. Taèiau kaip Nino Ro-

tos muzika gali gyventi ir be Federi-co Fellini filmø, taip ir mano muzikayra gyva, nors kai kurie spektakliaijau seniai miræ. Viskas priklauso nuoto, kà tau paèiam reiðkia tavo darbas.Jeigu daug metø pasirinktoje srity-je sistemingai darbuojiesi, tai suDievo pagalba ir ávyksta kaþkasreikðmingo.

Ar lapkrièio 29 d. dalyvavote vyku-siame apdovanojimø teikime?

Taip. Kaip ir pridera tokio lygioceremonijoms, ji vyko vienoje iðkil-mingiausiø tam skirtø vietø – Mask-vos vieðbutyje „Ritz-Carlton“, priepat Kremliaus. Grojo Ermitaþo so-listø kamerinis orkestras, koncerta-vo Didþiojo teatro artistai, vyko lau-reatø pristatymas, buvo visko, koreikia solidþiai ðventei.

Kokià reikðmæ apdovanojimai Jumsturi apskritai?

Kai esi jaunas, apdovanojimai la-bai svarbûs formuojant tavo kûry-biná ir profesiná ávaizdá. Apdovano-jimas suteikia pergalës dþiaugsmàir paskatina toliau dirbti. Vëliau, kaiþinai, kà darai, ávertinimai reikalin-gi pasitikrinti, kad eini teisingu ke-liu ir kad tavo darbai svarbûs ne tikLietuvos mastu. Yra kûrëjø, kuriesako, kad jiems apdovanojimai vi-siðkai nesvarbûs, kad jie – aukðèiaupremijø. Bet reikëtø nepamirðti pa-skatinti kiekvienà kûrëjà, kuris yraneabejotinai padaræs kà nors reikð-minga. Kartais reikia prisiversti jámylëti, net jeigu kuria tau svetimustiliumi ir yra kuo nors nepriimti-nas. Menininkas – vaikas ið prigim-ties, o vaikui pagyrimas visada ma-lonus.

Taèiau ilgainiui tampi iðrankesnispagyrimams?

Ilgainiui, nors ir keista, atsiran-da daugiau abejoniø dël to, kà da-

rai. Pasimeti tarp teigiamø ir nei-giamø recenzijø, blogø ir gerøspektakliø, gerø ir blogø vertini-mø. Supranti, kad negali kliautisvien savo patirtimi, todël svarbupasitikrinti, ar tavo idëjos teisin-gos, kreipiantis á autoritetus, o neðiaip á bendrakeleivius ar atsitik-tinius þmones. Bûdamas jaunesnisðimtu procentø tiki tuo, kà darai, opremijuoti reikia jau vien uþ tai, kadesi (juokiasi). Jaunystë tam ir yra,kad bûtø tiesi, verþli, neverstø susi-màstyti, ir tik vëliau pradedi galvo-ti, ar tai yra kam nors reikalinga.

Ði premija turëjo iðsklaidyti Jûsøabejones?

Priëmæs premijà savo kalboje pa-sakiau, kad pradedi dusti nuo aplin-kos ir nuo kûrybinio darbo rutinos:repeticijø, vaþinëjimø pirmyn ir at-gal, paðnekesiø, dalyvavimø svarsty-muose. Kai þiemà þuvims trûkstadeguonies, jos þiopèioja ir bando ið-kilti prie eketës. Taip atsitinka ir ku-rianèiam þmogui, – jei trûksta oro,smegenø darbas tampa neproduk-tyvus. Taigi ðià premijà vertinu kaipsavotiðkà deguonies dozæ, nes da-bar galiu lengviau màstyti ir reali-zuoti ankstesnius sumanymus.

Daugelá metø kûrybà derinate suadministracine veikla, o nuo atei-nanèiø metø pradësite eiti Lietuvoskultûros ataðë Rusijoje pareigas. Arðios sritys papildo viena kità, ar dëlto kaip tik pradeda trûkti deguo-nies kûrybai?

Kiekvienas esame individualus,vieni pasirenka vienokià, kiti kito-kià veiklà. Kai studijavau, negalë-jau pragyventi ið stipendijos, todëlteko mokyti moksleivius harmoni-jos ir solfedþio. Kartais taip ir no-rëjosi duoti per pakauðá: na, kaip ga-lima nesuprasti elementariø dalykø?Turi jiems aiðkinti ir aiðkinti, paky-la spaudimas, o rëkti negalima (juo-kiasi). Kur kas daugiau kûrybosman teikia teatro vadovo, o ne dës-tytojo ar mokytojo darbas. Pavydþiutikriems kompozitoriams, kurie at-sikelia ðeðtà valandà ryto ir sëda ra-

ðyti opusus. Jiems nereikia papil-domos motyvacijos – socialinës,vaizdinës, garsinës, gyvenimo situ-acijø, – jie tiesiog raðo, ir uþ tai aðjuos myliu ir vertinu.

Uþsiminëte apie materialiniussunkumus. Yra sakoma, kad nepri-tekliai iðlaisvina fantazijà, o kaipJus asmeniðkai palietë ekonominëkrizë?

Sudëtingas klausimas. Kiek sie-kia mano atmintis, mes visada gy-venome krizëje. Þiûrint plaèiau, perðimtà metø Lietuvoje nekriziniø lai-kotarpiø buvo gal tik 15 metø, o vi-sa kita: carinës Rusijos priespauda,sunkûs pirmieji iðkovotos nepriklau-somybës metai, vëliau – stalinizmas,hitlerizmas, chruðèiovizmas, breþne-vizmas, andropovizmas, vël atkurtanepriklausomybë, Rusijos krizë, pa-saulio ekonominë krizë. Prisimenu,kaip 1991–1992 m. teatre nebuvo uþkà net nusipirkti spausdinimo po-pieriaus, taupydami iðsukinëdavo-me lemputes, panaðiø situacijø bu-vo ir dabar. Tokiais atvejais apimaneviltis, kuri nebûtinai skatina kû-rybà.

Man yra lengviau, nes turiu uþ-sakymø, bet yra aukðèiausio lygiografikø, tapytojø, muzikø, kurie jønegauna. Neásivaizduoju, kaip jieverèiasi, su kokia psichologine átam-pa turi gyventi ir kaip dar sugebakaþkà kurti. Norisi, kad valstybë su-voktø, jog kûrybinis darbas neturibûti apkraunamas mokesèiais.Amoralu PVM objektu paversti tai,kas yra ne valstybës, ne jos finansøir ne vyriausybës vadovø preroga-tyva, o aukðtesniø dvasiniø jëgønuopelnas. Bet þmonës vis tiek dir-ba, nes anksèiau ar vëliau bus atly-ginta, tik nebûtinai materialiai.

Gal galima á situacijà paþvelgti sujuodu humoru ir teigti, kad krizëmums tampa norma? Sako, kadðuo ir kariamas pripranta, gal tailietuviams bûdingas mentalitetobruoþas?

Taip, galima pasakyti, kad krizëmums yra normali bûsena. Tokiai

Ne tik apie Stanislavskio premijàPokalbis su kompozitoriumi Faustu Latënu

maþai tautai kaip mes bûti gyvybin-gai ir kûrybingai yra labai sunku.Man patiko pasakymas, kad lietu-viai emigruoja ne dël materialiniøprieþasèiø, o dël to, kad nori bûtiþmonëmis. Kad galëtø savo minti-mis bûti laisvi ir kad jø nebeniekin-tø valdþia, darbdavys ar kritikai.

Gráþkime prie kûrybos. Kaip jauèia-tës artëjant Vilniaus maþojo teatropremjerai „Motina (Vasa Þelezno-va)“?

Tai yra pirmas didelis jauno reþi-sieriaus Kirilo Gluðajevo darbas,reikëtø jo ir klausti. Mano uþdavi-nys buvo apgaubti spektaklá muzi-ka, kuri padëtø jam ir artistams per-teikti sudëtingà Maksimo Gorkiopjesës medþiagà. Kaip ir kiekvie-nam spektakliui, turëjau savus tiks-lus, bet man svarbiau savo dalyva-vimu padëti kitiems sukurti teatroðventæ. Reikia, kad skambesys bû-tø naudingas ðiam spektakliui, ðtaitiek.

Ar nesijaudinate laukdamas publi-kos reakcijos?

Gerokai labiau jaudinuosi kurda-mas Panevëþio lëliø veþimo teatruidaineles apie zuikiø mokyklà. No-riu, kad vaikuèiams bûtø smagu,kad jie suprastø daineles ir tai ne-bûtø primityvu. O dideliuose spek-takliuose, tokiuose kaip „Motina“,muzika yra tik pagalbinë.

Ar koncentruojatës vien á teatrinæmuzikà, o galbût sulauksime irnesceninio kûrinio premjeros?

Pastaruoju metu galvoju apiemuzikà ir raðau jà neadresuoda-mas kam nors konkreèiai. Vienuatveju tai gali virsti koncertiniu kû-riniu, kitu – gali bûti pritaikomaspektakliuose ar kine. Vyksta nuo-latinë smegenø improvizacija, kaiaplinkos skambëjimas, matomivaizdai yra uþfiksuojami garsais.Grynoji koncertinë kûryba yra pra-banga, ir turi bûti bankininkas, kadgalëtum jà kurti. Bet ar tada atsiraskûrybai reikalingo tikro skausmo ar-ba dþiaugsmo?

Dabar sau tokios prabangos leistinegalite?

Negaliu, nes kûdikis dar ásèiose.Turiu minèiø, kurias reikëtø reali-zuoti. Juk visi kompozitoriai api-bendrina kûrybiná kelià sukurdamisavàjá Requiem.

Ar dar ne per anksti?Jau kelinti metai galvoje sukasi

mintis apie kiek kitoká Requiem –Requiem buffa, kuriame bûtø kartuir skausmo ir dþiaugsmo. Bet, ma-tyt, dar ne laikas skubëti – tegu tosmintys dar susiguldo. Jei norës ma-terializuotis – pasibels, kaip prieð gi-mimà beldþiasi kûdikis.

Aèiû uþ pokalbá.

KALBËJOS I

NERD INGA LE TULË

tiek „atsiskyrë“ nuo orkestro. Pui-kiai skambëjo klarnetø ir obojø at-liekamos partijos.

Didingi ir emocionalûs muziki-niai O. Respighi simfoninës po-emos „Romos pinijos“ sàskambiaifilharmonijos koncerte nebuvo ikigalo atkleisti. Galbût trukdë ne itingeras variniø puèiamøjø skambëji-mas, kuris turëtø suteikti ðiam kû-riniui daugiau pakilumo.

Antroje koncerto dalyje skambë-jo A. Piazzollos koncertas „Acon-cagua“ (1979 m.), pritaikytas akor-deonui ir simfoniniam orkestrui(originali versija – bandonijai, ka-meriniam orkestrui ir muðamie-siems). Aukðèiausio Pietø Amerikoskalno Akonkagvos pavadinimas tu-rëjo atspindëti kompozitoriaus kû-rybinæ virðûnæ. A. Piazzolla þino-mas kaip nuevo tango kûrëjas,praturtinæs tradiciná tango dþiazo beiklasikinës muzikos elementais ir pa-

teikæs koncertø salëms. Solo partijàakordeonu atlikæs R. Sviackevièiusgrojo emocionaliai ir virtuoziðkai,orkestras savo darbà atliko taip patlabai gerai.

Artûro Maskato „Tango“ simfo-niniam orkestrui (2002 m.) atliktasiðkart po Piazzollos koncerto. Ðásykakordeonas skambëjo ne kaip soloinstrumentas, o kaip orkestro da-lis. Ðis „Tango“, nors paraðytas dvi-deðimèia metø vëliau, daug tradi-ciðkesnis nei Piazzollos kûrinys.Orkestras kûriná atliko labai uþsi-degæs, emocionaliai, todël „Tango“suskambo tikrai puikiai.

Koncerte atlikti kûriniai nëra itinbûdingi repertuarui, bent jau Lietu-vos koncertø salëse. A. Piazzolloskûrinius pastaraisiais metais noriaiskambina ir vokalinës, ir instrumen-tinës muzikos atlikëjai, taèiau kitøkompozitoriø pavardës programo-se randamos nedaþnai, todël kon-certe nebuvo laiko nuobodþiauti.Vis dëlto bûtø graþu, jei programabûtø suderinta su proga, o ne rei-kalinga proga „prikabinta“ priekoncerto.

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

Faustas Latënas

4 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967)

T e a t r a s

Gruodþio 22, 23 d. Lietuvos nacio-nalinis dramos teatras pristatyspaskutinæ ðiø metø premjerà.Mariaus Ivaðkevièiaus dramà „Iðva-rymas“ reþisuoja Oskaras Korðuno-vas, scenografijà kuria GintarasMakarevièius, kostiumus – AgnëJagelavièiûtë, muzikà kûrë ir parin-ko Saulius Prûsaitis. Tarp trijødeðimèiø spektaklyje dalyvaujanèiøávairiø kartø aktoriø – Ainis Stor-pirðtis ir Marius Repðys, vaidinan-tys vienus svarbiausiø personaþø –Benà ir Vandalà. Abu aktoriai baigëLietuvos muzikos ir teatro akade-mijà (kurso vadovas – GintarasVarnas), abiem ðis darbas – pirma-sis su O. Korðunovu. Likus savaiteiiki premjeros, jie pasidalijo minti-mis apie spektaklio temas ir kûry-biná procesà.

Daiva Ðabasevièienë: „Iðvarymo“komanda surinkta atsiþvelgiant nevien á aktoriø talentus, bet ir jø gy-venimo patirtá. Kaip Tau sekasi ta-patintis su Benu?

Ainis Storpirðtis: Kiek þinau, dra-maturgas Benà sulipdë ið keliø as-menø. Yra net tokia frazë: „Tu su-lipdytas.“ Negaliu pasakyti apiesave to paties – nesijauèiu sulipdy-tas. Kai kur sutinku su Benu, kai kur –visiðkai ne. Kalbant metaforiðkai,galvoji, kad kelias veda á pietryèius,o eini á ðiaurës vakarus. „Iðvarymas“ –tarytum kino pjesë: kapota, ryðkiøvaizdiniø. Iki ðiol að nesu vaidinæstokiame spektaklyje ir nelabai mo-ku tai daryti. Bet iki premjeros darliko laiko.

D. Ð.: Kaip Tu supranti tapatybësproblemà, apie kurià nemaþai bu-vo kalbama per pirmàsias repetici-jas?

A. S.: Nesuprantu, kaip galimaprarasti tapatumà. Beje, „Iðvary-mas“ tai ir pasako. Þmogus negalitapti kitu þmogumi. Mane erzinatai, kas erzina, man patinka tai, kaspatinka. Negali bûti kitaip. Kad irkaip þmogus keistøsi, ðitai yra bû-tent to þmogaus kaita.

D. Ð.: Kaip suvoki „dokumenti-ná“ aktoriaus egzistavimà, apie ku-rá pastaruoju metu daug kalbama irkuris svarbus ðiame spektaklyje?

A. S.: Dabar sàmoningai siekia-ma to „èia ir dabar“, kas, mano gal-va, yra mistika. Juk aiðku, kad „èiair dabar“, negali bûti „ten ir tada“.Taèiau kartais nedaug kas priklau-so nuo tavo savijautos; svarbiau tai,koks esi dabar.

D. Ð.: Kà Tau reiðkia emigracija?Jau pirmoje repeticijoje garsiai pasa-kei: „Niekada nepaliksiu Lietuvos“.

A. S.: Emigracijos problema dau-geliui þmoniø labai skaudi, bet manji nesuprantama. Að – tikintis þmo-gus. Jeigu að èia atsiradau, vadinasi,èia ir esu reikalingas. Bûna piligri-miniø kelioniø, kuriose þmonës ieð-ko savæs. Bet jeigu þmonës vaþiuoja

dël asmeninës naudos ar patogumo –að negaliu to suprasti.

D. Ð.: Esi vaidinæs ir klasikiniøveikalø pastatymuose, ir ðiuolaiki-nëse pjesëse. Kuo skiriasi MariausIvaðkevièiaus „Iðvarymas?

A. S.: Mariaus pjesë – ypaè au-tentiðka. Man tai labai patinka, yratikros istorijos, tu jomis në truputáneabejoji. Kodël tokie geri Vasili-jaus Ðukðino apsakymai? Jie yra tik-ri. Jis nieko nesugalvojo, jis tik uþ-raðë. Mariaus Ivaðkevièiaus pjesëyra aktuali. Dramaturgas iðvaþiavoá Londonà, pamatë, kas vyksta, su-sidarë savo poþiûrá á tai, atidavë sa-vo laikà, jëgas, patirtá ir parodëmums, kaip gali bûti. Ir tai yra au-tentika.

D. Ð.: Kokias uþduotis Tau iðkëlëreþisierius?

A. S.: Turbût keisèiausia uþduo-tis, kokià esu girdëjæs: „Viskà rei-kia daryti talentingai“. O dar keis-èiau, kad ir stengiesi taip daryti.Svarbu ir ádomu prisiliesti prie Os-karo Korðunovo mokyklos. Jo mo-kymas, jo áþvalgos, kaip jis interpre-tuoja medþiagà, kaip jauèia mintá,mizanscenas, – visa tai ástrigs ma-no galvoje, nors ir ne vien baltomisspalvomis liks nutapyta. Maþas pri-silietimas prie to jau atvërë kitø ga-limybiø pasaulá: kiek svarbu fizinisteatras ðalia psichologinio? Kiek jisturi galios? Kiek turi galios vaizdas?Labai ádomu dirbti su Korðunovu,nors jis yra kitos kartos, kitokios es-tetikos reþisierius. Galbût ðis susi-tikimas su Korðunovu mane dar ke-lerius metus ragins eiti á prieká.

D. Ð.: Kaip derini savo darbà suantrininku Vytautu Anuþiu? Kasjudu sieja – jaunesnájá ir vyresnájáBenà?

A. S.: Pagarba. Galiu su juo ra-miai, pagarbiai ðnekëti. Jeigu aðklausiu, man visada atsakoma, jei-gu siûlau, visada pasiðnekama, pri-imama.

D. Ð.: Ðiame spektaklyje turi átai-giø scenø su Mariumi Repðiu. Arskiriasi Tavo partnerystë su bendra-kursiais ir kitais spektaklio akto-riais?

A. S.: Be abejo, skiriasi. Dirbda-

mas su bendrakursiais nejauti jokiofizinio diskomforto, ði riba yra iðnai-kinta.

D. Ð.: Kaþkada sakei, kad esi dë-kingas Algirdui Latënui uþ tai, kadpasiûlë etatà Jaunimo teatre. Betatsisakei, norëdamas iðlikti laisvas.Ar nesunku lakstyti po skirtingus te-atrus, ðokti, dainuoti?..

A. S.: Tiesiog negaliu vaidinti, kaikaþkas verèia. O turëdamas etatàprivalëèiau tai daryti. Ðià bûsenà ga-lëèiau sulyginti su emigracija. Nuosovietø þmonës bëgo á Amerikà, ki-tas ðalis... Ir kas yra ðios – lietuviø –þemës didvyriai? Bûtent tie, kuriepasiliko. Dabar kitokie didvyriai –kad ir sunkiai gyvenantys, mirðtan-tys varge, yra tie þmonës, kurie lie-ka èia. Jeigu nori iðvaþiuoti, va-þiuok, tik nesakyk nieko blogo apietuos, kurie liko èia. Jie liko tam, kadèia bûtø Lietuvos þemë. O kad nuoJuodosios jûros ji susitraukë iki rie-ðuto dydþio ðioje planetoje, tai reið-kia, kad kadaise esam pridaræ daugblogo, kad yra mums uþ kà atgailau-ti. Ir atgailaujam uþ tai. Atgailaujatie, kurie lieka savo tëvynëje. Tokiaimperija spaudë, tiek èia karø pra-ëjo, bet mes neiðnykom, vadinasi,tai padeda. Netikiu jokia tautosiðnykimà skelbianèia statistika.

Apie socialinius ir kultûriniusskauduliusPokalbis su aktoriais Ainiu Storpirðèiu ir Marium Repðiu prieð dramos „Iðvarymas“ premjerà

aðtrûs vaidmenys viliojo nuo seno.Vaikystëje, paauglystëje mano ap-linkoje netrûko tokiø tipaþø. Ma-nau, kad rimtà dramà gali vaidintilabiau subrendæ aktoriai, kol esijaunas, gali ir pakvailioti.

Kovos menai kadaise man buvogyvenime svarbiausia. Iki 23 metøað tik tà ir veikiau, tai buvo manogyvenimo bûdas. Bet Dievas kaþ-kaip stebuklingai mane atvedë á te-atrà: vienas treneris pakvietë á ope-rà „Skrajojantis Olandas“. Tai buvopirmasis „uþsikabinimas“. Dar be-simokydamas kûno kultûros specia-

M. R.: Niekada negalvoju, kadgrosiu fortepijonu. Bet iðmokau.Man buvo pavydu, kad visi grupëjeir ðoka, ir dainuoja, o að nemokunieko. Nusipirkau pianinà ir po ðe-ðias valandas grodavau. Teatras pa-keièia, ir nebûtinai á gerà pusæ. Da-bar að á viskà þiûriu paprasèiau. Nesjeigu teatre á viskà þiûrësi rimtai,nieko gero nebus. Teatre kartais pa-matai gyvenimà, ir gyvent ne taipádomu pasirodo. Net ir juoktis kar-tais negali, nes teatre jau ðimtà kar-tø esi tai matæs. Gerai, kai teatregali daryti, kà nori. Dabar að taip irjauèiuosi, nors ið teatro ir negaliuiðgyventi. Dirbu papildomus dar-bus, nes bûna mënesiø, kai uþ vaid-menis gauni tik ðimtà litø.

D. Ð.: Kuo Tau svarbi pjesë „Ið-varymas“?

M. R.: Man ji labai patinka. Emig-racijos problemos ryðkiai nejauèiu,gal dël to, kad su ja nesusidûriau.Skaudþiausiai pjesëje man skambabûtent Vandalo tema, paskiau –Edþio: savæs atradimo, savæs reali-zavimo tema. Jisai „ðuniu“ dirba, irgerai. Kam nors tai atrodo purvi-nas darbas, bet kas èia tokio? Þmo-gui daugiau juk nereikia.

Ðioje pjesëje labai daug temø, la-bai daug personaþø. Daug kas pa-stebi, kad medþiaga panaði á kinoscenarijø, ir að visiðkai su tuo sutin-ku. Oskaras rado gerà sprendimà –scenas montuoti kaip komiksus.Kaip Juozas Miltinis sakë: „Teatregalima pastatyti viskà.“ O „Iðvary-mas“ – ne tik gera pjesë, joje sma-gu ir vaidinti. Aktoriai labai tiki re-þisieriumi, visi nori dirbti, galvàguldo uþ ðá spektaklá. Man tai labaipatinka.

D. Ð.: Kà Tu manai apie emigra-cijà?

M. R.: Að apie tai negalvoju,emigruoti neþadu. O emigruojan-èiam juk negali pasakyti, kad jis ne-teisus. Jeigu jam Lietuvoje blogai,o man gerai, tai mes vienas kito irnesuprantam. Vilnius – mano mies-tas. Kai kas sako: „Èia blogai gy-venti“. O kà jie padarë, kad bûtøgera? Þmogus turi kurti gyvenimà,o ne bëgti nuo jo. Man Lietuvojelabai gera gyventi. Gal kur nors ki-tur bûtø dar geriau, bet Lietuvoje –super gerai.

D. Ð.: Kas, Tavo nuomone, yra ak-torius?

M. R.: Psichinis ligonis. Þmogus,reikalaujantis sau daug dëmesio.Egocentrikas. Jeigu jaunas þmoguskompanijoje reikalauja dëmesio tiksau, panaðu, kad jis bus aktorius. Taine visai subrendæs þmogus.

D. Ð.: O kas tuomet yra teatras?M. R.: Teatras nëra pastatas, jis

yra ore. Tai tam tikra atmosfera. Taiypaè gerai jauèiu repetuojant „Iðva-rymà“.

PARENGË DA IVA ÐABASEV IÈ I ENË

Marius Ivaðkevièius Marius Repðys N . M A Þ E I K O S N U O T R .

D. Ð.: Vandalas – dramaturgiðkailabai paslankus, gyvas personaþas.Ar kuriant já tau padëjo tai, kad esigeras kovos menø þinovas?

Marius Repðys: Mano gyvenimeávyko stebuklas: buvau nusprendæsbent pusmetá nerepetuoti naujøvaidmenø, atsiduoti ðeimai, trijømënesiø dukrelei. Bet vaþiuojantpaimti jos gimimo liudijimo manpaskambino ið teatro ir pakvietë áaktoriø atrankà. Jeigu ne OskarasKorðunovas, vargu ar bûèiau suti-kæs. Viskas vyko labai greitai: atran-ka truko vos tris minutes, man rei-këjo tik dailininkà „po velniø“pasiøsti, ir buvau pakviestas á pjesësskaitymà. Pirmà kartà pjesæ skaitëpats autorius. Man labai patiko. Jautada pagalvojau, kad norëèiau vai-dinti Vandalà. Kine paprastai vai-dinu vienodus personaþus, o taiman jau pradeda ágrásti. Bet teatre

lybës Pedagoginiame institute me-tus lankiau Olego Kesmino teatrostudijà „Palëpë“ VGTU, ir tik po tostojau á Muzikos ir teatro akademi-jà pas Gintarà Varnà. Apie já niekoneþinojau – kaip nedaug þinojau irapie teatrà.

Kuriu Vandalà ir stebiu já: matau,kad jam jau viskas. Bet kita vertus,èia kaip budizme: þmogus nuðvintatada, kai supranta, jog ðiame gyve-nime nëra kà veikti. Man atrodo,kad Vandalas nuðvito suvokæs gyve-nimo prasmæ. Jam gerai savajamevagonëlyje, ir daugiau jam nieko ne-reikia. Èia – visiðkas budizmas. Visa-da ádomiau vaidinti tai, kas artima.„Iðvaryme“ daug personaþø, kuriuosgali gerai suvaidinti ávairûs aktoriai,bet geriausiai suvaidintø tie, kuriedaugiausiai su tuo susidûræ.

D. Ð.: Minëjai, kad teatras þmo-gø keièia.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Ainis Storpirðtis

„ME

NØ

SP

AU

STU

VË

S“

NU

OTR

.

7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967) 5 psl.

T e a t r a s

Milda Brukðtutë

Jau treèius metus ið eilës leidþia-mos Rûtos Oginskaitës knygos apieryðkius Lietuvos meno atstovus.2009 m. pasirodë knyga apie Vytau-tà Kernagá „Nes neþinojau, kad tuneþinai“, 2010 m. – apie dokumen-tininkà Robertà Verbà „Nuo pra-dþios pasaulio“, o praëjusià savaitæbuvo pristatyta knyga, skirta akto-riui Vladui Bagdonui „Jausmø re-peticijos. Metai su aktoriumi Vla-du Bagdonu“. Ði knyga, palyginti suprieð tai buvusiomis, dþiugina tuo,kad apraðomoji asmenybë, laimë,dar tebëra gyva ir sveika. Galbût dëlto pakitusi ir knygos struktûra – jo-je nebeaptiksime amþininkø prisi-minimø – R. Oginskaitë visà infor-macijà traukia ið savo atminties beipaties V. Bagdono lûpø. Atrodo,kad ðákart autorë nekëlë sau uþduo-ties visapusiðkai atskleisti apraðo-màjà asmenybæ, o norëjo suteiktisau ir skaitytojams galimybæ tiesiogkurá laikà pabûti kartu su ja.

Klausimø ir atsakymø þanru kny-ga „Jausmø repeticijos“ panaði ámaþdaug prieð metus tos paèios„Tyto alba“ leidyklos iðleistà teat-rologës Daivos Ðabasevièienës kny-gà „Ieðkant teatro“ apie aktoriø, re-þisieriø Valentinà Masalská, betklausimø pobûdis labai skiriasi:R. Oginskaitës uþduodami klausi-mai (daþniau tai bûna ilgi komen-tarai be klaustukø) konkretûs ir de-talûs (pvz., „Pasaulinë premjera –2001 metø kovo 2-àjà, lietingà dienà.Bet stiprus lietus, raðiusiøjø pastebë-jimu, neatbaidë þiûrovø. Venecijosbienalës atidarymas“), D. Ðabasevi-

Vlado Bagdono kûrybinio gyvenimosmulkmenosRûtos Oginskaitës knyga „Jausmø repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“

èienës – filosofiðki ir abstraktûs(pvz., „Spektaklio tema – kas tai?“).Taip V. Masalská galëjome mëgintipaþinti per jo poþiûrá á vienà ar kitàreiðkiná, per tam tikrà jo filosofijà,o prie V. Bagdono galime prisiliestiper tam tikrus jo gyvenimo ávykius,konkreèius prisiminimus.

Prisiminimø knygoms labai svar-bi detalë yra jø apipavidalinimas –jos tiesiog turi bûti malonios palies-ti. Tà puikiai atliko knygos dizaine-ris Tomas Mrazauskas: tiksliausiabûtø pasakyti, kad knyga yra subti-liai graþi. Jà neatsibosta vartyti dau-gybæ kartø, kaip kad neatsibosta vissugráþti á malonius prisiminimus.Èia nëra nieko rëkianèio – pagrin-dinës spalvos juoda ir balta, o ðaliaraidþiø bei nuotraukø nebijoma pa-likti tuðèios erdvës paraðtëse, lygvietos fantazijai.

Kai knyga gimsta ið dviejø þmo-niø pokalbiø, subjektyvumas neið-vengiamas – laimë, ðá kartà niekasjo vengti ir nebando, tad jis atrodo

labai natûraliai. Kaip knygos pabai-goje pabrëþia pati autorë, „ði kny-ga – joks vadovëlis. Ir net ne kûry-binës biografijos studija. Ne kokiosnors sukaktys jà paskatino, o nos-talgija. Artisto ilgesys.“ Nesunkupastebëti, kad autorë labai gerai ið-mano visus V. Bagdono kûrybiniusetapus, kartkartëmis prie jo pasa-kojimo prideda vienà ar kità smul-kmenà, abstrakèiam prisiminimuisuteikdama konkretumo. Todël kar-tais ðie pokalbiai primena þaidimà„kas prisimins smulkiau“. Skaitantretkarèiais ne tiek svarbu, kas kà pa-sakë, svarbiau kalbanèiojo atkuria-ma nuotaika, kuri visuose prisimi-nimuose panaði – nostalgiðka.Veikiausiai tokios knygos labiausiaidþiugina tuos, kurie taip pat gyvenotuo laiku, tie, kuriø atmintis beskai-tant pradeda veikti ta paèia krypti-mi ir kartkartëmis leidþia mintysepridëti ðá bei tà ir nuo savæs.

Lyginant „Jausmø repeticijas“ sukitomis menininkø prisiminimøknygomis, þavi ðios knygos forma,kuri tam tikra prasme griauna vien-tiso, chronologinio laiko principà,itin daþnà ðiam þanrui. „Jausmø re-peticijos“, kaip ir priimtina, praside-da nuo aktoriaus vaikystës. Taèiautolesniuose knygos puslapiuose vis-kas labai gyvai susipina, taip sutei-kiant prisiminimams ne tiek baigti-numo, kiek amþinumo aspektà.Tokiam padrikai vientisam laikuivaizduoti itin dëkingas teatro þan-ras. Taip apie Otelo vaidmená ir jokûrimà galima kalbëti kad ir kny-gos pabaigoje, nes juk Bagdonasruoðiasi rytoj já vaidinti... O apieMokytojà ið spektaklio „Sudie, idio-

tai“ perskaitëme knygos viduryje,nors ðiuo metu tai ir paskutinis ak-toriaus sukurtas vaidmuo lietuviøteatre. Tad kiekvienas skyrius tam-pa kiek netikëtas – kaskart neþinai,kokios temos sulauksi.

Vienas pagrindiniø knygos varik-liø – esamojo laiko pojûtis fiksuojantnet ir paèius smulkiausius aktoriausveiksmus: gastrolës, repeticijos, vai-dinimai eiliniuose spektakliuose arnet paprasèiausias perðalimas, kaitenka vaþiuoti á Kaunà vaidinti Zor-bà sloguojant. Tai leidþia skaityto-jui prisiliesti prie aktoriaus kaip pa-prasto, gyvo þmogaus ir, sekant jodienas vienà po kitos, ásijausti á jogyvenimo ritmà. Gaila, kad ðis rit-mas sukuriamas daugiau per buitá,kad ir á stuburo traumà gilinantisdaugiau nei á kuriamà vaidmená.Buitis (nors ir supoetinta) egzistuo-ja visoje knygoje, ne tik apraðantesamàsias dienas. Kalbant apie vis-kà, kai to visko labai daug, tarytumuþgriebiama tik daugybë pavirðiø,taip atspindint ne tiek menininkokûrybos, kiek jo sëkmingos karje-ros istorijà.

Iðoriniø ávykiø akcentavimas jau-èiamas jau paèiuose skirsniø pava-dinimuose, primenanèiuose heroji-nius romanus, kuriuose pirmiausiaturëdavo bûti daug veiksmo (pvz.,„Skirsnis, kuriame Bagdonas, pa-klusdamas neátikëtinam pareigosjausmui, nepaiso varvanèios nosiesir sugráþta á rugiuose prie bedug-nës“). Tokie smulkiø ávykiø suhero-jinimai, nors ir kalbama apie dide-lio masto artistà, skamba ganakomiðkai. Kartais atrodo, kad kal-bama apie maþà vaikà, o ne apie di-

dá (ir jau suaugusá!) artistà, arba kadknygos skaitytojai turëtø bûti vai-kai. Toks stilius ðiek tiek iðmuða iðvëþiø, juo labiau kad paties V. Bag-dono gana paprasti pasakojimai, at-siduriantys po komiðkais pavadini-mais, su tokiu stiliumi ne itin susijæ.Autorës ir jos apraðomo meninin-ko santykis lieka nelabai aiðkus.

Nors ir juntamas didelis R. Ogins-kaitës susiþavëjimas aktoriumi, ma-tyti, kad ji blaiviai vertina situacijà irnëra linkusi þavëtis kiekvienu V. Bag-dono sukurtu vaidmeniu. Èia dràsiaikalbama apie tai, jog ne visi spektak-liai, kuriuose atsidûrë V. Bagdonas,buvo ðedevrai. Taèiau tuomet atro-do netikslu ir nereikalinga vieniemsir kitiems vaidmenims skirti pana-ðø knygos puslapiø skaièiø visur ið-laikant tà patá lengvà tonà. Nors irraðoma, kad ryðkiausi vaidmenys,be abejonës, sukurti bendradar-biaujant su Eimuntu Nekroðiumi,bene labiau iðryðkëja reþisieriausAndrejaus Þoldako portretas (kar-tu lyg ir aiðku kodël – nes repetuo-jama su juo buvo kaip tik raðantknygà ir áspûdþiai apie já, be abejo-nës, buvo gyvesni). Gal toká pasi-rinkimà nieko neiðskirti diktuojapats knygos þanras, kurá galima nu-sakyti paèia pavadinimo antraðte„Metai su aktoriumi Vladu Bagdo-nu“ – t. y. aktoriaus kûrybinis (apieasmeniná èia tik uþsimenama) gy-venimas nieko ne tik neiðtrinant,bet ir nesumenkinant, nes juk kiek-viena smulkmena tam tikru metuatrodo svarbi. Ðioje knygoje ið jø irsiûloma skaitytojui susidaryti ben-drà itin gerbiamo aktoriaus VladoBagdono portretà.

Kronika

Indijos klasikinio menofestivalis „Sur Sadhana“

Gruodþio 2–3 d. Vilniaus univer-siteto teatro salëje vyko „Sur Sad-hana“ – Indijos klasikinio meno fes-tivalis. Festivalio pavadinimasreiðkia atsidavimà arba tarnystægarsui. Reginys nestokojo gerosnuotaikos, susikaupimo. Atëjæs á sa-læ iðkart galëjai pajusti tikrà indið-kà kvapà ir skoná. Kvepëjo sanda-lu, roþiø þiedais nubarstyta scenanuteikë meditatyviai. Universitetoteatro salë puikiai tiko rytietiðko sti-liaus kompozicijoms. Sëdimos vie-tos buvo greitai uþpildytos, vëluo-jantiems teko sëstis ant þemës,tiestis savo kilimëlius, kas labai ti-ko prie bendros nuotaikos.

Klasikinë indø muzika vadinamaBharatiya Shastriya Sangeet. Ji rep-rezentuojama vokalinëmis, instru-mentinëmis bei ðokio formomis.Visas tris jungia Sur – harmonijair Taal – ritmas. Festivalis prasidë-jo klasikinëmis indø ðokio kompo-zicijomis, jas interpretavo mûsø ðo-

këjos. Irina Kuðeleviè su RajyashreeRamesh ðokio akademijos grupe irInesa Stankevièienë atliko BharataNatyam stiliaus ðokius. Ðiuos ðokiussenovëje sukûræs dievas Brahma,kad þmonës galëtø pasilinksminti.Ðokiai pasiþymëjo grakðtumu, betkartu ir fizine jëga, greiti, tikslûs ju-desiai derëjo su minkðtais, plastið-kais, o visà ðoká vainikavo panto-mima. Bharata Natyam ðokiuoseyra visi klasikinio ðokio elementai:mudras – rankø pozicija, abhinaya –veido iðraiðka ir padams – pëdø ju-desiai. I. Kuðeleviè yra profesionaliðio stiliaus ðokëja, þinomos moky-tojos ir choreografës R. Rameshmokinë. I. Stankevièienë nuo ma-þens domisi indø kultûra.

Kathak bei Odissi stiliaus ðokiokompozicijas atliko Kristina Luna.Pirmà kartà apsilankiusi Indijoje1998 m., ji pasinërë á ðios ðalies kul-tûrà, Agroje mokësi hindi kalbos.Ðokiai Kathak (þodis reiðkia istori-jos pasakotojà) pasiþymëjo subtiliujausmø perteikimu, tiksliais ritmið-kais judesiais, pritariant tablos mu-zikai. Kitas klasikinio Indijos ðokiostilius Odissi kilæs ið Orisos valsti-

jos rytinëje Indijos pakrantëje. Joformos pasiþymi dailumu, lyriðku-mu, gilius iðgyvenimus iðreiðkianèiuturiniu ir paprastumu. Atlikëja at-rodë labai trapi ir organiðka, ðokiaisperteikë tyrà meilæ, jautrumà.

sys“, „melodija“. Indø muzikinëjeestetikoje ðia sàvoka þymimos ávai-rios emocinës nuotaikos, perteikian-èios skirtingus melodingø garsø at-spalvius. Iðskiriamos 7 pagrindinësragos, o kiekvienoje jø – po penkiasragini.

Tarsi áþanga á ðios muzikos pasau-lá nuskambëjo vakaro raga, jà atli-ko Indrë Jurgelevièiûtë, pritardamasau kanklëmis, bei Rytis Kamièai-tis su tabla. Nors mergina dar tikpradeda mokytis dainuoti Dhrupadstiliumi, jos balsas maloniai nutei-kë klausymui.

Koncerto sveèias Sandipas Bhat-tacharya (tabla) yra gerai þinomasIndijos muzikantas. Jo muzikos sti-lius pasiþymi kiekvieno atskiro to-no kokybe ir aiðkiai iðreikðta ritmi-niø kombinacijø nuotaika. Visos joatliktos ragos skirtingai iðreiðkiajausmus. Prieð atlikdamas vienà arkità kompoziciná motyvà tabla, mu-zikantas pirmiausia iðdainuodavo jábalsu. Atrodë, kad kiekvienà „bol“(ritminá skiemená) atlikëjas paver-të gyvu, kupinu dþiaugsmo. Tablayra senovës persø instrumentas, at-keliavæs á Indijà XII a. su musulmo-

nais. Tablos ritmai yra klasifikuoja-mi á lëtus – Vilambit, vidutinius –Madhya, ir greitus – Drut. Atlikëjasgrojo iðradingai, pateikdamas visustrijø tipø ritmo pavyzdþius ir vis at-rasdamas kaþkà nauja, atvesdamasklausytojà á netikëtumø kupinà pa-saulá.

Koncerte dalyvavo ir SergejusAncupovas (sarodas). Jis yra pro-fesionalus atlikëjas, jau 30 metøanalizuojantis Indijos muzikos ir fi-losofijos esmæ, þymiausio Indijossarodisto virtuozo Ustado AmjadoAli Khano mokinys. S. Bhattacha-rya ir S. Ancupovas þaidë tablos irsarodo tonais, papildydami vienaskità ir taip sukurdami atpalaiduo-janèià atmosferà.

Sitarà prakalbino Anatolijus Lo-monosovas, grojimo ðiuo instrumen-tu pradininkas Lietuvoje. Muzikan-tas nuo 1981 m. atlieka ÐiaurësIndijos (Hindustano) muzikà. Joimprovizacijos sitara buvo plaèiosmelodinës linijos, su ávairiais dina-miniais kontrastais.

S I LV I JA VOSYL IÛTË

Antrasis festivalio vakaras buvoskirtas Ðiaurës Indijos klasikineimuzikai. Jame atliktos ragos beiTabla lahara (lahara – sudrumstasvandens pavirðius, banga). Þodis ra-ga turi daug skirtingø reikðmiø, iðkuriø svarbiausios yra „spalva“, „at-spalvis“, „meilë“, „aistra“, „liûde-

6 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967)

D a i l ë

XX a. pradþioje. Vëlyvojo renesan-so ir ankstyvojo baroko Vilniausauksakalystæ atspindi grupë liturgi-niø tauriø, sukurtø XVII a. I ket-virtyje, ið kuriø ypaè iðsiskiria uni-kalus Trakø kaðteliono JurgioRadvilos evangelikø reformatø baþ-nyèiai dovanotas indas. Didelæ gru-pæ sudaro ankstyvojo baroko tau-rës su ðeðiakampe pëda, tokiàVilniaus meistrai itin mëgo. Vienaðiø tauriø ið Naujojo Daugëliðkiobaþnyèios paþymëta Vilniaus mies-to kontroliniu þenklu – Gediminostulpais. Tai ypaè retas dirbinys, tu-rint omenyje, kad ðiuo XVI a. pa-baigoje – XVII a. naudotu, pirmuo-ju tikrai þinomu Vilniaus miestoþenklu paþymëtø kûriniø iðlikæ voskeletas. Ði taurë yra vienintelis Lie-tuvoje esantis Gedimino stulpaispaþenklintas dirbinys.

Gedimino stulpais þenklintas iriðskirtinis, ypatingo dëmesio vertasparodos eksponatas, vienintelis at-keliavæs ið sveèios ðalies, – Kroku-vos dominikonams priklausantisÐventojo Kryþiaus relikvijorius, kurá1637 m. nukalë Vilniaus auksaka-lys Hornas Rentelis, o uþsakë LDKunitø metropolitas Rapolas Korsa-kas Lietuvos didþiojo kunigaikðèioir Lenkijos karaliaus Vladislovo IVVazos ir Cecilijos Renatos sutuok-tuviø proga. Ðis relikvijorius yra ið-laikæs savo tiesioginæ paskirtá, tebe-naudojamas liturgijoje, todël nuo2012 m. vasario mënesio, prasidë-jus gavënios laikotarpiui, kai ypa-tingai gerbiamas ðventasis kryþiausmedis, jis gráþta á Krokuvos vienuo-lynà. Ðis ið tiesø karaliðkas dirbinysiðsiskiria savo iðvaizda. Alegorinëmoters, sëdinèios ant erelio, figûraliaunomis rankomis laiko didþiulávainikà, kurio centre, ÐventosiosRomos imperijos erelio krûtinëje,yra Ðventojo Kryþiaus relikvija. Dar

ðeðiolikos ðventøjø relikvijos iðri-kiuotos aplinkui puoðniu vainiku.Relikvijoriaus ðonuose – áspûdingoskaraliðkosios poros globëjø Ðv. Vla-dislovo ir Ðv. Cecilijos figûros, o vir-ðûnæ vainikuoja angelø neðamaHabsburgø karûna.

XVIII a. Vilniaus auksakaliø dir-binius þymëjæs ákalas pasikeièia –juo tampa miesto herbas ðv. Kris-toforas. Deja, ir ðiuo þenklu paþy-mëtø kûriniø negausu. Parodojejam atstovauja trys kuklios auksa-kalio Jono Jurgio Lamprechto Vil-niaus katedrai sukurtos taurës suuþsakovo – Vilniaus katedros kapi-tulos – herbais.

Kodël tiek maþai vilnietiðkø dir-biniø turi þenklus, nusakanèius jøkilmæ, tyrëjai dar tebelauþo galvas.Labiausiai átikinantis atsakymas –miesto valdþios ir auksakaliø cechostatutø reikalavimas darbams nau-doti pakankamai aukðtos prabos si-dabrà, kà ir turëjo garantuoti mies-to ákalas, buvo sunkiai ávykdomasdël nuolatiniø negandø veikiamos,smunkanèios ekonominës kraðto si-tuacijos. Auksakaliai daþnai dirboið uþsakovo medþiagos – lydë senussidabrinius reikmenis ir net sude-gintø liturginiø drabuþiø sidabrà,ámaiðydavo kitø metalø, siekdamiiðgauti reikiamà medþiagos kieká.

Nenuostabu, kad gausiausiai pa-rodoje atspindima baroko epocha,suþydinti puoðniais veðlios augalijosreljefais, ið gëliø kyðanèiomis ange-lø galvutëmis, tarp kuriø ákompo-nuoti ir Kristaus kanèios simboliai,Baþnyèios tëvø figûros, pamaldûsðventieji.

XVIII a. pastebimos kelios tipo-loginës Vilniuje sukurtø monstran-cijø, aþûriniø relikvijoriø, Komuni-jos bei tauriø grupës. Iðsiskiriaþymiø Vilniaus auksakaliø JonoFrydricho Ðemniko ir Jono Lario

kûriniai, galima apibrëþti jø dirbtu-vëms bûdingø tipø ir formø reper-tuarà. Ðiai epochai taip pat labai bû-dingi ir gausiai gaminami paveiksløaptaisai. Parodoje galima pamatytinuostabiai graþø Rykantø baþnyèiosDievo Motinos paveikslo aptaisà,kuris tarsi tikras mûsø akyse ávykæsstebuklas suspindo nuvalius já den-gusiø bronziniø daþø sluoksná. At-rodo, kad auksakalys savo plaktukulyg ðvelniu tapytojo teptuku iðraitëangelø garbanas ir debesø sûkurius.

Paskutinio XVIII a. ketvirèiosakralinës auksakalystës dirbiniaijau pranaðauja bendrà Vilniausauksakalystës nuosmuká. Baþnyèiøzakristijose daugëja þalvariniø daik-tø, sudëtinga kalstymo ir puncavi-mo technika praranda precizijà. Te-betæsiamos Vilniuje ásitvirtinusiovëlyvojo baroko tradicijos, o Euro-

poje ásivieðpatauja klasicizmas. Tie-sa, pavyko rasti ir klasicizmo gry-nuolá – tai meistriðkai nukaltamonstrancija ið Rûdninkø baþny-èios, stebinanti stiliaus ðvarumu, at-likimo profesionalumu ir meniniuauksakalio skoniu.

XIX ir XX amþiai atneða naujusgamybos metodus, mechaniniusárankius, naujas medþiagas, naujusauksavimo ir sidabravimo bûdus. At-siranda daug baþnytiniø reikmenødirbtuviø. Dirbiniø gausa ir ávairoveypaè iðsiskiria Mykolo Neviadomskiodirbtuvë. Jos dirbiniø tikrai galima at-rasti beveik visose ne tik Vilniaus, betir kitø vyskupijø baþnyèiose.

Vilniaus auksakalystës istorijapasakoja ne tik ðio amato, meno,meistrystës istorijà, bet taip pat mo-ko teologijos, nes kiekvienas litur-ginis indas kuriamas kaip Ðvento-

Savojo laiko ir tradicijos liudytojaiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

sios istorijos pasakojimas ir Baþny-èios tradicijos aiðkinimas, o gausûsfundatoriø ir donatoriø áraðai monst-rancijø, tauriø, relikvijoriø pëdose –tarsi nedideli kraðto istorijos pëdsa-kai, liudijantys ávairiø laikø diduo-menës pasaulëþiûrà, pamaldumà,kartais net fiksuojantys jø gyveni-mo ávykius.

Norëèiau pasidþiaugti, kad visi pa-rodos eksponatai perëjo per kruopð-èias parodos partnerio – Lietuvos na-cionalinio muziejaus – restauratoriørankas, buvo nuvalyti, sutvirtinti. Taiypaè svarbu tiems dirbiniams, kuriegráþta á baþnyèias toliau tarnauti li-turgijoje.

Paroda veikia iki 2012 m. gruodþio 1 d.

Baþnytinio paveldo muziejus

(Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius)

Dirba antradiená–ðeðtadiená 11–18 val.

Dvasingumo paieðkosParodai „Jurga Ivanauskaitë (1961–2007). Sankryþos“ pasibaigus

Kristina Stanèienë

Raðytojos atminimui skirtoje pa-rodoje ji pristatyta kaip dailininkë.Atskleista iki ðiol maþiau þinota joskûrybos dalis, tikriau – nupieðti, nu-tapyti þodþiai, mintys, patirtys. Ði sà-saja stipri ne tik dël to, kad ne vie-nà menininkës romanà iliustruojajos paèios sukurti paveikslai. JurgosIvanauskaitës herojai, kelioniøáspûdþiai, Rytø religijø patirtis èiatiesiog rado dar vienà pavidalà, la-biau apèiuopiamà nei tekstuose.

Literatûroje, visuomeniniame gy-venime Jurga Ivanauskaitë neabe-jotinai buvo tikra milþinë – ryðki, sa-vita Rytø dvasingumo ir þmogiðkødramø liudytoja. Dailëje – jausmin-ga, kartais kiek sentimentali pasa-kotoja. Ten (knygose) tarpsta tikrasjausmø, iðgyvenimø, emocijø baro-

kas, èia (dailëje) – dominuoja ro-mantinë, dekoratyvi egzotika, dau-geliui menkai paþástamø religiniødoktrinø atspindþiai. Taèiau tai tu-ri savà logikà – matyt, menininkeimenkai terûpëjo kokie nors „-iz-mai“. Greièiausiai ji, nepaisant spe-

cifinio vaizdavimo – kruopðèiai nu-pieðtø, nutapytø detaliø þaismo, –buvo ir savotiðka konceptualistë.Spalvingos mandalos, tarsi antiki-niuose frizuose besitæsianèios mis-tiniø figûrø virtinës liudija susitel-kimà á kûrybos procesà, atliekamà

veiksmà. Gal todël Ivanauskaitësdailës kûriniai, nors suprantami irpriimtini anaiptol ne visiems, palie-ka áspûdá stipria, aiðkiai juntamaenergija.

Ðiandien gali pasirodyti ádomûskeli raðytojos dailës kûrybos paliki-mo aspektai. Pirma – vëlesnë, bran-dþioji Ivanauskaitës kûryba, kurio-je dominuoja religiniai motyvai,sudëtingi, sumiðæ ezoteriniai vaiz-diniai, yra tikrø tikriausi mirties, tik-riau, smerties giedojimai („Giesmësapie smertá“ – áspûdinga kompozi-toriaus Antano Kuèinsko oratorija,interpretuojanti senàsias laidotuviøgiesmes). Eroso ir mirties Tanatoþaismas þenklina daugelá jos literatû-riniø veikalø. Mirties erotiná aspek-tà seniai pastebëjo kritikai – ðtai ro-manà „Ragana ir lietus“ jie daþnaiapibûdina kaip kûniðkos meilës ir

mirties susitapatinimà. Taèiau tai neið romantizmo paveldëta tradicija,apdainuojanti irimà, nykimà, besi-gërinti jo poetika, o greièiau noraspraneðti, kad ðiapus ir anapus yralygiavertës kategorijos, kaip ir am-þina bûtis bei laikinumas.

Antra – Ivanauskaitës kûriniuo-se ryðkus angaþuotas dvasingumas,religiniø doktrinø apmàstymai at-rodo tarsi replika visai ðiuolaikineikultûros sampratai. Meno istorikasJeanas Clairas yra raðæs, kad lotynøkalbos veiksmaþodis colere turëjæsdvi pirmines reikðmes: „(á)dirbti“ ir„apgyventi“. Vis dëlto ne kultûra, okultas suteikë þmonëms galimybæapgyventi pasaulá. Kultûra – tai tiknuokrypis nuo kulto, silpstanti jo ið-raiðka. Ðiandien kultûrà suvokiame

N U K E L T A Á 7 P S L .

Hornas Rentelis. Ðventojo Kryþiaus relikvijorius. Pëdos fragmentas su Vilniaus kontroliniu þenkluGedimino stulpais ir auksakalio inicialais. Vilnius. 1637 m.

N U K E L T A Á 7 P S L .

Ekspozicijos fragmentas

A . B A L T Ë N O N U O T R .

7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967) 7 psl.

D a i l ë

kaip þmogaus kultà, kurá susikûrë-me, kai dievai nuo mûsø nutolo.Tai stabmeldystë, pagrásta besai-kiu þmogaus garbinimu. Ivanaus-kaitës dvasingumo, vidinio gyveni-mo paieðkos – tarsi gráþimas priepirminës kultûros sàvokos, tegul irremiantis ne kuria nors viena tiesa,o marga tikëjimø, religiniø doktri-nø mozaika.

Treèia – jei vis dëlto mëgintumeásivaizduoti Ivanauskaitës dailës kû-rinius kaip atskirà, su tekstais ne-susijusià sferà, ir ieðkotume jai ana-logø, reikëtø atsigræþti á lietuviðkaimeno terpei ne itin bûdingus me-nininkus. Tai, pavyzdþiui, dekoraty-vus ir pasakiðkas Kazys Ðimonis, ki-tas mûsø laikø mistikas – simbolistasVytautas Peèiukonis. Ir tegul rûstau-ja kritikai – þmonëms jø kûryba pa-tinka, traukia atpaþástami, kartu –paslaptingi, neþabotos fantazijos nu-spalvinti vaizdiniai. Ivanauskaitësdailë taip pat beveik iðimtinai vien„figûrinë“, vizionieriðka. Tik jos

„perskaitomumas“ yra klaidinantis –religiniø simboliø, personaþø sam-plaikos nesileidþia lengvai iððifruo-jamos. Ið èia kyla ir ketvirtasisJ. Ivanauskaitës darbø ádomumas,savitumas – tai buvo menininkë, be-ne vienintelë pas mus taip giliai ið-maniusi Rytø kultûrà, religinæ sa-vastá. Tai imponuoja ðiais laikais, kaiRytai (medicina, fiziniø þmogausgaliø samprata, maisto kultûra) ta-po iki koktumo pritaikyta preke, kaiimi suvokti, kad ið tikrøjø nieko apieRytus neþinome, nors jais ir þavimës.Tuo tarpu Ivanauskaitë buvo benenuosekliausia Lietuvoje spenglerið-ko Vakarø kultûros saulëlydþio„ávaizdintoja“. Menininkës þodþiaistariant, ji nenorëjo apsiriboti „vie-nu vieninteliu, ankðtu ir tvankiu kas-dienës tikrovës lygmeniu“. Kitaslygmuo kaip tik ir buvo rytietiðkasdvasingumas.

Penkta – nemaþai Ivanauskaitësdarbø (ypaè vëlyvøjø) atrodo tarsisavotiðki egzorcizmo seansai. Ypaètie, kuriuose baugina mirties, fizi-nio susidorojimo scenos, þmogausir þiauriø mistiniø dievybiø sandû-ra. Biblinis pasakojimas apie þydø

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

karaliø Sauliø, gyvenusá XI a. pr.Kr., liudija, kad á gilø liûdesá puo-lusá valdovà iðgelbsti Dovydas, pui-kiai grojæs liutnia, muzikos garsaisnuvijæs piktàjà dvasià... Ivanauskai-tës darbuose dievai, demonai, dva-sios, kurioms suteikta fizinë forma,kûniðkas pavidalas, paverèiami de-koratyviomis emblemomis, tad galjie nustoja ir savo galiø. Galbût taitik Rytø tradicijø neiðmananèio eu-ropieèio sapaliojimas – taèiau jøenerginis uþtaisas liudija, kad jie at-sirado ne ðiaip sau, ne tik kaip ba-nali „saviraiðka“, bet ir kaip ritua-las, veiksmas, nukreiptas á individoir pasaulio iðoræ, o kartu ir vidun,kaip nuolat troðko pati menininkë.

Tad kas gi yra Jurgos Ivanauskai-tës dailës kûryba? Meno kûriniai,istorijos artefaktai, tam tikro laiko-tarpio þenklai? Ko gero, visa tai irkiek daugiau – tai saviti raðytojostekstø tæsiniai, leidþiantys mums ge-riau suprasti, kà reiðkë bûti Jurga.

Paroda vyko VDA „Titaniko“ parodø I a.

salëje (Maironio g. 3, Vilnius)

Ekspozicijos fragmentas

Lijana Ðatavièiûtë

Neseniai parodytà, apie konkre-èios galerijos erdvæ galvojant kurtàinstaliacijà / koliaþà „Esu“ (2011)bûtø galima ávardyti kaip dailinin-kës kûrybinio kelio apibendrinimà.Per baltà drobulæ, uþimanèià visàgalerijos sienos plotà, driekiasi ho-rizontali iðtisinë balta linija, kurda-ma nenutrûkstamos tëkmës, gyveni-mo kelio áspûdá, vedanti þvilgsná tolyn,skatinanti vidinæ þiûrovo kontemplia-cijà. Taip ásivaizduotum tylà, susikau-pimà, ðvarià erdvæ, kurioje ryðkëjatrapûs metafizinio pasaulio kontûrai.Ðis tariamai tuðèias plotas reikalaujaiðtæsto stebëjimo, palieèia atmintiesklodus, perða menamos ateities nuo-jautà. Lygindama ðá kûriná su paro-doje eksponuojamais anksèiau sukur-tais ciklais, seki menininkës evoliucijànuo ekspresyvaus iðsiliejimo iki tylauskalbëjimo iðgryninta struktûra – bal-

Tylos estetikaDanutës Jonkaitytës paroda „Esu“ VDA galerijoje „Artifex“

ta spalva, tuðèia erdve, vieniðos li-nijos trajektorija.

Dar didesná skirtumà jauti prisi-minusi kûrybos pradþià, kai dailinin-kës stilius buvo grástas ekspansyviujausmø proverþiu, vidinio pasaulioátampos perteikimu. D. Jonkaitytëpriklauso tai vidurinei grafikø kar-tai (Danutë Graþienë, Elvyra Kai-riûkðtytë, Birutë Stanèikaitë, kiti),kuri su grupele vyresniøjø 8-ajamedeðimtmetyje prisidëjo prie lietuviøgrafikos modernëjimo, atmetusi ikitol vyravusià liaudiðkà stilizacijà, ið-këlusi kûryboje asmeniðkumo, jaus-minio prado, sudvasinto poþiûrio átikrovæ svarbà. Ankstyvàjà kûrybàþenklino labiau iðplëtoti siuþetai, as-meninës patirties ir istorinës bei kul-tûrinës atminties gvildenimas („Mo-terys“, 1978–1979; „Ið Vilniausuniversiteto istorijos“, 1979).

Anot dailëtyrininkës Danutës Zo-vienës, ankstyvojo laikotarpio D. Jon-

kaitytës ekspresionizmas, palygintisu kitø lietuviø grafikø ekspresyviaraiðka, iðsiskyrë jausmo dramatizmu(Danutë Jonkaitytë: juoda ir balta,Dailë, 2001, nr. 2, p. 51). Tokiais dar-bais sulaukta pirmo svaraus pripaþi-nimo uþ Lietuvos ribø (1980 m. Pa-baltijo grafikos trienalës Talinepagrindinis prizas). Vëliau dailinin-kë ne kartà buvo ávertinta tarptauti-niu mastu. Ankstyviesiems ieðkoji-mams parodoje atstovautø dinamiðkair kiek groteskiðka „Vyro galva I–II“(1983), taip pat susijusi su asmeni-niais potyriais, atskleidþianti dar vie-nà D. Jonkaitytës talento aspektà –bûti ne tik susikaupusiai, analitiðkai,bet ir ironiðkai, kritiðkai vertinan-èiai supanèià aplinkà.

Ilgainiui dailininkës kûryboje ryð-këjo polinkis riboti judëjimà, emoci-jas, atpaþástamos tikrovës perteikimà,siekis pasikliauti keliais taupiais mo-tyvais ar jø uþuominomis, gaubiamo-mis tamsiø tonø skraistës. Iðorinisekspresyvumas tapo vidine ekspre-sija. Aklinai juoduose ar lengvaiðviesëjanèiuose litografijø fonuosebolavo viena kita detalë, skleidþian-ti vidinæ nuotaikà ir psichologinæátampà. Ðiø darbø átaigà lemia netik motyvai, bet ir techniniai para-metrai, kurie leidþia pasiekti tamsosgylá arba subtiliai ðviesëjanèiø tonøðydà. Tamsûs plotai, kontrastuojan-tys su ðviesa iðskirtais kompozicijøhorizontais, iðkalbingai uþsimenaapie pagrindiniø bûties prieðybiø –ðviesos ir tamsos, pradþios ir pabai-gos, gyvybës ir mirties – sandûras. Iððio ieðkojimø laikotarpio parodoje ið-vydome keletà lietuviø grafikos kla-sika tapusio ciklo „Dviese“ (1989–1991) darbø, demonstruojanèiøtobulai ávaldytà litografijos techni-kà, gebëjimà niekuo neiðsiskirian-èius aplinkos (arba abstrakèius)motyvus paversti þmogaus esybës

þenklais. Ciklà galima traktuoti kaipprieðingø poliø, vyro ir moters ben-drabûvio atskleidimà. Þiûrëdamas álitografijas nejauti kûrybiniø kanèiø,pavykusio ar ne visai vykusio ban-dymo, mechaniðko darbo proceso.Prieðingose horizontalës pusëse ið-augusius smaigalius jungia gulsèioslinijos – pamëgti dailininkës prasmi-niai elementai.

Dvi per þiemà daigus iðleidusiosbulvës („Natiurmortas“, 1983) tam-pa poros jausmø ir tarpusavio san-tykiø metafora, kai nelygûs objektøpavirðiai ir styrantys, iðsikerojæ dai-gai iðkyla kaip nesuderinamø charak-teriø personifikacija. Parodoje ekspo-nuojama litografija „Dviese IV“(1991) pateko á Japonijoje iðleistà pa-saulio estampø rinkiná „The Prints ofthe World“ (Kagawa, 1997) ir iki ðiolyra vienas rimèiausiø lietuviø grafi-kos tarptautinio pripaþinimo faktø.

Deðimtojo deðimtmeèio cikluosestiprëjo antiekspresinë nuostata, ro-danti dailininkës gebëjimà abstra-huoti vaizdus tolstant nuo tikrovësperteikimo, sureikðminant medita-tyvinæ kontempliacijà, vidiná atsivë-rimà. Ilgainiui patirtis, ágyta kuriantmeistriðkas litografijas, netenkinomenininkës. Ji pasiekë tokià ribà, kaitechnikos valdymas atëmë nenuspë-jamo rezultato laukimo dþiaugsmà.Norëjosi kaþko daugiau – naujo, ne-patirto. Taip gimë „baltojo“ periododarbai – koliaþø ciklai, atlikti klo-

jant vienà ant kito paèios rankomispagaminto popieriaus lakðto sluoks-ná, papildant juos litografiniu atspau-du. Parodoje buvo eksponuojami ðe-ði ciklo „Pojûtis“ (1999–2000) darbai.Jø fiziðkas apèiuopiamumas, realiaijauèiama materiali substancija, kaimedþiagà suðildo menininkës rankos,leidþia pajusti kûrinio radimosi pro-cesualumà. Þiûrovas gali þvilgsniuglostyti koliaþø iðkilumus ir álinkius,justi popieriaus tekstûrà, þavëtis joformos natûralumu. Kompozicijosdëmenys (forma, spalva, ritmas, mas-teliai) pasiþymi rimtimi ir kone ritu-aliðku iðkilmingumu. „Pojûèiø“ ori-ginalumas ir raiðkos intensyvumasbuvo pastebëtas Lietuvos ir uþsieniokritikø – pelnë dailininkei 2000 m.tarptautinës Krokuvos grafikos trie-nalës garbës apdovanojimà.

Objektyvizuota, iðgryninta darbøstruktûra, neimituojama tikrovë, kû-rinio kaip uþdaros ir nepakartojamosrealybës egzistavimas rodo dabarti-næ dailininkës orientacijà á abstrak-tesnæ ir fundamentalesnæ raiðkà, su-sijusià su amþinosiomis vertybëmis.Chaosui ir destruktyvumui èia nëravietos. „Pojûèiø“ cikle ir paskutinia-me darbe „Esu“ vyraujanti baltumaliudija apie tai, kad D. Jonkaitytë tikiðviesiø jëgø pergale. Tai reikðtø, kaddailininkës kûryboje daugiau nebus„juodø“ dienø?

Paroda veikë lapkrièio 16 – gruodþio 17 d.

Danutë Jonkaitytë. „Vyro galva II“. 1983 m.

Danutë Jonkaitytë. Kûrinio „Esu“ fragmentas. 2011 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967)

K i n a s

Aistë Raèaitytë

Ruduo – kino festivaliø metas netik Lietuvoje. Þvarbaus vëjo gairi-name Taline lapkrièio pabaigoje re-klaminë festivalio kompanija tarsiprieð Naujuosius gyventojams irsveèiams linkëjo „Happy PÖFFDays“ („Laimingo „Juodøjø naktø“kino festivalio!“). Ðiemet garsiai su-griaudëjæs penkioliktasis festivalissutapo su data, kai Talinas ðvenèiaEuropos kultûros sostinës metus.Baltijos ðaliø kino kultûros konteks-te Talino kino festivalis yra benesvarbiausias regione. Nors ir jau-nesnës uþ 16 ir 21 kartà vykusius„Kino pavasará“ ir Rygos „Arsena-là“, dydþiu ir reikðme „Juodosiosnaktys“ juos gerokai lenkia ir stojaá svarbiausiø Europos kino rengi-niø gretas.

Talino kino festivalis yra vienin-telis toks kino renginys Estijoje, gal-bût todël, visus metus laukæ, neið-lepinti talinieèiai uþpildo naujusdaugiasalius ir dar sovietine nostal-gija dvelkianèius kino teatrus. Festi-

Gero kino vakaraiÁspûdþiai ið Tarptautinio Talino kino festivalio „Juodosios naktys“

jaunimo filmø festivaliai. Dvi pas-kutines „Juodøjø naktø“ dienasðiemet èia vyko kasmetinis Baltijosðaliø kooprodukcijos forumas, ku-riame buvo pristatyti ir keturi pro-jektai ið Lietuvos. Tarp jø – Kæstu-èio Drazdausko prodiusuojamasbûsimas Mariaus Ivaðkevièiaus pil-no metraþo filmas „Santa“. Festiva-lio uþdarymo ceremonijoje uþ visogyvenimo pasiekimus buvo áteiktiapdovanojimai vienam svarbiausiøislandø kino menininkø FridrikuiThorui Fridrikssonui ir ðiemetiniamVenecijos kino festivalio nugalëto-

munijos fabrikuose gera ir saugudirbti. Deja, to nëra, kaip nëra irNicolae Ceausescu sukurto komu-nizmo rojaus. Todël Julijus, kaip irdaugelis tyliø rezistentø, bandæs vi-duje maiðtauti prieð socialistinio gy-venimo dresûrà, ðirdyje labiaudþiaugiasi nacionalinës sporto ko-mandos pergale.

Nostalgiðkà „Adalberto svajo-nës“ atmosferà kuria iðskirtinis kû-rinio formatas. Reþisierius sakë ne-paisæs prieðtaringai nusiteikusiøprodiuseriø ir kovojæs uþ tai, kad re-konstruojant praëjusá laikotarpá bû-tø filmuojama VHS formatu. Ne-pertraukiama komiðkø dialogøvirtine ir daþnai kiek groteskiðkuvaizdø koliaþu reþisierius kritikuo-ja ne tik praeities reþimà, bet ir da-bar já idealizuojanèius þmones. Vie-name interviu reþisierius prisiminësavo pagyvenusá kaimynà, nuolatbesiskundþiantá sunkia dabartimi.Achimas sako, kad sovietinë epo-cha prisimenama su nostalgija netodël, kad nebuvo bedarbystës irkiekvienam priklausë mënesio atos-togos prie jûros, bet paprasèiausiaitodël, kad anie laikai tiems þmo-nëms primena jaunystæ.

Tarp dvylikos Baltijos filmø kon-kurso dalyviø ðiemet buvo ir trys lie-tuviðki filmai bei Latvijai atstova-væs Audriaus Stonio „Raminas“.Manto Kvedaravièiaus „Barzakh“kartu su vienos garsiausiø latviø re-þisieriø Lailos Pakalniòos doku-mentiniu filmu „33 Kalëdø seneliogyvûnai“ („33 zveri Ziemassvetkuvecitim“) paskelbti geriausiais Bal-tijos ðaliø filmais.

Pakalniòos filmas – juodomis irbaltomis spalvomis pieðiamas vie-

„Paprastas gyvenimas“

jui Aleksandrui Sokurovui. Èia pa-aiðkëjo ir pagrindinio bei Baltijos ða-liø konkursø nugalëtojai.

Eurazijos konkurse ðiais metaispagrindiná prizà laimëjo Honkon-go juosta „Paprastas gyvenimas“(„Tao Jie“, reþ. Ann Hui) – jautri,jaudinanti ir be galo þmogiðka dra-ma, paremta tikra vieno gyvenimoistorija. Tai ákvepiantis pasakoji-mas apie Chung Chun-Tao, kuri 60metø atsidavusiai tarnavo Leungøðeimai, stebëjo, kaip viena kità kei-èia keturios ðeimos kartos, o gyve-nimo pabaigoje liko rûpintis pas-kutiniuoju Leungø palikuoniuHonkonge – kino reþisieriumi Rod-geriu. Moteris nuo paauglystës gy-veno savo ðeimininkø dþiaugsmaisir nelaimëmis, taèiau niekada ne-dráso þvilgsnio nukreipti á save. Tamji laiko tarsi priverstinai atrado tikuþklupus senatvei, kai palauþta li-gos persikraustë gyventi á seneliønamus – vienintelæ vietà, kur laikasjuda lëèiau, kur kyla klausimai, kasyra senatvë, ko vertas þmogaus gy-venimas, koks iðsvajotos laimës irpilnatvës receptas. Venecijoje uþ ge-riausià moters vaidmená ávertintaDeanie Yip ir Taline buvo paskelb-ta geriausia metø aktore. Univer-sali ir kerinti filmo istorija kalba

apie paprasto gyvenimo stebuklus,apie nevaldomà laiko tëkmæ ir apiesenatvæ, kai sulaukiama atpildo pa-gal tai, kaip gyventa.

Specialaus paminëjimo sulaukëlenkø juosta „Roþë“ („Róýa“). Iðgar-sëjæs filmu „Blogi namai“ (2009), re-þisierius Wojciechas Smarzowskisnaujame savo filme ir vël prabylaapie dramatiðkus Lenkijos istorijosvingius. Ðá kartà veiksmas vykstaMozûruose tik pasibaigus Antrajampasauliniam karui. Ðio kraðto XX a.pirmosios pusës istorijà galima api-bûdinti vienu þodþiu „tarp“. Tarpvokiðkos ir lenkiðkos tapatybës, tarpHitlerio ir Raudonosios armijos,tarp siaubingos istorinës patirties irnaujo gyvenimo pamatø. Per karàtapusi naðle, Ruþa su dukra bandoiðgyventi nuoðaliame Mozûrijos kai-me. Ji bejëgë prieð kraðte siauèian-èià prievartà. Vienintelë Ruþos vil-tis yra Tadeuðas – buvæs „ArmijaKrajowa“ karys ir Varðuvos sukili-mo dalyvis, Mozûruose besislaps-tantis nuo naujos valdþios. Pamaþujis uþima þuvusio moters vyro vie-tà. Taèiau Mozûrø orui dar dvel-kiant paraku svajoti apie naujà gy-venimà pavojinga. Smarzowskisnegaili þiauriø moterø prievartavi-mo scenø, atskleidþia nutylëtà isto-rijà. Marcinas Dorociñskis ir Aga-ta Kulesza nuostabiai suvaidinojaudinanèià meilës istorijà.

Ypatingà vietà konkurse uþëmë irrumunø juosta „Adalberto svajonës“(„Visul lui Adalbert“). Uþ geriausiàdebiutà apdovanotas reþisierius Gab-rielis Achimas nërë á sudëtingà ðaliesistorijos laikotarpá prieð pat þlungantSovietø Sàjungai. Vaizduojami1986-ieji, kai rumunø visuomenë ið-gyveno du svarbius ávykius – Èer-nobylio avarijà ir Rumunijos nacio-nalinës rinktinës pergalæ Europosfutbolo èempionate. Deja, pastara-sis ávykis valdþios poþiûriu nepriti-ko ideologijai, be to, artëjo 65-osiosRumunijos komunistø partijos me-tinës, kuriø niekas negalëjo uþgoþ-ti, ir pasirengimas kurioms rimtaiiðjudino visà valdininkijà. Juodojohumoro kupinas filmas pasakojavienà tø paradoksaliø istorijø „ið ho-mo sovieticus gyvenimo“. Konfliktastarp to, kas vieða, ir to, kas slapta,kitaip tariant, tipiðka sovietmeèioþmogaus drama yra pagrindinisGabrielio Achimo filmo variklis. Vi-sa tai ákûnija pagrindinis persona-þas Julijus. Kino mëgëjas yra dide-lio fabriko darbo saugos skyriausvadovas. Já ápareigoja sukurti pro-pagandiná filmà apie tai, kaip Ru-

niðos Livijos portretas. Taèiau vie-niðe jà sunku pavadinti, nes bute jigyvena kartu su 7 ðunim, 6 katëm,2 triuðiais, 1 varna, balandþiu, ðin-ðila, jûrø kiaulyte, 10 degu ir pen-kiomis þuvimis. Operatoriaus Ul-dþio Jancio darbas svarbus kuriantne tik nuostabios estetikos kadrus,bet ir þmogiðkumu trykðtanèios mo-ters portretà. Kvedaravièiaus „Bar-zakh“ geriausiu filmu iðrinko ir fes-tivalio FIPRESCI þiuri. Turbût tikðio festivalio konkursas gali bûtitoks stebëtinai ávairus: èia varþësiKvedaravièiaus ar Pakalniòos filmaiir nefestivalinei auditorijai skirtasDonato Ulvydo „Tadas Blinda“. Ðisfilmas sulaukë daug dëmesio, ádo-mu, kuo jis patraukë estø publikà:panaðia mûsø ðaliø istorija ar vilio-janèia nuotykiø filmo forma?

Baltijos ðaliø konkurse uþ geriau-sià operatoriaus darbà buvo apdo-vanotas filmo „Idiotas“ („Idioot“,reþ. Reiner Sarnet) operatoriusMartas Tanielis. Estai filmà ðiemetpristatë „Oskarui“. Sàlygiðkame kû-rinio scenovaizdyje – viduramþiørûsiai ir prabangos daiktai, teatra-liðkas apðvietimas ir pasiklydæ skir-tingose epochose personaþø drabu-þiai. Kièinis turinys pilko mûroskliautuose savaime kuria drama-turgijà, taèiau tai ilgainiui atsibostair norisi suprasti, kodël ir kaip yraaktualizuojamas Dostojevskio kûri-nys. Puikiai suvaldyta talentingosoperatoriaus rankos eklektika keis-tai dera su siuþeto psichologiniu re-alizmu. Deja, formos ámantrybës ne-padëjo filmui tapti gera ekranizacija,nors meniniai operatoriaus nuopel-nai tikrai verti paminëti.

valyje ðalia solidþiø svarbiausius se-zono filmus rodanèiø programø sa-vo tikslinæ auditorijà randa ir kieksiauresnës, specialios komedijø, filmøapie madà, þmogaus teisiø, ðiaurietið-ko kino ir ðiemet specialiai Islandijoskinui skirtos filmø programos. „Juo-dosios naktys“ skirtos kino pramo-gautojams ir reikliems gurmanams.Renginio „Talinas – Europos kul-tûros sostinë“ proga festivalis ro-dë reþisieriø, dalyvavusiø projekte„60 sekundþiø vienatvës nuliniaismetais“, naujausius filmus. Ðágruodá Taline ávyks unikalaus filmokoliaþo premjera, kurá kûrë daugiaunei 30 garsiø reþisieriø ið viso pasau-lio, tarp kuriø – Naomi Kawase, AkiKaurismäki, Michaelis Glawoggeris,Amiras Naderi ir kiti. Vienintelë ko-pija ið karto po ðios premjeros bus su-naikinta kaip protestas prieð kino ko-mercializavimà, skatinantis kûrëjusiðsaugoti minties laisvæ.

1997 m. pradëtas rengti festiva-lis ið pradþiø orientavosi á Ðiaurësðaliø kinà, bet dabar jo programa ið-augo: tai plati tarptautinë ir konkur-sinë Eurazijos programos, taip patkino mugë „Juodoji rinka“ („BlackMarket“). Po jos skraiste glaudþia-si keletas pusiau savarankiðkø ren-giniø – studentiðkø, animacijos ir

„Roþë“ Kronika

„Teatriukas“ kvieèiasutikti Kalëdas „Pasakoje“

Kino teatre „Pasaka“ naujà sezo-nà pradëjæs aktoriø kolektyvas „Te-atriukas“ gruodþio 18 d. kvieèia ápremjerà, kurioje pamatysime nettrylika Kalëdø seneliø ið ledo ðaliesIslandijos, o gruodþio 26 d. – á kon-certà visai ðeimai. Apie ðventinesstaigmenas kino teatre „Pasaka“ pa-pasakojo „Teatriuko“ aktorë Dalia.

Kaip Jums kilo mintis pradëtisezonà ne dramos, o kino teatroerdvëje?

Esame labai kamerinis teatriu-kas, vaidiname tik vaikams ir ðei-mai, tad ir erdvë turëtø bûti jauki,ðilta, pritaikyta vaikams. Lankëmës„Pasakos“ seansuose kartu su savovaikais ir nutarëme iðbandyti ðiàerdvæ „savo kailiu“. Dþiaugiamës,kad dar daugiau þmoniø atrado „Te-atriukà“. Mes daug bendraujame supublika, improvizuojame. Koks at-eis þiûrovas, toks ryt bus mûsø spek-taklis...

Rengiate kalëdinæ premjerà. Trum-pai pristatykite spektaklá „Trylikaseneliø ið ledo ðalies“.

Esame ásimylëjæ keistà ðalá Islan-

dijà. Joje lankëmës du kartus. Su-rinkome ádomios medþiagos, islan-dai turi daug sakytinës tautosakos,savitos literatûros ir originaliø me-no kûrëjø. Pasirodo, Islandijoje at-eina ne vienas, o trylika Kalëdø se-neliø. Pagal ðià medþiagà lietuviøpoetë Ramutë Skuèaitë sukûrë ori-ginalià pjesæ. „Teatriuko“ trupëjetradiciðkai vaidina trys aktoriai, betpamatysite ir naujø veidø. Spektak-lyje bus daug muzikos. Bus ir Kalë-dø senelis, tiksliau, tryliktas Brolis –Islandiðkas trolis.

Islandija ir jos pasakos mums taipmenkai paþástamos...

Bûtent! Ji labai panaði á Lietuvàsavo maþumu, taip pat turi iðskir-tinæ kalbà. Bet visiðkai skiriasi savogamta, klimatu.

Antrà Kalëdø dienà ðeimas pakvie-site á kalëdiná koncertà.

Á ðventiná koncertà sudëjomenuotaikingiausias daineles ið spek-takliø ir koncertø, sukurtø per try-lika metø. Aktoriai átrauks á veiks-mà visus þiûrovus – kartu darysimegreièiausià pasaulyje mankðtà, kur-sime eilëraðtá, bandysime atsakyti á„iðvirkðèius“ klausimus.

„PASAKOS“ INF.

7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967) 9 psl.

Sveikinu LNK þinias, þengusiasdidelá þingsná Lietuvos televizijosinformacijos istorijoje! Siuþetas, ku-rá pamaèiau gruodþio 8 d. vakaro(18.45) þiniø laidoje, mane pritren-kë ir suteikë daug informacijos netik apie Lietuvos televizijas, bet irapie þiniø iðtroðkusius jos gyvento-jus. Juk tai jiems, t.y. mums, taip pa-siaukojamai dirba televizijos min-ties gigantai. Gruodþio 8 d. jie netsugebëjo nusigauti á vietà, kur busnaikinamos ið tokios Astos Valen-taitës kadaise pavogtos vertybës –garsiø mados namø þenklais paþymë-ti drabuþëliai ir rankinës. LNK ope-ratorius ir redaktorë ne tik kruopð-èiai parodë kiekvienà ðio istorinioávykio sudedamàjà dalá – nuo daik-tø (kartu su teismo vykdytojais) at-vykimo á veiksmo vietà, bet ir darþodþiais já pakomentavo. Siuþetastruko net kelias minutes.

Visi ðalies gyventojai galëjo pa-matyti, kaip minëtø daiktø etiketës(stambiu planu) sutikrinamos sulydraðèiu, kaip tie daiktai ádedami áekskavatoriaus kauðà, naikinami irávairiai smulkinami, kaip jø skiau-telës ir dulkës galiausiai atsiduriaatliekø maiðuose. Pasirodo, ir Lie-tuvoje gali triumfuoti teisingumas!Vagiðë nubausta! Nors jei atvirai, taiviso ðio siuþeto esmë gana apgailë-tina: teisingumo ir þiniasklaidoskrumpliaraèiai sukosi vykdydamineaiðkios damos kaprizà. Kas ta As-

ta Valentaitë? Internete suradau,kad ji – buvusi modelis, buvusi þmo-na ir buvusi verslininkë. Niekaip ne-suprantu, kodël kaþkokia „buvusi“atsiduria þiniasklaidos dëmesiocentre. Galiu átarti, kad LNK keti-nimai buvo labiau ambivalentiðki:jie norëjo ne tik kartu su aukðtàjàmadà ir Juozà Statkevièiø garbinan-èiais tëvynainiais palydëti paskuti-nën kelionën bûtinus prabangaus ir„elitinio“ gyvenimo atributus, betkartu ir sukurti teigiamø emocijøtiems, kurie tø atributø nusipirkti ne-ástengia – parodyti jiems, kuo pavirs-ta prabangos spindesys. Tiksliau, jiesimboliðkai sumalë ir á ðiukðliø mai-ðus subërë ir dalá Astos Valentaitës(gyvenimo).

Sekmadiená ásijungæs „Panora-mà“ pagalvojau, kad kà nors supai-niojau, nes LTV rodo „Duokim ga-ro!“ – ekrane ðoko tautiðku þiponuvilkinti Prezidentë. Kaip supratau,tai buvo pagrindinë Lietuvos nau-jiena. Dar ádomesniø „þiniø“ rytaispaskelbia „Þiniø radijas“ – naujie-nomis jas slebizuojantys skaitytojaivadina ávairiø ministerijø spaudospraneðimus, kà tàdien darys vienasar kitas ministras. Manau, taip yra,nes esame Europos centras. Irmums në motais, kad svarbûs ávy-kiai vyksta kaþkur Europos pa-kraðèiuose – Vokietijoje, Italijoje arRusijoje.

Kas yra tikroji þurnalistika, pri-

mins keli ðios savaitës filmai. LNK(18 d. 22.40) parodys 2008 m. RonoHowardo filmà „Frostas prieð Nik-sonà“. Kûrëjai atsigræþë á 1977-uo-sius, kai minias televizijos þiûrovøprie televizoriø ekranø sukviesda-vo þurnalisto Davido Frosto pokal-biai su po Votergeito bylos atsista-tydinusiu JAV prezidentu RicharduNixonu. Þiûrovai svarstë, ar Fros-tui pavyks priversti atsipraðyti þmo-gø, kuris buvo atsakingas uþ vienàdidþiausiø skandalø, sukrëtusiø ða-lies vieðàjá gyvenimà. Pagrindiniusvaidmenis filme sukûrë FrankasLangella ir Michaelas Sheenas.

1978 m. gruzinø reþisierës LanosGogoberidzës filmo „Keletas inter-viu asmeniniais klausimais“ (LTV2,21 d. 20.05) herojë Sofiko (SofikoÈiaureli) – taip pat þurnalistë. Ji

nuolat vaþinëja susitikti su moteri-mis, kurios raðë laiðkus redakcijaipraðydamos padëti. Reportaþiðkainufilmuoti interviu sukuria auten-tiðkø moterø portretø galerijà irtiksliai perteikia laikà, net ir praëjuskeliems deðimtmeèiams po filmosukûrimo. Bet kartu stebime ir pa-èios Sofiko dvejones, jos vaikystësprisiminimus (nors apie Stalinorepresijas kinas tuomet turëjo kal-bëti uþuominomis), ðeimos gyveni-mo problemas. Tai – feministinisfilmas, nors toks kinas Sovietø Sà-jungoje ir neegzistavo.

LNK kartu su programa atsiuntëdar vienà siurprizà – sekmadiená(18 d. 11.50) ði televizija anonsuoja„nuotykiø filmà“, nepatikësite, bettai 135 minutes trunkantis máslin-gojo kino filosofo Terrence’o Mali-

cko „Naujasis pasaulis“ (2005). Filmàapie pirmuosius Amerikos uþkariau-tojus puritonus Malickas sugalvojodar 8-ajame deðimtmetyje, bet su-manymà ágyvendino tik po dvide-ðimties metø.

Istorija, kurià pasakoja reþisie-rius, jau ne kartà girdëta – ji nuke-lia á XVII a. pradþià ir pasakoja apieanglo avantiûristo Johno Smitho irindënø „princesës“ Pokahontosmeilæ. Ið tikrøjø tai filmas apie Se-nojo ir Naujojo pasauliø susitiki-mà. Tas susitikimas yra filmo cen-tras, nes abu pasauliai nepasirengæatrasti vienas kito. Juo labiau su-prasti.

Kaip ir dauguma reþisieriaus fil-mø (beje, ðiemet Kanø „Auksinepalmës ðakele“ apdovanotà jo „Gy-venimo medá“ dar rodo kino teat-rai), „Naujasis pasaulis“ buvo ver-tintas prieðtaringai. Neásivaizduoju,kaip jis atrodys maþame ekrane irdar laukiant sekmadienio pietø, betdideliame ekrane filmas tiesiog uþ-buria neáprasta laisve ir „iðretintu“laiku, kai kamera fiksuoja menkiau-sià þolës krustelëjimà ar saulësspindulio trajektorijà. Keistas fil-mas ir nelabai didaktiðkas. Pagrin-diniuose vaidmenyse pamatysiteColinà Farrellà, Q’oriankà Kilcher,Christianà Bale’à, ChristopheráPlummerá.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Kas verèia suktis teisingumokrumpliaraèiusKrësle prie televizoriaus

Visai nekaltas malonumasNauji filmai – „Vaþiuok“

Þivilë Pipinytë

Pirmasis Holivude kurtas danoNicolaso Windingo Refno filmas„Vaþiuok“ („Drive“, JAV, 2011) –tikra jauno sinefilo giesmë gerokaiprimirðtam 7-ojo ir 8-ojo deðimtme-èiø amerikieèiø B klasës kinui. Ir netik jam – keliaudamas laiku atgal,Refnas priartëja net iki film noirmëgstamø didmiesèio dþiungliø irvieniðiø autsaideriø, trokðtanèiø tei-singumo þiauriame gangsteriø pa-saulyje. Toks yra pagrindinis filmoveikëjas, kuris net titruose vadina-mas Vairuotoju. Dienà jis dirba me-chaniku dirbtuvëse ir filmuojasi au-tomobiliø triukø scenose. NaktáVairuotojas tampa nuotykiø ieðko-toju – jis padeda nusikaltëliams,meistriðkai kartu su jais pabëgdamasið nusikaltimo vietos nuo persekio-tojø policininkø. Ryanas Goslingasvaidina vieniðiø, tylená, maþakalbátrisdeðimtmetá ir sukuria ásimenan-tá, sudëtingà, bent jau neabejotinaidviprasmiðkà personaþà. Iðkart aki-vaizdu, kad Vairuotojo viduje slypi

paslaptis. Ji pradeda vertis pamaþu,kai Vairuotojas pamato kaimynæ –Airin (Carey Mulligan), kuri nuo-mojasi butà tame paèiame name.Moters vyras – kalëjime. Ir ji, ir að-tuonmetis sûnus atsako á Vairuoto-jo dëmesá. Kai Vairuotojas kartu sujais, aiðku, kaip jam stinga papras-to bendravimo, namø ðilumos, pa-galiau jausmø. Bet Airin vyras gráþ-ta namo, ir Vairuotojo pasaulis imagriûti. Norëdamas padëti atsikratytikalëjimo skolø, Vairuotojas sutin-ka padëti vyrui apiplëðti lombardà.Jie neátaria, kad abu yra tik ið anks-to suplanuoto þaidimo aukos. Supra-tæs buvæs apgautas, Vairuotojas þiau-riai atkerðys gangsteriams. Betpagrindinis kerðto motyvas – mylimosmoters ir jos sûnaus saugumas.

Siuþetas paprastas. Panaðiø fil-mø, rodanèiø stipriø vyriðkiø kerð-tà, o pakeliui ir kruvinas prievartosscenas, kiekvienas nors kiek besi-domintis amerikieèiø kinu gali pri-siminti deðimtis. Bet visus stereoti-pus Refnas stilizuoja taip, kad filmoturiniu tampa ne istorija, o jos pa-

sakojimo bûdas. Tuo „Vaþiuok“ irsuþavi, todël, matyt, Kanuose Ref-nas buvo apdovanotas prizu geriau-siam reþisieriui.

Bet kuris sinefilas ras „Vaþiuok“daug uþuominø, aliuzijø – á Rodge-rá Cormanà, Samà Peckinpah, Mi-chaelà Mannà, Walterá Hillà, JohnàWoo ir, þinomà, á Stevà McQeenà,kurá iðkart prisimeni, kai ekrane pa-sirodo Goslingo Vairuotojas. Reþisie-rius mëgaujasi prievartos persmelk-ta naktinio Los Andþelo atmosfera.Jis kruopðèiai kuria antrojo planopersonaþus, kurie atmosferà dar la-biau sutirðtina – ásimena net epizodi-niai veikëjai, o Vairuotojo vadybinin-kà Ðenonà ar du intrigà sumaniusiusgangsterius Bryanas Cranstonas, Al-bertas Brooksas ir Ronas Perlmanasvaidina taip, kad uþ kiekvieno jøþvilgsnio ir replikos iðkyla visas per-sonaþo gyvenimas, þinoma, anks-èiau matytas taip pat kine.

Refnui patinka stambûs daiktøplanai ar detalës, kurios iðdidina-mos iki simbolio ar net metaforos:kuo daugiau pasitenkinimo Vairuo-

tojas patiria þudydamas, tuo gyves-nis atrodo skorpionas ant jo odinësstriukës. Simboliðka ir pati striukë,ir maðinos, kurias vairuoja jo savi-ninkas. Ir kaukë, kurià uþsidedaVairuotojas, þudydamas gangsterá.Ir, þinoma, greitis, kuris filme kar-tais atrodo somnambuliðkas ir keistas.Refnas mëgsta þaisti laiku – pirmoji,dar prieð titrus rodoma apiplëðimo irgaudyniø scena – realaus laiko, betdaug filme ir netikëtø sulëtinimø,taip pat netikëtai pasibaigianèiø be-veik isteriðku tempu. Tokia yra sce-na lifte, kai ið pradþiø Vairuotojasaistringai buèiuoja mylimà moterá,o paskui tiesiog sukneþina kartu sujais þemyn besileidþiantá þudikà.

Dar Refnas akivaizdþiai mëgstanakties ir dienos kontrastus, nors„Vaþiuok“ spalvos atrodo ðiek tiekiðblukusios ir vaizdas labiau prime-na plaèiakampiu objektyvu nufil-muotus senus filmus. Tà jausmà su-stiprina keliø deðimtmeèiø senumopopuliari muzika, kurios vairuoda-mas klausosi Goslingo herojus. Jisavaip lyriðka ir sentimentali – bû-

tent toks yra Vairuotojas, bendrau-damas su Airin.

Nakties ir dienos kontrastas fil-me antrina parabolei, kurià pasitel-kæs Refnas prabyla apie þmogujetûnantá blogá ir su juo kovojantá gë-rá. Ta kova vyksta ir Vairuotojo vi-duje. Paradoksas, bet norëdamaslikti iðtikimas savo garbës kodeksuiir iðsaugoti mylimosios gyvybæ, jis þu-do vis þiauriau ir tai jam suteikia visdaugiau pasitenkinimo. Parabolëgal akivaizdi ne visiems, bet tie, ku-rie norës sau pasiteisinti uþ þiûrint„Vaþiuok“ patirtà malonumà, jà tik-rai pamatys.

„Naujasis pasaulis“

10 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967)

G r u o d þ i o 1 6 – 2 5

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Modernizacija“ (XX a. 7—8 deðimt-

meèiø Baltijos ðaliø menas, dizainas ir

architektûra)

Paroda „Mûsø metamorfiðkoji ateitis“

(dizainas, techninë estetika ir eksperimenti-

në architektûra Sovietø Sàjungoje 1960—

1980 m.)

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

„Nuo kalvystës iki auksakalystës. 1960—

1990 m. metalo plastika Lietuvos dailës

muziejaus rinkiniuose“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Juozo Gecevièiaus paroda „Þemiðko groþio

daina“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Tarp kasdienybës ir prabangos.

Restauruoti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø

rûmø archeologiniai radiniai“

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana“

„Lietuvos laisvës diplomatø archyvai“

Gedimino Petraièio rinkinys „Tradicinë

lietuviø skulptûra“

Viktorijos Daniliauskaitës paroda

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ksenijos Jaroðevaitës „Betliejus“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Pokyèiø karta. Ðiuolaikinis Indijos

menas“

Tonio Saadojos ir Flo Kasearu paroda

„21.05.09“ / „14.06.09“

Karl Larsson paroda „Of or before the forum“

Dalios Dûdënaitës ir Elenos Narbutaitës

paroda „Miegalius“

Projektas „Fotofiniðas“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

Ksenijos Jaroðevaitës skulptûros paroda

„104 psalmë“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Þilvino Landzbergo ir Jaime‘o Pitarcho paroda

Arkos galerijaAuðros Vartø g. 7

Paroda „Remix“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 23 d. — Mariaus Baranausko (1931—

1995) fotografijos paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

XVII tarptautinë Vilniaus ekslibrisø bienalë

Tarptautinio medaliø meno simpoziumo

paroda „Maþosios Lietuvos raðtijos veikëjai“

IV popieriaus meno liejiniø simpoziumo

paroda „Ko laukia elfai ir Kalëdø nykðtukai?“

Laimos Bronislavos Puèkoriûtës paroda

„Laikmeèio fragmentas“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Algio Griðkevièiaus paroda „Nuojautos“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Alfredo Pliadþio fotografijø paroda „Greièio

abstrakcijos“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Vytauto Palaimos scenografijos paroda

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“

Jono Surkevièiaus scenografijos paroda

Gintaro muziejus-galerijaÐv. Mykolo g. 8

Vitos Pukðtaitës-Bruþës juvelyrika

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Juvelyrikos paroda „Dreamscape“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Kalëdinë paroda

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Fotografës Izabelos Nowak (Varðuva) projek-

tas „Kairæ, deðinæ“

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

Juvelyrikos paroda „Nustebink mane 011“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Laimës receptai“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirabile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 23 d. — Kauno bienalë „Tekstilë ’11: Dar

kartà — ðokam — pirmyn“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

nuo 21 d. — Zinaidos Dargienës paroda

„Sapnø pagimdyti — aborigenai“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Jurio Berginio (Latvija) paroda „Porcelianas“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Ramintos Baltruðytës paroda „Iðbalinti“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Arvydo Kaðausko tapyba

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Algirdo Musneckio fotografijos

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Artûro Rimkevièiaus kûrybos paroda

Mikalojaus Ðalkausko ir Alfonso Vilpiðausko

tapybos paroda (ið ciklo „Duetai“)

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

Dano Andriulionio tapybos paroda „Kelias“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo 16 d. — tarptautinë stiklo meno paroda

„Vitrum Balticum V. Image Memory“

Tekstilës meno paroda „En Face“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Klaipëdos kraðto auksakaliø „Pradþia“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Grafikos paroda „Stiprus vanduo —1“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Kalëdinë miniatiûrø paroda

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Algimanto Ðvëgþdos tapyba ir pieðiniai

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Kauno tekstilës bienalës paroda „Dar kartà

istorija“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

iki 25 d. — Domo Riniaus fotografijø paroda

„Soul Items“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras16 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

17 d. 18.30, 11, 18 d. 12 val. — P. Èaikovskio

„SPRAGTUKAS“. Dir. — M. Staðkus, A. Ðulèys

20, 26 d. 18.30 Kamerinëje salëje — Kalëdø

muzikos koncertas. Dalyvauja arfø duetas

J. Baliunienë ir D. Ðlyþienë, operos solistai

J. Stupnianek, R. Ðilinskaitë, V. Bakula

21 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

22 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

16 d. 17 val. — W. Shakespeare’o „HAM-

LETAS“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

17 d. 17 val. — F. Dostojevskio „IDIOTAS“.

Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

22, 23 d. 18.30 — PREMJERA! M. Ivaðkevi-

èiaus „IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

17, 18, 22, 23 d. 12 val. — PREMJERA!

Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ KARAS“.

Reþ. — V. Masalskis

Vilniaus maþasis teatras16, 27 d. 18.30 — PREMJERA! M. Gorkio

„MOTINA (VASA ÞELEZNOVA)“.

Reþ. — K. Gluðajevas, scenogr., kost. dail. —

M. Jacovskis, komp. — F. Latënas. Vaidina

E. Gabrënaitë, L. Pobedonoscevas,

M. Vaitiekûnas, G. Latvënaitë, A. Ðataitë,

M. Capas, R. Bagdzevièius, D. Gumauskas ir kt.

17 d. 18.30 — P. Hackso „AMFITRIONAS“.

Reþ. — A. Areima

18 d. 18 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

20, 21 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

Valstybinis jaunimo teatras16 d. 18val. — L. del Val „RAIÐI ÞIRGAI

NEÐUOLIUOJA“. Reþ. — I. Jonynas

17 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

Reþ. — D. Jokubauskaitë

17 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

18 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

18 d. 18 val. — A. Anros „BESTIJA ÞYDROM

AKIM“. Reþ. — G. Makarevièius

20 d. 18 val. — J. Vaitkaus poetinë improvi-

zacija „BARBORA IR ÞYGIMANTAS“ (pagal

J. Griniaus pjesæ „Gulbës giesmë“).

Reþ. — J. Vaitkus

21 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

22 d. 18 val. — M. McDonagho

„PAGALVINIS“. Reþ. — J. Vaitkus

OKT/Vilniaus miesto teatras20, 21 d. 19, 21 val. OKT studijoje —

M. Gorkio „DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

22 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

W. Shakespeare’o „HAMLETAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras16, 17, 21—23, 28, 29 d. 10, 11.30, 13 val. —

„RUSIÐKA EGLUTË“. Reþ. — J. Ðèiuckis

16 d. 18 val. — festivalio „Kalëdiniai vakarai“

programa: folkloro ansamblis „ROSSICHY“

(Kaliningradas)

Teatras „Lëlë“Maþoji salë

18 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“. Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“16, 18 d. 12 val. Juodojoje salëje —

„PASAULIO SUTVËRIMAS“. Choreogr. —

B. Banevièiûtë (ðokio teatras „Dansema“)

17 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„VËJØ MOTË“. Spektaklio kûrëjai S. Degutytë,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius, L. Skukauskaitë,

T. Juozapaitis („Stalo teatras“)

17, 18 d. 19 val. Juodojoje salëje — „KURÐO

BËGLYS“ (pagal A. Liobytës pjesæ).

Reþ. — A. Èepaitytë („Naujasis teatras“)

17 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„GEISMAS“. Kûrybinë grupë G. Malinauskai-

të, A. Teresiûtë, M. Vaidotas, D. Stonèius

(jaunøjø scenos menininkø programa

„Atvira erdvë“)

21 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“.

Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

22 d. 12, 15 val. Juodojoje salëje — „STE-

BUKLINGAS MEDIS“. Kûrybinë grupë

M. Markevièius, A. Balionis, M. Suèyla,

T. Chmelevskij

22 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „VISKAS

APIE JÀJÀ“ (aktoriaus D. Skamarako ir

sukarinto socialinës pakraipos kabareto

„Atsakyk uþ save“ koncertas)

KAUNAS

Kauno dramos teatras16 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

Y. Mishimos „MARKIZË DE SAD“.

Reþ. — A. Areima

17 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

17 d. 17 val. Penktojoje salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

17 d. 18 val. Maþojoje scenoje — M. on Mayen-

burgo „BJAURUSIS SKALPELIO PJÛVIS“.

Reþ. — V. Malinauskas

18 d. 18 val. Rûtos salëje — V. Bartulio

„PAMOKSLAS ÞUVIMS“. Reþ. — V. Bartulis

18, 23 d. 12 val., 21, 22 d. 11, 14 val. Penk-

tojoje salëje — L. Carrollio „ALISA STEBUKLØ

ÐALYJE“. Adaptacijos aut. ir reþ. — E. Piot-

rowska

21 d. 18 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Kauno muzikinis teatras16 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ

SPINDESYS“. Choreogr. ir libreto aut. —

D. Bervingis ir G. Visockis

17 d. 18 val. — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

18 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Dir. — J. Janulevièius

18 d. 15 val. — kalëdinis koncertas „Baltoji

salë“. Dalyvauja ansamblis „Fa Duo“:

F. Drûlytë (fleita) ir V. Smailytë (arfa);

Dailë

Praëjusá penktadiená galima lyginti su fejerverku: vienu metu atsidarënet kelios svarbios parodos ir buvo pristatyta nemaþiau lauktø leidiniø.Albumus ir knygas skaitysime ir stengsimës pristatyti atskirai, o ið parodøðià savaitæ iðskirtume dvi. Ðiuolaikinio meno centre – ávairiabriaunë iráspûdinga kûriniø átaigumu bei galybe pasakojimø paroda „Pokyèiø kar-ta: ðiuolaikinis Indijos menas“ uþpildë didþiàjà salæ (nubraukdama ap-maudà dël ðios naudojimo kokteiliams). Reginys beveik gali atstoti kruopð-èiai suplanuotà kelionæ, taèiau einant á parodà geriau jau nusiteikti, kadèia prireiks laiko, net jei manote tik pasiþvalgyti. Parodos rengëjas – Var-ðuvos nacionalinë meno galerija „Zachæta“, o kuratorë – Magda Kardasz.Paroda veikia iki kovo 10 d. ÐMC (Vokieèiø g. 2, Vilnius) dirba antradie-ná–sekmadiená 12–20 val.

Jokiu bûdu neturëtø prasprûsti nepamatyta, á ðventiniø renginiø sûkuráákliuvusi ir klasikos ikonomis þërinti proginë paroda „Justinas Vienoþins-kis ir jo mokiniai“ VDA „Titaniko“ ekspozicijø I aukðto salëje (Maironiog. 3, Vilnius). Á aptariamà laikotarpá ásigilinæs dailëtyrininkas ir kuratoriusViktoras Liutkus gretina þymaus mokytojo ir nemaþiau þymiø jo mokiniøkûrinius. V. Liutkui dar kartà pavyko pasitelkus kontekstà atskleisti nau-jus istorinës medþiagos niuansus: subtilias sàsajas tarp stipriai iðreikðtøindividualybiø. „Titanikas“ dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val.

„7md“ rekomenduoja

VILNIAUS DAILËSAKADEMIJA

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Paroda „Justinas Vienoþinskis ir jo mokiniai“

Lino L. Katino tapybos paroda „Mëlynas

grabas in C Sharp“

nuo 16 d. — Petro Mazûro paroda „Ðviesos

barjeras“

Senieji rûmaiMaironio g. 6

VDA Tapybos katedros II kurso studentø

paroda „Jaunieji tapytojai Justinui Vieno-

þinskiui“

„ARgenTum“ galerijaLatako g. 2

Paroda ,,Pëdsakai“

VDA galerija „Artifex“Gaono g. 1

Renatos Tamoðiûnaitës paroda / projektas

„B.U.T.A.S“

A. A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“Dominikonø g. 15

Anastazijos Tamoðaitienës 100-meèiui skirta

paroda

7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

Akimirkos su pianiste Olga Ðteinberg / sudarytoja Aleksandra Þvirblytë. – Vilnius : Lietuvos

muzikos ir teatro akademija, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 142, [1] p. : iliustr., faks., portr. +

1 garso diskas (CD). – Santr. angl. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9986-503-99-6

Apie fotografijà : [straipsniø rinkinys] / Skirmantas Valiulis. – Vilnius : Lietuvos

fotomenininkø sàjungos fondas [i.e. Lietuvos fotomenininkø sàjunga], 2011 (Vilnius : Sapnø

sala). – 511, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-9955-438-51-9

Autoportretai = Selfportraits : [fotoalbumas] / Violeta Bubelytë ; [tekstø autoriai Raminta

Jurënaitë, Virginijus Kinèinaitis]. – Vilnius : Lietuvos fotomenininkø sàjunga, 2011 (Vilnius :

Sapnø sala). – 46, [2] p. : iliustr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN

978-9955-438-50-2

Á vienà gyvenimà netelpantis [dailininkas, kraðtotyrininkas Antanas Kriðtopaitis] / Antanas

Kriðtopaitis ; [sudarytojas Rièardas Jakutis]. – Ðiauliai : Saulës delta, 2011 (Kaunas : Auðra). –

335, [1] p. : iliustr., faks., portr. – (Ðiauliø miesto garbës pilieèiai ; kn. 7). – Tiraþas 500 egz. –

ISBN 978-9955-732-72-3 (ár.)

Medþio poezija : pamàstymai ir medþio skulptûros / Gintautas Akstinas, Rita Kastënaitë-

Skeirienë. – Ðiauliai : Saulës delta, 2011 (Kaunas : Auðra). – 75, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas

500 egz. – ISBN 978-9955-732-71-6 (ár.)

Tyla = Silence : [fotoalbumas] / Gytis Skudþinskas ; [tekstai: Jurij Dobriakov, Agnë Naruðytë,

Rolandas Rastauskas ; vertëjas: Jurij Dobriakov]. – [Vilnius] : Kultûros meniu, [2011]

([Klaipëda] : Druka). – 81, [2] p. : iliustr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Tiraþas 500 egz. –

ISBN 978-609-95138-5-0 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Aklas instinktas : [kraujà stingdantis psichologinis trileris] / Andreas Winkelmann ; ið

vokieèiø kalbos vertë Violeta Sprogytë. – Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). –

335, [1] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-609-444-044-1 (ár.)

Begalinis planas : romanas / Isabel Allende ; ið ispanø kalbos vertë Valdas V. Petrauskas. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 428, [2] p. – Tiraþas 3000 egz. –

ISBN 978-609-01-0164-3 (ár.)

Bûties nerimas : eilëraðèiai / Ona Mikalauskienë-Kubiliûtë. – Ðiauliai : Saulës delta, 2011

(Kaunas : Auðra). – 71, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-732-73-0

Dama su ákapëmis : [romanas] / Bram Stoker ; ið anglø kalbos vertë Julija Narkevièiûtë. –

Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 218, [2] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-

609-444-048-9 (ár.)

Galvë : poema / Silvinas Kazlauskas. – Ðiauliai : Saulës delta, 2011 (Kaunas : Auðra). – 311, [1]

p. – Tiraþas 700 egz. – ISBN 978-9955-732-75-4 (ár.)

Ilgesys ir tikëjimas : [proza, eilëraðèiai] / Birutë Peèeliûnaitë-Paþarauskienë. – Ðiauliai : Saulës

delta, 2011 (Kaunas : Auðra). – 63, [1] p. : iliustr. – Virð. aut.: Birutë Paþarauskienë. – Tiraþas

300 egz. – ISBN 978-9955-732-79-2

Jaunystës eilës : skiriu savo mokyklos – Juliaus Janonio gimnazijos 160-meèio jubiliejui :

[eilëraðèiai] / Vytenis Rimkus ; [iliustracijos autoriaus]. – Ðiauliai : Saulës delta, 2011 (Kaunas :

Auðra). – 31, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-732-77-8

Mëgsta muzikà, mëgsta ðokti : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas

Gadeikis. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 257, [3] p. – Tiraþas 2500

egz. – ISBN 978-609-01-0151-3 (ár.)

Myliu dar labiau : [detektyvinis romanas] / Lisa Gardner ; ið anglø kalbos vertë Albinas Ðorys. –

Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 348, [1] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-

609-444-045-8 (ár.)

Neðu iðgroti metus… : [eilëraðèiai ir poetiniai vaizdeliai] / Janina Matevièienë. – Ðiauliai : Saulës

delta, 2011 (Kaunas : Auðra). – 127, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9955-732-74-7

Paliktos merginos veiksmø planas : [romanas] / Lindsey Kelk ; ið anglø kalbos vertë Rasa

Staðytë. – Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 335, [1] p. – Tiraþas [1500] egz. –

ISBN 978-609-444-050-2

Po ðiaurës dangum / sudarë Markus Roduner. – Ðiauliai : Saulës delta, 2004- .

[D.] 7: Europos literatûros dienø 2011 almanachas. – 2011 (Klaipëda : Druka). – 126, [1] p. :

portr. – Virð. antr.: Europos literatûros dienø Ðiauliuose 2011 almanachas. – Tiraþas 350 egz. –

ISBN 978-9955-732-81-5

Ðirdis: – ar prisimeni, kad mylim? : [eilëraðèiai, miniatiûros ir pasakos] / Justina Jocaitë. –

[Vilnius] : Þuvëdra, 2011 (Vilnius : Ciklonas). – 96, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-9955-

669-90-6. – ISBN 978-9955-669-89-0 (klaidingas)

Treèiadienio seserys : [romanas] / Meg Waite Clayton ; ið anglø kalbos vertë Patricija

Droblytë. – Vilnius : Metodika, 2011 (Vilnius : BALTO print). – 319, [1] p. – Tiraþas [1500] egz. –

ISBN 978-609-444-047-2

Vakaro mintys : [meninë publicistika] / Romualdas Kazimieras Norkus ; [fotografijø autorius

Antanas Stanevièius]. – Klaipëda : Eglës leidykla, 2011 ([Vilnius] : Spauda). – 110, [2] p. :

iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-432-028-6 (ár.)

Zefyrai pusryèiams : romanas / Dorothy Koomson ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 411, [2] p. – Tiraþas 2600 egz. – ISBN

978-609-01-0150-6 (ár.)

Þalià viesulà apsikabinæ : lyrika / Stasys Bulzgis. – Ðiauliai : Saulës delta, 2011 (Kaunas :

Auðra). – 71, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-732-76-1

J.R. Laukaitis (fagotas), V. Reznièenko

(diskantas), M. Zimkus (tenoras)

18 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

21 d. 12 val. — T. Kutavièiaus, V. Palèinskai-

tës „NYKÐTUKAS NOSIS“. Dir. — V. Visockis

22 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

Kauno maþasis teatras18 d. 12 val. — „ÐUNYTË ROJA“. Pjesës aut. ir

reþ. — A. Kavaliauskaitë

18 d. 19 val. — V. Balsio „ÞMOGUS MEDYJE“.

Reþ. — V. Balsys

20 d. 20 val. — B. Srbljanoviè „BELGRADO

TRILOGIJA“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Kauno valstybinis lëliø teatras17, 18, 26 d. 12 val. — PREMJERA! E. Drun-

gytës „KALËDØ SAULË“. Reþ. — A. Þiurauskas,

dail. — A. Jankauskienë, komp. — R. Martin-

kënas

17, 18, 26 d. 13 val. — D. Èepauskaitës „KAI

KRENTA ÞVAIGÞDË“ (H.K. Anderseno kûriniø

motyvais). Reþ. — A. Þiurauskas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos dramos teatras20 d. 18 val. Parodø rûmuose — D. Masùows-

kos pjesës „Mums viskas gerai“ sceniniai

skaitymai

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras17 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS SAVOJOJE“

18 d. 17 val. — PREMJERA! Teatralizuotas

koncertas „Spragtukas 3D“

20 d. 18.30 — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras16 d. 18 val. — E.-E. Schmitto „PALEISTUVIS“.

Reþ. — P. Gaidys (Klaipëdos dramos teatras)

18 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“.Reþ. — G. Padegimas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras16 d. 18 val. — P. Shaferio „MEILËS

ELIKSYRAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

17 d. 18 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

18 d. 12 val. — A. Þukovskajos,

M. Astrachan „PIFO NUOTYKIAI“.

Reþ. — V. Blëdis

18 d. 17 val. — J. Poiret „BEPROTIÐKAS

SAVAITGALIS“. Reþ. — A. Këleris

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija16 d. 18 val. Ðiauliø Ch. Frenkelio viloje —

Èiurlionio kvartetas. Solistës

A. Krikðèiûnaitë (sopranas) ir Lietuvos

muzikos ir teatro akademijos Vokalo

katedros studentës

17 d. 14 val. Eþerëlio kultûros centre —

Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistas

L. Mikalauskas (bosas)

17 d. 12—21 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — XV Lietuvos muzikø

ðventë „Didysis muzikø paradas 2011“.

M.K. Èiurlionio mirties 100-osioms meti-

nëms. Programa „Vainikas Èiurlioniui“

18 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — rankiniø varpø ansamblis

„Arsis“ (Estija, meno vad. — A. Mäe)

18 d. 13 val. Visagino Ðv. Apaðtalo Pauliaus

baþnyèioje — ansamblis „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda. Solistai

R. Vaicekauskaitë (sopranas), B. Vaitkus

(vargonai)

18 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — J. Stupnianek-Kalëdienë

(sopranas), N. Baranauskaitë-Matukonienë

(fortepijonas)

18 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

Èiurlionio kvartetas, L. Mukaitë-Sungailie-

në (vokalas), A. Novikas (klaviðiniai),

A. Noviko dþiazo mokyklos jaunimo vokali-

në grupë „Jazz Island“

19 d. 18 val. Kaiðiadoriø raj. Þieþmariø

kultûros centre — V. Juozapaitis (baritonas)

ir jo vokalo klasës studentai

20 d. 17.30 Birþø pilies menëje — Èiurlionio

kvartetas. Solistë J. Leitaitë (mecosopranas)

21 d. 18 val. Telðiø „Þemaitës“ dramos

teatre — Èiurlionio kvartetas, L. Mukaitë-

Sungailienë (vokalas), A. Novikas (klaviði-

niai), A. Noviko dþiazo mokyklos jaunimo

vokalinë grupë „Jazz Island“

21 d. 18.30 Marijampolës kultûros centre —

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Dir. — D. Pavilionis. Solistas L. Mikalauskas

(bosas)

22 d. 18 val. Gargþdø kultûros centre —

Èiurlionio kvartetas. Solistas P. Geniuðas

(fortepijonas)

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

16 d. 17 val. — Vilniaus „Lyros“ muzikos

mokyklos mokytojos A. Ruzgienës fortepijo-

no klasës mokiniø koncertas

17 d. 13.30 — Vilniaus muzikos mokyklos

,,Lyra“ mokytojos S. Jogëlienës fortepijono

specialybës moksleiviø koncertas

19 d. 17 val. — Vilniaus B. Dvariono deðimt-

metës muzikos mokyklos mokytojos

E. Andrejevaitës-Kvedarienës fortepijono

klasës mokiniø koncertas

20 d. 18 val. — Vilniaus Karoliniðkiø muzikos

mokyklos mokytojos J. Babaliauskienës

klasës kanklininkës. Dalyvauja LMTA Liaudies

instrumentø ir akordeono katedros studen-

tës M. Jurgilaitë, V. Latoþaitë ir L. Griciûtë

21 d. 17 val. — Lietuvos muzikos ir teatro

akademijos lektorës J. Babaliauskienës

kankliø klasës studentës V. Latoþaitë ir

M. Jurgilaitë

22 d. 18 val. — Vilniaus muzikos mokyklos

„Lyra“ mokytojos A. Ragauskienës fortepijo-

no specialybës moksleiviø koncertas

16 d. 13.30 Strëvininkø socialinës globos

namuose — M. Buoþytë (sopranas),

T. Vaitkus (tenoras), B. Asevièiûtë (fortepijo-

nas), V. Juodpusis (muzikologas)

19 d. 18 val. Ðirvintø kultûros centre —

V. Noreika (tenoras), K. Glinskaitë (sopranas),

K. Damulis (tenoras), U. Dièiûnas (obojus),

L. Giedraitytë (fortepijonas), V. Juodpusis

(muzikologas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai16 d. 19 val. — dþiazo pianistas M. Alexan-

deris ir jo grupë

Lietuvos muzikos ir teatroakademija19 d. 18 val. — birbynininko A. Smolskaus

60-osioms metinëms. Dalyvauja V. Povilio-

nienë, P. Vyðniauskas, E. Gabnys, A. Motuzie-

në, birbynininkai I. Andriûnas, K. Lipeika,

K. Mikiðka, M. Trimonis, „Vilniaus birbyniø

kvintetas“ (vad. K. Lipeika), jungtinis

A. Smolskaus mokiniø ansamblis. Pianistë

V. Avdejeva

22 d. 16 val. — LMTA Choro dirigavimo

katedros studentai, merginø choras (vad. —

A. Gilys), miðrus choras (vad. — D. Puiðys,

G. Venislovas)

Ðv. Kotrynos baþnyèia22 d. 18 val. — N. Malûnavièiûtë (vokalas,

fleita), K. Smoriginas (vokalas, gitara),

O. Ditkovskis (vokalas, gitara)

Ðv. Jonø baþnyèia17 d. 18 val. — ketvirtasis ciklo „Septyni

vargonø muzikos ðimtmeèiai“ koncertas

„All in a Garden Green“: vargonuoja

V. Pinkevièius

Piano.lt koncertø salë18 d. 19 val. Ðvè. M. Marijos Ëmimo á

dangø (pranciðkonø konventualø) baþny-

èioje (Trakø g. 9/1) — ansamblis „AmoDeus /

baltic art“. Solistai A. Krikðèiûnaitë (sopra-

nas), I. Prudnikovaitë (mecosopranas),

A. Janutas (tenoras), V. Prudnikovas (bosas),

styginiø ir puèiamøjø kamerinis ansamblis.

Dir. — A. Ðimelis. Programoje W.A. Mozarto

„Requiem“

21 d. 19 val. — „Þërintys pasaþai“. Solistai

„Duo Strimaitis“: A. Strimaitis (smuikas),

E. Strimaitienë (fortepijonas), Vilniaus

miesto savivaldybës Ðv. Kristoforo kamerinis

orkestras. Dir. — D. Katkus

Uþutrakio dvaro sodybosrûmai18 d. 15 val. — solistës L. Gubaidulinos

koncertas „Sutverta dainuoti“. Koncertmeis-

terë Þ. Noreikienë. Programoje W.A. Mozar-

to, S. Rachmaninovo, P. Èaikovskio ir kt.

kûriniai

KAUNAS

Kauno menininkø namai19 d. 18 val. — operos solistai

K. Zmailaitë ir E. Seilius, M.K. Èiurlionio

kvartetas

20 d. 18 val. — Kauno fortepijoninio trio

koncertas „Metas dovanoti...“. Dalyvauja

L. Krëpðtaitë (fortepijonas), I. Èepinskienë

(smuikas), A. Kriðtaponienë (violonèelë),

aktorë G. Ramanauskaitë

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas17 d. 11 val. Prienø kultûros ir laisvalaikio

centre — susitikimas su raðytoju V.V. Lands-

bergiu

20 d. 17.30 — koncertas „Papuoðkime ðirdá...“

Dalyvauja A. Stasiûnaitë ir jos mokinës:

R. Suchocka, J. Stanelytë, E. Girèytë,

S. Gorobecaitë (LMTA) ir V. Sinkeviè,

R. Ðtreimikytë, V. Datenytë, M. Rasilavièiûtë

(Vilniaus J. Tallat-Kelpðos konservatorija),

pianistës N. Baranauskaitë ir D. Kraujelienë

Vilniaus mokytojø namai16 d. 18 val. Svetainëje — D. Razausko

koncertas „Ðiaurë“. Dalyvauja G. Lukðas, savo

kûrybà skaito poetas M. Nastaravièius

18 d. 12 val. Didþiojoje salëje — Vilniaus

mokytojø namø baleto kolektyvas „Nuotai-

ka“ (vad. — O. Tamaðauskienë)

19 d. 18 val. Maþojoje salëje — Advento

vakaras ðeimoms „Oi tu kiðkeli leliumoj“.

Dalyvauja Vilniaus mokytojø namø vaikø ir

jaunuoliø ansamblis „Reketukas“

20 d. 18 val. Svetainëje — dzûkø advento

vakaras „Draugës rati“. Dalyvauja Vilniaus

mokytojø namø folkloro ansamblis „Vilniaus

dzûkuliai“ ir buvæ ansamblieèiai

21 d. 18 val. Svetainëje — muzikos ir

poezijos vakaras „Kalëdø þvaigþdës krinta á

ðirdá“. Dalyvauja aktorë G. Urbonaitë ir

Vilniaus mokytojø namø liaudiðkos

muzikos ansamblis „Kankleliai“ (vad. —

D. Èièinskienë)

22 d. 14 val. 215 aud. — literatûrinë

popietë „Kai laukiam Kalëdø...“. Dalyvauja

Lietuvos mokytojø literatø „Spindulio“

draugijos nariai

Prancûzø institutas Lietuvoje22 d. 18 val. — Kino klubas prancûzø kalba.

A. Girardot retrospektyva. „Pianistë“

(reþ. M. Haneke)

Oskaro Korðunovo teatrasAðmenos g. 8

16 d. 18 val. — D. Zelèiûtës knygos

„Po repeticijos“ pristatymas

KAUNAS

Maironio literatûros muziejus20 d. 17 val. — atminimo vakaras,

skirtas J. Ivanauskaitës 50-meèiui ir jos

knygos „Angelo rûbas“ sutiktuvës. Dalyvauja

I. Korsakaitë, J. Baranova, J. Uþkurnytë,

S. Chlebinskaitë, E. Bielskytë, J. Onaitytë,

D. Terminaitë (smuikas)

12 psl. 7 meno dienos | 2011 m. gruodþio 16 d. | Nr. 45 (967)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Publicistika – Laima KreivytëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | www.7md.lt – Julijus Lozoraitis

G r u o d þ i o 1 6 – 2 2

Apie dievus ir þmones ****...1996 m. Tibhirino vienuolynas Alþyre. Septyni trapistø vienuoliai susë-

do prie Kûèiø stalo. Ðis suëjimas jiems ne tik svarbi religinë ðventë, tai –lemtingo apsisprendimo vakaras. Islamo fundamentalistai reikalauja pa-likti ne tik vienuolynà, bet ir ðalá, antraip vienuoliams gresia susidoroji-mas. Filmo pagrindas – reali istorija. Reþisierius Xavier Beauvois norëjone tik atskleisti moralinæ dilemà, iðkilusià filmo personaþams, bet ir pa-svarstyti religijos vietà ðiø dienø pasaulyje. 2010 m. Kanø kino festivalyjefilmas buvo apdovanotas Didþiuoju þiuri ir ekumeninës þiuri prizais. Pa-grindinius vaidmenis sukûrë Lambert’as Wilsonas ir Michelis Londsda-le’as (Prancûzija, 2010). (Vilnius)

Melancholija ***„Melancholija“ pratæsia pas mus populiarø Larso von Triero „Anti-

kristà“. Vël atsiduriame paslaptingame miðke, tik ðákart jau nebe medi-nëje trobelëje, o prabangiuose rûmuose. Vël matome nelaimingà, á auto-destrukcijà linkusià moterá, kuri yra ragana, nes „viskà iðmano“. Reþisieriusir vël mums rodo pastangas iðsivaduoti ið asmeniðkos depresijos gniauþtø.Savaip „Melancholija“ uþbaigia ankstesná filmà – sunaikinami (ar susi-naikina) ne tik filmo personaþai, bet ir Þemë. Nes von Trieras mano, kadir þmonës, ir Þemë pasiekë ribà, ir bus tik geriau, jei nieko neliks. Pirmojifilmo dalis „Dþastina“ rodo Kirsten Dunst (Kanø prizas uþ geriausià mo-ters vaidmená) herojës vestuves. Jos nufilmuotos ir sumontuotos „dog-miðkai“, o egoistiðki, savim patenkinti, ðykðtûs ar infantiliðki vestuviø da-lyviai primena ne vienà skandinaviðkà filmà apie yranèià ðeimà ir visuotinæveidmainystæ. Antroji filmo dalis pavadinta Dþastinos sesers Kler vardu.Ji visiðka herojës prieðingybë – juodaplaukë, dalykiðka ir atsidavusi vislabiau á ligà grimztanèiai seseriai. Bet Kler (Charlotte Gainsbourg) bijoprie Þemës artëjanèios Melancholijos planetos, kuria taip þavisi jos tur-tingas vyras (Kiefer Sutherland). Kler pratæsia von Triero mëgstamà mo-terø iracionalumo temà – visos jos nuojautos pasitvirtins. Bet kol taipatsitiks, mëgaudamasis netrukus iðnyksianèios Þemës groþiu, lëtai ir ið-kilmingai, pasitelkæs Richardo Wagnerio „Tristano ir Izoldos“ garsus, vonTrieras rodys artëjanèios katastrofos neiðvengiamybæ. Taip pat vaidinaJohnas Hurtas, Charlotte Rampling (Danija, Vokietija, Ðvedija, Prancû-zija, 2011). (Vilnius, Kaunas)

Romo dienoraðtis ***Bruce’o Robinsono filmas pasakoja apie niujorkietá Polà, kuris persi-

kelia á rojaus salà Puerto Rike. Polui patinka ir neskubus gyvenimo rit-mas, ir gausiai besiliejantis romas. Jis pradeda raðyti vargingam vietiniamlaikraðèiui ir ásimyli graþuolæ Ðeno – átartino turtuolio suþadëtinæ. Ðis nu-sprendë paversti salà turtuoliø rojumi. Polui iðkyla pasirinkimo proble-ma, juk raðydamas laikraðèiui jis kartu tarnaus ir korumpuotam turèiui.Johnny Deppas ne pirmà kartà vaidina amerikieèiø raðytojo, kontrkultû-ros simbolio, alkoholio ir ávairiø ribø perþengimo mëgëjo Hunterio S.Thompsono kûrinio ekranizacijoje ir, regis, ðiek tiek su juo susitapatina.Taip pat filme vaidina Aaronas Eckhartas, Michaelis Rispoli (JAV, 2011).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Þmogus, pakeitæs viskà ***Reþisierius Bennettas Milleris 2006 m. sukûrë gerà filmà apie raðytojà

Trumanà Capote. Naujas jo filmas taip pat apie realø þmogø – buvusábeisbolo þaidëjà Billy Beane’à, kuris, tapæs vadybininku, nusprendë pa-keisti ir savo gyvenimà, ir poþiûrá á sporto vadybà. Nauji metodai stebi-na ne tik þaidëjus. Ar filmo herojus ið tikrøjø atneðë revoliucines per-mainas á populiariausià JAV sporto ðakà? Pagrindinius vaidmenis filmesukûrë Bradas Pittas ir Philipas Seymouras Hoffmanas (JAV, 2011). (Vil-nius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis16—18 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 12, 14.15, 15, 18.30,

19.40, 20.50, 21.40; 19—22 d. — 12, 15,

18.30, 20.50, 21.40

19—22 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 12, 14.15,

16.45, 19.15, 21.45

16—18 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

11.15, 13.15, 15.30, 17.50, 20.20; 19—22 d. —

11.15, 13.15, 15.30, 17.45, 20.20 (lietuviø k.);

16—18 d. — 12, 17.30; 19—22 d. — 16.30

(originalo k.)

16—22 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

16 val.

21 d. — Uþkerëtoji sala. Tiesioginë premjeros

transliacija ið Niujorko Metropolitano operos —

20 val.

22 d. — Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas

(JAV) — 19 val.

16—18 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) —

11.30, 14, 16.30, 19, 21.30; 19—22 d. —

11.30, 14, 16.30, 19, 21.30

16, 19—22 d. — Kalëdø Senelio slaptoji

tarnyba (D. Britanija, JAV) — 13.30, 15.40,

17.45; 17, 18 d. — 11.20, 13.30, 15.40, 17.45

16—22 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(3D, D. Britanija, JAV) — 11, 14.45

16—18 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 12.20, 17.10, 20 val.; 19—22 d. —

12.20, 17.15, 20 val.

16, 19—22 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Aust-

ralija) — 13.10, 15.20; 17, 18 d. — 11, 13.10,

15.20

16 d. — Linksmosios pëdutës 2 (3D, Australi-

ja) — 13.30; 17—22 d. — 13.30, 18.30

16—22 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 17.30,

20.15; Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) — 19.45,

22 val.

16—19, 21, 22 d. — Ratai 2 (JAV) — 16 val.

16—19, 21 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 18.45

16—22 d. — Melancholija (Danija, Prancûzi-

ja, Ðvedija, Vokietija) — 15.45, 18.30, 21.15

Vaþiuok (JAV) — 16.20, 21.30; Þmogus, pa-

keitæs viskà (JAV) — 18.45

16—19 d. — Kung fu panda (JAV) — 11 val.

16—19 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 13.30

16—19 d. — Bjaurusis að (JAV) — 11.15

16—19 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) — 13.45

20—22 d. — Ðrekas. Ilgai ir laimingai (JAV) —

11 val.

20—22 d. — Ledynmetis 3 (JAV) — 13.30

20—22 d. — Op (JAV) — 11.15

20—22 d. — Megamaindas (JAV) — 13.45

Forum Cinemas Akropolis16—18 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 10.45, 13.30, 16.15, 18.15,

19, 21.15, 21.50; 19—22 d. — 10.45, 13.30,

16.30, 18.15, 19.10, 21.15, 21.50

19—22 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

11, 13.15, 15.30, 17.45, 20 val.

19—22 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 11.45, 14.15,

17, 19.20, 21.40

16 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) — 13,

19 val.; 17—22 d. — 13 val.

22 d. — Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas

(JAV) — 18.30

16 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba 3D

(D. Britanija, JAV) — 10.30, 12.45; 17—22 d. —

10.30, 12.45, 18 val.

16—18 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(D. Britanija, JAV) — 12, 14, 16.30; 19—22 d. —

12, 14, 16.15

16, 19—22 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Aust-

ralija) — 13.45, 16 val.; 17, 18 d. — 11.30,

13.45, 16 val.; Linksmosios pëdutës (3D,

Australija) — 10.15, 15.15

16—18 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 18.45,

21.30; 19—21 d. — 18.45, 21 val.; 22 d. — 21 val.

16—18 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) —

11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45; 19—22 d. —

18.45, 21.30

17—22 d. — Nemirtingieji (3D, JAV) — 20.30

16—22 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 15.45; Super Dþonio prisikëli-

mas (Izraelis, Prancûzija, Japonija, D. Britanija) —

14.30; 16—18 d. — Brëkðtanti auðra. 1 dalis

(JAV) — 17.15, 20.15; 19—22 d. — 17.15;

16—18 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) —

18.30, 21 val.; 19—22 d. —20.15; 16—19 d. —

Þaislø istorija 3 (JAV) — 10 val.; 16—19 d. —

Princesë ir varlius (JAV) — 12.30; 20—22 d. —

Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) — 10 val.; 20—

22 d. — Rio (Brazilija, JAV, Kanada) — 12.30

Skalvija16 d. — Apie dievus ir þmones (Prancûzija) —

17 val.; 17 d. — 18.20; 18 d. — 20.50; 19 d. —

19.10; 20 d. — 21 val.; 21 d. — 19 val.;

22 d. — 21 val.

16 d. — Anapus (Ðvedija) — 19.20; 18 d. — 17 val.;

19 d. — 21.20; 21 d. — 21.20; 22 d. — 17 val.

17 d. — Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) —

17 val., 20 d. — 17 val.

Ciklas „Metø geriausieji“

16 d. — Kaþkur tarp ten ir èia (JAV) — 21.10;

21 d. — 17 val.

17 d. — Geresniame pasaulyje (Danija,

Ðvedija) — 20.40; 22 d. — 18.50

18 d. — Potiche. Þmonos maiðtas (Prancûzi-

ja) — 18.50

19 d. — Karaliaus kalba (Australija, D. Britani-

ja) — 17 val.

20 d. — Biutiful (Ispanija, Meksika) — 18.20

19 d. — Seansas senjorams. Tëve mûsø,

kuris esi medyje (Prancûzija, Australija,

Vokietija, Italija) — 15 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

17 d. — Yp! (Nyderlandai) — 13 val.

17 d. — Sutrikæs Maksas (Danija) — 15 val.;

18 d. — 15 val.

18 d. — Krokodilai (Vokietija) — 13 val.

Ozo kino salë16, 19 d. — Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) —

14 val.; 20, 21 d. — 16 val.

16, 19 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 18 val.

16 d. — Akvariumas (D. Britanija) — 16 val.

17 d. — Eurazijos aborigenas (reþ. Ð. Bartas) —

18 val.; 20 d. — Pasaulis yra didelis ir iðsigel-

bëjimas yra uþ kampo (Bulgarija, Slovënija,

Vengrija, Vokietija) — 14 val.; 22 d. — 16 val.

21 d. — Tëve mûsø, kuris esi medyje (Pran-

cûzija, Australija, Vokietija, Italija) — 14 val.;

22 d. — 18 val.; 20, 21 d. — Að aptarnavau

Anglijos karaliø (Èekija) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas16, 17 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 10.45, 13.30, 16.15, 19,

20, 21.45, 22.45; 18—22 d. — 10.45, 13.30,

16.15, 19, 20, 21.45

19—22 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 11.45, 14.15,

16.30, 18.45, 21.15; Alvinas ir burundukai 3

(JAV) — 10, 12.30, 14.45, 17, 19.15

16 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

19 val.; 17, 19—22 d. — 13 val.

21 d. — Uþkerëtoji sala. Tiesioginë premjeros

transliacija ið Niujorko Metropolitano operos —

20 al.

20 d. — Ðokëja tamsoje (D. Britanija, Danija,

JAV) — 18.15

22 d. — Bastûnas, siuvëjas, kareivis, ðnipas

(JAV) — 18 val.

16—22 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(D. Britanija, JAV) — 11.30, 13.45, 16 val.

16, 17, 19—22 d. — Kalëdø Senelio slaptoji

tarnyba (3D, D. Britanija, JAV) — 10.15, 17.45;

18 d. — 17.45

16—18 d. — Naujieji metai Niujorke (JAV) —

12.45, 15.45, 18.30, 21.30; 19—22 d. — 15.45,

18.30, 21.30

16, 17 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 18, 20.30,

23 val.; 18—21 d. — 18, 20.30; 22 d. — 20.30

16—18 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australi-

ja) — 11.45, 14.15, 16.30; 19—22 d. — 13.15

16, 17 d. — Vaþiuok (JAV) — 18.45, 21, 23.15;

18 d. — 18.45, 21 val.; 19—22 d. — 21 val.

16—22 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) —

22 val.; Brëkðtanti auðra. 1 dalis (JAV) — 15.30

16 d. — Melancholija (Danija, Prancûzija,

Ðvedija, Vokietija) — 21 val.; 17, 18 d. — 18.15,

21 val.

16—22 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 15.15

16—18 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 11 val.

16—19 d. — Kung fu panda (JAV) — 10.30

16—19 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 13 val.

20—22 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

10.30; 20—22 d. — Rio (Brazilija, JAV,

Kanada) — 13 val.

Cinamonas16—22 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

10.30, 12.25, 14.20, 16.15, 19.45

16 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

21 val.; 17—22 d. — 18.55

19—22 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 18.10, 20.10,

22.10; Neámanoma misija. Ðmëklos protoko-

las (JAV) — 13, 15.45, 18.30, 21.15

16 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (3D,

JAV) — 12, 14.30, 18.50; 17—22 d. — 12, 14.30

16, 17, 19—22 d. — Kalëdø Senelio slaptoji

tarnyba (JAV) — 11.15, 13.20, 15.25, 17.35;

18 d. — 13.20, 15.25, 17.35; 16 d. — Naujieji

metai Niujorke (JAV) — 13.25; 17 d. — 18 val.

16 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) — 21.30;

17—22 d. — 20.30; 16—22 d. — Linksmosios

pëdutës 2 (3D, Australija) — 16.45; 16, 18—

22 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Australija) —

10.45, 15.50; 17 d. — 15.50; 16, 18—22 d. —

Brëkðtanti auðra. 1 dalis (JAV) — 11, 20.45;

17 d. — 20.45; 17—22 d. — Tadas Blinda.

Pradþia (reþ. D. Ulvydas) — 21 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas16—22 d. — Neámanoma misija. Ðmëklos

protokolas (JAV) — 15.15, 18, 20.30, 21.45

19—22 d. — Eglutës 2 (Rusija) — 11.15,

13.45, 16.15, 18.45, 21.15

16—22 d. — Alvinas ir burundukai 3 (JAV) —

10.15, 12.45, 15, 17.15, 19.30

16 d. — Batuotas katinas Pûkis (3D, JAV) —

13, 19 val.; 17—22 d. — 13 val.

16—22 d. — Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba

(D. Britanija, JAV) — 11.30, 13.30, 15.30;

Kalëdø Senelio slaptoji tarnyba (3D,

D. Britanija, JAV) — 18.15

16, 19—22 d. — Linksmosios pëdutës 2 (Aust-

ralija) — 12.15, 14.30; 17, 18 d. — 12.15, 14.30,

20 val.; 16—22 d. — Linksmosios pëdutës

(3D, Australija) — 10.30; 16—18 d. — Naujieji

metai Niujorke (JAV) — 11.15, 13.45, 16.15,

19.15, 22 val.; 19—22 d. — 19.15, 22 val.

16—22 d. — Romo dienoraðtis (JAV) — 17.45,

20.15

16—22 d. — Tadas Blinda. Pradþia (reþ.

D. Ulvydas) — 15.45; 17—22 d. — Brëkðtanti

auðra. 1 dalis (JAV) — 16.45

16—22 d. — Dangoraiþio apiplëðimas (JAV) —

20.45; 16—19 d. — Kung fu panda (JAV) —

10.30; 16—19 d. — Aukðtyn! (JAV) — 13 val.;

20— 22 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

10.30; 20—22 d. — Rio (Brazilija, JAV,

Kanada) — 13 val.

„Apie dievus ir þmones“